Lietuvos 7-asis Nacionalinis Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos įgyvendinimo pranešimas (išsami santrauka) Vilnius, 2017

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Lietuvos 7-asis Nacionalinis Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos įgyvendinimo pranešimas (išsami santrauka) Vilnius, 2017"

Transkriptas

1 Lietuvos 7-asis Nacionalinis Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos įgyvendinimo pranešimas (išsami santrauka) Vilnius, 2017 Policies and measures

2 Išleido Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Klimato kaitos politikos skyrius A. Jakšto 4/9, Vilnius LT El. paštas: Viršelio nuotraukos autorė: Aistė Bu, Leidinį kopijuoti, platinti be Aplinkos ministerijos sutikimo griežtai DRAUDŽIAMA. Iš anglų kalbos vertė UAB Okas Language Solutions

3 TURINYS 1 NACIONALINĖS SĄLYGOS VALDYMO STRUKTŪRA GYVENTOJAI GEOGRAFINĖS SĄLYGOS KLIMATINĖS SĄLYGOS EKONOMINĖS SĄLYGOS ENERGETIKA TRANSPORTAS PRAMONĖ BŪSTAS IR STATYBA ŽEMĖS ŪKIS MIŠKININKYSTĖ ATLIEKOS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ APSKAITOS ATASKAITOS INFORMACIJA POLITIKA IR PRIEMONĖS KIOTO PROTOKOLAS POLITIKOS FORMAVIMO PROCESAS NACIONALINĖS IR REGIONINĖS TARPSEKTORINĖS PROGRAMOS APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMA LIETUVOJE NACIONALINĖS EKONOMINĖS IR FINANSINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO PRIEMONĖS SEKTORINĖS POLITIKOS IR PRIEMONĖS Energetikos sektorius Transporto sektorius Pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektorius Žemės ūkio sektorius Žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektorius Atliekų sektorius VEIKSMAI, VYKDOMI SKATINTI IR (ARBA) ĮGYVENDINTI VISUS ICAO IR IMO SPRENDIMUS DĖL IŠMETAMŲ TERŠALŲ RIBOJIMO AR MAŽINIMO POLITIKOS IR PRIEMONIŲ POVEIKIS ILGALAIKĖMS TENDENCIJOMS ŠESD PROGNOZIŲ RENGIMO SISTEMOS TOBULINIMAS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ PROGNOZĖS ŠESD PROGNOZIŲ APŽVALGA Energetika Transportas Pramonė ir pramonės produktų naudojimas Žemės ūkis Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius Atliekų tvarkymas KLIMATO KAITOS POVEIKIS IR PRISITAIKYMO PRIEMONĖS... 91

4 5.1 LIETUVOS KLIMATO PROGNOZĖS PAŽEIDŽIAMUMO VERTINIMAS IR PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS PRIEMONĖS FINANSINIAI IŠTEKLIAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA MOKSLINIAI TYRIMAI IR SISTEMINIAI STEBĖJIMAI BENDROJI TYRIMŲ POLITIKA TYRIMAI Nacionalinės mokslo programos Pagrindinės su klimato tyrimų plėtra susijusios institucijos Lietuvoje SISTEMATINIAI STEBĖJIMAI Pasaulinė klimato stebėjimo sistema Sistemingas kitų klimato parametrų stebėjimas ŠVIETIMAS, MOKYMAS IR VISUOMENĖS INTERESUOTUMO DIDINIMAS ŠVIETIMAS VISUOMENĖS ĮSITRAUKIMAS IR SĄMONINGUMO UGDYMAS DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE PROGRAMOSE IR PROJEKTUOSE VISUOMENĖS DALYVAVIMAS IR INFORMAVIMAS INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMAS

5 Įvadas Klimato kaita tai vienas didžiausių mūsų laikų pavojų ir iššūkių. Klimato kaitos problemos ypač kelia nerimą: Lietuva jau susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, audromis ir potvyniais), dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, veikiama ekonomika bei žmonių sveikata. Suprantame, kad, nesiimant veiksmų šiandien, ateityje tai padaryti bus dar sunkiau ir brangiau. Dėl šios priežasties Lietuva investuoja į pastangas suprasti klimato kaitos poveikį ir jau ėmėsi svarbių veiksmų, kad nustatytų ir spręstų klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus. Veiksmai, kurių imtasi, aprašyti šiame nacionaliniame pranešime. Lietuva užsibrėžė tikslą sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau ŠESD) kiekį 8 proc., palyginti su 1990 m., per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį nuo 2008 m. iki 2012 m. pagal Kioto protokolą. Šis tikslas viršytas sumažinus išmetamų ŠESD kiekį daugiau kaip 55 proc. per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį m. Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis ir Islandija įsipareigojo sumažinti išmetamų ŠESD kiekį proc., palyginti su 1990 m., per antrąjį įsipareigojimų laikotarpį nuo 2013 m. iki 2020 m. pagal Kioto protokolą m. Lietuva pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva kartu su ES ir jos valstybėms narėmis užsibrėžė teisiškai privalomą tikslą iki 2030 m. mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., įgyvendindama ES teisės aktus dėl ES klimato ir energetikos politikos tikslų iki 2030 m., daugiausia taikant ES apyvartinių taršos leidimų (ES ATL) prekybos sistemą ir Pastangų pasidalijimo reglamentą, taip pat Švarios energijos dokumentų paketo teisės aktus. Be to, bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis, Lietuva skatins mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparių technologijų ekonomikos plėtrą, kad kartu sumažintų išmetamų ŠESD kiekį proc. iki 2050 m. ir pasiektų poveikio klimatui neutralizavimo antroje šio amžiaus pusėje. Tikslas bus pasiektas įgyvendinant ES teisės aktus dėl 2030 m. klimato ir energetikos tikslų visuose ekonomikos sektoriuose, kad ATL prekybos sistemoje dalyvaujančiuose ir nedalyvaujančiuose sektoriuose išmetamas kiekis būtų sumažintas atitinkamai 43 proc. ir 30 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m. Siekiant užtikrinti tarptautinėse sutartyse ir ES teisės aktuose apibrėžtų Lietuvos tikslų įgyvendinimą, 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją, kuri nustato klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius iki 2050 m. Lietuvos teisiškai privalomi trumpalaikiai klimato kaitos švelninimo tikslai iki 2020 m. yra: pasiekti, kad ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t CO 2 ekv.; pasiekti, kad ES ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose būtų pasiekti jų metinio išmetamo ŠESD kiekio tikslai ir šie kiekiai neviršytų 15,240 mln. t CO 2 ekv. iki 2020 m.; pasiekti, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.; kiekvienais metais suvartoti po 1,5 proc. mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17 proc. mažiau energijos negu 2009 m.); siekti, kad 2020 m. trumpalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui būtų skiriama ne mažiau kaip 0,38 proc. šalies BVP.

6 Strategija taip pat nustato orientacinius vidutinės trukmės klimato kaitos švelninimo tikslus, kuriais Lietuva prisidės prie ES išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo tikslų įgyvendinimo sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 40 proc. iki 2030 m. ir 60 proc. iki 2040 m. Strategijos orientacinis ilgalaikis tikslas yra sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 80 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 m. Šiai strategijai įgyvendinti Vyriausybė 2013 m. patvirtino Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, kuriame apibrėžtos išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemonės visuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose, įskaitant pramonę, energetiką, žemės ūkį, gyvenamųjų teritorijų vystymą, transportą, sveikatos priežiūrą, atliekų tvarkymą ir kt. Šis planas atnaujinamas kiekvienais metais m. patvirtintas planas apibrėžia m. priemones. Šio plano įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Finansų, Energetikos, Susisiekimo, Ekonomikos, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos, taip pat savivaldybės, Lietuvos mokslo taryba, valstybinės mokslo įstaigos ir universitetai, įmonės, subjektai, organizacijos ir kiti asmenys dalyvauja įgyvendinant šias priemones pagal savo kompetencijas bei paskirstant lėšas šių priemonių įgyvendinimui. Rengdamos sektorių plėtros programas, tarpinstitucinius veiklos planus ar kitus planavimo dokumentus atitinkamoms jų valdomoms sritims, ministerijos turi įtraukti strategijoje nustatytus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius, kad numatytų konkrečias priemones šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir užtikrintų glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 7-asis nacionalinis pranešimas parengtas pagal Šalių, įtrauktų į konvencijos I priedą, nacionalinių pranešimų rengimo gairių II dalį: JTBKKK nacionalinių pranešimų pateikimo gaires (Sprendimas 4/CP.5) ir atsižvelgiant JTBKKK ekspertų pastabas, pateiktas Lietuvos 6-ojo nacionalinio pranešimo patikrinimo metu. 7-asis nacionalinis pranešimas pirmiausia skiria dėmesį veiklai per ketverių metų laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. bei remiasi 2017 m. nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenis. 4

7 Nuotrauka: Vladimiras Ivanovas, NACIONALINĖS SĄLYGOS

8 1 NACIONALINĖS SĄLYGOS 1.1 Valdymo struktūra Lietuvos Respublikos valdymą vykdo Seimas, Respublikos prezidentas ir Vyriausybė, taip pat teismai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (Lietuvos Respublikos piliečių priimtą 1992 m. spalio 25 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 tautos atstovas, renkamas ketverių metų kadencijai. Seimas svarsto, tvirtina ir priima įstatymus, duoda sutikimą arba jo neduoda dėl kandidato, kurį Respublikos prezidentas siūlo į ministro pirmininko (Vyriausybės vadovo) postą, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri jo vykdymą, nustato mokesčius valstybei, skelbia rinkimus į savivaldybių tarybas ir ratifikuoja tarptautines Lietuvos Respublikos sutartis. Vyriausybę sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Vyriausybė atstovauja vykdomajai valdžiai Lietuvoje. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Vyriausybė priima nutarimus dėl Seimo įstatymų projektų ir kitų Seimo pateiktų pasiūlymų. Be kitų įsipareigojimų Vyriausybė vykdo Seimo įstatymus ir nutarimus dėl įstatymų ir prezidento dekretų įgyvendinimo, koordinuoja ministerijas ir kitas vyriausybės įstaigas, rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą m. Lietuvos Respublikoje buvo 14 ministerijų. Ministerijos formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir stebi politikos įgyvendinimą ministerijų kompetencijai priskirtose srityse. Aplinkos ministerijos misija yra tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Aplinkos ministerijos strateginiai tikslai yra: Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio savitumą; Užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, hidrometeorologinės informacijos teikimą; Užtikrinti darnaus vystymosi principus atitinkantį teritorijų planavimo, statybos ir būsto plėtros procesų, statinių naudojimo ir priežiūros valstybinį reguliavimą; Didinti valdymo efektyvumą. Seimui ratifikavus JTBKKK (1995 m.) ir Kioto protokolą (2002 m.), dauguma tarptautinių sutarčių įgyvendinimo įsipareigojimų ir su tuo susijusi politikos formavimo atsakomybė teko Aplinkos ministerijai, kitos ministerijos ir ministerijoms pavaldžios institucijos dalyvauja šios politikos įgyvendinime. 1.2 Gyventojai Gyventojų skaičiaus pokyčiai vienas iš veiksnių, darantis įtaką energijos suvartojimui ir atitinkamai išmetamų ŠESD kiekio dinamikai. Lietuvoje stebima gyventojų mažėjimo tendencija. Skaičiuojama, kad 2017 m. pradžioje Lietuvoje buvo gyventojų, t. y. 40,7 tūkst. (1,4 proc.) mažiau negu 2016 m. pradžioje m. gyventojų skaičius sumažėjo 507,3 tūkst. arba 15,1 proc. Gyventojų skaičius ženkliai mažėja dėl neigiamo gyventojų prieaugio ir emigracijos. Didžiausia emigracija užregistruota 2010 m. Emigrantų skaičiaus didėjimui įtaką darė nuolatinių šalies gyventojų įsipareigojimas mokėti Nacionalinės sąlygos 6

9 privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme. Tai paskatino gyvenančius užsienyje asmenis deklaruoti išvykimą iš Lietuvos. 1-1 pav. Lietuvos gyventojų skaičius m., tūkst m. pradžioje 1 911,1 tūkst. (67,1 proc.) Lietuvos gyventojų gyveno miestuose, 936,8 tūkst. (32,9 proc.) kaimo vietovėse m. miesto gyventojų skaičius sumažėjo 14,4 proc., o kaimo gyventojų 16,5 proc m. pradžioje gyventojų tankumas Lietuvoje buvo 43,6 asmenys viename kvadratiniame kilometre (2005 m. pradžioje 51,4 asmuo). 1-2 pav. Lietuvos gyventojų tankumo 2017 m. žemėlapis, gyventojai/km m. pradžioje moterų Lietuvoje buvo 223,5 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 535,7 tūkst. ir 1 312,2 tūkst.). Moterys sudarė 53,9 proc. visų gyventojų moterų teko vyrų (2005 m. pradžioje atitinkamai 53,4 proc. ir 1 148). Nacionalinės sąlygos 7

10 2016 m. Statistikos duomenimis vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 69,5 metai, o moterų 80 metų (2015 m. atitinkamai 69,1 ir 79,6 metai) m. skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės buvo 10,5 metų. 1.3 Geografinės sąlygos Lietuva yra Centrinės Europos šalis, esanti rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Jos teritorijos dydis km². Dabartinės Lietuvos teritorijos sienų koordinatės yra tarp 53 54' ir 56 27' Šiaurės platumos ir 20 56' bei 26 51' Rytų ilgumos. Lietuvos teritorija iš Rytų į Vakarus driekiasi 373 km, o iš Šiaurės į Pietus 276 km. Mūsų šalis ribojasi su penkiomis kaimyninėmis šalimis. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos sienų eina upėmis ir ežerais. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (6 400 km³) ribojasi su Švedijos vandenimis. Lietuvos Baltijos jūros pakrantės ilgis 90,6 km. Lietuva tai lygumų regionas. Aukščiausia kalva siekia 293,8 m virš jūros lygio. Šalies teritoriją sudaro molingos lygumos (55,2 proc. šalies teritorijos), smėlingos lygumos (17,8 proc.), moreninės aukštumos (21,2 proc.), pakrančių lygumos (2,2 proc.) ir upių slėniai (3,6 proc. teritorijos). Daugiau kaip pusė Lietuvos žemės yra tinkama žemės ūkiui, t. y. žemės plotas, naudojamas žemės ūkio gamybai. Žemės naudojimo pokyčiai nuo 1990 m. pateikti 1-1 lentelėje. Miško žemės, pievų ir gyvenviečių plotai padidėjo, o pasėlių, šlapynių bei kitos žemės plotai sumažėjo. 1-1 lentelė. Žemės naudojimas (pagrįstas 2006 m. TKKG gairių žemės naudojimo klasifikacija) 1990 m. ir 2015 m., ha Žemės naudojimas Pokytis Miško žemė Pasėlių žemė Pievos Šlapynės Gyvenvietės Kita žemė Iš viso Pagal 2016 metų Valstybinio miškų kadastro duomenis miškai sudarė 33,5 proc. visos teritorijos. Lietuvoje yra 249,1 tūkst. privačių miškų savininkų, kuriems priklauso 873 tūkst. ha miškų. Privatūs miškai sudaro 39,9 proc. visų miškų. Atkūrus nepriklausomybę, saugomų teritorijų plotas Lietuvoje sparčiai didėjo nuo 1990 m. iki 2015 m. jis išaugo nuo 327,1 tūkst. iki 1 147,4 tūkst. ha ir sudarė 17,6 proc. šalies teritorijos. Saugomų teritorijų sistemą Lietuvoje sudaro 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai, 2 kultūriniai rezervatai ir 1 rezervatinė apyrubė, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 402 valstybiniai draustiniai ir 112 savivaldybių draustinių. Lietuvos upės užima 332 km 2 plotą arba 0,5 proc. šalies teritorijos. Lietuvoje yra 22,2 tūkst. upių ir upelių (vandentakių), kurių bendras ilgis 76,8 tūkst. km. Ilgiausia upė yra Nemunas (jos ilgis šalyje sudaro 475 km), po jo Neris (235 km), Šešupė (209 km). Lietuvoje yra ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas viršija 0,5 ha. Bendras ežerų plotas sudaro 886,9 km2. Giliausias Lietuvos ežeras yra Tauragnas, kurio didžiausias gylis 62,5 m. Nacionalinės sąlygos 8

11 1.4 Klimatinės sąlygos Lietuvos klimatas formuojasi veikiant globaliniams faktoriams bei vietinėms geografinėms sąlygoms. Lietuva išsidėsčiusi šiaurinėje vidutinio klimato juostoje. Antrasis pasaulinis faktorius yra vyraujantis vakarinis oro srautas. Lietuvos, kaip ir viso Europos regiono teritorija, išsidėsčiusi Atlanto vandenyno ir vakarinio oro srauto įtakos zonoje, kur oro temperatūrą, kritulius ir nuotėkį, jūros lygį ir kitus parametrus stipriai lemia Šiaurės Atlanto svyravimai. Lietuva priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Tik Baltijos pajūrio klimato rajonas artimesnis Vakarų Europos klimatui ir gali būti priskirtas atskiram Pietinės Baltijos klimato posričiui. Temperatūra Vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje siekia 6,9 C. Per metus, palyginti su m., ji pakilo 0,7 C, o tai reiškia klimato atšilimą. Ryškiausios metinių temperatūrų šiltėjimo tendencijos pastebimos šiaurės rytų dalyje. Temperatūra vidutiniškai daugiausia kilo rudens mėnesiais 0,9 C, palyginti su m. Nuo 1981 m. šilčiausi buvo 2015 m., kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,3 C. 1-3 paveiksle pateikta vidutinė metinė oro temperatūra. 1-3 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra m., C 1-4 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra Vilniuje m., o C Nacionalinės sąlygos 9

12 Vidutinė metinė oro temperatūra Vilniuje m. parodyta 1-4 paveiksle. Didžiausia oro temperatūros kilimo tendencija stebima nuo XX a. antros pusės. Karščiausias mėnuo Lietuvoje yra liepa, o šalčiausi mėnesiai sausis ir vasaris. Per m. laikotarpį vidutinė liepos temperatūra buvo apie 17,9 C, o sausio ir vasario apie -3,2 C. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. vidutinė temperatūra liepos mėn. siekė apie 18,6 C, sausio mėn. apie -4,2 C ir vasario mėn. apie -2,7 C (1-5 paveikslas). 1-5 pav. Vidutinė mėnesio temperatūra Lietuvoje m. ir m., C XX a. pabaigoje itin karštų dienų skaičius išaugo ir aukščiausia dienos oro temperatūra siekė arba viršijo 30 C m. maždaug 3-4 dienas per metus aukščiausia temperatūra buvo 30 C arba didesnė. Tokių dienų tikimybė m., palyginti su m., padidėjo iki dviejų kartų ir dabar sudaro 3-8 dienas per metus. Didžiausia jų tikimybė yra pietų ir pietvakarių Lietuvoje. Tuo tarpu šaltų dienų, kai žemiausia oro temperatūra nukrenta iki -20 C ir žemiau, žymiai sumažėjo: jei per m. laikotarpį per žiemą pasitaikydavo vidutiniškai 4-7 tokios dienos Rytų Lietuvoje, pastaraisiais metais jų pasitaiko tik 1-7 per sezoną. Buvo nustatyta, kad tikėtinos itin karštos ir šaltos dienos pasikeitė daugiausia dėl dažniau vasarą ir rečiau žiemą pasikartojančių anticiklonų procesų. Saulės spinduliuotė Per metus saulė ilgiausiai šviečia Kuršių Nerijoje ir prie jūros (apie val.). Į rytus jos šviesos sumažėja iki valandos. Saulėčiausi mėnesiai yra nuo kovo iki rugpjūčio (vidutiniškai valandos), o mažiausiai saulėti nuo lapkričio iki sausio (vidutiniškai valandos). Saulėtų valandų skaičius 2011 m. vidutiniškai padidėjo 10 proc., palyginti su m. Saulės šviesa per metus tęsėsi apie valandų 192 valandomis ilgiau negu įprastai valandą šiame klimate. Krituliai m. šiam klimatui įprasti krituliai buvo 694 mm. Daugiau kritulių iškrito vakarinėje dalyje. Lietuva yra perteklinių kritulių zonoje, kurioje vis dažniau pasitaiko vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006 metai). Dėl klimato kaitos Lietuvoje kritulių kiekis kinta nevienodai kai kuriose vietose jis didėja, o kitur mažėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Tačiau Lietuvoje yra kritulių didėjimo šaltuoju metų laiku ir mažėjimo šiltuoju metu tendencija. Skystų kritulių dalis šaltuoju laikotarpiu didėja. Nacionalinės sąlygos 10

13 Vėjas Stipriausi vėjai pučia nuo lapkričio iki gruodžio (pajūryje 5-6 m/s, kitur 3-4 m/s), o silpniausi nuo gegužės iki rugsėjo (pajūryje 3-4 m/s, kitur 2-3 m/s). Vėjo greičiui padidėjus iki 15 m/s, tai laikoma rimtu meteorologiniu įvykiu. 15 m/s ir stipresnis vėjas pučia vidutiniškai 46 dienas per metus pajūryje. Palyginti su daugiamečiais duomenimis, 2015 m. didžiausias vėjo greitis pajūryje buvo mažesnis beveik visais mėnesiais. Didžiausias vėjo gūsių greitis prie Baltijos jūros gali siekti m/s, o kitose Lietuvos vietose m/s. Analizuojant didžiausią vėjo greitį per m. laikotarpį, nebuvo nustatyta jokių reikšmingų ilgalaikių tendencijų pokyčių. Tačiau reikia pastebėti, kad per m. laikotarpį pajūryje buvo užregistruoti šeši atvejai kai vėjo greitis viršijo 30 m/s. Dėl šios priežasties manoma, kad, šylant klimatui, uraganinio stiprumo vėjai gali tapti dažnesni. 1.5 Ekonominės sąlygos Lietuvoje įvyko svarbių politinių ir ekonominių pokyčių nuo politinės nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Didelės ekonominės reformos buvo kainų liberalizavimas ir smulkių bei vidutinių įmonių privatizavimas per m. laikotarpį. Pirmame rinkos reformų dešimtmetyje didžiausia nacionalinė ir tarptautinė problema buvo instituciniai pereinamojo laikotarpio aspektai, kuri buvo išspręsta įgijus veikiančios rinkos ekonomikos statusą kai Lietuva 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą. Šalies ekonomika ir makroekonomika buvo pagrindiniai šalies vystymąsi per paskutinį dešimtmetį apibūdinantys rodikliai. Per laikotarpį nuo 2000 m. ekonomika vystėsi sparčiausiai 2003 m. (BVP augimas, palyginti su praeitais metais, siekė 10,5 proc.) po atsigavimo nuo Rusijos krizės (1999 m. BVP sumažėjo 1,1 proc.). Vėlesniais metais BVP augimas buvo lėtesnis, bet viršijo 7 proc. per metus m. BVP smarkiai augo ir pasiekė 11,1 proc., palyginti su 2006 m. Šiuo laikotarpiu Lietuva buvo tarp sparčiausiai besivystančių šalių Europos Sąjungoje. Pasaulinis ekonominis nuosmukis 2008 m. padarė poveikį ir Lietuvai, dėl kurio BVP paaugo vos 2,6 proc., o 2009 m. šis rodiklis buvo neigiamas (- 14,8 proc.). Metiniai 2011 m. makroekonominių rodiklių skaičiavimai rodo ekonomikos atsigavimą BVP augo 6 proc. Pastaraisiais metais ( m.) BVP augimas buvo nedidelis ir vidutiniškai siekė 3 proc. Pagrindinis BVP augimo variklis yra didelis namų ūkių vartojimas, kurį palaiko spartus realaus atlyginimo augimas, investicijos ir didėjantis eksportas. Lietuva atsiejo išmetamą ŠESD kiekį nuo ekonomikos augimo: per m. laikotarpį BVP padidėjo 38 proc., o išmetamų ŠESD kiekis buvo sumažintas 58 proc. BVP ir išmetamų ŠESD kiekio indekso pokyčiai nuo 1990 m iki 2015 m. parodyti šiame paveiksle: Nacionalinės sąlygos 11

14 1-6 pav. Lietuvos BVP ir išmetamo ŠESD kiekio indeksas m m. pirmame ketvirtyje, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo iki 4,1 proc. ir siekė 9,2 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis. Ekonomikos augimas, kurio variklis buvo namų ūkių vartojimas ir investicijos, stipri vietinė rinka ir investavimo veikla didino prekių importą. Pagrindinis namų ūkių vartojimo augimą skatinęs veiksnys buvo susijęs su teigiamais darbo rinkos pokyčiais, darbo užmokesčio augimu ir palankiomis kreditavimo sąlygomis. Pagrindinis ribojantis veiksnys buvo sumažėjęs bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas viešajame sektoriuje, daugiausiai susijęs su lėtesniu nei tikėtasi lėšų įsisavinimu pagal naują ES m. finansinę programą. Bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominės veiklos rūšis pateikta 1-7 paveiksle. Pagrindinė ekonominė veikla Lietuvoje yra paslaugos, po jų eina pramonė ir statyba. Pramonę sudaro kasyba ir karjerų eksploatavimas, gamyba, elektros, dujų ir vandens tiekimas. Nedidelis bendrosios pridėtinės vertės dalies padidėjimas pastebimas paslaugų sektoriuje per m. laikotarpį. 1-7 paveikslas. Bendrosios pridėtinės vertės struktūra pagal ekonomikos sektorius, Nacionalinės sąlygos 12

15 2015 m. eksportas iš Lietuvos siekė ,9 mln. Eur prekių verte, o importas į Lietuvą ,5 mln. Eur. Lietuviškų prekių eksportas sudarė ,8 mln. Eur m. didžiausią eksporto ir importo dalį sudarė naudingosios iškasenos, technika ir mechaniniai prietaisai, elektros įranga, chemijos pramonės ir giminingų pramonės šakų produktai. 1-8 paveikslas. Lietuvos importas ir eksportas m., mln. Eur Didžiausia prekių dalis buvo eksportuota į ES valstybes nares 61,3 proc. viso Lietuvos eksporto (eksportas į Nepriklausomų valstybių sąjungos (NVS) šalis sudarė iki 24 proc.). Didžiausia importo dalis buvo taip pat iš ES valstybių narių 67,7 proc. viso Lietuvos importo (importas iš NVS šalių sudarė 21,9 proc.). 1.6 Energetika Nuo 1990 m. iki 2016 m. bendras pirminės energijos suvartojimas Lietuvoje sumažėjo beveik 55 proc. Per paskutinį dešimtmetį svarbiausias kuras Lietuvoje buvo nafta ir naftos produktai. Nuo 2000 m. jų dalis pirminės energijos balanse svyravo apie 31,5 proc. ir 2003 m. siekė mažiausią 23,7 proc. dalį, o 2016 m. didžiausią 38,9 proc. dalį. Pagrindiniai veiksniai, darę įtaką naftos produktų vartojimo pokyčiams, buvo mažėjantis elektros gamybai ir centralizuotam šilumos tiekimui naudojamų sunkiųjų naftos produktų vartojimas ir augantis motorinių transporto priemonių degalų vartojimas transporto sektoriuje. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), 2010 m. naftos produktų dalis padidėjo iki 36,2 proc. Nacionalinės sąlygos 13

16 1-9 pav. Pirminės energijos suvartojimas Lietuvoje Šiuo metu gamtinės dujos yra svarbiausias kuras Lietuvos pirminės energijos balanse. Gamtinių dujų dalis svyravo apie 28,4 proc. per m. laikotarpį. Bendras gamtinių dujų suvartojimas krito dėl mažesnio jų naudojimo ne energetikos reikmėms (mineralinių trąšų gamybai) 2008 m. ir 2009 m. Gamtinių dujų suvartojimas pradėjo mažėti nuo 2011 m., o 2016 m. jų dalis pirminės energijos suvartojimo balanse siekė 25,1 proc. Per m. laikotarpį branduolinės energijos dalis buvo labai didelė ir siekė apie 33,3 proc. Stojant į ES, vienas iš šalies įsipareigojimų buvo sprendimas dėl išankstinio IAE uždarymo m. visų Lietuvos elektrinių pagaminama elektros dalis sudarė apie 37 proc. bendro elektros suvartojimo balanse, o 63 proc. elektros, reikalingos vidaus poreikiams patenkinti, buvo importuoti. Pirminės energijos suvartojimo struktūros 1990 m. ir 2016 m. palyginimas pateiktas 1-10 paveiksle paveikslas. Pirminės energijos suvartojimo struktūra Lietuvoje 78,4 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos yra importuojama dalis. Taip yra daugiausia dėl priklausomybės nuo gamtinių dujų, žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos. Tačiau 2014 m. gruodžio mėn. Klaipėdoje pradėjus veikti SGD terminalui, buvo galima gerokai paįvairinti Nacionalinės sąlygos 14

17 gamtinių dujų importą. Klaipėdos SGD terminalas labai sustiprino gamtinių dujų tiekimo saugumą visiems vartotojams Baltijos šalyse, nes atsirado alternatyvus dujų tiekimo šaltinis. Terminalo pakartotinio dujinimo pajėgumai yra pakankami patenkinti 90 proc. viso esamo Baltijos šalių poreikio. Atsinaujinančių išteklių energijos dalis šalies priminės energijos balanse didėjo per m. laikotarpį. Šiuo laikotarpiu pirminės energijos tiekimas iš atsinaujinančių išteklių išaugo 4,6 karto arba vidutiniškai 6 proc. per metus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuva įsipareigojo padidinti atsinaujinančių išteklių dalį galutiniame nacionaliniame energijos suvartojime iki 23 proc. iki 2020 m. Lietuva jau pasiekė 23 proc. tikslą 2016 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis šalies bendrame energijos balanse viršijo vieną penktadalį ir sudarė 25,46 proc. Atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas pagal energijos rūšis pateiktas 1-11 paveiksle. Šiuo metu pagrindinis vietinis energijos išteklius yra kietoji biomasė m. kietoji biomasė sudarė 82,6 proc. atsinaujinančių energijos išteklių balanse. Antras didžiausias atsinaujinantis energijos išteklius yra vėjo energija m. vėjo energijos dalis buvo 6,7 proc. Skystoji biomasė (bioetanolis ir biodyzelinas) sudarė 3,9 proc. visos atsinaujinančių išteklių energijos. Hidroenergija svyruoja ir šiuo metu sudaro 2,7 proc. atsinaujinančių išteklių energijos balanse. Biodujų, (atsinaujinančių) komunalinių atliekų, saulės energijos ir geoterminės energijos dalys 2016 m. sudarė atitinkamai 2,2, 1,4, 0,4 ir 0,1 proc pav. Atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas Lietuvoje Svarbiausi vidiniai pokyčiai Lietuvos energetikos sektoriuje 2010 m. buvo susiję su galutiniu IAE uždarymu. Uždarius IAE, pagrindinis elektros energijos gamybos šaltinis yra Lietuvos elektrinė. Ši elektrinė gali patenkinti iki proc. bendrojo vidaus suvartojimo. Tačiau elektros gamybos kaina joje yra aukštesnė dėl didesnės gamtinių dujų kainos. Todėl šiuo metu daugiau negu pusė reikiamos elektros energijos importuojama iš kaimyninių šalių m. buvo pasirašytas Baltijos energijos rinkos jungčių planas (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP), siekiant įvairinti ir užtikrinti elektros tiekimą į Baltijos šalis. Pagrindinis BEMIP veiksmų plano prioritetas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos sujungimas su kaimyninėmis ES šalimis ir vidaus rinka. Šiam prioritetui reikia įgyvendinti visas vidaus rinkos taisykles, norint, kad Nacionalinės sąlygos 15

18 Baltijos šalys galėtų dalyvauti ES elektros rinkoje. Jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos ( LitPol Link projektas) visiškai atitinka ES energetikos politiką ir nacionalines šio regiono energetikos strategijas. Lietuvą ir Lenkiją jungianti 500 MW elektros jungtis buvo pradėta eksploatuoti 2015 m. gruodžio mėn. Iki 2020 m. LitPol Link pradės veikti MW pajėgumu. Europos Komisija per Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti finansuoja elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos ( NordBalt ) statybą. Elektros perdavimas pradėtas 2016 m. Atsižvelgiant į bendrąją ES energetikos politiką, šalies energetikos politikoje dėmesys pirmiausia skiriamas laipsniškam atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Per m. laikotarpį žaliosios elektros energijos gamyba Lietuvoje buvo beveik stabili ir joje visiškai vyravo hidroenergija (1-12 paveikslas). Nuo 2000 m. žaliosios elektros energijos gamybos portfelis tapo įvairesnis ir atsinaujinančios elektros energijos gamybos apimtis vidutiniškai padidėjo 12 proc. per metus m. žaliosios elektros energijos gamyboje iš atsinaujinančių išteklių vėjo energija sudarė apie 54,4 proc., hidroenergija 21,7 proc. ir biomasė, biodujos bei komunalinės atliekos apie 20,7 proc. Saulės energijos dalis žaliosios elektros energijos gamyboje 2016 m. buvo 3,2 proc m. buvo pagaminta iš viso 7,52 PJ (2 088,6 GWh) žaliosios elektros energijos pav. Žaliosios elektros energijos gamyba Lietuvoje Visas galutinis energijos suvartojimas (įskaitant naudojimą ne energetikos reikmėms) 1990 m. siekė 405,26 PJ m. galutinės energijos suvartojimas sumažėjo apytikriai 2 kartus (1-13 paveikslas). Nacionalinės sąlygos 16

19 1-13 pav. Galutinės energijos suvartojimas Lietuvoje 2009 m. bendrasis galutinis energijos suvartojimas buvo 9,5 proc. mažesnis negu praeitais metais ir didžiausias ekonominio nuosmukio poveikis buvo juntamas statybų bei transporto sektoriuose. Atsigaunant Lietuvos ekonomikai, galutinės energijos suvartojimas ėmė didėti nuo 2010 m. Per laikotarpį galutinės energijos suvartojimas išliko gana stabilus. Šiuo metu transporto sektorius yra didžiausias energijos vartotojas m. transporto sektorius sudarė 38,5 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Galutinės energijos suvartojime gyvenamojo būsto sektorius sudarė 28,1 proc., pramonė 19,6 proc., prekybos ir instituciniai sektoriai 11,7 proc. ir žemės ūkis bei žuvininkystė 2,1 proc. 1.7 Transportas Lietuvos transporto sektorius yra vienas perspektyviausių šalies ekonomikoje. Nacionalinės transporto sistemos tikslas užtikrinti darnų visuomenės judumą ir prekių gabenimą bei didinti šalies konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose. Nors dydžiu Lietuva yra maža, jos kilometrų kelių sistema žinoma kaip geriausia regione. Lietuva įsipareigojo investuoti 145 mln. Eur į tarptautinių greitkelių sistemą Via Baltica ir 100 mln. Eur į keturis viešuosius logistikos centrus. Esamas bendras geležinkelio linijų ilgis sudaro 1 868,8 km, iš kurių 1 745,8 km yra mm pločio vėžės, o 123 km mm pločio vėžės mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į kitas Baltijos ir NVS šalis, mm pločio vėžės geležinkelio linijos jungia Lietuvą su Lenkija, o šią su kitomis Vakarų ir Centrinės Europos šalimis. Šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas pajėgus kasmet perkrauti daugiau kaip 40 mln. t krovinių. Klaipėda tai universalus giliavandenis uostas su 26 krovos įmonėmis ir ekvivalentinių dvidešimties pėdų konteinerių krovos pajėgumu. Jis veikia ištisus metus 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir visiškai atitinka Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksą. Nacionalinės sąlygos 17

20 Lietuvoje yra trys strateginėse vietose išsidėstę tarptautiniai civiliniai oro uostai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Šie oro uostai turi puikią keleivių ir krovinių transporto infrastruktūrą. Šiaulių tarptautinis oro uostas, turintis iš visų oro uostų ilgiausią kilimo ir tūpimo taką (3 500 metrų), taip pat naudojamas svarbių krovinių gabenimui. Lietuva yra trijų didelių rinkų centre tarp Vakarų Europos, Šiaurės šalių ir Rusijos bei NVS šalių rytinių rinkų. Ji taip pat tapo vienu svarbiausių ES transporto centrų. Transporto ir logistikos sektorius sudaro apie 12,3 proc. BVP (didžiausią BVP dalį Europos Sąjungoje), jame dirba 106 tūkst. darbuotojų arba 11,4 proc. visų dirbančiųjų m. pradžioje šiame sektoriuje veikė įmonės, iš kurių 99,4 proc. buvo mažos ir vidutinės įmonės m. transporto ir logistikos sektoriaus apyvarta siekė 7,48 mlrd. Eur. Ji buvo 2,2 proc. mažesnė už praeitų metų apyvartą. Transporto paslaugos buvo eksportuojamos į daugiau kaip 110 šalių visame pasaulyje. Apie 60 proc. eksporto pajamų gaunama iš kelių transporto m. bendras tonkilometrių skaičius (įskaitant jūrų transportą) Lietuvoje išaugo 55 proc. Vidaus krovinių transporte vyrauja geležinkelių transportas, o tarptautiniame krovinių transporte didžiausią dalį sudaro kelių transportas (1-2 lentelė). Lietuvoje vidaus vandens kelių ir krovinių transportas sudaro tik nereikšmingą viso krovinių transporto dalį. 1-2 lentelė. Visų rūšių transportu gabenti kroviniai m., mln. tonkilometrių Vidaus transportas Geležinkeliai Keliai Vidaus vandens keliai Oro transportas Tarptautinis transportas Geležinkeliai Keliai Naftotiekis Oro transportas ,2 Iš viso m. 49,3 mln. t krovinių buvo perkrauta Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale arba 76,6 proc. daugiau negu 2005 m m. laikotarpiu per metus krova vidutiniškai didėjo 5,3 proc m. visų rūšių transportu pervežtas keleivių skaičius siekė 386,2 mln. tai buvo 14,8 proc. mažiau negu 2005 m. Palyginti su 2015 m., 2016 m. keleivių pervežimas oro transportu išaugo 9 proc., jūrų transportu 4,9 proc., geležinkeliais 4,8 proc. Kelių transportas tai viena pagrindinių transporto sektoriaus šakų. Daugiau kaip pusę pridėtinės vertės ir 46 proc. apyvartos sukuria kelių transportas. Bendrai visas kelių transporto priemonių skaičius didėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžiausią kelių transporto priemonių dalį sudaro lengvieji automobiliai (86,09 proc.). Kitos transporto priemonės yra krovininiai automobiliai, specialieji automobiliai, puspriekabės, motociklai, autobusai ir troleibusai (13,9 proc.). Toliau lentelėje pateikta išsami Lietuvos statistikos departamento informacija. Nacionalinės sąlygos 18

21 1-3 lentelė. Įregistruotų kelių transporto priemonių skaičius metų pabaigoje m. laikotarpiu Lengvieji automobiliai iš kurių asmeniniai Asmeniniai automobiliai vienam tūkstančiui gyventojų Autobusai Troleibusai Sunkvežimiai Vilkikai Priekabos Puspriekabės Specialiosios paskirties kelių transporto priemonės Motociklai Mopedai m. vyravo keleivių vežimas keliais, kuris sudarė 98,6 proc. viso šalies keleivių transporto. Keleivių vežimas geležinkeliais sudarė 0,9 proc., kitų rūšių transportu mažiau kaip 1 proc m. degalų suvartojimas kelių transporte siekė daugiau kaip 1,6 mln. t, iš kurių 79,9 proc. buvo kelių transporto dyzelinas, 12,6 proc. benzinas, 7,5 proc. suskystintos dujos (1-14 paveikslas). Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas augo: palyginti su 2014 m., 2015 m. jo suvartojimas padidėjo 9,1 proc. Benzino suvartojimas išaugo 2,3 proc., o suskystintų dujų suvartojimas smuko 5,2 proc pav. Degalų suvartojimas Lietuvoje m. Nacionalinės sąlygos 19

22 1.8 Pramonė Lietuvos pramonės sektorius sudaro reikšmingą šalies ekonomikos bendrosios pridėtinės vertės dalį. Po 1990-ųjų pradžios ekonominio nuosmukio Lietuvos pramonės gamyba ir ekonomika pradėjo augti, ką liudija BVP augimas. Lietuvą buvo ištikusi pasaulinė ekonominė krizė, dėl kurios 2009 m. labai sumažėjo pramonės gamyba. Ekonomikai pradėjus atsigauti nuo 2010 m. padidėjo ir pramonės gamyba. Vyraujanti pramonės šaka Lietuvoje yra apdirbamoji gamyba m. apdirbamoji gamyba sudarė 90 proc. visos pramonės gamybos (išskyrus statybą) m. keturi svarbiausi gamybos sektoriai kartu pagamino 64 proc. produkcijos: maisto produktų ir gėrimų gamyba (20 proc.); rafinuotų naftos produktų gamyba (19 proc.); medienos produktų ir baldų gamyba (15 proc.); cheminių medžiagų ir produktų gamyba (10 proc.). Pagrindinių gamybos sektorių produkcijos dalis Lietuvoje pateikta 1-15 paveiksle paveikslas. Produkcijos dalis gamybos pramonėje, % 1.9 Būstas ir statyba 2016 m. daugiau kaip 67 proc. Lietuvos gyventojų gyveno miestuose. Nuo 1950 m. iki 2016 m. miesto gyventojų skaičius išaugo daugiau kaip 60 proc. Atitinkamai daugiau žemės naudojama būstui, infrastruktūrai ir paslaugoms m. visų būstų plotas siekė 95,8 mln. m 2 naudingojo ploto (58,6 mln. m 2 miesto ir 37,2 mln. m 2 kaimo vietovėse). Privati nuosavybė sudarė 98,5 proc., valstybinė ir savivaldybių nuosavybė 1,5 proc. Nacionalinės sąlygos 20

23 visų būstų. Vidutinis naudingasis plotas vienam gyventojui buvo 33,6 m²: miestuose 30,7 m², kaimo vietovėse 39,7 m 2. Toliau pateikti duomenys apie būsto pasiskirstymą šalyje. 1-4 lentelė. Būstas m., mln. m Miesto vietovės 50,6 51,3 53,4 54,2 54,5 54,9 55,2 56,2 58,6 Kaimo vietovės 28,9 29,5 30,3 31,0 31,3 31,9 32,4 33,1 37,2 Iš viso 79,5 80,8 83,7 85,2 85,8 86,8 87,9 89,3 95,8 Vidutinis naudingasis plotas vienam gyventojui, m 2 22,8 24,6 27,4 28,4 28,9 29,5 32,2 32,9 33, m. šalyje atliktų statybos darbų apimtis siekė 2,3 mlrd. Eur. Pagal statybos darbų rūšį 2016 m. nauja statyba sudarė didžiausią visų šalyje atliktų statybos darbų dalį 47,5 proc., remontas ir kita statyba 28,6 proc., rekonstrukcija 23,9 proc. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa yra vienas iš prioritetinių šalies projektų, skirtas padidinti energijos vartojimo efektyvumą daugiausia šilumos suvartojančiuose daugiabučiuose pastatuose. Ši programa finansuojama valstybės, savivaldybių, ES struktūrinių fondų, gyventojų ir kitų išteklių lėšomis. Tikimasi, kad įgyvendinus šias investicijas, 30 tūkst. šeimų gyvens atnaujintuose būstuose, kuriuose suvartojama žymiai mažiau energijos (vidutiniškai apie 60 proc. mažiau) ir mokės mažesnes sąskaitas už energiją. Iki dabar pasirašyta apie paskolų sutarčių su galutiniais naudos gavėjais, 750 daugiabučių pastatų (daugiau kaip 19 tūkst. namų ūkių) jau modernizuoti, apie 400 pastatų atnaujinami ir dar 700 pastatų laukia atnaujinimo m. patvirtintose Rekomendacijose dėl pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos strategijos krypčių numatyta skatinti kompleksišką daugiabučių bei visuomeninių pastatų atnaujinimą (prioritetą teikiant kvartalinei renovacijai) ir iki 2020 m. atnaujinti 25 proc. visų daugiabučių pastatų bei sutaupyti apie 2,6-3 TWh energijos, o iki 2030 m. atnaujinti 50 proc. visų daugiabučių namų bei sutaupyti 5-6 TWh energijos. Nuo 2021 m. visi nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų (A++ klasės pastatų) reikalavimus. Visi nauji visuomeniniai pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus jau nuo 2018 m. Energinio naudingumo reikalavimai energinio naudingumo klasei nėra privalomi esamiems pastatams, tačiau planuojama daugiabučių pastatų atnaujinimo projektų investicinius planus papildyti energijos suvartojimo efektyvumo A klasės variantu. Aplinkos ministerija yra atsakinga ir rengia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano iki 2030 m. projektą ir gaires iki 2050 m. Pagrindiniai šio plano tikslai skatinti darnios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimatui atsparios Lietuvos ekonomikos vystymąsi užtikrins veiksmingą esamų būstų ir visuomeninių pastatų naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, taip pat jų efektyvų energinį naudingumą. Nacionalinės sąlygos 21

24 1.10 Žemės ūkis Žemės ūkis yra ekonominės gerovės šaltinis, teikiantis maistą ir energijos išteklius. Šis sektorius daro didelę įtaką Lietuvos kaimo vietovių plėtrai, nes 33 proc. gyventojų gyvena kaime ųjų pradžioje pradėtas reformas sudarė privačios nuosavybės ir valdymo grąžinimas žemės ūkio sektoriuje. Teisės aktai nustatė kolūkių išformavimą, bet galutinai neužtikrino jų pakeitimo bent jau lygiaverčio našumo privačiais ūkiais ar bendrovėmis. Nuo 1989 m. iki 1994 m. žemės ūkio produkcija smuko daugiau kaip 50 proc. Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikoje įvyko daug struktūrinių pokyčių pramonės ir paslaugų sektorių indėlis sparčiai didėjo, tačiau žemės ūkis išlieka vienu svarbiausių eksporto sektorių ir taip pat duoda pajamų vienam dešimtadaliui Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip pusė Lietuvos žemės yra tinkama žemės ūkiui m. sausio 1 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis visas žemės plotas sudarė 6 528,6 tūkst. ha; visas žemės ūkio paskirties žemės plotas siekė 3 421,5 tūkst. ha, iš kurių ariamos žemės buvo 3 052,9 tūkst. ha; vaismedžių sodų ir uogynų 13,8 tūkst. ha; pievų ir natūralių ganyklų 354,8 tūkst. ha m. žemės ūkio produkcija dabartinėmis kainomis iš viso siekė 2,3 mlrd. Eur. Palyginti su 2015 m., visos žemės ūkio produkcijos apimtis sumažėjo 6,2 proc.. Augalininkystės produkcija sumažėjo dėl menkesnio grūdų derliaus (15,6 proc.). Gyvulininkystės produkcija sumažėjo dėl primilžio kritimo 6,4 proc. 1-5 lentelė. Pagrindinė žemės ūkio produkcija Lietuvoje Grūdai, tūkst. t 2 730, , , , , ,1 Rapsai, tūkst. t 415,8 201,2 416,7 501,5 512,2 399,4 Cukriniai runkeliai, tūkst. t 881,6 798,5 706, ,4 619,5 933,5 Bulvės tūkst. t 1 791,6 894,7 476,9 468,5 399,2 351,5 Daržovės, tūkst. t 329,4 369,2 188,6 274,8 215,9 236,2 Vaisiai ir uogos, tūkst. t 111,1 110,7 44,0 70,2 87,1 79,2 Mėsa (skerdenos svoris), tūkst. t 186,4 238,6 221,2 253,0 270,1 254,9 Pienas, tūkst. t 1 724, , , , , ,7 Kiaušiniai, mln. vnt. 692,0 864,1 829,6 806,1 786,2 788,9 Vilna (fizinis svoris), t m. augalininkystės produkcijos dalis visoje žemės ūkio produkcijoje sudarė 63,5 proc., iš kurių grūdų buvo 33,4 proc., pašarinių augalų 8,4 proc., rapsų 5,4 proc., ankštinių 4,8 proc. Gyvulininkystės produkcijos dalis sudarė 36,5 proc., iš kurių primilžis 17,2 proc., gyvulių ir naminių paukščių veisimas 14,2 proc. Didžiausia visos žemės ūkio produkcijos dalis (72,3 proc.) buvo pagaminta ūkininkų ir šeimų ūkiuose: 81,5 proc. visos augalininkystės ir 56,2 proc. visos gyvulininkystės produkcijos. Ūkininkai daugiausia augino grūdines kultūras (36,8 proc. visos žemės ūkio produkcijos ūkininkų ūkiuose); primilžis ūkininkų ūkiuose siekė 18,2 proc. jų žemės ūkio produkcijos. Žemės ūkio bendrovės daugiausia veisė gyvulius 32,6 proc. jų žemės ūkio produkcijos (iš kurių kiaulių 16 proc., naminių paukščių 13,7 proc.), ir augino grūdines kultūras 24,4 proc. Nacionalinės sąlygos 22

25 2017 m. sausio 1 d. buvo 695 tūkst. galvijų, 664 tūkst. kiaulių (1-6 lentelė). Visų kategorijų gyvulių skaičius nuosekliai mažėjo nuo 2000 m., išskyrus avis ir naminius paukščius. Nuo 2000 m. galvijų skaičius sumažėjo 22,7 proc., o kiaulių 29,1 proc. 1-6 lentelė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius Lietuvoje sausio 1 d., tūkst. vnt Galvijai 897,8 792,0 759,4 713,5 736,6 722,6 694,8 iš kurių melžiamos karvės 494,3 433,9 374,6 315,7 314,0 300,5 285,8 Kiaulės 936,1 1073,3 928,2 754,6 714,2 687,8 663,9 Avys 13,8 49,0 52,5 99,6 123,9 147,1 163,6 Ožkos 24,7 22,1 14,7 13,8 13,0 13,5 13,4 Arkliai 74,9 63,6 49,0 22,2 18,2 17,3 16,3 Naminiai paukščiai 6 372, , , , , , ,9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 1.11 Miškininkystė 2016 m. sausio 1 d. visas miško žemės plotas sudarė 2 186,7 tūkst. ha ir užėmė 33,5 proc. šalies teritorijos (1-16 paveikslas). Nuo 2003 m. miško žemės plotas padidėjo 141,5 tūkst. ha ir tai sudarė 2,2 proc. visų miškų. Per tą patį laikotarpį medynai išsiplėtė 107,3 tūkst. ha iki 2 058,3 tūkst. ha. Nuo 2003 m. vidutinis miško plotas vienam gyventojui padidėjo nuo 0,59 ha iki 0,76 ha pav. Miško ploto pokyčiai Lietuvoje, % Lietuvoje vyrauja spygliuočių medynai, užimantys 1 148,4 tūkst. ha plotą ir sudarantys 55,8 proc. viso miško ploto. Antri pagal dydį yra minkštos medienos lapuočių miškai (835,9 tūkst. ha, 40,6 proc.). Kietmedžių medienos lapuočių miškai užima 74 tūkst. ha (3,6 proc.) m. Lietuvos medynuose vyravusios medžių rūšys pateiktos šiame paveiksle. Nacionalinės sąlygos 23

26 1-17 pav. Medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis 2016 m. sausio 1 d., % 2016 m. apie pusė visos miško žemės Lietuvoje buvo valstybinės reikšmės 1088,5 tūkst. ha. Registruotas privačių miškų plotas sudaro 838,5 tūkst. ha. Apskaičiuotas privačių miškų plotas yra 873 tūkst. ha m. sausio 1 d. privačių miškų savininkų skaičius siekė beveik 249,1 tūkst., viena vidutinė miško valda sudarė 3,4 ha. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis nuo 2003 m. visas medynų tūris išaugo nuo 453,4 mln. m³ iki 537,0 mln. m³. Pušynų tūris buvo 221,0 mln. m³. Per trylikos metų laikotarpį jis padidėjo 41,0 mln. m³. Eglynų tūris padidėjo nuo 75,8 mln. m³ iki 91,2 mln. m³. Visi Lietuvos miškai yra suskirstyti į keturias grupes pagal funkcinę paskirtį m. pradžioje miškų suskirstymas į grupes pagal funkcinę paskirtį buvo toks: I grupė (rezervatiniai miškai) 26,5 tūkst. ha (1,2 proc.); II grupė (specialios paskirties miškai) 266,5 tūkst. ha (12,2 proc.); III grupė (apsauginiai miškai) 333,4 tūkst. ha (15,2 proc.; IV grupė (ūkiniai miškai) 1 560,3 tūkst. ha (71,4 proc.). Per m. laikotarpį kirtimai visuose Lietuvos miškuose (nepriklausomai nuo jų nuosavybės) buvo netolygūs, bet vis tiek augo nedaug ir pasiekė aukščiausią lygį 2003 m. (nukirsta 10,34 mln. m 3 augančių medžių). Per paskutinius metus miškų kirtimai nedaug padidėjo (8,67 mln. m 3 ). Visų miškų (augančių medžių) kirtimų pokyčiai per m. laikotarpį pateikti 1-18 paveiksle. Nacionalinės sąlygos 24

27 1-18 pav. Visi miškų (augančių medžių) kirtimai visuose miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės, m Atliekos Atliekų ir nuotekų tvarkymas yra vienas svarbiausių Lietuvos nacionalinio aplinkos apsaugos valdymo prioritetų. Šiame sektoriuje nustatyti tikslai yra sukurti ekologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamą vadybos sistemą pavojingoms ir nepavojingoms atliekoms, sumažinti atliekų srautus ir neigiamą atliekų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų naudojimą perdirbimui ir energijos gamybai. Kasmet Lietuvoje susidarantis atliekų kiekis yra apie 5 mln. t. Didžioji atliekų dalis, iš kurių 100 kt yra pavojingos atliekos, susidaro pramonės sektoriuje. Komunalinių atliekų per metus susidaro šiek tiek daugiau kaip 1 mln. t ųjų pradžioje Lietuvoje buvo apie 1000 sąvartynų ir šiukšlynų. Dešimtmečio pabaigoje buvo parengtos atliekų tvarkymo strategijos, numatančios atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymą, įskaitant naujų, ES reikalavimus atitinkančių regioninių sąvartynų statybą, esamų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymą bei įrangos, reikalingos saugiai ir efektyviai eksploatuoti atliekų tvarkymo įrenginius, tiekimą. Reorganizuojant atliekų tvarkymo infrastruktūrą, buvo uždaryti visi aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai ir šiukšlynai. Atliekų šalinimas senuose sąvartynuose nutrauktas 2009 m. ir nuo to laiko visos atliekos šalinamos 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų. Siekiant paskatinti atliekų naudojimą ir perdirbimą bei sumažinti jų šalinimą sąvartynuose, regioninės atliekų tvarkymo sistemos buvo aprūpintos reikiamomis atliekų tvarkymo priemonėmis, įskaitant stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, žaliųjų atliekų surinkimo vietas ir kt. Šiuo metu Lietuvoje yra 54 biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikštelės m. dviejuose sąvartynuose pradėta naudoti sąvartyno dujas. Šiuo metu sąvartyno dujos naudojamos 3 veikiančiuose ir 6 uždarytuose sąvartynuose m. komunalinių atliekų susidarymas Lietuvoje išliko šiek tiek mažesnis už ES vidurkį (448 kg per metus vienam gyventojui, palyginti su maždaug 477 kg vidurkiu) m. Lietuvoje buvo perdirbta 23 proc., kompostuota 10 proc., sudeginta 12 proc. panaudojant energiją ir pašalinta sąvartynuose 54 proc. komunalinių atliekų. Per paskutinius penkerius metus Lietuva padidino atliekų perdirbimą beveik 5 proc., kompostavimą daugiau kaip 9 proc., o atliekų deginimas išaugo daugiau kaip 11 proc. ir atliekų kiekis Nacionalinės sąlygos 25

28 sąvartynuose sumažėjo daugiau kaip 24 proc., tačiau šalinimas sąvartynuose išliko pagrindiniu Lietuvos komunalinių atliekų tvarkymo būdu pav. Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje m., % Savivaldybių pateiktais duomenimis, atliekų surinkimo paslaugos buvo teikiamos 94,8 proc. gyventojų. Paslaugų teikimo miestuose ir kaimo vietovėse skirtumai mažėja m. atliekų surinkimo paslaugos buvo teikiamos 97 proc. gyventojų miestuose, kuriuose gyventojų skaičius viršijo 1000, bei 94 proc. gyventojų miesteliuose ir kaimuose, kuriuose gyventojų skaičius buvo mažesnis kaip 500. ES struktūriniai ir investiciniai fondai yra svarbus Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos gerinimo finansavimo šaltinis m. į atliekų tvarkymo projektus buvo investuota 190 mln. Eur, įskaitant 9 regioninių mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių statybą, 341 seno sąvartyno ar šiukšlyno rekultivavimą, daugybės stambiagabaričių atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimą, rūšiuotų atliekų surinkimo sistemos išplėtimą ( konteinerių perdirbamoms ir biologiškai skaidžioms atliekoms). Per m. laikotarpį planuojama investuoti 87,2 mln. Eur ES Sanglaudos fondo lėšų į tolesnę rūšiuotų atliekų surinkimo plėtrą, atliekų paruošimo perdirbimui, pakartotinam ar kitokiam naudojimui pajėgumų (rūšiavimo linijų, kitos įrangos) modernizavimą ir atliekų tvarkymo informacinės sistemos bei stebėsenos atnaujinimą. Siekiant pagerinti šilumos ir energijos suvartojimo efektyvumą, efektyviau panaudoti vietinius ir atsinaujinančius išteklius šilumos energijos gamybos įrenginiuose ir sumažinti išmetamo CO 2 kiekį, per m. laikotarpį Vilniuje ir Kaune bus pastatytos didesnio pajėgumo kogeneracinės jėgainės, energijos gamybai per metus sunaudosiančios 360 t biomasės ir komunalinių atliekų (energetinį potencialą turinčių neperdirbamų komunalinių atliekų) (sudegindamos 30 proc. komunalinių atliekų). Vilniaus jėgainės energijos gavimo iš atliekų įrenginyje sutaupyta energija sieks 43,6 proc. (apie 440 GWh per metus), o biomasės įrenginyje 38,9 proc. (apie 640 GWh per metus). Tikimasi, kad energijos gavimo iš atliekų įrenginys sumažins išmetamo CO 2 kiekį daugiau kaip 90 tūkst. t per metus, o biomasės įrenginys daugiau kaip 340 tūkst. t per metus. Nacionalinės sąlygos 26

29 Nuotekų surinkimas ir valymas, taip pat veiksmingas nuotekų dumblo panaudojimas yra svarbūs uždaviniai augant gyventojų skaičiui, sparčiai vystantis pramonei ir dedant pastangas mažinti taršą, ir yra nukreipti apriboti kenksmingus šalutinius šiuose procesuose susidarančius produktus. Daugeliu atvejų Lietuvoje pramoninės nuotekos išleidžiamos į centralizuotus komunalinius nuotekų surinkimo tinklus ir valomos kartu su buitinėmis nuotekomis centralizuotuose komunaliniuose valymo įrenginiuose. Lietuvoje nuotekos valomos aerobinio valymo sistemose, kuriose susidaro nedaug CH 4. Tačiau didelė gyventojų dalis vis dar nėra prijungta prie visuomeninių nuotakynų, todėl žymus kiekis išmetamas iš septikuose surinktų nuotekų. Išvalytų buitinių ir gamybinių bei technologinių nuotekų, išleidžiamų į paviršinio vandens telkinius, kiekis 2015 m. siekė 164,4 mln. m3. Per visą dešimtmetį buvo labai pagerinta nuotekų valymo kokybė ir paskutiniais metais pagal reikalavimus išvalytų nuotekų kiekis pasiekė labai aukštą daugiau kaip 90 proc. lygį, nors 2002 m. šis lygis buvo vos 21 proc. Per dešimtmetį šias tendencijas lėmė naujų nuotekų valymo įrenginių statyba ir esamų įrenginių rekonstrukcija. Per m. laikotarpį buvo vystoma Lietuvos nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra, siekiant išvalyti apie 80 proc. vietoje susidarančio nuotekų dumblo, panaudojant šiuolaikines technologijas, kad dumblas būtų tvarkomas skaidymo, vandens šalinimo ir kompostavimo įrenginiuose. Panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, iki 2016 m. buvo pastatyta 50 naujų nuotekų dumblo valymo įrenginių (įskaitant rekonstruotus senus įrenginius, kurie neužtikrino tinkamo nuotekų valymo). Nacionalinės sąlygos 27

30 LITERATŪROS ŠALTINIAI Aplinkos apsaugos agentūra Versli Lietuva Informacija apie ŽNKM veiksmus Lietuvoje, Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros analizė Lietuvos Respublikos žemės fondas, f702bacf0 Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: ŠESD apskaitos ataskaita, Lietuvos Statistikos miškininkystės metraštis, Ūkio ministerija Energetikos ministerija Lietuvos Statistikos metraštis, Lietuvos Statistikos departamentas ŠESD prognozių, klimato kaitos politikos ir priemonių ataskaitos, Atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje Lietuvos Respublikos Seimas Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms Nacionalinės sąlygos 28

31 Nuotrauka: Vaidas Gegužis, ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ APSKAITA

32 2 ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ APSKAITOS ATASKAITOS INFORMACIJA Lietuva kaip JTBKKK ir Kioto protokolo šalis yra įsipareigojusi kasmet teikti informaciją apie visų antropogeninės kilmės išmetamų ŠESD, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, kiekius pagal šaltinius ir šalinimą absorbentais. Būdama Europos Sąjungos narė, Lietuva taip pat turi įsipareigojimų dėl ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB. Nacionalinės apskaitos ataskaita (angl. National inventory report NIR), apimanti Lietuvos išmetamų ŠESD kiekio apskaitą, pateikiama JTBKKK sekretoriatui kiekvienais metais pagal Sprendimą 24/CP.19 Šalių, įtrauktų į Konvencijos I priedą, JTBKKK gairių dėl metinių apskaitos ataskaitų teikimo pakeitimas (FCCC/CP/2013/10/Add.3). ŠESD apskaitos ataskaita sudaroma pagal 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų gaires (TKKG, 2006). Lietuvos 7-ame nacionaliniame pranešime esantys duomenys atitinka jos NIR, kuri 2017 m. buvo pateikta JTBKKK sekretoriatui. Ši pateikta ataskaita apima išmetamų ŠESD kiekio Lietuvoje apskaitą per m. laikotarpį m. visas Lietuvos išmetamų ŠESD kiekis (išskyrus žemės naudojimą, žemės naudojimo paskirties keitimą ir miškininkystę, angl. land-use, land-use change and forestry (LULUCF), ŽNKM) sudarė ,2 kt CO 2 ekv. Išmetamas kiekis sumažėjo 58,2 proc. palyginti su baziniais metais. Šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms CO 2, CH 4 ir N 2 O baziniai metai yra 1990 m., o fluorintoms dujoms HFC, PFC, SF 6 ir NF m. Išmetamų ŠESD kiekio tendencijos, įskaitant ir išskyrus ŽNKM, pateiktos šiame paveiksle. 2-1 paveikslas. Viso išmestų ŠESD kiekio tendencijos m. Politika ir priemonės 30

33 Po reikšmingo nuosmukio 1992 m., kurį sukėlė sovietinės ekonomikos žlugimas, buvo pereita nuo centralizuotos planinės prie rinkos ekonomikos, pertvarkant gamybos, energetikos pramonės šakas ir žemės ūkį m. atgavusi nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos po 50-ies metų aneksijos, Lietuva paveldėjo daug energijos suvartojančią ekonomiką. Dėl m. TSRS vykdytos išteklių blokados staigiai smuko ekonominė veikla, ką liudija BVP sumažėjimas 1990-ųjų pradžioje. Ekonominė situacija pagerėjo praeito dešimtmečio viduryje ir BVP augo iki 1999 m. ( m. BVP smuko dėl Rusijos ekonominės krizės) bei toliau didėjo nuo 2001 m. iki 2008 m ųjų pradžioje gamybos, energetikos pramonėje ir žemės ūkyje daugiausia buvo deginamas iškastinis kuras m. laikotarpio metinių bendrų kuro balansų palyginimas rodo žymų mazuto naudojimo sumažėjimą (pvz., nuo metinio maždaug TJ kiekio m. iki TJ 1992 m., apie TJ m. ir TJ 1995 m. bei mažiau kaip 600 TJ nuo 2008 m.), taip pat anglių, benzino, gamtinių dujų naudojimo smukimą, bet didesnį medienos suvartojimą. Mazuto naudojimo sumažėjimą pirmiausia paveikė aplinkosaugos reikalavimai: nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo uždraustas sieringo mazuto naudojimas, o nuo 2008 m. įsigaliojo dar griežtesni reikalavimai. Kadangi įmonėms buvo ekonomiškai nenaudinga pašalinti sierą iš mazuto, dėl šių reikalavimų buvo pereita nuo mazuto prie kitų rūšių kuro (pvz., gamtinių dujų), todėl labai sumažėjo metiniai išmetamų ŠESD kiekiai. Paskutinis reikšmingas sumažėjimas 2009 m. buvo susijęs su ekonomine krize Europoje, o po 2009 m. išmetamų ŠESD kiekis stabilizavosi ties maždaug 20 Mt CO 2 ekv. Palyginti su 2014 m., visas išmetamų ŠESD kiekis 2015 m. padidėjo 1,1 proc. (išskyrus ŽNKM). Išmetamų ŠESD kiekis pagal sektorius 2015 m. pateiktas 2-2 paveiksle. 2-2 paveikslas. Išmetamų ŠESD kiekis (%) Lietuvoje pagal sektorius (išskyrus ŽNKM) 2015 m. Energetikos sektorius yra didžiausias išmetamų ŠESD šaltinis Lietuvoje. Jo išmetamas ŠESD kiekis 2015 m. sudarė 55 proc. viso kiekio (išskyrus ŽNKM). Energetikos sektoriaus išmetamas ŠESD sudaro CO 2, CH 4 ir N 2 O. Politika ir priemonės 31

34 2015 m. energetikos sektoriaus išmetamo CO 2 kiekis sudarė 79,3 proc. viso šalyje išmetamo CO 2 kiekio (išskyrus ŽNKM). Pagrindinės šakos yra energetikos pramonė ir transportas, kurių dalys visame šalyje išmetamame CO 2 kiekyje sudaro atitinkamai 29,7 proc. ir 48,4 proc. (išskyrus ŽNKM). Palyginti su 2014 m., energetikos sektoriaus išmetamas CO 2 kiekis 2015 m. išaugo 0,004 proc. Išmetamas CH 4 kiekis padidėjo 1,5 proc., o N 2 O kiekis sumažėjo 0,1 proc. Antras didžiausias išmetamų ŠESD kiekio šaltinis yra žemės ūkio sektorius, kuriame susidaro 22,9 proc. viso šalyje išmetamų ŠESD kiekio (išskyrus ŽNKM). Šis sektorius yra didžiausias išmetamo CH 4 ir N 2 O šaltinis atitinkamai 56,4 proc. ir 85,1 proc. viso išmetamo CH 4 ir N 2 O kiekio. Pagrindinis CH 4 šaltinis yra gyvulių žarnyno fermentacija, sudaranti 86 proc. viso žemės ūkyje išmetamo CH 4 kiekio. Žemės ūkio paskirties dirvožemis yra pagrindinis išmetamo N 2 O kiekio šaltinis, sudarydamas 92,4 proc. viso žemės ūkyje išmetamo N 2 O kiekio. Palyginti su 2014 m., žemės ūkio sektoriuje 2015 m. išmetamų ŠESD kiekis padidėjo 1,6 proc. Pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriaus išmetamas kiekis 2015 m. siekė 16,9 proc. viso išmetamų ŠESD kiekio (išskyrus ŽNKM). Pagrindinės kategorijos buvo amoniako, azoto rūgšties ir cemento gamyba. Amoniako gamyba 2015 m. buvo didžiausias pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriuje išmetamo CO 2 kiekio, kuris sudarė 15,4 proc. viso šalies išmetamo CO 2 kiekio, šaltinis (išskyrus ŽNKM). Azoto rūgšties gamyba 2015 m. buvo vienintelis išmetamo N 2 O kiekio pramonės sektoriuje šaltinis ir sudarė 8,3 proc. viso šalies išmetamo N 2 O kiekio (išskyrus ŽNKM) m. pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriaus išmetamų ŠESD kiekiai padidėjo 6,9 proc., palyginti su 2014 m. Išmetami kiekiai atliekų sektoriuje 2015 m. sudarė 5,2 proc. viso ŠESD kiekio (išskyrus ŽNKM). Atliekų šalinimas yra antras svarbus išmetamo CH 4 kiekio šaltinis. Jo dalis bendrame CH 4 kiekyje siekia 23,8 proc. (išskyrus ŽNKM) m. atliekų sektoriuje išmetamas CH 4 kiekis sumažėjo 7,1 proc. palyginti su 2014 m. Išmetamų ŠESD kiekio tendencijos pagal sektorius, išreikštos CO 2 ekv., pateiktos 2-1 lentelėje. 2-1 lentelė. Išmetamas arba absorbuojamas ŠESD kiekis pagal sektorius per m. laikotarpį, kt CO 2 ekv. Pramonė ir ŠESD šaltinių ir Iš viso Iš viso pramonės absorbentų Energetika Žemės ūkis ŽNKM Atliekos (įskaitant (išskyrus produktų kategorijos ŽNKM) ŽNKM) naudojim as Politika ir priemonės 32

35 /1990, % Išmetamų ŠESD kiekio tendencijos, išreikštos CO 2 ekv., pateiktos 2-3 paveiksle ir bendrai atspindi pagrindines ŠESD lygio tendencijas. 2-3 pav. Išmetamų ŠESD kiekio tendencijos pagal dujas, kt CO 2 ekv. (išskyrus ŽNKM), m. Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos Lietuvoje yra anglies dioksidas m. faktiškai išmestas CO 2 kiekis (išskyrus ŽNKM) buvo 63,3 proc. mažesnis negu 1990 m. Palyginti su 2014 m., išmetamo CO 2 kiekis padidėjo 2,1 proc., įskaitant ŽNKM, ir 17,5 proc., išskyrus ŽNKM. Didžiausias išmetamo CO 2 kiekio šaltinis yra energetikos sektorius, kurio dalis visame išmesto CO 2 kiekyje sudaro apie 79,3 proc. Palyginti su 2014 m., energetikos sektoriuje 2015 m. išmesto CO 2 kiekis šiek tiek padidėjo 0,004 proc., iš energetikos įmonių išmestas CO 2 kiekis sumažėjo 0,8 proc., o iš transporto išaugo 5,5 proc. Politika ir priemonės 33

36 Metanas yra antros svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sudarančios 16,8 proc. viso šalyje išmetamų ŠESD kiekio (išskyrus ŽNKM). Didžiausi išmetamo metano šaltiniai yra žemės ūkio sektorius, kurio dalis 2015 m. buvo 56 proc., atliekų sektorius 29 proc. ir lakūs išmetimai iš naftos bei gamtinių dujų veiklos 9 proc. Žemės ūkio išmetamo CH 4 šaltiniai yra gyvulių žarnyno fermentacija ir mėšlo tvarkymas, kurie sudaro atitinkamai 48 proc. ir 8 proc. viso šalyje išmetamo CH 4 kiekio (išskyrus ŽNKM). Azoto suboksidas sudaro 15,4 proc. viso šalyje išmetamų ŠESD kiekio (išskyrus ŽNKM). Žemės ūkis yra pagrindinis N 2 O šaltinis, 2015 m. jo dalis sudarė 85 proc. viso išmesto N 2 O kiekio. Palyginti su 2014 m., N 2 O iš žemės ūkio sektoriaus padidėjo 2,4 proc. Antras svarbus N 2 O šaltinis yra azoto rūgšties gamyba. Ji sudaro 8 proc. viso išmetamo N 2 O kiekio m. fluorintų dujų dalis bendrame šalyje išmetamų ŠESD kiekyje buvo 2,4 proc. Per m. laikotarpį išmetamų fluorintų dujų kiekis žymiai išaugo. Pagrindinis šios tendencijos variklis buvo ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) pakeitimas fluorintomis dujomis daugelyje taikymo sričių. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistema Pagrindinės ŠESD apskaitos ataskaitų sistemoje dalyvaujančios institucijos Lietuvoje yra Aplinkos ministerija, Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba ir nuolatinės ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo komisijos nariai. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija yra vienintelė nacionalinė JTBKKK kontaktinė institucija ir pagrindinė nacionalinė institucija, atsakinga už nacionalinę ŠESD apskaitą. Jai tenka visa atsakomybė už nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitų rengimo sistemą ir teisinius, institucinius bei procedūrinius šios nacionalinės sistemos aspektus ir strateginį nacionalinės apskaitos vystymą. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) prie Aplinkos ministerijos yra atsakinga už ŠESD apskaitos ataskaitų kokybės užtikrinimo ir kontrolės vykdymą, Lietuvos nacionalinės apskaitos ataskaitos (NIR) sudarymą, tokių kompleksinių klausimų, kaip pagrindinių kategorijų analizė, įgyvendinimą, bendrą neapibrėžtumo vertinimą, išmetamų ŠESD kiekio tendencijų analizę. AAA įsteigia ir tvarko ŠESD apskaitos ataskaitų archyvą, kuriame saugoma visa pagalbinė ŠESD apskaitos ataskaitų medžiaga. Nuo 2014 m. už pateikimą atsakingas AAA personalas taip pat atsako už pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriaus bei žemės ūkio sektoriaus (žemės ūkio paskirties dirvožemio dalies) išmetamų ŠESD apskaičiavimą. Valstybinė miškų tarnyba (VMT) prie Aplinkos ministerijos vykdo Nacionalinę miškų inventorizaciją (NMI) ir parengia miškų informacijos sistemą, vykdo Lietuvos miškų būklės stebėseną, renka ir tvarko statistinius duomenis ir kt. Rengiant ŠESD apskaitos ataskaitas, ji atsako už ŽNKM sektoriaus ir veiklos pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis išmetamų ir absorbuojamų ŠESD apskaičiavimą. Nuolatinė ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo komisija buvo įsteigta 2011 m. Vyriausybės nutarimu Nr Komisiją sudaro mokslo institutų atstovai, atsakingi už atitinkamų sektorių išmetamų ŠESD apskaitą: Fizikos instituto (transportas), Lietuvos energetikos instituto (energetika), Gyvulininkystės instituto (gyvulininkystė), Aleksandro Stulginskio universiteto (ŽNKM, išskyrus miškininkystę), Aplinkos apsaugos politikos centro (atliekos). Metinės ŠESD apskaitos ataskaitos rengiamos pagal ataskaitų teikimo darbo grafiką. Lietuva turi pateikti preliminarią ŠESD apskaitos ataskaitą Europos Komisijai iki kiekvienų metų sausio 15 d. ir atnaujinti Politika ir priemonės 34

37 skaičiavimus iki kovo 15 d. ŠESD apskaitos ataskaita pateikiama JTBKKK sekretoriatui iki kiekvienų metų balandžio 15 d. Metodikos, veiklos duomenų rinkimas ir emisijos faktorių pasirinkimas atitinka 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gaires. Metinėms apskaitos ataskaitoms nustatytų kokybės reikalavimų skaidrumo, nuoseklumo, palyginamumo, išsamumo ir tikslumo laikomasi nuosekliai įgyvendinant kokybės užtikrinimo ir kontrolės planą bei procedūras. Nacionalinis registras Nacionalinio ŠESD registro bendras aprašymas ir bendroji informacija apie jį įtraukti į Lietuvos pirminę ataskaitą, pateiktą JTBKKK 2006 m. Lietuvos ŠESD registras veikė nuo 2005 m. iki 2012 m. birželio 20 d., kai ES valstybių narių nacionaliniai ŠESD registrai buvo sujungti į Sąjungos registrą. Šis registras veikia tos pačios infrastruktūros technologijos pagrindu, kaip ir kiti 28 nacionaliniai registrai Jungtinės ES registrų sistemos platformos pagrindu. Nacionalinis ŠESD registras tvarkomas pagal 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF) 1 paskirtos nacionalinio administratoriaus funkcijos, o centrinis registro administratorius yra Europos Komisija. 1 Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas reorganizuotas jungimo būdu ir nuo 2018 m. balandžio 3 d. prijungtas prie biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, kuriai perėjo visos reorganizuoto įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo teisės ir pareigos. Politika ir priemonės 35

38 LITERATŪROS ŠALTINIAI Komisijos reglamentas Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 208/2004/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami komisijos reglamentai Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 ŠESD registro tinklalapis m. TKKK nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairės ŠESD apskaitos ataskaita, php Lietuvos Respublikos 2013 m. lapkričio 6 d. Aplinkos ministro įsakymas D1-817 Dėl sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro naudojimo taisyklių patvirtinimo (su vėliausiais pakeitimais) ŠESD registro naudojimo taisyklės Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos Politika ir priemonės 36

39 Nuotrauka: Marius Karotkis, POLITIKA IR PRIEMONĖS Politika ir priemonės 37

40 3 POLITIKA IR PRIEMONĖS Šiame skyriuje pateikta informacija apie nacionalinę politiką ir priemones (angl. policies & measures), įvertinant atskirų Lietuvos ūkio valdymo sričių politiką ir priemones. Politika ir priemonės suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente Nr. 525/2013: Politika ir priemonės tai visos priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK, 1992) 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas pareigas, galinčias apimti ir priemones, kurių pagrindinis tikslas nėra riboti ar mažinti išmetamų ŠESD kiekį. Lietuvos klimato politika yra apibrėžta Vyriausybės programose, teisės aktuose ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo strategijoje. Lietuva, būdama viena iš ES šalių, taip pat prisideda prie ES įsipareigojimų vykdymo, rengia nacionalinius strateginius dokumentus bei dalyvauja klimato kaitos politikos formavime. Lietuvos klimato kaitos politika grindžiama tarptautiniais susitarimais: JTBKKK, Kioto protokolu, Paryžiaus susitarimu ir ES bendros politikos kryptimis. LR Seimas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. Strategijos paskirtis formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Strategiją sudaro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos dalys. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui rengiami tarpinstituciniai veiklos planai. 3.1 Kioto protokolas Lietuva dalyvauja visuotiniame klimato kaitos švelninimo procese ir yra viena iš 195 šalių, ratifikavusių JTBKKK. JTBKKK įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo JTBKKK 1995 m. Kioto protokolas (KP) buvo pasirašytas 1998 m., o ratifikuotas 2002 m. Pagal Kioto protokolą Lietuva įsipareigojo per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį m. sumažinti savo išmetamų ŠESD kiekį 8 proc. palyginti su 1990 m., ir šį įsipareigojimą įgyvendino, per šį laikotarpį sumažindama ŠESD kiekį daugiau kaip 55 proc. Dohos klimato kaitos konferencijoje 2012 m. gruodžio mėn. Lietuva kaip ES valstybė narė kartu su kitomis JTBKKK Kioto protokolo šalimis priėmė Kioto protokolo Dohos pakeitimą, nustatantį antrąjį Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Dohos pakeitimu pakeistas Kioto protokolo B priedas, antrajam įsipareigojimų laikotarpiui nustatant tolesnius teisiškai privalomus švelninimo įsipareigojimus šiame priede išvardytoms šalims ir pakeičiant bei toliau išdėstant nuostatas dėl šalių švelninimo įsipareigojimų įgyvendinimo per antrąjį įsipareigojimų laikotarpį. Sąjunga ir jos valstybės narės Dohos klimato kaitos konferencijoje sutiko su kiekybinių išmetamų ŠESD sumažinimo įsipareigojimu, apribojančiu jų vidutinį metinį išmetamų ŠESD kiekį antruoju įsipareigojimų laikotarpiu iki 80 proc. jų išmetamų ŠESD bendro kiekio. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą, taip pat ES, jos valstybių narių ir Islandijos susitarimą dėl bendro Kioto protokolo Dohos pakeitimo įgyvendinimo. 3.2 Politikos formavimo procesas Svarbiausius dokumentus aplinkos apsaugos klausimais leidžia Lietuvos Respublikos Seimas ir priima Vyriausybė. Atitinkamų priemonių imamasi nacionaliniu ir vietos (savivaldybių) lygmeniu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja šalies politiką aplinkos apsaugos, miškininkystės, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorinio planavimo, statybos, gyventojų Politika ir priemonės 38

41 aprūpinimo būstu, komunalinių paslaugų ir būsto srityse, taip pat koordinuoja šios politikos įgyvendinimą. Aplinkos ministerija yra pagrindinė už klimato kaitos politikos formavimą, įgyvendinimą ir koordinavimą atsakinga institucija. Lietuvoje klimato politika yra įtraukta į sprendimų priėmimo procesus energetikos, transporto, žemės ūkio, atliekų, miškininkystės ir žemės naudojimo bei teritorinio planavimo sektoriuose. Su klimato kaitos politikos formavimu ir įgyvendinimu susijusius klausimus įgyvendina Finansų, Energetikos, Ūkio, Susiekimo, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei atitinkamoms ministerijoms pavaldžios institucijos. Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos, atsakingos už klimato kaitos klausimus: Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Aplinkos projektų valdymo agentūra. Nacionalinis klimato kaitos komitetas koordinuoja klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Svarbiausias Komiteto uždavinys padėti užtikrinti veiksmingą JTBKKK, jos Kioto protokole ir su jais susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti įgyvendinimą. Komiteto nariai yra ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų, asociacijų, mokslo ir studijų įstaigų atstovai, kompetentingi spręsti strateginius ir kitus svarbius uždavinius, susijusius su klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos formavimu ir įgyvendinimu. Komiteto sudėtis ir jo veiklos nuostatos patvirtintos aplinkos ministro įsakymu m. parengta Klimato kaitos specialioji programa, kaip nustatyta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme. Šia programa siekiama sukaupti papildomų lėšų klimato kaitos valdymo priemonių finansavimui. Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Programos lėšos naudojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimui, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano priemonių įgyvendinimui. Pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 reikalavimus, pagrindinės institucijos, dalyvaujančios rengiant ataskaitas apie politiką, priemones ir išmetamų ŠESD kiekio prognozes, yra: - Aplinkos ministerija; - Aplinkos apsaugos agentūra; - Valstybinė miškų tarnyba; - Duomenų teikėjai. Aplinkos ministerija yra atsakinga už šalies ŠESD apskaitos ataskaitų, politikos ir priemonių, prognozių ataskaitų rengimą ir pateikimą. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) atsako už išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimus, rengia sistemingas dėl antropogeninės veiklos susidarančių ŠESD kiekio prognozes pagal veiklos vystymosi tendencijas (energetikos, pramonės, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose). Valstybinė miškų tarnyba (VMT) yra atsakinga už ŽNKM sektoriaus prognozių skaičiavimus m. balandžio 7 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 388 įpareigoja duomenų teikėjus (kitas institucijas) pagal kompetenciją Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai įstaigai teikti informaciją, kurios reikia ataskaitoms parengti. Politika ir priemonės 39

42 3.3 Nacionalinės ir regioninės tarpsektorinės programos Pagrindiniai klimato politikos tikslai yra: - užtikrinti klimato kaitos švelninimo tikslus; - skatinti gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos ir jos poveikio. Lietuvos klimato kaitos politika formuojama pagal tikslus ir uždavinius, nustatytus tarptautiniuose susitarimuose pagal JTBKKK, ES strateginius dokumentus ir ES teisės aktus. Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030 parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Daugiau kaip tūkstantis idėjų virto šalies raidos dvidešimtmetį apimančiu dokumentu, kurį 2012 m. gegužės 15 d. patvirtino Seimas. Strategija nustato šalies raidos kryptis, grindžiamas darnaus vystymosi principais, informacinių technologijų plėtra, inovacijų plėtra. Nacionalinė reformų darbotvarkė buvo priimta 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr Ši darbotvarkė apibendrina pagrindines struktūrines reformas šalinant Lietuvos ekonomikos augimui trukdančias kliūtis ir siekiant kiekybinių strategijos Europa 2020 tikslų. Darbotvarkė pateikia kiekybiniais rodikliais vertinamų sričių esamos situacijos apžvalgą, šių rodiklių 2015 m. ir 2020 m. prognozes bei prioritetinius veiksmus, numatytus pasiekti nustatytus nacionalinius tikslus. Pažanga vertinama taikant penkis kiekybinius rodiklius, iš kurių vienas energetika ir klimato kaita. Pagrindinės energetikos ir klimato kaitos politikos kryptys yra didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumo gerinimas ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimas m. Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimui numatytos priemonės nustatytos sektorių darbotvarkėse. Darbotvarkės yra suderintos, t. y. su energijos vartojimo efektyvumu susiję tikslai vienoje darbotvarkėje yra tokie patys, kaip ir kitoje. Kadangi strategijos įgyvendinime paprastai dalyvauja skirtingos institucijos, yra sudarytas tarpinstitucinis veiksmų planas, siekiant nustatyti aiškius veiksmus, kurių reikia imtis, norint įgyvendinti konkrečią darbotvarkę. Pažangai stebėti ir vertinti institucijos kiekvienais metais privalo pateikti ataskaitą apie praeitų metų veiksmus. Siekiant užtikrinti tarptautiniuose susitarimuose ir ES teisės aktuose Lietuvai nustatytų tikslų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 buvo patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kuri nustato klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių tikslus ir uždavinius iki 2050 m. Ši strategija įgyvendina ES Klimato kaitos ir energetikos teisės aktų paketą iki 2020 m. ir pakeičia Nacionalinę JTBKKK įgyvendinimo strategiją iki 2012 m. Šios strategijos tikslas formuoti ir įgyvendinti klimato kaitos valdymo politiką Lietuvoje. Strategija nustato trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Lietuvos teisiškai privalomi trumpalaikiai klimato kaitos švelninimo tikslai iki 2020 m. yra: pasiekti, kad išmetamųjų ŠESD kiekis ATL sektoriuje neviršytų 8,53 mln. t CO 2 ekv.; pasiekti, kad ATL sistemoje nedalyvaujantys sektoriai įgyvendintų savo metinius išmetamų ŠESD kiekio tikslus ir neviršytų 15,24 mln. t CO 2 ekv.; pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.; Politika ir priemonės 40

43 kiekvienais metais suvartoti po 1,5 proc. mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17 proc. mažiau energijos negu 2009 m.); siekti, kad trumpalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui būtų skiriama ne mažiau kaip 0,38 proc. šalies BVP 2020 m. Strategija taip pat nustato indikatyvius vidutinės trukmės klimato kaitos švelninimo tikslus, kuriais Lietuva prisidės prie ES išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimo iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti 40 proc. ir iki 2040 m. 60 proc. Strategijos indikatyvus ilgalaikis tikslas iki 2050 m. sumažinti 80 proc. išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Šios strategijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Vyriausybės nutarimu Nr. 366 buvo patvirtintas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, kuris atnaujinamas kiekvienais metais. Šio veiklos plano paskirtis teikti finansavimą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonėms, numatytoms strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui, ir užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 833 buvo priimtas metų priemonių veiklos planas, kuris 2016 m. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 846 patvirtinus metų priemones. Šio plano įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Priemonių įgyvendinime dalyvauja Finansų, Energetikos, Susisiekimo, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos, taip pat savivaldybės, Lietuvos mokslo taryba, valstybiniai mokslo tyrimų institutai ir universitetai, įmonės, organizacijos ir kiti asmenys pagal savo kompetenciją, skiriantys lėšas šių priemonių įgyvendinimui. Sudarydamos sektorių plėtros programas, tarpinstitucinius veiklos planus ar kitus planavimo dokumentus atitinkamoms savo valdomoms sritims, ministerijos į juos turi įtraukti strategijoje nustatytus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių tikslus ir uždavinius, kad numatytų konkrečias priemones šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir užtikrintų glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Nacionalinis klimato kaitos komitetas, pataria dėl Lietuvos klimato kaitos politikos formavimo ir koordinuoja šios politikos įgyvendinimą. Komitetą sudaro dvidešimt vienas ministerijų, savivaldybių, mokslo ir studijų, pramonės ir nevyriausybinių organizacijų atstovas. Pastangų pasidalijimo sprendimas (ES Sprendimas Nr. 406/2009/EB) veiksmingai padėjo skatinti naują nacionalinę išmetamų ŠESD mažinimo politiką ir priemones metų laikotarpiui sektoriuose, nedalyvaujančiuose ES ATL prekybos sistemoje. Pasiūlymas dėl naujo teisės akto Pastangų pasidalijimo reglamento buvo pateiktas Komisijai 2016 m. liepos mėn. Reglamento projektas nustato teisiškai privalomus išmetamų ŠESD tikslus visoms valstybėms narėms ES ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose metų laikotarpiui, išlaikant teisiškai privalomas metines išmetamų ŠESD kiekio ribas kiekvienai valstybei narei. Išmetamų ŠESD kvotos bus nustatytos kiekvieniems metams per 10 metų laikotarpį iki 2030 m. pagal mažėjančią linijinę trajektoriją. Išlaikytos esamos lankstumo priemonės pagal Pastangų pasidalijimo sprendimą ir pridėtos šios dvi naujos lankstumo priemonės: - vienkartinė lankstumo priemonė perleisti ribotą apyvartinių taršos leidimų kiekį iš ES ATL prekybos sistemos, padengiant tam tikrą ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių išmetamų ŠESD kiekį apyvartiniais taršos leidimais, kurie paprastai būtų perleidžiami aukcione; Politika ir priemonės 41

44 - nauja lankstumo priemonė naudoti ribotą kreditų kiekį iš žemės naudojimo sektoriaus (ŽNKM), siekiant paskatinti papildomą veiklą žemės naudojimo sektoriuje. Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl siūlomo reglamento 2017 m. birželio 14 d., o Europos Taryba 2017 m. spalio mėn., ir šiuo metu vyksta trišalės derybos. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities planai Komisijos komunikate dėl energetikos sąjungos pagrindų strategijos, priimtos 2015 m. vasario 25 d., aiškinama, kad Energetikos sąjungai reikalingas integruotas valdymo ir stebėjimo procesas, siekiant užtikrinti, kad visi su energetika susiję veiksmai Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis padėtų siekti energetikos sąjungos tikslų. Nacionaliniame plane pateikiamas kompleksinis požiūris ir kompleksiškai aptariamos penkios pagrindinės Europos Sąjungos dimensijos: energijos tiekimo saugumas, energijos vidaus rinka, energijos vartojimo efektyvumas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas, pripažįstant skirtingų dimensijų sąveiką. Integruotas nacionalinis planas apims laikotarpį nuo 2021 m. iki 2030 m., siekiant užtikrinti atitiktį ilgalaikiams politikos tikslams nacionaliniu ir ES lygmenimis. Siekiant užtikrinti veiksmingą tarpinstitucinį bendradarbiavimą rengiant Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato planą Energetikos ir Aplinkos ministru įsakymu sukurta darbo grupė. Šiai darbo grupei pirmininkauja du minėtųjų ministerijų viceministrai. Darbo grupėje dalyvauja Aplinkos, Energetikos, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos deleguoti atstovai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Nacionalinio energetikos ir klimato plano projektas turi būti parengtas ir pateiktas Europos Komisijai iki 2018 m. o galutinis planas iki 2019 sausio 1 d. 3.4 Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema Lietuvoje ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATL prekybos sistema) tai pagrindinė klimato politikos priemonė, nuo 2005 m. ES įgyvendinama pasiekti išmetamų ŠESD mažinimo tikslus efektyviu būdu. Nuo 2013 m. ES ATL prekybos sistema taikoma veikloms, kuriose išmetamas anglies dvideginis (CO 2 ), azoto suboksidas (N 2 O) ir perfluorangliavandeniliai (PFC). ES ATL prekybos sistema buvo įsteigta Direktyva 2003/87/EB, pagal kurią kiekvienas veiklos vykdytojas, vykdantis veiklą šios direktyvos taikymo srityje, kiekvienais metais dalyvauja vadinamajame atitikties cikle. Šį metinį ciklą sudaro išmetamų ŠESD kiekio stebėsena, patikrinimas ir ataskaitų teikimas kompetentingai institucijai. Pateikus ataskaitą, kiekvienas įrenginys privalo atsisakyti ES apyvartinių taršos leidimų, kurių skaičius lygus išmetamų ŠESD kiekiui tonomis per ataskaitinius metus. Nemokami ES apyvartiniai taršos leidimai išduodami veiklos vykdytojams, kuriems, kaip laikoma, iškyla anglies nutekėjimo trečiosiose šalyse rizika. Tačiau šis paskirstymas kiekvienais metais mažinamas, norint paskatinti veiklos vykdytojus planuoti taršos leidimų trūkumą ir sumažinti išmetamų ŠESD kiekį modernizuojant savo įrenginius. Nuo 2013 m. pagrindinis paskirstymo principas yra aukcionai, o veiklos vykdytojai gauna tik ribotą nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių ir likusį reikiamą leidimų kiekį jie turi pirkti iš kitų veiklos vykdytojų arba apyvartinių taršos leidimų aukcionuose. Lietuva dalyvauja Europos Sąjungos ATL prekybos sistemoje nuo 2005 m. Aviacija į ES ATL prekybos sistemą įtraukta 2012 m., o stebima nuo 2010 m. Įrenginiai, kuriems taikoma ES ATL prekybos sistema, privalo turėti apyvartinį taršos leidimą, išduotą Aplinkos apsaugos agentūros pagal 2004 m. balandžio 29 d. aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-231 (paskutiniai pakeitimai padaryti 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-169). Padarius įrenginio veikimo pakeitimus, šiuos leidimus reikia atnaujinti. Politika ir priemonės 42

45 2016 m. veiklą, patenkančią į ES ATL prekybos sistemos taikymo sritį, Lietuvoje vykdė 89 įrenginiai ir vienas orlaivių naudotojas (3-1 paveikslas). Dauguma šių įrenginių yra nedideli centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai. Pagal 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo (Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentas) visi 89 įrenginiai suskirstyti į 3 kategorijas: - 82 įrenginiai priklauso A kategorijai (įrenginiai, kuriuose išmestas kiekis yra mažesnis už 50 kt CO 2 ekv. per metus, arba mažiau išmetantys įrenginiai (mažiau kaip 25 kt CO 2 ekv. per metus)); - 4 įrenginiai priklauso B kategorijai (įrenginiai, kuriuose išmestas kiekis yra didesnis už 50 kt CO 2 ekv., bet mažesnis kaip 500 kt CO 2 ekv. per metus); - 3 įrenginiai priklauso C kategorijai (įrenginiai, kuriuose išmesta > 500 kt CO 2 ekv.). Iš viso Lietuvos ES ATL prekybos sistemos veiklos vykdytojai išmeta apie 35 proc. viso Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didžioji dalis ŠESD išmetama iš 3 įrenginių, kurie vykdo amoniako ir azoto rūgšties gamybą, perdirba naftą ir gamina cementą. Visi ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujantys stacionarių įrenginių veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai privalo stebėti savo metinį išmetamą kiekį ir teikti ataskaitas pagal Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentą. Praneštiems išmetamiems kiekiams taip pat taikomi įsipareigojimai pagal Akreditavimo ir patikros reglamentą ir juos turi vertinti nepriklausomi vertintojai, kuriuos akreditavo nacionalinės akreditacijos įstaigos. Bet kuris ES valstybės narės NAĮ akredituotas vertintojas gali atlikti patikrą bet kurioje ES valstybėje narėje. Lietuvos atveju visas patikras atlieka vertintojai, kuriuos akreditavo užsienio NAĮ. Lietuvos NAĮ akredituotų vertintojų nėra. 3-1 paveikslas. ES ATL prekybos sistemos tendencijos Lietuvoje Per pirmąjį ( m.) ir antrąjį ( m.) ES ATL prekybos laikotarpius apyvartiniai taršos leidimai buvo skirstomi nacionaliniu lygmeniu pagal visoje ES taikomas taisykles. Nuo trečiojo ( m.) prekybos laikotarpio pradžios paskirstymas buvo pakeistas ir manoma, kad maždaug pusė leidimų bus parduodama aukcionuose, ir ši dalis nuolat augs per šį prekybos laikotarpį. Be to, buvo nuspręsta sumažinti didžiausią ES ATL skaičių 1,74 proc. per metus, kad iki 2020 m. būtų pasiektas ES Politika ir priemonės 43

46 ATL prekybos sistemos tikslas sumažinti ŠESD kiekį 21 proc. (palyginti su 2005 m. išmetamų ŠESD kiekiu). Pradedant trečiuoju prekybos laikotarpiu nebeišduodami nemokami leidimai elektros energijos gamintojams, išskyrus kai kurias šalis, tarp jų ir Lietuvą. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį Lietuva gali išduoti pereinamojo m. laikotarpio nemokamus apyvartinius taršos leidimus elektros energijos gamintojams. Šiuo laikotarpiu Lietuva gali paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kurie išimti iš bendros aukcione parduodamų Lietuvos leidimų dalies. Apyvartinių taršos leidimų skaičius, kuris nėra paskirstytas pagal 10c straipsnio išimtį, grąžinamas aukcione parduodamų Lietuvos leidimų daliai. Elektros energijos gamintojai, norintys pasinaudoti išimtimi pagal 10c straipsnį, turi įgyvendinti Nacionaliniame investicijų plane nustatytas investicijas. Šios investicijos turi tiesiogiai (t. y. pačiame įrenginyje) arba netiesiogiai (t. y. prisijungiant prie efektyvesnės elektros energijos gamybos įrangos įrenginiuose, kurie priklauso skirtingiems veiklos vykdytojams) prisidėti prie išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo, ir šis sumažinimas turi būti patikrintas ir apskaičiuojamas. Investicijos turi būti susijusios tik su elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo modernizavimu ir turi papildyti investicijas, kurias valstybės narės privalo įgyvendinti, kad atitiktų kitus Sąjungos teisės tikslus ar teisinius reikalavimus. 3-1 lentelė. Pagal 10c straipsnį išduotų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius Tačiau atsižvelgiant į tai, kad visi pagal 10c straipsnį išduoti nepanaudoti leidimai bus parduoti aukcione iki trečiojo laikotarpio pabaigos, dėl to taip pat gali padidėti aukcione parduodamų leidimų skaičius vėlesniais metais. Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuva aukcionuose pardavė papildomų leidimų, kurie galėjo būti paskirstyti nemokamai pagal ES ATL prekybos sistemos direktyvos 10c straipsnį. Aukcionai vyko trečiuoju ATL prekybos laikotarpiu bendrose 25 ES valstybių narių, dalyvaujančių bendroje pirkimų tvarkoje, aukcionų platformose (Europos energetikos biržoje European Energy Exchange AG ). ES ATL prekybos sistemos pakeitimas 4 etapas ( m.) 2015 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisės akto, skirto reformuoti ES ATL prekybos sistemą per laikotarpį po 2020 m m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl direktyvos pakeitimo. Per metus ES kvotos leidimų skaičius bus sumažintas nuo esamų 1,74 proc. iki 2,2 proc., siekiant sumažinti išmetamus kiekius ir taip įgyvendinti pagrindinius aplinkosaugos tikslus. Nuspręsta toliau stiprinti ES ATL prekybos sistemą, nuo 2019 m. laikinai padvigubinant leidimų, pateikiamų Rinkos stabilumo rezervui (RSR), dalį. Šis pokytis leis RSR greičiau sumažinti esamą perteklinę leidimų pasiūlą rinkoje. Kadangi Europos vadovai susitarė toliau išduoti nemokamus leidimus po 2021 m., taip pat yra siūlomi pakeitimai, būtini atnaujinti atitinkamas taisykles. Jie apima atnaujintus lyginamuosius indeksus, jei reikia rodančius techninę pažangą, būsimos anglies dioksido nutekėjimo rizikos sąrašo sudėties kriterijus ir gamybos pokyčius atspindinčias procedūras. Siūlomi keli mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimo mechanizmai, ypač Inovacijų fondas (paremti inovatyvios atsinaujinančios energijos pristatymą ir inovatyvias mažo anglies dioksido kiekio Politika ir priemonės 44

47 technologijas pramonėje, taip pat anglies dioksido surinkimą, naudojimą ir laikymą) ir Modernizavimo fondas (modernizuoti mažesnio BVP Europos Sąjungos valstybių narių energetikos sistemas). 3.5 Nacionalinės ekonominės ir finansinės klimato kaitos valdymo priemonės Klimato kaitos specialioji programa Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija administruoja Klimato kaitos specialiąją programą. Kaip teigiama Seimo 2009 m. patvirtintame Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme, Klimato kaitos specialioji programa buvo parengta siekiant sukaupti papildomų lėšų klimato kaitos valdymo priemonėms. Visos lėšos naudojamos tik klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonėms nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir laikomos nacionalinio Valstybės biudžeto dalimi. Įstatyme teigiama, kad programos finansavimo šaltiniai yra: - lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus; - lėšos, gautos už aukcione pagal ES ATL prekybos sistemą parduotus apyvartinius taršos leidimus; - lėšos, gautos iš ekonominių sankcijų šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka; - savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, skirtos klimato kaitos poveikio mažinimo priemonėms įgyvendinti; - kitos teisėtai gautos lėšos. Programos lėšos naudojamos: 1. Energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų ŠESD kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti ne mažiau kaip 40 proc.; 2. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti ne mažiau kaip 40 proc.; 3. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių planui vykdyti; 4. Miškams atkurti ir įveisti; 5. Visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais; 6. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse; 7. Kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo priemonėms, kurios, naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos vykdytojams ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų ŠESD mažinimo Politika ir priemonės 45

48 įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti, taip pat programai ir Sąjungos ŠESD registrui administruoti. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos: - metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija; - metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Aplinkos ministerija; - Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms arba kitoms šio straipsnio 3 dalies 3 7 punktuose numatytoms priemonėms finansuoti. Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo taisyklės buvo patvirtintos 2010 m. balandžio 6 d. aplinkos ministro Įsakymu Nr. D Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija, o Programos projektų atranką ir stebėseną vykdo paskirtosios institucijos. 3-2 lentelė. Pagal Klimato kaitos specialiąją programą patvirtintos finansinės priemonės m. Metai Finansavimo priemonė Projektų skaičius* Finansavimas, mln. (Eur)** Viešųjų pastatų renovacija ir modernizacija Privačių pastatų renovacija ir modernizacija Biomasės katilų (iki 10 MW) įrengimas Biomasės gamyba iš medienos atliekų AEI diegimas privačiuose pastatuose Biomasės katilų įrengimas viešuose pastatuose Viešųjų pastatų renovacija ir modernizacija Privačių pastatų renovacija ir modernizacija AEI diegimas privačiuose pastatuose AEI diegimas viešuosiuose pastatuose Neefektyvių biomasės katilų pakeitimas AEI diegimas privačiuose pastatuose AEI diegimas privačiuose pastatuose Privačių pastatų modernizavimas siekiant sumažinti energijos AEI diegimas privačiuose namuose AEI diegimas privačiuose pastatuose Daugiabučių namų modernizavimas Viso: *Kai kurie projektai vertinami ( ). **2016 m. gruodžio 31 d. Pagal Klimato kaitos specialiąją programą m. išmokėtų lėšų suvestinė informacija pateikta 6- ajame skyriuje (žr. 6-1 pav.) Kitos finansinės programos klimato kaitos švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros metų programa pakeitė Nacionalinį strateginį metų kaimo plėtros planą. Europos Komisija patvirtinto Lietuvos kaimo plėtros metų programą 2015 m. vasario 13 d. Naujojo laikotarpio programa toliau stiprina esamą politinę darnaus gamtos išteklių valdymo sistemą, prisidedančią prie klimato kaitos švelninimo ir stiprinančią žemės ūkio atsparumą grėsmėms, kurias kelia klimato kaita ir nepastovumas. Politika ir priemonės 46

49 Lietuvos kaimo plėtros metų programoje tolesnė parama numatyta trumpos rotacijos želdinių įveisimui pagal priemonės Investicijos į materialųjį turtą veiklos sritį Parama investicijoms į žemės ūkio valdas ir biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų pagal priemonės Ūkio ir verslo plėtra veiklos sritį Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų. Veiklos sričiai Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų įgyvendinti buvo skirta 45,2 mln. Eur. Nacionalinėje kaimo plėtros metų programoje, kurios tikslas buvo pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, didinat užimtumą, remiant perėjimą nuo žemės ūkio veiklos prie ne žemės ūkio veiklos, skatinant kaimo gyventojų pagrindinių paslaugų ir amatų plėtrą, buvo numatyta finansinė parama kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo, remiantis šiomis kryptimis: didesniu žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumu, aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimu, gyvenimo kokybės gerinimu ir kitomis priemonėmis. Siekiant sumažinti vandens taršą, ypač nitratais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, pakeisti tradicinį kraštovaizdį, taip pat siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos vandenis nuo eutrofikacijos, pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas buvo skirta parama Nitratų direktyvos įgyvendinimui ūkiuose. Taip pat siekiant gaminti biomasę kaip energijos išteklių, kuris iš dalies pakeičia importuotas žaliavas (naftą, dujas ir anglis) ir prisideda prie CO 2, sukeliančio šiltnamio efektą, išmetamo kiekio mažinimo, pagal šią priemonę buvo skirta parama trumpos rotacijos želdinių įveisimui ir biodujų gamybai iš žemės ūkio atliekų. Nitratų direktyvos reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjas buvo skirta iš viso 2,4 mln. Eur suma ir 0,6 mln. Eur buvo išmokėta už trumpos rotacijos želdinius. Per m. nebuvo jokių paramos prašiusių biodujų gamybos projektų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonės Investicijos į materialųjį turtą veiklos sritį Parama investicijoms į žemės ūkio valdas numatyta tęsti paramą trumpos rotacijos želdinių įveisimui ir biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų. Siekiant įgyvendinti šią veiklos sritį, buvo skirta 429 mln. Eur. Norint atitikti ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimus, ūkininkams bus leista auginti baltyminius augalus, kurie labai svarbūs sulaikant azotą dirvožemyje. Ūkininkai taip pat bus skatinami auginti baltyminius augalus papildomomis finansinėmis paskatomis, prieinamomis pagal savanoriškos susietosios paramos schemą. Pagal šią schemą ūkininkai gaus papildomas išmokas už plotus, kuriuose auginami rinktiniai baltyminiai augalai. Visa susietoji parama baltyminiams augalams Lietuvoje siekia nuo maždaug 14 mln. Eur (apie 213 Eur/ha) 2015 m. iki maždaug 17 mln. Eur (apie 254 Eur/ha) 2019 m. dėl tiesioginių išmokų išorės konvergencijos visose ES valstybėse narėse. Lietuvos Vyriausybė įsteigė JESSICA fondą, kad pasiūlytų patrauklią finansavimo schemą remti energijos vartojimo efektyvumo gerinimą daugiabučiuose pastatuose, pastatytuose iki 1993 m. JESSICA paskola (terminas iki 20 metų, metinė fiksuota 3 proc. palūkanų norma) teikiama daugiabučių pastatuose esančių butų ar kitų patalpų savininkams su sąlyga, kad jie įsipareigos įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, dėl kurių (i) būtų sutaupoma mažiausiai 20 proc. energijos, palyginti su baziniu lygiu, ir (ii) būtų atitinkami mažiausiai D klasės energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Jei šie tikslai pasiekiami, naudos gavėjai atitinka reikalavimus gauti premiją palūkanų subsidiją, kuri lygi 15 proc. pagrindinės paskolos sumos m. pabaigoje Lietuvos Seimas nustatė papildomą paskatą kompensuoti dar 15 proc. investicijų išlaidų su sąlyga, kad visa apskaičiuota sutaupyta energija sieks mažiausiai 30 proc., palyginti su baziniu lygiu (Lietuvos Respublikos Valstybės paramos daugiabučiams Politika ir priemonės 47

50 namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, iš dalies pakeistas 2011 m. spalio 11 d.). Šiuo metu diegiamas papildomas šios programos patobulinimas m. lapkričio 17 d. priėmus šio įstatymo pakeitimus, savivaldybės labiau įtraukiamos į daugiabučių pastatų renovaciją. Savivaldybė skiria vieną atsakingą subjektą, kuris gali paimti paskolą atnaujinimui lengvatinėmis sąlygomis. Šiais pakeitimais buvo nustatytos papildomos paskatos gyventojams kompensuoti investicijų išlaidas, 15 proc. paskolos kompensuojama iš Valstybės biudžeto ir 25 proc. iš Klimato kaitos specialiosios programos, jei buvo sutaupyta 40 proc. energijos, palyginti su baziniu lygiu. Nuo 2005 m. iki 2016 m. jau atnaujinti daugiabučiai namai (2016 m. 769). Numatoma skatinti kompleksinį daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizavimą (teikiant pirmenybę kvartalinei renovacijai) ir iki 2020 m. atnaujinti 25 proc. visų pastatų (sutaupyti 2,6-3 TWh energijos) ir 50 proc. visų pastatų iki 2030 m. (sutaupyti 5-6 TWh energijos) m. vasario 18 d. Finansų ir Energetikos ministerijos kartu su UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra įsteigė Energijos efektyvumo fondą. Fondas teikia investicijas energijos vartojimo efektyvumo projektams, skirdamas šias finansines priemones centrinės valdžios pastatų modernizavimo paskolas ir komercinių bankų paskolų gatvių apšvietimo modernizavimo projektams garantijas. Fondas valdo 79,65 mln. Eur. Iki 65,16 mln. Eur yra suteikta centrinės valdžios pastatų modernizavimui, o beveik 14,48 mln. Eur gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra paskirta šio fondo valdytoju. Pirmosios fondo paskolos ir garantijos buvo suteiktos 2015 m. vasarą. Planuojama, kad Energijos efektyvumo fondas veiks mažiausiai iki 2030 m. ES Sanglaudos fondas numato svarbias investavimo galimybes energetikos politikos tikslų įgyvendinimui Lietuvoje, kurios bus papildytos bendruoju finansavimu iš nacionalinio viešojo ir privataus sektorių, siekiant optimalaus finansavimo skolintomis lėšomis. Jis taip pat užtikrina integruotus teritorinius problemų sprendimus, teikdamas paramą gebėjimų stiprinimui ir teritoriniam bendradarbiavimui, įskaitant Baltijos jūros regiono strategiją, kurioje dalyvauja Lietuva. Energijos vidaus rinka. Per m. laikotarpį pagal ES sanglaudos politiką bus investuota 154 mln. Eur į pažangiąsias perdavimo sistemas, taip pat apie 21 mln. Eur į pažangiuosius elektros skirstomuosius tinklus Lietuvoje. Tikimasi, kad dėl šių investicijų apie papildomų vartotojų bus prijungti prie pažangiųjų tinklų. Energijos vartojimo efektyvumas. Per m. laikotarpį pagal ES sanglaudos politiką bus investuota apie 540 mln. Eur į energijos vartojimo efektyvumo gerinimą viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose bei įmonėse, taip pat į didelio efektyvumo kogeneraciją ir centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje. Dar 626 mln. Eur bus investuota į paramą pereinant prie energiją efektyviai naudojančio ir netaršaus transporto sektoriaus. Manoma, kad šios investicijos prisidės prie geresnės energinės apie 3000 namų ūkių klasės ir pirminės energijos suvartojimo visuomeniniuose pastatuose sumažinimo apie 60 GWh per metus, taip pat prie maždaug 74 km geležinkelio linijų rekonstrukcijos ar atnaujinimo ir 20 km vidaus vandens kelių pagerinimo. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Iš viso numatoma, kad ES sanglaudos politikos investicijos Lietuvoje per m. prisidės prie ŠESD kiekio sumažinimo apie 680 kt CO 2 ekv m. laikotarpiu pagal ES sanglaudos politiką bus investuota apie 330 mln. Eur į atsinaujinančių Politika ir priemonės 48

51 išteklių energiją Lietuvoje. Manoma, kad dėl šių investicijų atsiras maždaug 760 MW papildoma energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių galia. Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas. Per m. laikotarpį pagal ES sanglaudos politiką bus daug investuota į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą Lietuvoje. Tai bus pagrįsta nacionaline pažangiosios specializacijos strategija. Lietuvoje ši strategija apima pagrindinį dėmesį šiems energetikos ir tvarios aplinkos prioritetams: (1) pažangiosioms energijos vartojimo efektyvumo sistemoms, diagnostikai, stebėsenai, skaitikliams ir generatorių valdymui, tinklams bei vartotojams; (2) energijos ir kuro gamybai naudojant biomasę ir atliekas, atliekų apdorojimui, laikymui ir šalinimui; (3) technologijai skaitmeninei statybai, skirtai pažangiųjų, mažai energijos vartojančių pastatų plėtrai ir naudojimui; (4) saulės energijos gamybos įrangai ir šios energijos panaudojimo technologijoms elektros energijos, šilumos gamybai ir aušinimui. Šiame etape mažiausiai 103 mln. Eur numatyta investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą Lietuvoje, tačiau šios investicijos gali toliau augti pagal besivystantį pažangiosios specializacijos strategijos turinį. Finansavimo priemonės, įskaitant ES paramą ir ES fondų lėšų naudojimą, šioje srityje nacionaliniu lygmeniu Norint prisidėti prie orientacinio nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo tikslo pasiekimo iki 2030 m. Lietuvoje įgyvendinamos šios iš m. ES struktūrinių fondų finansuojamos priemonės: - Centrinės valdžios viešųjų pastatų renovacija ~ 29 mln. Eur; - Senų susidėvėjusių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis technologijomis, šilumos energijai naudojančiomis atsinaujinančius energijos išteklius 32 mln. Eur; - Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra 69,5 mln. Eur; - Elektros skirstomųjų tinklų modernizavimas ir plėtra 20,3 mln. Eur. Be to, 2015 m. Lietuva įsteigė Energijos efektyvumo fondą, kuris sieks skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo projektus, taikant šias finansavimo priemones: paskolas centrinės valdžios pastatų modernizavimui ir komercinių bankų paskolų, suteiktų gatvių apšvietimo modernizavimo projektams, garantijas. Fondas valdo 79,65 mln. Eur. Taip pat planuojama investuoti apie 40 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų į pažangiųjų skaitiklių projektus, kurie įgyvendinami galutinių vartotojų lygmeniu m. COWI atliktoje studijoje dėl 2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje nustatomų tikslų įgyvendinimo poveikio, naudos ir kaštų vertinimas Lietuvai, investicijos, kurios būtų finansuojamos pagal išlaidas pateisinantį scenarijų įgyvendinant išmetamų ŠESD kiekio mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių tikslus per m. laikotarpį, sudarytų mln. Eur, o visas sumažintas išmetamų ŠESD kiekis siektų 1 382,7 kt CO 2 ekv. Ekologinės inovacijos 2017 m. Ekologinių inovacijų suvestinėje, kurią Europos Komisija paskelbė 2017 m., Lietuva užima 17-ą vietą tarp 28 ES valstybių narių. Lietuvos rodikliai yra žemesni už ES vidurkį. Politika ir priemonės 49

52 Svarbiausios Lietuvos ekologinių inovacijų sritys yra teršalų dirvožemyje vertinimas ir valdymas, švaresnė produkcija, ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančių išteklių energijos skatinimas, vandens apsauga ir moksliniai tyrimai bei plėtra biotechnologijų sektoriuje. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas pagerėjo įsteigus integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (mokslo slėnius). Per m. laikotarpį Lietuva toliau plėtojo ekologines inovacijas, remdamasi veiksmingu atliekų tvarkymu, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir elektromobiliais. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir klasterių steigimo tendencija išlieka. Be Vesk klasterio (skatinančio vėjo energijos panaudojimą), Biokogen klasterio (kuriančio modernią, inovatyvią biokuro įrangą ir technologijas, skirtas veiksmingam biomasės naudojimui), atsirado keletas naujų klasterių. Tarp jų yra Išmanusis žalias miestas (skatinantis naudoti naujas technologijas, norint įgyvendinti aplinkai nekenksmingus sprendimus), Fotoelektros technologijų klasteris (ekologinės energijos technologijų kūrimas), Būsto modernizavimo partneriai (taupiai energiją vartojančio būsto plėtra ir ekologinių statybinių medžiagų naudojimas). Augantis klasterių skaičius rodo, kad Lietuvos verslas tampa vis labiau atsakingas ekologiniu požiūriu ir supranta ekologinių inovacijų naudą. Lietuvai labai svarbu skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, norint plėtoti ekologines inovacijas. Šiuo tikslu Ūkio ministerija yra parengusi tam tikrą finansinę priemonę ( Eco-inovacijos LT, Ecoinovacijos LT+ ). Pagrindinis Eco-inovacijos LT tikslas sukaupti finansus projektams, kurie skirti gerinti produktų poveikį aplinkai visais jų būvio ciklo etapais (žaliavų parinkimas ir naudojimas, gamyba, pakavimas, transportavimas, naudojimas), sistemiškai integruojant ekologinius aspektus ankstyvame produktų kūrimo etape. Šia priemone siekiama skatinti mažas ir vidutines įmones diegti aplinkos vadybos sistemas, atlikti gamybos technologijų auditą, aplinkosaugos auditą, kurti produktus taikant ekologinio dizaino principus. Pagrindinis Eco-inovacijos LT+ tikslas skatinti mažas ir vidutines įmones diegti ekologines inovatyvias technologijas, siekiant sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir šiltnamio efektą. Pagal Eco-inovacijos LT+ finansuojamos veiklos: 1) investicijos į materialųjį turtą, kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas; 2) esamos gamybos įrangos pakeitimas, siekiant pagerinti gamybos efektyvumą ir sumažinti taršą; 3) technologijų ir procesų pakeitimas, siekiant sumažinti taršą ir gamtos išteklių naudojimą gamyboje; 4) esamų žaliavų arba pagalbinių medžiagų pakeitimas mažai toksiškomis arba atsinaujinančiomis medžiagomis, kurios turėtų ilgesnį poveikį gamybai; 5) produkto savybių pakeitimas, siekiant sumažinti produkto poveikį aplinkai jo vartojimo metu arba po šalinimo sąvartyne, arba sumažinti produkto gamybos poveikį aplinkai; 6) pakartotinis gamybos atliekų panaudojimas įmonėje tame pačiame procese, kuriame jos susidarė, arba kitais tikslais; 7) atliekų perdirbimas į naujus produktus įmonėje, kurioje tos atliekos susidarė. 3.6 Sektorinės politikos ir priemonės Energetikos sektorius Bendras Lietuvos energetikos politikos tikslas užtikrinti energetinį saugumą konkurencingomis kainomis, darant mažiausią įmanomą poveikį aplinkai. Energetikos sektorius yra pagrindinis visos Politika ir priemonės 50

53 veikiančios ekonomikos sektorius, nes jo indėlis į kitus ekonomikos sektorius ir jiems teikiamos paslaugos yra svarbūs. Energetikos įstatymas (2002 m., su vėlesniais pakeitimais) yra pagrindinis teisės aktas, nustatantis energetikos sektoriaus funkcijas ir įsipareigojimus. Skirtingus energetikos subsektorius reglamentuoja šie sektoriniai įstatymai: Elektros energetikos įstatymas (2000 m., su vėlesniais pakeitimais), Šilumos ūkio įstatymas (2003 m., su vėlesniais pakeitimais), Gamtinių dujų įstatymas (2000 m., su vėlesniais pakeitimais), Branduolinės energijos įstatymas (1996 m., su vėlesniais pakeitimais), Atominės elektrinės įstatymas (reglamentuoja naujosios atominės elektrinės įgyvendinimą) (2007 m., su vėlesniais pakeitimais), Statybos įstatymas (1996 m., su vėlesniais pakeitimais), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (2011 m., su vėlesniais pakeitimais) ir Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas (2016 m.). Energetikos sektoriuje pagrindinis dėmesys bus skiriamas strateginių projektų, kuriais siekiama energetinės nepriklausomybės, įgyvendinimui, įskaitant pakankamų vietinių energijos gamybos pajėgumų (12-14 TWh 2020 m.), tenkinančių vidaus poreikį, užtikrinimą. Lietuva įsipareigojo palaipsniui didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos ir šilumos gamyboje. Pagal esamus teisės aktus valstybė užsibrėžusi pasiekti tikslą, kad 2020 m. galutiniame energijos suvartojime atsinaujinančių išteklių energija sudarytų 23 proc., įskaitant ne mažiau kaip 20 proc. atsinaujinančių išteklių energijos elektros energetikos sektoriuje, 60 proc. centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje ir 10 proc. transporto sektoriuje bei 80 proc. namų ūkiuose. Energijos vartojimas kiekvienais metais mažinamas 1,5 proc., palyginti su galutiniu energijos suvartojimu m., ir turėtų pasiekti 17 proc. iki 2020 m. Nacionalinė energetikos strategija, kurią Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2007 m., buvo pakeista nauja Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, priimta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 (šiuo metu keičiama). Pagrindinis šios strategijos tikslas Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 m. užtikrinimas, sustiprinant Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą. Parengtos šios pagrindinės programos ir planai, nustatantys konkrečias energetikos sektoriaus tikslų įgyvendinimo priemones: Šilumos ūkio plėtros programa, Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas ir Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija. Vienas iš Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytų uždavinių didinti energijos vartojimo efektyvumą didinant kogeneraciją. Be pagrindinių iki 2020 m. nustatytų tikslų šiuo metu galiojančioje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra nustatytos energetikos sektoriaus plėtros gairės 2030 m. ir 2050 m. Tačiau nėra atsinaujinančių energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo kiekybinių rodiklių, o 2030 metams yra nustatytos šios gairės: m. šalies energijos vartojimo efektyvumas didės 1,3 proc. per metus; - atsinaujinantys energijos ištekliai toliau didės galutinės energijos balanse. Orientaciniai 2050 metams nustatyti rodikliai: proc. atsinaujinančių energijos išteklių energijos rūšių derinyje; 0-30 proc. branduolinės energijos ir 0-30 proc. iškastinio kuro su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu m. birželio mėn. Energetikos ministerija pristatė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą, kurį Vyriausybė patvirtino 2017 m. lapkričio 29 d. Politika ir priemonės 51

54 Strategija nustato Lietuvos energetikos tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 m. bei apibrėžia energetikos vystymo gaires iki 2050 m. Pagrindinės strateginės Lietuvos energetikos politikos vystymo kryptys yra energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energijos plėtra ir inovacijos. Lietuvos energetikos sektoriaus ilgalaikė vizija yra pasiekti visišką nepriklausomybę nuo iškastinio kuro tiek elektros energijos gamybos sektoriuje, tiek ir šilumos ūkyje. Mažesnė priklausomybė nuo elektros energijos importo ir didesnė energetinė nepriklausomybė stiprins vietinę elektros energijos gamybą. Tai bus pasiekta skatinant investicijas į patikimą ir konkurencingą vietinę gamybą. Manoma, kad iki 2020 m. Lietuva gamins 35 proc. sau reikalingos elektros energijos. Persilaužimas kai Lietuvoje elektros energijos bus gaminama daugiau negu importuojama turėtų įvykti 2030 m., kai elektros importas sumažės perpus ir Lietuvoje bus gaminama 70 proc. reikiamos elektros energijos. Iki 2050 m. visa vartojama elektros energija turėtų būti gaminama Lietuvoje. Norint sumažinti aplinkos taršą, kovoti su klimato kaita ir didinti konkurencingumą, toliau bus plėtojama atsinaujinančių išteklių energija. Tikslas yra pasiekti 30 proc. atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos suvartojime 2020 m. Per kitus dešimt metų įrengtoji vėjo energijos galia išaugs 50 proc., o saulės energijos galia padvigubės. Planuojama, kad iki 2030 m. įrengtoji atsinaujinančių išteklių energijos galia bus 2,5 karto didesnė negu dabar ir beveik pusė (45 proc.) suvartojamos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių išteklių; iki 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių išteklių sudarys didžiąją dalį (80 proc.) elektros energijos, šilumos ir transporto sektoriuose naudojamos energijos. Iki 2050 m. visa elektros energija ir visa šiluma šilumos ūkyje turi būti gaminama iš atsinaujinančių išteklių, o transporto sektoriuje atsinaujinančių išteklių energijos dalis sieks 50 proc. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija buvo priimta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr Pagrindinis šios strategijos tikslas didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos balanse, elektros ir šilumos energetikos bei transporto sektoriuose kuo geriau patenkinti energijos poreikį vidaus ištekliais, atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro, taip padidinti energijos tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie tarptautinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ši strategija numato minimalią atsinaujinančių energijos išteklių perspektyvą, užtikrinančią, kad 2020 m. Lietuva pasiektų atsinaujinančių energijos išteklių 23 proc. tikslą galutiniame energijos suvartojime. Pagal strategijoje nustatytus uždavinius atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos suvartojime turi siekti ne mažiau kaip 18,6 proc m., ne mažiau kaip 20,2 proc m. ir ne mažiau kaip 23 proc. iki 2020 m. Per paskutinį dešimtmetį Lietuva gana sėkmingai naudojo atsinaujinančius energijos išteklius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuva jau gamino 25,46 proc. visos galutinės energijos iš atsinaujinančių išteklių, o šiandien ji jau viršijo šį iki 2020 m. užsibrėžtą uždavinį. Dabar Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija bus atnaujinama iki 2020 m. Lietuva toliau planuoja didinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime iki 2020 m. (strategijos atnaujinimas): šildymo ir vėsinimo sektoriuje nuo 37,72 proc. iki 45 proc. (centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje nuo 33 proc. iki 70 proc.), elektros energijos sektoriuje nuo 13,14 proc. iki 20 proc.; transporto sektoriuje dabar Vyriausybė svarsto galimas priemones kaip pasiekti 10 proc. dalį mažiausiomis sąnaudomis. Politika ir priemonės 52

55 Planuojama įgyvendinti du didelius valstybinės svarbos didesnio efektyvumo kogeneracinių jėgainių projektus (Vilniuje planuojama (biomasę ir atliekas naudojanti) kogeneracinė 150 MW e galios jėgainė, o Kaune 50 MW e galios jėgainė), kurie prisidės prie nacionalinių sektorinių tikslų elektros energijos, šilumos energijos ir vėsinimo sektoriuose, taip pat prie atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime iki 2020 m. Manoma, kad pastaroji dalis sieks proc m. Atsinaujinančių išteklių energija 2020 m. sudarys ne mažiau kaip 60 proc. šilumos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje. Reikia pastebėti, kad Lietuvoje biomasės, ypač kirtimo atliekų panaudojimo potencialas vis dar menkai išnaudojamas. Lietuvos miškuose sukauptas medienos kuro potencialas nėra iki galo panaudojamas šalies energetikos sektoriuje. Didžiausia šio nepanaudoto potencialo dalis yra minkštos medienos plačialapių medynuose, nes jie panaudojami nepakankamai intensyviai, taip pat kirtimo atliekose privačiuose miškuose. Yra galimybė papildomai panaudoti apie 1 mlrd. m 3 tokios medienos kiekvienais metais. Be to, maždaug 95 proc. šiaudų granulių eksportuojama, bet nenaudojama šalies rinkoje. Žemės ūkio ir miškininkystės indėlis į klimato kaitos švelninimą susijęs su atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, kadangi šie sektoriai daugiausia prisideda prie atsinaujinančių energijos išteklių (93,4 proc m.). Didžiausias atsinaujinančių energijos išteklių gamintojas yra miškininkystė 84,6 proc. (vidutiniškai 27-iose ES valstybėse narėse iki 48,3 proc.) ir žemės ūkis 8,8 proc. (vidutiniškai 27- iose ES valstybėse narėse iki 10,6proc.). Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemėje auginamų energetinių augalų dalis padidėjo nuo 3,5 proc m. iki 4,5 proc m. ir šis skaičius daug didesnis už 27-ių ES valstybių narių vidurkį (1,6 proc.). Lietuvos Respublikos būsto strategija buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2004 m. sausio 21 d. Nr. 60. Pagrindinis šioje strategijoje nustatytas uždavinys yra iki 2020 m. šiluminės energijos santykines sąnaudas, skaičiuojamas būsto naudingo ploto vienetui, sumažinti iki 30 proc. (palyginti su 2004 m.), modernizuojant gyvenamųjų namų šildymo sistemas, atnaujinant stogų ir kitas konstrukcijas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2011 m. gegužės 12 d. ir atnaujino 2015 m. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Įstatymas nustato atskirų energetikos sektorių uždavinius, norint iki 2020 m. pasiekti bendrą 23 proc. atsinaujinančių išteklių energijos dalies tikslą galutiniame energijos suvartojime. Įstatymas taip pat įsteigia bendrą skatinimo sistemą stiprinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir nustato šiuos uždavinius atskiriems energetikos sektoriams iki 2020 m.: - elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc.; - centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc.; - atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, transporto sektoriuje padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc.; - namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc. Politika ir priemonės 53

56 Pagrindinės atsinaujinančių išteklių energijos gamybos paramos priemonės yra supirkimo tarifai, taip pat paramos schema, kurią sudaro kelios paramos priemonės: - energetikos tinklų ar sistemų galios ir pralaidumo rezervavimas atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams prijungti; - atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimas; - energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių persiuntimas pirmumo teise; - parama žemės ūkio produkcijos biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų gamybos žaliavos gamybai ir perdirbimui; - parama investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas; - energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas. Priėmus šį įstatymą, buvo pasirinktas mišrios paramos priemonių modelis, kai mažoms jėgainėms taikomas fiksuotas tarifas, o dideli gamintojai turi dalyvauti aukcionuose, kuriuose jie konkuruoja dėl kvotų ir mažiausių fiksuotų tarifų. Elektros energija iš vėjo, saulės, vandens energijos, biodujų ir biomasės jėgainių, kurių įrengtoji galia neviršija 30 kw, buvo superkama už fiksuotą kainą (supirkimo tarifą), kurią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau, norint išvengti didelio rinkos iškraipymo ir sumažinti finansinę naštą vartotojams, 2013 m. buvo padaryti svarbūs Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, pavyzdžiui: - atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių jėgainių, kurios taikomi supaprastinti reikalavimai, galia buvo sumažinta nuo 30 kw iki 10 kw; - supirkimo tarifų visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijai peržiūros dažnumas pakeistas iš vieno karto į keturis kartus per metus; - pakeistos skatinimo taisyklės. Supirkimo tarifai taikomi nuo gamybos, bet ne plėtros leidimo išdavimo dienos. Palyginti su 2012 m., 2014 m. supirkimo tarifai, priklausomai nuo įrengtosios galios, sumažėjo: - vėjo energija proc.; - saulės energija proc.; - biomasė proc m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtinto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, leidžiančius taikyti matavimo iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją sistemą mažoms saulės energijos jėgainėms (gyvenamųjų pastatų <10 kw ir viešųjų įstaigų <50 kw). Ši įstatymo redakcija, kuria skatinama naudoti saulės energiją namų ūkiuose (taikant matavimo iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją sistemą), įsigaliojo 2015 m. kovo 2 d. Politika ir priemonės 54

57 Energijos vartojimo efektyvumo didinimo m. veiksmų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr Veiksmų plane aprašomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės: mokesčiai degalams; daugiabučių namų atnaujinimas; viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas; energijos vartojimo auditai pramonės įmonėse; susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo; susitarimai su energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo; katilų keitimas namų ūkiuose. Lietuva yra iškėlusi tikslą energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 m. siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti 740 tūkst. tne galutinės energijos sutaupymus iki 2020 m. Bendras sutaupytas energijos kiekis iki 2020 m. sudarys 3932,5 GWh, tai sudaro 33,7 proc. nuo 11,67 TWh privalomo sutaupyti energijos kiekio. Plane nustatyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo viešuosiuose ir daugiabučiuose pastatuose tikslai. Pagrindinis tikslas daugiabučiams pastatams yra iki 2020 m. pabaigos sumažinti šiluminės energijos sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose iki 1993 m., ne mažiau kaip 20 proc., tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas šiuose namuose iki 2020 m. sumažinti ne mažiau kaip GWh per metus, anglies dioksido išmetimus į atmosferą ne mažiau kaip 230 tūkst. tonų per metus, palyginti su 2005 m. Plane nustatytas tikslas iki 2020 m. atnaujinti 700 tūkst. m 2 viešųjų pastatų ploto, sutaupant 60 GWh metinės pirminės energijos. Plane nustatytos tęstinės priemonės namų ūkių, paslaugų, pramonės, energetikos ir transporto sektoriams, taip pat horizontaliosios priemonės didinti energijos vartojimo efektyvumą m. lapkričio 3 d. buvo priimtas Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas su pakeitimais susijusiuose energetikos įstatymuose. Šis įstatymas nustato energijos vartojimo efektyvumo didinimo valstybinio valdymo, reglamentavimo ir priežiūros teisinius pagrindus. Šio įstatymo tikslas užtikrinti taupesnį energijos suvartojimą visose Lietuvos ūkio srityse, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įsipareigojimus, ir sudaryti prielaidas efektyviai gaminti, tiekti ir vartoti energiją. Pagal šį įstatymą energijos vartojimo efektyvumo didinimo sistema turi užtikrinti, kad energijos suvartojimas būtų mažinamas 1,5 proc. kiekvienais metais iki 2020 m., palyginti su metais suvartotos galutinės energijos vidurkiu. Atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), kurią Vyriausybė patvirtinto 2017 m. lapkričio 29 d. ir dar tvirtins Seimas, nustato ambicingesnius atsinaujinančių išteklių energijos dalies galutinės energijos suvartojime tikslus 45 proc. iki 2030 m. ir 80 proc. iki 2050 m m. lapkričio mėn. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo. Lietuva pradėjo rengti integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą, apimantį 10-ies metų laikotarpį nuo 2021 m. iki 2030 m. Šis planas nustatys nacionalinius energetikos ir klimato srities tikslus bei uždavinius ir prisidės prie Europos Sąjungos tikslų, įskaitant Politika ir priemonės 55

58 tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m., ir ES bendrų energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių išteklių energetikos tikslų. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr ir iš dalies pakeista 2015 m m. buvo patvirtintos esminės šios programos pataisos, pakeitusios finansavimo taisykles. Todėl 2009 m. modernizavimo procesas sulėtėjo, o daugiabučių namų savininkai laukė sprendimo dėl naujų aiškių finansavimo taisyklių. Tačiau 2012 m. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa buvo vėl pakeista, šįkart sustiprinant faktinio atnaujinimo projektų įgyvendinimą. Išsamesnės informacijos yra 2014 m. Nacionalinėje reformų darbotvarkėje. Pagrindinis šios darbotvarkės tikslas iki 2020 m. pabaigos sumažinti šiluminės energijos suvartojimą daugiabučiuose pastatuose, pastatytuose iki 1993 m., mažiausiai 20 proc., t. y. skaičiuojamas metinis energijos suvartojimas šiuose pastatuose iki 2020 m. pabaigos turi būti sumažintas mažiausiai GWh per metus, o išmetamų ŠESD kiekis sumažintas 230 kt CO 2 ekv. per metus, palyginti su 2005 m. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr Šioje programoje nustatytas tikslas iki 2020 m. atnaujinti 700 tūkst. m 2 viešųjų pastatų plotą, sutaupant 60 GWh metinės pirminės energijos, ir sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 14 kt CO 2 ekv. Šioje programoje teigiama, kad visas viešųjų pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ir savivaldybėms, plotas sudaro apie 14,8 mln. m 2 (apie 35 proc. visų negyvenamosios paskirties pastatų). Šiems pastatams šildyti per metus vidutiniškai suvartojama apie GWh šilumos energijos. Lietuvos Šilumos ūkio įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. ir vėliau iš dalies pakeistas. Šio teisės akto tikslas mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai, skatinant bendros šilumos ir elektros energijos gamybą bei šilumos gamybą iš biokuro ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Šilumos ūkio plėtros metų programa priimta 2015 m. Ši programa nustato šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo kryptis, techninius sprendimus ir įvairių rūšių kuro naudojimą šilumos gamybai, didesnio efektyvumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos poreikį ir potencialą, investicijas ir terminus. Lietuvos miestuose 72 proc. gyvenamosios paskirties ploto šildoma centralizuotai tiekiama šiluma. Prognozuojama, kad iki 2021 m. centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimas sumažės 5 proc., palyginti su 2014 m., dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo visuomeninės paskirties ir daugiabučiuose pastatuose. Lietuvos energijos itin sėkmingai išplatinta 300 mln. Eur dydžio 10 metų trukmės obligacijų emisija tapo didžiausia ir ilgiausios trukmės iš visų kada nors išplatintų emisijų Lietuvos bendrovių tarpe bei didžiausia ir ilgiausios trukmės žaliųjų korporatyvinių euroobligacijų emisija visose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse. Pastarajame regione nei viena bendrovė per pastarųjų 3 metų laikotarpį kapitalo rinkose nesiskolino 10-čiai metų pigiau nei Lietuvos energija. Pritrauktomis lėšomis Lietuvos energija pirmiausiai planuoja finansuoti investicijas į vėjo energetiką, elektros skirstomojo tinklo efektyvumo didinimą bei energijos gamybos iš atliekų ir biomasės projektus. Žaliomis obligacijomis pritrauktas lėšas Lietuvos energija įsipareigoja panaudoti tik tų investicijų finansavimui, kurios skirtos žaliosios energetikos projektams. Politika ir priemonės 56

59 Merų paktas dėl klimato ir energetikos Merų paktas tai politinė iniciatyva skatinanti vietos ir regiono valdžios institucijas imtis veiksmų ir dalyvauti procesuose susijusiuose su klimato kaita, parengti veiksmų planus ir investuoti į klimato kaitos švelninimo priemones. Iki 2016 m. 14 savivaldybių parengė tvarios energetikos veiksmų planus. Šiose savivaldybėse gyvena daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. Savivaldybės įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 47,5 proc. palyginti su 1990 m. Suplanuotos politikos ir priemonių energetikos sektoriuje poveikio vertinimas Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija (2012 m.) buvo pakeista Vyriausybės ir joje nustatyti kiekybiniai atsinaujinančių energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo rodikliai iki 2050 m. Seimas numato ją patvirtinti iki 2017 m. pabaigos. Pirminės ir galutinės energijos suvartojimas 2030 m. bus 1,5 karto mažesnis negu 2017 m., o 2050 m. 2,4 karto. Atnaujintuose daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose 2020 m. bus sutaupoma apie 2,6-3 TWh energijos, o 2030 m. 5-6 TWh energijos. Iki 2030 m. pramonėje bus sutaupoma 1 TWh elektros energijos. Numatomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės leis sutaupyti 35 TWh energijos ir sumažins išmetamų ŠESD kiekį kt CO 2 ekv. per 10 metų laikotarpį. Skaičiuojama, kad 35 proc. siekianti energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis padidės nuo ktne 2012 m. iki ktne 2030 m. Tai sumažins gamtinių dujų suvartojimą 960,6 ktne energetikos sektoriuje ir benzino bei dyzelino suvartojimą 37,1 ktne transporto sektoriuje. Numatoma, kad pakeitus šį gamtinių dujų, benzino ir dyzelino kiekį atsinaujinančių išteklių energija, išmetamų ŠESD kiekis sumažėtų kt CO 2 ekv. Politika ir priemonės 57

60 3.6.2 Transporto sektorius Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija nustato tikslą padidinti atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą transporto sektoriuje nuo 4,3 proc m. iki 10 proc m. Dalis biokuro gamybai skirtų žaliavų (daugiausiai rapsai ir kvietrugiai) kompensuojama pagal Lietuvos valstybės paramos programą. Lietuva pradėjo biokuro gamybą 2004 m. ir tais metais pagamino apie 4 tūkst. tonų biodyzelino bei padarė didelę pažangą plėtodama biokuro gamybą m. biokuro gamybos apimtys išaugo iki 141 tūkst. tonų. Tais metais buvo pagaminta apie 117 tūkst. tonų biodyzelino ir 24 tūkst. tonų bioetanolio m. biokuro gamybai buvo sunaudota atitinkamai apie 365 tūkst. tonų rapsų ir apie 83 tūkst. tonų kvietrugių, Lietuvos gamintojai pagamino 105,9 tūkst. tonų biodyzelino ir 9,7 tūkst. tonų bioetanolio. Bendrasis galutinis elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, suvartojimas transporto sektoriuje 2013 m. siekė 60,1 ktne, 2014 m. 61 ktne ir 2015 m. 69 ktne. Toliau išvardyti pagrindiniai teisiniai dokumentai, susiję su biokuro naudojimo ir klimato kaitos švelninimo veiksmų skatinimu transporto sektoriuje. Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa pakeitė ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją. Programa yra vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame nustatytas strateginis tikslas, bendrieji tikslai ir uždaviniai šiems tikslams pasiekti, taip pat jų vertinimo kriterijai ir Programą įgyvendinančios institucijos. Programoje išanalizuotos susisiekimo sektoriaus transporto (kelių, geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų, oro), logistikos ir pašto plėtros perspektyvos. Programoje pabrėžiami horizontalieji susisiekimo srities plėtros prioritetai transporto daugiarūšiškumas, integralus miestų transportas, intelektinių transporto sistemų taikymas visoms transporto rūšims, eismo sauga ir saugumas bei energijos suvartojimo efektyvumo didinimas transporto sektoriuje, aplinkai nekenksmingo transporto plėtra. Programoje numatyta, kad iki 2025 m. Lietuvoje bus tūkst. elektromobilių (apie 6 tūkst m.). Programos strateginis tikslas sukurti darnią, aplinkai nekenksmingą, konkurencingą ir didelę pridėtinę vertę kuriančią Lietuvos susisiekimo sistemą. Pasiekus strateginį tikslą, susisiekimo sistema užtikrintų kokybišką, efektyvų, nepertraukiamą ir darnų visuomenės narių judumą ir prekių transportavimą, aukštos kokybės logistikos ir pašto paslaugas. Programoje nustatyti 5 tikslai: didinti krovinių ir keleivių judumą, gerinant ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir jų jungtis su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu bei plėtojant skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą; taikant aktyvią transporto politiką, didinti transporto sektoriaus konkurencingumą, gerinti transporto ir logistikos paslaugų kokybę; skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą; padidinti energijos vartojimo transporte efektyvumą ir sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai; didinti eismo saugą ir saugumą m. Programa buvo atnaujinta, perkeliant Direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reikalavimus. Politika ir priemonės 58

61 Programoje nustatyti pagrindiniai alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros uždaviniai: planuojama iki 2020 m. įrengti 28 viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas (didesnės galios prie ES transeuropinio transporto tinklo (toliau TEN-T ) ir 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų (miestų ir priemiesčių aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų); planuojama įrengti vieną SGD skirtą degalų papildymo punktą vidaus vandenyse ir Klaipėdos uoste; iki 2025 m. vienas viešai prieinamas SGD degalų papildymo punktas sunkiosioms transporto priemonėms bus įrengtas Kaune prie TEN-T; iki 2025 m. planuojama įrengti vieną suskystintų gamtinių dujų paskirstymo sistemą SGD tiekti į degalų papildymo punktus; planuojama įrengti 9 viešai prieinamus suslėgtųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Ukmergėje, Marijampolėje, Elektrėnuose; iki 2025 m. planuojama įrengti 10 viešai prieinamų suslėgtųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktų prie TEN-T tinklo automobilių kelių E85 ir E67. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2011 m. gegužės 12 d. ir atnaujino 2015 m. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Įstatymas nustato atskirų energetikos sektorių uždavinius, norint iki 2020 m. pasiekti bendrą 23 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalies tikslą galutiniame energijos suvartojime. Įstatymas taip pat įsteigia bendrą skatinimo sistemą stiprinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir nustato šiuos uždavinius atskiriems energetikos sektoriams iki 2020 m.: - atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, transporto sektoriuje padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc.; - elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc.; - centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc.; - namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc m. buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas, kuriuo perkelti netiesioginio žemės paskirties keitimo Direktyvos (ES) 2015/1513 reikalavimai ir nustatyti reikalavimai, kad 2020 metais biodegalų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne didesnė kaip 7 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, o siektina pažangiųjų biodegalų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių balanse visų rūšių transporte. Politika ir priemonės 59

62 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr Dėl energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo buvo priimtas 2011 m. vasario 21 d. ir iš dalies pakeistas 2017 m. Šiuo teisės aktu įgyvendinama ir į nacionalinę teisę perkeliama 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones ir Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB. Aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo ministrų įsakymas Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai benzino laikymo, perpylimo, transportavimo įrenginiams ir jų priežiūrai buvo priimtas 2000 m. ir 2016 m. buvo pakeistas įsakymu Nr. D1-350/A1-250/3-171(1.5 E), įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės. Šis teisės aktas nustato lakiųjų organinių junginių sklidimo apribojimus šiuolaikiniams benzino laikymo, paskirstymo ir transportavimo įrenginiams. Rekomendacijos dėl pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos strategijos krypčių buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr Šiose rekomendacijose numatytos tokios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, kaip automobilių parko atnaujinimas, efektyvaus viešojo transporto ir infrastruktūros skatinimas ją elektrifikuojant. Iki 2050 m. energijos vartojimo intensyvumas transporto sektoriuje bus sumažintas 2,4 karto, palyginti su dabartine situacija. Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) prisideda prie Energetikos sąjungos tikslų. Lietuvai dalyvaujant EITP metų transporto programoje, Lietuvos veiklų sąraše yra 12 pasirašytų dotacijos susitarimų, pagal kuriuos suteikta 368,8 mln. Eur faktinių EITP transporto finansavimo lėšų Lietuvos naudos gavėjams. Didžiausią lėšų dalį gaunanti transporto rūšis yra geležinkelis (84 proc. viso faktinio finansavimo). Lietuvos geležinkelių portfelis pagal EITP programą yra nemažas. Be dalyvavimo tarptautinėje Šiaurės jūros Baltijos jūros geležinkelio transporto koridoriaus studijoje pagrindinis dėmesys iš tikrųjų skiriamas Rail Baltic linijai svarbiausiam visuotiniam ir strateginiam Šiaurės jūros Baltijos jūros transporto koridoriaus projektui. Darnaus judumo planus turi parengti visi Lietuvos miestai, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą. Plane turi būti pateikti ne mažiau kaip du judumo mieste variantai (iki 2030 m.), parengti įvertinant ilgalaikę transporto sistemos perspektyvą, susisiekimo, eismo saugos, socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos aspektus. Taip pat turi būti parengtas numatomų veiksmų planas iki 2020 m. Planų rengimo gairės patvirtintos susisiekimo ministro įsakymu. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ji įgyvendino ES teisės aktus dėl biokuro keliais reglamentais. Svarbiausi reikalavimai nustatyti dviejose ES direktyvose Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje (2009/28/EB) ir Degalų kokybės direktyvoje (2009/30/EB). ŠESD kiekio mažinimo tikslus jūrų laivininkystės sektoriuje galima veiksmingai pasiekti tik taikant pagal Tarptautinę jūrų organizaciją (angl. International Maritime Organisation, IMO) parengtus dokumentus. Politika ir priemonės 60

63 ŠESD kiekio mažinimo tikslus aviacijos sektoriuje galima veiksmingai pasiekti tik taikant tinkamai veikiančią, pasaulinei rinkai galiojančią priemonę, kuriai pritarė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. International Civil Aviation Organisation, ICAO). Suplanuotos politikos ir priemonių transporto sektoriuje poveikio vertinimas Atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), kurią Vyriausybė patvirtino 2017 m. lapkričio 29 d. ir kurią tvirtins Seimas, nustato ambicingus bendrus atsinaujinančių išteklių energijos dalies galutiniame energijos suvartojime tikslus 45 proc. iki 2030 m. ir 80 proc. iki 2050 m., ir tikslus per pusę sumažinti iškastinį kurą naudojančių transporto priemonių skaičių miestuose iki 2030 m. ir visiškai jų atsisakyti iki 2050 m. Skaičiuojama, kad, pasiekus atsinaujinančių išteklių energijos 45 proc. dalį 2035 m., transporto sektoriuje benzino ir dyzelino suvartojimas sumažėtų 33 ktne. Remiantis UAB BGI Consulting 2015 m. atliktos studijos Dėl transporto priemonių mokesčio dydžio nustatymo kriterijų ir pasiūlymų dėl transporto priemonių apmokestinimo Lietuvoje, duomenimis, įdiegtas transporto priemonių CO 2 mokestis leistų sumažinti 1,2 mln. tonų CO 2 per 15 metų laikotarpį. Į biudžetą kasmet būtų surenkama 76,6 mln. Eur Pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektorius Pramonės sektoriaus politika ir priemonės yra pagrįstos keliais pagrindiniais principais, kurie būtini, norint pasiekti aplinkos apsaugos tikslus. Pirma, jo atliekų kiekis turi būti sumažintas, gamyba turi būti efektyvesnė, gamtos ir energijos ištekliai turi būti naudojami veiksmingai. Antra, žaliavos turi būti perdirbamos, daugkartinio naudojimo pakuotės ir medžiagos turi būti gaminamos ir utilizuojamos, atliekos (ypač pavojingos atliekos) turi būti saugiai sutvarkomos ir turi būti gaminama aplinkos apsaugai reikalinga įranga. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros metų programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2014 m. rugsėjo 17 d. Nr Programoje nustatytas tikslas skatinti įmones efektyviau naudoti išteklius ir energiją, taip pat naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Planuojama įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir sumažinti energijos suvartojimą apdirbamosios pramonės įmonėse nuo 222,9 (2012 m.) iki 182,9 (2020 m.) kilogramais naftos ekvivalento (siekiant sukurti 1000 Eur pridėtinę vertę). Be to, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 2015 m. parengė tyrimą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo pramonės įmonėse potencialo ir priemonių, skatinančių efektyviai vartoti įvairias energijos rūšis, nustatymas. Šio tyrimo tikslas nustatyti priemones ir veiksnius, skatinančius didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse ir naudoti įvairių rūšių energiją, taip pat padėti nustatyti pagrindinius įgyvendinimo mechanizmus ir teikti rekomendacijas, kaip įgyvendinti pasiūlytąsias priemones. Programos įgyvendinimas finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) yra perkeltos į nacionalinę teisę. Politika ir priemonės 61

64 Pramonės įrenginiai, kurių galia viršija 50 MW, turi gauti TIPK leidimus, o pramonės įrenginiai, kurių galia mažesnė kaip 50 MW, turi gauti taršos leidimus, kad būtų galima užtikrinti taršos prevenciją ir paskatinti pereiti prie švaresnių technologijų, apsaugant aplinkos kokybę. Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir taupiai, energija turi būti vartojama efektyviai, turi būti vykdoma medžiagų ir žaliavų, kuro ir energijos suvartojimo gamybos procese stebėsena ir kontrolė. Gamybinėje veikloje skatinama naudoti mažiau pavojingas medžiagas. Sąvoka geriausi prieinami gamybos būdai apima naudojamą technologiją ir įrenginio projektavimo bei priežiūros būdą. Pateiktieji gamybos būdai yra išplėtoti taip, kad juos būtų galima taikyti, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, ir kad jie būtų veiksmingiausi siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio. ISO standartų grupė numato praktines priemones visų rūšių įmonėms ir organizacijoms, siekiančioms valdyti savo aplinkos apsaugos įsipareigojimus. ISO 14001:2015 standartas ir jo pagalbiniai standartai, kaip antai ISO 14006:2011, pagrindinį dėmesį skiria tai pasiekti skirtoms aplinkos apsaugos sistemoms. Kiti ISO grupės standartai skirti konkretiems metodams, pavyzdžius, auditams, ryšiams, ženklinimui ir būvio ciklo analizei, taip pat tokiems aplinkos iššūkiams, kaip klimato kaita. ŠESD išmetimų leidimai, kurie išduodami įrenginiams, dalyvautiems ES ATL prekybos sistemoje, yra sudėtinė TIPK ir taršos leidimų dalis m. sausio 1 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006. Pagrindiniai naujojo reglamento tikslai yra užtikrinti ekonomiškai efektyvesnį indėlį siekiant ES klimato tikslų, neskatinti didelį poveikį klimatui darančių fluorintų dujų naudojimo, verčiau renkantis energiją efektyviau vartojančias ir saugias alternatyvas, ir toliau didinti produktų ir įrangos, kuriuose yra fluorintų dujų, ribojimą ir jų perdirbimą ciklo pabaigoje; padėti pasiekti bendrą sutarimą dėl tarptautinio susitarimo, kuriuo būtų laipsniškai mažinamas hidrofluorangliavandenilių (HFC) aktualiausios fluorintų dujų grupės kiekis pagal Monrealio protokolą. Reglamentu siekiama iki 2030 m. dviem trečdaliais sumažinti visą ES išmetamų fluorintų dujų kiekį, palyginti su 2014 m. Juo draudžiama fluorintas dujas pateikti rinkai tam tikromis aplinkybėmis, kai yra alternatyvų. Kvotos teisėtai pateikti HFC ES rinkai m. buvo sumažintos iki 63 proc m. kiekio. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atnaujino esamus nacionalinius teisės aktus fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų srityje, užtikrinant Reglamento (ES) Nr. 517/2014 reikalavimų įgyvendinimą: 2016 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-897, kuriuo užtikrinamas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribojimas, naudojimas, surinkimas ir suardymas. Šis įsakymas apibrėžia nacionalinių institucijų funkcijas užtikrinant naujojo Reglamento (ES) Nr. 517/2014 reikalavimų įgyvendinimą; 2014 m. gruodžio 19 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-372, patvirtinantis įmonių, tvarkančių fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, atestavimo tvarkos aprašą; 2016 m. spalio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-668, kuriuo nustatyta darbuotojų, vykdančių veiklą, susijusią su fluorintomis šiltnamio dujomis, sertifikavimo ir atestavimo tvarka ir kuris parengtas siekiant pakeisti ir atnaujinti esamus Politika ir priemonės 62

65 nacionalinius šios srities teisės aktus, kad būtų laikomasi naujojo Reglamento (ES) Nr. 517/2014 reikalavimų; 2010 m. sausio 10 d. buvo priimtas ir 2016 m. pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-12, kuriuo nustatyta duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarka m. buvo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, nustatantis griežtesnius įsipareigojimus už fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo reikalavimų pažeidimą m. liepos mėn. ES ir jos valstybės narės įsipareigojo greitai ratifikuoti Monrealio Protokolo Kigalio pakeitimą, kad jis įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Šis 2016 m. spalio mėn. priimtas pakeitimas tai svarbus žingsnis į priekį, įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, apribojantis visuotinę HFC gamybą ir naudojimą. Mokslininkai teigia, kad nuolat laipsniškai mažinant vien tik HFC, iki amžiaus pabaigos temperatūra padidės ne daugiau kaip 0,5 C m. gruodžio 14 d. buvo priimtas Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-973 dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo metų priemonių. Vėliau jis pataisytas, skatinant diegti aplinkosaugos vadybos sistemą gamybos sektoriuose, taip pat stiprinant įmonių gebėjimą organizuoti žaliuosius pirkimus m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Aplinkos ministro įsakymas Nr. 620 (vėliau pakeistas 2014 m.) dėl lakiųjų organinių junginių (toliau LOJ ) emisijų ribojimo. Šio įsakymo tikslas sumažinti tiesioginį ir netiesioginį lakiųjų organinių junginių (išsiskiriančių iš dažų, tirpiklių, klijų ir kitų preparatų) daromą poveikį aplinkai, dažniausiai aplinkos orui, bei galimą riziką žmogaus sveikatai, numatant priemones ir procedūras, kurias reikia įgyvendinti šiame dokumente nurodytoms veiklos rūšims, jeigu ta veikla vykdoma viršijant šiame normatyviniame dokumente nurodytus tirpiklių sunaudojimo slenkstinius kiekius. Taršos mažinimo planas yra LOJ, išsiskiriančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrose veiklose ir įrenginiuose, ribojimo tvarkos dalis. Šio plano tikslas suteikti veiklos vykdytojui galimybę kitomis priemonėmis sumažinti į aplinką išmetamų LOJ kiekį tuo pačiu laipsniu, kaip jis sumažėtų, jeigu būtų taikomos į aplinką išmetamų LOJ ribinės vertės. Šiuo atveju veiklos vykdytojas gali taikyti bet kokį taršos mažinimo planą, specialiai sudarytą jo įrenginiams, jeigu galų gale bus gautas lygiavertis į aplinką išmetamų LOJ kiekių sumažėjimas m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir susisiekimo ministro įsakymas Nr. 520/104/360 (vėliau pakeistas 2016 m.) dėl lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams ir jų priežiūrai. Įsakymas nustato priemones, skirtas mažinti benzino garų išsiskyrimą į atmosferą degalinėse variklinių transporto priemonių bakus pildant degalų. Rekomendacijose dėl pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos strategijos krypčių patvirtintos Energetikos ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr Rekomendacijose numatyta skatinti mažo energijos vartojimo intensyvumo pramonės subsektorius, taikyti ekologinių inovacijų technologijas, kad iki 2025 m. būtų sutaupyta 620 GWh elektros energijos. Iki 2050 m. energijos vartojimo intensyvumas pramonės sektoriuje bus sumažintas 2,4 karto, palyginti su dabartine situacija. Politika ir priemonės 63

66 3.6.4 Žemės ūkio sektorius Daugiau nei pusė Lietuvos teritorijos yra tinkama žemės ūkiui. Apie 33,5 proc. ploto užima miškai, 5,8 proc. šlapynės, 4,8 proc. užstatytos teritorijos. Lietuvos kaimo plėtros programoje numatytos priemonės Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą, veiklos sritis Miško veisimas. Šios priemonės prisideda prie Lietuvos kaimo plėtros programos prioritetų įgyvendinimo skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose. Šioje programoje taip pat numatyta skatinti gamtai draugišką ūkininkavimą ir gamtosauginių inovacijų diegimą: biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, Natura 2000 teritorijose, vandentvarkos gerinimas, įskaitant trąšų ir pesticidų valdymo gerinimą, dirvožemio erozijos prevencija ir dirvožemio valdymo gerinimas. Nacionalinės miškų sektoriaus plėtros programos tikslas gyvendinti ilgalaikę Lietuvos miškų ūkio politiką, kuri derėtų su kitų susijusių sričių politika, paremtą šalies tradicijomis, Europos Sąjungos teisinių normų, tarptautinių konvencijų, rezoliucijų, susitarimų, programų reikalavimais, ir nustatyti miškų ūkio sektoriaus plėtros tikslus ir uždavinius laikotarpiui iki 2020 metų. Nors miškai dengia didelę dalį Lietuvos teritorijos, atsižvelgiant į gamtinio karkaso ir kraštovaizdžio reikmes, šalies miškingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 34,2 proc. iki 2020 m. Vandenų srities plėtros metų programa nustato Lietuvos vandenų srities tikslus, uždavinius ir siekiamus rezultatus iki 2023 metų, kurie derėtų su kitų susijusių sričių politika, grįsta šalies tradicijomis, Europos Sąjungos teisės normų, tarptautinių konvencijų, rezoliucijų, susitarimų ir programų reikalavimais. Plane numatytais veiksmais, siekiama pagerinti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę, pasiekti ir išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę, visoje šalyje mažinti potvynių riziką ir jų padarinius, kuo daugiau Lietuvos gyventojų tiekti kokybišką geriamąjį vandenį ir užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugas, efektyviau įgyvendinti vandenų apsaugos ir naudojimo reikalavimus. Veiksmų planas programos įgyvendinimui patvirtintas aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos (91/676/EEB) dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, vėliau pakeistos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (toliau Nitratų direktyva), įgyvendinimas nukreiptas mažinti vandens taršą nitratais. Parama teikiama veiklai, kuria steigiamos modernios mėšlo saugyklos ir kitos priemonės, leidžiančios kontroliuoti mėšlo prasiskverbimą į aplinką. Mėšlo tvarkymo sistemoje pakeitus sausojo mėšlo saugyklas skystojo mėšlo saugyklomis, azoto junginių išmetimas į atmosferą gali sumažėti iki 20 kartų. Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Nitratų direktyvą dviem etapais. Nitratų direktyvą įgyvendinantys teisės aktai: m. liepos 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymas Nr. D1-367/3D-342 dėl aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti su vėlesniais pakeitimais nustato reikalavimus pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, ypač aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo naudojimo pasėliams tręšti. Be to, reikalaujama, kad gyvulininkystės ūkiai laikytų mėšlą ir srutas saugojimo talpyklose, atitinkančiose aplinkosaugos reikalavimus. Siekiant sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, įsakymu Nr. D1-367/3D-342 taip pat nustatyti srutų laikymo reikalavimai srutų saugyklos uždengimui ir srutų paskleidimo technologijai. 64

67 m. birželio 8 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-490/3D-39 buvo patvirtinta Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programa. Įsakymas nustato reikalavimus pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektorius Žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNKM) sektoriuje vienas pagrindinių veiksnių, kuris daro įtaką CO 2 sugėrimui, yra miškų plėtra. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, nustato strateginį miškų ūkio sektoriaus plėtros tikslą, kitus miškų ūkio tikslus ir uždavinius nustatytiems tikslams pasiekti bei vertinimo kriterijus. Jos priede nustatyti 2011 m., 2015 m. ir 2020 m. įgyvendinimo vertinimo kriterijai. Šia Programa siekiama iki 2020 m. padidinti miškingumą iki 34,2 proc., įveisiant mišką nenaudojamoje ir žemės ūkiui netinkamoje žemėse, taip pat finansiškai skatinti įveisti miškus privačioje ir valstybinėje žemėje, plėtoti miškų atkūrimą genetiniuekologiniu pagrindu selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginamąja medžiaga m. buvo priimti Miškų įstatymo pakeitimai, nustatantys griežtesnę miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką. Miško žemę galima paversti žemės ūkio ar kitos rūšies naudmenomis tik išimtinais atvejais. Be to, buvo sukurta nauja kompensavimo sistema, kuri užtikrina įsipareigojimą sodinti naują mišką ne miško žemėje kaip kompensaciją už miško žemės sklypo pavertimą kitomis naudmenomis. Ši nuostata yra ne tik papildoma garantija, neleidžianti mažėti miško žemės plotui, bet taip pat sudaro sąlygas didinti miškingumą. Per m. laikotarpį pagal Kaimo plėtros metų programą buvo įveistas 17,2 tūkst. ha miško plotas, o per m. laikotarpį dar 8,4 tūkst. ha. Pagrindinis teisinis miškotvarką reglamentuojantis dokumentas yra Miškų įstatymas Nr. XI-1830, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 2011 m. Šio teisės akto pakeitimais buvo nustatytos naujos priemonės, sukuriančios teisines geresnio miškų ir miško žemės išsaugojimo sąlygas tais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ypač sumažinamas ir tiksliai nustatomas kartų, kai miško žemę leidžiama paversti kitomis naudmenomis, skaičius. Kompensacinis miško įveisimas visais atvejais kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis buvo nustatytas pagal Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr Politikos ir priemonių poveikio išmetamų ŠESD kiekiams ŽNKM sektoriuje apskaičiavimas iš esmės susijęs su Nacionaline miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programa, kurioje nustatytas tikslas iki 2020 m. padidinti miškingumą 3 proc. (3-3 lentelė). 3-3 lentelė. Švelninimo priemonės ŽNKM sektoriuje, skirtos mažinti išmetamų ŠESD kiekį miškų ūkio sektoriuje Priemonės pavadinimas Miškų potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas Aprašymas Gaisrai ir gamtinės nelaimės kelia didelį pavojų miškų ekosistemoms. Lietuvoje kasmet išdega nuo 100 iki 750 ha miško. Lietuvos kaimo plėtros metų programoje numatyta parama investicijomis į gaisro ir kitų gamtos nelaimių Įgyvendinimo periodas Atsakinga institucija Aplinkos ministerija Politika ir priemonės 65

68 Miškų įveisimas ir pažeistų miškų atkūrimas Miškų įveisimas pažeistų miškų atkūrimą, įskaitant kenkėjus ir ligas, taip pat parama miško gaisrų prevencinių priemonių įgyvenimui. Siekiant mažinti atmosferos taršą iš žemės ūkio šaltinių ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, taip pat mažinti nenaudojamos žemės plotą, remiamas miškų įveisimas šiose žemėse ir pažeistų miškų atkūrimas. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatyta priemonė įveisti naujus ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus valstybei nuosavybės teise priklausančioje nenaudojamoje žemėje. Miškų įveisimo veikla remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programą. Išskirta 53 mln. Eur naujoms veikloms pagal veiklos sritį Miškų įveisimas metų programavimo laikotarpiu. Planuojama, kad miško žemė 2020 m. sieks 34,2 proc Aplinkos ministerija Aplinkos ministerija ES pasiūlymas dėl ŽNKM reglamento metų laikotarpiui Pasiūlymas dėl ŽNKM reglamento nustato valstybių narių įsipareigojimus ŽNKM sektoriuje, kurie padeda pasiekti tikslą nuo 2021 m. iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį Europos Sąjungoje mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m., taip pat ŽNKM sektoriuje išmetamo ir absorbuojamo kiekio apskaitos bei valstybių narių atitikties šiems įsipareigojimams tikrinimo taisykles. Reglamentas nustato teisiškai privalomą įsipareigojimą kiekvienai valstybei narei užtikrinti, kad dėl žemės naudojimo išmestas apskaitytas kiekis būtų visiškai kompensuojamas lygiaverčiu CO 2 absorbavimu iš atmosferos, šiame sektoriuje taikant veiksmus, kurie žinomi kaip debeto nebuvimo taisyklė (angl. no debit rule ). Nors valstybes narės prisiėmė šį įsipareigojimą pagal Kioto protokolą iki 2020 m., pasiūlymas šį įsipareigojimą įtvirtina ES teisėje metų laikotarpiui. Naujosios taisyklės pateiks valstybėms narėms sistemą skatinti klimatui mažiau kenksmingą žemės naudojimą, nenustatant naujų apribojimų ar biurokratinių reikalavimų individualiems dalyviams. Tai padės ūkininkams plėtoti klimato požiūriu pažangius ūkininkavimo būdus ir teiks paramą miškininkams, nes bus labiau matoma nauda klimatui iš medienos produktų, kurie gali kaupti iš atmosferos sugertą anglies dvideginį. Suplanuotos politikos ir priemonių ŽNKM sektoriuje poveikio vertinimas Remiantis pasiūlymais, kurie nėra tiksliai nustatyti jokiuose strateginiuose planavimo dokumentuose, numatoma padidinti miško žemės plotą iki 35 proc. visos šalies teritorijos. Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programoje nustatytas tikslas iki 2020 m. padidinti miškingumą 3 proc. Apskaičiuota, kad, įveisus miškus nederlingose žemėse, siekiant padidinti miškingumą, 2020 m. būtų galima sumažinti kt CO 2 ekv. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ŽNKM sektoriuje. Tačiau sėkmingas miško žemės ploto didinimas daugiausia priklauso nuo paramos miškų įveisimui nenaudojamose žemėse pagal nacionalines programas ir Kaimo plėtros programą, todėl tikslas padidinti miškingumą iki 35 proc. nėra garantuotas. Papildoma priemonė miškingumui didinti galėtų būti konkreti priemonė, skirta apsaugoti savaiminį miško augimą ir atsikūrimą nenaudojamoje arba žemės ūkio Politika ir priemonės 66

69 paskirčiai netinkamoje žemėje. Būtinybė nustatyti priemones, kurios mažina išmetamų ŠESD kiekį ir didina absorbcinį potencialą ŽNKM sektoriuje, yra įtraukta į Vyriausybės metų programos įgyvendinimo planą. Įgyvendinus papildomas priemones ŠESD absorbavimas ŽNKM sektoriuje 2035 m. galėtų padidėti maždaug iki kt CO 2 ekv Atliekų sektorius Valstybinis atliekų tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Valstybės pažangos strategija Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030,, metų nacionalinės pažangos programa,, Nacionaline darnaus vystymosi strategija,, Europos Bendrijų Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Tausesnis išteklių naudojimas: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija (COM (2005) 666 galutinis), Valstybine aplinkos apsaugos strategija, Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, (toliau Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija), Nacionaline klimato kaitos valdymo politikos strategija, (toliau Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija), ir Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Plano tikslas nustatyti strateginius atliekų tvarkymo iki 2020 metų tikslus, uždavinius ir priemones, būtinas užsibrėžtiems tikslams pasiekti, valstybines atliekų tvarkymo užduotis ir atliekų tvarkymo užduotis savivaldybėms, nacionalinės ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansavimo kryptis ir Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijus. Šiuo metu vyksta perdirbimo tikslų ir komunalinių atliekų šalinimo sąvartynuose apribojimų peržiūra (COM(2015) 595 ir 594): numatytas 65 proc m. perdirbimo tikslas su galimybe iki 2025 m. po peržiūros tikslus padidinti ir 10 proc. į sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų 2030 m. apribojimas. Į tai atsižvelgdamos, Komisijos tarnybos mano, kad optimalus deginimo pajėgumas šalyje yra proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Šį rodiklį viršijantis deginimo pajėgumų perteklius veikiausiai dar labiau trukdytų Lietuvai siekti 50 proc m. perdirbimo tikslo ir labiau padidinti šį tikslinį lygį. Iki galo įgyvendinus galiojančius teisės aktus Lietuvoje galėtų būti sukurta daugiau kaip darbo vietų, o metinė Lietuvos atliekų sektoriaus apyvarta padidėtų 550 mln. Eur. Lietuvai siekiant pagerinti atliekų tvarkymo sistemą, svarbus finansavimo šaltinis yra ES struktūriniai ir investicijų fondai m. 190 mln. Eur investuota į atliekų tvarkymo projektus, įskaitant 9 regioninių mechaninio ir biologinio atliekų valymo įrenginių statybą, 340 senų sąvartynų valymą, daugelio stambiagabaričių atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių statybą, rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos plėtrą (pastatyta talpyklų perdirbamoms ir biologiškai skaidžioms atliekoms) m. 87,2 mln. Eur Sanglaudos fondo lėšų planuojama investuoti į tolesnę rūšiuojamojo atliekų surinkimo plėtrą ir atliekų parengimo perdirbti, pakartotinai ar kitaip naudoti pajėgumų (rūšiavimo linijų, kitos įrangos) modernizavimą ir atliekų tvarkymo informacinės sistemos bei stebėjimo modernizavimą. Perėjimą prie žiedinės ekonomikos skatina ir Europos Komisija, kuri yra iškėlusi ambicingus tikslus, numatančius, kad iki 2030 metų bent 65 proc. komunalinių atliekų ir 75 proc. pakuočių ES valstybėse narėse būtų perdirbamos, o į sąvartynus patektų ne daugiau nei dešimtadalis visų ES susidarančių atliekų. Politika ir priemonės 67

70 Itin svarbus dokumentas visam atliekų sektoriui Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo m. planas bus rengiamas tik išanalizavus šalies atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą, galimas plėtros tendencijas, siektinus rezultatus, šią sistemą palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių atliekų tvarkymo sistemomis, įvertinus ES žiedinės ekonomikos ir kitas atliekų sektoriaus kryptis. Tokiai išsamiai analizei parengti Aplinkos ministerija skelbs viešųjų pirkimų konkursą (2018 m.). Suplanuotos politikos ir priemonių atliekų sektoriuje poveikio vertinimas Lietuva vykdo veiksmus, kad įgyvendintų antrinį perdirbimą, taisymą ir pakartotinį panaudojimą bei vengtų atliekų visuose vertės grandinės etapuose pagal ES žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį m. žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje pabrėžiama būtinybė pereiti prie gyvavimo ciklo pagrindu veikiančios žiedinės ekonomikos, palaipsniui naudojant išteklius ir galutines atliekas, kad beveik nesusidarytų atliekų. Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas yra raktas į pažangą, siekiant mažinti dėl atliekų susidarančią taršą. Tęsiant esamas priemones ir suplanuotą politiką, atliekų sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis sumažės 57 proc. iki 2025 m. ir 62 proc. iki 2035 m., palyginti su ŠESD kiekiu 2014 m. 3.7 Veiksmai, vykdomi skatinti ir (arba) įgyvendinti visus ICAO ir IMO sprendimus dėl išmetamų teršalų ribojimo ar mažinimo Jūrų transportas yra didelis ir augantis išmetamų ŠESD kiekio šaltinis. Jūrų transportas yra tarptautinis pagal savo prigimtį. ES ir jos valstybės narės teikia didelę pirmenybę visuotiniam išmetamų teršalų mažinimui, kuriam vadovauja Tarptautinė jūrų organizacija (angl. International Maritime Organization IMO), nes tai bus veiksmingiausias būdas. Pastaraisiais metais buvo dedamos didelės pastangos susitarti dėl šio būdo tiek IMO, tiek ir JTBKKK srityje, siekiant užtikrinti, kad šis sektorius deramai prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo tikslo siekti, kad vidutinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C m. IMO patvirtino teisiškai privalomus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius naujiems laivams. Energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklis bus skaičiuojamas kiekvieno laivo projektavimo etape. Šie nuostatai galioja nuo 2013 m. pradžios. Be to, visiems laivams, kurių bendroji talpa yra 400 ar daugiau tonų, privalo būti sudarytas laivo energijos vartojimo efektyvumo valdymo planas pagal IMO parengtą rekomenduojamą formą m. IMO savo Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (angl. Marine Environment Protection Committee, MEPC) 70-ajame posėdyje susitarė dėl visuotinės duomenų rinkimo sistemos, kuri būtų jos kitas žingsnis sprendžiant išmetamo CO 2 kiekio klausimus. Dar turi būti parengtos administravimo gairės, duomenų patikrinimo procedūros ir gairių projektas, todėl darbas bus tęsiamas per susirašinėjimo grupę, kurios susirikimas planuojamas 2017 m. viduryje. MEPC 70-ajame posėdyje taip pat buvo susitarta parengti išmetamo CO 2 kiekio klausimų sprendimo veiksmų gaires, skirtas tarptautinės laivybos veiklai, dėl kurios pirminių CO 2 mažinimo įsipareigojimų turi būti susitarta iki 2018 m. Pirmas žingsnis yra tas, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. dideli krovininiai ir keleiviniai laivai, kurių bendroji talpa didesnė kaip 5000 tonų, ES jūrų uostuose turi stebėti ir vėliau teikti ataskaitas apie susijusį išmetamo CO 2 kiekį ir kitą aktualią informaciją pagal jų stebėsenos planą. Stebėsena, ataskaitų teikimas ir tikrinimas bus atliekami pagal Reglamentą (ES) Nr. 2015/757 (su pakeitimais, padarytais Deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2016/2071). Nacionalinės įgyvendinimo priemonės buvo patvirtintos 2017 m. sausio Politika ir priemonės 68

71 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-56 Dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Aviacija yra vienas greičiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Aviacijoje išmetamo CO 2 kiekis įtrauktas į ES ATL prekybos sistemą nuo 2012 m. Tačiau nuo 2013 m. pagal ES ATL prekybos sistemą tik visos Europos ekonomijoje erdvėje veikiantys orlaivių naudotojai turi stebėti, teikti ataskaitas ir tikrinti išmetamą kiekį bei grąžinti leidimus pagal tą kiekį. Jos gauna parduodamų leidimų, atitinkančių jų skrydžių per metus išmetamą kiekį. Iki dabar ši sistema padėjo sumažinti anglies pėdsaką aviacijos sektoriuje daugiau kaip 17 mln. tonų per metus, o tai sudaro daugiau kaip 99,5 proc. numatyto išmetamo kiekio m. spalio mėn. susitarimas, kurį Monrealyje pasiekė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. International Civil Aviation Organization ICAO) asamblėja, numato įsteigti pasauline rinka grindžiamą priemonę (angl. Global Market-Based Measure, GMBM), kuri įpareigos orlaivių naudotojus kompensuoti išmetamo CO 2 kiekio augimą po 2020 m. Tam orlaivių naudotojai pirks išmetamojo kiekio vienetus, susidarančius CO 2 kiekio mažinimo projektuose kituose ekonomikos sektoriuose (pvz., atsinaujinančių energijos išteklių). Pirmajame etape ( metais) savanoriškai dalyvaus 65 šalys. Visos ES valstybės narės prisijungs nuo pat pradžių. Tarp dalyvaujančių šalių yra 18 iš 20 valstybių, kuriose vykdoma didžiausia tarptautinės civilinės aviacijos veikla. Antrajame etape ( metais) dalyvavimas privalomas, išskyrus šalis, kurioms taikoma išimtis (šalis, kuriose aviacijos veikla maža). Tai reiškia, kad nuo 2021 m. iki 2035 m. pagal schemą bus kompensuota apie 80 proc. išmetamo kiekio, viršijančio 2020 m. kiekį. Susitarime kas treji metai numatyta schemos peržiūra, kuri užtikrins nuolatinį schemos tobulinimą ir klimato tikslo pasiekimą bei pagerinimą per tam tikrą laiką, laikantis Paryžiaus susitarime nustatyto įsipareigojimo neleisti, kad pasaulinė temperatūra pakiltų daugiau kaip 2 C. ICAO turi parengti visas likusias dalis ir įgyvendinimo priemones, kad GMBM galėtų pradėti veikti 2021 m. Tikimasi, kad dalyvaujančios šalys imsis visų reikiamų veiksmų parengti savo atitinkamas įgyvendinimo priemones. Komisija pateiks ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie ICAO asamblėjos išdavas. Atsižvelgdama į jas ir jei reikia, Komisija turi taip pat pateikti pasiūlymą peržiūrėti ES ATL prekybos sistemos taikymo sritį, deramai užtikrindama, kad būtų laikomasi ES 2030 m. klimato tikslų ir politikos. 3.8 Politikos ir priemonių poveikis ilgalaikėms tendencijoms Lietuva mano, kad šiame skyriuje aprašyta politika ir priemonės keičia ilgalaikes antropogeninės kilmės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tendencijas, atitinkančias ES įsipareigojimų ir susitarimų tikslą. Lietuva supranta ilgalaikių tikslų nustatymo svarbą ir aktyviai bando juos pasiekti. Didelė esamų klimato ir energetikos politikos priemonių dalis taip pat prisideda prie išmetamų ŠESD kiekio mažinimo ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, pastatų gyvavimo ciklas yra ilgas, todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimas naujuose ir esamuose atnaujintuose pastatuose turi ilgalaikį poveikį. Dėl geresnių galimybių važinėti dviračiais ir naudotis visuomeniniu transportu taip pat didėja transporto sektoriuje išmetamo CO 2 kiekis. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energijos dalis, išreikšta bendrojo galutinio energijos suvartojimo dalimi, 2016 m. sudarė 25,46 proc. ir viršijo 2020 metų siektiną 23 proc. dalį. Prie gerų rezultatų daugiausia prisidėjo šilumos ūkio sektorius, kur atsinaujinančių išteklių energija siekė 46 proc., palyginti su Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plane 2020 metams numatyta 39 proc. Politika ir priemonės 69

72 dalimi. Tai rodo didelį paskutinių penkerių metų augimą naudojant biomasę per naujas investicijas centralizuoto šilumos tiekimo ir kogeneracijos srityse, kurios taip pat padeda didinti atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos gamyboje. Atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), kurią Vyriausybė patvirtinto 2017 m. lapkričio 29 d. ir dar tvirtins Seimas, nustato ambicingus atsinaujinančių išteklių energijos dalies galutinės energijos suvartojime tikslus 45 proc. iki 2030 m. ir 80 proc. iki 2050 m., bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus sumažinti pirminės ir galutinės energijos vartojimo intensyvumą 1,5 karto iki 2030 m. ir 2,4 kartus iki 2050 m., palyginti su 2017 m., atnaujintuose daugiabučiuose ir visuomeniniuose pastatuose sutaupyti 2,6-3 TWh energijos iki 2030 m. ir 5-6 TWh energijos iki 2030 m.; pramonės sektoriuje iki 2030 m. sumažinti elektros energijos suvartojimą 1 TWh. Priemonės, kurios skatina investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ilgainiui daugiausia prisideda prie anglies dvideginio kiekio mažinimo visuose ekonomikos sektoriuose. Be to, galima tikėtis, kad dėl atliekų perdirbimo ir biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose gali atsirasti pastovūs esamos praktikos pokyčiai, todėl tai gali nuolat mažinti išmetamų ŠESD kiekį. Įgyvendinant fluorintų dujų Reglamentą (ES) Nr. 517/2014, nustatomos fluorintų ŠESD kontrolės priemonės ir galimybė sumažinti išmetamus kiekius. Makroekonominis, aplinkosauginis ir socialinis poveikiai (sąnaudų ir naudos, taip pat ekonominio efektyvumo prasme) suplanuotai politikai ir priemonėms Remiantis duomenimis, pateiktais Komisijos atliktame poveikio vertinime, kuris pridedamas prie metų klimato ir energetikos politikos strategijos, Lietuvos ŠESD kiekio mažinimo tikslo įgyvendinimas kiekvienais metais kainuos nuo 0,39 iki 0,91 proc. BVP, priklausomai nuo atsinaujinančių išteklių energijos dalies galutinės energijos poreikyje ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Kartu tai leis sutaupyti nuo 2,9 iki 4,7 mlrd. Eur perkant iškastinį kurą metų laikotarpiu, palyginti su 2014 m. kainomis. Pagal 2015 m. COWI atliktą studiją dėl 2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje nustatomų tikslų įgyvendinimo poveikio, naudos ir kaštų vertinimo, pateikiamas skirtingų ūkio sektorių vertinimas: elektros energijos gamybos sektoriuje bendra instaliuota vėjo elektrinių galia 2030 m. sieks MW, o biomasės kogeneracinių elektrinių galia 350 MW. Numatomos bendros investicijos 890 mln. Eur. Bendras išmetamų ŠESD kiekis elektros gamybos sektoriuje 2030 m. sieks t CO 2 ekv. Šilumos gamybos (CŠT) sektoriuje iš AEI ir komunalinių atliekų būtų gaminama 80 proc. šilumos energijos. Bendras reikalingas instaliuoti biokuro katilų poreikis po 2020 m. sieks 106 MW. Numatomos bendros investicijos 37 mln. Eur. Bendras išmetamų ŠESD kiekis šilumos gamybos (CŠT) sektoriuje 2030 m. sieks t CO 2 ekv. Transporto sektoriuje numatomos pagrindinės priemonės yra ekologinio vairavimo įgūdžių ir įpročių formavimas, taip pat automobilių parko atnaujinimas. Abi numatytos priemonės transporto sektoriuje sudarytų sąlygas efektyviau naudoti kurą. Numatomos bendros investicijos 760 mln. Eur. Bendras išmetamų ŠESD kiekis transporto sektoriuje 2030 m. sieks t CO 2 ekv. Politika ir priemonės 70

73 Pramonės sektoriuje numatoma, kad galutinis energijos suvartojimas 2030 m. sieks 910 ktne (2005 m. siekė 942,5 ktne, arba buvo 4 proc. didesnis nei 2030 m.), o bendras AEI naudojimas sieks 15 proc. Numatomos bendros investicijos 750 mln. Eur. Bendras išmetamų ŠESD kiekis pramonės sektoriuje (be pramonės procesų išmetamų ŠESD kiekio) 2030 m. sieks t CO 2 ekv. Paslaugų sektoriuje numatoma, kad galutinis energijos suvartojimas 2030 m. sieks 630 ktne (2005 m. siekė 569,3 ktne, arba buvo 10 proc. mažesnis nei 2030 m.), o AEI dalis sudarys 10 proc. Numatomos bendros investicijos 630 mln. Eur. Bendras išmetamų ŠESD kiekis paslaugų sektoriuje 2030 m. sieks t CO 2 ekv. Namų ūkių sektoriuje numatoma, kad galutinis energijos suvartojimas 2030 m. sieks 910 ktne (2005 m. siekė 1386,3 ktne, arba buvo 52 proc. didesnis nei 2030 m.), o AEI dalis sudarys 39 proc. Numatomos bendros investicijos mln. Eur. Bendras išmetamų ŠESD kiekis namų ūkių sektoriuje 2030 m. sieks t CO 2 ekv. Žemės ūkio sektoriuje numatoma įgyvendinti įvairias išmetamų ŠESD kiekio mažinimo priemones (agronomijos, gyvulininkystės, biodujų surinkimo ir agrarinės aplinkosaugos). Numatomos bendros investicijos 132 mln. Eur. Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje 2030 m. sieks t CO 2 ekv. Kituose sektoriuose papildomų išmetamų ŠESD kiekio mažinimo priemonių įgyvendinti nenumatoma. Siekiant išmetamų ŠESD mažinimo tikslų turės prisidėti visi ATLPS nedalyvaujantys sektoriai, tačiau buvo nustatyti sektoriai, kuriuose mažinti išmetamų ŠESD kiekį efektyviausia tai transporto ir žemės ūkio sektoriai. Efektyviausia transporto sektoriaus išmetamų ŠESD mažinimo priemonė yra ekologinis vairavimas, kurio išmetamų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumas siekia 9,2 Eur/t CO 2 ekv./metus. Žemės ūkio sektoriaus išmetamų ŠESD kiekio mažinimo efektyviausia priemonė yra biodujų jėgainių statyba, kurios išmetamų ŠESD kiekio mažinimo efektyvumas siekia apie 59,6 Eur/t CO 2 ekv./metus. Įgyvendinus siūlomą scenarijų (transporto ir žemės ūkio sektoriuose) būtų pasiektas teigiamas efektas ir socialiniu aspektu, t. y. kuriant darbo vietas, gerinant gyvenimo kokybę. Iškastinio kuro dalies mažinimas importo balanse leistų sutaupyti lėšų ir taip investicijas į siūlomą scenarijų padarytų dar patrauklesnes, kartu būtų pasiektas ir optimalus išmetamų ŠESD kiekio mažinimas. Politika ir priemonės 71

74 3.9 ŠESD prognozių rengimo sistemos tobulinimas Atsižvelgdama į vis griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių rengimo reikalavimus, naujų tarptautinių skaičiavimo metodikų taikymo iššūkius Aplinkos ministerija, kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba, įgyvendino Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektą, finansuojamą pagal m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą. Lietuvos ir Norvegijos įgyvendintas partnerystės projektas dėl ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių leido keistis patirtimi ir žiniomis su kitų valstybių ekspertais ir prisidėjo prie Lietuvos ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių ataskaitų rengimo tobulinimo, padėjo užmegzti glaudžius ryšius su kolegomis iš Latvijos ir Norvegijos. Projektas atskleidė ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų svarbą: su ŠESD susijusios problemos nėra vienos institucijos rūpestis, todėl prognozuojant ŠESD labai svarbus kompleksinis bendradarbiavimas tarp suinteresuotų vyriausybinių ir mokslo institucijų. Projekto metu Lietuvos energetikos institutas parengė metodines gaires ŠESD prognozių rengimui. Projekto veiklos įgyvendintos m., projektas baigėsi Baltijos šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių ekspertų tinklas (BENGGI) tai Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Estijos Respublikos aplinkos ministerijos įgyvendintas projektas, kurio siekiama tobulinti nacionalinę kokybiškos informacijos rengimo, analizės ir teikimo ŠESD apskaitai sistemą, politiką ir priemones, ŠESD prognozes bei vykdyti galiojančių JTBKKK ir Kioto protokole įtvirtintus reikalavimus m. Lietuva dalyvavo savanoriškame Europos Komisijos inicijuotame projekte dėl ŠESD prognozių ataskaitos rengimo. Projekto metu buvo pasirinktos 10 valstybių narių, kurioms ekspertai pasiūlė pagalbą rengiant ŠESD prognozes. Projekte sutiko dalyvauti Bulgarija, Kroatija, Kipras, Vengrija, Lietuva, Malta ir Rumunija. Lietuvai ekspertai teikė pagalbą žemės ūkio, ŽNKM, atliekų sektoriuose. Projektas baigėsi 2017 m. spalio mėn. Politika ir priemonės 72

75 LITERATŪROS ŠALTINIAI Biodujų jėgainės Žiedinė ekonomika Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas m. Lietuvos kaimo plėtros programa m. Lietuvos pažangos strategija: Lietuva 2030 m. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa Valstybinis atliekų tvarkymo m. planas Vandenų srities plėtros metų programa m. studija dėl 2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje nustatomų tikslų įgyvendinimo poveikio, naudos ir kaštų vertinimo Lietuvai Politika ir priemonės 73

76 Nuotrauka: Oreivių klubas Lituanica, ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ PROGNOZĖS 74

77 4 ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ PROGNOZĖS 4.1 ŠESD prognozių apžvalga JTBKKK sprendimu 2/CP.17 nustatytas reikalavimas nuo 2014 m. kas dvejus metus rengti ir teikti ataskaitas (JTBKKK sprendimas 2/CP.17, 2012). JTBKKK sprendimas 2/CP.17 apibrėžia dvimečių ataskaitų rengimo gaires, kuriomis siekiama užtikrinti šalių pateikiamos informacijos nuoseklumo, skaidrumo, palyginamumo, tikslumo ir išsamumo kriterijus. Skyriuje pateikiama informacija apie nacionalines išmetamų ŠESD kiekio kitimo tendencijas, t.y. apibendrinta informacija iš nacionalinės išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos, apimančios laikotarpį m. ŠESD kiekio prognozės pateikiamos energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, miškininkystės ir kt. sektoriuose. Prognozės skaičiuojamos ir pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujas (anglies dioksidas (CO 2 ), metanas (CH 4 ), azoto suboksidas (N 2 O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF 6 ) ir azoto trifluoridas (NF 3 )). Rengiant išmetamų ŠESD kiekio prognozes baziniais metais laikomi naujausi ŠESD apskaitos ataskaitoje prieinami duomenys (2014 metai). Pateikiami du ŠESD kiekio prognozių scenarijai: scenarijus vertinant esamas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WEM), atspindintis šiuo metu įgyvendinamų ir priimtų priemonių poveikį; scenarijus vertinant papildomas su klimato kaitos švelninimu susijusias priemones (WAM), atspindintis prognozes atsižvelgiant į planuojamas įgyvendinti mažinimo priemones; 4-1 pav. Faktinis ir prognozuojamas ŠESD kiekis m., kt CO 2 ekv metais ŠESD prognozės parengtos pagal Lietuvos energetikos instituto 2016 m. Nacionalines išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio prognozių rengimo metodines gaires. 75

78 4.1.1 Energetika Lietuvos energetikos institutas 2014 m. atliko šalies energetikos sektoriaus plėtros analizę. Pagrindinės šio scenarijaus prielaidos yra tos, kad bus įgyvendinamos pagrindinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo iniciatyvos, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir didės bendra šilumos bei elektros gamyba. Pagrindiniame scenarijuje numatomas sėkmingas minėtųjų priemonių įgyvendinimas, dėl kurio galutinis energijos suvartojimas pramonėje padidėtų 0,9 proc. iki 2030 m. ir 0,7 proc. po 2030 m. Tos pačios tendencijos buvo taikytos statybos sektoriui. Energijos suvartojimas namų ūkių šildymo sektoriuje didėtų 0,7 proc. per metus iki 2035 m. Komerciniame ir instituciniame sektoriuje šis padidėjimas per metus sudarytų 0,9 proc. iki 2030 m. ir 0,7 proc. iki 2035 m. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose galutinis energijos suvartojimas išliktų toks pats kaip ir 2015 m. Kuro poreikis namų šildymui sumažės dėl didesnio kuro vartojimo efektyvumo, gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų atnaujinimo ir šildymo sistemų bei deginimo įrangos modernizavimo. Remiantis Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros analize, elektros energijos poreikis vidutiniškai didės 2,0 proc. iki 2030 m., o po to 1,5 proc. iki 2035 m. ir iš viso pasieks GWh iki 2035 m., todėl gali šiek tiek padidėti energetikos sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis. 4-2 pav. Prognozuojamas visas elektros energijos poreikis ir išmetamų ŠESD kiekis energetikos sektoriuje (be transporto sektoriaus) Skaičiuojama, kad energetikos sektoriuje centralizuotos šilumos ir elektros energijos gamybos, kietojo kuro gamybos ir namų ūkių šildymo subsektoriai išliks pagrindiniai išmetamų ŠESD kiekio šaltiniai. Toliau pateikti faktiniai ir prognozuojami išmetamų ŠESD kiekiai energetikos subsektoriuose metais, kt CO 2 ekv. (išskyrus transporto sektorių). 76

79 4-3 pav. Faktiniai ir prognozuojami išmetamų ŠESD kiekiai, kt CO 2 ekv. (išskyrus transporto sektorių)) Palyginti su 2014 m., išmetamų ŠESD kiekiai bendrai padidės visuose subsektoriuose, išskyrus namų ūkių šildymo subsektorių, kur šiuo metu įgyvendinama pastatų atnaujinimo programa. Apskaičiuota, kad dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir biomasės naudojimo iškastinio kuro bei galutinės energijos suvartojimas sumažės 13,7 proc. iki 2035 m., todėl sumažės šiame sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis. Numatoma, kad išmetamų ŠESD kiekis energetikos sektoriuje 2035 m. iš viso sieks 6 574,3 kt CO 2 ekv. Daugiausia ŠESD susidarys centralizuotos šilumos ir elektros energijos gamybos (31,9 proc.), naftos perdirbimo (29,2 proc.) ir šilumos ir elektros gamybos pramonėje (20,2 proc.) šakose. Tikimasi, kad kietojo kuro gamybos ir kitos energetikos pramonės šakos bei žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė išliks mažiausiais ŠESD šaltiniais energetikos sektoriuje. Didžiausias potencialas mažinant išmetamų ŠESD kiekį numatomas ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose, ypač centralizuotos šilumos ir elektros energijos gamybos sektoriuje. Šiuo metu šiuose sektoriuose pereinama nuo iškastinio kuro prie biomasės naudojimo. Tos pačios tendencijos matomos ir kituose energetikos ir pramonės sektoriuose. Šio pokyčio pagrindinė priežastis yra auganti ES ATL anglies dioksido kaina, kuri pagal Komisijos rekomendacijas 2035 m. padidės iki 42 Eur už toną CO 2 ekv. Numatyta, kad pagal scenarijų, kai įgyvendinama esama nacionalinė ir ES išmetamų ŠESD kiekio prognozių politika ir priemonės, ES ATL anglies dioksido kaina išliks tokia pati, kaip ir 2014 m. (6,37 Eur už toną CO 2 ekv.). 77

80 Metodika ir pagrindinės prielaidos Energetikos sektorių sudaro šeši pagrindiniai subsektoriai (energetikos pramonė, gamybos pramonė, transportas, kiti sektoriai, lakūs ŠESD išmetimai iš kuro naudojimo ir kita), kuriuose prognozuojamas išmetamų ŠESD kiekis. Transporto sektoriaus ŠESD kiekio prognozės bus pateiktos atskirai Transportas Kelių transporto sektorius yra pagrindinis išmetamų ŠESD kiekio šaltinis (apie 92 proc. viso transporto sektoriuje išmetamo kiekio) ir kuro vartotojas transporto sektoriuje. Daroma prielaida, kad kelių transporto sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis yra tiesiogiai susijęs su kuro vartojimu, kuriam įtaką daro Lietuvoje registruotų transporto priemonių skaičius. Visas Lietuvoje registruotų transporto priemonių skaičius buvo apskaičiuotas tiesinės interpoliacijos būdu pagal valstybinės įmonės Regitra metų duomenis. Prognozuojama, kad visas transporto priemonių (įskaitant lengvuosius automobilius, lengvuosius ir sunkiuosius krovininius automobilius ir motociklus) skaičius 2035 m. sudarys vienetų. Prognozuojamas registruotų transporto priemonių skaičius ir išmetamų ŠESD kiekis kelių transporto sektoriuje pateikti 4-4 paveiksle. 4-4 pav. Prognozuojamas registruotų transporto priemonių skaičius ir išmetamų ŠESD kiekis kelių transporto sektoriuje Prognozuojama, kad kelių transporto sektorius išliks pagrindinis benzino ir dyzelino vartotojas transporto sektoriuje. Pagal prognozes benzino ir dyzelino vartojimas šiame sektoriuje iki 2035 m. išaugs atitinkamai 71 proc. ir 14 proc. 78

81 4-5 pav. Prognozuojamas kuro suvartojimas ir išmetamų ŠESD kiekis kelių transporto sektoriuje Pagal Lietuvoje registruotų transporto priemonių prognozes, kuro suvartojimas kelių transporto sektoriuje 2035 m. padidės nuo TJ 2014 m. iki TJ. Įgyvendinus esamą nacionalinę ir ES politiką bei priemones, prognozuojama, kad išmetamų ŠESD kiekis transporto sektoriuje 2035 m. padidės iki 6 710,1 kt CO 2 ekv. Palyginti su 2014 m., ŠESD kiekis šiame sektoriuje išaugs 1,4 karto. ŠESD kiekio didėjimą daugiausia lemia didesnis iškastinio kuro naudojimas kelių transporte ir dujų transportavimas vamzdynais dėl išaugusio gamtinių dujų poreikio. 4-6 pav. Prognozuojamas visas išmetamų ŠESD kiekis transporto sektoriuje 79

82 Pagrindinis išmetamų ŠESD kiekio šaltinis transporto sektoriuje išliks kelių transporto sektorius, po kurio eina transportavimo vamzdynais sektorius. Prognozuojama, kad civilinės aviacijos subsektoriuje išmetamų ŠESD kiekis padidės 2,2 kartus, tačiau šis subsektorius išliks nereikšmingas ŠESD šaltinis, nes yra tik 10 orlaivių operatorių, turinčių galiojančią licenciją vykdyti oro transportą Lietuvoje. Daugelis Lietuvos orlaivių operatorių atliekamų skrydžių yra tarptautiniai. Prognozuojama, kad geležinkelių sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis 2035 m. bus mažesnis (141,7 kt CO 2 ekv. arba 27 proc. mažiau, palyginti su 2014 m.). Tai lems 25,7 proc. sumažėsiantis kuro suvartojimas ir išaugsiantis biodyzelino naudojimas šiame sektoriuje. ES ATL anglies dioksido kaina daro mažesnį poveikį transporto sektoriui, nes dabartinėje situacijoje tik aviacijos sektorius dalyvauja ES ATL rinkoje. Lietuvoje yra keletas orlaivių operatorių, patenkančių į ES ATL prekybos sistemos taikymo sritį, ir naujausiais Europos Sąjungos oro navigacijos organizacijos duomenimis tik vienas orlaivių operatorius nebuvo laikomas mažu teršėju 2015 m. (išmetė daugiau kaip t CO 2 per metus) Pramonė ir pramonės produktų naudojimas Išmetamų ŠESD kiekio prognozės pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriuje, įgyvendinus esamą politiką ir priemones, buvo apskaičiuotos remiantis numatomų gamybos apimčių duomenimis (veiklos duomenimis) iki 2035 m., kuriuos pateikė pagrindiniai išmetamų ŠESD šaltiniai šiame sektoriuje klinkerio, kalkių, stiklo, amoniako ir azoto rūgšties gamybos įmonės. Šių pramonės šakų išmetamas kiekis sudarė iki 83 proc. viso ŠESD kiekio pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriuje 2014 m. Pramonės sektoriuje išmetamų ŠESD kiekį lemia technologiniai procesai, todėl žymus išmetamų ŠESD kiekio sumažėjimas gamybos apimčiai yra vargu ar įmanomas. Dėl to numatoma, kad išmetamų ŠESD kiekis didės kartu su augančia pramonės gamyba. Prognozuojamas pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriuje išmetamas kiekis pateiktas šiame paveiksle: 4-7 pav. Faktinis ir prognozuojamas išmetamų ŠESD kiekis pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriuje 80

83 Pagrindinis išmetamų ŠESD kiekio šaltinis pramonės ir pramonės produktų naudojimo sektoriuje išlieka azoto rūgšties ir amoniako gamyba. Remiantis chemijos pramonės įmonių duomenimis, išmetamų ŠESD kiekis per metus išliks stabilus dėl pastovių gamybos pajėgumų. Išmetamų fluorintų dujų kiekio prognozės daugelyje subsektorių pagrįstos metų išmetamų fluorintų tendencijomis, atsižvelgiant į skirtingų sektorių augimo tempus ir įtraukiant atitinkamą technologijų pažangą bei fluorintų dujų Reglamento (ES) Nr. 517/2014 įgyvendinimo poveikį (nustatytus naudojimo apribojimus ir kontrolės priemones bei hidrofluorangliavandenilių (HFC) pateikimo į rinką kvotas). Numatoma, kad buitinės šaldymo įrangos išmetamas kiekis metais sumažės dėl visoje ES taikomų priemonių ir technologinių pokyčių, kuriais bus sumažintas nuotėkis. Uždraudus buitinių šaldytuvų ar šaldiklių šaldymo įrangos, kurioje yra HFC, kurių visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra arba didesnis, aptarnavimą ir techninę priežiūrą, HFC naudojimas (ir kartu išmetamas kiekis) buitinio šaldymo srityje bus palaipsniui nutrauktas ir išmetimų bus tik šalinimo veikloje. Įgyvendinus fluorintų dujų kvotų sistemą, į rinką pateikiamas HFC kiekis nuo 2015 m. iki 2030 m. sumažės 79 proc. Atsižvelgiant į šias prielaidas, prognozuojama, kad 2035 m. komercinių ir pramoninių šaldymo įrenginių sektoriuje išmetamas kiekis sudarys tik 11 proc., palyginti su 2015 m. šiuose sektoriuose buvusiu fluorintų dujų kiekiu. Mobiliųjų oro kondicionierių išmetamas kiekis taip pat sumažės, atsižvelgiant į ES mobiliųjų oro kondicionavimo sistemų direktyvą, kuria draudžiama 2011 m. ir vėlesnės gamybos naujų tipų lengvuosiuose ir krovininiuose automobiliuose bei visuose 2017 m. ir vėlesnės gamybos lengvuosiuose ir krovininiuose automobiliuose naudoti fluorintas dujas, kurių VAP didesnis kaip 150. Numatoma, kad pučiant putas išmetamas kiekis sumažės dėl mažesnio naudojimo, o fiksuotų dozių inhaliatorių išmetamas HFC kiekis kris dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus. Metodika ir pagrindinės prielaidos Išmetamų ŠESD kiekio prognozės pramonės ir pramonės produktų naudojimo srityje, įgyvendinus esamas priemones, buvo atliktos naudojant duomenis apie prognozuojamas gamybos apimtis (veiklos duomenis) iki 2035 m., kuriuos pateikė pagrindiniai išmetamų ŠESD šaltiniai šiame sektoriuje klinkerio, kalkių, stiklo, amoniako ir azoto rūgšties gamybos įmonės. Prognozuojami ŠESD kiekiai buvo apskaičiuoti taikant išmetamų ŠESD koeficientus pagal 2016 m. Lietuvos energetikos instituto sudarytas nacionalinių išmetamo ŠESD kiekio prognozių rengimo metodines gaires Žemės ūkis Išmetamų ŠESD kiekio prognozės žemės ūkio sektoriuje, įgyvendinus esamą politiką ir priemones, pagrįstos numatomu gyvulių skaičiumi, pagrindinių žemės ūkio kultūrų nuimamu derliumi ir derliaus plotu, parduotu kalkinių medžiagų kiekiu, neorganinių azoto trąšų suvartojimu ir karbamido naudojimu. Gyvulių skaičius Prognozuojama, kad pieninių galvijų sumažės 22 proc. nuo 315 tūkst m. iki 236 tūkst m. Šis sumažėjimas daugiausia susijęs su didėjančiu produktyvumu (primilžio didėjimu). Mėsinių galvijų skaičius nuolat augs: 4 proc. nuo 2014 m. iki 2015, 20 proc. per metų laikotarpį ir 16 proc. nuo 2020 m. iki 2030 m metų laikotarpiui buvo taikomas vidutinis metinis 1,5 proc. augimas (1,5 proc. didėjimas rodo vidutinį metinį nepieninių galvijų skaičius augimą metų laikotarpiu). 81

84 Kiaulių skaičius mažės per visą laikotarpį. Nuo bazinių 2014 m. iki 2020 m. kiaulių skaičius sumažės 14 proc. Nuo 2020 m. iki 2030 m. šis skaičius nukris 1 proc. Prognozuojama, kad nuo 2020 m. iki 2030 m. naminių paukščių padaugės apie 5 proc. Atsižvelgiant į galvijų skaičiaus pokyčius, prognozuojama, kad žarnyno fermentacijos išmetamo CH 4 kiekis per metų laikotarpį išaugs apie 5 proc. Galima pastebėti nedidelį CH 4 kiekio dėl žarnyno fermentacijos sumažėjimą nuo bazinių 2014 m. iki 2020 m. Prognozuojama, kad dėl žarnyno fermentacijos susidaręs kiekis 2020 m. galėtų sumažėti 1,2 proc., palyginti su baziniais metais. Toliau pateiktas gyvulių žarnyno fermentacijos išmetamo CH 4 kiekis pagal skirtingas guvulių kategorijas. 4-8 pav. Faktinis ir prognozuojamas žarnyno fermentacijos išmetamo CH 4 kiekis Baziniais metais (2014 m.) didžiąją dalį šio išmetamo kiekio sudarė galvijų žarnyno fermentacijos išmetamas kiekis 60 proc. Prognozuojama, kad mėsinių galvijų žarnyno fermentacijos išmetamas kiekis didės nuo 36 proc m. iki 53 proc m. Prognozuojama, kad dėl mėšlo tvarkymo išmetamo CH 4 kiekis šiek tiek svyruos per metų laikotarpį. Dėl mėšlo tvarkymo išmetamo CH 4 kiekis 2020 m. gali sumažėti 7 proc., palyginti su 2020 m. Numatoma, kad nuo 2020 m. iki 2030 m. CH 4 kiekis padidės 4 proc. o 2035 m. 2 proc. Toliau pateiktas faktinis ir prognozuojamas dėl mėšlo tvarkymo išmetamo CH 4 kiekis. 82

85 4-9 pav. Faktinis ir prognozuojamas dėl mėšlo tvarkymo išmetamo CH 4 kiekis Prognozuojama, kad visas dėl mėšlo tvarkymo tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo N 2 O kiekis 2020 m. padidės 2 proc., palyginti su baziniais metais (2014 m.). Nuo 2020 m. iki 2035 m. išmetamas kiekis išaugs 3,2 proc. Toliau pateiktas faktinis ir prognozuojamas dėl mėšlo tvarkymo tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo N 2 O kiekis pagal skirtingas gyvulių kategorijas: 4-10 pav. Faktinis ir prognozuojamas dėl mėšlo tvarkymo tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo CH 4 kiekis Žemės ūkio kultūrų liekanų prognozės Prognozuojama, kad derlius didės mažinant kultūrų auginimą mažiau derlinguose plotuose ir įgyvendinant intensyvaus auginimo technologijas specializuotuose, derlingesnės dirvos ūkiuose. Derlius taip pat didės dėl ūkių koncentracijos vidurio Lietuvoje, ūkininkavimo kultūros gerėjimo, naujų technologijų įgyvendinimo ir geriausios ES praktikos taikymo. Toliau lentelėje pateikti prognozuojami nuimto derliaus duomenys ir derliaus plotas 2020 m. ir 2030 m.: 83

86 4-1 lentelė. Prognozuojamas nuimto derliaus kiekis ir derliaus plotas Duomenys Derlius (tūkst. tonų) Kviečiai Kvietrugiai Miežiai Rugiai Avižos Rapsai Žirniai Pupos Cukriniai runkeliai Bulvės Daržovės Plotas (tūkst. tonų) Kviečiai Kvietrugiai Miežiai Rugiai Avižos Rapsai Žirniai Pupos Cukriniai runkeliai Bulvės Daržovės Iš žemės ūkio paskirties dirvožemio tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo N 2 O kiekis didės 5,7 proc. nuo 2014 m. iki 2015 m. ir 13 proc. nuo 2015 m. iki 2020 m. Numatoma, kad nuo 2020 m. iki 2035 m. iš žemės ūkio paskirties dirvožemio išmetamo N 2 O kiekis augs apie 0,7 proc. kas 5-erius metus. Čia pateikta viso išmetamo N 2 O kiekio dalis pagal žemės ūkio paskirties dirvožemio kategorijas: 4-11 pav. Faktinis ir prognozuojamas išmetamas kiekis pagal žemės ūkio paskirties dirvožemio kategorijas 84

87 Neorganinių azoto trąšų prognozės Neorganinių azoto trąšų suvartojimo prognozės pagrįstos prognozuojamu pasėlių derliumi. Neorganinių azoto trąšų suvartojimas didės prognozuojamuoju laikotarpiu. Didžiausias augimas numatomas per metų laikotarpį, kai neorganinių azoto trąšų suvartojimas padidės 60 proc. Vėliau prognozuojamas nedidelis neorganinių azoto trąšų suvartojimo augimas. Neorganinių azoto trąšų suvartojimo didėjimas yra labai susijęs su didesniu derliumi. Karbamido naudojimo prognozė susijusi su neorganinių azoto trąšų prognoze (skaičiuojama kaip vidutinė procentinė viso metų neorganinių azoto trąšų kiekio dalis). 4-2 lentelė. Prognozuojamas neorganinių azoto trąšų suvartojimas, kt N Duomenys Neorganinės N trąšos Karbamido priedas Prognozuojama, kad dėl karbamido naudojimo išmetamas kiekis 2020 m. padidės 1,7 karto. Nuo 2020 m. dėl karbamido naudojimo išmetamo CO 2 kiekis augs tik 1 proc. kas 5-erius metus. Kalkinių medžiagų prognozės Kalkių ir dolomito suvartojimas didės per metų laikotarpį. Kadangi šiuo metu apie 66,5 proc. dirvožemių yra rūgštūs, kalkių ir dolomito suvartojimas 2035 m. padidės atitinkamai 28 proc. ir 48 proc., palyginti su baziniais metais (2014 m.). 4-3 lentelė. Prognozuojamas kalkių ir dolomito suvartojimas, tonos Duomenys Kalkės Dolomitas Prognozuojama, kad dėl kalkių naudojimo išmetamo CO 2 kiekis iki 2020 m. padidės 1,7 karto, palyginti su baziniais metais (2014 m.), nes daugiau kaip pusė dirvožemių Lietuvoje yra rūgštūs. Po 2020 m. dėl šios veiklos išmetamo CO 2 kiekis sumažės 10 proc., o 2030 m. 24 proc., o 2030 m. pastebimas nedidelis (0,6 proc.) CO 2 kiekio padidėjimas. Bendras išmetamas ŠESD kiekis Visas žemės ūkio sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis padidės 3,1 proc. nuo 2014 m. iki 2015 m. ir vėliau augs 7 proc. nuo 2015 m. iki 2020 m., 1 proc m. ir 2030 m. bei 1,3 proc m. Didžiausias išmetamų ŠESD šaltinis yra žemės ūkio paskirties dirvožemiai, ypač tiesiogiai dirvožemių išskiriamas kiekis. Šiame paveiksle pavaizduotos išmetamų ŠESD kiekio tendencijos per ankstesnį ir prognozuojamą laikotarpį, apimantį 35 metus. 85

88 4-12 pav. Faktinis ir prognozuojamas išmetamų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje pagal kategorijas Žemės ūkio sektoriuje nebuvo nustatyta papildomų priemonių. Metodika ir pagrindinės prielaidos Žemės ūkio sektoriuje išmetamų ŠESD kiekio prognozės, įgyvendinus esamas priemones, pagrįstos numatomu gyvulių skaičiumi, pagrindinių žemės ūkio kultūrų nuimamu derliumi ir derliaus plotu, parduotu kalkinių medžiagų kiekiu, neorganinių azoto trąšų suvartojimu ir karbamido naudojimu. Pagrindinius duomenis prognozei teikia Žemės ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir pagrindinės kalkių produktus parduodančios įmonės Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius Apie 33,8 proc. (Valstybinio miškų kadastro duomenimis 33,5 proc.) Lietuvos teritorijos sudaro miškai, 32,8 proc. pasėliai, 22,6 proc. pievos, 5,2 proc. šlapynės, 5,4 proc. priskiriama gyvenvietėms. Kaip numatyta Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programoje, 2020 m. miško žemės plotas turi siekti 34,2 proc. visos šalies teritorijos. Įgyvendinus miškų įveisimo ir atkūrimo priemones, išvardytas Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programoje ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plane, kuriame pateiktos ŽNKM veiksmų plano priemonės pagal ŽNKM Sprendimą Nr. 529/2013/ES, žemės pavertimas miško žeme išliks toks, koks numatytas pastarųjų metų inventorizacijoje. Todėl visas miško žemės plotas per metus neturėtų didėti daugiau kaip maždaug 0,8 tūkst. ha. Kirtimo apimtys išliks pastovios ir panašios į dabartinę situaciją 7,3 mln. m 3 ( metų duomenys). Kirtimo potencialas Lietuvoje nėra išnaudojamas iki galo. Kasmet galėtų būti iškertama maždaug 9,5 mln. m 3, tačiau šiuo metu tai nėra skatinama jokiomis konkrečiomis priemonėmis, todėl absorbavimas iškirstos medienos produktais turi išlikti pastovus, kaip nurodyta 2014 m. Dabartinė pasėlių ir pievų tendencija rodo, kad, žemės ūkyje taikant Kaimo plėtros programos paramą, augalininkystė ir gyvulininkystė yra vienodai svarbios, o tai reiškia, kad pasėliai ir pievų plotai išliks pastovūs, taip pat kaip ir abiejų šių kategorijų žemės pavertimas iš vienos į kitos paskirties naudmenas. Numatoma, kad ŽNKM sektorius bus grynasis absorbentas iki 2035 m. pagal prognozes, o miško žemė išliks pagrindinis 86

89 absorbentas (ŠESD absorbavimas biomase), prognozuojant pastovias anglies dioksido sankaupas iškirstos medienos produktuose ir pievų mineraliniuose dirvožemiuose (pasėlių pavertimo pievomis atveju). Pagrindinis išmetamų ŠESD kiekio šaltinis ŽNKM sekretoriuje yra pasėliai, ypač po mineralinių dirvožemių pavertimo ariamąja žemė išmetamas kiekis, ir šlapynės, kur ŠESD išmetamos daugiausia iš durpynų. Prognozuojama, kad pasėlių ir šlapynių išmetamų ŠESD kiekis išliks panašus į 2014 m. lygį: atitinkamai kt CO 2 ekv. ir 892 kt CO 2 ekv. Prognozuojama, kad ŽNKM sektoriuje kasmet galėtų būti absorbuojama kt CO 2 ekv., ŠESD absorbavimas šiame sektoriuje neturėtų didėti, įgyvendinus esamas priemones, palyginti su ŠESD absorbavimu 2014 m. Taip pat pagal scenarijų, įgyvendinus esamas priemones, buvo apskaičiuotas 2013 m. šlapynių priedo dėl išmetamo kiekio ir absorbavimo visose pagrindinėse kategorijose poveikis, darant prielaidą, kad nusausintų organinių dirvožemių miško žemėje, pasėliuose ir pievose plotas išliks nepakitęs per visą prognozuojamą laikotarpį. Įgyvendinus apskaitos metodiką pagal 2013 m. TKKK šlapynių priedą (angl IPCC Wettlands Supplement), žymiai sumažėja visas prognozuojamas išmetamų ŠESD kiekis pagal scenarijų su esamų priemonių įgyvendinimu ir vidutinis metinis absorbuojamas ŠESD kiekis ŽNKM sektoriaus pagrindinėse kategorijose sudarys tik pusę absorbuoto kiekio be TKKK šlapynių priedo įgyvendinimo kt CO 2 ekv pav. Bendras faktinis ( m.) ir prognozuojamas ( m.) išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis ŽNKM sektoriuje Atliekų tvarkymas Prognozuojamas susidarančių buitinių atliekų ir biologiškai skaidžių atliekų kiekis numatytas Valstybiniame atliekų tvarkymo metų plane. Pramoninių biologiškai skaidžių atliekų ir nuotekų dumblo susidarymo prognozes metų laikotarpiui pateikė Aplinkos ministerija. Buitinių atliekų ir biologiškai skaidžių atliekų susidarymas per metų laikotarpį buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į padidėjimą metais. Rezultatai pateikti 4-14 paveiksle. 87

90 4-14 pav. Prognozuojamas susidarančių atliekų kiekis, tūkst. t Išmetamų ŠESD kiekio prognozės pateiktos keturiuose subsektoriuose šalinimo sąvartynuose, kompostavimo, atliekų deginimo ir nuotekų valymo bei išleidimo. Palyginti su 2014 m., atliekų sektoriuje išmetamas kiekis sumažės 57 proc m. ir 62 proc m. Ankstesnis ir prognozuojamas išmetamų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje pateiktas 4-15 paveiksle pav. Ankstesnis ir prognozuojamas išmetamų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje Metodika ir pagrindinės prielaidos Išmetamų ŠESD kiekio atliekų sektoriuje prognozės, įgyvendinus esamas priemones, pagrįstos Valstybiniu atliekų tvarkymo metų planu, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Regioninių atliekų tvarkymo centrų pateiktais duomenimis. Prognozės, įgyvendinus papildomas priemones, pagrįstos 2015 m. žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu. 88

91 LITERATŪROS ŠALTINIAI Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija Aplinkos ministerijos tinklalapis m. studijos Nacionalinių išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių rengimo metodinių gairių parengimas ataskaita Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros analizė atsižvelgiant į ES strategines iniciatyvas energetikos srityje 470f702bacf0 Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita, Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių, klimato kaitos politikos ir priemonių ataskaita,

92 Nuotrauka: Danutė Trubickienė, KLIMATO KAITOS POVEIKIS IR PRISITAIKYMO PRIEMONĖS 90

93 5 KLIMATO KAITOS POVEIKIS IR PRISITAIKYMO PRIEMONĖS 5.1 Lietuvos klimato prognozės Šiame skyriuje pateikiami Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje metais vykdytų ir dabar vykdomų klimato prognozavimo tyrimų rezultatai. Jie gauti vadovaujantis CMIP5 Pasaulinės klimato tyrimų programos Penktojo modelių palyginimo projekto (angl. Coupled Model Intercomparison Project Phase 5) sudarytomis klimato prognozėmis. Buvo pasirinkti keturi RCP (angl. Representative Concentration Pathways) scenarijai: RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5, kurie yra apibrėžiami ir vadinami pagal būsimą bendrą energinį poveikį 2100 metais (atitinkamai +2,6, +4.5, +6.0 ir 8.5 W/m 2 ). Šie RCP scenarijai naudojami klimato modeliuose, kurių išvesties duomenys yra CMIP5 dalis. Prognozuojamos oro temperatūros ir kritulių kiekio reikšmės Lietuvos teritorijai pagal RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5 scenarijus metams gautos iš KNMI (Royal Netherlands Meteorological Institute) Climate Explorer duomenų bazės. Pagal 5-ąją TKKK ataskaitą m. laikotarpis apima prognozuojamas reikšmes, o duomenys iki 2006 m. yra laikomi istoriniais (jie yra vienodi visiems RCP). Lietuvos teritorijoje buvo išskirtos 5 gardeles, kiekvienos gardelės dydis yra lygus Baziniam laikotarpiui, su kuriuo palyginti oro temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiai ateityje, panaudotos šių rodiklių istorinės reikšmės m. Priklausomai nuo RCP scenarijaus, skiriasi ir modelių skaičius, naudojamas sugeneruoti kiekvienos gardelės rodiklių CMIP5 reikšmėms suskaičiuoti: didžiausias modelių skaičius naudojamas įvertinti vidutinės oro temperatūros ir kritulių kiekio mėnesio reikšmes pagal RCP4.5 scenarijų (42 modeliai), mažiausias pagal RCP6.0 (25 modeliai). RCP2.6 scenarijaus reikšmės apskaičiuojamos pagal 32, o RCP modelių rezultatus. Tyrimui buvo pasirinkti tik tie modeliai, kurie atlieka skaičiavimus pagal visus keturis RCP scenarijus (tokių modelių buvo 24). Tyrime visų pirma buvo įvertinti numatomi oro temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiai kiekvienoje Lietuvos teritoriją dengiančioje gardelėje. Rodiklių prognozės buvo sudarytos dviem laikotarpiams: artimiausios ateities prognozės apima laikotarpį nuo 2016 iki 2035 m., o ilgalaikės prognozės m. Be to, apskaičiuota prognozuojama vidutinės metinės oro temperatūros dinamika Lietuvos teritorijai m. Skirtumo būdu buvo įvertinta kiek pasikeis oro temperatūra ir kritulių kiekis sausio gruodžio mėnesiais kiekvienoje gardelėje iki 2035 m. ir iki 2100 m. palyginti su m. bazinio laikotarpio vidutinėmis reikšmėmis. Oro temperatūros pokyčiai nustatyti 0.1 C tikslumu. Kritulių kiekio pokyčių reikšmės išreikštos procentais. Prognozuojamo periodo pradžioje 2005 metais globali oro temperatūra buvo apytiksliai 0.85 C (Lietuvoje apytiksliai 1.0 C) didesnė nei priešpramoniniu laikotarpiu. Remiantis CMIP5 duomenimis tik pagal RCP8.5 tikėtina, jog globali oro temperatūra išaugs daugiau nei 4 laipsniais lyginant su priešpramoniniu lygiu. Lietuvoje oro temperatūra turėtų kilti greičiau: remiantis šiuo didžiausius pokyčius numatančiu scenarijumi vidutinė metinė temperatūra gali padidėti beveik 6 C. Pagal pastarąjį scenarijų 2 C riba Lietuvoje bus viršijama 21 amžiaus pirmoje pusėje, o po to oro temperatūra keisis mažai. Pagal 4.5 ir 6.0 scenarijus Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra iki amžiaus pabaigos atitinkamai išaugs apie 3.2 ir 2 IPCC Fifth Assessment Report (AR5) Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 91

94 3.7 C. Apibendrinant galima pažymėti, jog globalios oro temperatūros padidėjimo 2 C, lyginant su priešpramoniniu lygiu, galime laukti 21 amžiaus viduryje, o Lietuvoje metų anksčiau. Iki 21 a. vidurio numatomi oro temperatūros pokyčiai pagal įvairius RCP scenarijus mažai skiriasi (5-1 paveikslas). Vėliau prognostiniai rodikliai išsiskiria. Ilgalaikėse prognozėse yra numatoma, jog šiltnamio dujų poveikis bus žymiai stipresnis nei vidiniai klimato sistemos svyravimai, todėl klimato kaita tiesiogiai priklausys nuo numatomo spindulinio poveikio stiprumo. Lietuvoje amžiaus pabaigoje oro temperatūra labiausiai išaugs pagal RCP8.5 scenarijų, o mažiausiai pagal RCP2.6. Pagal RCP4.5 ir RCP6.0 vidutinė metinė oro temperatūra kis panašiu tempu iki 8-ojo dešimtmečio pabaigos ir tik vėliau pagal RCP4.5 oro temperatūra stabilizuosis, o pagal RCP6.0 kils toliau (5-1 pav.). 5-1 pav. Prognozuojama vidutinės metinės oro temperatūros kaita Lietuvos teritorijoje iki 2100 metų pagal skirtingus RCP scenarijus Remiantis CMIP5 24 modelių mediana galima teigti, kad iki 2035 m. oro temperatūra augs visoje Lietuvoje. Vidutinė metinė temperatūra išaugs C (lyginant su metų laikotarpiu). Didžiausi oro temperatūros pokyčiai m. laikotarpiu Lietuvoje numatomi pagal RCP4.5 ir RCP8.5 scenarijus. Iki 2035 m. Lietuvoje labiausiai išaugs šaltojo metų laikotarpio temperatūra. Didžiausi oro temperatūros pokyčiai prognozuojami vasario ir kovo mėn. Prognozuojama, kad paskutiniaisiais 21 a. dešimtmečiais oro temperatūra Lietuvoje ir toliau augs (5-2 pav.). Vidutinė metinė temperatūra gali išaugti C. Didžiausi pokyčiai Lietuvos teritorijoje 21 a. prognozuojami pagal RCP8.5 scenarijų, o mažiausi pagal RCP2.6 scenarijų. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 92

95 5-2 pav. Prognozuojami oro temperatūros pokyčiai Lietuvoje iki 2035 m. (kairėje) ir iki 2100 (dešinėje), remiantis RCP scenarijais 21 a. pabaigoje oro temperatūra Lietuvoje sparčiausiai augs šaltuoju metų laikotarpiu. Remiantis RCP8.5 scenarijumi, 21 a. pabaigoje Lietuvoje labiausiai išaugs sausio vidutinė oro temperatūra (5-3 pav.). Daugiausiai oro temperatūra šį mėnesį pakils Šiaurės rytų Lietuvoje, pokyčiai čia gali siekti iki 6.3 C. Žymų oro temperatūros augimą modeliai numato ir rugpjūtį. Pagal RCP8.5 scenarijų oro temperatūros pokyčiai šį mėnesį skirtingose šalies dalyse gali kisti nuo 4.7 iki 5.4 C pav. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sausį m. (kairėje) bei prognozuojama m. pagal RCP2.6 (viduryje) ir RCP8.5 (dešinėje) scenarijus, ºC pav. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje liepą m. (kairėje) bei prognozuojama m. pagal RCP2.6 (viduryje) ir RCP8.5 (dešinėje) scenarijus, ºC Kritulių kiekio prognozės Kaip ir oro temperatūros, taip ir metinio kritulių kiekio iki 21 a. vidurio prognozės pagal įvairius RCP scenarijus Lietuvos teritorijoje beveik nesiskiria (5-5 pav.). Tik vėliau išryškėja didesni numatomi pokyčiai pagal RCP8.5, o vidutinio metinio kritulių kiekio stabilizavimasis pagal RCP2.6. Numatomi kritulių kiekio pokyčiai pagal RCP4.5 ir RCP6.0 beveik nesiskiria. Daug mažesnė svyravimų amplitudė (lyginant su matavimų laikotarpiu) aiškinama tuo, jog CMIP5 išvesties reikšmės skaičiuojamos kaip multi-modelinė mediana. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 93

96 5-5 pav. Prognozuojama metinio kritulių kiekio kaita Lietuvos teritorijoje iki 2100 metų remiantis CMIP5 išvesties duomenimis pagal įvairius RCP scenarijus Iki 2035 m. vidutinis metinis kritulių kiekis turėtų išaugti proc.. Didžiausi pokyčiai prognozuojami pagal RCP4.5, o mažiausi pagal RCP6.0 scenarijų. Modelių išvesties rezultatai pagal visus keturis RCP scenarijus 21 a. pradžioje visoje Lietuvos teritorijoje numato kritulių kiekio augimą spalį-balandį ir birželį. Rugsėjį kritulių kiekio mažėjimas Lietuvos teritorijoje yra prognozuojamas visų RCP scenarijų, išskyrus Vakarų Lietuvą (RCP4.5). Dar didesni kritulių kiekio pokyčiai prognozuojami 21 a. pabaigoje. Vidutinis metinis kritulių kiekis gali išaugti 3,7-13,5 proc.. Šiaurinėje šalies dalyje prognozuojami didesni pokyčiai nei pietinėje. Mažiausiai metinis kritulių kiekis pasikeis pagal RCP2.6, o daugiausiai pagal RCP8.5 scenarijų. Kiti klimato rodikliai ir jūros lygis 21 a. Lietuvoje augs tarppariniai oro temperatūros svyravimai, didės ekstremaliai karštų dienų (>30 C) ir šiltų naktų (>15 ir >18 C) skaičius. Taigi, galimas karščio bangų dažnėjimas ir intensyvėjimas (jos truks ilgiau, o oro temperatūra jų metu bus aukštesnė). Ekstremaliai šaltų dienų skaičius mažės lėčiau. Santykinis oro drėgnis šaltuoju metų laikotarpiu pakis nedaug, o šiltuoju periodu labai sumažės, ypač antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje. Vidutinis vėjo greitis keisis nedaug, tačiau gali didėti vėjo greičio fluktuacijos susijusios su dažnesniu audrų pasikartojimu. Sniego storis ir dienų su sniego danga skaičius sumažės (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje). Augs perkūnijų skaičius. Galimas ir pavojingų meteorologinių reiškinių (tokių kaip lijundra, kruša, viesulas ir kt.) skaičiaus didėjimas. Remiantis anksčiau vykdytų studijų rezultatais, dėl klimato kaitos Lietuvoje bene labiausiai pažeidžiamas yra Baltijos jūros pakrantės regionas. Pakrantei, priekrantės ekosistemoms, taip pat vietos gyventojams daugiausia įtakos turi jūros lygio kilimas, dažnėjančios audros ir uraganiniai vėjai, jūros ir Kuršių marių vandens šiltėjimas ir druskingumo pokyčiai m. lyginant su m. Pasaulinio vandenyno lygis tikėtina pakils cm. Terminio vandens plėtimosi indėlis į lygio kilimą sudarys proc., ledynų proc. Numatoma, jog vandens lygis Baltijos jūroje 21 a. taip pat kils. Tačiau vėjo režimo pasikeitimai bei vertikalūs tektoniniai judesiai lems, jog vandens lygio pokyčiai skirtingose Baltijos jūros dalyse bus labai nevienodi. Labiausiai vandens lygis išaugs pietrytinėje pakrantėje, kur yra ir Klaipėda. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 94

97 5-1 lentelėje trumpai apibūdinama klimato elementų kaitos kryptys ir pobūdis. 5-1 lentelė. Numatomos klimato elementų kaitos tendencijos Lietuvoje 21 amžiuje Klimato elementai Numatomų pokyčių pobūdis Oro temperatūra Oro temperatūros ekstremumai Kritulių kiekis Gausūs krituliai Sausros Oro drėgnis Vėjo greitis Saulės spinduliuotė Pavojingi meteorologiniai reiškiniai Jūros lygis Sniego rodikliai Vidutinė metų temperatūra 21 a. gali išaugti 1,5-5,1 C. Oro temperatūra sparčiausiai augs žiemą. Didės ekstremaliai karštų dienų ir šiltų naktų skaičius. Daugiau bus karščio bangų, o oro temperatūra jų metu bus aukštesnė. Ekstremalių šalčių pasikartojimas nežymiai mažės. Vidutinis metinis kritulių kiekis 21 amžiuje turėtų išaugti 3,7-13,5 proc. Didžiausias kritulių kiekio augimas yra prognozuojamas spalio-balandžio mėnesiais Augs gausių kritulių ( 10 mm) atvejų skaičius, didės metiniai paros kritulių kiekio maksimumai Tikėtina, jog sausrų skaičius vasarą (ypač antroje vegetacijos periodo pusėje) didės Šaltuoju metų laikotarpiu santykinis oro drėgnis keisi mažai, o šiltuoju (labiausiai liepos-rugsėjo mėnesiais) sumažės Vidutinis vėjo greitis keisis mažai, tačiau gali išaugti jo gūsingumas (ypač vasaros laikotarpiu). Tikėtina, jog audrų ir uraganinių vėjų pasikartojimas augs (ypač šaltuoju metų laikotarpiu). Saulės spindėjimo trukmė šaltuoju metų laiku trumpės, o šiltuoju keisis mažai Tikėtinas pavojingų meteorologinių reiškinių (tokių kaip perkūnija, lijundra, kruša, škvalas ir kt.) skaičiaus, trukmės ir intensyvumo didėjimas Jūros lygis per 21 amžių pakils cm Vidutinis dienų su sniego danga skaičius mažės, tačiau maksimalus sniego dangos storis keisis nedaug. 5.2 Pažeidžiamumo vertinimas ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės Klimato kaitos poveikis kelia riziką ir suteikia naujas galimybes. Siekiant sumažinti riziką ir pasinaudoti klimato kaitos sukeltomis galimybėmis, reikia numatyti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones. 5-2 lentelėje apibendrinta informacija apie pažeidžiamumą ir įvairias prisitaikymo politikos priemones. Prisitaikymas prie klimato kaitos tai gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų prisitaikymas prie esamų arba tikėtinų klimato reiškinių ir jų teigiamo arba neigiamo poveikio. Prisitaikant siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šiuo metu patiriamų ir ateityje numatomų patirti neigiamų klimato kaitos padarinių grėsmę ir žalą. Remiantis atliktomis studijomis dėl klimato kaitos, Lietuvoje labiausiai pažeidžiamas yra Baltijos jūros regionas, todėl prisitaikymo priemonių diegimas šiame regione ypač aktualus. Klimato kaita turės poveikį ir kitiems regionams bei vandens išteklių, kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės, aplinkos oro kokybės, visuomenės sveikatos, atliekų tvarkymo, miškų ūkio, žemės ūkio sektoriams. Klimato kaitos švelninimas tai technologijų, mažinančių išteklių naudojimą ir išmetamų ŠESD kiekį produkcijos vienetui, įdiegimas arba pakeitimas, t. y. klimato kaitos švelninimas skatina mažinti išmetamų ŠESD kiekį ir didinti jų sugėrimą. Klimato kaitos švelninimas ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio, miškų ūkio sektoriuose. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 95

98 Lentelė 5-2. Pažeidžiamumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos Sektorius Pažeidžiamumas Prisitaikymas ŽEMĖS ŪKIS BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR EKOSISTEMOS PAKRANTĖS ZONOS Nepalankus - intensyvios liūtys, kruša, užtvindymas; - sausra; - dirvožemio derlingumo sumažėjimas; - dirvožemio erozija; - ekstremalaus karščio bangų poveikis gyvuliams ir pasėliams; - sausra; - vabzdžių skaičiaus augimas; - nepastovi sniego danga - pasėlių našumo sumažėjimas Naudingas - Palankesnės sąlygos šiltų sezonų pasėliams, ilgesnis vegetacijos laikotarpis Nepalankus - invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimas; - kraštovaizdžio degradacija; - vandens telkinių eutrofikacija; - gaisringumo didėjimas; - vėjovartos, kenkėjų ir ligų plitimas; - dirvožemio erozija, biogenų ir kitų teršalų patekimo į vandens telkinius didėjimas. Nepalankus - audrų dažnio padidėjimas gali sukelti pakrančių eroziją; - pakilus jūros lygis pakrančių regione sukelia dažnesnius potvynius; - žiemos audros pakrančių regione sukelia dažnesnius potvynius; - didėjanti Kuršių marių vandens mineralizacija turės įtakos žuvų ištekliams. - ūkių konsolidacija; - ekologinis ūkininkavimas; - ekologiški ūkininkavimo būdai; - augalijos juostų įrengimas aplink žemės ūkio paskirties žemę; - perspėjimo apie gaisrus ir stichinius hidrometeorologinius reiškinius sistemos plėtra; - plėtoti žemės ūkio sektoriaus mokslinius tyrimus; - draudimo išmokos; savitarpio pagalbos fondai; - Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija. - užkirsti kelią esamų ekosistemų naikinimui ir stabdyti pavojingų invazinių rūšių plitimą; - apsaugoti ekosistemas ir biologinę įvairovę besikeičiant klimatui; - kontroliuoti kenkėjų plitimą; - remti gyvosios gamtos ilgalaikius mokslinius tyrimus ir monitoringą; - teritorijų, kurios yra svarbios paukščių ir jų buveinių apsaugai, aplinkos apsaugos valdymo planai; - Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija. - prisitaikymas prie klimato kaitos poveikio Lietuvos pajūryje; m. Pakrančių apsaugos priemonių įgyvendinimo programa (monitoringas dėl pakrančių kopų keteros); - visuomenės informavimas ir švietimas; - pakrančių kopų gamtosaugos planas. Naudingas - nauda turizmui, santykinai palankios klimato sąlygos turizmo sezono metu. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 96

99 ENERGETIKA ŽUVININKYSTĖ MŠKININKYSTĖ Nepalankus - ekstremalūs orai sukelia energijos tiekimo sutrikimus ir veikia infrastruktūrą; - aukštesnė temperatūra, vasarą didina energijos poreikį aušinimui; elektros tinklų apkrova; - neigiamas poveikis infrastruktūrai; - didesnis avarijų elektros perdavimo linijose skaičius. Naudingas - šiltesnės žiemos metu sumažės šilumos energijos poreikis. Nepalankus - žuvų išteklių sumažėjimas Baltijos jūroje; - vandens kokybės pablogėjimas; - kylanti vandes temperatūra; - Baltijos jūros lygio kylimas; - Baltijos jūros vandens druskingumo didėjimas; - žuvų išteklių pasiskirstymo pokyčiai; - diadrominės žuvų migracijos sąlygų pablogėjimas; - eutrofikacija, vandens kokybės prastėjimas. - invazinių rūšių plitimas. Nepalankus - padidėjo miškų gaisrai; - didėjantis ekstremalių reiškinių sk., pvz., potvynių ir karščio bangų, vėjovartos, audros; - žemių užtvindymas žaloja jaunas miško plantacijas; - didėjantis vabzdžių skaičius; - didėja medžių defoliacija ir miško produktyvumas; - dirvožemio erozija. - užtikrinti energijos atsargas; - valdymo ir techninės priemonės; - technologines ir struktūrines priemones; - mokymas ir švietimas; - inovacijos ir moksliniai tyrimai. - visuomeninės švietimas ir informacija; - mokslinių tyrimų plėtra; - sumažinti vandens eutrofikaciją; - užtikrinti diadrominių žuvų migraciją; - kova su invazinėmis rūšimis; - Lietuvos žuvininkystės sektoriaus m. Programa. - mokslinių tyrimų plėtra; - priešgaisrinės miškų apsaugos ir stebėsenos tobulinimas ir plėtra; - medynų retinimas ir sausroms atsaparių medžių rūšių sodinimas; - selekcijos metodų taikymas atkuriant mišką; - laipsniškas perėjimas nuo vienarūšių ir vieno amžiaus miškų prie mišrių įvairaus amžiaus miškų. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 97

100 VISUOMENĖS SVEIKATA INFRASTUCTURE AND ECONOMY (INCLUDING TOURISM) TRANSPORTAS SOCIALINIAI VEIKSNIAI VANDENS IŠTEKLIAI Nepalankus - didesnis ekstremalių oro sąlygų dažnis: karščio bangos ( m. buvo užfiksuotos 23 karščio bangos); - ekstremalus šaltis žiemą (staigūs šalčiai kasmet nužudo 300 žmonių); - padidėjusi ultravioletinių spindulių ultravioletinių spindulių (UV) spinduliuotė padidina odos vėžio ir kataraktos riziką (kiekvienais metais Lietuvoje odos vėžys nustatomas žmonių, odos vėžys kiekvienais metais žudo daugiau kaip 140 žmonių); - naujų invazinių rūšių sukeliamos sveikatos problemos - Ixodes ricinus sukeltos sveikatos problemos ( m. Lietuvoje Lyme liga serga asmenys. Ixodes ricinus, sukėlęs laimo ligą, plačiai paplitęs Lietuvos teritorijoje: miškuose, miesto parkuose m. fiksuota 2252 Laimo ligos atvejų); - Stresas, kurį sukelia ekstremalūs reikškiniai: potvyniai, audros, sausros. Nepalankus - vabzdžių platinamos ligos, vabzdžių skaičiaus didėjimas gali būti nepalankus turizmui. - Oro kokybės prastėjimas. - Keliai gali būti užtvindyti pavasarį ir rudenį. - Poveikis žiemos sportui (dėl šiltėjančių besniegių žiemų). - Pablogėjusi maudyklų kokybė dėl eutrofikacijos. Nepalankus - Karščio bangos sukels geležinkelio bėgių pasislinkimą. - Trasnporto priemonių keleivių šiluminis diskomfortas. - Dėl neprognozuojamų orų oro transporto vėlavimas. - Transporto vėlavimas. - Užtvindomi keliai. Nepalankus - Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuva patirs neigiamų padarinių žemės ūkio ir turizmo sektoriuose. Nepalankus - Eutrofikacija; - Išaugęs potvynių skaičius; - Rizika vandens išteklių kiekiui ir kokybei; - Paviršinių vandens telkinių būklės - Studija, nustatanti klimato kaitos grėsmes žmonių sveikatai (2014 m.) - ne%20ataskaita pdf - didinti vartotojų paklausą regioniniams ekologiškiems produktams, turintiems aukštą maistinę vertę, - subalansuota mityba; - Nacionalinis visuomenės sveikatos ir šilumos prevencijos veiksmų planas, skirtas m. laikotarpiui; - gerinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu; - gerinti informuotumą apie klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos keliamus pavojus; - visuomenės perspėjimo apie ekstremalius reiškinius sistema. - techninių reglamentų rengimas tiltų ar kelių tiesimui per teritorijas, kurioms gresia potvynis; - turizmo sektoriaus vartotojų analizė; - moksliniai tyrimai, studijos. - Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa; - Miestų transporto sistemos plėtra; - Tiltų, kelių ir geležinkelių atnaujinimas naudojant atsparesnes medžiagas ir naujesnes technologijas. - Visuomenės skatinimas naudotis viešuoju transportu, dviračių ir kitų bemotorių transporto priemonių infrastruktūros plėtra. - Užtikrinti galimus nuostolius. - Pastatyti Rusnės estakadą, kelyje Šilutė- Rusnė, iki 2018 m. pab. - Potvynių žemėlapiai; - potvynių stebėsena; - Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 98

101 ATLIEKOS blogėjimas; - Pabloginti Baltijos jūros aplinkos būklę; - Kokybės viešojo geriamojo vandens tiekimo blogėjimas; - Didėjanti tarša nuotekomis; - Vis daugiau drėgnų žemių plotų - Geriamojo vandens trūkumas. Nepalankus - Oro kokybės pablogėjimas; - poveikis biologiniams procesams (anaerobinio pūdymo kompostavimas); - padidėjusi potvynių gruntinio vandens, paviršinio vandens rizika; - infrastruktūros (kelių) sutrikimas; - poveikis lauko biologiniams procesams; - atliekų tvarkymo įrenginių užteršimas m. studija, nustatanti atskirų sektorių jautrumą klimato kaitos poveikiui, rizikos vertinimą ir galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos, veiksmingiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir vertinimo kriterijus. - Drenažo sistemų optimizavimas. - Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms, 2017 m. - Nacionalinis atliekų tvarkymo planas ; - žiedinė ekonomika; - perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir atliekų mažinimas; - visuomenės informuotumo didinimas ir mokymas; - priešgaisrinių sistemų tobulinimas; - dažnesnis atliekų surinkimas; - tinkamas vietoje valdymas gali sumažinti neatitikimų ar taršos incidentų tikimybę. Sektoriai, kurie susiję tiek su prisitaikymu prie klimato kaitos, tiek su klimato kaitos švelninimo politikos formavimu, yra: transportas, energetika, pramonė, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas ir regioninė politika, miškininkystė, mokslas, švietimas ir visuomenės informavimas, tarptautinis bendradarbiavimas. Aplinkos ministerija yra pagrindinė koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo politikos plėtrą bei jos įgyvendinimą. Energetikos, Finansų, Transporto ir susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Ūkio, ir Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetencijas yra atsakingos už klimato tikslų ir uždavinių įtraukimą į strategijas ir sektorines programas bei atitinkamą veiklą Lietuvoje. Aplinkos ministerija įgyvendina projektą sukurti Informacijos apie klimato kaitą portalą. Projektu siekiama sukurti klimato kaitos informacijos koordinavimo mechanizmą, kuris užtikrintų tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir efektyvų ir kokybišką visuomenės, institucijų bei interesų grupių informavimą, pateikiant aktualią ir patikimą informaciją apie klimato kaitą vienoje centralizuotoje platformoje, skatinti šalies sektorių (bendruomenių), institucijų ir organizacijų įsitraukimą ir bendradarbiavimą. Ataskaitoje Klimato kaitos poveikis ir pažeidžiamumas Europoje, 2016 m. pateikta išsami informacija apie klimato kaitos poveikį, pažeidžiamumą ir riziką Europoje. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos m. strategijos paskirtis formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Strategiją sudaro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos dalys. Strategijoje nurodyti prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo tikslai ir uždaviniai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus ir Nacionalinio saugumo strategijoje: užtikrinti tvarų ir nenutrūkstamą energijos ir energijos išteklių tiekimą iš kaip galima įvairesnių šaltinių ir šalies energetikos sektoriaus integraciją į bendrą Europos energetikos rinką, visuotinį ir regioninį saugumą ir stabilumą, plėtoti ekologiškai saugų regioną, modernizuoti Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 99

102 energetinę infrastruktūrą, vykdyti pastatų renovaciją ir įgyvendinti kitas energetinio efektyvumo priemones, skatinti vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, užtikrinti energetikos įmonių veiklą ekstremaliosiomis sąlygomis smarkiai sumažėjus arba visiškai nutrūkus energijos ar energijos išteklių tiekimui. Strategijoje yra pateikta klimato kaitos valdymo politikos vizija iki 2050 m.: 2050 m. Lietuvoje bus užtikrintas šalies ūkio (ekonomikos) sektorių prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių ir klimato kaitos švelninimas (išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimas), išplėtota mažo anglies dioksido kiekio konkurencinga ekonomika, įdiegtos eko-inovatyvios technologijos, pasiektas energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo padidėjimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas visuose šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis ir kt.). Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau negu didėtų išmetamųjų ŠESD kiekis. Strategija bus atnaujinta 2019 m m. atlikta studija, nustatanti klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai m. atlikta studija, nustatanti atskirų sektorių jautrumą klimato kaitos poveikiui, rizikos vertinimą ir galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos, veiksmingiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir vertinimo kriterijus. Studijos skelbiamos Aplinkos ministerijos svetainėje m. Lietuvos savivaldybės dalyvavo projekte Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas vietos lygiu, projekto metu parengtos gairės. Pagrindinis projekto tikslas stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo ir prisitaikymo srityse. Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas dalyvauja įvairiuose programose ir projektuose, susijusiuose su klimato kaita. Lietuva dalyvavo Astra, Baltadapt, BaltCICA, BalticClimate, BaltClim, RADOST projektuose. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 100

103 Astra projektas Baltadapt projektas INFORMACIJOS ŠALTINIAI BaltClim projekts Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms, Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija m. studijos, nustatančios klimato kaitos keliamos grėsmės žmonių sveikatai parengimo ir rekomendacijų sukūrimo bei pateikimo paslaugos m. studija, nustatanti atskirų sektorių jautrumą klimato kaitos poveikiui, rizikos vertinimą ir galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos, veiksmingiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir vertinimo kriterijus Radost projektas Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo priemonės 101

104 Nuotrauka: BOD group FINANSINIAI IŠTEKLIAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA 102

105 6 FINANSINIAI IŠTEKLIAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA JTBKKK 4 (1) straipsnyje numatyta, kad visos šalys privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsižvelgdamos į bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę. Taip pat, vykdydamos įsipareigojimus, šalys turi įvertinti specifinius nacionalinius bei regiono vystymo prioritetus, tikslus ir aplinkybes. Lietuva yra JTBKKK 1 priedo šalis, kuri yra pereinamoje stadijoje į rinkos ekonomiką. JTBKKK 4 straipsnio 3 punktas (nurodantis įsipareigojimą dėl naujų ir papildomų lėšų parūpinimo besivystančioms šalims, pagal 12 straipsnio 1 punktą), 4 straipsnio 4 punktas (nurodantis įsipareigojimą dėl besivystančių šalių prisitaikymo išlaidų padengimo) ir 4 skyriaus 5 punktas (nurodantis įsipareigojimą skatinti, palengvinti ir finansuoti aplinkai nekenksmingų technologijų perdavimą ir plėtrą) yra taikomi išsivysčiusiom šalims ir šalims, išvardintoms JTBKKK 2 priede. Lietuva nėra priskiriama prie šalių, kurioms būtų taikomi aukščiau išvardinti įsipareigojimai m. gruodžio mėn. visos Konvencijos šalys susitiko Kopenhagoje (COP15) ir susitarė besivystančioms šalims teikti naują ir papildomą, didelės apimties, numatomą ir tinkamą finansavimą, kad jos galėtų imtis aktyvesnių priemonių kovojant su klimato kaita. Išsivysčiusios šalys skyrė 30 milijonų dolerių metams vadinamąjį skubios pradžios finansavimą (angl. fast start financing). Jos taip pat nustatė ilgalaikį tikslą 2020 metams kartu surinkti 100 mlrd. USD per metus iš įvairių šaltinių viešųjų, privačių ir alternatyvių. Nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos ir didelių biudžeto apribojimų, ES ir jos valstybės narės įvykdė savo skubios pradžios finansavimo įsipareigojimą per metus jos kartu skyrė 7,34 mlrd. Eur paramos. ES besivystančioms šalims suteiktas kovos su klimato kaita finansavimas 2013 m. siekė 9,5 mlrd. Eur, 2014 m. 14,5 mlrd. Eur, 2015 m. 17,6 mlrd. Eur, 2016 m. 20,2 mlrd. Eur. Nors Lietuva įrašyta tarp I priede išvardytų šalių, taikant konkrečią papildomą sąlygą, kad šalis šiuo metu pereina prie rinkos ekonomikos ir nėra įsipareigojusi remti besivystančių šalių, ji kaip ES dalis nuo 2011 m. teikia techninę ir finansinę paramą besivystančioms šalims klimato kaitos srityje. Lietuvos tikslas užtikrinti finansinę ir techninę paramą įgyvendinant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemones kitose šalyse, taip pat bendradarbiauti su kitomis šalimis rengiant klimato kaitai skirtus projektus yra nustatytas įvairiuose teisės aktuose: - Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas (Seimo priimtas 2013 m. gegužės 16 d.). Šis įstatymas nustato Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus, šios politikos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą ir finansavimą bei humanitarinės pagalbos tikslus ir jos teikimo būdus. Vienas iš vystomojo bendradarbiavimo prioritetų yra klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonės. - Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme (Seimo priimtame 2009 m.) teigiama, kad Klimato kaitos specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonėms trečiosiose šalyse pagal ES teisės aktus, JTBKKK, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus. - Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (Vyriausybės patvirtintas 2013 m. ir kasmet atnaujinamas). Tarpinstituciniame veiklos plane Aplinkos ministerija yra numačiusi nustatyti galimus finansavimo šaltinius viešajame ir privačiame sektoriuose ir prisidėti finansuojant bei Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra 103

106 įgyvendinant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemones besivystančiose šalyse 2013 m. ir vėliau (iki 2020 m.). - Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinis metų veiklos planas (nustatantis priemones metų laikotarpiui). Šis planas nustato vystomojo bendradarbiavimo politikos gaires ir konkrečias priemones, skirtas prisidėti prie Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkėje nustatytų tikslų pasiekimo pagalbą gaunančiose šalyse. Planas pagrįstas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymu, Lietuvos užsienio politikos prioritetais, atsižvelgiant į aktualius strateginius JT ir ES dokumentus bei tarptautinius įsipareigojimus. Šis planas padės užtikrinti nuolatinį ir veiksmingą vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimą ir koordinavimą bei stiprinti Lietuvos kaip patikimos ir atsakingos valstybės donorės vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje metų laikotarpiui buvo priimtos Vystomojo bendradarbiavimo metų politikos kryptys ir Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinis veiklos planas. Lietuvos institucijos, atsakingos už finansinę paramą besivystančioms šalims klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityje, yra: Aplinkos ministerija, teikianti finansavimą pagal Klimato kaitos specialiąją programą (pagrindinį finansų fondą); Užsienio reikalų ministerija, administruojanti vystomojo bendradarbiavimo projektus, iš kurių kai kurie susiję su klimato kaita; Finansų ministerija, mokanti įnašus į tarptautinius fondus ir programas, įskaitant Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondą (angl. Eastern Partnership Technical Assistance Trust Fund, EPTATF). Per metų laikotarpį Aplinkos ministerija teikė kovos su klimato kaita finansavimą per įvairius daugiašalius ir regioninius fondus m. Aplinkos ministerija prisidėjo įnašu į Žaliąjį klimato fondą (daugiau informacijos galima rasti 6-1 lentelėje). Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija teikia paramą dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita. Sprendimą susitelkti į dvišalę paramą lėmė Lietuvos Vyriausybės priimti (prieš tai minimi) nauji teisės aktai ir politika. Aplinkos ministerija mano, kad dvišalė parama yra efektyvesnė ir naudingesnė abiem šalims, ne tik padeda keistis Lietuvos patirtimi ir užmegzti vertingus ryšius bendradarbiaujant, bet ir sukuria aplinką, leidžiančią naudoti viešuosius finansus pritraukiant privataus sektoriaus investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas pagal dvišalio bendradarbiavimo projektus, kuriais technologijos perduodamos besivystančioms šalims. Gauti šią dvišalę paramą turi teisę įvairūs Lietuvos (privatūs ir viešieji) subjektai, kurie ketina įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija skelbia projektų konkursą ir atrenka geriausius projektus. Reikalavimai projektams ir visi procedūriniai klausimai nustatyti Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra 104

107 Paprastai paraiškų teikėjai privalo apmokėti mažiausiai 10 proc. visų finansuoti tinkamų projekto išlaidų. Taip Lietuva siekia pritraukti privačius finansus. Komisija tvirtina finansuoti tinkamų šalių sąrašą. Paprastai Lietuva teikia pirmenybę (papildomais vertinimo balais) Rytų Europos partnerystės šalims. Kasmet kvietimai teikti dvišalius bendradarbiavimo plėtros projektus (paprastai antrąjį ketvirtį) skelbiami ir nacionalinėje spaudoje m. finansavimas buvo skirtas Lietuvos saulės elementų gamintojui BOD Group, kuris įgyvendino projektą Malaizijoje. 60 kw galingumo lietuviška saulės jėgainė sudaryta iš dviejų dalių, kurių kiekvienos galingumas 30 kw. Vienas jėgainės modulis instaliuotas ant Sultono Idris universiteto (Universiti Pendidican Sultan Idris), įsikūrusio Perako sultonate, stogo, o kita jėgainės dalis įrengta virš birių krovinių konvejerio Lumuto uoste. Bendros projekto išlaidos sudarė Eur, iš kurių Eur buvo subsidijos iš Aplinkos ministerijos. Šiam projektui, įgyvendinti panaudoti Lietuvoje pagaminti saulės moduliai m. patvirtinti du Moldovos projektai: Moldovos aplinkos ministerijos pastato saulės elektrinė (55 kw) ir keturių biomasės katilų įrengimas darželiuose, mokyklose ir sveikatos centre netoli Kišiniovo. Šie projektai vis dar vykdomi. Biomasės katilų projektą planuojama užbaigti 2018 m. viduryje m. Aplinkos ministerija patvirtino projektą Gruzijoje. Lietuvos įmonė Saulės grąža įdiegė 6 saulės elektrines mokyklose ir vaikų darželiuose Gruzijoje. Bendras saulės jėgainių pajėgumas yra 131 kw. Bendras projekto biudžetas yra Eur, iš kurių Eur yra subsidija. Projekto pabaiga numatoma 2018 m. gegužės mėn. 6-1 lentelė. Duomenys apie Lietuvos suteiktą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą Metai Tūkst. Eur Paramos rūšis Paramos gavėjas Paramos teikėjas ,7 daugiašalė ESMAP Pasaulio Banko administruojama Energetikos sektoriaus valdymo pagalbos programa AM E5P Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko administruojamas 29,0 regioninė Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės fondas FINMIN 34,8 dvišalė Vystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova, Gruzija) FINMIN ,0 daugiašalė ESMAP AM ,4 regioninė E5P (Moldova, Gruzija, Armėnija) AM 9,2 dvišalė Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Ukraina) FINMIN dvišalė Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Malaizija, saulės jėgainės) AM 6.8 regioninė Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Armėnija, Moldova, Ukraina) FINMIN 50.0 EPTATF Europos investicijų banko administruojamas Rytų daugiašalė FINMIN partnerystės techninės pagalbos patikos fondas daugiašalė Žaliasis klimato fondas AM 397.4* dvišalė Vystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova, saulės jėgainė ir biomasę kūrenantys katilai) AM 50 daugiašalė EPTATF FINMIN * dvišalė Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Gruzija, saulės jėgainės) AM 50 daugiašalė EPTATF FINMIN ** dvišalė Vystomojo bendradarbiavimo projektai (vyksta projektų atranka) AM *Planuojama visa projektų vertė, įskaitant paties paramos gavėjo finansų dalį. ** Preliminarūs skaičiai. Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra 105

108 6-1 paveikslas. Lietuvos suteiktas tarptautinis kovos su klimato kaita finansavimas (tūkst. Eur) Nuo 2018 m. Lietuva savanoriškai padvigubins klimato kaitos finansavimo įsipareigojimus, iki 2020 m. kasmet skirs ne mažiau kaip 1 mln. Eur besivystančiose šalyse įgyvendinamiems vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su švarios energetikos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir kt. sritimis. Tarptautinis bendradarbiavimas, stiprinant institucinius gebėjimus Europos Sąjungos finansuojama Dvynių programa remia tarpvalstybinį institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių (gaunančių pagalbą) administracinius gebėjimus ir padeda įgyvendinti reikiamas reformas. Lietuva ekspertinę pagalbą ES Dvynių programoje teikia nuo 2004 metų. Lietuvoje Nacionalinio Dvynių programos koordinatoriaus funkcijas atlieka Užsienio reikalų ministerija 6-2 lentelė. Tarptautinis bendradarbiavimas Šalis/regionas Projektas Aprašymas Serbija Makedonija Parama atliekų valdymo politikai Serbijoje Gebėjimų veiksmingai įgyvendinti acquis vandens kokybės srityje stiprinimas Projektą Parama atliekų valdymo politikai Serbijoje įgyvendins Austrijos, Švedijos ir Lietuvos institucijų konsorciumas. Lietuvos aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros ekspertai projekte dalyvaus kaip jaunesnieji Austrijos aplinkos apsaugos agentūros partneriai. Projektas skirtas pagal ES teisės standartus plėsti ir tobulinti Serbijos atliekų tvarkymo sistemą: rengti nacionalinius ir strateginius atliekų tvarkymo planus, tobulinti teisinę bazę ir nustatyti ekonomines priemones sektoriaus veiklai užtikrinti. Dvejus metus Austrijos, Švedijos ir Lietuvos ekspertai padės Serbijos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ministerijai rengti nacionalinius ir strateginius atliekų tvarkymo planus, tobulins susijusią teisinę bazę ir nustatys ekonomines priemones sektoriaus veiklai užtikrinti. Europos Komisija projektui įgyvendinti skiria 1,5 mln. Eur. Projektą Gebėjimų veiksmingai įgyvendinti acquis vandens kokybės srityje stiprinimas Makedonijoje įgyvendins Austrijos, Lietuvos ir Nyderlandų konsorciumas. Lietuvos aplinkos ministerijos, Geologijos ir Hidrometeorologijos tarnybų bei Aplinkos projektų valdymo agentūros ekspertų komanda dvejus metus kartu su partneriais iš Austrijos ir Nyderlandų padės pagal ES standartus stiprinti Makedonijos administracinius gebėjimus vandens valdymo srityje. Projektui Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra 106

109 Gruzija Moldova Makedonija Makedonijoje Tvaraus miškų valdymo stiprinimas Gruzijoje Parama Moldovos Respublikos valstybės tarnybos modernizavimui pagal Europos Sąjungos gerąją praktiką" Gebėjimų efektyviai įgyvendinti ES reikalavimus gamtos apsaugos srityje stiprinimas įgyvendinti Europos Komisija skiria 1,2 mln. Eur. Projektą Tvaraus miškų valdymo stiprinimas Gruzijoje įgyvendins Lietuvos ir Vengrijos konsorciumas. Tai pirmas didelis ES Dvynių projektas Gruzijoje, kurio įgyvendinimui vadovaus Lietuva. 18 mėnesių Lietuvos aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Vengrijos žemės ūkio ministerijos ekspertai kartu su Gruzijos miškų ūkį valdančiomis valstybinėmis įstaigomis stiprins miškų priežiūrą ir apsaugą, pagal ES gerąją praktiką padės kurti ekonomiškai naudingą miškų ūkio valdymo sistemą. Projekto administravimu rūpinsis Aplinkos projektų valdymo agentūra. Projekto finansinį valdymą atliks Centrinė projektų valdymo agentūra. Europos Komisija šiam projektui įgyvendinti skiria 840 tūkstančių Eur. Iki šiol Gruzijoje Lietuva kaip jaunesnioji partnerė dalyvavo dviejuose ES Dvynių programos projektuose. Vadovaujant Vokietijai Lietuvos standartizacijos departamentas metais stiprino Gruzijos metrologijos ir standartizacijos infrastruktūrą, o nuo 2015 metų Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kartu su austrais padeda kurti nepriklausomą Gruzijos energetikos rinkos reguliavimo sistemą. Europos Komisijos finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. Projektą įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su Valstybės tarnybos departamentu, Finansų ministerijos mokymų centru ir Europos socialinio fondo agentūra. Dvejų metų trukmės projekto metu įgyvendintos veiklos sustiprino Moldovos valstybės tarnautojų institucinius ir administracinius gebėjimus bei reikšmingai prisidėjo prie viešojo administravimo reformos įgyvendinimo. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su Suomijos valstybine įmone Metsahalitus vykdys projektą Gebėjimų efektyviai įgyvendinti ES reikalavimus gamtos apsaugos srityje stiprinimas Makedonijoje. Partneris Makedonijoje, kuriam bus perteikta Lietuvos geroji patirtis Aplinkos ir teritorinio planavimo ministerija. Projektas susideda iš keturių komponentų: tvarkymo planų rengimas gamtinėms saugomoms teritorijoms (potencialioms Natura 2000 teritorijoms Makedonijoje); gebėjimų stiprinimas vertinimo studijoms rengti (duomenų surinkimas, atnaujinimas, kt.); gebėjimų stiprinimas biologinės įvairovės monitoringo metodikoms rengti ir Nacionalinės biologinės įvairovės monitoringo programos parengimas; taip pat administracinių gebėjimų Gamtos apsaugos teisės aktams įgyvendinti stiprinimas. Visuose komponentuose numatyti specialistų mokymai. Dvynių projektas yra Europos Sąjungos priemonė, skirta instituciniam bendradarbiavimui tarp viešojo administravimo institucijų: ES valstybių narių ir pagalbą gaunančių ne ES valstybių narių. Nežiūrint didelio konkurso, kuriame dalyvavo net 5 projektų pasiūlymai, Suomijos/Lietuvos konsorciumo pastangos buvo įvertintos geriausiai. Pagrindinis projekto lyderis Suomija, o Lietuva jaunesnysis projekto lyderis. Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra 107

110 Dvynių projektas finansuojamas ES lėšomis. Projekto, kurį vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, trukmė 2 metai (24 mėnesiai). Projektas Gebėjimų efektyviai įgyvendinti ES reikalavimus gamtos apsaugos srityje stiprinimas prasidėjo 2017 m. pabaigoje. Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra 108

111 INFORMACIJOS ŠALTINIAI Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų laimėti ES Dvynių programos projektai Europos Sąjungos Dvynių programa Gebėjimų veiksmingai įgyvendinti acquis vandens kokybės srityje stiprinimas, Makedonijoje Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas Lietuvos Vystomasis Bendradarbiavimas Nutarimas dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo Nutarimas dėl vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo Parama atliekų valdymo politikai Serbijoje Parama Moldovos Respublikos valstybės tarnybos modernizavimui pagal Europos Sąjungos gerąją praktiką Lietuvos laimėti ES Dvynių projektai Tvaraus miškų valdymo stiprinimas Gruzijoje Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra 109

112 Nuotrauka: Sigita Rudaitytė, MOKSLINIAI TYRIMAI IR SISTEMINIAI STEBĖJIMAI 110

113 7 MOKSLINIAI TYRIMAI IR SISTEMINIAI STEBĖJIMAI 7.1 Bendroji tyrimų politika Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politiką aukščiausiu lygmeniu formuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Pagrindinis MTI sistemą reglamentuojantis teisės aktas yra Mokslo ir studijų įstatymas m. Seimas patvirtinto Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires, kuriose apibrėžtos pagrindinės MTI politikos kryptys. Lietuvos mokslo taryba (toliau Mokslo taryba) yra patariamasis Seimo ir Vyriausybės organas m. prie Lietuvos Vyriausybės buvo įsteigtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), kuris atsakingas už visos aukštojo mokslo sistemos, tyrimų, technologijų ir inovacijų stebėseną ir analizę. Lietuvos MTI politikos valdymo struktūra pagrįsta dviejų ministerijų modeliu, kur Ūkio ministerija atsako už inovacijų ir pramoninių tyrimų politiką, o Švietimo ir mokslo ministerija už aukštojo mokslo ir viešojo sektoriaus tyrimų politiką. Ūkio ministerija yra pagrindinė institucija, dalyvaujanti formuojant mažų ir vidutinių įmonių inovacijų ir plėtros skatinimo politiką. Švietimo ir mokslo ministerija užsiima mokslinių tyrimų kompetencija viešojo mokslo sektoriuje ir atsako už aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių ugdymą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Lietuvos mokslinių tyrimų sistemą sudaro 14 universitetų m. buvo 14 valstybinių universitetų ir 8 nevalstybiniai universitetai, 13 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų ir 11 valstybinių bei 10 nevalstybinių mokslo tyrimų institutų. Lietuvoje yra 8 mokslo ir technologijų parkai (MTP), turintys gerą infrastruktūrą ir įvairių paslaugų steigti naujas inovacijų įmones. MTP yra viena iš svarbiausių integruotų dalių, skatinanti verslą ir inovacijas m. buvo įsteigti penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai ( slėniai ). Slėniai leidžia sėkmingai taikyti mokslo žinias naujų produktų ar technologijų kūrimui, skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Taip valstybė pasiektų, kad verslas daugiau dalyvautų visuose inovacijų cikluose pradedant fundamentaliaisiais tyrimais ir baigiant naujų produktų pateikimu rinkai, taip pat būtų skatinamos didesnės privataus sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas. Mokslinių tyrimų ir bandomosios taikomosios veiklos finansavimą Lietuvoje sudaro bazinis ir nebazinis finansavimas. Kadangi mokslinių tyrimų finansavimas siejamas su mokslinės veiklos rezultatais, finansavimo įstaigos susiduria su naujomis problemomis, susijusiomis su šių rezultatų kokybės ir patikimumo vertinimu m. tyrimų ir plėtros išlaidos siekė 387 mln. Eur. Palyginus su 2014 m., jos išaugo 10,2 mln. Eur arba 2,7 proc. Remiantis preliminariais BVP skaičiais, 2015 m. visos tyrimų ir plėtros išlaidos sudarė 1,04 proc. BVP (2014 m. 1,03 proc.). Pagal finansavimo šaltinį didžiausia tyrimų ir plėtros išlaidų dalis arba 35,6 proc. buvo valstybės lėšos, užsienio lėšos sudarė 34,6 proc., verslo įmonių lėšos 28 proc., aukštojo mokslo ir ne pelno įstaigų lėšos 1,8 proc. (7-1 paveikslas). Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 111

114 7-1 pav. Tyrimų ir plėtros finansavimas pagal lėšų šaltinius m., % Šiuo metu pagrindinės už tyrimų ir inovacijų finansavimą, šios srities reguliavimą ir (arba) konkrečių paslaugų teikimą atsakingos institucijos yra: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Nuo 2010 m. ji yra pagrindinė už inovacijų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga institucija. Šiuo metu ji administruoja keletą priemonių ir programų, kurios skirtos inovacijoms, ypač bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje. Lietuvos verslo paramos agentūra administruoja verslo paramos programas, įskaitant verslo sektoriaus inovacijas ir mokslinius tyrimus. Europos socialinio fondo agentūra administruoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerijai skirtas priemones ugdyti žmogiškuosius išteklius mokslui, technikai ir pramonei. Lietuvos mokslo taryba. Nuo 2008 m. ši institucija yra centrinė fundamentaliuosius tyrimus ir tyrėjų judumą finansuojanti įstaiga, papildanti institucinį fundamentaliųjų tyrimų finansavimą projektų finansavimu. Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos administruoja stambaus masto investicijas į tyrimų infrastruktūros plėtrą. Studijų kokybės vertinimo centras užsiima kokybės užtikrinimu ir studijų standartais. Investuok Lietuvoje agentūra yra atsakinga už tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, o Versli Lietuva atsako už verslumo ir eksporto plėtrą. Teisinis valstybės investicijų į tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas prioritetų ir biudžeto reglamentavimas įtvirtintas dviejuose strateginiuose dokumentuose Lietuvos pažangos strategijoje Lietuva 2030, išleistoje 2012 m., ir Lietuvos inovacijų metų strategijoje, paskelbtoje 2010 m. Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030 tai ilgalaikė strategija, skirta stiprinti pamatinius visuomenės gebėjimus, užtikrinančius darnią valstybės raidą, padedančius reaguoti į pasaulinius Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 112

115 ekonomikos ir aplinkos pokyčius ir pasaulinės konkurencijos spaudimą, kurti aukštą visuomenės gyvenimo kokybę. Ja siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Siekiant įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją Lietuva 2030 ir vykdyti projektus pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą Horizontas 2020, 2014 m. buvo priimta Lietuvos inovacijų plėtros metų programa. Programa skirta sutelkti valstybės išteklius inovatyvumui didinti ir kurti konkurencingą, aukšto lygio žiniomis, naujausiomis technologijomis, kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais ir sumania specializacija grindžiamą ekonomiką. Programos strateginis tikslas didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, kuriant efektyvią inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą. Šį tikslą lėmė strategijoje Europa 2020 nustatyti prioritetai ir tikslai. Lietuvos inovacijų plėtros metų programa įgyvendinama per veiksmų planus, kuriuos ir metų laikotarpiams sudaro ir tvirtina Ūkio ministerija, kuri yra atsakinga ir už jų įgyvendinimą m. Lietuvos Vyriausybė patvirtinto Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą (Sumanios specializacijos programą) ir prioritetų įgyvendinimo veiksmų planus m. rugpjūčio mėn. buvo patvirtintas bendrasis šios programos įgyvendinimo planas, susijęs su Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamomis priemonėmis. Šie dokumentai apima šešių prioritetinių sričių ir jų dvidešimties specializacijų konkrečių prioritetų įgyvendinimą. Bendras šios programos tikslas parengti politines priemones, kurios apimtų horizontaliąsias ir dalykines priemones, būtinas siekiant esminio proveržio šešiose prioritetinėse srityse, kurias Lietuva įvardijo kaip pagrindines tyrimų, plėtros ir inovacijų sritis: - energetika ir tvari aplinka; - agroinovacijos ir maisto technologijos; - nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; - sveikatos technologijos ir biotechnologijos; - transportas, logistika, informacinės ir ryšių technologijos; - įtrauki ir kūrybinga visuomenė. Viena iš prioritetinių Sumanios specializacijos programos sričių yra Energetika ir tvari aplinka, kuri glaudžiai susijusi su poveikiu klimato kaitai. Pagrindiniai prioritetinės srities Energetika ir tvari aplinka prioritetai yra: - išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos; - energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas; - išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija skaitmeninė statyba. 7.2 Tyrimai Nacionalinės mokslo programos Nacionalinės mokslo programos (toliau NMP) yra konkurencingos mokslo programos, leidžiančios spręsti valstybės ir visuomenės problemas ir didinti tarptautinį Lietuvos mokslo konkurencingumą. NMP tikslas yra sujungti Lietuvos mokslo potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti naujus ir koordinuoti esamus tyrimus, siekiant spręsti apibrėžtą problemą. Nacionalines mokslo programas tvirtina Švietimo ir Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 113

116 mokslo ministras, o jų įgyvendinimą administruoja Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinių mokslo programų projektai atrenkami konkurso tvarka. Lietuvos mokslo taryba 2013 m. patvirtino naują Nacionalinių mokslo programų sąrašą. Viena iš šių programų teikia konkurencingą finansavimą tyrimams klimato kaitos srityje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta NMP Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas pradėta įgyvendinti 2015 m. ir ją numatoma baigti 2021 m. Visas biudžetas sudaro 6,6 mln. Eur. Programos tikslas kompleksiniais mokslo tyrimais gauti, išanalizuoti ir apibendrinti naujas mokslo žinias apie klimato kaitos ir ekosistemų išteklių naudojimo poveikį Lietuvos ekosistemoms, jų prisitaikymo prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų galimybes bei, gavus naujų fundamentinių ir empirinių žinių apie ekosistemų išteklių naudojimo procesų bendruosius padarinius, pasiūlyti priemones su šiais padariniais susijusioms grėsmėms išvengti ir parengti gaires ekosistemų tvarumui kontroliuoti ir atstatyti. Programos tikslui įgyvendinti numatyti du tyrimų uždaviniai: 1. Ištirti, kaip klimato kaita ir kiti aplinkos streso veiksniai veikia agro- ir miško bei vandens ekosistemas, jų produktyvumą ir biologinę įvairovę. 2. Ištirti, kaip intensyvus išteklių naudojimas veikia agro-, miško bei vandens ekosistemas, nustatyti ilgalaikius tokio poveikio padarinius ir galimą žalą bei pasiūlyti priemonių tvarumui atstatyti. Pirmas kvietimas teikti pasiūlymus metų laikotarpiui paskelbtas dėl bendro šios programos projektų 3,96 mln. Eur finansavimo. Per šį laikotarpį jau pradėta įgyvendinti 11 projektų (7-1 lentelė). 7-1 lentelė. Nacionalinės mokslo programos Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas projektų sąrašas Institucija Aleksandro Stulginskio universitetas (partneriai: Fizikos institutas, Miuncheno universitetas) Lietuvos energetikos institutas (partneriai: Gamtos tyrimų centras, Vilniaus universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (partneris: Gamtos tyrimų centras) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (partneris: Gamtos tyrimų centras) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (partneriai: Aleksandro Stulginskio universitetas, Vilniaus universitetas) Gamtos tyrimų centras (partneris: Ostravos universitetas) Gamtos tyrimų centras (partneris: Klaipėdos universitetas) Vilniaus universitetas (partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Gamtos tyrimų centras) Vytauto Didžiojo universitetas (partneriai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas) Projekto pavadinimas Kompleksiškas klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes Klimato kaitos ir kitų abiotinių aplinkos veiksnių poveikio vandens ekosistemoms vertinimas Skirtingų medžių rūšių ir besiformuojančių miško bendrijų atsakas ir plastiškumas klimato kaitos ir kitų streso veiksnių poveikyje (MIŠKOEKOKAITA) Kintančio klimato ir ūkininkavimo praktikų poveikyje naujai iškylančio javų patogeno populiacijos įvairovė ir įsitvirtinimas agroekosistemoje Ilgalaikio įvairaus intensyvumo išteklių naudojimo poveikis skirtingos genezės dirvožemiams ir kitiems agroekosistemų komponentams (AGROTVARA) Agroekosistemų mikrobiota klimato kaitos sąlygomis: struktūra ir dermės mechanizmai Rūšinės ir funkcinės įvairovės reikšmė vandens ekosistemų paslaugoms didėjant eutrofikacijai ir cheminei taršai (RETRO) Antropogeninis poveikis kai kurių Lietuvos upių ekosistemų augalijos komponentų stabilumui Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agroekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 114

117 Vytauto Didžiojo universitetas (partneriai: Varšuvos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (partneris: Vilniaus universitetas) Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai Intensyvaus ūkininkavimo įtaka antibiotikams ir biocidams atsparių bakterijų atsiradimui, išsilaikymui ir plitimui dirvožemyje bei vandenyje Pagrindinės su klimato tyrimų plėtra susijusios institucijos Lietuvoje Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) vykdo įvairius su žemės ūkiu susijusius tyrimų projektus klimato kaitos srityje. Pastaruoju metu universitetas aktyviai dalyvauja projektuose, susijusiuose su: - augalų gebėjimo prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir naujų augalų veislių, kurios galėtų būti atsparios klimato kaitos padariniams, kūrimo tyrimais; - technologinėmis ir ekologinėmis inovacijomis, mažinančiomis taršą gyvulininkystėje; - tvaraus žemės ūkio informacija ir ryšių technologijomis bei robotika; - tikslių ūkininkavimo technologijų naudojimu mažinant poveikį aplinkai ir žemės ūkio gamybos sąnaudas; - probiotikų naudojimu mažinant mėšlo išmetamuosius teršalus; - biologinių priedų įtaka vandens dirvožemyje sulaikymui; - drėgmės dirvožemyje režimo kontrole; - tvaraus ūkininkavimo, trumpos rotacijos želdinių poveikiu aplinkai, pasėlių produktyvumui ir bioekonominiam potencialui; - į vandenį išleidžiamais teršalais ir jų mažinimu kaimų bendruomenėse bei kaimuose Baltijos jūros regione ir kt. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) užtikrina nuolatinę ir kompleksinę aplinkos kokybės ir gamtos išteklių naudojimo stebėseną ir vertinimą, prognozę ir informacijos apie juos teikimą. Ji taip pat organizuoja ir vykdo cheminius, biologinius ir radiologinius aplinkos ir taršos šaltinių tyrimus, koordinuoja taikomųjų ir kitų mokslinių aplinkos tyrimų programas ir projektus. Pastaruoju metu AAA dalyvauja keliuose projektuose, susijusiuose su vandenynų stebėsena ir prognozavimu ( metais įgyvendinti projektai MyOcean, MyOcean2 ir MyOCEAN Follow On. AAA taip pat įgyvendino keletą su upių baseinų valdymu ir apsauga susijusių projektų: Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų, priemonių programų ir kitų reikiamų dokumentų vandensaugos tikslams nustatyti parengimas ir atnaujinimas, Potvynių valdymo planų parengimas, Potvynių grėsmės žemėlapių ir potvynių rizikos žemėlapių Lietuvos Respublikos teritorijai parengimas, naudojant ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšas. Projekto Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas (II dalis) ( m.), kuris finansuojamas pagal AAA dotacijų programą, tikslas yra patobulinti informaciją apie aplinką (surinkti ir įvertinti informaciją apie vandens kokybės elementus, poveikius, žemės dangos pokyčius, tarpvalstybinę oro taršą ir pan.), išvystyti priemones (įrankius), skirtas vertinti vandens telkinių būklę, įgyvendinti vandens būklės gerinimo priemones ir įvertinti jų efektyvumą. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra aktyviai dalyvauja su klimato kaita susijusių tyrimų veikloje. Naujausi tyrimai susiję su klimato svyravimaisi ir Lietuvos vandens išteklių kiekybiniais ir kokybiniais pokyčiais: Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (angl. United Nations Economic Commission for Europe, UNECE) projektas Baseininis valdymas ir adaptacija prie klimato pokyčių Nemuno Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 115

118 baseine pagal bandomųjų projektų programą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio tarptautiniuose baseinuose pagal UNECE Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją ( m.). Projektas Klimato kaita durpynuose: holoceno ženklai ir dabartinės tendencijos; įtaka bioįvairovei ir anglies deponavimui durpėse (CLIMPEAT) ( m.), kartu su Gamtos tyrimų centru ir Berno universitetu, finansuojamas pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą. Klimato kaita ir Lietuvos vandens išteklių kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai ( m.). Klimato ir vandens išteklių regioninė analizė ( m.). Pasaulinė vandens partnerystė ir Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. World Meteorological Organization, WMO) iniciavo Integruotą sausrų valdymo programą Centrinei ir Rytų Europai ( m.). Katedra taip pat dalyvauja dviejuose Žemės sistemos mokslų ir aplinkosaugos vadybos COST veiksmų projektuose: Pažangieji Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos troposferos produktai, skirti nepalankių oro reiškinių ir klimatui stebėsenai ( m.) ir Europos suderintos sniego stebėsenos tinklas, skirtas klimato kaitos scenarijams, hidrologijai ir skaitmeninei orų prognozei ( m.). Projektai finansuojami pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą Horizontas Kauno technologijos universitetas (KTU) yra vienas didžiausių technologijos universitetų Baltijos šalyse. KTU Aplinkos inžinerijos instituto veikla ir tyrimai grindžiami praktine inžinerija ir valdymu, su aplinkos kokybės vadyba susijusia sprendimų priėmimo politika. Institutas dalyvauja INTERREG Europos programos finansuojamame projekte Naujas regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo energijos vartotojų elgsenos pokyčiuose įgyvendinant mažo anglies dioksido kiekio technologijas (LOCARBO) ( m.). Šiame projekte KTU Aplinkos inžinerijos institutas atliks tyrimus, susijusius su energijos vartojimo pastatuose efektyvumo didinimu mažinant poveikį aplinkai. Be to, institutas dalyvauja ES finansuojamame projekte Elektrinės transporto priemonės miestų atsinaujinančios energijos sistemose (EV ENERGY) ( m.). EV Energy analizuoja ir kuria inovatyvią politiką, kuri skatina atsinaujinančių išteklių energiją, elektrines transporto priemones ir informacijos bei ryšių technologijų naudojimą jų integravimui. Klaipėdos universitetas vykdo projektus, susijusius su jūrų tyrimais, pakrančių apsauga ir išteklių išsaugojimu, biologine įvairove, akvakultūros technologijų plėtojimu. Jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant tvarios plėtros aplinkosauginių tyrimų, sistemingų Baltijos jūros architektūros tyrimų, miesto aplinkos, jūrų ir kultūrinio kraštovaizdžio, tendencijų modeliavimo ir tapatybės stiprinimo prielaidas. Kitas svarbus tyrimų centras Lietuvoje yra Lietuvos energetikos institutas, kurio pagrindiniai tikslai yra vykdyti fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus šiluminės fizikos, hidrodinamikos, metrologijos, energetikos objektų saugos ir patikimumo, medžiagotyros, hidrologijos, procesų valdymo, klimato kaitos, energetikos sektoriaus planavimo konceptualios ir metodologinės bazės parengimo valstybės politikos energetikos sektoriuje srityse. Su klimato kaitos projektais susijusi Lietuvos energetikos instituto patirtis panaudojama tarptautiniu lygmeniu instituto ekspertai prisidėjo prie Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos apie klimato kaitos švelninimo priemones, studijos Energetika ir klimato kaita pagal Pasaulio energetikos tarybos planą, tyrimų, kuriuos remia Tarptautinės energetikos ir aplinkos politikos centras, taip pat dalyvavo projektuose kartu su Centrinės ir Rytų Europos šalių ekspertais. Naujausi projektai yra: Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 116

119 - Mažiausios kainos ilgalaikių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo strategijų Lietuvai modeliavimas ( m.). - Platesnio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo perspektyvų Lietuvoje vertinimas, atsižvelgiant į energetikos, vandens ir klimato kaitos tarpusavio priklausomybę ( m.). - Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros tyrimas (2015 m.), finansuotas Energetikos ministerijos. Buvo parengtas Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo projektas. Institutas taip pat aktyviai dalyvauja tyrimų veikloje, kuria remiama nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų ir prognozių parengimas. Žemiau išvardinti tyrimai buvo finansuojami pagal Norvegijos finansinių mechanizmų programos (Norway Grants) Lietuvos ir Norvegijos partnerystės projektą Bendradarbiavimas ŠESD apskaitos ataskaitų ir prognozių srityje : - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas (2015 m.). - Nacionalinių išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių rengimo metodinių gairių parengimas (2016 m.). Šioje studijoje pateiktos išmetamų ŠESD kiekio prognozių parengimo atskiruose Lietuvos ekonomikos sektoriuose metodinės gairės, siejant prognozuojamą ŠESD kiekį su Lietuvos ekonomikos sektoriaus plėtros perspektyva. Lietuvos geologijos tarnyba renka, stebi, analizuoja ir teikia mokslines žinias apie žemės gelmių geologiją, gamtos išteklius, atlieka geologinių procesų turimus ir prognozavimą. Neseniai Lietuvos geologijos tarnyba iniciavo keletą projektų, susijusių su geoterminių energijos išteklių ir jų potencialo panaudojimo bei plėtros Lietuvoje vertinimu. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (toliau LAMMC) savo būsimą veiklą sutelkia į agroekosistemų ir miškų ekosistemų tvarumą kintančio klimato sąlygomis. Naujausi su klimato kaita susiję įvykdyti ir vykdomi tyrimai yra: - Masiškai medžius niokojančių vabzdžių ir su jais susijusių mikroorganizmų tarpusavio sąveikos ekologija klimato kaitos kontekste ( m.). - Vietinių bei invazinių medžių patogenų biogeografija ir sklaida: dėmesys klimatui, medžių rūšims bei miškininkavimo intensyvumui ( m.). - Darni miškininkystės ir globalūs pokyčiai. Šio tyrimo tikslas gauti mokslo žinias, reikalingas darniam miškų ūkiui vystyti gamtinių, ekonominių ir socialinių pokyčių kontekste. Pirminis projektas įgyvendintas metais ir bus tęsiamas metais. - Paprastosios pušies ekologinio plastiškumo įvertinimas molekuliniais-genetiniais metodais siekiant pagerinti miškų atkūrimo strategiją klimato kaitos kontekste, išlaikyti atkuriamų miškų bioįvairovę bei genofondą Baltarusijoje ir Lietuvoje ( m.). - Vertės grandinių tvarumo scenarijų lyginamoji analizė, taikant poveikio tvarumui vertinimo įrankį ( m.). - Daugiamečių augalų atsparumo sausrai ir šalčiui tyrimai ( m.). - Dirvožemių dekarbonizacijos ir erozinių procesų bei jų stabilizavimo priemonių tyrimai ( m.). Šių tyrimų tikslas įvertinti dirvožemių rūgštinamo ir erozinių procesų intensyvumą, veikiant gamtiniams ir antropogeniniams veiksniams. Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 117

120 LAMMC taip pat dalyvauja tyrimuose, kurie reikalingi nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos tobulinimui. Keletas studijų buvo finansuojamos pagal Norvegijos finansinių mechanizmų programos Lietuvos ir Norvegijos partnerystės projektą Bendradarbiavimas ŠESD apskaitos srityje. Buvo parengti ir patobulinti nacionaliniai parametrai, taikomi apskaičiuoti anglies sankaupų pokyčius dirvožemiuose m. LAMMC pradėjo tyrimą dėl nacionalinių parametrų parengimo žemės ūkio sektoriuje (studija Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šalies augalininkystės sektoriuje apskaita ). Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra didžiausia biomedicinos mokslų aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje. Universitete įsteigtas Gyvulininkystės institutas, kurio tyrimų veikla apima gyvulių veisimo, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių tyrimus, gyvulių mitybos ir produkcijos kokybės tyrimus, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos klausimų, susijusių su gyvulininkyste, tyrimus. Universitetas kartu su 22 šalimis įgyvendino programą Atskirų atrajotojų genetinis įvertinimas pagal plataus masto metano išskyrimo tyrimus (METHAGENE) ( m.). METHAGENE koordinuos ir stiprins ES mokslinius ir techninius tyrimus, gerindama bendradarbiavimą ir sąveiką, nes tai labai svarbu veisiant mažesnio aplinkosauginio pėdsako atrajotojus,, todėl mažiau prisidedama prie visuotinio atšilimo. Universitetas kartu su užsienio partneriais dalyvauja projekte Azoto nuostolių gyvulininkystės ūkiuose mažinimas ir Baltijos jūros regiono ūkininkų skatinimas išbandyti srutų rūgštinimo technologijas (Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione) ( m.). Projektu Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione siekiama skatinti srutų rūgštinimo technologijų įgyvendinimą visame Baltijos jūros regione. Be to, universitetas dalyvauja projekte Europos mokslinių tyrimų tinklas, skirtas tvarioms gyvulininkystės sistemoms (ERA-NET SusAn) ( m.). Projekto tikslas išspręsti gyvulininkystės sunkumus dėl numatomo maisto poreikio visame pasaulyje didėjimo, klimato kaitos, konkurencijos dėl gamtos išteklių ir ekonominio nepastovumo. Gamtos tyrimų centras reikšmingai prisideda prie Valstybės vykdomos ekologinės stebėsenos įgyvendinimo, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl aplinkos kokybės gerinimo, neigiamos žmonių veiklos poveikio ir klimato kaitos švelninimo. Gamtos tyrimų centras dalyvauja šiuose ES finansuojamuose projektuose: Klimato kaita durpynuose: Holoceno ženklai ir dabartinės tendencijos; įtaka bioįvairovei ir anglies deponavimui durpėse (CLIMPEAT) ( m.). UV-B spinduliuotė: specifinis augalų augimo reguliatorius ir maisto kokybė kintančio klimato sąlygomis ( m.). Tarptautinis medelynų tinklas, skirtas išankstiniam įspėjimui apie svetimkraščius medžių kenkėjus ir ligos sukėlėjus (visuotinis atšilimas) ( m.). Be to, Gamtos tyrimų centras įgyvendino projektą Biologinės įvairovės tyrimai ir prognozė globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis ( m.), kurį finansavo Švietimo ir mokslo ministerija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) dalyvauja projektuose, susijusiuose su technologine plėtra metais VGTU dalyvavo ES finansuotame projekte Gyvenimo kokybės Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 118

121 gerinimas ES vystant darnių CO 2 neutralių EKO-miestų plėtrą. Projektas apima tvaraus vystymosi principų taikymą miestuose ir geriausios praktikos taikymą plėtojant miesto zonas. VGTU kartu su partneriais iš 14 šalių taip pat dalyvauja ES finansuojamame projekte 3Ccar ( m.). Projekte spendžiamos judumo sistemų nuolat didėjančios sąveikos problemos, ypač elektromobiliuose (EV). 3Ccar bus demonstruojama puslaidininkių pagrindu veikiančios galios pavarų, akumuliatorių ir kuro elementų sistemos, užtikrinančios didesnį efektyvumą, ekonomiškumą ir patikimumą net sunkiomis aplinkos sąlygomis ir puikiai tinkančios masinei įkraunamų hibridinių ir elektra varomų automobilių rinkai. Nuo 2008 m. Vytauto Didžiojo universitete pradėti steigti mokslo ir tyrimų klasteriai. Vienas iš šių klasterių vykdo tyrimus, susijusius su antropogeninių aplinkos pokyčių ir klimato poveikiu gyviems organizmams. Šio klasterio mokslininkai tiria ir analizuoja kintančios aplinkos veiksnių aplinkos rūgštėjimo ir eutrofikacijos, didėjančios pažemio ozono koncentracijos, ultravioletinės spinduliuotės, geomagnetinių audrų, saulės žybsnių ir klimato kaitos sąlygojamų padarinių dažnėjančių sausrų, kaitros bei šalčio bangų, stiprėjančių vėjų poveikį ekosistemų augalijai ir gyvūnijai bei žmonių sveikatai. 7.3 Sistematiniai stebėjimai Pasaulinė klimato stebėjimo sistema Lietuvos veiklą, susijusią su pasauline klimato stebėjimo sistema (angl. Global Climate Observing System, GCOS), koordinuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (toliau LHMT) prie Aplinkos ministerijos. Ši tarnyba vykdo klimato stebėjimus, analizuoja klimato pokyčius, teikia informaciją ir aktyviai dalyvauja Rytų ir Centrinės Europos darbo grupių veikloje. Vilniaus meteorologinė stotis įtraukta į GCOS antžeminį tinklą ir prisideda prie antžeminių atmosferinių esminių su klimatu susijusių kintamųjų. Vykdomi dideli planavimo darbai, siekiant užtikrinti tinkamą atitiktį tarp Lietuvos ir tarptautinių poreikių ir surinktų duomenų. Be to, LHMT yra sudariusi dvišales sutartis su Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir kitomis institucijomis, leidžiančias gerinti abiejų šalių teikiamos informacijos kokybę ir operatyvumą. Lietuvos hidrometeorologiniai stebėjimai LHMT įkurta 1921 m. Jos tikslai yra meteorologiniai, hidrologiniai ir agrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės. Šiuo metu meteorologinių stebėjimų tinklas apima visą teritoriją. Jį sudaro 18 meteorologijos stočių, 3 oro navigacijos meteorologijos stotys, 9 automatinės meteorologijos stotys, 43 automatinės agrometeorologijos stotys, 3 žaibo detektoriai, sujungti su Europos žaibų aptikimo tinklų bendradarbiavimo organizacijos (angl. European Cooperation for Lightning Detection, EUCLID) tinklu, 2 Doppler orų radarai. Vandens matavimo tinklą sudaro 93 stotys. LHMT vykdo nuolatinius hidrometeorologinius stebėjimus valstybės teritorijoje, sudaro šių stebėjimų duomenų banką, vertina vandens išteklius ir klimatą, teikia orų prognozes, iš anksto perspėja apie pavojingas hidrometeorologines sąlygas, teikia hidrometeorologinę informaciją Lietuvos institucijoms ir organizacijoms, rengia ir leidžia metinius leidinius, metinius žinynus ir apžvalgas. LHMT dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir programose: - Bendradarbiauja su EUMETNET Europos nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų organizacija ir dalyvauja nuotolinio meteorologinio mokymo programoje EUMETCAL bei išankstinių perspėjimų programoje EMMA. Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 119

122 - Dalyvauja Didelio tikslumo skaitmeninio orų prognozių modelio ribotai teritorijai vystymo projekte HIRLAM (angl. High Resolution Limited Area Modelling) ir pritaiko skaitmeninių orų prognozių modelį Lietuvai, dalyvauja šio projekto susitikimuose ir kitose veiklose. Tarnyba bendradarbiauja vykdant Pasaulio meteorologijos organizacijos (toliau WMO, angl. World Meteorological Organization) Jungtinę potvynių valdymo programą Centrinei ir Rytų Europai, dalyvauja seminaruose ir rengia informaciją apie didžiausius potvynius Lietuvoje. Ji taip pat dalyvauja projekto Pasaulio miestų orai WMO informacinėje sistemoje WWIS (angl. World Weather Information Service) ir teikia kasdienę informaciją WWIS apie prognozuojamus orus per ateinančias 5 dienas 5 Lietuvos miestuose ir duomenis apie klimatą. - Dalyvauja WMO Pasaulio orų tyrimo programoje (keičiasi Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais) ir WMO Jungtinėje potvynių valdymo programoje CEE-WMO/GWP (bendradarbiauja įgyvendinant potvynių valdymo programą Centrinėje ir Rytų Europoje). - Dalyvauja Klimato informacijos ir prognozių programoje CLIPS (angl. Climate Information and Prediction Services) ir bendradarbiauja keičiantis informacija apie klimatą, plėtojant klimato prognozavimo sistemą ir vykdant klimato kaitos tyrimus. - Aktyviai dalyvauja programoje NAVTEX, kuri užtikrina saugų plaukiojimą jūromis ir vandenynais. Du kartus per parą sudaro ir perduoda prognozes ir perspėjimus apie numatomus pavojingus hidrometeorologinius reiškinius Pietryčių Baltijoje. Ši informacija perduodama laivams per NAVTEX sistemą, kuri yra sudėtinė Globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos dalis. - Bendradarbiauja su WMO Pasaulio ozono ir ultravioletinės saulės spinduliuotės duomenų centru (angl. World Ozone and Ultraviolet Radiation Data Centre, WOUDC). LHMT nuolat teikia ozono ir ultravioletinės saulės spinduliuotės matavimų duomenis, taip pat naudojasi WOUDC bendra duomenų baze. - Bendradarbiauja kuriant pasaulio upių nuotėkio duomenų bazę. Tarnyba teikia hidrologinius stebėjimų duomenis ir informaciją apie Lietuvos upes. Ji turi teisę naudotis Pasaulinio upių nuotėkio duomenų centro GRDC (angl. Global Runoff Data Centre) duomenų baze. - Dalyvauja tarptautiniame mokymo projekte (EUMeTrain), kurį finansuoja Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija EUMETSAT. Ji įsteigta palaikyti ir gerinti meteorologinių palydovų duomenų naudojimą. LHMT dalyvauja nuotolinio meteorologinio mokymo paskaitose ir paskaitų cikluose. - Dalyvauja NORDMET darbo grupėse (bendradarbiavimo susitarimas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų infrastruktūros srityje siekiama didesnio ekonominio efektyvumo, keičiantis ištekliais tokiose srityse, kaip stebėjimas, informacijos valdymas, produktų kūrimas, gamyba, mokymas ir švietimas). - Priklauso Šiaurės Europos meteorologinių radiolokatorių tinklui (angl. North Europe Radars, NORDRAD) kartu su Suomija, Norvegija, Švedija, Danija, Islandija, Estija ir Latvija. - Narystė WMO, EUMETSAT ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centre (angl. European Centre for Medium-Range Weather Forecasts, ECMWF), dvišalės ir daugiašalės sutartys su kitų šalių hidrometeorologijos tarnybomis ir tarptautinėmis organizacijomis, numatančios tarnybų Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 120

123 teikiamos informacijos kokybės ir operatyvumo gerinimą. Įgyvendindama tarptautinio bendradarbiavimo sutartis, LHMT keičiasi hidrometeorologinių stebėjimų duomenimis ir perspėjimais apie neigiamas hidrometeorologines sąlygas su kitomis šalimis, LHMT specialistai dalyvauja įgyvendinant tarptautines programas ir projektus. - Dalyvauja EUCLID ir bendradarbiauja keičiantis duomenimis apie žaibus Sistemingas kitų klimato parametrų stebėjimas Valstybinės aplinkos monitoringo metų programos (toliau Programa) paskirtis atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Įgyvendinus Programos uždavinius, bus lengviau surinkti tikslius duomenis ir kitą informaciją, o tai padės tinkamai vertinti gamtinės aplinkos būklę Lietuvoje, valdyti ir prognozuoti ją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, aprūpinti visų lygių aplinkos kokybės ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijas informacija apie aplinkos būklę, būtina sprendimams priimti. Be to, bus sudarytos sąlygos spręsti šias gamtinės aplinkos problemas: - aplinkos oro užterštumo, klimato kaitos padarinių grėsmės žmonių sveikatai ir ekosistemoms; - neigiamos radionuklidų artimosios ir tolimosios pernašos įtakos radiologinei aplinkos kokybei; - neigiamo antropogeninės veiklos poveikio požeminio vandens telkinių, išskirtinės ekonominės zonos, teritorinės jūros, priekrantės ir tarpinių vandenų, upių, ežerų ir tvenkinių būklei; - dirvožemio kokybės prastėjimo dėl natūralių ar ūkinės veiklos skatinamų natūralių procesų, didėjančios dirvožemio antropogeninės fizinės ir cheminės taršos; - nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai, plitimo; - vertingiausių ir ekologiškai jautrių kraštovaizdžio kompleksų (gamtiniame karkase, saugomose teritorijose) nykimo (įskaitant jūros krantų ardą), estetinės jų vertės mažėjimo dėl ūkinės veiklos ir rekreacinės apkrovos; - dėl klimato kaitos intensyvėjančių karstinių procesų, blogėjančių teritorijos naudojimo sąlygų Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Lietuvių vykdoma kelių rūšių stebėsena oro, vandens, gyvosios gamtos, ekosistemų, kraštovaizdžio ir radiologinė. Yra nustatyti aplinkos apsaugos tikslai ir uždaviniai ir jų įgyvendinimui turės būti vykdomi valstybiniai gamtinės aplinkos stebėjimai nacionaliniu lygmeniu. Todėl šioje Programoje yra numatytos priemonės, atsakingos institucijos, finansavimo planas, finansavimo poreikis ir paskirstymas iki 2017 m. Šiuo metu Programa keičiama ir bus pratęsta metų laikotarpiui. Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 121

124 LITERATŪROS ŠALTINIAI VšĮ Investuok Lietuvoje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Aleksandro Stulginskio universitetas Aplinkos apsaugos agentūra Pasaulinė klimato stebėjimo sistema Kauno technologijos universitetas Klaipėdos universitetas Lietuvos energetikos institutas Lietuvos geologijos tarnyba Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Lietuvos inovacijų plėtros programa Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Ūkio ministerija Švietimo ir mokslo ministerija Gamtos tyrimų centras Lietuvos mokslo taryba Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas Vilniaus Universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Moksliniai tyrimai ir sisteminiai stebėjimai 122

125 Nuotrauka: Marius Karotkis, ŠVIETIMAS, MOKYMAS IR VISUOMENĖS SUINTERESUOTUMO DIDINIMAS 123

126 8 ŠVIETIMAS, MOKYMAS IR VISUOMENĖS INTERESUOTUMO DIDINIMAS Lietuva investuoja lėšas į žmonių informuotumo apie klimato kaitos keliamus iššūkius didinimą, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Šiame skyriuje pateikiama informacija apie visuomenės suinteresuotumo didinimą klimato kaitos klausimais, švietimą ir mokymą, susijusį su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. nutarimu Nr. XI-2375 patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. Strategijos paskirtis formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Strategiją sudaro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos dalys. Strategija bus atnaujinta 2019 m. Sąmoningumo ugdymas ir suinteresuotumo didinimas yra svarbūs siekiant didesnio supratimo apie klimato kaitą, prisitaikymo prie klimato kaitos, siekiant skatinti visuomenę pasirinkti darnų gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius mažinančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetimą. Visuomenės supratimas yra svarbus siekiant didinti paramą, skatinti savarankišką veiklą, dalyvavimą įvairiose akcijose. Pastebima, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje dalyvauja socialinėse akcijose: Darom, Europos judumo savaitės renginiuose. Informacija apie klimato kaitą pateikiama ir TV laidose, radijo laidose, laikraščių ir žurnalų puslapiuose. Visuomenės informavimo ir švietimo veikla labai svarbi formuojant klimato kaitos politiką. 8.1 Švietimas Švietimo ir mokslo ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, ją įgyvendina švietimo ir mokslo ministrui pavestose valdymo srityse. Lietuvos švietimo sistema sudaryta iš formalaus ir neformalaus ugdymo, mokymo ir studijų įstaigų bei organizacijų tinklo, administruojamo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių Švietimo skyrių. Mokyklose įgyvendinamos darnaus vystymosi idėjos, klimato kaitos ugdymas pradinėse ir vidurinėse mokyklose taip pat įmanomas per visuomenės informavimo kampanijas ir skirtingų organizacijų rengtus projektus m. Lietuvos mokyklose surengta 150 neformalių gamtos pažinimo pamokų, finansuojamų iš ES paramos lėšų. Gamtos pažinimo pamokos tai ne 45 minučių įprastos mokyklinės pamokos vienai klasei, o pustrečios valandos renginiai panaudojant specialiai šiam tikslui kuriamas modernias mokymo priemones. Projekto vertė 388,5 tūkst. Eur. Didžiąją dalį šios sumos sudaro lėšos minėtosioms mokymo priemonėms sukurti. Įvairūs klimato kaitos aspektai sėkmingai integruoti ir studijų programose, kurias siūlo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijų universitetas, Mykolo Riomerio universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai planuoja sukurti vienintelį Europos regione Klimato kaitos centrą, kuriame turėtų susiburti šios srities mokslininkai, Lietuvos valdžios, tyrimų ir konsultavimo įstaigos. Klimato kaitos poveikio švelninimo demonstracinio centro idėja panaudojant ASU sukauptą patirtį ir mokslines žinias, praktiškai pademonstruoti įvairioms tikslinėms grupėms, kaip dėl žmogaus veiklos susidaro šiltnamio efektą sukeliančių dujos ir išryškinti priemones klimato kaitai švelninti. Švietimas, mokymas ir visuomenės suinteresuotumo didinimas 124

127 Paveikslas 8-1. Klimato kaitos centras 8.2 Visuomenės įsitraukimas ir sąmoningumo ugdymas Visuomenės susidomėjimas klimato kaitos aktualijomis auga. Informacija apie renginius pateikiama ir socialiniuose tinkluose: Facebook, Youtube. Renginius susijusius su klimato kaita organizuoja švietimo įstaigos, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyrius, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Piliečiai vis aktyviau įsitraukia į socialines akcijas: Darom, Žemės diena, Žemės valanda, Diena be automobilio ir kt. Aplinkos ministerija parengė vaizdo įrašus apie oro taršos mažinimą, atliekų rūšiavimą, energetinį efektyvumą ir išteklių taupymą. Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyrius formuoja politiką visuomenės informavimo apie aplinką srityje, organizuoja informacijos apie aplinką ir Aplinkos ministerijos veiklą sklaidą bei įgyvendina visuomenės informavimo apie aplinką projektus m. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus specialistai, kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistais aktyviai dalyvavo daugiau nei 60 radijo ir TV laidų, susijusių su visuomenės suinteresuotumo didinimu klimato kaitos klausimais. Klimato kaitos politikos skyriaus specialistai, kasmet aktyviai dalyvauja ir skaito pranešimus daugiau nei 15 konferencijų, seminarų. Lietuva bendradarbiaudama su Norvegija įgyvendino Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektą m. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyrius organizavo 3 konferencijas: Klimato kaitos politika Lietuvoje, Žemės ir miško naudmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaita ir inovatyvios technologijos žemės ūkio sektoriuje ir baigiamąjį projekto viešinimo įrenginį m. Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai pristatė ES aplinkos ir klimato politikos programą LIFE bei dvišalių vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo galimybes, naudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas m. lapkričio 7d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC), Akademijos miestelyje įvyko seminaras LIFE programos galimybės ir įgyvendinimas praktiškai, kuriame buvo pristatoma Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programa LIFE, jos finansavimo galimybės. Susirinkę dalyviai domėjosi LIFE programos bendrojo finansavimo galimybėmis, LIFE projektų temomis. Švietimas, mokymas ir visuomenės suinteresuotumo didinimas 125