LIЕTUVОS SVЕIKATОS MОKSLŲ UNIVЕRSITЕTAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA. VI kurso studentė Jolita Jankauskaitė

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIЕTUVОS SVЕIKATОS MОKSLŲ UNIVЕRSITЕTAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA. VI kurso studentė Jolita Jankauskaitė"

Transkriptas

1 LIЕTUVОS SVЕIKATОS MОKSLŲ UNIVЕRSITЕTAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA VI kurso studentė Jolita Jankauskaitė ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIO Į GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMĄ ĮVERTINIMAS Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovė: prof. dr. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė KAUNAS, 2018

2 TURINYS 1. SANTRAUKA SUMMARY INTERESŲ KONFLIKTAS ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS SANTRUMPOS ĮVADAS DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI LITERATŪROS APŽVALGA Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir jos organizavimas Lietuvoje Gydytojų požiūris į prevencines programas TYRIMO METODIKA IR METODAI REZULTATAI Respondentų socialinė demografinė charakteristika Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymo efektyvumą Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos organizacinius ypatumus Šeimos gydytojų nuomonė apie moterų dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje Asmeninė šeimos gydytojų patirtis vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Informacijos apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką sklaida Šeimos gydytojų dėmesys, skiriamas pacienčių švietimui Šeimos gydytojų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje Jaunosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą palyginimas Viešajame ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą palyginimas REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

3 14. LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI

4 1. SANTRAUKA Jolita Jankauskaitė ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIO Į GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMĄ ĮVERTINIMAS Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Kauno mieste. Darbo uždaviniai: įvertinti šeimos gydytojų nuomonę ir asmeninę patirtį apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą; palyginti jaunosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos bei viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Tyrimo metodika. Momentinės anketinės apklausos metu 2017 m. birželio rugsėjo mėnesiais apklausti 185 Kauno miesto viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai (atsako dažnis 84 proc.). Rezultatų palyginimui tiriamieji buvo suskirstyti pagal amžių (jaunesnioji (iki 45 metų) ir vyresnioji (46 metai ir daugiau) karta) ir pagrindinę darbovietę (viešoji privati įstaiga). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel ir SPSS 23.0 programų paketus. Kokybinių dydžių analizei taikytas χ 2 kriterijus, poriniai palyginimai atlikti taikant z kriterijų. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,005. Rezultatai. 41,6 proc. šeimos gydytojų mano, jog gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose. Bendruomenės slaugytojas/a yra laikomas tinkamiausiu asmeniu, informuoti moteris apie vykstančią prevencinę programą (87 proc.), o tai dažniausiai atliekama konsultacijos metu (94,6 proc.). Šeimos gydytojai savo aktyvumą dalyvaujant prevencinėje programoje vertina 7 balais iš 10. Statistiškai reikšmingai daugiau jaunesniosios kartos atstovų mano, jog programos efektyvumą daugiausiai lemia moterų pasyvumas ir nenoras tirtis (p=0,002). Išvados. Šeimos gydytojai turi teigiamą požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Apklaustieji sutinka, jog prevencinė programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose, o tai lemia moterų pasyvumas bei nenoras tirtis ir per maži įkainiai už suteiktas paslaugas. Šeimos gydytojai dalyvauja prevencinėje programoje, nes tai įtraukta į jų funkcijas. Vyresnioji gydytojų karta mano, kad programą turėtų vykdyti akušeriai ginekologai. Jaunesnioji šeimos gydytojų karta ir dirbantieji privačiose įstaigose mano, jog moterų pasyvumą ir nenorą tirtis lemia procedūros baimė, informacijos stoka ir žema socialinė padėtis. Reikšminiai žodžiai: gimdos kaklelio vėžys, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, šeimos gydytojas, pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga 4

5 2. SUMMARY Jolita Jankauskaite ASSESSMENT OF THE ATTITUDE OF FAMILY DOCTORS TO CERVICAL CANCER PREVENTION PROGRAMME Purpose of work. To assess and compare the attitude of family doctors to cervical cancer prevention programme in the city of Kaunas. Tasks of the work: to evaluate our opinion and personal experiences of family doctors about the cervical cancer prevention programme; to compare the attitude of the younger and elder generations of family doctors and family doctors from public and private primary health care institutions to the cervical cancer prevention programme; Methodology of research. A total of 185 family doctors from public and private primary health care institutions in the city of Kaunas were interviewed during the instantaneous questionnaire survey in June to September 2017 (response frequency 84 per cent). For comparison of results, the surveyed individuals were derided by age (younger (under 45 years of age) and older (46 years old and over) generations) and the main workplace (public private institution). The statistical data analysis was performed using MS Excel and SPSS 23.0 software packages. The χ2 criterion was used for the analysis of qualitative dimensions, the pair comparisons were performed using the z criterion. The difference was considered statistically significant when p < Results per cent of family doctors believe that the cervical cancer prevention programme is effectively implemented only in the major regions of Lithuania. A community nurse/a is considered to be the most appropriate person to inform women about the ongoing preventive programme (87 per cent), and this done most often during the consultation (94.6 per cent). Family doctors score their participation in the prevention programme at 7 out of 10. Statistically significantly more representatives of the younger generation believe that the effectiveness of the programme is mainly determined by the passivity and reluctance of women to go for examinations (p = 0.002). Conclusions. Family doctors have a positive attitude to cervical cancer prevention programme. The respondents agree that the preventive programme is effective only in the major regions of Lithuania, which is determined by the passivity and reluctance of women for examination, and excessively low service rates. Family doctors are involved in the prevention programme as this is included in their functions. The older generation of doctors believes that the programme should be performed by midwives gynecologists. The younger generation of family doctors and those working in private institutions believe that the passivity and reluctance of women for examinations is determined by the fear of the procedure, the lack of information and the low social status. 5

6 Key words: cervical cancer, cervical cancer prevention programme, family physician, primary personal health care institution. 6

7 3. INTERESŲ KONFLIKTAS Autoriui interesų konflikto nebuvo. 4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS LSMU Bioetikos centras (Kodas , A. Mickevičiaus g. 9, LT Kaunas, tel.: (8 37) , el.p.: Leidimo Nr.: BEC-MF-457 Bioetikos centro vadovas doc. dr. Eimantas Peičius

8 5. SANTRUMPOS ASCUS (angl. atypical sqamous epithelium of uncertain significance) atipinės plokščiojo epitelio nenustatytos reikšmės ląstelės ES Europos sąjunga GKV gimdos kaklelio vėžys GKVPP gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa OCT onkocitologinis tepinėlis p reikšmingumo lygmuo PASPĮ pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga PSDF privalomasis sveikatos draudimo fondas PSO pasaulio sveikatos organizacija SAM sveikatos apsaugos ministerija TLK teritorinė ligonių kasa UAB uždaroji akcinė bendrovė VLK valstybinė ligonių kasa VšĮ viešoji įstaiga ŽPV žmogaus papilomos virusas χ 2 chi kvadrato kriterijus 8

9 6. ĮVADAS Gimdos kaklelio vėžys (GKV) tai gimdos kaklelio piktybinis navikas, dažniausiai išskirtinai paliečiantis jaunas moteris. Kai šiuo laikotarpiu jos įsitraukusios į karjerą ar šeimos rūpinimąsi, grėsmingi ligos simptomai tampa nepastebimi ir nejaučiami [1]. Paradoksas, tačiau GKV yra vienas geriausiai suprantamų ir profilaktinėmis priemonėmis kontroliuojamų žmogaus piktybinių navikų [1, 2], tačiau mirštamumas nuo jo pasaulyje užima ketvirtąją, Lietuvoje penktąją vietą tarp moterų onkologinių susirgimų, o ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse sergamumo ir mirtingumo atvejų dažnis dar didesnis [3]. Lietuva ilgą laiką pirmavusi tarp Europos šalių pagal sergamumą ir mirtingumą nuo GKV, 2004 metais prisijungė prie kitų Europos šalių ir pradėjo vykdyti Nacionalinę gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programą, finansuojamą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų [4]. Per 14 programos gyvavimo metų, valstybės skiriamos lėšos ir moterų aktyvumas dalyvaujant programoje didėja [5, 6], stebima teigiama programos įtaka naujų ligos atvejų ir mirtingumo mažėjimui [7]. Šeimos gydytojai, būdami pagrindiniais programos vykdytojais, atlieka ypatingai svarbų vaidmenį informuodami moteris apie GKV bei galimybę profilaktiškai pasitikrinti ir užkirsti kelią ligai jos atsiradimo pradžioje. Labai svarbu, kad šeimos gydytojai prisiimtų atsakomybę ir remdamiesi mokslo pagrįstais įrodymais moteris ne tik informuotų, bet ir motyvuotų aktyviai dalyvauti prevencinėje programoje. Gydytojo motyvavimas dažniausiai tampa paskutiniu lemiamu veiksniu dvejojančioms moterims apsisprendžiant dėl dalyvavimo patikros programoje [8]. Svarbu, kad šeimos gydytojas turėtų teigiamą požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą (GKVPP) ir jos vykdymą, o tai skatintų moteris atsakingai rūpintis savo sveikata ir dalyvauti vykdomoje prevencinėje programoje [8]. Todėl svarbu išsiaiškinti, koks šeimos gydytojų požiūris į GKVPP vyrauja pastaruoju metu. Tyrimo tikslas įvertinti ir palyginti šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Kauno mieste. 9

10 7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Kauno mieste. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojų nuomonę apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. 2. Įvertinti šeimos gydytojų asmeninę patirtį dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. 3. Palyginti jaunesniosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. 4. Palyginti šeimos gydytojų, dirbančių Kauno miesto viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigose, požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. 10

11 Atvejai/ moterų 8. LITERATŪROS APŽVALGA 8.1 Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija Gimdos kaklelio vėžys (GKV) pasaulyje užima ketvirtąją vietą tarp dažniausių moterų onkologinių susirgimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2012 m. užregistruota naujų atvejų ir mirčių pasaulyje dėl šios ligos. Daugiausiai naujų ligos atvejų bei mirčių nuo GKV registruojama ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse rytų ir vidurio Afrikoje, Malaizijoje, o mažiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Australija, Naujoji Zelandija, vakarų Azijos ir vakarų Europos regionai [3]. Lietuvoje sergamumas GKV užima devintąją vietą tarp visų onkologinių ir penktąją vietą tarp moterų onkologinių susirgimų 2012 m. registruoti 26,74 nauji atvejai 100 tūkst. moterų ir 12,9 mirtys 100 tūkst. moterų. Verta paminėti, jog gimdos kaklelio carcinoma in situ atvejų buvo rasta beveik dvigubai daugiau (50 naujų atvejų 100 tūkst. moterų) nei pačios ligos atvejų, ką neabejotinai lėmė intensyvus prevencinės programos vykdymas [7]. Iki atrankinės programos vykdymo pradžios, carcinoma in situ atvejų būdavo nustatoma iki 25 proc., tuo tarpu įsibėgėjus programai šis skaičius pralenkė diagnozuojamų atvejų skaičių ir 2012 metais jį viršijo dvigubai [9]. Žvelgiant į m. sergamumo ir mirtingumo nuo GKV statistiką Lietuvoje, šie rodikliai išliko stabiliai aukšti, tačiau stebima mažėjimo tendencija (1 pav.) [10, 11] ,18 25,49 25,35 31,6 28,13 30,87 28,08 30,05 26,86 30,33 27,68 26, ,81 12,67 10,69 11,75 9,87 10,69 9,3 10,64 9,32 11,09 10,12 8, Metai Sergamumas Mirtingumas 1 pav. Sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio dinamika Lietuvoje metais [10, 11]. 11

12 Šalys Apžvelgiant Lietuvos padėtį Europos kontekste, Lietuva pasižymi didžiausiais sergamumo rodikliais kartu su Bulgarija, Rumunija ir Serbija bei vienais didžiausių mirtingumo rodiklių kartu su Rumunija. Pastarosios šalies mirtingumo rodikliai nuo GKV didžiausi eilę metų visoje Europoje, o Lietuvos mirtingumo rodikliai tendencingai mažėja. Mažiausias mirtingumas nuo GKV Albanijoje ir Italijoje, o sergamumas Turkijoje (2 pav.) [11]. Estija Lietuva Serbija Rumunija Bulgarija 3,5 7,53 8,96 9,28 7,81 12,02 29,2 26,74 27,43 26, Mirtingumas/ mot. Mirtingumas Sergamumas 2 pav. Šalys, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio didžiausias Europoje 2012 metais [11]. 8.2 Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir jos organizavimas Lietuvoje PSO nacionalinėje Vėžio kontrolės programų politikos ir strategijos gairėse sakoma, kad kiekviena šalis vėžio prevencijos ir kontrolės programas turi vykdyti pagal šalies turimus išteklius. Šiuo atžvilgiu visos šalys yra suskirstytos į tris grupes: aukštas, vidutines ir žemas pajamas turinčias, o Lietuva priskiriama prie vidutinius resursus turinčių šalių. Tokiose šalyse pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis onkologiniai susirgimai, tačiau vėžio prevencija, ankstyva diagnostika, gydymas ir paliatyvi pagalba ribota. Prioritetine sritimi laikomas gydymo metodikų stiprinimas, pakankamai neįvertinant pirminės prevencijos bei ankstyvos diagnostikos svarbos sergamumo bei mirtingumo mažinimui [12]. Gimdos kaklelio vėžys yra efektyviausiai kontroliuojamas prevencinėmis programomis iš visų onkologinių susirgimų [1]. Jau 2003 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungos (ES) Taryba publikavo rekomendacijas ES narėms dėl atrankinių vėžio patikrų programų [13]. Lietuvai išliekant šalimi, 12

13 pasižyminčia aukščiausiais sergamumo ir mirtingumo rodikliais nuo GKV bei siekiant įgyvendinti Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės m. programą, nuo 2004 m. liepos 1 d. pradėta vykdyti nacionalinė gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Ši programa yra tęstinė ir ja siekiama sumažinti Lietuvos moterų sergamumą, ligotumą ir mirtingumą nuo GKV, išsiaiškinant moteris, kurios serga ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis ar ankstyva GKV forma ir siunčiant jas specialisto konsultacijai bei gydymui [4, 14]. Moksliškai įrodyta, jog iki 25 metų ir vyresnės nei 60 metų amžiaus moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai, o didžiausia rizika apima metų amžiaus moteris, kurios 1 kartą per 3 metus nemokamai gali pasitikrinti dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų [14, 15]. Kuo ankščiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir gydymas būtų pradėtas ankščiau. Pažymėtina, kad pasitikrinti atvyksta nepakankamai moterų, kurioms ši programa yra skirta, todėl panaudojamos ne visos programai skirtos PSDF biudžeto lėšos [15]. Programos vykdymą organizuoja pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ). Pirmiausiai, moterys informuojamos apie galimybę pasinaudoti gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos programa joms įteikiamas/išsiunčiamas įsakymu patvirtintos formos informacinis pranešimas, o informavimo faktas registruojamas asmens sveikatos istorijoje (forma 025/a). Ši paslauga teikiama 1 kartą per metus nemokamai, kol moteris atvyks pasitikrinti. Kadangi apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro du trečdalius visų apsilankymų pas gydytojus, dauguma moterų taip pat yra kviečiamos dalyvauti programoje žodžiu vizito metu [16]. Moteriai, atvykus į PASPĮ, suteikiama gimdos kaklelio onkocitologinio tepinėlio (OCT) paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga, kurią teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys akušeris ginekologas kartą per 3 metus nemokamai. OCT tiriami patologijos skyriuose, atitinkančiuose nustatytus reikalavimus. Tepinėliai dažomi Papanicolaou metodu ir vertinami vadovaujantis Bethesdos 2001 metų sistema. Jeigu OCT tyrimas neinformatyvus ar nustatyta atipinių plokščiojo epitelio nenustatytos reikšmės ląstelių (angl. ASCUS), tyrimas turi būti kartojamas. Jei OCT rezultatas patologinis, pacientė siunčiama specializuotai ginekologinei pagalbai diagnozė tikslinama atliekant gimdos kaklelio biopsiją ir paimtos tiriamosios medžiagos histologinį tyrimą, paskiriamas reikalingas gydymas. Teritorinė ligonių kasa (TLK) už suteiktas paslaugas PASPĮ moka bazinėmis kainomis [14]. 13

14 8.3 Gydytojų požiūris į prevencines programas Sveikatos priežiūra dėl onkologinių ligų pradedama pirminę sveikatos priežiūrą vykdančiose įstaigose poliklinikose, šeimos gydytojų kabinetuose ir kt. Šeimos gydytojas, pagal savo kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 14:2005 Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, rekomenduoja profilaktines priemones, organizuoja ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką per vykdomas atrankinės patikros programas, įtaria ikinavikines ir onkologines ligas [15]. Šeimos gydytojas, būdamas pagrindiniu atrankinių patikros programų vykdytoju, atlieka svarbiausią darbą informuoja moteris apie vykstančią patikros programą ir kviečia jas pasitikrinti. Tinkamai vykdoma programa ne tik leidžia anksti diagnozuoti onkologinį susirgimą, bet ir efektyviai jį gydyti, taip sumažinant mirtingumą nuo šios ligos. Siekiant šių tikslų, rekomenduojamas programos dalyvių skaičius turi viršyti 80 proc. populiacijos, kuriai ši programa skirta [17]. Deja, Lietuvoje šis rodiklis ne tik nepasiektas, bet ir svyruoja tarp skirtingų miestų ir jų gydymo įstaigų. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2016 m. daugiausiai OCT paimta Birštono (81 proc.), Prienų r. (75,8 proc.), Kalvarijos r. (67,36 proc.) savivaldybėse, o mažiausiai - Kauno r. (47,5 proc.), Raseinių r. (46,1 proc.) ir Šakių r. (47,4 proc.) savivaldybėse [18]. Negalima įvardinti vieno veiksnio, kuris būtų atsakingas už netolygų programos vykdymo efektyvumo pasiskirstymą, tačiau atsakomybę turėtų prisiimti abi pusės tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek programoje turinčios dalyvauti moterys. Glaudus bendradarbiavimas tarp abiejų pusių yra ypač svarbus efektyviam programos vykdymui, o gydytojas dažniausiai tampa pagrindiniu ir lemiančiu motyvu, pacientui renkantis prevencines programas [19, 20]. Labai svarbu, jog šeimos gydytojas teigiamai nuteiktų ir motyvuotų moteris dalyvauti prevencinėse programose tai leistų pasiekti dar didesnius programos vykdymo mastus [21]. Literatūros duomenimis, prevencines programas vykdančių gydytojų požiūris, žinių lygis, motyvai bei kliūtys su kuriomis jie susiduria dalyvaudami prevencinių programų vykdyme, turi didelę įtaką jų elgsenai ir pačios programos įgyvendinimui. Pastebėta, jog gydytojai, kurie turi teigiamą nuomonę ir patirtį susijusią su programos vykdymu, konsultacijos metu dažniau informuoja ir kviečia pacientus dalyvauti prevencinėse programose, lyginant su tais, kurie mano priešingai. Taip pat pastebėta, jog turimų žinių lygis atsispindi gydytojų požiūryje kuo žinios gilesnės, tuo nuomonė apie programą geresnė [8]. 14

15 Lietuvoje atlikta tik keletas tyrimų, siekiančių įvertinti šeimos gydytojų požiūrį į prevencines programas, įskaitant ir GKV prevencinę programą. Dauguma atliekamų tyrimų yra nukreipti į pacientus jų žinias, požiūrį, informuotumą ir motyvus dalyvauti ar nedalyvauti prevencinėse programose m. Š. Mačinsko ir kt. autorių atlikto tyrimo metu, Kauno miesto ir rajono šeimos gydytojai teigė, jog gyventojai yra nepakankamai informuoti apie profilaktikos programų vykdymą. Taip pat visi apklaustieji sutiko su nuomone, jog atlygis už profilaktikos programų vykdymą ir skatinamųjų paslaugų teikimą yra neadekvatus, per mažas ir nereguliarus [22] m. A. Eigirdaitės ir kt. autorių tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti būtent gydytojų požiūrį į prevencines programas. Gauti rezultatai džiuginantys gydytojai išreiškė teigiamą požiūrį į prevencines programas ir daugelis jų nurodė, jog jos būtinos (94,9 proc.), o motyvaciją vykdyti GKVPP skatina įsitikinimas, jog tai naudinga pacientams (60,5 proc.) ir tai yra profesinė pareiga (37,7 proc.). Gydytojai nurodė ir pagrindinius organizacinius trūkumus laiko stoką bei nepakankamą finansinį skatinimą, o pacientus įvardijo kaip gerai informuotus apie prevencines programas, tačiau nemotyvuotus dalyvauti jose dėl geros savijautos ir laiko stokos [8]. Užsienio tyrėjai taip pat apgailestauja, jog per mažai dėmesio yra skiriama GKV prevencinės programos vykdytojams juk nuo jų priklauso programos sėkmė, o suvokimas apie programą ir veiksnius, įtakojančius jos vykdymą gali padėti ją tobulinti [23] m. J. Townsend ir bendraautorių Maršalo salose (JAV) atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog visi GKVPP vykdytojai gimdos kaklelio vėžio prevenciją laiko prioritetine sritimi savo klinikinėje praktikoje (90,3 proc.), o OCT tyrimas yra tinkamiausias metodas moterų patikrai atlikti (90,3 proc.). Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, jog per didelės prevencinės programos kainos yra kliūtis tiek moterims, tiek gydytojams reguliariai atlikti prevencinę GKV patikrą [24] m. Kenijoje atlikto šeimos gydytojų nuomonės tyrimo duomenimis, didžiausios kliūtys sėkmingam GKV prevencinės programos vykdymui yra susijusios su kvalifikuoto personalo stoka, tinkamų patalpų ir priemonių trūkumu, o žvelgiant į moteris iš gydytojo pusės žinių trūkumas, ilgas laukimo laikas, diskomfortas OCT imant vyrui, skausmo baimė procedūros metu tai priežastys, labiausiai įtakojančios moterų apsisprendimą atsisakyti tyrimo [25]. Programos vykdytojai visame pasaulyje susiduria su dideliais paslaugų teikimo iššūkiais, o dauguma atliktų tyrimų tik patvirtina faktą, jog daugiau žinių reikia tiek personalui, tiek pacientėms, o jų trūkumas yra pagrindinė kliūtis sėkmingam programos vykdymui [25, 26]. Užsienyje atliekami tyrimai dažniausiai apibendrina konkrečių regionų kultūrines ir religines problemas, kurios įtakoja GKV prevencinės programos vykdymą atitinkamoje šalyje. Pavyzdžiui, 15

16 Meksikoje atlikto tyrimo metu gydytojai pasisakė, jog jie susiduria su moterų pykčiu, sumišimu, nerimu ir partnerių konfliktais, pranešant žinią, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Neigiamos moterų emocijos ne tik netrukdo, bet ir dar labiau motyvuoja gydytojus skleisti informaciją apie ŽPV, GKV ir jo prevencijai skirtą OCT tyrimą [27]. Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų, kurie nagrinėja pacientų žinias ir požiūrį į prevencines programas. Tyrimų, kurie aiškintųsi šeimos gydytojų, kaip pagrindinių prevencines programas vykdančių asmenų, požiūrį ir žinias apie prevencines programas, o ypač apie GKV prevencinę programą, labai trūksta. 16

17 9. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Tyrimo objektas Kauno miesto viešosiose ir privačiose PASPĮ dirbančių šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Tyrimo organizavimas tyrimas atliktas 2017 m. birželio rugsėjo mėnesiais, gavus LSMU Bioetikos centro (priedas Nr. 1) ir PASPĮ vadovų leidimus. Momentinė anketinė apklausa buvo išdalinta visiems įstaigoje dirbantiems šeimos gydytojams. Apklausą gydytojai užpildė jiems patogiu metu. Dalis apklausų buvo išdalinta mokslinių praktinių konferencijų metu, įsitikinus, kad respondentas šiame tyrime dar nedalyvavo. Tiriamųjų atranka dalyvauti tyrime pakviestos visos Kauno miesto viešosios ir didžioji dalis privačių PASPĮ. Vadovų leidimai atlikti tyrimą gauti iš vienuolikos įstaigų penkių viešųjų (VšĮ LSMU Šeimos medicinos klinika, VšĮ Kauno Dainavos poliklinika, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika, VšĮ Kauno Šančių poliklinika, VšĮ Kauno centro poliklinika) ir šešių privačių (UAB Bendrosios medicinos praktika, UAB Vita Longa, UAB Saulės šeimos medicinos centras, UAB InMedica, UAB Aušros medicinos centras, UAB Fama Bona ) PASPĮ. Remiantis Lietuvos sveikatos rodiklių informacijos sistema, Kauno mieste praktikuoja 345 šeimos gydytojai [10]. Tyrimo metu buvo išdalinta 220 anketų, kurias užpildė ir grąžino 185 šeimos gydytojai (atsako dažnis 84 proc.). Tyrimo metu apklausta 53,6 proc. populiacijos, kuri esant 95 proc. pasikliautinąjam lygmeniui sudaro reprezentatyvią imtį. Visi respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes jaunesniąją ir vyresniąją kartas. Jaunesniajai kartai buvo priskirti šeimos gydytojai iki 45 metų amžiaus imtinai, o vyresniajai nuo 46 metų ir vyresni. Jaunesnioji karta turėjo iki 20 metų, o vyresnioji daugiau nei 20 metų klinikinio darbo patirtį. Tyrimo instrumentas tyrimo metu šeimos gydytojams buvo išdalintos anoniminės anketos, sudarytos darbo autorės (priedas Nr. 2). Anketą sudaro 27 uždaro tipo klausimai, kai kuriuose klausimuose atsakymų variantus buvo galima papildyti įrašant savo variantą. Į kiekvieną klausimą reikėjo atsakyti pasirenkant labiausiai respondento nuomonę atitinkantį vieną atsakymą (nebent buvo nurodyta kelių atsakymo variantų pasirinkimo galimybė). Anketos pradžioje ( 1 4 klausimai ) pateikti bendrieji klausimai respondentų buvo klausiama lyties, amžiaus, įstaigos, kurioje jie dirba, tipo bei preliminaraus prie gydytojo prisirašiusių pacientų skaičiaus. Antroji klausimų grupė ( 6, 9 10, ) skirta įvertinti gydytojo asmeninę patirtį vykdant GKVPP moterų informuotumą, gydytojo informavimą, motyvavimą ir motyvaciją vykdyti programą. 17

18 Trečiąja klausimų grupe ( 5, 7, 8, 11, 19 22, 24, 27 ) siekta išsiaiškinti asmeninę gydytojo nuomonę apie GKVPP. Ketvirtoji klausimų grupė ( 23, 25, 26 ) skirta įvertinti gydytojų žinias ir domėjimąsi GKV. Statistinė duomenų analizė. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant MS Excel skaičiuoklę ir SPSS 23.0 programą. Kokybinių dydžių skirstinių palyginimui taikytas χ 2 požymių nepriklausomumo (homogeniškumo) kriterijus. Poriniai palyginimai atlikti taikant z kriterijų. Analizės rezultatai aprašomi pateikiant reikšmių dažnius, santykinius dažnius (proc.) ir jų 95 proc. pasikliautinuosius intervalus. Stebėti skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį reikšmingumo lygmenį α=0,05. 18

19 10. REZULTATAI 10.1 Respondentų socialinė demografinė charakteristika Atliktame tyrime dalyvavo 185 Kauno mieste praktikuojantys šeimos gydytojai, iš kurių 171 moteris ir 14 vyrų (atitinkamai 92,4 proc. ir 7,6 proc.). Daugiau nei trečdalis tiriamųjų priklauso m. amžiaus grupei (30,8 proc.), ketvirtadalis m. grupei (21,1 proc.), penktadalis m. grupei (24,9 proc.). Likusiose amžiaus grupėse (25-35 m. ir vyresni nei 65 m.) respondentai pasiskirstė atitinkamai 15,7 proc. ir 7,6 proc. (3 pav.). 21,1 % 7,6 % 30,8 % 15,7 % 24,9 % m m m m. 65 m. ir daugiau 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse. Daugiau nei pusė tiriamųjų dirba viešojoje PASP įstaigoje (54,1 proc.), o likę 45,9 proc. privačiajame sektoriuje. Preliminarus šeimos gydytojų pacientų skaičius daugiau nei 1000 pacientų turi 67,6 proc., nuo 500 iki 1000 pacientų turi 23,8 proc. ir iki 500 pacientų 8,6 proc. respondentų Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Norint išsiaiškinti šeimos gydytojų nuomonę apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, respondentams buvo pateikti trijų grupių klausimai apie programos vykdymo efektyvumą, organizacinius ypatumus ir moterų dalyvavimą prevencinėje programoje. Siekiant įvertinti gydytojų nuomonę apie GKVPP vykdymo efektyvumą, anketoje buvo klausiama respondentų nuomonės apie programos vykdymą jų pagrindinėje darbovietėje ir visoje šalyje 19

20 bei priežasčių, kurios, jų manymu, labiausiai įtakoja programos vykdymo mastą. Organizacinių ypatumų išsiaiškinimui pateikti klausimai ar šeimos gydytojas yra tinkamas specialistas programos vykdymui, koks asmuo turėtų informuoti moteris apie vykstančią programą, ar skiriama pakankamai dėmesio GKV prevencijai ir diagnostikai. Gydytojų nuomonei apie moterų dalyvavimą programoje įvertinti buvo klausiama, kodėl dalis moterų vis dėlto atsisako dalyvauti programoje, ar pacientės turi pakankamai informacijos apie GKVPP, ar sutinka su teiginiu, jog tik reguliarus moterų dalyvavimas programoje lemia GKV atvejų mažėjimą ir išvengimą Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymo efektyvumą Analizuojant šeimos gydytojų nuomonę apie GKVPP vykdymo efektyvumą pagrindinėje darbovietėje, nustatyta, jog 69,2 proc. (95 proc. PI 63,1-76,3) šeimos gydytojų teigia, jog jų įstaigoje programa vyksta aktyviai, 24,9 proc. mano, jog programa organizuojama nei aktyviai, nei pasyviai, 4,9 proc. pasisako, jog programa daugiau vyksta pasyviai, o 1,1 proc. neturi nuomonės apie programos organizavimo efektyvumą. Tuo tarpu klausiant, ar programa vyksta efektyviai visos šalies mastu, dauguma respondentų mano, jog programa efektyviai vyksta tik didžiuosiuose regionuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose (41,6 proc., 95 proc. PI 34,5-48,7); ketvirtadalis respondentų nurodė manantys, jog programa šalyje vykdoma neefektyviai (24,9 proc.), 18,9 proc. teigia jog programa vyksta efektyviai visoje šalyje, o 14,6 proc. nuomonės apie programos vykdymą šalies mastu neturi (4 pav.). 14,6 % Programa vyksta efektyviai visoje šalyje 46,1 % Programa vyksta efektyviai tik 24,9 % didžiuosiuose regionuose Lietuvoje programa vykdoma neefektyviai Neturi nuomonės 18,9 % 4 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymą nacionaliniu mastu. 20

21 Analizuojant šeimos gydytojų nuomonę apie priežastis, kurios jų manymu daugiausiai lemia efektyvią programos vykdymo eigą, kaip didžiausią kliūtį respondentai įvardija moterų pasyvumą ir nenorą tirtis (81,1 proc., 95 proc. PI 75-86,3) bei per mažus įkainius už suteiktas paslaugas (44,9 proc., 95 proc. PI 37,8-52,1). Kitos priežastys, taip pat lemiančios programos efektyvumo eigą neaiškumas, kas galutinai atsakingas už patikros programos vykdymą bei sekimą (16,8 proc.), blogai organizuota patikros programos eiga (15,7 proc.), šeimos gydytojų abejingumas (7,6 proc.) ir PASPĮ vadovybės pasyvi pozicija (4,3 proc.) Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos organizacinius ypatumus Klausiant gydytojų, kas jų nuomone turėtų informuoti pacientes apie GKVPP ir jos vykdymą, dauguma respondentų pasisako už tai, jog tuo turėtų užsiimti bendruomenės slaugytojas/a (87 proc., 95 proc. PI 81,7-91,3) ir šeimos gydytojas (71,4 proc., 95 proc. PI 64,6-77,5). Akušeris ginekologas (48,6 proc.) ir gydymo įstaigos administracija (18,4 proc.) respondentų manymu yra mažiau tinkami nei pastarieji. Keletas gydytojų (7 proc.) pateikė savo asmeninę nuomonę ir pasiūlė, jog moterų informavimu turėtų užsiimti valdžios institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Teritorinė ligonių kasa (TLK)), specialūs asmenys, atsakingi už informavimą apie prevencines programas, visuomenės sveikatos specialistai. Galutinai siekiant išsiaiškinti, ar vis dėlto šeimos gydytojas yra tinkamas specialistas efektyviai stebėti ir vykdyti GKVPP, 40 proc. (95 proc. PI 33,1-47,2) apklaustųjų mano, jog galėtų būti tinkamas, jei būtų sudarytos palankios sąlygos, 38,9 proc. (95 proc. PI 32,1-46,1) mano, kad tinkamas, o penktadalis (21,1 proc.) mano, jog šia veikla turėtų užsiimti akušeriai ginekologai. Paklausus, ar yra skiriama pakankamai dėmesio GKV prevencijai ir diagnostikai, daugiau nei pusė respondentų nurodė, jog dėmesio pakanka, tačiau reikia skirti daugiau dėmesio moterų švietimui (53,5 proc., 95 proc. PI 46,3-60,7), 31,4 proc. sako, jog dėmesio skiriama pakankamai, 9,7 proc. teigia, jog dėmesio skiriama per mažai, o 5,4 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu (5 pav.). 21

22 53,5 % 9,7 % 1,2 % 31,4 % Dėmesio skiriama pakankamai Dėmesio skiriama pakankamai, tačiau reikia skirti daugiau dėmesio moterų švietimui Šiai problemai skiriama per mažai dėmesio Neturi nuomonės 5 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie dėmesį, kuris skiriamas gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir diagnostikai Šeimos gydytojų nuomonė apie moterų dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje Klausiant gydytojų nuomonės, kodėl dalis pacienčių vis dėl to atsisako dalyvauti GKVPP, 67,6 proc. (95 proc. PI 60,6-74) nurodo, jog pacientės bijo procedūros, o 57,3 proc. (95 proc. PI 50,1-64,3) jog pacientės lankosi pas akušerius-ginekologus kitose gydymo įstaigose. Kitos atsisakymą dalyvauti įtakojančios priežastys informacijos stoka (45,9 proc.), žema socialinė padėtis (38,4 proc.) ir išsilavinimas (38,4 proc.), programoje dalyvauja prižiūrint akušeriui ginekologui (27,6 proc.), o moterų amžius nurodomas kaip mažiausią įtaką turintis veiksnys atsisakymui dalyvauti prevencinėje programoje (18,4 proc.). Analizuojant šeimos gydytojų nuomonę apie pacienčių turimą žinių bagažą GKV tema ir jo prevencijos priemones (profilaktikos programą, skiepus nuo ŽPV), daugiau nei pusė respondentų pasisakė, jog pacientės turi pakankamai informacijos, tačiau GKV programa nesidomi (57,3 proc., 95 proc. PI 50,2-64,4), 29,2 proc. nurodė, jog pacientės turi pakankamai informacijos, 11,4 proc. mano, jog turimos informacijos kiekis nepakankamas, o 2,2 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi (6 pav.). 22

23 11,4 % 57,3 % 2,2 % 29,2 % Informacijos turi pakankamai Informacijos turi pakankamai, tačiau gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa nesidomi Informacijos kiekis nepakankamas Neturi nuomonės 6 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie pacienčių turimą informaciją gimdos kaklelio vėžio tema ir jo prevencijos priemones. 64,3 proc. (95 proc. PI 57,4-71,2) gydytojų visiškai sutinka su nuomone, jog tik reguliarus moterų tikrinimasis ir dalyvavimas GKVPP turi įtakos šios ligos atvejų mažėjimui ir išvengimui, 33,5 proc. respondentų iš dalies sutinka su šia nuomone, visiškai nesutinka (1,1 proc.) ir neturi nuomonės 1,1 proc. apklaustųjų. Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus galima teigti, jog dauguma gydytojų mano, jog jų įstaigoje GKVPP vyksta aktyviai, tačiau nacionaliniame lygmenyje programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose regionuose. GKV prevencijos programos efektyvumo eigą daugiausiai lemia moterų pasyvumas ir nenoras tirtis, o pagrindinės priežastys, kodėl moterys atsisako tikrintis procedūros baimė, lankymasis pas akušerius ginekologus kitose gydymo įstaigose, kur ir atliekamas tyrimas bei informacijos stoka, atsirandanti dėl to, kad moterys nesidomi joms teikiama informacija. Šeimos gydytojai sutinka, kad tik reguliarus moterų tikrinimasis gali sumažinti GKV atvejų skaičių. Bendruomenės slaugytojas/a nurodomas kaip tinkamiausias žmogus, užsiimti pacienčių informavimu apie GKVPP, o šeimos gydytojas yra tinkamas specialistas GKVPP stebėjimui ir vykdymui, tačiau tam turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos. 23

24 10.3 Asmeninė šeimos gydytojų patirtis vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Siekiant įvertinti šeimos gydytojų asmeninę patirtį dalyvaujant GKVPP, anketinėje apklausoje buvo pateikiami trijų grupių klausimai apie programos informacijos sklaidą, pacienčių švietimą ir asmeninį aktyvumą dalyvaujant programos vykdyme. Analizuojant informacijos sklaidos kelius, gydytojų buvo klausiama, ar įstaigos vadovas juos informuoja apie GKVPP vykdymą; ar gydytojai informuoja pacientes apie vykstančią programą ir kaip tai daro, galbūt pasitelkia papildomas priemones moterų informuotumui didinti. Siekiant išsiaiškinti gydytojų dėmesį, skiriamą pacienčių švietimui, buvo klausiama, ar gydytojams užtenka laiko pakalbėti apie GKV profilaktiką konsultacijos metu; ar pacientės yra informuojamos apie galimybę pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Vertinant gydytojų aktyvumą programos dalyvavime buvo klausiama, kas jį lemia, kokiomis priemonėmis yra skatinamas jų aktyvumas ir kaip jį vertina dešimtbalėje vertinimo sistemoje patys gydytojai Informacijos apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką sklaida Vertinant įstaigų vadovų informavimą apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymą, dauguma (73 proc., 95 proc. PI 66,3-79) respondentų nurodė, jog vadovai juos informuoja ir tai daro aktyviai, 21 proc. informuoja, tačiau nestebi ir per daug nesidomi vykdymo procesu, o tik 5,8 proc. respondentų teigė, jog jie yra visiškai neinformuojami vadovų apie programos vykdymą. 91,9 proc. (95 proc. PI 87,4-95,3) apklaustų šeimos gydytojų teigė, jog jie informuoja moteris apie vykdomą Nacionalinę gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, 5,4 proc. respondentų tai atlieka kartais, o 2,7 proc. tuo neužsiima. Paklausus, kokiu būdu moterys yra informuojamos apie vykdomą programą, daugiausiai gydytojai moteris informuoja konsultacijos metu (94,6 proc., 95 proc. PI 90,7-97,3) ir telefonu (41,1 proc., 95 proc. PI 34,2-48,3). Mažiau populiarūs informavimo metodai informacinis pranešimas trumpąja SMS žinute (34,6 proc.), paštu (28,6 proc.) ir elektroniniu paštu (10,3 proc.) (7 pav.). 24

25 Procentai Procentai 100% 90% 5,4 80% 70% 60% 50% 40% 65,4 89,7 71,4 58,9 94,6 30% 20% 10% 0% 34,6 SMS žinute 10,3 Elektroniniu laišku 28,6 Popieriniu laišku paštu 41,1 Telefonu Konsultacijos metu Informuojama Neinformuojama 7 pav. Šeimos gydytojų naudojami metodai informuoti moteris apie vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Paklausus šeimos gydytojų apie pagalbines priemones, padedančias didinti moterų informuotumą apie gimdos kaklelio vėžį ir GKVPP, 41,6 proc. (95 proc. PI 34,5-48,9) nurodė, jog šias priemones naudoja, o 33,1 proc. (95 proc. PI 26,5-40,3) mano, jog šia veikla turėtų užsiimti kiti asmenys. 25,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog pagalbinių priemonių nenaudoja ir mano, jog tai neveiksminga. Respondentai, kurie nurodė, jog naudoja pagalbines priemones siekdami padidinti moterų informuotumą apie GKVPP, buvo paprašyti patikslinti, kokios tai priemonės. Trečdalis nurodė, jog naudoja informacinius lankstinukus (34,6 proc., 95 proc. PI 28-41,6) ir informacinius plakatus laukiamajame ar kabinete (32,4 proc.). Taip pat respondentai naudoja informacines knygeles (14,1 proc.) bei straipsnius klinikos internetinėje svetainėje (13,5 proc.) (8 pav.). 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 67,6 65,4 32,4 34,6 Plakatai laukiamajame, kabinete 85,9 86,5 14,1 13,5 Lankstinukai Knygelės Straipsniai klinikos internetinėje svetainėje Naudoja Nenaudoja 8 pav. Šeimos gydytojų naudojamos papildomos pagalbinės priemonės didinti moterų informuotumui apie gimdos kaklelio vėžį ir jo padedančią išvengti prevencinę programą. 25

26 Šeimos gydytojų dėmesys, skiriamas pacienčių švietimui Šeimos gydytojų, dažniausiai informuojančių moteris apie GKVPP konsultacijos metu, buvo klausiama, ar pakanka laiko ne tik informuoti, bet ir pasikalbėti apie GKV profilaktiką. 60,5 proc. (95 proc. PI 53,4-67,4) respondentų teigia, jog jie visuomet stengiasi pasikalbėti su paciente, 37,8 proc. (95 proc. PI 31,1-45) sako, jog norėtų tuo užsiimti, tačiau tam nepakanka laiko, o 1,6 proc. konsultacijos metu nekalba apie GKVPP ir neplanuoja to daryti. GKV profilaktika gali būti atliekama ne tik GKVPP metu imant OCT, bet taip pat skiepijantis nuo ŽPV. Respondentų buvo klausiama, ar jie informuoja savo pacientes apie vakciną nuo ŽPV ir jos teikiamą naudą siekiant išvengti GKV. 64,1 proc. (95 proc. PI 57-70,8) nurodė, jog informuoja ir stengiasi visada tai daryti, 29,9 proc. teigia, jog informuoja ne visada dėl informacijos trūkumo, o 6 proc. visai neinformuoja (9 pav.). Informuoja ne visada dėl informacijos trūkumo 29,9 % Neinformuoja 6% Informuoja 64,1 % 9 pav. Pacienčių informavimas apie galimybę pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso šeimos gydytojo konsultacijos metu Šeimos gydytojų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje Paklausus, kas lemia šeimos gydytojų aktyvumą dalyvaujant GKVPP, dauguma nurodė, jog atlieka programą, nes ji įtraukta į šeimos gydytojo funkcijas (62,7 proc., 95 proc. PI 55,6-69,5), 50,8 proc. (95 proc. PI 43,6-58) teigia, jog aktyvumą lemia asmeninė motyvacija, o įstaigos vadovo 26

27 Aktyvumo įvertinimas (balais) motyvavimas (20,5 proc.) ir pacienčių noras dalyvauti programoje (19,5 proc.) tokios didelės įtakos aktyvumui dalyvaujant programoje neturi. Šeimos gydytojų paklausus, ar jie yra skatinami aktyviau dalyvauti GKVPP, 60,3 proc. (95 proc. PI 53,2-67,2) teigia, jog juos skatina gydymo įstaigos vadovybė, 7,1 proc. respondentų skatina pacientės, o 32,6 proc. teigia, jog dalyvavimas programoje yra jų asmeninis apsisprendimas. Siekiant įvertinti šeimos gydytojų aktyvumą dalyvaujant GKVPP, buvo paprašyta įvertinti savo asmeninį aktyvumą dalyvaujant programoje nuo 1 iki 10 (1 neaktyvus, 10 labai aktyvus). Apibendrinant gautus rezultatus, respondentai savo aktyvumą įvertino 7 iš 10 balų (dažniausia reikšmė 8) (10 pav.) ,2 16,8 8 29, ,5 0,5 0,5 3,2 10,8 12,4 22, Resopondentų pasiskirstymas (procentais) 10 pav. Šeimos gydytojų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus matyti, jog 73 proc. šeimos gydytojų apie vykstančią GKVPP informuoja įstaigos vadovybė. 91,9 proc. šeimos gydytojų informuoja pacientes apie GKVPP ir tai dažniausiai atlieka konsultacijos metu (94,6 proc.). Siekiant kuo daugiau informuoti moteris apie GKV ir galimybes jo išvengti, šeimos gydytojai stengiasi apie tai pasikalbėti konsultacijos metu (60,5 proc.), rekomenduoja pasiskiepyti nuo ŽPV (64,1 proc.), kaip papildomą informacijos išteklių naudoja lankstinukus (34,6 proc.) ir informacinius plakatus (32,4 proc.). Daugiau nei pusė šeimos gydytojų (62,7 proc.) dalyvauja programoje, nes ji yra įtraukta į šeimos gydytojo funkcijas, o likusi didžioji dalis (50,8 proc.) vedami asmeninės motyvacijos. Dalį respondentų aktyviau dalyvauti skatina įstaigos vadovybė (60,3 proc.), o patys gydytojai savo aktyvumą vertina 7 balais iš

28 10.4 Jaunesniosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą palyginimas Siekiant palyginti šeimos gydytojų požiūrį į GKVPP pagal amžių, visi respondentai buvo suskirstyti į jaunesniąją (gydytojai iki 45 metų amžiaus imtinai) ir vyresniąją (nuo 46 metų ir daugiau) kartas. Analizuojant abiejų kartų požiūrį, pasitelkti trijų grupių klausimai apie programos vykdymo efektyvumą, organizacinius ypatumus ir moterų vaidmenį programoje, kurie aptarti aukščiau esančiame 10.2 skyriuje. Šeimos gydytojų požiūris į gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos efektyvumą. Lyginant jaunesniųjų ir vyresniųjų gydytojų nuomonę apie GKVPP efektyvumą nustatyta, jog vyresnioji karta labiau linkusi manyti, kad jų gydymo įstaigoje GKVPP organizavimas vyksta aktyviai ir efektyviai (71,8 proc.), nei jaunesnioji (65,3 proc.). Dalies respondentų nuomonė sutampa, neatsižvelgiant į amžių, kad programos organizavimas vyksta nei aktyviai, nei pasyviai (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 25,3 proc. ir 24,5 proc.), o jaunesnioji karta mano, kad programos organizavimas vyksta daugiau pasyviai (8,0 proc.) lyginant su vyresniąja (2,7 proc.), tačiau šie skirtumai statistiškai nereikšmingi (p=0,451). Lyginant respondentų nuomonę apie GKVPP efektyvų vykdymą visos šalies mastu pastebėta, jog abi kartos sutinka, kad programa efektyviai vyksta tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 41,3 proc. ir 41,8 proc.), tačiau vyresnioji karta labiau linkusi manyti, jog programa vyksta efektyviai visoje šalyje (atitinkamai 22,7 proc. ir 13,3 proc.), o jaunesnioji karta mano, jog programa nevyksta efektyviai visoje šalyje (atitinkamai 28,0 proc. ir 22,7 proc.) ar neturi nuomonės (atitinkamai 17,3 proc. ir 12,7 proc.), tačiau pastebėti skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,360). Remiantis atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, jog statistiškai reikšmingai daugiau jaunesniosios kartos atstovų mano, jog daugiausiai GKVPP efektyvumo eigą lemia moterų pasyvumas ir nenoras tirtis (92 proc.), nei vyresniosios kartos atstovų (73,6 proc.), p=0,002. Jaunesnioji karta svarbesnėmis priežastimis laiko šeimos gydytojų abejingumą (atitinkamai 9,3 proc. ir 6,4 proc.) ir pasvvią PASPĮ vadovybės poziciją (atitinkamai 6,7 proc. ir 2,7 proc.), o vyresnioji blogai organizuotą patikros programos eigą (atitinkamai 20 proc. ir 9,3 proc.) ir neaiškumą, kas galutinai atsakingas už patikros programos vykdymą bei sekimą (atitinkamai 20 proc. ir 12 proc.). Abi kartos sutinka, jog efektyvumą įtakoja per maži įkainiai už suteiktas paslaugas (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 44 proc. ir 45,5 proc.), tačiau minėti skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (11 pav.). 28

29 Procentai Procentai ,0* 73,6 Moterų pasyvumas ir nenoras tirtis 9,3 6,4 6,7 9,3 2,7 Šeimos gydytojų abejingumas Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovybės pasyvi pozicija 20,0 Blogai organizuota patikros programos eiga 44,0 45,5 Per maži įkainiai už suteiktas paslaugas 12,0 20,0 Neaiškumas, kas galutinai atsakingas už patikros programos vykdymą bei sekimą Jaunesnioji karta Vyresnioji karta 11 pav. Jaunesniosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos nuomonė apie priežastis, kurios daugiausiai lemia gimdos kaklelio vėžio patologijos patikros programos efektyvumo eigą (*p=0,002). Šeimos gydytojų požiūris į gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos organizacinius ypatumus. Lyginant jaunesniosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrį į moterų informavimą apie GKVPP ir jos vykdymą pastebėta, kad vyresnioji karta labiau nei jaunesnioji pagrindiniu moterų informavimo šaltiniu laiko bendruomenės slaugytoją (atitinkamai 81,3 proc. ir 90,9 proc.) ir šeimos gydytoją (atitinkamai 69,3 proc. ir 72,7 proc.), o tuo tarpu jaunesnioji karta (21,3 proc.) labiau nei vyresnioji (16,4 proc.) šį darbą patikėtų įstaigos administracijai. Abi kartos laikosi panašios nuomonės apie akušerių ginekologų vaidmenį moterų informavime (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 48,0 proc. ir 49,1 proc.). Stebėti rezultatai statistiškai nereikšmingi (12 pav.) ,9 81,3 69,3 72, ,1 21,3 16,4 Šeimos gydytojas Bendruomenės slaugytojas/a Akušeris - ginekologas Gydymo įstaigos administracija Jaunesnioji karta Vyresnioji karta 12 pav. Jaunesniosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos nuomonė, kas turėtų informuoti pacientes apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą ir jos vykdymą. 29

30 Lyginant respondentų nuomonę apie šeimos gydytojo tinkamumą efektyviam moterų stebėjimui ir GKVPP vykdymui nustatyta, kad jaunesnioji karta labiau nei vyresnioji linkusi manyti, jog šeimos gydytojas yra tinkamas (atitinkamai 46,7 proc. ir 33,6 proc.) arba galėtų būti tinkamas (jei tam būtų sudarytos palankios sąlygos (atitinkamai 46,7 proc. ir 35,5 proc.)) specialistas, prižiūrėti ir vykdyti GKVPP, tačiau manančių, kad šia veikla turėtų užsiimti akušeriai ginekologai kur kas daugiau vyresniųjų tarpe (atitinkamai 30,9 proc. ir 6,7 proc.). Statistiškai reikšmingai dažniau vyresnioji karta mano, jog GKVPP vykdymu ir stebėjimu turėtų užsiimti akušeriai ginekologai, nei jaunesnioji (p<0,001). Kalbant apie dėmesį, kuris skiriamas GKV, jo prevencijai ir diagnostikai, vyresnioji gydytojų karta labiau linkusi manyti, jog šioms problemoms yra skiriama pakankamai dėmesio (atitinkamai 33,6 proc. ir 28 proc.), o jaunesnioji daugiau pasisako už tai, jog skiriamo dėmesio per maža (atitinkamai 16 proc. ir 5,5 proc.). Abi kartos sutinka, jog reikia skirti daugiau dėmesio moterų švietimui (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 52 proc. ir 54,5 proc.). Šiuo klausimu statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima. Šeimos gydytojų požiūris į moterų įtaką vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Lyginant jaunesniųjų ir vyresniųjų kartų respondentų nuomonę apie priežastis, dėl kurių dalis pacienčių atsisako dalyvauti GKVPP, statistiškai reikšmingai dažniau jaunesnieji gydytojai nurodo informacijos stoką (atitinkamai 57,3 proc. ir 38,2 proc.; p=0,011) ir procedūros baimę (atitinkamai 80 proc. ir 59,1 proc.; p=0,004). Kitos priežastys, dėl kurių moterys nesutinka dalyvauti GKVPP amžius (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 20 proc. ir 17,3 proc.), žema socialinė padėtis (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 46,7 proc. ir 32,7 proc.), išsilavinimas (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 40 proc. ir 37,3 proc.), programoje dalyvauja prižiūrint akušeriui ginekologui (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 25,3 proc. ir 29,1 proc.), lankosi pas akušerius ginekologus kitose gydymo įstaigose, kur ir atlieka tyrimą (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 50,7 proc. ir 61,8 proc.) (13 pav.). 30

31 Procentai ,3* 38,2 Informacijos stoka 80,0** 59,1 Procedūros baimė 20,0 17,3 46,7 32,7 40,0 37,3 25,3 29,1 Amžius Socialinė padėtis Išsilavinimas Programoje dalyvauja prižiūrint akušeriui - ginekologui Jaunesnioji karta Vyresnioji karta 61,8 50,7 Lankosi kitose gydymo įstaigose pas akušerius - ginekologus, kur ir atlieka tyrimą 13 pav. Jaunesniosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos nuomonė apie priežastis, dėl kurių dalis pacienčių atsisako dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje (p*=0,011; p**=0,004). Lyginant respondentų nuomonę apie jų pacienčių turimą informacijos kiekį GKV prevencijos klausimais pagal amžiaus grupes pastebėta, jog statistiškai reikšmingai daugiau vyresniosios kartos gydytojų mano, jog jų pacientės turi pakankamai informacijos (atitinkamai 37,3 proc. ir 17,3 proc.; p=0,012), o jaunesnioji karta lyginant su vyresniąja labiau linkusi manyti, jog pacientės informacijos turi pakankamai, tačiau ja nesidomi (atitinkamai 65,3 proc. ir 51,8 proc.) ar informacijos pacientėms nepakanka (atitinkamai 16 proc. ir 8,2 proc.), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Paklausus gydytojų, ar jie sutinka su nuomone, jog tik reguliarus moterų tikrinimasis ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio patikros programose turi įtakos šios ligos atvejų mažėjimui arba išvengimui, lyginant gautus atsakymus pagal amžiaus grupes, jie pasiskirstė tolygiai visiškai sutinka (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 61,3 proc. ir 66,4 proc.), iš dalies sutinka (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 34,7 proc. ir 32,7 proc.), visiškai nesutinka (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 2,7 proc. ir 0 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,413). Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus atlikto tyrimo rezultatus galime teigti, jog jaunesnioji karta turi daug skeptiškesnį požiūrį į GKVPP ir jos vykdymą nei vyresnioji karta, tačiau kai kuriais klausimais nuomonės visiškai sutampa, kuomet nurodo pagrindinius programos akcentus tai reguliaraus moterų tikrinimosi svarba siekiant sumažinti ir išvengti GKV atvejų bei per maži SAM nustatyti įkainiai už suteiktas paslaugas. 31