Nr. 135 (7450) 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Kaina 0,45 Eur Vasaros koncertų estrada: idėjų belaukiant sssukaktis. Klaipėdos konc

Transkriptas

1 Nr. 135 (7450) 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Kaina 0,45 Eur Vasaros koncertų estrada: idėjų belaukiant sssukaktis. Klaipėdos koncertų estrada buvo pradėta statyti 1977-ųjų liepą, o atidaryta tik 1983 m. Vyto KARACIEJAUS nuotr. Spektras sssentencija: Gyvasis literatūros klasikas Juozas Erlickas: Mes, ligoniai, drybsom namuose, o už durų rikiuojasi daktarų eilės. Su tomografais, rentgeno aparatais... - Šiemet nebepriimsiu, - skelbiu. - Užsirašykit po Naujųjų... Daktarai raukosi it nesveiki, ir man visai pagerėja. sskratosi. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis primygtinai neigia versijas, kad jis ar jo valdomas Agrokoncernas yra parėmę eksparlamentarės valstietės Gretos Kildišienės knygos leidybą, platinimą ir viešinimą. sssaugos? Seime parengtas įstatymo projektas, kuris saugotų apie pažeidimus įstaigose pranešusius žmones. ssreitingai. Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą beveik pavijo valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Už valstiečius balsuotų 19 proc. apklaustųjų, už konservatorius 16 proc. respondentų. ssžemyn. Toliau smunka premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas. Ministrą pirmininką palankiai vertina 43 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22 proc. Prieš keturis mėnesius jo populiarumas siekė 66 proc. ir nuo to laiko kas mėnesį menko. ssar žinote, kad... įeinančio smegenų impulso greitis yra apie 400 kilometrų per valandą. Lygiai prieš 40 metų pradėtoje statyti Klaipėdos vasaros estradoje vakar nuaidėjo paskutinis renginys šią vasarą. O uostamiesčio Savivaldybė ruošiasi netrukus paskelbti estrados architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursą. Tikimasi, kad jis padės pagrindą šio objekto rekonstrukcijai. Jurga PETRONYTĖ jurga@ve.lt Tačiau yra ir būgštaujančių, kad planuojama rekonstrukcija nepanaikintų pagrindinės estrados funkcijos. 4

2 2 AKTUALIJOS Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Miestas ir uostas žiūri į skirtingas puses sspozicija. Politinė miesto valdžia nori, kad uostas plėstųsi tik pietinėje dalyje. Vakar miesto Taryba pritarė miesto plėtros koncepcijos variantui, ignoruojančiam Uosto direkcijos išorinio uosto viziją ties Melnrage. Tiesa, šiai koncepcijai pritarta su pastaba, kad dabartinių uosto teritorijų konversija negali būti numatyta be Savivaldybės, Uosto direkcijos ir tose teritorijose dirbančių įmonių tarpusavio susitarimo. Dalia BIKAUSKAITĖ Nepaisydamas tokio sprendimo Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tvirtino dar neprarandantis vilčių, nes jų jam suteikė mero pareiškimas, jog pasirinkus antrąjį variantą, nereikėtų padėti taško ir užmiršti tos maksimalios galimybės. Buvo įvairių siūlymų Prasidėjus vakarykščiam posėdžiui buvo Tarybos narių, siūliusių atidėti šio klausimo svarstymą, nes jam neva nebuvo tinkamai pasirengta - nediskutuota su visuomene, kyla labai daug klausimų, į kuriuos negauta atsakymo. Visgi dauguma balsavo už tai, kad šis vienintelis darbotvarkės klausimas būtų svarstomas. Pasisakiusi visuomenės atstovė Virginija Jurgilevičienė teigė, kad nei uostui, nei miestui nerūpi gyventojai. Už miesto nugaros esą stovi verslas, už uosto - galbūt kinai. Anot jos, tai esanti didžiulė verslo afera, nes pakaktų intensyvinti uosto veiklą jo viduje. Pasak moters, visuomenė turi pasisakyti už pirmąjį variantą. Kalbėjo ir Melnragės bendruomenės atstovas. Anot jo, bendruomenė renkasi antrąjį variantą kaip mažiausią blogybę. Miesto Tarybos narė Nina Puteikienė teikė pasiūlymą balsuoti už pirmąjį plėtros variantą, nenumatantį reikšmingesnės nei uosto, nei miesto plėtros. Jos manymu, galima intensyvinti uosto veiklą jo viduje. Tačiau Tarybos nariai tam nepritarė. Konservatorių frakcija siūlė pritarti ketvirtajam miesto plėtros variantui, numatančiam uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek ties Melnrage statant išorinį uostą. Jie teigė, jog nenori priešpriešos tarp Savivaldybės ir Vyriausybės, kurios įpareigota Susisiekimo ministerija jau pritarė maksimaliai uosto plėtrai. Klaipėda stagnuoja ir nori, kad viskas stagnuotų, - pareiškė konservatorius Tomas Meškinis. Anot jo, Savivaldybė kalta, kad miestas nesusidraugauja su uostu. Tokią repliką posėdyje dalyvavę uosto atstovai palydėjo plojimais. N. Puteikienės manymu, Tarybos posėdis esąs tik spektaklis, ji taip pat kaltino miesto valdžią nesugebant rasti kompromiso su uostu. Politikė piktinosi, kad svarstyti nepateiktos kitos alternatyvos, tad Taryba esą neturėjo iš ko rinktis. Tačiau minėtajam konservatorių siūlymui dauguma Tarybos narių nepritarė. Beje, ne vienas Tarybos narys pasigedo oficialaus Vyriausybės požiūrio į šį klausimą. Miesto BP rengimo eksperto architekto-urbanisto Mindaugo Pakalnio manymu, sprendimą dėl išorinio uosto turėtų priimti būtent Vyriausybė, kaip tai darė Vokietijos ministrų kabinetas, kai dėl Berlyno oro uosto buvo iškeliamos kelios gyvenvietės. Didelis dėmesys konversijai Itin daug dėmesio Taryba skyrė numatomai konversijai Klasco ir Vakarų Baltijos laivų statyklų teritorijose. Kai kurie politikai mano, kad jos taptų dykvietėmis, nes tai rodo buvusio Vykdome autoserviso veiklą, prekiaujame naujomis ir naudotomis padangomis bei ratlankiais. Egidijaus JANKAUSKO nuotr. Memelio miesto teritorijos likimas. Joje jau 10 metų konversija nevyksta, nors tokia galimybė sudaryta. Tarybos nariai nuogąstavo dėl tų įmonių likimo. Esą jau dabar joms daroma žala, nes apie tokius miesto planus išgirs jų partneriai. UAB Sweco Lietuva, vienos iš miesto BP rengiančių bendrovių atstovai prisipažino, kad jie nesiūlė tokios teritorijų konversijos, jie buvo už tolesnių Melnragės ir Girulių teritorijų kaip rekreacinės zonos išvystymą. Tačiau jų balsas nebuvo išgirstas ir konversiją pasiūlė pati Savivaldybė. M. Pakalnis mano, kad teritorijų konversija turi būti natūrali. Tą dabar esą rodo didžiųjų Europos uostų ir miestų raida. Uostai traukiasi iš miestų centrų į naujas teritorijas savo noru, nes uosto įmonėms darosi per brangu spręsti su gyventojais kylančias problemas dėl triukšmo, dėl taršos, kai iš jų reikalauja brangių naujų technologijų. Jo teigimu, čia jokios prievartos negali būti. Pasak M. Pakalnio, uosto plėtra pietinėje dalyje bus gana toli nuo gyvenamųjų rajonų, tad dėl jų gyvenimo kokybės pablogėjimo nereikėtų baimintis. Anot jo, antrasis ir trečiasis miesto plėtros variantai galėtų būti vertinami kaip etapai einant prie ketvirtosios koncepcijos. Antrasis būtų pirmas žingsnis, neužkertantis kelio kitiems sprendimams. Uostas nepraranda vilties Tarybos posėdyje dalyvavo gausus uosto krovos kompanijų vadovų ir Uosto direkcijos atstovų būrys. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko prašymas neskubėti priimant sprendimą nebuvo išgirstas. Pastarasis neslėpė, kad šiuo metu uosto kompanijos tokio didelio krovos augimo nemato, tačiau čia pat pridūrė, kad negali žinoti, kas bus po 10 metų. Pasak jo, reikia kalbėti ne apie pačias alternatyvas, o apie jų įgyvendinimą. Jis teigė, kad uostininkai pasiruošę kalbėtis su miestiečiais ir paaiškinti, iš kur gali ateiti nauji kroviniai. Už antrąją koncepciją, numatančią uosto plėtros pietinėje dalyje variantą, balsavo 17 iš 24 posėdyje dalyvavusių miesto Tarybos narių, 7 susilaikė (Arūnas Barbšys, Lilija Petraitienė, Viačeslav Titov, Laisvūnas Kavaliauskas, Rimantas Didžiokas, T. Meškinis ir N. Puteikienė). Taip pat buvo pritarta ir Finansų ir ekonomikos komiteto pastabai, kad uosto teritorijų konversija galima tik esant miesto, Uosto direkcijos ir jose dirbančių įmonių sutarimui. Anot balsavusiųjų už antrąją koncepciją, ji labiausiai subalansuoja uosto ir miesto plėtrą. Esą šis variantas neužkerta kelio ateityje kalbėti ir apie išorinį uostą. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisipažino nebijąs šio varianto, tačiau priminė, kad Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojai, gyvenantys šalia geležinkelio bėgių, iki šiol neiškelti, iki šiol neišspręstas ir Baltijos pr. sankryžų klausimas. Ir mokslininkai, ir uostininkai, ir įvairių ministerijų atstovai pasisakė už IV koncepciją. Jai pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos atstovai, ir nemažai visuomeninių institucijų. Manau, kad IV koncepcija atveria didžiausias galimybes visų pirma miestui. Apie tai, kad šį variantą reikia priimti kaip galimybę, kalbėjo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ir vis dėlto mero baigiamasis žodis, kad pasirinkus antrąjį variantą, nereikėtų padėti taško ir užmiršti tos maksimalios galimybės, teikia šiokių tokių vilčių, - po posėdžio sakė A. Vaitkus. orų prognozė Šiauliai Kaunas Vilnius Saulė teka 5.09, leidžiasi val., dienos ilgumas 17 val. 04 min. Šiandien - paskutinė Mėnulio pilnaties diena. Zodiako ženklas - Vėžys. ORAI. Šiandien Klaipėdoje debesuota su pragiedruliais. Vėjas šiaurės vakarų, 1-3 m/sek. Oro temperatūra dieną - apie 18, naktį - apie 11 laipsnių šilumos. RYTOJ temperatūra dieną bus apie 20, naktį - apie 16 laipsnių šilumos. Saulėta. Vėjas nepastovios krypties, 5-8 m/sek. VANDENS temperatūra Baltijoje - apie 19, Kuršių mariose - apie 20 laipsnių šilumos. Bangų aukštis jūroje - 0,5 m. kalendorius Liepos penkioliktoji, šeštadienis oji metų diena, iki metų pabaigos lieka 169 dienos. DIENA Žalgirio mūšio diena VARDADIENIAI Savo vardadienius šiandien švenčia Boneventūra, Boneventūras, Gerimantė, Enrika, Enrikas, Henrieta, Henrika, Henrikas, Henris, Herkus, Mantas, Rozalija (Rožė). Rytoj: Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė. Poryt: Aleksas, Darius, Darotas, Darutė, Darutis, Irma, Girėnas, Narimantas, Narimantė, Narvydas, Vaiga, Vaigailas, Vaigailė, Vaigė, Vaigys, Vytenis. DATOS 1410 m. Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną m. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčiuje, gimė Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas, vertėjas Saliamonas Banaitis.

3 AKTUALIJOS 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 3 Parduos Klaipėdos centrinio pašto pastatą Klaipėdos meras žinią apie senojo pašto pardavimą vadina ne pačia maloniausia, tačiau jos nedramatizuoja. Jis tik atkreipia dėmesį į būtinybę išlaikyti pastato bokšte esantį karilioną. komentaras Perteklinių patalpų išlaikymas kasmet reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl siekdami ekonomiškai valdyti turimą turtą tuos NT objektus, kurie nebenaudojami arba yra tapę pertekliniais, stengiamės aukcionų ir viešų konkursų būdu parduoti, kitiems ieškome il- Istorija galaikių nuomininkų. Ieškome optimalių sprendimų, kurie tenkintų akcininko interesus ir garantuotų maksimalią Lietuvos paštui priklausančio turto vertės finansinę grąžą, - išplatintame pašte cituojamas Lietuvos pašto Finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jaržemskas. Vakarų ekspresui buvo patikslinta, jog šiandien Klaipėdos centriniame pašte iš 3 tūkst. kv. m Karilionas - rimtas klausimas Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras Žinojau, jog Centrinis paštas ruošiamas pardavimo scenarijui. Nors tai nėra pati maloniausia žinia, tačiau nėra ir labai dramatiška, kadangi tai Lietuvos pašto reikalas, kaip prižiūrėti savo turtą. Juokaudamas sakau, kad Centrinio pašto neįpirksime ir nepirksime. Parduodamas pastatą Lietuvos paštas kaip vieną iš sąlygų nurodo, jog ten pašto veikla turėtų būtų vykdoma toliau, tad ir pasikeitus savininkams paštas keliolika metų išliks toks, koks yra, tik kad perteklines patalpas atėjęs naujas savininkas panaudos kitiems tikslams. Visgi reikia nepamiršti, jog paštas turi Koncertų salės administruojamą karilioną. Tai ne mažiau rimtas klausimas, tad nesvarstau net teorinės galimybės, jog liktume be kariliono, pašto paslaugų ar galimybės jį apžiūrėti turistams. Centrinis paštas ir karilionas yra vientisas derinys, ir, nors manęs dar niekas ir neklausė, bet įsivaizduoju, kad Lietuvos paštas puikiai supranta, jog karilionas bei Centrinis paštas Klaipėdoje turi išlikti. Dabartinis Klaipėdos centrinio pašto pastatas iškilo 1893 m. vietoje anksčiau stovėjusio pastato, kuriame Klaipėdai tapus Prūsijos sostine XIX a. pradžioje gyveno būsimieji Prūsijos imperatoriai. Dabartiniame pašto rūmų ansamblyje esama trijų stilių apraiškų: neogotikos, klasicizmo ir jugendo. Vis dėlto vyrauja neogotika m. pastatytuose pašto rūmuose su 42 m bokštu viename šone buvo įrengta karietinė su sandėliu, kitame - arklidės. Yra išlikęs kieme iškastas artezinis šulinys, buvo kanalizacijos sistema, vandentiekis. II ploto išnaudojama tik 1 462,29 kv. m. Pabrėžiama, kad besikeičiantys klientų poreikiai ir tobulėjantys pašto operacijų procesai leidžia optimaliau išnaudoti patalpas. Pardavęs šį pastatą Lietuvos paštas iš naujųjų savininkų 15 metų laikotarpiui išsinuomotų tik 403,39 kv. Eimanto CHACHLOVO nuotr. ssvertė. Nepriklausomi vertintojai mano, jog 1893 m. pastatytas Klaipėdos centrinis paštas šiuo metu yra vertas 1,57 mln. eurų. Motyvuodami tuo, kad jiems nereikalingos perteklinės patalpos, paštininkai nusprendė parduoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančius istorinius pašto pastatus. Tiesa, pašto paslaugos juose bus teikiamos ir toliau, tik gerokai mažesnėje erdvėje. Rytis SAVICKIS rytis@ve.lt m ploto patalpas (78,28 kv. m rūsyje ir 325,11 kv. m. pirmame aukšte). Nuompinigiai būtų išskaičiuojami iš pardavimo kainos. Paskelbtose pardavimo sąlygose nurodoma, jog nustatyta turto vertė siekia 1,57 mln. eurų. Pasak K. Jaržemsko, jei pardavimas neįvyktų, nereikalingos patalpos galėtų būti nuomojamos. Beje, dalis jų nuomojama ir dabar. Paštininkai kurį laiką rengia reikiamus dokumentus Liepų gatvėje esančio pastato remontui ir net paskelbus apie jo pardavimą neatsisako tokių planų. Pabaigus rengti Klaipėdos centrinio pašto pastato statinių komplekso bei stogų tvarkybos darbų projektą, bus vertinamos ir analizuojamos finansinės galimybės. Ieškosime optimalių sprendimų kalbėdamiesi su Klaipėdos savivaldybe ir privačiais investuotojais, - tvirtino K. Jaržemskas. Apie kariliono likimą pardavimo sąlygose nieko nenurodoma, o vakar pasitikslinti nebepavyko - atsakingi pašto darbuotojai jau buvo baigę darbą. Prieš kelis mėnesius buvo uždarytas senamiesčio pašto skyrius, prie kurio vėliau rengtos net akcijos, o miesto valdžia nusprendė svarstyti galimybę perimti šias patalpas ir pritaikyti jas kokiai nors kitai veiklai. Svarstoma ir apie Sportininkų gatvėje esančio pašto skyriaus uždarymą. Galutinis sprendimas paaiškės Lietuvos paštui įvertinus jo veiklą, mat skundžiamasi, kad ten dirbama nuostolingai ir į jį užsukančių žmonių pastaraisiais metais labai sumažėjo. pašto aukšto patalpose įrengtame bute buvo įsikūręs pašto viršininkas, palėpėje įrengtuose butuose - tarnautojai. Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pokaryje buvę šeimininkai pastatą nuskurdino, kai kas užtinkuota, paslėpta. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau - praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Restauravimo darbus pagal Kosto Franko parengtą projektą vykdė tuometiniai Respublikinis kultūros paminklų restauravimo trestas ir Klaipėdos restauravimo dirbtuvės. Dienos paštas s scitata iš Taip elgtis nedera. Paštas turi tapti istorine vertybe, koks ir yra. Klaipėdos paštas - neeilinis statinys. Jame Savivaldybė galėtų įkurti įvairių miestelėnams svarbių objektų, aišku, išlaikant pašto paslaugą - kam ir buvo statytas šis grožis, - straipsnį Centrinio pašto pastatas bus parduotas komentavo internautas. ssgimė. Per statistinę parą Klaipėdoje gimdė 10 moterų. Pasaulį išvydo 7 mergaitės ir 3 berniukai. s svakar Klaipėdoje iki 17 val. užregistruoti 7 pranešimai apie nusikaltimus. Greitosios medicinos pagalbos medikai kviesti 65 kartus. Ugniagesiai vakarykštę dieną praleido ramiai. svestuvės. s Šiandien tuokiasi Petras Šimas ir Vida Čimielienė (10.40 val.), Gvidas Piekus ir Asta Kaunaitė (11 val.), Sarhan Džafarov ir Vilma Jokubauskaitė (11.10 val.), Igor Borucha ir Sandra Garbenčiūtė (11.20 val.), Evaldas Rumšas ir Birutė Abartytė (11.30 val.), Roman Semak ir Jelena Strigunaitė (11.40 val.), Žygimantas Viršilas ir Neringa Goberytė (12 val.), Vytautas Miniotas ir Ingrida Bimbirienė (12.10 val.), Darius Gasiūnas ir Živilė Veruitytė (12.20 val.), Antanas Vaitkus ir Indrė Skirsgilaitė (12.40 val.), Valentas Kubilius ir Ernesta Lūžaitė (14 val.), Donatas Jančauskas ir Gitana Gintvainytė (14.10 val.), Vladimiras Ivanovas ir Rosita Turauskaitė (14.20 val.), Vadim Aleksejev ir Snežana Kazlauskienė (14.30 val.), Andrej Golovčiak ir Jurgita Mickonienė (14.40 val.), Gunaras Galvelė ir Kristina Paulauskytė (15 val.), Darius Matevičius ir Skirmantė Zubrickaitė (15.20 val.) bei Paulius Markauskas ir Irina Jakubovskaja (15.30 val.). sparoda I. s Rytoj, 18 val., Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje bus atidaroma paroda Jūros veidrodis (Žalčio pasaka). Ji, anot organizatorių, veikia kaip intervencija, pranašystė ir radijo žurnalas. sparoda II. s Klaipėdos Kultūros fabrike duris atvėrė nacionalinio konkurso Geras dizainas 2017 nugalėtojų darbų ekspozicija. Nors šįmet jau šeštus metus organizuoto konkurso geriausiųjų paroda iki tol buvo surengta ne viename Lietuvos mieste ir netgi užsienyje, Klaipėdoje ji pristatyta pirmą kartą. Stereokamera, išskirtinio dizaino veidrodis, unikalios konstrukcijos basutės, - tai tik keli iš trijų dešimčių eksponatų, kuriuos iki rugpjūčio 13 d. gali apžiūrėti parodos lankytojai. sspaminėjo. Klaipėdos universiteto kiemelyje vakar vyko iškilmingas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo visų Sausumos pajėgų vienetų padaliniai ir kovinių vėliavų grupės, rikiuotėje kartu su Lietuvos kariais taip pat dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono karių būrys. Karius pasveikino krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys. ssužmojai. Klaipėdos rajono savivaldybė viešosios ir privačios partnerystės būdu Sendvario seniūnijoje ketina pastatyti daugiafunkcį centrą, kuriame būtų užtikrintas iki 400 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, 500 kv. m universali sporto salė ir 200 kv. m kultūros ir bendruomenės veikloms pritaikytos patalpos su infrastruktūra. Savivaldybė 25 metus privačiam investuotojui kasmet mokėtų apie 271 tūkst. eurų nuomos mokesčio, tačiau jai nereikėtų iškart investuoti apie 5 mln. Eur. ssekskursija Tauralaukis. VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas siūlo naudojantis viešuoju transportu pasiekti lankytinus priemiesčio objektus. Ekskursijos aprašą ir transporto schemą galima rasti intrenete ssplenerai. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia dalyvauti Smiltynėje rengiamose nemokamose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose kiekvienas gali tapti pleneristu. Jų dalyviai galės tapyti gamtoje su dailininku Ernestu Žvaigždinu. Plenerai vyks liepos 20, 27 ir rugpjūčio 3, 10, 17, 24 d. Būtina išankstinė rezervacija tel arba el. paštu: infosmiltyne@nerija.lt. ssekspozicija. Lietuvos jūrų muziejus plečia savo erdves ne tik Smiltynėje. Vakar pristatyta atidaryta nemokama, atviros prieigos erdvė Klaipėdoje, prie burlaivio Meridianas. Čia pastatytas subtiliai dekoruotas 20 pėdų jūrinis konteineris, kuriame pristatoma edukacinė meno platforma Susižadėję su jūra. Joje unikalus tiek savo išvaizda, tiek savo istorija muziejaus eksponatas Venecijos dožų galeros Bucentauro modelis. ssdienos klausimas. Vakar lankytojų klausėme, ar jie nešioja laikrodį. Ne vieną laikrodį turi ir nešioja 27,3 proc. apklaustųjų, 22,1 proc. - turi vieną laikrodį, 10,7 proc. laikrodį nešioja kartais, o likusieji laikrodžio nenešioja.

4 4 VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ Vasaros koncertų estrada: idėjų belaukiant Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis 1 Vietoje vienų metų - šešeri 1977-ųjų liepos 15 d. Tarybinė Klaipėda pranešė, kad miškelyje prie Tuberkuliozinio dispanserio prieš kuri laiką suburzgė statybiniai mechanizmai, pradėta statyti koncertinė estrada. Buvo konstatuota, kad iki tol beveik kasmet vykdavusios miesto dainų ir šokių šventės, moksleivių dainų šventės buvo rengiamos stadione, nelabai tikusiame chorų ar šokių ansamblių pasirodymams. Architektas Juozas Baltrėnas ir inžinierius konstruktorius Vincas Žemaitis tikino, kad ruošdami projektą apvažinėjo daugelį miestų visoje SSRS ir Lietuvoje. Mes nutarėme sukurti ir dengtą estradą dainininkams, ir sėdimas vietas žiūrovams. Susidarė savotiškas amfiteatras, kurio viduryje įsikomponuoja 60 metrų ilgio ir 32 metrų pločio elipsės formos aikštelė šokiams ir žaidimams. Estradoje tilps dainininkų. Jiems sustoti bus įrengta 17 eilių. Įėjimas numatomas iš šokių aikštelės per šešis skersinius takus. Stogą laikys 15 gelžbetoninių konsolių. Jų forma panaši i ledo ritulio lazdą, kurios trumpasis galas bus 10 metrų, o ilgasis 18 metrų. Abiejų galų sudūrimo kampas sudarys 37 laipsnius. Iš pradžių buvome numatę statesnį sudūrimo kampą, tačiau Vilniaus inžinerinio statybos instituto akustikos katedra nurodė būtent 37 laipsnius. Tai užtikrina geriausią girdimumą. Visa konsolė svers 20 tonų. Kadangi tokio svorio ir ilgio gaminio neįmanoma transportuoti miesto gatvėmis, konsolės bus gaminamos iš dviejų dalių ir užmonolitinamos statybos aikštelėje. Estradai įrengti suprojektuoti surenkamojo gelžbetonio elementai, kuriuos visus gamina 2-oji gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Stogą numatoma uždengti iš gontų, o iš vidaus apkalti medinėmis lentelėmis. Stogo aukštis nuo žemės sudarys 19 metrų, - rašoma minėtajame straipsnyje. Buvo numatyta, kad priešais estradą pusračiu išsidėstys žiūrovų sėdimos vietos. Joms supilti reikėjo 40 tūkst. kub. m grunto. Šiuo pylimu, aukštėdamos po 12 centimetrų, kils į viršų suolų eilės. Iš viso bus 57 eilės, ir į jas galės susėsti 10 tūkstančių žiūrovų. Amfiteatro įrengimui bus naudojami standartiniai gatvių bordiūrai ir šaligatvių plytelės, suolai daromi iš medžio. Žiūrovai į savo vietas pateks per 8 takus - laiptelius, kurie bus įrengti iš užpakalinės pusės. Šiais takais per pertraukas žmonės galės nusileisti į apačią, kur bus įrengti įvairūs prekybos paviljonai, tualetai, - tada informavo estrados projekto rengėjai. Rašyta, kad estradą pavesta statyti 1-ajai statybos ir remonto valdybai. Darbus planuota užbaigti 1978-aisiais, tačiau jie užtruko net iki 1983 m. Dideliems šou Pavargusios Klaipėdos vasa- Eimanto CHACHLOVO nuotr. ssfunkcija. Klaipėdos koncertų estrada buvo suprojektuota ir pastatyta specialiai dainų šventėms ir kitiems masiniams renginiams rengti. ros estrados galimybių studija buvo pradėta rengti dar 2014-aisiais. Ją rengusi MB Iconus išgrynino keturias šio objekto ateities alternatyvas. Pagal pirmąją, siūlyta išlaikyti esamą situaciją investuojant į infrastruktūros palaikymą, aplinkos sutvarkymą bei sulaužytų suoliukų remontą. Antroji alternatyva siūlė minimalius pakeitimus: išsaugoti esamus statinius, suformuoti papildomas patalpas po dengta dalimi, medinius suoliukus pakeisti betoniniais bei aptverti estrados teritoriją. Trečiasis pasiūlymas - modernizuoti estradą, t. y. panaikinti žiūrovams skirtą estrados dalį, suformuoti papildomas erdves po dengta dalimi, įrengti rekreacinę infrastruktūrą (lauko treniruoklius, erdves grupiniams užsiėmimams, lauko teniso ir kitus sporto aikštynus). Ketvirtąja alternatyva buvo pasiūlyta nugriauti visus šiuo metu esančius statinius ir kurti naują rekreacinį objektą. Uostamiesčio politikai pritarė trečiajam variantui, tačiau sukilo chorinė bendruomenė. Buvo teigiama, jog nugriovus žiūrovų dalį bus suardyta estrados koncepcija ir funkcija. Tuomet principiniai sprendiniai dėl estrados ateities buvo atidėti, apsieita su minimaliu remontu - buvo demontuoti du žiūrovų suolų sektoriai, trys pakeisti naujais mediniais suolais ir dar du suremontuoti. Tokiomis sąlygomis renginiai koncertų estradoje vyko ir šiemet. Manau, kad sprendimas pasitvirtino. Dideliame šou renginyje vis tiek visi stovi. Nuardžius kraštinius suolus tapo lengviau privažiuoti su dviračiais, vežimais, - sakė Alvydas Lenkauskas, Žvejų rūmų, kuriems nuo 2012 m. pavesta prižiūrėti koncertų estradą, vadovas. Anot jo, Žvejų rūmų darbuotojai rūpinasi, kad būtų pjaunama žolė, ravi, remontuoja suoliukus ir nuomoja šią erdvę renginiams. Nuomonės apie šio objekto perspektyvą neturiu. O jei ir turiu, nesakysiu, nes nenoriu tapti iešmininku. Strateginius sprendimus priima Savivaldybė, - kalbėjo A. Lenkauskas. Anot pašnekovo, dabar koncertų estrada tinkama tik dainų šventėms ir dideliems šou. Kilo diskusijos Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio teigimu, miesto Tarybos Kolegija po galimybių studijos pristatymo taip ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl koncertų estrados. Suteikta galimybė šiuo klausimu pasisakyti architektams ir urbanistams, kad jie pateiktų idėjas, kaip galima sutvarkyti ir pritaikyti ne tik pačią estradą, tačiau ir jos gretimybes. Todėl skelbiamas architektūrinis-urbanistinis idėjos konkursas. Mūsų tikslas - sutvarkyti koncertų estrados erdvę, kad ji būtų estetiška ir patraukli, kad joje galėtų vykti dainų šventės ir kiti sveikatingumo, sporto renginiai, - sakė N. Lendraitis. Jo teigimu, estrada nėra įtrauktą į paveldo registrą ir nėra saugotina kaip architektūrinis darbas. Darbo grupėje tik esame diskutavę apie tai, jog šio objekto vertybė yra kupolas virš atlikėjų tribūnos. Teoriškai kalbant, gal galima pasikast ir į žiūrovų dalies pylimą, jame įrengti patalpas, - svarstė N. Lendraitis. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė pridūrė, jog urbanistinio-architektūrinio idėjos konkurso tikslas - parodyti visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių galimybes. Idėjos konkursas - atviras, bus skelbiami visi jam pateikti darbai, tik anonimiškai. Kai bus išrinkta geriausia idėja, bus paviešinta projektų autorystė. Beje, planuojama teikti premijas geriausių idėjų autoriams, - sakė M. Žekonytė. Pašnekovė neslėpė, jog rengiant konkurso sąlygas kilo daug diskusijų dėl techninės specifikacijos. Mes turime atsižvelgti į chorinės bendrijos interesus ir lūkesčius, nes jie yra ir bus pagrindiniai koncertų estrados naudotojai, - patikino vedėja. Manau, kad sprendimas nugriauti dalį suolų pasitvirtino. Dideliame šou renginyje vis tiek visi stovi. Nuardžius kraštinius suolus tapo lengviau privažiuoti su dviračiais, vežimais. Alvydas LENKAUSKAS, Žvejų rūmų, prižiūrinčių koncertų estradą, vadovas Idėja dėl idėjos? Klaipėdos chorinės bendrijos Aukuras vadovas, dainų švenčių organizatorius Algirdas Šumskis jau planuoja būsimus renginius koncertų estradoje. Pasak pašnekovo, kitais metais čia numatoma rengti respublikinę moksleivių dainų šventę, skirtą Lietuvos 100-mečiui. O 2021 m. Klaipėdoje bus siūloma rengti grandiozinį Europos chorų konkursą. Natūralu, kad geriausia vieta šiems renginiams yra Klaipėdos koncertų estrada, tačiau dabar šis objektas tarsi pakibęs erdvėje ir nėra aiškumo dėl jo ateities. Savivaldybėje rengiamose architektūrinės-urbanistinės idėjos konkurso sąlygose nebuvo įvardinta, kad koncertų estrada - dainų šventėms ir masiniams renginiams skirtas objektas. Susidarė įspūdis, kad idėjos konkursas skelbiamas dėl idėjos. Chorinė bendruomenė žodžiu ir raštu pateikė savo pastabas. Pagrindinė mūsų pastaba buvo ta, jog idėjos konkursas būtų skelbiamas siekiant išlaikyti dainų švenčių ir masinių renginių vietą. Aiškiai įvardinome, kad objektas turi talpinti ne mažiau kaip 5 tūkstančius atlikėjų ir ne mažiau kaip 15 tūkstančių žiūrovų, kad būtų išsaugota amfiteatro struktūra, žiūrovinės dalies pylimas. Įsivaizduojame, kad projektą galima skaidyti į keletą etapų. Iš pradžių sutvarkyti pačią Vasaros estradą ir jos infrastruktūrą, atkurti išdraskytus elektros tinklus, įrengti persirengimo kabinas atlikėjams, tualetus. Kitu etapu galima vystyti estrados teritoriją, sukurti joje papildomas funkcijas. Koncertų estrados aikštė gali tarnauti ir krepšinio varžyboms, kaip kino salė po atviru dangumi, žiemą gali būti transformuojama į ledo areną, - svarstė A. Šumskis. Pašnekovas pažymėjo, jog Vasaros koncertų estrados yra išskirtinis, tik Baltijos šalims būdingas sovietmečio paveldas. Jos buvo statytos specialiai dainų šventėms. Didesnės ar mažesnės estrados buvo sukurtos ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose ir net kaimeliuose. UNESCO dainų šventes paskelbė saugotinu nematerialios kultūros paveldu. Tad natūralu, jog turėtų būti saugotinos ir erdvės šioms šventėms organizuoti. Latviai ir estai tai suprato, tad šiose šalyse vasaros koncertų estrados yra puikios būklės, tvarkomos ir prižiūrimos. Dar daugiau, Rygoje dainų švenčių meką užsimota rekonstruoti. Broliai latviai ketina investuoti į šį objektą apie 20 milijonų eurų ir 2022 metais turėti erdvę, kurioje bus galima rengti ne tik dainų šventes, bet ir pasaulinio garso muzikos žvaigždžių koncertus. Lietuvoje gražiai sutvarkyta Pasvalio vasaros koncertų estrada, Telšiuose pastatyta nauja įspūdinga estrada, kuri tapo labai lankytinu objektu, tačiau geri pavyzdžiai - tik pavieniai, o visoje šalyje vasaros koncertų estradų būklė - apgailėtina. Šie objektai apleisti, išdraskyti. Tai padarė didelę žalą chorinei kultūrai, - konstatavo A. Šumskis. Reikia tik pabaigti darbą Architektas Zigmas Rutkauskas, kuriam Klaipėdos vasaros koncertų estrados projekto autorystė priskirta Tomo S. Butkaus, Vaido Petrulio ir Vasilijaus Safronovo monografijoje Klaipėdos urbanistinė raida , patvirtino, kad Vasaros koncertų estrados projekto autorius buvo būtent architektas, šviesaus atminimo Juozas Baltrėnas. Z. Rutkauskas taip pat pažymėjo, jog vasaros koncertų estrados buvo pastatytos specialiai dainų šventėms rengti. Vasaros estrados funkcija yra gera, tik išpildymas skurdus. Ją reikia sutvarkyti, išpildyti iki galo tai, kas buvo sumanyta. Tais laikais Vasaros koncertų estrada statyta iš labai skurdžių medžiagų, iš to, kas buvo prieinama - betono ir medžio. Kokybė jos - prasta. 5

5 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ Vakarų ekspresas 5 Prieš ketvirtį amžiaus... Vakarų ekspresas Į kaimelį (Klaipėdą) atvažiavo žvaigždės (Lietuvos krepšinio rinktinė). Tokia buvo ne tik pagrindinė 1992-ųjų liepos 16-ąją pasirodžiusio Vakarų ekspreso numerio, bet ir visos tos miesto gyvenimo savaitės tema. Tomas GUKAUSKAS tomas@ve.lt Pradžiai - gabalėlis konteksto. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 m., kai Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Olimpinė komanda buvo tik suformuota ir praktiškai neturėjo jokio valstybinio finansavimo. Rinktinei pačiai teko ieškotis paramos, siekiant vykti į užsienio valstybes ir ten žaisti. Šarūnas Marčiulionis jau tuomet turėjo patirties ir ryšių JAV, nes jis buvo pirmuoju buvusios TSRS sportininku, savarankiškai pasirašiusiu sutartį su NBA. Jis aktyviai ieškojo, kas galėtų paremti Lietuvos krepšinio rinktinės dalyvavimą olimpiadoje Barselonoje. Rėmėjais tapo JAV roko grupė Grateful Dead. Ji leido naudoti Lietuvos rinktinės aprangai papuošti savo grupės atributiką dėmesį prikaus- Mano nuomone, reikėtų uždengti Vasaros koncertų estrados žiūrovinę dalį šiuolaikinėmis, lengvomis, peršviečiamomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Tada ją bus galima naudoti ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Pylimą išlaikyti būtinai reikia, net ir paprastose salėse žiūrovams daromos pakylos, kad būtų geriau matomas vaizdas scenoje. Man nesuprantama, kodėl iki šių laikų ten laikomi tie supuvę mediniai suolai. Jau seniai galėjo juos pakeisti patogiomis, moderniomis plastikinėmis kėdėmis. Reikia dirbti, o ne liežuviu malti. Miesto valdžiukė nenori ir nesugeba prižiūrėti šio objekto. Lengviausia viską nugriauti ir kaip Jono kalnelyje padaryti kažką nereikšmingo už milijonus. Vasa- 4 tančius griaučius psichodelinių spalvų fone, - rašo Vikipedija. Taigi, rengtis Barselonai legendinių vardų pilna krepšinio rinktinė pasirinko Klaipėdą. Tik įsiklausykite: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Artūras Karnišovas, Gintaras Krapikas... Paskui krepšininkus sekiojo ne tik žurnalistai - rodos, pusė klaipėdiečių sekė kiekvieną sportininkų žingsnį. Net Romanas Brazdauskis, Alvydas Pazdrazdis, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius ir Kūlupėnų garbės pilietis Gintaras Einikis (tada dar daugmaž palankiai žiūrėjęs į sveiką gyvenseną ir policininkus) buvo dievai. Na, tie tai ros estrada ir Jono kalnelis - tai du mūsų valdžiukės sumanymai, kaip paimti pinigus, pasidalinti juos su kuo reikia, kažką, bet ką padaryti. Jono kalnelis ir Vasaros estrada - tai objektai, kurie nėra išmąstyti, išdiskutuoti. Aiškinti, kad reikalingas daugiafunkcis objektas, gali tik visiški neišmanėliai. Nei tais laikais, nei šiais daugiafunkciai objektai niekam nereikalingi, - savo nuomonę dėstė Z. Rutkauskas. Susizgribo ir Vilnius bei Kaunas Atnaujinti, rekonstruoti vasaros koncertų estradas susizgribo ir kiti didmiesčiai. Žinia, kitais metais Vilniuje, Vingio parko estradoje, vyks vienas didžiųjų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtme- gal ne visai. Sakykime, pusdieviai. Apsigyveno rinktinė tuomet vieninteliame plius minus padoresniame viešbutyje Klaipėdoje. Savaitgalį krepšininkai treniravosi gryname ore prie jūros bei laisvalaikį leido Klaipėdos kelte. O jau pirmadienį vyrų laukė rytinė treniruotė lauke bei vakare - salėje. Tiesa, joje nepasirodė A. Karnišovas. Paaiškėjo, jog jis apsinuodijo maistu. Viešbutyje, kelte ar gatvėje neskelbiama. Tačiau labiau nerimauta dėl A. Sabonio, turėjusio problemų dėl kojos. Jis treniravosi tik kartą per dieną, kadangi koją teipuoti galima tik kartą, o žaisti be teipų - rizika, skaitytojams paaiškino jaunasis VE reporteris Algimantas Ercius (tas pats, kuris dabar yra Neptūno komandos vadovas). Krepšininkai ruošėsi dviem draugiškiems susitikimams su Sirijos rinktine Klaipėdos namų statybos įmonės sporto salėje (dabar - Klaipėdos Dragūno rankinio komandos namai), o laisvalaikiu nevengė atrakcijų. Pavyzdžiui, tarpusavio futbolo varžybų, kurias, kaip ir dera, aprašė Algirdas Auruškevičius: Rungtyniavo krepšininkai susiskirstę į dvi komandas. Pirmojoje žaidė A. Sabonis, Š. Marčiulionis, V. Chomičius, R. Kurtinaitis, S. Jovaiša, R. Brazdauskis ir G. Krapikas, o kitoje - visi likusieji su J. Imbroda priešakyje. Iš pradžių nesisekė A. Saboniui, kuris pataikydavo tai į virpstą, tai į skersinį. Tačiau kai Arvydas įmušė įvartį, jo komandos reikalai pagerėjo. Gerai žaidė ir Š. Marčiulionis, kuris dažniau naudojo dešinę koją. Kaip ir reikėjo laukti, nugalėjo pirmoji komanda. Rezultatas 5:2 jos naudai. Be ispano trenerio Chavjero Imbrodos (Francisco Javier Imbroda Ortiz), įdomi persona rinktinėje buvo Donas Nelsonas (Don Charles Donnie Nelson), Golden State Warriors ekipos trenerio asistentas, kurio dėka šioje NBA komandoje 1989 metais atsidūrė Š. Marčiulionis. Jis jau iš anksčiau buvo pažįstamas su mūsų šalimi - dar šiai vadinantis Tarybų Socialistine Respublika, tačiau ir nepriklausoma Lietuva jį stebino. Po trenerių seminaro, kur D. Nelsonas dalinosi patyrimu su Lietuvos treneriais, amerikietis Sodžiaus kavinėje pavalgydino 24 trenerių grupę ir buvo labai nustebęs, kad pietūs kainavo apie 30 dolerių, - rašė VE. Beje, išvažiuodamas iš Klaipėdos D. Nelsonas pažadėjo, jog mūsų šalies krepšininkai iš Ispanijos grįš su aukso medaliais. Apsiriko jis ne taip ir žiauriai - bronzos medaliai pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo su savo vėliava olimpiadoje dalyvavusiems lietuviams prilygo auksui. Ta proga priminkime kelią iki tos bronzos. Grupės varžybose įveikta Kinija (112:75), Venesuela (87:79), Puerto Rikas (104:91) ir Australija (98:87). Tiesa, pralaimėta Jungtinei komandai (kurią sudarė 12 buvusių Sovietų Sąjungos respublikų - be Baltijos šalių) 80:92, tačiau tai nesutrukdė patekti į ketvirtfinalį. Jame nugalėta Brazilija (114:96). Pusfinalyje amerikietiškoji Dream Team lietuviams šansų nepaliko (76:127), tačiau kovoje dėl 3-iosios vietos atkeršyta Jungtinei komandai (82:78). čio minėjimo programos renginių - Šimtmečio dainų šventė. Dar praėjusiais metais buvo užsimota iki to laiko rekonstruoti parko estradą ir atnaujinti parko centrinės aikštės žolės dangą, tačiau jau dabar akivaizdu, jog nebus spėta to padaryti. Pasak Vingio parko estradą administruojančios viešosios įstaigos Vilniaus miesto parkai direktoriaus Laisvūno Budėno, šuo metu tik paskelbtas konkursas projektavimo darbams. Projekto tikslas - likviduoti avarinę situaciją, įrengti vietą orkestrui. Kapitalinis remontas nenumatytas. Infrastruktūrinius pokyčius ir plėtrą planuojame įgyvendinti kitu etapu, po 2018-ųjų, - sakė L. Budėnas. Jau pristatyta architektūrinė vizija, kaip atrodys Dainų slėnis Kaune, Ąžuolyno parke. Ši dainų švenčių ir Poezijos pavasario renginių erdvė buvo įrengta prieš maždaug 80 metų pagal architekto Vladimiro Zubovo projektą. Tad skelbiant architektūrinį Dainų slėnio rekonstrukcijos projekto konkursą viena iš sąlygų buvo suteikti Dainų slėniui šiuolaikišką architektūrinį įvaizdį, įvertinus architekto V. Zubovo sukurtą Dainų slėnio visumą, nekeičiant esamo reljefo. Konkurso nugalėtojų projektas Spindulys parengtas prieš kelerius metus, tačiau tik sutvarkius žemės priklausomybės formalumus šiuo metu Kaune jis atsidūrė tarp svarbiausių dokumentų. Architektai pasiūlė Dainų slėnyje įrengti modernią sceną, ap- švietimą, sėdimąsias vietas, persirengimo kambarius, tualetus, naujas automobilių statymo vietas. Projekto autoriai pabrėžė unikalų Dainų slėnio reljefą ir pasiūlė, kad tribūnos taptų tarsi meno kūriniu, reljefiniu piešiniu, kuris kistų priklausomai nuo žiūrovų judėjimo, apšvietimo. Šalia Dainų slėnio suprojektuoti du nuolatiniai pastatai: pagalbinis prie pagrindinio įėjimo, kuris veiks visus metus, ir persirengimo kambariai po tribūnomis. Pagal architektų sumanymą, apžvalgos aikštelė ir joje esantys laikini pastatai trauktų žmones ir ne renginių metu. Taip pat numatyta galimybė dalį chorų tribūnų išardyti ir transformuoti į laikiną sceną, pritaikytą įvairiems renginiams.

6 6 SPORTAS Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis ŠVIESLENTĖ Sūduva nugalėjo Liepają EUROPOS futbolo lygos antrojo atrankos varžybų etapo pirmosiose rungtynėse Marijampolės Sūduvos komanda išvykoje 2:0 (1:0) nugalėjo Liepojos Liepaja (Latvija) ekipą. 18-ąją min. Sūduvą į priekį išvedė Ovidijus Verbickas, o 75-ąją min. rezultatą padvigubino Karolis Laukžemis. Atsakomosios rungtynės bus žaidžiamos liepos 20 dieną Marijampolėje metais Sūduva Europos lygos atrankos pirmajame etape eliminavo kitą Latvijos ekipą - Rygos Daugavą. Trakai pralaimėjo Švedijoje EUROPOS futbolo lygos antrojo atrankos varžybų etapo pirmosiose rungtynėse ketvirtadienį Lietuvos vicečempionė Trakų Trakų komanda išvykoje 1:2 (0:1) pralaimėjo Noršiopingo IFK Norrkoping (Švedija) ekipai. Šeimininkus į priekį 32-ąją min. tiksliu smūgiu išvedė Sebastianas Andersonas (Sebastian Andersson). 61-ąją min. Švedijos klubo persvarą padidino Karlas Holmbergas, tačiau jau 66-ąją min. svarbų įvartį pelnė Trakų žaidėjas Maksimas Maksimovas. Atsakomosios rungtynės bus žaidžiamos liepos 20 dieną Vilniuje. Trakų klubas antrajame Europos lygos atrankos etape žaidžia pirmąjį kartą. Atsakomosiose rungtynėse Trakų ekipą tenkintų pergalė 1:0. Klaipėdiečio pergalė Lenkijoje LENKIJOJE vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) Futures serijos turnyro Warmia I Mazury Open vienetų varžybų aštuntfinalyje ketvirtadienį pirmoji turnyro raketė klaipėdietis Laurynas Grigelis 6:2, 6:3 nugalėjo 19-metį prancūzą Tibo Kanselį (Thibault Cancel, be reitingo). Mačas truko 1 val. 20 min. L. Grigelis atliko keturis neatremiamus padavimus, o jo varžovas - nė vieno. 25- erių metų Lietuvos tenisininkas, kuris pasaulio reitinge yra 251-as, ketvirtfinalyje žais su 23-ejų metų lenku Pavelu Ciasu (Pawel Cias, 738). Patekdamas į ketvirtfinalį, L. Grigelis užsitikrino du Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingo taškus. Turnyro prizų fondą sudaro 15 tūkst. JAV dolerių. Palangoje - slalomo varžybos PRIEŠ dvejus metus 1006 km lenktynių programoje atsirado slalomo varžybos, tad ir šiemet, vos pasibaigus lenktynių atidarymo paradui Vytauto gatvėje, Palangoje, motorų gausmas persikels į specialią trasą šalia Klaipėdos posūkio, kur vieni pirmųjų liepos 20 dieną 13 val. kovas pradės slalomo varžybų dalyviai. Renginys jau pirmaisiais metais susilaukė nemenko slalomo mėgėjų susidomėjimo, o dar labiau aktyvūs jie buvo pernai, - sakė maratonines automobilių lenktynes Palangoje rengiančios VšĮ Promo Events direktorius Darius Jonušis. - Todėl to, kas pasitvirtina ir ką pamėgsta žiūrovai, atsisakyti neketiname, o stengiamės plėtoti dar labiau. Mėgėjų slalomo organizatoriai leidžia varžytis su bet kokiu automobiliu, o šią trasą įveikti bus galima tiek kartų, kiek dalyvis nori. Visi šių lenktynių dalyviai skirstomi į tris klases, sudarytas pagal vairuojamo automobilio pavaros tipą: varomi priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais. Slalomo varžybos - vienos ilgiausiai truksiančių visame 1006 km lenktynių tvarkaraštyje. Mėgėjai šioje trasoje varžysis ir liepos 21, ir liepos 22 dienomis. Slalomo meistrų trasa - net 1,4 km ilgio, todėl nesunku įsivaizduoti, kokie greičiai čia bus išvystomi. A. Savčenkos nuomone, šiose varžybose nugalėtoją lems ne sekundės, bet jos dalys. Vakarų ekspreso ir Eltos informacija daugiau informacijos - Šachmatininkų rubrika Kaune vyko 10-ųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių šachmatų rungties greitųjų šachmatų (10 min. + 5 sek.) varžybos. Jos vyko šveicariškąja sistema (8 ratai). Dalyvavo 98 šachmatininkai. Dauguma jų buvo iš Lietuvos, tačiau buvo ir iš kitur: penki iš Baltarusijos, po vieną iš Australijos, Danijos, Lenkijos bei Olandijos. Turnyro vidutinis reitingas Po 8 ratų kovos du žaidėjai surinko po 7 taškus. Pagal aukštesnius papildomus rodiklius 1-oji vieta atiteko vilniečiui Dmitrijui Chocenkai (reitingas 2267), 2-oji marijampoliečiui Pauliui Pultinevičiui (rtg. 2333). Po jų sekė du žaidėjai, turėję po 6,5 taško. Trečioji atiteko kauniečiui Šarūnui Šulskiui (rtg. 2565), o ketvirtoji vilniečiui Mariui Bieliauskui (rtg. 2202). Iš penkių dalyvavusių klaipėdiečių geriausiai pasirodė Dmitrijus Jablokovas, kuris surinkęs 5,5 taško bendrajame turnyre užėmė 12-ą vietą. Žaidynėse lijo medalių lietumi: buvo apdovanoti ir žaidėjai pagal amžiaus grupes bei lytį. Kadangi P. Pultinevičius geriausiai pasirodė vaikinų J20 grupėje, suaugusiųjų kategorijoje medaliai įteikti: D. Chocenkai - aukso, Š. Šulskiui - sidabro, M. Bieliauskui bronzos. Moterų įskaitoje auksą iškovojo elektrėniškė Diana Požerienė (5 tšk.), sidabrą Danijoje gyvenanti Margarita Baliūnienė (5 tšk.), bronzą - gargždiškė Daiva Dieninė (4,5 tšk.). Merginų J20 kategorijoje nugalėjo Baltarusijos lietuvė Ana Stašys (5,5 tšk.), sidabro medalis atiteko vilkaviškietei Aretai Jaškūnaitei, bronzos plungiškei Gretai Mačiuitytei. Klaipėda ruošiasi Europos merginų čempionatui sstikslas. Lietuvos U-17 metų rinktinė rugpjūčio dienomis Klaipėdoje sieks iškovoti kelialapį į aukščiausią U-17 divizioną. Vaikinų J20 grupėje auksą pelnė marijampolietis P. Pultinevičius, sidabrą klaipėdietis D. Jablokovas, bronzą kaunietis L. Šilkaitis. Vaikinų J18 amžiaus grupėje aukso medalį iškovojo marijampolietis A. P. Žukauskas (6 tšk.), sidabro taip pat marijampolietis A. Vaškevičius, o bronzos - kaunietis D. Bojajanas. Merginų J18 amžiaus kategorijoje pirma buvo plungiškė Rugilė Meškėnaitė (5 tšk.), sidabras atiteko klaipėdietei M. Šibajevai (5 tšk.), bronza kaunietei L. Ratkevičiūtei (2 tšk.). 1-a diagrama. Baltųjų ėjimas. Kaip žaistumėt? Liepos 1 d. skelbtų kombinacijų sprendiniai: 1-oji diagrama. Ebralidzė - Bubenskis, 1950 m.: 1. B:h7!! (baltieji aukoja bokštą, siekdami atverti h statmeną valdovės atakai prieš juodųjų karalių) B:h7 2. B:h7 K:h7 3. Vh1+ Kg7 4. f6!! (aukodami pėstininką baltieji įtraukia juodųjų karalių į dvigubo užpuolimo padėtį) K:f6 (jei 4...Kf8 5. Ž:d7+ K 6. Ž:b6+-) Ž:d7++- J14 berniukų amžiaus grupėje aukso medalis atiteko Pijui Stremavičiui (6 tšk.), sidabro plungiškiui Pauliui Meškėnui (5 tšk.), bronzos kauniečiui Benui Pučiui (4,5 tšk.). Siūlome surasti kombinaciją 2-a diagrama. Juodųjų ėjimas. Kaip žaistumėt? J14 mergaičių grupėje aukso medaliu apdovanota Agnė Milašiūtė (3 tšk.), sidabro - Adrijana Morkūnaitė, bronzos Kornelija Dulkaitė (2 tšk.). Kęstutis Andriejūnas 2- oji diagrama. Keresas - Kailis 1938 m. Dvigubo užpuolimo motyvas padeda juodiesiems pasiekti pergalę: 1...R:g2+! (įtraukia karalių į dvigubo užpuolimo schemą) 2. K:g2 V:b3!! 3. Ve4 (jei 3. a2:b3 Že3+ 4. K Ž:f5 5. B:f5 B:f7-+) 3... Vd5! 4. Žh6+ (jei 4. V: d5 Že3+ 5. K Ž:d5-+) 4...Kh8 5. Žf7+ (jei 5. B:f8+ B:f8 6. V:d5 Že3+-+) +B:f7 6. V:d5 Že3+ 7. K Ž:d5-+ Pasiūlymų ir pageidavimų dėl rubrikos laukiame el. paštu k_andriejunas@takas.lt rankinis.lt nuotr. Jau nuo rugpjūčio 14 dienos Klaipėda savaitę gyvens rankinio ritmu. Šiame gilias rankinio tradicijas turinčiame mieste vyks Europos merginų iki 17 metų rinktinių čempionatas, kuriame mūsų šalies garbę gins geriausios Lietuvos rankininkės. Jau anksčiau rašėme, kad tarp rinktinės kandidačių yra keturios klaipėdietės - Karolina Daukšaitė, Ugnė Kavalenkaitė, Austėja Rimkutė, Akvilė Tolvaišaitė ir kretingiškė Ieva Jankauskaitė. Visos jos rungtyniauja Klaipėdos Dragūno-Viesulo komandoje. Iš viso Europos čempionate Klaipėdoje dalyvaus 10 rinktinių, kurios suskirstytos į dvi grupes po penkias komandas. Lietuvos merginų rinktinė pateko į B grupę ir joje varžysis kartu su Ukrainos, Latvijos, Suomijos ir Didžiosios Britanijos komandomis. Kiekvienos rungtynės jau grupės etape gali būti lemtingos, kadangi į čempionato finalą pateks tik stipriausia grupės rinktinė. Rugpjūčio 20 dieną grupių nugalėtojai susitiks tarpusavyje, tuomet ir paaiškės stipriausia čempionato rinktinė. Vis dėlto patekimas į finalą būtų milžiniškas laimėjimas dar ir todėl, jog dvi stipriausios turnyro rinktinės keliaus į patį aukščiausią U-17 divizioną. Mūsų merginos neslepia ambicijų pakovoti dėl šio kelialapio. Nors čempionato pradžia - rugpjūčio 14 d., tačiau mūsų merginos startuos tik kitą dieną ir pirmosios mūsų varžovės bus kaimynės iš Latvijos. Vėliau bus žaidžiama su Suomijos bei Didžiosios Britanijos rankininkėmis, o grupės varžybas lietuvaitės baigs susitikimu su galinga bendraamžių iš Ukrainos rinktine. Būtent Ukrainos rankininkės yra vadinamos vienomis iš B grupės favoričių. Kitoje grupėje turėtų užvirti ne ką mažiau atkakli kova. Ten susitiks Portugalijos, Turkijos, Baltarusijos, Italijos ir Gruzijos rinktinės. Visos rungtynės bus žaidžiamos Klaipėdos Švyturio arenoje, kuri jau per nacionalines vyrų rinktinės rungtynes su prancūzais įrodė, jog yra puikiai pritaikyta rankiniui, ir sutraukė gausybę šio sporto mėgėjų. Nors iki čempionato pradžios liko mėnuo, tačiau mūsų merginų jau dabar laukia ilgas pasirengimo etapas prieš artėjantį svarbiausią sezono startą. Liepos 17 dieną rinktinė renkasi į pirmąją treniruočių stovyklą Vilniuje. Po praleistos savaitės sostinėje liepos 24 stovykla persikels į Jurbarką ir ten merginos išbus iki rugpjūčio 4 dienos. Tuomet rugpjūčio 7 dieną bus surengta penkių dienų stovykla Varėnoje ir, likus kelioms dienoms iki čempionato pradžios, merginos jau vyks į Klaipėdą. Vakarų ekspreso informacija

7 NUOMONĖS. AKTUALIJOS 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 7 ssir ŠIANDIEN. Amatų miestelyje netrūksta priežasčių atverti piniginę Daugiau nuotraukų - Informacija val. Amatų miestelis. 13 val. festivalio ekranas m. Lietuvos dainų šventė Čia - mano namai (rež. Juozas Javaitis, 2015 m.). 14 val. pasirodymai amatų miestelyje. 15 val. dirbtuvės. Petrykivkos dekoratyvinė tapyba. Dalyvauja Valentina Panko, Anastasija Chudnivets ir Roksolana Chudnivets (Ukraina). 16 val. dirbtuvės. Flamenko. Dalyvauja Arandano Compañia Flamenca (Ispanija). 18 val. Dainuojančios kultūros. Dalyvauja Sorrõseto (Estija), Suitu sievas (Latvija), Šiandienos festivalio programa Trio Gavrovski (Makedonija), Shavnabada (Gruzija). 20 val. Instrumentinė lyrika. Dalyvauja Araz, Adalat Behbudov (Azerbaidžanas) val. Balkanų spalvos. Dalyvauja Sinovi Atara (Kroatija), Bistritsa (Bulgarija). 22 val. Festivalio ekranas. Flamenko ištakos ( Flamenco de raiz, rež. Vicente Perez Herrero, Ispanija, 2011 m.). 22 val. Dramos teatro mažojoje salėje - nakties polifonija. Dalyvauja Suitu sievas (Latvija), Trys keturiose (Lietuva), Shavnabada (Gruzija). Lietuvos kariuomenei urėdų batalioną! Jei iš tikrųjų šią savaitę vargais negalais Seime priimta miškų ūkio reforma ilgainiui toje sistemoje prašienaus darbo vietas, Lietuvos valstybė turėtų šią problemą spręsti kūrybiškai. Rytas STASELIS Jungtinės miškininkų, urėdų, jų draugų beigi giminių pajėgos sugebėjo šalyje sukelti aukšto lygio politinę obstrukciją: kelioms savaitėms paralyžiavo įstatymų leidžiamosios valdžios darbą, pasėjo beveik politinę krizę valdančiojoje valstiečių-žaliųjų ir socialdemokratų koalicijoje, surado savo interesų rėmėjų ten, kur atrasti iš pirmo žvilgsnio buvo neįmanoma. Galų gale interneto naujienų portalo Delfi žurnalistai iškapstė, kad medžioklėn su šilumininkais susiruošęs Marijampolės urėdas sugebėjo pakoreguoti net NATO šalių karinių mokymų pradžią. Esą kad NATO kariai negąsdintų žvėrių (humanistai, ane...). Delfi rašė, kad dėl generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio, jo sūnaus, verslo konsultanto Liudo Prūsaičio, ir įtakingo šilumininkų atstovo, bendrovės Litesko filialo Alytaus energija direktoriaus Vytauto Čeponio medžioklės Marijampolės rajone, Šunskų girioje, buvo pakeista tą dieną tame pačiame miško masyve vykusių tarptautinių NATO karinių pratybų Kardo kirtis, skirtų vadinamojo Suvalkų karinio koridoriaus gynybos mokymams, pratybų eiga. Dėl šios istorija, pasak, Delfi, aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada reikalauti pirmiausia Marijampolės miškų urėdo atsakomybės. Pareikalauti atsakomybės ar nubausti daug proto nereikia. Siūlyčiau Marijampolės urėdą perduoti Krašto apsaugos ministerijai, pakelti Lietuvos kariuomenės pulkininku leitenantu ir paskirti naujai formuojamo senovės lietuvių miško dievo Girsčio-Giraičio vardo urėdų bataliono vadu. Šį dalinį Lietuvos kariuomenė galėtų dislokuoti kažkur Suvalkų trikampyje. Jei kariuomenėje yra ulonai, jėgėriai, galėtų būti ir urėdai kaip mįslė tikėtinam priešui. Eimanto CHACHLOVO nuotr. Amatų miestelis Teatro aikštėje vyks ir šiandien nuo 10 iki 20 val. Klaipėdoje vykstančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio Lauksnos proga Teatro aikštėje įsikūręs Amatų miestelis ir šiandien dar kvies susipažinti su tradiciniais amatais. Čia galima ne tik įsigyti rankų darbo dirbinių, bet ir iš arti pamatyti, kaip jie pagaminami. Raimondas LAPŠYS praktika@ve.lt Vakar kalbinti amatininkai teigė, kad žmonių dėmesio jų dirbiniams paprastai netrūksta. Be to, iš visos Lietuvos ir kitų šalių atvykę prekiautojai tvirtino, kad jų gaminių kainos nėra didelės. Geriau prekiauti pigiau ir parduoti daugiau. Tokiu atveju žmonės ateis ir kitais metais nusipirkti. O kas užsikelia dideles kainas, tai šiemet gal ir išloš, bet kitais metais pas juos žmonės negrįš, - sakė iš žalvario pagamintais papuošalais prekiaujantis Rimantas. Pasak didelio susidomėjimo sulaukusio prekiautojo, žmones žalvaris traukia, nes jis simbolizuoja žaltį. Žaltys yra ryšys su gamta, o baltams Mažumėlę pasimokę karybos Lietuvos kariuomenės urėdai karybos įgūdžiais ilgainiui galėtų prilygti jėgėriams, o ulonams garbe. Jei sugeba būdami civiliais sustabdyti sąjungininkų karines pratybas, kodėl negalėtų užkirsti kelią tikrai priešų invazijai. Dar tame dalinyje instruktoriai-urėdai galėtų mokyti kariškius, kaip priešo gretose sukelti sąmyšį, paralyžiuoti valią ką nors nuveikti ir sukiršinti tarpusavęs Stasio ŽUMBIO ( Vakaro žinios ) nuotr. ssidėja. Urėdų bataliono vėliava turėtų simbolizuoti šio karinio vieneto ištakas, todėl ant jos turėtų būti aukso raidėmis išsiūtas devizas: STOP valstybinių miškų reformai! arba Nustokit buldozeriais / tankais važinėti po Lietuvos miškus! ryšys su gamta yra neatskiriamas dalykas, - aiškino Rimantas. Dažnas pirkėjas vakar domėjosi ir kitu mugės akcentu - senoviniu būdu pagamintu muilu. Už muilo gabalėlį prašoma 3,5 euro. Ypač įdomus pirkėjams šiek tiek smirdantis, tradiciškas lietuviškas muilas su degutu, - teigė muilą ne tik pardavinėjantis, bet ir vietoje jį verdantis Mindaugas. Kas perka, tas apie kainas nieko nesako, - aiškino klumpes gaminantis bei jomis prekiaujantis Viktoras iš Plungės. Jis už klumpes vidutiniškai prašo 40 eurų, priklausomai nuo jų dydžio, medienos, iš kurios pagamintos, bei paskirties. Dažniausiai klumpes perka liaudies kolektyvai, derindami jas prie tautinio kostiumo arba žmonės, norintys jas kam nors padovanoti. tuos, kurie dėvi vieną ir tą pačią karišką uniformą. Tikiu, kad šią pertvarką atlikus sėkmingai apie Lietuvos kariuomenės urėdus pasklistų ne mažiau įkvepiančios legendos, kokių būta apie Aitvaro eskadrono žygius Afganistane. Po kokių penkerių metų Urėdų bataliono atstovai galėtų dalyvauti eilinėje kariuomenės ir visuomenės šventėje, gal net sostinės Gedimino prospektu pražygiuoti lygiuodami į Seimą beigi Vyriausybę, kaip šauniais protesto piketų laikais (ne visa bloga neišeina į gera). Kaip pavyzdinis ir labai efektyvus Geležinio vilko lauko kariuomenės brigados dalinys. Kalbinti Amatų miestelio lankytojai teigė, kad už rankomis pagamintus dirbinius ir brangiau sumokėti nėra gaila. Kainos normalios. Mano nuomone, nėra brangu, nes šie dirbiniai yra rankų darbo. Užsienio šalyse rankų darbas dar brangiau kainuoja, - sakė Irena. Ji teigė esanti labai patenkinta ir sužavėta žmonių įgūdžių. Kad kokybė atitinka vertę, antrino ir Ona. Jos nuomone, pieno ir sūrio gaminių kainos aukštokos, tačiau produktai yra labai skanūs, todėl verti pirkti. Amatų miestelio lankytojai taip pat gali pamatyti, kaip yra skaptuojamas koplytstulpis, gaminami gintariniai amuletai, liejamos žvakės, skutinėjami margučiai, kepama duona, liejami sūriai, tapoma ant skrynelių ir kt. Taip pat čia galima įsigyti ir paragauti tokių tradicinių liaudės maisto produktų, kaip kastinys ar ruginė duona. Bataliono vėliava turėtų simbolizuoti šio karinio vieneto ištakas, todėl ant jos turėtų būti aukso raidėmis išsiūtas devizas: STOP valstybinių miškų reformai! arba Nustokit buldozeriais / tankais važinėti po Lietuvos miškus! Dėl bataliono žygio dainos reiktų pasitarti su dainininku Egidijumi Sipavičiumi, kad šis į savo žinomą dainą sutiktų įrašyti papildomas keturias aštuntines natas: Tu ne tik girių paslaptis pažįsti, ir ne tik medžių kalbą supranti... Manau, vardan tokios idėjos derybos su atlikėju ir autoriumi nebūtų itin sunkios ir neprasmegtų aklavietėn. Savaime suprantama, pliusų būtų kur kas daugiau tai itin prasmingos ir neblogai apmokamos darbo vietos, gal net nereiktų naujų uniformų užtektų vienos kitos efektingos emblemos ant rankovės, be to, mažiau pagundų dabar žadamai masinei migracijai ir į galimybė garbingais žingsniais įeiti ne tik į Lietuvos, bet ir pasaulio karybos istoriją. Minusą kol kas įžvelgiu tik vieną Krašto apsaugos tarnyboje urėdams būtų griežtų apribojimų parduoti mišką kirtėjams be valstybės sankcijos, taigi tektų tenkintis pareigine kariška alga. Tačiau įgyvendinus tokias pertvarkas dar nebūtų aišku, ką esant būtinybei prie ko būtų prasmingiau jungti: urėdus prie jėgėrių ar jėgėrius prie urėdų, nes pastarųjų potencialas bei įgūdžiai psichologiniame ar hibridiniame kare neturėtų būti ženkliai mažesnis. Kitaip tariant, Lietuvos kariuomenės urėdai galėtų būti mūsų žalieji žmogeliukai, triuškinantys tikėtinus priešus pagundomis: krūmine (vardan tokio tikslo, tikiu, ir Aurelijus Veryga užmerks savo akylas akis), medžiokle, žūkle, vaišes medžiokliams ruošusių Laukų dvasių gaudymu po miškus, kad paragavę to urėdiškojo kovos komplekto jokie priešai nenorėtų įgyvendinti savo užmačių būdami demoralizuoti. Tėvynės labui!