IMPERATORIAUS LAKŠTINGALA

Transkriptas

1 IMPERATORIAUS LAKŠTINGALA Jiří Trnka Europos kino edukacijos platforma jaunimui METODINĖ MEDŽIAGA

2 2 I - ĮŽANGA I - ĮŽANGA TURINYS I. ĮŽANGA CinEd Europos kino edukacijos filmų kolekcija p. 2 Kodėl šis filmas svarbus šiandien? p. 3 Informacija apie filmą ir filmo plakatai p. 3 Pagrindinės filmo temos ir filmo santrauka p. 5 II. FILMAS Kontekstas p. 6 Filmo autorius ir jo darbai p. 7 Svarbiausia filmografija p. 8 Imperatoriaus lakštingala režisieriaus darbų kontekste p. 9 Įkvėpimo šaltiniai p. 10 Interviu p. 11 III. ANALIZĖ CINED: EDUKACINIŲ FILMŲ KOLEKCIJA CinEd misija pristatyti vadinamąjį septintąjį meną kaip kultūrinę vertybę ir priemonę plėsti pasaulėžiūrą. Projekto rengėjai sudarė kolekciją iš projekte dalyvaujančių Europos šalių sukurtų filmų ir suformavo šia medžiaga paremtą pedagoginį modelį. Jį kuriant stengtasi prisitaikyti prie sparčių ir reikšmingų pokyčių, kurie lemia, kaip filmai kuriami, platinami, žiūrimi ir vertinami. Šiandien žmonės žiūri filmus įvairiuose ekranuose: ir didžiuliame kino teatre ekrane, ir per mobilųjį telefoną; tiesa, svarbu nepamiršti ir kompiuterio, televizoriaus bei planšetės. Nors kinas vis dar laikomas gana jaunu menu, jau ne kartą pranašauta jo mirtis. Žinoma, šios pranašystės nepasitvirtino. Privalu atsižvelgti į minėtus kino meno pokyčius ir pabrėžti vis gausėjančią įpročių žiūrėti į ekranus ir filmus įvairovę. CinEd leidiniuose išdėstytas mokymo metodas paremtas mokiniams artima interaktyvia ir intuityvia bei indukcijos principu pagrįsta pedagogika. Mūsų tikslas duoti reikiamų žinių bei suteikti analitinių įrankių ir pasiūlyti įvairių būdų kalbėti apie filmus bei konkrečius kadrus. Siūlome atlikti filmo analizę įvairiais pjūviais: kaip visumą ir atskirai nagrinėjant skirtingos apimties filmo ištraukas ir dalis (nejudančius vaizdus, siužetą ir epizodus). Skatiname naudotis medžiaga laisvai, jums patogiu būdu. Vienas iš svarbiausių mūsų tikslų yra pasiūlyti, kaip kino vaizdus galima suvokti žvelgiant iš skirtingų perspektyvų. Gebėti apibūdinti tai tik analizės pagrindas; svarbu ir atrinkti, rūšiuoti bei lyginti ir priešinti to paties ir skirtingų filmų kadrus. Be to, reikšminga juos gretinti su kitų vaizduojamųjų ir pasakojamųjų menų (tapybos, teatro, fotografijos, literatūros arkomiksų) vaizdiniais. Raginame ne vengti prasmių, o jas kurti. Taigi kinas sintetinio meno forma mums teikia galimybių lavinti jaunosios kartos žvilgsnį. Epizodų seka p. 12 Kino klausimai p. 14 Kadro analizė: berniukas ir žuvies statulėlė p. 17 Plano analizė: mergaitė stebi imperatoriaus priėmimą p. 18 Scenos analizė: įprastas rytas imperatoriaus rūmuose p. 19 IV. SĄSAJOS Susiję vaizdai: troškimas skraidyti p. 21 CinEd kolekcijos filmų dialogai: Imperatoriaus lakštingala, Avilio dvasia, Mėlynasis tigras ir kt. p. 22 Kūrybiniai keliai: meno ir kultūros tradicijos Europoje ir Azijoje p. 25 Filmo vertinimas: įspūdžių mainai p. 27 V. PRAKTINĖS UŽDUOTYS Šią metodinę medžiagą parengė Čekijos kino klubų asociacija. Autorius: Tereza Czesany Dvořáková Dėkojame: Jan Trnka, Klářa Trnková, dr. Zuzana Ceplová, Helena Trösterová, Helena Trnková, prof. dr. Petr Tröster, Matyáš Trnka (kandidatas į daktarus), doc. Filip Suchomel, Martina & Kryštof Spirits, Eva Spilková, Tomáš Žurek ir Petr Hasan (Nacionalinis filmų archyvas) Vertimas iš prancūzų kalbos: Eva Spilková Vertimas į anglų kalbą: Ian Willoughby Pagrindinis koordinatorius: Institut français Edukacinės srities koordinatoriai: Cinémathèque française / Cinéma, cent ans de jeunesse

3 3 KODĖL ŠIS FILMAS SVARBUS ŠIANDIEN? Imperatoriaus lakštingala reikšmingas Europos autorinio kino pavyzdys. Šis Jiří jaus Trnka os ilgametražis animacinis filmas yra jo, kaip režisieriaus, kūrybinės pradžios viršūnė. J. Trnka atnešė daug naujo tuometei kino industrijai, tad yra laikomas pokario kino revoliucionieriumi. Kaip vizualiųjų menų ir dizaino meistras, jis nesinaudojo kitų kino profesionalų vaizdo kūrimo modeliais ir sukūrė tokią kino estetiką, kuri visiškai išsiskyrė iš kitų. O kaip teatro srities profesionalas, J. Trnka praturtino marionečių filmų istoriją anksčiau dar nematytomis detalėmis; būtina paminėti kiekvienam planui tikslingai parinktus filmavimo kampus ir kameros judesius bei mizanscenų kompoziciją, apšvietimą, filmo ritmą ir muziką. Jiří jus Trnka neabejotinai reikšmingas ir čekų visuomenei. Po Antrojo pasaulinio karo praėjus vos kelioms dienoms, jauni, veržlūs kino kūrėjai paprašė jo prisijungti ir padėti išlaikyti animacijos studiją. J. Trnka tam įdėjo ypač daug pastangų ir todėl ilgiau kaip dviem dešimtmečiams tapo svarbiausiu Čekijos animacinio kino režisieriumi. Iš jo mokėsi daug jaunųjų kino profesionalų: J. Trnka os įtaka bent du dešimtmečius buvo ypač reikšminga čekų animacijos ir marionečių filmų kūrėjams. Taigi ne sutapimas, kad J. Trnka os karjeros aukštumų laikotarpis sutampa su Čekijos marionečių animacijos aukso amžiumi (kiti atstovai Karelis Zemanas, Hermína Týrlová, Břetislavas Pojaris). Ir šiandien matome J. Trnka os estetinių sprendimų įtaką Čekijos animacijoje ir gyvo veiksmo filmuose, pavyzdžiui, CinEd kolekcijos filme Mėlynasis tigras. Imperatoriaus lakštingala tai laisva visame pasaulyje žinomos Hanso Christiano Anderseno pasakos Lakštingala adaptacija. Jiří jus Trnka kartu su kolegomis filmo veiksmą perkėlė į vaiko sapną. Ši priemonė suteikė didžiulę laisvę dailės ir pasakojimo motyvų prasme. Imperatoriaus lakštingala perduoda svarbią žinutę: šiuo filmu kritikuojama pernelyg kontroliuojama ir nužmoginama vaikystė. Jos autentiškumą ir laisvę suaugusieji keičia dirbtinumu ir brangiais žaislais. Filmo tema šiais laikais yra dar aktualesnė. Imperatoriaus lakštingala iškart po premjeros susilaukė didžiulės sėkmės daugybėje šalių. Prancūzijoje pasakotoją įkūnijo Jeanas Cocteau, o anglišką filmo versiją įgarsino žymusis Borisas Karloffas. INFORMACIJA APIE FILMĄ IR FILMO PLAKATAI Pavadinimas originalo kalba: Císařův slavík Premjera: 1949 m. balandžio 15 d. Trukmė: 70 min. Šalis: Čekoslovakija Režisierius: Jiří Trnka Pagal: Hanso Christiano Anderseno pasaką Lakštingala (Nattergalen, 1-as leidimas 1843 m.) Scenarijaus autoriai: Jiří Trnka, Jiří Brdečka Dailininkas: Jiří Trnka Dailės skyriaus darbuotojai: Milena Neubauerová, Karel Sobotka, František Braun, Erik Miloš Bülow, Josef Zdrůbecký, Jaroslav Zdrůbecký, Karel Mázel, Ludvík Hájek Muzika: Václav Trojan Animacija: Bohuslav Šrámek, Břetislav Pojar, Jan Karpaš, Zdeněk Hrabě, Stanislav Látal Gyvas veiksmas: režisuota kartu su Milošu Makovecu; operatorius Ferdinandas Pečenka; vaidina Jaromíras Sobota (berniukas), Helena Patočková (mergaitė) Gamyba: Československý státní film Praha Studio Loutkový film Praha Pardavimai: Nacionalinis filmų archyvas I - ĮŽANGA Plakatai JAV Plakatas Prancūzijoje 1 Plakatas Čekijoje Šiuo plakatu pasidalijo Tulūzos Sinemateka. Dėkojame! 2 - Autorius Karelis Permanas. Nežinome, ar šį plakatą sukūręs autorius tuo metu buvo įdarbintas. Deja, po kelių mėnesių paieškų mums vis dėlto nepavyko rasti dabartinio autorių teisių savininko.

4 4 Natūralu ir mechaniška I - ĮŽANGA Tikrovė ir sapnas Rekvizitai ir fragmentai Atstumas ir ribos Naminis ir egzotinis

5 5 PAGRINDINĖS FILMO TEMOS FILMO SANTRAUKA TIKROVĖ IR SAPNAS Animacinė istorija apie imperatorių įrėminama sergančio vaiko sapne, t. y. gyvo veiksmo istorijoje. Šis pasirinkimas suteikė daug laisvės kuriant sapnišką imperatoriaus pasaulį ir berniuko santykį su sapnu. Imperatoriaus rūmuose, kaip ir įprasta sapnuose, atsiranda įvairių daiktų, situacijų ir kitų apraiškų iš berniuko gyvenimo. O štai sapnas mainais palieka ryškią žymę berniuko gyvenime. Kai lakštingala padeda imperatoriui atsigauti, karštinės sapnas baigiasi ir berniukas pabunda sveikas. Sapnas jam taip pat padeda kovoti su aplinkos spaudimu, baimėmis, paskatina leistis į nuotykius ir autentiškus vaikystės patyrimus. NATŪRALU IR MECHANIŠKA Pati H. Ch. Anderseno pasaka gali būti interpretuojama kaip natūralaus ir mechaninio pasaulių konflikto metafora. Ši tema filme išplečiama. Berniuko gyvenamas namas ir imperatoriaus rūmai pilni nenatūralumo, dirbtinumo, apkrauti įvairių mechaninių daiktų ir dirbinių (ne tik žaidimų, rodančių judesius ir keliančių garsus, bet yra ir nėrinių, skintų gėlių, pianinas ir kuo smulkiausiai išgražintas sodas su nedideliais takeliais). Šie daiktai tik vaizduoja natūralų ir gamtos pasaulį, tačiau yra visiškai dehumanizuoti. Jie nebuvo sukurti spontaniškai ir su meile atvirkščiai, yra begalė šių daiktų kopijų. Natūralus pasaulis filme siejamas su už vartų esančia kaimo vietove, mergaite, lakštingala, jos giesme ir vandens motyvu. Langai ir vartai, t. y. natūralų ir dirbtiną pasaulius jungiantys elementai, atlieka ypač svarbų vaidmenį. REKVIZITAI IR FRAGMENTAI Ir vaizdas, ir garsas pabrėžia filme esančius objektus (rekvizitus). Kamera apžiūri berniuko kambarį, atkreipdama dėmesį į įvairius objektus, iš kurių dauguma atliks ryškų vaidmenį sapne. Gyvo veiksmo dalyje suaugusiųjų išvis nėra. Tiesa, ant sienos matome nuotrauką su garbaus amžiaus moterimis, prižiūrinčiomis berniuką, ir galbūt tėvų fotografijas ant paminklų. Pastebime judesius prie užuolaidų, rankas ir gydytojo siluetą. Sapne žaislai virsta veikėjais, o kitos marionetės imperatorius ir jo rūmų gyventojai primena masiškai gaminamus žaislus su porcelianinėmis galvomis. Kiti rekvizitai, tokie kaip nėriniai, dekoratyviniai audiniai ir trijų aukštų serviravimo staliukas, matomi Kinijos imperatoriaus pasaulyje. ATSTUMAS IR RIBOS Aptvertas tvora pasaulis turi aiškius kontūrus ir ribas. O už vartų plytintis pasaulis yra neaprėpiamas. Žengti į pastarąjį (leistis į lakštingalos paieškas) reiškia nuotykių kupiną kelionę. Oreivis ir rūmų profesorius mūsų dėmesio verti veikėjai. Oreivis atskrenda iš nežinomų kraštų ir praneša apie lakštingalą, o paskui atsiunčia mechaninę giesmininkę. Rūmų profesorius nuolat žvelgia į tolį, bet nieko nežino apie jį supantį pasaulį. Filmo erdvumas pabrėžiamas veikėjams judant link ir nuo kameros. Vis dėlto pastelinis ar juodas animacinės filmo dalies fonas dažniausiai neleidžia pajusti erdvumo ir atrodo plokščias. NAMINIS IR EGZOTINIS Filmas vaizduoja ne tik Kiniją, bet ir Europą. Egzotikos tema žaismingai atskleidžiama remiantis mūsų stereotipais apie Azijos ir Europos kultūrų istoriją. Imperatoriaus lakštingaloje Europa ir Azija susipina. Berniuką kambaryje supa Azijos kultūros žaislai. O štai imperatoriaus pasaulis, nors iš pirmo žvilgsnio visiškai atitinka Azijos kultūrą, iš tiesų yra pilnas kitų kultūrų elementų: matome oreivį, mergaitę, karietą, miestelio bažnyčią, kapines, kaktusus. Priešybė tarp namų ir svetimo aplinkos greitai ištrinama, nes namų pasaulis nėra saugus ir tinkamas nei berniukui, nei imperatoriui. Taigi triumfuoja įvairovė ir tolerancija. Vienišas, susirūpinęs berniukas yra globojamas dviejų senyvų moterų (galbūt tetų). Jie gyvena sename name, pilname senų daiktų ir žaislų. Berniukas stebi lauke, už namo sodo vartų, žaidžiančią raudonplaukę mergaitę. Gimtadienio proga jis gauna mechaninę lakštingalą. Deja, netrukus susirgęs ir užmigęs ima sapnuoti. Atsiduriame marionečių pasaulyje, tiksliau, Kinijos imperatoriaus rūmuose, kurie irgi aptekę mechaniniais žaislais. Imperatorių aplanko oreivis iš Europos. Šis padovanoja imperatoriui knygą su lakštingalos pastarajam dar nežinomo paukščio piešiniu. Niekas rūmuose nežino, kur gali gyventi lakštingala. Vis dėlto į pagalbą ateina raudonplaukė mergaitė, žaidusi lauke, už imperatoriaus rūmų sodo vartų. Ji palydi rūmų gyventojus į kaimo vietovę, prie vandens, ir galiausiai rūmų gyventojai atgabena lakštingalą imperatoriui. Saulėlydžio metu paukštis gieda taip gražiai, kad imperatorius susigraudina ir pamilsta lakštingalą. Tačiau gimtadienio progą gavęs naują žaislą be paliovos galinčią giedoti mechaninę lakštingalą laikui bėgant užmiršta, kad turi gyvą paukštį. Imperatorius galiausiai ima ilgėtis tikros lakštingalos, bet jos čia jau nebėra. Jis suserga, o Mirtis matuojasi jo karūną. Vis dėlto lakštingala atskrenda išgelbėti imperatorių; ji nuveja Mirtį. Imperatorius pabunda sveikas ir žvalus. Berniukas taip pat pasijunta geriau. Jis nebeatrodo susirūpinęs ir, palikęs namus, kartu su mergaite pasileidžia į tikrą, natūralumo pilną gamtos pasaulį. I - ĮŽANGA

6 6 II - FILMAS KONTEKSTAS II - FILMAS MARIONEČIŲ FILMAS Marionečių filmas tai animacijos žanras, kurio atstovai kuria įvairius judančius objektus. Dažniausiai tai būna specialiai filmui sukurtos marionetės. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šis žanras dar tik buvo pradėjęs vystytis. Išskirtiniai kino kūrėjo Ladislavo Starevichiaus (Wladyslaw Starewicz, Lenkija, Lietuva, Rusija, Prancūzija) darbai puikiai žinomi visame pasaulyje. Vienas žymiausių ankstyvųjų jo darbų Lapinas Renaras (Le Roman de Renard), sukurtas trečiojo dešimtmečio pradžioje Prancūzijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose Willis O Brienas stebino žiūrovus filmais Prarastas pasaulis (The Lost World, 1925) ir King Kongas (King Kong, 1933), nes čia režisierius sujungė žmonių vaidybą ir marionečių animaciją. Labai svarbus Jiří jaus Trnka os įkvėpimo šaltinis buvo vengrų kilmės amerikietis Gyorgy jus (George) Pálas, dirbęs su stilizuotomis marionetėmis. Marionečių animacija Čekijoje pradėta kurti nedidelėse Zlyno kino studijose vokiečių okupacijos metu. Čia režisierė Hermína Týrlová pastatė pirmąjį čekų marionečių filmą Skruzdėlė Ferda (Ferda mravenec, 1944), o po metų filme Kalėdinė svajonė (Vánoční sen, 1945) sujungė gyvą veiksmą ir marionečių animaciją. Nors H. Týrlová pradėjo šį projektą viena, kilus gaisrui ir praradus didžiąją dalį filmo medžiagos jį pabaigti padėjo kiti kūrėjai, o iš jų ir jaunasis Karelis Zemanas. Pokario laikotarpiu pastarieji du kino kūrėjai tapo ryškiausiais Čekijos marionečių animacijos atstovais. Stilizuota marionetė (George Pál, animacinis serialas Puppetoon) ŽMONIŲ FILMAS Praėjus keleriems nelegalios veiklos metams, 1945 m. gegužę nacionalizuota visa Čekijos kino industrija. Viena vertus, tokia monopolizacija leido stabiliai kurti nacionalinę kino produkciją ir ją gausiai finansuoti bei papildomai rengti nekomercinius projektus. Kita vertus, tai suteikė valstybei didžiulę laisvę stiprinti komunistinės valdžios ir cenzorių kontrolę m., Trečiosios Čekoslovakijos Respublikos laikotarpiu, kino industrijoje vyravo gana liberali atmosfera, sukurta nemažai reikšmingų įvairaus žanro filmų. Jiří jui Trnkai labai pasisekė, kad būtent šiuo metu jis ir pradėjo savo kino kelią. Nacionalizavus kino industriją jam pasiūlytos tinkamos, stabilios sąlygos. Netrukus savo darbais jis pelnė nacionalinę ir net tarptautinę šlovę; tai lėmė didžiulę kūrybinę laisvę šeštajame dešimtmetyje, kai įsitvirtino komunistinė diktatūra. Žymusis Ladislavo Starevichiaus Lapinas Renaras

7 7 FILMO AUTORIUS IR JO DARBAI Jiří jus Trnka didžiulė asmenybė animacinio kino pasaulyje, pasižymėjusi daugybe talentų ir įvairių profesijų gabumais. Jo ilgametražiai marionečių filmai iki šiol laikomi vienais iš geriausių animacijos kūrinių kino istorijoje. J. Trnka išskirtinis kūrėjas, turėjęs savitą stilių, sėkmingai bendradarbiavęs su geriausiais savo srities profesionalais. Šis režisierius niekada nesiliovė eksperimentuoti. Nors jo kūrybos laikotarpis tęsėsi tik 20 m., J. Trnka os darbai įkvėpė kelias čekų ir užsienio kūrėjų kartas. PRIEŠ KURIANT KINĄ J. Trnka gimė industriniame Pilzene, skardininko ir siuvėjos šeimoje. Mokykloje dailės jį mokė Josefas Skupa. Tuo metu pastarasis dar tik mokėsi marionečių meno, bet po kurio laiko, sukūręs veikėjus Spejblą ir Hurvíneką, tapo visame pasaulyje žinomu menininku. Dar moksleivis J. Trnka pakviestas dirbti J. Skupa os teatre; ten kūrė spektaklių dekoracijas (fonus) ir marionetes. Užklupus finansinei krizei J. Trnka nebegalėjo pabaigti mokyklos. Padedamas J. Skupa os jis tęsė darbus teatre. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje J. Trnka išvyko į Prahą; mokėsi Taikomosios dailės mokykloje, o užsidirbo piešdamas laikraščių redakcijoms. Nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios iki pat mirties jis kūrė knygų iliustracijas ir kartais žaislų dizainą m. turėjo savo medinių marionečių teatrą. J. Trnka taip pat kūrė dizainą kitiems teatrams ir taip susipažino su būsimu kolega kompozitoriumi Václavu Trojanu. Šį menininką darbas kino industrijoje išgelbėjo nuo priverstinių darbų nacistinės okupacijos metu. Nors J. Trnka daug dirbo su užsakymais, jis taip pat visą gyvenimą aktyviai kūrė kaip nepriklausomas vizualiųjų menų atstovas (dailininkas ir skulptorius). YPATINGA PRADŽIA KINE Iškart po Antrojo pasaulinio karo, dar 1945 m. gegužę, Prahos animacijos studijos darbuotojai, per karą kontroliuoti vokiečių, pareiškė norą priklausyti nacionalizuotai kino industrijai. Kaip savo grupės lyderį pasiūlė visuomenėje gerbiamą ir kinu stipriai susidomėjusį J. Trnka ą. Šis sutiko ir 1945 m. birželį tapo kūrėjų grupės meno vadovu. Taip prasidėjo visiškai naujas vizualiųjų menų atstovo gyvenimo etapas. Įkurta animacijos studija Bratři v triku, o J. Trnka gavo stabilias sąlygas užtikrinančią darbo poziciją, kuri leido jam atsiduoti kūrybai ilgam laikui m. Jiří jus Trnka su kolegomis sukūrė dvi animacines pasakas pavadinimu Mano senelis pasodino buroką (Zasadil dědek řepu) ir Gyvūnai ir plėšikai (Zvířátka a Petrovští). Jie taip pat pristatė du suaugusiųjų auditorijai skirtus filmus: gyvą veiksmą ir marionetes sujungusį darbą Dovana (Dárek) ir eksperimentinį filmą Springmanas ir SS (Pérak a SS). Kurdamas pastaruosius filmus pradėjo bendradarbiauti su Jiří jumi Brdečka. J. Trnka os filmus rinkosi tarptautiniai festivaliai, kuriuose jie susilaukė didžiulės sėkmės: darbas Gyvūnai ir plėšikai įvertintas Kanų Grand Prix. J. Trnka tapo tarptautiniu mastu pripažintu kino kūrėju m. pabaigoje J. Trnka pasirinko dar vieną radikalų sprendimą: jis paliko ankstesnę darbo vietą ir įkūrė visiškai naują marionečių kino studiją ( Studio loutkového filmu ). Nuo to laiko skyrė visą savo dėmesį marionečių animacijai. Tiesa, į savo kūrybą kartais įtraukdavo įvairių piešinių, karikatūrų ir karpinių animacijos. INDUSTRIJOJE ĮSITVIRTINĘS MARIONEČIŲ FILMŲ KŪRĖJAS Pirmasis J. Trnka os ilgametražis animacinis filmas tai pasaka Čekijos metai (Špalíček), kurią kurti įkvėpė tam tikri čekų folkloro motyvai. Filmo premjera įvyko per 1947 m. Šv. Kalėdas. Per kitus 12 m. J. Trnka sukūrė dar penkis marionečių filmus-adaptacijas: Imperatoriaus lakštingalą, pasaką Princas Bajaja (Bajaja), Senąsias čekų legendas (Staré pověsti české), kuriose atgimė daug Čekijos pasakų ir mitų, taip pat J. Hašeko knyga paremtą Šaunųjį kareivį Šveiką (Osudů dobrého vojáka Švejka) ir Šekspyro Vasarvidžio nakties sapną (Sen noci svatojánské). Visuose šiuose filmuose ryškus savitas vizualinis stilius ir tik šiam autoriui būdinga kino kalba. Dauguma šių darbų pelnė apdovanojimus didžiausiuose tarptautiniuose kino festivaliuose. Be to, ir mažesni darbai sulaukė pripažinimo. Nuo filmo Princas Bajaja laikų J. Trnka os kuriamos marionetės tapo didesnės. Senosiose čekų legendose J. Trnka pirmą kartą įtraukė pasakotoją (iki tol pasakotoją atstodavo muzikinis fonas). Jis dažnai dirbdavo su aktoriumi Janu Werichu. J. Trnka pats režisavo savo filmus ir užsiėmė daugumos jų daile. Vis dėlto animacijos kūrimo užduotį palikdavo kolegoms, pvz., Stanislavui Látalui ir Břetislavui Pojarui; šie vėliau patys tapo žymiais animacijos kino kūrėjais. J. Trnka os kūryba pasižymi įvairių žanrų gausa. Be baladžių žanro pasakų, istorinių dramų ir romantinių komedijų, jam taip pat puikiai pavykdavo kurti satyras. Režisierius pastatė Vakarų parodiją (Prerijų daina (Árie prérie). Paskutiniai trumpi J. Trnka os darbai turi ir tam tikrą žinutę ar pamokymą. Kibernetinė močiutė (Kybernetická baba) tai jau Imperatoriaus lakštingaloje pastebimo technologijų viešpatavimo kritika. Paskutinis jo filmas Ranka (Ruka) totalitarinio režimo kamuojamo menininko metafora. Filmas m. Čekoslovakijoje buvo uždraustas. J. Trnka mirė 1969 m. gruodį, netrukus po šalį sukrėtusios Varšuvos pakto karinių pajėgų invazijos. Jiří jus Trnka dirba prie filmo Imperatoriaus lakštingala Nuoširdžiai dėkojame Nacionaliniam filmų archyvui Prahoje už suteiktą fotografiją, kuri įamžino Imperatoriaus lakštingalos filmavimo procesą. II - FILMAS

8 8 IMPERATORIAUS LAKŠTINGALA REŽISIERIAUS DARBŲ KONTEKSTE II - FILMAS SUSIŽAVĖJIMAS H. CH. ANDERSENU Jiří jus Trnka didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį skyrė iliustracijoms. Jo darbai papuošė dešimtis knygų nuo liaudies pasakų iki knygų vaikams ir suaugusiesiems, parašytų tuometinių Čekijos literatūros žvaigždžių (Františeko Hrubíno, Vladimíro Holano, Vítězslavo Nezvalo, Jiří jaus Seiferto, Jano Wericho). Be to, jo iliustracijų taip pat atsidūrė ir užsienio autorių knygose: orientalistinėse pasakose, brolių Grimų darbuose. Kaip ir dirbdamas su filmais, J. Trnka sukurdavo savitą kiekvienos iliustracijų serijos stilių. Jis atitikdavo ne tik literatūrinio kūrinio dvasią, bet ir kalbą. Literatūra neabejotinai vienas iš svarbiausių J. Trnka os įkvėpimo šaltinių. Jis pats irgi parašė knygą eksperimentinę pasaką Sodas (Zahrada), tapusią kultiniu ir iki šiol populiariu kūriniu tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Iliustracijos Hanso Christiano Anderseno pasakoms baigtos praėjus aštuoneriems metams po filmo kūrimo pabaigos. Žinoma, jos buvo kūrybinis J. Trnka os dialogo su H. Ch. Anderseno sumanytu pasauliu tęsinys. J. Trnka buvo didžiulis H. Ch. Anderseno kūrybos gerbėjas. Režisierius labai mėgo stilizuoti, o H. Ch. Anderseno darbuose atrado didžiulę laisvą metaforinę erdvę, kurią galėjo išnaudoti savo kūryboje. Kurdamas iliustracijas J. Trnka išsilaisvino iš pasakų siužetų scenų ir laisvai naudojo metaforas. Daugumą iliustracijų motyvų pasiskolinti iš jo paties filmo. Iliustracijos vaizduoja XIX a., H. Ch. Anderseno erą, ir jose vėl išvystame nėrinių, sodrių spalvų audinių ir kitų J. Trnka os stiliui būdingų rekvizitų. Ši spalvota pasakos Lakštinga iliustracija atspindi filmo sceną, kurioje pasirodo Mirtis. Vėlgi, matome, kad imperatorius yra mažas vaikas, jo galva apvali ir stilizuota. Taip pat pastebime sulūžusią mechaninę lakštingalą, nėrinius, langą, tvorą, rožes, įvairius audinius, viduramžių karūną ir batus po lova. Knygoje Mirties personažas vaizduojamas kur kas laisviau ir ekspresyviau. Spalvų kompozicija daugiausia pastelinė, įstrižai kinta nuo šaltų į šiltus atspalvius. Kitaip nei filme, Mirtis apšviesta. Įdomu tai, kad knygoje ir filme už tvoros esanti erdvė išlieka gan netiksli, abstrakti. FILMAVIMO LOKACIJA Imperatoriaus lakštingalos gyvo veiksmo scenos buvo filmuojamos baroko stiliaus name, Prahos regione Koširė. Išskirtinė namo ir sodo atmosfera taip sužavėjo J. Trnka ą, kad jis pats ten apsigyveno ( m.) ir buvo įkūręs studiją. Ši vieta įkvėpė jį sukurti ne vieną darbą: be Imperatoriaus lakštingalos, ji labai svarbi ir jo knygai Sodas. Abiejuose darbuose vienas iš svarbiausių objektų tvora arba siena, atskirianti normalų pasaulį išorėje nuo kito pasaulio viduje. Didžiulis augalijos pilnas sodas už vartų vaikams reikšminga vieta, kurioje jų laukia daugybė nuotykių. J. Trnka os iliustracija filmui Imperatoriaus lakštingala (1957)

9 9 TECHNOLOGIJOS J. Trnka os kurti marionečių filmai, iš jų ir Imperatoriaus lakštingala, statyti kaip klasikinė sustabdyto kadro animacija. Šio itin daug darbo reikalaujančio metodo pagrindas specialiai vienam filmui sukurtos ir po truputį judančios marionetės. Dažnai sukuriami ir keli tokios pačios lėlės variantai. Marionečių pagrindas J. Trnka os filme speciali metalinė konstrukcija, kuri leido įvairiai judinti lėles bei kaskart nustatyti labai tikslias jų pozas. Lėlių kūnai buvo padaromi iš įvairių medžiagų, dažniausiai latekso. Kamera sekdavo kiekvieną apšviestų lėlių kadrą ir fotografuodavo kiekvieną judesį. Animatorius kūrė visus marionečių judesius taip, kad žiūrint filmą jos judėtų sklandžiai ir reikiamu metu. Žinoma, net ir pats lėlių judėjimas nebuvo vienodas kartais daugiau realistinis, o kartais stilizuotas. FILMO ĮVERTINIMAS Imperatoriaus lakštingala pasiekė didelę sėkmę tiek Čekoslovakijoje, tiek užsienyje. Kai kuriose šalyse, pvz., Prancūzijoje ir JAV, filmas buvo rodomas kartu su pasakojimu, kurio nėra originalioje CinEd pristatomoje versijoje. Prancūziškai filmą įgarsino žymus poetas, tapytojas ir režisierius Jeanas Cocteau. O JAV knygų vaikams autorė ir poetė Phyllis McGinley parašė tekstą amerikietiškai Imperatoriaus lakštingalos versijai, kurią skaitė žymus aktorius Borisas Karloffas. Filmas pelnė didžiulį skaičių apdovanojimų. Iš svarbiausių galima įvardyti nacionalinį prizą 1949 m., Méliès prizą Prancūzijoje 1950 m., Prancūzijos kino kritikų prizą 1951 m. ir Geriausio filmo apdovanojimą Lokarno kino festivalyje 1955 m. II - FILMAS Dauguma kūrėjų prieš J. Trnka ą naudojo antropomorfinius lėlių kūnus. O štai J. Trnka pasirinko kitokį būdą. Pirmiausia jam pasitarnavo žaislų dizainerio patirtis: išmokęs šio amato, jis galėjo dirbti ypač profesionaliai ir įvairiai stilizuoti marionetes. Imperatoriaus lakštingaloje vizualinio stilizavimo įgūdžiai yra itin ryškūs. Tik pastatęs dar kelis filmus jis pradėjo kurti realistiškesnes, didesnes lėles. To priežastis tikrai ne baimė susidurti su techniniais sunkumais kuriant didesnes marionetes; veikiau jam reikėjo įgyti pakankamai patirties, kad galėtų pereiti nuo vizualinio stilizavimo prie realistiškesnės kūrybos. J. Trnka os meistriškumas apibrėžiamas ne tik gebėjimu būti puikiu lėlių animatoriumi bei apskritai turėti originalų filmų kūrimo stilių; taip pat svarbūs ir kiti jo įgūdžiai: ypač detalus mizanscenų dizainas, atsižvelgiant į kameros judėjimą ir filmo ritmą, bei vaizdo ir muzikos komunikacija (žr. Kino klausimus ). Imperatoriaus lakštingala nufilmuota ant Agfacolor juostos, pagamintos Rytų Vokietijoje. Ši juosta labai skyrėsi nuo kitų, pvz., Kodak. Agfa spalvų tonai švelnesni. Deja, tuometė juostos kokybė buvo gana prasta: pasižymėjo maža skiriamąja geba ir nesubalansuotomis (pulsuojančiomis) spalvomis bei dideliu jautrumu. Dėl šių trūkumų vaizdas nestabilus; ši problema akivaizdžiausia keičiantis skirtingų kadrų spalvoms. Metalinis Jiří jaus Trnka os lėlės karkasas

10 10 ĮKVĖPIMO ŠALTINIAI II - FILMAS Imperatoriaus lakštingalą galima sieti su daugybe kitų filmų ir kultūrinių kontekstų. Čia matote tik kelis pavyzdžius: VAIKAS MONARCHAS 1 - Imperatoriaus lakštingala (1949 m., Jiří Trnka) 2 - Prahos berniukai žymi statulėlė iš Prahos, Dievo Motinos Nugalėtojos bažnyčios. Akivaizdu, kad ši statulėlė buvo J. Trnka'os įkvėpimo šaltinis kuriant mažąjį imperatorių savo filmui. 3 - Paskutinysis Kinijos imperatorius Puji (nuotrauka iš ankstyvųjų 1910-ųjų). Galime sakyti, kad net ir paskutinysis Kinijos imperatorius, kuris buvo vaikas, turėjo įtaką J. Trnka'i kuriant savo veikėją KITI ĮKVĖPIMAI 8 - Mano dėdė (1958 m., Jacques Tati) šis darbas sietinas su J. Trnka'os filmu ne tik siužetu ir filmo žinute, bet ir kai kuriais filmo motyvais. 9 - Imperatoriaus lakštingala (1949 m., Jiří Trnka) žuvis čia yra dekoracija Imperatoriaus lakštingala (1949 m., Jiří Trnka) žuvies motyvo fontanas Kibernetinė močiutė (Kybernetická babička, 1962 m., Jiří Trnka) J. Trnka sugrįžta įspėti apie technikos pasaulyje įsigalėjimą. Į ekraną sugrąžina raudonplaukę mergaitę Imperatoriaus lakštingala (1949 m., Jiří Trnka) raudonplaukė mergaitė gyvo veiksmo scenoje Imperatoriaus lakštingala (1949 m., Jiří Trnka) raudonplaukė mergaitė animuotoje filmo dalyje. ŽAISLAI VIRSTA ANIMUOTOMIS LĖLĖMIS Viso pasaulio animaciniuose filmuose nuo pat lėlių animacijos pradžios žaislai buvo svarbūs veikėjai. Antroje penktojo dešimtmečio pusėje Čekoslovakijoje pastatyti keli filmai, kuriuose žaislai animuoti. Iki šiandien žaislai sėkmingai animuojami pačiuose naujoviškiausiuose šiuolaikinės kino popkultūros darbuose. 4 - Žaislų šalies svajos (1908 m., Arthur Melbourne Cooper, Didžioji Britanija) mažo berniuko sapne žaislai gali judėti. Šis darbas britų animacijoje tuo metu buvo tikra naujovė. 5 - Lopšinė (Ukolébavka, 1947 m., Hermína Týrlová, Čekoslovakija) čekų animacijos filme yra scenų su žaislu, t. y. lėle, kuri užmigdo mažą vaiką. 6 - Imperatoriaus lakštingala (1949 m., Jiří Trnka) lėkštėmis grojanti lėlė persikelia iš berniuko kambario į jo sapną. 7 - Lego filmas 2 (2019 m., Mike Mitchell, JAV, Danija, Australija) visaip kaip J. Trnka'os filme, žaidžiančių vaikų tema sudaro filmo istorijos rėmus

11 11 INTERVIU INTERVIU SU FILMO SCENARIJAUS BENDRAAUTORIUMI JIŘÍ JUMI BRDEČKA 4 INTERVIU SU KOMPOZITORIUMI VÁCLAVU TROJANU 6 Ruošdamasis Imperatoriaus lakštingalos filmavimams, J. Trinka pakvietė mane prisijungti. Tada pastebėjau vieną įdomų dalyką: jis žinojo, ką šiuo filmu nori pasakyti ir ką jame reiškia tiek gyva, tiek dirbtinė lakštingala, tačiau dar nebuvo tikras dėl lakštingalos dizaino. Pradėjome dirbti su literatūrine filmo dalimi, kurioje vaizduojama kito laikotarpio Kinija nei galutiniame filmo variante. H. Ch. Anderseno Kinija primena pasaką. O štai filme vaizduojamoje šalyje smagu ir jauku. Tai Kinija vaiko kambaryje. Kinija knygoje egzotiškesnė, ne tokia jauki. Apskritai filmo dizainas artimesnis J. Trnka os iliustracijoms Karavane 5. J. Trnka neretai atsiliepdavo apie H. Ch. Anderseną kaip apie vizualiųjų menų profesionalą, nes šis pats karpydavo ir kurdavo sulankstomus paveikslėlius vaikams. Kartą J. Trnka pasakojo apie ant veidrodinio paviršiaus plaukiančios gulbės paveikslėlį; pirma jis atrodė visai nesvarbus, bet iš tikrųjų tapo ypatingas. Nors su scenarijumi buvome gerokai pasistūmėję ir sugalvoję genialių sprendimų, J. Trnka vis negalėjo nurimti. Jis tiesiog nenustygo vietoje. Galiausiai J. Trnka priėmė sprendimą, kad viskas turime pradėti nuo menininko H. Ch. Anderseno. Netrukus tapo aišku: turime vaizduoti tokią Kiniją, kokią atspindi vaiko kambaryje esantys žaislai. J. Trnka turėjo savo darbo metodų, kurių griežtai laikydavosi. Pirmiausia jis turėjo suprasti kūrinio stilių atsižvelgdamas į pasakos kostiumus, taip pat atkreipdamas dėmesį į istoriją, ir nuo visų šių aspektų atsispyręs kurdavo savo darbą. J. Trnka stiliaus atžvilgiu buvo labai kruopštus. Net kaip žiūrovas stebėdamas įvairius gyvo veiksmo filmus galėdavo tiksliai identifikuoti konkrečias scenas, kurios nukrypsta nuo bendro filmo stiliaus ir taip kenkia kūrinio kokybei. <...> Nuo pat mūsų bendradarbiavimo pradžios supratau, kad čia turiu ištirpti kaip cukrus arbatoje: dirbti taip, kad reflektuočiau jo paties mintis. Ir tai sakydamas neturiu galvoje nieko neigiamo. Niekada nemaniau, kad tai blogai. Filme išties gausu mano idėjų. Tiesiog jos turėjo atitikti J. Trnka os mąstymo stilių. Ir taip buvo visada, kol dirbome kartu turėjau užgniaužti požiūrį ir ambicijas ir į kūrybą žiūrėti jo akimis. Normalu, kad marionetė negali skleisti realistinių ir žmogiškų garsų. Kurdami filmo garsą susidūrėme su įvairiomis problemomis. Nei filmų garso archyvas, nei kitos priemonės nepadėjo negalėjome surasti to, ko mums reikėjo. Taigi galiausiai patys sukūrėme stilizuotus garsus. Pavyzdžiui, Imperatoriaus lakštingaloje, šventinėje scenoje, girdite mūsų pačių sukurtus fejerverkų, džiaugsmo šūksnių, varpų garsus... Patiems juos dėlioti buvo labai įdomu. Paleidome visą orkestrą, pasilikome tik perkusininką, ir visi trys, kartu su J. Trnka, bandėme įvairiausias kombinacijas. Kai tik pavykdavo, džiaugdavomės lyg vaikai. Esu tikras, kad dirbant su filmo garsu mums tiesiog šypsojosi sėkmė. <...> Imperatoriaus lakštingaloje, lyginant su Čekijos metais, matome įvairių naujų emociškai įdomių ir sudėtingų situacijų. Muzika šiame filme įgauna naujų spalvų. Ji išties tampa atskiru kalbančiu ir kuriančiu dialogą veikėju. Tad nenuostabu, kad ji svarbi skirtingoms filmo scenoms: vienas iš jų pradeda, o kitas užbaigia. Muzika taip pat labai svarbi atminties temai, kuri Imperatoriaus lakštingaloje ypač ryški. Apskritai atminties aspektas filme yra labai reikšmingas. Galėčiau tai paaiškinti daugeliu pavyzdžių, ir vienas jų toks: kai imperatorius suvokia įskaudinęs lakštingalą, jam jos ima trūkti, jis ją vis prisimena. Šią akimirką girdime kitokią muziką: vietoje smuiko groja violončelė. Tai parodo tam tikrą lūžį imperatoriaus gyvenime: jį palikusios lakštingalos giesmė nutrūko. <...> Kalbėdamas apie J. Trnka ą ir mūsų bendradarbiavimą privalau paminėti profesorių J. Kühn ą. 7 Nors iš pradžių jie buvo vienas kitam priešiški, po kurio laiko priprato ir pradėjo mėgti vienas kitą. Kai aplankėme J. Kühn ą ir paaiškinome, ko mums reikia iš vaikų, jis pasakė, kad išprotėjome. Tačiau išklausę jo pastabas ir pradėję kartu dirbti, džiaugėmės, kad jo dėka šis darbas išėjo puikiai. Mums labai pasisekė, kad dirbome kartu su juo. Nebūtume radę nieko geresnio. Vaikai taip pat prisidėjo prie garsų kūrimo proceso. <...> J. Trnka os darbas su vaikais buvo tiesiog fenomenalus. Jis mokėjo jiems aiškiai pasakyti, ko nori. Kaskart susitikęs su jais pats tapdavo vaiku ir puikiai leisdavo laiką, džiaugdavosi. Darbas su J. Trnka visada reiškė didelį džiaugsmą. II - FILMAS SVARBIAUSIA FILMOGRAFIJA: Mano senelis pasodino buroką (Zasadil dědek řepu, 1945) Gyvūnai ir plėšikai (Zvířátka a Petrovští, 1946) Čekijos metai (Špalíček, 1947) Springmanas ir SS (Pérák a SS, 1946) Dovana (Dárek, 1946) Imperatoriaus lakštingala (Císařův slavík, 1949) Istorija apie kontrabosą (Román s basou, 1949) Prerijų daina (Árie prérie, 1949) Princas Bajaja (Bajaja, 1950) Auksinė žuvelė (O zlaté rybce, 1951) Linksmasis cirkas (Veselý cirkus, 1951) Senosios čekų legendos (Staré pověsti české, 1953) Du šalčiai (Dva mrazíci, 1954) Šaunusis kareivis Šveikas (Dobrý voják Švejk, 1955) Kodėl UNESCO? (Proč UNESCO?, 1958) Vasarvidžio nakties sapnas (Sen noci svatojánské, 1959) Kibernetinė močiutė (Kybernetická babička, 1962) Ranka (Ruka, 1965) 4 - Miloš Fiala: Václavas Trojanas ir Jiří jus Brdečka apie Jiří jų Trnka ą. Film a doba 1970, no. 8, p Nuoroda į Wilhelmo Hauffo pasakų knygą Karavanas; su J. Trnka os iliustracijomis išleista 1941 m. 6 - Miloš Fiala: Václavas Trojanas ir Jiří jus Brdečka apie Jiří jų Trnka ą. Film a doba 1970, no. 8, p Profesorius Janas Kühnas įkūrė vieną iš žymiausių Čekijos vaikų chorų ir daugelį metų jam vadovavo (redaktoriaus pastaba).

12 12 III - ANALIZĖ EPIZODŲ SEKA III - ANALIZĖ 1 Pradžios titrai ir kadrai su žaislais. (0:00) 2 Gyvo veiksmo dalies pradžia: berniukas, gyvenantis sename name su sodu, stebi už kiemo vartų esančią mergaitę. Jie pradeda žaisti. (3:35) 3 Berniukas švenčia gimtadienį. Jis gauna dovanų lakštingalą mechaninį žaislą. (6:45) 4 Berniukas suserga ir karščiuodamas ima sapnuoti. (9:10) 5 Animacinės dalies pradžia: žvejys valtyje klausosi lakštingalos giesmės. (12:50) 6 Įprastas rytas imperatoriaus rūmuose. Jis atsikelia ir pradeda žaisti su mechaniniais žaislais. (14:30) 7 Oreivis apsilanko imperatoriaus rūmuose. (23:35) 8 Leidžiamasi į kelionę ieškoti lakštingalos. (26:20)

13 13 III - ANALIZĖ 9 Imperatoriaus rūmuose džiaugiamasi lakštingala. Jos giesmė graudina imperatorių. (36:55) 10 Lakštingala svarbi imperatoriaus rūmų gyventoja. (42:40) 11 Imperatoriaus gimtadienio šventė. Dovanų jis pasirenka mechaninę lakštingalą. (45:10) 12 Imperatorius prisimena lakštingalą ir jos ilgisi. (53:30) 13 Imperatorius suserga ir karščiuodamas ima sapnuoti (visa tai vyksta berniuko sapne). Lakštingala giesme nubaido Mirtį. (57:30) 14 Mirtis keliauja per kapines. (01:02:50) 15 Pasveikęs imperatorius džiaugiasi rytu. (01:06:05) 16 Prasideda gyvo veiksmo dalis: pasveikęs berniukas kartu su mergaite ištrūksta į gamtos pasaulį. (01:08:10)

14 14 KINO KLAUSIMAI ISTORIJA ISTORIJOJE III - ANALIZĖ Imperatoriaus lakštingaloje berniuko istorija įrėmina jauno imperatoriaus istoriją. Pastaroji kuriama imperatoriaus kambaryje, tačiau paremta kasdieniu berniuko gyvenimu ir H. Ch. Anderseno kūriniu. Sapne vykstanti istorija kitokia daugybe aspektų: stiliumi, žanru (filmas vaikams tampa pasaka) ir tipu (gyvą veiksmą keičia animacija). Tiesa, sykiu sapnas reprezentuoja tam tikrą berniuko galvoje vykstantį procesą : sapno patirtis daro įtaką jam ir jo gyvenimui, nes filmo pabaigoje jis ištrūksta į gamtą. Imperatoriaus lakštingala, kaip nuostabus kūrybinio disonanso tarp istorijos (visų konkrečių filmo įvykių) ir siužeto (tų įvykių sudėliojimo) pavyzdys, yra puiki medžiaga išsamiai naratologinei analizei. Žinoma, čia neatliksime sudėtingų akademinių analizių. Sapnai ir praeities intarpai dažnai naudojamos naratyvinės priemonės, jas galime aptikti daugybėje viso pasaulio literatūros ir kino darbų. Autorinio kino tradicija žinoma tuo, kad neretai trina protagonisto sapnų pasaulio, vaizduotės ir tikrovės ribas; taip sąmoningai bandoma įtraukti skaitytoją į nežinią. Filmų kūrėjai dažnai stengiasi kai kuriose filmo istorijos dalyse naudoti tam tikrus motyvus ir paraleles. Visai kaip kiekvieno iš mūsų gyvenimų apraiškos kartais pasirodo mūsų sapnuose, taip ir įvairūs daiktai iš berniuko gyvenimo (žaislai, nėriniai, dekoratyviniai dirbiniai) įgyja naujus vaidmenis jo sapne. Žaislai, statulėlės tampa veikėjais ir aiškiomis imperatoriaus rūmų puošybos detalėmis. Interjerams kurti naudojami nėriniai, dekoratyvinis vaisių dubuo, tekstilė, kilimai (kur kas didesnių raštų už įprastus lėlių pasaulyje) (žr. Scenos analizė). Kaip matome skyriuose Įkvėpimo šaltiniai, Susiję vaizdai ir Kūrybiniai keliai, J. Trnka, statydamas Imperatoriaus lakštingalą, dirbo labai sistemiškai ir įtraukė komunikacijos aspektą jau už filmo ribų. Jis pasitelkia motyvų iš savo paties iliustracijų; ypač įkvėpusio Azijos meno ir Čekijos kultūros tradicijų ir dizaino (keramika, žaislai ir t. t.). Keli į animaciją perkelti šio filmo gyvo veiksmo motyvai: Žiūrėdami filmą kelis kartus suprasime, kad net siužeto atžvilgiu sapnas ir tikrovė čia nėra taip griežtai atskirti, kaip pirma manėme. Kelis kartus iš Tolimųjų Rytų grįžtame į berniuko kambarį (matome trumpus planus). Pavyzdžiui, prieš pat susergant imperatoriui, pastebime, kad imperatoriaus marionetė juda berniuko kambaryje; ji žingsniuoja kilimu ir prieina prie krėslo. Kamera priartėja prie berniuko kamuolio, ant kurio tupi kaukolėtasis sfinksas mirties pranašas. Drugys milžiniškas tiek berniuko, tiek imperatoriaus pasaulyje. (0:57:30 0:57:50)

15 15 Animacija veržiasi iš marionečių pasaulio į berniuko kambarį: ANTITEZĖS Kurdamas šį filmą, Jiří jus Trnka pasitelkė minėtą istorijos istorijoje priemonę bent trimis lygiais; tai vienas iš svarbiausių kūrybinių Imperatoriaus lakštingalos sprendimų. Be to, galima sakyti, kad šis filmas tai įvairių sąsajų ir nuorodų tinklas. Žinoma, nebūtina visų identifikuoti ir apibūdinti, tačiau jų ieškodami galime mokytis atidumo (žr. skyrių Praktinės užduotys). Istorijos istorijoje principas ryškiausias sergančio imperatoriaus epizode (13 epizodas). Neaišku, ar filme pasirodanti Mirtis iš tikrųjų yra veikėjas imperatoriaus pasaulyje ar tik šio sapne; šis klausimas filmui suteikia dar daugiau mistiškumo, sapniškumo. Berniuko karštinės sapno idėja filmo kūrėjams davė labai daug erdvės, kurią šie kūrybingai stilizavo. O štai sergančio imperatoriaus vizijos stilizavimo aspektą dar labiau sustiprino. Su Mirtimi susijusios vizijos labai tamsios tiek vizualiai, tiek konceptualiai. Kartojamas mergaitės valtyje kadras, lėkštėmis grojantis muzikantas, laidotuvių maršo melodija, širdies plakimas, muzika epizodo pabaigoje visa tai gali būti laikoma eksperimentine filmo dalimi, kurią galime įvairiai interpretuoti. (0:59:20-1:00:50) Tamsi ir išraiškinga imperatoriaus sapno atmosfera: Viena iš svarbiausių Imperatoriaus lakštingalos žinučių prašymas suteikti vaikams laisvę ir auginti juos autentiškoje, natūralioje aplinkoje. Naudodamas įvairias kinematografines priemones, J. Trnka pabrėžia šias antitezes: dirbtiną pasaulį ir natūralų pasaulį; natūralumą ir mechaniškumą; senatvę ir jaunystę; namų aplinką ir egzotinę, svetimą aplinką; tikrovę ir sapnus... Dirbtinio, nenatūralaus pasaulio riba pastatas ir uždaras sodas. Čia galioja griežtos etiketo, tam tikrų ritualų (žr. Epizodo analizė) taisyklės, ir jų peržengti negalima (pvz., draudžiama vaikščioti sodo veja). Puikavimasis turtais ir grožis taip pat labai svarbūs: matome brangius žaislus ir drabužius bei ištaigingą interjerą. Šios uždaros erdvės centre stovi namas, kuriuose laikomasi visų šių išvardytų principų. Veikėjai dažniausiai juda tiesiomis vertikaliomis linijomis, kartais tiesiai į kamerą (pvz., bėgantis laiptais žemyn berniukas, rūmuose vaikštantis imperatorius). Labai svarbu, kad kai kuriose filmo vietose, svečiuodamiesi berniuko namuose arba imperatoriaus rūmuose, galime pamatyti daugiau lauko erdvės (pro langus, atvertas duris ir pan.). O štai erdvė už vartų kitokia. Ji natūrali, čia dirbtinio pasaulio taisyklės negalioja. Čia žemė nedirbama, žmonės paprasti (pvz., mergaitė, žvejys), čia yra gyvūnų (žuvis, lakštingala), tyvuliuoja vanduo. Tačiau taip pat pasakytina, kad daug kas čia siurrealistiška, nepaiso logikos ir neatitinka žiūrovų lūkesčių. Pavyzdžiui, kodėl kiniškas kraštovaizdis pilnas kaktusų? Ką varlės su raudonomis kepurėmis galvoja apie džiazo solo? Karštinės sapno idėja leido J. Trnka i švelniai, o kartais ir labai stipriai, laužyti įvairias vientisumo taisykles, ir tai išties žavi. Šie pokyčiai akivaizdūs viename epizode, kuriame Mirtis pasitraukia iš rūmų. Mirtis praeina pro akmeninę sieną ir pradingsta horizonte tarp daugybės antkapių. Čia aplinka stilizuojama kur kas realistiškiau nei kitose marionečių scenose; akivaizdu, kad ši scena nuoroda į Centrinės Europos kaimo vietovę. Didelio emocinio svorio planai, pabrėžti graudžios muzikos, vaizduoja Mirtį, vaikštančią šalia antkapių ir juos laistančią. Negalime būti tikri, bet veikiausiai matome berniuko tėvų kapus. Mirties klajonės po didžiulį kapinių plotą gali būti suprantamos kaip nuoroda į artėjančio karo baisumus arba kaip susitaikymas su artimųjų, mylimiausių žmonių netektimi. Ši scena išsiskiria iš visų kitų stiliumi ir asociacijomis (tiesa, turime žinoti, kad ji sukurta iškart po Antrojo pasaulinio karo). Šioje scenoje taip pat matyti, kad panaudojama istorija istorijoje, t. y. veiksmo viduje yra aiškių nuorodų į kitas istorijas. Pavyzdžiui, matome karaliaus antkapį. Taip pat svarbus ir beždžionės astronomės veikėjas (apie visa tai daugiau skyriuje Kūrybiniai keliai). III - ANALIZĖ

16 16 Žiūrovų lūkesčiai ir siurrealizmas: Gyvos ir dirbtinės lakštingalų vaizdavimo būdas: III - ANALIZĖ MUZIKA IMPERATORIAUS LAKŠTINGALOJE Imperatoriaus lakštingaloje sąmoningai neskiriama daug dėmesio žodžiams nesvarbu, ar tai dialogas, ar pasakotojas. Apskritai beveik jokių filmuose įprastai girdimų garsų čia neišgirsime. Visos garso funkcijos šiame filme detaliai stilizuotos ir sutelktos į XX a. itin žymaus čekų kompozitoriaus Václavo Trojano parašytą muziką. Kaip ir J. Trnka, V. Trojanas buvo labai įvairiapusė asmenybė. Jis pasitelkdavo įvairius žanrus klasiką, liaudies muziką ir, kaip matyti iš varlės, juokingo filmo veikėjo, ir džiazą. V. Trojano darbui ypač būdingas profesionaliai kuriamas dramatizmas. Pagrindinis filmo disonansas gyva lakštingala ir mechaninė jos kopija kuriamas įtraukiant bendresnį disonansą tarp natūralumo ir mechaniškumo. Berniukas ir imperatorius apsupti žaislų, imituojančių realybę: žmones, gyvūnus, garsus. Vis dėlto netikros lakštingalos, linksinčios statulėlės, metronomo, pianino, gulbės fontane ir lėkštėmis grojančio žmogaus keliami garsai skiriasi nuo tikroviškų, natūralių garsų; jie niekada nekinta, kartojasi reguliariai ir tokiais pačiais intervalais. Jų monotoniškumas ir skiria juos nuo natūralios aplinkos garsų. Kadangi situacijas stebime per berniuko ir imperatoriaus jo alter ego žvilgsnį, visa tai, kas yra už didžiulių vartų, mums atrodo chaotiška ir sunkiai suprantama. Tos erdvės taisyklės mums nežinomos. Kaip ir H. Ch. Anderseno knygoje, čia už vartų esantys veikėjai asocijuojami su sunkiai paaiškinamu, bet nuoširdžiu susidomėjimu mūsų pagrindiniais veikėjais. Mergaitė stebi namą bei rūmus ir jaudinasi tiek dėl berniuko, tiek dėl imperatoriaus. Tikriausiai ji jaučia ir gailestį. Lakštingala savanoriškai tarnauja imperatoriui. Scenose, kuriose lakštingala gieda, J. Trnka pasirenka filmuoti lėlę taip, kad pabrėžtų švelnumą, trapumą ir dažnai nepastebimą gyvūnų grožį (dažniausiai ši lakštingala filmuojama plačiu kampu, akcentuojamas jos siluetas, neretai šiek tiek nesufokusuojama). O štai mechaninė lakštingala filmuojama ryškiai apšviečiama, pabrėžiamas jos spalvingumas, todėl ji nekelia jokio mistiško įspūdžio ir nėra tokia įdomi. Imperatoriaus lakštingaloje V. Trojanas rodo puikius gebėjimus valdyti įvairius muzikinius instrumentus ir atidžiu darbu sukurti įvairiaspalvį jų koloritą. Retesni instrumentai (pvz., prie žuvies fontano girdimas pjūklas, mandolina) irgi įtraukiami į bendrą orkestrą. Taip pat gausu kitų kompozitoriaus pasitelkiamų technikų, kurios buvo tikrai ypatingos ir netradicinės kūrybos laikotarpiu (pvz., kai kurios melodijos sąmoningai išderinamos, vaikų balsai iškraipomi, gitara grojama negrabiai). Filmo muzika dinamiška, o stilius, gradacija, tempas ir bendra atmosfera dažnai kinta. Kompozitorius geba sukelti nerimą, o tada staiga sukurti romantišką nuotaiką ar prajuokinti. Kitaip nei ilgametražiuose, mums įprastuose, filmuose, čia muzika akcentuojama, naudojama labai tiksliai, aiškiai ir sąmoningai, nes padeda ypač detaliai reflektuoti net menkiausią veiksmą, pvz. galvos judesį. Klausydami sukurtos muzikos taip pat galime pastebėti jau aptartą mechaniškumo ir natūralumo disonansą. Nuolat kartojama paprasta mechaninio žaislo melodija ir pianinas, kuriam akomponuoja erzinantis metronomas, tai muzikinės temos, sietinos su berniuku ir jo istorija. Imperatoriaus pasaulyje girdimos pasikartojančios styginių natos (mechaninės lakštingalos melodija); taip pat grojama lėkštėmis ir kitais perkusiniais instrumentais. Iškart juntame kontrastą išgirdę švelnų, ilgai trunkantį, aukštomis natomis pasižymintį smuiko solo (tai lakštingalos giesmė) bei paprastą lūpinės armonikėlės melodiją (prisiminkime žvejį ir paštininką). V. Trojanas siekia švelniai palyginti Europos ir Rytų muzikos tradicijas. Nors daugiausia dėmesio šis profesionalas skiria Europos muzikai, kartais panaudoja harmoningų ir melodingų kompozicijų technikų, siejamų su Rytų kultūra (pvz., pentatoninė gama). Filmo Imperatoriaus lakštingala muzika išlieka itin populiari ir šių dienų Čekijoje. Ją dažnai galima išgirsti kaip orkestrų grojamą siuitą koncertuose vaikams ir jaunimui.

17 17 KADRO ANALIZĖ: BERNIUKAS IR ŽUVIES STATULĖLĖ (3 EPIZODAS 0:08:56) Kontekstas: Berniukas grįžta namo iš sodo, kur buvo ką tik pradėjęs žaisti su mergaite. Jis švenčia devintąjį gimtadienį ir dovanų gauna tortą, šokoladinių saldainių rinkinį ir muzikinę dėžutę su lakštingala. Atrodo, kad jis namie vienas; kitų namo gyventojų per visą filmą nepamatome nė sykio. Kamera apžvelgia berniuko kambarį. Mergaitė jo laukia, tačiau netrukus išeina. Kai džiaugsmas gavus dovanų naują žaislą nuslūgsta, berniukas ima žvalgytis pro langą, ieškodamas mergaitės. Lauke temsta, ir mes pastebime, kaip berniukas palaipsniui rimsta, o vakare suserga. III - ANALIZĖ Kadro aprašymas: Iš pirmo žvilgsnio jau galime pasakyti, kad šis kadras yra itin aukštos estetinės vertės: jis sudėliotas labai kruopščiai, tarsi baroko stiliaus natiurmortas, naudojama kiaroskuro technika. Pastebime, kad šviesa į vidų sklinda nuo viršutinio dešiniojo kampo į apatinį kairįjį kampą (šiek tiek kitaip nei įsivaizduotume realiame gyvenime, nes langas turėtų būti kiek žemiau). Šviesos kryptis lemia kadro kompoziciją. Svarbiausi iš tamsos išnyrantys kadro elementai yra dekoratyvinė žuvies statulėlė ir apšviesta berniuko galva, kurią šis prisilaiko ranka. Kadre pastebime berniuką, vilkintį jūreivio (oreivio?) uniformą, spintelę, ant kurios jis atsirėmęs, žuvies statulėlę ir prabangius tapetus. Svarbu aptarti, kaip visa tai išdėstoma kadre: apšviesti objektai dalija kadrą į tris trečdalius horizontaliai ir vertikaliai. Žemai (tikriausiai šiek tiek virš metro nuo žemės) padėta kamera fiksuoja aplinką iš apačios. Nėra labai griežtų spalvų ir linijų, tik žuvies statulėlė kiek ryškesnė, masyvesnė ir labiau apšviesta. Būtent tokiu kampu palinkusi statulėlė leidžia parodyti berniuko galvą fone ir sukurti švelnumo, silpnumo, trapumo įspūdį. Sunku paaiškinti, kodėl naudojamos tokios spalvos, nes išsaugotoje filmo medžiagoje justi spalvinis disbalansas. Išsaugotoje versijoje pagrindinis kadro tonas juoda spalva, o į bendrą spalvų spektrą įtrauktos tik kelios papildomos spalvos: ruda, ochros, mėlyna ir raudona. Melancholija: Ateina vakaras ir berniukas jaučiasi pavargęs. Žiūrovas dar nežino, kad jis tuoj susirgs. Nors šiandien berniuko gimtadienis, jis neatrodo laimingas. Jam kažko trūksta. Nežinome, ar jis ilgisi mergaitės, kurią ką tik matėme, ar jaučiasi vienišas. Nemačiusiems šio filmo ši informacija apskritai atrodo nereikalinga. Berniuko žvilgsnis krypsta žemyn (ir taip sukuria naują kompozicinę liniją įstrižainę į dešinės pusės apačią), tačiau veikiausiai nežiūri į nieką konkrečiai. Berniuko veidas (įdomu, kad šiame kadre aktorių gan sunku atpažinti) atrodo suglumęs ir pavargęs. Vis dėlto sunku įvardyti konkrečias emocijas, kurias sukelia jo žvilgsnis. Apskritai stipriai juntama melancholija ir vienatvė čia sukuriama ne aktoriaus, o bendrai viso kadro. Taip pat galima pajusti ir mistišką atmosferą; žiūrovas, matydamas tokią kompoziciją ir objektus kadre, tikrai gali kelti daug įvairių klausimų ir interpretuoti kadrą savaip.

18 18 III - ANALIZĖ PLANO ANALIZĖ: MERGAITĖ STEBI IMPERATORIAUS PRIĖMIMĄ (9 EPIZODAS 0:38:08 0:38:36) Kontekstas: Naktis. Mergaitė atneša lakštingalą į imperatoriaus rūmus. Tai didelė šventė imperatoriui. Rūmų astronomas paleidžia į orą spalvotus fejerverkus ir netyčia uždega savo knygą apie astronomiją. Visi rūmų veikėjai tiesiog trykšta džiaugsmu ir net trumpam pamiršta griežtą rūmų protokolą. Prasideda tikras chaosas ir rūmų gyventojai išbėga ant vejos. Groja iškilminga muzika, kurią praturtina gausybė perkusinių instrumentų, gieda vaikų choras; trumpai tariant, girdisi didžiulis sambrūzdis. Tai viena iš dinamiškiausių filmo vietų. Rūmų gyventojai ir aukščiausias imperatoriaus padėjėjas, laikydamas lakštingalą, ateina prie imperatoriaus sosto. Plano aprašymas: nes kamera liko vietoje ir fiksavo vaizdą ne daugiau kaip 100 laipsnių kampu. Todėl galima sakyti, kad imperatoriaus kambarys turėjo būti konklavos modelio. Šviesos šaltinis iš imperatoriaus kambario vėl matyti plane, kai mergaitė randa langą, pro kurį galėtų žiūrėti, kas vyksta viduje. Tamsios nepermatomos užuolaidos suteikia langui neįprasta trikampę formą. Mergaitė stovi tamsoje tarp kameros ir kambario, vėl atsukusi nugarą į kamerą visai kaip plano pradžioje. Net ir toks trumpas planas čia turi savo dramatizmą, kuris sukuriamas išdėstymu (mergaitė stengiasi pamatyti, kas vyksta rūmuose), siužetu (mergaitė išbėga ir suranda kelią iki lauko ir lango) ir rezultatu (mergaitė stebi rūmų įvykius). Dramatizmą stiprina tai, kad plano pradžia ir pabaiga labai panašios (mergaitė stovi atsukusi nugarą į kamerą ir šviesa sklinda iš priešais ją esančių rūmų) (1 ir 6 nuotraukos). Šis planas trunka 28 sekundes. Kitaip nei kituose šalia esančiuose planuose, čia tariamas pasakotojas yra mergaitė. Kamera filmuoja jai už nugaros, kai rūmų gyventojai praeina iš karoliukų suvertas užuolaidas ir prieina prie imperatoriaus sosto (1 nuotrauka). Stebėdami jos kūno judesius, galime suprasti, kad ji stengiasi įžiūrėti, kas yra viduje. Po akimirkos ji pasitraukia iš minios ir eina į kairę (2 nuotrauka). Kamera seka į kairę judančią lėlę, o pats planas išsiplečia nuo vadinamojo cowboy shot (liet. kaubojaus kadras ) iki viso plataus kampo plano. Mergaitė bėga nėriniais papuoštu šachmatų lentos dizaino grindų koridoriumi (4 nuotrauka) link tvoros. Ji perlipa tvorą (5 nuotrauka) ir išbėga į tamsą; mergaitė pasiekia imperatoriaus sosto kambario langą. Ji stebi, kaip aukščiausias imperatoriaus padėjėjas lėtai nusilenkia soste sėdinčiam imperatoriui ir parodo jam lakštingalą (6 nuotrauka). Imperatorius linkteli, o jo padėjėjas atsako tuo pačiu; lenkdamasis jis traukiasi nuo sosto ir slenka link lakštingalai paruošto narvelio. Šią akimirką pastebime filmo atmosferos pokytį. Nenumaldomą rūmų džiaugsmą keičia jaukumo, ramybės atmosfera, daugiausia kuriama garsais. Giedančiųjų balsai ir varpas nutyla, iškilminga muzika rimsta. Pačioje pabaigoje akimirka visiškos tylos, kuri tartum pranašauja apie artėjančius įvykius; rūmų gyventojai nekantrauja išgirsti lakštingalos giesmę. Stebinanti rūmų erdvė: Tikriausiai labiausiai pastebimas dalykas šiame plane tai didžiulė erdvė, kurioje vyksta veiksmas. Vieta prie įėjimo pas imperatorių sukurta labai nešabloniškai: tik iš karoliukų užuolaidos ir kilimo. Šviesa sklinda iš imperatoriaus kambario, ir tai yra vienintelis šviesos šaltinis visame plane (1 nuotrauka). Čia J. Trnka nesiekia sukurti tipinio mažo lėlių kambarėlio, kuris būtų įprasto kambario tikrovėje miniatiūrinis variantas. Atvirkščiai, savo atidžiu darbu jis nesistengia griežtai apibrėžti erdvės ribų ir ją užpildo normalaus dydžio daiktais (taip pat žr. Kino klausimai). Ir koridoriuje tik brėžiami kontūrai: matome kampą, kuriame baigiasi kilimas, o po juo išklotos šachmatų lentos dizaino grindys. Svarbus lėlių pasaulio motyvas ant juodos sienos: rankų darbo nėriniai, už kurių nėra nieko, tik juodas fonas (3 4 nuotraukos). Šviesos šaltinis silpsta, o erdvės minimalizmo įspūdis stiprėja. Neaišku, kaip greitai mergaitė atsidūrė lauke,

19 19 SCENOS ANALIZĖ: ĮPRASTAS RYTAS IMPERATORIAUS RŪMUOSE (9 EPIZODO DALIS 0:14:20 19:36) Kontekstas: Ši scena tai įvadinė dalis į filmo istoriją, kuriama ne gyvu veiksmu, o marionetėmis. Čia sutinkame imperatorių, pamatome, kaip jis gyvena, jo aplinką. Ši scena įtraukta į pirmą filmo trečdalį ir seka berniuko istoriją bei trumpą, maždaug dviejų minučių, poetinę sceną: berniuko realybė virsta į sapną, kuriame žvejys išgirsta giedančią lakštingalą. Čia filmas pradeda priminti žymiąją H. Ch. Anderseno pasaką. Pasirinkome šią sceną, nes ji svarbi daugybe aspektų tiek naratyvo, tiek estetiniu ir techniniu atžvilgiu. Žiūrėdami toliau žiūrovai gali pažinti imperatoriaus gyvenimą dar geriau: rengiama imperatoriaus ir rūmininkų procesija; vyksta žaidimų ritualai su mechaniniais gyvūnais (gulbe, drugeliu, žuvimi). imperatoriui ant pagalvėlės pristato įvairių rytinių grožio ritualų priemonių, o šis slepiasi (13 nuotrauka). Vyriausiasis imperatoriaus padėjėjas slapta matuojasi imperatoriaus karūną, skeptrą ir valdžios rutulį, ir taip parodo, kad yra išalkęs valdžios. Jis nusigąsta, kai pamato save veidrodyje su nupaišytais ūsais (14 nuotrauka). Padėjėjas netyčia susiduria su mechaniniu lėkštėmis grojančiu muzikantu ir greitai padeda imperatoriaus valdžios simbolius atgal ant pagalvėlės. Po rytinių grožio ritualų kamera pasislenka ir plačiai apima visą kambario erdvę. Imperatorius nori keltis, bet jį sustabdo vyriausiasis jo padėjėjas (15 nuotrauka). Seka labai netikėtas ir gana nelogiškas sprendimas rūmininkas užtraukia užuolaidas prie pat kameros, kurios prieš tai net nepastebėjome. Taigi ši scena tikslingai tampa tikru lėlių teatru. Atrodo, kad režisierius J. Trnka akimirkai nori atvirai pasirodyti, atskleisti, kad ši pasaka netikra istorija, produkcija, ir taip pralinksminti žiūrovą (16 nuotrauka). III - ANALIZĖ Scenos aprašymas: Berniuko namų lango šešėlis susilieja į sapne regimą langą (1 nuotrauka). Kinijos imperatorius pabunda, pramerkia akis, jaučiasi linksmai nusiteikęs ir šelmiškai šypteli (2 nuotrauka). Pažymėtina, kad net ir lovoje jis dėvi karūną, laiko skeptrą ir valdžios rutulį (tai daugybėje pasakų matomi ir įprasti Europos monarcho valdžios ženklai). Kambarys irgi neprimena Rytų kultūros: jis ryškus ir papuoštas nėriniais, įvairiomis medžiagomis. Imperatorius atveria langą ir, stovėdamas priešais jį, rąžosi (3 nuotrauka). Vonios kambaryje jis juokauja: ima vaidinti, kad yra suaugęs, ir nupiešia ant veidrodžio ūsus (4 nuotrauka). Matome, kad jis staigiai nuskuba atgal į lovą (pamatome grindis ir iš kriauklių pagamintas lovos kojas). Atsidaro imperatoriaus miegamojo durys ir pasirodo senas vyras, jo vyriausiasis tarnautojas. Kartu su juo ir mechaninis lėkštėmis grojantis muzikantas, siurrealistiškai stovintis ant didžiulio mechaninio vėžlio. Netrukus pasirodo daugybė labai homogeniškų rūmų tarnautojų, kurie kopijuoja vienas kito judesius ir atrodo veikiau kaip viena masė, o ne atskiri individai (5 nuotrauka). Imperatorius apsimeta, kad ką tik atsibudo. Šalia jo iš dešinės ir kairės stovi rūmininkai; netoli lovos ir vyriausiasis jo padėjėjas (6 nuotrauka). Imperatoriaus žvilgsnis siekia pastarąjį. Imperatorius besilenkdamas pastebi, kad kažkur dingo ant prabangios pagalvėlės padėtos imperatoriaus šlepetės. Jaunasis monarchas staiga nukreipia žvilgsnį į kitą pusę. Toliau seka keli labai įdomūs ir reikšmingi staigūs kameros judesiai. Kamera juda nuo vyriausiojo padėjėjo prie pagalvėlės ir tada žvelgia į rūmininkų apavą (7 9 nuotraukos). Imperatoriaus šlepečių paieška tampa tikru elegantišku ritualu, sukeliančiu juokingą chaosą: atsiklaupę rūmininkai ritmiškai susidaužia galvomis (10 nuotrauka). Paieška baigiama lėtu kameros judesiu nuo šlepečių po imperatoriaus antklode iki jo veido. Imperatorius susigėsta dėl tokių savo vaikiškų išdaigų ir ima raudonuoti (11 nuotrauka). Vyriausiasis padėjėjas susierzina, o rūmininkai atsikelia ir vėl tvarkingai sustoja. Mechaninis lėkštėmis grojantis muzikantas žymi rytinio ritualo tęsinį; kadras staiga pakinta nuo pusiau priartinto iki plataus (12 nuotrauka), ir tai kelia įspūdį, kad kambarys yra ovalo formos (vis dėlto taip neatrodo žiūrint į kitus kadrus). Rūmininkai

20 20 Žvilgsniai Ritualai ir jų griovimas III - ANALIZĖ Nors analizuojama scena trunka tik penkias minutes, ji pilna veiksmo ir apskritai labai reikšminga viso filmo kontekste. Daug sužinome ne tik apie imperatoriaus rūmų aplinką, tradicijas ir atmosferą, bet ir apie veikėjų charakterius, jų tarpusavio santykius. J. Trnka i pavyko sukurti tokią mizansceną, kurioje suprantame viską, ką turėtume suprasti, neišgirdę nė žodelio, jokio paaiškinimo ir nepamatę beveik jokio marionečių veido išraiškų pokyčio. J. Trnka atidžiai rinkosi filmavimo kampus, kad galėtume įsigyventi į filmo veikėjų patirtis. Pirmiausia pamatome prabudusį imperatorių, atmerkiantį tik vieną akį (2 nuotrauka), ir toks veiksmas iškart gali būti siejamas su vaikyste, žaidimais, vėjavaikiškumu. Toliau stebėdami jo žvilgsnius vis daugiau apie jį sužinome. Jis pasižiūri į priešais langą esančias gėles, nukreipia žvilgsnį į šlepetes. Tikriausiai iš šių žvilgsnių galime spręsti, kad imperatorius eis apsiauti šlepetes ir atidarys langą. Jis taip pat pasižiūri į veidrodį ne siekdamas rimtai kažką įžiūrėti, o tarsi smagindamasis. Eksperimentuodamas su savo išvaizda nupiešia ant veidrodžio suaugusio žmogaus ūsus (4 nuotrauka). Įdomu tai, kad imperatorius staiga nusuka žvilgsnį vyriausiajam jo padėjėjui supratus, kad kažkur dingo imperatoriaus šlepetės... Toliau žiūrovai stebi montažą, vaizduojantį intensyvų veikėjų bendravimą. Scena taip pat gausi įvairių skirtingų kameros pozicijų: pasirenkamas imperatoriaus žvilgsnis, po to vyriausiojo imperatoriaus padėjėjo. Taip pat mes, žiūrovai, žiūrime į veidrodį (4 ir 14 nuotraukos); imperatorius iš lovos stebi jam nusilenkiančius rūmininkus (6 nuotrauka). Tam tikri kameros kampai puikiai iliustruoja ir akivaizdų imperatoriaus bei vyriausiojo padėjėjo konfliktą. Sekame pastarojo perspektyvą, randame šlepetes ir stebime, kaip imperatorius susigėsta (11 nuotrauka). O štai sekdami imperatoriaus perspektyvą, kuri yra šiek tiek žemiau, matome padėjėją: norėdamas parodyti savo pranašumą, šis šypsosi ir tiesia ranką pataisyti imperatoriaus karūną. Šioje įvadinėje scenoje matomas Kinijos imperatoriaus ryto ritualas rodo ne tik jo gyvenimo prabangą ir eleganciją, bet taip pat griežtą tvarką, pompastiką bei nenuoširdumą, tvyrantį imperatoriaus rūmuose; juose laikomasi gausybės nepraktiškų ir nenatūralių ritualų. Žinome panašių ritualų, vykusių Europos monarchų rūmuose baroko ir rokoko epochų laikotarpiu. Vis dėlto, kol imperatorius dar mažas vaikas, rytinius ritualus jis griauna išdaigomis; situacijos tampa ypač juokingos, kai jaunojo monarcho pokštai suerzina vyriausiąjį jo padėjėją. Chaotiška ir panikos pilna imperatoriaus šlepečių paieška (10 nuotrauka), kurią atlieka būrys rūmininkų, ir nusigandęs vyriausiasis imperatoriaus padėjėjas (14 nuotrauka) šioje scenoje rodo, kokie jie visi yra iš tikrųjų: nemokšos, nepraktiški, išalkę valdžios. Taip kalbant nesunku šį satyrinį aspektą suprasti kaip komunistų kritiką feodalizmo šalininkams. Ši situacija filme puikiai atspindi klasikinių Europos liaudies pasakų tradicijas. Centrinė filmo ašis prasidedanti berniuko kelionė į suaugusiųjų pasaulį, ir su ja susijęs berniuko sapne pasirodantis imperatorius, jo alter ego. Kelionė veda į vidinį išsilaisvinimą iš nerimo ir atsivėrimą pasauliui. Tikriausiai galėtume suprasti imperatoriaus rūmų ritualus kaip nerimo ir nežinios baimės simbolį. Nors šie ritualai pradžioje ir griaunami, pagrindiniai istorijos veikėjai vėliau jiems tampa gan abejingi. 1 2 Paralelės Kaip jau minėta skyriuje Kino klausimai, imperatoriaus rūmų pasaulis sudarytas iš daugybės skirtingų paralelių. Pagrindinė iš jų susijusi su filmo istorijos struktūra tai paralelė tarp berniuko pasaulio ir jo sapno. Imperatorius irgi gyvena didžiuliame name be draugų ir yra apsuptas suaugusiųjų. Juo taip pat rūpinasi senyvas žmogus. Imperatoriaus pasaulyje labai svarbus vaidmuo tenka imperatoriaus miegamojo langui, jungiančiu jį su pasauliu už rūmų ribų. Jau žinome, kad daug rekvizitų berniuko kambaryje pasirodo ir jo sapne. Vis dėlto filme paralelės naudojamos ir bendresne prasme: kalbant ne apie konkrečius epizodus, o apie visą filmą, galime pastebėti, kad jis pilnas daugybės aliuzijų į specifinius kultūrinius kontekstus, darbus, kūrinius, dizaino stilius ir t. t. Svarbu paminėti negalime laikyti sutapimu to, kad vaizduojant jauną monarchą siejamos Azijos ir Europos tradicijos (žr. skyrių Įkvėpimo šaltiniai). Taip pat ne atsitiktinumas, kad pamatome E. Degas sukurtą šokėją ir kaminų valytoją (pirmesnio J. Trnka os filmo Springmanas ir SS protagonistą) prie imperatoriaus veidrodžio. Nėra beveik nė vieno atsitiktinai parinkto elemento šioje imperatoriaus rūmų scenoje (taip pat žr. Kūrybiniai keliai). Apskritai šie objektai primena Art Nouveau laikotarpį. Paminėsime ir tai, kad kinų galvos pagamintos iš kinų porceliano

21 VI - SĄSAJOS 21 SUSIJĘ VAIZDAI: TROŠKIMAS SKRAIDYTI Imperatoriaus lakštingaloje pastebime daug įvairių vizualinių asociacijų (taip pat žr. skyrių Kūrybiniai keliai). Štai europiečio oreivio motyvas, nors ir nėra nuolat kartojamas, bet tikrai reikšmingas (jis skrenda ryškiomis juostomis išmargintu oro balionu); šis motyvas susijęs su nostalgija aviacijos pradžiai. Siūlome peržvelgti aviacijos temos paveikslėlius iš įvairių šaltinių: IV - SĄSAJOS Imperatoriaus lakštingala atvyksta oreivis Pál Szinyei Merse, Oro balionas, 1873, Vengrijos nacionalinis muziejus Édouard Riou, Henri de Montaut. Iliustracija Jules o Verne o knygai Penkios savaitės oro balionu 8 Pavogtas dirižablis (Karel Zeman, 1966) 8 - Šaltinis: Wikiwand. cs/p%c4%9bt_ned%c4%9bl_v_balon%c4%9b (paskutinį kartą tikrinta ).

22 22 IV - SĄSAJOS CINED KOLEKCIJOS FILMŲ DIALOGAI: IMPERATORIAUS LAKŠTINGALA, AVILIO DVASIA, MĖLYNASIS TIGRAS IR KT. IMPERATORIAUS LAKŠTINGALA, AVILIO DVASIA IR MĖLYNASIS TIGRAS: TRYS FILMAI APIE VAIKŲ VAIZDUOTĘ Galima rasti daug įvairių detalių ir sąsajų tarp Imperatoriaus lakštingalos ir kitų CinEd projekto filmų. Stipriausios paralelės veikiausiai sietinos su Ispanijos produkcija Avilio dvasia (Victor Erice, 1973) ir čekų Mėlynuoju tigru (Petr Oukropec, 2012). Nors šios trys juostos sukurtos skirtingais Europos pokario laikotarpiais, visos pasakoja apie vaikus kaip apie stiprias asmenybes, negebančias pritapti savo aplinkoje. Individualumas ir galinga vaizduotė, padedanti išgyventi nelengvus gyvenimo periodus, čia svarbesni už socialinius ryšius. Formaliuoju atžvilgiu taip pat pastebime filmus jungiančių elementų: pvz., kuriant filmą nesistengiama laikytis tuometinių kino madų, ryškiausių populiariosios kultūros tendencijų. VAIKYSTĖS ERDVĖS Vaikai stebi pasaulį kitu kampu nei suaugusieji. Jie turi mažiau kontekstinių žinių, tačiau jų supratimas apie gyvenimą grynesnis, žmogiškesnis; jie gyvena šia diena. Vaikai tikrai rečiau už suaugusiuosius supranta viską, kas vyksta aplink bet tai ir nėra būtina. Įdomu ir tai, kad kino kūrėjai neretai pasirenka kurti filmus apie vaikus norėdami išreikšti nostalgiškas prisiminimų nuotaikas. Avilio dvasia vaizduoja ankstyvuosius 1940-uosius kai režisierius buvo tik gimęs, o scenarijaus autorius dar mažas vaikas. Mėlynasis tigras įmantriai sujungia naujus ir retro elementus, primenančius 1980-uosius laikotarpį, kai tiek režisierius, tiek scenarijaus autorius buvo vaikai. Situacija panaši ir su mūsų nagrinėjama Imperatoriaus lakštingala: filmo veiksmas neatliepia laikotarpio, kuriame jis buvo sukurtas; veiksmas vyksta neapibrėžtu laiku tikriausiai tarpukariu arba seniau. Vaikų perspektyva ir atminties efektas panašūs tuo, kad nekuria tobulų pasaulio ir asmeninio gyvenimo vaizdinių. Realistiškas žvilgsnis čia itin svarbus aspektas. Visi trys filmai sąmoningai vaizduoja pasaulį labai fragmentiškai. Kai kurie filmo dėmenys (aplinka, žmonės, objektai) Imperatoriaus lakštingaloje, Mėlynajame tigre ir Avilio dvasioje vaizduojami labai detaliai ir realistiškai. Tačiau ne visi. Kiti ypač nerealistiškai, iš nuotolio, neaiškiai, net paslaptingai. Visų šių trijų filmų pagrindinių veikėjų namai turi itin ryškų ir panašų vaidmenį visi jie tam tikra prasme keisti, pilni mistikos. Panaši situacija ir su Mėlynuoju tigru: Johanka ir Matijasas žaidžia sename botanikos parke, kurio išplanavimas nėra visiškai aiškus. Tai, kaip suprantame erdvę, apskritai imama kvestionuoti, kai dėl tigro magijos šiltnamio augalai pradeda greitai augti ir daugintis. Šiltnamis virsta į tankų mišką, kuriame galime pasislėpti. Kartu su šio parko apylinkėmis (kiemu, Johankos motinos karavanu ir Matijaso bei jo tėvo gyvenamu kambariu), sukuriama senoviška ir gamtos apsupta aplinka, kontrastuojanti su pasauliu už vartų. Imperatoriaus lakštingaloje berniuko gyvenamo namo ir imperatoriaus rūmų (bei jų sodų) vaidmenys yra kone reikšmingiausi. Šios vietos žymi tikrumą, bet kartu ir išgyvenamas traumas. Minėtos erdvės stebina ir jaudina, nes yra neįprastos. Pastebime, kad kitų gyventojų apylinkėse ir tų erdvių viduje nėra. Kaip aiškinome skyriuose Plano analizė ir Scenos analizė, imperatoriaus rūmai žiūrovui dažnai rodomi stilizuoti, labai netikroviški. Atrodo, kad kambariai keičia savo formą, išdėstymą. Įdomu ir tai, kad filme nelabai atsižvelgiama ir į objektų dydį bei proporcijas. Vartai (tvoros) taip pat labai svarbūs šiuose trijuose filmuose. Filmo Avilio dvasia vartai, pro kuriuos tėvas įeina į namus, žymi namų ir bendrą atmosferą. Pro botanikos sodo filme Mėlynasis tigras vartus žengiama tik turint rimtą reikalą, nes tarp dviejų pasaulių vyrauja įtampa. Veikėjai už šių vartų vaizduojami gerokai paprastesni; jie ne tokie sudėtingi, kaip tie, kurie yra sode. Imperatoriaus lakštingaloje vartai ir tvora turi simbolinę reikšmę: atsidurti kitoje jų pusėje tai atrasti laisvę. Avilio dvasia Mėlynasis tigras Mistiški Anos ir jos sesers Izabelės namai (ir jų aplinka) Avilio dvasioje vaizduojami labai dviprasmiškai erdvės atžvilgiu. Šis aspektas gali būti susijęs su neaiškiu jų tėvų santykiu. Mažajai mergaitei nepavyksta suprasti, kas vyksta su jos tėvais. Filme trūksta plačių panoramų ir kadrų jungimo; tai padėtų išsiaiškinti erdvės santykį tarp skirtingų kambarių. Svarbu aptarti ir visą miestelį. Taip pat jaučiamas aiškinamojo dialogo tarp tėvo ir motinos trūkumas; dėl to žiūrovui sunkiau suprasti, kas vyksta šeimos viduje. Namas ir vartai filme Imperatoriaus lakštingala

23 23 DRAUGAS IR NEPAŽĮSTAMASIS Visi trys protagonistai išgyvena tam tikrų iššūkių, išbandymų ir įveikia įvairius sunkumus bei nerimą. Ana ir Johanka šalia turi artimų giminaičių, kurie jas palaiko: sesę Izabelę ir draugą Matijašą. Berniukas Imperatoriaus lakštingaloje jaučiasi visiškai vienas ir sapnuoja sielos bičiulį jauną imperatorių, išgyvenantį labai panašius dalykus kaip ir jis. O štai imperatorius susiranda draugę tai lakštingala. Nors jaunasis imperatorius ją ir išduoda, filmo pabaigoje lakštingala skuba išgelbėti jo gyvybę. Filmo pabaigoje berniuko gyvenimas irgi sužydi: jis pajunta naujus įkvepiančius gyvenimo impulsus, iš jų nuoširdi draugystė su mergaite už vartų. Visi trys šių filmų protagonistai sutinka labai reikšmingą jiems veikėją; šis ateina iš kitos aplinkos. Visi šie trys nepažįstamieji greitai susidraugauja su mūsų pagrindiniais veikėjais ir vienas prie kito prisiriša. Paveikta fantastinio filmo Ana susidraugauja su labai paslaptingu žmogumi, kuris, kaip paskui išsiaiškinama, persekiojamas dėl politinių priežasčių. Mergaitė jam padeda. Johanka taip pat gelbėja tigrą iš pirmo žvilgsnio tikriausiai labai pavojingą gyvūną; susirgusiam suteikia pastogę. O štai Kinijos imperatorius džiaugsmingai pasitinka neįprastą svečią iš Europos čekų oreivį. Nepaisant kultūrinių skirtumų (o gal kaip tik dėl jų), imperatorius ir keliauninkas netrukus susidraugauja. Visi šie svetimi veikėjai gali būti suprasti kaip protagonistų svajonių personifikacijos: Ana trokšta patirti nuotykių, Johanka stengiasi išsaugoti botanikos sodą, o imperatorius nesąmoningai jaučią laisvės troškimą. dėmesys suteikiamas į neabejotinai filmo pakerėtą mergaitės veidą; jos susidomėjimą rodo ir praverta burna. Anai atsiveria visiškai naujas pasaulis. Ši išraiška gali būti suprantama kaip mergaitės stiprus emocinis ryšys su Frankenšteino istorija. O štai jaunasis Kinijos imperatorius išgyvena panašią emocijų bangą, kai pirmą kartą išgirsta lakštingalos giesmę. Kamera palaipsniui artėja; iš arti matome imperatoriaus veidą ir sudrėkusias akis. Būdamas labai arti žiūrovas tuo metu taip pat išgyvena šią gilią, nuoširdžią emociją. Scenoje, kurioje imperatorius klausosi mechaninės lakštingalos, tokių emocijų jau nebėra, nes žaislas tik linksmina ir emociškai nepaveikia, nesukelia melancholiškų, širdį veriančių jausmų. Taip pat matome imperatorių verkiantį ir scenoje su Mirtimi. Kalbant apie Mėlynąjį tigrą, čia kūrėjai parodo Johanos susidomėjimą kiek kitaip. Matome, kad ji sėdi ant kėdės ir ima suktis aplink. Iš arti nematome jos veido, bet pastebime kūno judesius. Labai svarbu šioje vietoje pastebėti Johanos žvilgsnį į tigrą. Kontempliaciją atskleidžiantys žvilgsniai filme kartojami kelis kartus: scenoje, kur veiksmas vyksta ant smėlio, Johana stebi paukščius arba žiūri į šiltnamį, kai ant šakos pamato mėlyną tigrą. IV - SĄSAJOS Matome Anos, Johankos ir imperatoriaus vaikišką smalsumą, kai šie ima pažinti nepažįstamuosius. Jie tikrai yra tolerantiški atvykėlių atžvilgiu: nė vienas iš protagonistų nesistengia prikišti savo taisyklių, sprendimų ir interesų. Pabaigoje matome, kad buvę nepažįstamieji, dabar jau geri draugi, mūsų herojus palieka arba yra paliekami, o šie jaučiasi labiau subrendę ir daug išmokę iš šios patirties. Pirmieji vaikų susitikimai su nepažįstamaisiais: Avilio dvasia SUSIŽAVĖJIMO ŽVILGSNIAI Mėlynasis tigras Imperatoriaus lakštingala Visų trijų filmų protagonistai turi labai lakią vaizduotę ir yra itin jautrūs žmonės. Filmuose šios dvi savybės išreiškiamos tam tikra kinematografine trijų dimensijų priemone: priartinamas vaiko veidas, o jame matome didžiulį susikaupimą, susižavėjimą ir labai stiprią emociją. Avilio dvasia Imperatoriaus lakštingala Mėlynasis tigras Visi trys filmai baigiasi herojų katarsiu. Ana naktį ateina į balkoną ir kalbasi su savo jau įsivaizduojamu draugu. Atrodo, kad ji yra tam tikroje sapniškoje būsenoje ir vieną akimirką net žvilgteli į kamerą, o tai tikrai nėra įprasta vaidybiniuose filmuose. Matome, kad ji išgyvena liūdesį dėl prarasto draugo ir stengiasi su tuo susitaikyti. Johanka filmo pabaigoje susitinka su suaugusiu tigru saloje. Čia matome jos džiaugsmą ir tigrui juntamą pagarbą (ne tik sveikinantis, bet ir oriai su juo elgiantis). Vieną akimirką galime pastebėti šviesos pokytį: Johankos veidas apšviečiamas ir atrodo, kad jos mėlynos akys pasidaro dar ryškesnės. Žinoma, suprantame, kad mūsų pagrindinės veikėjos susitikimas su tigru bus labai trumpas. Tigras ramiai apsisuka ir palieka Johanką vieną. Kalbant apie Imperatoriaus lakštingalą, pasveikęs berniukas namuose žiūri pro langą. Pirmą kartą filme matome degančias entuziazmu akis; jis šypsosi. Žiūrovas (?) nutuokia, kad berniukas stebi už vartų jo laukiančią mergaitę. Jausdamas, kad gali įveikti savo baimes ir nerimą, jis pajunta laisvę visai šalia ir išlekia iš namų pas mergaitę. Avilio dvasioje ir Imperatoriaus lakštingaloje kadrai su susižavėjusių vaikų veidais turi didžiulę reikšmę. Pirmiausia matome neįtikėtinai susidomėjusios Anos veido išraišką kino teatre. Panašu, kad ji tapatinasi su filmu ir nebereaguoja į aplinkinį pasaulį. Nors pirmieji scenos kino teatre kadrai vaizduoja ir jos seserį bei kitas merginas, vėliau visas Avilio dvasia Mėlynasis tigras Imperatoriaus lakštingala

24 24 PABĖGTI Į GAMTĄ IV - SĄSAJOS Daug vaikams skirtų CinEd kolekcijos filmų kalba apie vaikų prisirišimą prie gamtos ir gyvenimo tikrumo, natūralumo. Daugelio šių filmų pabaigoje vaikas pajunta ypač stiprų ryšį su gamta ir jos teikiamą laisvę. Labai dažnai būtent vanduo yra gamtos simbolis šiuose filmuose. Juostoje Imperatoriaus lakštingala berniuko pabėgimas į gamtą vaizduojamas labai konkrečiai ir aiškiai. Berniuko alter ego jaunasis imperatorius sapnuoja, kad plaukia per ežerą. Pasveikęs berniukas lekia pas mergaitę, nes jo troškimas ištrūkti į gamtą nenumaldomas. Johankai juostoje Mėlynasis tigras nepavyksta apsaugoti gamtos senajame šiltnamyje, tad ji išplaukia į laukinių kačių salą, t. y. į savo pačios vaizduotės sukurtą gamtos lopinėlį, kuriame ji jaučiasi geriausiai. Kalbant apie juostą Avilio dvasia, Ana nesiekia bėgti į gamtą, todėl ji pasislepia miestelyje, viename iš apleistų namų. Vis dėlto viena iš svarbiausių filmo scenų tai scena gamtoje, prie ežero. Yra pavyzdžių ir iš kitų filmų. Štai Renė juostoje La Rentree des Classes (Vėl į mokyklą) iš savo gyvenamo miestelio pabėga į kaimo vietovę, o Eduarditas ir Teresėlė filme Aniki Bóbó (Aniki Bobo) vaikštinėja prie vandens, netoli uosto. Filmo Petite lumière (Spindulėlis) pabaigoje Fatima atsilaiko didžiulėms jūros bangoms. Apskritai vaikams gamta simbolizuoja naujas patirtis, nuotykius, laisvę ir galimybę išsilaisvinti iš visko, nuo ko yra priklausomi. Vaikai jaučia gilų santykį su gamta. Vėl į mokyklą Spindulėlis Imperatoriaus lakštingala Mėlynasis tigras Aniki Bobo Imperatoriaus lakštingala

25 25 KŪRYBINIAI KELIAI: MENO IR KULTŪROS TRADICIJOS EUROPOJE IR AZIJOJE XX A. PRADŽIOS DIZAINAS Nors galime įvardyti daugybė filmo Imperatoriaus lakštingala kūrėjų įkvėpimo šaltinių ir motyvų, kuriuos sutinkame šiame filme (prie kai kurių dar sugrįšime kalbėdami apie Beždžionę astronomę ir muzikantus (ši potemė kiek toliau), patys svarbiausi iš jų, be abejonės, atėję iš XX a. pr. Europos taikomosios dailės. Režisierius J. Trnka, knygų iliustratorius, dizaineris ir apskritai įvairių sričių menininkas, šiuo filmu pagerbia praeities kūrėjus. Filme matomi objektai ir interjerai turi savo istorijas. Kiek neaišku, kokį laikotarpį filmas vaizduoja, nes berniuko pasaulis veikiausiai atspindi senesnę kartą, t. y. pirmiau gyvenusios kartos tradicijas. Tačiau visgi yra keletas rekvizitų, žaislų, baldų ar kostiumų dalių, primenančiu tarpukario laikotarpį. Įdomu, kad berniuko dėvima jūreivio uniforma buvo labai madinga praeito šimtmečio pradžioje. Pagrindinė įtaka šių namų interjerui bydermejerio stilius. Svarbiausia, ką turėtume žinoti apie šį Centrinės Europos stilių, yra tai, kad pirmą kartą istorijoje jis įvestas ne tik aukštosios visuomenės, bet ir vidurinės klasės. Buržuazija, praturtėjusi tuo laikotarpiu, siekė dekoruoti savo namus prabangiai. Galiausiai išgrynintos šio stiliaus idėjos buvo gausus dekoratyvumas ir romantizmas. Vis dėlto paminėtina ir tai, kad XIX a. siejamas ir su industrine revoliucija. Europos vidurinės klasės namų gyventojai pradėjo savo namuose apgyvendinti įvairius industrinės revoliucijos laimėjimus: fotografijas, stiklinius, porcelianinius indus, įvairią tekstilę, tapetus, gramofonus ir t. t. Visa ši informacija įkvėpė režisierių dviem gyvo veiksmo epizodams Imperatoriaus lakštingaloje. IV - SĄSAJOS J. Trnka su komanda berniuko kambaryje išdėlioja įvairių daiktų, kurie mums atrodo artimi. Jie ir dekoratyviniai, ir bydermejerio stiliaus; tai ir urbanistinio stiliaus baldai, ir Viktorijos laikų kambario sienos, kilimai su gėlių raštais ir rankų darbo nėriniai, užuolaidos, koklinė krosnis ir galiausiai gausybė įvairių rekvizitų (žaislai, ornamentai, dėžutės, fotografijos išraižytuose mediniuose rėmeliuose) visa tai sąmoningai pasirenkama siekiant sukurti tam tikrą standartizuotą interjerą. Režisieriaus tikslas tikrai buvo ne paskatinti žiūrovus pamąstyti apie berniuko pasaulį ir kiekvieną objektą ar detalę, bet sukurti kuo greičiau pajuntamą to laikotarpio (prieškario Europos) atmosferą. Vis dėlto J. Trnka visai neslepia savo išmonės ir istorinių žinių apie Europos dailę ir dizainą. Vaikai dėvi jūreivio aprangą (XX. Viktorijos laikų žaislas a. 2 deš.) 12 (XIX a.) 13 ŠINUAZERIJA Bydermerio stiliaus dekoruotas indas, papuoštas gulbės motyvu 14 Bydermejerio stiliaus interjero dizainas 10 Angliško dizaino sienos (XIX a. vid.). 11 J. Trnka adaptavo Europos rašytoją Hansą Christianą Anderseną. Tikriausiai dėl šios priežasties režisierius neieškojo pagrindinių įkvėpimo šaltinių Azijos kultūroje, o daugiau dėmesio skyrė vienam moderniam Europos menui, t. y. šinuazerijai. Šis stilius Europoje atsirado XVII a., bet labiausiai išpopuliarėjo XVIII a. Antra populiarumo banga buvo nuo XIX a. vid. iki apytikriai 1920-ųjų. Šinuazerija tai prabangaus Kinijos meno ir apskritai Tolimųjų Rytų dizaino imitacija. Dažniausiai tai buvo taikomosios dailės objektai, tačiau neretai pasitaikydavo ir sodų puošimo elementų (Europos parkuose, pvz., Londone ir Miunchene). Azijos tematika ir įkvėpimas juntami ir literatūroje (Honoré de Balzaco, Voltaire, Hanso Christiano Anderseno), teatre ir muzikoje (Puccini o operoje Madam Baterflai, įkvėptoje Japonijos kultūros). Europiečiai žavėjosi Tolimųjų Rytų kultūra, nes ji atrodė mistiška, įmantri, harmoninga ir egzotiška bei pilna nuostabaus grožio Šaltinis: Biedermeier. Architecture Style Trends. Prieiga internete: ( ) Oweno Joneso dizainas. Šaltinis: Viktorijos ir Alberto muziejus, Londonas. Katalogo numeris: Prieiga internete: ( ) Šaltinis: Navy Look, Hamburg Portrait, Nr. 20/84, Hamburgo istorijos muziejus. Prieiga internete: geschichte-s-h.de/kieler-matrosen-anzug/ ( ) Šaltinis: ( ) Šaltinis: ( ). Kalbant apie dizainą, įvairūs Azijos kultūros aspektai buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis Europai. Net šiandien neretai pamirštame ar nepastebime, kokia didelė ši įtaka. Pavyzdžiui, dažnai matome augalų, gėlių motyvus, kuriais dekoruojamas interjeras, tekstilė; taip pat labai svarbi ir tapyba ant porcelianinių indų bei medžio lakavimas. Viena iš seniausių ir žymiausių Europos gamyklų Meisene jau XVIII a. pradėjo sistemiškai naudoti įvairius azijietiškus motyvus; įdomu tai, kad šį darbą ši gamykla ir toliau tęsia. Taigi nenuostabu, kad J. Trnka os filme azijiečių marionečių galvos primena porcelianą.

26 26 IV - SĄSAJOS Žymi Meiseno šinuazerija, XVIII a. vid. 15 Dekoratyvinis pusryčių indų komplektas 16 Prancūzų rokoko širma šinuazerijos stiliumi 17 Muzikantai imperatoriaus gimtadienio šventės scenoje dar vienas meninės inspiracijos pavyzdys. Kinijos rūmininkai apsirengę juodais švarkais tai Europos kaimo muzikantams tinkama apranga. Jų instrumentai primena XIX a. Centrinės Europos kaimo muzikantų grupę. Šis įkvėpimo šaltinis tai čekų iliustratoriaus, tapytojo ir karikatūristo Josefo Lada os darbas. J. Trnka jį labai gerai žinojo. Išties režisierius taip žavėjosi puikiomis J. Lada os iliustracijomis, kad jos vėliau tapo vizualiniu pagrindu kitam ilgametražiam filmui Šaunusis kareivis Šveikas (1955). Europos tekstilės dizainas šinuazerijos stiliumi, XIX a. 18 BEŽDŽIONĖ ASTRONOMĖ IR MUZIKANTAI Meiseno porcelianas: sėdinti Buda su judančia galva ir ranka, XIX a. 19 Kaip jau ne kartą minėta šiuose užrašuose, Imperatoriaus lakštingaloje sutinkame gausybę įvairių nuorodų į skirtingus meno stilius (taip pat žr. skyrių Kūrybiniai keliai). Tam tikrais atvejais tai reiškia net kone tobulai atkartotas kitų kūrinių detales. Nedidelis, tačiau akį tikrai patraukiantis veikėjas rūmų astronomas Imperatoriaus lakštingaloje išsiskiria iš kitų. Kitaip nei visi kiti rūmininkai, jo charakteris išskirtinis. Be to, jis juk beždžionė! Bet kodėl? Jiří jus Trnka vizualiai nurodo į vieną iš ryškiausių Kinijos literatūros darbų knygą Kelionė į Vakarus. Romanas parašytas XVI a., bet Europą pasiekė tik po XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Abejotina, kad J. Trnka arba jo kolegos, kurdami filmą, jau buvo susipažinę su pirmuoju sutrumpintu anglišku vertimu. Taip pat paminėtina, kad astronomo veikėjas čia neprimena romano beždžionių karaliaus nei išvaizda, nei elgesiu. Vis dėlto negalime abejoti, kad kūrėjai žinojo apie šį labai populiarų veikėją ir todėl sukūrė nuorodą į jį ir savo filme. Piešinių autorius Josefas Lada Imperatoriaus lakštingala Pati svarbiausia nuoroda šiame filme tikriausiai yra karališkasis kapas, kurį akimirkai pamatome, kai Mirtis palaisto kapines ir jas palieka. Žiūrovas čekas tikrai lengvai atpažins žymiausio čekų valdovo Karolio IV statulą. Klūpinčio Karolio IV figūrą galima pamatyti viename iš žymiausių Čekijos viduramžių paveikslų (Jan Očko of Vlašim; žr. toliau). Ji sukurta XIV a. antroje pusėje. Ten Karolis IV klūpi prieš Madoną ir Kūdikį. Ši statula taip pat primena žymųjį neorenesanso monumentą Karoliui IV, stovintį prie Prahos Karolio tilto, Križovnickės aikštėje. Beždžionė astronomė Imperatoriaus lakštingaloje Tradicinė kinų iliustracija romanui Kelionė į Vakarus J. Trnka os vaizduojamas Karolis IV Jano Očko os iš Vlašimo religinis kūrinys Neorenesanso monumentas Karoliui IV Prahoje

27 27 FILMO VERTINIMAS: ĮSPŪDŽIŲ MAINAI JEAN COCTEAU, JIRI'JAUS TRNKA'OS DVASIA 20 Taip, ši privilegija vadinama poezija. Visi vaikai turi galimybe ja naudotis, o suaugusieji ją praranda, jeigu yra nerūpestingi ir jos nesaugo. J. Trnka'os kūryba tai poezijos ir vaikystės karalystė. Tai tikras rojus. Jis jaučia poreikį vis atgimti ir atgimti iš naujo, todėl jis nenustos mūsų stebinti. Taigi padėkokime jam, ir tikėkimės, kad Arkangelo Apsauga mums dar neuždarė durų visiems laikams. LOUIS CHAUVET, IMPERATORIAUS LAKŠTINGALA 21 Iš esmės man nepatinka marionečių filmai. Tačiau čia režisierius savo kuriama animacija suteikia kino menui kerinčio žavesio. Lėlių judėjimas atrodo labai tikroviškas. J. Trnka sukuria tikrą animacijos stebuklą, kuris nė neprilygsta mano anksčiau matytiems filmams, šiuose negrabūs lėlių gestai ir jokių emocijų nerodantys veidai sukelia tik nusivylimo pilną juoką. Žinoma, aš turėjau nemažai lūkesčių. Imperatoriaus lakštingala, atitiko juos visus ir mane tikrai nustebino. Čekoslovakijos kino profesionalai, įkvėpti labai gražios H. Ch. Anderseno pasakos, pastatė spalvingą, precizišką darbą. IV - SĄSAJOS Kūrėjai, statydami skirtingas scenas, pasitelkia nemažai lengvo humoro. Muzika nėra tiesiog foninis, antraplanis veikėjas. Ji kuria trapią ir gan tamsią atmosferą. Todėl taip išryškėja džiaugsminga lakštingalos giesmė; ji kuriama smuikais. Ši giesmė itin svarbi filmo istorijai: ji apverčia rūmų gyvenimą aukštyn kojomis. Imperatoriaus lakštingalos istorija tikrai poetiška, bet ne tik. Pasinaudodamas poezija ir vaizduote, režisierius perduoda ir moralinę žinutę, skirtą įspėti suaugusiuosius. Tegyvuoja šis kino stebuklas! Priešais save matome kūrinį, neabejotinai sulauksiantį didžiulės sėkmės. O šiame žanre pasiekti sėkmę visada buvo labai sunku. Ir bus Šaltinis: ( ) Pasirašyta Schufrid, MAK, Viena. Katalogo numeris: KHM 267/1940. Šaltinis: mak.at/jart/prj3/mak-resp/main.jart?rel=en&reserve-mode=active&content-id= &article_ id= &media_id= &menu-id= ( ) Šaltinis: ( ) Šaltinis: ( ) Šaltinis: ( ) Jean Cocteau, L'âme de Trnka. Lettres françaises, Nr. 773, Lousi Chauvet, Le Rossignol de l'empereur de Chine. Le Figaro,

28 28 IV - SĄSAJOS EMIL RADOK, RYTŲ PASAKA SUAUGUSIESIEMS 22 Imperatoriaus lakštingala < > mums pateikia dramatiškai sudėliotą istoriją, kuri sukausto mūsų dėmesį ir kuria pasakų pasaulio įspūdį. Nors filmo ašis veiksmas, jame taip pat gausu ir lyrinių motyvų, poetikos. Tai siužetui taip pat itin svarbu. Deja, suteikti pirmenybę veiksmui, o ne lyrikai, buvo kūrėjų klaida. Juk galiausiai lyriniai motyvai, o ne siužetas ir veikėjų veiksmai, kur kas labiau išryškina emocinį ir filosofinį Imperatoriaus lakštingalos turinį. Taigi kadangi veiksmas šiame filme yra svarbesnis, filmo turinys ir žinutė tampa kiek migloti... Imperatoriaus rūmuose, kuriuose viskas dirbtina ir pagaminta iš stiklo, gyventi neįmanoma! Gyvenimas yra tik ten, kur vyrauja autentika, kur nėra jokių iliuzijų. <...> Kūrybiniai filmo elementai pasižymi puikiu, atidžiu ir labai gerai apgalvotu kūrybinės grupės darbu. V. Trojano kurta muzika sugeba perduoti pasakos turinį. Ji pripildyta gilaus niūrumo, bet kartu tam tikrose scenose tampa ir švelniai žaisminga, monotoniška ir rimta. Ji tokia pat egzotiška kaip ir filme matomi vaizdai ir veiksmai. Gausu pasikartojimų ir simetrijos viso to, ką J. Trnka stebėjo tyrinėdamas senuosius Kinijos laikus. Šiam filmui, kitaip nei Čekijos metams, buvo kur kas sunkiau prikelti negyvas lėles. Čia teko kur kas preciziškiau išreikšti tam tikrus dalykus būtent per judesį. Lėlių animatorių darbą galėčiau įvertinti kaip tiesiog nepriekaištingą. Pasirinkęs H. Ch. Andersen o pasaką, kuria remdamasis kūrė šį filmą, J. Trnka padarė didelę klaidą. Jis neabejotinai galėjo surasti kitokį pamatą šiam kūriniui, kad sėkmingiau įgyvendintų savo užmojus. < > Čekijos metai pasižymi muzikinio teatro bruožais, o štai Imperatoriaus lakštingala dramos. Taigi galime filmą vadinti lėlių filmu. Šį terminą naudojome dar prieš Čekijos metams išvystant dienos šviesą. Imperatoriaus lakštingaloje girdima muzika primena visas kitas gyvo veiksmo dramas. Ši muzika sukurta jau turint galutinį vaizdo rezultatą. J. Trnka nepaliko marionečių be jokių išraiškų: Imperatoriaus lakštingalos lėlės rodo keletą veido išraiškų, juda gan įvairiai ir tikroviškai, palyginus su kitais panašiais filmais. Vis dėlto J. Trnka nepakeitė įprastos darbo sistemos ir jo suteikiamos išraiškos išlieka labai paprastos, nesudėtingos, skirtos tik išryškinti tam tikrus psichologinius filmo aspektus (norint parodyti gėdą, veikėjo skruostai nurausta, o siekiant perteikti nerimą ir liūdesį matome ašaras, ir t. t.). J. Trnka dar kartą, visai kaip Čekijos metuose, savo kūryba bando kalbėti žmonėms ir pasiekti jų širdis, suteikti lėlėms žmogiškumo (pvz., staiga dideliu planu rodomas lėlės veidas; nors marionetė ir nejuda, atrodo, kad ji atgijo, kad ji labai žmogiška ir artima žiūrovui). Šis režisieriaus J. Trnka os požiūris tikrai labai vertintinas ir gerbtinas. Apskritai J. Trnka šia kūryba parodo jautrumą ir nuoširdumą bei pagarbą savo kuriamoms lėlėms ir stengiasi pavaizduoti tikrovišką, žiūrovui artimą jų gyvenimą. Imperatoriaus lakštingalos gyvo veiksmo dalis, režisuota M. Makoveco, taip pat nusipelnė didelio dėmesio. Nors gyvą veiksmą matome tik pradžioje ir pabaigoje, tai, kad gyvo veiksmo dalis atsiranda ir animuotoje atkarpoje (kaip sergančio vaiko prisiminimai), rodo, kokia ji svarbi, reikšminga viso filmo kontekste. Gyvas veiksmas pasižymi išskirtiniu scenarijumi, režisieriaus jautrumu, atidumu. Kad ir kokia trumpa gyvo veiksmo dalis, ji puikiai suprantama, nes pastatyta itin profesionaliai. Be to, norėčiau pasakyti, kad prie visų komplimentų paminėtinas ir nuostabus F. Pečenka os darbas kamera. < > Imperatoriaus lakštingala išskirtinai graži filmo istorija, leidžianti J. Trnka i atrasti naujų kūrybinių klodų. Jam, kaip režisieriui, tikrai pasisekė sustiprinti šios pasakos įtaigą ir pateikti įdomų siužetą. J. Trnka neabejotinai galėtų sukurti nuostabų filmą, remdamasis bet kuria pasaka, ir taip toliau dėti pagrindus pasakų filmų žanrui. Žinoma, ateityje jis galėtų pasirinkti ir kitokius, rimtesnius kūrybinius kelius Emil Radok, Orientální pohádka pro velké. Práce, , p. 5.

29 V - PRAKTINĖS UŽDUOTYS 29 Šios siūlomos praktinės užduotys skirtos analizuoti aptartą filmą Imperatoriaus lakštingala, paremtos CinEd principais ir labiausiai tinkamos vaikams nuo šešerių metų amžiaus. Žinoma, naudojant visą čia pristatytą metodinę medžiagą, tam tikrus klausimus galima nagrinėti ir su vyresniais pagrindinės bei vidurinės mokyklų moksleiviais. Siūloma nagrinėti filmą atidžiai, pasitelkti savo intuiciją, skatinti mokinius reaguoti ir kalbėti. Diskusijų tikslas ne stengtis atrasti teisingiausią atsakymą, o stiprinti moksleivio, kaip žiūrovo, santykį su meno kūriniu, atidumą detalėms, aiškiai išreikšti nuomonę, ją argumentuoti ir kurti dialogą. Mokymo medžiaga paremta Mokinio užrašais, skirtais būtent moksleiviams. I. PRIEŠ PERŽIŪRĄ 1. DARBAS SU FILMO KADRU Dirbsime su kadru, aptartu metodinėje medžiagoje. Tai berniuko ir žuvies statulėlės kadras (žr. Kadro analizė). II. PO PERŽIŪROS 1. JAUSMAI DISKUSIJA APIE FILMĄ Veskite diskusiją apie tai, ką vaikai šiame filme matė ir girdėjo. Pabrėžkite tai, kad istorijos pasikartoja, ir kokie yra svarbiausi filmo motyvai. V - PRAKTINĖS UŽDUOTYS Vyksta diskusija su moksleiviais. Ką jie mato paveikslėlyje? Kaip jie galėtų tai apibūdinti? Kokį jausmą kelia šis kadras, kokią atmosferą jis kuria? Kodėl? Ką moksleiviai galvoja apie stovinčio berniuko pozą? Kokį įspūdį kuria šio kadro aplinka? Apie ką, sprendžiant iš šio kadro, bus šis filmas? Šis kadras atviras įvairiausioms interpretacijoms. Diskusija neturėtumėte siekti atspėti filmo istorijos ar atmosferos šioje scenoje; susitelkite į tai, kokia šio kadro tema. Skatinkite vaikus kalbėti ir taip stiprinti intuicijos įgūdžius, gebėjimą apibūdinti jausmus ir paveikslėlius. 2. FILMO GARSAI Taip pat galime sutelkti savo dėmesį į filmo garsus: pvz., tuos, kurie eina prieš, per arba po kadro, kuriame mergaitė stebi imperatoriui dovanojamą lakštingalą (žr. Plano analizė) 0:37:00 0:39:04 (baigiasi, kai suskamba lėkštės). Vaikai turėtų užmerkti akis ir klausytis. Ką jie išgirdo (vaikų balsai, giesmė, fanfaros, varpai, muzika, tyla...)? Kokius jausmus jiems kelia visi šie garsai? Apie ką galėtų būti šis filmas? Ar tai galėtų skambėti viso filmo metu? Ar tikrai kažko netrūksta (dialogo, įtampos )? Kur vyksta veiksmas? Kas čia galėtų vykti? Vėlgi, šios užduoties tikslas yra ne kuo giliau išnagrinėti konkrečią kompozitoriaus sukurtą muzikinę dalį; svarbiausia sutelkti moksleivių dėmesį į garsų įvairovę, skatinti kalbėti apie tai, kaip skirtingai visi juos supranta ir pan. Aptarkite viską, ką vaikai matė filme: kaip jis prasidėjo, kas vyko toliau ir pan. Šioje diskusijoje padėkite jiems išmokti pasakyti daugiau nei tiesiog apibūdinti siužetą. Mokytojas gali pasinaudoti 60 fotografijų, padėsiančių prisiminti ryškiausius filmo momentus (jos prieinamos Jaunojo žiūrovo erdvėje). Pakalbėkite apie pagrindinių veikėjų (berniuko ir imperatoriaus) jausmus ir emocijas, bet taip pat neužmirškite ir kitų veikėjų (mergaitės, aukščiausio imperatoriaus padėjėjo, lakštingalos). Būtų puiku, jei vaikai paanalizuotų veikėjų charakterius ir elgesį bei stengtųsi atrasti veikėjų elgesio priežastis. Ar vaikai norėtų atsidurti berniuko (imperatoriaus) kailyje? Ar norėtų pagyventi itin prabangioje aplinkoje, turėti daugybę žaislų? Kodėl? Diskusiją galima pratęsti kiek provokuojančiais klausimais apie vaikų laisvalaikio pomėgius: ar jie mėgsta žaisti gamtoje, ar mieliau renkasi kompiuterinius žaidimus namie? Kaip atrodytų filme vaizduojamo berniuko gyvenimas šių dienų pasaulyje? Ar jis būtų pilnas elektroninių prietaisų, žaislų? Ar jis išvis išeitų į lauką? Ar būtų pastebėjęs mergaitę, jei būtų žaidęs visą dieną namuose? Ar jam apskritai reikėtų draugų? Ką reikėtų pasirinkti ir kodėl? Ką gauna ir praranda vaikai, kurie visą savo laisvą laiką skiria mobiliesiems telefonams, planšetėms, kompiuteriams? Stabtelėkite, jei pastebite, kad vaikai filme kažko nesuprato arba kažkuo susidomėjo. Galbūt tam tikri dalykai jiems pasirodys keisti. Gal tai bus teigiamos, neigiamos arba neutralios reakcijos? Ar vaikai yra matę panašų filmą? Jei taip, kokį?

30 30 2. KONKRETIZAVIMAS IR ANALIZĖ V - PRAKTIN4S UŽDUOTYS Šioje praktinių užduočių dalyje nagrinėsime konkrečius filmo aspektus. Čia jau nereikėtų vadovautis intuicija ir vertėtų atsakyti konkrečiai, remiantis tuo, kas matyta ir girdėta. Rekomenduojame naudoti indukcijos metodą pradėti nagrinėti nuo smulkmenų ir prieiti iki apibendrinimų. Galite pradėti nuo labai paprastų klausimų. Tikrai pravers, jei pasinaudosite bent keliomis filmo ištraukomis: viena iš berniuko pasaulio (pvz., 3 epizodu, t. y. 00:06:45 00:09:10, kuriame berniukas švenčia savo gimtadienį) ir viena iš imperatoriaus gyvenimo (pvz., 6 epizodu, t. y. 0:14:20 19:36, kur matome įprastą rytą imperatoriaus rūmuose; taip pat žr. Scenos analizė). Ką matėte filme Tai nebylus ir iš dalies lėlių filmas. Vis dėlto pagrindiniai veikėjai sukelia daug įvairių minčių. Kaip konkrečiai pagrindiniai veikėjai, kuriuos jau aptarėte, išreiškia savo jausmus ir emocijas? Kaip žaidžia berniukas ir mergaitė ir kaip žaidžia imperatorius ir vyriausiasis jo padėjėjas? Ką galime pasakyti apie gestus ir kūno judesius? Toliau tęskite diskusiją apie berniuko ir imperatoriaus išvaizdą. Berniukas dėvi jūreivio uniformą. Ar vaikai yra matę tokią uniformą anksčiau? Kada buvo nešiojama tokia uniforma (galite pasinaudoti fotografija skyriuje Kūrybiniai keliai). Imperatoriaus galva balta ir blizgi, jo akys kiek pakrypusios, jis dėvi europietiškus drabužius, karūną, laiko skeptrą ir valdžios rutulį... Ką ši apranga primena? Galite pasinaudoti skyriuje Įkvėpimo šaltiniai esančiomis Prahos Kūdikėlio Jėzaus ir paskutinio Kinijos imperatoriaus nuotraukomis. Svarbu daug dėmesio skirti ir berniuko namui bei imperatoriaus rūmams apibūdinti. Kokie tai pasauliai: kaip jie skiriasi, o gal kažkuo yra ir panašūs? Skatinkite vaikus įvardyti konkrečius pavyzdžius, bet taip pat apibendrinkite jų įžvalgas. Tegu vaikai pasistengia pastebėti tam tikrų anomalijų imperatoriaus pasaulyje: čia rūmininkai stebėtinai panašūs vienas į kitą, nėra Azijos kultūros motyvų, lovos kojos padarytos iš kriauklių, pilna nėrinių, apskritai yra tikrai tamsu ir t. t.). Ką girdėjote filme Imperatoriaus lakštingala ypatinga, nes čia neišgirdote nė vieno dialogo; girdima tik muzika su kartkartėmis įterptais garsų efektais. Net ir muzikinėje srityje visai neišsilavinęs vaikas čia gali pastebėti paprastų muzikos motyvų. Galite pasinaudoti skyriaus Kino klausimai poteme apie muziką, kad dar sėkmingiau išnagrinėtumėte garso aspektą šiame filme. Leiskite moksleiviams pasiklausyti penkto epizodo garsų: čia žvejas valtyje klausosi lakštingalos giesmės (00:12:50 00:14:20). Ar vaikai atpažįsta, su kuriuo filmo veikėju sietina ši melodija? Kaip galima apibūdinti lakštingalos giesmę? Kodėl ji skamba būtent taip? Toliau galite leisti pasiklausyti (nerodydami vaizdo) trijų skirtingų melodijų: žuvies (00:22:50 00:23:25), varlės (00:31:30 00:33:10) ir mechaninės lakštingalos (00:49:25 00:50:10). Ar vaikai prisimena, su kuo susijusios šios trys skirtingos melodijos? Šios ištraukos labai skiriasi viena nuo kitos. Kaip vaikai jas galėtų apibūdinti? Kuo jos įdomios? Ar jos skamba kiek keistai (pvz., mechaninės lakštingalos giesmė, kuri susideda iš pastoviai kartojamos, labai nežymiai kintančios paprastos melodijos)? 3. INTERAKTYVUS DARBAS SU FILMU Darbas su naratyvu Kas jungia berniuko ir imperatoriaus pasaulius? Vaikai susiskirsto į grupeles ir pasistengia surasti kuo daugiau skirtingų objektų ir motyvų, kurie priklauso dviem skirtingiems pasauliams berniuko ir imperatoriaus. Kiekviena grupė sukuria jų sąrašą. Visų grupių sąrašai pristatomi vienas šalia kito. Galima peržiūrėti filmo prologą (2 3 skyriai, 00:03:35-00:09:10) dar kartą, kad visi vaikai atrastų dar daugiau reikiamų objektų ir motyvų (pvz., žaislai berniuko kambaryje, lango motyvas, liga, senyvi globėjai, gydytojo atvykimas, Mirtis, mergaitė už vartų ir t. t.). Mokytojas veda diskusiją ir skatina moksleivius kalbėti apie tai, kodėl šios dvi skirtingų pasaulių istorijos atrodo tokios panašios. Pasistengiama atrasti atsakymą. Vienas galimas atsakymas tai sapno konceptas (objektai ir patirtys iš mūsų gyvenimo persikelia į mūsų sapnus). Tam tikra prasme sapnai ir filmai yra labai panašūs konceptai. Vaikai gali diskutuoti apie tai, ar ir kaip sapnai gali daryti įtaką filmų kūrimui ir kaip filmai daro įtaką mūsų sapnams. Toliau žr. skyrių Kino klausimai, poskyrį Istorija istorijoje. Kitas atsakymas galėtų būti tas, kad berniukas sapnuose išgyvena tai, ko bijo realiame gyvenime. Darbas su judančiais paveikslėliais Dirbsite su planu, kuriame mergaitė stebi, kaip imperatorius priima lakštingalą (žr. Plano analizė, 0:38:08 0:38:36). Parodykite šią filmo vietą vaikams kelis kartus. Galite trumpai pasikalbėti apie tai, kas joje vyksta, kas čia įdomu. Paprašykite vaikų nupiešti, kaip atrodo šis planas (įėjimas į salę, vestibiulis koridorius tvora, langas iš lauko). Mokytojas, remdamasis moksleivių piešiniais ir jų, kaip žiūrovų, suvokimu, sukuria galutinį planą. Įdomu, kad galutinis rezultatas turėtų parodyti, kad salė veikiausiai yra konklavos formos.

31 31 LEIDINYJE NAUDOJAMOS NUOTRAUKOS Puiki mintis plane pažymėti rūmininkus ir padaryti šio plano kopijų vaikams. Jie tuomet turėtų nustatyti, kur yra mergina ir kamera (mokytojas parenka priemones šiai užduočiai atlikti; gali užtekti ir kelių figūrėlių iš stalo žaidimo rinkinio). Vaikai pasidalija į grupeles po tris ir pasinaudoja planu žaisdami filmo kūrybos komandą: aktorius judina mergaitės figūrėlę, operatorius kameros, o režisierius visa tai koordinuoja. Šią užduotį galima atlikti ir ją praplečiant dviem būdais: 1/ Vaikai gali sukurti sudėtingesnį erdvinį modelį, padėti jį šešėlyje ir pakviesti dar vieną vaiką, atsakingą už apšvietimą; 2/ Jie gali animuoti šią filmo vietą arba naudodamiesi mokyklinėmis priemonėmis (pvz., kompiuteriais su juose įdiegta profesionalia animacijos kūrimo programa), arba pasitelkdami paprastas nemokamas telefono ar planšetės programėles (pvz., Stop Motion Studio ). Šios užduoties tikslas parodyti, kaip sunku kurti kad ir labai trumpą filmą. Susiduriama su gausybe problemų, kurias būtina išspręsti, norint pasiekti gerų rezultatų. Vaikai sužinos, kad animacija tikrai nelengvas darbas, reikalaujantis atidumo, kruopštumo, susikaupimo; jie taip pat veikiausiai supras, kad, iškilus problemoms, tam tikrą idėją galima įgyvendinti ir kiek kitaip. Moksleiviai mokysis dirbti koordinuojamoje komandoje (režisierius turi nuspręsti, ką daro aktorius, operatorius, garso inžinierius ir t. t.) bei ugdys socialinius gebėjimus. Mokiniai sužinos, kad ir viena maža filmo mizanscena reikalauja daug tiek aktorių, tiek technikų žinių ir darbo. NUOTRAUKOS IŠ FILMO IMPERATORIAUS LAKŠTINGALA : 1, 4, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26 psl. PAPILDOMA VAIZDINĖ MEDŽIAGA: 3 psl.: filmo Imperatoriaus lakštingala plakatai Karla Perman, La Cinémathèque de Toulouse/ 6 psl.: animacinio serialo Puppetoon reklaminė medžiaga George Pál / 6 psl.: Vladislas Starevich, Lapinas Renaras (filmo kadras) Vladislas Starevich / 7 psl.: dokumentinė fotografija kuriant Imperatoriaus lakštingalą Národní filmový archiv. / 8 psl. Jiří Trnka, pasakos Imperatoriaus lakštingala iliustracija, 1957 Jiří Trnka / 9 psl.: dokumentinė metalinio lėlės karkaso Jiří jaus Trnka os filmui fotografija, 2018 Įkvėpkime Jiří jaus Trnka os lėlėms gyvybės sutelktinio finansavimo kampanija / 10 psl.: Prahos Kūdikėlio Jėzaus fotografija, c licence creative commons (šaltinis Wikipedia) /10 psl.: Kinijos imperatoriaus Puji nuotrauka, c licence creative commons (šaltinis Wikipedia) / 10 psl.: Arthur Melbourne Cooper, Žaislų šalies svajos, 1908 (filmo kadras) nemokama licencija / 10 psl.: Hermína Týrlová, Lopšinė, 1947 (filmo kadras) Národní filmový archiv / 10 psl.: Mike Mitchell, Lego filmas 2: antra dalis, JAV Danija Australija 2019 (reklaminė fotografija) Warner Bros. ir kt. / 10 psl.: Jacques Tati, Mano dėdė, 1958 (filmo kadras) Specta Films ir kt. / 10 psl.: Jiří Trnka, Kibernetinė močiutė, 1962 (filmo kadras) Národní filmový archiv / 21 psl.: Édouard Riou, Henri de Montaut, iliustracija (Jules Vernes, Penkios savaitės oro balionu), c licence creative commons (šaltinis / 21 psl.: Karel Zeman, Pavogtas dirižablis, 1966 (filmo kadras) Národní filmový archiv / 21 psl.: Pál Szinyei Merse, Oro balionas, 1873, Taikomosios dailės muziejus Vengrijos nacionalinė galerija, Budapeštas viešai prieinama (šaltinis Europeana) / 22 psl.: Victor Erice, Avilio dvasia, 1973 Elías Querejeta Producciones Cinematográficas S.L. Jacel Desposito / 22 psl.: Petr Oukropec, Mėlynasis tigras, 2012 (filmo kadras) Negativ / 24 psl.: Jacques Rozier, Vėl į mokyklą, 1955 (filmo kadras) Dovidis - Films du Colisée / psl.: Alain Gomis, Spindulėlis, 2002 (filmo kadras) Mille et Une Production / 24 psl.: Manoel de Oliveira, Aniki Bobo, 1942 (filmo kadras) António Lopes Ribeiro / 25 psl.: dokumentinės fotografijos bydermejerio ir Viktorijos stilių tema licence creative commons (šaltinis Viktorijos ir Alberto muziejus, Londonas; Hamburgo istorijos muziejus ir kt.) / 26 psl.: dokumentinės fotografijos šinuazerijos tema licence creative commons (šaltinis MAK Wien ir kt.) / 26 psl.: Kinijos tradicijos iliustracija romanui Kelionė į Vakarus viešai prieinama / 26 psl.: iliustracijos; autorius Josef Lada Josef Lada / 26 psl.: religinis darbas; autorius Jan Očko iš Vlašimo licence creative commons (šaltinis Wikipedia) / 26 psl.: Ernst Julius Hähnel, monumentas Karoliui IV, 1844 licence creative commons (šaltinis Wikipedia). V - PRAKTINĖS UŽDUOTYS

32 CINED.EU: EUROPOS KINO EDUKACIJAI SKIRTA SKAITMENINĖ PLATFORMA CinEd tai Europos kino edukacijai skirta bendradarbiavimo programa CinEd iš dalies finansuoja Kūrybiška Europa Europos Sąjungos MEDIA programa Europos kino edukacijos skaitmeninė platforma CinEd siūlo naudotis: Keliakalbė 45 Europos šalyse nemokamai prieinama platforma, skirta nekomercinėms edukacinėms viešoms peržiūroms rengti; Europinių filmų kolekcija tinkama nuo 6 iki 19 metų vaikams ir jaunimui; Pedagogams skirta medžiaga, kaip pasiruošti ir vesti peržiūras: leidiniai apie filmus, pasiūlymai, kaip dirbti mokytojui ir moderatoriui, skrajutės jauniesiems žiūrovams, edukaciniai vaizdo įrašai, kuriuose analizuojamos ir lyginamos filmų ištraukos.