untitled

Krepšinio kelias į Lietuvą... 1926 1927 m. Stepono Dariaus parengtos krepšinio žaidimo taisyklės 1922 m. parengtos pirmosios lietuviškos knygelės apie krepšinį viršelio faksimilė PIRMIEJI NAUJO ŽAIDIMO KREPŠINIO ATGARSIAI: PRADĖTA NUO KITOKIO KREPŠINIO. Pirmieji krepšinio atgarsiai Lietuvą pasiekė, kai šiam žaidimui jau buvo beveik 30 metų. Tai nebuvo Neismito krepšinis, o vokiškas (olandiškas) krepšinio variantas, kai krepšiai tvirtinami tiesiog prie strypo (be skydo), žaidžiama didelėje aikštėje ir t. t. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų Steponas Garbačiauskas (1900 1983) rašė: Dar 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920 1921 m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Žaisti ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles, t. y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. PIRMOSIOS KREPŠINIO TAISYKLĖS IŠ RYGOS: LIETUVOS KREPŠI- NIUI PADĖJO LATVIŲ FUTBOLININKAI. Viena iš krepšinio Lietuvoje pirmųjų žingsnių dalyvių Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė taip rašė apie pirmąją pažintį su krepšiniu: 1921 m. į Kauną atvyko Rygos < > futbolo komanda, kuri, tarp kitko, panorėjo sužaisti krepšinį su lietuviais. Mūsų vyrai dar neturėjo krepšinio komandos ir nesidomėjo šiuo žaidimu. Moterys krepšinį jau buvo bežaidžiančios, bet krepšiai buvo be lentų. Jie turėjo YMCA krepšinio taisykles, ir paprašėm, kad mums jas atsiųstų, ką jie, sugrįžę į Rygą, ir padarė. Jas gavę, < > paruošėm lietuvių kalba ir šapirografu atspausdinom. Pagal gautas taisykles įrengėm tikslių matmenų aikštę ir lentas prie krepšių. Tai buvo Vytauto parke, prie didžiojo pasivaikščiojimo tako, kas davė progos pasižiūrėti, kaip treniruojasi merginos. APIE NAUJO ŽAIDIMO ESMĘ ŽINIOS IŠ SANKT PETERBURGO: KAROLIO DINEIKOS KNYGELĖ. 1922 m. pasirodė gana kukli, tačiau tuo metu Lietuvos krepšinio kelio pažinimui svarbi pirmoji lietuviška knygelė Krepšiasvydis vyrams apie naują žaidimą krepšinį (tada dar vadintą krepšiasvydžiu ). Ją Karolis Dineika parašė grįžęs iš Sankt Peterburgo, kur ir susipažino su naujuoju žaidimu. Dineika taip aptarė krepšinio esmę: Krepšiasvydis yra rankinis žaidimas. < > Žaidėjas ar tai bėgdamas, ar tai žengdamas svaido, gaudo arba sulaikydamas atmuša kamuolį rankomis. < > Galvą nuleidęs ar pa-

1923 m. LFLS, Moterų sporto mėgėjų ratelio (MSMR) ir Aušros gimnazijos krepšininkės. Pirmoje eilėje (iš kairės) šešta A. Bulotaitė, aštunta Elena Eimaitytė; antroje eilėje trečia Jaunutė Škėmaitė-Dariuvienė, penkta Antanė Vaitelytė; trečioje eilėje pirma Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė niuręs nebandyk stovėti. Todėl beveik visą žaidimą krūtinė laikoma iškila. <...> Dalyvių skaičius krepšiasvydy pareina nuo aikštės dydžio. Priklausomai nuo to dalyvių gali būti 10, 14 arba 18. Mes patartume laikytis pirmojo dalyvių skaičiaus, kaipo patogiausio žaidimo eigai. Žaidėjai paskirstyti į dvi partijas (komandas S. S.). <...> Taigi, jei žaidėjų būtų 10, tai kiekvienai partijai tektų 5. <...> Iš tų 5 žaidėjų vienas bus gynėjas (saugo krepšį), vienas sargas (rūpinasi pasprukusį iš puolėjų kamuolį grąžinti jiems) ir trys puolėjai taikys kamuolį į priešininko krepšį. <...> Partijų atskyrimui vienos kurios partijos nariai užsiriša ant rankų juosteles. <...> Įmestas krepšin iš baudos linijos (baudos metimas S. S.) kamuolys teikia laimėjimo akį (tašką S. S.), o įmestas krepšin kamuolys pačiam žaidimo karšty teikia 2 laimėjimo akis. <...> Ta partija bus laimėjusi, kuri per iš anksto numatytą laikotarpį daugiau kartų įmes kamuolį krepšin. Štai dar keletas Dineikos patarimų žaidėjams: Žaisti galima prieš valgant arba pavalgius po 1,5 valandos atvangos. <...> Žaidimo metu nevalia nei rūkyti, nei gerti. Ypač sušilus nieku būdu nereikia nieko šalto gerti. Kas sušilęs vartoja šaltą gėralą save žudo. <...> Reikia vengti išsiplatinusio blogo įpročio pavargus tuoj gulti čia pat aikštėje ar kur kitur. PIRMUOSIUS KREPŠINIO DAIGUS LIETUVOJE SODINO MOTERYS: JOMS KREPŠINIS BUVO ESTETIŠKAS, PATRAUKLUS IR GRAŽUS SPORTINIS ŽAIDIMAS. Pirmai krepšinio užuomazgai Nepriklausomoje Lietuvoje priklausė: A. Ingelevičiūtė, A. Karnauskaitė, A. Mačiuikienė, E. Kubiliūnaitė, A. Bulotaitė ir G. Rimkaitė < >, rašė apie tuos laikus Garbačiauskienė. Pasirinkome aikštelę < >, įrengėme persirengimo patalpą kėgelbane, įsigijome kamuolį ir pastudijavę įvairias sporto šakas pasirinkome basketbolą krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną estetinį sporto žaidimą. < > Pritaisę tinkamą apsirengimą ir apavą, beveik kasdien ateidavom treniruotis. Naujo žaidimo pradininkės pasirinko krepšinį ir kaip veiksmingą būdą siekiant populiarinti sportą tarp moterų. Garbačiauskienė

L IETUVOS KREPŠINIS 14 1923 m. LFLS pirmoji komanda (iš kairės): M. Senkus, Vytautas Vokietaitis, Steponas Darius, J. Gureckas, Albinas Bulvičius tvirtino: Mes, pradininkės, labai jautėme tą svarbų žingsnį mūsų atsikuriančiai tėvynei duoti pradžią moterų sportui ir įrodyti, kiek vertingas, patrauklus ir gražus yra krepšinis, < > kad per jį bus galima išvystyti su kitais klubais tautinius ir tarptautinius ryšius. Krepšinio entuziastės žinias apie naują žaidimą skleidė visų pirma savo asmeniniu pavyzdžiu. Geroj vietoj įrengta aikštelė Vytauto kalne prie didžiojo pasivaikščiojimo tako < > davė progos pažiūrėti, kaip treniruojasi mergaitės, pasakojo Garbačiauskienė. Tokios mergaičių pratybos pritraukdavo nemažai žiūrovų, sudomino jaunimą, ir dalyvių kaskart gausėjo. Pasirodė Aušros gimnazijos mergaitės, ateidavo Šaulių sąjungos narės, kurios netrukus sudarė savo komandas ir įrengusios savo aikštes treniravosi. Aušros berniukai, matydami Aušros mergaites pas mus treniruojantis, prisidėdavo ir kamuolį pamėtydavo. <...> Greitai jie sudarė savo komandą ir įrengę gimnazijos kieme krepšinio aikštę rimtai treniravosi. KREPŠINIO GIMTADIENIS LIETUVOJE: ŽIŪROVAI NEGAILĖJO PLO- JIMŲ STEPONO DARIAUS IR VIKTORO DINEIKOS METIMAMS. Nors Lietuvoje krepšiniu iš pradžių susidomėjo ir pradėjo žaisti moterys, pirmąsias oficialias rungtynes žaidė vyrai. 1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio pradžios Lietuvoje metais, o krepšinio gimimo diena tų metų balandžio 23-ioji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Žaidė LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) ir Kauno rinktinė. Jas rezultatu 8:6 laimėjo LFLS žaidėjai. Apie šias rungtynes to meto spaudoje buvo rašoma: Rungtynės buvo labai įdomios ir suteikė malonaus įspūdžio žiūrovams. Žiūrovai tiek buvo susižavėję tomis rungtynėmis, kad žiūrėdami į mūsų vikrius, linksmus žaidėjus, jautėsi esą visai kultūringoj valstybėj. <...>

15 K REPŠINIO KELIAS Į LIETUVĄ 1923 m. LFLS ir Aušros gimnazijos krepšininkai. Trečia iš kairės sėdi Elena Kubiliūnaitė- Garbačiauskienė Publika širdingai džiaugėsi puikiu krepšininkų žaidimu ir nesigailėjo katučių vykusiems S. Darijaus (Stepono Dariaus S. S.) ir Dineikos metimams bei pasuotėms. < > Pirmą kartą Lietuvoje suruoštos krepšiasvydžio rungtynės davė gražių vilčių, kad ateityje šis žaidimas galėtų atvesti mūsų sportininkus prie didesnių laimėjimų. Nors iki didžiųjų Lietuvos krepšininkų pergalių dar buvo toli, tačiau tos gražios viltys vis dėlto išsipildė. Krepšininkės pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvoje žaidė 1922 m. rugsėjo 10 d. PIRMASIS LIETUVOS KREPŠINIO ČEMPIONATAS: ČIA PRADININ- KĖS BUVO KREPŠININKĖS. 1922 m. spalio 4 10 d. buvo surengtas pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo dvi moterų komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatyta sužaisti trejas rungtynes. Vienerias rungtynes laimėjo LFLS (8:6), vienerias LŠS (4:2) ir vienerios buvo baigtos lygiosiomis (4:4), todėl nugalėtojų komandai nustatyti prireikė ketvirtųjų. Jas rezultatu 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės: G. Rimkaitė, Antanė Vaitelytė, Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė, A. Bulotaitė, kurios ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis. 1922 m. Lietuvoje krepšinį žaidė dvi moterų ir dvi vyrų komandos: buvo 35 krepšinio žaidėjai ir viena aikštelė. 1923 M. KREPŠINIS SPARČIAI PLINTA: VIS DAR MOTERŲ KREPŠI- NIO LAIKAS. Pasak Garbačiauskienės, 1923 metais krepšinis moterų tarpe bujojo. Surengtos pirmenybės (Lietuvos čempionatas S. S.) buvo labai skaitlingos komandomis ir tarp jų esant nevienodam pasiruošimui (parengimui S. S.) jos buvo pravestos A ir B grupėse. < > A grupėje nugalėjo LFLS, o B grupėje MSMR (Moterų sporto mėgėjų ratelio) krepšininkės. Darius savo knygelėje Basketbolo žaidimas pateikia konkrečių skaičių, patvirtinančių sparčią krepšinio plėtrą Nemuno krašte: 1923 m. basketbolas, turėdamas iš praėjusių metų daug pasekėjų ir šiek tiek techniškai patobulėjęs, padarė žymią pažangą. < > Vyrų komandų buvo 18. Sužaista oficialių rungtynių 18, draugiškų 11. Moterų komandų buvo 24, sužaista oficialių rungtynių 26, draugiškų 15. Iš viso žaidėjų buvo 300, aikščių 5. Šiais metais basketbolas pirmą kartą pasirodė provincijoje. Kas lėmė tokį ryškų krepšinio plitimo šuolį per gana trumpą laiko tarpą? Panašų klausimą kėlė ir Garbačiauskas. Kodėl toks fantastiškas krepšinio komandų skaičius buvo? klausė jis. Reikia pasakyti, kad toks buvo, nes sporto kūrimosi pradžioje moterys mielai organizavosi ir buvo didelis noras turėti varžybinio elemento. Teigiama pusė (kad krepšinis S. S.) buvo prieinamas medžiaginiai: apranga, kamuolys ir aikščių įrengimas nebrangiai kainavo. 1923 m. Kaune surengtos ir pirmosios moksleivių krepšinio varžybos, kuriose dalyvavo keliolika berniukų komandų. Pajėgiausi buvo Aušros gimnazijos jaunieji krepšininkai. PIRMASIS LIETUVOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS: VARŽĖSI TRYS KOMANDOS. 1924-ieji vyrų krepšinio čempionatų pradžios metai. Pirmajame čempionate dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmaisiais Lietuvos krepšinio čempionais tapo LFLS I krepšininkai, nesunkiai nugalėję savo varžovus: LFLS II rezultatu 20:7, LDS 35:2.

L IETUVOS KREPŠINIS 16 1924 metais basketbolas jaučiasi jau pilnateisiu piliečiu visų kitų sporto šakų tarpe, teigė Darius. Be daugelio draugiškų rungtynių, vyksta ir oficialios basketbolo pirmenybės (čempionatai S. S.), vyrų, moterų ir moksleivių. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi krepšinio teisėjai, tarp jų Garbačiauskienė ir Darius. Šiauliuose surengtose krepšinio varžybose, be Kauno komandų, dalyvavo Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Kybartų, Vilkaviškio, Alvito, Paežerių komandos, turėjusios gražius lietuviškus vardus: Živilė, Skaidra, Vaidilutė, Aras, Rimgaudas, Šviedrys ir kt. Mergaičių finalo rungtynių, kurias žaidė Šiaulių Vytautietės ir Kauno Živilė, rezultatas 2:1. Vaikinų varžybas taip pat laimėjo šiauliečiai Sakalaičiai. Pirmojo Lietuvos vyrų čempionato, vykusio 1924 m., nugalėtojų ženkliukas, pagamintas Šveicarijoje. Jis įteiktas LFLS komandos žaidėjams Kauno operos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės įsteigta taurė, skirta Lietuvos moterų krepšinio varžybų nugalėtojoms. 1925 m. 1925 m. LFLS krepšininkės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės taurės laimėtojos su taurės įsteigėja (iš kairės): teisėja Elena Garbačiauskienė, Juzė Dzindziliauskaitė, Elena Eimaitytė, operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, V. Steponaitytė, M. Vaicekauskaitė, M. Bieliauskaitė

17 K REPŠINIO KELIAS Į LIETUVĄ 1925 m. Kauno LFLS šventė savo penkerių metų jubiliejų. Minėjimo programoje buvo ir krepšinio rungtynės 1925 m. Tarpvalstybinių rungtynių tarp Latvijos ir Lietuvos rinktinių Rygoje dalyviai (lietuviai šviesia apranga) PIRMOSIOS KREPŠINIO VARŽYBOS DĖL TAURĖS: TAURĘ PASKYRĖ OPEROS SOLISTĖ VINCĖ JONUŠKAITĖ-ZAUNIENĖ. Moterų sportui, moterų krepšiniui nebuvo abejingi įvairių visuomenės sluoksnių atstovai. Gražus pavyzdys žymios operos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės įsteigta taurė geriausiai moterų krepšinio komandai. Pirmosiose varžybose dėl šios taurės varžėsi keturios komandos. Pergalę šventė LFLS krepšininkės, finalo rungtynėse nugalėjusios Makabi žaidėjas rezultatu 20:2. PIRMOSIOS TARPVALSTYBINĖS LIETUVOS KREPŠININKŲ RUNGTY- NĖS: KRIKŠTAS NEBUVO MALONUS. Žingsniai į tarptautinę areną visuomet būna svarbūs, atsakingi ir nelengvi. Tokie jie buvo ir Lietuvos krepšininkams, gavusiems tarptautinių varžybų krikštą 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. Ten įvyko pirmosios tarpvalstybinės mūsų krepšininkų rungtynės su Latvijos žaidėjais. Latviai rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį žaidė krepšinį salėse, turėjo šiokią tokią tarpvalstybinių rungtynių patirtį (buvo žaidę su Estijos rinktine). Tuo tarpu Lietuvoje krep- šininkai treniravosi ir žaidė tik vasarą, krepšiniui tinkamos žaisti salės nebuvo. Pagrindinį Lietuvos rinktinės penketą sudarė trys naujojo 1925 metų Lietuvos čempiono Kauno Kovo krepšininkai: Stasys Sabaliauskas, A. Heiningas, V. Balčiūnas ir du šiauliečiai: B. Norvaišas ir S. Kumpis. Lietuvos krepšininkai pralaimėjo latviams rezultatu 20:41. Po metų antrąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos krepšininkai žaidė vėl Rygoje ir pralaimėjo Latvijos rinktinei dar skaudžiau (12:47). KREPŠINIO SNŪDURIAVIMO METAI: KREPŠINĮ NUSTELBĖ FUT- BOLAS. Tokiais galima laikyti 1926 1933 metus: krepšinio, dar iki galo neįsitvirtinusio, remiamo Lietuvoje vien entuziastų jėgomis, populiarumas slūgo. Lietuvos čempionatuose, kai jie vyko, dalyvavo tik Kauno komandos, 1929 m. nebuvo surengta nė vienerių krepšinio rungtynių. 1929 1932 m. išvis nevyko Lietuvos čempionatas, krepšinis buvo žaidžiamas tik vasarą, dažniausiai kitų sporto šakų atstovų, kurie jam skyrė mažai laiko. Nepriklausomos Lietuvos sporto istorikas Jonas Narbutas rašė: Ištisus keturis metus buvę krepšininkai ar krepšininkės, o kartu ir sporto vadovybė nedarė jokių pastangų atgaivinti šią sporto šaką ir turbūt tikėjosi stebuklo, o tuo tarpu latviai ir estai per tą laikotarpį darė pažangą. Priežasčių, kodėl tada krepšinis sužlugo, kažkur ieškoti nereikia. Pirmiausia jį nustelbė futbolas, kuris nežiūrint pralaimėjimų ir nesėkmių, vis tik darė pažangą. <...> Tuo tarpu krepšinis < > žaidžiamas labai primityviai ir nebuvo jokios pažangos, tai, žinoma, negalėjo vilioti naujų sportininkų. Be to, krepšinį buvo galima žaisti tik vasaros metu ir labai primityviose aikštėse. < > O žiemos metu apie šią sporto šaką nebuvo reikalo nė galvoti, nes nebuvo jokios krepšiniui tinkamos salės. Esant tokioms sąlygoms, krepšininkų entuziazmas išblėso. Krepšinio atgaivos požymių pasirodė 1932 m., kai Kauno miesto sode esantis vasaros teatras

L IETUVOS KREPŠINIS 18 buvo pritaikytas sporto reikalams. Ten įrengti krepšiai, pradėta treniruotis žiemą, paskelbtos ir pirmosios krepšinio varžybos salėje žiemą. ĮVYKIS, NULĖMĘS LIETUVOS KREPŠINIO ATEITĮ: TENISUI STATYTĄ SPORTO SALĘ UŽVALDĖ KREPŠINIS. 1934 m. spalio 10 d. buvo reikšminga Lietuvos krepšiniui. Tą dieną atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akademijos rūmai). Tame pastate įrengta erdvi sporto salė, projektuota ir statyta tenisui žaisti. Narbutas taip aprašė naująją salę: Kad tenisininkai neslidinėtų, buvo įrengtos brangios korklinoleumo grindys, kainavusios per 30.000 litų (per 5000 dolerių). Šios salės autoriai iš patyrimo žinojo, jog į teniso rungtynes ateina tik apie 200 žiūrovų, todėl balkone tokiam žiūrovų skaičiui ir buvo įrengta sėdimų vietų, iš kurių buvo matyti visa salė. Lapkričio 16 d. šioje salėje įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Paskui taip susiklostė aplinkybės, kad salė tapo pagrindiniu krepšinio įvykių centru: čia vyko pirmos naujoviško krepšinio pamokos, čia Lietuvos krepšininkai ir krepšininkės rengėsi tarpukario Europos čempionatams, čia, toje salėje, pokario metais krepšinio (ir ne tik) mokslus ėjo kelių kartų geriausi Lietuvos krepšininkai, iš čia į gyvenimą palydėti (ir dabar palydimi) kelių kartų krepšinio treneriai. PIRMIEJI ŽINGSNIAI Į TARPTAUTINĮ SĄJŪDĮ: LIETUVA KETINO TAPTI FIBA NARE. 1932 m. buvo įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA), labai suaktyvinusi tarptautinį krepšinio gyvenimą. Jos narėmis tapo visų pasaulio šalių, kuriose krepšinis jau buvo įleidęs šaknis, sporto organizacijos. Pirmuosius mėginimus tapti FIBA nare padarė ir Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga. 1934 m. lapkričio 30 d. į FIBA būstinę Romoje buvo išsiųstas laiškas, kuriame rašoma: Turime garbės prašyti Jus atsiųsti Tarptautinės federacijos reglamentą, taip pat tarptautines krepšinio taisykles. Mes ketiname stoti į šią Tarptautinę federaciją. O Lietuvoje buvo surengtos pirmosios oficialios tarptautinės krepšinio varžybos: Kauno krepšininkai du kartus pralaimėjo Rygos rinktinei (26:48 ir 21:51). JAV LIETUVIŲ KREPŠINIO PAMOKOS: TREČIASIS, BENE PLAČIAU- SIAS KELIAS, KURIUO KREPŠINIS ĖJO Į LIETUVĄ. Populiarinti krepšinį Lietuvoje labai padėjo Dariaus (kuris vėliau tapo garsiu lakūnu, Atlanto nugalėtoju), susipažinusio su krepšiniu JAV, knygelė Basketbolo žaidimas ir oficialės basketbolo taisyklės, išleista 1926 m. 1936 m. Aukštųjų kūno kultūros kursų (žaidėjai su juosta ant marškinėlių) ir Kauno universiteto krepšinio komandos prieš rungtynes. Stovi (iš kairės): antras K. Tumas, Mykolas Zaroskis, Leonas Baltrūnas, Artūras Andrulis, Mikalauskas, neatpažintas krepšininkas, L. Bazaras, Kulinkevičius; klūpo: Vladas Kišonas, Mindaugas Šliūpas, Leonas Puskunigis, penktas Vilius Variakojis

Kūno kultūros rūmai. 1934 m. 1936 m. JSO (Jaunimo sporto organizacija, žaidėjai tamsiais marškinėliais) ir Kauno Grandies krepšininkai. Stovi (iš kairės): Stasys Šačkus, L. Balzaras, Juozas Žukas, Pranas Lubinas, Zenonas Puzinauskas, Leonas Baltrūnas, Augulis, A. Stankevičius; klūpo: Mykolas Zaroskis, D. Gineitis, Kulinkevičius, Vilius Variakojis, Saladžius 1925 m. esama literatūra buvo išsemta, jei ir buvo kur užsilikusios knygelės, bet turinio atžvilgiu jau pasenėjusios, teigė Darius. Lietuvos sporto lygai pavedus man paruošti oficiales basketbolo taisykles, ryžausi tą atsakingą darbą tinkamai atlikti sulietuvinti tarptautines basketbolo taisykles. < > Atsižvelgiant į basketbolo žaidimo stovį Lietuvoje, kilo būtinas reikalas parašyti basketbolo žaidimo techniką, nes be jos sunkiai būtų suprantamos ir išverstos tarptautinės taisyklės. Mus pasiekusiame laiške Garbačiauskienė rašė: Darius nebuvo įvedusiu krepšinį Lietuvoje. Kai jis pasirodė sporto dalyvių tarpe, tai krepšinis jau buvo smarkiai įsivyravęs Kaune, nors tik tarp moterų. Aš jau tada turėjau parašiusi krepšinio taisykles, bet perdaviau jam išleisti, nes, kaip visad moterys, galvojau, bus daugiau patarnauta krepšinio susidomavimu jaunime. Šiaip ar taip, Dariaus knygelė, kurioje nusakytas to meto požiūris į krepšinį, pateikti žaidėjų technikos, taktikos pagrindai, buvo svarbi krepšinio plėtotei Lietuvoje. Šiandien basketbolas, tvirtino Darius, kaip malonus ir visapusiškai lavinąs kūną žaidimas, yra žaidžiamas visame pasaulyje ir savo populiarumu kai kur prilygsta net futbolą. Darius paskirstė žaidėjams pareigas ir jas įdomiai apibūdino, kaip antai: Komandos žaidėjai skirstomi taip: Puolėjai (puolikai)... 2 Centras... 1 Gynėjai... 2 Puolėjai su centru (vidurio puolėju S. S.) tai svarbiausi žaidėjai puolimo atžvilgiu; be gerų puolėjų komanda negali tikėtis laimėti rungtynių. < > Todėl į puolėjus yra skiriami daugiau patyrę žaidėjai, ypač tie, kurie taikliai meta į krepšį. < > Gynėjai tai parinkta iš tvirtesnių, vikresnių, ištvermingų, nors ir nelabai patyrusių žaidėjų apsauga. <...> Centro žaidėją mes galime laikyti esantį visapusiškai išsilavinusį basketbolo žaidimo moksle ir technikoje. Negana to, jis turi būti iš prigimties centru, nes jo privalumus priskiriama ir jo ūgis, galėjimas šokti labai aukštai, nepaprasta ištvermė ir greitas orientavimasis. Darius pateikė ir pagrindinius krepšininkų sportinio rengimo uždavinius. Pasak jo, pirmoje ir svarbiausioje vietoje statomas tobulinimasis žaidimo technikoje, taip pat ir kai kurių raumenų įvairiems technikos veiksmams atlikti tikslus paruošimas.

L IETUVOS KREPŠINIS 20 Prasnaustų keleto Lietuvos krepšinio metų rezultatas 1935 m. pradžioje pralaimėtos trečiosios tarpvalstybinės rungtynės, žaistos su Latvijos rinktine. Siauroje, trumpoje salėje latviai nugalėjo Lietuvos krepšininkus rezultatu 123:10 (64:6). Žinant, kad Lietuvos rinktinėje žaidė futbolo vartininkas, šachmatininkas, šuolininkas, o komandą treniravo futbolininkas, stebėtis nėra ko. Reikėjo Lietuvos krepšiniui naujo, stipraus impulso, ne tik galutinai pažadinančio iš sąstingio, bet ir skatinančio žengti naujus žingsnius. Toks impulsas buvo tikrojo krepšinio pamokos, kurias surengė į Pasaulio lietuvių kongresą 1935 m. iš JAV atvykę lietuviai: Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas ir kt. Kongreso metu JAV lietuviai nugalėjo Kauno rinktinę rezultatu 36:5, nors buvo žaisti tik du kėliniai po 10 min. Narbutas rašė: Į kūno kultūros rūmus atėjo visi Amerikos sportininkai, krepšininkai atsinešė savo aprangą ir nutarė pasitreniruoti. Jie buvo nustebinti krepšinio sale, o ypač grindimis, kurių, anot jų, net Amerikoje neturima. Mes, balkone susirinkę, pamatėme, kad ir treniruotės pobūdžio, tikrą krepšinio žaidimą, nes kas iki šiol buvo matyta, tai buvo vaikų žaislas, o ne krepšinis. Mums buvo nematyta tokia kamuolio valdymo ir jo varymo technika, žaibiški ir mums tada visai nesuprantami deriniai, jau nekalbant apie tikslius, iš visokiausių padėčių metimus į krepšį, < > Niekas iš mūsų negalėjo net pagalvoti, kad tokią aukštą krepšinio žaidimo klasę yra pasiekę Amerikos lietuviai. Pasilikę Lietuvoje K. Savickas ir J. Knašas mokė jaunuolius plaukimo, bokso, krepšinio pagrindų. Esminę paramą ugdant didelio meistriškumo Lietuvos krepšininkus ir krepšininkes, rengiant Lietuvos rinktines suteikė JAV lietuviai J. Žukas, F. Kriaučiūnas, J. Jurgėla, V. Budriūnas, P. Lubinas. AKTYVAUS MOKYMOSI IR PROŠVAISČIŲ METAI: LIETUVA TARP- TAUTINĖS MĖGĖJŲ KREPŠINIO FEDERACIJOS NARĖ. Didelį Lietuvos krepšininkų atsilikimą kad ir nuo artimiausių kaimynų 1936 m. pradžioje dar kartą priminė rungtynių Kaune tarp Kauno ir Rygos rinktinių rezultatas: pirmąjį kėlinį kaimynai laimėjo 40:0 (!), o rungtynes 60:6. Lietuvos rinktinė, kurioje žaidė ir JAV lietuvis Savickas (pelnęs 5 taškus), pirmą kartą jau kiek rimčiau pasipriešino pirmiesiems Europos čempionams Latvijos krepšininkams, bet irgi pralaimėjo rezultatu 10:31. 1936-ųjų vasarį FIBA generalinis sekretorius atsiuntė oficialų dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuva priimama į šią federaciją ir gali dalyvauti tarptautinėje veikloje, kuriai vadovauja FIBA, visose jos rengiamose varžybose, taip pat ir Berlyno olimpinėse žaidynėse, į kurių programą pirmą kartą įtrauktas krepšinis. Tai buvo maloni, plačius kelius Lietuvos krepšiniui atverianti žinia, bet kartu ir didelis įpareigojimas: juk oficialioms varžyboms bū- Konstantinas Savickas. 1935 m.

21 K REPŠINIO KELIAS Į LIETUVĄ 1936 m. Ketvirtųjų Lietuvos krepšininkų tarpvalstybinių rungtynių tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių (rezultatas 10:31) Kaune dalyviai Konstantinas Savickas (kairėje) su Lietuvos rinktinės žaidėjais Vytautu Budriūnu ir Juozu Jurgėla tina turėti gerai parengtas šalies krepšinio rinktines. Siekiant pagerinti krepšininkų rengimą, imtasi veiksmingų priemonių. Po dešimties metų pertraukos vėl pasirodė knygelė apie krepšinį: šį kartą JAV lietuvio dr. Savicko Krepšinis. Naujai pastatytų Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmų sporto salėje krepšinio mėgėjus lavino JAV lietuvis Juozas Knašas. Po Berlyno olimpinių žaidynių į Lietuvą atvykęs JAV rinktinės žaidėjas, olimpinis čempionas, lietuvių kilmės Pranas Lubinas mokė lietuvius krepšinio, pats žaidė. Metų pabaigoje Lietuvos komanda Kauno JSO (Jaunalietuvių sporto organizacija) pirmą kartą nugalėjo latvius Latvijos čempioną US klubą rezultatu 35:27. Kauno komandoje žaidė Lubinas ir Juozas Žukas. Lietuvos čempionatus imta rengti tarp stipriausių komandų, kuriose žaidė ir iš JAV atvykę lietuviai. Dėl to varžybos darėsi įdomesnės ir vis populiaresnės.

Dvi krepšinio bangos, negrįžtamai užliejusios Lietuvą... EUROPOS ČEMPIONATO METAI PRASIDĖJO NELINKS- MAI: PRALAIMĖTOS JAU ŠEŠTOS TARPVALSTYBINĖS RUNGTYNĖS. 1937-ieji buvo II Europos vyrų krepšinio čempionato metai. Šis čempionatas buvo rengiamas pirmojo Europos čempionato, vykusio prieš dvejus metus, nugalėtojos Latvijos sostinėje Rygoje gegužės mėnesį. Jau sausį Latvijos krepšinio federacija pakvietė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę dalyvauti antrajame senojo žemyno čempionate. Mūsų krepšininkams metai prasidėjo nelinksmai. Vasarį Rygoje Lietuvos rinktinė žaidė savo šeštąsias (penktąsias su Latvija) tarpvalstybines rungtynes su Latvijos rinktine ir vėl pralaimėjo 29:41 (21:25). Guostis buvo galima tik tuo, kad šiose rungtynėse lietuviai gana atkakliai priešinosi tituluotiems varžovams. Nuo vasario pabaigos mūsų krepšinio rinktinė, Žuko vadovaujama, ruošėsi toms pirmenybėms (čempionatui S. S.), rašė Narbutas. Kaip pačios visuomenės, taip sporto vadovybės, o pagaliau ir tuometinės sporto spaudos susidomėjimas artėjančiomis Europos krepšinio pirmenybėmis Rygoje buvo nedidelis. Mat, nesitikint jų laimėti ir pasiruošimas rinktinės buvo neperstropiausias. Buvo samprotaujama, kad su dabartinėmis jėgomis gal pavyks išvengti paskutinės vietos ir tuo pasitenkinta. Rinktinės treneriu buvo paskirtas anksčiau į Lietuvą atvykęs tenisininkų treneris Žukas, tiesa, pats neblogai žaidęs ir krepšinį, o treniruotis buvo numatyta keturias valandas per savaitę. SAVIGARBA IR RYŽTINGUMAS, PAKEITĘ LIETUVOS KREPŠINĮ. Gal viskas taip ramiai ir būtų vykę, jei ne įdomus įvykis, pasukęs mūsų geriausių krepšininkų rengimąsi čempionatui ir dalyvavimą jame visai kita, ne tokia ramia, bet daug rizikos pareikalavusia, išgyvenimų ir džiaugsmo suteikusia vaga. Iki čempionato buvo likę šiek tiek daugiau nei mėnuo. Latvijos spaudoje pasirodė didelis straipsnis apie II Europos čempionate dalyvausiančių komandų pajėgumą ir perspektyvas. Nepriklausomos Lietuvos sporto istorikas, tuo metu darbavęsis Kūno kultūros rūmuose, Narbutas rašė: Pirmojoje grupėje ir pirmoje eilėje buvo, žinoma, Latvija, toliau sekė Estija, po jos Lenkija ir Italija. Tai stipriausios Europoje vyrų komandos. Antroje grupėje stipriausia Prancūzija, toliau Čekoslovakija, Rumunija 1937 m. II Europos vyrų krepšinio čempionato, vykusio Rygoje, programos viršelio faksimilė 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė II Europos čempionate (tik atvykus į Rygą). Pirmoje eilėje (iš kairės): A. Latvėnas, Pranas Mažeika, Leonas Petrauskas, Pranas Talzūnas, Artūras Andrulis, Juozas Žukas, Stasys Šačkus; antroje eilėje: dr. Antanas Jurgelionis (vadovas), Eugenijus Nikolskis, Leopoldas Kepalas, už jo Česlovas Daukša, Zenonas Puzinauskas, už jo Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, žurnalistas Juozas Kusa, gydytojas Kęstutis Šimilevičius, Feliksas Racevičius

ir Bulgarija, tai jau vidutinio pajėgumo komandos. Paskutinėje iš silpniausiųjų grupėje pirmoje eilėje Turkija, antroje Egiptas ir paskutinėje vietoje, kaip silpniausia, Lietuva. <...> Kai šį savaitraštį gavo Leonas Baltrūnas (Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas S. S.) ir perskaitė straipsnį apstulbo Padaręs tikslų straipsnio vertimą į lietuvių kalbą, < > jis atsidūrė mano darbo kambaryje. <...> Besvarstant, šovė į galvą mintis eiti pas direktorių (Kūno kultūros rūmų direktorių Vytautą Augustauską S. S.), pateikti jam laikraštį su vertimu, < > tuo pačiu dar kartą pasiūlyti iškviesti iš Amerikos porą geriausių krepšininkų. Tuo metu ir Lietuvos vyriausybė, ir sporto vadovai dar nebuvo pritarę lietuvių kilmės JAV krepšininkų kvietimui dalyvauti Europos čempionate. Kuris eisime vėl buvo klausimas, pamena Narbutas, nes direktoriaus nusistatymas dėl iškvietimo Amerikos lietuvių krepšininkų, gerai buvo žinomas man. Mat, jau buvau įspėtas, jei daugiau mėginsiu kištis ne į savo reikalus, išlėksiu iš darbo. < > Laikas buvo brangus ir delsti nebuvo galima. Ilgai negalvodamas, kas gali atsitikti (jei mano žygis nepavyktų), nutariau eiti pas direktorių aš. < > Augustauskas, žvilgtelėjęs į laikraštį, pradėjo skaityti vertimą, < > o baigęs skaityti, net nežvilgtelėjęs į mane, kad trenkė kumštimi į stalą, jog net rašalinė pašoko. Žiūrėdamas man į akis, jis suprato, ką aš norėjau dar pasakyti ir paklausė: Užteks dviejų krepšininkų? Mums trūksta tik centro (vidurio puolėjo S. S.) ir vieno gero gynėjo (įžaidėjo S. S.) atsakiau su džiaugsmu. Į JAV nuskriejo telegrama, kviečianti atvykti du geriausius lietuvių krepšininkus. Likus mėnesiui iki Europos čempionato pradžios, į Lietuvą atvyko Pranas Talzūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Rinktinę rengti čempionatui patikėta Kriaučiūnui. Krepšinio rinktinės dalyviams Kriaučiūnui ir Talzūnui pradėjus rinktinę treniruoti buvo įsakyta, kad mūsų rinktinė yra sustiprinta dviem Amerikos lietuviais krepšininkais, laikyti paslaptyje < >, rašė Narbutas. Visos treniruotės, iki parodomųjų prieš išvykimą į Rygą rungtynių, vyko prie uždarų durų ir treniruočių valandų skaičius vis buvo didinamas. Paskutines dvi savaites buvo nutrauktos visos krepšinio pirmenybių rungtynės ir salėje kasdien daug valandų prakaitavo tik rinktinė, nes ji buvo ruošiama ne tik techniškai, bet ir fiziškai. Paskutinėmis balandžio dienomis Lietuvos rinktinė baigė rengtis debiutui Europos čempionate. Balandžio 28-ąją surengtas rungtynes tarp Lietuvos I ir Lietuvos II komandų, stebint perpildytai žiūrovų Kūno kultūros rūmų salei, rezultatu 38:12 (17:6) laimėjo pirmoji komanda. KUKLIAI IŠLYDĖTA: APIE LIETUVOS KREPŠININKŲ GALIMYBES NĖ PUSĖS ŽODŽIO. II Europos vyrų krepšinio čempionate žaidė aštuonių šalių rinktinės, paskirstytos į du pogrupius. Viename Italija, Estija, Lietuva ir Egiptas, kitame Latvija, Lenkija, Prancūzija ir Čekoslovakija. Pirmąsias vietas užėmusios komandos žaidė su antrąją vietą kitame pogrupyje užėmusia komanda (pusfinaliai). Pusfinalių nugalėtojai žaidė dėl Europos čempiono vardo, pralaimėtojai dėl trečiosios vietos. Pretendentais į nugalėtojus buvo laikomi Latvijos, Italijos, Estijos krepšininkai. Lietuvos krepšininkai buvo laikomi vienais silpniausių: apie mūsų vyrų galimybes tiek Lietuvoje, tiek Rygoje niekas neužsiminė nė pusės žodžio. Pasibaigus čempionatui, geriausias jo žaidėjas Talzūnas laiške į Čikagą Savickui rašys: Stipriomis komandomis buvo laikomi italai, estai, prancūzai ir lenkai. Mus paskyrė į septintą vietą. Niekas nemanė, kad Feliksas (Kriaučiūnas S. S.) ir aš esame geri žaidėjai. Visi manė, kad geras žaidėjas turi būti didelis vyras, kuris pakelia ranką ir įdeda kamuolį į krepšį. Jie neturėjo supratimo ir net neįsivaizdavo, koks yra geras žaidėjas.

L IETUVOS KREPŠINIS 24 Kitas čempionato liudininkas, žinomas stalo tenisininkas ir prieškario krepšininkas Vilius Variakojis taip prisiminė lietuvių krepšininkų sutiktuves: Rygoje Lietuvos krepšininkus jau stotyje sutiko reporteriai, žurnalistai, kitų komandų vadovai. Pastarieji akimis ieškojo aukštojo Lubino ir, jo neradę, net lengviau atsiduso. Ką tas vienas Žukas padarys? nusprendė jie. Į Talzūną ir Kriaučiūną niekas nekreipė dėmesio. Lietuvos komanda be Lubino, jų nuomone, buvo visiškai nepavojinga. Lietuvos krepšininkai išvyko į Europos čempionatą tyliai, be iškilmių. Rinktinę palydėjo Kūno kultūros rūmų direktorius ir dar keli žmonės O sugrįžo sutikta tūkstančių džiūgaujančių žmonių! Feliksas Kriaučiūnas. 1938 m. NĖ KARTO NENUGALĖTA: LAIMĖTOS VISOS PENKERIOS RUNG- TYNĖS. Lietuvos krepšininkai debiutavo Europos čempionate rungtynėmis su kandidate į nugalėtojus laikyta Italijos rinktine. Pirmuosius čempionato taškus pelnė Lietuvoje išaugęs septyniolikmetis Zenonas Puzinauskas. Nors pergalę visi pranašavo italams, lietuviai buvo pasirengę pateikti staigmeną. Jie laimėjo pirmąjį kėlinį 15:9, o rungtynes 22:20! Štai tų tikrai istorinių rungtynių rezultatų kaita, parodanti rungtynių eigą, jų įtampos svyravimus: Artūras Andrulis. 1938 m. I KĖLINYS II KĖLINYS Z. Puzinauskas 2:0 Italai 15:11 P. Talzūnas 4:0 P. Talzūnas 16:11 Italai 4:2 Z. Puzinauskas 18:11 F. Kriaučiūnas 5:2 Italai 18:12 J. Žukas 7:2 Italai 18:14 Z. Puzinauskas 9:2 P. Talzūnas 19:14 P. Talzūnas 11:2 Italai 19:16 Italai 11:4 Italai 19:18 Italai 11:6 P. Talzūnas 22:18 Italai 11:8 Italai 22:20 P. Talzūnas 13:8 Italai 13:9 P. Talzūnas 15:9

25 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ 1937 m. II Europos vyrų krepšinio čempionatas Rygoje. Rungtynių tarp Lietuvos ir Estijos momentas 1937 m. II Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojai (iš kairės): Zenonas Puzinauskas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Žukas, Leonas Baltrūnas Tose rungtynėse taškus pelnė: Talzūnas 13, Puzinauskas 6, Žukas 2, Kriaučiūnas 1, taip pat žaidė Baltrūnas. Tai buvo ne tik šio čempionato staigmena, bet ir pirmoji Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė žaidžiant tarpvalstybines rungtynes. Paskui Lietuvos krepšininkai nugalėjo Estijos rezultatu 20:15 (16:10), Egipto 21:7 (8:3), Lenkijos 32:25 (18:18) krepšininkus ir finalo rungtynėse dėl Europos čempiono titulo vėl susirungė su Italijos rinktine. II Europos čempionatas prasidėjo ir baigėsi Lietuvos ir Italijos rungtynėmis. Tai buvo vienos dramatiškiausių oficialių tarpvalstybinių rungtynių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijoje. Pirmasis kėlinys lietuvių naudai (11:9). Antrajame Lietuvos rinktinė įgijo, atrodė, lemiantį rungtynių baigtį pranašumą 22:11. Baigiantis rungtynėms, vėl pirmauta 24:16. Bet tada už keturias pražangas iš aikštės turėjo išeiti Kriaučiūnas, visų pramintas geriausiu čempionato strategu ir taktiku, ir iš karto mūsiškių žaidimas sutriko. Daugiau lietuviai nepelnė nė taško, o italai juos grėsmingai vijosi. Paskutinę žaidimo minutę Lietuva pirmavo 24:23. Ir tuomet Lietuvos krepšininkai buvo nubausti technine pražanga. Teisėjas leido italams mesti baudos metimą tris kartus. Bet kamuolys tris kartus skriejo pro šalį. Lietuva Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtoja! Taigi pabaigoje mums vėl reikėjo žaisti prieš italus, prisiminė tas akimirkas Talzūnas. Mes žinojome, kad bus sunki kova. < > Prieš pat pasibaigiant rungtynėms, kada buvo likę tik 10 sekundžių, taškų skaičius buvo 24:23 lietuvių naudai. Be jokios priežasties teisėjas davė techninės baudos metimą italams. Deja, jų žaidėjas buvo toks nervingas, kad neįmetė. Paskui gavo kitą techninį metimą ir vėl neįmetė. Gavo ir trečią metimą, ir vėl nepavyko. Visa publika jautė neteisybę, taigi simpatijos nukrypo į Lietuvos pusę ir visi šaukė už Lietuvą. Štai tų rungtynių rezultatų kaita: I KĖLINYS II KĖLINYS Italai 0:2 Italai 11:10 P. Talzūnas 2:2 P. Talzūnas 13:10 Italai 2:4 P. Talzūnas 15:10 F. Kriaučiūnas 3:4 Italai 15:11 Italai 3:6 P. Talzūnas 17:11 Italai 3:7 J. Žukas 20:11 Z. Puzinauskas 5:7 L. Baltrūnas 22:11 Z. Puzinauskas 7:7 Italai 22:13 Italai 7:9 Italai 22:14 P. Talzūnas 9:9 Italai 22:16 J. Žukas 11:9 P. Talzūnas 24:16 F. Kriaučiūną pakeitė A. Andrulis Italai 24:18 Italai 24:19 Italai 24:22 Italai 24:23

L IETUVOS KREPŠINIS 26 Geriausiu čempionato žaidėju pripažintas Talzūnas, kuris buvo ir rezultatyviausias: per penkerias rungtynes pelnė 67 taškus. Į simbolinę Europos rinktinę įtraukti Talzūnas ir Kriaučiūnas. II Europos čempionato rungtynes salėje, įrengtoje buvusio fabriko patalpose, kuriose tilpo 3,6 tūkst. žmonių, matė apie 30 tūkst. žiūrovų. FELIKSAS KRIAUČIŪNAS: MES NUGALĖJOME! LIETUVA PER VIE- NĄ DIENĄ TAPO KREPŠINIO ŠALIMI. Ta diena 1937 m. gegužės 7-oji: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione. Kai Kauno geležinkelio stotyje komandos kapitonas ir treneris Kriaučiūnas turėjo pasakyti trumpą kalbą tūkstančiams sutinkančiųjų Europos čempionus, jis ištarė tik du žodžius: Mes nugalėjome! Bet to pakako: iš susirinkusių žmonių krūtinių kaip griaustinio trenksmas nuaidėjo Valio! Paskui Kriaučiūnas sakys: Mano didysis uždavinys atliktas. Europos nugalėtojų vardas atiteko Lietuvai Sunku aprašyti, kiek džiaugsmo šis laimėjimas suteikė tūkstančiams Lietuvos krepšinio mėgėjų ir net tiems žmonėms, kurie anksčiau buvo abejingi, ar net priešiški sportui, rašė Variakojis. Pirmasis su ašaromis akyse krepšininkus pasitiko Kipras Petrauskas. Naujieji čempionai iš Rygos grįžo specialiu traukiniu. Juos kiekvienoje stotelėje, pradedant Joniškiu ir baigiant Kaunu, sveikino minios žmonių. Lietuvos krepšininkų pergalės Europos čempionate atgarsių Lietuvoje ilgai laukti nereikėjo: krepšinis kasdien populiarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai. Lietuvos moksleivių varžybose rungtyniavo beveik visų apskričių gimnazijų komandos. Komandos buvo kuriamos įmonėse. Atgijo krepšinis Šiauliuose, Klaipėdoje, su užsidegimu imtasi šio žaidimo Telšiuose, Joniškyje. II Europos čempionato nugalėtojai Lietuvos rinktinės krepšininkai su sporto organizacijų vadovais: Kūno kultūros rūmų referentas A. Latvėnas, Kamuolio žaidimų sąjungos vedėjas Feliksas Racevičius, krepšininkai Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Feliksas Kriaučiūnas (komandos kapitonas), Pranas Talzūnas, Artūras Andrulis, Juozas Žukas, Eugenijus Nikolskis, Pranas Mažeika, Stasys Šačkus, Leopoldas Kepalas, Česlovas Daukša ir Leonas Petrauskas

27 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ Lietuvos krepšininkai ant žiūrovų pečių (iš kairės): Zenonas Puzinauskas, Pranas Talzūnas, Artūras Andrulis, Juozas Žukas, Leonas Baltrūnas Latvijos prezidento Karlio Ulmanio (Karlis Ulmans) sidabrinė lėkštė dovana 1937 m. II Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojams čempionas. Kiekviename kieme kalami nuo statinių lankai, vaikai, paaugliai į juos mėto kamuolius, kamuoliukus, o kai kas ir kojinę, prikimštą skudurų. < > Ir mūsų Veršvų pradinės mokyklos mokytojas K. Požemeckas pastatė dvi kartis, iš karklo susuko lanką. Žaisime krepšinį, pasakė mokytojas. Gerai neprisimenu, po kiek žaidėjų buvo komandoje, bet atmintyje gyva, kaip mokytojas paskirstė žaidėjus į puolėjus ir gynėjus, o man teko vartininko vaidmuo. Tu būsi vartininkas, kiti puls, tu ginsi krepšį, pasakė mokytojas, tada, kai priešininkas praeis pro gynėjus, pats paskutinis ginsi krepšį. Pirmoji nuostabiai kilni, graži ir galinga meilės, pomėgio, aistros krepšiniui banga užliejo Lietuvą. Ir ne tik. Lietuvos rinktinės vadovas dr. Antanas Jurgelionis buvo įsitikinęs: Pergalė nuaidėjo visoje Europoje < > ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos jaunam sportui. < > Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta. Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir pagaliau propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų žodį. Akad. Algirdas Žukauskas irgi buvo tų dienų liudininkas. Jis rašė: 1937 metų vieną dieną Lietuva netikėtai tapo krepšinio šalimi. <...> Pergalė Rygoje sukėlė nepaprastą entuziazmą. Aš tuo metu mokiausi Joniškio gimnazijoje. < > Jaunimas metėsi žaisti krepšinį, visur dygo krepšinio aikštės. < > Šalia gimnazijos stypsojo daržinė. Per porą mėnesių moksleivių jėgomis ši daržinė pavirto nešildoma krepšinio sale, kurioje treniruodavomės net žiemą. 1937 m. Lietuva tapo Europos čempione, teigė Stepas Butautas, tris kartus Europos GERIAUSIAS ČEMPIONATO ŽAIDĖJAS PRANAS TALZŪNAS. Talzūno požiūrio į žaidimą, rungtynes, atstovavimo šaliai rimtumą atskleidžia jo paties žodžiai čempionatui pasibaigus: Prisipažįstu, kad važiuodamas į Rygą nežinojau ką galvoti: ar laimėsime, ar ne. Juk aš nežinojau, kaip žaidžia mūsų būsimieji varžovai. < > Mes laimėjome pelnytai, tačiau < > nebuvo lengva. < > Rūpestis dėl būsimų kovų man ir Feliksui Kriaučiūnui nedavė miegoti nė vienos nakties. < > Ištisas valandas svarstydavom pergalės galimumus ir vis dėlto suabejodavom. Dabar viskas baigta ir man kaip sunkiausias akmuo yra nukritęs nuo krūtinės.

L IETUVOS KREPŠINIS 28 1938 m. Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės prieš rungtynes Kaune, specialiai tam įvykiui įrengtoje aikštelėje Talzūno, kaip žaidėjo, savybes puikiai aprašė sporto žurnalistas Juozas Kusa. Talzūnas nemėgėjas mėtyti iš toli ir visus taškus pelnė iš po krepšio < >, teigė Kusa. Tai jo specialybė ir tą jo gabumą retas gynikas sugebėjo bent kartą nustelbti. Tik žiūrėk jis gavo kamuolį, nepastebimai apsisuko, gynikas lieka kitoje pusėje, iškyla dažniausiai dešinė ranka ir krepšys yra. Iš tolo jis irgi puikiausiai moka mėtyti: vienintelį kartą metė prieš italus ir tą įsodino. < > Talzūno menas, kaip kiekvienas tikras gilus menas, nedaro akiai, o tuo labiau ne specialisto, didesnio įspūdžio. 1939 metų Latvijos krepšinio rinktinės narys, akylai stebėjęs ir II Europos čempionatą, Juris Silarajas (Juris Silara - js) teigė: P. Talzūnas nebuvo labai aukštas, gal kokių 182 183 cm, bet tvirtai suręstas atletas. < > Visas Lietuvos rinktinės žaidimas buvo paremtas P. Talzūnu. < > Ataką pradėdavo F. Kriaučiūnas, paskui kamuolys pasiekdavo Žuką, o šis perduodavo jį P. Talzūnui, kuris ir užbaigdavo ataką. Pirmą 1938 m. Lietuvos ir Prancūzijos rungtynių momentas. Į krepšį meta Zenonas Puzinauskas, kairėje Juozas Jurgėla, viduryje Vytautas Budriūnas

29 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ st_031.tif Iš to meto Latvijos spaudos: Talzūnas, kaip puolėjas, kiekviename žaidime gaudavęs mažiausiai pusę taškų, kuriuos iškovodavo Lietuvos komanda. Nepakeičiamas jis savo veikloje po krepšiu. Italijos, Lenkijos, Estijos ir Egipto gynėjai bergždžiai mėgino sulaikyti šį žymų Lietuvos krepšininką, kuris buvo geriausias puolėjas. TAUTINĖS OLIMPIADOS KREPŠINIS: MOKSLEIVIŲ VARŽYBŲ FINA- LE TELŠIŲ IR JONIŠKIO KOMANDOS. Įdomios ir populiarios buvo krepšinio varžybos lietuvių I tautinėje olimpiadoje, surengtoje 1938 m. Krepšinio plitimą, jaunų žaidėjų tobulėjimą visoje Lietuvoje, o ne tik didžiuosiuose miestuose, liudijo olimpiados moksleivių varžybos ir jų rezultatai. Mergaičių grupėje pajėgiausios buvo Telšių gimnazijos žaidėjos, finale nugalėjusios Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos krepšininkes 6:4 (0:0). Berniukų grupėje stipriausi buvo Kauno Aušros berniukų gimnazijos krepšininkai, finalo rungtynėse įveikę Joniškio gimnazistus rezultatu 21:17. Olimpiados suaugusiųjų varžybose dalyvavo 16 moterų ir 24 vyrų komandos. Tarp moterų pajėgiausios buvo LFLS krepšininkės, treniruojamos Lubino, finale nugalėjusios Aušrą rezultatu 13:7. Vyrų krepšinio finalo rungtynes žaidė JAV lietuvių ir LFLS ekipos. Nugalėjo JAV lietuviai 27:21. 1938 m. LFLS krepšininkės Tautinės olimpiados nugalėtojos su savo treneriu Pranu Lubinu 1938 m. Tautinės olimpiados vyrų krepšinio varžybų nugalėtoja JAV lietuvių rinktinė kartą išvydome naują mėtymo į krepšį būdą: gavęs kamuolį, stovėdamas nugara į krepšį, P. Talzūnas pašokdavo pasisukdamas link krepšio ir abiem rankomis pasiųsdavo kamuolį į krepšį. Pasak žymaus Latvijos krepšinio trenerio ir teoretiko prof. Olgerto Altbergo (Olgert Altberg), P. Talzūnas pirmą kartą parodė metimą į krepšį viena ranka per galvą kabliu. Iki tol tokio metimo būdo niekas nebuvo matęs. LIETUVOS KREPŠININKĖS SIDABRINĖS I EUROPOS ČEMPIO- NATO MERGAITĖS: LIETUVOS VARDAS AIDĖJO ROMOJE IR VISO- JE EUROPOJE. 1938-aisiais į tarptautinį krepšinį įžengė ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Ji tų metų gegužę sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes: pirma Kaune nugalėjo Estijos rinktinę 15:7 (7:4), paskui Rygoje ir Latvijos rinktinę rezultatu 14:5 (13:2). Svarbus moterų krepšinio įvykis buvo 1938-aisiais pradėti rengti Europos čempionatai. Pirmajame, kuris buvo surengtas Amžinajame mieste Romoje, žaidė penkių šalių rinktinės: Šveicarijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ir Lietuvos. Didelių vilčių į krepšininkes,

L IETUVOS KREPŠINIS 30 vykstančias į Romą, nebuvo dedama: net tinkamo vadovo nepasiųsta, neturėjo komanda ir gydytojo. Viskas priklausė nuo dešimties merginų ir atsidavusio jų trenerio Kriaučiūno. Pirmosios rungtynės su čempionato šeimininkėmis italėmis. Tų rungtynių dalyvė Aldona Vailokaitytė prisimena: Susirinkome į vieną kambarį ir su treneriu F. Kriaučiūnu turėjome pasikalbėjimą. Nenoromis turėjome išlieti ašarą. F. Kriaučiūnas pabrėžė, kad mes giname Lietuvos garbę ir kad turime kovoti viena už visas ir visos už vieną. Priminė, kad tėvynėje mūsų broliai ir sesės nekantriai laukia žinios. <...> Prasidėjo rungtynės ir pirmą krepšį pasiekė italės, bet veikiai mes pasivijome ir pralenkėme. Pirmas puslaikis nors sunkiai, bet baigėsi mūsų naudai 18:12. Antrajame kėlinyje už prasižengimus išėjo Astrauskaitė ir Jazbutienė. Komanda pakriko. < > Mums pradėjo nesisekti. Bet štai Markevičienė gauna mesti baudą. Jos neišnaudoja, o italė P. Verri susimaišiusi pagriebė sviedinį ir įmetė į savo krepšį (kai rezultatas buvo 18:15 lietuvių naudai S. S.). Nors teisėjai nelabai norėjo užskaityti tą metimą mūsų naudai, tačiau užskaitė. Rungtynes lietuvės laimėjo rezultatu 23:21. Paskui Lietuvos krepšininkės, nesunkiai nugalėjusios Šveicariją rezultatu 28:10 (8:4), Prancūziją 20:14 (18:4), paskutinėse rungtynėse suklupo prieš Lenkiją (21:24 (7:10)). Trys komandos surinko po lygiai taškų, todėl nugalėtoją ir kitas prizines vietas lėmė šių komandų tarpusavio rungtynių taškų skirtumas. Pirma vieta atiteko Italijai (48:42; + 6 taškų skirtumas), antra Lietuvai (44:45; + 1 taško skirtumas), trečia Lenkijai (43:48; 5 taškų skirtumas). Į simbolinę Europos rinktinę (pirmąjį penketuką) pateko trys lietuvės: Genovaitė Miuleraitė, Juzė Jazbutienė ir Stefanija Astrauskaitė; 1938 m. Lietuvos moterų rinktinė Romoje I Europos čempionato atidarymo metu. Iš kairės: Juzė Dzindziliauskaitė- Jazbutienė, Stasė Markevičienė, Tatjana Karumnaitė, Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė, Eleonora Vaškelytė, Juzė Makūnaitė 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas. Rungtynių tarp Lietuvos ir Italijos rinktinių momentas 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė su Juozu Jurgėla, Vytautu Budriūnu ir Feliksu Kriaučiūnu prieš pratybas Kaune

31 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ Po pratybų Romoje. Klūpo (iš kairės): Juzė Jazbutienė, Genovaitė Miuleraitė, Eleonora Vaškelytė, Bronė Didžiulytė, Stefanija Astrauskaitė; stovi: Tatjana Karumnaitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Stasė Markevičienė, Juzė Makūnaitė Romos gubernatoriaus dovana 1938 m. Europos vicečempionėms Lietuvos krepšininkėms į antrąjį penketuką Vailokaitytė ir Stasė Markevičienė. Be šių žaidėjų, I Europos čempionato sidabro medaliais dar pasidabino Janina Makūnaitė, Tatjana Karumnaitė, Bronė Didžiulytė, Paulina Kalvaitienė, Elena Vaškelytė. Aš žinau, kad Lietuvos rinktinė į pirmenybes buvo išleista be ypatingo pasitikėjimo, buvo įsitikinęs Kriaučiūnas. Dar daugiau, kai kas sakė tai esą tuščias žygis, neduosiantis jokios naudos. Ačiū Dievui, visi jie, kaip matote, klydo. Juk rinktinė dirbo atsidėjusi, aš, kaip jos mokytojas, galiu patvirtinti pasiekė gerą žaidimo lygį ir buvo verta platesnio masto jėgų išbandymo. < > Aš pats, kaip treneris, esu krepšininkėmis visiškai patenkintas: jos įvykdė visus mano duotus uždavinius, parodė didelį pasiryžimą, atidavė kovose visus savo sugebėjimus. Pirmenybės parodė, kad esame gerame pažangos kelyje. Dabar reikia toliau tęsti darbą, < > eiti į priaugančiuosius tiek berniukus, tiek mergaites. Čia ir yra mūsų ateities pajėgumo laidas. Aš ir kiti, kol galėsime, padėsime, kad Lietuva liktų žymioji krepšinio šalis. O tai galima pasiekti visų darbu ir pastangomis. II Europos moterų krepšinio čempionatas 1940-aisiais turėjo vykti Kaune, bet gyvenimas privertė laukti ištisus dvylika metų: jis 1950 m. buvo surengtas Vengrijos sostinėje Budapešte.

L IETUVOS KREPŠINIS 32 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionato plakatas III Europos vyrų krepšinio čempionato plakatas LIETUVA EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATO ŠEIMININ- KĖ: REKORDINIS NORINČIŲ DALYVAUTI ČEMPIONATE ŠALIŲ SKAIČIUS. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei laimėjus II Europos čempionatą Rygoje, pagal tuometinę FIBA nuostatą teisę rengti po dvejų metų vyksiantį trečiąjį čempionatą įgijo Lietuva. Šia teise mūsų šalis, jos sporto organizacijos pasinaudojo ir surengė Kaune iš tiesų gražią senojo žemyno krepšinio šventę. Išsiuntus kvietimus dalyvauti III Europos vyrų krepšinio čempionate šalims FIBA narėms, sutikimus dalyvauti tame čempionate atsiuntė net 17 šalių krepšinio organizacijos. Ketino į Kauną atvykti rungtyniauti ir tokių varžybų naujokai: Didžiosios Britanijos, Turkijos, Vokietijos rinktinės. Todėl ant vieno iš pašto ženklų, išleistų III Europos čempionato proga, yra 17 šalių vėliavos. Europos čempionato globėjas Respublikos Prezidentas pasirūpino, kad svečiams ši Lietuvos viešnagė paliktų kuo geriausių įspūdžių. III Europos vyrų krepšinio čempionatas, rengimasis jam buvo itin reikšmingas įvykis III Europos vyrų krepšinio čempionato programos viršelio faksimilė

33 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ 1939 m. III Europos vyrų krepšinio čempionato, vykusio Kaune, ženklelis Pašto ženklai, skirti III Europos vyrų krepšinio čempionatui, vykusiam 1939 m. Kaune ne tik krepšinio, apskritai sporto organizacijoms, bet ir valstybei. Šio renginio svarbą patvirtina tai, kad sudarytas čempionato Garbės komitetas, į kurį įėjo neeiliniai asmenys: pirmininkas šalies Ministras Pirmininkas Jonas Černius, nariai Ministro Pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, švietimo, krašto apsaugos, užsienio reikalų, finansų, teisingumo, žemės ūkio, susisiekimo ministrai, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, Kauno miesto burmistras Antanas Merkys, Kūno kultūros rūmų direktorius Augustauskas. III Europos čempionatą globojo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Kad III Europos čempionatas buvo neeilinis ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono įvykis, liudija tai, kad, praėjus daugiau nei pusei šimtmečio, vis grįžtama prie jo ne tik sporto istorijos veikaluose. Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn) 1988 m., be kita ko, rašė: Lietuvos vyriausybė 1938 ir 1939 m. ultimatumais atakuojama iš kaimyninių Lenkijos ir Vokietijos, sudarė galimybę surengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Tam, nepaisydama visų opozicijos pasipriešinimų, Vyriausybė skyrė 400.000 litų naujai sporto halei < > pastatyti. Čempionato rengimui vadovavo Organizacinis komitetas, kurio pirmininkas buvo dr. Jonas Navakas, dirbo administracijos, svečių priėmimo, propagandos ir kitos komisijos. Techninis čempionato vadovas FIBA generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William Jones). Gražus dėmesio III Europos čempionatui pavyzdys ir neįkainojama dovana filatelininkams buvo Kaune išleista trijų pašto ženklų serija pirmoji pasaulyje pašto ženklų serija krepšinio tematika. PIRMASIS STATINYS KREPŠINIO VARŽYBOMS EUROPOJE: PIRMĄ KARTĄ LIETUVIAI SAVO JĖGOMIS ĮGYVENDINO SVAJONĘ. Vienas sunkiausių klausimų, į kurį reikėjo atsakyti priimant III Europos čempionatą, buvo toks: kur žaisti? I Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės vyko gana primityviomis sąlygomis, pritaikius krepšinio varžyboms Parodų salę, II čempionato rungtynės Rygoje pritaikius buvusio fabriko patalpas. Kur krepšininkai varžysis, o žiūrovai galės stebėti pajėgiausių žemyno krepšininkų žaidimą Kaune? Buvo kilusi mintis čempionatą rengti atviroje aikštėje su pakabinamu brezentiniu stogu, saugančiu nuo lietaus, tuometiniame Valstybiniame aikštyne (dabar Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadionas). Bet toks statinys netenkino nei Lietuvos, nei FIBA vadovų. Tuomet nutarta statyti naują sporto salę krepšinio varžyboms III Europos čempionatui. Vidas Mačiulis ir Vytautas Gudelis rašė: Pirmą kartą lietuviai savo jėgomis sumanė įgyvendinti tokią svajonę: greitai pastatyti nebrangią, bet erdvią ir techniškai sudėtingą

L IETUVOS KREPŠINIS 34 sporto salę. Užsakovams pasisekė, nes rado puikų projektuotoją inžinierių A. Rozenbliumą. Vienuolikai tūkstančių žiūrovų (3500 sėdimų vietų) skirtos krepšinio salės ilgis 63 m, plotis 61 m, aukštis ties viduriu 15,2 m. Sporto halės statyba Ąžuolyno pakraštyje buvo pradėta 1938 m. gruodžio 4 d. Iki Europos čempionato buvo likęs vos pusmetis. Prieš akis žiema. Todėl niekas neskaičiavo darbo valandų, statybininkai plušo dienomis ir naktimis. Buvo metas, kai čia dirbdavo beveik 300 žmonių. Sporto halė buvo pastatyta laiku. Gražiai plušėjo ir būriai talkininkų. Aktorius Donatas Banionis pamena: Prisimenu 1939 m. Europos čempionatą Kaune. Tada pastatė sporto halę. Čempionato išvakarėse per draugus sužinojau, jog reikia pagalbinin-

35 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ Juozas Jurgėla. 1939 m. Vytautas Budriūnas. 1938 m. Mykolas Ruzgys. 1939 m. Alėja prie Kūno kultūros rūmų, papuošta Europos krepšinio čempionato, vykusio Kaune, proga. 1939 m. gegužės 21 28 d. Kauno sporto halė. 1939 m. kų suolams sunumeruoti. Esą už darbą nemokamai leis rungtynes žiūrėti. Tai mums, berniukams, buvo stulbinantis dalykas juk pigiausias bilietas į visas rungtynes kainavo bene 10 litų. Tad sąžiningai dažais numeravau sporto halės suolus. Halės statyba kainavo apie 400.000 litų, rašė Narbutas, ir nebuvo tokių, kurie priekaištavo, kam šiai statybai < > išmetama tokia milžiniška pinigų suma. Dar jos neužbaigus buvo pradėta pardavinėti pirmenybių bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo išparduoti. < > Salės užbaigimo dieną už parduotus bilietus jau buvo surinkta beveik 400.000 litų. O ta sporto halė ir šiandien tebestovi kaip gyvas nepriklausomos Lietuvos sportinio gyvenimo liudytojas. LIETUVOS KREPŠININKAI RENGĖSI DAR VIENAM RIMTAM EGZAMI- NUI: JUK TIKRINTOJAI BUS GERIAUSIOS EUROPOS ŠALIŲ RINKTINĖS IR TŪKSTANČIAI ŽIŪROVŲ. 1939-ieji Europos vyrų krepšinio čempionato metai Lietuvos rinktinei ir jos gerbėjams prasidėjo nelinksmai: nors rinktinėje žaidė JAV lietuvis Mykolas Ruzgys, ją treniravo Lubinas, ji metų pradžioje Rygoje pralaimėjo Latvijos rinktinei rezultatu 18:29 (11:11). Nuotaikos nepataisė ir susirūpinimo krepšinio likimu nenumarino kukli Lietuvos rinktinės pergalė prieš Estiją rezultatu 20:18 (8:4). Nebuvo lygių žaidėjų konkurencijos, maža gerų komandų, krepšininkai per mažai treniravosi, žaidimas buvo pernelyg akademiškas, lėtas. Reikėjo vėl imtis darbo iš peties. Nuo balandžio vidurio geriausi Lietuvos krepšininkai bei lietuviai krepšininkai iš JAV Kriaučiūnas, Lubinas, Budriūnas ir Ruzgys (pastarieji du pasilikę Lietuvoje po Tautinės olimpiados), vadovaujami Kriaučiūno ir Lubino, pradėjo intensyviai rengtis Europos čempionatui. Prieš 1939 m. Europos krepšinio čempionatą eidavau pasižiūrėti Lietuvos rinktinės treniruočių, kurios vykdavo Kūno kultūros rūmų salėje, teigė akad. Žukauskas. Rinktinės

L IETUVOS KREPŠINIS 36 HALE Naujieji rūmai branduolį sudarė JAV lietuviai Lubinas, Budriūnas, Kriaučiūnas, Ruzgys ir Jurgėla. Kartu su jais treniruotėse dalyvaudavo Andrulis, Baltrūnas, Puzinauskas, Petrauskas, Norkus, Leščinskas, Šliūpas, Variakojis, Griešnovas ir kiti kauniečiai. Tada pirmą kartą pamačiau įvairių nuostabių krepšinio derinukų. Ypač įsiminė ir didelį įspūdį paliko preciziškai įžaidžiamas megztukas. RENGĖSI IR PAGRINDINIAI VARŽOVAI: LATVIJOS RINKTINĖ IŠ 17 TARPVALSTYBINIŲ RUNGTYNIŲ BUVO LAIMĖJUSI 15! Nesėkmingai pasirodžiusi II Europos čempionate (šešta vieta iš aštuonių dalyvavusių komandų), Latvijos vyrų rinktinė dvejus metus kryptingai rengėsi trečiajam žemyno čempionatui. Per tą laiką kaimynai žaidė 17 tarpvalstybinių rungtynių, iš kurių pralaimėjo dvejas: vienerias 1938 m. kovą Kaune Lietuvos rinktinei po pratęsimo rezultatu 19:24 (13:10; 19:19) ir vienerias Prancūzijos rinktinei Paryžiuje rezultatu 24:25 (13:9). Ypač graži Latvijos krepšininkų pergalė pasiekta 1938-iesiems baigiantis prieš vieną pajėgiausių žemyno ekipų Prancūzijos rinktinę Paryžiuje 33:27. Po šios pergalės Latvijos Prezidentas Karlis Ulmanis (Karlis Ulmans) ištarė: Aš dėkoju Jums, vaikinai, už tai, kad Jūs mažam kraštui ir mažai tautai padarėte garbę. Latvijos krepšininkai, I Europos čempionato, surengto 1935 m., nugalėtojai, atvyko į Kauną rimtai nusiteikę pakartoti šį laimėjimą ir trečiajame žemyno čempionate. Į KAUNĄ ATVYKO AŠTUONIŲ VALSTYBIŲ KREPŠININKAI: ČEM- PIONATE DALYVAVO VISOS PAJĖGIAUSIOS EUROPOS ŠALIŲ RINKTINĖS. 1939-ųjų pavasarį, kai Kaunas ir visa Lietuva rengėsi gražiai Europos krepšinio šventei, svetingai laukė svečių iš daugelio Europos šalių, senajame žemyne jau klajojo 1939 m. III Europos vyrų krepšinio čempionato atidarymas Kauno sporto halėje. Žiūrovams pristatoma Latvijos rinktinė. Pirmoje iš dešinės komandų rikiuotėje Lietuvos rinktinė 1939 m. III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Į vengrų krepšį meta Pranas Lubinas 1939 m. III Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos. Dėl kamuolio kovoja Pranas Lubinas (kairėje) ir Visvaldis Melderis 1939 m. III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Viduryje Pranas Lubinas

37 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ Antrojo pasaulinio karo šmėkla. Iš 17 šalių, ketinusių dalyvauti svarbiausiose žemyno krepšinio varžybose, kai kurioms jau nebe krepšinis rūpėjo. Į III Europos vyrų krepšinio čempionatą atvyko aštuonių šalių rinktinės, tarp jų visi trys antrojo čempionato prizininkai Lietuvos, Italijos ir Prancūzijos krepšininkai. Čempionato prestižą pakėlė ir labai pajėgių dviejų Baltijos šalių Latvijos ir Estijos rinktinių dalyvavimas. Dauguma komandų į Kauną atvyko gerokai sustiprėjusios: Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Italijos rinktinėse žaidė tų šalių išeiviai, krepšinio mokslus išėję JAV. Čempionato šeimininkai pasiūlė objektyviausią, vadinamąją ratų, varžybų sistemą: visos aštuonios komandos žais tarpusavyje kiekviena su kiekviena po vienerias rungtynes. Šis pasiūlymas visiems buvo priimtinas. Vadinasi, kiekviena komanda turėjo žaisti po septynerias rungtynes. Čempionato išvakarėse visus jaudino vienas klausimas: ar galės čempionate žaisti aukšto (neriboto) ūgio krepšininkai? Mat FIBA buvo įvedusi tokią taisyklę: atsižvelgiant į ūgį žaidėjai skirstomi į dvi grupes žemesni kaip 190 cm ir aukštesni kaip 190 cm (šios taisyklės nė karto nebuvo laikytasi). Aukštų žaidėjų turėjo Estija (Ralfo Viksteno (Ralf Viksten) ūgis 198 cm), Lietuva (Lubino 200 ar 201 cm). Iki čempionato pradžios likus vos vienai dienai, sprendimą priėmė FIBA techninis komitetas: III Europos čempionate gali žaisti riboto ir neriboto ūgio žaidėjus turinčios komandos. Komanda, čempionate užėmusi pirmąją vietą, ir bus Europos čempionė, o geriausią vietą užėmusi riboto ūgio komanda bus Europos čempionė tarp tokių ekipų. ČEMPIONATO FINALAS JAU PIRMĄJĄ DIENĄ: TIK PASKUTINĖMIS RUNGTYNIŲ TARP LIETUVOS IR LATVIJOS SEKUNDĖMIS PRANAS LUBINAS PERSVĖRĖ REZULTATĄ. III Europos vyrų krepšinio čempionato atidarymas naujojoje Sporto halėje įvyko gegužės 21 d.

L IETUVOS KREPŠINIS 38 Susidomėjimas pirmenybėmis, žinoma, buvo didelis, rašė sporto istorikas Narbutas, bet sunku buvo vaizduotis, kad, tegul ir tas didysis įvykis, patrauktų tokias plačias mases. < > Tarytum visas Kaunas ėmė plaukti į Valstybinį stadioną. Būrių būriai, virtinių virtinės traukė į Vytauto kalną: pėsti, važiuoti. < > Plaukė į halę kartų kartos: šalia žilagalvio jau krypstąs senatvėn jo sūnus su savo vaikais, plaukė dideli ir maži, visokio amžiaus ir luomų. < > Halė < > priglaudė tikriausiai apie 10.000 žmonių. Tiek, kiek daugiau vargu ar gali tilpti. Į pirmenybių atidarymą ir uždarymą galima buvo parduoti ir 20.000 bilietų. O pirmosios dienos (gegužės 22-osios) rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo vadinamos šio čempionato finalu. Žinomas sporto žurnalistas Kęstutis Čerkeliūnas rašė: Pat pirmąją dieną geltona žalia apranga vilkintieji turėjo pačias sunkiausias rungtynes su latviais. Retai kada yra buvusi jaudri ir dramatiška kova, ypač paskutines 10 min. Latviai pirmavo net 6 tšk. (27:21), bet mūsiškiai pajėgė išlyginti ir tąsyk užvirė lyg katile. Likus 5 min. iki pabaigos pasekmė rodė 31:29 Lietuvos naudai, bet latviai nepasidavė, sugebėjo persverti dviem taškais ir dar likus pusei minutės prieš baigminį švilpuką turėjo tašku daugiau. Halė drebėte drebėjo nuo riksmų. Į skliautus dužo ovacijos ir nusivylimo prasiveržimai. Mūsiškiai šoko paskutinin antpuolin. Lubinas gavo kamuolį po krepšiu, metė, kamuolys pašokinėjo ant lanko ir pagaliau įkrito Lietuva laimėjo 37:36 (15:17). Iš pradžių žaidė Kriaučiūnas, Andrulis, Puzinauskas, Lubinas, Ruzgys, o antrame kėlinyje pasirodė vien amerikiečiai: Jurgėla, Kriaučiūnas, Ruzgys, Lubinas, Budriūnas. Esant pasekmei 27:27 Jurgėla už pražangas išėjo ir grįžo Andrulis. < > Latviai buvo pagarbos verti priešininkai, žibėję pakilia kovos dvasia, rinktinė buvo gerai paruošta, mėtymai ištobulinti ir tik taktiškai latviai gal nebuvo tiek iškilūs. Taip keitėsi šių nepaprastai svarbių rungtynių rezultatas: I KĖLINYS II KĖLINYS A. Andrulis 1:0 K. Arenas 15:19 A. Vanagas 1:1 V. Budriūnas 17:19 Z. Puzinauskas 3:1 M. Ruzgys 19:19 M. Ruzgys 5:1 K. Arenas 19:21 P. Lubinas 6:1 V. Melderis 19:23 K. Arenas 6:3 P. Lubinas 21:23 A. Vanagas 6:5 V. Melderis 21:25 V. Melderis 6:7 A. Krauklis 21:27 P. Lubinas 8:7 J. Jurgėla 25:27 P. Lubinas 9:7 P. Lubinas 27:27 A. Andrulis 11:7 V. Melderis 27:29 V. Šmitas 11:9 M. Ruzgys 29:29 K. Arenas 11:11 F. Kriaučiūnas 31:29 Z. Puzinauskas 13:11 V. Šmitas 31:31 V. Šmitas 13:13 K. Arensas 31:33 Z. Puzinauskas 15:13 M. Ruzgys 33:33 V. Melderis 15:15 K. Arenas 33:35 V. Melderis 15:17 M. Ruzgys 35:35 A. Krauklis 35:36 P. Lubinas 37:36 Likus žaisti nedaug laiko, latviams pirmaujant 36:35, P. Lubinas atsidūrė patogioje padėtyje, rašė Senas. Jis pats paskui pasakė: Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio. Pagaliau A. Andrulis < > linktelėjo galva ir padavė man kamuolį. Aš pasisukau ir įmečiau. Tas metimas lėmė mums pergalę 37:36. Minia prasiveržė žemyn, į aikštę ir nešė mus ant savo pečių. Lietuvos krepšininkai, nesunkiai nugalėję Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (47:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9) ir Italijos (48:15) rinktines, antrą kartą tapo Europos čempionais. Antra buvo Latvijos rinktinė (be to, ji paskelbta riboto ūgio komandų čempione), treti Lenkijos krepšininkai. Rezultatyviausias čempionato žaidėjas Estijos rinktinės žaidėjas Heinas Veskila (Heino Veskila), pelnęs 116 taškų. Lubinas pagal rezultatyvumą buvo trečias (94 taškai), Ruzgys

Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. Europos čempionė. Lietuvos vėliavą laiko Pranas Lubinas, nugalėtojų prizą komandos kapitonas Feliksas Kriaučiūnas, toliau Vytautas Budriūnas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Eugenijus Nikolskis, Mindaugas Šliūpas, Pranas Mažeika, Artūras Andrulis, P. Jurgėla, V. Norkus, Vytautas Leščinskas, Leonas Petrauskas 1939 m. III Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojams atiteko Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos įsteigtas prizas 1939 m. Europos krepšinio čempionato rungtynių tarp Lietuvos ir Latvijos protokolas penktas (76), Budriūnas šeštas (73). Į simbolinį Europos rinktinės penketuką įtraukti Kriaučiūnas, Ruzgys ir Budriūnas. Lubinas į geriausių penketuką neįtrauktas dėl to, kad į jį rinkti tik riboto ūgio žaidėjai. Geriausiu čempionato žaidėju pripažintas Ruzgys. III Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynėse apsilankė 100 tūkst. žiūrovų. Kitas, IV Europos čempionatas turėjo įvykti 1941 m. Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Deja, 1941-aisiais senajame žemyne krepšinio kamuolio dunksėjimą, teisėjų švilpukų garsus pakeitė automatų ir patrankų šūviai, bombų sprogimai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, užuot dvejus metus nešiojusi Kaune iškovotą čempiono titulą, likimui lėmus, Europos čempionato vardą turėjo ilgus septynerius metus. IV Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas 1946 metų pavasarį Ženevoje. ANTROJI KREPŠINIO BANGA, NUVILNIJUSI PER LIETUVĄ: VISI DŽIAUGĖSI KREPŠINIU. Prieškario (1937 ir 1939 m.) Europos vyrų krepšinio čempionatuose Lietuvos rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas jas laimėjo. III Europos vyrų krepšinio čempionatas, puikiai surengtas Kaune, gražus Lietuvos krep-

L IETUVOS KREPŠINIS 40 Po Lietuvos ir Italijos rungtynių. Iš kairės: Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Jurgėla, Pranas Lubinas, Vytautas Budriūnas ir Mykolas Ruzgys 1938 m. Feliksas Kriaučiūnas su Lietuvos krepšininkėmis Du kartus Europos čempionas, Lietuvos vyrų ir moterų rinktinių treneris Feliksas Kriaučiūnas. 1939 m. šininkų žaidimas ir pergalė nenuėjo į istoriją be pėdsakų. Tai buvo dar vienas milžiniškas impulsas plisti krepšiniui Lietuvoje, kilti ne vienos kartos krepšininkų meistriškumui. Per Lietuvą nuvilnijo dar viena entuziazmo banga, pakvietusi į krepšinio aikštes ir sales naujus būrius talentingų merginų ir vaikinų, padariusi įtaką keletui kartų. Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas jau XX a. yra pasakęs: Kodėl lietuviai pamilo krepšinį, lyg žinoma tai mūsų šauniųjų tautiečių pergalių 1937 ir 1939 metais Europos vyrų krepšinio čempionatuose < > įtaka. Žymus skulptorius Vincas Grybas po 1939 m. čempionato teigė: O tos krepšinio rungtynės tai visą Lietuvą išjudino nuo didžiausio iki mažiausio. Dar pirmą kartą aš Kaune mačiau tokią didelę minią ir taip entuziastišką, o visi sako, kad lietuviai lėti. Kaip užtraukė Tautos giesmę keliolikos tūkstančių minia, tai stačiai oras virpėjo. Toji pergalė sukėlė visame krašte entuziastingą krepšinio mėgėjų sąjūdį, kuris turėjo tiesioginę įtaką tolesniam šios sporto šakos plitimui, jos didžiuliam populiarumui. < > Kartu mes įgijome gerą krepšinio mokyklą, kuriai būdinga aukšta technika ir lanksti taktika. Praėjus dvidešimčiai metų po pergalės Kaune, dukart Europos čempionas Andrulis gražiai prisiminė tą laiką: 20 metų ilgas laiko tarpas ir kartais atrodo, jog visa tai būta gražaus sapno. Kai sudrausmini mintis ir grįžti atgal, pagalvoji, kad maža valstybė turėjo tokį aikštyną su Kūno kultūros rūmais ir erdvia Hale, be to, teikė geriausias sąlygas krepšininkams ruoštis, tai nė nenuostabu, kad mes, rinktinėn pašauktieji, jautėmės lyg įpareigoti pakartoti Rygos pergalę. Antrasis Europos pirmenybių laimėjimas įtikino ir dar daugiau sustiprino mūsų sportuoti bandantį jaunimą, parodė, kad sportinėj kovoj galima garbingai ginti Tėvynės garbę

41 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ Igno Karpio (1780 1809), Upytės apskrities vėliavininko, 1807 m. atleidusio savo dvaro Joniškėlio valstiečius nuo baudžiavos, portretas. Dail. Fransua Fabras (Fabre, 1766 1837) prieš kitus. Be to, pakartotinė pergalė brandino mūsų jaunuosius ateities tarptautinio masto pasiekimams, ir ne vien tik krepšinyje. FELIKSAS KRIAUČIŪNAS (1911 1977) JAV LIETUVIŲ KILMĖS KREPŠININKAS, TRENERIS. Tai bene didžiausią indėlį į Lietuvos krepšinį ir krepšininkų pergales Europos čempionatuose įnešęs mūsų tėvynainis. O juk negalime pamiršti ir jo indėlio kuriant lietuviškąją krepšinio mokyklą, kuri, atlaikiusi įvairius išmėginimus, tebegyvuoja ir šiandien. Jis gimė Čikagoje, krepšinį pamėgo vidurinėje mokykloje, žaidė universitetų rinktinėse. Pakviestas į Lietuvą, 1937 1939 m. žaidė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje (buvo jos kapitonas), ją treniravo. Jo treniruojama rinktinė du kartus laimėjo Europos čempionės titulą. Lietuvos rinktinėje žaidė 19 rungtynių, pelnė 65 taškus. 1938 m. buvo Lietuvos moterų rinktinės, I Europos čempionate laimėjusios sidabro medalius, treneris. Apdovanotas Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu (1937 m.). Kriaučiūno, kaip žaidėjo, vaidmuo gana aiškus: tai komandos smegenys, gynybos ramstis, apdairus ir sumanus puolimo organizatorius, puikus taktikas ir strategas. O Kriaučiūnas treneris? Štai koks jis išliko I Europos moterų krepšinio čempionato dalyvės Lietuvos rinktinės žaidėjos Vailokaitytės-Pakalenkienės atmintyje

L IETUVOS KREPŠINIS 42 praėjus 50 metų. Paprašyta prisiminti savo trenerį, 1998-aisiais ji rašė: Tą vakarą antrosios rungtynės buvo Lietuva Italija. < > Susėdom pensiono patalpėlėj. Treneris pradėjo pasakoti, kokia maža mūsų Tėvynė Lietuva, kaip ten mūsų broliai ir sesės šį vakarą klausysis radijo bangomis atneštos žinios apie rungtynes: Negailėkite savo jėgų, stenkitės dėl Lietuvos garbės. <...> Visų mūsų mylimas treneris prisiminimuose išlikote toks geras, nuoširdus. Atrodo, kad nei pykti, nei bartis nemokėjote. Daug pastangų padėjote treniruodamas Lietuvos moterų krepšinio rinktinę, vykusią į Romą, į I Europos čempionatą. < > Ačiū Tau, mielasis Treneri, kad mokei mus prieš rungtynes susikaupti, kai sustodavome ratu ir rankomis susiėmusios kalbėjome maldelę Sveika Marija, o paskui sušukdavome: Visos už vieną, viena už visas! ir pradėdavome sportinę kovą. < > Po Europos vyrų krepšinio čempionato < > jautėme, kad artėja karas. Ruošėsi į JAV ir mūsų treneris Feliksas Kriaučiūnas. Jam buvo suruoštas ir atsisveikinimo vakaras, ir palyda į traukinį. Kriaučiūno sportininko, trenerio, pedagogo asmenybę atskleidžia jo paties išsakytos mintys, požiūris į sportą: Tobulėjimui ribų nėra. < > Čia ir yra sporto vertė: nuolatinis lavinimasis, nuolatinis darbas. PRANAS LUBINAS (1910 2003) IŠEIVIJOS LIETUVIS, KREPŠI- NINKAS, OLIMPINIS IR EUROPOS (1939 M.) ČEMPIONAS, TRENE- RIS. Lietuvoje buvo 1938 1939 m. 1939 m. Lietuvos rinktinės žaidėjas, padėjęs laimėti Europos čempionatą. Rinktinėje žaidė septynerias rungtynes, pelnė 94 taškus. Būdamas Lietuvoje, mokė lietuvius krepšinio. 1939 m. talkino Kriaučiūnui rengiant Lietuvos rinktinę III Europos čempionatui. Lubinas apie save: Gimiau 1910 m. sausio 10 d. Los Andželo rytinėje dalyje. < > Mano tėvas Konstantinas kilęs nuo Vilkaviškio, motina Paulina Vasiliauskaitė nuo Vabalninko. Krepšinio varžybose pirmą kartą dalyvavau mokydamasis priešpaskutinėje Linkolno vidurinės mokyklos klasėje. Iki tol daugiau domėjausi lengvąja atletika, beisbolu ir amerikietišku futbolu, bet kaip tik tuo metu smarkiai ištįsau. Todėl sutelkiau dėmesį į krepšinį ir netrukus jau žaidžiau mokyklos rinktinėje, < > buvau išrinktas į miesto moksleivių simbolinę rinktinę. Tais pačiais 1927 metais pradėjau studijuoti garsiajame UCLA (Kalifornijos universitetas Los Andžele). < > Vėliau trejus metus žaidžiau pirmojoje UCLA komandoje. < > Baigęs studijas ėmiausi žaisti AAU (Mėgėjiško sporto sąjunga) varžybose. < > AAU čempionatuose dalyvavau per 30 metų. < > 1936 m. Universal Pictures komanda, kurioje žaidžiau, užėmė antrą vietą AAU čempionate. Mus pakvietė dalyvauti atrankiniame tur- I tautinės olimpiados metu vykusių draugiškų rungtynių tarp Lietuvos rinktinės ir Amerikos lietuvių (jie tapo krepšinio turnyro nugalėtojais) momentas. Pranas Lubinas deda kamuolį į krepšį

43 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ Sugrįžęs į Ameriką vėl įsidarbinau kino studijoje filmavimo grupės scenos darbininku. Vėl ėmiau dalyvauti AAU čempionatuose, žaisdamas įvairiose mėgėjų komandose, tarp jų ir 20th Century-Fox kino studijos ekipoje, kurios buvau vadybininkas, treneris ir žvaigždė tuo pačiu metu. < > Pasitraukiau iš aktyvaus sporto, kai man buvo 54 metai, užleisdamas savo vietą sūnui ir kitiems jaunesniems. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja Astrauskaitė (1919 1993) taip prisiminė Lubiną: Tai buvo draugiškas, nuoširdus, be didybės žmogus. Lėto būdo gyvenime ir staigus krepšinio aikštėje. Žaidė jis apgalvotai. < > Jis nemosikavo rankomis, nesibardavo, kai jo komandos draugai rungtynių metu padarydavo klaidą. Jis buvo taurus savo prigimtimi. Dėl to Praną mylėjo visi ir žaidėjai, ir žiūrovai. Apie Lubino ūgį buvo įvairių kalbų. Pats Lubinas sakė: Tuo laikotarpiu, kai buvau susijęs su Lietuvos krepšiniu, tai yra 1936 1939 m., mano ūgis buvo šešios pėdos ir šeši su puse colio, t. y. 199,4 cm. Kaip matote, ne toks aš jau gigantas. 1938 m. Pranas Lubinas ir ilgametis krepšinio teisėjas Antanas Naujokas nyre, < > kurio nugalėtojas turėjo atstovauti Amerikai Berlyno olimpinėse žaidynėse. Mums sekėsi rungtyniauti ir finale įveikėme AAU čempionus Globe 44:43. Taigi, aš tapau JAV olimpinės rinktinės kapitonu. < > Treneris D. Nydlas nusprendė sudaryti JAV olimpinę ekipą lyg iš dviejų komandų iš mūsiškių septyneto ir iš šešių Globe Oilers žaidėjų bei vieno krepšininko iš Vašingtono universiteto. < > Mes tapome olimpiniais čempionais. ZENONAS PUZINAUSKAS (1920 1995) LIETUVOJE IŠUGDYTAS KREPŠININKAS, DUKART EUROPOS ČEMPIONAS (1937, 1939 M.), TRENERIS. Krepšinį pradėjo žaisti 1935 m. Grandies klube. 1937 1941 m. buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys. Lietuvos rinktinėje žaidė 24 rungtynes, pelnė 164 taškus. Apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio medaliu (1937 m.). 1940 1941 m. Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris. Puzinauskas buvo ne tik puikus krepšininkas, bet ir universalus atletas: jis sėkmingai dalyvavo įvairių rungčių lengvosios atletikos varžybose. Šis 187 cm ūgio sportininkas XX Lietuvos lengvosios atletikos čempionate (1942 m.) tapo penkiskart čempionu. Jis toliausiai nustūmė rutulį (13,74 m), numetė diską (41,02 m), buvo geriausias penkiakovės rungtyje ir t. t.

L IETUVOS KREPŠINIS 44 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. Vokietijoje išrinktas išeivijos lietuvių Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto (FASK) pirmininku, vėl į šias pareigas išrinktas 1952 m. JAV. Puzinauskas buvo intelektuali asmenybė. 1937 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, VDU studijavo filosofiją ir kūno kultūrą. Domėjosi istorija, literatūra, filosofija ir, žinoma, kūno kultūra, sportu. Turėjo gausią biblioteką, kurioje buvo per 2000 knygų lotynų, graikų, vokiečių, prancūzų, anglų, italų, lenkų, lietuvių kalbomis. Prisiminęs tuos tolimus, bet kiekvienam brangius jaunystės metus, praleistus gimnazijos suole, kardinolas Vincentas Sladkevičius 1999-ųjų pradžioje sakė: Z. Puzinauskas buvo apdovanotas gražiu kūnu, ūgiu, o, svarbiausia, ramiu, geru charakteriu ir guviu protu. Puikiai mokėsi ir jam nebūtų buvę sunku išlaikyti brandos egzaminus, bet Švietimo ministras nuo tų egzaminų jį atleido. Su Z. Puzinausku teko artimai bendrauti, todėl gerai pažinau jo būdą. Man, gimnazistui, tuomet jis atrodė jauno žmogaus, atkakliai siekiančio mokslo, idealas. Jis ir šachmatais domėjosi, ir gerai žaidė. < > Mano požiūris į jį niekuomet nepakito: kai jis baigė gimnaziją, tai aš dar labiau juo žavėjausi. Nedažnai žymūs atletai imasi plunksnos, tuo labiau gilinasi į socialines, filosofijos, istorijos problemas. Puzinauskas buvo graži išimtis. Puzinauskas pripažino ir propagavo tik garbingą, sąžiningą rungtyniavimą, varžymąsi. Jis rašė: Pergalė bet kuriomis priemonėmis < > taip pat ugdo charakterį, bet neigiama prasme. Ugdytojai, kurie moko sportininkus, kaip apgaudinėti rungtynėse, žaloja sporto dalyvių charakterį ir kartu ugdo nusikaltėlius. Laimėjimas bet kuria kaina reiškia išsigimusią auklėjimo filosofiją. < > Aukšta moralė, neigiamų aistrų apvaldymas yra pagrindinės sporto sąlygos. Puzinauskas įžvelgė geras sporto galimybes, suprato, kad sportinę veiklą, laimėjimus sporto aikštėse galima panaudoti tautos prestižui kelti, geriems įpročiams ugdyti. Pasak jo, viskas žmogaus rankose gali būti naudojama geriems arba blogiems tikslams. < > Bet lietuviškas sportas turi išlikti švarus ir garbingas tikrąja to žodžio prasme, jei mes norime juo didžiuotis ir per jį ugdyti jaunuomenę, stiprinti tautinę sveikatą, siekti džiaugsmo ir laimės, tvirtinti solidarumą tarp tautiečių, išlai- Zenonas Puzinauskas 1939 m. Zenonas Puizinauskas. 1939 m.

45 D VI KREPŠINIO BANGOS, NEGRĮŽTAMAI UŽLIEJUSIOS LIETUVĄ Leonas Baltrūnas. 1939 m. kyti lietuvybę. < > Džentelmenai sporto aikštėje daug greičiau liks džentelmenais ir gyvenime. LEONAS BALTRŪNAS (1914 1993) LIETUVOJE IŠUGDYTAS KREP- ŠININKAS, DU KARTUS EUROPOS ČEMPIONAS (1937, 1939 M.), TRENERIS, SPORTO ORGANIZATORIUS. Krepšiniu susidomėjo ir jį pamėgo 1935 m., susipažinęs su iš JAV atvykusiu krepšinio žinovu Savicku. 1936 1940 m. Baltrūnas (188 cm ūgio) buvo Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas, joje žaidė 17 rungtynių, pelnė 31 tašką. Rygoje baigęs lietuvišką pradžios mokyklą, paskui gimnaziją, 1934 m. įstojo į Karo mokyklą Kaune. Po to mokėsi Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose, kuriuos baigė 1937 m. ir buvo paskirtas dėstyti kūno kultūrą bei karinį rengimą Aukštojoje technikos mokykloje Kaune. Baltrūnas vadovavo Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos krepšinio ir tinklinio komitetams, rengė Kauno m. krepšinio rinktines 1941 metų SSRS aštuonių miestų rinktinių turnyrui. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, o 1949 m. persikėlė į Australiją. 1950 m. surengė I Australijos lietuvių krepšinio čempionatą, buvo pirmasis Australijos fizinio auklėjimo sąjungos pirmininkas, pirmojo lietuviško sporto klubo Varpas Australijoje steigėjas, 1949 1953 m. Viktorijos valstijos, 1955 m. Australijos krepšinio rinktinės treneris. Ilgus metus vadovavo Melburno aukštosios technikos mokyklos Kūno kultūros katedrai. Išėjęs į pensiją, redagavo Australijos lietuvių sporto istoriją. Laikomas Australijos lietuvių sporto tėvu. Baltrūnas sakė: Didžiąją savo gyvenimo dalį pašvenčiau Lietuvos sportui ir giliai širdyje didžiuojuosi tuom, nes sunku patikėti, kad mūsų mažoji Lietuva didžiausiom raidėm buvo reklamuojama didžiųjų valstybių sostinėse. Tik dėl sporto pirmieji dienraščių puslapiai skelbė: LIETUVA LITAUEN LITHUA- NIA LITVA ir pan. Šilta, gera ir malonu darosi, kai prisiminimuose grįžtu į praeitį. Ne tik treniruotės, rungtynės, turnyrai ir įvairiausios pirmenybės, kuriose teko žaisti, bet prisimena tos nesuskaičiuojamos valandos, praleistos kursuose, posėdžiuose, stovyklose ir ilgiausiose kelionėse. Ruošiant trenerius ir teisėjus teko važinėti po visą mūsų gražųjį kraštą. Sporto žurnalistas Antanas Laukaitis rašė: Lietuvos, išeivijos ir mūsų Australijos lietuvių sportiniame gyvenime Leono Baltrūno vardas yra tiesiog legendinis. Jis laisvosios Lietuvos dvigubas Europos čempionas, jis mokytojas, auklėtojas, sportinio jaunimo idealas, jis Čiurlionio ansamblio administratorius, ansamblio žydėjimo laikais Vokietijoje, jis Australijoj lietuviško sporto steigėjas, Melburno Dainos sambūrio administratorius, Dainų švenčių organizatorius, spaudos bendradarbis. Dar daugiau galima būtų pasakyti apie jį, nes tai žmogus, sporto ir gyvenimo veikloje pilnas nepritrūkstamos energijos. Jo iniciatyva surengta I Australijos lietuvių sporto šventė 1950 m., ir jos tęsiasi ir dabar, suburdamos mūsų sportinį lietuviškąjį jaunimą