32 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 31991L0663 1991 12 31 EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYS L 366/17 KOMISIJOS DIREKTYVA 1991 m. gruodžio 10 d. derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 76/756/EEB dėl apšvietimo ir apšvietimosignalizavimo įtaisų įrengimo motorinėse transporto priemonėse ir jų priekabose (91/663/EEB) EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA, 1. Jos straipsniai pakeičiami šios direktyvos straipsniaisš atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač įjos 100A straipsnį, 2. Jos priedai pakeičiami šios direktyvos priedais. atsižvelgdama į 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo ( 1 ) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1987 m. birželio 25 d. Direktyva 87/403/EEB ( 2 ), ypač į jos 11 straipsnį, atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/756/EEB dėl apšvietimo ir apšvietimo-signalizavimo įtaisų įrengimo motorinėse transporto priemonėse ir jų priekabose ( 3 ) su pakeitimais, padarytais Direktyvomis: 1979 m. lapkričio 21 d. 80/233/EEB ( 4 ), 1982 m. kovo 17 d. 82/244/EEB ( 5 ), 1983 m. gegužės 26 d. 83/276/EEB ( 6 ), 1983 m. gruodžio 14 d. 84/8/EEB ( 7 ) ir 1989 m. kovo 28 d. 89/278/EEB ( 8 ), kadangi siekiant aiškumo šias direktyvas būtina suderinti; kadangi technikos pažanga šiuo metu jau leidžia įdiegti papildomus patobulinimus, pavyzdžiui, priekiniai žibintai bus tik baltos spalvos, gabaritiniai šoniniai žibintai bus parenkami atskirai kiekvienai transporto priemonių rūšiai, taip pat bus lengviau apibrėžti reikalavimus judamų mazgų ir priekabų žibintams; kadangi šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Direktyvų dėl techninių kliūčių panaikinimo transporto priemonių prekybos srityje derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę, 2 straipsnis Šioje direktyvoje transporto priemonė tai bet kokia transporto priemonė, aprašyta Tarybos direktyvoje 70/156/EEB. 3 straipsnis 1. Nuo 1993 m. sausio 1 d. visoms valstybėms narėms draudžiama: atsisakyti, priklausomai nuo transporto priemonės rūšies, suteikti EB tipo patvirtinimą, išduoti dokumentą pagal paskutinę Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies pastraipą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, arba neleisti pradėti eksploatuoti transporto priemonių dėl priežasčių, susijusių su apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimu šio tipo transporto priemonėje arba transporto priemonėse, jei šie įtaisai įrengti pagal šios direktyvos reikalavimus. PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis 2. Nuo 1993 m. spalio 1 d. valstybės narės: nebeišduoda dokumento pagal paskutinę Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies pastraipą ir Direktyva 76/756/EEB iš dalies keičiama taip: gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, ( 1 ) OL L 42, 1970 2 23, p. 1. ( 2 ) OL L 220, 1987 8 8, p. 44. ( 3 ) OL L 262, 1976 9 27, p. 1. ( 4 ) OL L 51, 1980 2 25, p. 8. ( 5 ) OL L 109, 1982 4 22, p. 31. ( 6 ) OL L 151, 1983 6 9, p. 47. ( 7 ) OL L 9, 1984 1 12, p. 24. ( 8 ) OL L 109, 1989 4 20, p. 38. jei apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai įrengti šio tipo transporto priemonėje įrengti ne pagal šios direktyvos reikalavimus. 3. Nuo 1994 m. spalio 1 d. valstybės narės gali uždrausti pradėti pirmą kartą eksploatuoti transporto priemones, jei minėti įtaisai jose įrengti ne pagal šios direktyvos reikalavimus.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 33 4 straipsnis EEB tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad jai būtų pranešta apie visus I priedo 1.1 punkte nurodytų sudėtinių dalių arba techninių charakteristikų pakeitimus. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendžia, ar reikėtų atlikti kitus modifikuotos transporto priemonės tipo bandymus ir parengti naują ataskaitą. Jei šių bandymų rezultatai rodo, kad nesilaikoma šios direktyvos reikalavimų, transporto priemonės pakeitimas nepatvirtinamas. 5 straipsnis Visi būtini pakeitimai, reikalingi derinant šios direktyvos priedų turinį su technikos pažanga, priimami Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 6 straipsnis 1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą, ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. 2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 7 straipsnis Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, 1991 m. gruodžio 10 d. Komisijos vardu Martin BANGEMANN Pirmininko pavaduotojas
34 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. I PRIEDAS APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALINIŲ ĮTAISŲ ĮRENGIMAS 1. APIBRĖŽIMAI Šioje direktyvoje: 1.1. Transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą tai transporto priemonės, kurios nesiskiria pagrindiniais atžvilgiais, išvardytais 1.1.1 1.1.4 punktuose. Toliau išvardytais atvejais taip pat nelaikomos skirtingo tipo transporto priemonėmis : transporto priemonės, kurios skiriasi 1.1.1 1.1.4 punktuose aprašytais būdais, tačiau ne taip, kad dėl to tektų keisti atitinkamam transporto priemonės tipui nustatytų žibintų tipą, jų skaičių, padėtį ir geometrinį apžvelgiamumą, ir transporto priemonės, turinčios papildomus žibintus arba be jų; 1.1.1. transporto priemonės matmenys ir išorės forma; 1.1.2. įtaisų skaičius ir jų išdėstymas; 1.1.3. priekinių žibintų nustatymo sistema; 1.1.4. pakabos sistema. 1.2. Skersinė plokštuma tai vertikali plokštuma, statmena vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai. 1.3. Nepakrauta transporto priemonė tai transporto priemonė, parengta eksploatuoti, kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.6 punkte esančiame modelio informaciniame dokumente, tačiau be vairuotojo. 1.4. Pakrauta transporto priemonė leistinos masės, kurią nurodo gamintojas, taip pat 1 priedėlyje aprašytu būdu nustatantis tai transporto priemonė, kuri pakrauta iki techninėmis sąlygomis nustatytos didžiausios šios masės pasiskirstymą tarp tiltų. 1.5. Įtaisas tai detalė arba detalių derinys, naudojamas vienai arba daugiau funkcijų atlikti. 1.6. Šviesos šaltinis, skleidžiamas lempų su kaitinimo siūlais tai pats kaitinimo siūlas. (Jei lempa turi kelis kaitinimo siūlus, kiekvienas iš jų yra šviesos šaltinis.) 1.7. Žibintas tai įtaisas, skirtas keliui apšviesti arba šviesos signalams spinduliuoti. Galinio valstybinio numerio žibintai ir galiniai atšvaitai taip pat laikomi žibintais. 1.7.1. Lygiaverčiai žibintai tai vienodos paskirties žibintai, kuriuos leista naudoti toje šalyje, kurioje transporto priemonė įregistruota; šių žibintų techninės charakteristikos gali skirtis nuo žibintų, sumontuotų ant transporto priemonės, charakteristikų su sąlyga, kad jos atitinka šiame priede keliamus reikalavimus. 1.7.2. Vienos paskirties žibintas tai įtaiso dalis, skirta apšviesti arba apšviesti ir signalizuoti tik vienu būdu. 1.7.3. Atskirieji žibintai ( 1 ) tai žibintai, turintys atskirus apšviečiamus paviršius, šviesos šaltinius ir žibintų korpusus. ( 1 ) Valstybinio numerio šviesos įtaisų ir posūkio rodyklių (5 kategorija) atveju apšviečiamą paviršių pakeisti sklaidančiu šviesą paviršiumi, nes čia nėra apšviečiama jokio paviršiaus.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 35 1.7.4. Sugrupuotieji žibintai ( 1 ) tai įtaisai, turintys atskirus apšviečiamus paviršius ir šviesos šaltinius, tačiau bendrą žibinto korpusą. 1.7.5. Kombinuotieji žibintai ( 1 ) tai įtaisai, turintys atskirus apšviečiamus paviršius, tačiau bendrą šviesos šaltinį ir žibinto korpusą. 1.7.6. Tarpusavyje sujungti žibintai ( 1 ) tai įtaisai, turintys atskirus šviesos šaltinius arba tą patį šviesos šaltinį veikiantį skirtingomis sąlygomis (pvz., turintys optinių, mechaninių arba elektrinių skirtumų), visiškai ar iš dalies bendrus apšviečiamus paviršius ir bendrą žibinto korpusą. 1.7.7. Apšvietimo žibintas, kurį galima paslėpti tai priekinis žibintas, kurį galima iš dalies arba visiškai paslėpti, kai jis nenaudojamas. Priekinis žibintas gali būti paslėptas, uždengiant jį slankiojančiu gaubtu, pakeičiant žibinto padėtį arba naudojant kitas tinkamas priemones. Sąvoka įtraukiamasis vartojama tiems paslepiamiems žibintams apibūdinti, kuriuos galima įtraukti į transporto priemonės kėbulą. 1.7.8. Priekinis tolimosios šviesos žibintas tai žibintas, kuriuo kelias priešais transporto priemonę apšviečiamas dideliu atstumu. 1.7.9. Priekinis artimosios šviesos žibintas tai žibintas, kuriuo kelias priešais transporto priemonę apšviečiamas neakinant priešais važiuojančių transporto priemonių vairuotojų ir nesudarant nepatogumų nei jiems, nei kitiems kelių eismo dalyviams. 1.7.10. Priekinis rūko žibintas tai žibintas, naudojamas keliui labiau apšviesti transporto priemonei važiuojant per rūką, sningant, per liūtį ar dulkių debesis. 1.7.11. Atbulinės eigos žibintas tai žibintas galinėje transporto priemonės dalyje, naudojamas keliui apšviesti ir kitiems kelių eismo dalyviams įspėti, kad transporto priemonė važiuoja ar ketina pradėti važiuoti atbuline eiga. 1.7.12. Posūkio rodyklės žibintas tai žibintas, naudojamas kitiems kelių eismo dalyviams parodyti, kad vairuotojas ruošiasi keisti vairuojamos transporto priemonės važiavimo kryptį į dešinę arba į kairę pusę. 1.7.13. Įspėjamasis pavojaus signalas tai visi vienu metu įjungti transporto priemonės posūkio rodyklių žibintai siekiant atkreipti dėmesį įtai, kad transporto priemonė laikinai kelia tam tikrą pavojų kitiems. 1.7.14. Stabdymo signalo žibintas tai žibintas, naudojamas kitiems kelių eismo dalyviams, esantiems už galinės transporto priemonės dalies, parodyti, kad pastarosios vairuotojas yra nuspaudęs stabdį. 1.7.15. Galinio valstybinio numerio žibintas tai įtaisas, naudojamas galinio valstybinio numerio vietai apšviesti; jis gali būti sudarytas iš skirtingų optinių elementų. 1.7.16. Priekinis gabaritinis žibintas tai žibintas, naudojamas transporto priemonės buvimui ir jos pločiui parodyti, kai į ją žiūrima iš priekio. 1.7.17. Galinis gabaritinis žibintas tai žibintas, naudojamas transporto priemonės buvimui ir jos pločiui parodyti, kai į ją žiūrima iš galo. 1.7.18. Galinis rūko žibintas tai žibintas, naudojamas esant tirštam rūkui, kad transporto priemonė iš galo būtų geriau matoma. ( 1 ) Valstybinio numerio šviesos įtaisų ir posūkio rodyklių (5 kategorija) atveju apšviečiamą paviršių pakeisti sklaidančiu šviesą paviršiumi, nes čia nėra apšviečiama jokio paviršiaus.
36 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 1.7.19. Stovėjimo šviesos žibintas tai žibintas, naudojamas dėmesiui į transporto priemonę, stovinčią apstatytoje vietoje, atkreipti. Šiomis sąlygomis žibintas atstoja priekinius ir galinius gabaritinius žibintus. 1.7.20. Galinio transporto priemonės kontūro gabaritinis žibintas tai žibintas, pritvirtintas prie labiausiai išsikišusios išorinės transporto priemonės briaunos kiek galima arčiau transporto priemonės viršaus ir skirtas aiškiai parodyti bendrą transporto priemonės plotį. Šis žibintas naudojamas kaip papildoma priemonė tam tikrose transporto priemonėse ir priekabose, norint, kartu su galiniais gabaritiniais žibintais, atkreipti didesnį dėmesį į transporto priemonės arba priekabos gabaritus. 1.7.21. Šoninio kontūro gabaritinis žibintas 1.7.22. Atšvaitas tai žibintas, naudojamas transporto priemonės buvimui parodyti, kai į ją žiūrima iš šono. tai įtaisas, naudojamas transporto priemonės buvimo vietai parodyti, atspindintis šviesą, kurią spinduliuoja ne transporto priemonėje esantis šviesos šaltinis, kai stebėtojas yra netoli šio šaltinio. Šioje direktyvoje atšvaitais nelaikomi šie įtaisai: atspindintys šviesą valstybiniai numeriai, atspindintys šviesą ženklai, išvardyti ADR (Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių, gabenamų tarptautiniais keliais), kiti atspindintys šviesą numeriai ir signalai, kurie turi būti naudojami laikantis valstybės narės techninių sąlygų, kurias ji yra nustačiusi tam tikrų kategorijų transporto priemonėms ir eksploatavimo metodams, reikalavimų. 1.8. Sklaidantis šviesą paviršius tai visas arba dalis išorinio paviršiaus iš permatomos medžiagos, leidžiančios panaudoti tam tikras fotometrines ir kolorimetrines šviesos savybes. Jei šviesą sklaido tik dalis išorinio paviršiaus, sklaidantį šviesą paviršių, kilus abejonėms, tiksliai apibrėžia kompetentingas organas, pasikonsultavęs su transporto priemonės arba jos dalių gamintoju. 1.9. Apšviečiami paviršiai 1.9.1. Apšviečiamasis apšvietimo įtaiso paviršius (punktai nuo 1.7.8 iki 1.7.11) tai visos reflektoriaus apertūros ortogonalioji projekcija į skersinę plokštumą. Jei apšvietimo įtaisas neturi reflektoriaus, taikomas 1.9.2 punktas. Jei sklaidantis šviesą paviršius uždengia tik dalį visos reflektoriaus apertūros, atsižvelgiama tik įšios dalies projekciją. Artimosios šviesos žibinto atveju apšviečiamąjį paviršių riboja aiškus briaunos šešėlis ant sklaidytuvo. Jeigu reflektorių ir stiklą galima vieną kito atžvilgiu reguliuoti, turėtų būti parinkta vidurinė padėtis. 1.9.2. Apšviečiamasis signalinio žibinto, išskyrus atšvaitą, paviršius (punktai nuo 1.7.12 iki 1.7.21) tai ortogonalioji žibinto projekcija į plokštumą, statmeną to žibinto atskaitos ašiai, kurios ribas toje plokštumoje, atsižvelgiant į žibinto sklaidantį šviesą paviršių, apibrėžia projekcijos pakraščiai, apšviečiami tik 98 % bendro atskaitos ašies kryptimi sklindančio apšvietimo intensyvumo. Apšviečiamojo paviršiaus apatinei, viršutinei ir šoninėms riboms nustatyti naudojami tik horizontalūs ir vertikalūs pakraščiai. 1.9.3. Apšviečiamasis atšvaito paviršius (1.7.22 punktas) tai apšviečiamasis paviršius statmenoje atskaitos ašiai plokštumoje, apribotas su šia ašimi lygiagrečių plokštumų, besiribojančių su išoriniais atšvaito šviesos projekcijos pakraščiais. Apšviečiamojo paviršiaus apatinei, viršutinei ir šoninėms riboms nustatyti naudojamos tik vertikalios ir horizontalios plokštumos. 1.10. Išorinis sklaidantis šviesą paviršius atsižvelgiant į nustatytą stebėjimo kryptį tai ortogonalioji sklaidančio šviesą paviršiaus projekcija į plokštumą, kuri yra statmena stebėjimo krypčiai (žr. 2 priedėlio brėžinį) ir yra liestinė sklaidančiam šviesą paviršiui.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 37 1.11. Atskaitos ašis tai gamintojo nustatyta ašis, nusakanti šviesos signalo sklidimo kryptį, kad ją būtų galima taikyti kaip atskaitos kryptį (H = 0, V = 0 ) fotometriniams matavimams atlikti ir žibintui prie transporto priemonės pritvirtinti. 1.12. Atskaitos centras tai atskaitos ašies sankirta su išoriniu sklaidančiu šviesą paviršiumi. Atskaitos centrą nurodo žibinto gamintojas. 1.13. Geometrinio apžvelgiamumo kampai tai kampai, apibrėžiantys mažiausią erdvinio kampo lauką, kuriame turi būti matomas išorinis sklaidantis šviesą žibinto paviršius. Šio erdvinio kampo laukas apibrėžiamas rutulio nuopjovomis, iš kurių vidurinė sutampa su žibinto atskaitos centru, o pusiaujas lygiagretus su žeme. Šie rutulio segmentai apibrėžiami atskaitos ašies atžvilgiu. Horizontalieji kampai β nusako ilgumą, o kryžminiai kampai α platumą. Vidinėje geometrinio apžvelgiamumo kampų dalyje, žiūrint iš tolo, neturi būti jokių kliūčių, trukdančių sklisti šviesai, kurią spinduliuoja bet kokia žibinto išorinio sklaidančio šviesą paviršiaus dalis. Kad pasiektume tokį patį tikslumą matuodami arčiau žibinto, turime daryti poslinkį, lygiagretų su stebėjimo kryptimi. Šie reikalavimai netaikomi kliūtims, esančioms aprobuotuose žibintuose. Jei sumontavus žibintą kuri nors sklaidančio šviesą paviršiaus dalis pasislepia po kitomis transporto priemonės dalimis, turi būti patikrinta, ar likusi neužstota sklaidančio šviesą paviršiaus dalis atitinka fotometrinius reikalavimus, keliamus šiam optiniam įtaisui (žr. paveikslą apačioje).
38 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 1.14. Tolimiausias išorinis kraštas tai plokštuma, esanti kiekviename transporto priemonės šone, lygiagreti su vidurine išilgine transporto priemonės plokštuma, sutampanti su tolimiausiu išoriniu transporto priemonės kraštu, neatsižvelgiant įšias projekcijas: 1.14.1. padangų jų sąlyčio su žeme taške ir ventilius padangų slėgio matuokliui prijungti; 1.14.2. įtaisų, tvirtinamų prie ratų ir apsaugančių nuo slydimo; 1.14.3. galinio vaizdo veidrodžių; 1.14.4. šoninių posūkio rodiklių, transporto priemonės galinio kontūro gabaritinių, priekinių ir galinių gabaritinių, stovėjimo šviesos žibintų, atšvaitų ir šoninio kontūro gabaritinių žibintų; 1.14.5. muitinės pareigūnų pritvirtintas plombas ir tų plombų užfiksavimo ir apsaugos įtaisus. 1.15. Gabaritinis plotis tai atstumas tarp dviejų 1.14 punkte apibrėžtų vertikalių plokštumų. 1.16. Vientisasis žibintas tai įtaisas arba įtaiso dalis, turintys tą pačią paskirtį ir tą patį apšviečiamąjį paviršių bei vieną ar daugiau šviesos šaltinių. Montuojant ant transporto priemonės vientisuoju žibintu laikomas ir tos pačios paskirties bet kokių dviejų atskirųjų arba sugrupuotųjų žibintų derinys, jei jie sumontuoti taip, kad jų projekcijos duotoje skersinėje plokštumoje užimtų ne mažiau kaip 60 % mažiausio stačiakampio, apibrėžiančio minėtų šviesą sklaidančių paviršių projekcijas. Jeigu reikia, šie žibintai aprobuojami kaip D tipo žibintai. Toks žibintų derinys netaikomas tolimosios ir artimosios šviesos bei priekiniams rūko žibintams. 1.17. Du žibintai arba lyginis žibintų skaičius tai vientisas sklaidantis šviesą juostos formos paviršius, simetriškai išdėstytas vidurinės išilginės transporto priemonės plokštumos atžvilgiu abiejose transporto priemonės pusėse, ir besitęsiantis ne mažiau kaip 400 mm tolimaisiais transporto priemonės kraštais, ir ne trumpesnis kaip 800 mm. Šį paviršių apšviečia ne mažiau kaip du šviesos šaltiniai, išdėstyti kuo arčiau jo galų. Gali būti montuojami keli šviesą sklaidantys paviršiai, jei jie sumontuoti taip, kad atskirų šviesą sklaidančių paviršių projekcijos duotoje skersinėje plokštumoje užima ne mažiau kaip 60 % mažiausio stačiakampio, apibrėžiančio minėtų šviesą sklaidančių paviršių projekcijas. 1.18. Atstumas tarp dviejų žibintų, atsuktų į tą pačią pusę, tai trumpiausias atstumas tarp ortogonalių projekcijų į plokštumą, statmeną dviejų šviesą sklaidančių paviršių, apibrėžtų 1.9 punkte minėtu būdu, briaunoms. Atstumas tarp dviejų žibintų gali būti matuojamas tiksliai neapibrėžiant šviesą sklaidančių paviršių briaunų, kai šis atstumas aiškiai atitinka direktyvos reikalavimuose pateiktą minimumą. 1.19. Papildomas žibintas tai žibintas, kurį gamintojas gali įrengti savo nuožiūra. 1.20. Veikimo kontrolės rodyklė tai šviesos arba garsinis įtaisas, rodantis, gerai veikia įjungtasis įtaisas ar ne. 1.21. Uždaros grandinės rodyklė tai šviečianti lemputė, rodanti, kad įtaisas įjungtas, bet nerodanti, gerai veikia įjungtasis įtaisas ar ne. 1.22. Žemė tai horizontalus paviršius, ant kurio stovi transporto priemonė. 1.23. Judamieji mazgai tai transporto priemonės skydelių ir kitų dalių sudėtinės dalys, kurias be instrumentų galima pakreipti, pasukti ar pastumti. Pakreipiamos vairuotojo kabinos šiai kategorijai nepriklauso.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 39 1.24. Įprasta naudojamo judamojo mazgo padėtis tai gamintojo apibrėžta judamojo mazgo padėtis (-ys) įprastomis transporto priemonės naudojimo sąlygomis ir jai stovint. 1.25. Įprastos transporto priemonės naudojimo sąlygos tai: 1.25.1. transporto priemonė, kuri pasiruošusi judėti varoma veikiančio variklio varomosios jėgos ir judamųjų mazgų, esančių įprastoje padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 1.24 punkte. 1.25.2. priekaba, sujungta su traukiančiąja transporto priemone sąlygomis, apibrėžtomis 1.25.1 punkte, kurios judamieji mazgai yra įprastoje padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 1.24 punkte. 1.26. Stovinti transporto priemonė tai: 1.26.1. transporto priemonė, kuri nejuda ir kurios variklio varomoji jėga neveikia, o judamieji mazgai yra įprastoje padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 1.24 punkte; 1.26.2. priekaba, sujungta su traukiančiąja transporto priemone sąlygomis, apibrėžtomis 1.26.1 punkte, kurios judamieji mazgai yra įprastoje padėtyje (-yse), kaip apibrėžta 1.24 punkte. 2. PARAIŠKA SUTEIKTI EB TIPO PATVIRTINIMĄ 2.1. Paraišką, kad transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į jos apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą, būtų suteiktas EB patvirtinimas, įteikia transporto priemonės gamintojas arba įgaliotasis jo atstovas. 2.2. Su paraiška įteikiamos trys kiekvieno nurodyto dokumento kopijos ir pateikiama tokia informacija: 2.2.1. transporto priemonės tipo aprašymas pagal 1.1 straipsnio dalyje išvardytus punktus, taip pat apibrėžiami pakrovimo apribojimai, pirmiausia nurodoma didžiausia leistina krovinio masė bagažinėje; 2.2.2. įtaisų, gamintojo priskirtų apšvietimo ir šviesos signaliniam junginiui, sąrašą. Sąraše galima nurodyti kelis įtaiso, kuriuo atliekama kiekviena operacija, tipus. Kiekvienas įtaiso tipas turi būti tinkamai identifikuotas (pavyzdžiui, turi būti nurodytas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas, gamintojo pavadinimas ir t. t.); 2.2.3. bendrą visų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų išdėstymo brėžinį, kuriame nurodytos skirtingų žibintų išdėstymo vietos transporto priemonėje; 2.2.4. jei būtina, įrodyti įtaiso atitiktį direktyvos reikalavimams, kiekvieno atskiro žibinto išdėstymo brėžinį (-ius), parodantį apšviečiamąjį paviršių, kaip apibrėžta 1.9.1, 1.9.2 ir 1.9.3 punktuose, sklaidantį šviesą paviršių, kaip apibrėžta 1.8 punkte, atskaitos ašį, kaip apibrėžta 1.11 punkte, ir atskaitos centrą, kaip apibrėžta 1.12 punkte. Šios informacijos nebūtina teikti apie galinio valstybinio numerio žibintą (1.7.15 punktas). 2.3. Techninei institucijai, atliekančiai patvirtinimo bandymus, turi būti pristatyta parengta eksploatuoti transporto priemonė, turinti 2.2.2 punkte nurodytą apšvietimo ir šviesos signalinę įrangą ir atitinkanti patvirtinamam transporto priemonės tipui keliamus reikalavimus. 2.4. Prie tipo patvirtinimo dokumento prideda II priede numatytą dokumentą. 3. BENDROSIOS TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS 3.1. Laikantis šio priedo reikalavimų, leidžiama montuoti tiktai apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, apibrėžtus 1.7.8 1.7.22 punktuose. Montuoti bet kokius kitus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus draudžiama. 3.2. Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įrengti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis, apibrėžtomis 1.25, 1.25.1 ir 1.25.2 punktuose, ir, nepaisant galinčios juos veikti vibracijos, jie turėtų šiame priede nustatytas charakteristikas ir kad transporto priemonė atitiktų šio priedo reikalavimus. Ypač svarbu, kad žibintų sureguliavimas netyčia nebūtų iškreiptas. 3.3. 1.7.8, 1.7.9 ir 1.7.10 punktuose aprašyti apšvietimo žibintai turi būti įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai nustatyti pagal reikalavimus.
40 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 3.4. Visų transporto priemonėje įrengiamų šviesos signalinių įtaisų žibintų, įskaitant įrengiamus šoninėse plokštėse, atskaitos ašis turi būti lygiagreti su transporto priemonės atramos į kelią plokštuma; be to, ši ašis turi būti statmena vidurinei išilginei transporto priemonės ašiai, jei įrengiami šoniniai atšvaitai, ir lygiagreti su šia plokštuma, jei įrengiami visi kiti signalizavimo įtaisai. Leidžiama paklaida bet kuria kryptimi ± 30. Be to, įrengiant įtaisus turi būti laikomasi visų specialių gamintojo nurodymų. 3.5. Jeigu konkrečių reikalavimų nėra, žibintų įrengimo aukštis ir jų sureguliavimas tikrinami pagal 1.25, 1.25.1 ir 1.25.2 punktų reikalavimus, nepakrautai transporto priemonei esant lygioje, horizontalioje padėtyje. 3.6. Jeigu konkrečių reikalavimų nėra, poriniai žibintai: 3.6.1. įrengiami transporto priemonėje simetriškai vidurinei išilginei jos plokštumai (tai daroma atsižvelgiant į žibinto geometrinę formą, o ne į apšviečiamojo paviršiaus kraštus, kaip apibrėžta 1.9.1, 1.9.2 ir 1.9.3 punktuose); 3.6.2. turi būti simetriški vienas kitam ir vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto formai; 3.6.3. turi tokias pačias kolorimetrines charakteristikas; 3.6.4. turi iš esmės vienodas fotometrines charakteristikas. 3.7. Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, pirmiau minėtų reikalavimų laikomasi kiek tai įmanoma. 3.8. Skirtingoms funkcijoms atlikti gali būti naudojami atskirieji arba sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai su sąlyga, kad kiekvienas žibintas atitinka jam keliamus reikalavimus. 3.9. Maksimalus aukštis nuo žemės matuojamas nuo aukščiausio, o minimalus nuo žemiausio apšviečiamojo paviršiaus taškų. Priekinių artimosios šviesos žibintų atveju minimalus aukštis nuo žemės matuojamas nuo žemiausio reflektoriaus krašto. 3.9.1. Žibintų padėties transporto priemonėje plotis nustatomas pagal jų apšviečiamojo paviršiaus kraštą, labiausiai nutolusį nuo vidurinės išilginės transporto priemonės plokštumos, kai nurodytas bendras transporto priemonės plotis, arba pagal apšviečiamojo paviršiaus vidinį kraštą, kai nurodytas atstumas tarp žibintų. 3.10. Jeigu konkrečių reikalavimų nėra, mirksinčią šviesą gali spinduliuoti tik posūkio rodyklių ir įspėjamųjų pavojaus signalų žibintai. 3.11. Draudžiama naudoti raudoną trikdančią šviesą, kuria važiavimo kryptimi šviestų žibintai, kaip apibrėžta 1.7 punkte, ir baltą trikdančią šviesą, kuria priešinga važiavimo krypčiai kryptimi šviestų žibintai, kaip apibrėžta 1.7 punkte, išskyrus atbulinės eigos žibintus. Šie reikalavimai netaikomi šviesos įtaisams, sumontuotiems transporto priemonės viduje. Ginčytinais atvejais šis reikalavimas aiškinamas taip: 3.11.1. dėl raudonos šviesos matymo iš priekio: stebėtojas, judantis skersinės plokštumos, esančios už 25 m nuo transporto priemonės priekio, 1 zonos ribose, neturi tiesiogiai matyti raudono žibinto apšviečiamojo paviršiaus (žr. 3 priedėlio 1 paveikslą); 3.11.2. dėl baltos šviesos matymo iš galo: stebėtojas, judantis skersinės plokštumos, esančios už 25 m nuo transporto priemonės galo, 2 zonos ribose, neturi tiesiogiai matyti balto žibinto apšviečiamojo paviršiaus (žr. 3 priedėlio 2 paveikslą). 3.11.3. Žiūrint stebėtojo akimis atitinkamos plokštumos taip riboja 1 ir 2 zonų: 3.11.3.1. aukštį: dvi horizontalios plokštumos, esančios atitinkamai 1 ir 2,2 m aukštyje nuo žemės paviršiaus; 3.11.3.2. plotį: dvi vertikalios plokštumos, kurios, transporto priemonės išorėje, vidurinės transporto priemonės plokštumos atžvilgiu sudaro 15º kampą su transporto priemonės priekiu ir galu ir eina per ribojančių gabaritinį transporto priemonės plotį vertikalių plokštumų, lygiagrečių su vidurine išilgine transporto priemonės plokštuma, lietimosi tašką (taškus). Jeigu yra keletas lietimosi taškų, labiausiai į priekį nutolęs taškas atitiks priekinę, o labiausiai į galą nutolęs taškas atitiks galinę plokštumą. 3.12. Elektros grandinės turi būti sujungtos taip, kad tik tuo pat metu būtų galima įjungti arba išjungti priekinius ir galinius gabaritinius žibintus, jei įrengta, galinio transporto priemonės kontūro gabaritinius bei šoninio kontūro gabaritinius žibintus, taip pat galinio valstybinio numerio žibintą. Šis reikalavimas netaikomas kombinuotiems arba tarpusavyje sujungtiems su minėtais žibintais priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams bei šoninio kontūro gabaritiniams žibintams, naudojamiems kaip stovėjimo šviesos žibintai.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 41 3.13. Elektros grandinės turi būti sujungtos taip, kad priekinių tolimosios ir artimosios šviesos bei priekinių rūko žibintų nebūtų galima įjungti, jeigu taip pat nėra įjungti 3.12 punkte nurodyti žibintai. Šis reikalavimas netaikomas priekiniams tolimosios arba artimosios šviesos žibintams, jei jie naudojami perduoti įspėjamuosius šviesos signalus, siunčiamus trumpais šviesos žybsniais tiek tolimosios, tiek artimosios šviesos žibintais, arba trumpais šviesos žybsniais artimosios šviesos žibintais, arba trumpais šviesos žybsniais pakaitomis tolimosios ir artimosios šviesos žibintais. 3.14. Žibintai arba reflektoriai spinduliuoja tokios spalvos šviesą: tolimasis priekinis žibintas: baltą artimasis priekinis žibintas: baltą priekinis rūko žibintas: baltą arba geltoną atbulinės eigos žibintas: baltą posūkio rodyklės žibintas: gintaro spalvos įspėjamasis pavojaus signalas: gintaro spalvos stabdymo signalo žibintas: raudoną galinio valstybinio numerio žibintas: baltą priekinis gabaritinis žibintas: baltą galinis gabaritinis žibintas: raudoną galinis rūko žibintas: raudoną stovėjimo šviesos žibintas: iš priekio baltos, iš galo raudonos spalvos, jeigu šis žibintas įrengtas šoniniuose posūkio rodyklių žibintuose gintaro spalvos šoninio kontūro gabaritinis žibintas gintaro spalvos; jis gali būti raudonas, jei pats paskutinis šoninio kontūro gabaritinis žibintas sugrupuotas, kombinuotas arba tarpusavyje sujungtas su galiniu gabaritiniu žibintu, galiniu transporto priemonės kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo signalo žibintu arba yra sugrupuotas ar turi jam ir atšvaitui bendrą sklaidančio šviesą paviršiaus dalį galinio transporto priemonės kontūro gabaritinis žibintas: iš priekio baltos, iš galo raudonos spalvos galinis atšvaitas, ne trikampis: raudonos spalvos galinis atšvaitas, trikampis: raudonos spalvos priekinis atšvaitas, ne trikampis ( 1 ): tokios pačios spalvos kaip ir krintanti šviesa, šoninis atšvaitas, ne trikampis: gintaro spalvos; jis gali būti raudonas, jei pats paskutinis šoninis atšvaitas sugrupuotas su galiniu gabaritiniu žibintu arba turi jam ir galiniam gabaritiniam žibintui, galiniam transporto priemonės kontūro gabaritiniam žibintui, galiniam rūko žibintui, stabdymo signalo žibintui arba paskutiniam šoninio kontūro gabaritiniam žibintui bendrą sklaidančio šviesą paviršiaus dalį. ( 1 ) Taip pat vadinamas baltos spalvos arba nespalvotas atšvaitas. 3.15. Kontrolinių grandinės lempučių funkcijas gali atlikti veikimo kontrolės įtaisai. 3.16. Apšvietimo žibintas, kurį galima paslėpti 3.16.1. Paslėpti žibintus draudžiama, išskyrus tolimosios, artimosios šviesos priekinius žibintus ir priekinius rūko žibintus, kuriuos galima paslėpti, jeigu jie nenaudojami. 3.16.2. Sugedus lempų paslėpimo įtaisui, lempos paliekamos naudojimo padėtyje, jei jos jau naudojamos arba gali būti pastatytos į šią padėtį nenaudojant įrankių. 3.16.3. Turi būti įmanoma parengti apšvietimo įtaisus eksploatuoti ir juos įjungti bendru valdymo įtaisu, kartu neatsisakant galimybės pastatyti juos į naudojimo padėtį jų neįjungiant. Sugrupuotųjų tolimosios arba artimosios šviesos priekinių žibintų atveju pirmiau minėtas valdymas būtinas tik tam, kad būtų galima įjungti artimosios šviesos žibintus.
42 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 3.16.4. Sėdint prie vairo neturėtų būti įmanoma tyčia sustabdyti įjungtų priekinių žibintų judėjimą jiems nepasiekus naudojimo padėties. Jei judantys žibintai kelia pavojų, nes gali apakinti kitus kelių eismo dalyvius, jie turėtų įsižiebti tik atsidūrę naudojimo padėtyje. 3.16.5. Apšvietimo įtaisas, temperatūrai esant nuo 30 iki + 50 C, nuo valdymo įtaiso paspaudimo turi visiškai atsidaryti per 3 sekundes. 3.17. Žibintų skaičius Ant transporto priemonės sumontuotų žibintų skaičius turi būti lygus skaičiui, nurodytam 4.1 4.18 punktų 2 papunkčiuose. 3.18. Žibintai gali būti montuojami ant judančių dalių, išskyrus 3.19, 3.20 ir 3.22 punktuose nurodytus atvejus. 3.19. Galiniai gabaritiniai žibintai, galiniai posūkio rodyklės žibintai ir galiniai atšvaitai, tiek trikampiai, tiek ir netrikampiai, neturi būti montuojami ant judančių dalių. Jei ankščiau minėtoms funkcijoms naudojamas dviejų žibintų, pažymėtų D raide, derinys (žr. 1.16 punktą), ant nejudamųjų dalių tereikia montuoti vieną iš šių žibintų. 3.20. Neturi būti judančiųjų dalių su sumontuotais žibintais arba be jų, kurios bet kurioje padėtyje užstotų daugiau nei 50 % matomo priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių posūkio rodyklių žibintų ir atšvaitų paviršiaus, kai žiūrima kryptimi, lygiagrečia su vidurine išilgine transporto priemonės ašimi. Jei tai neįmanoma: 3.20.1. šio dokumento II priedo 16 punkte esančia pastaba kitos įstaigos informuojamos, kad daugiau nei 50 % matomo paviršiaus gali būti paslėpta po judančiosiomis dalimis; 3.20.2. 3.20.1 punkte nurodytu atveju skelbimas transporto priemonėje informuoja eismo dalyvį, kad judančiosioms dalims esant tam tikroje padėtyje (-yse) kiti kelių eismo dalyviai įspėjami apie transporto priemonės padėtį kelyje; pavyzdžiui, signaliniu trikampiu arba kitais įtaisais pagal nacionalinius jų naudojimo kelyje reikalavimus. 3.21. Jei judančiosios dalys yra kitokioje padėtyje nei įprasta padėtis, kaip apibrėžta 1.24 punkte, ant jų montuojami įtaisai neturi kelti nepatogumų kelių eismo dalyviams. 3.22. Jei žibintas sumontuotas ant judančiosios dalies ir ji yra įprastoje (-ose) naudojimo padėtyje (-yse) (žr. 1.24 punktą), žibintas turi visuomet grįžti į gamintojo, remiantis šiuo priedu, nurodytą padėtį (-is). Artimųjų priekinių žibintų šviesų ir priekinių rūko žibintų atveju tariama, kad šis reikalavimas yra patenkintas, jei, 10 kartų paslinkus judančiąsias dalis ir grąžinus jas atgal į įprastą padėtį, prie jų pritvirtintų žibintų nuokrypio kampas po kiekvieno veiksmo neviršija 0,15 % 10 nuokrypio kampo matavimų vidurkio. 3.23. Žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti su sąlyga, kad kiekvienas žibintas atitinka laikomasi visus spalvos, padėties, centravimo, geometrinio matomumo, elektros jungčių ir kitus reikalavimus. 3.24. Išskyrus atšvaitus, net žibintai, turintys aprobavimo ženklą, neturėtų būti montuojami, jei neįmanoma siūlinio žibinto paruošti darbui vieninteliu instaliavimo veiksmu. 4. PAPILDOMOS TECHNINĖS SĄLYGOS/SPECIFIKACIJOS 4.1. Priekiniai tolimosios šviesos žibintai 4.1.1. Įrengimas Privaloma įrengti motorinėse transporto priemonėse. Draudžiama įrengti priekabose.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 43 4.1.2. Skaičius Du arba keturi. 4.1.3. Išdėstymas 4.1.4. Vieta 4.1.4.1. Plotis: 4.1.4.2. Aukštis: 4.1.4.3. Ilgis: Jei transporto priemonė aprūpinta keturiais paslepiamais priekiniais tolimosios šviesos žibintais, leidimas sumontuoti du papildomus priekinius tolimosios šviesos žibintus išduodamas tik tuomet, kai jie naudojami skleisti šviesos signalams (kaip apibrėžta 3.13 punkte) dienos šviesoje. Tolimiausi išoriniai apšviečiamojo paviršiaus kraštai jokiu būdu neturi būti arčiau prie labiausiai nutolusių išorinių transporto priemonės kraštų nei tolimiausi išoriniai priekinių tolimosios šviesos žibintų apšviečiamojo paviršiaus kraštai. Tolimosios šviesos žibintas įrengiamas transporto priemonės priekyje taip, kad jo skleidžiama šviesa, atsispindinti galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) kituose šviesą atspindinčiuose transporto priemonės paviršiuose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukeltų vairuotojui nepatogumų. 4.1.5. Geometrinis apžvelgiamumas Apšviečiamojo paviršiaus apžvelgiamumas, įskaitant jo apžvelgiamumą tuose plotuose, kurie neturi būti apšviesti atitinkama stebėjimo kryptimi, turi būti užtikrintas erdvėje, apibrėžtoje sudaromosiomis linijomis, su priekinio žibinto atskaitos ašimi sudarančiomis ne mažesnį kaip 5º kampą ir nubrėžtomis apie apšviečiamojo paviršiaus perimetrą. Geometrinio apžvelgiamumo padėtis tai apšviečiamojo paviršiaus perimetro projekcija į skersinę plokštumą, kuri yra labiausiai nutolusios priekinio žibinto sklaidytuvo paviršiaus dalies liestinė. 4.1.6. Sureguliavimas Priekio link. Esant dviems priekinių žibintų poroms ir neatsižvelgiant į prietaisus, būtinus jiems tinkamai sureguliuoti, viena pora, susidedanti iš priekinių žibintų, naudojamų tik kaip tolimosios šviesos žibintai, gali sukinėtis apie beveik vertikalią ašį vairuojamųjų ratų pasukimo ribotuvo pakrypimo kampo atžvilgiu. 4.1.7. Elektriniai sujungimai 4.1.7.1. Priekinius tolimosios šviesos žibintus galima įjungti kartu arba poromis. Norint, kad žibintų artimosios šviesos būtų perjungtos į tolimąsias šviesas, turi būti įjungta bent 1 pora tolimąja šviesa šviečiančių žibintų. Norint, kad žibintų tolimosios šviesos būtų perjungtos į artimąsias šviesas, visi tolimosios šviesos žibintai turi būti išjungti kartu. 4.1.7.2. Artimosios šviesos žibintai gali likti įjungti kartu su tolimosios šviesos žibintais. 4.1.7.3. Jei transporto priemonė aprūpinta keturiais paslepiamais priekiniais tolimosios šviesos žibintais, parengtų darbui žibintų padėtis turėtų užkirsti kelią naudoti bet kokius papildomus tolimosios šviesos žibintus, jei šie naudojami skleisti šviesos signalams (kaip apibrėžta 3.13 punkte) dienos šviesoje. 4.1.8. Uždaros grandinės rodyklė Privaloma. 4.1.9. Kiti reikalavimai 4.1.9.1. Bendras didžiausias priekinių žibintų, kuriuos galima įjungti vienu metu, šviesos stiprumas, neturi viršyti 225 000 cd. 4.1.9.2. Šis didžiausias šviesos stiprumas apskaičiuojamas sudedant atskirus didžiausius stiprumus išmatuotus suteikiant sudėtinės dalies tipo patvirtinimą ir nurodytus atitinkamuose patvirtinimo liudijimuose. 4.2. Artimosios šviesos priekiniai žibintai 4.2.1. Įrengimas 4.2.2. Skaičius Privaloma įrengti motorinėse transporto priemonėse. Draudžiama įrengti priekabose. Du.
44 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 4.2.3. Išdėstymas 4.2.4. Vieta 4.2.4.1. Plotis: 4.2.4.2. Aukštis: 4.2.4.3. Ilgis: apšviečiamojo paviršiaus kraštas, esantis toliausiai nuo vidurinės išilginės transporto priemonės plokštumos, nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm. Vidiniai apšviečiamųjų paviršių kraštai turi būti vieni nuo kitų nutolę ne daugiau kaip per 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jei bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis nei 1 300 mm. virš žemės paviršiaus: ne mažiau kaip 500 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm. priekinėje transporto priemonės dalyje; šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu žibinto skleidžiama šviesa, atsispindinti galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) kituose šviesą atspindinčiuose transporto priemonės paviršiuose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukelia nepatogumų vairuotojui. 4.2.5. Geometrinis apžvelgiamumas Apibrėžtas α ir β kampais, kaip nurodyta 1.13 punkte: α β =15ºį viršų ir 10º į apačią, = 45º į išorę ir 10º į vidų. Kadangi pagal fotometrines vertes artimosios šviesos priekiniai žibintai negali aprėpti viso geometrinio matomumo lauko, tipo patvirtinimui reikalaujama, kad likusioje erdvėje minimali šviesos stiprumo vertė būtų 1 cd. Skydeliai arba kitokia įranga, esanti šalia šviesos šaltinio, neturi sukelti antrinių padarinių, galinčių trikdyti kitus kelių eismo dalyvius. 4.2.6. Sureguliavimas 4.2.6.1. Sureguliavus pradinį nuosvyrį, artimosios šviesos vertikalaus nuosvyrio kampas, išreikštas procentais, matuojamas statiškai visomis 1 priedėlyje apibrėžtomis pakrovimo sąlygomis. Pradinis artimosios šviesos ribos nuosvyris turi būti sureguliuotas, kai transporto priemonė nepakrauta ir joje prie vairo sėdi vienas žmogus; šis nuosvyris turi būti gamintojo nustatytas 0,1 % tikslumu ir aiškiu nenutrinamu užrašu nurodytas kiekvienoje transporto priemonėje prie priekinių žibintų arba gamintojo lentelėje, naudojant 6 priedėlyje pateiktus simbolius. Nuosvyrio vertė yra apibrėžta 4.2.6.1.1 punkte. 4.2.6.1.1. Atsižvelgiant į artimosios šviesos žibinto sklaidančio šviesą paviršiaus apatinio krašto įrengimo aukštį metrais (h), išmatuotą nepakrautai transporto priemonei, vertikalaus artimosios šviesos ribos nuosvyrio leidžiamas nuokrypis statinėmis sąlygomis, apibrėžtomis 1 priedėlyje, išlieka šiose ribose, o pradinis nustatymas turi būti tokių verčių ribose: h < 0,80 leistinas nuokrypis: nuo 0,5 % iki 2,5 % pradinis nustatymas: nuo 1,0 % iki 1,5 %; 0,80 h 0,90 leistinas nuokrypis: nuo 0,5 % iki 2,5 % pradinis nustatymas: nuo 1,0 % iki 1,5 %, arba transporto priemonės gamintojo nuožiūra leistinas nuokrypis: nuo 1,0 % iki 3,0 % pradinis nustatymas: nuo 1,5 % iki 2,0 %; šiuo atveju EB transporto priemonių tipo patvirtinime turi būti informacija apie abu naudotinus variantus; h > 0,90 leistinas nuokrypis: nuo 1,0 % iki 3,0 % pradinis nustatymas: nuo 1,5 % iki 2,0 %; Pirma išvardyti leistini nuokrypiai ir pradinio nustatymo ribų vertės yra apibendrintos diagramoje.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 45 4.2.6.2. Pirmiau minėtos sąlygos gali būti laikomasi naudojant įtaisą, kuriuo reguliuojama santykinė priekinio žibinto padėtis transporto priemonės atžvilgiu. Įtaisui sugedus, šviesos spindulių pluoštas neturi nusvirti mažiau nei tai buvo iki įtaiso gedimo. 4.2.6.2.1. Įtaisas, paminėtas 4.2.6.2 punkte, turi būti automatinis. 4.2.6.2.2. Tiek pastoviai, tiek nepastoviai rankiniu būdu reguliuojamus įtaisus vis dėlto galima montuoti, jeigu jie turi fiksuotą padėtį, kurioje įprastais reguliavimo varžtais žibintams būtų sugrąžintas pradinis nuosvyris kaip apibrėžta 4.2.6.1 punkte. Šiuos rankiniu būdu reguliuojamus įtaisus turi būti galima valdyti sėdint prie vairo. Pastoviai reguliuojami įtaisai turi turėti artimosios šviesos reguliavimo žymes, nurodančias pakrovimo sąlygas, dėl kurių žibintus reikia reguliuoti. Nepastoviai reguliuojamų įtaisų nustatymo padėčių turi būti tiek, kad visomis 1 priedėlyje apibrėžtomis pakrovimo sąlygomis būtų laikomasi verčių ribų, apibrėžtų 4.2.6.1.1 punkte. 1 priedėlyje apibrėžtos pakrovimo sąlygos, dėl kurių trumpąsias šviesas reikia reguliuoti, aiškiai pažymimos šalia reguliavimo įtaisų valdymo vietų (žr. 7 priedėlį). 4.2.6.2.3. Trumpųjų šviesų nuosvyrio pokytis apkrovos atžvilgiu turi būti matuojamas laikantis procedūros, nustatytos 5 priedėlyje. 4.2.7. Elektriniai sujungimai Valdymo įtaisas, kuriuo tolimoji šviesa perjungiama į artimąją, turi vienu metu išjungti visus priekinius tolimosios šviesos žibintus. Artimosios šviesos žibintai gali likti įjungti kartu su tolimosios šviesos žibintais. 4.2.8. Uždaros grandinės rodyklė Neprivaloma.
46 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 4.2.9. Kiti reikalavimai Artimosios šviesos žibintams netaikomi 3.6.2 punkto reikalavimai. Artimosios šviesos žibintai nesisukinėja vairuojamųjų ratų pasukimo ribotuvo pakrypimo kampo atžvilgiu. 4.3. Priekinis rūko žibintas 4.3.1. Įrengimas Neprivaloma įrengti motorinėse transporto priemonėse. Draudžiama įrengti priekabose. 4.3.2. Skaičius Du. 4.3.3. Išdėstymas 4.3.4. Vieta 4.3.4.1. Plotis: apšviečiamojo paviršiaus taškas, labiausiai nutolęs nuo transporto priemonės vidurinės išilginės plokštumos, nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu. 4.3.4.2. Aukštis: Ne mažiau kaip 250 mm nuo žemės paviršiaus. Joks apšviečiamojo paviršiaus taškas neturi būti aukščiau už aukščiausią artimosios šviesos žibinto apšviečiamojo paviršiaus tašką. 4.3.4.3. Ilgis: Priekinėje transporto priemonės dalyje: šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu žibinto skleidžiama šviesa, atsispindinti galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) kituose šviesą atspindinčiuose transporto priemonės paviršiuose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukelia nepatogumų vairuotojui. 4.3.5. Geometrinis apžvelgiamumas Apibrėžtas α ir β kampais, kaip nurodyta 1.13 punkte: α = 5º į viršų ir apačią, β = 45º į išorę ir 10º į vidų 4.3.6. Sureguliavimas Priekiniai rūko žibintai nesisukinėja vairuojamųjų ratų pasukimo ribotuvo pakrypimo kampo atžvilgiu. Jie turėtų būti nukreipti pirmyn ir nesudaryti nepatogumų priešpriešinio transporto vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams. 4.3.7. Elektriniai sujungimai Turi būti įmanoma įjungti ir išjungti priekinius rūko žibintus atskirai nuo tolimosios šviesos žibintų, artimosios šviesos žibintų arba nuo bet kokių tolimosios ir artimosios šviesos žibintų derinių. 4.3.8. Uždaros grandinės rodyklė Neprivaloma. 4.4. Atbulinės eigos žibintai 4.4.1. Įrengimas Privaloma įrengti motorinėse transporto priemonėse. Neprivaloma įrengti priekabose. 4.4.2. Skaičius Vienas arba du. 4.4.3. Išdėstymas 4.4.4. Vieta 4.4.4.1. Plotis: papildomų techninių sąlygų nėra.
13/11 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 47 4.4.4.2. Aukštis: ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm nuo žemės paviršiaus. 4.4.4.3. Ilgis: transporto priemonės gale. 4.4.5. Geometrinis apžvelgiamumas Apibrėžtas α ir β kampais, kaip nurodyta 1.13 punkte: α β β =15ºį viršų ir 5º į apačią, = 45º į dešinę ir kairę, jeigu yra tik 1 žibintas, = 45º į išorę ir 30º į vidų, jeigu yra 2 žibintai. 4.4.6. Sureguliavimas Galinės transporto dalies link. 4.4.7. Elektriniai sujungimai Atbulinės eigos žibintas pradeda šviesti tik tada, kai įjungta atbulinės eigos pavara, o variklį įjungiantis arba išjungiantis įtaisas yra tokioje padėtyje, kad variklį galima eksploatuoti. Atbulinės eigos žibintai neturi įsižiebti arba šviesti, jeigu jei neįvykdyta bet kuri iš pirmiau minėtų sąlygų. 4.4.8. Uždaros grandinės rodyklė Neprivaloma. 4.5. Posūkio rodyklių žibintai 4.5.1. Įrengimas (žr. 4 priedėlį) 4.5.2. Skaičius 4.5.3. Derinys Motorinėse transporto priemonėse tokį žibintą įrengti yra privaloma. Posūkio rodyklių žibintų tipai skirstomi į kategorijas (1, 1a, 1b, 2a, 2b ir 5), o šių žibintų komplektas instaliuotas vienoje transporto priemonėje vadinamas ( A ir B ). Derinys A naudojamas visose motorinėse transporto priemonėse. Derinys B naudojamas tik priekabose. Įrengiama tiek įtaisų, kad jie galėtų rodyti signalus, atitinkančius kurį nors įtaisų derinį, nurodytą 4.5.3 punkte. A: du priekiniai šių kategorijų posūkio rodyklių žibintai: 1 arba 1a, arba 1b, jei atstumas tarp šio žibinto apšviečiamojo paviršiaus kraštų ir artimųjų šviesų žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto yra mažiausiai 40 mm, 1a arba 1b, jei atstumas tarp šio žibinto apšviečiamojo paviršiaus kraštų ir artimųjų šviesų žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto yra didesnis nei 20 mm ir mažesnis nei 40 mm, 1b, jei atstumas tarp šio žibinto apšviečiamojo paviršiaus kraštų ir artimųjų šviesų žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto yra mažesnis arba lygus 20 mm; du galiniai posūkio rodyklių žibintai (2a arba 2b kategorijos); du šoniniai posūkio rodyklių žibintai (5 kategorija). Jei yra sumontuoti kokie nors įtaisai, kurie veikia tiek kaip priekinės (1, 1a ir 1b kategorijos), tiek ir kaip šoninės (5 kategorija) posūkio rodyklės, gali būti sumontuoti du papildomi šoniniai posūkio rodyklių žibintai, kad būtų įvykdyti 4.5.5 punkte nurodyti matomumo reikalavimai. B: du galiniai posūkio rodyklių žibintai (2a arba 2b kategorijos).
48 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 13/11 t. 4.5.4. Vieta 4.5.4.1. Plotis: apšviečiamojo paviršiaus taškas, labiausiai nutolęs nuo transporto priemonės vidurinės išilginės plokštumos, nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu. Atstumas tarp dviejų apšviečiamųjų paviršių vidinių kraštų yra ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jei bendras transporto priemonės plotis mažesnis nei 1 300 mm. 4.5.4.2. Aukštis virš žemės paviršiaus: 4.5.4.2.1. Matuojant nuo žemiausio taško, šoninių posūkio rodyklių žibintų (5 kategorija) apšviečiamojo paviršiaus aukštis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm, ir ne didesnis kaip 1 500 mm, matuojant nuo aukščiausio taško. 4.5.4.2.2. 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodyklių žibintų aukštis, matuojant jį pagal 3.8 punkto reikalavimų, turi būti ne mažesnis kaip 350 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm. 4.5.4.2.3. Jei transporto priemonės konstrukcija neteikia galimybių pritaikyti aukščiausiąsias reikalavimų ribas, matuotas kaip minėta anksčiau, įrengiant 5 kategorijos šoninių posūkio rodyklių žibintus jos gali būti padidintos iki 2 300 mm, o įrengiant 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodyklių žibintus iki 2 100 mm. 4.5.4.3. Ilgis: atstumas tarp šoninių posūkio rodyklės žibinto (5 kategorija) apšviečiamojo paviršiaus ir skersinės plokštumos, žyminčios priekinę bendro transporto priemonės ilgio ribą, neturi viršyti 1 800 mm. Jei transporto priemonės konstrukcija neteikia galimybių pritaikyti anksčiau minėtus matomumo kampus, šis atstumas padidinamas iki 2 500 mm. 4.5.5. Geometrinis apžvelgiamumas Horizontalūs kampai: Vertikalūs kampai: žr. 4 priedėlį. 15º aukščiau ir žemiau horizontalės Vertikalus kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5º, jei atstumas tarp žibintų ir žemės paviršiaus yra mažesnis nei 750 mm. 4.5.6. Sureguliavimas Jeigu gamintojas yra numatęs papildomus reikalavimus, įrengiant jų turi būti laikomasi. 4.5.7. Elektriniai sujungimai Posūkio rodyklių žibintai įjungiami atskirai. Visi vienoje transporto priemonės pusėje esantys posūkio rodyklių žibintai įjungiami ir išjungiami tuo pačiu valdymo įtaisu ir turi mirksėti su pertrūkiais. 4.5.8. Veikimo kontrolės rodyklė Privaloma visiems priekiniams ir galiniams posūkio rodyklių žibintams. Veikimo kontrolės rodyklė gali būti optinė arba garsinė, arba ir optinė, ir garsinė. Jeigu įrengiama optinė veikimo kontrolės rodyklė, ji, sutrikus bet kuriam priekiniam arba galiniam posūkio rodyklių žibintui, arba užgęsta, arba dega nemirksėdama, arba mirksi visiškai kitokiu dažniu. Jeigu įrengiama tik garsinė veikimo kontrolės rodyklė, jos duodamas garsinis signalas yra aiškiai girdimas ir to signalo dažnis pasikeičia, sutrikus bet kuriam priekiniam arba galiniam posūkio rodyklių žibintui. Jei motorinė transporto priemonė turi įrangą, leidžiančią vilkti priekabą, toje transporto priemonėje turi būti įrengta speciali optinė priekabos posūkio rodyklių žibintų veikimo kontrolės rodyklė, jei pagal signalinę velkančiosios transporto priemonės posūkio rodyklių žibintų veikimo kontrolės rodyklę neįmanoma nustatyti, ar neveikia kuris nors sudaryto transporto priemonių junginio posūkio rodyklės žibintas. 4.5.9. Kiti reikalavimai Šviesa yra mirksinti (90 ± 30 kartų per minutę). Įjungus šviesos signalo valdymo įtaisą, šviesa įsižiebia ne vėliau kaip po vienos sekundės, o antrą kartą šviesa įsižiebia ne vėliau kaip po pusantros sekundės. Jei motorinė transporto priemonė turi įrangą, leidžiančią vilkti priekabą, velkančiosios transporto priemonės posūkio rodyklių žibintų veikimo kontrolės rodyklė rodo ir priekabos posūkio rodyklių žibintų veikimą. Jeigu sugenda 1 posūkio rodiklio žibintas, išskyrus atvejį, kai tai yra trumpasis sujungimas, kiti posūkio rodiklio žibintai turi mirksėti, tačiau jų mirksėjimo dažnis nuo nustatytojo pagal reikalavimus gali skirtis.