Nr. 135 (7450) 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Kaina 0,45 Eur Vasaros koncertų estrada: idėjų belaukiant sssukaktis. Klaipėdos konc

Nr. 135 (7450) 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis http://www.ve.lt Kaina 0,45 Eur Vasaros koncertų estrada: idėjų belaukiant sssukaktis. Klaipėdos koncertų estrada buvo pradėta statyti 1977-ųjų liepą, o atidaryta tik 1983 m. Vyto KARACIEJAUS nuotr. Spektras sssentencija: Gyvasis literatūros klasikas Juozas Erlickas: Mes, ligoniai, drybsom namuose, o už durų rikiuojasi daktarų eilės. Su tomografais, rentgeno aparatais... - Šiemet nebepriimsiu, - skelbiu. - Užsirašykit po Naujųjų... Daktarai raukosi it nesveiki, ir man visai pagerėja. sskratosi. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis primygtinai neigia versijas, kad jis ar jo valdomas Agrokoncernas yra parėmę eksparlamentarės valstietės Gretos Kildišienės knygos leidybą, platinimą ir viešinimą. sssaugos? Seime parengtas įstatymo projektas, kuris saugotų apie pažeidimus įstaigose pranešusius žmones. ssreitingai. Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą beveik pavijo valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Už valstiečius balsuotų 19 proc. apklaustųjų, už konservatorius 16 proc. respondentų. ssžemyn. Toliau smunka premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas. Ministrą pirmininką palankiai vertina 43 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22 proc. Prieš keturis mėnesius jo populiarumas siekė 66 proc. ir nuo to laiko kas mėnesį menko. ssar žinote, kad... įeinančio smegenų impulso greitis yra apie 400 kilometrų per valandą. Lygiai prieš 40 metų pradėtoje statyti Klaipėdos vasaros estradoje vakar nuaidėjo paskutinis renginys šią vasarą. O uostamiesčio Savivaldybė ruošiasi netrukus paskelbti estrados architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursą. Tikimasi, kad jis padės pagrindą šio objekto rekonstrukcijai. Jurga PETRONYTĖ jurga@ve.lt Tačiau yra ir būgštaujančių, kad planuojama rekonstrukcija nepanaikintų pagrindinės estrados funkcijos. 4

2 AKTUALIJOS Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Miestas ir uostas žiūri į skirtingas puses sspozicija. Politinė miesto valdžia nori, kad uostas plėstųsi tik pietinėje dalyje. Vakar miesto Taryba pritarė miesto plėtros koncepcijos variantui, ignoruojančiam Uosto direkcijos išorinio uosto viziją ties Melnrage. Tiesa, šiai koncepcijai pritarta su pastaba, kad dabartinių uosto teritorijų konversija negali būti numatyta be Savivaldybės, Uosto direkcijos ir tose teritorijose dirbančių įmonių tarpusavio susitarimo. Dalia BIKAUSKAITĖ dalia@ve.lt Nepaisydamas tokio sprendimo Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tvirtino dar neprarandantis vilčių, nes jų jam suteikė mero pareiškimas, jog pasirinkus antrąjį variantą, nereikėtų padėti taško ir užmiršti tos maksimalios galimybės. Buvo įvairių siūlymų Prasidėjus vakarykščiam posėdžiui buvo Tarybos narių, siūliusių atidėti šio klausimo svarstymą, nes jam neva nebuvo tinkamai pasirengta - nediskutuota su visuomene, kyla labai daug klausimų, į kuriuos negauta atsakymo. Visgi dauguma balsavo už tai, kad šis vienintelis darbotvarkės klausimas būtų svarstomas. Pasisakiusi visuomenės atstovė Virginija Jurgilevičienė teigė, kad nei uostui, nei miestui nerūpi gyventojai. Už miesto nugaros esą stovi verslas, už uosto - galbūt kinai. Anot jos, tai esanti didžiulė verslo afera, nes pakaktų intensyvinti uosto veiklą jo viduje. Pasak moters, visuomenė turi pasisakyti už pirmąjį variantą. Kalbėjo ir Melnragės bendruomenės atstovas. Anot jo, bendruomenė renkasi antrąjį variantą kaip mažiausią blogybę. Miesto Tarybos narė Nina Puteikienė teikė pasiūlymą balsuoti už pirmąjį plėtros variantą, nenumatantį reikšmingesnės nei uosto, nei miesto plėtros. Jos manymu, galima intensyvinti uosto veiklą jo viduje. Tačiau Tarybos nariai tam nepritarė. Konservatorių frakcija siūlė pritarti ketvirtajam miesto plėtros variantui, numatančiam uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek ties Melnrage statant išorinį uostą. Jie teigė, jog nenori priešpriešos tarp Savivaldybės ir Vyriausybės, kurios įpareigota Susisiekimo ministerija jau pritarė maksimaliai uosto plėtrai. Klaipėda stagnuoja ir nori, kad viskas stagnuotų, - pareiškė konservatorius Tomas Meškinis. Anot jo, Savivaldybė kalta, kad miestas nesusidraugauja su uostu. Tokią repliką posėdyje dalyvavę uosto atstovai palydėjo plojimais. N. Puteikienės manymu, Tarybos posėdis esąs tik spektaklis, ji taip pat kaltino miesto valdžią nesugebant rasti kompromiso su uostu. Politikė piktinosi, kad svarstyti nepateiktos kitos alternatyvos, tad Taryba esą neturėjo iš ko rinktis. Tačiau minėtajam konservatorių siūlymui dauguma Tarybos narių nepritarė. Beje, ne vienas Tarybos narys pasigedo oficialaus Vyriausybės požiūrio į šį klausimą. Miesto BP rengimo eksperto architekto-urbanisto Mindaugo Pakalnio manymu, sprendimą dėl išorinio uosto turėtų priimti būtent Vyriausybė, kaip tai darė Vokietijos ministrų kabinetas, kai dėl Berlyno oro uosto buvo iškeliamos kelios gyvenvietės. Didelis dėmesys konversijai Itin daug dėmesio Taryba skyrė numatomai konversijai Klasco ir Vakarų Baltijos laivų statyklų teritorijose. Kai kurie politikai mano, kad jos taptų dykvietėmis, nes tai rodo buvusio Vykdome autoserviso veiklą, prekiaujame naujomis ir naudotomis padangomis bei ratlankiais. Egidijaus JANKAUSKO nuotr. Memelio miesto teritorijos likimas. Joje jau 10 metų konversija nevyksta, nors tokia galimybė sudaryta. Tarybos nariai nuogąstavo dėl tų įmonių likimo. Esą jau dabar joms daroma žala, nes apie tokius miesto planus išgirs jų partneriai. UAB Sweco Lietuva, vienos iš miesto BP rengiančių bendrovių atstovai prisipažino, kad jie nesiūlė tokios teritorijų konversijos, jie buvo už tolesnių Melnragės ir Girulių teritorijų kaip rekreacinės zonos išvystymą. Tačiau jų balsas nebuvo išgirstas ir konversiją pasiūlė pati Savivaldybė. M. Pakalnis mano, kad teritorijų konversija turi būti natūrali. Tą dabar esą rodo didžiųjų Europos uostų ir miestų raida. Uostai traukiasi iš miestų centrų į naujas teritorijas savo noru, nes uosto įmonėms darosi per brangu spręsti su gyventojais kylančias problemas dėl triukšmo, dėl taršos, kai iš jų reikalauja brangių naujų technologijų. Jo teigimu, čia jokios prievartos negali būti. Pasak M. Pakalnio, uosto plėtra pietinėje dalyje bus gana toli nuo gyvenamųjų rajonų, tad dėl jų gyvenimo kokybės pablogėjimo nereikėtų baimintis. Anot jo, antrasis ir trečiasis miesto plėtros variantai galėtų būti vertinami kaip etapai einant prie ketvirtosios koncepcijos. Antrasis būtų pirmas žingsnis, neužkertantis kelio kitiems sprendimams. Uostas nepraranda vilties Tarybos posėdyje dalyvavo gausus uosto krovos kompanijų vadovų ir Uosto direkcijos atstovų būrys. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko prašymas neskubėti priimant sprendimą nebuvo išgirstas. Pastarasis neslėpė, kad šiuo metu uosto kompanijos tokio didelio krovos augimo nemato, tačiau čia pat pridūrė, kad negali žinoti, kas bus po 10 metų. Pasak jo, reikia kalbėti ne apie pačias alternatyvas, o apie jų įgyvendinimą. Jis teigė, kad uostininkai pasiruošę kalbėtis su miestiečiais ir paaiškinti, iš kur gali ateiti nauji kroviniai. Už antrąją koncepciją, numatančią uosto plėtros pietinėje dalyje variantą, balsavo 17 iš 24 posėdyje dalyvavusių miesto Tarybos narių, 7 susilaikė (Arūnas Barbšys, Lilija Petraitienė, Viačeslav Titov, Laisvūnas Kavaliauskas, Rimantas Didžiokas, T. Meškinis ir N. Puteikienė). Taip pat buvo pritarta ir Finansų ir ekonomikos komiteto pastabai, kad uosto teritorijų konversija galima tik esant miesto, Uosto direkcijos ir jose dirbančių įmonių sutarimui. Anot balsavusiųjų už antrąją koncepciją, ji labiausiai subalansuoja uosto ir miesto plėtrą. Esą šis variantas neužkerta kelio ateityje kalbėti ir apie išorinį uostą. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisipažino nebijąs šio varianto, tačiau priminė, kad Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojai, gyvenantys šalia geležinkelio bėgių, iki šiol neiškelti, iki šiol neišspręstas ir Baltijos pr. sankryžų klausimas. Ir mokslininkai, ir uostininkai, ir įvairių ministerijų atstovai pasisakė už IV koncepciją. Jai pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos atstovai, ir nemažai visuomeninių institucijų. Manau, kad IV koncepcija atveria didžiausias galimybes visų pirma miestui. Apie tai, kad šį variantą reikia priimti kaip galimybę, kalbėjo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ir vis dėlto mero baigiamasis žodis, kad pasirinkus antrąjį variantą, nereikėtų padėti taško ir užmiršti tos maksimalios galimybės, teikia šiokių tokių vilčių, - po posėdžio sakė A. Vaitkus. orų prognozė +18 +11 Šiauliai +20 +10 Kaunas +21 +12 Vilnius +21 +12 +20 +13 Saulė teka 5.09, leidžiasi 22.13 val., dienos ilgumas 17 val. 04 min. Šiandien - paskutinė Mėnulio pilnaties diena. Zodiako ženklas - Vėžys. ORAI. Šiandien Klaipėdoje debesuota su pragiedruliais. Vėjas šiaurės vakarų, 1-3 m/sek. Oro temperatūra dieną - apie 18, naktį - apie 11 laipsnių šilumos. RYTOJ temperatūra dieną bus apie 20, naktį - apie 16 laipsnių šilumos. Saulėta. Vėjas nepastovios krypties, 5-8 m/sek. VANDENS temperatūra Baltijoje - apie 19, Kuršių mariose - apie 20 laipsnių šilumos. Bangų aukštis jūroje - 0,5 m. kalendorius Liepos penkioliktoji, šeštadienis - 196-oji metų diena, iki metų pabaigos lieka 169 dienos. DIENA Žalgirio mūšio diena VARDADIENIAI Savo vardadienius šiandien švenčia Boneventūra, Boneventūras, Gerimantė, Enrika, Enrikas, Henrieta, Henrika, Henrikas, Henris, Herkus, Mantas, Rozalija (Rožė). Rytoj: Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė. Poryt: Aleksas, Darius, Darotas, Darutė, Darutis, Irma, Girėnas, Narimantas, Narimantė, Narvydas, Vaiga, Vaigailas, Vaigailė, Vaigė, Vaigys, Vytenis. DATOS 1410 m. Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną. 1866 m. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčiuje, gimė Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas, vertėjas Saliamonas Banaitis.

AKTUALIJOS 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 3 Parduos Klaipėdos centrinio pašto pastatą Klaipėdos meras žinią apie senojo pašto pardavimą vadina ne pačia maloniausia, tačiau jos nedramatizuoja. Jis tik atkreipia dėmesį į būtinybę išlaikyti pastato bokšte esantį karilioną. komentaras Perteklinių patalpų išlaikymas kasmet reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl siekdami ekonomiškai valdyti turimą turtą tuos NT objektus, kurie nebenaudojami arba yra tapę pertekliniais, stengiamės aukcionų ir viešų konkursų būdu parduoti, kitiems ieškome il- Istorija galaikių nuomininkų. Ieškome optimalių sprendimų, kurie tenkintų akcininko interesus ir garantuotų maksimalią Lietuvos paštui priklausančio turto vertės finansinę grąžą, - išplatintame pašte cituojamas Lietuvos pašto Finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jaržemskas. Vakarų ekspresui buvo patikslinta, jog šiandien Klaipėdos centriniame pašte iš 3 tūkst. kv. m Karilionas - rimtas klausimas Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras Žinojau, jog Centrinis paštas ruošiamas pardavimo scenarijui. Nors tai nėra pati maloniausia žinia, tačiau nėra ir labai dramatiška, kadangi tai Lietuvos pašto reikalas, kaip prižiūrėti savo turtą. Juokaudamas sakau, kad Centrinio pašto neįpirksime ir nepirksime. Parduodamas pastatą Lietuvos paštas kaip vieną iš sąlygų nurodo, jog ten pašto veikla turėtų būtų vykdoma toliau, tad ir pasikeitus savininkams paštas keliolika metų išliks toks, koks yra, tik kad perteklines patalpas atėjęs naujas savininkas panaudos kitiems tikslams. Visgi reikia nepamiršti, jog paštas turi Koncertų salės administruojamą karilioną. Tai ne mažiau rimtas klausimas, tad nesvarstau net teorinės galimybės, jog liktume be kariliono, pašto paslaugų ar galimybės jį apžiūrėti turistams. Centrinis paštas ir karilionas yra vientisas derinys, ir, nors manęs dar niekas ir neklausė, bet įsivaizduoju, kad Lietuvos paštas puikiai supranta, jog karilionas bei Centrinis paštas Klaipėdoje turi išlikti. Dabartinis Klaipėdos centrinio pašto pastatas iškilo 1893 m. vietoje anksčiau stovėjusio pastato, kuriame Klaipėdai tapus Prūsijos sostine XIX a. pradžioje gyveno būsimieji Prūsijos imperatoriai. Dabartiniame pašto rūmų ansamblyje esama trijų stilių apraiškų: neogotikos, klasicizmo ir jugendo. Vis dėlto vyrauja neogotika. 1893 m. pastatytuose pašto rūmuose su 42 m bokštu viename šone buvo įrengta karietinė su sandėliu, kitame - arklidės. Yra išlikęs kieme iškastas artezinis šulinys, buvo kanalizacijos sistema, vandentiekis. II ploto išnaudojama tik 1 462,29 kv. m. Pabrėžiama, kad besikeičiantys klientų poreikiai ir tobulėjantys pašto operacijų procesai leidžia optimaliau išnaudoti patalpas. Pardavęs šį pastatą Lietuvos paštas iš naujųjų savininkų 15 metų laikotarpiui išsinuomotų tik 403,39 kv. Eimanto CHACHLOVO nuotr. ssvertė. Nepriklausomi vertintojai mano, jog 1893 m. pastatytas Klaipėdos centrinis paštas šiuo metu yra vertas 1,57 mln. eurų. Motyvuodami tuo, kad jiems nereikalingos perteklinės patalpos, paštininkai nusprendė parduoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančius istorinius pašto pastatus. Tiesa, pašto paslaugos juose bus teikiamos ir toliau, tik gerokai mažesnėje erdvėje. Rytis SAVICKIS rytis@ve.lt m ploto patalpas (78,28 kv. m rūsyje ir 325,11 kv. m. pirmame aukšte). Nuompinigiai būtų išskaičiuojami iš pardavimo kainos. Paskelbtose pardavimo sąlygose nurodoma, jog nustatyta turto vertė siekia 1,57 mln. eurų. Pasak K. Jaržemsko, jei pardavimas neįvyktų, nereikalingos patalpos galėtų būti nuomojamos. Beje, dalis jų nuomojama ir dabar. Paštininkai kurį laiką rengia reikiamus dokumentus Liepų gatvėje esančio pastato remontui ir net paskelbus apie jo pardavimą neatsisako tokių planų. Pabaigus rengti Klaipėdos centrinio pašto pastato statinių komplekso bei stogų tvarkybos darbų projektą, bus vertinamos ir analizuojamos finansinės galimybės. Ieškosime optimalių sprendimų kalbėdamiesi su Klaipėdos savivaldybe ir privačiais investuotojais, - tvirtino K. Jaržemskas. Apie kariliono likimą pardavimo sąlygose nieko nenurodoma, o vakar pasitikslinti nebepavyko - atsakingi pašto darbuotojai jau buvo baigę darbą. Prieš kelis mėnesius buvo uždarytas senamiesčio pašto skyrius, prie kurio vėliau rengtos net akcijos, o miesto valdžia nusprendė svarstyti galimybę perimti šias patalpas ir pritaikyti jas kokiai nors kitai veiklai. Svarstoma ir apie Sportininkų gatvėje esančio pašto skyriaus uždarymą. Galutinis sprendimas paaiškės Lietuvos paštui įvertinus jo veiklą, mat skundžiamasi, kad ten dirbama nuostolingai ir į jį užsukančių žmonių pastaraisiais metais labai sumažėjo. pašto aukšto patalpose įrengtame bute buvo įsikūręs pašto viršininkas, palėpėje įrengtuose butuose - tarnautojai. Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pokaryje buvę šeimininkai pastatą nuskurdino, kai kas užtinkuota, paslėpta. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau - praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Restauravimo darbus pagal Kosto Franko parengtą projektą vykdė tuometiniai Respublikinis kultūros paminklų restauravimo trestas ir Klaipėdos restauravimo dirbtuvės. Dienos paštas s scitata iš www.ve.lt. Taip elgtis nedera. Paštas turi tapti istorine vertybe, koks ir yra. Klaipėdos paštas - neeilinis statinys. Jame Savivaldybė galėtų įkurti įvairių miestelėnams svarbių objektų, aišku, išlaikant pašto paslaugą - kam ir buvo statytas šis grožis, - straipsnį Centrinio pašto pastatas bus parduotas komentavo internautas. ssgimė. Per statistinę parą Klaipėdoje gimdė 10 moterų. Pasaulį išvydo 7 mergaitės ir 3 berniukai. s svakar Klaipėdoje iki 17 val. užregistruoti 7 pranešimai apie nusikaltimus. Greitosios medicinos pagalbos medikai kviesti 65 kartus. Ugniagesiai vakarykštę dieną praleido ramiai. svestuvės. s Šiandien tuokiasi Petras Šimas ir Vida Čimielienė (10.40 val.), Gvidas Piekus ir Asta Kaunaitė (11 val.), Sarhan Džafarov ir Vilma Jokubauskaitė (11.10 val.), Igor Borucha ir Sandra Garbenčiūtė (11.20 val.), Evaldas Rumšas ir Birutė Abartytė (11.30 val.), Roman Semak ir Jelena Strigunaitė (11.40 val.), Žygimantas Viršilas ir Neringa Goberytė (12 val.), Vytautas Miniotas ir Ingrida Bimbirienė (12.10 val.), Darius Gasiūnas ir Živilė Veruitytė (12.20 val.), Antanas Vaitkus ir Indrė Skirsgilaitė (12.40 val.), Valentas Kubilius ir Ernesta Lūžaitė (14 val.), Donatas Jančauskas ir Gitana Gintvainytė (14.10 val.), Vladimiras Ivanovas ir Rosita Turauskaitė (14.20 val.), Vadim Aleksejev ir Snežana Kazlauskienė (14.30 val.), Andrej Golovčiak ir Jurgita Mickonienė (14.40 val.), Gunaras Galvelė ir Kristina Paulauskytė (15 val.), Darius Matevičius ir Skirmantė Zubrickaitė (15.20 val.) bei Paulius Markauskas ir Irina Jakubovskaja (15.30 val.). sparoda I. s Rytoj, 18 val., Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje bus atidaroma paroda Jūros veidrodis (Žalčio pasaka). Ji, anot organizatorių, veikia kaip intervencija, pranašystė ir radijo žurnalas. sparoda II. s Klaipėdos Kultūros fabrike duris atvėrė nacionalinio konkurso Geras dizainas 2017 nugalėtojų darbų ekspozicija. Nors šįmet jau šeštus metus organizuoto konkurso geriausiųjų paroda iki tol buvo surengta ne viename Lietuvos mieste ir netgi užsienyje, Klaipėdoje ji pristatyta pirmą kartą. Stereokamera, išskirtinio dizaino veidrodis, unikalios konstrukcijos basutės, - tai tik keli iš trijų dešimčių eksponatų, kuriuos iki rugpjūčio 13 d. gali apžiūrėti parodos lankytojai. sspaminėjo. Klaipėdos universiteto kiemelyje vakar vyko iškilmingas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo visų Sausumos pajėgų vienetų padaliniai ir kovinių vėliavų grupės, rikiuotėje kartu su Lietuvos kariais taip pat dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono karių būrys. Karius pasveikino krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys. ssužmojai. Klaipėdos rajono savivaldybė viešosios ir privačios partnerystės būdu Sendvario seniūnijoje ketina pastatyti daugiafunkcį centrą, kuriame būtų užtikrintas iki 400 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, 500 kv. m universali sporto salė ir 200 kv. m kultūros ir bendruomenės veikloms pritaikytos patalpos su infrastruktūra. Savivaldybė 25 metus privačiam investuotojui kasmet mokėtų apie 271 tūkst. eurų nuomos mokesčio, tačiau jai nereikėtų iškart investuoti apie 5 mln. Eur. ssekskursija Tauralaukis. VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas siūlo naudojantis viešuoju transportu pasiekti lankytinus priemiesčio objektus. Ekskursijos aprašą ir transporto schemą galima rasti intrenete http://klaipedatransport.lt/lt/tauralaukis-88. ssplenerai. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia dalyvauti Smiltynėje rengiamose nemokamose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose kiekvienas gali tapti pleneristu. Jų dalyviai galės tapyti gamtoje su dailininku Ernestu Žvaigždinu. Plenerai vyks liepos 20, 27 ir rugpjūčio 3, 10, 17, 24 d. Būtina išankstinė rezervacija tel. 8 648 22439 arba el. paštu: infosmiltyne@nerija.lt. ssekspozicija. Lietuvos jūrų muziejus plečia savo erdves ne tik Smiltynėje. Vakar pristatyta atidaryta nemokama, atviros prieigos erdvė Klaipėdoje, prie burlaivio Meridianas. Čia pastatytas subtiliai dekoruotas 20 pėdų jūrinis konteineris, kuriame pristatoma edukacinė meno platforma Susižadėję su jūra. Joje unikalus tiek savo išvaizda, tiek savo istorija muziejaus eksponatas Venecijos dožų galeros Bucentauro modelis. ssdienos klausimas. Vakar www.ve.lt lankytojų klausėme, ar jie nešioja laikrodį. Ne vieną laikrodį turi ir nešioja 27,3 proc. apklaustųjų, 22,1 proc. - turi vieną laikrodį, 10,7 proc. laikrodį nešioja kartais, o likusieji laikrodžio nenešioja.

4 VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ Vasaros koncertų estrada: idėjų belaukiant Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis 1 Vietoje vienų metų - šešeri 1977-ųjų liepos 15 d. Tarybinė Klaipėda pranešė, kad miškelyje prie Tuberkuliozinio dispanserio prieš kuri laiką suburzgė statybiniai mechanizmai, pradėta statyti koncertinė estrada. Buvo konstatuota, kad iki tol beveik kasmet vykdavusios miesto dainų ir šokių šventės, moksleivių dainų šventės buvo rengiamos stadione, nelabai tikusiame chorų ar šokių ansamblių pasirodymams. Architektas Juozas Baltrėnas ir inžinierius konstruktorius Vincas Žemaitis tikino, kad ruošdami projektą apvažinėjo daugelį miestų visoje SSRS ir Lietuvoje. Mes nutarėme sukurti ir dengtą estradą dainininkams, ir sėdimas vietas žiūrovams. Susidarė savotiškas amfiteatras, kurio viduryje įsikomponuoja 60 metrų ilgio ir 32 metrų pločio elipsės formos aikštelė šokiams ir žaidimams. Estradoje tilps 2 500 dainininkų. Jiems sustoti bus įrengta 17 eilių. Įėjimas numatomas iš šokių aikštelės per šešis skersinius takus. Stogą laikys 15 gelžbetoninių konsolių. Jų forma panaši i ledo ritulio lazdą, kurios trumpasis galas bus 10 metrų, o ilgasis 18 metrų. Abiejų galų sudūrimo kampas sudarys 37 laipsnius. Iš pradžių buvome numatę statesnį sudūrimo kampą, tačiau Vilniaus inžinerinio statybos instituto akustikos katedra nurodė būtent 37 laipsnius. Tai užtikrina geriausią girdimumą. Visa konsolė svers 20 tonų. Kadangi tokio svorio ir ilgio gaminio neįmanoma transportuoti miesto gatvėmis, konsolės bus gaminamos iš dviejų dalių ir užmonolitinamos statybos aikštelėje. Estradai įrengti suprojektuoti surenkamojo gelžbetonio elementai, kuriuos visus gamina 2-oji gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Stogą numatoma uždengti iš gontų, o iš vidaus apkalti medinėmis lentelėmis. Stogo aukštis nuo žemės sudarys 19 metrų, - rašoma minėtajame straipsnyje. Buvo numatyta, kad priešais estradą pusračiu išsidėstys žiūrovų sėdimos vietos. Joms supilti reikėjo 40 tūkst. kub. m grunto. Šiuo pylimu, aukštėdamos po 12 centimetrų, kils į viršų suolų eilės. Iš viso bus 57 eilės, ir į jas galės susėsti 10 tūkstančių žiūrovų. Amfiteatro įrengimui bus naudojami standartiniai gatvių bordiūrai ir šaligatvių plytelės, suolai daromi iš medžio. Žiūrovai į savo vietas pateks per 8 takus - laiptelius, kurie bus įrengti iš užpakalinės pusės. Šiais takais per pertraukas žmonės galės nusileisti į apačią, kur bus įrengti įvairūs prekybos paviljonai, tualetai, - tada informavo estrados projekto rengėjai. Rašyta, kad estradą pavesta statyti 1-ajai statybos ir remonto valdybai. Darbus planuota užbaigti 1978-aisiais, tačiau jie užtruko net iki 1983 m. Dideliems šou Pavargusios Klaipėdos vasa- Eimanto CHACHLOVO nuotr. ssfunkcija. Klaipėdos koncertų estrada buvo suprojektuota ir pastatyta specialiai dainų šventėms ir kitiems masiniams renginiams rengti. ros estrados galimybių studija buvo pradėta rengti dar 2014-aisiais. Ją rengusi MB Iconus išgrynino keturias šio objekto ateities alternatyvas. Pagal pirmąją, siūlyta išlaikyti esamą situaciją investuojant į infrastruktūros palaikymą, aplinkos sutvarkymą bei sulaužytų suoliukų remontą. Antroji alternatyva siūlė minimalius pakeitimus: išsaugoti esamus statinius, suformuoti papildomas patalpas po dengta dalimi, medinius suoliukus pakeisti betoniniais bei aptverti estrados teritoriją. Trečiasis pasiūlymas - modernizuoti estradą, t. y. panaikinti žiūrovams skirtą estrados dalį, suformuoti papildomas erdves po dengta dalimi, įrengti rekreacinę infrastruktūrą (lauko treniruoklius, erdves grupiniams užsiėmimams, lauko teniso ir kitus sporto aikštynus). Ketvirtąja alternatyva buvo pasiūlyta nugriauti visus šiuo metu esančius statinius ir kurti naują rekreacinį objektą. Uostamiesčio politikai pritarė trečiajam variantui, tačiau sukilo chorinė bendruomenė. Buvo teigiama, jog nugriovus žiūrovų dalį bus suardyta estrados koncepcija ir funkcija. Tuomet principiniai sprendiniai dėl estrados ateities buvo atidėti, apsieita su minimaliu remontu - buvo demontuoti du žiūrovų suolų sektoriai, trys pakeisti naujais mediniais suolais ir dar du suremontuoti. Tokiomis sąlygomis renginiai koncertų estradoje vyko ir šiemet. Manau, kad sprendimas pasitvirtino. Dideliame šou renginyje vis tiek visi stovi. Nuardžius kraštinius suolus tapo lengviau privažiuoti su dviračiais, vežimais, - sakė Alvydas Lenkauskas, Žvejų rūmų, kuriems nuo 2012 m. pavesta prižiūrėti koncertų estradą, vadovas. Anot jo, Žvejų rūmų darbuotojai rūpinasi, kad būtų pjaunama žolė, ravi, remontuoja suoliukus ir nuomoja šią erdvę renginiams. Nuomonės apie šio objekto perspektyvą neturiu. O jei ir turiu, nesakysiu, nes nenoriu tapti iešmininku. Strateginius sprendimus priima Savivaldybė, - kalbėjo A. Lenkauskas. Anot pašnekovo, dabar koncertų estrada tinkama tik dainų šventėms ir dideliems šou. Kilo diskusijos Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio teigimu, miesto Tarybos Kolegija po galimybių studijos pristatymo taip ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl koncertų estrados. Suteikta galimybė šiuo klausimu pasisakyti architektams ir urbanistams, kad jie pateiktų idėjas, kaip galima sutvarkyti ir pritaikyti ne tik pačią estradą, tačiau ir jos gretimybes. Todėl skelbiamas architektūrinis-urbanistinis idėjos konkursas. Mūsų tikslas - sutvarkyti koncertų estrados erdvę, kad ji būtų estetiška ir patraukli, kad joje galėtų vykti dainų šventės ir kiti sveikatingumo, sporto renginiai, - sakė N. Lendraitis. Jo teigimu, estrada nėra įtrauktą į paveldo registrą ir nėra saugotina kaip architektūrinis darbas. Darbo grupėje tik esame diskutavę apie tai, jog šio objekto vertybė yra kupolas virš atlikėjų tribūnos. Teoriškai kalbant, gal galima pasikast ir į žiūrovų dalies pylimą, jame įrengti patalpas, - svarstė N. Lendraitis. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė pridūrė, jog urbanistinio-architektūrinio idėjos konkurso tikslas - parodyti visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių galimybes. Idėjos konkursas - atviras, bus skelbiami visi jam pateikti darbai, tik anonimiškai. Kai bus išrinkta geriausia idėja, bus paviešinta projektų autorystė. Beje, planuojama teikti premijas geriausių idėjų autoriams, - sakė M. Žekonytė. Pašnekovė neslėpė, jog rengiant konkurso sąlygas kilo daug diskusijų dėl techninės specifikacijos. Mes turime atsižvelgti į chorinės bendrijos interesus ir lūkesčius, nes jie yra ir bus pagrindiniai koncertų estrados naudotojai, - patikino vedėja. Manau, kad sprendimas nugriauti dalį suolų pasitvirtino. Dideliame šou renginyje vis tiek visi stovi. Nuardžius kraštinius suolus tapo lengviau privažiuoti su dviračiais, vežimais. Alvydas LENKAUSKAS, Žvejų rūmų, prižiūrinčių koncertų estradą, vadovas Idėja dėl idėjos? Klaipėdos chorinės bendrijos Aukuras vadovas, dainų švenčių organizatorius Algirdas Šumskis jau planuoja būsimus renginius koncertų estradoje. Pasak pašnekovo, kitais metais čia numatoma rengti respublikinę moksleivių dainų šventę, skirtą Lietuvos 100-mečiui. O 2021 m. Klaipėdoje bus siūloma rengti grandiozinį Europos chorų konkursą. Natūralu, kad geriausia vieta šiems renginiams yra Klaipėdos koncertų estrada, tačiau dabar šis objektas tarsi pakibęs erdvėje ir nėra aiškumo dėl jo ateities. Savivaldybėje rengiamose architektūrinės-urbanistinės idėjos konkurso sąlygose nebuvo įvardinta, kad koncertų estrada - dainų šventėms ir masiniams renginiams skirtas objektas. Susidarė įspūdis, kad idėjos konkursas skelbiamas dėl idėjos. Chorinė bendruomenė žodžiu ir raštu pateikė savo pastabas. Pagrindinė mūsų pastaba buvo ta, jog idėjos konkursas būtų skelbiamas siekiant išlaikyti dainų švenčių ir masinių renginių vietą. Aiškiai įvardinome, kad objektas turi talpinti ne mažiau kaip 5 tūkstančius atlikėjų ir ne mažiau kaip 15 tūkstančių žiūrovų, kad būtų išsaugota amfiteatro struktūra, žiūrovinės dalies pylimas. Įsivaizduojame, kad projektą galima skaidyti į keletą etapų. Iš pradžių sutvarkyti pačią Vasaros estradą ir jos infrastruktūrą, atkurti išdraskytus elektros tinklus, įrengti persirengimo kabinas atlikėjams, tualetus. Kitu etapu galima vystyti estrados teritoriją, sukurti joje papildomas funkcijas. Koncertų estrados aikštė gali tarnauti ir krepšinio varžyboms, kaip kino salė po atviru dangumi, žiemą gali būti transformuojama į ledo areną, - svarstė A. Šumskis. Pašnekovas pažymėjo, jog Vasaros koncertų estrados yra išskirtinis, tik Baltijos šalims būdingas sovietmečio paveldas. Jos buvo statytos specialiai dainų šventėms. Didesnės ar mažesnės estrados buvo sukurtos ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose ir net kaimeliuose. UNESCO dainų šventes paskelbė saugotinu nematerialios kultūros paveldu. Tad natūralu, jog turėtų būti saugotinos ir erdvės šioms šventėms organizuoti. Latviai ir estai tai suprato, tad šiose šalyse vasaros koncertų estrados yra puikios būklės, tvarkomos ir prižiūrimos. Dar daugiau, Rygoje dainų švenčių meką užsimota rekonstruoti. Broliai latviai ketina investuoti į šį objektą apie 20 milijonų eurų ir 2022 metais turėti erdvę, kurioje bus galima rengti ne tik dainų šventes, bet ir pasaulinio garso muzikos žvaigždžių koncertus. Lietuvoje gražiai sutvarkyta Pasvalio vasaros koncertų estrada, Telšiuose pastatyta nauja įspūdinga estrada, kuri tapo labai lankytinu objektu, tačiau geri pavyzdžiai - tik pavieniai, o visoje šalyje vasaros koncertų estradų būklė - apgailėtina. Šie objektai apleisti, išdraskyti. Tai padarė didelę žalą chorinei kultūrai, - konstatavo A. Šumskis. Reikia tik pabaigti darbą Architektas Zigmas Rutkauskas, kuriam Klaipėdos vasaros koncertų estrados projekto autorystė priskirta Tomo S. Butkaus, Vaido Petrulio ir Vasilijaus Safronovo monografijoje Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990, patvirtino, kad Vasaros koncertų estrados projekto autorius buvo būtent architektas, šviesaus atminimo Juozas Baltrėnas. Z. Rutkauskas taip pat pažymėjo, jog vasaros koncertų estrados buvo pastatytos specialiai dainų šventėms rengti. Vasaros estrados funkcija yra gera, tik išpildymas skurdus. Ją reikia sutvarkyti, išpildyti iki galo tai, kas buvo sumanyta. Tais laikais Vasaros koncertų estrada statyta iš labai skurdžių medžiagų, iš to, kas buvo prieinama - betono ir medžio. Kokybė jos - prasta. 5

2017 m. liepos 15 d., šeštadienis VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ Vakarų ekspresas 5 Prieš ketvirtį amžiaus... Vakarų ekspresas. 1992 07 16 Į kaimelį (Klaipėdą) atvažiavo žvaigždės (Lietuvos krepšinio rinktinė). Tokia buvo ne tik pagrindinė 1992-ųjų liepos 16-ąją pasirodžiusio Vakarų ekspreso numerio, bet ir visos tos miesto gyvenimo savaitės tema. Tomas GUKAUSKAS tomas@ve.lt Pradžiai - gabalėlis konteksto. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 m., kai Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Olimpinė komanda buvo tik suformuota ir praktiškai neturėjo jokio valstybinio finansavimo. Rinktinei pačiai teko ieškotis paramos, siekiant vykti į užsienio valstybes ir ten žaisti. Šarūnas Marčiulionis jau tuomet turėjo patirties ir ryšių JAV, nes jis buvo pirmuoju buvusios TSRS sportininku, savarankiškai pasirašiusiu sutartį su NBA. Jis aktyviai ieškojo, kas galėtų paremti Lietuvos krepšinio rinktinės dalyvavimą olimpiadoje Barselonoje. Rėmėjais tapo JAV roko grupė Grateful Dead. Ji leido naudoti Lietuvos rinktinės aprangai papuošti savo grupės atributiką dėmesį prikaus- Mano nuomone, reikėtų uždengti Vasaros koncertų estrados žiūrovinę dalį šiuolaikinėmis, lengvomis, peršviečiamomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Tada ją bus galima naudoti ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Pylimą išlaikyti būtinai reikia, net ir paprastose salėse žiūrovams daromos pakylos, kad būtų geriau matomas vaizdas scenoje. Man nesuprantama, kodėl iki šių laikų ten laikomi tie supuvę mediniai suolai. Jau seniai galėjo juos pakeisti patogiomis, moderniomis plastikinėmis kėdėmis. Reikia dirbti, o ne liežuviu malti. Miesto valdžiukė nenori ir nesugeba prižiūrėti šio objekto. Lengviausia viską nugriauti ir kaip Jono kalnelyje padaryti kažką nereikšmingo už milijonus. Vasa- 4 tančius griaučius psichodelinių spalvų fone, - rašo Vikipedija. Taigi, rengtis Barselonai legendinių vardų pilna krepšinio rinktinė pasirinko Klaipėdą. Tik įsiklausykite: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Artūras Karnišovas, Gintaras Krapikas... Paskui krepšininkus sekiojo ne tik žurnalistai - rodos, pusė klaipėdiečių sekė kiekvieną sportininkų žingsnį. Net Romanas Brazdauskis, Alvydas Pazdrazdis, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius ir Kūlupėnų garbės pilietis Gintaras Einikis (tada dar daugmaž palankiai žiūrėjęs į sveiką gyvenseną ir policininkus) buvo dievai. Na, tie tai ros estrada ir Jono kalnelis - tai du mūsų valdžiukės sumanymai, kaip paimti pinigus, pasidalinti juos su kuo reikia, kažką, bet ką padaryti. Jono kalnelis ir Vasaros estrada - tai objektai, kurie nėra išmąstyti, išdiskutuoti. Aiškinti, kad reikalingas daugiafunkcis objektas, gali tik visiški neišmanėliai. Nei tais laikais, nei šiais daugiafunkciai objektai niekam nereikalingi, - savo nuomonę dėstė Z. Rutkauskas. Susizgribo ir Vilnius bei Kaunas Atnaujinti, rekonstruoti vasaros koncertų estradas susizgribo ir kiti didmiesčiai. Žinia, kitais metais Vilniuje, Vingio parko estradoje, vyks vienas didžiųjų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtme- gal ne visai. Sakykime, pusdieviai. Apsigyveno rinktinė tuomet vieninteliame plius minus padoresniame viešbutyje Klaipėdoje. Savaitgalį krepšininkai treniravosi gryname ore prie jūros bei laisvalaikį leido Klaipėdos kelte. O jau pirmadienį vyrų laukė rytinė treniruotė lauke bei vakare - salėje. Tiesa, joje nepasirodė A. Karnišovas. Paaiškėjo, jog jis apsinuodijo maistu. Viešbutyje, kelte ar gatvėje neskelbiama. Tačiau labiau nerimauta dėl A. Sabonio, turėjusio problemų dėl kojos. Jis treniravosi tik kartą per dieną, kadangi koją teipuoti galima tik kartą, o žaisti be teipų - rizika, skaitytojams paaiškino jaunasis VE reporteris Algimantas Ercius (tas pats, kuris dabar yra Neptūno komandos vadovas). Krepšininkai ruošėsi dviem draugiškiems susitikimams su Sirijos rinktine Klaipėdos namų statybos įmonės sporto salėje (dabar - Klaipėdos Dragūno rankinio komandos namai), o laisvalaikiu nevengė atrakcijų. Pavyzdžiui, tarpusavio futbolo varžybų, kurias, kaip ir dera, aprašė Algirdas Auruškevičius: Rungtyniavo krepšininkai susiskirstę į dvi komandas. Pirmojoje žaidė A. Sabonis, Š. Marčiulionis, V. Chomičius, R. Kurtinaitis, S. Jovaiša, R. Brazdauskis ir G. Krapikas, o kitoje - visi likusieji su J. Imbroda priešakyje. Iš pradžių nesisekė A. Saboniui, kuris pataikydavo tai į virpstą, tai į skersinį. Tačiau kai Arvydas įmušė įvartį, jo komandos reikalai pagerėjo. Gerai žaidė ir Š. Marčiulionis, kuris dažniau naudojo dešinę koją. Kaip ir reikėjo laukti, nugalėjo pirmoji komanda. Rezultatas 5:2 jos naudai. Be ispano trenerio Chavjero Imbrodos (Francisco Javier Imbroda Ortiz), įdomi persona rinktinėje buvo Donas Nelsonas (Don Charles Donnie Nelson), Golden State Warriors ekipos trenerio asistentas, kurio dėka šioje NBA komandoje 1989 metais atsidūrė Š. Marčiulionis. Jis jau iš anksčiau buvo pažįstamas su mūsų šalimi - dar šiai vadinantis Tarybų Socialistine Respublika, tačiau ir nepriklausoma Lietuva jį stebino. Po trenerių seminaro, kur D. Nelsonas dalinosi patyrimu su Lietuvos treneriais, amerikietis Sodžiaus kavinėje pavalgydino 24 trenerių grupę ir buvo labai nustebęs, kad pietūs kainavo apie 30 dolerių, - rašė VE. Beje, išvažiuodamas iš Klaipėdos D. Nelsonas pažadėjo, jog mūsų šalies krepšininkai iš Ispanijos grįš su aukso medaliais. Apsiriko jis ne taip ir žiauriai - bronzos medaliai pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo su savo vėliava olimpiadoje dalyvavusiems lietuviams prilygo auksui. Ta proga priminkime kelią iki tos bronzos. Grupės varžybose įveikta Kinija (112:75), Venesuela (87:79), Puerto Rikas (104:91) ir Australija (98:87). Tiesa, pralaimėta Jungtinei komandai (kurią sudarė 12 buvusių Sovietų Sąjungos respublikų - be Baltijos šalių) 80:92, tačiau tai nesutrukdė patekti į ketvirtfinalį. Jame nugalėta Brazilija (114:96). Pusfinalyje amerikietiškoji Dream Team lietuviams šansų nepaliko (76:127), tačiau kovoje dėl 3-iosios vietos atkeršyta Jungtinei komandai (82:78). čio minėjimo programos renginių - Šimtmečio dainų šventė. Dar praėjusiais metais buvo užsimota iki to laiko rekonstruoti parko estradą ir atnaujinti parko centrinės aikštės žolės dangą, tačiau jau dabar akivaizdu, jog nebus spėta to padaryti. Pasak Vingio parko estradą administruojančios viešosios įstaigos Vilniaus miesto parkai direktoriaus Laisvūno Budėno, šuo metu tik paskelbtas konkursas projektavimo darbams. Projekto tikslas - likviduoti avarinę situaciją, įrengti vietą orkestrui. Kapitalinis remontas nenumatytas. Infrastruktūrinius pokyčius ir plėtrą planuojame įgyvendinti kitu etapu, po 2018-ųjų, - sakė L. Budėnas. Jau pristatyta architektūrinė vizija, kaip atrodys Dainų slėnis Kaune, Ąžuolyno parke. Ši dainų švenčių ir Poezijos pavasario renginių erdvė buvo įrengta prieš maždaug 80 metų pagal architekto Vladimiro Zubovo projektą. Tad skelbiant architektūrinį Dainų slėnio rekonstrukcijos projekto konkursą viena iš sąlygų buvo suteikti Dainų slėniui šiuolaikišką architektūrinį įvaizdį, įvertinus architekto V. Zubovo sukurtą Dainų slėnio visumą, nekeičiant esamo reljefo. Konkurso nugalėtojų projektas Spindulys parengtas prieš kelerius metus, tačiau tik sutvarkius žemės priklausomybės formalumus šiuo metu Kaune jis atsidūrė tarp svarbiausių dokumentų. Architektai pasiūlė Dainų slėnyje įrengti modernią sceną, ap- švietimą, sėdimąsias vietas, persirengimo kambarius, tualetus, naujas automobilių statymo vietas. Projekto autoriai pabrėžė unikalų Dainų slėnio reljefą ir pasiūlė, kad tribūnos taptų tarsi meno kūriniu, reljefiniu piešiniu, kuris kistų priklausomai nuo žiūrovų judėjimo, apšvietimo. Šalia Dainų slėnio suprojektuoti du nuolatiniai pastatai: pagalbinis prie pagrindinio įėjimo, kuris veiks visus metus, ir persirengimo kambariai po tribūnomis. Pagal architektų sumanymą, apžvalgos aikštelė ir joje esantys laikini pastatai trauktų žmones ir ne renginių metu. Taip pat numatyta galimybė dalį chorų tribūnų išardyti ir transformuoti į laikiną sceną, pritaikytą įvairiems renginiams.

6 SPORTAS Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis ŠVIESLENTĖ Sūduva nugalėjo Liepają EUROPOS futbolo lygos antrojo atrankos varžybų etapo pirmosiose rungtynėse Marijampolės Sūduvos komanda išvykoje 2:0 (1:0) nugalėjo Liepojos Liepaja (Latvija) ekipą. 18-ąją min. Sūduvą į priekį išvedė Ovidijus Verbickas, o 75-ąją min. rezultatą padvigubino Karolis Laukžemis. Atsakomosios rungtynės bus žaidžiamos liepos 20 dieną Marijampolėje. 2012 metais Sūduva Europos lygos atrankos pirmajame etape eliminavo kitą Latvijos ekipą - Rygos Daugavą. Trakai pralaimėjo Švedijoje EUROPOS futbolo lygos antrojo atrankos varžybų etapo pirmosiose rungtynėse ketvirtadienį Lietuvos vicečempionė Trakų Trakų komanda išvykoje 1:2 (0:1) pralaimėjo Noršiopingo IFK Norrkoping (Švedija) ekipai. Šeimininkus į priekį 32-ąją min. tiksliu smūgiu išvedė Sebastianas Andersonas (Sebastian Andersson). 61-ąją min. Švedijos klubo persvarą padidino Karlas Holmbergas, tačiau jau 66-ąją min. svarbų įvartį pelnė Trakų žaidėjas Maksimas Maksimovas. Atsakomosios rungtynės bus žaidžiamos liepos 20 dieną Vilniuje. Trakų klubas antrajame Europos lygos atrankos etape žaidžia pirmąjį kartą. Atsakomosiose rungtynėse Trakų ekipą tenkintų pergalė 1:0. Klaipėdiečio pergalė Lenkijoje LENKIJOJE vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) Futures serijos turnyro Warmia I Mazury Open vienetų varžybų aštuntfinalyje ketvirtadienį pirmoji turnyro raketė klaipėdietis Laurynas Grigelis 6:2, 6:3 nugalėjo 19-metį prancūzą Tibo Kanselį (Thibault Cancel, be reitingo). Mačas truko 1 val. 20 min. L. Grigelis atliko keturis neatremiamus padavimus, o jo varžovas - nė vieno. 25- erių metų Lietuvos tenisininkas, kuris pasaulio reitinge yra 251-as, ketvirtfinalyje žais su 23-ejų metų lenku Pavelu Ciasu (Pawel Cias, 738). Patekdamas į ketvirtfinalį, L. Grigelis užsitikrino du Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingo taškus. Turnyro prizų fondą sudaro 15 tūkst. JAV dolerių. Palangoje - slalomo varžybos PRIEŠ dvejus metus 1006 km lenktynių programoje atsirado slalomo varžybos, tad ir šiemet, vos pasibaigus lenktynių atidarymo paradui Vytauto gatvėje, Palangoje, motorų gausmas persikels į specialią trasą šalia Klaipėdos posūkio, kur vieni pirmųjų liepos 20 dieną 13 val. kovas pradės slalomo varžybų dalyviai. Renginys jau pirmaisiais metais susilaukė nemenko slalomo mėgėjų susidomėjimo, o dar labiau aktyvūs jie buvo pernai, - sakė maratonines automobilių lenktynes Palangoje rengiančios VšĮ Promo Events direktorius Darius Jonušis. - Todėl to, kas pasitvirtina ir ką pamėgsta žiūrovai, atsisakyti neketiname, o stengiamės plėtoti dar labiau. Mėgėjų slalomo organizatoriai leidžia varžytis su bet kokiu automobiliu, o šią trasą įveikti bus galima tiek kartų, kiek dalyvis nori. Visi šių lenktynių dalyviai skirstomi į tris klases, sudarytas pagal vairuojamo automobilio pavaros tipą: varomi priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais. Slalomo varžybos - vienos ilgiausiai truksiančių visame 1006 km lenktynių tvarkaraštyje. Mėgėjai šioje trasoje varžysis ir liepos 21, ir liepos 22 dienomis. Slalomo meistrų trasa - net 1,4 km ilgio, todėl nesunku įsivaizduoti, kokie greičiai čia bus išvystomi. A. Savčenkos nuomone, šiose varžybose nugalėtoją lems ne sekundės, bet jos dalys. Vakarų ekspreso ir Eltos informacija daugiau informacijos - www.ve.lt Šachmatininkų rubrika Kaune vyko 10-ųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių šachmatų rungties greitųjų šachmatų (10 min. + 5 sek.) varžybos. Jos vyko šveicariškąja sistema (8 ratai). Dalyvavo 98 šachmatininkai. Dauguma jų buvo iš Lietuvos, tačiau buvo ir iš kitur: penki iš Baltarusijos, po vieną iš Australijos, Danijos, Lenkijos bei Olandijos. Turnyro vidutinis reitingas 1591. Po 8 ratų kovos du žaidėjai surinko po 7 taškus. Pagal aukštesnius papildomus rodiklius 1-oji vieta atiteko vilniečiui Dmitrijui Chocenkai (reitingas 2267), 2-oji marijampoliečiui Pauliui Pultinevičiui (rtg. 2333). Po jų sekė du žaidėjai, turėję po 6,5 taško. Trečioji atiteko kauniečiui Šarūnui Šulskiui (rtg. 2565), o ketvirtoji vilniečiui Mariui Bieliauskui (rtg. 2202). Iš penkių dalyvavusių klaipėdiečių geriausiai pasirodė Dmitrijus Jablokovas, kuris surinkęs 5,5 taško bendrajame turnyre užėmė 12-ą vietą. Žaidynėse lijo medalių lietumi: buvo apdovanoti ir žaidėjai pagal amžiaus grupes bei lytį. Kadangi P. Pultinevičius geriausiai pasirodė vaikinų J20 grupėje, suaugusiųjų kategorijoje medaliai įteikti: D. Chocenkai - aukso, Š. Šulskiui - sidabro, M. Bieliauskui bronzos. Moterų įskaitoje auksą iškovojo elektrėniškė Diana Požerienė (5 tšk.), sidabrą Danijoje gyvenanti Margarita Baliūnienė (5 tšk.), bronzą - gargždiškė Daiva Dieninė (4,5 tšk.). Merginų J20 kategorijoje nugalėjo Baltarusijos lietuvė Ana Stašys (5,5 tšk.), sidabro medalis atiteko vilkaviškietei Aretai Jaškūnaitei, bronzos plungiškei Gretai Mačiuitytei. Klaipėda ruošiasi Europos merginų čempionatui sstikslas. Lietuvos U-17 metų rinktinė rugpjūčio 14-20 dienomis Klaipėdoje sieks iškovoti kelialapį į aukščiausią U-17 divizioną. Vaikinų J20 grupėje auksą pelnė marijampolietis P. Pultinevičius, sidabrą klaipėdietis D. Jablokovas, bronzą kaunietis L. Šilkaitis. Vaikinų J18 amžiaus grupėje aukso medalį iškovojo marijampolietis A. P. Žukauskas (6 tšk.), sidabro taip pat marijampolietis A. Vaškevičius, o bronzos - kaunietis D. Bojajanas. Merginų J18 amžiaus kategorijoje pirma buvo plungiškė Rugilė Meškėnaitė (5 tšk.), sidabras atiteko klaipėdietei M. Šibajevai (5 tšk.), bronza kaunietei L. Ratkevičiūtei (2 tšk.). 1-a diagrama. Baltųjų ėjimas. Kaip žaistumėt? Liepos 1 d. skelbtų kombinacijų sprendiniai: 1-oji diagrama. Ebralidzė - Bubenskis, 1950 m.: 1. B:h7!! (baltieji aukoja bokštą, siekdami atverti h statmeną valdovės atakai prieš juodųjų karalių) B:h7 2. B:h7 K:h7 3. Vh1+ Kg7 4. f6!! (aukodami pėstininką baltieji įtraukia juodųjų karalių į dvigubo užpuolimo padėtį) K:f6 (jei 4...Kf8 5. Ž:d7+ K 6. Ž:b6+-) Ž:d7++- J14 berniukų amžiaus grupėje aukso medalis atiteko Pijui Stremavičiui (6 tšk.), sidabro plungiškiui Pauliui Meškėnui (5 tšk.), bronzos kauniečiui Benui Pučiui (4,5 tšk.). Siūlome surasti kombinaciją 2-a diagrama. Juodųjų ėjimas. Kaip žaistumėt? J14 mergaičių grupėje aukso medaliu apdovanota Agnė Milašiūtė (3 tšk.), sidabro - Adrijana Morkūnaitė, bronzos Kornelija Dulkaitė (2 tšk.). Kęstutis Andriejūnas 2- oji diagrama. Keresas - Kailis 1938 m. Dvigubo užpuolimo motyvas padeda juodiesiems pasiekti pergalę: 1...R:g2+! (įtraukia karalių į dvigubo užpuolimo schemą) 2. K:g2 V:b3!! 3. Ve4 (jei 3. a2:b3 Že3+ 4. K Ž:f5 5. B:f5 B:f7-+) 3... Vd5! 4. Žh6+ (jei 4. V: d5 Že3+ 5. K Ž:d5-+) 4...Kh8 5. Žf7+ (jei 5. B:f8+ B:f8 6. V:d5 Že3+-+) +B:f7 6. V:d5 Že3+ 7. K Ž:d5-+ Pasiūlymų ir pageidavimų dėl rubrikos laukiame el. paštu k_andriejunas@takas.lt rankinis.lt nuotr. Jau nuo rugpjūčio 14 dienos Klaipėda savaitę gyvens rankinio ritmu. Šiame gilias rankinio tradicijas turinčiame mieste vyks Europos merginų iki 17 metų rinktinių čempionatas, kuriame mūsų šalies garbę gins geriausios Lietuvos rankininkės. Jau anksčiau rašėme, kad tarp rinktinės kandidačių yra keturios klaipėdietės - Karolina Daukšaitė, Ugnė Kavalenkaitė, Austėja Rimkutė, Akvilė Tolvaišaitė ir kretingiškė Ieva Jankauskaitė. Visos jos rungtyniauja Klaipėdos Dragūno-Viesulo komandoje. Iš viso Europos čempionate Klaipėdoje dalyvaus 10 rinktinių, kurios suskirstytos į dvi grupes po penkias komandas. Lietuvos merginų rinktinė pateko į B grupę ir joje varžysis kartu su Ukrainos, Latvijos, Suomijos ir Didžiosios Britanijos komandomis. Kiekvienos rungtynės jau grupės etape gali būti lemtingos, kadangi į čempionato finalą pateks tik stipriausia grupės rinktinė. Rugpjūčio 20 dieną grupių nugalėtojai susitiks tarpusavyje, tuomet ir paaiškės stipriausia čempionato rinktinė. Vis dėlto patekimas į finalą būtų milžiniškas laimėjimas dar ir todėl, jog dvi stipriausios turnyro rinktinės keliaus į patį aukščiausią U-17 divizioną. Mūsų merginos neslepia ambicijų pakovoti dėl šio kelialapio. Nors čempionato pradžia - rugpjūčio 14 d., tačiau mūsų merginos startuos tik kitą dieną ir pirmosios mūsų varžovės bus kaimynės iš Latvijos. Vėliau bus žaidžiama su Suomijos bei Didžiosios Britanijos rankininkėmis, o grupės varžybas lietuvaitės baigs susitikimu su galinga bendraamžių iš Ukrainos rinktine. Būtent Ukrainos rankininkės yra vadinamos vienomis iš B grupės favoričių. Kitoje grupėje turėtų užvirti ne ką mažiau atkakli kova. Ten susitiks Portugalijos, Turkijos, Baltarusijos, Italijos ir Gruzijos rinktinės. Visos rungtynės bus žaidžiamos Klaipėdos Švyturio arenoje, kuri jau per nacionalines vyrų rinktinės rungtynes su prancūzais įrodė, jog yra puikiai pritaikyta rankiniui, ir sutraukė gausybę šio sporto mėgėjų. Nors iki čempionato pradžios liko mėnuo, tačiau mūsų merginų jau dabar laukia ilgas pasirengimo etapas prieš artėjantį svarbiausią sezono startą. Liepos 17 dieną rinktinė renkasi į pirmąją treniruočių stovyklą Vilniuje. Po praleistos savaitės sostinėje liepos 24 stovykla persikels į Jurbarką ir ten merginos išbus iki rugpjūčio 4 dienos. Tuomet rugpjūčio 7 dieną bus surengta penkių dienų stovykla Varėnoje ir, likus kelioms dienoms iki čempionato pradžios, merginos jau vyks į Klaipėdą. Vakarų ekspreso informacija

NUOMONĖS. AKTUALIJOS 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 7 ssir ŠIANDIEN. Amatų miestelyje netrūksta priežasčių atverti piniginę Daugiau nuotraukų - www.ve.lt Informacija 10-22 val. Amatų miestelis. 13 val. festivalio ekranas. 2014 m. Lietuvos dainų šventė Čia - mano namai (rež. Juozas Javaitis, 2015 m.). 14 val. pasirodymai amatų miestelyje. 15 val. dirbtuvės. Petrykivkos dekoratyvinė tapyba. Dalyvauja Valentina Panko, Anastasija Chudnivets ir Roksolana Chudnivets (Ukraina). 16 val. dirbtuvės. Flamenko. Dalyvauja Arandano Compañia Flamenca (Ispanija). 18 val. Dainuojančios kultūros. Dalyvauja Sorrõseto (Estija), Suitu sievas (Latvija), Šiandienos festivalio programa Trio Gavrovski (Makedonija), Shavnabada (Gruzija). 20 val. Instrumentinė lyrika. Dalyvauja Araz, Adalat Behbudov (Azerbaidžanas). 20.30 val. Balkanų spalvos. Dalyvauja Sinovi Atara (Kroatija), Bistritsa (Bulgarija). 22 val. Festivalio ekranas. Flamenko ištakos ( Flamenco de raiz, rež. Vicente Perez Herrero, Ispanija, 2011 m.). 22 val. Dramos teatro mažojoje salėje - nakties polifonija. Dalyvauja Suitu sievas (Latvija), Trys keturiose (Lietuva), Shavnabada (Gruzija). Lietuvos kariuomenei urėdų batalioną! Jei iš tikrųjų šią savaitę vargais negalais Seime priimta miškų ūkio reforma ilgainiui toje sistemoje prašienaus darbo vietas, Lietuvos valstybė turėtų šią problemą spręsti kūrybiškai. Rytas STASELIS Jungtinės miškininkų, urėdų, jų draugų beigi giminių pajėgos sugebėjo šalyje sukelti aukšto lygio politinę obstrukciją: kelioms savaitėms paralyžiavo įstatymų leidžiamosios valdžios darbą, pasėjo beveik politinę krizę valdančiojoje valstiečių-žaliųjų ir socialdemokratų koalicijoje, surado savo interesų rėmėjų ten, kur atrasti iš pirmo žvilgsnio buvo neįmanoma. Galų gale interneto naujienų portalo Delfi žurnalistai iškapstė, kad medžioklėn su šilumininkais susiruošęs Marijampolės urėdas sugebėjo pakoreguoti net NATO šalių karinių mokymų pradžią. Esą kad NATO kariai negąsdintų žvėrių (humanistai, ane...). Delfi rašė, kad dėl generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio, jo sūnaus, verslo konsultanto Liudo Prūsaičio, ir įtakingo šilumininkų atstovo, bendrovės Litesko filialo Alytaus energija direktoriaus Vytauto Čeponio medžioklės Marijampolės rajone, Šunskų girioje, buvo pakeista tą dieną tame pačiame miško masyve vykusių tarptautinių NATO karinių pratybų Kardo kirtis, skirtų vadinamojo Suvalkų karinio koridoriaus gynybos mokymams, pratybų eiga. Dėl šios istorija, pasak, Delfi, aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada reikalauti pirmiausia Marijampolės miškų urėdo atsakomybės. Pareikalauti atsakomybės ar nubausti daug proto nereikia. Siūlyčiau Marijampolės urėdą perduoti Krašto apsaugos ministerijai, pakelti Lietuvos kariuomenės pulkininku leitenantu ir paskirti naujai formuojamo senovės lietuvių miško dievo Girsčio-Giraičio vardo urėdų bataliono vadu. Šį dalinį Lietuvos kariuomenė galėtų dislokuoti kažkur Suvalkų trikampyje. Jei kariuomenėje yra ulonai, jėgėriai, galėtų būti ir urėdai kaip mįslė tikėtinam priešui. Eimanto CHACHLOVO nuotr. Amatų miestelis Teatro aikštėje vyks ir šiandien nuo 10 iki 20 val. Klaipėdoje vykstančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio Lauksnos proga Teatro aikštėje įsikūręs Amatų miestelis ir šiandien dar kvies susipažinti su tradiciniais amatais. Čia galima ne tik įsigyti rankų darbo dirbinių, bet ir iš arti pamatyti, kaip jie pagaminami. Raimondas LAPŠYS praktika@ve.lt Vakar kalbinti amatininkai teigė, kad žmonių dėmesio jų dirbiniams paprastai netrūksta. Be to, iš visos Lietuvos ir kitų šalių atvykę prekiautojai tvirtino, kad jų gaminių kainos nėra didelės. Geriau prekiauti pigiau ir parduoti daugiau. Tokiu atveju žmonės ateis ir kitais metais nusipirkti. O kas užsikelia dideles kainas, tai šiemet gal ir išloš, bet kitais metais pas juos žmonės negrįš, - sakė iš žalvario pagamintais papuošalais prekiaujantis Rimantas. Pasak didelio susidomėjimo sulaukusio prekiautojo, žmones žalvaris traukia, nes jis simbolizuoja žaltį. Žaltys yra ryšys su gamta, o baltams Mažumėlę pasimokę karybos Lietuvos kariuomenės urėdai karybos įgūdžiais ilgainiui galėtų prilygti jėgėriams, o ulonams garbe. Jei sugeba būdami civiliais sustabdyti sąjungininkų karines pratybas, kodėl negalėtų užkirsti kelią tikrai priešų invazijai. Dar tame dalinyje instruktoriai-urėdai galėtų mokyti kariškius, kaip priešo gretose sukelti sąmyšį, paralyžiuoti valią ką nors nuveikti ir sukiršinti tarpusavęs Stasio ŽUMBIO ( Vakaro žinios ) nuotr. ssidėja. Urėdų bataliono vėliava turėtų simbolizuoti šio karinio vieneto ištakas, todėl ant jos turėtų būti aukso raidėmis išsiūtas devizas: STOP valstybinių miškų reformai! arba Nustokit buldozeriais / tankais važinėti po Lietuvos miškus! ryšys su gamta yra neatskiriamas dalykas, - aiškino Rimantas. Dažnas pirkėjas vakar domėjosi ir kitu mugės akcentu - senoviniu būdu pagamintu muilu. Už muilo gabalėlį prašoma 3,5 euro. Ypač įdomus pirkėjams šiek tiek smirdantis, tradiciškas lietuviškas muilas su degutu, - teigė muilą ne tik pardavinėjantis, bet ir vietoje jį verdantis Mindaugas. Kas perka, tas apie kainas nieko nesako, - aiškino klumpes gaminantis bei jomis prekiaujantis Viktoras iš Plungės. Jis už klumpes vidutiniškai prašo 40 eurų, priklausomai nuo jų dydžio, medienos, iš kurios pagamintos, bei paskirties. Dažniausiai klumpes perka liaudies kolektyvai, derindami jas prie tautinio kostiumo arba žmonės, norintys jas kam nors padovanoti. tuos, kurie dėvi vieną ir tą pačią karišką uniformą. Tikiu, kad šią pertvarką atlikus sėkmingai apie Lietuvos kariuomenės urėdus pasklistų ne mažiau įkvepiančios legendos, kokių būta apie Aitvaro eskadrono žygius Afganistane. Po kokių penkerių metų Urėdų bataliono atstovai galėtų dalyvauti eilinėje kariuomenės ir visuomenės šventėje, gal net sostinės Gedimino prospektu pražygiuoti lygiuodami į Seimą beigi Vyriausybę, kaip šauniais protesto piketų laikais (ne visa bloga neišeina į gera). Kaip pavyzdinis ir labai efektyvus Geležinio vilko lauko kariuomenės brigados dalinys. Kalbinti Amatų miestelio lankytojai teigė, kad už rankomis pagamintus dirbinius ir brangiau sumokėti nėra gaila. Kainos normalios. Mano nuomone, nėra brangu, nes šie dirbiniai yra rankų darbo. Užsienio šalyse rankų darbas dar brangiau kainuoja, - sakė Irena. Ji teigė esanti labai patenkinta ir sužavėta žmonių įgūdžių. Kad kokybė atitinka vertę, antrino ir Ona. Jos nuomone, pieno ir sūrio gaminių kainos aukštokos, tačiau produktai yra labai skanūs, todėl verti pirkti. Amatų miestelio lankytojai taip pat gali pamatyti, kaip yra skaptuojamas koplytstulpis, gaminami gintariniai amuletai, liejamos žvakės, skutinėjami margučiai, kepama duona, liejami sūriai, tapoma ant skrynelių ir kt. Taip pat čia galima įsigyti ir paragauti tokių tradicinių liaudės maisto produktų, kaip kastinys ar ruginė duona. Bataliono vėliava turėtų simbolizuoti šio karinio vieneto ištakas, todėl ant jos turėtų būti aukso raidėmis išsiūtas devizas: STOP valstybinių miškų reformai! arba Nustokit buldozeriais / tankais važinėti po Lietuvos miškus! Dėl bataliono žygio dainos reiktų pasitarti su dainininku Egidijumi Sipavičiumi, kad šis į savo žinomą dainą sutiktų įrašyti papildomas keturias aštuntines natas: Tu ne tik girių paslaptis pažįsti, ir ne tik medžių kalbą supranti... Manau, vardan tokios idėjos derybos su atlikėju ir autoriumi nebūtų itin sunkios ir neprasmegtų aklavietėn. Savaime suprantama, pliusų būtų kur kas daugiau tai itin prasmingos ir neblogai apmokamos darbo vietos, gal net nereiktų naujų uniformų užtektų vienos kitos efektingos emblemos ant rankovės, be to, mažiau pagundų dabar žadamai masinei migracijai ir į galimybė garbingais žingsniais įeiti ne tik į Lietuvos, bet ir pasaulio karybos istoriją. Minusą kol kas įžvelgiu tik vieną Krašto apsaugos tarnyboje urėdams būtų griežtų apribojimų parduoti mišką kirtėjams be valstybės sankcijos, taigi tektų tenkintis pareigine kariška alga. Tačiau įgyvendinus tokias pertvarkas dar nebūtų aišku, ką esant būtinybei prie ko būtų prasmingiau jungti: urėdus prie jėgėrių ar jėgėrius prie urėdų, nes pastarųjų potencialas bei įgūdžiai psichologiniame ar hibridiniame kare neturėtų būti ženkliai mažesnis. Kitaip tariant, Lietuvos kariuomenės urėdai galėtų būti mūsų žalieji žmogeliukai, triuškinantys tikėtinus priešus pagundomis: krūmine (vardan tokio tikslo, tikiu, ir Aurelijus Veryga užmerks savo akylas akis), medžiokle, žūkle, vaišes medžiokliams ruošusių Laukų dvasių gaudymu po miškus, kad paragavę to urėdiškojo kovos komplekto jokie priešai nenorėtų įgyvendinti savo užmačių būdami demoralizuoti. Tėvynės labui!

8 SKAITYTOJŲ EKSPRESAS Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Tel. 49 34 35 dar bo die no mis nuo 10 iki 13 val., grazina@ve.lt GRAŽINOS SKILTIS Atostogos Vaikai užsieniuose dirba kaip juodi jaučiai. Na, reikia pripažinti, kad ir uždirba gerai. Nuolat siūlo finansinę paramą, bet dirbdama pedagoge jos atsisakau. Nes žinau, kad vaikai turi tikslus užsidirbti ir kurti savo gyvenimus gal Lietuvoje, gal ir toli nuo jos. Po mokslo metų pabaigos vaikai kviečia atvažiuoti, bet atsisakau, nes žinau, kad jie tikrai neturės laiko su manimi bovytis. O sėdėti namuose galiu ir Klaipėdoje. Bet vis tiek norėčiau turiningų atostogų. O turiningos, mano supratimu, visada susijusios su nemenkomis išlaidomis. Labai norėčiau nuvykti į Venecijos bienalę, bet to negaliu sau leisti. Gal patartumėte, kaip ir kur prasisukti su ribotais ištekliais? - klausė laišką atsiuntusi ponia Renata. Žinau, kad tokie klausimai užklumpa ne vieną, kai artėja kelių savaičių poilsis, nes dėl visiems puikiai žinomų priežasčių retai kas sau leidžia poilsiauti mėnesį... Krapštau pakaušį, ką galėčiau patarti klaipėdietei, kuriai pajūris pasiekiamas ranka. Galvojau, kokias pigias atostogas esu turėjusi pati? Draugė, sužinojusi, kad neturiu kur savęs dėti per atostogas dėl tų pačių ribotų finansų, pakvietė atvažiuoti į Gargždus, kur yra jos būstinė. Važiavau kiek abejodama - ką aš tuose Gargžduose veiksiu? Tačiau ten pabuvusi savaitėlę galiu teigti, jog tai buvo vienos įsimintiniausių atostogų - klaidžiojau po ąžuolų giraitę, braidžiau po Miniją, pasitikdavau saulę, nepaprastai įspūdingai bekylančią virš Minijos slėnių. Yra tekę atostogauti ir draugų sodo namelyje greta miško. Negrybavau, neuogavau, o pasiėmusi miško augalų knygą mokiausi juos pažinti. Tai buvo geras ir naudingas poilsis. Atvirai galiu prisipažinti, kad nebevilioja tolimi kraštai ir egzotika. Jos tiek daug gali aptikti čia pat, šalia namų. Kad ir keliaudamas padangiais. Kiek mes matome tos Dangės? Kiek tiltu pereiname ar pravažiuojame. O išsiruošę su kuprinyte, kurioje keli sumuštiniai, buteliukas mineralinio ir patiesaliukas, ir prisėdę pasigrožėti kokiu Dangės vingiu, patikėkit, aptiksit stebukliukų. Dar viena mano sena svajonė - pėsčiai praeiti palei Vilhelmo kanalą. Bet tai jau būtų su nakvyne. Vis nesiryžtu. Taigi, manau, kad ir su ribotais finansiniais ištekliais galima pasidaryti neribotai įspūdingas atostogas. To visiems ir linkiu. Ir lekiantiems į svečias šalis, ir papigiai besidžiaugiantiems vietine fauna ir flora. Sodininkų bendrijų nariai - bendrijų šeimininkai ar teisinio chaoso įkaitai? Įstatymų leidėjas sodininkų bendrijų nariams yra suteikęs išimtinę kompetenciją spręsti svarbiausius bendrijos veiklos organizavimo klausimus - iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, valdybos pirmininką, revizijos komisiją, nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką. Atrodytų, kad bendrijos nariai yra patys savo bendrijų šeimininkai, tačiau realybėje šios bendrijos narių teisės gali būti tik realios tikrovės neatitinkantis dalykas. Dėl teisinio chaoso neįtikėtina situacija dabar yra susiklosčiusi sodininkų bendrijoje Vaiteliai. Apie tai 2017 07 04 buvo rašyta Vakarų eksprese. Nuo 2016 m. birželio SB Vaiteliai bylinėjasi teismuose dėl to, kad 5 sodininkai - E. Mickūnas, A. Glinckis, D. Kundrotienė, V. Kulys, V. Laukaitis - teisme ginčija 289 narių raštu išreikštą nuomonę dėl bendrijos valdymo. 2017 06 23 d. Klaipėdos rajono teismas uždraudė visiems bendrijos nariams priimti sprendimus dėl bendrijos valdybos narių rinkimo. Apie tokį sprendimą 2 500 bendrijos narių, kurių atžvilgiu taikomas šis draudimas, teismas neinformavo. 2006 m. spalį bendrijai ėmėsi vadovauti L. Kaniauskienė, iki tol jau kelis mėnesius ėjusi valdybos pirmininkės pareigas, nors rinkimų nebuvo (tai įrodo Registrų centro išrašai). Nors bendrijos valdybos pirmininko kadencijos laikotarpis yra treji metai, 2010 m. bendrijos narių susirinkime bendrijos valdyba nebuvo renkama, o valdybos įgaliojimai nebuvo perregistruoti Registrų centre. Darbuotojų atlyginimus sodininkų bendrijoje turi nustatyti jos nariai. L. Kaniauskienė iki šiol nėra perdavusi bendrijai dokumentų, iš kurių būtų aišku, kas ir kokiu pagrindu nustatė jai atlyginimą, kokiu pagrindu jis buvo didinamas - jau nuo 2006 m. jis buvo dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio. O buvęs valdybos narys V. Laukaitis dabar reiškia nepasitenkinimą dėl lygiai tokio pat dabartinio pirmininko atlyginimo dydžio, nors pirmininkas pradėjo jį gauti tik po 3 metų darbo bendrijoje, kai iš esmės pagerėjo bendrijos finansinė padėtis bei buvo nuveikti realūs darbai ir atlyginimas buvo patvirtintas bendrijos narių. Nors iš sodininkų buvo renkamos įmokos daugiausia grynaisiais pinigais, kurių priėmimas galimai ne visada būdavo įforminamas tinkamai (bendrijos banko sąskaita buvo atidaryta tik 2003 m.), su tiekėjais laiku bendrija neatsiskaitydavo. Kaupėsi skolos už sodininkams tiekiamą elektros energiją, padavus bendriją į teismą grėsė elektros energijos atjungimas visiems sodininkams. 2013 m. sausio 1 d. bendrijos neapmokėtų sąskaitų suma AB Lesto, VĮ Klaipėdos regiono keliai viršijo bendrijos turimas lėšas beveik 15 000 Lt. Nuo 2008 m. buvo renkama tikslinė įmoka dokumentų tvarkymui - po 30 Lt kasmet iš kiekvieno sodininko, tačiau per 5 metus vietiniai elektros tinklai taip ir nebuvo parduoti bendrovei VST. Kilus sodininkų nepasitenkinimui 2013 m. buvo išrinkta nauja bendrijos valdyba, valdybos pirmininku išrinktas R. Aniulis. Vietiniai elektros tinklai gavus bendrijos narių pritarimą buvo parduoti AB Lesto per 5 mėnesius. Naujoji valdyba pradėjo domėtis, kur buvo naudojamos bendrijos lėšos. Buvusi valdyba atsisakė perduoti buhalterinius ir juridinius bendrijos dokumentus, dėl to teko Egidijaus JANKAUSKO nuotr. dokumentų reikalauti teismine tvarka. Nors galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo dar 2015 m., o buvusi valdybos pirmininkė sumokėjo 200 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą, buhalteriniai dokumentai už 1991-2012 m. laikotarpį nėra perduoti iki šiol. Buvusi valdyba už 18 000 Lt įrengė vieną autobusų stotelę, o 2014 m. dabartinė valdyba už keturias autobusų stoteles-paviljonus, 5 šiukšlių konteinerių aikšteles ir 5 skelbimų lentas sumokėjo tik 40 000 Lt. 2014 m. atsisakius grynųjų pinigų rinkimo iš sodininkų bendrijos finansinė padėtis iš esmės pagerėjo. Paaiškėjo, kad daug asmenų iš viso nemokėjo jokių mokes- čių bendrijai 10 ir daugiau metų, neatsiskaitydavo už sunaudotą elektros energiją. Pradėjus tvarkingai naudoti bendrijos lėšas tapo įmanoma ne tik laiku atsiskaityti su tiekėjais, bet ir sumažinti metinį bendrijos nario mokestį 28,96 Eur 2014 m. iki 24 Eur už 6 arų sklypą 2017-aisiais. Be to, bendrijos nariai papildomai nemoka už atliekų tvarkymą, šias išlaidas padengia bendrija. Taip sodininkai papildomai per metus sutaupo nuo 11,58 iki 55,03 Eur. Tačiau nuo pat 2013 metų bendrija priversta bylinėtis su grupele sodininkų dėl įvairiausių klausimų: dėl neperduotų buhalterinių dokumentų; dėl buvusios buhalterės negrąžinto bendrijai priklausančio kompiuterio, namuose laikytų bendrijai priklausančių dokumentų ir bendrijos lėšų; dėl atleistos už pravaikštas buhalterės etato panaikinimo; dėl sprendimo deklaruoti atliekas (norima jį panaikinti, kad už jų tvarkymą sodininkams reikėtų papildomai mokėsi); skundžiama ir sodininkams suteikta galimybė nuomotis bešeimininkius žemės sklypus. Tokie penkių sodininkų veiksmai yra kurstomi buvusios valdybos narių bei negali būti paaiškinami nei loginiais, nei ekonominiais motyvais. Dabartinė bendrijos valdyba yra atvira visiems sodininkų pasiūlymams, kaip tvarkytis geriau. Tačiau keletas asmenų net ir pozityvius dalykus ginčija ir juos neigia nieko nesiūlydami, tad kenkia daugumai bendrijos narių, kurių yra beveik 2 500. SB Vaiteliai narių grupė Debreceno bendruomenės namuose - vaikų vasaros stovyklos išleistuvės Kažkur skaičiau ar girdėjau, kad troba be vaikų troba be langų. Bet tai negresia Bendruomenės namams. Visą birželio mėnesį juose šurmuliavo vaikai, kuriuos tėvai suspėjo užregistruoti į nemokamus vasaros užsiėmimus, norintys veiklos, lavinti bei ugdyti kūrybinius gebėjimus, plėsti pasaulėžiūrą. Nors ši stovykla buvo rengiama tik antrus metus, bet sulaukė netikėtai gausaus norinčiųjų lankyti skaičiaus. Teigiami pernai lankusiųjų atsiliepimai padarė savo ir vaikai šiemet jau pasikvietė draugų, broliukų, sesučių, pasipasakojo mokykloje. Šiemet stovyklai baigiant darbą dauguma vaikų su liūdesiu suprato, kad nors ir yra didelis entuziazmas, dėl mažų išteklių jie bus pakviesti tik kitais metais. O jiems taip čia patiko! Administruojant Žvejų rūmams, ypač didelio jų kultūrinės veiklos specialistės Linos Papievytės įdirbio dėka pavyko suburti komandą iš pedagogų būrio, miesto Visuomenės sveikatos biuro, Savivaldybės viešosios bibliotekos ir kitų. Rezultatas patvirtino lūkesčius. Lina savo indėlio nepervertina, ji tik norėtų, kad nebūtų pamiršti visi, kurie prisidėjo prie užsiėmimų ir tikrai sukūrė atmosferą, kurioje nutiko daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, užsiėmimai su Aleksu Mažonu iš pantomimos teatro A. Kur dar vaikai gaus tokias pamokas, kai mokoma lipti siena, kurios nėra, slėptis nematomoje dėžėje, traukti vinis, kurių sienoje nebuvo? Šokių kolektyvo Žilvinas vadovė Gitana Puzinienė mokė liaudies šokių pagrindų, judesio trenerė Aida Grinevičiūtė mokė šokti zumbą, sveikatos biuro atstovė Alina Bocman vedė korekcines mankštas, kurių metu vaikai piešė kojų pirštukais. Bene didžiausią įspūdį man paliko vaikų kartu su muzikos kūrėju, mokytoju Audroniu Trakumu sukurtas vaidybinis filmas Pelių ir Linos PAPIEVYTĖS nuotr. kačių karas ir taika. Senjorų klubas Rūta (vadovė Albina Bružilienė) su vaikais žaidė stalo žaidimus, lankėsi boulinge. Edukologė Daiva Šimuliūnienė mokė grafičio meno ant popieriaus, pakloto pievoje, spalvino akmenukus, netgi pasigamino kūrybinės grupės vėliavą Lėktuvėliai. Su bibliotekininke Aušrine Saudargaite vaikai, be skaitymo ir darbo kompiuteriais, dar dalyvavo ir Protų mūšiuose. Na, o atsiradus grėsmėms per daug įsisiautėti visus savo nuostabiais kūriniais, atliekamais pianinu, užburdavo visų mylimas stovyklautojas pianistas Arnas. Stovyklos išleistuvėse buvo daug svečių - mamos, močiutės, draugai. Vaikai surengė talentų šou ir parodė, ko išmoko tik per vieną mėnesį, dalinosi savo įspūdžiais, netgi norėjo ašaroti, buvo gaila skirtis su naujais draugais, pedagogais, bet buvo patikinti, kad tai - ne paskutinė vasara. Tėveliai buvo dosnūs - gėlės mokytojams, Linai, vaišės. Sudie...stovykla. Pastebėjimas: poreikis bendruomenėje yra, geranoriška pedagogų pagalba yra, fizinis pajėgumas yra, salių pasidalinimas su senjorais suderinamas, tad tikimės finansinių pajėgumų iš Savivaldybės bei geranoriškų rėmėjų. Kristina BUSLAJEVA

2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 9 Šeštadienis Dienraščio Vakarų ekspresas laisvalaikio priedas. Sudarytoja Andromeda MILINIENĖ. Daugiau laisvalaikio skaitinių - www.ve.lt Data Šiandien minime 607-ąsias pergalės Žalgirio mūšyje metines. Citata Jei ne tokia šio viduramžių mūšio baigtis, mus, taip pat ir Latviją, būtų ištikęs Prūsijos likimas - niekas Lietuvoje jau nebekalbėtų lietuviškai. Tomas BARANAUSKAS, istorikas 100 00 Skaičius Tiek kapų čekiškų grašių Ordinas turėjo sumokėti kaip karo reparacijas po Žalgirio mūšio. ssgarsiausias Žalgirio mūšio pavaizdavimas - lenkų dailininko Jano Mateikos paveiksle (nutapytas 1878 m.). Pagrindinė figūra - Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Dešiniajame viršutiniame kampe - lenkų karalius Jogaila. Fotolia Kaip lietuviai kryžeivius rumalojo Pagal Simoną Daukantą Simonas Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją gimtąja kalba. Kaip skambėjo jo pasakojimas apie Žalgirio mūšį, parašytas maždaug 1838 m.? Trumpai apie autorių. S. Daukantas gimė Klaipėdos apskrityje, Klevų kaime, baigiantis XVIII a. (1793 m.). Mokėsi Kretingoje, Žemaičių Kalvarijoje, Vilniuje. 1826 metais dirbo Rygoje, generalgubernatoriaus raštinėje, nuo 1835 m. - Peterburge, Rusijos senato kanceliarijoje, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos šaltiniai. Parašė keletą stambių veikalų iš Lietuvos istorijos. Čia pateikiama dalis teksto iš S. Daukanto Lietuvos istorijos. Nuo Gedimino D.L.K. iki Liublino unijai. Pasakojimas kupiruotas, kalba beveik netaisyta. Minimi įvykiai (pažymėti žvaigždute) toliau patikslinami remiantis šiuolaikiniais istorikais. Kai kurie senieji žodžiai paaiškinti atskirai. Kantrybė baigėsi Vytautas buvo pavedęs Žemaičius kryžeiviams, čionais spaudžiamas nelaimomis ir vildamasis kuomet nors juos apent įgauti. Nesang didei narsūs ir kantrūs žmonės - kariaudami per tiek šimtų metų su kryžeiviais buvo į kares įpratę. Nenorėjo jų Vytautas būtinai užmiršti, kaipogi ir tą metą, esant dideliam badui Žemaičiuose, kuriuose nuo praėjusių karių vieni degėsiai ir rūstūs tyrai bebuvo, o likęs svietas giriose važojosi, žievėmis ir maitomis misdami. Čionai pats Vytautas negalėjo jų šelpti, sandarų nelaužydamas, todėl perkalbėjo Jaugalių, kursai tą patį metą trisdešimt laivų, javais nusleguotų, Visla pagal jūrą norėjo Žemaičiams į Palangą nusiųsti; juos kryžeiviai, beirkluojančiu Visla, nugriebė. Tuo pačiu laiku vokiečiai užmušė Lietuvos prekiotojus Tilžėje ir jų prekius išdrevėjo ir pasisavino. Vytautas reikalavo teisybės - vokiečiai darėsi ją atteisti. Ta notis paleido Vytautui rankas, kursai tykojo tiktai lyčiaus karei. Nu negaudamas nuo kryžeivių jokios nė teisybės, apsireiškė jų neprieteliumi. Didis Lietuvos kunigaikštis Vytautas liepė savo broliui Žigmantui su rinktais pulkais lietuvių traukti į Parusnį, kursai, nuteriojęs plačiai apygardas pilės Saldavos, pats pilę su žeme sulygino. Tokia buvo pradžia baisios ateinančios karės.* Diena ne maldos Susirėmė abi šali plynose Tanenbergo 15 dienoje liepos mėnesio; kryžeivių kariauna iš įvairių Teutonijos kraštų buvo sutelkta daugiaus nei šimtas tūkstančių plienu ir variu aplietų vyrų turinti, kuria pats didis mistras Juningen rykavo. Lietuvių ir žemaičių su jų telkėjais gudais, tautoriais ir lenkais tiek pat, o rasi daugesnei buvo. Vytautas rykavo lietuvius ir žemaičius bei kitus telkėjus, o Zidrans Moskovski lenkus, kursai Rados yna pjūtis: lietuviai rumalojo kryžėjus it liūtus. visados Vytauto turėjo klausyti. Paėjus kryžeivių siuntiniams, karalius rūpestingai ėmė, klaupęs ties altoriumi, širdingai melstis, tuom tarpu drąsus ir stropus Vytautas eina pas jį ir sako: Brolau! Diena yra karės, ne maldos. Vytautas savo narsybe ir buklumu apsiautė nuo visų pusių kryžeivius. Kas aprašys tą kraujų šlakesį ir tą aitrą, su kokia tenai grūmėsi, vyrai it ąžuolai glėbiais rumuliojosi... Lietuviai rumuliojo kryžeivius į trutus 600 brostvių pačių, didis mistras Juningen ir 50 000 kryžeivių ir meldžionių paliko tą dieną karvietėje beklaksančių, 51 vėliava, visas abazas, gėrybės ir turtas visos Teutonijos įkliuvo į ranką pergalėtojams lietuviams ir lenkams, kurie tą garbingą mūšą sutrupino būtinai galybę kryžeivių. Vytautas, suraišiojęs imtinius su tais pačiais saitais ir gelžiniais, kuriuos kryžeiviai buvo patiekę lietuviams, vienus tarp jų į Lietuvą, kitus į Lenkus išvarė, o kamendotų arba jenarolų Markvard Saldzbach ir Enrik Sumberg, kuriuodu buvo neteisingai jo motiną išvainojusiu, liepė ten pat nukirsti. Paskui piles nugandintas vieną po kitai užėmė, o kurios dar drįso stembti prieš Vytauto galybę, su žeme paliko sulygintos.** Marianburgos pilėje užsirakino Toje mūšoje suiro kryžeivių didybė, į kurią niekados jau daugesnei neįsigavo. Tas garsus zokonas, ukės piktadėjų narsumu įkurtas, kruvinų vergilių perkrikštų anturiamas, nedorybe ir negėda platinamas, viešpačių žymėmis papuoštas, parkrito toje garbingoje dieno- je nuo kardo lietuvių ir lenkų, kuris, kaip nespurduldamas, daugesnei nebatsitaisė. Žinia tos pergalės, pasklydusi Parusny, didžiai pradžiugino senuosius gyventojus lietuvius, kurie atsiminę senovės savo liuosybę ir savo tautos būdą. Kaimynai tuojau numetė savo rudus kirėjus, mažus brylius ir kogeln, kaipo apdarą nuo vokiečių kanakados jiems antmestą, ir persidarė sena daba. Pilės Elbing, Danskas, Torun, vienos pasidavė, kitos siuntinius išleido raktus Jaugaliui boginti. Taip pat vyskupai Kujavo, Kelmo arba Kulmo ir Žemijos arba Karaliaučiaus pasiėmė jo klausyti. Trumpai sakant, Jaugalius užimti visą Parusnį taip buvo pasikliovęs, jog abaze dar bebūdamas jau daug pilių tenai buvo išdovanojęs savo karvedžiams. Tada ta dingste kamendotas pilės Szwer Plauen su 5000 likusiųjų kryžeivių Marianburgos pilėje užsirakino, ketėdami iki paskujo gintis. 10 ssmūšyje žuvo ordino vadovybė. Vytautas Didysis Lietuvos Kunigaikštis ties Didžiojo Mistro lavonu. Autorius nežinomas (Menorinka.lt)

10 SUSITIKIMAI Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis s smarienburgas (lenk. Malbork). Vytauto ir Jogailos suplanuotos karinės operacijos taikinys buvo Marienburgas - ordino sostinė, tačiau už Drevencos upės laukė Kryžiuočių ordino kariuomenė ir sąjungininkai, nenorėdami toje vietoje kautis, pasuko Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio) link. s siš šios pilies riteriai išjojo į Žalgirio mūšį. Deja, lietuviai nei lenkai po pergalės šios tvirtovės taip ir nepaėmė. Apgultis truko du mėnesius, tačiau nesėkmingai. Vytautas, pats numanydams, jog būtinai 9 išgaišinus kryžeivių zokoną, jis pats liks Jaugaliaus ir lenkų vergu, užvis regėdams, jog lenkai savinosi Lietuvą. Lenkai neteisingai elgėsi su lietuviais, kuriuos norėjo savo padonaisiais padaryti ir neturėjo jų už tautą savo, bet norėjo ją savotiškai rėdyti, Vytautą patį savo karšinčiumi vadino, kuriam mirus, lenkai visą Lietuvą norėjo pasavinti ir visa, kas buvo lietuviška: jų kalbą, būdą, dabą, rėdą, niekino ir peikė, savo įvestą brukdami, nors lietuviai tuom kartu už pačius lenkus daug garsesniais ir galingesniais buvo. Vytautas su Jaugaliumi į Žemaičius iškeliavo žemaičių krikštyti su apaštalais, mokančiais jų kalboje mokslą Kristaus jiems skelbti. Žemaičiai pradžioje didei nenorėjo krikštytiesi sakydami, jog apsikrikštijus reiksią jiems vokiečiams vergauti, jų drabužį dėvėti, jų būdą ir dabą sekti, o savo išsižadėti, užvis motriškosios nenorėjo savo nuometų paleisti, rutulių nuo galvos, skreistelių bei vilnonių nuo pečių nusiausti, stygavodami, jog svetimi kuningai užgins jiems žemaitiškai kalbėti, o lieps vokiškai ar gudiškai rašyti, taip, kaip daro vokiečiai Parusnyje ir Padaugavyje su lietuviais ir žemaičiais, kuriems neleid nei rašyti nei skaityti jų kalboje. Vytautas su Jaugaliumi atkaklei stygavodamu galvojosi, jog ir persikrikštijus gyvens liuosais kaip pirmu gyveno ir niekam nevergaus. Norėdamu dar svietui pasigerinti, dovanojo drobės, audimą ir vilnones motriškosioms, liepdamu, idant ir persikrikštijusios tomis pačiomis drobėmis po senovei baltai darytųsi. Tai regėdami žemaičiai pradėjo krikštytiesi.*** Žodžių reikšmės Notis - įvykis. Parusnis - Prūsija. Didis mistras - didysis magistras. Zokanas - tikėjimas. Brostva - brolija. Meldžionys - maldininkai. Abazas - būrys. Pagal dabartinius istorikus * PASIRENGIMAS KARUI. Tomas Baranauskas, istorikas (viduramziu.istorija.net): 1398 m. spalio 12 d. sudaryta Salyno sutartimi Vytautas pažadėjo Vokiečių ordinui Žemaitiją, bet palaikė prieš ordiną nusiteikusius žemaičius. 1409 m. žemaičiai sukilo - sukilimą sukurstė ir parėmė pats Vytautas. Jis su savo kariuomene įžengė į Žemaitiją ir ją užėmė. Jogaila pažadėjo remti Vytautą, todėl Vokiečių ordinas paskelbė karą Lenkijai ir užėmė Dobrynės žemę. Tais pačiais metais, lapkritį, Vytautas su Jogaila susitiko Brastoje. Buvo sutarta pulti ordino sostinę Marienburgą ir sunaikinti pagrindines priešo pajėgas. Mečislovas Jučas, habilituotas istorijos mokslų daktaras, knygoje Žalgirio mūšis rašo: 1409 m. žiemą buvo statomas pontoninis tiltas per Vyslą, Belovežo ir kitose giriose medžiojama, žvėriena sūdoma statinėse, kraunama į laivus ir kartu su kitomis maisto atsargomis plukdoma Narevu bei Vysla iki Plocko. Buvo samdomi kariai ir perkami ginklai užsienyje, paskelbti kariuomenės susirinkimo punktai, stiprinamas sienų saugumas ir vykdomos karinės demonstracijos Ordino pasieniuose. Svarbiausia iš visų šių priemonių buvo kariuomenės telkimas. Pasak M. Jučo, šaltiniai liudija apie didelę drausmę Vytauto kariuomenėje. Jonas Vaičenonis, istorikas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, knygoje Lietuvos karyba: nuo baltų iki XXI amžiaus rašo: 1410 m. birželio 3 d. Lietuvos kariuomenė iš Vilniaus pajudėjo link Gardino, kur susijungė su rusiškaisiais pulkais. Birželio 29 d. ji pasiekė Narevo žiotis ties Vysla. Birželio 24 d. Lenkijos kariuomenė buvo sutelkta Volobže, o 27 d. jau buvo prie Vyslos ties Červinsku ir netrukus, pastačius pontoninį tiltą, pradėjo keltis per upę. Lie- KOMENTARAS Tomas Baranauskas, istorikas Gerbiamas Tomai, ar tikri šie faktai, minimi S. Daukanto: kad vokiečiai užmušė Lietuvos prekiotojus Tilžėje, kad bado metu laivą su javais, pasiųstą į Palangą, užgrobė?.. Faktai iš esmės tikri, tik yra netikslumų kai kuriose detalėse. Kokie tie netikslumai? Čia buvo toks įvykis - kryžiuočiai ties Ragaine sulaikė Jogailos siųstus laivus su javais. Tad ne į Palangą jie plaukė. Ar tikrai Vytautas Žalgirio lauke atkeršijo Markvardui už motinos įžeidimą - išvainotą Birutę. Anot Daukanto, ten pat jį ir nukirtęs. Vytauto kerštas Markvardui Zalcbachui už anksčiau derybų metu jam ir jo motinai išsakytus įžeidimus - tikras faktas. O ką konkrečiai anas sau leido pasakyti? Ne visai aišku. Vytautas apie tai pats rašė, kad jį išdaviku pavadino. Apie motiną rašė tik Dlugošas, kad Zalcbachas ją pavadino ištvirkusia moterimi. Manau, galėjo būti kažkas tokio... kad Vytautą pavadino kalės vaiku. Viena iš karo priežasčių - motinos įžeidimas? Apie Markvardo įžeidimą laiške, skirtame karo priežastims išvardyti, Vytautas rašė dar 1409 m. (motinos jame neminėjo). Ar Vytautas Markvardą nukirto mūšio lauke, ar vėliau? Markvardas pateko į nelaisvę. Buvo atvestas pas Vytautą, su juo vėl įžūliai kalbėjo, todėl Vytauto įsakymu buvo nukirsdintas. Jis, regis, buvo Vytauto draugas. Taip, Markvardas Zalcbachas buvo vienas iš artimesnių Vytauto draugų tuo metu, kai Vytautas buvo pabėgęs pas kryžiuočius. Grįždamas į Lietuvą, Vytautas net siūlė jam trauktis kartu. Apie Žalgirio mūšį sklando daug vertinimų, interpretacijų. Ką vertingo rekomenduotumėte lietuviams šiandien paskaityti šia tema? Žymiausia lietuviška monografija šia tema yra Mečislovo Jučo Žalgirio mūšis, o apie išvakares geriausiai parašyta Vytenio Almonaičio knygoje Žemaitijos politinė padėtis 1380-1410 metais. pos 3 d. jungtinė kariuomenė perėjo Ordino žemių sieną ir patraukė Marienburgo link. Po dvylikos dienų žygio, liepos 15-osios rytą, laukymėje tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų sąjungininkams kelią pastojo Ordino kariuomenė. Tą patį rytą kariuomenės buvo išrikiuotos kautynėms. Vytauto vadovaujamos pajėgos, kurios užėmė dešinįjį sparną priešais Tanenbergo kaimą, pirmos buvo parengtos mūšiui, tuo tarpu lenkų vėliavos, telkiamos ties Liudvigsdorfu, tik rinkosi. Sąjungininkų rikiuotės centre buvo išdėstyti patyrę Smolensko įgulos kariai, vadovaujami Lengvenio Algirdaičio. Prieš Vytauto vėliavas Ordinas išrikiavo stipresnes pajėgas, vadovaujamas Jurgio Gersdorfo (Gersdorf). ** MŪŠIO PRADŽIA IR EI- GA. Vytauto ir Jogailos suplanuotos karinės operacijos taikinys buvo Marienburgas - ordino sostinė, tačiau už Drevencos upės laukė Kryžiuočių ordino kariuomenė ir sąjungininkai, nenorėdami toje vietoje kautis, pasuko Tanenbergo ir Žalgirio link. Mūšis vyko vietovėje į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunvaldo, Tanenbergo (dab. Stembarkas) ir Liudviksdorfo (dab. Lodvigovas) kaimelių (tuo metu Prūsijoje, dabar Lenkijos teritorijoje). Jogaila ir Vytautas turėjo savo planą ir laukė, kad pultų magistro kariuomenė. Ulrichas von Jungingenas nesuprato jų taktikos ir leidosi išprovokuojamas. (M. Jučas, ten pat.) Paėjus kryžeivių siuntiniams, karalius rūpestingai ėmė, klaupęs ties altoriumi, širdingai melstis, tuom tarpu drąsus ir stropus Vytautas eina pas jį ir sako: Brolau! Diena yra karės, ne maldos. Tomas Baranauskas ( Žalgirio mūšis, pakeitęs Europos istoriją, Lietuvos žinios ): Lenkų istorikas Janas Dlugoszas, kurio tėvas buvo dalyvavęs Žalgirio mūšyje, rašė, kad Vytautas nuolat jodinėdavo išilgai palei visos kariuomenės gretas ir nurodinėdavo pulkų vadams. Nors formali valdžia priklausė aukštesnį rangą turėjusiam Jogailai, veiklusis vadas buvo Vytautas. 11 ssžalgirio mūšio laukas (dab. Lenkija). Kariuomenė išsidėstė penkių kilometrų ruože. Remiantis J. Dlugošu, šioje teritorijoje augo šeši galingi ąžuolai, į juos buvo įsikabaroję daugybė žmonių, tikriausiai vietos kaimiečių - iš Tanenbergo ir Griunvaldo, - kurie stebėjo mūšį.

SUSITIKIMAI 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 11 ATMINIMUI Peržegnok lietuvninkus... Fragmentai iš Kristijono Gotlybo Milkaus (apie 1732-1807) - Mažosios Lietuvos poeto, Pilkalnio (buv. Nadruvos žemė) kantoriaus ir pradinės mokyklos precentoriaus, poemos Pilkainis, parašytos apie 1795 m.... Dabar sunkiausią baudžiavą šviežiems paduonams tuoj uždėjo, pilis pakurt vienuolika ir jų dvarus apdirbt turėjo. Priegtam uždraudė jiems labai, kad nieks negarbintų balvonų, ir liepė, kad prisiektinai priimtų zokaną krikščionių. Bet katilikų pramonės ir jų pamokslai pramanyti gerais krikščionimis užties juos negalėjo padaryti. sslietuvos BRASTA, nuo 1413 m. - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seniūnijos centras. Čia Vytautas su Jogaila planavo generalinį mūšį su kryžiuočiais. (XVII a. Rekonstrukcija, autorius Pavel Tatarnikov) Edvardas Gudavičius, istorikas, profe- 10 sorius habilituotas humanitarinių mokslų daktaras ( Žalgirio mūšis, nulėmęs valstybės ateitį, lbks.lt): Kryžiuočių ordino kariuomenėje buvo 52 vėliavos (pulkai). To meto amžininkų skaičiavimais, - apie 12 tūkst. puikiai ginkluotų karių. Jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenėje, manoma, buvo apie 18-20 tūkst. karių. Lenkija atvedė 51 pulką, Lietuva - 40. Mūsų protėvių (lietuvių) ten buvo apie pusę karių. <...> Be abejo, mūšio baigtį lėmė Vytauto vadovaujamų Žinia tos pergalės, pasklydusi Parusny, didžiai pradžiugino senuosius gyventojus lietuvius, kurie atsiminę senovės savo liuosybę ir savo tautos būdą. Kaimynai tuojau numetė savo rudus kirėjus, mažus brylius ir kogeln, kaipo apdarą nuo vokiečių kanakados jiems antmestą, ir persidarė sena daba. Simonas DAUKANTAS daktaras, knygoje Žalgiris ir kas po jo apie Markvardą Saldzbachą (Markward von Salzbach) rašo, jog tai buvęs Vokiečių ordino ritevaldytoju. Po Vytauto sukurstyto pirmojo Žemaitijos sukilimo Markvardas apšaukė jį išdaviku ir įžeidė jo motinos Birutės atminimą. sstrakų pilis, Vytauto tėvonija. Čia jis nuo 1409 m. iki gyvenimo pabaigos praleisdavo daugiausiai laiko. Čia stovėjo Pusiasalio ir Salos pilys, ties kuriomis žygiui į Žalgirio mūšį telkėsi Trakų žemės kariai. (Trakaimuziejus.lt) pulkų manevras: vaidinti besitraukiančius, taip suardant priešo pulkų rikiuotę. William Urban, JAV istorijos profesorius, filosofijos mokslų ris, kurį 1384 m. Vytautas buvo paėmęs į nelaisvę. Markvardas tapo Vytauto draugu ir artimu patarėju, išmoko lietuvių kalbą. Atgavęs laisvę, tapo Ragainės pilies *** PO MŪŠIO. Pagal E. Gudavičių, Žalgirio lauke krito kas antras Lietuvos karys, lenkų nuostoliai buvo gana nedideli. Po mūšio sąjungininkai Priegtam valdonai žemės šios ant savo tikt naudos žiūrėjo, ir dėl vieros krikščioniškos iš tikro jiems niekad rūpėjo. Nės tikt šešias per Lietuvą bažnyčias jie pabudavojo, ir apie mokslą dievišką lietuvninkai nedaug žinojo. Bet vis papratę jau kariaut, prieš etmoną didįjį ėjo ir kunigaikštį šį prigaut bei jam žemes išveržt norėjo. Bet etmons Didžios Lietuvos kryželninkams daug vargo darė, ne vienąkart išmušęs juos į savo žemę vėl nuvarė. Po šimtų metų juos paskui dar randi vis beširmavojant, iki Jagelui etmonui Gudų karaliumi pastojant. Tas taip skaudžiai kryželninkus visai sumuštus pergalėjo, jog jau pusėtinai Prūsus su juomi perdalyt turėjo. O žemę tą pusėtiną pavelijo, kad taip valdytų, kad vis karalių lenkišką už savo viešpatį laikytų. Taip ponai šie pamankštyti turėjo su pakajum būti, tačiaus didei vis veržėsi iš pančių lenkiškų iškliūti. Todėl didžiausius ercikius sav į valdonus išsiskyrė ir per jų gentis didelius pagalbos gausią pasigyrė. Taigi, ak Dieve, Viešpatie, visi tav pasilieciavojam Pakurt - įkurti. Paduonai - pavaldiniai. Beširmavojant - kariaujant. Pamakštyti - pamokyti. Pasilieciavoti - pasiskirti. Etmons didysis - Lietuvos didysis kunigaikštis. Pusėtinai Prūsus su juomi perdalyt turėjo - kryžiuočiai su Lenkijos karaliumi turėjo per pusę pasidalinti Prūsiją, bet tai atsitiko vėliau, valdant Lenkiją jau nebe Jogailai (mirusiam 1434 m.), o karaliui Kazimierui Paaiškinimai ssrankraščio faksimilė iš Lietuvių literatūros istorijos chrestomatijos. ir, gyrę meilę didelę, dėkingi tav už tai pastojam. Ak, peržegnok lietuvninkus, pirmuosius susiedus šios žemės, taipjau užtark ir vokiečius, visus į atsargą atėmęs. Per tavo žodį dar toliaus paragink pats parapijonus, kad pasielgtųs nobažniaus už čia gyvenusius pagonius. Jei tai darysim tai visi, toliaus žegnonės tavo teksim ir, svietą šį palikdami, dangaus išganymą atseksim. (nuo 1447 m.). Po Trylikamečio karo tarp Lenkijos ir Kryžiuočių ordino (1454-1466) pagal Torūnės taikos sutartį (1466 m.) Lenkijai atiteko vakarinės ordino valdos (su buvusia sostine Marienburgu), ir jo valdoma teritorija beveik dvigubai sumažėjo (sostinė buvo perkelta į Karaliaučių). (Šaltinis: Milkus, Kristijonas Gotlybas. Pilkainis: poezija, proza, parengė Liucija Citavičiūtė ir Juozas Girdzijauskas.) ssmedininkų pilis, 30 km nuo Vilniaus, neturėjo savo kunigaikščio, ji atliko tik gynybinę funkciją - priešui atremti. Viena iš nedaugelio viduramžių Lietuvos mūrinių pilių ir didžiausia aptvarinė pilis Lietuvoje. Kartu su Vilniaus, Trakų ir Kauno pilimis tai buvo vienas svarbiausių kariuomenės telkimo punktų žygiui į Žalgirio mūšį. (Sigito Lasavicko rekonstrukcija) tris dienas ilsėjosi. Per tą laiką Marienburgas, kryžiuočių sostinė, pasirengė apgulčiai. Nors vėliau pajudėjusi į Prūsiją sąjungininkų kariuomenė užėmė 80 proc. ordino pilių, Marienburgas nebuvo paimtas. Visas kitas pilis kryžiuočiai vėliau susigrąžino. Pulti Klaipėdos Vytautas net nebandė. Net kai 1453-1455 m. ordino žemėse kilo vidaus karas ir Lietuvos kariuomenė užėmė Klaipėdą, vis tiek nesugebėjo jos išlaikyti. Lygiame lauke lietuviai kryžiuočius galėjo įveikti, o štai prieš plytų ar akmens tvirtoves buvo bejėgiai. Karinės technologijos, net ir pralaimėjus Žalgirio mūšį, leido ordinui savo rankose išlaikyti anksčiau nukariautą Prūsiją. Karas baigėsi tik Melno taika (1422 m.), o iki tol konfliktas tęsėsi, ir Europos galvos bandė kištis: imperatorius Zigmantas vėl perdavė Žemaitiją Kryžiuočių ordinui. Vytautas į tai atsakė sutikimu priimti čekų karūną. Imperatorius atsitraukė - ir Vytautas atsisakė savo planų Čekijoje. Parengė Andromeda MILINIENĖ

12 Vakarų ekspresas ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 15 D. sstarptautinis nemate- rialaus kultūros paveldo festivalis Lauksnos nuo 10 val. kviečia burtis Teatro aikštėje, kur įsikurs jaukus ir turiningas amatų miestelis bei vyks dauguma festivalio renginių. Galėsite dalyvauti tradicijų dirbtuvėse - jose žiūrovai turės progą drauge giedoti sutartines, pajusti flamenko ritmą, panirti į Suitų kultūrinę erdvę ir sužinoti Petrykivkos dekoratyvinės tapybos subtilybes. Festivalio ekrane vyksiančios filmų - Lino laikas, 2014 m. Lietuvos dainų šventė Čia - mano namai, Flamenko ištakos - peržiūros leis žiūrovams įvairiapusiškiau suvokti pristatomas tradicijas. Į amatų miestelį organizatoriai sukvietė Lietuvos tradicinių amatų meistrus, tautinio paveldo gamintojus, rekonstruotojus, liaudies meno, kultūros paveldo puoselėtojus, UNESCO saugomų liaudies meno tradicijų - kryždirbystės (Lietuva), Petrykivkos dekoratyvinės tapybos (Ukraina), Suitų kultūrinės erdvės moterų rankdarbių (Latvija) - tęsėjus. Kiekvienas dalyvis demonstruos, mokys, supažindins su savo puoselėjamu amatu, prekiaus savos gamybos dirbiniais. Dramos teatro Mažojoje salėje 22 val. skambės Nakties polifonija. s s Švyturio alaus darykloje (Kūlių Vartų g. 7) nuo 14 val. bus švenčiama Tarptautinė aludarių diena. Čia vyks nemokamas vienos dienos festivalis Aludarių dienos 2017 - koncertuos ryškiausi šalies muzikantai, lankytojai kviečiami dalyvauti ekskursijose ir degustacijose bei pasinerti į daugybę skirtingų pramogų. 17 val. prasidėsiančiame koncerte dvi scenas dalinsis atlikėjai Vaidas Baumila ir Monika Pundziūtė-Monique, Colours of Bubbles, Antikvariniai Kašpirovskio dantys, Ba., Jamma & W, Parranda Polar, Diskonektai ir Solo Ansamblis. Visi norintieji galės paklaidžioti Švyturio alaus daryklos labirintais, užsukti į mažąsias Raudonų plytų alaus dirbtuves, turės progos plėsti žinias apie skirtingų stilių alų. Renginys nemokamas, skirtas tik pilnamečiams. sšatrijos kalno papėdėje s (Luokės seniūnija) 15 val. vyks kunigaikštį Vytautą Didįjį vaizduojančio paminklo pašventinimo ceremonija. Žinomo menininko, Nacionalinės premijos laureato Antano Kmieliausko sukurtas didingas kūrinys, dedikuotas Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms, čia iškilo žemaičio ūkininko Vytauto Kondrato iniciatyva ir lėšomis. Keturių su puse metro aukščio, 12 tonų svorio skulptūra iš pilko granito pastatyta Pašatrijos dvaro teritorijoje, ant kalvos, asmeninėje V. Kondrato žemėje. Tremtyje gimęs vyras taip išreiškė savo gilius patriotinius ir religinius jausmus. Norėjau šį kūrinį pastatyti ant Šatrijos kalno, bet leidimo negavau. Kalno papėdėje paminklo statyti nenorėjau, nes būtų sumenkęs. Todėl Vytautas Didysis iškilo ant kalvelės greta Šatrijos kalno ir yra puikiai matomas iš visų pusių. Džiaugiuosi šiuo darbu, - didžiavosi Vytautas Kondratas. smingės kaime s (Kintų sen., Šilutės r.) 18 val. vakaroti kviečia Naktinė Mingės flotilė 2017. Iki 20 val. vyks atvirų durų valandos tradiciniuose istoriniuose laivuose dešiniajame Minijos krante, vėliau - Aido Jonavičiaus koncertas ant laivo Aisytė denio, 22.30 val. - kapitonų pasitarimas. 23 val. nuaidės patrankos salvė, pajudės naktinė laivų flotilė. Viso renginio metu bus galima paragauti šviežutėlių austrių, pasivaišinti ką tik susuktais sušiais, vyks prekyba laivams skirta atributika. s skelte Nida s spalangos koncertų salėje (Vytauto g. 43) 20 val. vienintelį pasirodymą Lietuvoje surengs žavioji Rusijos ir Ukrainos dainininkė, televizijos laidų vedėja ir aktorė Vera Brežneva.Buvusi merginų grupės Via gra narė į Palangą, lydima profesionalių šokėjų komandos, atvyks pristatyti naujausio koncertinio turo Numeris 1. Šioje programoje kurorto svečiai išgirs mėgstamus kūrinius iš didelio pasisekimo sulaukusių albumų Meilė išgelbės pasaulį bei Ververa. Stilingiausios Rusijos ir pramogų verslo moters bei geriausios TV vedėjos titulus pelniusi Vera Brežneva viešumoje yra vertinama ne tik už muzikinę karjerą ar grožį, bet ir už nuoširdumą bei atvirumą. Dviejų mergaičių mama savo energiją atiduoda ne tik šeimai ir klausytojams. Už labdaringą veiklą dainininkė buvo apdovanota III laipsnio kunigaikštienės Olgos ordinu ir visuomenėje dažnai yra vadinama geros valios ambasadore. V. Brežnevos kūryba pasižymi išskirtine ekspresija, lengvumu bei sėkme. Dainininkė pasiryžusi įkaitinti poilsiautojų kraują ir kviečia į nepamirštamų įspūdžių koncertą. (išplaukia iš Senosios Smiltynės perkėlos, Danės g. 1) 20.30 val. festivalis Muzikuojantis keltas 2017 : Igorio Berino ir grupės Huge Soul koncertas Aš dar dainuosiu. Turbūt kiekvienas galėtų padainuoti bent vieną legendinės grupės Hiperbolė kūrinį. Juk tai muzika, žavėjusi ne vieną kartą. Šie šlageriai grįžta ant Muzikuojančio kelto denio kartu su grupės vokalistu, gitaristu bei daugumos dainų autoriumi Igoriu Berinu. Ir grįžta su trenksmu, nes juos scenos grandas atliks kartu su jaunais talentingais muzikantais Huge Soul. Tai dvejus metus gyvuojanti grupė, kurią subūrė gitaristas Edvinas Kišonas, prie jo prisijungė vokalistas Emilis Paškevičius, bosistas Jonas Stanevičius, būgnininkas Kęstutis Zubavičius bei klavišininkas Matas Čerenkovas. Koncerte skambės Pamiršk mane, Aš ieškosiu tavęs, Kodėl?, Vasara, Aš dar dainuosiu ir daugelis kitų dainų, kurias vyresnioji publika iki šiol puikiai prisimena, o naujajai kartai tai yra tarsi atradimas. laisvalaik KLAIPĖDOJE Teatrai KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS Teatro g. 2. Bilietai parduodami visose Tiketa kasose. Tiketa kasos Dramos teatre, tel. (8 46) 314453, II-V 10-19 val., VI 11-19 val., VII 1 val. iki spektaklio. El. p. info@kldt.lt, www.kldt.lt, www.tiketa.lt 08 11, 12 d. 18.30 val. Mažojoje salėje A. Strindbergo Tėvas. 08 22, 23 d. 18.30 val. Mažojoje salėje premjera - J. Pulinovič Elzės žemė. KLAIPĖDOS VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Danės g. 19, tel. (8 46) 397402, 397404, 397412, www.klaipedosmuzikinis.lt, Tiketa 23, 30 d. 10 val. aikštėje prie burlaivio Meridianas - atviros repeticijos ORE. Nemokamai. KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS Vežėjų g. 4, tel. 239932, www.klaipedosleliuteatras.lt Projektas Familia Teatrinės, muzikinės, socialinės provokacijos personažų pasirodymai miesto viešosiose erdvėse: 15, 16 d. 13 val. Lapė, Zuikiai. 21 d. 18 val., 22, 23 d. 13 val. Vilkas, Lapė. Gastrolės Nidoje Kultūros centras Agila, Taikos g. 4 15 d. 17 val. Stebuklingas Pelenės laikas. 16 d. 16 val. Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė. Renginiai KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ Šaulių g. 36, tel. (8 46) 410566, www.koncertusale.lt, Bilietai.LT. Taikomos 50 proc. nuolaidos studentams, moksleiviams, senjorams, neįgaliesiems. Koncerto dieną nuolaidos netaikomos. Vasaros koncertų ciklas Koncertų salės parko estradoje 20 d. 20 val. Nepažinta Ispanija. Senosios muzikos ansamblis Jacaras (Lenkija). 22 d. 20 val. Mergina iš Ipanemos. Minns Jazz Quintet (JAV-Lietuva): Simona Minns (vokalas), Dorsey Minns (trombonas), Arnoldas Gurinavičius (klavišiniai), Viktoras Labanauskas (kontrabosas), Saulius Astrauskas (mušamieji). 26 d. 20 val. Kino muzikos naktis. Palangos miesto pučiamųjų orkestras. Solistai: Kristina Jatautaitė (vokalas), Andrius Bartkus (tenoras). Esant lietingam orui renginiai vyks Koncertų salėje. Kiti renginiai 21 d. 18 val. Domino teatro komedija Striptizo ereliai. KLAIPĖDOS KARILIONAS Liepų g. 16, Centrinis paštas Šeštadienį ir sekmadienį bei švenčių dienomis 12 val. kariliono muzikos koncertai. Atlikėjai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. KULTŪROS FABRIKAS Bangų g. 5A, www.kulturosfabrikas.lt KUFA vasaros terasa 20 d. 19 val. kuksando pratybos po atviru dangumi su mokytoju iš Korėjos Jin Mok. 21 d. 20 val. Dominykas Čečkauskas, Keulė Rūkė įkūrėjas. 21 val. filmas Nudegęs (rež. John Wells, JAV, komedija, drama, 2015 m.). 23 val. Kastis Torrau & Donatello. Esant nepalankiam orui, seansai perkeliami į kino salę. 22 d. 12 val. vaikų varžybos su dinozaurais. KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS Daržų g. 10 15, 16 d. tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis Lauksnos. 15 d. Teatro aikštėje 10-22 val. amatų miestelis. 13 val. festivalio ekranas: 2014 m. Lietuvos dainų šventė Čia - mano namai (rež. Juozas Javaitis, 2015). 14 val. pasirodymai amatų miestelyje. 15 val. dirbtuvės. Petrykivkos dekoratyvinė tapyba. 16 val. dirbtuvės. Flamenkas. Tradicija iš arčiau: 18 val. dainuojančios kultūros; 20 val. instrumentinė lyrika; 20.30 val. Balkanų spalvos. 22 val. festivalio ekranas. Flamenko ištakos (rež. Dienraščio Vakarų ekspresas laisvalaikio priedas. Daugiau l Vicente Perez Herrero, Ispanija, 2011 m.). Dramos teatro Mažojoje salėje (Teatro g. 2) 22 val. nakties polifonija. 16 d. Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3) 11 val. atvira diskusija Tradicija bendruomenei ar bendruomenė tradicijai? Registracija tel. (8 46) 312113. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje (Smiltynės g. 12) 15 val. skambantis kiemas. Svečių atsisveikinimo koncertas. Antradieniais-penktadieniais 11-19 val. veikia audimo dirbtuvės: galima susipažinti su audimo amatu - stebėti, kaip senovinėmis staklėmis audžiamas audeklas, o juostų audimo rėmeliuose auga šimtaraštė. Kultūros kvartalo įveiklinimo projektas Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai. Ketvirtadieniais 19 val. tradicinių šokių klubo Vožinis. Veikia UNESCO paroda Lietuva pašto siuntoje (iki 07 31). FESTIVALIS MUZIKUOJANTIS KELTAS 2017 Koncertai kelte Nida Keltas išplaukia 20.30 val. iš Senosios Smiltynės perkėlos, Danės g. 1. Trukmė 2 val., veikia barai. Bilietai - BILIETAI.LT, koncerto dieną - 1 val. prieš plaukimą renginio vietoje. Tel. 8 670 41252, el. p. info@promoplius.lt. 15 d. Hiperbolės dainos sugrįžta! Igoris Berinas & grupė Huge Soul. 22 d. Aš - miražas. Aleksandras Makejevas su grupe. 08 05 d. Radži ir jo draugai: Gopalas ir Birutė Dambrauskaitė. 08 12 d. Marius Jampolskis & Džiugas Siaurusaitis. Šou verslo grimasos. KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Meno kiemas, Bažnyčių g. 4 Trečiadieniais 17-19 val. dizainerės Sonatos Žiži stilizuoto tautinio kostiumo kūrybinės dirbtuvės Krašto raštai. Užsiėmimai nemokami, inf. el. p. kurgelmes@gmail.com, tel. 8 688 53518. KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I. SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Herkaus Manto g. 25 18 d. 17 val. Konferencijų salėje pristatoma Aleksandro Makejevo knyga Švediškas gimtadienis. X poezijos ir muzikos šventė Naktigonės 2017 Pirmadieniais 17 val. Konferencijų salėje - poezijos ir muzikos valandos. 17 d. Virginija Kochanskytė, 24 d. Nijolė Sabulytė. Dalyvauja Julius Kurauskas (klasikinė gitara). Penktadieniais 19.30 val. bibliotekos kieme/ kavinėje Pauzė - dainuojamosios poezijos vakarai, dainuoja bardai. 28 d. Vidas Petkevičius. Trečiadieniais (19, 08 02, 16, 30 d.) 21 val. tyliųjų literatūrinių diskotekų naktys. CD kolekcija lietuvių aktorių balsai ir Kristijono Lučinsko/Driezho muzikinės kompozicijos. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Girulių biblioteka-bendruomenės namai, Šlaito g. 10A Kultūrinių renginių programa Pėdink į Girulius 17 d. 11 val. Virginijaus Vyšniausko teatralizuota programa vaikams Klounas ir jūra. 18 d. 18 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestro koncertas. 19 d. 18 val. susitikimas su choreografe, šokio teatro Padi Dapi Fish meno vadove Agnija Šeiko (iš renginių ciklo Kultūros veikėjų portretai ). Dalyvaus šokėjai Petras Lisauskas, Inga Kuznecova, baleto šokėja Beata Molytė. Vakarą ves režisierė Dalia Kanclerytė. 26 d. 18 val. grupės Undan (Vilnius) koncertas. Lietuviško folkloro muzikinės interpretacijos, apgaubtos harmoninga ambient muzikos stiliaus atmosfera.

io gidas aisvalaikio skaitinių - www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/renginiai/ Interaktyvi bibliotekos palapinė Karlskronos aikštė prie Danės krantinės 15 d. 11 12 val. temperamentingas rytas su flamenku, kava ir spauda. Galėsite pasigrožėti šokiu bei dalyvauti atviroje flamenko pamokoje (Beatos Molytės šokio namai). Aktyviausiems prizai AJ šokoladas dovanų kuponai. 12 14 val. Knyga + mėgintuvėlio laboratorija. Linksmieji eksperimentai su dr. Renata Česūniene: burbulų bokštai, ugnies laikymas rankose ir kiti netikėtumai. Edukacijų pradžia 12, 12.40, 13.20 val. 14.30-17 val. technologijų sala: pažintis su 3D technologijomis,virtualia ir papildyta realybe, dronais. 17.30-19 val. baigiamasis renginys. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėjų pasirodymas. Savaitės akcijos Stop knyga finalas. TAUTINIŲ KULTŪRŲ CENTRAS K. Donelaičio g. 6B, tel. (8 46) 210283 17 d. 17 val. atidaroma Klaipėdos krašto ukrainiečių kūrybos paroda Saulės spinduliuose. Nemokamai. DANĖS SKVERAS Cirko palapinė, Danės g. 29 15, 16 d. šiuolaikinio cirko festivalis Cirkuliacija. 15 d. 20 val., 16 d. 15 val. Kur yra Tobis? ( Zirkus FahrAwaY, Šveicarija). 15 d. 15 val., 16 d. 20 val. Aš myliu tave, bet... ( Le Lido, Prancūzija, N-14). LCC TARPTAUTINIS UNIVERSITETAS Neufeldo auditorija, Kretingos g. 36 Konferencija su benediktinu, vienu populiariausių šiandienos dvasinių mokytojų, knygų autoriumi Anselmu Griunu (OBS, Vokietija). 28 d. 19 val. tikėjimas kaip gydymo dovana. 29 d. 10 val. kelias į širdies ramybę; 15 val. benediktinų dvasingumas kaip kasdienė praktika. 30 d. 8 val. šv. Mišios Šv. Kazimiero bažnyčioje (Kretingos g. 40). SMILTYNĖS LANKYTOJŲ CENTRAS Smiltynės g. 11 20, 27 d. 12-15 val. projektas Nuostabiosios žemės beieškant. Kultūrinio turizmo maršrutas nuo Nidos dailininkų kolonijos iki Prano Domšaičio. 20, 27 d., 08 03, 10, 17, 24 d. vasaros plenerai su dailininku Ernestu Žvaigždinu. Nemokamai. 26 d. 14 val. ekskursija dviračiais Smiltynė ant ratų. Registracija tel. 8 648 22439, el. p. infosmiltyne@ nerija.lt. Parodos KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO PARODŲ RŪMAI Didžioji Vandens g. 2, tel. 314443, III-VII 11-19 val. Veikia parodos: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos parengta paroda Klaipėdos architektūra 2016 ; Pekino galerijų asociacijos specialiai Klaipėdai - Lietuvos kultūros sostinei parengta ir jai dedikuota Kinijos šiuolaikinio meno paroda Kas aš? 798 įspūdžiai (abi iki 07 16). 15 d. 12 val. ekskursija su vadovu pavieniams lankytojams į parodą Kas aš? 798 įspūdžiai. Būtina išankstinė registracija el. p. edukacija@kkkc.lt, tel. 8 650 71704. Ekskursijos kaina įeina į parodos bilieto kainą: suaugusiems - 1,70 ; senjorams, neįgaliesiems, studentams, moksleiviams, pateikusiems pažymėjimą, - 0,85. KLAIPĖDOS GALERIJA Bažnyčių g. 6 Veikia emalio paroda IIIAIIIDX. IIIA - trijų autorių: Tado Deksnio, Rūtos Jurkūnaitės-Bruožienės ir Daliaus Razausko, IIID - trijų dimensijų emalio retrospektyvinė paroda, paženklinta simboliu X (iki 07 26). Filialas PC Herkaus galerija, Herkaus Manto g. 22, II a. Veikia Gintaro Palemono Janonio tapybos paroda Rinkinys (iki 08 03). BAROTI GALERIJA Aukštoji g. 1 Veikia menininkų Audriaus Gražio ir Mindaugo Juodžio paroda Cool TAS (iki 07 18). TAUTODAILĖS SALONAS MARGINIAI Sukilėlių g. 4 Veikia tautinių kostiumų paroda. Eksponuojami visų regionų tautiniai drabužiai (iki 07 30). Šeštadienis 2017 07 15 Daržų g. 18, III-V 16-18 val. GALERIJA SI:SAID Veikia tapytojo Virginijaus Viningo personalinė paroda (iki 08 04). Kinas Taikos pr. 61, PC Akropolis FORUM CINEMAS Žmogus-voras: grįžimas namo (fantastinis veiksmo, N-7) - 3D: 12.25, 18.25 val.; 2D: 10.30, 15.20, 21.30, 23.35 (vyks 15 d.) val. Karas už beždžionių planetą (veiksmo, N-13) - 13, 16 val., 18, 21 (nevyks 19, 20 d.) val., 21.40 (vyks 19, 20 d.) val., 23.20 (vyks 15 d.) val. Lemtinga pagunda (vesternas, N-13) - 18.40, 21.10 val. Diunkerkas (istorinis, veiksmo, N-13) - 19, 20 d. 19 val. David Gilmour koncertas Live at Pompeii (filmas-koncertas, N-13) - 09 13 d. 19 val. Bjaurusis aš 3 (animacinė komedija, dubl., V) - 10.10, 11.20, 12.30, 14.45, 15.40, 17 val.; 3D: 13.25 val. Mergų balius (komedija, N-16) - 19 (nevyks 19, 20 d.) val., 21.20 (nevyks 19, 20 d.) val., 21.55 (vyks 19, 20 d.) val., 23.59 (vyks 15 d.) val. Gelbėtojai (veiksmo komedija, N-16) - 21.50, 23.45 (vyks 15 d.) val. Transformeriai: paskutinis riteris (veiksmo, fantastinis, N-13) - 2D: 11, 17.20 val.; 3D: 14.10, 20.30 val. Vaikis ant ratų (veiksmo trileris, N-13) - 19.15 val. Man esi viskas (romantinė drama, N-7) - 13.35 val. Karibų piratai. Salazaro kerštas (komedija, veiksmo, N-13) - 2D: 15.50 val. Ponas Kūdikis (animacinė komedija, V) - 10.40 val. Ledynmetis: susidūrimas (dubl., V) - 10.15 val. (vasaros akcija vaikams - bilietai 1,8 ). PALANGOJE PALANGOS KONCERTŲ SALĖ Vytauto g. 43 15 d. 20 val. Vera Brezhneva Numeris 1. 22 d. 20 val. Leon Somov & Jazzu. 26 d. 20 val. Valeriy Meladze koncertas. 27 d. 20 val. Ingos Valinskienės jubiliejinis koncertas Žvaigždė. 28 d. 20 val. legendinės grupės Smokie koncertas. RAMYBĖS KULTŪROS CENTRAS Vytauto g. 35, tel. 8 648 46042 15 d. 20 val. grupė Subtilu-Z. 16 d. 20 val. spektaklis 24 valandos iš moters gyvenimo. Ramybės galerija, Vytauto g. 35, tel. 8 607 88990 Veikia parodos: Darijaus Gerliko juvelyrikos paroda Lietuviška Florencija ; rašytojos, dailininkės Aldonos Gustas (Vokietija) kūrybos darbų paroda; Aleksandros Jacovskytės fotografijos, teatro kostiumų eskizų paroda (visos iki 08 02). Grafų Tiškevičių al. 1 KURHAUZO SALĖ 18 d. 20 val. fortepijono ir flamenko šou Crazy Women. 19 d. 18 val. Figaro šen, Figaro ten. Nemokamas koncertas, skirtas prof. Eduardo Kaniavos 80-mečiui. SEKMADIENIS, LIEPOS 16 D. ssprie Palangos tilto į jūrą Už programos pakeitimus redakcija neatsako. Vakarų ekspresas 13 16 val. siautulingai įžangai kviečia susiburti jau 13-ą kartą skambėsiantis tarptautinis Palangos vasaros festivalis, kupinas vasariškų staigmenų ir aukščiausio meistriškumo atlikėjų koncertų. Iki liepos 22 dienos vyksiantis Gintaro muziejaus terasoje ir kurhauzo salėje, renginys patrauklus ne tik vyresniesiems muzikos mylėtojams, bet ir nuolat įkvėpimo ieškančiai jaunajai kartai. Festivalio pradžiai specialų projektą parengę Klaipėdos šokių studijos Tavo šokis dalyviai (įkūrėjas ir vadovas Karolis Barčius) visus ketina uždegti audringais ritmais ir iš Angolos kilusiais Kizomba ir Semba šokiais ant smėlio, kurie po pernai metų sėkmės ir gausybės dalyvavusiųjų palaikymo jau tampa Palangos vasaros festivalio tradicija. ANTRADIENIS, LIEPOS 18 D. sspalangos kurhauzo sa- lėje (Grafų Tiškevičių al. 1) 20 val. fortepijono ir flamenko šou Crazy Women. Dvi jaunos moterys - aistringame fortepijoninės muzikos ir flamenko sūkuryje. Jeigu tik galėtų, jos tikrai išgelbėtų pasaulį. Pasaulinio garso pianistė Anna Ushakova ir ispaniško šokio meistrė Marina De Flamenco surengs nepakartojamą šou. Kas slepiasi po šiuo pavadinimu? Daryk tai, kas tau patinka, ir tai, ką tu geriausiai moki. Rodos, šis posakis puikiai apibūdina dvi jaunas artistes. Muzika ir šokis jas lydi nuo vaikystės, muzika ir šokis jas suvedė ir tik šiame šou jos ištirpsta ir apnuogina sielą. Tai, ką šios artistės daro scenoje, pakeri, prikausto žvilgsnį ir niekada nebepaleidžia. Mūsų pasirodymų nekausto jokie rėmai, jokie tabu, mes laužome visas dogmas ir leidžiame sau būti savimi, - tikina A. Ushakova. Pasirodyme skambės žymių ispanų kūrėjų A. Piazzolo, I. Albeniz, D. Dorantes ir kitų kompozitorių kūriniai. Taip pat ispanišką atmosferą kurs gitaros ir perkusijos virtuozai. TREČIADIENIS, LIEPOS 19 D. spalangos kurhauzo salėje s 18 val. Figaro šen, Figaro ten - nemokamas koncertas, skirtas prof. Eduardo Kaniavos 80-mečiui. Koncerte dalyvaus Eduardas Kaniava ir jo buvę bei esami studentai: Modestas Narmontas, Tadas Jakas, Gabrielė Kučinskaitė, Vilius Trakys, Natalija Urnikienė. Koncertmeisterė - Narine Stepanyan. Koncerte skambės Giacomo Rossini operos Sevilijos kirpėjas ištraukos. Šis kūrinys šventiniam vakarui pasirinktas neatsitiktinai, - Figaro vaidmeniu šioje operoje 21-erių metų trečio kurso studentas E. Kaniava atėjo į didžiąją sceną. Nuo šio vaidmens prasidėjo jo solisto karjera. Renginio vieta taip pat ypatinga - būtent Palangos kurhauze vyko pirmasis E. Kaniavos koncertas. Ir pats maestro yra palangiškis. KETVIRTADIENIS, LIEPOS 20 D. sseduardo Balsio menų gimna- zijoje (Statybininkų pr. 2) 18 val. pianistų akademijos Klaipėda Piano Masters iškilmingas atidarymo koncertas - publikai bus pristatyti visi akademijos atlikėjai, o pianistas Gintaras Januševičius padovanos savo rečitalį Sapnų gaudyklė. Akademija į pajūrį pakvies 20 talentingų ir ambicijų nestokojančių pianistų iš viso pasaulio. Liepos 20-30 dienomis savo koncertais ir improvizuotais performansais jie džiugins Klaipėdos, Palangos, Plungės ir Platelių publikas. Klaipėda Piano Masters dalyviai - karjeros klasikinės muzikos rinkoje siekiantys pianistai. 11 dienų jie lankys fortepijono meistriškumo pamokas, fizinės ištvermės ir fizioterapijos užsiėmimus. Į šių metų akademiją pakviesti ir keturi Klaipėdos mokyklų auklėtiniai. Tai - KU Menų akademijos studentė Alina Markova, palangiškė E. Balsio menų gimnazijos mokinė Saulė Pukinskaitė bei du Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtiniai - iš Kretingos kilusi Lina Žutautaitė ir mažeikiškis Jonas Šopa. Egzotiškiausi akademijos dalyviai - Meksikai atstovaujantis Danielis Torresas bei dvigubą Kanados ir Čekijos pilietybę turinti Karolina Kubalkova. s skoncertų salės parko estradoje (Šaulių g. 36) 20 val. Nepažinta Ispanija. Ispanija - tai šalis, neįsivaizduojama be flamenko. Tačiau šį kartą senosios muzikos ansamblis Jacaras savo programoje atskleis kitokį jos žavesį. Kūrybinga atlikėjų komanda, suvienijusi penkis Vroclavo (Lenkija) gitaristus ir charizmatiškąją Meksikos dainininkę Julietą Gonzalez de Springer, supažindins su ispaniškojo baroko šokiais. Pasak ansamblio vadovo Piotro Zaleckio, tarantela, fandangas, folija ne tik išliko iki mūsų laikų, bet ir atliko labai svarbų vaidmenį muzikos istorijoje. Koncerte atlikėjai gros įvairiomis gitaromis, tarp jų bus mūsuose mažiau girdėta timple - tradicinė penkiastygė Kanarų salų gitara. Beje, jacaras - tai ispaniškos dainos, kurios buvo atliekamos solisto su instrumentų pritarimu teatro spektaklių pertraukų metu. Išlaikydami Viduržemio jūros regione vyravusią dvasią atlikėjai praėjusių šimtmečių šokius prikels naujam gyvenimui. Organizatorių ir Vakarų ekspreso archyvo nuotr.

14 PO SAULE Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Gatvės teatras cirkas, sapnas, ugnis, išvarymas iš tikrovės... Sondra SIMANAITIENĖ Kas atsitinka, kai į miestą atvyksta keliaujantis teatras? Viduramžiais keliaujančios trupės vaidindavo nuotykius iš turtingų ir vargšų gyvenimo, atveždavo vežimus paskalų iš tolimųjų miestų, po gatves pasklisdavo fakelų smogas ir aistringos muzikos ritmai. Keistų žmonių antplūdį pastebėjau penktadienio rytą Bažnyčių gatvėje. Jie skyrėsi nuo įprastinių kruizinių laivų keleivių, išlipusių pramankštinti kojas. Kasytes susirišę vyrai, juokingais veidais seniai, grakščios merginos ir raumeningi atletai. Jų veidai nugairinti saulės ir vėjo, akyse nuostaba: o, vietiniai, kokie jūs, kas jūs? Laiku supratau, kad šiandien Anikės aikštėje prasideda tarptautinis gatvės teatro festivalis Šermukšnis. Vėliau pirmadienį sutikau ne vieną, kuris perskaitęs praėjusio savaitgalio naujienas gailėjosi praleidęs įspūdingus festivalio reginius. Gatvės teatras turi vieną svarbų išskirtinį bruožą jį gerai supranta vaikai, o suaugusius jis grąžina į vaikystę. Didelės kaukės, lėlės, šviesa, dažniausiai gyva muzika, energinga ritmika, paprasta mintis, kuri visada gali būti suprasta kaip išmintinga. Ir apie ką gi pasakojo keliaujantys teatrai, kurių Klaipėdos Šermukšnyje buvo net iš 12 pasaulio šalių? Europos ribos brėžiamos ir Xiaomi - maloniai stebina viskuo, o ypač - kaina Telia salonuose visoje Lietuvoje pasirodė naujovė - sparčiai augančio Kinijos gamintojo Xiaomi išmanieji telefonai. Visi jie yra pritaikyti Lietuvos rinkai ir parduodami su garantija. Populiariausių modelių Xiaomi telefonų kainos - vos nuo 5,5 iki 8 eurų per mėnesį. Didelis ir ryškus ekranas, galingas procesorius, puikios raiškos vaizdo kamera ir ilgai tarnaujanti baterija - visa tai sutelpa į Xiaomi telefono korpusą, pagamintą iš patvarių medžiagų. Paėmus įrenginį į rankas galima įsitikinti, kad Xiaomi telefonai - ploni, lengvi ir patogūs naudotis bet kokios amžiaus žmonėms. Lietuviai mokosi tarti dar vieną naują pavadinimą - Šiao-mi. Kaip oficialūs šio gamintojo įrangos pardavėjai Lietuvoje maloniai nustebinsime ne vieną, kuris ketina atsinaujinti arba įsigyti pirmąjį savo išmanųjį telefoną. Su Xiaomi pasiteisinimo priežasčių, kodėl nereikia išmaniojo telefono, praktiškai nebelieka, - sako Telia privačių klientų vadovas Norbertas Žioba. Didžiulė įrangos gamintojų konkurencija ir technologinė pažanga artina išmaniųjų įrenginių kainas prie mygtukinių telefonų kainų. Akivaizdus Xiaomi pranašumas - sugebėjimas sukurti įspūdingą telefoną už patrauklią kainą - lemia ir didelį šių telefonų populiarumą visame pasaulyje. Siūlomų modelių įvairovė atitinka skirtingus vartotojų poreikius, todėl užsukę į bet kurį artimiausią Telia saloną mieste žmonės galės išbandyti, kaip veikia konkretus Xiaomi telefonas, taip pat susipažinti su Telia planais, su kuriais populiariausi ssįspūdis. Klaipėda festivalio Šermukšnis dėka buvo tapusi vienu dideliu pasaulio miestu, kuriame gyvena vaikai ir aktoriai. Žiūrovo kampas apie festivalį Šermukšnis vėl trinamos, pasaulis laukia drakono, protėvių ugnis vis dar dega, juodoji saulė išteka už juodojo mėnulio, hipnozė, ugnis, išvarymas iš tikrovės, vėliavos, Mėnulio vaiduokliai ir prancūzų avatarai, raudono smėlio audros, įskulptūrinti kūnai, Faustas. Vokiečių trupės Antagon TheaterAKTion spektaklis F.A.U.S.T. III prasideda kaip G20 Hamburge multimedijos ekrane kova gatvėse ir portfelis, nešamas kostiumuoto vyro. Kokia yra laimės kaina? Kokia yra sandėrio su velniu kaina? Atsakymas žinomas nuo seno, aprašytas lietuvių sakmėse - sandėrio kaina yra žmogaus siela. Ji yra visų laikų brangiausia valiuta, dar kartą primena spektaklis, kurio įrašus Youtube galima rasti nuo 2013 m. Spektaklis baigiasi mistinio choro giedojimu. F.A.U.S.T. Redmi serijos išmanieji telefonai kainuoja vos nuo 5,5 iki 8 eurų per mėnesį. Patiems išrankiausiems ir išskirtinumo norintiems pirkėjams Xiaomi siūlo ir savo flagmaną - Mi Note 2. Šis telefonas savo techniniais parametrais ir kokybe meta iššūkį aukščiausios klasės telefonų gamintojams. Kad ir kokį Xiaomi telefono modelį iš Telia įsigytų žmonės, jie iš karto gaus garantiją, kad visi modeliai yra pritaikyti Lietuvoje naudojamiems radijo dažniams, yra naudotojo sąsaja lietuvių kalba, o naudojama programinė įranga atsinaujina automatiškai. Jei telefonas sugestų, jam galioja Telia garantinis aptarnavimas, kurį vykdo autorizuoti servisai, - pažymi N. Žioba. Naujieji telefonai naudoja Android operacinę sistemą, kurią papildo Xiaomi kurta ir pasaulyje pripažinta MIUI vartotojo sąsaja - itin paprasta, bet labai funkcionali. Operacinė sistema leidžia keisti beveik visus nustatymus ir paversti telefoną individualius poreikius atitinkančiu įrenginiu. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga patvirtino, kad Xiaomi išmanieji telefonai tinka ir neregiams, nes yra pritaikyti jų poreikiams - aparatu naudotis paprasta ir patogu. III versijoje Klaipėdoje buvo giedama lenkiškai, 2013 m. metų versijoje rusiškai эйухнемещераз, o J. V. Gėtės originale choro apibendrinimas skamba taip: Amžinas moteriškumas aukština mus. Spektaklio pabaiga nustebino slavofiliška intencija - Gėtės amžinojo moteriškumo išaukštinimas buvo pakeistas slavišku ūkavimu, primenančiu Volgos burliokus. Spektaklis uždavė klausimų, o vaikus užhipnotizavo veiksmo dinamika ir personažų įvairovė - trikojė balerina, nėščias barzdočius, šviesos angelai... Rusų spektaklis Mėnulio vaiduokliai išsiskyrė tuo, kad ypač išryškino vieną gatvės teatro bruožą įtraukti žiūrovus į veiksmą. Daugybė žmonių buvo suguldyti ant debesėlių, užmigdyti, prikelti ir pamokyti, kaip reikia apsikabinti. Minimalus turinys su maksimaliu emociniu įtaigumu. Vieni valdė milžiniško cirko gyvūnus-marionetes, skleisdami smurto prieš gyvūnus cirke idėją, kiti lindo iš medinės dėžės ir mimikomis pasakojo komiškas situacijas iš Veneros ir Marso kasdienybės, treti vaizdavo mitinius laikus amžiną žmogaus kovą su savimi ir gamta ir t. t. Gatvės teatras pasaulį redukuoja iki pirmavaizdžio, kuris įvairiais pavidalais atsikartoja per amžius. Jis provokuoja žiūrovą mąstyti ir atpažinti šių laikų drakonus, kurie paima bastionus be pasipriešinimo. Šiuolaikinis teatras nepasakoja, kas naujo kitame mieste, nes pasaulis jau yra vienas didelis miestas. Klaipėda festivalio Šermukšnis dėka buvo tapusi vienu dideliu pasaulio miestu, kuriame gyvena vaikai ir aktoriai. Gyvenimas kaip rūbas ryte apsirengei ir išėjai į gatvę, vakare nusirengei ir susapnavai tą pačią gatvę, tik be grimo.

JUBILIATO ANKETA 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 15 Algirdas Vaicekauskas: Už pinigus neįsigysi to, kas būtina sielai Liepos 13-ąją gimtadienį atšventė Klaipėdos sporto muziejaus vadovas Algirdas Vaicekauskas. Šia proga paprašėme jo atsakyti į Vakarų ekspreso anketos klausimus: DOVANOS. Didžiausios ir brangiausios mano gimtadienio dovanos būdavo kelionės su tėvu. norėčiau įgyvendinti dar ne vieną sumanymą. LABIAUSIAI nemėgstu prisitaikėlių. TRŪKUMAI. Kartais mane, kaip vėžį, reikia pastumti. Kartais mane nugali kažkoks neryžtingumas. Nors kartais tam tikra pauzė išeina į naudą. Palauki, o paskui nudirbi tai, kas priklauso. Jeigu pagauna azartas, galiu darbuotis iki 3-4 valandų ryto. GIMTADIENIUS paprastai švenčiu draugų rate. Kartais plaukiojam baidarėmis Lietuvos upėmis ar ežerais. GIMIAU tremtinių šeimoje, toli nuo Lietuvos - Kazachstane, netoli kosmodromo, vietos, iš kurios kyla kosminiai laivai. Į Lietuvą, tėvo gimtinę - Radviliškį, su šeima grįžome 1965-aisiais. Mano mama buvo kilusi iš Prienų. ADAPTACIJA. Radviliškyje aplinka nebuvo draugiška ir svetinga. Man, kaip tremtinių vaikui, teko klausytis ir tokių patyčių, kaip ruskis - bedruskis, Ne iš mūsų Lietuvos, iš kumelės uodegos! ir panašių. SAVO autoritetą teko išsikovoti ir nuolat ginti. Lankiau krepšinio treniruotes. Pasiekimų didelių nebuvo, bet nuolat atstovaudavau Radviliškio komandai įvairiose rajoninėse varžybose. KARTĄ su tėvu buvome Vilniuje. Tada mūsų vyrų krepšinio rinktinė važiavo į Tautų spartakiadą. Tai geležinkelio stotyje pamatęs Paulauską, Budniką, Venzbergą, Sarpalių, puoliau kiek galima prie jų arčiau. Kad galėčiau bent greta jų paėjėti. APIE VARDĄ. Tremtyje reikėjo kažkokių simbolių, ženklų. Tėvas - Vytautas, brolis - Gediminas. Organiškai sekė Algirdas. PASAKOS. Grįžus iš Kazachstano, mano lietuvių kalba stipriai šlubavo. Skaičiau daug pasakų knygų, kurios gana greitai labai praturtino mano žodyną. TURĖJAU labai griežtą tėvą, tai klaidžių klystkelių pavyko išvengti. Bijodavau net pagalvoti apie išdykavimus. BAIGĘS aštuonias klases, išvažiavau į Vilnių ir įstojau į profesinės technikos mokyklą mokytis autošaltkalvio profesijos. PO TO bandžiau stoti į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, bet nepavyko. Tada išvažiavau į Šiaulius ir įsidarbinau autoservise autošaltkalviu. 200 rublių, kuriuos gaudavau, tuo metu buvo labai geras atlyginimas. Dar ir mamai padėdavau. Į KAUNĄ. Kai jau norėjo mane griebti į kariuomenę, įstojau į Kauno politechnikos institutą, mašinų gamybos specialybę. Žmona Gražina buvo klaipėdietė, tai ir nulėmė, kad, baigęs studijas, atsidūriau uostamiestyje. ĮVAIZDIS. Kai studijavau, mūsų grupėje mokėsi keli klaipėdiečiai. Nežinau, kas lėmė, ar kad jie buvo madingiau apsirengę deficitiniais anais laikais džinsais, ar kad gimę prie jūros, bet jie man buvo kitokie. Šviesesni ir laisvesni už kitus. KLAIPĖDOJE įsidarbinau liaudies kūrybos gaminių įmonėje Minija, suvenyrų baro meistru. APIE BUDRĮ. Kartą artėjo eilinis, gal koks 10-asis, Budrių šeimų krepšinio taurės turnyras ir gatvėje atsitiktinai sutikau Kazimierą Budrį. Prisipažinau, kad man labai patinka jo rengiami šeimų turnyrai. Sutaupę brokuotą medieną, savo įmonėje pagaminome prizinius suvenyrus turnyro dalyviams. Perdaviau juos Kazimierui ir taip mes susidraugavome. Ši draugystė trunka jau 30 metų. KITAIS metais Budrio šeimų turnyre jau pažadėjo dalyvauti lietuvių išeivių šeima iš Didžiosios Britanijos. MOKYKLOJE buvau labiau linkęs į humanitarines disciplinas, atrodė, kad linkstu arčiau meno, juolab kad ir tėvas mėgo dirbti su gintaru. Bet gyvenimas labiau nubloškė prie techninių reikalų. AKTORIUS. Mokykloje lankiau dramos būrelį. Beje, vaidinimams gana profesionalias dekoracijas pagamindavo mano tėvas. Smagu, kad mes, dar tik moksleiviai, miesto kultūros rūmuose miestiečiams rodydavome spektaklius. FOTOGRAFAS. Lankiau fotobūrelį, kuriam vadovavo Viktoras Radzevičius. Iki šiol labai patinka paveiksluoti. Netgi, jei tereikia paprastos nuotraukos, ieškau įdomesnių kampų, kitokių rakursų. SVAJONĖS. Kažkada labai norėjau būti sporto komentatoriumi. Rinkdavau įvairias publikacijas, klijavau į sąsiuvinius. Patikdavo, kaip komentuodavo Petras Buzelis. Tačiau šio tikslo atsisakiau. Po to, kai buvau įspėtas, kad mane, kaip gimusį tremtyje, tikrai niekas neprileis prie mikrofono. ŽURNALISTIKA. Besimokydamas Kaune, pirmajame kurse, įstojau į jaunųjų žurnalistų universitetą. IŠMONĖ. Kai reikėjo nusiųsti reikiamus dokumentus, teko kažkaip paslėpti trėmimo faktą, tai parašiau labai literatūriškai, maždaug taip: Beskaitydamas Brežnevo Plėšinius, akimirkai susimąsčiau, juk aš - plėšininis. Tai mane siauraakis gandras nunešė taip toli DEBIUTAS. Mano pirmasis straipsnis respublikinėje spaudoje buvo apie garsų Radviliškio imtynių trenerį Fiodorą Vladimirovą. REŽISIERIUS. Turiu tam tikrą režisieriaus gyslelę. Pavyzdžiui, kai šventėme Lietuvos krepšinio jubiliejų, prie dekoratyvinės sienelės pasiūliau kartu įsiamžinti AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Arvydui Saboniui. Čia pat prisijungė Sergejus Jovaiša. Pasakiau: tai ne jums, tai istorijai! Vėliau pasiūliau kartu sustoti Valentinui Greičiūnui, Arvydui Saboniui ir Vladui Garastui. Trys Lietuvos krepšinio federacijos prezidentai. Jie tą akimirką net nesusimąstė, kad ši nuotrauka amžiams liks istorijai. SUVENYRAS. Kai dviratininkui Mindaugui Umarui neleido startuoti Seulo olimpinėse žaidynėse, mes pagaminome jam suvenyrą ir išsiuntėme į Vilnių. Sekiau spaudą, kada apie tai bus parašyta, tačiau po dviejų mėnesių mano suvenyras grįžo atgal, nes jo Vilniuje niekas neatsiėmė. Vėliau aš jį su visu pašto maišu įteikiau Mindaugui. 13. Laimingas skaičius. Gimiau 13- ąją, tai ir yra man laimingas skaičius. Krepšinio marškinėliai, žinoma, buvo pažymėti šiuo skaičiumi. LAISVALAIKIS. Grybų sezonas pats mėgstamiausias. Prisirenku po 5-6 krepšius baravykų. Grybauju prie Vėžaičių. Daugiausiai vienu metu esu radęs apie 200 baravykų. KULINARIJA. Maistą mėgstu gaminti. Kartą gaminau plovą, radęs receptą internete. Ir puikiai pavyko. Iš pirmo karto! MĖGSTAMIAUSIA spalva - salotinė, žalia, žodžiu, gamtos spalva. DUKROS. Viena gimė per Černobylio avariją, kita - per Sąjūdžio suvažiavimą, todėl labai lengva įsiminti gimimo datas. Rūta šiemet turi gintis disertaciją apie delfinų terapiją. Giedrė baigė lietuvių kalbą ir režisūrą. Šiuo metu darbuojasi vieno Seimo nario patarėja. LŪKESČIAI. Pasiekiau tokį amžių, kad jau norėtųsi anūkų. Juk ne veltui sakoma, mylėkite savo anūkus, nes jie atkeršys jūsų vaikams. Jeigu aš būčiau turėjęs senelius, būčiau vaikystėje įgijęs labai daug reikalingos patirties ir išminties. ANGELAI SARGAI. Aš tikiu, kad jie yra. Būdavo, stovi žaibuojant ir pliaupiant lietui miške po kokiu medžiu, pasitrauki į šoną ir pamatai, kaip žaibas trenkia į tą vietą, kurioje tu ką tik buvai. Nori nenori, pagalvoji, vadinasi, kažkas mane apsaugojo. APIE ŽENKLUS. Mes namuose turėjome kaktusą, kuris niekada nežydėjo. Kai palaidojau mamą, po kelių dienų jis pražydo. Po to vienoje knygoje radau panašų atvejį. Matyt, jei žmogus turėjo labai stiprią energetiką, jam mirus, tokie reti dalykai ir įvyksta. Ženklų yra visokių, tik dažnai mes jų nesuprantame ir neįvertiname. IŠMINTIES KRISLAI. Ką tik skaičiau knygą apie testamentų istoriją, tai įsiminė vieno tėvo palikimas vaikams: Būdamas sveiko proto, visus pinigus išleidau iki mirties. Kitas pavyzdys - avalynės gamybos magnatas vaikams, kurie nesutarė tarpusavyje, paliko po 70 tūkstančių batų. Vienam kairės kojos, kitam dešinės. Jie atidarė dvi parduotuves, vieną šalia kitos, kur pirkėjai, suradę vieną batą, turėdavo eiti į gretimą parduotuvę ieškoti likusio antrojo. Tokiu būdu palikuonys išpardavė tėvo palikimą. PAVYZDYS. Turime daug ko pasimokyti iš kaimynų. Liepojoje, turinčioje 60 tūkstančių gyventojų, įkurtas Olimpinis centras, kuriame viskas kunkuliuoja nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Mes Švyturio arenoje surengiame kokio Kirkorovo koncertą ir kabiname spyną. Ir stovi arena tamsiais langais. PRANCIŠKONAI. Klaipėdai labai daug pliusų prideda pranciškonai vienuoliai. Jie organizuoja daug prasmingų renginių. Koplyčioje vyksta aukščiausios prabos koncertai. Vilties bėgimo dalyviai supranta, kad tai ne tik bėgimas, bet ir parama onkologiniams ligoniams. HOBIS. Renku ekslibrius, galėčiau vien tik iš Burbos ekslibrių surengti parodą. Kaip tėvo palikimą išsaugojau daug atviručių ir pašto ženklų. IDĖJOS. Klaipėdos sportininkai galėtų turėti savo miestą atspindinčią sporto aprangą. Tarkime, dryžuotą baltai ir mėlynai, kad bet kurioje sporto šakoje dalyvaujantys būtų iš toli matomi ir atpažįstami kaip klaipėdiečiai. VISI metų laikai yra geri. Vasarą ir rudenį galiu grybauti, žiemą, kai pripusto, irgi labai gražu. TIKSLAI. Norėčiau, kad mano sąmoningas gyvenimas dar truktų mažiausiai dešimt metų, per kuriuos APIE ŠVARĄ. Kad esu tikras klaipėdietis, gali paliudyti faktai, kad radęs kokį numestą tuščią traškučių pakelį pakeliu jį ir išmetu į šiukšlinę. Klaipėda - švarus miestas, tegul toks ir būna. SVAJONIŲ automobilis - kemperis. PERIMAMUMAS. Kažkada Kijevo Dinamo treneris Valerijus Lobanovskis parengė trenerio darbui net 14 savo auklėtinių. Klaipėdoje, kai iš aktyvesnės veiklos pasitraukė Narsutis Dumbauskas, nebeliko nei dviračių treko, kur mes dabar žaidžiame tenisą, nei šios sporto šakos entuziastų. Neaišku, kas pakeis Bronių Vyšniauską ir kas tada lauks sunkiosios atletikos Klaipėdoje? DĖL KETINIMŲ uždaryti Klaipėdos universitetą reikia visiems vieningai, kaip sausio 13-ąją, eiti ir guldyti galvas, kad ši aukštoji mokykla liktų mieste. KNYGOS. Paskutinė perskaityta knyga - Rimos Karalienės Irklais pro spygliuotą tvorą. Mano vadovėlinė knyga - Henry David Thoreau Voldenas, arba Gyvenimas miške. Patinka kelionių knygos - Mato Šalčio Pas 40 tautų, Algimanto Čekuolio kūryba. APIE LAIMĘ. Reikia atleisti visiems, kurie linki tau blogo, nuolat tikėti, kad tavo misija padėti silpnesniam, skleisti gėrį ir šilumą, supratimą, užuojautą. APIE MEILĘ. Tuomet ir Aukščiausiasis pamils tave. CITATA: Už atliekamus turtus galima įsigyti tik nereikalingų dalykų. Tačiau už pinigus neįsigysi to, kas būtina sielai. ANTRININKAS? Lenkijoje radau savo antrininką Algirdą Vaicekauską. Jis - Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkas. Jam pasiūliau kurti tarptautinį Algirdų klubą. Gavau pritarimą. Propaguotume Algirdo vardą, šefuotume kokį gabų studentą, gal kokia premija ar nominacija atsirastų? GĖLĖS - mano silpnybė. Kadangi grįžtu namo pro gėlių parduotuvę, o ten labai paslaugios pardavėjos, tai labai dažnai, net ir nesant progai, perku gėles savo žmonai. KOKIA bus Klaipėda po 25-50 metų? Lietuvos sostinė! Juk daugelis Europos valstybių sostinių yra prie jūros... O iš Palangos oro uosto kursuos raketos į Marsą ir Mėnulį. JEI ŽINOČIAU, kad gyventi likusi tik viena diena, paskambinčiau į Kauną, Vilnių, Radviliškį, Šiaulius, Nidą, Merkinę (Kasčiūnų kaimą), Joniškio krepšinio muziejų, Šv.Pranciškaus Asyžiečio koplyčios broliui Benediktui. Gražiai padėkočiau, kad, gyvenimo traukiniu važiuojant, žmonės ir artimieji buvo greta... LINKIU visiems klaipėdiečiams būti savo miesto patriotais. Kalbino Gintaras TOMKUS

16 Vakarų ekspresas V A I K U Č I A M S 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis NUSPALVINK TOLIMĄJĮ NEPTŪNĄ Sudarytoja Nijolė Kepenienė ATVIRKŠTUKAS IR PAUKŠČIŲ TAKAS LEDO ŽINIA NEPTŪNUI Vakarėjo. Bet saulė ridinėjosi dar gana aukštai. Atrodė, kad ji žaidžia su skystais debesėliais, tai praurbdama kuriame skylę, tai vėl ją užadydama aštriais spinduliais. Zuzanos močiutė irgi siuvinėjo. Sėdėjo prie kūdrelės tylutėliai pasiniūniuodama ir adė kojinę. - Na, - netikėtai močiutė kreipėsi į vaikus. - Kurioje žvaigždynų vietoje susitvenkė jūsų mintys. - Oi, močiut, - prisipažino Zuzana. - Mintimis esame taip toli nuklydę, kad net nesame tikri, ar pavyks sugrįžti namo. - Pasiimkite ir mane į tą paslaptingą jūsų minčių erdvėlaivį, - pasiūlė močiutė. - Aš jums padėsiu sugrįžti. - Manau, mūsų minčių erdvėlaivis sugedo, - prisipažino Atvirkštukas. Zūza linktelėjo. Šventa tiesa. Kassyk pasiekti kitą planetą - tegu mintimis - darėsi vis sunkiau. Jų apsilankymo laukė tikrai tolima planeta. Neptūnas. Pati šalčiausia iš visų keturių dujinių planetų milžinių. Aplink Saulę ji apskrieja beveik per 165-erius Žemės metus. Tokia šalta ir tolima ji atrodė, kad, rodės, nebenuneš jokia minties jėga. Tik ūmai čiuožikas kūdrelės paviršiumi pračiuožė ant ilgų savo kojų. Močiutė įsmeigė adatą į kojinę ir pamojo jam. Čiuožikas stabtelėjo, pakėlė vieną priekinę kojelę ir pamojo močiutei. Močiutė pirštu nubraižė klaustuką ore, pasitrynė pirštu akį ir įžnybo sau į ausies lezgelį. Čiuožikas kojele parodė bangeles, dar galvelę palingavo. Vaikai spoksojo išsižioję. Buvo akivaizdu, kad močiutė gestų kalba bendrauja su čiuožiku. - Iš kur moki čiuožikų gestų kalbą? - stebėjosi Zūza. - Oi, Zuzana. Su čiuožiku Nriiiinbooonkuuuu esu seniai pažįstama. Stebuklingąją Kalėdų naktį 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. aš jį atšildau, kad Nriiiinbooonkuuuuu galėtų parašyti ledo laišką tolimajam Neptūnui. - Na, kokias čia pasakas, močiut, seki? Nori įtikinti mane, kad tavo pažįstamas čiuožikas Nriiinkuuuu... - Tsss, - subarė Zuzaną močiutė. - Jie labai jautrūs, tie čiuožikai. Jeigu neteisingai pasakai jų vardą, gali nebendrauti. Ir ji vėl draugiškai pamojo čiuožikui ir garsiai išskiemenavo: Nriiii - nbooo - nkuuuu. Čiuožikas tai grakščiai pašokdavo, tai plačiai išsižergdavo - linksminosi. Bent jau taip atrodė. Tai Atvirkštukas ir pasakė: UŽDUOTIS MŪSŲ PAŽĮSTAMAS ČIUOŽIKAS TURI BROLĮ, VARDU SADINGUFATAS KIEK ŽODŽIŲ GALI SUDARYTI IŠ ŠIO VARDO? 13. 14. 15. 16. 17. 18. 18. 19. 20. - Linksma jam. - Oi, ne, - užginčijo močiutė. - Tai nevilties šokis. Nriiiinbooonkuuuu labai nusiminęs. Jo draugas Neptūnas... Bet nekantrioji Zuzana vėl nemandagiai įsiterpė: - Tik jau nesakyk, kad milžinas Neptūnas, turintis tokių nuostabių palydovų kaip Larisa ir Nereidė, Tritonas ir kitų, draugauja su čiuožiku. - Dar ir kaip draugauja, - patvirtino močiutė. - Čiuožikas Nriiiinbooonkuuuu rašo Neptūnui laiškus ant ledo, o tas skaito, pasiėmęs galingiausią teleskopą. - Ir apie ką gi tas čiuožikas gali jam papasakoti? - purkštavo Zūza. - Ką jis išmano. - Mieloji mano,- šypsojosi močiutė, - apie ką tik jis nerašo... Apie kandžių ir čiuožikų karus, apie klimato pokyčius ir poetines čiurlių pratybas. Et, temų jie tikrai nepristinga. Zuzana labai nejaukiai pasijuto. Tylėjo visą pavakarę. O naktį - bilst akmenėliu Atvirkštukui į langą. - Aš sugalvojau, kaip trumpam užšaldyti tvenkinį. Tereikės inercinio terminio užlaikymo. Bet Atvirkštukui kas kita rūpėjo. Jeigu jau Zūza ketina užšaldyti tvenkinį, reikės, - kad ir trumpam, - iškraustyti varles ir rupūžes, čiuožikus, ūsuočius, kandis ir vapsvas. Nubėgo berniukas prie tvenkinio ir ėmė šaukti: - Nriiiinbooonkuuuu! Čiuožikas, žiūrėk, jau vietoj. Žemai vienas kitam nusilenkė, paskui viską Atvirkštukas (na, kiek pats išmanė) paaiškino apie laikiną tvenkinio užšaldymą ir galimybę surašyti Neptūnui laišką. Visi vabalėliai, varlės ir kirminai išsikraustė. Žuvytės nuniro į patį dugną. O tada jau Zūza su savo inerciniu terminiu užlaikymu. O tada jau čiuožikas su lediniu raštu... Liko stovėti užvertus galvas ir spoksoti į dangų, laukiant, kol Neptūnas jiems iš tolo (oi, kaip iš tolo) pamos.

ŠIAPUS SLENKSČIO 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis B Vakarų ekspresas 17 Kodėl žmonės negirdi to, ką sakote Komunikacijos ekspertas Frenkas Luncas (Frank Luntz), knygos Žodžiai, kurie veikia ( Words That Work ) autorius, atkreipia dėmesį, jog interneto epochoje keistis informacija tapo paprasčiau, tačiau šis paprastumas - apgaulingas: Taip, jūsų žodžiai pasiekia pokalbininką per dalį sekundės, bet tai nereiškia, kad jį pasiekia ir tai, ką norėjote pasakyti. Kuo daugiau mes bendraujame, tuo mažiau skiriame dėmesio tam, ką kalbame. Dažniausiai mes kalbame (ar rašome) galvodami tik apie tai, ką norime pasakyti. Tai esminė klaida - nekreipti dėmesio į pokalbininko poreikius, - teigia F. Luncas. Daug svarbiau, nei parodyti savo informuotumą ar erudiciją, yra pasirūpinti, kad būtum išgirstas. Labiausiai tai pasakytina apie elektroninį susirašinėjimą. Adresatą gali atstumti šabloniškas mandagumas. Arba atvirkščiai: pernelyg tiesmuką stilių jis gali priimti kaip agresiją. Tie patys žodžiai, pasakyti Fotolia endravimas gali būti panašus į karą - kai vienas stengiasi palaužti kito valią, priversti jį kapituliuoti ir sutikti su primestomis sąlygomis. Arba į tuščią klaidžiojimą pokalbininko minčių labirintais - kai šis dėlioja frazes negalvodamas apie jūsų poreikius, tenorėdamas pademonstruoti savo erudiciją. sspaprasčiau? Interneto epochoje keistis informacija tapo paprasčiau, tačiau šis paprastumas - apgaulingas. Taip, jūsų žodžiai pasiekia pokalbininką per dalį sekundės, bet tai nereiškia, kad jį pasiekia ir tai, ką norėjote pasakyti, - sako komunikacijos ekspertas Frenkas Luncas (Frank Luntz). skirtingame kontekste, sukelia visai kitą įspūdį. Ir atvirkščiai - pasakyti tą patį dalyką galima visiškai skirtingais žodžiais. Ekspertas pataria vengti sutrumpinimų, specifinių terminų, ilgų žodžių, sudėtingų sakinio konstrukcijų. Vienas tikslus žodis vertas dešimties bendrų frazių, - primena F. Luncas. Norėdami perteikti savo mintį, kalbėkite tai, kas rezonuoja su emociniu žmogaus patyrimu. Esama puikaus žodžio, kuris gali jums padėti nupiešti paveiks- lą: tai žodis įsivaizduokite... Komunikacijos ekspertas pataria visuomet pirmiausiai galvoti apie adresatą: kokie jo prioritetai, vertybės, emocinis patyrimas. Yra universalių dalykų: žmonės skausmingai priima viską, kas jiems primena jų pažeidžiamumą. Kiekvienas linkęs suvokti save kaip asmenybę, individą, o ne kaip statistinį vienetą. Tiek kreipiantis į viešą auditoriją, tiek kalbantis su draugais ir artimaisiais, svarbiausia ben- dravimo taisyklė ta pati: nuoširdumas. Jeigu norite atsiprašyti, nepakanka pasakyti atsiprašau. Dėl ko nors apgailestaujant rezultatų duos šie keturi žingsniai: Aš suklydau - tai situacijos pripažinimas; Aš kaltas arba Aš gailiuosi - atsakomybės pripažinimas; Prašau man atleisti ; Kaip galėčiau išpirkti savo kaltę? Šie keturi žingsniai rodo, jog norite keistis. 10 gero bendravimo principų pagal Frenką Luncą 1. Paprastumas. Kuo paprastesni jūsų sakiniai, tuo lengviau jus supras, vadinasi, - daugiau šansų, jog patikės. 2. Trumpumas. Trumpi sakiniai geriau už ilgus. Jūsų užduotis - rasti kelis tikslius žodžius. 3. Įtaigumas. Jeigu jūsų žodžiai skamba nenuoširdžiai arba prieštarauja faktams, jie nepadarys įspūdžio klausytojams. Leiskite žmonėms suprasti, ko siekiate. 4. Kartojimas. Galbūt jums nuobodu kartoti tą patį šimtąjį kartą, tačiau prieš jus gali būti klausytojas, kuris šią informaciją girdi pirmą kartą. 5. Naujumas. Kalbėkite apie tai, kas pažįstama, tačiau nepamirškite ir bent kiek nustebinti. O, šito nežinojau! - puiki klausytojų reakcija. 6. Intonacija. Žodžių skambesys formuoja įspūdį ne mažiau už žodžius. 7. Emocija. Idealu, kai jūsų žodžiai sukelia įspūdį, jog sakote tai, ką jie slapta galvoja ir jaučia. 8. Vaizdingumas. Pieškite paveikslą. Viena ryški detalė gali pasakyti daugiau nei šimtas abstrakčių sąvokų. 9. Kontaktas. Įsivaizduokite save pokalbininko vietoje. Pagalvokite, kas yra tas, kuris jūsų klausosi. Ar jis jus girdi, ar jam tikrai reikia to, ką sakote. 10. Turiningumas. Parodykite, jog vertinate kitų laiką ir dėmesį. Neverskite jų klaidžioti nesuprantamų minčių labirintais. Emocinis raštingumas - civilizuoto žmogaus požymis. Jeigu mes norime išmokyti vaikus valdyti pyktį, turime pradėti nuo savęs. Psichologė Lora Marhem (Laura Markham), knygos Ramūs tėvai, laimingi vaikai autorė, pataria, kaip reaguoti, kai atžala lieja įniršį. Pyktis yra vaiko gynybinė reakcija - atsakymas į pavojų. Pavojus būna nebūtinai išorinis; jis gali būti ir vidinis: kai vaikas jaučia baimę ar nuoskaudą, kurios negali paaiškinti žodžiais. Ji kaupiasi ir išsilieja pykčio priepuoliu. Jeigu įniršęs vaikas ką nors puola fiziškai, patraukite jį į šoną, paėmę už alkūnės, ir ramiai, tvirtu balsu pasakykite: Matau, kaip smarkiai tu pyksti. Aš nenoriu, kad kam nors padarytum žalos. Tu gali daužyti pagalvę, kad parodytum, kaip niršti, bet žmonių mušti negalima. Neimkite giliai į širdį to, ką kalba įpykęs vaikas. Jis tikrai nenorėtų turėti kitos mamos ar kito tėčio ir nejaučia jums neapykantos. Jis kalba skaudžius žodžius, nes jaučiasi bejėgis. Jis Fotolia Kaip išmokyti vaikus valdyti pyktį siekia, kad jūs suprastumėte, kaip jam bloga. Tokiu atveju pasakykite: Tu kažkuo labai smarkiai nusivylęs, jeigu sakai man tokius žodžius. Papasakok, kas nutiko. Aš atidžiai tavęs klausausi. Kai vaikas supras, jog nebūtina kelti tono ir sakyti skaudžias frazes tam, kad būtum išgirstas, jis išmoks reikšti jausmus kultū- ringiau. Būna, kad įpykęs vaikas nenori matyti tėvų ir jiems šaukia Išeik! Tokiu atveju ramiai atsakykite: Aš negaliu tavęs palikti su tokiais baisiais jausmais. Aš tik pasitrauksiu toliau ir pabūsiu, kol tavo jausmai atlėgs. Tuomet pasikalbėsime apie tai, kas nutiko. Jeigu vaiko pykčio priežastis aiški, pasakykite jam, jog suprantate jo jausmus. Pasakykite: Žinau, jog tu norėjai... Tu pyksti. Man gaila, kad taip susiklostė. Supratimas padeda sumažinti įtampą. Vaikui reikalingas žmogus, kuris jį myli, net kai jis pyksta. Labai svarbu, kad jis išgirstų: Tu pyksti, todėl aš pasitraukiu tolėliau. Bet aš tave girdžiu. Ir aš visada pasiruošusi tave apkabinti. Kai vaikas nurimsta, pasikalbėkite su juo apie stiprius jausmus ir galimas jų pasekmes. Pavyzdžiui, nurimus konfliktui tarp brolio ir sesers, pasakykite: Tu sudavei savo sesei. Kai mes pykstame, pamirštame, kaip mylime kitą žmogų. Mums atrodo, kad tas žmogus yra mūsų priešas. Kartais pykstame taip stipriai, jog net norisi suduoti... Kiekvienas iš mūsų tą esame patyrę. Bet jeigu suduodi, po to labai labai gailiesi, nes nuskriaudei mylimą žmogų. Todėl suduoti negalima netgi labai supykus. Tavo pyktis praeis, o padaryta skriauda liks. Net ir suaugusieji ne visada sugeba suvaldyti pyktį. Geriausias būdas padėti vaikui to išmokti - empatija. Kai vaikas jaučia supratimą ir paramą, jis pasitiki tėvais ir jam nėra reikalo agresyviai gintis. Tėvams nebūtina pritarti ar nepritarti pykčio priežasčiai. Tiesiog parodykite vaikui, kad jums ne vis vien, ką jis jaučia ir kodėl. Parengė Vaiva VAIDILAITĖ

18 PO SAULE Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Akmeninių prūsų statulų su žmogaus veidu yra per 20, įskaitant dingusias dar XVIII-XIX a., apie kurias teliko žodiniai liudijimai. Originalais yra pripažintos mažiausiai 14-15, kitos laikomos naujųjų ir naujausiųjų laikų padirbiniais. Visos jos rastos prūsų žemių pietinėje dalyje: Notangos, Bartos, Pamedės, Galindos ir Sasos srityse. Kas vienija šias akmenines skulptūras iš skirtingų istorinės Prūsijos regionų? Pirmiausiai - panašus dydis ir forma, taip pat medžiaga - granitoidiniai akmenys. Daugelis skulptūrų aiškiai vaizduoja karius arba vaidilas, turinčius ritualinius gausybės ragus, kai kuriais atvejais - kardus, šalmus ir net skydus. Rankos dažnai sukryžiuotos ant krūtinės, primena maldos pozą, arba juosmens srityje. ssakmeninė prūsų statula iš Rasytės. Gipsinė jos kopija, rasta Berlyno muziejaus saugyklose (Kristofo Jano nuotr.). Atrasta originali skulptūra Prūsijos muziejaus kieme, Karaliaučiaus pilyje (nuotrauka iš Volfgango la Bomo straipsnio 1927 m.). Niūrioji mergaitė iš Skirvytės in situ lauke tarp trijų kaimų, iki išvežant į Prūsijos muziejų (nuotrauka iš Adalberto Becenbergerio straipsnio 1891 m.) Prūsų akmens bobos Karaliaučiaus krašto kampeliuose (4) Iki kryžiuočių antpuolio buvo du ryškūs periodai, kai prūsai statė masyvias akmenines konstrukcijas. Bronzos amžiuje tai buvo pilkapių angos iš masyvių akmens plokščių ir riedulių, vėliau virtusios akmeniniais laidojimo statiniais. Ankstyvaisiais viduramžiais prūsai - vieninteliai iš visų baltų, pietiniuose savo žemių pakraščiuose ėmė statyti antropomorfines akmenines skulptūras, paprastai vadinamas bobomis. Mergaitė iš Skirvytės Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne (MVF) buvo aptikta gipsinė prūsų akmeninės bobos kopija - kultinės statulos, stovėjusios iki 1891 m. laukuose, trijų kaimų - Usainių, Rasytės ir Vakerno - sankirtoje (maždaug tarp Usainių - rus. Pograničnojė, ir Stablaukio - rus. Dolgorukovo). Tais metais profesorius Adalbertas Becenbergeris (tuomet muziejaus Prūsija vadovas) išvežė antropomorfinę skulptūrą, datuojamą maždaug XI-XIII a., į muziejų, čia ji buvo pastatyta greta kitų senovinių akmeninių konstrukcijų, o vėliau dingo be pėdsakų. Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejus yra Karaliaučiaus muziejaus Prūsija paveldėtojas. Naktimis suakmenėjęs žmogus iš Usainių, dar vadinamas Niūriąja mergaite iš Skirvytės, tyrinėja išgelbėtus eksponatus Prussia-Sammlung. Į Berlyną kopija tikriausiai buvo išvežta kartu su vadinamąja mokomąja kolekcijos dalimi 1944 m. ir buvo saugoma vienoje iš Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus dėžių, kol į ją dėmesį atkreipė vokiečių tyrėjai. Kokia jų kilmė? sskaraliaučiaus istorijos ir buities muziejuje saugomas nedidelis antropomor finis akmuo, vaizduojantis barzdočių su kepure (?), iš senosios muziejaus Prūsija kolekcijos. Jis buvo rastas Karaliaučiaus pilies griuvėsiuose. R. Širouchovo nuotr. Iš pirmo žvilgsnio akmeninės statulos panašios į tiurkų, skitų ir poloviečių viduramžių bobas iš Altajaus papėdžių ar Ukrainos stepių. 19 ssneolitinės gintaro figūrėlės, rastos Švarcorto- Juodkrantės kasyklose. XIX a. antrosios pusės piešinys iš Audronės Bliujienės knygos Lietuvos priešistorės gintaras, 2007 m. s sšiandien prūsų bobų galima pamatyti Lenkijos ir Rusijos muziejuose: keturios statulos eksponuojamos Olštyno (Lenkija) pilies teritorijoje (jas matote nuotraukoje), viena - Karaliaučiaus istorijos ir buities muziejuje. Gimininga prūsiškoms poloviečių akmeninė statula stūkso Vilniaus nacionalinio muziejaus kieme.

PO SAULE 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 19 Visos jos gali turėti bendras ištakas, ku- 18 rios siekia akmens amžiaus meną. Ilgą laiką mūsų teritorija buvo sukaustyta ledyno, tad vargu ar akmeninės statulos - tiek prūsų, tiek ir klajoklių - turi tiesioginį ryšį su paleolito Veneromis. Tačiau mezolito idėjos, mitai ir misterijos keliavo per laiką ir erdvę, ir maždaug prieš 10-12 tūkst. metų kartu su šiaurės elnių medžiotojais galėjo pasiekti ką tik susidariusios Baltijos krantus. Kur kas vėliau, neolito epochoje, maždaug 5000 m. pr. m. e., pietryčių Baltijos teritorijoje atsiranda vietos ritualinio meno pavyzdžių, iš tolo primenančių monumentinius protėvių, dvasių, dievybių arba herojų atvaizdus prūsų viduramžių skulptūrose. Pirmiausiai tai gintarinės figūrėlės - Švarcorto-Juodkrantės lobis, kadaise priklausęs garsiajai Prūsijos kolekcijai, kuris buvo saugomas Karaliaučiuje iki 1944 m. Išraiškos formų monumentalumas ir minimalistiškumas ilgiems tūkstantmečiams nulėmė Baltijos regiono meno raidą. Tai, ką mes šiandien matome rūsčiuose prūsų statulų veiduose, galėjo užsimegzti dar iki pačių prūsų, tiksliau - jų radimosi ir savivokos meto. Kas galėjo turėti įtakos tam, kad šis nebūdingas baltams fenomenas atsirado Prūsuose? Kai kurie autoriai manė, jog šios skulptūros yra tokia pat stepių, arba klajoklių, kultūros reminiscencija kaip ir laidojimas su žirgais, kumyso gėrimas, balnakilpių naudojimas ir panašios tradicijos, įskaitant avarų. Pastarieji Europoje atsirado VI a. ir VIII- IX a. ištirpo Karolio Didžiojo imperijoje ir tarp madjarų. Laidojimas su žirgais atsiranda aisčių - prūsų protėvių - laikais, I-II a. sandūroje. Kumelės pieno gėrimas būdingas visoms tautoms, kuriose žirgas turėjo daug reikšmės - kasdieniame gyvenime bei ritualuose. Šiuo atveju akmeninės statulos turėjo atsirasti tarp prūsų Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu. Tačiau tai įvyko keletą šimtmečių vėliau. CITATOS Rusų archeologo Vladimiro Kulakovo manymu, akmeniniai vyrai simbolizuodavo Videvutį ir Brutenį - legendinius prūsų protėvius; buvo statomi poromis prie prūsų žemių ribų, pradedant nuo pirmojo tūkstantmečio pabaigos maždaug iki XI-XII m. e. a. Daugelis kitų prūsų akmeninių statulų lyties požymių neturi. Akmens bobų išsidėstymas Baltarusijoje - sutampa su teritorija, kur kažkada gyveno baltų gentis jotvingiai, taip pat ir prūsų kolonistai, XIII a. gelbėjęsi nuo Vokiečių ordino karų. Neseniai atrodė, kad nieko panašaus į akmens bobas Latvijos teritorijoje nėra, nors kultinių akmenų čia, kaip ir kaimyninėse teritorijose, pakanka. Bet visai neseniai, 2011 m., folklorinės ekspedicijos rytinėje Latvijos dalyje - Latgaloje - senose kapinėse mums pasisekė rasti keletą akmeninių statulų, vizualiai labai panašių į baltarusių akmens bobas <...>. Latvių archeologo Jurio Urtano nuomone, apleistą minėtų latgalių kapinių dalį su akmeninėmis statulomis galima priskirti Livonijos laikotarpiui (XI-XVI a.). Latgaloje - tai akmens formos, primenančios iš vienos pusės primityvų platų kryžių, iš kitos - 60-80 s sgdansko (Lenkija) archeologijos muziejuje saugoma prūsų boba iš Mozgovo-Lasečno. ( Wikipedia nuotr.) Kaip nustatyta akmeninių statulų sukūrimo data? Pirmiausiai - remiantis sąlyginiu tam tikrų archeologinių artefaktų, kuriuos pavaizdavo akmentašiai, tipų datavimu. Pavyzdžiui, kardo prie bobos iš Mozgovo-Lasečno (Lenkija) šono atsiradimas datuojamas XII a. pabaiga-xiii a. pirmąja puse. Aštriakampis ir ovalus šalmas, pavaizduotas skulptūrose iš Bartošicų ir Bronovo (Lenkija), gali būti priskirtas ilgesniam periodui - XI-XII a. pr. Galimas įkvėpimo šaltinis Taigi protėvių ir dievybių vaizdiniai egzistuoja tūkstantmečius pasąmonės archetipuose. Galbūt prūsų akmens gremžėjų įkvėpimo šaltinis buvo netoliese. Arčiau nei mes manome. Mes žinome, kad prūsai daug keliavo. Naugardas ir Gdanskas, Gotlandas ir Jutlandas, ir daugelis kitų Šiaurės Europos, senosios Lenkijos ir Rusios miestų bei miestelių. Artimiausi prūsiškoms boboms yra vakarų slavų bareljefai su žynių ir dievų vaizdiniais Riugeno saloje bei Pomeranijoje. Pirmiausiai tai Svantevito / Sviatovito akmuo, įmūrytas į XII-XIII a. bažnyčios sieną, vaizduojantis dievą ar žynį su ritonu arba aukojimo ragu, Altenkircheno mieste netoli garsiosios XII amžiaus Arkonos šventyklos Riugeno saloje. Į jį panašus ir akmuo, įmūrytas į Bergeno miesto sieną. Artimos prūsų boboms ir medinės dievybės pirmojo tūkstantmečio, rastos Pomeranijos ir Šlezvigo- Holšteino teritorijose. Įdomu, kad mažiausiai viena iš prūsiškų statulų taip pat buvo įmontuota į XIV a. Ordino bažnyčios sieną Pratnicoje (Lenkija). Naujojo kulto tarnai pabrėžė viršenybę virš senojo tikėjimo,... kažkokiu būdu stepių tiurkų - poloviečių kultūra rado atgarsį prūsų žemėse. Tiesa, poloviečių ir apskritai visų tiurkų akmeninės statulos dažniausiai laiko rankose ritualinį indą, o prūsų bobos - baltų žemėse labai paplitusį ritualinį geriamąjį ragą. Alfredas BUMBLAUSKAS, Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 centimetrų aukščio moters figūrą, paprastai su išrėžtu dekoratyviu įstrižo ar vertikalaus kryžiaus ženklu figūros centre. Palenkės akmens bobos Gomelio srityje stovi vietose, kuriose jos toliau yra lankomos (miškuose, kapinių ar kaimų pakraščiuose). Čia kiekvieną pavasarį vietinės moterys jas perrengia ir padeda smulkias aukas. <...> Rengimo ceremonijoje dalyvauja vien moterys. 2005 m. Latvijos universiteto folkloristų ekspedicijos po buvusias prūsų vietas Mozūrijoje ir Varmėje (dabar Lenkija) metu vietiniai gyventojai papasakojo padavimą, pagal kurį viena iš akmens bobų esanti akmeniu paversta princesė, laiku nepranešusi tautai apie artėjantį karą. Žodžiu boba anksčiau baltai ir slavai dar vadindavo dangaus šviesulius, atmosferos reiškinius. Pavyzdžiui, boba Latvijos kaime vadinta Aušrinė, lenkai taip vadino Orioną, čekai ir lenkai - tamsius audros debesis. Janina KURSYTĖ, Akmenų sakralumo pėdsakai statydami bažnyčias esamų šventyklų vietose ir iš dalies naudodami pagoniškus atributus bei šventes. Tačiau kalba ne apie tai. Vakarų slavų akmentašių meistriškumas XI-XII a. patyrė nemažą monumentinio romaninio stiliaus poveikį. Jo įtaka ypač juntama to meto Europos religinėje architektūroje ir plastikoje. Patys prūsai, žinomi keliautojai, taip pat galėjo būti paveikti įspūdžio, kurį patyrė išvydę ankstyvųjų akmeninių katedrų apdailą Gnezne, Gdanske, Danijoje, Gotlande, Šiaurės Vokietijoje, ir iš dalies perimti griežtą romaninio vaizdo ekspresiją. Ir, žinoma, įkvėpimo objektas galėjo būti kur kas ankstesni runų akmenys Skandinavijoje. Ypač gotlandiškos stelos V-VII a. negalėjo neatkreipti į save prūsų pirklių dėmesio. Taigi senieji archetipai, prūsiško stiliaus geometriškumas ir išorės įtaka įsikūnijo į primityvius, tačiau išraiškingus skulptūrinius protėvius, vadus, dievus, herojus, atsistojusius Baltijos kalbų teritorijos pietiniuose pakraščiuose. Kokia paskirtis? Galima tik spėlioti apie pirminę bobų funkciją ir prasmę. Sprendžiant iš išvaizdos, jos turėjo kultinę paskirtį. Bet kokią? vėlesnių Rusijos archeologo užuominų, jis neišliko. Remiantis vien piešiniais ir fotografijomis, sunku spręsti apie šios statulos autentiškumą. Galima tik pridurti, jog 2005 m. pagal piešinius iš V. Kulakovo knygos buvo sukurta akmens kopija, tačiau kaip originalo, taip ir jo prototipo likimas nežinomas. Tiurkų žodis baba verčiamas kaip tėvas, protėvis. Beje, viename iš istorinių gidų po Karaliaučiaus kraštą V. Kulakovas mini kitą akmenį, kuris šiandien stūkso netoli Kranto miesto, Kirteinių gyvenvietėje (vok. Sankt Lorencas, rus. Salskojė), šalia sugriautos bažnyčios. Jis panašus į pailgą, iš šonų suplotą stelą ir iš tolo panėši į akmenines prūsų bobas. Vis dėlto akmuo yra mažesnis nei paprastai ir neturi ryškių antropomorfinių bruožų bei kitų detalių, būdingų minimoms skulptūroms. Akmens priekyje ir nugaroje išraižyti kryžiai skyde, taip pat lotyniškos raidės A. H. Tai galėjo sstokias statulas poloviečiai statė ant pilkapių prie Azovo jūros. Viena jų dabar stūkso Vilniuje, Nacionalinio muziejaus kieme. Parsigabeno ją grafas Eustachijus Tiškevičius - istorikas, kolekcininkas, Lietuvos archeologijos pradininkas, - iš ekspedicijos Ukrainoje. Neseniai Lenkijoje, Poganovo vietovėje, archeologai atrado akmenį, panašų į statulą. Netoli rasta daug X-XII a. keramikos. (Senovėje ši teritorija priklausė prūsams; tai buvo paribio miškas tarp Bartos ir Galindos žemių.) Viena iš tyrėjų prielaidų - kad bobos iki kryžiuočių buvo statomos prie prūsų žemių ribų, svarbiausių kelių, prekybinių ir taip pat piligriminių. Akmens statulos Karaliaučiaus krašte Be jau minėtos Usainių akmens statulos, Karaliaučiaus krašte daugiau tokių nėra. Tiesa, esama duomenų kultinį akmenį, turintį žmogaus veido bruožų, buvus Palmburge (rus. Pribrežnojė), Kranto (rus. Zelenogradsk) rajone. Akmuo buvo rastas Vladimiro Kulakovo archeologinių žvalgymų metu 1977 m. Pasak būti akmuo, naudotas kaip ženklas, ribojantis Ordino ir Bažnyčios žemes arba senuosius ūkius, tačiau klausimas atviras. Nežinia, kas ir kada akmenyje išraižė šiuos simbolius ir kada jis atsidūrė prie bažnyčios. V. Kulakovas šį akmenį interpretuoja kaip nebaigtą prūsų akmeninę bobą - statulos šonuose matyti rudimentinės rankos, akmuo iš priekio nutašytas, nuglaistytas, papuoštas Ordino (?) skydu su kryžiumi, turi apskritą išsikišimą viršutinėje dalyje. Kaip ir kitos prūsų skulptūros, Kirteinių akmuo užmena daugiau paslapčių, nei turima realių faktų. Pagal istoriko, archeologo Romano ŠIROUCHOVO straipsnį Akmeninės prūsų bobos (Imperative.eu) parengė Andromeda Milinienė

234900 235336 222812 234696 235183 20 SKELBIMAI. REKLAMA Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis ISSN 1392-7590 Interneto svetainė: http://www.ve.lt Vakarø ekspresas SL 2275. Leidžia UAB Vakarų ekspresas. Adresas: M. Mažvydo al. 3, Klai pė da 92131 Ko res pon den ci jai fak sas (8 46) 310102, el. paštas aktualijos@ve.lt. Direktorius ir vyr. redaktorius Gintaras Tomkus (8 46) 411308 Redaktorius Martynas Vainorius (8 46) 411305; 8 650 77550 Redaktoriaus pavaduotojas Tomas Gukauskas (8 46) 411305; 8 611 59406 REPORTERIAI Aktualijos, kultūra Jurga Petronytė (8 46) 411305 Kultūra Rūta Žukė (8 46) 411305, 8 699 20149 Pagalbos turgelis Gražina Juodytė (8 46) 493435 Teisėtvarka, ekonomika Rytis Savickis (8 46) 411305 Laivyba Dalia Bikauskaitė (8 46) 411309; 8 685 46191 Švietimas, aktualijos Edita Gudavičė (8 46) 411305; 8 685 85845 Sveikata, aktualijos Virginija Samulionytė (8 46) 411305; 8 685 75707 Sportas Paulius Matulevičius 8 662 52355 Laisvalaikio renginiai Rasa Karanauskaitė rasa@ve.lt (8 46) 493435; 411309 Fotokorespondentai Eimantas Chachlovas 8 600 10953 Egidijus Jankauskas 8 652 20614 PERKA Nekilnojamas turtas Brangiai stambi kompanija perka įvairaus brandumo miškus ir žemes, ūkio paskirties žemes visoje Lietuvoje. Tel. 8 633-33 333, 8 644 44 444. Perkame mišką geromis kainomis, atsiskaitome iš karto. Visoje Lietuvoje. Tel. 8 609 97 517. Brangiausiai Lietuvoje miškus (brandžius, jaunus, malkinius, iškirstus), žemes, sodybas. Tel. 8 651 39 039. 222439 MSK Privati girininkija : perkame mišką, žemę, sodybas, rengiame miškotvarkos projektus, konsultuojame miškų savininkus. Tel. 8 620 87 788. 235220 223608 Liepos 8 d. numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingi atsakymai Perkame MIŠKUS visoje Lietuvoje aukštomis kainomis, atsiskaitome iš karto, apmokame notaro išlaidas, nemokamai įvertiname miško kainą, tel. 8 687 71 663. Perku miškus su žeme visoje Lietuvoje. Tel. (8 612)77 929. Metalai Brangiai superkame visą metalo laužą, Ag kontaktus, šviną, alavą, nikelį, babitą, titaną ir kt. spalvotus metalus. Minijos g.172. Tel. 8 659 89 605, 8 657 95 432. 228326 Transporto priemonės Autogelbėtojas. Perkame automobilius. Mokame brangiau nei kiti. Išsivežame su tralu. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 604 96 433. 234438 Brangiai bei greitai nupirksime jūsų automobilį, mikroautobusą, motociklą, perkame tvarkingus, po avarijos, angliškus, nevažiuojančius. Tel: (8 654) 76 477; (8 675) 91 686. 227353 KRYŽIAŽODIS Dėl mamos Lidijos Zanutienės mirties nuoširdžiai užjaučiame RITĄ DYGALIENĘ. Brangiai superkame automobilius į metalo laužą (nevažiuojančius, daužtus, be TA, dešiniavairius). Išrašome sąskaitas. Tel. 8 659 77 946. 235356 Perka automobilius ir mikroautobusus įvairių modelių, gali būti su defektais arba be TA. Pasiima patys. Tel. 8 645 82 244. Įvairios prekės Brangiai perku senus gintaro karolius, apyrankes, sages, kulonus. Gintaro gabalus ir žaliavą. Tel. 8 662 41 817. 2 NUOMA Transporto Bobcat, mini ekskavatoriaus nuoma. Tiesia kelius, kasa tvenkinius. Nuotekų, valymo įrenginių ir drenažo montavimas. Visi lauko darbai. Tel. 8 620 51 543. MEDICINA Nefridos klinikos kolektyvas VASAROS AKCIJA 50% NUOLAIDA! Jeigu skauda sąnarius, nugarą, prostatą naudokite gydomuosius lazerius ir patys gydykitės namuose. www.laz.lt, 8 615 36 522. SG klinika KLaipėdoje.Nemokama endokrinolgo konsultacija (būtinas šeimos gydytojo siuntimas). H.Manto g. 6a, Klaipėda. Registruotis telefonu:+370 615 45 644. Gyd. A. Gražienė konsultuoja sergančius cukriniu diabetu, skydliaukės bei kitomis endokrininėmis ligomis, atlieka skydliaukės echoskopijas ir biopsijas. Dėmesio! Pradėjus jausti burnos sausumą, padažnėjus šlapinimuisi, jaučiant bendrą silpnumą, skausmus kaklo srityje, moterims sutrikus menstruacijų ciklui, ieškant atsakymų į su nevaisingumu susijusius klausimus, būtina kreiptis pas endokrinologą. PARDUODA Įvairios prekės Beržo, juodalksnio, skaldytas malkas (turime sausų), galima po 3 m rąsteliais pjuvenas, pjuvenų briketus. www.malkoskurui.lt. Tel. 8 670 23 004. Beržo ir kt. lapuočių malkas rąstais po 3 m. supjautas kaladėm ir sukapotas. Atvežu. Tel. 8 614 14 111, jonomalkos.lt Pigiai parduoda beržo ir kitų lapuočių malkas skaldytas arba rąsteliais. Atveža įvairų kiekį. Tel. 8 690 84 138. 235028 (Nukelta į 21 p.) INTERNETO SVETAINĖ www.ve.lt Redaktorius Džiugas Lukoševičius (8 46) 304300 Administratorius Emilija Masnikaitė (8 46) 304300 KOMERCIJOS SKYRIUS (8 46) 411296; faksas (8 46) 402408 Komercijos direktorė Rasa Aleksandrienė aleksandriene@ve.lt 8 655 43210 Reklamos projektų vadovė Alina Gukauskienė, alina@ve.lt 8 614 31500 Reklamos vadybininkė Inga Ruginienė inga@ve.lt 8 689 73972 Rinkodaros vadovė Jurgita Petrauskienė ivaizdis@ve.lt (8 46) 411296 Buhalterija (8 46) 304301 Spaudos platinimo tarnyba (8 46) 420096 SKEL BI MAI PRI IMA MI KLAIPĖDOJE: M. Mažvydo al. 3, tel. (8 46) 411314, faks. (8 46) 402409. El. p.: skelbimai@ve.lt I-V 8-17 val., VI 8-10 val. PC Akropolis, Taikos pr. 61, kasdien 10-21 val., tel. 8-650 51131. KRETINGOJE: Pajūrio naujienų red., Rotušės a. 17, II a., tel. (8 445) 51397. PALANGOJE: Ma lū no g. 6, tel. (8 460) 52338, (Pa lan gos TV skel bi mų sk.). ŠILUTĖJE: Pamario redakcijoje, Lietuvininkų g. 20, tel. (8 441) 78191. PLUNGĖJE: J. Tumo-Vaižganto g. 27, tel. (8 448) 72419. Už skel bi mų turinį redakcija neatsako Vertikaliai: Ciegorius. Dekada. Kirtis. Kailinės. Paalkti. Atsakyta. Unitai. Ola. Sitis. Kasi. Sapa. Las. Pas. Niasa. Ali. Rėksi. Artistas. Litas. Ogi. Ketvirtokas. Atgal. Raikau. Ara. Krata. Mastas. Ūsas. Tasas. Horizontaliai: Cipukas. Era. Iranas. Atas. Metais. Vit. Giltinė. Ika. Toska. Ikaras. Tisas. TU. Visi. Asilo. Opa. Ikas. Skala. Atara. Ata. Rasas. Ėdis. Ats. Elas. Li. Akt. Kikilis. Tra. Anyta. Togas. Dėtis. Agata. Asas. Asilas. Pažymėtuose langeliuose: Pertraukiklis. Mieli Vakarų ekspreso prenumeratoriai, jei susiduriate su laikraščio pristatymo nesklandumais, kreipkitės į redakciją tel.: (8 46) 411314, 420096, 411308 (darbo dienomis nuo 8 iki 16 val.) Išei na 5 kar tus per sa vai tę. Spau sdino Res pub li kos spaus tu vė. M. Sle že vi čiaus g. 7, Vil nius. Tiražas 9 000 Parengė žurnalų OHO redakcija

234494 235508 SKELBIMAI. REKLAMA 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 21 (Atkelta iš 20 p.) PARDUODA Įvairios prekės Pigiai skaldytas, rąstais beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių malkas, pjuvenų briketus, granules. Atveža. Tel. 8 612 60 467. 235123 Plautą akmens anglį, anglies granulės, durpių briketus. Atvežame. Kuro sandėlys. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 657 58 464. Nekilnojamas turtas 8 a sodą su 2 aukštų mūriniu namu SB Rasa (3 kambariai, virtuvė, garažas, pirtis, dušas, WC, 2 šiltnamiai). Tel. 8 698 21 360. 236182 Skubiai 2 kambarių butą I. Simonaitytės g. (55 kv. m, 9/1 a., be remonto). Be tarpininkų. Tel. 8 671 02 166. 235646 Sutvarkome visus namo pridavimo dokumentus. Žemės ir pastatų kadastriniai matavimai. Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Namų projektavimas Memelhaus Tel. 8 678 03 031. Paskolos Skubios PASKOLOS be darbo užmokesčio su NT užstatu. Dirbame 26 m., Šimkaus g.12, Klaipėda. Tel. 8 687 29 934, www.cenzas.lt 233634 Baldai Minkštų baldų restauravimas. Nestandartinių baldų gamyba. Tel. 8 600 75 483, 8 612 11 591. 233822 Įmonių paslaugos Uždarome individualias (personalines), bei kitas įmones. Konsultuojame fizinių ir juridinių asmenų nemokumo klausimais. Tel. 8 635 33 145. 222728 Statyba ir remontas AB. Apdailos, santechnikos, elektros instaliacijos, pamatų, namų statybos darbai. Griauname sienas, pertvaras. (8 638) 77 669. 235485 Akcija! Pigiai medinės, šarvuotos lauko ir vidaus durys, garažo varstomi, pakeliami vartai. Automatika. Tel. 8 603 10 867. 235616 PASLAUGOS Apželdinimas Parduodu žvyrą, smėlį, juodžemį, skaldą, atsijas, akmenukus. Atvežame, tel.: 8 663 50003. 235550 Buitinė technika Remontuojame skalbykles, šaldytuvus, indaploves, elektrines virykles ir kt. buitinę techniką. Atvykstame į namus. Suteikiame iki 24 mėn. garantiją. Tel. +370 685 39 323. 234805 Remontuoju skalbykles, indaploves, džiovykles, virykles, orkaites, kaitlentes. Atvykstu. Garantija 12 mėn. Tel. 8 681 30 052. Įvairūs Šienaujame pievas, smulkiname žolę. Gaminame šieną, šienainį, atliekame kitus žemės ūkio darbus. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 699 03 781, 8 687 78 566. 233872 Santechnika ir šildymas VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.melkerlita.lt, Linas tel. 8 616 08 020; Rolandas tel. 8 686 83 265. Dengiame prilydomus bituminius stogus. Aplydome pamatus. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 79 322, 8 679 48 338. 234332 Dengiame, šiltiname plokščius stogus prilydoma danga, hidroizoliacijos darbai. 5 metų garantija. Tel. 8 698 39 969. 232871 Visi žemės darbai su 5 tonų ekskavatoriumi (skylių gręžimas poliams, tranšėjų kasimas, grunto lyginimas, betono maišyklė, kaušas). Mini ekskavatorius. Tel. 8 677 70 395. Įmonė kloja trinkeles savo ir užsakovo medžiagomis.suteikiame garantiją. Tel.: 8 676 52671, 8 684 79771. 235959 Klojame grindinio trinkeles su savo ir užsakovo medžiagomis. Suteikiame garantiją. Tel. 8 606 32 117. 234716 Kokybiškai ir profesionaliai kloja trinkeles savo ar užsakovo medžiagomis. Turi visą savo techniką. Darbams suteikia garantiją. Tel. 8 620 51 543. 232018 Mūrinių, karkasinių, rąstinių namų, pirčių statyba, remontas. Patirtis 15 m. Tel. 8 672 11 033, www.rastinespirtys.lt. 236082 Visos mini ekskavatorių paslaugos. Žemės kasimas, lyginimas, pakrovimas, gręžimas. Tel. 8 677 75 918. 229235 (Nukelta į 22 p.)

22 SKELBIMAI Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis (Atkelta iš 21 p.) PASLAUGOS Transporto paslaugos Nebrangiai vežame krovinius, perkraustome Klaipėdoje ir už jos ribų, važiuojame į kt. Lietuvos miestus. Tel. 8 630 70 667. 234648 Vonių restauracija Vonių restauravimas klientų namuose specialia turbina, be dulkių. Dirbame 15 metų. Tel. 8 635 55 303, 8 636 36 261. 234985 232041 PAŽINTYS 68 m. tvarkingas, negeriantis vyriškis susipažintų su moterimi bendravimui arba kartu gyventi. Tel. 8 673 57 455. 236143 MASAŽAI 27 m. ir 35 m. merginos atlieka erotinį masažą. Į SMS neatsakome. Tel. +370 678 32 654. 236099 30 m. miela, simpatiška blondinė atlieka erotinį masažą. Tel. 8 656 36 580. 235921 Švelni, simpatiška moteris atlieka erotinį masažą. Tel. 8 645 46 047. IEŠKO DARBO 46 m. moteris ieško darbo. Tel. 8 647 92 167. 236199 Tvarkinga, miela virš 50 m. moteris ieško papildomo darbo. Masažai. Tel. 8 694 41 659 tik skambučiai. 235914 SIŪLO DARBĄ Anglija! Darbas prie obuolių, gėlių, pomidorų, fabrikuose. Kaina 150Eur! www.extratravel.lt Tel. +370 688 15 532. Reikalinga fasadų šiltinamųjų brigada ir apdailininkai. Tel. 8 679 20 403. 236187 Autoservisas Klaipėdoje ieško autošaltkalvio, skardininko, kėbulų tampytojo, paruošėjodažytojo ir pagalbinio darbuotojo. Tel. +370 658 00 977. 235092 Darbui žvejybiniame laive Baltijos jūroje reikalingas jūreivis virėjas. Būtini galiojantys dokumentai. Telefonas +370 699 38447. 236024 Įmonei Klaipėdoje reikalingi elektrikai-montuotojai nuolatiniam darbui. Tel. 8 687 97 336, scbstatyba@gmail.com. 236155 Įmonei reikalingi fasadų šiltintojai, apdailininkai, pagalbiniai darbininkai. Tel. 8 618 14 140. 234945 235688 (Nukelta į 23 p.)

SKELBIMAI. REKLAMA. INFORMACIJA 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Vakarų ekspresas 23 (Atkelta iš 22 p.) SIŪLO DARBĄ Reikalinga muitinės tarpininkė arba žmogus kruopščiam darbui su dokumentais. Tel. 8 699 34 453. 235943 Reikalinga vyresnio amžiaus moteris prižiūrėti senyvo amžiaus močiutę, gyv. Žvejybos uosto rajone Tel. +370 649 42 989. 236036 Reikalingas vyras galintis gyventi ir dirbti įvairius darbus sodyboje prie Klaipėdos. Tel. 8 610 42 426. 234745 Reikalingas autobuso (50 viet.) vairuotojas darbutojams vežti ryte ir vakare iš šiaurinės miesto dalies. Tel. 8 678 55 522. 235936 Reikalingas miškovežio vairuotojas, mokantis dirbti su manipuliatoriumi. Darbas visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 04 817. 236001 236138 Reikalingi C,E kat. vairuotojai. Darbas Lt-Rus. Tel.+ 370 618 20 008. 235985 Reikalingi patyrę suvirintojai, surinkėjai, vamzdininkai nuolatiniam darbui užsienyje ir Lietuvoje; reikalingas personalo skyriaus vadybininkas. Tel. +370 682 50 004. Reikalingi vidaus durų montuotojai. Atlyginimas nuo atlikto darbo. Tel. 8 614 46 118. 235675 236192 Siūlomas darbas: vairuotojui iš klaipėdos arba šalia klaipėdos CE 95k. po Lietuvą su jūriniais konteineriais. Laiku mokamas atlyginimas, prižiūrimas transportas. Savaitgaliai laisvi. Tel. 8 676 13 192. 235702 234766 Statybos įmonei reikalingi betonuotojai, mūrininkai. Tel. 8 603 42 805. 236052 Vairuotojas-krovėjas buitinės technikos išvežiojimui.tinka B kat. Tel. 8 686 99 688 vaida.pajuriov@gmail.com, Klaipėda. Tel. 8 686 99 688. Statybos įmonei Kretingoje reikalingas sąmatininkas (-ė). Gali dirbti ir antraeilėse pareigose. Tel. 8 612 48 725. Reikialinga valytoja pilnam etatui Klaipėdos centre, atlyginimas 370 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat reikalinga valytoja darbui sekmadieniais ir pirmadieniais, atlyginimas 150 Eur atskaičius mokesčius. Tel. 8 682 59 627. 236134234540 236241 nustatė: Pavedimo turinys Komisija 2017-02-13 susipažino su visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija apie galimą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės L. Girskienės Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių politikų veiklą ir elgesį, reikalavimų nesilaikymą. Tuo pačiu klausimu komisijoje 2017-02-14 gautas Daugiabučių namų savininkų teisių gynimo asociacijos prašymas išsiaiškinti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja (LR Seimo nario Dainiaus Kepenio padėjėja) Ligita Girskienė laiku nedeklaravusi viešųjų ir privačių interesų pasikeitimo bei dalyvaudama daugiabučių namų, esančių Vaidaugų g. 7 ir Vaidaugų g. 11, Klaipėdoje, gyventojų susirinkimuose ir naudodamasi savo kaip Tarybos narės vardu ir statusu, aktyviai siūlo naudotis savo atstovaujamos įmonės paslaugomis, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų bei ar jos veiksmai nepažeidė valstybės politiko etikos principų. Vertinimo dalykas Šiame sprendime Komisija vertina Ligitos Girskienės, jai būnant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nare, veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms. Nustatytos aplinkybės Komisijoje 2017-02-20 buvo gautas tarybos narės L. Girskienės paaiškinimas Nr. TNS-32, kuriame išsamiai aprašoma 2017-02-15 vykusio daugiabučių namų, esančių Vaidaugų g. 7 ir Vaidaugų g. 11, Klaipėdoje, gyventojų susirinkimo turinys. Nurodoma, jog dalyvauti susirinkime buvo pakviesta dalies gyventojų kaip daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiančios įmonės atstovė, o ne Tarybos narė, nors susirinkime minėjusi, jog yra Tarybos narė, kad yra įsteigusi savo įmonę, teikiančią daugiabučių namų administravimo paslaugas. Paaiškinime pripažįstama, jog nebuvo laiku deklaruoti viešieji ir privatūs interesai. Taip pat nu- klaipėdos savivaldybės informacija Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimas dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimą 2017-07-14 Nr. TAR-87, Klaipėda Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau Komisija), susidedanti iš pirmininkės Aldonos Staponkienės, narių: Vytauto Čepo, Jono Sąlygos, Tatjanos Fedotovos, Sauliaus Liekio, Laisvūno Kavaliausko ir Lilijos Petraitienės, sekretoriaujant Eglei Mockienei, išnagrinėjo 2017-02-14 gautą Daugiabučių namų savininkų teisių gynimo asociacijos prašymą bei visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją dėl buvusios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės Ligitos Girskienės galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto bei valstybės politikų etikos principų pažeidimo ir Informaciją parengė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių poskyris, tel. 396054. rodoma, jog pati Tarybos narė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau - VTEK) dėl tyrimo atlikimo nagrinėjamu klausimu. Komisija 2017 m vasario 23 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-19 sustabdė Ligitos Girskienės elgesio tyrimą, iki kol bus gautas VTEK sprendimas. 2017-06-30 Komisijoje gautas VTEK 2017-06-21 sprendimas Nr. KS-71 Dėl Ligitos Girskienės, kuriuo pripažinta, jog būdama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nare, Ligita Girskienė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 ir 13 straipsnių nuostatas. Komisija užbaigė pradėtą tyrimą ir įvertindama buvusios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės Ligitos Girskienės elgesio atitiktį Politikų elgesio kodekse keliamiems reikalavimams. Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatos ir motyvai Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu (toliau Kodeksas) siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Politikas savo veikloje ir visuomenėje turi vadovautis LR valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintais politikų elgesio principais, o ypač - nesavanaudiškumo, reiškiančiu, jog politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties, siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui. Komisija, išnagrinėjusi 2017-02-13 visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją, Daugiabučių namų savininkų teisių gynimo asociacijos 2017-02-14 prašymą, atsižvelgdama į VTEK 2017-06- 21 priimtą sprendimą bei išklausiusi L. Girskienės paaiškinimų dėl tokio jos elgesio priežasčių, konstatuoja, kad pareiškimas bei pateikta informacija pagrįsti. Todėl, Komisijos narių daugumos nuomone, būdama Tarybos nare Ligita Girskienė savo elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų 2016 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimu Nr. T2-91, 31.2, 33 ir 35 punktais, nusprendžia: 1. Konstatuoti, kad būdama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nare Ligita Girskienė pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą. 2. Sprendimo kopijas išsiųsti Ligitai Girskienei, Daugiabučių namų savininkų teisių gynimo asociacijai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. 3. Skelbti apie priimtą sprendimą vietinėje spaudoje ir interneto tinklalapyje www. klaipeda.lt. Aldona Staponkienė, Etikos komisijos pirmininkė

24 paskutinis puslapis Vakarų ekspresas 2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Klausimas ekonomistui Dar iš tų laikų, kai dažnas mūsų pilnais krepšiais ( tašėmis ) į Lenkijos ar Jugoslavijos turgus autobusais važinėjome, prisimename, kad urmu perkant kaina turi atitinkamai mažėti. Jei iš manęs lenkas pirkdavo vieną dėžutę šinkos (nesuprantantiesiems kiaulienos konservų skardinę) už dolerį, tai jau visą dėžę turėčiau jam parduoti už žemesnę kainą. Jis man taip palengvina darbą. Išsipardavęs galiu lėkti atgal Lietuvon, šalelėn mylimon, ir prisipirkęs konservų vėl atvežti juos tam pačiam lenkui. Taip didėja apyvarta, o sykiu ir pelnas. Tačiau XXI amžiuje viename prekybos centre galioja visai kitokios taisyklės. Jei nori pirkti kilogramą cukraus, jis kainuoja mažiau nei pirktum 40 kilogramų. Gal ponas buvęs klaipėdietis, o dabar bankininkas ir visų ekonomikos sričių ekspertas Gitanas N. paaiškintų šį fenomeną? Juokas pro ašaras Kai buvau mažas, o tėtis grįždavo iš žūklės šiltutėlis, aš buvau įsitikinęs, kad taip ir turi kvepėti žuvis. Perliukai Mes taip seniai vedę, kad žmona užbaiginėja mano frazes.pradžią sugalvoja ji, užbaigia frazę taip pat ji. Anekdotai Generolas: - Ant mano galvos nukrito dėžė! Viršila: - O kas joje? - Nieko! - O dėžėje? Estija. Du briedžiai stovi prie balos ir iš lėto siurbčioja vandenį. Aplinkui skraido spiečiai musių. Praeina pusdienis, diena... Dvi dienos... Vienas briedis mosteli uodega. Po pusvalandžio kitas astrologija 06 22-07 22 Zodiako ženklas Vėžys AVINAS. Jums šiandien derėtų lengviau atsikvėpti ir pasilinksminti. Tikriausiai jus prisimins seni draugai, simpatijos arba jūs patys jiems apie save priminsite. Gali pavykti įsigyti trokštamą daiktą. JAUTIS. Šiandien neturėsite didelio ūpo aktyviems užsiėmimams. Kur kas labiau norėsis tinginiauti, svajoti nuo visko atsiribojus. Poreikio draugijai beveik arba visiškai nejausite. DVYNIAI. Šiandien jums bus smagu leisti laiką tarp žmonių, susitikti su draugais. Galite dalyvauti sporto renginyje, festivalyje ar pan. Bus pagunda įsitraukti į dvigubus meilės žaidimus. Galite susipainioti savo jausmuose. briedis taria: - Ėėėėė Tttu kaaško lappai nervottaas šiantien... Senelis švenčia savo 80-ąjį gimtadienį. Vaikaitis jam sako: - Turiu tau gerą ir blogą naujieną. Kurią nori išgirsti pirmą? - Gerąją. - Netrukus ateis kelios striptizo šokėjos. - Nuostabu! O blogoji naujiena? - Joms tiek pat metų, kaip ir tau. Brangioji, mes vakar susipykome dėl smulkmenų, aš buvau neteisus! Tu - mano mylimiausia moteris. - Aha! Aš jau seniai įtarinėjau, kad nesu tau vienintelė! Bulvaroskopas Vienintelis būdas gyventi gerai - iš karto pasitraukti iš ten, kur blogai. konkursas Pradžiugino propagandininkus Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson taip gražiai pakalbėjo apie Lietuvos kultūrą, kad Rusijos propagandos meistrai negali atsidžiaugti. Ministrė tikriausiai norėjo padejuoti, koks nedėkingas ir sunkus jos darbas, nes duodama interviu radijui pareiškė, kad per 26 Nepriklausomybės metus kultūra Lietuvoje buvo visiškai nuniokota. Dabar esą tenka viską pradėti nuo nulio. Vienas rusiškas portalas frazę iš karto pasigavo, nes propagandai ji ideali. Ir meluoti nereikia, nes juk ministrė sakė, ir Lietuvą kaip tamsybių šalį galima parodyti. Vargšė ponia Liana, klaidžioja dabar po tamsybes. Tačiau ministrę skubame nuraminti - kultūra nėra tas dalykas, kurį politikai galėtų lengvai sugriauti. Net ir mūsų politikai, net ir per 26 metus. Prireiks dar ne vienos tokios ministrės, kad kultūra visiškai žlugtų. Bulvaro redakcinė kolegija su įsižeidusiais nediskutuoja ir alaus negeria VĖŽYS. Jums iš galvos neišeis su darbine ar kitokia atsakomybe ir rimtais planais susiję reikalai. Arba šiandien tiesiog teks įtemptai dirbti, rūpintis viešu renginiu ar pan. Naujai užmegzta pažintis nebus tokia svarbi, kaip gali pasirodyti iš pradžių. LIŪTAS. Patirsite kažką įdomaus kelionėje, arba mintimis lėksite tolyn nuo kasdienybės. Trauks ekskursijos, kultūriniai renginiai. Nepraleiskite progos kokį aplankyti. MERGELĖ. Nelabai malonu bus tvarkyti finansinius reikalus, ypač jei teks spausti į kampą skolininkus arba ieškoti, kur pasiskolinti pinigų. Tačiau galite tikėtis gana konkrečių pažadų. SVARSTYKLĖS. Diena bus gana palanki naujiems ryšiems megzti bei seniesiems atnaujinti, suaktyvinti. Vertėtų pasikalbėti su šeimos nariais apie įvairius finansinius klausimus, santykių peripetijas. SKORPIONAS. Jums parūps turiningas poilsis. Domėsitės kitų bei savo išvaizda, galbūt kei- Klaipėdietiški automobilių statymo ypatumai Bulvaras tęsia konkursą Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai. Jis vyks tol, kol bus norinčių viešumu kovoti su automobilių statymo genijais. Kas mėnesį apdovanosime komisijos geriausia pripažintos nuotraukos autorių. Norintieji dalyvauti konkurse nuotraukas gali įkelti interneto svetainės www.ve.lt skiltyje Konkursai arba siųsti el. paštu bulvaras@ve.lt, taip pat tai galima padaryti tradiciniu paštu, adresu Bulvarui, Vakarų ekspreso redakcija, M. Mažvydo al. 3, LT- sslinijos? Šalia Mogiliovo ir Kuncų g. sankryžos padarytos nuotraukos autorė - Galina. 92131 Klaipėda. Norintieji, kad į jų nuotraukas atitinkamai sureaguotų policijos pareigūnai, laiške turi nurodyti ir tikslų pažeidimo laiką. lietuvėlės naujienos kas dedasi pasaulyje site šukuoseną, apsirengimo stilių. Neniekinsite ir ūkinių darbų. O jeigu užsiimate individualiu verslu, tai kursite planus ateičiai. ŠAULYS. Šiandien nestigs tarpusavio supratimo, noro flirtuoti, smagiai leisti laiką. Dėl malonaus elgesio aplinkiniams atrodysite mieli, tad nenustebkite, jei prie jūsų šliesis meilės ir švelnumo ištroškę asmenys. OŽIARAGIS. Diena ir vakaras leis pasimėgauti įvairiais žemiškais malonumais. Ir buitiniai rūpesčiai veikiausiai neslėgs. Tikriausiai visomis prasmėmis seksis kurti jaukumą namuose. VANDENIS. Ši diena žada malonius potyrius. Galima nauja pažintis, netolima kelionė ar svečias. Galite dalyvauti kultūriniame renginyje, ekskursijoje, gauti gerą žinią ar kt. ŽUVYS. Diena išties bus nebloga. Jei niekur nevykstate, pravartu diegti daugiau komforto savo aplinkoje, rūpintis materialine gerove. Regis, noriai pirksite įvairius daiktus, palengvinančius darbą ir puošiančius buitį. Sveikinimai Sveikinimus siųskite el. paštu gimtadienis@ve.lt Mokami nestandartiniai sveikinimai bet kuria proga priimami dienraščio Klientų aptarnavimo skyriuje M. Mažvydo al. 3. Informacija tel. (8 46) 411 314. Rytoj jubiliejų švęs Algis Šileika. Tegul širdis tiktai pavasarius skaičiuoja, užkėlus rudeniui vartus. Tegul visi ateinantys rytojai saulėti ir laimingi bus. Sveikina mylinti žmona ir geriausia draugė Benita. Parodė pasauliui savo vaikus Prieš mėnesį dvynukų susilaukusi JAV atlikėja Beyonce pirmą kartą savo ir Jay-Z vaikus parodė Instagram tinkle paviešindama jų nuotrauką. Joje atlikėja pozuoja laikydama mažylius ant rankų, kūną pridengusi spalvinga skraiste. Atlikėjai už nugaros milžiniška gėlių žiedų arka. Prieš porą savaičių paaiškėjo, jog vaikams duoti Rumi ir Siru vardai. Su vyru Jay-Z Beyonce augina dukrą, kurios susilaukė 2012-ųjų sausį. ssšiandien 60 m. jubiliejų švenčia Romualdas Vaitiekūnas. ssšiandien gimtadienį švenčia Alvydas Kontautas. ssrytoj gimtadienį švęs Lolita Žulpienė. ssrytoj gimtadienį švęs Agnė Augustauskaitė. ssliepos 17 d. gimtadienį švęs Daiva Šataitė. ssšiandien gimtadienį švenčia Vytautas Rubavičius. ssšiandien gimtadienį švenčia Egidijus Jankauskas. ssrytoj gimtadienį švęs Valentina Burkšienė. ssliepos 17 d. gimtadienį švęs Voldemaras Ratkevičius.