Tomas Čelkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

Tomas Čelkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA

Tomas Čelkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

Tomas Čelkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas 2021

Skiriu Valentinai

Monografiją recenzavo: dr. Laima Bucevičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas) doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas) prof. dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) Mokslinį tyrimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba Mokslininkų grupių projektas Projekto finansavimo sutartis Nr. S-MIP-17-43 Monografijos leidybą rėmė UAB FEGDA Kelių ir gatvių tiesimas Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) ISBN 978-609-07-0617-6 (spausdinta knyga) ISBN 978-609-07-0618-3 (skaitmeninis PDF) https://doi.org/10.15388/vup-book-0011 Tomas Čelkis, 2021 Vilniaus universitetas, 2021

I. II. III. IV. Turinys Įvadas / 9 Sąvokų keliukas, kelias, vieškelis samprata XIII XVIII amžiaus šaltiniuose / 29 Sausumos keliai XIII XV amžiaus Lietuvoje ir LDK / 41 1. Geografinių sąlygų poveikis susisiekimui... 43 2. Archajiškas baltiškų kelių voratinklis... 49 3. Valdovo kelių fenomenas... 58 4. Sausumos kelių būklė... 65 Keliai ir vieškeliai LDK XVI XVII amžiuje / 73 1. Urbanistika ir kelių tinklo plėtros priežastys... 75 2. Susisiekimo infrastruktūra: kelio objektas ir inžineriniai įrenginiai... 79 3. Kelių priežiūra ir remontas... 103 4. LDK kelių ir vieškelių tinklas... 110 5. Sausumos keliai LDK stepėje prie Juodosios jūros... 125 Susisiekimo sistemos būklė ir pokyčiai LDK XVIII amžiuje / 131 1. Ar keitėsi susisiekimo infrastruktūra ir jos administravimas XVIII amžiuje?... 134 2. LDK kelių būklė... 140 3. Pašto keliai... 146 4. Sausumos kelių ir vieškelių tinklo struktūra XVIII amžiuje... 150 Išvados / 161 Priedai / 167 Pirmas žemėlapis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vieškelių tinklas XVI XVII amžiuje... 167 XVI XVII amžiaus LDK vieškelių sąrašas... 170 Antras žemėlapis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių tinklas XVI XVII amžiuje... 199 XVI XVII amžiaus LDK kelių sąrašas... 202 Trečias žemėlapis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių ir vieškelių tinklas XVIII amžiuje... 229 XVIII amžiaus LDK kelių ir vieškelių sąrašas... 230 Summary... 423 Iliustracijų sąrašas... 431 Tekste vartotos santrumpos ir sutrumpinimai... 432 Šaltinių ir literatūros sąrašas... 433 Asmenvardžių rodyklė... 459

Įvadas Gyventojų migracija natūralus fenomenas, atspindintis visuomenių pasklidimo oikumenus ir jų sąlyčius. Žmogaus judėjimas erdvėje nulemtas siekio kurti ir išreiškia gyvenimo ritmą. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (toliau LDK) nebuvo izoliuotas politinis darinys, o turėjo sąlytį ir palaikė ryšius su kitomis šalimis. Per jos teritoriją važiavo užsienio pirklių vežimai, o upėmis plaukė laivai. Klostėsi nuolatiniai prekybos keliai, kurie peržengė politines sienas ir darė kraštą atvirą. Tais pačiais maršrutais vykdavo pasiuntiniai, atžygiuodavo ir priešų kariuomenės. Tačiau šimtmečių perspektyvoje migracijos mastai kito. Skirtingų epochų visuomenių mobilumo poreikis buvo nulemtas įvairių besikeičiančių aplinkybių. XVII a. Vakarų Europos žemyno visuomenės buvo kur kas atviresnės nei viduramžiais. XVIII a. susisiekimas sausumos keliais darėsi patogesnis ir intensyvesnis tiek dėl pašto infrastruktūros plėtros, tiek dėl XVIII a. pabaigoje Europoje pasireiškusios industrializacijos. O čia jau išskirtinę vietą užėmė keliai ir transporto priemonės, kurios darė poveikį valstybių viešajam gyvenimui. Susisiekimas tapo įvairiapusių mainų imperatyvu 1. Pasaulinėje istoriografijoje mobilumo istorijos tema aktualizuota seniai ir nėra klasikinių istorijos tyrimų podukra. Itin daug publikuota tyrimų, kurie nagrinėja pavienių sausumos ir vandens kelių atsiradimą arba susisiekimo infrastruktūrą tiltų architektūrą, parašyta darbų apie transporto istoriją 2. Šiuo atveju apžvelgti visą isto- 1 Žr. Clozier R. Géographie de la circulation. T. 1. L Économie des Transports terrestres (rail, route et eau) (toliau Clozier R. Géographie). Paris, 1963, p. 7 8. 2 Žr. Gilliard G. Problèmes d histoire routière // Annales d histoire économique et sociale, 1 e année, Nr. 2, 1929, p. 177 182; Imberdis F. Les routes médiévales: mythes et réalités historiques // Annales d histoire sociale, 1 e année, Nr. 4, 1939, p. 411 416; Lopez R. S. The Evolution of Land Transport in the Middle Ages // Past & Present, Nr. 9, 1956, p. 17 29; Koller F. E. La Géographie de deux routes commerciales franco-flamandes au Moyen Age // Norois, Nr. 58, 1968, p. 285 291; Morris A. S. The Medieval Emergence of the Volga-Oka Region // Annals of the Association of American Geographers, Vol. 61, Nr. 4, 1971, p. 697 710; Leighton A. C. Transport and Communication in Early Medieval Europe AD 500 1100. David & Charles: Newton Abbot, 1972; L Homme et la route en Europe occidentale au Moyen Age et aux temps modernes. Centre culturel l abbye de Flaron deuxième journées internationales d histoire 20-22 septembre 1980 (toliau L Homme et la route en Europe occidentale au Moyen Age et aux temps modernes). Auch, 1982; Doran L. Medieval Communication Routes Through Longford and Roscommon and Their Associated Settlements (toliau Doran L. Medieval Communication Routes) // Proceedings of the Royal Irish Academy. Section C: Archaeology, Celtic Studies, History, Linguistics, Literature, Vol. 104C, No. 3, 2004, p. 57 80; Les ponts au Moyen Âge. Dir. D. James-Raoul, C. Thomasset. Paris, 2006; Straßen-und Verkehrswesen im hohen und späten Mittelalter (Vorträge und Forschungen, Bd. 66). Hrsg. R. Ch. Schwinges. Ostfildern, 2007; Verdier N., Robert S. La route en train de se faire // Les Nouvelles de l archéologie, Nr. 115, 2009, p. 51 56. Įvadas 9

riografiją nėra galimybės dėl jos milžiniškos apimties. Tenka paminėti fundamentaliausius ir naujausius istorinius Europos kelių tinklo dinamikos ir gyventojų mobilumo tyrimus. Bene geriausiai šios srities specialistams žinomas australų mokslo istoriko Maxwello Gordono Lay sintetinio pobūdžio tyrimas, skirtas pasaulio susisiekimo istorijai 3. Jame autorius papasakojo kelių sistemų susiklostymo istoriją, aprašė susisiekimo inžinerinių įrenginių panaudą, kuri priklausė nuo klimato ir gamtos sąlygų, nagrinėjo aplinkybes, lėmusias regioninių kelių atsiradimą, ir atitinkamų transporto sistemų sukūrimą. Autorius apibendrino itin didelį kiekį istoriografijos, pateikė skirtingų žemynų ir regionų susisiekimo paralelių. Istorikas Georges as Reverdy parašė Prancūzijos sausumos kelių istoriją 4. Joje vaizdžiai parodytas šalies susisiekimo sistemos susidarymas nuo romėnų laikų iki XIX a. Knyga gausiai iliustruota senaisiais žemėlapiais, kuriuose amžininkai buvo pažymėję didžiuosius traktus. Joje taip pat pateikta tiltų konstrukcijų ir kelių pylimų brėžinių. Vėliau autorius parengė ir atskiru leidiniu publikavo XVI XIX a. Prancūzijos kelių žemėlapių atlasą (iš viso 125 žemėlapius) 5. Fundamentalus plačios apimties darbas, nagrinėjantis visos Europos susisiekimo istoriją, priklauso Georges ui Livet ui 6. Jis susintetino esamus tyrimus ir, remdamasis šaltiniais, parašė bendrą Europos žemyno kelių struktūros istoriją. Knygoje paminėta ir LDK, bet matyti, kad autorius stokojo reikiamos informacijos ne tik apie LDK, bet ir apie visą Rytų Europą. Dėl to šio regiono susisiekimo būklė nusakyta aptakiai. Šioje srityje savo žodį yra tarę kaimynės Latvijos archeologas Ēvalds Mugurēvičs 7 ir istorikas Vilnis Pāvulāns 8. Pastarasis dar 1971 m. išleido knygą apie 3 Lay G. M. Ways of the World s. A History of the World s Roads and of the Vehicles That Used Them. New Brunswick, New Jersey, 1992. 4 Reverdy G. L histoire des routes de France. Du Moyen Âge à la Révolution (toliau Reverdy G. L histoire des routes de France). Presses de l Ecole nationale des ponts et chaussées, Paris, 1997. 5 Reverdy G. Atlas historique des routes de France. Paris, 2006. 6 Livet G. Histoire des routes et des transports en Europe. Des chemins de Saint-Jacques à l âge d or des diligences (toliau Livet G. Histoire des routes et des transports en Europe). Strasbourg, 2003, p. 10 21 (istoriografijos apžvalga). 7 Mugurēvičs Ē. Svarīgākiel ceļi lībiešu un latgaļu teritorijā // Arheoloģijja un etnogrāfija. 3. sēj. Rīga, 1961, p. 61 81; Мугуревич Э. С. Восточная Латвия и соседние земли в X XIII вв.: экономические связи с Русью и другими территориями. Пути сообщения. Рига, 1965, c. 98 137. 8 Pāvulāns V. Satiksmes ceļi Latvijā XIII XVII gs. (toliau Pāvulāns V. Satiksmes ceļi Latvijā). Rīga, 1971; Pāvulāns V. Hauptverkehrswege und Richtungen der Kulturverbindungen in Lettland vom 10. bis zum 17. Jahrhundert // Colloquium Balticum ethnographicum. Wege und Teilnehmer ethnisch-kultureller Kontakte in der Ostsee- 10 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

dabartinės Latvijos teritorijos vandens ir sausumos kelių tinklą XIII XVII a. Abu mokslininkai nemenkai aptarė ir LDK susisiekimo klausimą, nes tarp šalių buvo intensyvūs kontaktai. Suprantama, daugiausia dėmesio skirta prekybos traktams. Tyrimą analogiška tema apie Hanzos prekybos kelius atliko vokiečių istorikai Friedrichas Bruns as ir Hugo Weczerka 9. Jame nevengta kalbėti ir apie bendrą susisiekimo padėtį Baltijos regione, dėl to nusakyti maršrutai, vedę į LDK. Kiek ankstesnėje publikacijoje Hanzos prekybą Klaipėdos krašte aptarė Kurtas Forstreuteris 10. Jis aprašė ten egzistavusius senuosius prekybos maršrutus. Aktualu žinoti šio tyrimo objekto refleksiją lenkiškoje istoriografijoje, nes daug panašių reiškinių buvo pergyventa LDK. Lenkijoje buvo publikuota šios šalies istorinių prekybos kelių susiklostymo 11, sausumos traktų dinamikos 12 ir pašto kelių tyrimų 13. region. Lettische Akademie der Wissenschaften, Institut für Geschichte Lettlands. Hrsg. S. Cimermanis. Rīga, 1993, S. 10 15. 9 Bruns F., Weczerka H. Hansische Handelsstrassen (Quellen und Darstellungen zuir hansischen Geschichte. Neue Folge Bd. 13, t. 2). Weimar, 1967; taip pat: Bruns F., Weczerka H. Hansische Handelsstrassen: Atlas (Quellen und Darstellungen zur Hansischen Geschichte. Neue Folge Bd. 13, t. 1). Köln, 1962; Weczerka H. Les routes terrestres de la Hanse // L Homme et la route en Europe occidentale au Moyen Age et aux temps modernes, p. 85 105. 10 Forstreuter K. Die Memel als Handelsstraße Preußens nach Osten. Königsberg, 1931, S. 26 33. 11 Weymann S. Cła i drogi handlowe w Polsce Piatowskiej (Poznańskie towarzystwo przyjaciół nauk. Prace komisji historycznej, t. 13, z. 1). Poznań, 1938. 12 Weymann S. Ze studiów nad zagadnieniem dróg w Wielkopolsce od X do XVIII wieku // Przegląd Zachodni, 1953, nr 6 8, s. 194 253; Buczek K. Publiczne posługi transportowe i komunikacyjne w Polsce średniowiecznej // Kwartalnik historii kultury materialnej. R. 15, nr 2. Warszawa, 1967, s. 255 299; Dunin-Wąsowicz T. Drogami średniowiecznej Polski. Studia z dziejów osadnictwa i kultury. Oprac. A. Janeczek, M. Młynarska-Kaletynowa. Warszawa, 2011, s. 13 285; Dunin-Wąsowicz T. Les routes médiévales en Europe centrale: bilna et perspectives, in: L homme et la route en Europe occidentale au Moyen Age et aux temps modernes, p. 283 288; Samotrzeć, w kompanii czy z orszakiem? Społeczne aspekty podróżowania w średniowieczu i w czsach nowożytnych (toliau Samotrzeć, w kompanii czy z orszakiem?). Red. M. Saczyńska, E. Wółkiewicz. Warszawa, 2012; Historia kultury materialnej Polski, t. 2, od XIII do XV wieku. Red. A. Rutkowskiej-Płachcińskiej. Wrocław Warszawa Kraków Gdańsk, 1978, s. 205 223; idem, t. 3, od XVI do połowy XVII w. Red. A. Keckowej, D. Molendy. Wrocław Warszawa Kraków Gdańsk, 1978, s. 324 347; idem, t. 4, od połowy XVII do końca XVIII wieku. Red. Z. Kamieńskiej, B. Baranowskiego. Wrocław Warszawa Kraków Gdańsk, 1978, s. 185 204. 13 Zimowski L. Poczta Wielkopolska w XVIII wieku: drogi i połączenia pocztowe // Historia, z. 12, Studia z historii gospodarczej XVIII XX wieku. Poznań, 1972, s. 71 85; Įvadas 11

Ši istoriografijos visuma rodo, kad kelių sistema jungė ir vienijo valstybių teritorijas (branduolį su periferijomis) ir naikino regionų izoliaciją. Kartu tai atskleidžia analogiško LDK susisiekimo tyrimo reikšmę ir aktualumą, kuris gali parodyti praktinę viešojo bei kasdienio gyvenimo pusę nuo prekybos apimčių iki šalies administracijos efektyvumo. Mobilumo kryptys (srautai) liudija vidinę gyventojų migraciją link urbanistinių centrų miestų, kurie buvo lokalaus gyvenimo ašys. Kol kas šia LDK susisiekimo istorijos tema atlikti tyrimai yra epizodiški. Dažniausiai dėmesys sutelktas į pavienių maršrutų tyrimus. Pirmieji kūriniai apie LDK susisiekimo istoriją parašyti XIX a. Edwardas Rulikowskis 1878 m. paskelbė straipsnį, skirtą Dniepro upės vandens kelio istorijai X XVIII a. 14 Jame tyrė ir regiono prekybos kelių sausumoje išsidėstymą, aiškino jų reikšmę prekybai, prekių transportavimo sąnaudas. Po kelių dešimtmečių 1898 m. Vasilijus Danilevičius paskelbė studiją apie Polocko žemės kelius (iki XIV a. pabaigos) 15. Čia jis norėjo rekonstruoti lokalių kelių tinklą. Surinko metraščių žinutes, kuriose nurodyta išvykimo vieta ir kelionės tikslas, ir šiuos paminėjimus laikė realiai egzistavusiais kelių objektais. Jis nemanė, kad paminėtas kelionės tikslas galėjo būti pasiekiamas ne tiesioginiais, o aplinkiniais ir tranzitiniais maršrutais. Dėl to šio tyrimo išvados nenustatė aiškesnio Polocko žemės kelių tinklo, juolab tyrėjas neatskyrė lokalių kelių nuo regioninių traktų, kurie iš tikrųjų skyrėsi savo strategine reikšme. Ilgainiui istoriografijoje LDK susisiekimo tema suprasta kaip prekybos istorijos tyrimų dalis. Minėtą E. Rulikowskio darbą 1916 m. papildė Ignacijus Tadeuszas Baranowskis, kuris tyrė, o tiksliau sakant, aprašė Dniepro upės vandens kelią ir nurodė link jos pakrančių XIV XVII a. vedusius sausumos kelius 16. Minėti istorikai uždavė toną tarpukario tyrimams, kuriuose susisiekimas taip pat laikytas prekybos istorijos objektu. Ekonomikos istorijos darbuose kelių tema tapo bene būtinybe nusakyti prekybos kelių maršrutus valstybėje. To pavyzdys yra 1930 m. Leono Koczy 17 kny- Zimowski L. Geneza i rozwój komunikacji pocztowej na ziemiach polskich (toliau Zimowski L. Geneza i rozwój komunikacji). Warszawa, 1972. 14 Rulikowski E. Dawne drogi і szlaki nа prawym brzegu Dniepru // Ateneum. Pismo naukowe i literackie, t. 3 (zbioru ogólnego tom XI). Warszawa, 1878, s. 502 528; Rulikowski E. Dawne drogi і szlaki nа prawym brzegu Dniepru (Dokończenie) // Ateneum. Pismo naukowe i literackie, t. 4 (zbioru ogólnego tom XII). Warszawa, 1878, s. 58 84. 15 Данилевичъ В. Е. Пути сообщенія Полоцкой земли до конца XIV столетия. Юрьев, 1898. 16 Baranowski I. T. Rzut oka na znaczenie Dniepru w dziejach gospodarczych Polski // Przegląd Historyczny, t. 20, z. 3. Warszawa, 1916, s. 269 284. 17 Koczy L. Handel Poznania do połowy wieku XVI. Poznań, 1930, s. 16 18. 12 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

ga. Jis, nagrinėdamas prekybą Poznanėje iki XVI a. vidurio, aprašė ir XV a. prekybos kelius, vedusius į LDK. Vėliau šiokia tokia išimtis istoriografijoje buvo 1936 m. Seweryno Wysłoucho 18 darbas apie susisiekimą tarp LDK magdeburginių miestų. Jame analizuota LDK valdžios kelių kontrolė, jų apsauga bei priežiūros prievolės, o kartu susisiekimo infrastruktūros atsiradimas. Beje, konceptualumo požiūriu labai panašų straipsnį 2004 m. paskelbė Janas Jurkiewiczius 19. Po kurio laiko tas pats S. Wysłouchas parašė studiją apie XVI XVIII a. Polesės regiono kelių sistemą 20. Čia jau susisiekimą tyrė tradiciniu būdu, kaip ekonomikos istorijos elementą. Tokia pati tyrimų strategija regima ir jaunoje tarpukario Lietuvos istoriografijoje. 1934 m. Zenono Ivinskio 21 knygos apie Lietuvos prekybą su Prūsija iki XVI a. pabaigos viename skyrių aprašyti vandens ir sausumos kelių maršrutai. Daugiausia dėmesio skirta prekybinei Nemuno vandens arterijai. Ne taip seniai šio vandens kelio tyrimą atliko Laima Bucevičiūtė 22. Panašių tyrimų pasirodė sovietmečiu. 1950 m. paskelbtas Rusijos tyrėjo Sergejaus Golubcovo 23 straipsnis apie kelius į Naugardą XVI XVII a., kur aprašyti traktai iš Polocko ir Smolensko. Vėliau paskelbtas Michailo Tichomirovo 24 darbas apie XIV XV a. kelius iš Maskvos ir kitų rusėniškų kraštų į Bizantiją. Jame analizuota stepių kelių sampratos problema, kuri artima ir LDK susiekimo pažinimui. Plėtojant ekonomikos istoriją, 1956 m. pasirodė istorikės Alinos Wawrzyńczyk 25 18 Wysłouch S. Posługi komunikacyjne w miastach W. Ks. Litewskiego na prawie Magdeburskiem do połowy XVI w. Wilno, 1936. 19 Jurkiewicz J. Powinności podwodowe włościan Wielkim Księstwie Litewskim (XVI XVII w.). Z zagadnień ich terminologii i klasyfikacji (toliau Jurkiewicz J. Powinności podwodowe włościan Wielkim Księstwie Litewskim) // Istorijos akiračiai. Skiriama profesoriaus habilituoto daktaro Antano Tylos 75-mečiui. Vilnius, 2004, p. 101 126. 20 Wysłouch S. Dawne drogi Polesia. Ze studiów nad historią gospodarczą Polesia ХVI ХVIII w. // Аteneum Wileńskie, R. 12. Wilno, 1937, s. 146 204. 21 Ivinskis Z. Lietuvos prekyba su prūsais. Pirma dalis. Iki XVI amžiaus pradžios (toliau Ivinskis Z. Lietuvos prekyba su prūsais). Kaunas, 1934, p. 114 125. 22 Bucevičiūtė L. Vandens kelias Kaunas Karaliaučius XV XVIII a. kartografijoje (toliau Bucevičiūtė L. Vandens kelias) // Kauno istorijos metraštis, t. 6, 2005, p. 55 104. 23 Голубцов И. А. Пути сообщения в бывших землях Новгорода Великого в XVI XVII веках и их отражение на русской карте середины XVII века (toliau Голубцов И. А. Пути сообщения) // Вопросы географии, вып. 20. Москва, 1950, c. 271 302. 24 Тихомиров М. Н. Пути из России в Византию в XIV XV вв. // Византийские очерки. Москва, 1961, c. 3 33. 25 Wawrzyńczyk A. Studia z dziejów handlu Polski z Wielkim Księstwa Litewskim i Rosją w XVI wieku. Warszawa, 1956, s. 26 40. Įvadas 13

knyga apie LDK ir Lenkijos prekybą su rusų kunigaikštystėmis, kurioje mėginta lokalizuoti svarbiausius prekybos traktus. Prakalbus apie rytines ir pietines LDK teritorijas, minėtinas 1965 m. Andrzejaus Dziubińskio 26 straipsnis apie XVI a. Lenkijos ir LDK prekybos kelius į Osmanų imperiją. Jame visas dėmesys skirtas traktų maršrutų lokalizacijai. Vėliau šį tyrimą autorius papildė ir kaip atskirą skyrių publikavo monografijoje apie Lenkijos ir Osmanų imperijos prekybą 27. Šiame kontekste reikia paminėti Vladimiro Krivonoso disertaciją apie Ukrainos prekybą su Balkanų šalimis XVI XVII a., kuri parengta ir apginta 1984 m. Lvovo Ivano Franko universitete. Disertacijoje yra skyrius būtent apie prekybinius sausumos traktus, kurie jungė LDK su Moldavijos vaivadija, totorių ir Osmanų valdomais kraštais 28. Panašių darbų pasirodė Baltarusijoje. 1966 m. Zinovijus Kopysskis 29 susisiekimo klausimą aptarė nagrinėdamas XVI XVII a. Baltarusijos teritorijos miestų raidą. Remdamasis archyvine medžiaga, autorius lokalizavo kai kuriuos prekybos kelius. Po dešimtmečio istorikas Vadimas Žučkevičius 30 mėgino rašyti Baltarusijos sausumos ir vandens kelių tinklo istoriją. Užmojis buvo didelis, bet problema ta, kad darbas grįstas istoriografijos referavimu. Nėra šaltiniotyrinio pagrindo, daugelis dalykų tik numanyti teoriškai. Kitas panašus sumanymas buvo 1978 m. Armeno Sardarovo knyga apie Baltarusijos susisiekimo istoriją 31. Vėliau ši knyga buvo papildyta ir perleista 32. Tačiau abu kūriniai yra labiau mokslo populiarinamieji, o ne tiriamieji veikalai, nes pasakojimas paviršutiniškas, mokslinis aparatas silpnas. Dar po kurio laiko Baltarusijoje pasirodė Vasilijaus Meleško 33 straipsnis apie XVI 26 Dziubiński A. Drogi handlowe polsko-tureckie w XVI stuleciu (toliau Dziubiński A. Drogi handlowe) // Przegląd historyczny, t. 56 (z. 2). Warszawa, 1965, s. 232 259. 27 Dziubiński A. Na szlakach orientu. Handel między Polska a Imperium Osmańskim w XVI XVIII wieku. Wrocław, 1997, s. 11 77. 28 Кривонос В. П. Торговые связи Украинских земель с Балканами в середине XVI первой половине XVII вв. Львовский национальный университет имени Ивана Франко (toliau Кривонос В. П. Торговые связи). Львов, 1984 (захищені: Наукова бібліотека Львівського національного університету імені Івана Франка, 0776 [3729]), с. 65 86. 29 Копысский З. Ю. Экономическое развитие городов Белоруссии в XVI первой половине XVII в. (toliau Копысский З. Ю. Экономическое развитие). Минск, 1966, c. 152 155. 30 Жучкевич В. А. Дороги и водные пути Белоруссии. Минск, 1977. 31 Сардаров A. С. История и архитектура дорог Белоруссии. Минск, 1978. 32 Сардаров А. С. Путетворение: история и культура белорусских дорог. Минск, 2009. 33 Мелешко В. И. Могилев в XVI середине XVII в. Минск, 1988, c. 96 119. 14 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

XVII a. Mogiliavo prekybos istoriją, kuriame, kaip įprasta, parašytas skyrius apie prekybos traktų išsidėstymą. Sovietinėje Lietuvoje LDK susisiekimo istorija aktualizuota sąlyginai. Tradiciškai apie ją kalbėta tiek, kiek tai siejosi su ekonomikos istorija. 1962 m. publikacijoje Jonas Remeika 34 šia tema rašė aptardamas XIV a. 1430 m. LDK prekybą su Vokiečių ordinu (Ordinu). Kelis apžvalginius straipsnius parašė Albinas Gulbinskas 35, o bendrais bruožais apie LDK pašto kelius 1980 m. mėgino rašyti Povilas Vitkevičius 36, bet jo pasakojimai išėjo glausti. Išties, senųjų kelių klausimas istorikų darbuose užčiuoptas ne taip jau retai 37. XX a. pabaigoje LDK susisiekimo tema sulaukė naujo istorikų dėmesio. 1995 m. paskelbta plačios apimties Vinco Žilėno 38 publikacija apie XVI XVII a. Vilniaus prekybą. Joje nusakyti kai kurie prekybiniai traktai, nagrinėti jų priežiūros klausimai. Vienaip ar kitaip apie susisiekimo temą užsiminė istorikai Rūstis Kamunta - 34 Remeika J. Prekyba Nemunu iki 1430. Pirmųjų Gediminaičių laikų Lietuvos prekybiniai ryšiai su vakarais (toliau Remeika J. Prekyba Nemunu) // Tautos praeitis, t. 1, Knyga 4. Chicago, 1962, p. 521 565. 35 Gulbinskas A. Sauskelių tinklas Lietuvoje iki 1940 m. // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, t. 3 (25), 1963, p. 15 28; Gulbinskas A. Lietuvos transporto tinklų formavimosi raida iki 1940 // Geografinis metraštis. Lietuvos TSR gyventojai ir darbo jėgos ištekliai, Nr. 9. Vilnius, 1971, p. 131 153; Гульбинскас A. Формирование и совершенствование транспортной системы Литовской ССР. Вильнюс, 1977, c. 9 31; Gulbinskas A., Puronas V., Ragevičius V., Jurginienė S., Tamošaitienė V. Transporto raida Lietuvoje. Vilnius, 1983. 36 Виткявичюс П. П. Старинная почта в Прибалтике (toliau Виткявичюс П. П. Старинная почта в Прибалтике) // Из истории естествознания и техники Прибалтики. Вильнюс, 1980, c. 65 77. 37 Žr. Varakauskas R. Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII XVI a. Vilnius, 1982, p. 280 290; Varakauskas R. Lietuvos ir Livonijos prekybiniai santykiai XIII XIV a. pirmoje pusėje // Istorija, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai, t. 12 (sąs. 2). Vilnius, 1972, p. 127 143; Kuncienė O. Kaip anksčiau keliaudavo // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 11. Vilnius, 1974, p. 36 38; Puodžiukynas V. Lietuvos senieji keliai XVI XIX a. pirmoje pusėje (iki 1861 m.). Diplominis darbas. Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko valstybinis universitetas. Istorijos fakultetas. TSRS istorijos katedra. Vilnius, 1978 (saugomas: Vilniaus universiteto biblioteka, Rankraščių skyrius, F85-1237); Kiaupienė J. Nemuno prekybos keliu į Baltijos jūros uostus XVII a. // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos, Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 2. Klaipėda, 1994, p. 40 43; Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. Pirmoji dalis. Nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios. Kaunas, 1995, p. 13 14. 38 Žilėnas V. Vilniaus miesto prekybos bruožai XVI ir XVII šimtmetyje (toliau Žilėnas V. Vilniaus miesto) // Mūsų praeitis 1994/4. Vilnius, 1995, p. 90 130. Įvadas 15

vičius 39, Raimonda Ragauskienė 40 ir Zigmantas Kiaupa 41. Jolanta Skurdauskienė sprendė ekonominį klausimą koks buvo dvarų ir prekybos kelių išsidėstymo santykis Žemaitijoje XVI XVII a. 42 Kiek kitu rakursu į susisiekimą pažvelgė Laimontas Karalius 43. Jis tyrė XV XVII a. LDK kelių būklę gerinusių įrenginių infrastruktūrą, o drauge ir muitų klausimus. Panašia tema straipsnį parašė ir šios publikacijos autorius 44. Regiono lokalaus susisiekimo istorijos pavyzdys gali būti Deimanto Karvelio 45 knyga apie Biržų kunigaikštystę keli jos skyriai yra apie vietos gyventojų mobilumą, keliautojams reikalingas smukles ir pašto funkcionavimą Biržų kunigaikštystėje. 39 Kamuntavičius R. Lietuvos įvaizdžio stereotipai italų ir prancūzų XVI XVII a. literatūroje (toliau Kamuntavičius R. Lietuvos įvaizdžio stereotipai). Daktaro disertacija. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas, 2002, p. 33 41; Kamuntavičius R. Memoirs of French Travellers: A Source of Lithuanian History in the Second Half of the Seventeenth Century // Lithuanian Historical Studies, 1998, Nr. 3, p. 27 48; Камунтавичюс Р. Падарожжы па Літве XVI XVII ст.: досвед італянцаў і французаў // Беларускі гістарычны агляд, т. 10, 1 (18). Менск, 2003, c. 59 88. 40 Ragauskienė R. Dingę istorijoje : XVI a. LDK privačių archyvų dokumentų dinamika // Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3. Sud. D. Antanavičius. Vilnius, 2010, p. 94 104. 41 Kiaupa Z. Lietuvos istorija, t. 7. Trumpasis XVIII amžius (1733 1795 m.) (toliau Kiaupa Z. Lietuvos istorija, t. 7), d. 1. Vilnius, 2012, p. 105 113, 440 442; Kiaupa Z. Karčema prie karčemos. XVI a. vaizdai (toliau Kiaupa Z. Karčema prie karčemos) // Ritualas, blaivybė, kultūra. Vilnius, 1989, p. 7 24, 156. 42 Skurdauskienė J. Privatūs valdų kompleksai ir susisiekimas. Dar vienas atvykusių bajorų evangelikų, bažnyčių fundatorių, žemėvaldos formavimo aspektas Žemaitijoje XVI a. antrojoje pusėje XVII a. pradžioje (toliau Skurdauskienė J. Privatūs valdų kompleksai) // Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2013, t. 27, p. 118 139. 43 Karalius L. Tiltai, pervažiuojamieji perkolai, kamšos, pagrandos, mediniai grindiniai, pylimai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos keliuose XVI amžiuje (toliau Karalius L. Tiltai) // Lietuvos istorijos metraštis, 2008 metai, 1. Vilnius, 2009, p. 5 25; Karalius L. Upių keltų rinkliavos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitų sistemoje XVI a. I pusėje // Mūsų praeitis, Nr. 6, 1999, p. 3 22; Karalius L. Privatūs muitai XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: dar viena bajorų ekonominio aktyvumo sritis? (toliau Karalius L. Privatūs muitai) // Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui. Sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas. Vilnius, 1999, p. 263 276; Karalius L. Privačių muitų sudėtis ir teisinė raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XV a. II pusė 1566 m.) (toliau Karalius L. Privačių muitų sudėtis ir teisinė raida). Magistro darbas. Vilniaus universitetas. Vilnius, 1998. 44 Čelkis T. Stan drog lądowych i struktura systemu połączeń w Wielkim Księstwie Litewskim w końcu XV XVII wieku // Zapiski Historyczne, t. 79, zesz. 3, 2014, s. 39 61. 45 Karvelis D. Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547 1655 m. (toliau Karvelis D. Iš Radvilų giminės istorijos). Vilnius, 2015, p. 72 78, 412 420; taip pat: Karvelis D. Karčema Radvilų Biržų kunigaikštystėje XVI a. pab. XVII a. I pusėje // Žiemgala, 2016/2, p. 5 9. 16 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

Minėtinas Tomaszo Popławskio 46 apžvalginis mokslo populiarinamasis straipsnis, kuriame analizuotas XVIII a. privačių kelių klausimas, o konkrečiai aptartas 1799 m. Beckero plane pavaizduotas Balstogės apylinkėse pažymėtas Chodkevičių kelias ir Bazilijonų kelias. Autoriaus nuomone, šių kelių maršrutai susiklostė dar XVI XVII a. Kol kas į įdomų ir neįprastą privačių kelių reiškinį LDK istorijos tyrėjai beveik nėra atkreipę dėmesio, nors tokie objektai minimi jau XVI a. šaltiniuose. Kelių struktūra priklausė nuo gyvenviečių tinklo. Tai pažymi paveldosaugos specialistai. Laura Prascevičiūtė 47 disertacijoje užčiuopė Valakų reformos poveikį LDK kelių išsidėstymui. Prakalbus apie paveldą, minėtinas Ukrainos istoriko Volodimiro Prišliako straipsnis, kuriame jis pristatė XVI XVII a. šaltiniuose minimą Vytauto kelią Voluinėje 48. Išties valdovo Vytauto atminties tradicija buvo neeilinė, nes XVI XVII a. žmonės paliudijo Vytauto kelią ir brastą 49. XVIII a. LDK kelių tema taip pat yra sulaukusi dėmesio, straipsnių apie juos yra parašę baltarusių istorikai Alesis Dounaras 50 ir Irina Kiturka 51. 46 Popławski T. Droga Chodkiewiczowska i Bazyliańska najstarsze trakty Białegostoku // Białostocczyzna, 4/1995. Białegostok, 1995, s. 103 106. 47 Prascevičiūtė L. Valakų reformos paveldas: tyrimų ir apsaugos problemos (toliau Prascevičiūtė L. Valakų reformos paveldas). Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius, 2013, p. 103 118. 48 Пришляк В. Старий гостинєц Витолтов (Вітовтова дорога XIV XVII ст.) (toliau Пришляк В. Старий гостинєц Витолтов ) // Минуле і сучасне Волині та Полісся. Сереховичі та Старовижівщина історії України, Волині та Полісся: Науковий збірник, Випуск 21, Матеріали XXI Волинської науково-практичної историко-краєзнавчоїконференції, 17 листопада 2006. Луцьк, 2006, с. 21 23. 49 Čelkis T. Valdovo keliai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinės struktūros sandaroje XV XVI amžiuje (toliau Čelkis T. Valdovo keliai ) // Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė. Straipsnių rinkinys. Sud. I. Valikonytė, L. Steponavičienė. Vilnius, 2015, p. 247 259; taip pat: Скварчэўскі З. Вобраз князя Вітаўта ў міфалагічнай свядомасці беларусаў (toliau Скварчэўскі З. Вобраз князя Вітаўта) // Druvis, 2011, 3, с. 103 111; Белецкая О. Имя Великого Князя Литовского Витовта в названиях Северного Причерноморья XVI XVIII веков (toliau Белецкая О. Имя Великого Князя Литовского Витовта) // Lietuvos istorijos studijos, 2019, t. 42, p. 7 28. 50 Доўнар А. Б. Масты ў паўтара пруты. Нарыс з гісторыі дарожных камунікацыяў Беларусі XVI XVIII стст. (toliau Доўнар А. Б. Масты ў паўтара пруты ) // Спадчына, 2 3, 2003 (152), c. 63 69; Доўнар А. Б. Стан дарог і дарожных камунікацый Рэчыцкага павета (1765 1766 гг.) // Пятыя Міжнародныя Доўнарскія чытанні, Рэчыца, 22 23 верас. 2005 г., рэд. В. М. Лебедзева (і інш). Гомель, 2005, c. 220 225. 51 Кітурка І. Ф. Люстрацыя мастоў і грэбляў 1779 г. ва ўладаннях Ашмянскага старасты Тадэвуша Коцела як частка агульнадзяржаўнага мерапрыемства Įvadas 17

Atskirą nesiaurą istoriografijos grupę sudaro specifinio rašytinio šaltinio XIV a. Vokiečių ordino karo žygių maršrutų aprašymų vegeberichtų tyrinėjimai. Vieną pirmųjų tyrimų 1885 m. paskelbė Alfredas Thomas 52, vėliau apie juos straipsnį parašė H. Mülleris 53. XX a. pirmoje pusėje šiuos šaltinius išnagrinėjo Hansas ir Gertruda Mortensenai tyrė Vokiečių ordino ir LDK politinius santykius bei istorinę geografiją (šalių pasienio dykras) ir sudarė dalies maršrutų žemėlapį 54. Panašiai tarpukariu Ordino vegeberichtus į Žemaitiją tyrė Vaclovas Biržiška, juos komentavo ir mėgino lokalizuoti juose minimus vietovardžius, sudarė maršrutų žemėlapį 55. Vėliau apie Ordino vegeberichtus, vedusius per Sūduvą, rašė Jonas Totoraitis. Tačiau jis, kaip ir daugelis istorikų, klaidingai juos tapatino su vietiniais gyvenviečių keliais 56. Šiuos karo žygių maršrutus naujausiuose tyrimuose įvairiais aspektais nagrinėjo Vytenis Almonaitis 57, Artūras па ўпарадкаванні гандлёвых шляхоў // Беларусь праз прызму рэгіянальнай гісторыі: Ашмяны і Ашмянскі рэгіён. Мінск, 2015, c. 228 238. 52 Thomas A. Litauen nach den Wegeberichten im Ausgang des 14. Jahrhunderts // Beiträge zur Geschichte der Prußen (Tolkemita-Texte, 60). Dieburg, 2001, S. 29 53; pirmiausia šiuos aprašymus XIX a. paskelbė vokiečių mokslininkai: Die littauischen Wegeberichte // Scriptores rerum prussicarum (toliau Die littauischen Wegeberichte // SRP), Bd. 2. Hrsg. T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke. Liepzig, 1863, S. 664 711; šaltinių vertimas į lietuvių kalbą: Kraštas ir žmonės. Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV XIX a.) (toliau Kraštas ir žmonės). Parengė J. Jurginis, A. Šidlauskas. Vilnius, 1983, p. 7 41. 53 Müller H. Über die Örtlichkeiten der Wegeberichte (W. B.) innerhalb der heutigen Landesgrenze // Altpreußische Forschungen 4, H. 2, Königsberg, 1927 (perleista: Altpreußische Forschungen, 3 und 4. Jahrgang 1926 und 1927. Sondenschriften des Vereins für Familienforschung in Ost -und Westpreußen e V. Nr. 65/2, Hamburg, 1989), S. 43 64. 54 Mortensen G. Beiträge zu den Nationalitäten und Siedlungsverhältnissen von Preussisch-Litauen, Berlin, 1927, S. 44 51; Mortensen H., Mortensen G. Die Wildnis im östlichen Preußen, ihr Zustand um 1400 und ihre frühere Besiedlung. Die Besiedlung des nordöstlichen Ostpreußens bis zum Beginn des 17. Jahrhunderts. Bd. 7 8, Teil 1 2. Leipzig, 1937 1938. 55 Biržiška V. Kryžiuočių keliai į Lietuvą XIV amž. I Kelias į Žemaitiją (atspaudas iš I Praeities tomo). Kaunas, 1930. 56 Totoraitis J. Kryžiuočių keliai per Sūduvą // Pietinė Lietuva. Grigaliaus Valavičiaus 1559 metų Lietuvos girių aprašyme. Sud. V. Žemaitis. Čikaga, 1964, p. 62 65. 57 Almonaitis V. Medininkų krašto pietinė dalis kryžiuočių karo kelių aprašymų duomenimis // Dailė: Acta Academiae Artium Vilnensis. Kultūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje, t. 34, 2004, p. 163 174; Almonaitis V. Laukuvos apylinkės kryžiuočių karo kelių aprašymų duomenimis // Laukuva. Dalis 1. Vilnius, 2005, p. 171 183; Almonaitis V. Kaltinėnų kraštas XIV a. pabaigoje XV a. pradžioje: istorinės geografijos 18 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

Dubonis 58, Darius Baronas 59 ir Alegas Lickevičius 60. Kol kas paskutinė šių šaltinių interpretacija randama Stefano Strieglerio knygoje 61. Jis vegeberichtus analizuoja kaip mentalinius žemėlapius, išreiškusius to meto individo erdvės sampratą. Empiriniu požiūriu ypatinga darbo vertė ta, kad jos autorius Berlyne, Prūsijos slaptajame archyve, surado iki tol nežinotus kelis naujus vegeberichtus ir juos paskelbė knygoje. Susisiekimo ir gyventojų mobilumo klausimai domina ne tik istorikus, bet ir archeologus. Kasinėjimų metu aptinkami pirklių pamesti daiktai leidžia spėlioti apie prekybos kelių maršrutus. Čia minėtinas G. B. Fedorovo 62 straipsnis apie Lietuvoje rastus lydinių ir monetų lobius, nusakantis jų topografinį pasklidimą. Pagal radinių vietas autorius nustatė keturis prekybos kelius. Tačiau ši išvada skubota, nes susidaro nuomonė, jog lobiai bene tikslingai slėpti pakelėse. bruožai (toliau Almonaitis V. Kaltinėnų kraštas XIV a. pabaigoje XV a. pradžioje) // Istorija, t. 75 (3), 2009, p. 3 16; Almonaitis V. Vokiečių ordino karo žygiai į Kaltinėnų kraštą // Lietuvos istorijos metraštis 2009 metai 1. Vilnius, 2010, p. 31 49. 58 Dubonis A. Das Grenzgebiet zwischen Litauen und dem Deutschen Orden: soziale, wirtschaftliche, administrative, etnische und kulturelle Kommunikation in den Jahren 1290 1422 (toliau Dubonis A. Das Grenzgebiet zwischen Litauen) // Tannenberg Grunwald Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter. Herausgegeben von W. Paravicini, R. Petrauskas und G. Vercamer. Harrassowitz Verlag Wiesbeden, 2012, S. 53 65; Baronas D., Dubonis A., Petrauskas R. Lietuvos istorija. XIII a. 1385 m. valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų (toliau Baronas D., Dubonis A., Petrauskas R. Lietuvos istorija, t. 3), t. 3. Vilnius, 2011, p. 68 69. 59 Baronas D. Lietuvių ir vokiečių taikaus bendradarbiavimo bruožai XIV a. karo sūkuryje // Lituanistika, t. 56, Nr. 1 4 (79 82), 2010, p. 2 18. 60 Ліцкевіч А. Гародня і Гарадзенскі рэгіён у другой палове XIII XIV стст. Сухапутныя і водныя камунікацыі, населеныя пункты, этнаканфесійны склад і міграцыі насельніцтва // Arche, 2014, 11 (132), с. 16 28. Apie karinius maršrutus yra rašęs ir knygos autorius: Čelkis T. Keliais po viduramžių Lietuvą. I: XIII XV amžiaus pirmos pusės sausumos kelių samprata (toliau Čelkis T. Keliais po viduramžių Lietuvą. I) // Lituanistica, t. 59, Nr. 2 (92), 2013, p. 61 76; Čelkis T. Keliais po viduramžių Lietuvą. II: XIII XV amžiaus pradžios karo žygių sąlygos (toliau Čelkis T. Keliais po viduramžių Lietuvą. II) // Lituanistica, t. 59, Nr. 3 (93), 2013, p. 125 137. 61 Striegler S. Raumwahrnehmung und Orientierung im südöstlichen Ostseeraum vom 10. bis 16. Jahrhundert. Von der kognitiven zur physischen Karte (toliau Striegler S. Raumwahrnehmung und Orientierung im südöstlichen Ostseeraum). Berlin, 2018; Striegler S. Die littauischen Wegeberichte. Kognitive Karten und die Kommunikation geografischen Wissens im Mittelalter // Studia Maritima, Vol. 25, 2012, S. 205 218. 62 Fedorovas G. B. Lobių su Lietuvos lydiniais ir monetomis topografija // Lietuvos istorijos instituto darbai, t. 1. Kaunas, 1951, p. 181 229. Įvadas 19

Jonas Genys 63 1997 m. straipsnyje mėgino rekonstruoti svarbiausių baltų prekybos kelių kryptis XI XII a. Panašų darbą apie ikiistorinius kelius Žiemgaloje parašė Ernestas Vasiliauskas 64. Abiejų tyrimų tikslas naudojantis archeologiniais duomenimis nustatyti traktų topografiją ir jiems priskirti ekonominį pobūdį. Panašiai susisiekimo problemą viename kitame puslapyje analizavo ir daugiau archeologų 65. Apie archeologinius susisiekimo infrastruktūros paminklus rašyta labai mažai. Zenonas Baubonis 66 paskelbė archeologinius duomenis apibendrinantį straipsnį apie kūlgrindas, medgrindas ir žemgrindas. Aleksejus Luchtanas aptarė Kernavėje rastos XIII XIV a. medgrindos ir akmeninio grindinio liekanas 67. Informacinio pobūdžio publikacijų apie tokius archeologinius objektus yra ne tiek ir mažai 68. Tačiau tai ne tyrimai, bet faktų apie jų egzistavimą sklaida. Apibendrinant konstatuotina, jog LDK susisiekimo istorija tyrinėta epizodiškai. Vyrauja požiūris, kad keliai vos ne vien ekonomikos istorijos dalis, jie aktualūs nusakant ekonominės gerovės transportavimo kryptis. O bendros kompleksinės LDK kelių tinklo rekonstrukcijos nėra. Vyrauja pavienių arba lokalių kelių aptarimai, kurie savo pobūdžiu ne visada atskiriami nuo regioninių vieškelių. Istorio- 63 Genys J. Trade Routes and Trade Centures in Western Lithuania during the Early Middle Ages // Archaeologia Baltica 2 (The Balts and Their Neighbours in the Viking Age). Ed. V. Kazakevičius, V. Žulkus. Vilnius, 1997, p. 141 154. 64 Vasiliauskas E. Žiemgalos prekybiniai keliai ir centrai VIII IX a. // Lietuvos archeologija, t. 18. Vilnius, 1999, p. 79 99. 65 Vaitkevičius V. Merkinė XIII XIV amžiuje // Merkinės istorijos bruožai. Sud. A. Černiauskas, H. Gudavičius, V. Vaitkevičius. Vilnius, 2004, p. 92, 97 99; Zabiela G. Viduramžių mūšių vietų Lietuvos teritorijoje archeologinis aspektas // 1260-ieji: Durbės mūšio kontekstai. Klaipėda, 2016, p. 37 48. 66 Baubonis Z. Kūlgrindų, medgrindų ir žemgrindų klausimu (toliau Baubonis Z. Kūlgrindų, medgrindų ir žemgrindų klausimu) // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimo uždaviniai. Vilnius, 1988, p. 47 53. 67 Luchtanas A. Tyrinėjimai Kernavėje (toliau Luchtanas A. Tyrinėjimai Kernavėje) // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 137 142; Daugudis V. Senoji medinė statyba Lietuvoje (Daugudis V. Senoji medinė statyba). Vilnius, 1982, p. 85: žinoma Apuolės piliakalnio XI XIV a. akmenimis grįsto kelio atkarpa, 2 3,5 m pločio. 68 Žr. Kšivickis L. Žemaičių senovė, Kaunas-Marijampolė, 1928, p. 19, 62 72; Klykūnas J. Šis tas iš mūsų senovės. Slaptieji karo keliai. Milžinkapiai. Bažnytiniai-istoriniai turtai. Alkakalniai (toliau Klykūnas J. Šis tas iš mūsų senovės) // Švietimo darbas, 1926, Nr. 6, p. 755 757; Tarasenka P. Velnio keliai ir brastos // Jaunoji karta, 1933, Nr. 21, p. 361 362; Poška A. Pikaičių kūlgrinda (toliau Poška A. Pikaičių kūlgrinda) // Literatūra ir menas, Nr. 35 (721). Vilnius, 1960, p. 4. 20 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

grafijoje nemėginta įvertinti LDK gyventojų mobilumo reiškinio. Todėl sisteminis tyrimas yra perspektyvus. Jis praturtintų LDK istorinės geografijos pažinimą, paaiškintų praktinę XIII XVIII a. valdymo pusę, gyventojų mobilumo poreikį, sąlygas ir jo ribotumą. Istoriografijoje dažnai hipotetiškai teigiama apie viduramžių Lietuvos gyventojų sėslumą ir XVIII a. žmonių mobilumo intensyvėjimą, kuris siejamas su prasidėjusiu LDK modernėjimu. Tačiau beveik nemėginta teiginių pagrįsti išsamiais šaltinių duomenimis. Jau dabar galima pasakyti, jog perskaityti šaltiniai byloja apie kiek kitokias realijas nei ilgametės prielaidos. Šioje knygoje nagrinėjama išskirtinai LDK sausumos kelių ir jų tinklo istorija, nors istoriografijoje yra ir specialių vandens kelių tyrimų (taip pat oro, bet tai vėlyvas išradimas). Vis dėlto upės ir kiti vandens telkiniai buvo savaime susiformavę gamtiniai objektai. Juos žmonės tiesiog pritaikydavo susisiekimo reikmėms, kartais patobulindavo, įrengdavo uostus ir prieplaukas. Sausumos kelių objektai buvo ir liko žmonių veiklos, mobilumo ir geografinės erdvės užvaldymo pėdsakai. Todėl šios knygos tyrimo objektas yra LDK sausumos kelių tinklo struktūros susidarymas ir jo dinamika XIII XVIII a. Tyrimas atliekamas etapais. Pirmiausia tiriama specialių keliuko, kelio ir vieškelio sąvokų samprata įvairiakalbiuose XIII XVIII a. šaltiniuose. Šios sąvokos įprasmino kelių tipus, kurie ilgainiui kito ir turėjo atitinkamą statusą. Sąvokų analizė taip pat supažindina su jų filosofine specifika. Kitas tyrimo žingsnis XIII XV a. LDK susisiekimo analizė. Tuo metu valstybingumo procesas keitė arba adaptavo gentinių laikų kelių išsidėstymą. Šalies valdymui, o tiksliau valdovui, valdančiam nuo žirgo, reikėjo atitinkamos logistikos bei pritaikytos infrastruktūra. Čia daugiausia nusipelnė monarchas Vytautas, kurio reformos ne tik veikė žemėvaldos procesus šalyje, bet ir keitė krašto urbanistiką. Istoriografijoje XVI a. laikomas LDK brandos amžiumi, kai daugelis ankstesnių pokyčių nusistovėjo ir normalizavosi. Tai pasakytina ne tik apie XVI a. krašto infrastruktūrą, bet ir apie XVII a. gyvenimo realijas. Istorikas Stanisławas Alexand rowiczus, tirdamas LDK miestų ir miestelių tinklo susidarymą, šį reiškinį datavo XVI a. XVII a. pirma puse, nes likusi pastarojo amžiaus pusė pažymėta karų ir paskui pergyvento nuopuolio šešėlio 69. Su urbanistikos struktūra glaudžiai susijęs susisiekimas, nes suponavo gyventojų kontaktus. Todėl apie XVI XVII a. LDK sausumos kelių sistemą kalbama kaip apie visumą. Aptariama kelių būklė ir susisiekimą gerinę inžineriniai įrenginiai, to laiko kelių ir vieškelių struktūra. 69 Alexandrowicz S. Studia z dziejów miasteczek Wielkiego Księstwa Litewskiego (toliau Alexandrowicz S. Studia z dziejów miasteczek). Toruń, 2011, s. 19 93. Įvadas 21

Atskiras tyrimo etapas XVIII a. LDK sausumos kelių struktūros ir kelių infrastruktūros būklės tyrimas. Šiame amžiuje pergyventi visuomeniniai pokyčiai ir reformos, kurios keitė valstybės pareigūnų ir gyventojų požiūrį į susisiekimą ir jo infrastruktūrą, susiklostė nuolatiniai pašto keliai. Labai svarbus tyrimo uždavinys remiantis pirminiais šaltiniais parengti LDK sausumos traktų žemėlapius: a) XVI XVII a. sausumos kelių žemėlapį, b) XVI XVII a. sausumos vieškelių žemėlapį, c) XVIII a. sausumos kelių ir vieškelių žemėlapį. Šie kūriniai pateikiami knygos prieduose. Žemėlapių duomenys integraliai susieti su knygos dėstymo skyriais. Kiekvienas jų turi pagal šaltinių medžiagą parengtus kelių ir vieškelių sąrašus (atskirus žemėlapių mokslinius aparatus), kuriuose pateiktos nurodos į šaltinius. Visas tyrimas yra šaltiniotyrinio žanro, grindžiamas pirminiais šaltiniais. Jis apima platų šešių amžių laikotarpį ir yra kompleksinis. Pasitelkta plati prieinamų šaltinių bazė, kurią sudaro archyviniai 70 ir publikuoti duomenys. Tyrimo objektas išskirtinis tuo, kad aktualios informacijos galima tikėtis vos ne visose dokumentų kategorijose. Todėl šiuo atveju tenka juos pristatyti bendriau. Šaltinių, pateikiančių informacijos apie XIII XV a. Lietuvos ir LDK kelius bei susisiekimą, nedaug. Todėl, nagrinėjant gentinių laikų kelių sampratą, nevengiama remtis analogiška Prūsijos ir Livonijos medžiaga. Čia aktualūs normatyviniai aktai, žemių dalybų ir dovanojimų dokumentai. Juose, aprašant valdų ribas, fiksuotas istorinis kraštovaizdis, į kurio panoramą pakliuvo keliai. Pavyzdžiui, 1291 m. Klaipėdos pilies apylinkių apraše nusakytas kelių išsidėstymas 71. Panašus kompleksinis šaltinis Vokiečių ordino vegeberichtai 72, kuriuose daug duomenų apie senųjų Lietuvos gyvenviečių struktūrą ir jas jungusius kelius bei karo žygių maršrutus. Tyrime plačiai remiamasi naratyviniais šaltiniais. Pirmiausia Vokiečių ordino aplinkoje parengtomis kronikomis 73. Jose fiksuoti duomenys apie karo žygius į 70 Naudoti šaltiniai iš archyvų: Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau LVIA); Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Rankraščių skyrius (toliau LMAVB, RS); Vilniaus universiteto biblioteka, Rankraščių skyrius (toliau VUB, RS); Latvijas Valsts Vēstures Archīvs (toliau LVVA); Archiwum Główne Akt Dawnych (toliau AGAD); Нацыянальны гiстарычны архiў Беларусi (toliau НГАБ). 71 Liv, -Est und Curländisches Urkundenbuch (toliau LUB), Bd. 1. Hrsg. F. G. Bunge. Reval, 1853, Nr. 540, S. 673 674. 72 Die littauischen Wegeberichte // SRP, Bd. 2, S. 664 711; vertimas į lietuvių kalbą: Kraštas ir žmonės, p. 7 41. 73 Petri de Dusburg. Cronica terre Prussie // Scriptores rerum prussicarum (toliau Petri de Dusburg. Cronica terre Prussie // SRP), Bd. 1. Hrsg. T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke. Leipzig, 1861, S. 3 269; Hermann de Wartberge. Chronicon Livoniae // SRP, Bd. 2, 22 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas

LDK, krašto apgyvendinimą ir susisiekimo būklę. Labai panašią informaciją pateikia ir rusų metraščiai 74. Prie naratyvinių šaltinių taip pat priskiriami XV XVIII a. keliautojų ir diplomatų atsiminimai bei dienoraščiai 75. Iš jų sužinome apie kelionių maršrutus ir keliones LDK. Atsiminimai ir dienoraščiai atrinkti pagal du kriterijus: duomenys turi liudyti tik keliones po LDK, o analogiškos informacijos, kurią užrašė LDK gyventojai, keliaudami po Vakarų Europą, atsisakoma; kitas kriterijus kelionių aprašymų autoriai turi būti asmenys, kurie patys čia lankėsi ir viską patyrė. Tokie kriterijai taikomi dėl to, kad, pasak R. Kamuntavičiaus, egzistavo daug stereotipų apie LDK gyventojus, kurie sklido iš lūpų į lūpas, o svetimšaliai europiečiai nuogirdas ir išgalvotus dalykus paprasčiausiai užrašydavo savo dienoraščiuose 76. S. 21 116; Wigand von Marburg. Cronica nova Prutenica // SRP, Bd. 2, S. 453 662 (vertimas: Vygandas Marburgietis. Naujoji Prūsijos kronika (toliau Vygandas Marburgietis. Naujoji Prūsijos kronika). Vertė R. Jasas, red. K. Gudmantas. Vilnius, 1999); Annalista Thorunensis // SRP, Bd. 3. Hrsg. T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke. Leipzig, 1866, S. 57 316; Die ältere chronik von Oliva und die Schrifttafeln von Oliva // SRP, Bd. 1, S. 669 726; Heinrici Chronicon. Indriķa Hronika (toliau Heinrici Chronicon. Indriķa Hronika). Transl. Ā. Feldhūns, praef. Ē. Mugurēvičs. Riga, 1993; Livländische Reimchronik mit anmerkungen namenverzeichniss und glossar (toliau Livländische Reimchronik). Hrsg. L. Meyer. Paderborn, 1876 (vertimas: Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių (toliau Mindaugo knyga). Parengė ir į lietuvių kalbą išvertė D. Antanavičius, D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas. Vilnius, 2005, p. 197 365). 74 Rusų metraščiai Полнoе собрание Русскихъ летописей (toliau ПСРЛ), tikslias nuorodas žr. literatūros sąraše. 75 Ghillebert de Lannoy (1386 1462). Oeuvres de Ghillebert de Lannoy, voyageur, diplomate et moraliste (toliau Ghillebert de Lannoy). Ed. Ch. Potvin, J.-Ch. Houzeau. Louvain, 1878; Sigismund von Herberstein: Rerum Moscoviticarum Commentarii. Synoptische Edition der lateinischen und der deutschen Fassung letzter Hand Basel 1556 und Wien 1557 (toliau Sigismund von Herberstein: Rerum Moscoviticarum). Unter der Leitung von Frank Kämpfer erstellt von Eva Maurer und Andreas Fülberth. Redigiert und herausgegeben von Hermann Beyer-Thoma. München, 2007; Poselstwo polsko litewskie do Moskwy w roku 1678 szczęśliwie przedsięwzięte, opisane przez naocznego śiadka Bernaeda Tannera (toliau Poselstwo polsko litewskie do Moskwy w roku 1678). Opr. A. Strojny, M. Rzepiela. Kraków, 2002; Библиотека иностранных писателей о России (toliau Библиотека иностранных писателей, т. 1), т. 1. Санктпетербургъ, 1836; Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców (toliau Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców, t. 1 2), t. 1 2. Oprocował W. Zawadzki. Warszawa, 1963; Byševska L. 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis (toliau Byševska L. 1786 metų kelionės). Sud. V. Dolinskas, P. J. Jamskis, E. Manikovska. Vilnius, 2008. 76 Žr. Kamuntavičius R. Lietuvos įvaizdžio stereotipai, p. 53 109. Įvadas 23

XVI XVII a. LDK susisiekimo istorijos tyrimams bene pagrindinis šaltinis yra Lietuvos Metrika 77. Joje aktualūs duomenys liudijami žemėvaldos dokumentuose, turto dalybų sutartyse, teismų medžiagoje, užpuolimų kelyje bylose, tarpvalstybiniuose dokumentuose, prekybos istorijos ir miestų kasdienybės šaltiniuose. Itin vertingi XVI XVIII a. inventoriai, jų daugiausia saugoma archyvuose, o publikuota nedaug 78. Juose, aprašant dvarus, kaimus ir miestelius, dažnai minimos ten buvusios gatvės ir keliai. Pavyzdžiui, išskirtinis atvejis fiksuotas 1695 m. Merkinės inventoriuje, kuriame smulkmeniškai aprašytas medinis tiltas per Merkio upę 79. Tai yra vieni ankstyviausių duomenų apie tilto konstrukciją Lietuvoje. Naudingos informacijos taip pat galima tikėtis įvairiuose dvarų arba miestų istorijos dokumentuose, ypač atspindinčiuose ūkinį gyvenimą, pavyzdžiui, nusakant tiltų statybas ar jų priežiūrą 80. Prakalbus apie miestus, privalu paminėti ir muitų knygas, kuriose fiksuota informacija apie prekybos maršrutus, kuriais atvykdavo pirkliai 81. Tyrime naudojamas šaltinis, padedantis rekonstruoti kelių tinklą Žemaitijoje, yra Janio Sprogio parengtas XVI a. Žemaitijos geografinis vietovardžių žodynas 82. 77 Naudojamos įvairios publikacijos: Акты, относящиеся к истории Южной и Западной России (toliau АЮЗР); Акты, издаваемые Виленскою археографическою комиссиею (toliau АВАК); Археографический сборникъ документовъ от носящихся к истории Сeверо-запaдной Руси (toliau АСДСЗР); naujausi leidiniai: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 564 (1553 1567). Viešųjų reikalų knyga 7 (toliau Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 564). Parengė A. Baliulis. Vilnius, 1996; Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427 1506). Užrašymų knyga 5 (toliau Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5). Parengė A. Baliulis, A. Dubonis, D. Antanavičius. Vilnius, 2012, ir kiti šaltinių rinkiniai, kuriuose publikuota ne tik Lietuvos Metrikos medžiaga. 78 Pavyzdžiui: Istorijos archyvas, t. 1. XVI amžiaus Lietuvos inventoriai (toliau Istorijos archyvas, t. 1). Sud. K. Jablonskis. Kaunas, 1934; Instrukcijos feodalinių valdų administracijai Lietuvoje (toliau Instrukcijos feodalinių valdų). Parengė Z. Kiaupa, J. Kiaupienė. Vilnius, 1985. 79 LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 474, l. 117 117v. 80 Minėtini specialūs miestų istorijai skirti leidiniai: Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai (toliau LMMPA), t. 2. Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalius, Vladislavovas. Sud. A. Tyla, D. Žygelis. Vilnius, 1997; LMMPA, t. 6. Trakai. Sud. A. A. Baliulis. Vilnius, 2008. 81 Pavyzdžiui: Витебская старина (toliau Витебская старина), т. 1. Сост. А. П. Сапуновъ. Витебскъ, 1883. 82 Спрогис И. Я. Географический словарь древней Жомойтской земли XVI столетия. Составленный по 40 актовымъ книгамъ Россиенскаго земскаго суда (toliau Спрогис И. Я. Географический словарь). Вильна, 1888; apie Žemaičių žemės teismų knygas žr. Vilimas D. Žemaičių bajorai žemės teisme XVI a. pabaigoje (trumpa buvusių ir esamų Žemaitijos žemės teismų knygų apžvalga) // Lituanistica. 2013, t. 59, Nr. 4 (94), p. 221 234. 24 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija Sausumos užvaldymas