ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) ATASKAITA

Transkriptas

1 UAB CityForm LT Įmonės kodas: / Žygio g. 97A-101, LT Vilnius Tel.: , el. p.: info@cityform.lt PLANAVIMO ORGANIZATORIUS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PAVADINIMAS ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS Kodas Juridinių asmenų registre Vilniaus g. 263, LT Šiauliai, Tel. (8 41) , el.p. prim@siauliuraj.lt ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS (SPAV) PLANUOJAMA TERITORIJA Šiaulių rajono savivaldybės teritorija TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO RŪŠIS PORŪŠIS KOMPLEKSINIS BENDRASIS PLANAS LYGMUO SAVIVALDYBĖS ETAPAS RENGIMO STADIJA BENDRŲJŲ SPRENDINIŲ FORMAVIMO (T.T. SPAV) BYLOS ŽYMUO CF-19U-28 TOMAS IV DATA 2019 m. Atest. Nr. Pareigos Vardas Pavardė Parašas UAB CityForm LT DIREKTORĖ GITANA MINEIKIENĖ ATP1735 PROJEKTO VADOVĖ GIEDRĖ RATKUTĖ SKAČKAUSKIENĖ

2 TURINYS Įvadas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo turinys, pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir sąsaja su kitais dokumentais Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo turinys Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tikslai ir uždaviniai Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ryšys su kitais teritorijų planavimą reguliuojančiais dokumentais Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu bendrojo plano keitimo sprendiniai nebus įgyvendinti Oro kokybė Vandenų kokybė Dirvožemio kokybė Kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos Su bendrojo plano koncepcija susijusios aplinkos apsaugos problemos, ypač atkreipiant dėmesį į problemas susijusias su aplinkos apsaugai svarbiomis teritorijomis Tarptautinių, Europos bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su bendrojo plano keitimu Galimos reikšmingos teigiamos ir neigiamos pasekmės aplinkai, aplinkos veiksnių tarpusavio sąveikai Priemonės bendrojo plano keitimo įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti Bendrojo plano keitimo alternatyvos Vertinimo sunkumai (įskaitant techninius trūkumus arba nepakankamas praktines žinias ir įgūdžius), su kuriais susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas Nustatytų taikyti stebėsenos priemonių aprašymas Santrauka PRIEDAI: 1. Giedrės Ratkutės Skačkauskienės atestatas Nr. ATP lapas; 2. Gintarės Karpavičienės atestatas Nr. ATP lapas; 3. Vertinimo subjektų išvados dėl SPAV apimties nustatymo dokumento - 20 lapų; 4. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija (aiškinamasis raštas, I ir II alternatyvų brėžiniai). UAB CityForm LT / 2019 m. 2

3 ĮVADAS Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, per kurį rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, konstatuojama, atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo. Rengiamo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau SPAV) atliekamas teritorijos vystymo koncepcijos (bendrųjų sprendinių formavimo) stadijai. Šio vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti galimas reikšmingas bendrojo plano keitimo įgyvendinimo pasekmes Šiaulių rajono savivaldybės teritorijai bei išskirti teritorijas, kurioms šio plano įgyvendinimas gali turėti neigiamas pasekmes. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslai: 1. Nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių įgyvendinimo pasekmes aplinkai. 2. Užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su atsakingomis už aplinkos apsaugą valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir visuomene. 3. Užtikrinti, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo organizatorius turės išsamią informaciją apie galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliekamas vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1467, bei Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovu. Rengiant Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (koncepciją ir sprendinių konkretizavimą), vadovaujamasi teritorijų darnaus vystymosi principais ir yra pateikiamos dvi koncepcijos alternatyvos. UAB CityForm LT / 2019 m. 3

4 Planavimo organizatoriaus pavadinimas ir kontaktinė informacija: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Adresas: Vilniaus g. 263, LT Šiauliai Tel. (8 41) , el. p. Kontaktinis asmuo: Vilija Vaičekauskienė tel. (8 41) , el. p. Dokumentų rengėjo pavadinimas ir kontaktinė informacija: UAB CityForm LT Adresai ir kiti kontaktai: UAB CityForm LT Žygio g , LT-08236, Vilnius (adresas korespondencijai: S. Žukausko g , LT-08244, Vilnius) Projekto vadovė Giedrė Ratkutė Skačkauskienė, tel.: , el. p. g.ratkute@cityform.lt Architektė Gintarė Karpavičienė, tel.: el. p. gintare.karpaviciene@geometra.lt UAB CityForm LT / 2019 m. 4

5 1. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO TURINYS, PAGRINDINIAI TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR SĄSAJA SU KITAIS DOKUMENTAIS 1.1. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo turinys Atliekant Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, formuojant koncepcijos alternatyvas perspektyvinius erdvinio vystymo principus, ypač svarbu užtikrinti darnaus vystymosi principų integravimą. Darnus vystymasis tenkina žmonijos reikmes dabar, neapribodamas ateities kartų galimybių tenkinti savąsias (JTO, 1987). Jis remiasi trimis pamatinėmis dimensijomis ekonomikos augimu, visuomenės gerove bei aplinkos kokybe, užtikrinant subalansuotą visų vystymą, neprioretizuojant nei vienos kitų dviejų sąskaita m. JT priėmė 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie yra paremti penkiais principais: žmonės, planeta, gerovė (klestėjimas), taika ir partnerystė (angl. 5 P s: people, planet, prosperity, peace and partnership). DVT ne tik plati vizija darnesnei pasaulio ir visų gyventojų ateičiai, bet tai ir konkreti uždaviniais ir rodikliais paremta sistema. Darnaus vystymosi tikslai siekia socio-ekonominės atskirties mažinimo, nevaldomos ir nedarnios plėtros ribojimo, taršos ir kito neigiamo urbanizuotų teritorijų poveikio aplinkai mažinimo. Darnus vystymasis gali būti užtikrintas tik tuomet, kai skirtingi prioritetai yra derinami tarpusavyje, jų siekiama sinergiškai, atsižvelgiant į sąveikas ir sąryšius tarpusavyje. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos vystymui svarbiausi tvarų vystymą užtikrinantys veiksniai: Darni urbanizacija. Stiprūs miesto, priemiesčių ir kaimo vietovių ryšiai. Didėjanti gyventojų sveikata ir gerovė - oro taršos mažinimas - vystymas alternatyvių (mažiau taršių, skatinančių fizinį aktyvumą) transporto priemonių, saugumo didinimas, užtikrinimas prieigų prie bendro naudojimo viešųjų erdvių, kas taip pat kelia gyventojų psichinės sveikatos lygį. Švietimo ir kultūros kokybės kėlimas. Saugaus geriamo vandens, sanitarinių paslaugų (nuotekų valymo ir kanalizacijos) kokybės užtikrinimas, lietaus vandens nutekėjimo ir kietųjų atliekų tvarkymas yra planuojami ir valdomi integruotu būdu. Sudarant sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos (individualiam) vartojimui ir gamybai yra mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, įskaitant neigiamą klimato kaitos poveikį. Tvarus energijos išteklių valdymas reiškia, kad energijos, medžiagų ir vandens naudojimas yra mažinamas, o ištekliai naudojami ir veiksmingai iš naujo panaudojami jų natūraliame cikle. Turi būti teikiamas prioritetas atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimui. Aukštas gyventojų užimtumas, nes tai turi tiesioginę įtaką gyvenimo gerovei bei sukuria socialinį saugumą ir didina visuomenės sanglaudą. Klimato kaitos švelninimui skirtų priemonių įgyvendinimas leistų padidinti gyvenamųjų vietovių atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Turėtų būti siekiama sumažinti neigiamą klimato poveikį ir palaipsniui atsisakyti ŠESD išmetimo. Darnių ir efektyvių atliekų tvarkymo sistemų diegimas. Nekontroliuojama urbanizacijos drieka gali turėti neigiamos įtakos natūralioms ekosistemoms. Integruotas požiūris į urbanizaciją, saugant gamtinius išteklius, skatina investuoti į ekosistemų atkūrimą, taip siekiant padidinti atsparumą gamtinėms nelaimėms, mažinti oro taršą ir kitą neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinti būtinų ekosisteminių paslaugų tiekimą. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje teikiamos dvi vystymo alternatyvos. Alternatyvos formuojamos įvertinant parengtus ir rengiamus aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, bendras šalies vystymosi tendencijas ir iššūkius, kurie bus aktualūs planuojamame laikotarpyje iki 2030 m. Pirmoji Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyva remiasi galiojančio bendrojo plano sprendinių vystymu, atliekant minimalius sprendinių pokyčius - adaptuojant pagal pasikeitusius teisės aktus. Antrojoje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoje teikiami sprendiniai nuosekliau atitinkantys šių dienų realijas ir tendencijas, formuojantys rajono identitetą išryškinant stipriąsias puses. UAB CityForm LT / 2019 m. 5

6 Demografinės prognozės Koncepcijos alternatyva Nr.1 Nors nemaža dalimi demografinės tendencijos Šiaulių rajone priklauso nuo tokių makro lygmens aspektų kaip bendra šalies ekonominė situacija, nedarbo lygis ar politikos sprendimų emigracijos iš trečiųjų šalių ribojimai, visgi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimai taip pat gali prisidėti prie demografinės situacijos gerinimo. Išskiriamos trys pagrindinės kryptys, kurias įgyvendinus tikėtina, kad demografinė situacija Šiaulių rajono savivaldybėje būtų veikiama pozityviai: 1) Siekti socialinės, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros gerinimo, darant patrauklesnes gyvenimo sąlygas Šiaulių rajone. Siekti prieinamos ir pasiekiamos socialinės infrastruktūros bei į kokybę orientuotų viešųjų paslaugų teikimo sistemos; 2) Sudaryti palankias sąlygas darbo vietų kūrimui, aktyviai siekti naujų investicijų pritraukimo bei mažinti ribojimus ir suvaržymus; 3) Sukurti ir teikti naujai atvykusiems ir sugrįžusiems asmenims integracijos / reintegracijos priemones (tokias kaip specialios švietimo programos, lietuvių kalbos mokymas suaugusiems, konsultacijos / parama dėl įsikūrimo ir pan.). Koncepcijos alternatyva Nr.2 Šioje alternatyvoje Šiaulių rajono savivaldybės administracijai demografinei situacijai gerinti tikslinga įgyvendinti identiškas priemones kaip ir koncepcijos alternatyvoje Nr.1., gerinti socialinės, inžinerinės ir susiekimo infrastruktūros būklę, užtikrinant visavertes gyvenimo sąlygas, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, investicijų atėjimui bei naujų darbo vietų kūrimui, o taip pat efektyvią integruoti / reintegruoti naujai atvykusius gyventojus. Funkcinis zonavimas Galiojančio Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano reglamentavimas neatitinka reikalavimams, įtvirtintiems nuo 2014 metų pasikeitusiuose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Koncepcijoje numatomas funkcinis zonavimas, apibrėžtas šiuo metu galiojančiose Teritorijų planavimo normose. Šiose normose numatoma, kad rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje: išskiriamos neurbanizuojamos teritorijos, kurioms priskirtinos miškai ir miškingos teritorijos, vandenys, žemės ūkio veiklai naudojamos teritorijos ir kitos kompaktiškai neužstatytos ar neužstatomos teritorijos; išskiriamos urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos, apimančios kompaktiškai pastatais užstatytas ir numatomas užstatyti teritorijas su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose; nurodomos urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptys. Funkcinės zonos priklausomai nuo atvejo, formuotos pagal šias ribas: natūralias ribas miško ribas, vandens telkinio kranto linijas; technines ribas saugomų teritorijų ribas, gamtinio karkaso ribas, kelius, geležinkelius, inžinerinės infrastruktūros objektus (elektros tinklai, dujotiekis ir pan.), esamo užstatymo ribas, apsaugos zonų ribas, skirtingo žemės naudojimo ribas, administracines kaimų, miestelių, miestų ribas. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano kitoje stadijoje sprendinių konkretizavime - funkcinės zonos bus detalizuojamos nustatant joms konkretesnius reikalavimus, galimas žemės naudojimo paskirtis. Koncepcijos alternatyva Nr.1 Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos sprendiniams taikomos teritorijų planavimo lygmenį atitinkančios apibendrintos funkcinės zonos. Numatoma, kad pirmoje alternatyvoje funkcines zonas sudaro: Neurbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos: Miškų ir miškingų teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja Miškų įstatymo 3 straipsnyje nurodyti visų grupių miškai. Vandenų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja Žemės įstatymo 27 straipsnyje nurodyta vandens ūkio paskirties žemė. UAB CityForm LT / 2019 m. 6

7 Žemės ūkio teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja žemės ūkio paskirties žemė. Galimas žemės naudojimo paskirties keitimas į kitą paskirtį socialinės ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybai. Konservacinės teritorijos zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja Žemės įstatymo 28 straipsnyje nurodyta konservacinės paskirties žemė. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos: Urbanizuojamos Šiaulių miesto prieigų teritorijos plėtra vykdoma užtikrinant gamtinės ir Šiaulių miesto urbanistinės struktūrų tęstinumą. Formuojamos kompaktiškos užstatymo struktūros, pagal gretimybėje esančią miesto struktūros specifiką (užstatymo principus ir mastelį) siekiama optimalaus užstatymo tankio, vykdomas taupus žemės naudojimas, kuriama subalansuota skirtingo žemės naudojimo įvairovė (multifunkciškumas), poilsio vietų pasiekiamumas pėsčiomis. Skatinama priemiesčių struktūrų konsolidacija, konversija, apleistų teritorijų bei kitų teritorinių rezervų įsisavinimas, siekiama aukštos architektūros kokybės, kuriamos funkciškai ir estetiškai žmonėms pritaikytos erdvės. Atitinkamai kartu vystoma susisiekimo, inžinerinės sistemos, socialinė ir kita infrastruktūra. Urbanizuojamos Kuršėnų miesto teritorijos plėtra vykdoma vadovaujantis Kuršėnų miesto bendruoju planu. Prioritetas teikiamas kompaktiškų struktūrų formavimui, esamų užstatytų teritorijų fizinės ir funkcinės struktūrų atnaujinimui, plėtra vykdoma išnaudojant vidinius teritorijos resursus, neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų naujas panaudojimas plėtrai. Gerinama socialinė, inžinerinė infrastruktūros, siekiama aukštesnės gyvenimo kokybės. Išlaikomi teritorinį identitetą formuojantys urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai. Urbanizuojamos Kuršėnų miesto prieigų teritorijos plėtra vykdoma užtikrinant gamtinių, Kuršėnų miesto urbanistinių struktūrų tęstinumą kartu sprendžiant susisiekimo, inžinerinės, socialinės infrastruktūros klausimus. Plėtra šiose teritorijos skatinama tik įsisavinus Kuršėnų miesto vidinius teritorinius rezervus. Kitos urbanizuojamos teritorijos - skatinamas fizinės ir funkcinės struktūrų atnaujinimas išnaudojant vidinius teritorinius rezervus, konversija. Pagal poreikį (demografinę situaciją ir sudėtį) gerinama socialinė, inžinerinė infrastruktūros, siekiama aukštesnės gyvenimo kokybės. Formuojamas užstatymas turi atitikti gyvenvietės foninį užstatymą (išskyrus statinius turinčius specifiką pvz. bažnyčios, inžineriniai statiniai ir t.t.), užtikrinti susiklosčiusios urbanistinės struktūros tęstinumą. Rekreacinės teritorijos zona - galima turizmo ir rekreacijos, tradicinių amatų veikla, poilsio namų, kempingų ar kitų stacionarių su minėta veikla susijusių statinių statyba, kuriama aplinka su reikiama rekreacine ir inžinerine infrastruktūra. Gali būti plėtojama ir kita ūkinė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramogų veikla. Urbanizuojamos pramonės teritorijos, kuriose dominuoja gamybinė ar kita panaši ūkinė veikla su šių veiklų aptarnavimui reikalinga susisiekimo, inžinerine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Kitos funkcinės zonos: Teritorija, vystoma pagal Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) bei kitus, saugomas teritorijas reglamentuojančius teisės aktus. Teritorija, vystoma pagal Ventos regioninio parko planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) bei kitus, saugomas teritorijas reglamentuojančius teisės aktus. Koncepcijos alternatyva Nr.2 Antroje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoje funkcinis zonavimas atitinka pirmos alternatyvos funkcinio zonavimo nuostatas išskyrus funkcinę zoną kitos urbanizuojamos teritorijos. Įvertinus esamos būklės duomenis, esant demografinių tendencijų disbalansui kiek didėjantis gyventojų skaičius Šiaulių miesto gretimybėje bei mažėjantis gyventojų skaičius toliau nuo Šiaulių miesto esančiose gyvenamosiose vietovėse formuoja įvairaus pobūdžio infrastruktūros trūkumą ir atitinkamai jos perteklių, neracionalų naudojimą, reikalaujantį didesnių finansinių resursų. Siekiant optimizuoti urbanizuotas teritorijas ir jose išvystytas / vystomas socialinę, inžinerinę infrastruktūras, siūloma funkcinę zoną Kitos urbanizuojamos teritorijos skirti į pirmo ir antro prioriteto teritorijas - pirmo prioriteto teritorijoje savivaldybė pagal poreikį ir turimas lėšas pirmuoju prioritetu gerina, plėtoja socialinę, inžinerinę ir kitą infrastruktūrą. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos antroje alternatyvoje funkcines zonas sudaro: UAB CityForm LT / 2019 m. 7

8 Neurbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos: Miškų ir miškingų teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja Miškų įstatymo 3 straipsnyje nurodyti visų grupių miškai. Vandenų zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja Žemės įstatymo 27 straipsnyje nurodyta vandens ūkio paskirties žemė. Žemės ūkio teritorijų zona. Apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja žemės ūkio paskirties žemė. Galimas žemės naudojimo paskirties keitimas į kitą paskirtį socialinės ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybai. Konservacinės teritorijos zona. Funkcinė zona, kurioje dominuoja Žemės įstatymo 28 straipsnyje nurodyta konservacinės paskirties žemė. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos: Urbanizuojamos Šiaulių miesto prieigų teritorijos plėtra vykdoma užtikrinant gamtinės ir Šiaulių miesto urbanistinės struktūrų tęstinumą. Formuojamos kompaktiškos užstatymo struktūros, pagal gretimybėje esančią miesto struktūros specifiką (užstatymo principus ir mastelį) siekiama optimalaus užstatymo tankio, vykdomas taupus žemės naudojimas, kuriama subalansuota skirtingo žemės naudojimo įvairovė (multifunkciškumas), poilsio vietų pasiekiamumas pėsčiomis. Skatinama priemiesčių struktūrų konsolidacija, konversija, apleistų teritorijų bei kitų teritorinių rezervų įsisavinimas, siekiama aukštos architektūros kokybės, kuriamos funkciškai ir estetiškai žmonėms pritaikytos erdvės. Atitinkamai kartu vystoma susisiekimo, inžinerinės sistemos, socialinė ir kita infrastruktūra. Urbanizuojamos Kuršėnų miesto teritorijos plėtra vykdoma vadovaujantis Kuršėnų miesto bendruoju planu. Prioritetas teikiamas kompaktiškų struktūrų formavimui, esamų užstatytų teritorijų fizinės ir funkcinės struktūrų atnaujinimui, plėtra vykdoma išnaudojant vidinius teritorijos resursus, neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų naujas panaudojimas plėtrai. Gerinama socialinė, inžinerinė infrastruktūros, siekiama aukštesnės gyvenimo kokybės. Išlaikomi teritorinį identitetą formuojantys urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai. Urbanizuojamos Kuršėnų miesto prieigų teritorijos plėtra vykdoma užtikrinant gamtinių, Kuršėnų miesto urbanistinių struktūrų tęstinumą kartu sprendžiant susisiekimo, inžinerinės, socialinės infrastruktūros klausimus. Plėtra šiose teritorijos skatinama tik įsisavinus Kuršėnų miesto vidinius teritorinius rezervus. Pirmo prioriteto kitos urbanizuojamos teritorijos - Skatinamas fizinės ir funkcinės struktūrų atnaujinimas išnaudojant vidinius teritorinius rezervus, konversija. Formuojamas užstatymas turi atitikti gyvenvietės foninį užstatymą (išskyrus statinius visuomenės poreikiams bei turinčius specifiką pvz. bažnyčios, inžineriniai statiniai ir pan.), užtikrinti susiklosčiusios urbanistinės struktūros tęstinumą. Miestelių atveju būtina išlaikyti jų istoriškai susiklosčiusią individualią struktūrą, kontekstualiai planuoti naują užstatymą. Savivaldybė pagal poreikį (demografinę situaciją ir sudėtį) bei galimybes gerina socialinę, inžinerinę infrastruktūras, siekiama aukštesnės gyvenimo kokybės.. Antro prioriteto kitos urbanizuojamos teritorijos - galima urbanizacija (t.t. žemės paskirties keitimas į kitą paskirtį) dažniausiai siekiant neapriboti galiojančiu bendruoju planu suformuotų lūkesčių galimam užstatymui. Šiose teritorijose savivaldybės lėšomis plėtojama infrastruktūra tik tokiu atveju, jei ji jau būna išplėtota pirmo prioriteto teritorijose. Galima žemės ūkio veikla nesudaranti neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, gyvenamajai aplinkai. Rekreacinės teritorijos zona - galima turizmo ir rekreacijos, tradicinių amatų veikla, poilsio namų, kempingų ar kitų stacionarių su minėta veikla susijusių statinių statyba, kuriama aplinka su reikiama rekreacine ir inžinerine infrastruktūra. Gali būti plėtojama ir kita ūkinė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramogų veikla. Urbanizuojamos pramonės teritorijos, kuriose dominuoja gamybinė ar kita panaši ūkinė veikla su šių veiklų aptarnavimui reikalinga susisiekimo, inžinerine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Kitos funkcinės zonos: Teritorija, vystoma pagal Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) bei kitus, saugomas teritorijas reglamentuojančius teisės aktus. Teritorija, vystoma pagal Ventos regioninio parko planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) bei kitus, saugomas teritorijas reglamentuojančius teisės aktus. UAB CityForm LT / 2019 m. 8

9 Nekilnojamasis kultūros paveldas Bet kokia veikla į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytuose objektuose, kultūros paveldo teritorijose bei jų apsaugos zonose reglamentuojama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms nustatoma konservacinė paskirtis (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 5 d., 20 str. 1 d.). Veiklą kultūros paveldo objektų teritorijose bei jų apsaugos zonose reglamentuoja kultūros paveldo specialieji planai (vietovių ir stambių kompleksų) ir kultūros paveldo apsaugos reglamentai. Tvarkyba vykdoma pagal tvarkomuosius paveldosaugos darbų projektus. Registruotų kultūros paveldo vertybių teritorijoms ir jų apsaugos zonoms yra taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992, Nr , su vėlesniais pakeitimais) XIX skyriaus Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona nuostatos teritorijose ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti objekto vertingosioms savybėms, vizualinės apsaugos pozonyje statinių, aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą, trukdytų jį apžvelgti. Memorialinio pobūdžio kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos Visos prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Neveikiančioms kapinėms nustatoma konservacinė žemės naudojimo paskirtis. Prieš vykdant žemės judinimo darbus, registruotų kultūros vertybių teritorijose, turi būti atlikti archeologiniai tyrimai, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR :2011 Archeologinio paveldo tvarkyba. Veiklą archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektuose reglamentuoja Paveldo tvarkybos reglamentas PTR :2011 Archeologinio paveldo tvarkyba. Moksliniam pažinimui saugomuose archeologinio paveldo objektuose, jų teritorijose, draudžiama plėtoti žemdirbystę ar miškų ūkį, išskyrus savaime užaugančių medžių ir krūmų šalinimą. Atsižvelgiama į įstatyminės bazės pokyčius, atliktus mokslo tyrimo darbus, specialiuosius planus, dabartinę padėtį, ir realias rajono vystymosi tendencijas. Planuojamai teritorijai bei jos tvarkymo ir naudojimo režimui nustatyti, vadovaujamasi kultūros paveldo objektų ir vietovių Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais bei nuolat atnaujinama Kultūros vertybių registro informacija. Nekilnojamojo kultūros paveldo sprendiniuose įvedami kultūros vertybių registro atnaujinimai ir patikslinimai siekiant išsaugojimo, pritaikymo viešam pažinimui ir lankymui. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, kurie gali būti pritaikyti lankymui ir pažinimui siūlomi intensyviau įveiklinti vystant rekreacijos ir turizmo veiklas rajone. Nekilnojamojo kultūros paveldo nuostatos taikomos vienodai abejoms Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoms. Gamtosaugos kryptys, kraštovaizdžio tvarkymo principai Planuojama Šiaulių rajono savivaldybės teritorija, išsidėsčiusi skirtingų gamtinio kraštovaizdžio arealų sandūrose, tarp aukštumų ir lygumų, apimanti ir plynaukštes, ir ežerynus, ir slėnius, morfologiniu požiūriu pasižymi didele gamtinio kraštovaizdžio įvairove. Santykinai natūralios ir itin vertingo kraštovaizdžio teritorijos Šiaulių rajone sudaro kiek daugiau nei trečdalį dalį visos teritorijos, todėl jos yra itin svarbios palaikant ekologinį stabilumą. Racionalaus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos, gamtinio, ir gamtinio-kultūrinio kraštovaizdžio stabilumo, savitumo bei bioįvairovės išsaugojimo bei aplinkos sveikumo (kokybės) užtikrinimo siektinumas tiesiogiai įtakoja Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos vystymo koncepcijos formavimą, teritorijos funkcinių prioritetų, naudojimo ir apsaugos reglamentų nustatymą. Pagrindinės gamtosaugos kryptys kurios numatomos Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos vystymo koncepcijos stadijoje: gamtos išteklių tausojamo naudojimo ir apsaugos; gamtinės aplinkos - kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos; aplinkos kokybės apsaugos atstovaujančios specialiųjų tikslų grupės. Koncepcijos alternatyva Nr. 1. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje lokalizuotai GK sistemai, kokia ji numatyta I koncepcijos variantu, siekiant gamtiniam karkasui priskiriamų teritorijų ekologinio bei teritorinio optimizavimo formuojant sprendinius, tikslinga atlikti šiuos GK teritorijų optimizavimu susijusius veiksmus: a.) detalizuoti ir patikslinti gamtinio karkaso komponentų ribas, tuo pačiu integruojant vietinės svarbos GK elementus. UAB CityForm LT / 2019 m. 9

10 b.) remiantis esamų atskirų gamtinio karkaso dalių geoekologiniu potencialu numatyti jų tvarkymo kryptis c.) identifikuoti tvarkymo kryptyse numatytų veiksmų realizavimo priemones. Koncepcijos alternatyva Nr. 2. II koncepcijos variantu, be aukščiau išvardintų GK teritorijų optimizavimo veiksmų dar siūloma išskirti išorinius ekologinio kompensavimo arealus (S ) intensyvios agrarinės veiklos zonose (ne saugomose teritorijose), kuriuos rekomenduojama apželdinti mišku ar įveisti kitą daugiametę augmeniją. Šie arealai, nors ir neturėdami didelio ekologinio potencialo, silpnintų antropogeninį poveikį, padėtų užtikrinti požeminio vandens apsaugą, įveisus juos tarp paviršinio vandens telkinio ir dirbamos žemės, darytų reikšmingą teigiamą poveikį mažinant pasklidosios taršos poveikį paviršinio vandens telkinių vandens kokybei. Siūlomi išoriniai ekologinio kompensavimo arealai padės suformuoti labiau koncentruotą ir geriau savo funkcijas atliekančią gamtinio karkaso sistemą ir tuo pačiu sudarys prielaidas žemės ūkio teritorijų našumo palaikymui ir jo ilgalaikiam užtikrinimui didinant žemės ūkio naudmenų plotų mozaikiškumą ekologiniu požiūriu jautriose vietose formuojant gamtinių teritorijų intarpus. Siūlomas išskirti išorinių ekologinių kompensavimo arealų plotas galėtų sudaryti apie 6200 ha arba apie 3 % padidintų GK priskiriamų teritorijų plotą. Teritorijoje lokalizuoto gamtinio karkaso formavimo politikos ir funkcinėse zonose numatytų kraštovaizdžio formavimo krypčių realizavimo įmanoma siekti šiais pagrindiniai būdais: palaikant fizinių bei juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas; ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas; gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų aktyvus organizacinis bei finansinis rėmimas optimizuojant valstybės ir (arba) savivaldybės mokestinę politiką. Ekonominė aplinka Koncepcijos alternatyva Nr.1 Šioje koncepcijos alternatyvoje numatoma skatinti technologijų diegimą ir produktyvumo didinimą svarbiausiuose ekonominiuose sektoriuose kaip didmeninė ir mažmeninė prekyba bei kasyba ir apdirbamoji gamyba. Dėl savo dydžio ir reikšmės svarbiems minėtiems sektoriams didinant konkurencingumą teigiamai bus įtakota Šiaulių raj. savivaldybės ekonominė ir socialinė būklė. Tuo pačiu būtina gerinti verslo sąlygas, skatinti technologijų ir inovacijų diegimą, siekiant pritraukti naujų investicijų bei paskatinti verslą kurti naujas darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių raj. savivaldybėje vyrų ir moterų užimtumo lygis reikšmingai skiriasi moterų užimtumo lygio atotrūkis nuo Lietuvos vidurkio yra didelis tikslinga aktyviai skatinti moterų užimtumo lygio augimą Šiaulių rajone, tokiu būdu padidinant ekonomiškai aktyvių gyventojų dalį. Šioje alternatyvoje pramonės, sandėliavimo ir logistikai skirtas teritorijas, kaip numatė galiojantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, siūloma telkti Šiaulių rajono savivaldybėje esančių pagrindinių susiekimo koridorių teritorijose, kaip Ginkūnų Meškuičių zona, Šiaulių - Kuršėnų aglomeracinė zona. Koncepcijos alternatyva Nr.2 Antroje alternatyvoje numatoma skatinti technologijų diegimą ir produktyvumo didinimą svarbiausiuose ekonominiuose sektoriuose kaip didmeninė ir mažmeninė prekyba bei kasyba ir apdirbamoji gamyba. Svarbu pabrėžti, kad sėkmingos šių veiklų perspektyvos teigiamai įtakos Šiaulių raj. savivaldybės ekonominę ir socialinę būklę. Tuo pačiu Šiaulių raj. siekiant labiau diversifikuoti ekonomines veiklas tikslinga skatinti mažiau išvystytas ekonomines veiklas kaip statybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, švietimo ir sveikatos priežiūros. Atsižvelgiant į santykinai nedidelį TUI, tenkančio vienam gyventojui rodiklį, Šiaulių rajone (daugiau nei du kartus atsilieka nuo Šiaulių apskrities rodiklių vidurkio) tikslinga aktyviau ieškoti užsienio investuotojų, gerinti verslo sąlygų ir įmonių įsisteigimo patrauklumą. Galima preziumuoti, kad aukštesnis TUI lygis leistų sukurti daugiau geriau apmokamų ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. Šiaulių raj. savivaldybėje vyrų ir moterų užimtumo lygis reikšmingai skiriasi jei vyrų užimtumo lygis artimas Lietuvos vidurkiui, tuo tarpu moterų užimtumo lygio atotrūkis nuo Lietuvos vidurkio yra didelis. Dėl šios UAB CityForm LT / 2019 m. 10

11 priežasties tikslinga aktyviai skatinti moterų užimtumo lygio augimą Šiaulių rajone, tokiu būdu padidinant ekonomiškai aktyvių gyventojų dalį. Antroje alternatyvoje pagrindines pramonės, sandėliavimo ir logistikai skirtas teritorijas siūloma plėtoti Šiaulių rajono savivaldybėje esančių svarbiausių susiekimo koridorių teritorijose, kaip Ginkūnų Meškuičių zona, Šiaulių - Kuršėnų aglomeracinė zona, o taip pat įvertinti poreikį naujoms kompaktiško dydžio teritorijoms atsirasti kitose vietose. Viena iš galimų krypčių Kuršėnų miesto zona, kuriame konversijos būdu ar įsisavinant nepanaudotas teritorijas galėtų būti plėtojamos netaršios bei didesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonominės veiklos. Socialinė aplinka Koncepcijos alternatyva Nr.1 Atsižvelgiant į numatomą gyventojų skaičiaus augimą Šiaulių rajono savivaldybėje, tikėtina, kad iki 2030 m. ir toliau gyvenamojo būsto fondo plotas nuosekliai augs, ypač 1-2 butų namų segmente. Tikėtina, kad kaip ir pastarąjį dešimtmetį, gyvenamojo būsto fondo dalis kaime, augs sparčiau nei mieste, kadangi dalis Šiaulių rajono kaimiškųjų seniūnijų (pavyzdžiui, Ginkūnų, Kairių, Šiaulių kaimiškoji seniūnijos) dėl nedidėlio atstumo iki Šiaulių miesto yra patrauklios gyvenamųjų zonų tolesnei plėtrai. Dėl to Šiaulių rajono savivaldybės administracijai svarbu identifikuoti intensyvios urbanistinės plėtros kryptis ir esant galimybei paskatinti urbanistinę plėtrą tose vietovėse, kuriose jau yra sukurta / numatoma sukurti inžinerinę, susiekimo ir socialinę infrastruktūrą. Pirmoje alternatyvoje numatoma siekti efektyvaus, į ugdymo pasiekimus ir kokybę orientuoto ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo infrastruktūros tinklo. Numatoma didinti ikimokyklinio amžiaus vaikų dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo sistemoje, užtikrinant aukštesnį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą. Prioritetas teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtrai, efektyviau panaudojant jau esamą socialinę infrastruktūrą. Tuo pačiu būtina didinti bendrojo ugdymo infrastruktūros tinklo Šiaulių rajone valdymo efektyvumą, didesnį dėmesį skirti ugdymo ir mokymosi kokybės gerinimui. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai tikslinga siekti efektyviai veikiančio, prieinamo ir gyventojų poreikius atitinkančio sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros tinklo. Atsižvelgiant, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Šiaulių raj. savivaldybėje yra gerai išplėtotas ir tolygiai išdėstytas jo plėsti nenumatoma. Tuo pačiu Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose būtina didinti teikiamų paslaugų kokybę ir jų inovatyvumą, tokiu būdu stabdant jose prisirašiusių asmenų mažėjimą. Šiaulių raj. savivaldybėje bendras ir specializuotas socialines paslaugas teikia platus Šiaulių rajono savivaldybės, NVO ir privačios iniciatyvos valdomas įstaigų tinklas, kurio tolesnė plėtra nėra tikslinga. Kita vertus, teikiant socialines apsaugos paslaugas prioritetas turėtų būti teikiamas dienos paslaugoms ir socialinėms paslaugoms namuose, o institucinė globa turėtų būti naudojama tik išnaudojus visas kitas galimybes. Pažymėtina, kad pagal socialinių paslaugų asmens namuose gavėjų statistiką 2018 m., Šiaulių rajonas atrodė prasčiausiai tarp visų Šiaulių apskrities savivaldybių. Kultūros ir sporto infrastruktūros tinklas Šiaulių rajone plačiai išplėtotas, o dalyvavimas sporto ir kultūros renginiuose nuolatos auga. Siekiant pritraukti Šiaulių rajono savivaldybės kultūros ir sporto įstaigose dar daugiau lankytojų, tikslinga diegti daugiafunkciškumą bei plėsti teikiamų paslaugų spektrą. Taip pat būtina sudaryti palankias sąlygas NVO ir privačios iniciatyvos pagrindu veikiančių sporto ir kultūros institucijų / klubų steigimuisi bei jų funkcionavimui. Koncepcijos alternatyva Nr.2 Antros alternatyvos atveju, numatoma, kad Šiaulių rajono savivaldybėje ir toliau nuosekliai augs gyvenamojo būsto fondo plotas, daugiausia 1-2 butų namų segmente, o gyvenamojo būsto fondo dalis kaime augs sparčiau nei mieste. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai svarbu identifikuoti intensyvios urbanistinės plėtros kryptis bei paskatinti urbanistinę plėtrą vykdyti vietovėse, kuriose jau yra sukurta / numatoma sukurti inžinerinė, susiekimo ir socialinė infrastruktūra. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl esamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros bei dėl dominuojančio kompaktiško užstatymo ypatingai svarbu gerinti gyvenimo sąlygų patrauklumą Kuršėnų mieste, siekiant išlaikyti bei pritraukti naujus gyventojus kurtis Kuršėnuose. Būtina siekti efektyvaus, į ugdymo pasiekimus ir kokybę orientuoto bei demografines tendencijas atitinkančio Šiaulių rajone veikiančio ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo infrastruktūros tinklo. Visų pirma UAB CityForm LT / 2019 m. 11

12 būtina siekti ikimokyklinio amžiaus vaikų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo sistemoje didinimo, 2030 m. pasiekiant vidutinį dalyvavimo Lietuvoje lygį. Šiam tikslui pasiekti reikia užtikrinti aukštesnį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą. Dėl to tikslinga inicijuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą, užtikrinant didesnę arčiau gyvenamosios teritorijos ikimokyklinio ugdymo paslaugų pasiūlą. Rekomenduojama, išnaudoti jau esamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, kuriant ikimokyklinio ugdymo grupes pagrindinėse mokyklose daugiafunkciniuose pastatuose, taip pat plėsti jau veikiančių ikimokyklinių ugdymo įstaigų pajėgumus bei sudaryti sąlygas kurtis privačioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Antra, įvertinant aukštą bendrojo ugdymo infrastruktūros intensyvumą Šiaulių rajone, būtina didinti jo valdymo efektyvumą bei įvertinti mokyklų tinklo pertvarkos poreikį. Iš esmės galima pritarti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos krypčiai - įvertinus mokinių skaičiaus mažėjimo mastą, pertvarkyti mokyklų tinklą ir mažinti pagrindinių mokyklų skaičių, siekiant ugdymo veiksmingumo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai tikslinga siekti efektyviai veikiančio, prieinamo ir gyventojų poreikius atitinkančio sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros tinklo. Atsižvelgiant, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Šiaulių raj. savivaldybėje yra gerai išplėtotas ir tolygiai išdėstytas jo plėsti nenumatoma. Tuo pačiu Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose būtina didinti teikiamų paslaugų kokybę ir jų inovatyvumą, tokiu būdu stabdant jose prisirašiusių asmenų mažėjimą. Šiaulių rajone veikianti Kuršėnų ligoninė dėl santykinai nedidelio atstumo iki Šiaulių miesto, turinčio respublikinio lygmens ligonines, praranda savo pacientus. Vykstant tolesnei ligoninių tinklo optimizacijai Lietuvoje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai Kuršėnų ligoninei tikslinga stiprinti slaugos ir palaikomojo gydymo bei skubios pagalbos kryptis. Šiaulių raj. savivaldybėje bendras ir specializuotas socialines paslaugas teikia platus Šiaulių rajono savivaldybės, NVO ir privačios iniciatyvos valdomas įstaigų tinklas, kurio tolesnė plėtra nėra tikslinga. Kita vertus, teikiant socialines apsaugos paslaugas prioritetas turėtų būti teikiamas dienos paslaugoms ir socialinėms paslaugoms namuose, o institucinė globa turėtų būti naudojama tik išnaudojus visas kitas galimybes (pagal socialinių paslaugų namuose statistiką, 2018 m. Šiaulių rajonas atrodė prasčiausiai tarp visų Šiaulių apskrities savivaldybių). Socialinių paslaugų asmens, lyginant su institucine globa, yra efektyvesnės ir daugeliu atveju tokių paslaugų gavėjams ilgesnį laiką leidžia išlikti aktyviems, gauti visavertes gyvenimo sąlygas. Ypač tai aktualu vykstant sparčiam visuomenės senėjimo procesui. Žvelgiant į ateitį koncepcijos alternatyvoje Nr.2 svarbu plėsti socialinių paslaugų asmens namuose infrastruktūrą, teikti jas integruotai, įtraukiant NVO ir privačią iniciatyvą. Kultūros ir sporto infrastruktūros tinklas Šiaulių rajone plačiai išplėtotas, o dalyvavimas sporto ir kultūros renginiuose nuolatos auga. Siekiant pritraukti Šiaulių rajono savivaldybės kultūros ir sporto įstaigose dar daugiau lankytojų, tikslinga diegti daugiafunkciškumą bei plėsti teikiamų paslaugų spektrą. Taip pat būtina sudaryti palankias sąlygas NVO ir privačios iniciatyvos pagrindu veikiančių sporto ir kultūros institucijų / klubų steigimuisi bei jų funkcionavimui. Rekreacija Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, per m. laikotarpį, apgyvendinimo įstaigų skaičius Šiaulių rajono savivaldybėje išaugo net 52,38 proc. t.y. nuo 10 iki 21. Pagal apgyvendinimo įmonių skaičiaus augimą Šiaulių rajono savivaldybė yra viena iš lyderių Šiaulių apskrityje. Šiaulių rajonas pirmauja ir pagal apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų įvairovę (viešbučiai, moteliai, svečių namai, dvarai, kaimo turizmo ir kitokios sodybos). Tai leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių rajono savivaldybėje apgyvendinimo paslaugos yra perspektyvios, ką patvirtina ir 2018 m. ženkliai išaugęs apgyvendinimo įstaigų (ypač viešbučių ir svečių namų) užimtumo procentas. Tačiau lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, Šiaulių rajono savivaldybė pagal 1000-iui gyventojų tenkantį maitinimo įstaigų skaičių buvo paskutinėje vietoje t.y. joje iui gyventojų teko mažiausiai maitinimo įstaigų (kaip ir Pakruojo rajono savivaldybėje). Tai leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių rajono maitinimo sektorius pagal rodiklius yra vienas iš prasčiausiai išvystytų Šiaulių apskrityje. Kita turizmo infrastruktūra Šiaulių rajono savivaldybėje nėra labai plačiai išvystyta. Vadovaujantis, Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro pateikiamais duomenimis, rajone yra 7 poilsiavietės ir 2 paplūdimiai (su reikiama infrastruktūra). Tačiau Šiaulių rajonas yra gana turtingas turizmo traukos objektais, bei gali pasigirti laisvalaikio organizavimo paslaugų įvairove: jodinėjimas, dažasvydis, Straikbolas, plaukimas baidarėmis, įvairių ekskursijų organizavimas (net 12 skirtingos tematikos). Su Šiaulių rajonu susipažinti galima ir virtualiai per interaktyvų žaidimą Actionbound su virtualiais turistiniais maršrutais kurie apima 12 rajono vietovių ir jų apylinkių nuo UAB CityForm LT / 2019 m. 12

13 Raudėnų iki Žadžiūnų. Tai unikali pažintinio turizmo forma, atraktyvi jaunimui. Todėl galima teigti, kad Šiaulių rajono savivaldybėje turizmo veikla yra aktyviai vystoma ir perspektyvi. Koncepcijos alternatyva Nr. 1. Pirmojoje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoje išlaikomos galiojančiame Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytų skirtingo rekreacinio potencialo arealų, linijinės ir taškinės rekreacinės infrastruktūros vystymo kryptys. Orientuojamasi į kokybinę rekreacijos teritorijų plėtrą (modernizuojant rekreacinę infrastruktūrą). Pirmojoje koncepcijos alternatyvoje, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės plėtros m. strateginiu planu, numatoma didinti turizmo paslaugų kokybę bei įvairovę, plėtoti turizmo infrastruktūrą, saugoti ir puoselėti kultūros ir gamtos paveldą, jį pritaikant viešosioms reikmėms. Planuojama daugiau dėmesio skirti maitinimo įstaigų, vandens turizmo bei turizmo informacijos infrastruktūros (informacinių stendų, nuorodų ir pan.) plėtrai. Koncepcijos alternatyva Nr. 2. Numatoma kiekybinė (plečiant rekreacijai pritaikytų teritorijų plotus) ir kokybinė (modernizuojant jų rekreacinę infrastruktūrą) plėtra. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas turizmui skirtų teritorijų sistemos formavimui t.y. viešajam pažinimui panaudojant nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir vietoves bei plėtojant ir/ ar papildant turistinius maršrutus patogia paslaugų ir aptarnavimo infrastruktūra bei išskirtinėmis Šiaulių rajono rekreacijos formomis. Įgyvendinant Šiaulių rajono savivaldybės plėtros m. strateginiu planu nustatytą pirmojo prioriteto 2 tikslą - Turizmo vystymo ir kultūros paveldo įveiklinimo plėtra rajone, numatoma didinti turizmo paslaugų kokybę bei įvairovę, plėtoti turizmo infrastruktūrą, saugoti ir puoselėti kultūros ir gamtos paveldą, jį pritaikant viešosioms reikmėms. Tai apima laisvalaikio ir poilsio paslaugų pasiūlos plėtrą, pritaikant gamtos ir kultūros paveldo objektus lankymui, bei modernizuojant ir papildant rekreacinę infrastruktūrą, ir tokiu būdu keliant turistinių maršrutų patrauklumą. Numatoma sudaryti sąlygas įvairiomis informacijos priemonėmis populiarinti Šiaulių rajono išskirtines pramogas (jodinėjimą, dažasvydį, Straikbolą, plaukimą baidarėmis, teminių ekskursijų organizavimą, interaktyvų žaidimą Actionbound) bei formuoti kitas savitas rekreacines veiklas ir tokiu būdu pritraukti užsienio turizmą. Taip pat siūloma plėtoti konferencijų turizmą, derinant jį su gamtinių ir kultūrinių objektų, edukacinių programų lankymu. Antrojoje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoje planuojama plėtoti turizmo trasų infrastruktūrą, organizuojant turistinių maršrutų kiekybinę ir kokybinę plėtrą t.y. esamus rekreacinės infrastruktūros elementus papildant naujais įtraukiant vaizdingas panoraminės apžvalgos vietas bei gamtiniu kultūrinių požiūrių vaizdingo kraštovaizdžio kelių trasas. Susisiekimo sistema Susisiekimo sistemos gaires šiai dienai apibrėžia Nacionalinė susisiekimo plėtros metų programa (patvirtinta 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1253), kurios strateginis tikslas darnios, aplinkai nekenksmingos, konkurencingos ir didelę pridėtinę vertę kuriančios šalies susisiekimo sistemos kūrimas. Beveik visi programoje išdėstyti tikslai aktualūs Šiaulių rajonui ir rajono susisiekimo sistemai, kadangi rajono vaidmuo šalies kontekste susijęs ne tik su vidiniais, bet ir tarptautiniais logistikos procesais: rajono teritoriją kerta tarptautinę reikšmę turinti šiaurės-pietų I koridoriaus atšaka IA, nacionalinę reikšmę turintis rytų-vakarų koridorius (A9 ir A11 magistralės); rajono teritoriją kerta viena pagrindinių rytų-vakarų jungčių, kuria vyksta geležinkelių transporto tarptautiniai srautai ir vidinės logistikos procesai. Įgyvendinant Nacionalinės susisiekimo sistemos plėtros metų programos nuostatas, rajone turėtų būti siekiama tikslų, susijusių su ekonomine gerove integruojantis į tarptautinės logistikos procesus, sprendžiant pasiekiamumo, mobilumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos klausimais: 1. svarbiausių rajono arterijų integracijos į europinės svarbos susisiekimo tinklą, ypač į logistikos Rail Baltica geležinkelio transportu procesus; 2. tarptautinės bei rajono vidinės logistikos paslaugų kokybės gerinimo; 3. kokybinių gyvenimo sąlygų gerinimo gyvenamosiose vietovėse, mažinant tranzitinio transporto srautų poveikį gyventojams; 4. vietinio (miestų ir priemiesčių) viešojo transporto paslaugų suderinamumo užtikrinimo (savalaikiu, tarpusavyje suderintų paslaugų teikimu (derinant maršrutus, laiką ir pan.)); UAB CityForm LT / 2019 m. 13

14 5. skirtingų transporto rūšių (kelių ir geležinkelio transporto) sąveikos užtikrinimo (sąveiką užtikrinančių objektų multimodalinių punktų plėtra, organizacinių priemonių taikymą derinant maršrutų laiką, optimizuojant maršrutus (multimodalumo galimybės logistikoje); 6. alternatyvių keliavimo būdų skatinimo, privataus (įskaitant ir bevariklį (dviračių) transportą) ir viešojo transporto sąveikos užtikrinimo (mobilumo galimybių didinimo); 7. energijos efektyvumo didinimo - alternatyvių degalų transporte naudojimo skatinimo; 8. specialiuosius poreikius turinčių žmonių (SPTŽ) mobilumo galimybių užtikrinimo; 9. eismo saugos ir saugumo didinimo, didelį dėmesį skiriant priemonių jautriausių eismo dalyvių (pėsčiųjų, dviratininkų, kt. riedėjimo priemonių naudotojų) eismo sąlygų gerinimui ir maksimalios saugos užtikrinimui. Kelių transporto eismo intensyvumo tendencijos atskleidė rajono pagrindinių jungčių vaidmenį ir didėjančią svarbą, todėl koncepcijoje numatoma, kad, neatsiradus svarbioms priežastims šioms tendencijoms keistis, abiejų alternatyvų atveju pagrindinį Šiaulių rajono susisiekimo karkasą tranzitiniams srautams, ryšiams su išore bei rajono centru Šiaulių miestu, ir toliau formuos tarptautinės svarbos I koridoriaus atšaka IA (magistraliniai keliai A12 ir A18) bei rytų-vakarų koridorius (magistraliniai keliai A9 ir A11). Šiuose koridoriuose buvo ir yra didžiausias VMPEI bei vyko VMPEI augimo tendencijos. šie koridoriai koncepcijos alternatyvose traktuojami kaip pagrindiniai rajono ekonominiai koridoriai. Jungčių Šiauliai Pakruojis Pasvalys (krašto kelias Nr. 150) ir Kuršėnai Mažeikiai (krašto kelias Nr. 155) bei likusių rajono krašto kelių reikšmingumas siejamas su pagrindinių ir/arba alternatyvių jungčių statusu ryšiams su kaimyninėmis savivaldybėmis (jų urbanistiniais centrais) bei vidinio mobilumo rajone reikmėms. Koncepcijos abiejų alternatyvų atveju susisiekimo sistemos plėtros ir gerinimo perspektyva glaudžiai susijusi su susisiekimo kokybės, maksimalios eismo saugos užtikrinimu ir palaikymu rajono išoriniams ryšiams bei rajono vidiniams ryšiams, taikant priemonių visumą gyvenamųjų vietovių bei kasdienės traukos teritorijų (objektų), turistinį potencialą turinčių teritorijų (objektų) maksimaliam junglumui. Junglumo sąvoka tai nėra tik naujų infrastruktūrinių priemonių įrengimas ar esamų gerinimas (pvz. valstybinės, vietinės reikšmės kelių, gatvių kokybinių sąlygų gerinimas, naujų tiesimas, pėsčių, dviračių takų plėtra). Be įvardintų infrastruktūrinių priemonių, junglumas - tai ir organizacinių priemonių visuma, teikiant viešąsias paslaugas - vežant keleivius viešuoju transportu. Junglumą tarp gyvenamųjų rajono vietovių siūloma užtikrinti ne tik kokybiškais keliais, tačiau ir efektyviai veikiančiu viešuoju transportu, galimybėmis keliones saugiai atlikti dviračiais, užtikrinant galimybę keliones atlikti kombinuojant kelias skirtingas transporto rūšis (pvz. dviračiu ir viešuoju transportu, automobiliu ir viešuoju transportu ir pan.). Infrastruktūrinių susisiekimo sistemos elementų gerinimą koncepcijoje siūlomą vykdyti per: tranzitinius srautus nuo gyvenamųjų teritorijų nukreipiančios infrastruktūros plėtrą; rekonstravimo, remonto, dangos įrengimo priemones; saugaus eismo priemonių įrengimą; transporto neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojų sveikatai mažinimo priemonių plėtrą (pvz. alternatyvaus kuro naudojimo transporte galimybių didinimą, galimybes saugiai naudoti alternatyvias transporto priemones susisiekimui (viešąjį transportą (įskaitant ir geležinkelio transportą), pasitelkti kelionei dviračių, paspirtukų transportą (ypač aktualu urbanistinių centrų gretimybėje). Atsižvelgiant į pagrindiniuose koridoriuose vykusias eismo intensyvumo tendencijas (VMPEI augimą), būtina realizuoti galiojančiame bendrajame plane numatytas priemones kelių transporto eismo neigiamos įtakos gyvenamosioms teritorijoms mažinimui. Todėl abiejose koncepcijos alternatyvose siūloma įgyvendinti baigtinį Šiaulių miesto aplinkkelių tinklą miesto rytinės dalies gretimybėje, įrengti rytinį aplinkkelį. Šio aplinkkelio įrengimas užtikrintų Šiaulių miesto bei gretimų urbanizuotų teritorijų atžvilgiu tranzitinio (įskaitant ir krovininio) transporto eismo įtakos eliminavimą. Minėto rytinio aplinkkelio būtinumą patvirtina eismo intensyvumo (ypač krovininio transporto) krašto kelyje Nr. 213 Aleksandrija Ginkūnai augimo tendencijos pastarųjų 6-erių metų laikotarpiu, o krašto kelio Nr. 213 lokalizavimasis šalia rekreacinių rajono išteklių sąlygoja tikėtinus pėsčiųjų, dviratininkų srautus ir ypač skaudžių eismo įvykių tikimybę. Valstybinės reikšmės žvyro dangos kelių asfaltavimo tęstinumą abiejų alternatyvų atveju siūloma įgyvendinti vertinant būtinumą pagal išskiriamus kriterijus. Šiai dienai Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra nustačiusi kriterijus valstybinės reikšmės rajoninių kelių asfaltavimui, kurie apima: 1. viešojo transporto funkcionavimo kelyje aplinkybes; 2. pasiekiamumo naudos kriterijus (mažiausių laiko sąnaudų ir trumpiausių atstumų atžvilgiais, administracinių centrų, lankytinų vietų pasiekiamumo atžvilgiais); 3. VMPEI aplinkybes; 4. ekonominius rodiklius ir kt. kriterijus. UAB CityForm LT / 2019 m. 14

15 Be visų įvardintų kriterijų bendrajame plane siūloma parenkant valstybinių žvyro dangos kelių asfaltavimo prioritetus įvesti ne ką mažiau svarbų kriterijų, urbanistinių centrų (įskaitant ir kaimyninių savivaldybių centrus) pasiekiamumo galimybių žvyro dangos keliams alternatyviais keliais nebuvimo vertinimą. Prioritetą siūloma teikti vidinių ryšių gerinimui, siekiant, kad rajono gyvenamųjų vietovių tarpusavio ryšiai būtų užtikrinti trumpiausius atstumus ir laiko sąnaudas generuojančiomis kokybiškos jungtimis (būtų bent vienas kokybines ir saugias eismo sąlygas atitinkantis kelias). Be ekonominių rodiklių vertinimo, aukščiau įvardintus kriterijus/dalį jų galėtų atitikti rajoniniai keliai: Nr gyvenamųjų vietovių ryšiams su rajono urbanistiniu centru Kuršėnais, Nr (Gilvyčių bei Kuršėnų miesto jungtis), Nr (Šakynos ir Kuršėnų miesto trumpiausia jungtis), Nr (Stonaičių bei Kužių jungtis), Nr (Meškuičių bei Naisių jungtis), todėl siūloma šiuos valstybinės reikšmės kelius asfaltuoti pirmiausiai. Likusių rajoninių kelių, vietinės reikšmės kelių asfaltavimo perspektyva sietina vykstančiomis rajono urbanizavimosi tendencijomis, augančiu pasiekiamumo poreikiu bei augančiomis eismo intensyvumo aplinkybėmis. Koncepcijos alternatyva Nr. 1. Pirmos alternatyvos atveju taikomos aukščiau išvardintos bendrosios susisiekimo sistemos vystymo nuostatos bei užtikrinant galiojančio bendrojo plano tęstinumą, didėjančio eismo intensyvumo tendencijas A11 magistraliniame kelyje ir jo tęsinyje Kuršėnų mieste planuojamas Kuršėnų miesto aplinkkelio įrengimas. Koncepcijos alternatyva Nr. 2. Antros alternatyvos atveju taip pat taikomos aukščiau išvardintos bendrosios susisiekimo sistemos vystymo nuostatos ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad magistralinio kelio A11 atkarpoje ties Kuršėnų miesto vakarine dalimi yra 2,7 karto mažesnis VMPEI nei magistraliniuose keliuose Šiaulių miesto gretimybėje, siūloma, Kuršėnų miesto aplinkkelį numatyti kaip perspektyvinį, ir jo įrengimą įgyvendinti tik tuo atveju, jei VMPEI minėtoje atkarpoje išaugs bent 2 kartus ir VMPEI bus bent apie 6,5-7 tūkst. aut./parą. Inžinerinė infrastruktūra Vandens tiekimas Atsižvelgiant į prognozes, tiek gėlo, tiek požeminio vandens poreikis Šiaulių apskrityje nagrinėjamu periodu augs neženkliai. Šis poreikis nepasieks ankstesnio vandens suvartojimo lygio. Šiaulių rajone pagrindinis geriamo vandens vartotojas yra gyventojai sunaudojantys virš 85% viso tiekiamo vandens. Poreikis geriamam vandeniui didžiąja dalimi priklausys nuo gyventojų kiekio kaitos bei naujų technologijų, leidžiančių naudoti vandenį ekonomiškesniu režimu, panaudojimo. Įvertinant šiuos faktorius galime daryti prielaidą, kad geriamo vandens poreikis Šiaulių rajone išliks stabilus arba neženkliai augs. Atsižvelgiant į tai, išžvalgytų požeminių vandens resursų pakaks vartotojų poreikiams tenkinti. Išgaunamo požeminio vandens kokybė yra gera bakteriologinių atžvilgiu, bet turi padidintą geležies kiekį. Vanduo stipriai užsiteršia užsistovėdamas neefektyviai eksploatuojamuose vamzdynuose. Siekiant, kad tiekiamas vanduo atitiktų Lietuvos higienos normas HN 24:2017 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai", išgaunamas požeminis vanduo turi būti apvalomas nuo padidinto geležies kiekio. Turi būti statomi nauji vandens gerinimo įrenginiai, bei keičiami susidėvėję vamzdynai. Įvertinant, kad didelė vandens paskirstymo tinklų yra nutiesta prieš metų, abejotina ar pakaks materialinių resursų renovuoti visoms Šiaulių rajone veikiančioms vandentiekos sistemoms. Vandentiekos sistemos turi būti selektuojamos pagal prioritetus. Pirmumo eile pagal poreikį turi būti renovuojamos sistemos aptarnaujančios didžiausią vartotojų skaičių. Pagrindiniai resursai skirti vandentiekos sistemų plėtotei bus orientuoti į esamų sistemų kokybinį gerinimą: gręžinių bei siurblinių atnaujinimą, vandens gerinimo įrenginių statybą, paskirstomojo vamzdyno renovaciją bei plėtrą. Vandentiekos sistemos turinčios mažą aptarnaujamų gyventojų skaičių, bei ekonomiškai nerentabilios gali būti pervestos į techninio vandentiekio statusą arba likviduotos. Gyventojai naudojęsi vandieniu iš šių sistemų turėtų būti perorientuoti į naujai vystomas vandentiekio sistemas. Kita vandentiekos sistemų plėtros kryptis turi būti jų vystymas siekiant aprūpinti vandeniu kuo didesnį koncentruotų gyvenviečių gyventojų kiekį. Tai turi pasireikšti naujų skirstomųjų vamzdynų statyboje, aprėpiant urbanizuotas teritorijas gyvenvietės viduje, bei prijungiant prie miestų funkcionuojančių vandentiekos sistemų gretimus kaimus. Kaimo vietovėse, kur nėra centralizuoto vandentiekio ir nenumatoma naujų vandentiekos sistemų kūrimas, geriamo vandens kokybės klausimas turi būti sprendžiamas palaipsniui pereinant nuo kastinių šulinių prie individualių artezinių gręžinių. Taip bus išvengiant gruntinio vandens, užteršto nitratais, panaudojimo. Iki UAB CityForm LT / 2019 m. 15

16 nagrinėjamo periodo pabaigos kastiniai šuliniai gali išlikti tik zonose, kur gruntinio vandens kokybė tenkins minėtas higienos normas. Siekiant kontroliuoti tiekiamo vandens kokybę visame Šiaulių rajone vystyti monitoringo mechanizmus leidžiančius sistemingai stebėti vandens kokybę visose vandentiekos sistemose bei eksploatuojamuose kastiniuose šuliniuose. Teritorijų planavimo požiūriu turi būti nustatytos esamų vandenviečių sanitarines apsaugos zonas ir šie duomenis kaupiami GIS duomenų bazėse. Taip pat rengiant detaliuosius planus būtina numatyti inžinierinių komunikacijų koridorius vandentiekos tinklų plėtrai. Nuotekų surinkimas ir valymas Vandenų apsauga yra prioritetinė aplinkosaugos sritis Lietuvoje jau daugelį metų. Sektoriaus svarba yra apibrėžta aplinkosaugos programomis, kurios buvo paruoštos per paskutinius dešimt metų. ES direktyva 91/271/EEB Dėl miestų nuotekų tvarkymo. Šiaulių rajone visos centralizuotai surenkamos nuotekos yra apvalomos. Prieš išleidžiant į paviršinius vandenis šių nuotekų tarša neviršija didžiausios leistinos koncentracijos. Deja buitinės nuotekynės tinklas nėra pakankamai išvystytas. Vystant buitinės nuotekynės tinklus tikėtina, kad iškils ir naujų valymo įrenginių poreikis bei esamų valyklų pajėgumo didinimo poreikis. Siekiant darnios nuotekų infrastruktūros plėtros būtinos šios įgyvendinimo priemonės: 1. Esamų nuotekų surinkimo tinklų plėtra 2. Naujų nuotekų surinkimo tinklų ir valymo įrenginių statyba. 3. Esamų nuotekų surinkimo tinklų renovacija 4. Esamų valymo įrenginių renovacija 5. Esamų nuotekų surinkimo tinklų renovacija Siekiant pasirinkti optimalias priemones nuotekų surinkimo ir valymo sistemų vystymui atskirose urbanizuotose teritorijose, būtina ruošti galimybių studijas ir specialiuosius planus bei selektuoti nuotekų tvarkymo sistemas pagal prioritetinę svarbą, nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas. Dumblas susikaupęs valymo įrenginiuose turės būti panaudojamas. Tai sietina ne tik su atliekų šalinimo poreikiais bet ir su nacionalinės energetikos strategijos tikslu, mažinti šalies priklausomybę nuo kuro importo bei ES direktyvomis, skatinančiomis naudoti atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius. Besikaupiantis dumblas turės būti naudojamas energetinio miško auginimui, biodujų gavybai ar šalinamas panaudojant galimai naujas atliekų šalinimo technologijas. Teritorijų planavimo požiūriu būtina nustatyti esamų valymo įrenginių sanitarines apsaugos zonas ir šiuos duomenis kaupti GIS duomenų bazėse. Taip pat būtina numatyti teritorijas naujų valymo įrenginių statybai bei nuotekų surinkimo tinklų plėtrai. Siekiant kontroliuoti nuotekų surinkimą ir valymą, visame Šiaulių rajone būtina vystyti monitoringo mechanizmus leidžiančius sistemingai stebėti išleidžiamų vandenų kokybę ir kiekius. Atliekų tvarkymas Šalies mastu atliekų tvarkyme strategijoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas nusako tolimesnę atliekų tvarkymo sistemą. Šią sistemą sudaro trys pagrindinės grandys: atliekų vengimas; atliekų panaudojimas; saugus atliekų šalinimas. Atliekų vengimas apibūdinamas valstybine atliekų prevencijos programa. Ši Programa apima visus atliekų srautus, tačiau prioritetas teikiamas pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, biologiškai skaidžių atliekų, pavojingųjų ir statybinių atliekų susidarymo mažinimui. Šie prioritetiniai atliekų srautai turi didžiausią neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai ir susidaro didelis jų kiekis, lyginant su kitais atliekų srautais. Šiaulių rajono lygmenyje atliekų tvarkymas turi būti vykdomas vadovaujantis regioniniu atliekų tvarkymo planu. Šiame plane turi būti: esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga, esama atliekų prevencijos būklė ir taikomos atliekų prevencijos priemonės (kurios sumažina atliekų kiekį, susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose), priemonės, skatinančios atliekų prevenciją ir atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklą, perdirbimą, kitokį naudojimą ir saugų atliekų šalinimą, UAB CityForm LT / 2019 m. 16

17 komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra Komunalinės atliekos Šiaulių rajone yra tvarkomos vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Gamtinių dujų tiekimas Šiaulių rajoną kerta nacionalinės svarbos Ø mm dujotiekio magistralė Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda aprūpinanti Šiaulių, Klaipėdos apskritis. AB Energijos skirstymo operatorius kasmet plečia skirstomojo dujotiekio tinklą. Gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo tinklų plėtra vykdoma į urbanizuotas teritorijas, įvertinus ekonominį pagrįstumą. Dujų tinklai planuojami, projektuojami ir klojami įvertinus gamtinių dujų vartotojų skaičių ir jų perspektyvinius poreikius, statybos darbų sąmatą, eksploatavimo kaštus, techninius, ekonominius, ekologinius ir finansinius rodiklius bei atsiperkamumą. Skirstomasis vidutinio ir žemo slėgio vamzdynas bus plėtojamas vadovaujantis rinkos principais, vartotojams ir dujų tiekimo įmonėms tarpusavyje sutarus. Centralizuotas šilumos tiekimas Geras Šiaulių rajono aprūpinimas gamtinėmis dujomis didžiąją dalimi nulemia centralizuotų šildymo sistemų vystymąsi. Visa centralizuotai tiekiama šiluma pagaminama naudojant gamtines dujas. Dauguma katilinių yra naujos konteinerinės, dirbančios automatiniu režimu. Tolimesnis centralizuotos šilumos tiekimo sistemų vystymasis turi būti orientuotas į likusių katilinių modernizavimą bei pasenusių šiluminių trasų pakeitimą naujomis. Prieš vykdant katilinių rekonstrukcijas išnagrinėti galimybę panaudoti koageneracinius įrenginius, leidžiančius šiluminę ir elektros energiją gaminti bendrame cikle. Šiuo metu Šiaulių rajono centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje yra išsivysčiusi monopolinė priklausomybė nuo importuojamų gamtinių dujų. Pagrindinėms katilinėms būtina numatyti alternatyvius energijos šaltinius. Elektros energijos tiekimas Šiaulių rajonas suvartoja apie 650 GWh elektros energijos per metus. Mažas elektros energijos sunaudojimo lygis yra apsprendžiamas silpnai išvystyta pramone rajone. Poreikis elektros energijai didžiaja dalimi priklausys nuo gyventojų kiekio kaitos, pramonės augimo bei naujų technologijų, leidžiančių naudoti elektros energiją ekonomiškesniu režimu, panaudojimo. Įvertinant šiuos faktorius galime daryti prielaidą, kad elektros energijos poreikis Šiaulių rajone neaugs arba augs neženkliai. Esamas elektros energijos paskirstymo tinklas yra pritaikytas panašioms apkrovoms. Atsižvelgiant į urbanizuotų vietovių vystymosi tęstinumą bei elektros energijos poreikių prognozes, aukštos įtampos perdavimo tinklas nepatirs kardinalių permainų. Galimos naujos neilgos atšakos, jungiančios naujus energetinius objektus į bendrą elektros tinklą. Miestų teritorijomis einančios aukštos įtampos linijos turėtu būti sukabeliuotos. Žymesni pokyčiai turėtų atsiras skirstomuosiuose tinkluose. Plečiantis urbanizuotoms teritorijoms atitinkamai plėsis ir 10 kv, 0,4 kw tinklas. Vyks kokybiniai skirstomųjų tinklų pokyčiai, turi būti atnaujinama jau dabar nusidėvėjusią įrangą. Vystysis intelektualieji skirstomieji tinklai, leidžiantys elektros energijos vartotojui ne tik imti energiją, bet ir grąžinti jos perteklių į bendrąjį tinklą. Šiaulių rajone vykdoma elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Savivaldybės teritorijoje funkcionuoja gausa saulės ir vėjo jėgainių, keletas mažųjų hidroelektrinių. Nežiūrint to visos šios elektrinės yra nedidelės galios ir nesudaro bent kiek ženklaus indėlio bendroje šalies elektros energijos gamyboje. Tikėtina, kad ir toliau plėsis mažųjų elektrinių tinklas, bus naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai. Telekomunikaciniai tinklai ir ryšiai Šiaulių rajone yra gerai išvystytas VĮ Lietuvos paštas skyrių tinklas. Augant telekomunikacinių ryšių svarbai tradicinio pašto reikšmė menkėja, tačiau svarbu išsaugoti esamą tinklą. Ypač tai aktualu kaimiškose vietovėse. Fiksuoto laidinio ryšio telefoninių stočių tinklas yra gerai išvystytas. Praktiškai visa rajono teritorija patenka galimą telefonizacijos lauką. Vystantis mobilaus belaidžio ryšio technologijoms fiksuoto laidinio ryšio svarba sparčiai menksta. Mobilaus daugiakanalio ryšio laukas dengia beveik visą Šiaulių rajono teritoriją, bet ne visur to lauko stiprumas yra pakankamas. Augantis informacijos srautų kiekio ir greičio didėjimas Reikalauja skatinti tolimesnę mobilaus ryšio bokštų tinklo plėtrą tuo gerinant ryšio kokybę bei sudarant sąlygas ryšio operatorių tarpusavio konkurencijai. Inžinerinės infrastruktūros vystymo nuostatos taikomos vienodai abejoms Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoms. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo grafinę dalį koncepcijos etape sudaro 2 brėžiniai: Koncepcijos brėžinys M 1: UAB CityForm LT / 2019 m. 17

18 1.2. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tikslai ir uždaviniai Plano rengimo pagrindas: Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. T-247 Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. patvirtinta keitimo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo planavimo darbų programa (Toliau Planavimo darbų programa). Bendrojo plano keitimo tikslai: Vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos metų ataskaitos išvadomis, ekonominės, socialinės bei demografinės raidos tendencijomis bei pasikeitusiu teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu, parengti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, planuojant sprendinius ne trumpesniam kaip 10-ies metų laikotarpiui; Patikslinti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, patikslinti esamas ir nustatyti naujas plėtrai reikalingas teritorijas, esamoms nustatyti apribojimus; Numatyti ir patikslinti teritorijas pramonės ir sandėliavimo objektų statybai; Numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas; Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą; Nustatyti prioritetines teritorijų funkcines zonas ir jų pagrindines žemės naudojimo paskirtis, o reikalui esant, tiksliai įvardinti arba pakeisti esamus veiklos plėtojimo ir apribojimų reikalavimus, žemės sklypų naudojimo būdą; Numatyti teritorijas visuomenės poreikiams reikalingų objektų plėtrai ir į bendrąjį planą integruoti teritorijas, kurios jau patvirtintos reikalingomis visuomenės poreikiams; Sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamas kokybės gyvenimo sąlygas; Numatyti teritorijas prekybos centrų statybai; Integruoti paengtus ir patvirtintus bendruosius planus Šiaulių rajone; Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų ir galimybių; Peržiūrėti, įvertinti ir pagal poreikį integruoti Specialiojo teritorijų planavimo dokumentus į bendrąjį planą. Bendrojo plano keitimo uždaviniai: Suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis; Tikslinti esamų ir planuojamų pagrindinių turistinių trasų, dviračių takų ir rekreacinių zonų plėtros sprendinius; Nustatyti esamas ir/ar planuojamas sanitarines apsaugos zonas; Nustatyti rajono teritorijos funkcines zonas ir jose galimus teritorijų naudojimo tipus, įvertinus rajono gamtinį karkasą ir nustačius kraštovaizdžio tvarkymo priemones; Numatyti rajono gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; Kurti veiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; Sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamas kokybės gyvenimo sąlygas; Derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos išsaugojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; Sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti; Numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas ir infrastruktūros koridorius; UAB CityForm LT / 2019 m. 18

19 Nustatyti bendrojo plano spragas ir kolizijas, nustatyti problemines situacijas; Atsižvelgiant į naujus demografinius duomenis, išanalizuoti realius naujos socialinės infrastruktūros (švietimo, sveikatos, kultūros ir sporto objektų poreikius; Peržiūrėti atskirtų bendrojo plano dalių sprendinių aktualumą, jei reikalinga sprendinius tikslinti arba parengti naujus; Remiantis valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais (nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo panas ir kt.) nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas ir gamtinius elementus, panoramas, numatyti vizualinę jų apsaugą; Atsižvelgti į esamus saugomų teritorijų planavimo dokumentus ir juose numatytus teritorijų tvarkymo sprendinius; Planuojant sprendinius, atsižvelgti į Šiaulių rajono savivaldybės strateginės plėtros plano prioritetus ir strateginius tikslus. Numatyti priemones juos įgyvendinti, planuojant rajono savivaldybės teritorijas; Išnagrinėti alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybes ir jiems reikalingas teritorijas; Planuojant sprendinius, įvertinti planavimo organizatoriaus pateiktus ir planavimo metu teikiamus gyventojų pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo sprendinių; Siekiant užtikrinti tinkamą bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą ir įgyvendinimo stebėseną, turi būti parengta bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa su priemonių planu metams, sprendiniuose turi būti numatyti planuojami įgyvendinti savivaldybės bendrojo plano rodikliai pagal Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo 3 priedą. 2. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO RYŠYS SU KITAIS TERITORIJŲ PLANAVIMĄ REGULIUOJANČIAIS DOKUMENTAIS Bendrieji planai: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154; Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1042; Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-199; Šiaulių miesto bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-1; Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-87; Šiaulių miesto bendrojo plano dalies- prekybos centrų išdėstymo schemos koregavimas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-24; Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimas laisvojoje ekonominėje zonoje ir Šiaulių pramoniniame parke, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-166; Šiaulių miesto bendrojo plano dalies Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas koregavimas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-473; Kurtuvėnų miestelio bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-337; Kuršėnų miesto bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-170; Šakynos miestelio bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-213; Gruzdžių miestelio bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-336; Kužių miestelio bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-139; UAB CityForm LT / 2019 m. 19

20 Kairių miestelio bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-141; Meškuičių miestelio bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-140; Bazilionų miestelio bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-248; Aukštelkės kaimo bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-268; Drąsučių kaimo bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-267; Bubių kaimo bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-270; Varputėnų kaimo bendrasis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-269. Specialieji planai: Vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtros specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107; Vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano koregavimas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-170; Šilumos ūkio Šiaulių rajone specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-45; Susisiekimo sistemos Šiaulių rajone specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-132; Šiaulių rajono koreguotas susisiekimo sistemos specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-90; Paežerių tvenkinio rekreacinių zonų specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-370; Kairių ežero vandens apsaugos juostos ir žaliosios jungties nustatymo Šiaulių rajone specialus planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-14; Mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Šiaulių rajone specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-250; Degalinių išdėstymo Šiaulių rajone specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-251; Bubių ir Aukštrakių vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107; Šiaulių rajono vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) specialusis planas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-216. Kiti planai ir programos: Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-201; Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-26; Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-418 (suvestinė redakcija iki ). Vienos ar kelių valdymo sričių plėtros programos, strateginės veiklos planai ir kiti strateginio planavimo dokumentai: Šiaulių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas metams, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-298; Šiaulių rajono savivaldybės strateginis veiklos planas metams, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-2; Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studija metams; Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. UAB CityForm LT / 2019 m. 20

21 IX-1187; Lietuvos turizmo plėtros metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 238; Lietuvos Respublikos darniojo turizmo plėtros gairės; Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA darniai ir tvariai plėtrai , patvirtinta Nacionalinės regioninės plėtros tarybos. Regionų kultūros plėtros metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-639; Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-811; Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 909; Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimu Nr. 87; Dvarų paveldo išsaugojimo programa ir dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 481; Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 615; Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr rengiamas, vadovaujantis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu; Lietuvos Respublikos žemės įstatymu; Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo ; Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo ; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo ; Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo ; Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D Dėl teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos patvirtinimo ; Urbanizuotų teritorijų susisiekimo sistemų planavimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. D1-110 Dėl urbanizuotų teritorijų susisiekimo sistemų planavimo normų patvirtinimo ; Teritorijų planavimo normomis patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo. 3. ESAMA APLINKOS BŪKLĖ IR JOS POKYČIAI, JEIGU BENDROJO PLANO KEITIMO SPRENDINIAI NEBUS ĮGYVENDINTI Šiaulių rajono savivaldybės aplinkos būklės apžvalga atlikta remiantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo esamos būklės analize. Aplinkos būklę apsprendžia pagrindinių jos komponentų kokybė: 1) Oro kokybė; 2) Vandenų kokybė; UAB CityForm LT / 2019 m. 21

22 3) Dirvožemio kokybė; 4) Kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė Oro kokybė Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje tikslas oro kokybės apsaugos srityje užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų tarptautiniuose ir ES teisės aktuose nustatyto kiekio, oro teršalų koncentracija aplinkos ore neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų aplinkos oro užterštumo lygių. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išmetami į atmosferą teršalai yra viena didžiausių problemų. Tai lemia įvairios priežastys: ekonomikos vystymasis, nepakankamai diegiamos aplinkosauginės technologijos, augantys transporto srautai ir kt. Daugeliui oro teršalų būdinga tai, kad jie gali aplinkos ore išlikti ilgą laiką ir oro masės juos perneša toli nuo taršos šaltinių. Dėl į atmosferą išmetamų teršalų (CO, LOJ, NO2, SO2, KD) prastėja miestų oro kokybė, susidaro troposferinis ozonas, rūgštėja dirvožemis ir paviršinis vanduo, vyksta eutrofikacija. Tai daro neigiamą įtaką pirmiausia žmonių sveikatai, žemės ūkio produktyvumui, biologinei įvairovei, miškų būklei ir pan. Stacionarių ir mobilių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetami teršalai yra vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių aplinkos oro kokybę. Atmosferos teršimas iš stacionarių taršos šaltinių. Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetami teršalai yra vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių aplinkos oro kokybę. Lietuvoje 2016 m. buvo 632 stacionarūs taršos šaltiniai (2014 m. 562 stacionarūs taršos šaltiniai), kurių naudotojai privalo vykdyti išmetamų teršalų apskaitą vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr Šiaulių rajono savivaldybėje stacionarių taršos šaltinių skaičius 2018 m buvo pav. Teršalų, išmestų į orą m. iš stacionarių taršos šaltinių, kurių naudotojai privalo vykdyti išmetamų teršalų apskaitą, kiekis ir struktūra Šiaulių rajono savivaldybėje. Analizuojant iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršiančių medžiagų kiekius ir struktūrą (šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra), matoma, kad nuo 2014 iki 2018 metų bendras kiekis išmetamų medžiagų kiekis padidėjo net 3,6 karto. Didėjo išmetami azoto oksidų, anglies monoksido ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekiai, mažesni tik sieros anhidrido kiekiai (3.1.1 pav., lentelė). Šių sieros junginių koncentracija per pastaruosius du dešimtmečius nuolat mažėjo daugelyje Europos regionų, pakeitus energijai gaminti naudojamo kuro rūšį. Pastarųjų metų stebėjimų duomenys rodo, kad ir kituose Lietuvos miestuose sieros anhidrido koncentracija taip pat buvo nedidelė ir kasmet mažėjo, o taip pat neviršijo ekosistemų apsaugai nustatytos metinės ribinės vertės. Būdama ES ir tarptautinių organizacijų narė, Lietuva yra įsipareigojusi vertinti ir valdyti (riboti) bendrą šalyje į aplinkos orą išmetamų teršalų azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekį, pagal nustatytus reikalavimus valdyti iš tam tikrų veiklos rūšių įrenginių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai nepavojingą aplinkos orą. Lietuvoje, o taip pat Šiaulių rajono savivaldybėje, nėra viršijami nustatyti minėtų teršalų limitai, pagal reikalavimus valdomas iš tam tikrų UAB CityForm LT / 2019 m. 22

23 veiklos rūšių įrenginių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, aplinkos oro užterštumo lygis neviršija ES reikalavimus atitinkančių aplinkos oro kokybės normų. Didžiausios daugelio teršalų koncentracijos nustatytos šaltuoju metų laiku, kai lemiamą įtaką oro užterštumui turi padidėjusi tarša dėl intensyvios energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių veiklos lentelė. Teršalų, išmestų į orą m. iš stacionarių taršos šaltinių, kurių naudotojai privalo vykdyti išmetamų teršalų apskaitą, kiekis ir struktūra Šiaulių rajono savivaldybėje. Metai LOJ, t/metus Bendras kiekis, t/metus Sieros anhidridas, t/metus Azoto oksidai, t/metus Anglies monoksidas, t/metus Įmonių skaičius Šiaulių rajono savivaldybės aplinkos oro kokybė labai daug priklauso ne tik nuo stacionarių taršos šaltinių, bet ir nuo mobilių (magistralinių, krašto ir rajono kelių aplinkoje) bei meteorologinių sąlygų. Dėl Lietuvoje būdingų intensyvių ciklonų veiklos rajone vyrauja palankios teršalų sklaidos sąlygos nepastovūs, vėjuoti orai, dažni krituliai greitai išsklaido arba išplauna ir nusodina orą teršiančias medžiagas. Teršalų koncentracijų padidėjimą ore dažnai lemia anticiklonai, ypač šaltuoju metų laiku, kai suintensyvėja šiluminės energijos gamyba ir padidėja išmetamų teršalų kiekis iš energetikos objektų, tarp jų iš esmės nekontroliuojamų kuro, įskaitant ir kietąjį biokurą ar net atliekas, deginimo įrenginių namų ūkyje. Kietojo kuro deginimas namų ūkių šildymo įrenginiuose yra kur kas taršesnis už jo deginimą dideliuose energetikos ar pramonės įrenginiuose. Lietuvoje iki šiol nereglamentuota ir nekontroliuojama kietojo kuro kokybė, nepakankamos teisinės ir finansinės priemonės, siekiant vystomose labiausiai urbanizuotose teritorijose, kuriose veikia aplinkosauginiu požiūriu efektyvi centralizuoto šilumos tiekimo sistema, naujus šilumos vartotojus (būstus) aprūpinti centralizuotai tiekiama šiluma arba šilumos energiją gaminti naudojant saulės, elektros ar geoterminę energiją. Ši problema aktuali ir Šiaulių rajone. Oro kokybės vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų). Lietuvoje pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose buvo atliekami 8-iose oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse: didžiuosiuose zonos miestuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei stambesniuose pramonės centruose Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija nei vienoje stotyje neviršijo ribinės vertės, tačiau lyginant su 2017 metais Šiauliuose vidutinė metinė koncentracija buvo didesnė 82 %. Šiaulių OKT stotyje vidutinė metinė benzo(a)pireno koncentracija siekė 0,85 ng/m³ ir taip pat neviršijo siektinos vertės. Palyginti su 2017 m., šio teršalo koncentracija sumažėjo 32 %. Didžiausios B(a)P koncentracijos Šiauliuose nustatytos šildymo sezono metu ir svyravo nuo 0,87 ng/m³ kovo mėnesį iki 2,58 ng/m³ sausio mėnesį. Šiltuoju metų laiku šio teršalo koncentracija buvo ne didesnė nei 0,24 ng/m³. Vertinant m. duomenis, Šiauliuose pastebima benzo(a)pireno koncentracijos didėjimo tendencija. Palyginti su 2017 m vidutinė metinė anglies monoksido koncentracija Šiauliuose nepasikeitė, vidutinė metinė SO2 ir NO2 koncentracija sumažėjo. Neretai aplinkos oro kokybė priklauso ne tik nuo pačioje savivaldybėje esančių taršos objektų, bet ir dėl oro pernašų, kai tam tikras kiekis teršalų, atneštas iš kitų savivaldybių, ar net kitų urbanizuotų Europos regionų, padidina vietinių taršos šaltinių sąlygotą užterštumą. Šiuo atveju Šiaulių rajono savivaldybės oro kokybei UAB CityForm LT / 2019 m. 23

24 tai pat įtakos turi ir Naujosios Akmenės bei Mažeikių rajonų savivaldybėse išmetami teršalų kiekiai ( lentelė, pav.) lentelė m. vidutinių teršalų koncentracijų palyginimas su 2017 m. duomenimis ir kitimo tendencijos m. laikotarpiu Stotis Teršalai SO2 NO2 CO Šiauliai Palyginimas su 2017 m. duomenimis Tendencija m. N. Akmenė Palyginimas su 2017 m. duomenimis Tendencija m. Mažeikiai Palyginimas su 2017 m. duomenimis Tendencija m pav. Teršalų, išmestų į orą 2016 m. iš stacionarių taršos šaltinių, kurių naudotojai privalo vykdyti išmetamų teršalų apskaitą, kiekis savivaldybėse Paskutinių metų stebėjimų duomenys (didėjanti tarša) leidžia daryti prielaidas, kad neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, tikėtinos neigiamos pasekmės aplinkai, kadangi nekontroliuojant teršalų emisijų, gali prastėti oro kokybė, dėl ko nukentėtų visuomenės sveikatingumas ir bendra aplinkos kokybė. UAB CityForm LT / 2019 m. 24

25 3.2. Vandenų kokybė Paviršiniai vandenys. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje tikslas vandens apsaugos srityje užtikrinti, kad požeminio vandens, paviršinių vidaus vandens telkinių, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklė būtų gera, paviršiniai vandens telkiniai tiktų rekreacijos reikmėms tenkinti, o gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį. Paviršinių vandens telkinių būklę labiausiai neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia iš žemės ūkio veiklos; hidromorfologiniai paviršinių vandens telkinių pokyčiai, atsiradę dėl žemių sausinimo (melioracijos), hidroelektrinių ir upių tvenkimo; antrinė tarša, atsirandanti dėl ilgalaikės praeities taršos; sutelktoji tarša (miestų ir gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių tarša, tarša pavojingomis medžiagomis); tarptautinė tarša iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai. Upės baseinu (pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą) vadinama ta teritorija, iš kurios paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis. Lietuvos teritorijoje išskiriami 7 upių baseinai (Nemuno, Lielupės, Dauguvos, Ventos, Bartuvos, Šventosios, Priegliaus). Mažų, tiesiogiai į Baltijos jūrą ir Kuršių marias įtekančių upelių baseinai yra apjungti į vieną, Lietuvos pajūrio upių baseiną. Šiaulių rajono savivaldybė patenka į Ventos ir Lielupės upių baseinų rajonus. Žemės ūkio tarša. Žemdirbystės teritorija sudaro apie 65 proc. Lielupės UBR ir 58 proc. Ventos UBR. Dėl didelio pasklidosios žemės ūkio taršos poveikio geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka net 71 procentas Lielupės UBR (nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracija geros ekologinės būklės kriterijus dažnai viršija 2,5 karto) ir 12 proc. Ventos UBR esančių paviršinių vandens telkinių. Pasklidosios taršos šaltinių poveikį turinčių vandens telkinių baseinai Šiaulių rajono savivaldybėje sudaro net 65 proc. savivaldybės teritorijos ploto ( pav.) pav. Pasklidosios taršos šaltinių poveikį turinčių vandens telkinių baseinai Šiaulių rajono savivaldybėje Hidromorfologiniai vandens telkinių poveikiai. Lietuvoje 45 proc, upių kategorijos vandens telkinių morfologiškai reguliuoti sausinamosios melioracijos tikslais. Lielupės UBR rizikos vandens telkiniams dėl jų ištiesinimo priskirti 11 paviršinių vandens telkinių (bendras ilgis 66 kilometrai), Ventos UBR 8 paviršiniai UAB CityForm LT / 2019 m. 25

26 vandens telkiniai (bendras ilgis 42 kilometrai). Kadangi žemės sausinimas svarbus žemės ūkio veiklai, dalis paviršinių vandens telkinių dėl jų ištiesinimo priskirti ne rizikos, bet labai pakeistiems vandens telkiniams ir jiems bus taikomi ne tokie griežti vandensaugos reikalavimai. Lielupės UBR 65 (bendras ilgis 713 kilometrų) tokie telkiniai, Ventos UBR 30 (bendras ilgis 102 kilometrai) tokių telkinių. Sureguliavus vagas, sunyksta specifinės vandens organizmų buveinės, drauge sumažėja ir pačių vandens organizmų rūšinė įvairovė ir gausa. Drenažu sausintoje žemėje būdinga didesnė tirpių azoto ir fosforo junginių prietaka į paviršinius vandens telkinius. Nitratinio azoto išplova iš drenažo sistemų gali lemti didesnes nei 2,3 mg/l vidutines metines šių junginių koncentracijas upių vandenyje, o geros ekologinės būklės vertė nuo 1,3 iki 2,3 mg/l. Sutelktoji tarša. Palyginus miestų ir miestelių, turinčių daugiau nei gyventojų ekvivalento (toliau g. e.), 2012 metų sutelktosios taršos duomenis su metų duomenimis, matyti, kad tarša gerokai sumažėjo Lielupės UBR taršos apkrova BDS7 sumažėjo 4 procentais, amonio azotu 40 procentų, bendruoju azotu 25 procentais, Ventos UBR taršos apkrova BDS7 padidėjo 28 procentais. Į paviršinius vandens telkinius mažiau teršalų patenka dėl to, kad geriau išvalomos nuotekos, nes vis daugiau miestų ir miestelių, turinčių daugiau nei g. e., gyventojų naudojasi centralizuotais nuotekų surinkimo tinklais. Nuolat plėtojant centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas, jomis nesinaudojančių gyventojų mažėja, kartu mažėja ir į paviršinius vandens telkinius patenkančių teršalų pav. Reikšmingą poveikį darantys iš leistuvai ir reikšmingą sutelktosios taršos poveikį patiriantys vandens telkiniai šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra Kaip ir su aplinkos oro tarša, paviršinių vandens telkinių tarša taip pat neturi ją ribojančių sienų, todėl vienoje savivaldybėje išleidžiami teršalai daro poveikį visam vandens baseinui. Šiaulių rajono savivaldybėje yra registruojami trys reikšmingą sutelktosios taršos poveikį darantys išleistuvai, tačiau taip pat svarbūs yra ir Šiaulių miesto savivaldybėje esantys išleistuvai. Rajone fiksuojami du paviršinio vandens telkiniai, patiriantys reikšmingą sutelktosios taršos poveikį tai Kulpės upė ir up. Šiladis, įtekantys į Mūšą ( pav.). Paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė vertinama pagal fizikinių cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius. Ekologinė būklė skirstoma į penkias klases labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą. Paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr ; 2010, Nr , 2011, Nr ), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai paviršiniuose vandenyse, didžiausios leidžiamos koncentracijos vandens telkinyje priimtuve. UAB CityForm LT / 2019 m. 26

27 Centralizuotai nuotekas Šiaulių rajono savivaldybėje surenka ir valo UAB Kuršėnų vandenys. Pavieniais atvejais, kaimuose yra tinklai, jungiantys kelis ar daugiau gyvenamųjų namų, kurie turi bendrą nuotekų surinkimą ir nuotekos yra valomos mažais biologiniais arba mechaniniais nuotekų valymo įrenginiais ir išleidžiamos į aplinką. Visos kitos centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos priklauso UAB Kuršėnų vandenys, kur nuotekos valomos biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose. Dviejuose Šiaulių priemiestinėse teritorijose, Šiaulių rajono kaimuose Aukštelkės ir Ginkūnų kaimuose nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuosavybės teise valdo UAB Šiaulių vandenys. Šiuose kaimuose nuotekos yra surenkamos centralizuotai. Ginkūnų kaime nuotekos yra surenkamos ir nuvedamos į UAB Šiaulių vandenys centralizuotus nuotekų tinklus ir yra valomos Šiaulių miesto nuotekų valykloje Aukštrakių kaime. Ginkūnų kaime, Vakarų g. yra ir privačiam asmeniui priklausantys nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose yra valomos dalies Ginkūnų kaimo Vakarų gatvės teritorijos gyventojų buitinės nuotekos. Iš viso Šiaulių rajone yra 22 valymo įrenginiai, iš kurių tik 3 rekonstruoti. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateikiamus duomenis matoma, kad Šiaulių miesto išleidžiamos nuotekos yra išvalomos iki nustatytų normų, tuo tarpu Šiaulių rajone nepakankamai išvalytų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų iki 2016 metų dar buvo, 2017 metai jau ne. Gerokai didesnį procentą nepakankamai išvalytų nuotekų Šiaulių rajone sudaro paviršinės nuotekos. Tokių nuotekų nuo 2013 iki 2017 metų šiek tiek padaugėjo ( lentelė) lentelė. Buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymas Šiaulių rajono savivaldybėje ir Šiaulių miesto savivaldybėje Metai Savivaldybė Buitinės, gamybinės ir komunalinės nuotekos, tūkst. m3/metus Paviršinės nuotekos, tūkst. m3/metus Iš viso: Iš jų Iš viso Iš jų Nereikalaujančių valymo Išvalytų iki nustatytų normų Nepakankamai išvalytų Išvalytų iki nustatytų normų 2017 Šiauliai Šiaulių raj Šiauliai Šiaulių raj Šiauliai Šiaulių raj Šiauliai Šiaulių raj Šiauliai Šiaulių raj Nepakankamai išvalytų UAB CityForm LT / 2019 m. 27

28 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj Nereikalaujančių valymo Išvalytų iki nustatytų normų Nepakankamai išvalytų pav. Buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų išvalymo procentas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajono savivaldybėje 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj. Šiauliai Šiaulių raj Išvalytų iki nustatytų normų Nepakankamai išvalytų pav. Paviršinių nuotekų išvalymo procentas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajono savivaldybėje Nuo urbanizuotų ir kitų teršiamų teritorijų surenkamos ir į paviršinio vandens telkinius išleidžiamos paviršinės (lietaus) nuotekos taip pat daro neigiamą poveikį vandens telkiniams. Šiuo metu tik apie pusė surenkamų paviršinių nuotekų yra išvaloma iki nustatytų normų. Dauguma paviršinių nuotekų surinkimo sistemų yra pasenusios. Plečiantis urbanizuotoms teritorijoms ir didėjant surenkamų paviršinių nuotekų kiekiui, esamų surinkimo sistemų pralaidumas tampa per mažas. Nevalomos arba nepakankamai valomos mažų miestelių ir kaimų nuotekos, kurios sudaro nedidelę dalį visų surenkamų nuotekų, tačiau dėl objektų gausos ši problema gana aktuali, todėl priimti sprendimus šiose vietovėse atsieina kur kas brangiau negu didžiuosiuose miestuose. Nepaisant to, kad į paviršinius vandens telkinius patenka mažesni kiekiai su nuotekomis patenkančių teršalų dėl pagerėjusio jų išvalymo, gerą būklę atitinkančių vandens telkinių Šiaulių rajono savivaldybėje yra nepakankamai. Tai labiausiai lemia pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio veiklos, hidromorfologiniai paviršinių vandens telkinių pokyčiai, atsiradę dėl melioracijos, antrinė tarša, atsirandanti dėl ilgalaikės praeities ir dabarties taršos. Vertinant paviršinių vandens telkinių būklę Šiaulių rajono savivaldybėje, pastebima, kad labai geros ekologinės būklės klasę atitinkančių paviršinių vandens telkinių nėra. Geros ekologinės būklės klasę atitinkantys vandens UAB CityForm LT / 2019 m. 28

29 telkiniai upės Aunuva, Žižma I, Upyna (atkarpa), Venta (atkarpa nuo Rekčių iki Ringuvos), Šišma ir Dubysa (atkarpa nuo Bubių miško) ir Gudelių ežeras ir Bubių tvenkinys. ( pav.) pav. Šiaulių rajono vandens telkinių ekologinės būklės žemėlapis Paviršinio vandens telkiniai, atitinkantys geros būklės kriterijus, sudaro tik 27 proc. upių vandens telkiniuose ir 43 proc. ežerų vandens telkiniuose. Likę paviršinio vandens telkiniai Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje neatitinka geros būklės, t.y. 73 proc. upių vandens telkiniuose ir 57 proc. ežerų vandens telkiniuose. Požeminiai vandenys. Gruntinis vanduo yra gėlas (bendroji mineralizacija kinta nuo 0.1 iki 0.9 g/l), priklausomai nuo vandenį talpinančių nuogulų sudėties. Gruntinio vandeningojo sluoksnio vandens lygis yra aukštesnis už žemiau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių, t. y. žemiau slūgsantys vandeningieji sluoksniai yra maitinami gruntiniu vandeniu. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje gruntinio vandens slūgsojimo sąlygos nėra vienodos, todėl gruntinis vanduo slūgsojo įvairiame gylyje, kuris siekė nuo 0,46 m iki 12,45 m žemės paviršiaus per m vykdytą monitoringo laikotarpį. Taršos atžvilgiu, gruntinis vanduo Šiaulių rajone yra menkai apsaugotas, nes slūgso arti žemės paviršiaus m laikotarpiu net 73,6 proc. monitoringo vietų (šuliniuose ir gręžiniuose) slūgsojo mažesniame nei 3 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Vidutiniame nuo 3 iki 5 m gylyje gruntinis vanduo buvo aptiktas 6,1 proc. tirtų vietų, 4-10 m gylyje 17,2 proc. tirtų vietų. Labai giliai, t.y. giliau nei 10 m gylyje, vanduo aptiktas 3,1 proc. tirtų vietų. Vidutinė vandens slūgsojimo gylio kaitos amplitudė m siekė 1,05 m, tačiau šie vandens lygio pokyčiai nėra statistiškai reikšmingi. Atlikus šulinių vandens tyrimus nustatyta, kad 2016 m. 40 proc. visų tirtų šulinių vanduo neatitiko geriamojo vandens higienos normos HN24:2003 reikalavimų. 27 proc. visų tirtų šulinių vanduo buvo užterštas labai stipriai, juose bent vieno rodiklio vertė viršijo nustatytas ribines vertes. Visų tirtų šulinių vandenyje buvo rasta toksinių (cheminių) medžiagų nitratų ir/arba nitritų, šie junginiai buvo pagrindiniai teršalai šuliniuose. 10 proc. tirtų šulinių vandenyje nitritų koncentracija nuo 4 iki 7 kartų viršijo HN 24:2003 nustatytą ribinę rodiklio vertę. 37 proc. visų UAB CityForm LT / 2019 m. 29

30 tirtų šulinių nitratų koncentracija iki 4 kartų viršijo ribinę rodiklio vertę. Šių šulinių vandens gerti ir maistui gaminti nerekomenduojama. Per visą monitoringo vykdymo laiką intensyvios, viršijančios vertinimo kriterijus, taršos monitoringo gręžinių vandenyje nenustatyta. Vandenyje visiškai neaptikta lengvųjų ir naftos angliavandenilių, metalų koncentracijos ribinės vertės ar didžiausios leistinos koncentracijos nesiekė. Kadangi, kaip minėta, gruntinio vandens gamtinė sauga yra silpna, jo kokybė labai priklauso nuo žemės paviršiuje vykdomos žmogaus ūkinės veiklos. Prastos kokybės gruntinis vanduo dažnai sutinkamas blogos ekologinės ir sanitarinės būklės šuliniuose, kurie įrengti netoli tvartų, sąvartynų ar ilgą laiką nėra valomi bei prižiūrimi. Šulinių gruntinis vanduo dažnai netenkina geriamojo vandens kokybės reikalavimų dėl padidėjusio nitratų ir kitų azoto junginių bei organinės medžiagos kiekio jame. Viešojo vandens tiekimo ir žinybinių vandenviečių Šiaulių raj. savivaldybėje yra 48. Visos jos įrengtos į nuo taršos pakankamai gerai apsaugotus giliuosius prekvartero sluoksnius. Viešojo vandens tiekimo vandenvietės aprūpina geriamuoju vandeniu stambesnes rajono gyvenvietes. Žinybinės vandenvietės vandeniu aprūpina konkrečius ūkio subjektus. Svarbiausi vandens tiekimui čia yra viršutinio permo ir viršutinio devono Stipinų vandeningieji sluoksniai. Kruojos sluoksnis mažai vandeningas, tad jis vandens tiekimui mažai reikšmingas, o Žagarės sluoksnis paplitęs tik šiaurinėje rajono riboje. Visi vandens tiekimui naudojami sluoksniai, išskyrus permo sluoksnį pačioje rytinėje rajono dalyje, kur jo nedengia triaso vandensparinės uolienos, yra gerai apsaugoti nuo antropogeninės įtakos. Valstybinio lygmens monitoringas Šiaulių r. sav. apima tik gilesniųjų sluoksnių tyrimus. Šiaulių r. sav. teritorijoje yra trys valstybinio monitoringo gręžiniai (Nr. 3332, 4803, 17266) ir vienas postas (Kuršėnų I-oji vandenvietė). Valstybinio monitoringo taškai ir postas įrengti vandenvietėse, eksploatuojančiose giliuosius vandeninguosius sluoksnius ir yra skirti vandenviečių įtakos požeminio vandens būklei stebėjimams. Valstybinio monitoringo taškų, skirtų gruntinio vandens tyrimams, Šiaulių r. sav. nėra. Nėra čia ir automatizuotų vandens lygio stebėjimo postų pav. Šiaulių rajono vandenviečių išsidėstymo schema UAB CityForm LT / 2019 m. 30

31 Šiuo metu Šiaulių rajono savivaldybėje ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringą pagal parengtas ir nustatyta tvarka suderintas programas vykdo 27 ūkio subjektai. Iš jų 18 yra ūkio subjektai potencialūs požeminio vandens teršėjai, 8 ūkio subjektai požeminio vandens išteklių vartotojai (vandenvietės) ir vienas karjeras (Rėkyvos durpių karjeras), kuriame tiriama pažeistos gamtinės pusiausvyros įtaka požeminiam vandeniui. Potencialių požeminio vandens teršėjų grupėje yra 4 teršiančių medžiagų kaupimo objektai (uždarytas buitinių atliekų sąvartynas Kairiuose, uždarytas odų pramonės sąvartynas, veikiantis regioninis buitinių atliekų sąvartynas ir pavojingų atliekų saugojimo aikštelė Aukštrakiuose), 10 degalinių, nuotekų valymo įrenginiai Aukštrakiuose, aviacijos bazė Zokniuose, pora gyvulininkystės objektų (Č. V. Karbauskio gyvulininkystės ūkis ir Ginkūnų paukštynas). Visuose šiuose ūkio subjektuose monitoringo metu tiriamas gruntinio vandens sluoksnis. Gruntinis vanduo tiriamas ir Rėkyvos karjere. Siekiant išsaugoti geriamojo požeminio vandens kokybę, vandenviečių teritorijose ir jų apylinkėse pagal Lietuvos higienos normą HN 44: 2006 (Žin., 2006, Nr ) yra steigiamos vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Šias zonas minėtoje higienos normoje nustatyta tvarka steigia savivaldybė. Šiaulių rajone esančios vandenvietės ir vandenviečių SAZ vaizduojamos pav pav. Šiaulių rajone esančios vandenvietės ir vandenviečių SAZ Koncepcijos sprendinių neįgyvendinimas gali nulemti paviršinio vandens kokybės prastėjimą ir neigiamai paveikti bendrą aplinkos kokybę: dėl to nukentėtų biologinė įvairovė bei geriamo vandens kokybė ir turėtų neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Koncepcijos sprendinių neįgyvendinimas gali neigiamai paveikti ir rekreacinių kraštovaizdžio išteklių panaudojimo galimybes Dirvožemio kokybė Taršos židinys - žemės paviršiuje ar gilesniuose sluoksniuose esanti teršiančių medžiagų sankaupa, iš kurios vyksta šių medžiagų migracija į dirvožemį, gruntą ar požeminį vandenį. Teršiančios medžiagos - visos medžiagos, kurių koncentracija geologinėje aplinkoje viršija gamtinį foną. UAB CityForm LT / 2019 m. 31

32 Potencialus taršos židinys - žmogaus ūkinės veiklos objektas, iš kurio teršiančios medžiagos gali patekti į aplinką. Informacija apie Potencialius taršos židinius yra prieinama paprastais metodais, o lokalizuoti ir apibūdinti tikrąjį taršos židinį reikalingi specialūs tyrimai. Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai (TŽ) kelia grėsmę geologinės aplinkos- dirvožemio, grunto, ir požeminio vandens kokybei. Siekiant įvertinti geologinės aplinkos kokybės blogėjimo tikimybę ir mastą, būtina potencialių taršos židinių apskaita ir duomenų apie juos valdymas. Geologinės aplinkos dirvožemio, grunto, požeminio vandens- ekologinę būklę lemia gamtinės geologinės sąlygos bei žmogaus ūkinė veikla. Neigiamos žmogaus veiklos įtakos geologinės aplinkos kokybei galimybę (tikimybę) galima vertinti pagal potencialių geologinės aplinkos taršos židinių (TŽ) techninę būklę, padėtį geologinėje aplinkoje, teršiančių medžiagų šiuose objektuose savybes ir kitus požymius. Potencialiai pavojingi šių objektų požymiai yra vertinami sistemiškai apibūdinant (inventorizuojant) TŽ. Duomenys apie potencialius taršos židinius yra kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėje. Pagal pateikiamus duomenis Šiaulių rajono savivaldybėje 2017 metų duomenimis buvo užregistruoti 147 potencialūs taršos židiniai, iš kurių 23 proc. yra potencialiai ypatingai didelio pavojaus, po 42 proc. didelio ir vidutinio pavojaus ( pav.). Žemės gelmių tarša atsiranda tiek dėl vykdytos, tiek dėl vykdomos pramoninės, komercinės ar intensyvios žemės ūkio veiklos ir šioje veikloje naudojamų įvairių chemikalų ir toksinių medžiagų. Pavojingos cheminės medžiagos, randamos tiriant užterštų teritorijų gruntą ir požeminį vandenį, yra naftos produktai, sunkieji metalai, įvairūs pesticidai ir kitos rečiau pasitaikančios, specifinėse pramonės šakose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos. Kiekvieno PTŽ, įvertinus pavojingumą dirvožemiui / gruntui, požeminiam vandeniui ir paviršiniam vandeniui, apskaičiuotas preliminarus bendras pavojingumas. Šioje sistemoje objektai yra apibūdinti pagal daugelį požymių, kas leidžia preliminariai įvertinti potencialų jų pavojingumą geologinės aplinkos kokybei. Tačiau tik atlikus ekogeologinius tyrimus, galima nustatyti kiek teritorijų yra tikrai užteršta ir gali būti vadinami ne potencialiais taršos židiniais, o tiesiog taršos židiniais pav. Šiaulių rajono potencialių taršos židinių išsidėstymo schema ir jos legenda) Potencialiai pavojingi geologinei aplinkai yra tie ūkinės veiklos objektai, kuriuose sukauptas didelis kiekis pavojingų medžiagų, o teritorijoje slūgsančio gruntinio vandens gamtinė sauga yra silpna. Potencialų pavojų UAB CityForm LT / 2019 m. 32

33 užteršti geologinę aplinką kelia ilgalaikė bei netvarkinga objektų eksploatacija ir/ar techninių aplinkosauginių priemonių netaikymas (rezervuarų izoliacinių dangų nebuvimas, teršiančių medžiagų patekimas ant žemės paviršiaus technologinio proceso metu ir kt.). Dirvožemis formuojasi itin lėtai, todėl jis laikomas neatsinaujinančiu ištekliu. Iš jo gauname maistą, biomasę, žaliavas. Jis yra žmonijos veiklos ir kraštovaizdžio pagrindas, paveldo saugykla, atlieka labai svarbias buveinės ir genofondo funkcijas. Dirvožemio degradacija tiesiogiai veikia vandens ir oro kokybę, biologinę įvairovę ir klimato kaitą. Lietuvoje dirvožemio kokybė prastėja dėl natūralių ar ūkinės veiklos skatinamų natūralių procesų, didėjančios dirvožemio antropogeninės fizinės ir cheminės taršos. Pagrindinės spręstinos problemos mažėjanti dirvožemio organinė medžiaga, pasklidoji (išsklaidytoji) dirvožemio tarša, dirvožemio uždengimas, erozija ir dirvožemio praradimas šlaituose ir teritorijose, kuriose vystosi paviršinio karsto procesas, didėjantis dirvos rūgštingumas. Dirvožemio būklė Šiaulių rajone buvo tirta m Lietuvos geologijos tarnybai atliekant valstybinį dirvožemio monitoringą, kurio pagrindinis tikslas gauti duomenis, kurie įgalintų siekti geresnės dirvožemio kokybės stabdant ar ribojant dirvožemio vertingųjų savybių praradimą sąlygojančius natūralius ar antropogeninius procesus, organinės medžiagos mažėjimą ir dirvožemio rūgštėjimą. Laukų dirvožemio stebėjimai buvo vykdomi 71 atraminėje aikštelėje, kurios buvo išdėstytos tolygiai respublikos teritorijoje. Dvi iš šių aikštelių patenka į Šiaulių rajono savivaldybės teritoriją. Monitoringo metu buvo identifikuota dirvožemio pasklidoji tarša kadmiu, kurio viršutiniame A horizonte yra apie 4 kartus daugiau nei dirvodariniame sluoksnyje, švinu 1,08-1,94 karto, cinku 0,8-2,22 karto, sidabro 1,11 karto, molibdenu iki 2 kartų. Organinės anglies kiekis, Šiaulių rajone esančiose monitoringo stotelėse, rodo pakankamą elemento kiekį dirvožemio stabilumui palaikyti pav. Valstybinio laukų dirvožemio monitoringo m ciklo rezultatai. Dirvožemio kokybė kinta dėl natūralių ar ūkinės veiklos skatinamų natūralių procesų, didėjančios dirvožemio antropogeninės fizinės ir cheminės taršos. Bendrojo plano sprendiniais neapribojus taršios ūkinės veiklos, gali atsirasti neigiamas poveikis aplinkai, gruntinių vandenų kokybei bei visuomenės sveikatai. UAB CityForm LT / 2019 m. 33

34 3.4. Kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė Šiaulių rajono kaip ir didžiosios dalies Lietuvos teritorijos medžiaginis pamatas ir paviršius buvo suformuotas paskutiniojo skandinaviškojo apledėjimo eigoje, kuris pasibaigė prieš 12 tūkst. m. Šiaulių raj. teritorijos paviršius pagrindinius bruožus, artimus šiandienos išvaizdai, įgijo holocene (poledynmetinis klimato šiltėsimo periodas) vykusių postglacialinių (podedynmetinių) procesų dėka. Antrojo Baltijos stadijos ( m.) ledyno antslinkio metu ledyno šiaurės vakarinės tėkmės pakraštyje susiklojo Baltiškosios aukštumos, kitaip - Didysis Baltiškasis kalvynas. Ledynui klostant Baltiškųjų aukštumų kalvyno išorinį (rytinų) šlaitą, Vakarų Lietuvoje iš po ledyno dangos pradėjo atsilaisvinti centrinė Žemaičių aukštumos dalis - Vidurio kalvynai. Žemaičių aukštuma visą laiką buvo dviejų ledyninių tėkmių (Baltijos ir Žiemgalos) sąlytyje ir buvo padengta plonesniu ledo sluoksniu. Ji išledėjo koncentriškai ir ledo apsuptyje atitirpęs paviršius skendėjo vandenyse kaip sala, nes jie neturėjo kur nutekėti. Giliuose patvankos baseinuose sėdo limnoglacialiniai moliai, dulkiški smėliai. Kitose vietose, kur nuo kedyno krašto leidosi sraunesnės tėkmės, klostėsi fliuvioglacialiniai žvyrai, žvirgždai, formavosi keiminių terasų pakopos. Pietų Lietuvos fazės metu (prieš m.) Žemaičių aukštumoje formavosi plynaukščių pakopa. Ji išledėjo esant patvankai, todėl sudaryta iš sunkesnių moreninių priemolių. Žemaičių aukštumai vis labiau atitirpstant ir patvankos vandenis tebesikaupiant, ilgainiui ledo danga persiskyrė ir patvankos vandenys išplovė gilų Ventos - Dubysos senslėnį. Paminėtus procesus lydėjo ir tolygus augmenijos ir gyvūnijos kitimas, nuo būdingų tundrai iki šiandieną esančių. Aktyvaus postglacialinių procesų vyksmo pabaiga, kartu su augalijos įsitvirtinimu užbaigė natūraliąją kraštovaizdžio formavimosi stadiją, Tolimesni kraštovaizdžio kitimai jau yra susiję su aktyvesne žmonių bendruomenės veikla, pasireiškusia atlančio pabaigoje (5,6 tūkst. m. prieš Kr.). Taigi eilės skirtingų geomorfologinių procesų suformuoti paviršiaus plotai skiriasi kraštovaizdžio komponentais litologiniu pamatu, reljefu, vidaus vandenimis, pažemio oru, dirvožemiu, augalija, gyvūnija. Jie yra vadinami žemėvaizdžiais. Šiaulių rajono teritorijoje išskiriami žemėvaizdžių tipai vaizduojami pav. Rajono teritorijoje, ypač šiaurinėje ir centrinėje jo dalyse, vyrauja lygumų (molinga (L ), molinga banguota (L ), smėlinga banguota (L)) žemėvaizdžiai, kuriuos skiria upių slėniai (S). Rajono vakarinėje ir pietinėje dalyse kraštovaizdžio struktūra kinta ir čia jau vyrauja plynaukščių (molingas banguota pakiluma (B ) ir gūbrių ( moreninis bei fliuvioglacialinis gūbrys (G)) žemėvaizdžiai pav. Šiaulių rajono žemėvaizdžiai UAB CityForm LT / 2019 m. 34

35 Kaip itin vertingo kraštovaizdžio teritorijas Šiaulių rajono savivaldybėje galima išskirti Vidurio Žemaičių mažai miškingą agrarinį kalvyną, kuriame sutinkami smėlingų kalvynų (K), ežerynų (E ), ežeruotų duburių (E) bei senslėnių (S ) žemėvaizdžiai. Kiekvienas iš paminėtų žemėvaizdžio tipų turi individualias vyraujančias tik jam būdingas savybes: granulometrinį pagrindą, hidroklimatinį rėžimą, kurie sąlygoja vienokios ar kitokios augalijos vystymąsi, o tuo pačiu ir pastarojo žemėvaizdžio pritaikomumą įvairioms ūkio šakoms, rekreacijai. Pastarieji du veiksniai sąlygoja teritorijos naudojimo kryptis bei tvarkymo pobūdį, lemia apgyvendinimo ir infrastruktūros sistemų išsidėstymą. Siekiant išlaikyti kraštovaizdžio stabilumą skirtinguose žemėvaizdžiuose, turėtų būti taikomi diferencijuotos kraštotvarkos principai. Savivaldybės teritorija pasižymi didele gamtinio kraštovaizdžio įvairove, kadangi ji išsidėsčiusi skirtingų gamtinio kraštovaizdžio arealų sandūrose tarp aukštumų ir lygumų, apima ir plynaukštes, ir ežerynus, ir slėnius. Savivaldybės teritorijoje, esant didesnei gamtinio kraštovaizdžio tipų įvairovei, reikėtų labiau diferencijuotų kraštotvarkos priemonių, siekiant tvarios šių teritorijų plėtros. Žemėvaizdžių tipų įvairovė taip pat lemia ir kraštovaizdžio vizualinę struktūrą pav. Šiaulių rajono vizualinės struktūros tipai (Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano pagrindu) Vienas iš pagrindinių šiandienos kultūrinio kraštovaizdžio požymių, apsprendžiančių jo ekologinį stabilumą, žemėnaudų teritorinė struktūra. Kraštovaizdis patiria ir nuolatinį visuomenės ūkinės veiklos poveikį. Jautriausia kraštovaizdžio kaitai yra gyvoji gamta, o didžiausią antropogeninio poveikio mastą atspindi ir yra labiausiai pastebima besikeičianti kraštovaizdžio dalis žemėnaudų struktūra/žemės danga. Pagrindinės kraštovaizdžio kaitos tendencijos savivaldybėje rodo, kad metais pagrindiniai kraštovaizdžio kaitos procesai yra susiję su miškų biomasės mažėjimu (deforestrizacija), agrarinių žemių tipų tarpusavio kaita, renatūralizacija ir urbanizacija ( pav.). O laikotarpyje miškų dalis rajone didėjo tik 1,8 proc. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje vyrauja molingosios lygumos, palankios žemės ūkiui plėtoti ir moreninės aukštumos, reikalaujančios tausojančio ūkininkavimo priemonių. Esamus kraštovaizdžio struktūros ypatumus nulemia buvęs ir dabartinis jo naudojimo pobūdis ir intensyvumas. UAB CityForm LT / 2019 m. 35

36 Bendrai šiandienos Šiaulių raj. kraštovaizdžio vystymosi tendencija rodo, kad metų laikotarpyje vyko nuolatinis agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo didėjimas (daugėjo ariamų žemių pievų ir natūralių ganyklų sąskaita). Ši tendencija lemia, kad savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio struktūroje vyrauja gamtinių teritorijų trūkumas. Šių teritorijų turėtų būti 5-10 proc. daugiau (pagal rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano Esamo būklės duomenis) taip užtikrinant ekosistemų vientisumą ir atliekant svarbią ekologinio kompensavimo funkciją pav. Kraštovaizdžio kaitos tendencijos savivaldybėse (iš rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano Esamos būklės) Remiantis Nacionaliniu kraštovaizdžio planu, jį atitinkamai konkretizuojant stambesniame mastelyje, pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo strategijos. Kadangi koncepcija sudaro sąlygas apsaugoti kraštovaizdžio stabilumui jautrias teritorijas nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, galima teigti, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcinių sprendinių neįgyvendinimas gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių rajono kraštovaizdžiui. Neįgyvendinant koncepcijoje numatytos nuoseklesnės urbanizacijos nebus sudaryta galimybė nuo nekontroliuojamos urbanizacijos apsaugoti kraštovaizdžio stabilumui svarbių teritorijų, išlaikant optimalią urbanistinio karkaso bei kraštovaizdžio struktūrą. 4. TERITORIJŲ, KURIOS GALI BŪTI REIKŠMINGAI PAVEIKTOS, APLINKOS CHARAKTERISTIKOS Darnaus vystymosi principas reikalauja reguliuoti urbanizacijos procesą, nedarant žalos aplinkai. Nevaldoma urbanizacija gali turėti neigiamos įtakos ir negrįžtamų pasekmių aplinkai, visų pirma gamtinei ir kultūrinei. Šiaulių UAB CityForm LT / 2019 m. 36

37 rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvose siekiama sudaryti palankiausias sąlygas ir optimalų balansą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių, saugant vertingą kraštovaizdį. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendro plano keitimo koncepcijos sprendiniai suformuoti, vadovaujantis darnaus vystymosi principais bei skiriant didelį dėmesį gamtinei aplinkai ir saugomoms teritorijoms, o tai leidžia prognozuoti teigiamas pasekmes Šiaulių rajono aplinkai. Saugomos teritorijos: Vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymu, saugomų teritorijų sistemą, sudaro šios saugomų teritorijų kategorijos: konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos (rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai); atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos (atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai); ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos (ekologinės apsaugos zonos); kompleksinės saugomos teritorijos (nacionaliniai ir regioniniai valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos teritorijos t.y. biosferos rezervatai ir biosferos poligonai). Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis karkasas. Šiaulių rajone ypač saugomas teritorijas atstovauja: Kurtuvėnų regioninio parko dalis (8,7 tūkst. ha), Ventos regioninio parko dalis (236 ha), 30 valstybinių gamtiniai draustinių, didesnė dalis Gubernijos miško biosferos poligono (18,3 tūkst. ha) ir 52 gamtos paveldo objektai (23 iš jų įsteigti savivaldybės). Ypač saugomų teritorijų ir gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas, jų plotai ir apsaugos tikslai pateikiami lentelėse ( lentelė). Valstybinių parkų teritorijos pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes yra suskirstyti į funkcines zonas konservacines (rezervatai, draustiniai), apsaugines, rekreacines ir ūkines. Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose), kurie yra svarbiausi saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojantys dokumentai, galimų negatyvių procesų ribojimo garantas. Be patvirtintos kraštovaizdžio tvarkymo strategijos esančiuose regioniniuose parkuose yra daug sudėtingiau užtikrinti reikiamą vertybių apsaugą. Saugomos teritorijos Šiaulių rajono savivaldybėje sudaro apie 17 proc. savivaldybės ploto. Valstybiniai draustiniai Šiaulių rajono saugomų teritorijų tarpe užima gana ženklią padėtį. Jie, pagal užimamo ploto dalį, apima apie 22 proc. bendro saugomų teritorijų sistemos ir apie 4,3 proc. rajono ploto. Kiekybiniu požiūriu Šiaulių rajone yra net 30 draustinių (ar jų dalių): 4 geomorfologiniai; 2 telmologiniai; 6 kraštovaizdžio, 1 hidrografinis, 2 botaniniai, 1 entomologinis, 5 botaniniai-zoologiniai, 9 genetiniai. Didžiausią dalį pagal plotą, valstybinių draustinių tarpe, sudaro botaniniai-zoologiniai (37 proc.), kraštovaizdžio (30 proc.) ir telmologiniai (20 proc.) draustiniai. ( pav.) 37% 2% 1% 30% 1% 3% 6% 20% Kraštovaizdžio Geomorfologiniai Hidrografiniai Botaniniai Entomologiniai Botaniniai-zoologiniai Genetiniai Telmologiniai pav. Šiaulių rajono draustinių tipų dalis (%) nuo bendro draustinių ploto. UAB CityForm LT / 2019 m. 37

38 Šiaulių rajone didžiausią dalį pagal plotą (52 proc.) bendroje saugomų teritorijų sistemoje sudaro rajone esančio Gubernijos miško biosferos poligono dalis ( pav.). Toliau, pagal dalį saugomų teritorijų sistemoje seka regioniniai parkai 26 proc. (į rajono teritoriją patenkančių Ventos RP ir Kurtuvėnų RP dalys). Likusi dalis (22 proc.) tenka draustiniams, kurie nepatenka į regioninių parkų sudėtį. Bendra saugomų teritorijų dalis Šiaulių rajone siekia apie 17 proc,, tai yra daugiau už Respublikos saugomų teritorijų dalies nuo bendro ploto vidurkį (15,6 proc.). Neskaitant valstybinių ypač saugomų teritorijų tinklo, Šiaulių rajono teritorija padengta Natūra 2000 teritorijomis, jungiančiomis trapiausias ir vertingiausias natūralias buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei. Šio tinklo idėja kilo siekiant apsaugoti buveines ir rūšis nuo išnykimo, intensyvėjant žemės naudojimui. Pastarasis ekologinis tinklas perdengia didžiąją Šiaulių rajono saugomų teritorijų dalį. Šiuo metu Šiaulių rajone yra 12 buveinių apsaugos teritorijų bei 3 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Visos Natūra 2000 teritorijos yra dabartinių Šiaulių rajone esančių saugomų teritorijų sudėtyje (regioninių parkų, biosferos poligono ir draustinių) pav. Šiaulių rajono ypač saugomų teritorijų tipų dalis (%) nuo bendro ST ploto. Aplinkos būklę Šiaulių apskrities saugomose teritorijose, kaip ir visos Lietuvos mastu, labiausiai įtakoja kraštovaizdžio būklės kaitos tendencijos, kurios glaudžiai susijusios su intensyvia ekonominių ir socialinių sąlygų kaita. Daugiausia problemų šiuo metu saugomose teritorijose kelia privačios žemės nuosavybės buvimas, užstatymas (urbanizacija) ir miškų kaita su plynaisiais kirtimais. Visa tai sudaro grėsmę daugumos saugomų teritorijų vertybėms, nes skatina didesnę ar mažesnę natūralaus kraštovaizdžio, tame tarpe ir bijotos degradaciją. Šie negatyvūs procesai daugiausia reiškiasi kai kuriuose šiuo metu nepakankamai kontroliuojamuose draustiniuose. Kylant ekonominiam agresyvumui aplinkosaugos pažeidimų arba aktyvių ketinimų tai padaryti. Optimizuojant saugomų teritorijų tvarkymą, reikėtų nustatyti kompensacijų bei lengvatų teikimo saugomose teritorijose gyvenantiems gyventojams tvarką, skatinimo sistemą už apsaugos ir naudojimo rėžimo laikymąsi ir skirti konkretų finansavimą saugomiems gamtos ir kultūros objektams prižiūrėti bei tvarkyti lentelė. Valstybinės saugomos teritorijos Šiaulių rajone Eil. Nr. Kategorija Pavadinimas 1. Kurtuvėnų 2. Ventos 3. Gubernijos miško 4. Plotas (ha) Savivaldybė Apsaugos tikslai R e g i o n i n i a i 8741,70 (17266,09) 236,42 (9833,65) Kelmės raj. Šiaulių raj. B i o s f e r o s 18032,28 (22469,82) Mažeikių raj. Akmenės raj. Šiaulių raj. Šiaulių raj. Joniškio raj. p a r k a i Išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Išsaugoti Ventos paslėnių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes p o l i g o n a i Išsaugoti Gubernijos miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) populiaciją teritorijoje H i d r o g r a f i n i a i d r a u s t i n i a i Dubysos-Ventos 439,56 Kelmės raj. perkaso (570,47) Šiaulių raj. išsaugoti Ventos Dubysos senslėnį su perkasu B o t a n i n i a i d r a u s t i n i a i UAB CityForm LT / 2019 m. 38

39 5. Gudmoniškės 8,6 (107,54) Kelmės raj. Šiaulių raj. 6. Švendrės 262,48 Šiaulių raj. B o t a n i n i a i - z o o l o g i n i a i 7. Padubysio 545,04 Šiaulių raj. 8. Pabijočių 153,6 (191,68) Kelmės raj. Šiaulių raj. 9. Gelžės 949,07 Šiaulių raj. 10. Tyrulių 436,9 (3698,56) Radviliškio raj. Šiaulių raj. 11. Rėkyvos 787,89 Šiaulių raj. išsaugoti Gudmoniškės (Pūstpelkės) pelkę ir melsvojo mėlityno bendrijas su augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą: raktažolėmis pelenėlėmis, vienalapiais gedučiais, dvilapiais purvuoliais, gausiomis gegūnių rūšimis išsaugoti Rytų Žemaitijai būdingą pelkių ir miško augalijos kompleksą d r a u s t i n i a i Išsaugoti nykstančius ir retuosius augalus (pūkuotąsias apuokes, paprastuosius burbulius, dėmėtąsias gegūnes) ir jų augavietes, retąsias vabzdžių rūšis (didžiuosius puikiažygius, marmurinius auksavabalius, juoduosius apolonus, auksuotąsias šaškytes) išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, retaisiais augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą: stačiaisiais atgiriais, paprastosiomis tuklėmis, gegūnėmis) ir savita entomofauna (auksuotosiomis šaškytėmis, nendrinukais, pelkiniais šerdinukais) išsaugoti Gelžės pelkę su apypelkiu, turinčią didelę botaninę ir zoologinę vertę išsaugoti atsistatantį pelkinį biotopą su retų rūšių paukščiais saugoti Rėkyvos apyežerio pelkinį kompleksą su būdinga augalija ir gyvūnija E n t o m o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 12. Vijuolių 69,98 Šiaulių raj. išsaugoti Gubernijos miško entomofauną su retomis vabzdžių rūšimis G e o m o r f o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 13. Šilkalnių 286,22 Kelmės raj. išsaugoti raiškų Ventos vidurupio senslėnį su ypač (772,94) Šiaulių raj. retu Žemaitijai paslėnio erozinio raguvyno kompleksu 14. Šakynos 963,20 Šiaulių raj. išsaugoti Šiaurės Lietuvai būdingos rumbėtos moreninės lygumos fragmentą 15. Vijurkų 0,25 Kelmės raj. išsaugoti Dubysos aukštupio slėnio atkarpą su (396,20) Šiaulių raj. ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame krante 16. Varputėnų 288,89 Šiaulių raj. išsaugoti Ventos vidurupio žemumos reljefą su Varputėnų ozais T e l m o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 17. Bulėnų 115,31 Šiaulių raj. išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis. 18. Karniškių 0,16 išsaugoti Ventos vidurupio lygumai būdingą Gerkiškių Akmenės raj. (229,78) pelkę K r a š t o v a i z d ž i o d r a u s t i n i a i išsaugoti Vainagių mišką, Vainagių, Lestoniškio, Ešerinio ežerus, Vainagių Šoniuko Galvydiškės Smirdelės pelkes, natūralias Šonas, Šonelės, 19. Vainagių mažai performuotą fliuvioglacialinių procesų, moreninį masyvą su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu ir Vainagių piliakalnį 237,82 Kelmės raj. Šventjonio ir Smirdelės upelių vagos atkarpas, (1844,20) Šiaulių raj. natūralų Vainagių upelį, taip pat vieną aukščiausių, 20. Svilės 21. Ventos 0,0004 (247,57) 236,42 (1605,35) Kelmės raj. Akmenės raj. Šiaulių raj. 22. Raudos 1135,87 Šiaulių raj. 23. Pageluvio 444,72 Šiaulių raj. Išsaugoti antropogenizuotą, geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingą, stambiai kalvotą, daubotą, moreninio masyvo kraštovaizdį su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu Svilės šaltiniais ir eolinėmis reljefo formomis Saugoma Ventos slėnio kraštovaizdžio etalonas su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu Ventos slėniu, unikali Papilės juros periodo atodanga, Papilės 15-kamienė liepa, kiti gamtos ir kultūros paveldo objektai, Papilės miestelio senosios dalies urbanistinė struktūra. išsaugoti Raudos upelio ištakas su Raudinuko ežeru, Raudos klonį, suformuotą ledyninių tirpsmo vandenų, ryškiausią Sodeliukų moreninio gūbrio dalį, ryškų Dirvonų kanjoninio tipo klonį ir Paraudžių erozinį kalvyną su archeologinėmis vertybėmis išsaugoti vaizdingą Pageluvio kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintą ruožą su liekaniniais ir termokarstiniais Šermukšnyno, UAB CityForm LT / 2019 m. 39

40 24. Girnikų 309,78 Šiaulių raj. G e n e t i n i a i 25. Linartų 26,3 Šiaulių raj. 26. Sodeliukų 43,56 Šiaulių raj Draskų miško beržo Tryškių miško juodalksnio I Tryškių miško juodalksnio II Užšilės miško beržo Padarbos miško pušies Pusgudžių miško uosio Šilelių miško pušies 5,19 Šiaulių raj. 9,31 Šiaulių raj. 7,6 Šiaulių raj. 18,65 Šiaulių raj. 10,75 Šiaulių raj. 8,5 Šiaulių raj. 14,01 Šiaulių raj Raudinuko, Širvos, Kurtuvos, Dubuko, Barsukyno, Geluvos ežerėliais, taip pat retuosius augalus (tridantes bazanijas, bukalapes saulašares, skėstalapius paparčius) ir kultūros paveldą. išsaugoti aukštai iškylantį Dubysos slėnio atkirstą moreninį masyvą su Girnikų kalnu d r a u s t i n i a i išsaugoti pušų populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą jų dauginamąja medžiaga išsaugoti pušų populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą jų dauginamąja medžiaga Išsaugoti Draskų miško karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga Išsaugoti Tryškių miško juodalksnio (Alnus glutinosa (L) Gaertn.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga Išsaugoti Tryškių miško juodalksnio (Alnus glutinosa (L) Gaertn.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga Išsaugoti Užšilės miško karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga Išsaugoti Padarbos miško paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga Išsaugoti Pusgudžių miško paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga Išsaugoti Šilelių miško paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga lentelė. Šiaulių raj. valstybės saugomi gamtos paveldo objektai Eil. Savivaldybė Nr. Pavadinimas Vietovė, saugoma teritorija Šiaulių rajonas Geomorfologiniai obektai 1 Barsukyno ozas Geologiniai obektai 2 Bulėnų I akmuo Šiaulių r. sav. Bubių sen., Bulėnų, Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (8 kv., 61 skl.) teritorija, Bulėnų miškas, Kurtuvėnų regioninis parkas, Bulėnų telmologinis draustinis 3 Laumės akmuo (Šiaulių r. sav.) Šiaulių r. sav. Kuršėnų kaimiškoji sen., Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų g- jos (1 kv.) teritorija, Varputėnų miškas, Varputėnų valstybinis geomorfologinis draustinis 4 Linartų akmuo Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (16 kv., 13 skl.) teritorija, Žadvainių miškas, Kurtuvėnų regioninis parkas, Linartų genetinis draustinis 5 Urkuvėnų akmuo Šiaulių r. sav. Kuršėnų kaimiškoji sen., Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų g- jos (1 kv.) teritorija, Varputėnų miškas, Varputėnų valstybinis geomorfologinis draustinis 6 Martyno akmuo Šiaulių r. sav. Kuršėnų kaimiškoji sen., Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų g- jos (10 kv.) teritorija, Skaistgirio miškas, Šilkalnių valstybinis geomorfologinis draustinis UAB CityForm LT / 2019 m. 40

41 7 Bulėnų II akmuo Šiaulių r. sav. Bubių sen., Bulėnų, Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (1 kv., 50 skl.) teritorija, Bulėnų miškas, Kurtuvėnų regioninis parkas Botaniniai objektai 8 Paežerių liepų alėja Šiaulių r. sav. 9 Bubių tuopos Šiaulių r. sav. Bubių sen., Bubių 10 Kybarčių ąžuolas Šiaulių r. sav. Kužių sen., Kybarčių 11 Pusbaublių liepa Šiaulių r. sav. Kuršėnų kaimiškoji sen., Kuršėnų miškų urėdijos Gedinčių g- jos 6 kv., 21 skl.) teritorija, Pusbaublių miškas 12 Riškaičių maumedis Šiaulių r. sav. Šakynos sen., Riškaičių 13 Laisvučių daugiakamienė liepa Šiaulių r. sav. Bubių sen., Laisvučių, Kurtuvėnų regioninis parkas 14 Riškaičių ąžuolas Šiaulių r. sav. Šakynos sen., Riškaičių 15 Šilėnų liepa 16 Visgirdų ąžuolas Šiaulių r. sav. Šiaulių kaimiškoji sen., Aukštelkės 17 Pociškės pušis 18 Dugnų ąžuolas Šiaulių r. sav. Kuršėnų kaimiškoji sen., Kuršėnų miškų urėdijos Paežerių g- jos (3 kv.) teritorija, Dugnų miškas 19 Paežerių ąžuolas Šiaulių r. sav. Kuršėnų kaimiškoji sen., Kuršėnų miškų urėdijos Paežerių g- jos (16 kv.) teritorija, Paežerių miškas 20 Daugėlių II ąžuolas Šiaulių r. sav., Kuršėnų m. sen., Kuršėnų m., Daugėlių miško parkas, Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų g-jos (264 kv., 23 skl.) teritorija 21 Daugėlių I ąžuolas Šiaulių r. sav., Kuršėnų m. sen., Kuršėnų m., Daugėlių miško parkas, Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų g-jos (264 kv., 23 skl.) teritorija 22 Daugėlių III ąžuolas Šiaulių r. sav., Kuršėnų m. sen., Kuršėnų m., Daugėlių miško parkas, Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų g-jos (264 kv., 23 skl.) teritorija 23 Kulnio ąžuolas 24 Zuikiškės ąžuolas 25 Agailių liepa 26 Bubių šešiakamienė eglė 27 Dirvonų kaštonas Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (311 kv.) teritorija, Paraudžių miškas, Kurtuvėnų regioninis parkas Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (353 kv.) teritorija, Paraudžių miškas, Kurtuvėnų regioninis parkas, Raudos kraštovaizdžio draustinis Šiaulių r. sav. Bubių sen., Dirvonų, Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (65 kv., 5 skl.) teritorija, Kurtuvėnų regioninis parkas 28 Milvydų ąžuolas Šiaulių r. sav. Kuršėnų m. sen., Kuršėnų m., Stoties g Pavenčių ąžuolas Šiaulių r. sav. Kuršėnų m. sen., Kuršėnų m., Stoties g lentelė. Šiaulių raj. savivaldybės saugomi gamtos paveldo objektai Eil. Savivaldybė Vietovė, saugoma teritorija Nr. Pavadinimas Šiaulių rajonas Geologiniai objektai 1. Laumakių akmenynas Šiaulių r. sav. Gruzdžių sen., Laumakių Botaniniai objektai 2 Gruzdžių ąžuolai Šiaulių r. sav. Gruzdžių sen., Gruzdžių, Nepriklausomybės a. 12a 3 Bubių ąžuolų alėja Šiaulių r. sav. Bubių sen., Bubių 4 Grafo D. Zubovo ąžuolų alėja Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (42 kv., 19 skl.) teritorija, Bubių 5 Gruževskių dvaro maumedžiai Šiaulių r. sav. Kuršėnų miesto sen.,ventos g. 6 Ventos-Dubysos perkaso pušys Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (42 kv., 20 skl.) teritorija, Bubių 7 Dirvonų pušys (2) Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (56 kv., 13, 15 skl.) teritorija, Dirvonų, Kurtuvėnų regioninis parkas, Dirvonų geomorfologinis draustinis 8 Skaudvilių uosis Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (345 kv., 2 skl.) teritorija, Skaudvilių, Kurtuvėnų regioninis parkas, Dirvonų geomorfologinis draustinis 9 Daugėlių IV ąžuolas Šiaulių r. sav., Kuršėnų m. sen., Kuršėnų m., Daugėlių miško parkas, Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų g-jos (264 kv., 23 skl.) teritorija 10 Zuikiškės liepa Šiaulių r. sav. Bubių sen., Zuikiškės, Kurtuvėnų regioninis parkas 11 Albino pušis Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (59 kv., 13 skl.) teritorija, Paraudžių, Kurtuvėnų regioninis parkas, Paraudžių geomorfologinis draustinis 12 Kentraičių pušis Šiaulių r. sav., Raudėnų sen., Kentraičių 13 Naisių pušis Šiaulių r. sav. Kukečių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (47 kv., 1 skl.) teritorija, Naisių, Kurtuvėnų regioninis parkas UAB CityForm LT / 2019 m. 41

42 14 Laisvučių drevėtoji guoba 15 Daugėlių V ąžuolas 16 Valatkių miško ąžuolas Šiaulių r. sav. Bubių sen., Laisvučių, Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g- jos 45 kv., 38 skl.) teritorija, Kurtuvėnų regioninis parkas Šiaulių r. sav., Kuršėnų m. sen., Kuršėnų m., Daugėlių miško parkas, Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų g-jos (264 kv., 23 skl.) teritorija Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (30 kv., 5 skl.) teritorija, Pašvinės, Kurtuvėnų regioninis parkas 17 Kairių uosis Šiaulių r. sav., Kairių sen., Kairių, Salduvės g Dabruolio eglė Šiaulių r. sav., Gruzdžių sen., Šiaulių miškų urėdijos Gruzdžių g-jos (99 kv., 7 skl.) teritorija 19 Paraudžių pušis Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (347 kv., 20 skl.) teritorija, Bubių, Kurtuvėnų regioninis parkas 20 Jurgiškių kalno Raganų šluotos Šiaulių r. sav. Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (43 kv., 2 skl.) teritorija, Dirvonų, Kurtuvėnų regioninis parkas 21 Laisvučių daugiakamienis klevas Šiaulių r. sav. Bubių sen., Laisvučių, Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g- jos (44 kv., 61 skl.) teritorija, Kurtuvėnų regioninis parkas 22 Vabalickių eglė Šiaulių r. sav. Bubių sen., Vabalų, Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos 121 kv., 9 skl.) teritorija, Kurtuvėnų regioninis parkas Zoologiniai objektai 23 Naisių barsukų kolonija Šiaulių r. sav., Bubių sen., Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (52 kv., 3 skl.; 53 kv., 2 skl.) teritorija, Kurtuvėnų regioninis parkas, Vainagių kraštovaizdžio draustinis Neskaitant valstybinių ypač saugomų teritorijų tinklo, Šiaulių rajono teritorija padengta Natūra 2000 teritorijomis, jungiančiomis trapiausias ir vertingiausias natūralias buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei. Šio tinklo idėja kilo siekiant apsaugoti buveines ir rūšis nuo išnykimo, intensyvėjant žemės naudojimui. Pastarasis ekologinis tinklas perdengia didžiąją Šiaulių rajono saugomų teritorijų dalį. Šiuo metu Šiaulių rajone yra 12 buveinių apsaugos teritorijų bei 3 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Visos Natūra 2000 teritorijos yra dabartinių Šiaulių rajone esančių saugomų teritorijų sudėtyje (regioninių parkų, biosferos poligono ir draustinių) lentelė. Natūra 2000, buveinių apsaugos teritorijos Šiaulių savivaldybės teritorijoje. Pastabos dėl vietovių, Plotas Eil. Nr. Vietovės atitinkančių gamtinių (raj. Vertybės, dėl kurių atrinkta Savivaldybė buveinių apsaugai svarbių pavadinimas ribose) vietovė teritorijų atrankos ha. kriterijus, ribų LTSIA0003 Bulėnų pelkė LTSIA0002 Pagėluvio ežerynas LTSIA0007 Dubysos upės slėnis ties Bazilionais LTSIA0001 Lygė 115,3 Šiaulių r. 132,01 Šiaulių r. 58,66 Šiaulių r.. 153,6 Šiaulių r. Ribos sutampa su Kurtuvėnų regionino parko Bulėnų telmologinio draustinio ribomis Patenka į Kurtuvėnų regioninį parką (dalis Pagėluvio kraštovaizdžio draustinio) 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis; 7120 Degradavusios aukštapelkės; 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai; 91D0 Pelkiniai miškai 3160, Natūralūs distrofiniai ežerai; 7110, Aktyvios aukštapelkės; 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai; 9010, Vakarų taiga; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos 7110 Aktyvios aukštapelkės; 7140 Ribos sutampa su Kurtuvėnų Tarpinės pelkės ir liūnai; 7210 regioninio parko Pabijočių Žemapelkės su šakotąja ratainyte; 7230 botaninio-zoologinio Šarmingos žemapelkės; 9010 Vakarų draustinio ribomis taiga; 9080 Pelkėti lapuočių miškai; 91D0 Pelkiniai miškai; Dvilapis purvuolis 5 LTAKM0006 Ventos upės slėnis aukščiau Papilės 38,41 Šiaulių r. 6210, Stepinės pievos; 6430, Eutrofiniai Teritorija patenka į Ventos aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; regioninį parką (dalis Ventos 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; kraštovaizdžio draustinio) 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 91F0, Paupių guobynai UAB CityForm LT / 2019 m. 42

43 6 LTSIA0006 Varputėnų miškas 288,9 Šiaulių r. Ribos sutampa su Varputėnų valstybinio geomorfologinio Vėjalandė šilagėlė draustinio ribomis 7 LTAKM0002 Ventos upė 5,7 Akmenės raj., Mažeikių raj., Šiaulių raj. savivaldybės Patenka į Ventos regioninį parką (dalis Purvėnų geomorfologinio, Ventos Kartuolė; Ovalioji geldutė; Ūdra; Upinė kraštovaizdžio draustinių, nėgė; Paprastasis kirtiklis taip pat dalis ekologinės apsaugos, rekreacinio ir gyvenamojo prioriteto zonų). 8 LTSIA0005 Rėkyvos pelkė Šiaulių m., 1043,89 Šiaulių raj. savivaldybės Į šią teritoriją patenka Rėkyvos botaniniszoologinis draustinis 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 7110 Aktyvios aukštapelkės; 7120 Degradavusios aukštapelkės; 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai; Auksuotoji šaškytė; Kūdrinis pelėausis 9 LTKEL0015 Gudmoniškės pelkė 5,3 Kelmės raj., Šiaulių raj. savivaldybės Dalis Šilkalnių geomorfologinio draustinio 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai; 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės; 7230, Šarmingos žemapelkės; Dvilapis purvuolis 10 LTSIA0004 Paraudžių miškas 100,93 Šiaulių raj. savivaldybė Patenka į Kurtuvėnų regioninį parką (dalis Paraudžių geomorfologinio ir dalis Raudos kraštovaizdžio draustinių bei dalis parko rekreacinės zonos) 9010, Vakarų taiga; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai 11 LTSIA0008 Gelžės miškas 949,07 Šiaulių raj. savivaldybė Ribos sutampa su Gelžės botaninio-zoologinio draustinio ribomis 91E0 Aliuviniai miškai; 9080 Pelkėti lapuočių miškai; 9050 Žolių turtingi eglynai; 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai; 6270 Rūšių turtingi smilgynai; 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 12 LTSIA0009 Švendrės miškas 262,48 Šiaulių raj. savivaldybė Ribos sutampa su Švendrės botaninio draustinio ribomis 9080 Pelkėti lapuočių miškai; 9050 Žolių turtingi eglynai lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Šiaulių raj. Eil. Nr Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos arba jų dalys Tyrulių botaniniozoologinio draustinis Ventos kraštovaizdžio draustinis Paukščių apsaugai svarbi teritorija Tyrulių pelkė Ventos upės slėnis Savivaldybės pavadinimas Radviliškio raj. ir Šiaulių raj. savivaldybės Mažeikių raj., Akmenės raj., Šiaulių raj. Savivaldybės Kodas Europos ekologinio tinklo Natura 2000 duomenų bazėje LTRADB005 LTAKMB002 Aptinkama europinės svarbos saugomų rūšių paukščių; teritorijos svarba migruojantiems paukščiams Didžiųjų baublių (Botaurus stellaris), švygždų (Porzana porzana); migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vietos apsaugai Griežlės (Crex crex), tulžių (Alcedo atthis) apsaugai Pastabos dėl paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribų Ribos sutampa su Tyrulių botaniniozoologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr Ribos nustatomos pagal planą (LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-284, 30 priedas) UAB CityForm LT / 2019 m. 43

44 3 Gubernijos miško biosferos poligonas Gubernijos miškas Šiaulių raj. ir Joniškio raj. savivaldybės LTSIAB001 Mažųjų erelių rėksnių (Aquila pomarina) apsaugai Ribos sutampa su Gubernijos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 Aplinkos būklę Šiaulių apskrities saugomose teritorijose, kaip ir visos Lietuvos mastu, labiausiai įtakoja kraštovaizdžio būklės kaitos tendencijos, kurios glaudžiai susijusios su intensyvia ekonominių ir socialinių sąlygų kaita. Daugiausia problemų šiuo metu saugomose teritorijose kelia privačios žemės nuosavybės buvimas, užstatymas (urbanizacija) ir miškų kaita su plynaisiais kirtimais. Visa tai sudaro grėsmę daugumos saugomų teritorijų vertybėms, nes skatina didesnę ar mažesnę natūralaus kraštovaizdžio, tame tarpe ir bijotos degradaciją. Šie negatyvūs procesai daugiausia reiškiasi kai kuriuose šiuo metu nepakankamai kontroliuojamuose draustiniuose. Kylant ekonominiam agresyvumui aplinkosaugos pažeidimų arba aktyvių ketinimų tai padaryti. Optimizuojant saugomų teritorijų tvarkymą, reikėtų nustatyti kompensacijų bei lengvatų teikimo saugomose teritorijose gyvenantiems gyventojams tvarką, skatinimo sistemą už apsaugos ir naudojimo rėžimo laikymąsi ir skirti konkretų finansavimą saugomiems gamtos ir kultūros objektams prižiūrėti bei tvarkyti. Kultūros paveldo teritorijos: Šiaulių rajono savivaldybėje esančių kultūros paveldo objektų ir teritorijų sąrašas pateikiamas lentelėje lentelė. Kultūros paveldo objektai ir teritorijos Šiaulių rajone Unikalus objekto kodas Pavadinimas Adresas Statusas Reikšmingumo lygmuo Gylių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Gylių Koplytėlė su Pietos ir 2 Šiaulių r., Bubių sen., Pavėkių angeliukų skulptūromis 2187 Krucifiksas Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Gurbų akmuo su dubenėliais Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gurbų Nacionalinis 2872 Kryžius XXI Šiaulių r., Meškuičių sen., Jurgaičių Nacionalinis Nekilnojam as 4520 Šalpirčių, Bunokiškės kaimų Šiaulių r., Bubių sen., Šalpirčių senosios, vad. Senkapiais 2714 Kairių dvaro sodybos pastatas Šiaulių r., Kairių sen., Kairių, Vietinis Plento g. 2F 4631 Čiuinių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Ketūnų Evangelistų skulptūros (4) Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų 2198 Vargonų prospektas Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių, Šiaulių g Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių vežiminės pastatas 4581 Mažučių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Mažučių 6730 Kurtuvėnų piliakalnio su Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Paminklas gyvenviete piliakalnis, vad. Kapa 4673 Pailių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Kumetynas - saugomas kaip Gruzdžių dvaro sodybos (u. 611) vertingoji savybė Pailių Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Aikštė Šiaulių r., Bubių sen., Bubių Skulptūra "Nukryžiuotasis" Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Pakapės 2325 Šv. apašt. Baltramiejaus Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų bažnyčia, Pakalniškio a. 5 UAB CityForm LT / 2019 m. 44

45 23676 Šv. Antano Paduviečio Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., bažnyčios kompleksas Varputėnų Lietuvos savanorio, visuomenės veikėjo Tomo Algirdo Zaukos kapas Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Užmiesčio g. Nacionalinis Paveikslas "Šv. Jurgis" su aptaisu Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Kurtuvėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų ūkinis pastatas, Parko g Antros Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių rūsys 4623 Žiogų kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Žiogų 4663 Selmiesčio kaimo senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Masių, 604 Pirma Bubių dvaro sodyba Šiaulių r., Bubių sen., Bubių 4550 Bučiūnų kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Bučiūnų Varpas Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų 3291 Sauginių kapinynas vad. Šiaulių r., Kužių sen., Sauginių Užbitės kalnu, Užbytos kalva 4526 Kurtuvėnų, Gumbučių kaimų Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų senosios, Naisių g Kapinių koplyčios ir vartų Šiaulių r., Meškuičių sen., Sereikių kompleksas 4614 Maniūšių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Maniūšių 2473 Dekoratyvinė skulptūra I Šiaulių r., Kairių sen., Kalniškių 2223 Skulptūra "Jonas Krikštytojas" Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų, Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių svarstyklių pastatas 4563 Poviliškių kaimo antrosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Poviliškių senosios Gruzdžių dvaro sodybos pirmas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių namas, Jaunimo g Kryžių kalnas - Jurgaičių, Šiaulių r., Meškuičių sen., Domantų piliakalnis su Jurgaičių gyvenviete Varputėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., sandėlis Varputėnų Koplytstulpis su Jono Šiaulių r., Bubių sen., Pavėkių Krikštytojo skulptūra 4587 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Drąsučių Aleksandrijos dvaro sodybos parko fragmentai Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos Kurtuvėnų dvaro sodybos tvora Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų 2882 Kryžius XXX Šiaulių r., Meškuičių sen., Jurgaičių Varputėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., arklidė Varputėnų, Dvaro g. Paminklas Nacionalinis 2194 Koplytstulpis Šiaulių r., Kairių sen., Kairių, Kaštonų g. 1A 6723 Bitėnų pilkapių vieta Šiaulių r., Bubių sen., Bitėnų 4522 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių 3299 Normančių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Bauskės pilimi 4590 Ožkėnų kaimo senosios Nekilnojam as Nacionalinis Vietinis Vietinis Šiaulių r., Bubių sen., Girnikų Vietinis Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Normančių Paminklas Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Ožkėnų Girnikų kalnas Šiaulių r., Bubių sen., Girnikų UAB CityForm LT / 2019 m. 45

46 4641 Bartlaukės kaimo senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Bartlaukės 2234 Kalkinė Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Kušleikių 4572 Neveikiančios Šiaulių r., Kairių sen., Norušaičių 3287 Noliškių pilkapynas Šiaulių r., Bubių sen., Noliškių Paminklas Kuršėnų dvaro sodyba Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Ventos g Luponių piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė Šiaulių r., Kužių sen., Luponių Paminklas Nacionalinis 6791 Šapnagių kaimo senosios Šiaulių r., Ginkūnų sen., Šapnagių Pirmos Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, spirito varykla Pieninės g. 2, 2A 4608 Jonelaičių kaimo antrosios Šiaulių r., Kužių sen., Jonelaičių senosios 3296 Kalnas, vad. Gaidpile Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Pusgudžių Kiauklių senųjų kapinių Šiaulių r., Šakynos sen., Kiauklių Nacionalinis komplekso partizanų kapas 2141 Paminklas 1933 Šventiesiems Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių yra Vietinis metams Pociškės, Girnikų kaimų senosios Šiaulių r., Bubių sen., Pociškės 2214 Būgnas-timpanas Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų Lietuvos kario Tado Povilaičio Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Nacionalinis kapas, P. Višinskio g Palūksčių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Kalviškių Švietėjo, kalendorių leidėjo Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Nacionalinis Lauryno Ivinskio kapas Kuršėnų m Paveikslas "Šv. Jurgis" Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių Nekilnojam as Padvarninkų senųjų kapinių ir Lietuvos partizano Viliaus Šeinio-Vilko kapo kompleksas Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Pusgudžių Nacionalinis Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių kumetynas, Jaunimo g Sauginių kaimo antrosios Šiaulių r., Kužių sen., Sauginių senosios Paliesių dvaro sodybos fragmentų svirnas Šiaulių r., Šakynos sen., Paliesių Norušaičių senovės gyvenvietė Šiaulių r., Kairių sen., Norušaičių 4672 Normančių kaimo senosios, vad. Vinkšna Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Normančių Gruzdžių dvaro sodybos parko Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių fragmentai Skulptūra "Trimituojantis Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų angelas" 3285 Piliakalnis vad. Aukštaisiais Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šilėnais Šilėnų 4593 Raganių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Raganių 4650 Žemalėnų kaimo senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Žemalėnų 4507 Žuvimo vieta ir 2 kryžiai Šiaulių r Kapas Šiaulių r Skaudvilių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Skaudvilių Kurtuvėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų arklidė, Žvejų g. 4A 603 Aleksandrijos dvaro sodyba Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Vietinis Aleksandrijos 4601 Biručių kaimo senosios Šiaulių r., Kužių sen., Biručių UAB CityForm LT / 2019 m. 46

47 2324 Šakynos klebonijos svirnas Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos Vietinis, Kalnelio g Biručių kaimo senosios Šiaulių r., Kužių sen., Biručių 2324 Šakynos klebonijos svirnas Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos Vietinis, Kalnelio g Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., ekonomo namas Gruzdžių, Jaunimo g Norušaičių kapinynas Šiaulių r., Kairių sen., Norušaičių 4675 Širvučių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Einoraičių 2219 Skulptūra "Jonas Nepomukas" Šiaulių r., Raudėnų sen., Juozapavos Žarėnų vėjo malūnas Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų Vietinis Šiaulių apskrities žydų žudynių Šiaulių r., Kužių sen., Norutaičių Nacionalinis vieta ir kapai Beinoriškės stačiatikių senųjų Šiaulių r., Bubių sen., Beinoriškės kapinių su Aleksandros ir Dmitrijaus Zubovų kapais Aleksandros ir Dmitrijaus Zubovų kapai 2322 Biržių vėjo malūnas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Biržių Vietinis Vargonų prospektas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių 2318 Buv. klebonija Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Vargonai Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų Lietuvos partizanų kapai Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, P. Višinskio g. Nacionalinis Kurtuvėnų dvaro sodybos rūsys Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų 4687 Žuvininkų kaimo pirmosios Šiaulių r., Ginkūnų sen., Ginkūnų senosios, Miglos g Gruzdžių miestelio istorinė dalis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Vietinis Gruzdžių Sauginių, Jonelaičių piliakalnis Šiaulių r., Kužių sen., Sauginių 4647 Paežerių kaimo senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Paežerių 4685 Žeimių kaimo antrosios Šiaulių r., Ginkūnų sen., Žeimių senosios 4612 Lygudų kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Lygudų Koplytėlė su Marijos Šiaulių r., Raudėnų sen., Repšių Sopulingosios ir dviejų angeliukų skulptūromis, 4670 Minaičių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Minaičių 6704 Mažeikių kapinynas II, vad. Šiaulių r., Gruzdžių sen., Mažeikių Kapeliais Gruzdžių dvaro sodybos antras Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių tvartas 4644 Kemersių kaimo senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Kemersių 4617 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Olbikiškės Vietinis Kurtuvėnų dvaro sodybos kalvė Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, Parko g Kurtuvėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų svirnas, Parko g. 1A 2190 Lukošaičių kaimo senųjų kapinių komplekso koplytėlė Šiaulių r., Gruzdžių sen., Lukošaičių Gruzdžių dvaro sodybos antras Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių arklidė-namas Koplytstulpis su Šv. Antano ir Šv. Jurgio skulptūromis Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., L. Ivinskio g. 6 UAB CityForm LT / 2019 m. 47

48 15990 Gruzdžių dvaro sodybos pirmas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių ūkinis pastatas, Jaunimo g Pirmos Bubių dvaro sodybos tvartas Šiaulių r., Bubių sen., Bubių 4659 Mimaičių senųjų kapinių, vad. Šiaulių r., Šakynos sen., Mimaičių Kapeliais, kompleksas Aleksandrijos dvaro sodybos Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Vietinis rytų kumetynas Aleksandrijos 4556 Laumakių kaimo pirmosios senosios, vad. Šliažų kapinaitėmis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Laumakių 2319 Buv. klebonijos klėtis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Koplytėlė su stacijų Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos skulptūromis 6709 Nuomininkų kapinynas Šiaulių r., Nuomininkų Paveikslo "Marija Rožančinė" Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių aptaisas 4649 Švendrių kaimo senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Švendrių 2316 Koplyčia Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių 4509 Rašytojo Augustino Griciaus Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių gimtosios sodybos vieta, A. Griciaus g Tamošiūnų kaimo antrosios Šiaulių r, Meškuičių sen., senosios Tamošiūnų Kybarčių kaimo senųjų kapinių Šiaulių r., Kužių sen., Kybarčių, Vietinis kompleksas Kairių karčema Šiaulių r., Kairių sen., Kairių, Ežero g Raubaičių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Raubaičių 2191 Kryžius Šiaulių r., Gruzdžių sen., Aukštuolių, 4535 Pikužių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Pikužių Technologinė įranga Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šilėnų 4595 Skačių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Skačių Vietinis Pauparių pilkapis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Pauparių 4508 Pamockės kaimo senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Vietinis Pamockės Kurtuvėnų piliakalnis su Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Paminklas gyvenviete 2321 Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių varpinė, Liepų g Jakštaičių kaimo senosios Šiaulių r., Kužių sen., Jakštaičių Valstybės saugoma Varputėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., rūmai Varputėnų, Dvaro g Vandens malūnas Šiaulių r., Bubių sen., Mirskiškės Koplytėlė su Marijos skulptūra Šiaulių r., Kužių sen., Radvilių Paežerių dvaro sodybos Šiaulių r., Raudėnų sen., Vietinis fragmentų rūmai Paežerių 4570 Bertužių kaimo senosios Šiaulių r., Kairių sen., Bertužių 4626 Strazdų kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Strazdų 3281 Mažeikių kapinynas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Mažeikių Paminklas 4605 Ilgviečių kaimo senosios Šiaulių r., Kužių sen., Ilgviečių Varputėnų dvaro sodybos kumetynas Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų k UAB CityForm LT / 2019 m. 48

49 2212 Kilnojamas altorėlis su paveikslais "Šv. Baltramiejus" ir "Šv. Tadas" 4604 Gūragių kaimo senosios Rašytojo, knygnešio Augustino Baranausko kapas 2332 Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios statinių kompleksas 4485 Liaudies menininko, dievdirbio Gaudento Rimdeikio kapas Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Gūragių Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų Nacionalinis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių Paveikslas "Šv. Izidorius" Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų 3302 Kybartiškės pilkapis Šiaulių r., Raudėnų sen., Kybartiškės 2330 Buv. klebonija Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Meškuičių vėjo malūnas Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių, Stoties g. 32A Pirmos Bubių dvaro sodybos sarginė Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, Dubysos g Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių statinių kompleksas, Liepų g Kryžių kalno koplyčia Šiaulių r., Meškuičių sen., Jurgaičių Paveikslas "Šv. Ona" Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų 4521 Gilvyčių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Gilvyčių, Trauleinių g Kurtuvėnų piliakalnio su Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Paminklas gyvenviete gyvenvietė 4506 Antrojo pasaulinio karo nacistinės Vokietijos nežinomo kario kapas Šiaulių r., Šakynos sen., Masių Vietinis 4543 Užvėkių kaimo senosios 4613 Lukšių kaimo senosios, vad. Markapiais Aleksandrijos dvaro sodybos kalvė Šilėnų piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė Gruzdžių dvaro sodybos ledainė Antros Bubių dvaro sodybos daržinė 2139 Lukošaičių kaimo senųjų kapinių komplekso sovietinio teroro aukų kapas 6711 Račių kapinynas, vad. Milžinkapiu, Užkapiais 4511 Padvarninkų senųjų kapinių ir Lietuvos partizano Viliaus Šeinio-Vilko kapo komplekso Lietuvos partizano Viliaus Šeinio-Vilko kapas Šiaulių r., Bubių sen., Liūdorių Šiaulių r., Kužių sen., Lukšių Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos Vietinis Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šilėnų Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, Jaunimo g. 10 Šiaulių r., Bubių sen., Bubių Šiaulių r., Gruzdžių sen., Lukošaičių Šiaulių r., Gruzdžių sen., Račių Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Pusgudžių 4638 Vaitkaičių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Paringių 2188 Spakauskų šeimos kapo Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų antkapinis paminklas, P. Višinskio g Pašvinės kaimo antrosios Šiaulių r., Bubių sen., Pašvinių, senosios Švendrės g Varputėnų dvaro sodybos tarnų Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., namas Varputėnų, Dvaro g Ringuvėnų senovės gyvenvietė Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Ringuvėnų 4652 Burbinų antrosios senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Burbinų Paminklas Nacionalinis UAB CityForm LT / 2019 m. 49

50 23880 Kryžių kalno - Jurgaičių, Domantų piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios statinių komplekso klebonijos pastatas Šiaulių r., Meškuičių sen., Jurgaičių Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų, Dubysos g. Paminklas Technologinė įranga Šiaulių r., Bubių sen., Dengtilčio Nacionalinis 4607 Jaunelių kaimo senosios Šiaulių r., Kužių sen., Jaunelių Pirmos Bubių dvaro sodybos spirito saugykla Šiaulių r., Bubių sen., Bubių Paveikslas "Šv. Jokūbas" Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų 4576 Tylių senosios Šiaulių r., Kairių sen., Tylių Kiauklių senųjų kapinių komplekso senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Kiauklių 4681 Vinkšnėnų kaimo pirmosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., senosios Vinkšnėnų 609 Buv. dvaro sodybos fragmentai Šiaulių r., Bubių sen., Gilvyčių 2880 Kryžius XXIX Šiaulių r., Meškuičių sen., Jurgaičių 2218 Krucifiksas Šiaulių r., Raudėnų sen., Juozapavos 2315 Šventoriaus tvora su vartais Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Lietuvos šaulio Juozo Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Vitkausko kapas, P. Višinskio g Kryžių kalno - Jurgaičių, Šiaulių r., Meškuičių sen., Domantų piliakalnio su Jurgaičių gyvenviete piliakalnis, vad. Šventkalniu, Kryžių, Pilies kalnu Šv. Mikalojaus bažnyčia Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų Šakynos kapinių koplyčia Šiaulių r., Šakynos sen., Mikutaičių 4568 Taurakių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Taurakių Aleksandrijos kaimo laisvamanių senųjų kapinių komplekso rašytojo Vytauto Stepono Janavičiaus kapas Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos, V. Matulionio g Pastatas Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., J. Basanavičiaus g Užkalnių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Užkalnių, Užkaubrio g Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., daržinė Gruzdžių Mimaičių senųjų kapinių, vad. Šiaulių r., Šakynos sen., Mimaičių Kapeliais, komplekso senosios 4627 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių 3283 Romučių, Papalskių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Gojeliu Šiaulių r., Meškuičių sen., Tamošiūnų Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Romučių Akmuo su dubeniu Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Sutkūnų kaimo senųjų kapinių Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., komplekso Švč. Jėzaus Širdies Sutkūnų paminklas Kultūros paveldo objekto apsauga panaikinta Paminklas Paminklas Nacionalinis Nacionalinis Nacionalinis Vietinis 4665 Viesgirdžių kaimo senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Viesgirdžių Kuršėnų dvaro sodybos karvidė Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Ventos g Pirmos Bubių dvaro sodybos daržinės vieta Šiaulių r., Bubių sen., Bubių UAB CityForm LT / 2019 m. 50

51 43280 Aleksandrijos kaimo laisvamanių senųjų kapinių kompleksas Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos, V. Matulionio g. Nacionalinis Pageluvio piliakalnis Šiaulių r., Bubių sen., Pageluvio Aleksandrijos dvaro sodybos Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Vietinis namas Aleksandrijos Normančių piliakalnio su Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Paminklas gyvenviete gyvenvietė Normančių 4636 Šilkalnio kaimo antrosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., senosios Šilkalnio Pirmos Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių siloso bokštas 2216 Koplytėlė Šiaulių r., Naujikų Antros Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, S. namas ir V. Zubovų g Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių r., Bubių sen., Pašvinių Vietinis Vokietijos ir Rusijos imperijų karių 2201 Skulptūra "Marija, pamynusi Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., žaltį" Varputėnų 4573 Paliekniškių kaimo senosios Šiaulių r., Kairių sen., Žadžiūnų 2200 Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių 2320 Gruzdžių vaistinė Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, F. Vaitkaus g Jurgaičių kapinynas Šiaulių r., Meškuičių sen., Paminklas Jurgaičių Ūkinis pastatas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Kauno m., M. Katiliškio g Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Vietinis Vokietijos ir Rusijos imperijų karių Kušleikių 4653 Dargių senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Dargių 4654 Diržių kaimo pirmosios Šiaulių r., Šakynos sen., Diržių senosios Kalnas, vad. Alka, kitaip Šėtkalniu, ir dubeniuotas akmuo Šiaulių r., Bubių sen., Jusaičių Gruzdžių dvaro sodybos trečias Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių tvartas Gruzdžių dvaro sodybos sandėlis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Dapkūnų, Meškuičių kapinynas Šiaulių r., Meškuičių sen., Dapkūnų Vargonų instrumentas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių 4637 Širminių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Širminių 4674 Sutkūnų kaimo senųjų kapinių kompleksas Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Sutkūnų 4648 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Šiaulių r., Raudėnų sen., Pėžų Vietinis Sąjungos karių palaidojimo vieta Kuršėnų dvaro sodybos arklidė Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Ventos g Antros Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, mokykla Slėnio g Šilėnų piliakalnis su gyvenviete Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šilėnų 2158 Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių 4538 Slišukų kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Slišukų vs. Vietinis 4584 Kuršėnų žydų senosios Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Ventos g Juodinkių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Juodinkių UAB CityForm LT / 2019 m. 51

52 23379 Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių karietinės pastatas Aleksandrijos dvaro sodybos arklidė Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos Vietinis Antrojo pasaulinio karo Sovietų Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, Vietinis Sąjungos karių palaidojimo Vingio g. vieta Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių kiaulidė Vargonų instrumentas Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių, Šiaulių g Paveikslas "Nukryžiuotasis" Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų 6768 Senkapis, vad. Kapiukais Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Širvučių Koplytėlė triaukštė su Pietos, Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šv. Antano, nežinomo šventojo skulptūromis ir Nukryžiuotojo skulptūrine grupe (4 skulpt.) Vorelių Bubių piliakalnio su gyvenviete Šiaulių r., Bubių sen., Bubių Paminklas Nacionalinis gyvenvietė Aleksandrijos dvaro sodybos Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Vietinis vakarų kumetynas 3293 Luponių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Perkūno kalnu, Raganų kalnu Aleksandrijos Šiaulių r., Kužių sen., Luponių Paminklas Nacionalinis 4643 Girkautų kaimo antrosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Girkautų senosios 4620 Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių r., Kužių sen., Stonaičių Vietinis Vokietijos imperijos karių 2153 Šiaulių žydų žudynių vieta ir Šiaulių r., Kužių sen., Normančių Nacionalinis kapas Kuršėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., pietryčių kumetynas Kuršėnų m., Ventos g Kušleikių kaimo pirmosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., senosios Kušleikių 4530 Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių r., Bubių sen., Mirskiškės Vietinis Vokietijos ir Rusijos imperijų karių 618 Buv. dvaro sodybos fragmentai Šiaulių r., Meškuičių sen., Naisių (IV 603) 2189 Koplytstulpis su Šv. Roko Šiaulių r., Bubių sen., Užkalnių skulptūra Paveikslas "Marija Rožančinė" Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių 4682 Vinkšnėnų kaimo antrosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., senosios Vinkšnėnų Domantų kaimo senosios Šiaulių r., Meškuičių sen., Domantų Gruzdžių dvaro sodybos trečias Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių namas, Jaunimo g Kuršėnų dvaro sodybos oficina Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Ventos g Valatkių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Valatkių Luponių piliakalnis su gyvenviete Šiaulių r., Kužių sen., Luponių Paminklas Nacionalinis Gruzdžių dvaro sodybos antras Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių namas, Jaunimo g Vargonai Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių, Šiaulių g Nuomininkų kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Lygudų 4677 Vaikšnėgalos kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Vaikšnėgalos Antra Bubių dvaro sodyba Šiaulių r., Bubių sen., Bubių 4683 Voveriškių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Voveriškių UAB CityForm LT / 2019 m. 52

53 2205 Krucifiksas II Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų Paminklas žuvusiems už Šiaulių r., Meškuičių sen., Vietinis Lietuvos Nepriklausomybę Meškuičių 2207 Skulptūra "Šv. Povilas" Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų 3301 Girkautų pilkapių vieta, vad. Šiaulių r., Raudėnų sen., Girkautų Kapų kalnu Koplytėlė su Jono Nepomuko skulptūra Šiaulių r., Jogminų 4553 Gruzdžių žydų senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, J. Gagarino g Kuršėnų evangelikų liuteronų senosios Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Daugėlių g Viekvedžių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Viekvedžių 613 Kuršėnų dvaro sodybos rūmai Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Ventos g Daušiškių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Daušiškių 2331 Bazilionų Šv. Bazilijaus Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų Didžiojo bažnyčios statinių komplekso Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia, Vytauto g. 27A Pašvinių akmuo su Šiaulių r., Bubių sen., Pašvinių plokščiadugniu dubeniu 4598 Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių r., Kužių sen., Amalių Vietinis Vokietijos ir Rusijos imperijų karių Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai Šiaulių r., Bubių sen., Volungių Nacionalinis 2213 Kilnojamas altorėlis su Šv. Antano paveikslu Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų Pastatas Šiaulių r., Meškuičių sen., Vietinis Meškuičių Normančių piliakalnis su Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Paminklas gyvenviete Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios statinių komplekso klėtis Normančių Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų, Dubysos g Džiuikių kaimo senosios Šiaulių r., Kužių sen., Džiuikių Pirmos Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių vakarų kumetynas 4645 Luinių kaimo senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Luinių 4639 Varputėnų kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų, Pagrindinė g Skulptūra "Pieta" Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Minaičių Antros Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, kumetynas Slėnio g Urkuvėnų akmuo, vad. Laumės Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., akmeniu Likučių 4646 Numšių senosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Numšių Pirmos Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių ūkinis pastatas 2476 Dekoratyvinė skulptūra IV Šiaulių r., Kairių sen., Kalniškių 2221 Paveikslas ant durų "Šv. Marija Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos Magdalena" 4549 Augučių kaimo antrosios senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Augučių Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių karvidė 3280 Kalnas Šiaulių r., Bubių sen., Jusaičių Gruzdžių dvaro sodybos vandens bokštas su maniežu Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Lietuvos partizanų kapas Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų, Vytauto g. Nacionalinis UAB CityForm LT / 2019 m. 53

54 33335 Rygos-Tilžės kelio Volungių sarginės pastatas Šiaulių r., Bubių sen., Volungių 4642 Girkautų kaimo pirmosios Šiaulių r., Raudėnų sen., Girkautų senosios 2193 Kryžius Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Vargonai Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos 4562 Norvaišių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Norvaišių Vietinis, vad. Kapeliais, Milžinkapiais Senkapiai Šiaulių r., Gruzdžių sen., Valdomų 4635 Šilkalnio kaimo pirmosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., senosios 4518 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių Šilkalnio Šiaulių r., Bubių sen., Bubių Vietinis Vargonų instrumentas Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų Ornamentuoti kryžiai (3) Šiaulių r., Meškuičių sen., Sereikių Paveikslas "Šv. Rokas" Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Luponių kaimo pirmosios Šiaulių r., Kužių sen., Luponių, senosios Paminklas P. Višinskiui Šiaulių r., Bubių sen., Užkalnių Pirmos Bubių dvaro sodybos rūmai Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, Dubysos g Kunigo, publicisto, rašytojo Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų Kazimiero Pakalniškio Dėdės Atanazo kapas, Tryškių g Paveikslas "Jėzus Nazarietis" Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių 4655 Diržių kaimo antrosios senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Diržių 4557 Laumakių kaimo antrosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., senosios, vad. Bagužų Laumakių kapinaitėmis 4640 Žygaičių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Žygaičių Skulptūra "Nukryžiuotasis" Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Pakapės 2202 Skulptūra "Kristus prie stulpo" Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų Kurtuvėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų karvidė 4609 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių, Žvejų g. 2 Šiaulių r., Kužių sen., Kasčiukų Vietinis 4532 Pašvinės kaimo pirmosios Šiaulių r., Bubių sen., Pašvinių senosios 4597 Zastarčių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Zastarčių 4578 Žadžiūnų kaimo senosios Šiaulių r., Kairių sen., Žadžiūnų 4541 Trauleinių kaimo antrosios Šiaulių r., Bubių sen., Trauleinių senosios 4668 Kėblių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Kėblių Gruzdžių dvaro sodybos antras Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių ūkinis pastatas 2236 Lietuvos partizanų kapas Šiaulių r., Šakynos sen., Nacionalinis Mikutaičių Technologinė įranga Šiaulių r., Bubių sen., Mirskiškės Sovietinio teroro aukų kapas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių Varputėnų dvaro sodybos pieninė Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų, Dvaro g. UAB CityForm LT / 2019 m. 54

55 4554 Jokūbaičių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Jokūbaičių 2224 Skulptūra "Kristus" Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų 4622 Verbūnų kaimo senosios Šiaulių r., Kužių sen., Verbūnų 4621 Stonaičių kaimo antrosios Šiaulių r., Kužių sen., Stonaičių senosios 4525 Kurtuvėnų kaimo senosios, vad. Švedkapiais Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, Žvejų g Paežerių dvaro sodybos Šiaulių r., Raudėnų sen., Paežerių Vietinis fragmentų parkas 4618 Sauginių kaimo pirmosios Šiaulių r., Kužių sen., Sauginių senosios Aleksandrijos kaimo laisvamanių senųjų kapinių komplekso miškininko, profesoriaus, politinio bei visuomenės veikėjo Povilo Matulionio kapas Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos, V. Matulionio g. Nacionalinis Antrojo pasaulinio karo Sovietų Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Vietinis Sąjungos karių palaidojimo Kuršėnų m., Ventos g. vieta 2222 Bažnyčios fundatoriaus Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos Varanavičiaus portretas 4510 Kapas Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų 3289 Kalnas, vad. Alkos kalnu Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Raizgių 3284 Rekčių piliakalnis su gyvenviete Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Paminklas Rekčių Rimgailų šeimos mauzoliejus Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, P. Višinskio g Apšrujų kaimo pirmosios Šiaulių r., Kužių sen., Apšrujų Vietinis senosios Akmuo Šiaulių r., Bubių sen., Jusaičių Paitaičių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Paitaičių Vandens malūnas su Šiaulių r., Bubių sen., Dengtilčio technologine įranga Paveikslas "Šv. Baltramiejus" Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų 6688 Senkapis Šiaulių r., Bubių sen., Pakalniškių, Geležinkelio tiltas Šiaulių r., Raudėnų sen., Taučių 2204 Krucifiksas I Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų 4536 Raizgių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Raizgių 6767 Pakapės kapinynas, vad. Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Lukštinkalniu Pakapės 4561 Norvaišių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Norvaišių 4596 Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Vokietijos ir Rusijos imperijų Bijūnėlių karių Aleksandrijos kaimo laisvamanių senųjų kapinių komplekso laisvamanių senosios Koplytstulpis su Jono Nepomuko skulptūra 2195 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos nežinomo kario kapas Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčios statinių komplekso šventoriaus tvora ir vartai Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos, V. Matulionio g. Paminklas Vietinis Vietinis Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Kriklių Šiaulių r., Kužių sen., Sneigių Vietinis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių, Liepų g Vargonų instrumentas Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos UAB CityForm LT / 2019 m. 55

56 30153 Vargonų prospektas Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos, 2317 Špitolė Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių 1619 Šv. apašt. Jokūbo bažnyčia Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, 4603 Gergždelių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Gergždelių 4513 Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių r., Kužių sen., Sneigių Vietinis Vokietijos imperijos nežinomo kario kapas 5128 Šilkalnio akmuo vad. Martyno akmeniu Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šilkalnio 620 Paežerių dvaro sodybos Šiaulių r., Raudėnų sen., Paežerių Vietinis fragmentai Gruzdžių dvaro sodybos Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių džiovykla 4592 Pažižmės kaimo sentikių Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., senosios Pažižmės 4558 Lukošaičių kaimo senųjų Šiaulių r., Gruzdžių sen., kapinių kompleksas Lukošaičių 4577 Zapalskių, Dočkių kaimo Šiaulių r., Kairių sen., Zapalskių senosios 2208 Paveikslas "Šv. Antanas" Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų 4664 Tautgailių kaimo senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Tautgailių II Beinoriškės stačiatikių senosios Šiaulių r., Bubių sen., Beinoriškės su Aleksandros ir Dmitrijaus Zubovų kapais 2155 Vandens malūnas Šiaulių r., Bubių sen., Dengtilčio Sutkūnų kaimo senųjų kapinių Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., komplekso senosios Sutkūnų Kuršėnų žydų žudynių vieta ir Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., kapas Gaudžių Pirmos Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, arklidė Dubysos g Koplytstulpis Šiaulių r., Gruzdžių sen., Dimšių Vietinis Romučių, Papalskių piliakalnis su gyvenviete Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Romučių Paminklas Poeto Zigmo Gaidamavičiaus- Gėlės kapas Šiaulių r., Meškuičių sen., Sereikių, Gaidamavičiaus g Antrojo pasaulinio karo Šiaulių r., Bubių sen., Šemetiškių Vokietijos karių kapas 2314 Švč. Trejybės bažnyčia Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, Nepriklausomybės a Šemetiškių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Šemetiškių 6745 Senkapis Šiaulių r., Kužių sen., Gražuolių 614 Kurtuvėnų dvaro sodyba Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų 2475 Dekoratyvinė skulptūra III Šiaulių r., Kairių sen., Kalniškių Vietinis Aleksandrijos dvaro sodybos Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Vietinis tvartas Aleksandrijos 4657 Kiauklių senųjų kapinių Šiaulių r., Šakynos sen., Kiauklių Nacionalinis kompleksas Luponių kaimo antrosios senosios Šiaulių r., Kužių sen., Luponių Gruzdžių dvaro sodybos pirmas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių arklidė-namas 4676 Tvibių kaimo senosios, Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., vad. Kapiukais Tvibių Verbūnų, Radvilų kapinynas Šiaulių r., Kužių sen., Verbūnų 2154 Gruzdžių žydų žydynių vieta ir kapas 4615 Norutaičių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, J. Gagarino g. Šiaulių r., Kužių sen., Norutaičių, Nacionalinis UAB CityForm LT / 2019 m. 56

57 23371 Gruzdžių dvaro sodybos rūmai Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, Jaunimo g Auksučių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Auksučių Vietinis 4551 Dargaičių kaimo pirmosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Dargaičių senosios, 4582 Kubelių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Kubelių, 2235 Pirmojo pasaulinio karo Rusijos Šiaulių r., Šakynos sen., Masių Vietinis imperijos kario kapas Raganių kapinynas Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Raganių 4686 Žylakių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Žylakių, Paliesių dvaro sodybos Šiaulių r., Šakynos sen., Paliesių fragmentų rūmai 4624 Daunorų kaimo senosios Šiaulių r., Meškuičių sen., Daunorų 4662 Riškaičių kaimo senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Riškaičių 4546 Vilaičių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Pikeliškės, Pikeliškės g Paveikslas "Šv. Barbora" Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių Bubių piliakalnio su gyvenviete Šiaulių r., Bubių sen., Bubių Paminklas Nacionalinis piliakalnis, vad. Pilale 4571 Gudelių kaimo senosios Šiaulių r., Kairių sen., Gudelių 4540 Trauleinių kaimo pirmosios senosios Šiaulių r., Bubių sen., Trauleinių 4625 Kudgalių kaimo senosios Šiaulių r., Meškuičių sen., Tautinių 4660 Piktaičių, Šelvenų kaimų Šiaulių r., Šakynos sen., Šelvenų senosios Namas Šiaulių r., Meškuičių sen., Naisių, 4661 Paliesių, Semeniškių kaimų Šiaulių r., Šakynos sen., senosios Semeniškių Kurtuvėnų dvaro sodybos oficina Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, Parko g Gruzdžiu dvaro sodybos pirmas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių tvartas 2210 Bazilionų Šv. Bazilijaus Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų Vietinis Didžiojo bažnyčios statinių komplekso stogastulpis, 2209 Krucifiksas Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų Daugėlaičių senovės Šiaulių r., Meškuičių sen., gyvenvietė Rekčių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Vinavos kalnu Daugėlaičių Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Rekčių Paminklas Antros Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, lentpjūvė Slėnio g Žeimių kaimo pirmosios Šiaulių r., Ginkūnų sen., Žeimių, senosios 4527 Meškių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Meškių, Gluosnių g Katiliškių senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Katiliškių, 627 Varputėnų dvaro sodyba Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų, Dvaro g Romučių, Papalskių piliakalnio Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Paminklas su gyvenviete gyvenvietė Romučių 4574 Šilėnų kaimo senosios Šiaulių r., Kairių sen., Šilėnų 617 Buv. dvaro sodyba Šiaulių r., Bubių sen., Mirskiškės 4600 Apšrujų kaimo antrosios senosios Šiaulių r., Kužių sen., Gilaičių UAB CityForm LT / 2019 m. 57

58 4634 Saulučių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Saulučių Kurtuvėnų dvaro sodybos pirmas kumetynas Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, P. Višinskio g Paveikslas "Šv. Mikalojus" Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų 4594 Rekčių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Rekčių L. Ivinskio paminklas Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., L. Ivinskio a Vandens malūnas su technologine įranga Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šilėnų Raudėnų Šv. Baltramiejaus bažnyčios statinių kompleksas Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų, Pakalniškio a Šv. Antano Paduviečio Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., bažnyčia Varputėnų Lukošaičių kaimo senųjų Šiaulių r., Gruzdžių sen., kapinių komplekso senosios Lukošaičių, 4656 Gedvydžių kaimo senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Gedvydžių 2233 Paminklas Sibire mirusiems Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų Vietinis tremtiniams 2323 Antkapinis koplytstulpis Šiaulių r., Šakynos sen., Mikutaičių 2211 Koplytstulpis su Šv. Jurgio, Šv. Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų Antano ir Pietos skulptūromis Paveikslo "Marija Sopulingoji" Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių aptaisas 4517 Beinoriškės stačiatikių senųjų kapinių su Aleksandros ir Dmitrijaus Zubovų kapais stačiatikių senosios Šiaulių r., Bubių sen., Beinoriškės 4632 Lapkasių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Lapkasių 4531 Naujųjų Gilvyčių kaimo Šiaulių r., Bubių sen., Naujųjų senosios Gilvyčių 4611 Kybarčių kaimo senųjų kapinių komplekso senosios Šiaulių r., Kužių sen., Kybarčių Vietinis 4564 Ratkūnų kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Ratkūnų, vad. Kapeliais Kuršėnų dvaro sodybos parkas Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Ventos g Koplytėlė su Pietos, 2 angelų ir nežinomų šventųjų skulptūromis Šiaulių r., Raudėnų sen., Pūšilių Sodyba Šiaulių r., Gruzdžių sen., Kauno m., M. Katiliškio g Šiaulių lietuviškų gegužinių Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., atminties vieta Aleksandrijos Paveikslas "Marija, pamynusi žaltį" Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų Namas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, M. Katiliškio g Burbinų kaimo pirmosios Šiaulių r., Šakynos sen., Burbinų senosios, 2329 Varpinė Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų Gervėnų kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Gervėnų 4633 Padvarninkų senųjų kapinių ir Lietuvos partizano Viliaus Šeinio-Vilko kapo komplekso senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Pusgudžių Pageluvio piliakalnis II Šiaulių r., Bubių sen., Pageluvio 4658 Kybarčių kaimo senosios Šiaulių r., Šakynos sen., Piktuižių 2206 Skulptūra "Šv. Petras" Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų UAB CityForm LT / 2019 m. 58

59 2199 Centrinis altorius su evangelistų, Kristaus ir Marijos skulptūromis Rekčių piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė Gruzdžių dvaro sodybos garinis malūnas su sandėliu Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Paminklas Rekčių Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių 611 Gruzdžių dvaro sodyba Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, Jaunimo g. 7, 8, Varputėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., parkas Varputėnų 2157 Knygnešio Pranciškaus Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Veličkos kapas 4524 Juškaičių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Juškaičių II Vandens malūnas su Šiaulių r., Bubių sen., Mirskiškės technologine įranga Kapinių koplyčia Šiaulių r., Meškuičių sen., Sereikių Varpas Šiaulių r., Bubių sen., Bazilionų Kurtuvėnų dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų parkas 6729 Akmuo, vad. Velnio kurpe Šiaulių r., Kužių sen., Jonelaičių 1622 Bažnyčia ir kapų koplyčia Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos 4575 Šiubaičių senosios Šiaulių r., Kairių sen., Šiubaičių Nacionalinis Mimaičių senųjų kapinių, vad. Šiaulių r., Šakynos sen., Mimaičių Kapeliais, komplekso koplytėlė 4552 Daujočių kaimo senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Daujočių 4515 Alksnyniškės kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Alksnyniškės 4680 Vileikių kaimo senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Vileikių 4548 Augučių kaimo pirmosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Augučių senosios Vaišnorių kapinynas Šiaulių r., Kužių sen., Vaišnorių, Gruzdžių dvaro sodybos svirnas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Varpas Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Pakapės 4523 Dzidų dvaro senosios Šiaulių r., Bubių sen., Jusaičių, Šilyno g Dekoratyvinė skulptūra II Šiaulių r., Kairių sen., Kalniškių Šventoriaus tvora su vartais, varteliais ir Kryžiaus kelio koplytėlėmis Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčios statinių komplekso Šv. Aloyzo bažnyčia Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių, Liepų g. 1 Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių 1618 Mažeikių vėjo malūnas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Mažeikių Vargonų prospektas Šiaulių r., Šakynos sen., Žarėnų Kurtuvėnų dvaro sodybos virtuvė Antros Bubių dvaro sodybos mokytojų namas Gruzdžių dvaro sodybos pieninės pastatas Aleksandrijos dvaro sodybos administratoriaus namas 2140 Šiaulių geto žydų žudynių vieta ir kapas Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, Parko g. 1 Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, Slėnio g. 18 Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, Jaunimo g. 17 Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aleksandrijos, Šiaulių r., Kairių sen., Ilgosios Lovos Vietinis Vietinis Vietinis Nacionalinis UAB CityForm LT / 2019 m. 59

60 13813 Varpas Šiaulių r., Šakynos sen., Šakynos, 4630 Akmenaičių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Jokšių Antrojo pasaulinio karo Sovietų Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių sąjungos karių palaidojimo, S. Dariaus ir S. Girėno g. vieta 2156 Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui ( ) Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., Kuršėnų m., Vietinis Pirmos Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių k grūdų sandėlis Šiaulių žydų žudynių ir Šiaulių r., Bubių sen., Bubių Nacionalinis užkasimo vieta Žvakidė Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Aukštelkės 2203 Skulptūra "Šv. Stanislovas" Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Varputėnų Kapinių vartai Šiaulių r., Meškuičių sen., Sereikių 4528 Mingėlių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Mingėlių, Kuršėnų dvaro sodybos šiaurės Šiaulių r., Kuršėnų miesto sen., vakarų kumetynas Kuršėnų m., Ventos g Mielaičių kaimo senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Agailių Vietinis Švč. Trejybės bažnyčios kompleksas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, Nepriklausomybės a Kėblių senovės gyvenvietė Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Kėblių Kybarčių kaimo senųjų kapinių komplekso Rusteikų šeimos koplyčia Šiaulių r., Kužių sen., Kybarčių, Vietinis 621 Paliesių dvaro sodybos Šiaulių r., Šakynos sen., Paliesių fragmentai 4671 Normančių senosios Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., vad. Abromkalniu Normančių, 4579 Kušleikių antrosios senosios Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Kušleikių Vargonai Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų mstl Kurtuvėnų, Sodeliukų kaimų senosios Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, Žvejų g Paveikslas "Marija su kūdikiu" ir aptaisas Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių 4547 Volungių kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Volungių, 3286 Bubių piliakalnis su gyvenviete Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, Paminklas Nacionalinis Vargonai Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių Buv. dvaro svirnas Šiaulių r., Meškuičių sen., Meškuičių, 2327 Vandens malūnas Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šilėnų Skulptūra "Kristus, nešantis kryžių" Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų Vargonų prospektas Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų 2326 Klėtis Šiaulių r., Raudėnų sen., Raudėnų, 4588 Egėliškių, Vorelių kaimų Šiaulių r., Kuršėnų kaimiškoji sen., senosios Egėliškių, Pirmos Bubių dvaro sodybos Šiaulių r., Bubių sen., Bubių, rytų kumetynas Dubysos g Smilgių Šv. Jono Krikštytojo sentikių cerkvė Šiaulių r., Kužių sen., Smilgių, Vietinis Gruzdžių dvaro sodybos oficina Šiaulių r., Gruzdžių sen., Gruzdžių, Jaunimo g Skulptūra "Karalius Dovydas" Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų, UAB CityForm LT / 2019 m. 60

61 4629 Tamošiūnų kaimo trečiosios senosios, vad. Švedkapiais Šiaulių r., Meškuičių sen., Tamošiūnų, Kėblių kapinynas Šiaulių r., Šiaulių kaimiškoji sen., Paminklas Nacionalinis Kėblių 4567 Šiupylių antrosios senosios Šiaulių r., Gruzdžių sen., Šiupylių, 4519 Bulėnų kaimo senosios Šiaulių r., Bubių sen., Bulėnų, vad. Pūčkalniu Skulptūra "Trimituojantis angelas" Šiaulių r., Bubių sen., Kurtuvėnų Duomenų šaltinis: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registro duomenys lentelėje pateikiamas kultūros paveldo objektų ir teritorijų sąrašas nėra baigtinis, kadangi Kultūros vertybių registro (KVR) duomenys yra nuolat pildomi, atnaujinant apskaitos dokumentaciją. Gamtinis karkasas: Gamtiniu karkasas - vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkos apsaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Šiuo metu rajono teritorijoje gamtinis karkasas susideda iš šių metafunkcinių dalių: geoekologinės takoskyros, geosistemų stabilizavimo židiniai, migracijos koridoriai. Visas šias geoekologiškai aktyvias teritorijas sujungus į vientisą sistemą - gamtinį karkasą, galima būtų valdyti kompensacines kraštovaizdžio funkcijas bei garantuoti struktūros stabilumą. Gamtinis karkasas Šiaulių rajone jungia gana įvairios paskirties teritorijas gamtinius draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas, saugomus gamtos išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų ūkio, taip pat ribojamos agrarinės veiklos zonas pav. Skirtingų kraštovaizdžio formavimo krypčių pasiskirstymas % sudėtinėse gamtinio karkaso dalyse Šiaulių raj. Gamtinio karkaso teritorijų sistemą Šiaulių rajone sudaro: Geoekologinės takoskyros teritorijų juostos, jungiančios ypatingą ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, karsto paplitimo ir požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio pusiausvyrą. Šiaulių rajono teritorijoje, moreninė lyguma, esanti rajono UAB CityForm LT / 2019 m. 61

62 šiaurinėje dalyje ir senosios moreninės plynaukštės, išsidėsčiusios pietinėje rajono dalyje geoekologinę takoskyrą, kuri apjungia Žemaičių aukštumos kalvynus. Bendroje sumoje pastaroji gamtinio karkaso dalis apima 36 proc. rajono teritorijos, arba 50,6 proc. viso gamtinio karkaso metafunkcinių dalių užimamo ploto. iš jų, atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo kryptis (žr pav.), 43 proc. teritorijoje išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Likusiuose 57 proc. teritorijos palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. Vidinio stabilizavimo arealai teritorijos galinčios apkeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai bei grupės, natūralios pievos, pelkės, bei kiti vertingi stambesnių geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms. Šiaulių rajono teritorijoje vidinio stabilizavimo arealai apima 16 proc. teritorijos, arba 29 proc. viso gamtinio karkaso užimamos teritorijos ir formuoja trijų skirtingų tvarkymo krypčių arealus (žr pav.). Išlaikomo ir saugomo esamo natūralaus kraštovaizdžio pobūdžio teritorijos sudaro apie 67 proc. visų vidinio stabilizavimo arealų apimamo ploto. Pastarieji plotai reikalauja minimalaus įsikišimo t.y. natūralaus kraštovaizdžio pobūdžio saugojimo ir išlaikymo. Antrojo tipo arealai užima 23 proc. nuo viso vidinio stabilizavimo arealų ploto. Šioms teritorijoms būtinas esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir stiprinimas. Trečiajai kraštovaizdžio formavimo krypčiai, pagal kurią būtinas kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų grąžinimas ir gausinimas, priklauso 10 proc. nuo visų vidinio stabilizavimo arealams priskirtų teritorijų. Migraciniai koridoriai slėniai, raguvynai bei dubakloniai ir kitos teritorijos, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Šiaulių rajone migraciniams koridoriams priskirtos teritorijos užima 12 proc. rajono arba 20 proc. viso gamtinio karkaso užimamos teritorijos. Iš jų 27 proc. migracijos koridoriams priskirtų teritorijų būtinas esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir stiprinimas. Likusi 83 proc. teritorija priskirtina kitai kraštovaizdžio tvarkymo krypčiai, pagal kurią būtinas natūralumą atstatančių kraštovaizdžio elementų grąžinimas ir gausinimas (žr pav.) pav. Šiaulių rajono gamtinio karkaso sistema Visos gamtinio karkaso metafunkcinės dalys gamtinio karkaso sistema Šiaulių rajone užima 60 proc. teritorijos (žr pav.). Šis rodiklis atitinka Respublikos vidurkį (60 proc.). Tačiau įvertinus efektyvaus gamtinio karkaso dalį rajone, galima konstatuoti, kad jo trūkumas yra apie 19 proc. Didžiajai daliai gamtinio karkaso apimamų teritorijų būtinas kraštovaizdžio būklės gerinimas (geoekologinio potencialo didinimas), taikant kraštotvarkines UAB CityForm LT / 2019 m. 62

63 priemones: grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus bei palaikant ir stiprinant kraštovaizdžio natūralumą. 5. SU BENDROJO PLANO KONCEPCIJA SUSIJUSIOS APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS, YPAČ ATKREIPIANT DĖMESĮ Į PROBLEMAS SUSIJUSIAS SU APLINKOS APSAUGAI SVARBIOMIS TERITORIJOMIS Šiaulių raj. kraštovaizdžio vystymosi tendencija rodo, kad metų laikotarpyje vyko nuolatinis agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo didėjimas (daugėjo ariamų žemių pievų ir natūralių ganyklų sąskaita). Ši tendencija lemia, kad savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio struktūroje vyrauja gamtinių teritorijų trūkumas. Šių teritorijų turėtų būti 5-10 procentų daugiau, norint užtikrinti ekosistemų vientisumą ir jų atliekamą svarbią ekologinio kompensavimo funkciją. Bendra saugomų teritorijų dalis Šiaulių rajone siekia apie 17 proc., tai yra daugiau už Respublikos saugomų teritorijų dalies nuo bendro ploto vidurkį (15,6 proc.).gamtinio karkaso sistema Šiaulių rajone užima 60% teritorijos. Šis rodiklis atitinka Respublikos vidurkį (60 proc.). Tačiau, įvertinus efektyvaus gamtinio karkaso dalį rajone, gamtinio karkaso teritorijos galėtų didėti apie 19 proc. Didžiajai daliai gamtinio karkaso apimamų teritorijų būtinas kraštovaizdžio būklės gerinimas (geoekologinio potencialo didinimas), taikant kraštotvarkines priemones: grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus bei palaikant ir stiprinant kraštovaizdžio natūralumą. Veikla kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose yra reglamentuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais ir kt. galiojančiais teisės aktais. 6. TARPTAUTINIŲ, EUROPOS BENDRIJOS ARBA NACIONALINIU LYGMENIU NUSTATYTI APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI, SUSIJĘ SU BENDROJO PLANO KEITIMU Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo koncepcijoje nustatyti teritorijos vystymo tikslai glaudžiai siejasi su aukštesnio lygmens (nacionalinio, Europos bendrijos bei tarptautinio) dokumentų aplinkosauginiais tikslais ir jiems neprieštarauja. Aplinkos apsaugos klausimais aktualūs tarptautiniai dokumentai: ES darnaus vystymosi strategija, tai ilgalaikės darnos vizija, kurioje ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga glaudžiai susiję ir vienas kitą papildo. Pagrindiniai strategijos tikslai mažinti oro taršą, skatinti ekologišką transportą, siekti tvaraus vartojimo bei gamybos, skatinti netaršių technologijų kūrimą ir diegimą, išnaudoti Europos demografinį potencialą didinant užimtumo lygį, našumą ir sėkmingą migrantų integraciją. Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslas skatinti tvarią plėtrą bei laikytis įsipareigojimo riboti ir mažinti išmetamus teršalus. Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje numatyti tikslai: priimti generalinę politiką, kuri siektų kultūros ir gamtos paveldui suteikti tinkamą vaidmenį bendruomenės gyvenime ir to paveldo globą integruoti į bendras planavimo programas; vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrinėjimus ir paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui; UAB CityForm LT / 2019 m. 63

64 imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui (konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui. Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje numatyti tikslai: skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais; įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąja dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą; integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui. Lietuvos Respublikos ratifikuotoje ES tarybos direktyvoje Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos numatytas tikslas skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus. Nacionalinio lygmens dokumentai, aktualūs aplinkos apsaugos klausimais: Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX- 1187) pagrindinis tikslas sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1160) orientuojamasi į ES normatyvų ir tarptautinių konvencijų reikalavimų įgyvendinimą, ribojant aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui bei skatinant naujausių, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančių, technologijų diegimą, o ypač daug dėmesio skiriama mokslinei pažangai ir žinioms. Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairės (patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-811) dokumentas, nustatantis sisteminius valstybinės kultūros paveldo apsaugos planavimo ir įgyvendinimo prioritetus ir kryptis. Pagrindiniai šių gairių uždaviniai: išsaugoti ir aktualizuoti kultūros paveldą ir ugdyti visuomenės sąmoningumą; didinti viešųjų paslaugų prieinamumą; diegti į rezultatus orientuotą ir įrodymais grįstą valdymą; plėtoti turizmo infrastruktūrą, įskaitant kultūros ir gamtos paveldą, užtikrinti kraštovaizdžio ir gamtos išteklių nykimo prevenciją ir atkurti gerą aplinkos būklę; užtikrinti viešojo valdymo institucijų veiklos skaidrumą ir viešosios informacijos prieinamumą visuomenei. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 909) nustatytos su tikslu įgyvendinti bendrus kraštovaizdžio tvarkymo uždavinius, įvertinant šalies kraštovaizdžio struktūrinę įvairovę, užtikrinant kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą ir planavimą darnios plėtros sąlygomis, tinkamai koordinuojant savivaldybių institucijų veiksmus, plėtojant visuomenės suvokimą apie kraštovaizdžio vertę ir vaidmenį. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pagrindiniai tikslai: šalies teritorijos subalansuotos raidos užtikrinimas, kuo geriau panaudojant turimą šalies teritorijos potencialą, nedarant žalos šalies teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai, nepažeidžiant dabartinės ir būsimų kartų teritorinių interesų, išsaugant bei stiprinant šalies teritorijos savitumą. urbanistinės sistemos optimizavimas derinant su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga, kultūros paveldo, gamybos bei rekreacinių teritorijų naudojimu ir socialinės kultūrinės bei techninės infrastruktūros teritorine plėtra. Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo koncepcija parengta, vadovaujantis aukščiau išvardintais dokumentais ir neprieštarauja juose iškeltiems tikslams bei uždaviniams bei pagrindinėms nuostatoms. UAB CityForm LT / 2019 m. 64

65 7. GALIMOS REIKŠMINGOS TEIGIAMOS IR NEIGIAMOS PASEKMĖS APLINKAI, APLINKOS VEIKSNIŲ TARPUSAVIO SĄVEIKAI Vertinant Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių pasekmes aplinkai, buvo palyginti I ir II koncepcijos alternatyvos sprendiniai, o galimų pasekmių gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai vertinimas pateikiamas lentelėje. Sprendinių neįgyvendinimo ( Status Quo atveju) pasekmės aprašytos 3 skyriuje lentelė. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos sprendinių galimų pasekmių gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai vertinimas. Komponentai Galimos reikšmingos pasekmės I koncepcijos alternatyva II koncepcijos alternatyva Motyvai, pastabos Aplinkos oras Klimato veiksniai Paviršinis ir požeminis vanduo Tiesioginės + + Netiesioginės 0 + Kaupiamosios 0 + Sąveikaujančios (sinergetinės) 0 + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Vidutinės trukmės 0 0 Nuolatinės 0 0 Laikinos + + Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos abi alternatyvos yra orientuotos į oro taršos mažinimą - vystant alternatyvių (mažiau taršių, skatinančių fizinį aktyvumą) transporto priemonių naudojimą, oro taršos ir kito neigiamo poveikio aplinkai mažinimą, o taip pat netaršių technologijų kūrimo ir diegimo skatinimą. Koncepcijos alternatyvų sprendiniuose akcentuojama, kad svarbu sumažinti oro taršą iš mobilių taršos šaltinių: aplinkos oro higieninės būklės pagerinimo tikslu, intensyvaus transporto srautų judėjimo koridoriuose esančiuose greta urbanizuotų arba analizuojamų teritorijų formuoti apsauginės paskirties želdinius, taip pat kaip ir esamų bei planuojamų pramonės paskirties teritorijų, komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonose. Tiesioginės + + Koncepcijos alternatyvose skatinamas atsinaujinančių išteklių panaudojimas energetikos (individualiam) vartojimui Netiesioginės 0 + ir gamybai tokiu būdu mažinant neigiamą poveikį aplinkai, Kaupiamosios 0 + įskaitant neigiamą klimato kaitos poveikį. Skatinamas tvarus energijos išteklių valdymas reiškia, kad energijos, medžiagų Sąveikaujančios + + ir vandens naudojimas bus mažinamas, o ištekliai (sinergetinės) veiksmingai iš naujo panaudojami jų natūraliame cikle. Turi Trumpalaikės 0 0 būti teikiamas prioritetas atsinaujinančių energijos šaltinių Ilgalaikės 0 + vartojimui. Abiejų alternatyvų koncepcijos sprendiniai sudaro sąlygas Vidutinės 0 0 vykdyti priemones, reikalingas klimato kaitos švelninimui, trukmės prisitaikymui prie klimato kaitos. Šiaulių rajonui aktualu Nuolatinės 0 0 padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį Laikinos 0 0 energijos suvartojime bei didinti energijos vartojimo efektyvumą. Taip pat svarbu įvertinti ir taikyti atitinkamas Teigiamos + + priemones dėl kitų antropogenines šiltnamio dujas Neigiamos 0 0 sukeliančių veiksnių (t.t. žemės ūkis, įskaitant trąšų naudojimą, transporto sektorius ir pan.). Tiesioginės + + Netiesioginės + + Kaupiamosios 0 0 Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Koncepcijos alternatyvose numatoma, kad labai svarbu užtikrinti požeminio, tame tarpe gruntinio, gėlo vandens išteklių apsaugą: veiksmai orientuojami į vandens išteklių kiekybės ir kokybės kitimo kontrolę, teršimo minimizavimą esamos ir numatomos individualios gyvenamosios statybos masyvuose, intensyviai agrariškai įsavintose rajono teritorijos dalyse, ypatingą dėmesį skiriant reikalavimų, numatytų vandens šulinių ir gręžinių, vandenviečių SAZ juostoms laikymuisi, vandens telkinių pakrantės apsaugos zonų rėžimo laikymuisi ir kontrolei, individualių namų ir kitos paskirties sklypų užstatymo intensyvumo mažinimo gamtinio karkaso, ir kraštovaizdžio požiūriu vaizdingose slėnių ir paslėnių teritorijose, bei natūralios (ekokompensaciniu požiūriu efektyvios) žemės dangos UAB CityForm LT / 2019 m. 65

66 Vidutinės trukmės + + Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 dalies didinimo strategijos laikymosi koncentruotos ir pasklidosios taršos poveikiui jautriose agrarinėse ir urbanizuotose teritorijose. Konceptualiuose sprendiniuose sudaromos sąlygos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros modernizavimui, jos plėtros urbanizuotose teritorijose užtikrinimui, siekiant užkirsti kelią teršalams patekti į aplinką (paviršinius vandens telkinius). Numatoma aktyviau siekti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metų plėtros strategijoje numatytų tikslų, gerinant vandentiekio bei nuotekų tinklų pasiekiamumą Šiaulių rajone iki pilno jų įgyvendinimo. Dirvožemis Neatsinaujinantys ir atsinaujinantys gamtos ištekliai Biologinė įvairovė (gyvūnų ir augalų rūšims bei gamtinėms buveinėms) Tiesioginės + + Netiesioginės 0 0 Kaupiamosios 0 0 Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Vidutinės trukmės + + Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Tiesioginės + + Netiesioginės + + Kaupiamosios + + Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Vidutinės trukmės + + Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos abiejose alternatyvose iškeltos gamtosaugos kryptys orientuotos į dirvožemio taršos ir dirvožemio dangos degradavimo mažinimą inventorizuojant teritorijoje esančius potencialus dirvožemio taršos židinius (žmogaus ūkinės veiklos objektus, intensyvios agrarinės veiklos teritorijas iš kurių teršiančios medžiagos gali patekti į aplinką koncentruotu ar paskliduoju būdu), bei taikant taršos prevencijos priemones. Siekiama mažinti dirvožemio degradavimo tempus, užtikrinti optimalių dirvos fizinių ir cheminių savybių išlaikymą bei atkūrimą intensyvios agrarinės veiklos zonose. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvose Energetikos srityje, vadovaujantis Europinių direktyvų nuostatomis, siekiama mažinti šilumos nuostolius vykdant daugiabučių ir visuomeninių pastatų renovacijas. Taip pat bendrojo plano koncepcijos alternatyvose yra skatinamas alternatyvių (netaršių ar mažiau taršių) kuro rūšių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Tiesioginės + + Koncepcijos alternatyvos sudaro galimybes apsaugoti, atstatyti, praturtinti antropogeninės aplinkos ekosistemas - Netiesioginės + + sustabdyti natūralių ir subnatūralių biocenozių naikinimą Kaupiamosios 0 + intensyviai urbanizuotose planuojamos teritorijos dalyse, (pagrinde individualių gyvenamųjų namų plėtros ir Sąveikaujančios 0 + transformuojamose mažaaukštės gyvenamosios statybos (sinergetinės) zonose), palaikyti jų savaiminio atsikūrimo procesus, didinti Trumpalaikės 0 0 jose biologinę įvairovę, užtikrinti reikiamą biologinės Ilgalaikės + + įvairovės išsaugojimo požiūriu vertingų teritorijų apsaugą. Antroje koncepcijos alternatyvoje siūloma išskirti išorinius Vidutinės 0 + ekologinio kompensavimo arealus (S ) intensyvios agrarinės trukmės veiklos zonose, kuriuos rekomenduojama apželdinti mišku Nuolatinės 0 0 ar įveisti kitą daugiametę augmeniją. Šie arealai silpnintų Laikinos 0 0 antropogeninį poveikį, padėtų užtikrinti požeminio vandens apsaugą, įveisus juos tarp paviršinio vandens telkinio ir Teigiamos + + dirbamos žemės, darytų reikšmingą teigiamą poveikį mažinant pasklidosios taršos poveikį paviršinio vandens telkinių vandens kokybei. Siūlomi išoriniai ekologinio kompensavimo arealai padės suformuoti labiau Neigiamos 0 0 koncentruotą ir geriau savo funkcijas atliekančią gamtinio karkaso sistemą ir tuo pačiu sudarys prielaidas žemės ūkio teritorijų našumo palaikymui ir jo ilgalaikiam užtikrinimui didinant žemės ūkio naudmenų plotų mozaikiškumą ekologiniu požiūriu jautriose vietose formuojant gamtinių UAB CityForm LT / 2019 m. 66

67 Kraštovaizdis Materialiniai antropogeniniai ištekliai Gamtinė aplinka Galimos pasekmės saugomų teritorijų intarpus. Siūlomas išskirti išorinių ekologinių kompensavimo arealų plotas galėtų sudaryti apie 6200 ha arba apie 3 % padidintų GK priskiriamų teritorijų plotą. Tai turės teigiamą poveikį biologinei įvairovei. Tiesioginės + + Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Netiesioginės 0 + Kaupiamosios 0 + Sąveikaujančios (sinergetinės) 0 + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Vidutinės trukmės + + Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Tiesioginės + + Netiesioginės + + Kaupiamosios + + Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Vidutinės trukmės + + Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Tiesioginės 0 + Netiesioginės + + Kaupiamosios 0 + Sąveikaujančios 0 + (sinergetinės) Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės 0 + Vidutinės 0 + trukmės Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 keitimo bendrųjų sprendinių rengimo stadijoje laikomasi Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane taikytų metodologinių kraštovaizdžio tvarkymo strategijų išskyrimo nuostatų. Kraštovaizdžio tvarkymo strategijų zonų sistemos kūrimo metodinį pamatą formuoja šios principinės planuojamo kraštovaizdžio kategorijos: 1)intensyviai antropogeniškai keičiamas ir technogenizuojamas kraštovaizdis urbanistinio karkaso centruose, antropogeninės įtakos arealuose bei urbanistinės integracijos jungtyse; 2)vyraujančio intensyvaus naudojimo agrarinių ir miškingų teritorijų kraštovaizdis; 3)vyraujančio tausojančio naudojimo agrarinių ir miškingų teritorijų kraštovaizdis gamtinio karkaso įtakos arealuose; 4)vyraujančio konservacinio naudojimo prioriteto kraštovaizdis arealuose su gausiais konservacinę vertę turinčiais gamtiniais bei kultūriniais teritoriniais kompleksais. Antroje koncepcijos alternatyvoje siūloma išskirti išorinius ekologinio kompensavimo arealus (S ) intensyvios agrarinės veiklos zonose, kuriuos rekomenduojama apželdinti mišku ar įveisti kitą daugiametę augmeniją. Siūlomas išskirti išorinių ekologinių kompensavimo arealų plotas galėtų sudaryti apie 6200 ha arba apie 3 % padidintų GK priskiriamų teritorijų plotą. Tai turės reikšmingą teigiamą poveikį kraštovaizdžio įvairovei. Šiaulių rajono savivaldybės koncepcijos alternatyvose iš esmės vykdomas suformuotų sprendinių tęstinumas, dėl to nebus pažeisti galiojančiu bendruoju planu suformuoti lūkesčiai. II alternatyvos konceptualieji sprendiniai dėl prioritetų išskyrimo, sudaro sąlygas racionalesniam žemės naudojimui, optimalesniam socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymui. I koncepcijos alternatyvoje išlaikoma galiojančiame Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane išskirta gamtinio karkaso sistema jos nedetalizuojant ir netikslinant. II koncepcijos alternatyvoje koreguojama, tikslinama ir detalizuojama ankstesniame bendrajame plane suformuota gamtinio karkaso (GK) (teritorijos ekologinio kompensavimo) sistema. Šioje alternatyvoje siūloma išskirti išorinius ekologinio kompensavimo arealus (S ) intensyvios agrarinės veiklos zonose, kuriuos rekomenduojama apželdinti mišku ar įveisti kitą daugiametę augmeniją. Tai turės reikšmingą teigiamą poveikį kraštovaizdžio įvairovei. Siūlomas išskirti išorinių ekologinių kompensavimo arealų plotas galėtų sudaryti apie 6200 ha arba apie 3 % padidintų GK priskiriamų teritorijų plotą. Tuo pačiu, atsižvelgiant į esamą GK teritorijų geoekologinį potencialą numatomas GK tvarkymo zonų išskyrimas. Numatomas teigiamas poveikis gamtinei aplinkai. Tiesioginės 0 0 Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Netiesioginės + + keitimo koncepcijos alternatyvose atsižvelgiama į saugomų teritorijų tvarkymo reglamentus, nenumatoma sprendinių Kaupiamosios 0 0 galinčių daryti neigiamą poveikį saugomoms teritorijoms. UAB CityForm LT / 2019 m. 67

68 teritorijų gamtos vertybėms Pasekmės nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams. Pasekmės miškams Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės 0 0 Vidutinės trukmės 0 0 Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Siekiant išvengti dviprasmiškų sprendinių, abiejuose Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvose numatoma, kad tiek Kurtuvėnų, tiek Ventos regioninių parkų teritorijos, esančios Šiaulių rajono savivaldybėje, priskiriamos kitų funkcinių zonų kategorijai išskiriant kiekvieno parko teritoriją atskirai. Bendrojo plano konceptualieji sprendiniai Kurtuvėnų, Ventos regioniniuose parkų teritorijose galioja tiek, kiek neprieštarauja veiklą šiuose regioniniuose parkuose reglamentuojantiems dokumentams. Tiesioginės 0 0 Bet kokia veikla į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytuose objektuose, kultūros paveldo teritorijose bei jų Netiesioginės + + apsaugos zonose reglamentuojama Nekilnojamojo kultūros Kaupiamosios + + paveldo apsaugos įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo Sąveikaujančios + + objektams ir jų teritorijoms nustatoma konservacinė (sinergetinės) paskirtis. Trumpalaikės 0 0 Veiklą kultūros paveldo objektų teritorijose bei jų apsaugos Ilgalaikės + + zonose reglamentuoja kultūros paveldo specialieji planai (vietovių ir stambių kompleksų) ir kultūros paveldo Vidutinės + + apsaugos reglamentai. Tvarkyba vykdoma pagal trukmės tvarkomuosius paveldosaugos darbų projektus. Registruotų Nuolatinės 0 0 kultūros paveldo vertybių teritorijoms ir jų apsaugos zonoms Laikinos 0 0 yra taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skyriaus Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir Teigiamos + + apsaugos zona nuostatos teritorijose ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti objekto vertingosioms savybėms, vizualinės apsaugos pozonyje statinių, aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą, trukdytų jį apžvelgti. Memorialinio pobūdžio kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos Visos prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Neveikiančioms kapinėms nustatoma konservacinė žemės naudojimo paskirtis. Prieš vykdant žemės judinimo darbus, registruotų kultūros vertybių teritorijose, turi būti atlikti archeologiniai tyrimai, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR Neigiamos :2011 Archeologinio paveldo tvarkyba. Veiklą archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektuose reglamentuoja Paveldo tvarkybos reglamentas PTR :2011 Archeologinio paveldo tvarkyba. Moksliniam pažinimui saugomuose archeologinio paveldo objektuose, jų teritorijose, draudžiama plėtoti žemdirbystę ar miškų ūkį, išskyrus savaime užaugančių medžių ir krūmų šalinimą. Šios Nekilnojamojo kultūros paveldo nuostatos taikomos vienodai abejoms Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoms. Koncepcijos alternatyvose numatoma plėtra paremta tvarios plėtros principais bei suderinta su kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, todėl neigiamų pasekmių nenumatoma. Plėtojant turizmą, į lankytinus objektus įtraukiant nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, bus sudarytos prielaidos vertybes saugoti naudojant. Tiesioginės 0 + Šiaulių rajono bendrojo plano keitimo koncepcijos Netiesioginės 0 + Kaupiamosios + + Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Vidutinės trukmės + + Nuolatinės 0 0 sprendiniuose išlaikomi esami miškų plotai bei numatoma galimybė miškingumo didinimui. Antroje koncepcijos alternatyvoje siūloma išskirti išorinius ekologinio kompensavimo arealus (S ) intensyvios agrarinės veiklos zonose, kuriuos rekomenduojama apželdinti mišku ar įveisti kitą daugiametę augmeniją. Tai turės reikšmingą teigiamą poveikį miškams. Koncepcijos sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Miškų įstatyme išskirtoms nuostatoms. Dėl išvardintų aspektų, neigiamų pasekmių miškams nebus. UAB CityForm LT / 2019 m. 68

69 Socialinė aplinka Visuomenės sveikata Ekonominė aplinka Teritorijos vystymo darna Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Tiesioginės 0 0 Netiesioginės + + Kaupiamosios 0 0 Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės 0 0 Vidutinės trukmės 0 0 Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Abiejose koncepcijos alternatyvose išskiriamos trys pagrindinės kryptys, kurias įgyvendinus tikėtina, kad demografinė situacija Šiaulių rajono savivaldybėje būtų veikiama pozityviai: 1) Siekti socialinės, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros gerinimo, darant patrauklesnes gyvenimo sąlygas Šiaulių rajone. Siekti prieinamos ir pasiekiamos socialinės infrastruktūros bei į kokybę orientuotų viešųjų paslaugų teikimo sistemos; 2) Sudaryti palankias sąlygas darbo vietų kūrimui, aktyviai siekti naujų investicijų pritraukimo bei mažinti ribojimus ir suvaržymus; 3) Sukurti ir teikti naujai atvykusiems ir sugrįžusiems asmenims integracijos / reintegracijos priemones (tokias kaip specialios švietimo programos, lietuvių kalbos mokymas suaugusiems, konsultacijos / parama dėl įsikūrimo ir pan.). Tikėtinos teigiamos pasekmės socialinei aplinkai. Tiesioginės + + Pagrindinės gamtosaugos kryptys - gamtos išteklių Netiesioginės 0 + tausojamo naudojimo ir apsaugos, gamtinės aplinkos - kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, aplinkos Kaupiamosios 0 0 kokybės apsaugos, kurios numatomos Šiaulių rajono Sąveikaujančios savivaldybės teritorijos vystymo koncepcijos alternatyvose, 0 + (sinergetinės) sudarys sąlygas sveikesnei aplinkai formuoti ir tai teigiamai įtakos visuomenės sveikatą. Trumpalaikės 0 0 Dėl antrojoje koncepcijos alternatyvoje siūlomų išskirti Ilgalaikės 0 + išorinių ekologinio kompensavimo arealų (S ), kuriuos Vidutinės rekomenduojama apželdinti mišku, numatomas reikšmingas 0 + trukmės teigiamas netiesioginis poveikis visuomenės sveikatai. Koncepcijos alternatyvose akcentuojama, kad Šiaulių Nuolatinės 0 0 rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose būtina didinti Laikinos 0 0 teikiamų paslaugų kokybę ir jų inovatyvumą. Vykstant Teigiamos + + tolesnei ligoninių tinklo optimizacijai Lietuvoje, Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų ligoninei tikslinga stiprinti slaugos ir Neigiamos 0 0 palaikomojo gydymo bei skubios pagalbos kryptis. Tiesioginės + + Koncepcijos alternatyvose numatoma skatinti technologijų diegimą ir produktyvumo didinimą svarbiausiuose Netiesioginės + + ekonominiuose sektoriuose kaip didmeninė ir mažmeninė Kaupiamosios + + prekyba bei kasyba ir apdirbamoji gamyba. Sąveikaujančios Pirmoje koncepcijos alternatyvoje pramonės, sandėliavimo + + (sinergetinės) ir logistikai skirtas teritorijas, kaip numatė galiojantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, siūloma Trumpalaikės 0 0 telkti Šiaulių rajono savivaldybėje esančių pagrindinių Ilgalaikės + + susiekimo koridorių teritorijose, kaip Ginkūnų Meškuičių Vidutinės zona, Šiaulių - Kuršėnų aglomeracinė zona. + + trukmės Antroje alternatyvoje pagrindines pramonės, sandėliavimo ir logistikai skirtas teritorijas siūloma plėtoti Šiaulių rajono Nuolatinės 0 0 savivaldybėje esančių svarbiausių susiekimo koridorių Laikinos 0 0 teritorijose, o taip pat įvertinti poreikį naujoms kompaktiško Teigiamos + + dydžio teritorijoms atsirasti kitose vietose. Viena iš galimų krypčių Kuršėnų miesto zona, kuriame konversijos būdu ar įsisavinant nepanaudotas teritorijas galėtų būti Neigiamos 0 0 plėtojamos netaršios bei didesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonominės veiklos. Numatomas teigiamas poveikis Šiaulių rajono ekonomikai. Tiesioginės + + Netiesioginės + + Kaupiamosios 0 0 Sąveikaujančios (sinergetinės) + + Trumpalaikės 0 0 Ilgalaikės + + Vidutinės trukmės + + Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo plano konceptualieji sprendiniai formuojami vadovaujantis darnaus vystymosi principais, integruojant Nacionalinio darnaus vystymosi strategijos nuostatus. Koncepcijoje sudaromos sąlygos socialinės gerovės didinimui, tvariai ekonominei plėtrai ir aplinkos tausojimui. Prognozuojamos teigiamos pasekmės Šiaulių rajono teritorijos vystymo darnai. UAB CityForm LT / 2019 m. 69

70 Nuolatinės 0 0 Laikinos 0 0 Teigiamos + + Neigiamos 0 0 Vertinime naudojamų žymėjimų reikšmės: + tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės; - tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės; +/- tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės; 0 nenumatoma nei teigiamų, nei neigiamų reikšmingų pasekmių;? nepakanka informacijos. Atlikus vertinimą lentelėje pateiktiems komponentams, nustatyta, kad koncepcijos tiek pirmosios, tiek antrosios alternatyvų sprendiniai, tinkamai juos įgyvendinant, turės teigiamas pasekmes Šiaulių rajono savivaldybės vystymuisi. Antrosios alternatyvos sprendiniai kiek pasižymi didesne teigiama reikšme šiems komponentams: aplinkos orui, klimato veiksniams, biologinei įvairovei (gyvūnų ir augalų rūšims bei gamtinėms buveinėms), kraštovaizdžiui, gamtinei aplinkai, miškams ir visuomenės sveikatai. 8. PRIEMONĖS BENDROJO PLANO KEITIMO ĮGYVENDINIMO REIKŠMINGOMS NEIGIAMOMS PASEKMĖMS APLINKAI IŠVENGTI, SUMAŽINTI AR KOMPENSUOTI Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikia: Detalesnį teritorijų planavimą vykdyti, laikantis bendrojo plano koncepcijoje įvardintų teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų bei aplinkosauginių nuostatų; Rengti saugomų teritorijų specialiuosius planus bei funkcinio zonavimo dokumentus tuo pačiu eliminuojant neigiamai aplinkos apsaugą galinčius įtakoti veiksnius; Vykdant ekologinį švietimą, skatinti rajono visuomenės ekologinį sąmoningumą; Supažindinti institucijas ir suinteresuotą visuomenę su bendrojo plano sprendiniais; Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, išduodant planavimo sąlygas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimui, nurodyti, jog privaloma laikytis gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą užtikrinančių dokumentų reikalavimų. Esant poreikiui, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų ir/ ar techninių projektų rengimo metu, atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimą, kurio metu būtų įvertintas konkrečios veiklos sukeliamas poveikis aplinkai ir/ ar visuomenės sveikatai bei numatomos konkrečios priemonės galimiems poveikiams išvengti, sumažinti ar kompensuoti. 9. BENDROJO PLANO KEITIMO ALTERNATYVOS Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija nuosekliai plėtoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas ir yra paremta darnaus vystymosi principais. Parengtos koncepcijos variantuose yra pateikiamas optimalus Šiaulių rajono teritorijos erdvinės struktūros, funkcinio naudojimo bei aplinkos apsaugos modelis, suderinant tarpusavyje socialinius, gamtosauginius bei ekonominius visuomenės interesus. Pirmoje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo alternatyvoje orientuojamasi į galiojančio bendrojo plano sprendinių tęstinumą adaptuojant sprendinius pagal pasikeitusius teisės aktus. Antroje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo alternatyvoje įvedamos priemonės, teritorijų naudojimo ir tvarkymo, atskirų struktūrų sprendiniai nuosekliau atitinkantys esamus ir numatomus poreikius bei potencialą. UAB CityForm LT / 2019 m. 70

71 10. VERTINIMO SUNKUMAI (ĮSKAITANT TECHNINIUS TRŪKUMUS ARBA NEPAKANKAMAS PRAKTINES ŽINIAS IR ĮGŪDŽIUS), SU KURIAIS SUSIDURTA KAUPIANT REIKIAMĄ INFORMACIJĄ, APRAŠYMAS Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr ir Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentu (Komplekso Nr. CF-19U-28, 2019 m.). Analizei panaudota Šiaulių rajono esamos būklės medžiagos dalis susijusi su kraštovaizdžiu, aplinkos kokybe bei jos apsauga, probleminiais arealais bei saugomomis teritorijomis. Vertinimo sunkumai yra susiję su statistinės informacijos trūkumu bei rengiamo bendrojo plano detalumo lygio: kadangi rajono bendrojo plano sprendiniai nenustato konkretaus žemės naudojimo būdo ir tiksliai neapibrėžia ūkinių veiklų ar jų apimčių, šiame etape sudėtinga prognozuoti visas galimas pasekmes aplinkai, todėl visi faktoriai, galintys daryti poveikį aplinkai, turės būti įvertinti išsamiau žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir techninių projektų rengimo metu. 11. NUSTATYTŲ TAIKYTI STEBĖSENOS PRIEMONIŲ APRAŠYMAS Teritorijos, kurios gali būti reikšmingai paveiktos įgyvendinus ar neįgyvendinus bendrojo plano koncepcijos sprendinių, turi būti stebimos remiantis Valstybine aplinkos monitoringo metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr Poreikis vykdyti monitoringą, ir tuo atveju, jei jis vykdomas jo apimtis turi būti numatyta atitinkamuose dokumentuose. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai monitoringas turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka. Rekomenduojama šio plano įgyvendinimo pasekmių aplinkai stebėseną įtraukti į Šiaulių rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos programą. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringo programą, kurią rengia savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybių aplinkos monitoringo programos turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, savivaldybių aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai. Savivaldybių aplinkos monitoringo programa turi būti suderinta su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka ir patvirtinta savivaldybės tarybos. Pagrindinis dėmesys vykdant monitoringą turėtų būti kreipiamas į dirvožemio, oro, požeminio bei paviršinio vandens kokybinius pokyčius. Taip pat turėtų būti vykdomas ir kraštovaizdžio struktūros bei vizualinės kokybės monitoringas. Įgyvendinant Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, taip pat rengiant investicinius, techninius ar darbo projektus, pagal poreikį gali būti atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. 12. SANTRAUKA Rengiamo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau SPAV) atliekamas teritorijos vystymo koncepcijos (bendrųjų sprendinių formavimo) stadijai. Šio vertinimo tikslai yra: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių įgyvendinimo pasekmes aplinkai; užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su atsakingomis už aplinkos apsaugą valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir visuomene; užtikrinti, kad Šiaulių rajono UAB CityForm LT / 2019 m. 71

72 savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo organizatorius turės išsamią informaciją apie galimas reikšmingas plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliekamas vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1467, bei Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovu. Rengiant Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (koncepciją ir sprendinių konkretizavimą), vadovaujamasi teritorijų darnaus vystymosi principais ir yra pateikiamos dvi koncepcijos alternatyvos. Koncepcijoje numatomas funkcinis zonavimas, apibrėžtas šiuo metu galiojančiose Teritorijų planavimo normose. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje išskiriamos: neurbanizuojamos teritorijos, kurioms priskirtinos miškai ir miškingos teritorijos, vandenys, žemės ūkio veiklai naudojamos teritorijos ir kitos kompaktiškai neužstatytos ar neužstatomos teritorijos; urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos, apimančios kompaktiškai pastatais užstatytas ir numatomas užstatyti teritorijas su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Antrojoje koncepcijos alternatyvoje, siekiant optimizuoti urbanizuotas teritorijas ir jose išvystytas / vystomas socialinę, inžinerinę infrastruktūrą, siūloma funkcinę zoną Kitos urbanizuojamos teritorijos skirti į pirmo ir antro prioriteto teritorijas - pirmo prioriteto teritorijoje savivaldybė pagal poreikį ir turimas lėšas pirmuoju prioritetu gerina, plėtoja socialinę, inžinerinę ir kitą infrastruktūrą. Pirmo prioriteto kitos urbanizuojamos teritorijose - skatinamas fizinės ir funkcinės struktūrų atnaujinimas išnaudojant vidinius teritorinius rezervus, konversija. Formuojamas užstatymas turi atitikti gyvenvietės foninį užstatymą (išskyrus statinius visuomenės poreikiams bei turinčius specifiką pvz. bažnyčios, inžineriniai statiniai ir pan.), užtikrinti susiklosčiusios urbanistinės struktūros tęstinumą. Miestelių atveju būtina išlaikyti jų istoriškai susiklosčiusią individualią struktūrą, kontekstualiai planuoti naują užstatymą. Savivaldybė pagal poreikį (demografinę situaciją ir sudėtį) bei galimybes gerina socialinę, inžinerinę infrastruktūras, siekiama aukštesnės gyvenimo kokybės. Antro prioriteto kitos urbanizuojamos teritorijos - galima urbanizacija (t.t. žemės paskirties keitimas į kitą paskirtį) dažniausiai siekiant neapriboti galiojančiu bendruoju planu suformuotų lūkesčių galimam užstatymui. Šiose teritorijose savivaldybės lėšomis plėtojama infrastruktūra tik tokiu atveju, jei ji jau būna išplėtota pirmo prioriteto teritorijose. Galima žemės ūkio veikla nesudaranti neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, gyvenamajai aplinkai. Šiaulių rajono savivaldybės aplinkos būklės apžvalga atlikta remiantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo esamos būklės analize. Aplinkos būklę apsprendžia pagrindinių jos komponentų (oro, vandenų, dirvožemio, kraštovaizdžio kokybė ir biologinė įvairovė) kokybė. Paskutinių metų stebėjimų duomenys (didėjanti tarša) leidžia daryti prielaidas, kad neįgyvendinus koncepcijos sprendinių, tikėtinos neigiamos pasekmės aplinkai, kadangi nekontroliuojant teršalų emisijų, gali prastėti oro kokybė, dėl ko nukentėtų visuomenės sveikatingumas ir bendra aplinkos kokybė. Koncepcijos sprendinių neįgyvendinimas gali nulemti paviršinio vandens kokybės prastėjimą ir neigiamai paveikti bendrą aplinkos kokybę: dėl to nukentėtų biologinė įvairovė bei geriamo vandens kokybė ir turėtų neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Koncepcijos sprendinių neįgyvendinimas gali neigiamai paveikti ir rekreacinių kraštovaizdžio išteklių panaudojimo galimybes. Dirvožemio kokybė kinta dėl natūralių ar ūkinės veiklos skatinamų natūralių procesų, didėjančios dirvožemio antropogeninės fizinės ir cheminės taršos. Bendrojo plano sprendiniais neapribojus taršios ūkinės veiklos, gali atsirasti neigiamas poveikis aplinkai, gruntinių vandenų kokybei bei visuomenės sveikatai. Kadangi koncepcija sudaro sąlygas apsaugoti kraštovaizdžio stabilumui jautrias teritorijas nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, galima teigti, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcinių sprendinių neįgyvendinimas gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių rajono kraštovaizdžiui. Neįgyvendinant koncepcijoje numatytos nuoseklesnės urbanizacijos nebus sudaryta galimybė nuo nekontroliuojamos urbanizacijos apsaugoti kraštovaizdžio stabilumui svarbių teritorijų, išlaikant optimalią urbanistinio karkaso bei kraštovaizdžio struktūrą. UAB CityForm LT / 2019 m. 72

73 Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendro plano keitimo koncepcijos sprendiniai suformuoti, vadovaujantis darnaus vystymosi principais bei skiriant didelį dėmesį gamtinei aplinkai ir saugomoms teritorijoms, o tai leidžia prognozuoti teigiamas pasekmes Šiaulių rajono aplinkai. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendro plano keitimo koncepcijoje nustatytų teritorijos vystymo tikslai glaudžiai siejasi su aukštesnio lygmens (nacionalinio, Europos bendrijos bei tarptautinio) dokumentų aplinkosauginiais tikslais ir jiems neprieštarauja. Vertinant Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių pasekmes aplinkai, buvo palyginti I ir II koncepcijos alternatyvos sprendiniai, o galimų pasekmių gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai vertinimas pateikiamas lentelėje. Sprendinių neįgyvendinimo ( Status Quo atveju) pasekmės aprašytos 3 skyriuje. Buvo vertinamas galimas I ir II koncepcijos alternatyvos poveikis šiems aplinkos komponentams: aplinkos oras, klimatas, paviršinis ir požeminis vanduo, dirvožemis, neatsinaujinantys ir atsinaujinantys gamtos ištekliai, biologinė įvairovė, kraštovaizdis, materialiniai antropogeniniai ištekliai, gamtinė aplinka, saugomų teritorijų gamtos vertybės, nekilnojamieji kultūros paveldo objektai, miškai, socialinė aplinka, visuomenės sveikata, ekonominė aplinka, teritorijos vystymo darna. Reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir jos komponentams nenustatytas. Priešingai - įgyvendinant koncepcijos sprendinius būtų sudarytos sąlygos socialinės gerovės didinimui, tvariai ekonominei plėtrai ir aplinkos tausojimui, todėl prognozuojamos teigiamos pasekmės Šiaulių rajono teritorijos vystymo darnai. Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, reikia: detalesnį teritorijų planavimą vykdyti, laikantis bendrojo plano koncepcijoje įvardintų teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų bei aplinkosauginių nuostatų; rengti saugomų teritorijų specialiuosius planus bei funkcinio zonavimo dokumentus tuo pačiu eliminuojant neigiamai aplinkos apsaugą galinčius įtakoti veiksnius; vykdant ekologinį švietimą, skatinti rajono visuomenės ekologinį sąmoningumą; supažindinti institucijas ir suinteresuotą visuomenę su bendrojo plano sprendiniais; siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių aplinkai, išduodant planavimo sąlygas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimui, nurodyti, jog privaloma laikytis gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą užtikrinančių dokumentų reikalavimų; esant poreikiui, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų ir/ ar techninių projektų rengimo metu, atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimą, kurio metu būtų įvertintas konkrečios veiklos sukeliamas poveikis aplinkai ir/ ar visuomenės sveikatai bei numatomos konkrečios priemonės galimiems poveikiams išvengti, sumažinti ar kompensuoti. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija nuosekliai plėtoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas ir yra paremta darnaus vystymosi principais. Parengtos koncepcijos variantuose yra pateikiamas optimalus Šiaulių rajono teritorijos erdvinės struktūros, funkcinio naudojimo bei aplinkos apsaugos modelis, suderinant tarpusavyje socialinius, gamtosauginius bei ekonominius visuomenės interesus. Pirmoje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo alternatyvoje orientuojamasi į galiojančio bendrojo plano sprendinių tęstinumą adaptuojant sprendinius pagal pasikeitusius teisės aktus. Antroje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo alternatyvoje įvedamos priemonės, teritorijų naudojimo ir tvarkymo, atskirų struktūrų sprendiniai nuosekliau atitinkantys esamus ir numatomus poreikius bei potencialą. Atlikus vertinimą nustatyta, kad pirmosios ir antrosios alternatyvų sprendiniai, tinkamai juos įgyvendinant, turės teigiamas pasekmes Šiaulių rajono savivaldybės vystymuisi. Antrosios alternatyvos sprendiniai kiek pasižymi didesne teigiama reikšme šiems komponentams: aplinkos orui, klimato veiksniams, biologinei įvairovei (gyvūnų ir augalų rūšims bei gamtinėms buveinėms), kraštovaizdžiui, gamtinei aplinkai, miškams ir visuomenės sveikatai. Vertinimo sunkumai yra susiję su statistinės informacijos trūkumu bei rengiamo bendrojo plano detalumo lygio: kadangi rajono bendrojo plano sprendiniai nenustato konkretaus žemės naudojimo būdo ir tiksliai neapibrėžia ūkinių veiklų ar jų apimčių, šiame etape sudėtinga prognozuoti visas galimas pasekmes aplinkai, todėl visi faktoriai, galintys daryti poveikį aplinkai, turės būti įvertinti išsamiau žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir techninių projektų rengimo metu. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai monitoringas turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka. UAB CityForm LT / 2019 m. 73

74 LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MI}.IISTERIJA KVALIF'IKACIJOS ATHSTATAS f{r. ATP 1735 Giedri Rstkwte Skudkswskiewd yra atestuota Teritorijq planavimo vadovo Kompleksin io teritorij g planavimo dokumentrl riitsies : savivaldybis, vietovros lygmens bendrieji ir vietov0s lygmens detalieji planai Specialiojo teritorijrtr planavimo dokumentg rfr3ies: valstybes, savivaldyb s, vietoves lygmens in2inerines infrastrukteros vystymo planai en% Aptrinkos viceministre Daiva Matoniene Atestavimo komisijos 2AL5 m. sausio men. 29 d, protokolas Nr. 97

75 ? J LIETUVOS RESPI.JBLIKOS APLINKOS MINISTERUA KVALIFIKACIJOS TATA

76

77 Elektroninio dokumento nuorašas APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA Biudžetinė įstaiga, A. Juozapavičiaus g. 9, LT Vilnius, tel , el.p. aaa@aaa.am.lt, Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas UAB CityForm el. p. g.ratkute@cityform.lt Nr. (30.2)-A4E- Į Nr. CF-R-19/98 DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTO Aplinkos apsaugos agentūra (toliau Agentūra) išnagrinėjo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą. Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo 8.2. papunkčiu, apimties nustatymo dokumentui pritaria. Šį atsakymą Jūs turite teisę apskųsti Agentūrai (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius 09311) per 6 mėnesius nuo pažeidimų paaiškėjimo dienos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje per vienerius metus nuo šio atsakymo įteikimo dienos (Gedimino g. 56, Vilnius) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Direktoriaus įgaliotas direktoriaus pavaduotojas Vytautas Krušinskas Živilė Šidiškienė, tel , el. p. zivile.sidiskiene@aaa.am.lt

78 DETALŪS METADUOMENYS Dokumento sudarytojas (-ai) Dokumento pavadinimas (antraštė) Dokumento registracijos data ir numeris Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo Parašo paskirtis Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Aplinkos apsaugos agentūra,a. Juozapavičiaus g. 9, LT Vilnius 2019 dėl SPAV apimties Šiaulių r. sav. BP keitimas Nr. (30.2)-A4E-4271 ADOC-V1.0, GEDOC Pasirašymas VYTAUTAS KRUŠINSKAS, Direktoriaus pavaduotojas Parašo sukūrimo data ir laikas :11:11 Parašo formatas Trumpalaikis skaitmeninis parašas, kuriame taip pat saugoma sertifikato informacija Laiko žymoje nurodytas laikas Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją ADIC CA-A Sertifikato galiojimo laikas Parašo paskirtis Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Registravimas Danguolė Petravičienė Parašo sukūrimo data ir laikas :31:39 Parašo formatas Trumpalaikis skaitmeninis parašas, kuriame taip pat saugoma sertifikato informacija Laiko žymoje nurodytas laikas Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją Dokumentų valdymo sistema VDVIS Sertifikato galiojimo laikas Pagrindinio dokumento priedų skaičius 0 Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius 0 Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas elektroninis dokumentas, pavadinimas Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio (-ių) parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data) Elektroninio dokumento nuorašo atspausdinimo data ir ją atspausdinęs darbuotojas Elektroninė dokumentų valdymo sistema VDVIS, versija v El. dokumentas atitinka specifikacijos keliamus reikalavimus. Vienas ar daugiau elektroninių parašų negalioja. Tikrinimo data: :12: atspausdino Živilė Šidiškienė Paieškos nuoroda

79

80 Suformuota: 2019 m. rugsėjo 16 d. 10:52 Suformavo: Šiaulių departamento Vidaus administravimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Dovilė Glinskytė Siunčiamasis dokumentas Registracijos duomenys Skyriaus indeksas Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyrius Būsena Registruota Registracijos data Registracijos numeris ( E) Registras 2: Siunčiamų dokumentų registras Byla 2019: E: Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentai (prašymai, išvados) Bylos forma Elektroniniai dokumentai Procesas templ.snakeprocess.default Registratorius Šiaulių departamento Vidaus administravimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Dovilė Glinskytė Elektroninis dokumentas Taip Dokumento informacija Siuntėjai Šiaulių departamentas Gavėjai UAB CityForm LT, S. Žukausko g , Vilnius Gavėjas (pristatymo būdas) UAB CityForm LT, S. Žukausko g , Vilnius Dokumentą parengė Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Pabijanskienė Dokumentą pasirašė Šiaulių departamento direktorius Krizentas Kameneckas Dokumentą tvirtino Dokumentą vizavo Dokumentą derino Antraštė Dokumento rūšis Objekto veiklos vykdymo adresas Objekto pavadinimas Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumento rengėjo duomenys (Juridinio asmens pavadinimas / fizinio asmens vardas pavardė, kodas, adresas, telefono Nr., el. paštas) Plano ar programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumento pavadinimas Plano ar programos rengimo organizatorius (Juridinio asmens pavadinimas / fizinio asmens vardas pavardė, kodas, adresas, telefono Nr., el. paštas) Pateikta išvada, siūlant koreguoti /papildyti atrankos dokumentą Lapų skaičius 1 Gauto dokumento data (siuntėjo data) Gauto dokumento numeris (siuntėjo CF-R-19/100 numeris) Gauto dokumento registracijos data Avilyje (registrationdate) Gauto dokumento registracijos numeris Avilyje (registrationno) Susieti dokumentai Elektroninė paslauga (1) Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTO SPAV apimties nust. do išvados UAB CityForm LT, S. Žukausko g , Vilnius Puslapis 1 iš 2

81 Įvykdyta Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Pabijanskienė ADOC Šiaulių r. bendrjo plano keitimo SPAV apimtis.adoc Šiaulių r. bendrjo plano keitimo SPAV apimtis.docx Priedai Pridedami dokumentai Pasibaigę darbai Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė :09:19 Teigiamai vizuota versija 3.0. Pastabos: Šiaulių departamento direktorius Krizentas Kameneckas :50:12 Pasirašyta versija 3.0. Pastabos: Šiaulių departamento Vidaus administravimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Dovilė Glinskytė Puslapis 2 iš :51:59 Registruotas dokumentas: 2: Siunčiamų dokumentų registras 2019: E: Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentai (prašymai, išvados)

82 Elektroninio dokumento nuorašas NACIONALINIS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Kalvarijų g. 153, LT Vilnius, tel. (8 5) , faks. (8 5) , el. p. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas UAB CityForm Lt Nr. ( E)2- Į Nr. CF-R-19/100 DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTO Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 967 Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties (toliau SPAV) dokumentus (registruoti , Nr ). Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo SPAV apimties nustatymo dokumente pateikiamos dvi alternatyvos, parengtos atsižvelgiant į esamus ir rengiamus aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir rengiamos ne trumpesniam, kaip 10 m. laikotarpiui. Rengiant SPAV atskaitą numatyta išnagrinėti (kaip vieną iš sričių) gyvenamosios aplinkos kokybę, visuomenės sveikatą ir saugą, visuomenės sveikatos pokyčius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, išnagrinėjęs SPAV dokumentus, pastabų neturi. Šiaulių departamento direktorius Krizentas Kameneckas R. Pabijanskienė, tel. (8 41) , faks. (8 41) , el. p. Nuorašas tikras Nacionalinis visuomenės sveikatos centras