MINERALINIŲ PAŠARINIŲ ŢALIAVŲ ĮTAKA KOMBINUOTŲJŲ LESALŲ KOKYBEI THE EFFECT OF MINERAL RAW FEEDING MATERIAL ON COMPOUND POULTRY FEED QUALITY

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS INSTITUTAS Vytautas Martinaitis MINERALINIŲ PAŠARINIŲ ŢALIAVŲ ĮTAKA KOMBINUOTŲJŲ LESALŲ KOKYBEI THE EFFECT OF MINERAL RAW FEEDING MATERIAL ON COMPOUND POULTRY FEED QUALITY Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas Kaunas,

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Mineralinių pašarinių ţaliavų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei : 1. Yra atliktas mano pačio. 2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje. 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą Vytautas Martinaitis (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe Vytautas Martinaitis (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO prof. dr. Romas Gruţauskas (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE prof. dr. Romas Gruţauskas (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS Magistro baigiamojo darbo recenzentas (gynimo komisijos sekretorės (- riaus)parašas) (vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretorės (- riaus) vardas, pavardė) (parašas) 2

3 TURINYS SANTRUMPOS... 4 SUMMARY... 5 ĮVADAS LITERATŪROS APŢVALGA Mineralinių medţiagų poreikis ir įtaka paukščių produktyvumui Makroelementų poreikis ir įtaka paukščių produktyvumui Kalcio ir fosforo funkcijos ir pasisavinimą įtakojantys veiksniai Kalcio ir fosforo poreikis paukščiams Natrio, kalio ir chloro funkcijos ir poreikis paukščiams Elektrolitų balansas ir jo įtaka paukščių produktyvumui Paukščių lesalų gamyboje naudojamos mineralinės pašarinės ţaliavos TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS TYRIMO REZULTATAI Naudojamų AB Kauno Grūdai mineralinių pašarinių ţaliavų kokybės analizė Mineralinių pašarinių ţaliavų sandėliavimo sąlygų įvertinimas Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus technologinė analizė Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus kiekybinė analizė Mineralinių medţiagų kombinuotuose lesaluose kokybės analizė TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS REKOMENDACIJOS PADĖKA LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI

4 SANTRUMPOS DEB dietinis elektrolitų balansas ES Europos Sąjunga LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Ca Kalcis P Fosforas Na Natris K Kalis Cl Chloras As arsenas Pb švinas F fluoras Hg gyvsidabris Cd - kadmis HCl Druskos rūgštis ATF - Adenozin 5' trifosfatas NaCl natrio chloridas Na 2 SO 4 natrio sulfatas NaHCO 3 natrio bikarbonatas NH 4 Cl amonio chloridas CaCl 2 kalcio chloridas Ca 3 (PO 4 ) 2 kalcio fosfatas KCl kalio chloridas K 2 CO 3 kalio karbonatas FeSO 4 geleţies sulfatas 4

5 SUMMARY Topic: The effect of mineral raw feeding material on compound poultry feed quality. Author: Vytautas Martinaitis, student of Animal Resource Management master program. Supervisor: Prof. Habil. Dr. Romas Gruţauskas Research place: Lithuanian University of Health Sciencies, Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry Technology, Insitute of Animal Rearing Technologies and AB Kauno Grūdai. Aim: to analyse the impact of mineral raw feeding material on compound poultry feed quality, poultry productivity and healthiness. Objectives: 1. to evaluate the quality of mineral raw feeding material which is used by AB Kauno Grūdai ; 2. to evaluate the storage conditions of mineral raw feeding material; 3. to analyse the technology of mineral raw feeding material insertion into compound poultry feed; 4. to carry out a data quantity analysis of raw feeding material insertion into compound poultry feed; 5. to carry out a data quality analysis of mineral raw feeding material insertion into compound poultry feed. Research methodology: The chemical analysis of the compound poultry feed made for the broiler chickens (pre-start growth, early growth, middle growth, later growth) was done to find out the effect of mineral raw feeding material. At the first stage of the research, mineral raw feeding material, which is used in compound poultry feed production by AB Kauno Grūdai, was characterized by its quality, its effect on compound poultry feed quality and amount of mineral material found in poultry feed. The quality of mineral raw material was evaluated by chemical analysis and by the data declared in the certificate of quality. At the second stage of the research, the evaluation of the mineral raw material insertion technology, which is used by AB Kauno Grūdai, has been done. To analyze the quantity of mineral raw feeding material insertion, AB Kauno Grūdai production of compound poultry feed for broiler chicken (pre-start growth, early growth, middle growth, later growth) mineral raw feeding material insertion norms were chosen. The effect of mineral raw feeding material on compound poultry feed quality was ascertained by the amount and change of mineral material in poultry feed. 5

6 Poultry feed chemical calcium, phosphorus and salt analysis has shown the quantity of mineral material in poultry feed. Throughout the research, samples of poultry feed were taken each week. Samples were taken during the process of production. The results were compared with the norms set in the prescription and divergence was calculated. Research results and conclusions: 1. Calcium carbonate R1 (calcium mass percentage is 36.87%) and calcium carbonate R3 (calcium mass percentage is 37.10%) are used in poultry feed production. The percentage of the phosphorus mass, in monocalcium phosphate, which is used by the enterprise, is declared to be 22.7%, calcium 16.1%. It is declared that 32.0% of the sodium sulfate mass percentage is sodium. 2. Analysis shows that the calcium mass percentage in calcium carbonate R1 is 38.4%, which is 1.53% more than it is declared in the certificate of quality. Calcium carbonate R3 includes 36.5% of calcium, which is 0.6% less than it is declared. Monocalcium phosphate contains 15.5% of calcium, which is 0.4% less than it is declared and 22.6% of phosphorus 0.1% less than it is specified in the certificate of quality. 3. The storage conditions meet the requirements, except that some of the raw material is not kept on the pallets due to the lack of the storage space. 4. The dosage system does not supply the required amount of mineral raw material on the scales. A limited access to the dosage scales burdens the cleaning and examination process % of calcium carbonate is inserted into broiler pre-start growth poultry feed, which is 0.03% more than in early growth poultry feed, 0.35% more than in middle growth and 0.39% more than in later growth stage. 1.34% of monocalcium phosphate insertion into the pre-start poultry feed is made, which is 0.39% more than in early growth, 0.30% more than in middle growth and 0.82% more than in later growth stage. Pre-start growth poultry feed contains 0.03% more sodium sulfate than early growth poultry feed, 0.01% more than middle growth and 0.05% more than later growth poultry feed. 6. The average divergence in demonstrates that amount of calcium carbonate insertion into pre-start growth poultry feed increased by 0.011%, in early growth by 0.002% and in middle growth by 0.027%. The amount of calcium carbonate decreased in later growth poultry feed by 0.012% (P<0.05). The amount of monocalcium phosphate insertion increased in prestart poultry feed by 0.053% (P<0,001), in early and middle growth increased by 0.010% and in later growth poultry feed the amount of the monocalcium phosphate decreased by % (P<0,05). The amount of sodium sulfate insertion slightly decreased: in pre-start growth poultry 6

7 feed by 0.009%, in early growth by 0.02%, in middle growth by 0.006% and in later growth poultry feed by 0.001%. 7. The analysis of poultry feed demonstrated a minor mineral material change in quantity. The largest lack of calcium was found in pre-start poultry feed 0.07%. Later growth poultry feed exceeded the calcium norm by 0.06%. The largest lack of phosphorus can be found in middle growth poultry feed 0.07%. The largest lack of salt can be found in later growth poultry feed 0.08% (P<0,05). 8. In the amount of calcium in pre-start growth, early growth and middle growth poultry feed decreased by 0.01% at an average. The amount of calcium increased in later growth poultry feed by 0.02%. The amount of phosphorus in pre-start growth poultry feed increased by 0.01%, in early growth by 0.02%. The amount of phosphorus decreased in middle growth and later growth poultry feed by 0.01%. The average amount of salt decreased in prestart growth and middle growth poultry feed by 0.03% and in later growth poultry feed by the 0.04%. The amount of salt increased in early growth poultry feed by 0.01%. Keywords: mineral raw material, broiler, quality, poultry feed, productivity. 7

8 SANTRAUKA Tema: Mineralinių pašarinių ţaliavų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei. Autorius: Vytautas Martinaitis, Gyvūninių išteklių valdymo programos magistro studentas. Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvulininkystės technologijos fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijos institutas. Bei AB Kauno Grūdai. Darbo tikslas: Išanalizuoti mineralinių pašarinių ţaliavų įtaką kombinuotųjų lesalų kokybei, paukščių produktyvumui ir sveikatingumui. Darbo uţdaviniai: 1. Įvertinti AB Kauno Grūdai naudojamų mineralinių pašarinių ţaliavų kokybę; 2. Įvertinti mineralinių pašarinių ţaliavų sandėliavimo sąlygas; 3. Išanalizuoti mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus technologiją; 4. Išanalizuoti mineralinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus kiekybinius duomenis; 5. Išanalizuoti mineralinių medţiagų kombinuotuosiuose lesaluose kokybinius duomenis. Tyrimo metodika: Mineralinių pašarinių ţaliavų įtakos kombinuotųjų lesalų kokybės nustatymui buvo atliekami kombinuotųjų lesalų, skirtų viščiukams broileriams (augimo prestarto, augimo pradţios, augimo vidurio, augimo pabaigos) cheminiai tyrimai. Pirmame tyrimo etape yra atlikta AB Kauno Grūdai kombinuotųjų lesalų gamybai naudojamų mineralinių pašarinių ţaliavų kokybės charakteristika, jų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei bei mineralinių medţiagų kiekiui lesaluose. Mineralinių ţaliavų kokybė vertinta pagal atliktus cheminius tyrimus ir kokybės paţymėjimuose deklaruojamus duomenis. Antrame tyrimo etape įvertinta mineralinių ţaliavų, įterpimo technologija, kuri taikoma AB Kauno Grūdai. Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo kiekių analizei pasirinkta AB Kauno Grūdai gaminamų kombinuotųjų lesalų viščiukams broileriams (auginimo prestarto, augimo pradţios, augimo vidurio, augimo pabaigos), mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo normos. Mineralinių pašarinių ţaliavų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei nustatyta pagal mineralinių medţiagų kiekius ir kitimą lesaluose. Mineralinių medţiagų kiekis lesaluose nustatytas atlikus lesalų cheminius kalcio, fosforo ir druskos tyrimus. Atliekant tyrimą, kiekvieną savaitę buvo paimami paukščių lesalų mėginiai. Lesalų mėginiai imti gamybos metu. Gauti tyrimo rezultatai palyginti su receptūrose nustatytomis normomis, paskaičiuota paklaida. 8

9 Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Lesalų gamyboje naudojamas kalcio karbonatas R1, kuriame kalcio masės dalis yra 36,87 ir kalcio karbonatas R3, kuriame kalcio masės dalis 37,10 proc. Įmonės naudojamame monokalcio fosfate fosforo masės dalis deklaruojama 22,7 proc., kalcio 16,1 proc. Natrio sulfate natrio masės dalis deklaruojama 32,0 proc. 2. Analizuoto kalcio karbonato R1 kalcio masės dalis yra 38,4 proc. arba 1,53 proc. daugiau nei deklaruojamo kokybės paţymėjime. Kalcio karbonate R3 kalcio gauta 36,5 proc. arba 0,6 proc. maţiau lyginant su deklaruojamu. Monokalcio fosfate kalcio gauta 15,5 proc. arba 0,4 proc. maţiau, fosforo 22,6 proc. arba 0,1 proc. maţiau nei nurodoma kokybės paţymėjime. 3. Sandėliavimo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus tai, kad ne visos mineralinės ţaliavos laikomos ant medinių padėklų ir joms saugoti nepakanka sandėliavimo patalpų. 4. Dozavimo sistemoje į svarstykles nepatenka reikiamas kiekis mineralinės ţaliavos. Sudėtingas priėjimas prie dozavimo svarstyklių sunku tinkamai išvalyti, vykdyti patikrą. 5. Į broilerių augimo prestarto lesalus kalcio karbonato įterpiama 1,53 proc. arba 0,03 proc. daugiau nei į augimo starto lesalus, atitinkamai 0,35 proc. daugiau nei į augimo vidutio, 0,39 proc. daugiau nei į augimo pabaigos. Monokalcio fosfato į augimo prestarto lesalus įterpiama 1,34 proc. arba 0,39 proc. daugiau nei į augimo starto, atitinkamai 0,30 proc. daugiau nei į augimo vidurio, 0,82 proc. daugiau nei į augimo pabaigos. Natrio sulfato į augimo prestarto lesalus įterpiama 0,03 proc. daugiau nei į augimo starto lesalus, atitinkamai 0,01 proc. daugiau nei į augimo vidurio, 0,05 proc. daugiau nei į augimo pabaigos lesalus. 6. Vidutinis pokytis metais rodo, kad kalcio karbonato įterpimo kiekis į broilerių augimo prestarto lesalus padidėjo 0,011 proc., atitinkamai į augimo starto 0,002 proc. Augimo vidurio lesaluose 0,027 proc. kiekis sumaţėjo, atitinkamai augimo pabaigos 0,012 proc. (p<0,05). Monokalcio fosfato įterpimo kiekis augimo preastarto lesaluose padidėjo 0,053 proc. (p<0,001), atitinkamai augimo starto ir vidurio padidėjo po 0,010 proc. Augimo pabaigos lesaluose sumaţėjo 0,012 proc. (p<0,05). Natrio sulfato įterpimo kiekiai neţenkliai sumaţėjo, atitinkamai augimo prestarto lesaluose 0,009 proc., augimo starto 0,02 proc., augimo vidurio 0,006 proc. Augimo pabaigos lesaluose sumaţėjo 0,001 proc. 7. Mineralinių medţiagų kiekiai tirtuose lesaluose skyrėsi neţenkliai. Didţiausias kalcio trūkumas nustatytas broilerių prestarto lesaluose 0,07 proc. Augimo pabaigos lesaluose nustatytas per didelis kiekis 0,06 proc. Didţiausias fosforo trūkumas nustatytas augimo vidurio lesaluose 0,07 proc. Druskos didţiausias trūkumas gautas augimo pabaigos lesaluose 0,08 proc. (p<0,05). 9

10 metų laikotarpyje kalcio kiekis broilerių augimo prestarto, starto ir vidurio lesaluose vidutiniškai sumaţėjo po 0,01 proc. Augimo pabaigos lesaluose padidėjo 0,02 proc. Fosforo kiekis augimo prestarto lesaluose padidėjo 0,01 proc., atitinkamai augimo starto lesaluose 0,02 proc. Augimo vidurio ir augimo pabaigos lesaluose sumaţėjo 0,01 proc. Druskos vidutinis kiekis augimo prestarto ir augimo vidurio lesaluose sumaţėjo po 0,03 proc., atitinkamai augimo pabaigos 0,04 proc. Augimo starto lesaluose kiekis padidėjo 0,01 proc. Raktaţodţiai: mineralinės ţaliavos, broileriai, kokybė, lesalai, produktyvumas. 10

11 ĮVADAS Per pastaruosius 20 metų daug pasiekta auginant viščiukus broilerius ţenkliai padidėjo viščiukų augimo greitis ir maisto pasisavinimo efektyvumas. Šiuolaikiniai komerciniai hibridai greitai vystosi ir jiems reikia daug energijos turinčių lesalų, kurie leidţia maksimaliai išnaudoti jų genetines galimybes. Daug pasiekta ir vištų dedeklių lesinime balansuojant lesalus skirtingais auginimo etapais, ypač ankstyvojo auginimo periodu. Pastaruoju metu paukščių lesinime didelis dėmesys skiriamas mineralinių medţiagų optimaliam subalansavimui [41]. Paukščių lesalai yra sudaryti iš augalinės ir gyvulinės kilmės komponentų, kurie turi visų pagrindinių maisto medţiagų: angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medţiagų ir vitaminų. Tai labai sudėtingos medţiagos, kurios turi būti suvirškintos, t. y. išskaidytos į paprastesnes skysčiuose tirpias ir galinčias difunduoti per membranas organines medţiagas, kurios per ţarnyno gleivinę patenka į kraują bei panaudojamos organizmo gyvybinėms funkcijoms ir produktyvumui [5]. Nesuvirškintoji lesalo dalis bei nepanaudotos maisto medţiagos pašalinamos kartu su ekskrementais. Balansiniai bandymai leidţia spręsti apie organizmo maisto medţiagų panaudojimą. Bendrasis lesalo maistingumas tai baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medţiagų suma [38]. Apie sveiką paukščių lesinimą, vitaminų ir mineralinių pašarinių ţaliavų reikšmę jų sveikatingumui ir produktyvumui šiuo metu diskutuojama daug. Kiekvienas gamintojas ne tik siekia uţtikrinti gaminamų produktų saugą, atitikti kokybės reikalavimus, bet ir stengiasi pelnyti vartotojų pasitikėjimą [15]. Pasaulyje atliekami tyrimai ir kuriami nauji metodai, skirti pagerinti ir subalansuoti lesalų kokybinius rodiklius ir maistinę vertę [20]. Lietuvoje taip pat atliekami įvairūs tyrimai ir eksperimentai siekiant mineralinėmis pašarinėmis ţaliavomis papildyti lesalus ir pagerinti paukštienos produktų sudėtį. Paukščių lesaluose turi būti optimaliai suderinta apykaitos energija, baltymų, riebalų, mineralinių medţiagų ir vitaminų kiekiai. Kai paukščiai lesinami tik grūdais, jie negauna visų organizmui reikalingų medţiagų, dėl to padidėja lesalų sąnaudos, paukščiai lėčiau auga, pasiekiamas maţesnis produktyvumas, vėliau atsiranda medţiagų apykaitos sutrikimų ir galimybė susirgti infekcinėmis ligomis. Naudojant menkesnės kokybės lesalus ir auginat paukščius blogesnėmis sąlygomis, lesalų suvartojimo rodikliai gali būti gerokai didesni [10]. Kokybiškų lesalų, atitinkančių visus kokybinius ir higieninius reikalavimus, gamyba yra įmanoma tik lesalų gamyklose, nes reikalinga moderni įranga ir ypatinga kokybės kontrolė. Atskiri lesalų komponentai neturi pakankamai visų maisto medţiagų, uţtikrinančių didelį paukščių produktyvumą. Sumaišius atskirus lesalų komponentus tam tikru santykiu, gaunami pilnaverčių lesalų 11

12 mišiniai, arba kombinuotieji lesalai, kuriuose yra optimaliausias komponentų derinys, įgalinantis efektyviai panaudoti juose esančias maisto medţiagas. Gaminant lesalus, atsiţvelgiama į įvairių rūšių paukščių fiziologines savybes, amţių, rūšį, produkciją ir jos kokybę [10]. Mineralinių medţiagų poreikiui patenkinti paukščių mitybai naudojami neorganinės kilmės mineraliniai pašarai. Kaip bus pasisavinti makroelementai ir mikroelementai, priklauso nuo lesale esančių cheminių junginių. Mineralinių medţiagų absorbcija priklauso nuo paukščio veislės ir amţiaus, šių medţiagų šaltinio, gebėjimo pasiimti iš maisto pakankamai, taip pat nuo mikrofloros turinio ţarnose [17,42]. Darbo tikslas: Išanalizuoti mineralinių pašarinių ţaliavų įtaką kombinuotųjų lesalų kokybei, paukščių produktyvumui ir sveikatingumui. Darbui atlikti numatyti tokie uţdaviniai: 6. Įvertinti AB Kauno Grūdai naudojamų mineralinių pašarinių ţaliavų kokybę; 7. Įvertinti mineralinių pašarinių ţaliavų sandėliavimo sąlygas; 8. Išanalizuoti mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus technologiją; 9. Išanalizuoti mineralinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus kiekybinius duomenis; 10. Išanalizuoti mineralinių medţiagų kombinuotuosiuose lesaluose kokybinius duomenis. 12

13 1. LITERATŪROS APŢVALGA 1.1. Mineralinių medţiagų poreikis ir įtaka paukščių produktyvumui Pastaruoju metu Lietuvoje naudojamos šiuolaikinės paukščių veislės bei linijų deriniai. Paukščių linijų derinių genetinis augimo potencialas gali būti pilnai išnaudojamas, sudarant tinkamas laikymo sąlygas ir optimaliai subalansavus lesalų receptūras [12]. Apribojus gyvūninės kilmės liekanų perdirbimą ir naudojimą gyvūnų ir paukščių mitybos poreikiams tenkinti, daugiau dėmesio skiriama galimybėms pašarinius priedus gaminti iš mineralinės kilmės ţaliavų. Šiuo tikslu plačiai naudojami įvairūs gamtiniai mineralai, kuriuose yra paukščiams reikalingų makro ir mikro elementų [39]. Mineraliniai pašarų priedai medţiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinimą, skatinantys ūkinės paskirties gyvūnų ir paukščių produktyvumą ir tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais auginimo laikotarpiais bei maţinantys ţalingą gyvūnų maisto medţiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai [8]. Yra nustatyta 18 svarbiausių paukščiams būtinų mineralinių elementų, kurie pagal jų kiekį maisto racionuose skirstomi į makroelementus ir mikroelementus. Makroelementų per dieną paukščiams reikia nuo vieno gramo iki kelių dešimčių gramų, tai: natris (Na), kalcis (Ca), fosforas (P), magnis (Mg), kalis (K) ir siera (S). Mikroelementų per dieną paukščiams reikia tik mikrogramais ar miligramais, tai: chromas (Cr), kobaltas (Co), varis (Cu), floras (F), jodas (I), geleţis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), selenas (Se), silicis (Si), cinkas (Zn). Pašarų priedų sudėtyje esamų makro- ir mikroelementų kiekis yra svarbus, nes geriausiai organinės medţiagos suvirškinamos tada, kai organizme yra optimalus ir tinkamas mineralinių medţiagų ir atskirų elementų kiekis bei santykis [39] Makroelementų poreikis ir įtaka paukčių produktyvumui Makroelementams priskiriami kalcis, fosforas, magnis, natris, kalis, chloras, siera. Visi jie yra nepakeičiami (gyvūnai juos turi gauti su pašaru). Jeroch, Šeškevišienė, Kulpys [21] ţemės ūkio gyvulių ir paukščių fiziologinėse reikmėse nurodo, kad vidutinis makroelementų kiekis organizme svyruoja nuo 0,4 iki 20 g/kg kūno masės, o poreikis yra nuo 1 iki 40 g/kg pašaro sausosios medţiagos Kalcio ir fosforo funkcijos ir pasisavinimą įtakojantys veiksniai Kalcis ir fosforas sudaro daugiau kaip 70 proc. organizme esančių mineralinių medţiagų. Kalcis ir fosforas yra vieni svarbiausių neorganinių medţiagų, dalyvaujančių daugelyje gyvo organizmo funkcijų. Šie makroelementai yra svarbios neorganinės medţiagos, kurios turi įtakos fiziologinėms 13

14 paukščio organizmo funkcijoms. Kalcį paukščių organizmas absorbuoja gana prastai nuo 29 iki 75 proc. Fosforą palyginti su kalciu absorbuoja geriau. Šiuolaikinėse lesalų receptūrose fosforo trūkumas pastebimas gana retai [3,42,11]. Kalcis yra gausiausias organizmo mineralas, kurio 99 procentai yra skelete ir kuris reikalingas didesniais kiekiais, negu bet koks kitas mineralas. Kalcis reikalingas skeletui ir kiaušinio lukštui formuotis, nervų sistemai funkcionuoti, kraujui krešėti, bioelektriniam potencialui sukurti ląstelės paviršiuje bei fermentams ir hormonams aktyvinti. Trūkstant šio makroelemento lesaluose, paukščiai suserga rachitu, blogai lesa ir auga, iškrypsta krūtinkaulis ir šonkauliai, kiaušiniai greičiau dūţta, sutrinka virškinamojo trakto funkcinė veikla, gali pasireikšti skystos išmatos. Tačiau per didelis kalcio kiekis taip pat kenkia paukščiams. Jie pradeda palaipsniui liesėti, sumaţėja dėslumas, ankščiau pradeda šertis [11]. Fosforas yra antras po kalcio pagal gausumą organizme aptinkamas mineralas, kurio 80 procentų yra skelete. Jis yra būtinas normaliai ląstelių ir tarpląstelinei medţiagų apykaitai, baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitai, bei kaip visų audinių struktūrinis elementas [11]. Kalcio ir fosforo absorbcijai labai svarbus šių makroelementų santykis racione. Didelis kiekis arba kalcio, arba fosforo trugdo vienas kito absorbijai. Startiniu lesinimo periodu 1 kg lesalo rekomenduojama 10 g kalcio ir 4,5 g įsisavinamojo fosforo. Taigi kalcio ir fosforo santykis turi būti 2:1. Kai santykis yra nuo 2,5 iki 3,5:1, daţnai išsivysto rachitas. Viščiukai gali toleruoti kalcio ir fosforo santykį 2,5:1, be neigiamų padarinių, o santykis 3,3:1 jau yra kenksmingas [3]. Roche [35] augantiems paukščiams rekomenduoja kalcio ir fosforo santykį 1,4:1. Intensyvaus kiaušinių dėjimo laikotarpiu rekomenduojamas kalcio ir fosforo santykis yra 6 9:1. Paukščiai turi gauti pakankamai kalcio prieš kiaušinių dėjimo tarpsnį, nes jis sąlygoja kiaušinių kokybę. Dedančios kiaušinius vištos naudoja mineralus efektyviau nei nededančios [34,42]. Norint įvertinti skirtingo kalcio ir fosforo santykio įtaką vištų dedeklių lesalų sąnaudoms, dėslumui ir kokybiniams kiaušinių rodikliams Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvulininkystės katedroje 2011 m. atlikti bandymai. Šiems bandymams buvo panaudota 60 Hy-Line Brown linijų derinio vištų, suskirstytų į tris grupes. Kontrolinės grupės vištos lesintos kombinuotaisiais lesalais, kurių sudėtyje buvo 0,6 proc. monokalcio fosfato, absorbuojamojo fosforo kiekis 0,40 proc., Ca ir P santykis 9:1. Į tiriamųjų grupių kombinuotuosius lesalus pridėta 1,60 proc. ir 2,60 proc. monokalcio fosfato, absorbuojamojo fosforo kiekis buvo atitinkamai 0,60 proc. ir 0,80 proc., Ca ir P santykis 6:1 ir 4,5:1. Skirtingas monokalcio fosfato kiekis, kai Ca ir P santykis 4,5 9:1, lesalų sąnaudoms įtakos neturėjo, tačiau darė didelę įtaką dėslumui. Nustatyta, kad 7 8 lesinimo savaitę, kai Ca ir P santykis lesale buvo 4,5:1, vištų dėslumas buvo tik 14,6 proc. Geriausias 14

15 dėslumas (82,3 proc.) išliko, kai Ca ir P santykis buvo 6:1. Lesinant vištas monokalcio fosfatu, kai kalcio ir fosforo santykis atitinkamai 9:1 ir 6:1, kiaušinio lukšto kokybiniai rodikliai buvo vienodai geri. Kai Ca ir P santykis 4,5:1, pirmąsias dvi savaites kiaušinio lukšto rodikliai buvo geresni nei kontrolinės grupės, vėliau pradėjo blogėti, ir po šešių savaičių lesinimo kiaušinio lukšto tvirtumas, masė bei storis jau buvo statistiškai patikimai maţesni nei kontrolinės grupės (p<0,05) [13]. Kalcio ir fosforo apykaitą bei absorbciją organizme veikia daug veiksnių: kalcio absorbcijos vieta, vitamino D 3 kiekis, kalcio ir fosforo santykis lesaluose, naudojamų papildų biologinis naudingumas, lesaluose esantis riebalų, kalcio, fosforo, druskos, mikotoksinų, fitatų, oksalatų kiekis, paukščio amţius, fiziologinė būklė, mikrofloros turinys ţarnose [42] Kalcio ir fosforo poreikis paukščiams Nuo broilerių amţiaus ir jų augimo greičio priklauso maisto medţiagų pasisavinimas tam tikrais etapais. Todėl skirtingais augimo etapais yra skirtingas maisto medţiagų poreikis [23]. Mitybos specialistai sudaro racionus, kad būtų patenkintos paukščių mitybos reikmės. Broilerių auginime naudojamos 3-5 fazių lesinimo programos. Trijų fazių programa susideda iš startinio, augimo vidurio ir augimo pabaigos periodų. Sudarant broileriams skirtingus racionus skirtingais augimo periodais, pasiekiamas geresnis broilerių vystymasis. Daugiausia pokyčių vyksta virškinimo trakte. Pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje virškinimo traktas būna penkis kartus ilgesnis uţ kūną. Visiška funkcinė branda pasiekiama amţiaus dieną [3]. 1 lentelėje yra nurodomos rekomenduojamos makroelementų normos viščiukams broileriams, priklausomai nuo jų masės. 1 lentelė. Rekomenduojamos makroelementų normos viščiukams broileriams, proc. [36] Paukščių amţius dienomis Ca P Mg Na Cl K Broilerių prestartas (1-11 d.) 0,96 0,480 0,05-0,50 0,16-0,23 0,16-0,23 0,40-1,00 Broilerių startas (11-24 d.) 0,87 0,435 0,05-0,50 0,16-0,23 0,16-0,23 0,40-0,90 Broilerių vidurys (24-35 d.) 0,78 0,390 0,05-0,50 0,16-0,20 0,16-0,23 0,40-0,90 Broilerių pabaiga (nuo 35 d.) 0,75 0,375 0,05-0,50 0,16-0,20 0,16-0,23 0,40-0,90 Tik esant optimaliam makroelementų ir apykaitos energijos santykiui, įmanomas geras makroelementų pasisavinimas. Kalcio ir fosforo virškinamumas slopinamas, kai yra kurio nors vieno elemento perteklius, bet daţniausiai kalcio. Kalcio ir įsisavinamojo fosforo santykis lesaluose yra pagrindinis veiksnys siekiant optimalaus svorio startinio broilerių auginimo metu. Kai bendras kalcis ir 15

16 fosforas ar kalcio ir fosforo santykis lesaluose padidėja, sumaţėja biologiniai parametrai, t. y. kūno svorio augimas, galutinis gyvo kūno svoris, lesalo įsisavinimas [11,18]. Vištoms bręstant jų organizme vyksta kalcio apykaitos pokyčiai, todėl prieš joms pradedant dėti kiaušinius, naudojamas padidintas kalcio kiekis. Kiaušinių dėjimo metu paukščiai panaudoja savo meduliarinius kaulų rezervus iš ilgųjų kojų kaulų, kad papildytų kalcio kiekį lukšto formavimosi metu. Pirmojo kiaušinio formavimasis labai veikia paukščio medţiagų apykaitą, nes staigiai netenkama 2 g organizmo kalcio. Racione esant 1 proc. kalcio, daugiau sveriančios pulko vištaites bręsta ankščiau ir šiems paukščiams kalcio nebepakaks. Jei tokie paukščiai gaus 1 proc. kalcio tuo metu, kai pradės dėti kiaušinius, kalcio rezervų pakaks dviems kiaušiniams. Racionai, kuriuose yra daug kalcio, leidţia palaikyti produkciją net anksti bręstantiems paukščiams [3]. Makroelementų poreikis vištoms priklauso nuo jų masės ir sudėtų kiaušinių masės per dieną. Dedeklėms, su lesalu gaunančioms 3,56 proc. ir daugiau kalcio, lukšto formavimuisi kalcis gaunamas absorbuojant jį iš ţarnų, o lesinant vištas lesalais su 2 proc. kalcio, proc. kalcio paimama iš kaulų. Kalcio kiekiai turi būti suformuluoti priklausomai nuo numatomo lesalų suvartojimo, taip, kad vištos gautų 3,5 g per dieną [3]. Šiuolaikinėse lesalų receptūrose fosforo trūkumas pastebimas gana retai. Šiuo metu fosforas nustatomas diferencijuojant į fitatinį ir nefitatinį. Fitatinio fosforo paukščių organizmas beveik nepaima, o nefitatinio fosforo bioprieinamumas apie 70 proc. nepriklausomai nuo nefitatinio fosforo šaltinio [37]. Vištų dedeklių racione sumaţėjus fosforo kiekiui, trūkstamą kiaušinių formavimuisi fosforą vištos naudoja iš kaulų rezervo ir nedidelę dalį iš kraujo. Tokiu atveju kaulai tampa minkštesni ir trapesni, be to, sumaţėja vištų dėslumas ir lukšto tvirtumas [3] Natrio, kalio ir chloro funkcijos ir poreikis paukščiams Natris, kalis ir chloras monovalentiniai elektrolitai gaunami iš natūralių medţiagų ir elektrolitinių druskų ir yra labai svarbūs palaikant rūgščių šarmų balansą organizme. Pagrindinis elektrolitų vaidmuo palaikyti organizmo jonų ir vandens balansą. Plazmos elektrolitų balansas yra būtinas palaikyti rūgščių šarmų balansą, kuris daugiausia priklauso nuo taip vadinamų tvirtų jonų: natrio, kalio ir chloro. Esant netinkamam rūgščių šarmų balansui, sutrinka medţiagų apykaitos veikla ir elektrolitų šaltiniai naudojami ne organizo vystymuisi, o homeostazės procesams palaikyti, kas turi didelę reikšmę viščiukų augimui ir lesalų suvartojimui [4]. Natris yra svarbiausias tarpląstelinių skysčių ir kraujo plazmos elektrolitas. Organizme yra apie 0,2 proc. natrio (75 proc. tarpląsteliniuose skysčiuose ir 25 proc. kauluose). Šis mineralas dalyvauja 16

17 palaikant osmosinį slėgį, organizmo skysčių pusiausvyrą, širdies veiklą, membraninį potencialą, t. y. perduodant ir praleidţiant nervinį impulsą, taip pat palaikant kraujo ph, pernešant aminorūgštis. Natris reguliuoja ekskrecijos greitį, t. y. tiesiog padidina ekskreciją, kai suvartojama per daug natrio [3]. Natris lengvai absorbuojasi skrandyje ir ţarnyne, o jo perteklius per inkstus pašalinamas su šlapimu. Šį procesą reguliuoja antinksčių hormonai. Viduriuojant, didelį natrio kiekiai su išmatomis pašalinami iš organizmo. Intensyvus prakaitavimas taip pat sąlygoja ţymius natrio junginių nuostolius. Organizmas vidutiniškai pasisavina proc. viso gaunamo natrio kiekio [3,22]. Kalis trečias pagal gausą po kalcio ir fosforo ypač svarbus organizmo mineralas. Kartu su natriu ir chloru jis organizme palaiko tinkamiausią rūgščių santykį. Organizme yra 0,3 proc. kalio, daugiausia raumenyse (56 proc.), odoje (11 proc.) ir kauluose (10 proc.). Beveik visas kalis yra ląstelėse, ir tik 3 proc. tarpląsteliniame skystyje. Kalis palaiko osmosinį slėgį organizmo skysčiuose, svarbus nervų ir raumenų jautrumui, rūgščių ir šarmų pusiausvyrai palaikyti. Maţas jo kiekis gali susilpninti širdies susitraukimo amplitudę, o nesaikingas vartojimas širdį sustabdyti. Kalis aktyvuoja fermentus, yra keleto fermentų sistemų kofaktorius, taip pat aktyvuoja ATF-azę, perneša aminorūgštis, dalyvauja proteinų sintezėje. Trūkstant kalio lėčiau pasisavinamas lesalas, sulėtėja augimas, silpsta raumenys, sutrinka nervų sistemos veikla, degeneruoja gyvybiškai svarbūs organai [4]. Kalis lengvai absorbuojasi skrandyje ir ţarnyne, o jo perteklius pašalinamas kartu su šlapimu. Šį procesą reguliuoja antinksčių bei posmegeninės liaukos hormonai. Virškinimo sutrikimai sąlygoja kalio nuostolius, nes dideli šio elemento kiekiai išsiskiria su išmatomis. Kalio perteklius sumaţina magnio absorbciją, sukelia raumenų bei kraujo apykaitos funkcijų sutrikimus, taip pat gali būti per didelio kationų arba alkalozės prieţastimi [3,22]. Chloras organizme yra natrio, kalio, kalcio ir mangano druskų pavidalo ir tik jonizuotos formos. Daugiau jo kaupiasi odoje, maţiau raumenyse, kauluose, kepenyse [22]. Svarbiausia chloro funkcija uţtikrinti tinkamą skysčių elektrolitų santykį, t. y. rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei osmosinį slėgį, jis taip pat yra svarbus skrandţio sekreto komponentas (HCl). Chloro jonai gali aktyvuoti fermentus, ypač alfa-amilazę. Natrio ir chloro trūkumas maţina apetitą, taigi maţėja ir paukščių produktyvumas. Chloro perteklius lėtina maisto pasisavinimą, augimą ir kiaušinių dėjimo daţnumą, didina ascitų tikimybę, kritimą. Dėl natrio ir chloro pertekliaus daugiau išgeriama vandens, sumaţėja aktyvumas, blogėja skerdenos kokybė, padidėja kraiko drėgnis [4]. Natrio, kalio ir chloro bendri kiekiai turi būti atitinkami, ne per maţi, ne per dideli ir netoksiški, kad būtų išlaikytas normalus augimas ir reprodukcija. Nulemiant elektrolitų balansą labai svarbios Na +, K + ir Cl - normos lesaluose. Įprastai Na ir Cl broileriams rekomenduojama apie 0,2 proc., bet svarbiausias parametras, į kurį reikia atsiţvelgti, yra Na/Cl santykis tarp 0,8 ir 1. Natrio chloride 17

18 Na/Cl santykis yra 0,65 ir 1. Vadinasi, reikia aprūpinti papildomu Na kiekiu be Cl, kad būtų pasiektas reikalingas santykis. Taigi būtina naudoti ir neturinčias chloro natrio druskas, kad būtų pasiektas elektrolitų pusiausvyrą atitinkantis Na kiekis. Anijonais praturtinti racionai įtakoja acidemiją, o praturtinti katijonais alkemiją. Dideli chloro kiekiai slopina ph ir bikarbonatų koncentraciją kraujyje ir dėl to daţniau pasitaiko blauzdikaulio dischondroplazijų ir kojų anomalijų. Lesaluose padidėjus sulfatų ir chloro koncentracijai, susilpnėja viščiukų augimas, kuris gali būti neutralizuojamas pridedant Na ir K tokiais kiekiais, kad atitiktų anijonų kiekius. Ir atvirkščiai, dideli K ir Na kiekiai lėtina augimą, kas gali būti sukliūdyta pridedant chloro [4,16]. Natrio, kalio ir chloro poreikiai viščiukams broileriams pateikta 1 lentelėje Elektrolitų balansas ir jo įtaka paukščių produktyvumui Dietinis elektrolitų balansas (DEB) tai optimalus balansas tarp natrio, kalio ir chloro jonų, kuris yra labai svarbus organizmo vystymuisi ir optimaliam kraujo ph. Elektrolitais charakterizuojami vandenyje tirpūs junginiai, turintys katijonų ir anijonų, kurie įgalina tirpalą praleisti elektros srovę. Šie monovalentiniai elektrolitai gaunami iš natūralių medţiagų bei elektrolitinių druskų ir yra labai svarbūs organizme palaikant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Jei rūgščių ir šarmų santykis netinkamas, sutrinka medţiagų apykaitos veikla, ir elektrolitų šaltiniai naudojami ne organizmo vystymuisi, bet palaikyti homeostazės procesams, kurie svarbūs viščiukų augimui ir lesalų sąnaudoms. Pagrindinis elektrolitų vaidmuo yra palaikyti organizmo jonų ir vandens pusiausvyrą [3,4]. Dėl savo savybių reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą vienvalenčiai mineralai natris (Na+), kalis (K+) ir chloras (Cl-) vadinami tvirtais jonais. Natris ir kalis yra šarminiai, jie didina organizmo audinių ph, o chloras yra rūgštinis, jis maţina organizmo audinių ph [4]. Dietinė elektrolitų pusiausvyra paukščių racionuose apskaičiuojama pagal suminį natrio, kalio ir chloro kiekį. Paukščių mityboje elektrolitų pusiausvyra išreiškiama kaip Na + K Cl meq/kg lesalo. Bendras natrio, kalio ir chloro kiekis turi būti ne per maţas, ne per didelis ir netoksiškas, kad broileriai normaliai augtų ir reprodukuotų [7]. Optimalus elektrolitų balansas apytikriai yra tarp 200 ir 350 me/kg. Broileriams geriausias DEB nuo 220 me/kg. Tačiau augantiems broileriams optimalus elektrolitų balansas gali svyruoti priklausomai nuo aplinkos temperatūros, pavyzdţiui, 250 meq/kg, kai aplinkos temperatūra yra o C, ir 350 meq/kg, kai aplinkos temperatūra yra o C. Esant aukštai temperatūrai ir padidinus DEB iki 340 meq/kg, tai padeda išvengti svorio netekimo ir palaikyti normalų kraujo ph. 18

19 Dietinę elektrolitų pusiausvyrą (meq/kg pašaro) galima apskaičiuoti pagal formulę, kur reikalingas kiekvieno elemento kiekis, išreikštas g/kg, ir atitinkama masė [4]. DEB = (Na (K+ ) (Cl ) ,5 meq/kg Didelę įtaką elektrolitų balansui turi aplinkos temperatūra. Esant aukštai temperatūrai, daţnai sumaţėja K + ir Na + kiekis kraujo plazmoje, gali būti tai atsitinka dėl kraujo atskiedimo išaugus vandens suvartojimui. Todėl, esant aukštai aplinkos temperatūrai, viščiukams broileriams rekomenduojami elektrolitinių druskų priedai [31]. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, naudinga elektrolitų balansą lesaluose keisti natrio bikarbonatu, amonio chloridu, kalio chloridu ar kalio karbonatu, kas yra naudinga nuo šilumos streso kenčiantiems paukščiams ir didina ne tik toleranciją šilumai, bet ir kelia produktyvumą [19]. Maisto davinių formavimas, įskaitant natrio ir chloro kiekius per ţaliavas ir maisto priedus, reikalauja skirtingų natrio šaltinių. Nors druska yra daugiausia naudojama chloro poreikiui patenkinti, būtina naudoti ir neturinčias chloro natrio druskas, tokias kaip natrio sulfatas, kad būtų pasiektas elektrolitų balansą atitinkantis natrio kiekis [32,3]. Norint ištirti elektrolitų pusiausvyros įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, AB Vilniaus paukštynas ir LSMU Veterinarijos Akademija 2009 metais atliko lesinimo bandymą. Tiriamosios grupės viščiukų lesaluose natrio bikarbonatas pakeistas natrio sulfatu. Elektrolitų balansas abiejuose grupėse buvo apie 230 meq/kg. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių kraujo plazmoje statistiškai patikimai didesni buvo kalcio ir natrio kiekiai, kiti kraujo parametrai (P, Mg, Cl, ph). Taip pat padidėjo kaulų mineralizacijos laipsnis fosforo kiekis tiriamosios grupės viščiukų broilerių blauzdikauliuose (Tibia) buvo 0,75 proc. didesnis negu kontrolinės grupės. Tyrimai parodė, kad tiek su natrio sulfatu, tiek su natrio bikarbonatu galima efektyviai subalansuoti natrio poreikį ir palaikyti optimalų elektrolitų balansą lesale Paukščių lesalų gamyboje naudojamos mineralinės pašarinės ţaliavos Kombinuotųjų lesalų gamyboje yra naudojamos mineralinės ţaliavos, kurios paukščių lesalą praturtina makro ir mikroelementais. Kalcio ir fosforo poreikiui patenkinti paukščių mityboje yra naudojami neorganinės kilmės mineraliniai pašarai. Šių makroelementų pasisavinimas priklauso nuo naudojamų junginių [11] (2 lentelė). 19

20 2 lentelė. Kalcio, fosforo ir natrio šaltiniai [11] Šaltinis Kalcis, proc. Fosforas, proc. Kalkakmenis 38,0 - Austrių kiautai 38,0 - Kalcio karbonatas 40,0 - Kaulų miltai 26,0 13,0 Monokalcio fosfatas 17,0 25,0 Dikalcio fosfatas 23,0 20,0 Trikalcio fosfatas 21,0 19,0 Defloruotas uolų fosforas 34,0 19,0 Fosforo rūgštis (75 proc.) - 25,0 Paprasta druska 39,0 60,0 Natris, proc. Mineraliniai fosfatai yra savaip pranašesni uţ kitus fosfatų šaltinius. Juose yra daugiau maistingųjų medţiagų ir jie yra pagaminti iš neorganinių ţaliavų. Tai yra koncentruota kalcio ir fosforo forma, kuri saugiai gali būti naudojama palaikant maistingųjų medţiagų ir fosfato kiekį lesaluose. Komercinės gamyklos turi skirtingus gamybos procesus ir skirtingas ţaliavas, todėl galutinio produkto sudėtyje būna skirtingas fosfatinių junginių santykis. Pašariniai fosfatai turi tirpti 0,4 proc. druskos rūgštyje. Kenksmingos priemaišos (nepageidaujamos medţiagos) arsenas, švinas, fluoras, gyvsidabris ir kadmis neturi viršyti leistinų normų: As 12 ppm, Pb 15 ppm, F 500, Hg 0,2 ir Cd 7,5 ppm. Pašariniai fosfatai pateikiami miltelių arba granulių (ne didesniu kaip 4 mm diametro) pavidalu. Pašarinių fosfatų gamyba sparčiai vystosi. Kaip mineraliniai pašarų priedai naudojami nufluorinti kalcio fosfatai (Ca 3 (PO 4 ) 2 ), kurie gaunami termiškai perdirbant gamtinius fosfatus ir pašalinant iš jų fluoro junginius. Daţnai kalcio fosfatai yra gaunami kalcio karbonatui reaguojant su fosforo rūgštimi. Atsiţvelgiant į įvairias sąlygas: reakcijos temperatūrą, ţaliavų grynumą, santykį tarp rūgšties ir kalcio karbonato, galima gauti skirtingus galutinius produktus su skirtingais dihidrofosfato ir hidrofosfato santykiais. Fosforą paukščiai lengviau įsisavina iš kalcio dihidrofosfato nei iš kalcio hidrofosfato. Kalcio rezorbciją palengvina skrandţio sultyse esanti druskos rūgštis, kuriai veikiant, kalcis pereina į vandenyje tirpstantį junginį kalcio chloridą. Beveik visi ţinomi pašarinių fosfatų gamybos būdai iš gamtinių fosfatinių ţaliavų turi privalomą fluoro pašalinimo stadiją, kuri yra ekonominiu poţiūriu viena iš brangiausių, o technologiniu poţiūriu gana sudėtinga. Kaip fosforo šaltinį naudojant terminę fosforo rūgštį, o kaip kalcio ţaliavą naudojant kalcio karbonatą arba kalcio oksidą, fluoro junginių technologijoje nesusidaro [9,3]. Chloras, proc. Joduota druska 39,0 60,0 (I, 70 mg/kg) Kobalto joduota druska 39,0 60,0 ( I, 70 mg/kg; Co, 40 mg/kg Natrio bikarbonatas 27,0 Kalcio ir fosforo kiekiai turi būti pakankamai tiksliai suformuluoti nuo minimumo iki maksimumo. Didţiausi kalcio šaltiniai kalkakmenis, austrių kiautai, kalcio karbonatas. Pašariniame 20

21 kalkakmenyje esančio kalcio įsisavinimas yra iki 40 proc. Kalkakmenyje randama didesnių dalelių, bet paukščiai jas susmulkina snapu. Paskutiniais metais pramonė tirpina kalkakmenį iš įvairių medţiagų. Lengvai kontroliuojamas ph pakeitimas kalkakmenyje, kai į jį dedama druskos rūgšties, kurios ph 4,0. Tokiu būdu pasiekiamas 100 proc. tirpumas [40,3]. Remiantis atliktais tyrimais, kokią įtaką kiaušinio lukšto sąvybėms daro procentinis kalkakmenio dalelių dydis nuo 2 iki 4 mm, nustatyta, kad baltų vištų dedeklių geresnis kiaušinių lukšto tvirtumas pasiekiamas esant kalcio dalelių dydţiui nuo 2 iki 4 mm (50 proc.), likusi dalis 50 proc. smulki frakcija. Rudų vištų dedeklių geresnis kiaušinių lukšto tvirtumas pasiekiamas esant kalcio dalelių dydţiui nuo 2 iki 4 mm (65 proc.), likusi dalis 35 proc. smulki frakcija [14]. Neorganinis fosforas, su nedidelėmis išimtimis, gali būti pasisavinamas beveik 100 proc. Uolienų fosfatą paukščiai įsisavina tik proc. Bevandenis dikalcio fosfatas įsisavinamas 10 proc. maţiau nei jo hidruota forma. Ingredientai, esantys bevandenėje formoje, geriau stimuliuoja skrandţio sekreciją ir gamina druskos rūgštį. Uolienų fosfatas turi teršalų, kurie gali sukelti problemų paukščiams. Daugiausia jis turi vanadţio. Racione esant 7-10 ppm vanadţio, blogėja kiaušinių kokybė, o esant ppm pasikeičia kiaušinio lukšto struktūra, dėl ko lukštas tampa peršviečiamas ir tokie kiaušiniai daţniau dūţta. Uolienų fosfatas gali turėti 1,5 proc. fluoro. Fluoras veikia kalcio medţiagų apykaitą ir tiktai dėl fluoro, esančio uolienų fosfate, yra rekomenduojama jį naudoti. Lesalams gaminti uolienų fosfatas naudojamas rečiau, negu mono ar dikalcio fosfatas [29,3]. Daugiau kaip 85 proc. fosforo randama augalinės kilmės lesaluose, ypač grūduose, jų produktuose, fitino rūgšties pavidalu aliejinėse išspaudose. Fitatinį fosforą paukščiai pasisavina blogai pašalinamas su išmatomis. Taigi fosforo poreikis turi būti patenkinamas su paukščių lesalų priedais neorganinio fosforo šaltiniu defloruotu fosfatu, dikalcio arba monokalcio fosfatu. Pasisavant fosfatą didelę įtaką turi cheminė fosfato molekulė. Tyrimai parodė, kad viščiukai geriau pasisavina orto formos fosforą (PO4-3 ) [3]. Kombinuotųjų lesalų gamyboje daugiausia naudojamas dikalcio fosfatas, monokalcio fosfatas, monodikalcio fosfatas ir jų hidratuotos formos. Monokalcio fosfatas yra lengvai maišomas pašarinis priedas paukščiams. Papildţius pašarus monokalcio fosfatu, paukščiai gauna kalcio ir fosforo (2 lentelė), kurie skatina tvirto kaulinio audinio ir skeleto formavimą bei gerina energijos, baltymų apykaitos, reprodukcijos, nervinės ir imuninės sistemų funkcionavimą, didina paukščių produktyvumą [11]. Atlikta nemaţai tyrimų, norint nustatyti monokalcio fosfato poveikį viščiukams broileriams ir vištoms dedeklėms. Analizuojant lesaluose esančio monokalcio fosfato poveikį viščiukų broilerių fiziologinei būklei, produktyvumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei Ca ir P kiekiui kraujo serume, 21

22 LSMU Veterinarijos Akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijos institute 2010 m. buvo atliktas lesinimo bandymas su skirtingu monokalcio fosfato bei įsisavinamojo fosforo kiekiu. Nustatyta, kad norint pasiekti optimaliausią lesalų įsisavinimo ir svorio santykį, Ca ir P santykis lesaluose turi būti 2-2,4:1, o įsisavinamojo fosforo kiekis 0,4-0,44 proc. Skirtingas monokalcio fosfato kiekis lesale viščiukų broilerių išsaugojimui įtakos neturėjo, tačiau kuo daugiau fosforo lesale, tuo daugiau jo kraujo serume [18]. Skirtingo monokalcio fosfato kiekio įtaką vištų dedeklių lesalų sąnaudoms, dėslumui ir kokybinių kiaušinių rodiklių nustatytmui, 2011 m. LSMU Veterinarijos Akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijos institute buvo atlikti tyrimai. Kurių metu nustatyta, kad skirtingas monokalcio fosfato kiekis lesalų sąnaudoms įtakos neturėjo, tačiau darė didelę įtaką dėslumui [13]. Norint uţtikrinti minimalų chloro kiekį, daţniausiai pašaruose naudojamas natrio chloridas. Tačiau, naudojant vien tik NaCl, daţnai pasitaiko chloro perteklius. Druska savo sudėtyje turi 30 proc. natrio ir 57 proc. chloro. Įprastos Na ir Cl rekomendacijos yra apie 0,2 proc., bet svarbiausias parametras, į kurį reikia atsiţvelgti, yra Na/Cl santykis kuris turi būti tarp 0,8 ir 1. Natrio chloridas dėl savo molekulinės masės struktūros aprūpina natūraliu santykiu 0,65 ir 1. Vadinasi, reikia parūpinti papildomu Na kiekiu be Cl kad būtų pasiektas reikalingas santykis. Kad uţtikrinti natrio poreikį ir optimizuoti elektrolitų balansą, būtina naudoti natrio druskas be chloro, tokias kaip natrio sulfatas (Na 2 SO 4 ), natrio bikarbonatas (NaHCO 3 ), amonio chloridas (NH 4 Cl), kalcio chloridas (CaCl 2 ), kalio chloridas (KCl), kalio karbonatas (K 2 CO 3 ). Šiomis druskomis galima efektyviai subalansuoti natrio poreikį be chloro ir taip palaikyti geriausią elektrolitų pusiausvyrą lesaluose [1,3,4]. Natrio sulfatas yra vienas ekonomiškiausių natrio be chloro šaltinių, pagerinančių lesalų įsisavinimą, taip pat jis daro teigiamą poveikį maţinant amoniako kiekį kraike. Naudojant natrio bikarbonatą, greičiau didėja svoris, lesalų įsisavinimas, gerėja kraiko kokybė, skerdenos išeiga, krūtinėlės išeiga, maţėja gaištamumas [3]. Norint ištirti elektrolitų pusiausvyros įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, paukščių išsaugojimui, kraiko drėgnumui, mineralizacijos laipsniui kaule Tibia bei amoniakinio azoto kiekiui akluosuose maišuose, 2009 m. AB Vilniaus paukštynas ir LSMU Veterinarijos Akademijos paukštidėje atliktas lesinimo bandymas, kurio metu viena paukščių grupė lesinta kombinuotaisiais lesalais su natrio bikarbonatu, kita su natrio sulfatu. Bandymo metu naudotas natrio sulfatas pagerino mineralų apykaitą viščiukų broilerių organizme: padidėjo mikroelementų (Ca, P, Na, Mg, Cl) kiekis kraujo serume. Taip pat padidėjo kaulų mineralizacijos laipsnis. Elektrolitų balansas abiejuose grupėse buvo panašus. Vadinasi, tiek su natrio sulfatu, tiek su 22

23 natrio bikarbonatu galima efektyviai subalansuoti natrio poreikį ir palaikyti optimalų elektrolitų balansą lesale [19]. Pagal S. Amandeep [2] esant aukštai aplinkos temperatūrai, naudinga elektrolitų balansą lesaluose keisti natrio bikarbonatu, amonio chloridu, kalio chloridu ar kalio karbonatu, kas yra naudinga nuo šilumos streso kenčiantiems paukščiams ir didina ne tik toleranciją šilumai, bet ir kelia produktyvumą. Lenkijos mokslų akademijoje, Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute, 2012 m. buvo atlikti bandymai, kokią įtaką viščiukų broilerių virškinamojo trakto reakcijai daro natrio priedų kiekis (0,15 arba 0,25 proc.) ir natrio šaltiniai (natrio chloridas, natrio bikarbonatas, natrio sulfatas) lesaluose. Tyrimų rezultatai parodė, kad skirtingas natrio kiekis lesaluose neturėjo įtakos galutiniam viščiukų kūno svoriui ir lesalų pasisavinimui. Skirtingi natrio šaltiniai taip pat neturėjo įtakos svoriui, glikolitinių fermentų aktyvumui, maţo molekulinio svorio riebiųjų rūgščių gamybai ir ph kiekiui plonosiose ir aklojoje ţarnose. Tačiau didesnis natrio kiekis lesaluose sumaţino sausosios medţiagos kiekį plonosiose ţarnose ir plonųjų ţarnų klampumą. Didesnis natrio kiekis lesaluose sustiprino aminopeptidazės kiekį plonųjų ţarnų gleivinėje ir mikrobinę alfa gliukozidazę. Palyginti su natrio bikarbonatu natrio sulfatas sumaţino ph skilvio turinyje. Palyginti su natrio chloridu ir natrio sulfatu natrio bikarbonatas ţenkliai sumaţino sacharozės ir aminopeptidazės kiekį plonųjų ţarnų gleivinėje [43]. Kad lesaluose netrūktų jodo, gaminant kombinuotuosius lesalus, naudojami natrio jodidas ar kalio jodidas. Pagrindinis šių druskų trūkumas nestabilumas, tačiau jos naudojamos daţniausiai [24]. Paukščių lesalas praturtinamas geleţimi naudojant įvairius geleţies junginius, tokius kaip geleţies sulfatas, geleţies glicinatas. Geleţies sulfatas yra cheminis junginys, kurio formulė yra FeSO4. Šis junginys gerai tirpsta vandenyje. Milteliai rusvos spalvos, rūgštoko kvapo. Geleţies glicinatas yra cheminis junginys. Tai - birūs, šviesios spalvos milteliai, gerai tirpstantys vandenyje. Abu šie junginiai naudojami geleţies trūkumui organizme sumaţinti bei pramoniniui taikymui [33]. LSMU Veterinarijos akademijoje buvo atlikti bandymai, norint ištirti geleţies sulfatų bei geleţies glicinatų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei. Lesinimo bandymas parodė, kad naudojant padidintus geleţies glicinato ir geleţies sulfato kiekius, 4 proc. padidėjo vištų dėslumas, lesalų konversija pagerėjo 1-4 proc. Analizuojant kiaušinio kokybę, nustatyta, kad geleţies glicinatas pagerino lukšto stiprumą, svorį bei storį. Taip pat, geleţies glicinatas padidino polinesočių riebalų rūgščių (miristino, α-linoleno, dokozopentaeno, dokozoheksaeno) koncentraciją kiaušinių tryniuose ir geleţies koncentraciją vištų dedeklių kepenyse [33]. 23

24 Paukščių lesalai mikroelementais papildomi naudojant premiksus, kurie daţniausiai sudaro 0,5-1 proc. nuo lesalo kiekio [25]. 24

25 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas metais. Darbas atliktas LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijos institute. Tyrimai buvo atlikti AB Kauno Grūdai. Mokslinis tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos Pašarų įstatymo Nr. IX-2210 (Valstybės ţinios, , Nr ). Tyrimams buvo pasirinkta AB Kauno Grūdai kombinuotųjų lesalų gamybai naudojamos mineralinės pašarinės ţaliavos. Mineralinių pašarinių ţaliavų įtakos kombinuotųjų lesalų kokybės nustatymui buvo atliekami kombinuotųjų lesalų, skirtų viščiukams broileriams (augimo prestarto, augimo pradţios, augimo vidurio, augimo pabaigos) cheminiai tyrimai. Tiriant ir analizuojant mineralinių pašarinių ţaliavų įtaką kombinuotųjų lesalų kokybei naudoti tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė ir sintezė; Grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo metodai; Mineralinių pašarinių ţaliavų kokybės ir kombinuotųjų lesalų cheminių tyrimų duomenų rinkimas ir palyginamoji analizė. Pirmame tyrimo etape yra atlikta AB Kauno Grūdai kombinuotųjų lesalų gamybai naudojamų mineralinių pašarinių ţaliavų kokybės charakteristika, jų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei bei mineralinių medţiagų kiekiui lesaluose. Mineralinių medţiagų kokybė nustatyta pagal kokybės paţymėjimus. Įmonėje kiekviena mineralinė pašarinė ţaliava gaunama kartu su kokybės paţymėjimu, kuriame deklaruojama jos kokybę atitinkantys rezultatai, gamintojas, ţaliavos galiojimo laikas. Antrame tyrimo etape buvo atlikta mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus analizė. Įvertinta mineralinių ţaliavų, įterpimo technologija, kuri taikoma AB Kauno Grūdai. Sekančiame tyrimo etape analizuoti mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo kiekiai į kombinuotuosius lesalus. Analizei pasirinkta AB Kauno Grūdai gaminamų kombinuotųjų lesalų viščiukams broileriams (auginimo prestarto, augimo pradţios, augimo vidurio, augimo pabaigos), mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo normos. Mineralinių pašarinių ţaliavų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei nustatyta pagal mineralinių medţiagų kiekius ir kitimą lesaluose. Mineralinių medţiagų kiekis lesaluose nustatytas atlikus lesalų cheminius kalcio, fosforo ir druskos tyrimus. Atliekant tyrimą, kiekvieną savaitę buvo paimami paukščių lesalų mėginiai. Lesalų mėginiai imti gamybos metu. 25

26 Cheminiais metodais tirti lesalai: Broilerių augimo prestartas (1-11 d.); Broilerių augimo startas (12-24 d.); Broilerių augimo vidurys (25-35 d.); Broilerių augimo pabaiga (daugiau kaip 35 d.); Kalcis nustatytas kompleksometriniu metodu, kuris paremtas titravimu. Fosforas nustatytas fotometriniu metodu. Lesalo mėginys mineralizuojamas sausuoju deginimu ir įdedamas į rūgšties tirpalą. Tirpalas veikiamas reagentu. Susidariusio geltono tirpalo optinis tankis matuojamas spektrofotometru esant 430 nm bangos ilgiui. Chloridų chloro nustatymas. Chloridai ištirpinami vandenyje. Tirpalas šiek tiek parūgštinamas azoto rūgštimi ir chloridai nusodinami sidabro chlorido pavidalu, veikiant sidabro nitrato tirpalu. Sidabro perteklius yra titruojamas amonio tiocianatu pagal Volhardo metodą. Gauti tyrimo rezultatai palyginti su receptūrose nustatytomis normomis, paskaičiuota paklaida. Statistinis duomenų įvertinimas Analizei naudotus mineralinių pašarinių ţaliavų, jų įterpimo normų bei mineralinių medţiagų gautus duomenis įvertinau biometriškai, naudojant Microsoft Office Excel 2013 versija. Rodiklių kitimo dinamikai metų laikotarpiu apskaičiuoti pokyčio rodikliai. Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo ir mineralinių medţiagų kiekių kitimo rodikliai palyginti apskaičiavus Stjudento kriterijų. Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai p<0,05. 26

27 3. TYRIMO REZULTATAI 3.1.Naudojamų AB Kauno Grūdai mineralinių pašarinių ţaliavų kokybės analizė Norint kombinuotuosius lesalus praturtinti būtinomis mineralinėmis medţiagomis, svarbu ţinoti mineralinių pašarinių ţaliavų sudėtį ir kokybę. Sudėtį ir kokybę nurodo kartu su mineralinėmis ţaliavomis gaunami kokybės paţymėjimai (1-2 priedai). Buvo atlikta AB Kauno Grūdai mineralinių pašarinių ţaliavų kokybės analizė. Kaip matyti iš 3 lentelėje pateiktų duomenų, praturtinant lesalą kalciu, naudojamas kalcio karbonatas, kuriame yra didţiausias kalcio kiekis. Paukščių lesalų gamyboje naudojamas dviejų rūšių kalcio karbonatas (R1 kai dalelių dydis iki 0,3 mm ir R3 kai dalelių dydis iki 1,4 mm). Didesniu kalcio kiekius 37,10 proc. pasiţymi kalcio karbonatas, kurio dalelių dydis nuo 0 iki 1,4 mm. Norint kombinuotuosius lesalus papildyti fosforu yra naudojamas monokalcio fosfatas, kuriame fosforo masės dalis yra 22,7 proc. Monokalcio fosfatas gali būti naudojamas ir kalciui papildyti, tačiau jame kalcio masės dalis, lyginant su kalcio karbonatu R1 yra 20,77 proc. maţesnė, o lyginant su kalcio karbonatu R3 21 proc. maţesnė. Taigi, viščiukų broilerių kombinuotųjų lesalų kalcio subalansavimui tikslingiau naudoti kalcio karbonatą. Kad subalansuoti natrio poreikį, broilerių lesalų gamyboje yra naudojamas natrio sulfatas, kuriame natrio masės dalis yra 32,0 proc. 3 lentelė. Mineralinių pašarinių kokybės paţymėjimų analizė Kalcio karbonatas R1 Ca masės dalis, % Drėgmė, % Dalelių dydis, mm 36,87 0,1 0-0,3 Kalcio karbonatas R3 Ca masės dalis, % Drėgmė, % Dalelių dydis, mm 37,10 0,1 0-1,4 Monokalcio fosfatas P masės dalis, % Ca masės dalis, % Drėgmė, % 22,7 16,1 1,6 Natrio sulfatas Natrio sulfato kiekis, % Na masės dalis, % Drėgmė, % 99,0 32,0 0,3 Įmonė AB Kauno Grūdai, gautas mineralines pašarines ţaliavas, siunčia tyrimams į kitas laboratorijas, kad išsiaiškinti, ar rodikliai atitinka deklaruojamus kokybės paţymėjimuose. Buvo paimti ţaliavų mėginiai ir siunčiami į UAB Labtarna laboratoriją. Kalcis buvo tiriamas induktyviai susietos plazmos atominės emisinės spektrometrijos metodu (LST EN 15621:2012), fosforas - 27

28 spektrometrinis metodu (LST ISO 6491:1999). Sekančiame tyrimo etape nurodomi gauti tyrimo duomenys. 4 lentelė. Mineralinių pašarinių ţaliavų kokybės analizė Mineralinė ţaliava Kalcis (Ca), % Fosforas (P), % Kalcio karbonatas R1 38,4 <0,03 Kalcio karbonatas R3 36,5 <0,03 Monokalcio fosfatas 15,7 22,6 Iš 4 lentelėje pateiktų tyrimų rezultatų duomenų, matyti, kad kalcio karbonate R1 kalcio masės dalis yra 38,4 proc. arba 1,53 proc. daugiau nei deklaruojamo kokybės paţymėjime (3 lentelė). Analizuojant kalcio karbonatą R3, matyti, kad kalcio gauta 36,5 proc. arba 0,6 proc. maţiau nei nurodoma tiekėjo (3 lentelė). Kaip matyti iš tyrimų duomenų, mineralinių medţiagų, esančių monokalcio fosfate, kiekiai skyrėsi neţenkliai. Kalcio gauta 15,5 proc. arba 0,4 proc. maţiau, fosforo 22,6 proc. arba 0,1 proc. maţiau nei deklaruojamo (3 lentelė). Laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys parodė, kad medţiagų kiekiai nurodomi kokybės paţymėjimuose (1-2 priedai) neatitinka gautų rezultatų. Todėl ţaliavos turi būti nuolat tikrinamos, nes tai turi įtakos recepto sudarymui ir galutinės produkcijos kokybei Mineralinių pašarinių ţaliavų sandėliavimo sąlygų įvertinimas Kad mineralinių pašarinių ţaliavų sudėtis ir kokybė nepakistų, būtina jas tinkamai sandėliuoti, nepaţeisti laikymo sąlygų. Įmonėje AB Kauno grūdai mineralinės pašarinės ţaliavos yra sandeliuojamos atskiroje patalpoje, sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje, atitinkančioje ţaliavų ir medţiagų prieţiūros programoje nurodytas salygas. Patalpos temperatūra kinta priklausomai nuo lauko temperatūros. Šiltuoju metų laiku, matuojant temperatūrą nebuvo aukštesnė nei C, šaltuoju metų laiku +8 C šilumos. Kaip matyti iš 1-2 paveikslėlių visos ţaliavos laikomos originaliose pakuotėse, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių, maišai sandariai uţdaryti. 28

29 Sandėliuose, kurių grindys betoninės, maišai kraunami ant medinių padėklų (2 pav.). Tyrimo metu nustatyta, kad ne visos pašarinės ţaliavos laikomos taip. Kaip matyti iš 1 paveikslėlio dalis buvo sukrauta ant betoninių grindų, dviem aukštais. 1 pav. Mineralinių pašarinių ţaliavų laikymas Kaip matyti iš 2 paveikslėlio tarp sienų ir rietuvių paliekamas tarpas oro cirkuliacijai ir ţaliavų kokybės stebėjimui. Ţaliavos supakuotos į specialius hermetiškai uţdarytus didmaišius, kraunamos į rietuves, kurių aukštis neviršija 3 eilių. 2 pav. Mineralinių pašarinių ţaliavų laikymas 29

30 3 paveikslėlyje pateikta kortelė, kaip yra ţenklinamos mineralinės pašarinės ţaliavos, kurios turi atitikti ţenklinimo rekvizituose arba atitikties deklaracijoje nurodytus duomenis. Prie kiekvienos ţaliavų rietuvės yra prikabinama ţaliavos rietuvės kortelė, kurioje yra nurodomas ţaliavos atsargos kodas, ţaliavos pavadinimas, siuntos numeris, kiekis, gamybos data bei galiojimo terminas (3 pav.). 3 pav. Mineralinių pašarinių ţaliavų ţenklinimas sandėlyje Tyrimo metu nustatyta, kad mineralinių pašarinių ţaliavų laikymo sąlygos atinka keliamus reikalavimus, išskyrus kai kurių ţaliavų nelaikymas ant medinių padėklų. Labai svarbu, kad padėklai būtų sveiki, nes kraunant ţaliavas ant suluţusių padėklų, didmaišiai gali plyšti bei transportuojant gali būti paţeisti. Taip pat, tyrimo metu pastebėta, kad mineralinėms ţaliavoms laikyti nėra pakankamai vietos, todėl verta praplėsti sandėliavimo patalpas. O tai atitinkamai uţtikrins geresnį ţaliavų išsilaikymą ir kokybę Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus technologinė analizė 4 paveikslėlyje parodyta lentelė, kurioje nurodomas recepto numeris, naudojamos ţaliavos ir jų kiekiai. Ţaliavų kiekiai suvedami pagal receptūras. Numeris nurodo, iš kurio aruodo bus paimama ţaliava ir kiek lesalų gamybai. Kaip matyti iš 4 paveikslėlio, 18 pozicijoje yra druska, 21 monokalcio fosfatas, 30 natrio sulfatas. Kaip vyksta tolesnis dozavimas lesalų gamybos metu aptariamas sekančiame tyrimo etape. 30

31 4 pav. Recepto patikrinimo bei paleidimo lentelė Visos ţaliavos, tuo pačiu ir mineralinės, įterpiamos automatiškai, kompiuterinės programos pagalba. Tokios dozavimo schemos yra dvi, pirma dozavimo linija bei antra. Svarbu stebėti gamybos operatoriui-dozuotojui, kad viskas vyktų tikslai ir savo eiles tvarka. Programos dėka galima pamatyti transporterių, norijų, svarstyklių klaidas bei gedimus. Taip pat yra matoma kiek programa uţdavė surinkti tam tikros ţaliavos į vieną vertimą ir kiek buvo surinkta, pastebėjus kokius nors neatitikimus stabdomas dozavimas ir sprendţiama problema. Kaip matyti iš 5 paveikslėlio, kiekviena ţaliava, lesalo gamybos metu, paimama iš skirtingų aruodų. Iš 17 aruodo dozuojamas kalcio karbonatas (R1), 18 druska (NaCl), 20 kalcio karbonatas (R3), 21 monokalcio fosfatas, 30 natrio sulfatas. Sudozuotos ţaliavos iš aruodų transporteriais patenka į bendrą talpą. Surinkta visa masė yra išverčiama į maišytuvą, kuriame yra supurškiamos visos skystos konsistencijos medţiagos. Toliau visos supurkštos ir sumaišytos ţaliavos patenka į granuliavimo bunkerį. Išanalizavus visą dozavimo procesą buvo pastebėta trūkumų. Į kai kurias dozavimo svarstykles nepatenka reikiamas kiekis ţaliavos. Pasitaiko arba per didelis, arba per maţas jų kiekis. Todėl tikslinga būtų daţniau kalibruoti svarstykles arba pakeisti naujomis. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad yra sudėtingas priėjimas prie ţaliavų dozavimo svarstyklių. Todėl sunku jas tinkamai išvalyti bei vykdyti patikrą. Patartina padaryti lengvai prieinamas dureles, kad būtų geriau matomas svarstyklių darbas ir uţtikrinama švara. 31

32 5 pav. Pašarų gamybos procesas 3.4. Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus kiekybinė analizė Norint, kad lesaluose būtų reikiamas kiekis mineralinių medţiagų, būtina uţtikrinti tinkamą mineralinių pašarinių ţaliavų dozavimą. Jų kiekis turi atitikti receptuose nurodytus kiekius. 5 lentelė. Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo kiekiai, proc. Paukščio augimo periodas Kalcio karbonatas Monokalcio fosfatas Natrio sulfatas Broilerių augimo prestartas 1,53±0,014 1,34±0,009* 0,18±0,006 Broilerių augimo startas 1,50±0,006 0,95±0,009 0,15±0,004 Broilerių augimo vidurys 1,18±0,015 1,04±0,006 0,17±0,004 Broilerių augimo pabaiga 1,14±0,008 0,52±0,008 0,13±0,003 *-p<0,001 Mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimas tirtas atskirų broilerių amţiaus (augimo prestartas, augimo startas, augimo vidurys, augimo pabaiga) laikotarpių lesaluose. Analizuojant mineralinių pašarinių ţaliavų įterpimo duomenis (5 lentelė), matyti, kad į lesalus daugiausiai įterpiama kalcio karbonato. Analizuojant kalcio karbonato įterpimo duomenis į visų broilerių augimo periodų lesalus, buvo nustatyta, kad daugiausiai įterpiama į broilerių prestarto 1,53 proc. Broilerių augimo starto lesaluose 32