Microsoft Word Bažnyčia ir jos stovis.doc

Transkriptas

1 BAŽNYČIA VILJAMAS MARIJONAS BRANHAMAS

2 ŽVILGSNIS Į BAŽNYČIĄ Prieš kelias savaites aš buvau regėjime, aš stovėjau aukštai ir mačiau išankstinį Bažnyčios pasirodymą. Aš pastebėjau, kaip iš ten ėjo Aš stovėjau štai taip, veidu į Vakarus, o štai taip ėjo žavi moterų grupė, tvarkingai apsirengusios, ilgi plaukai, gražiai sušukuoti už nugaros, su rankovėmis, tvarkingos ilgos suknelės, jos ėjo lydimos maršo melodijos Kristaus karžygiai, pirmyn! Kovon ženkite ir su Jėzaus kryžium pirmyn eikite. Ir kai jos praėjo pro šalį, aš stovėjau ir ten dar kažkas buvo, Dvasia, Dievas, ir Jis pasakė: Tai Nuotaka. Aš pažvelgiau, ir mano širdis apsidžiaugė. Ir ji ėjo štai taip aplink ir praėjo aplink už manęs. Po kurio laiko, kai Ji vėl ėjo ta kryptimi. Jis pasakė: Dabar išankstinis šiuolaikinės bažnyčios pasirodymas. Ir štai priėjo azijiečių bažnyčia. Aš niekada nemačiau tokios nešvarios

3 minios! Štai priėjo kitos bažnyčios iš įvairių tautų. Jos atrodė siaubingai! Aš kalbu tai, todėl, kad aš privalau prieš Dievą kalbėti Tiesą. Ir kai Jis pasakė: Štai eina peržiūrai Amerikos bažnyčia, jeigu aš kada nors mačiau minią demonų, tai būtent tada. Tos moterys buvo visiškai nuogos, jos laikė priekyje prieš save kažką tokio pilko, dramblio kaulo spalvos, viršutinė dalis visai buvo apnuoginta. Jis išdarinėjo kažką panašaus į tų paauglių šokius, tvistą ir visa kita, skambėjo tokia pat muzika. Ir kai aš pamačiau ateinančią mis Ameriką, aš vos nenusilpau. Taigi, tai TAIP SAKO VIEŠPATS. Jeigu jūs tikite manimi, kad aš Jo tarnas, tai tikėkite manimi dabar. Nei už ką pasaulyje aš nepasakyčiau šito; nei už jokius pinigus manęs nepriverstų pasakyti, jeigu tai nebūtų teisybe. Ir kai ji ėjo pro šalį, tai buvo pats bjauriausias reginys, kokį aš kada nors mačiau. Aš pagalvojau: Dieve, mes pamokslininkai ir broliai tokiu sunku darbu ruošėme Tau Nuotaką, ir tai geriausia, ką mes galėjome padaryti! Ji rangėsi, laikydamas prieš save tai, panašu į sijoną iš žolių, laikydama štai taip prieš savo apatinę dalį, ir šoko ir rangėsi, kaip tos mergužėlės šituose vulgariuose renginiuose. Tai buvo Amerikos Mis Krikščionybė.

4 Dieve, padėk man, štai į ką tai panašu Jo akyse. Aš tiesiog aš vos neapalpau. Aš pagalvojau apie visas pastangas ir pamokslavimus ir įtikinėjimus. Kiekviena iš jų apsikirpusios, jos rangėsi, taip ir toliau ėjo, laikydamos tai prieš save. Jos praėjo aplink tą vietą, kur aš stovėjau, ir kur buvo Jis, Antgamtiškasis. Aš negalėjau matyti Jo. Aš galėjau girdėti, kaip Jis kalbėjo man. Jis buvo kaip tik šalia manęs. Bet kai jos pasuko šia kryptimi, jos laikė Tiesiog rangėsi ir juokėsi, ir ėjo toliau, elgėsi taip pat, laikydamos tai prieš save. Aš stovėjau ten Jo Artume, Jo tarnas, ir viskas, ką aš bandžiau padaryti, nejaugi tai buvo viskas, ką aš galėjau padaryti? Aš pagalvojau: Dieve, kokia nauda iš to? Kokia prasmė visame tame? Visos ašaros, prašymai, maldavimai, ir dideli ženklai ir stebuklai, kuriuos Tu parodei. Ir kaip aš stovėjau ten ir grįždavau namo, ir verkiau po to, kai pamokslavau jiems ir visa kita, ir kokia iš to nauda? Ir po to aš turiu pristatyti Tau kažką panašaus, kaip Nuotaką dėl Tavęs. Ir kai aš stovėjau ten ir žiūrėjau, ji praėjo pro šalį, galite sau įsivaizduoti, iš nugaros ji buvo nuoga, ji tai laikė iš priekio, tampydamasi šokyje, tame tviste, atmesdama savo kojas, tarsi O, kaip vulgariai ji elgėsi, visas jos kūnas krūpčiojo!

5 Jūs paklausite: Ką tai reiškia, broli Branhamai? Aš nežinau. Aš tiesiog pasakoju jums, ką aš mačiau. Ir kada ji štai taip ėjo pro šalį, aš pažvelgiau į ją ir, o, man pasidarė bloga. Ir aš tiesiog nusigręžiau. Aš pagalvojau: Dieve, tuomet aš pasmerktas. Man nėra jokios prasmės stengtis Tada aš galėčiau ir sustoti. Ponia Kerl Viljams, jeigu jūs čia sėdite, tas sapnas, kurį jūs papasakojote man prieš kažkurį laiką, kuris nedavė ramybės, štai tai ir yra. Mano ranka paleido šturvalą. Paskui aš pagalvojau, kad man geriau tiesiog pamiršti tai, aš buvau žuvęs.. Po to aš staiga išgirdau, kaip jos vėl eina. Ir štai iš šitos pusės ėjo ta pati Nuotaka, kuri ėjo aplink štai šią kryptimi. Ir štai vėl pasirodė tos mergelės, kiekviena iš jų buvo apsirengusi savo tautiniu drabužiu, iš kur jos buvo, iš Šveicarijos, Vokietijos ir taip toliau, kiekviena buvo aprengta tokiu drabužiu, pas visas ilgi plaukai, lygiai kaip ta, kuri buvo pradžioje. Jos ėjo, artinosi: Kristaus karžygiai, pirmyn! Ir kai jos ėjo pro tą vietą, kur mes stovėjome, jos visos štai taip nukreipė savo žvilgsnius ir pasisuko, ir ėjo toliau žygiuodamos toliau. Ir tik jos pradėjo kilti į dangų, ta kita pakilo ant kalno viršūnės ir štai taip pradėjo leistis žemyn. O tos pradėjo

6 žygiuoti tiesiai į dangų. Ir kai jos pradėjo žygiuoti, aš pastebėjau ten gale kelias mergaites (jos atrodė kaip užsienietės, tarsi iš Švedijos ar Šveicarijos, ar dar iš kažkur), jos pradėjo žvalgytis ir Aš pasakiau: Nedarykite šito! Žygiuokite toliau! Ir kai aš taip sušukau, aš priartėjau regėjime, stovėjau ten, laikydamas štai taip ranką. Išsirinkimas Nuotakos, 1965 m. balandžio 29.

7 ĮŽANGA Aš noriu šiandien ryte kalbėti palyginimais, kad tai galėtų suprasti netgi ne bažnyčios narys. Taigi, mes ateiname į bažnyčią, kad pasitaisyti. Mes ateiname, kad tapti geresniais žmonėmis, tapti geresniu krikščioniu, geresniu piliečiu, geresniais tėvais, geresne motina, geresniais kaimynais. Mes ateiname, nes Kristus pasakė mums, kad kai mes ateiname, kad prašytume ko nors Jo Vardu, kur susirinks du ar trys iš jūsų. Jis bus su mumis ir suteiks mums tai. Taigi, kas gali būti šiandien dėl mūsų būti geriau, kaip žinoti, kad mes esame bažnyčioje pasitaisymui, dėl mūsų supratimo praplėtimo. Bažnyčia ir jos stovis

8 1956 m. rugpjūčio 5, sekmadienio rytas Mūsų Viešpats griežtai perspėjo Jo kartos žmones, tuos žmones, kurie buvo labai religingi. Ir Jis pasakė: O ankšti vartai ir siauras kelias veda į Gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa. Ne todėl, kad jie nebuvo religingi. Jie buvo labai religingi. O kadangi jie tikėjo bažnyčia ir tikėjo į tam tikrus mokymus ir tikėjimus, ir tikėjo (kažkokia dalimi) Dievu, jie galvojo, kad viskas buvo gerai. Bet Jis sakė jiems, kad įeis nedaugelis. Ankšti vartai, 1959 m. kovo 1, sekmadienio rytas Samsonas simbolizuoja šiandieninę bažnyčią. Kai bažnyčia startavo, Dievas galėjo naudoti bažnyčią, nes bažnyčia rūpestingai vykdė Viešpaties Paliepimus, laikėsi visų Jo įsakymų ir Jo įstatymų ir vykdė visus Jo Paliepimus. Ir Dievas buvo su bažnyčia. Bet, atrodo, kad ši bažnyčia turėjo silpną vietą. Bažnyčia, apgauta šio pasaulio, 1959 m. birželio 28, sekmadienio rytas

9 TURINYS BAŽNYČIA IR JOS STOVIS 1 Puslapis ANKŠTI VARTAI 35 Puslapis

10 BAŽNYČIA, APGAUTA ŠIO PASAULIO 67 Puslapis Pašventinimas Kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, Kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei

11 raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Efeziečiams 5:26-27 Laiškas BAŽNYČIA IR JOS STOVIS

12 1 Šį rytą ypatingai prisiminsime maldoje šią retą vaikų ligą, todėl mes, žinoma, norime, kad visi darytų tai. Daktarai netgi nežino. Jie duoda tam kokį nors pavadinimą, aš galvoju, kad jie tik pavadino, jie nežinojo, kas tai. Bet Kristus žino, kas tai. Aš galiu pasakyti jums, kad tai, tai šėtonas, tiksliai, šėtonas. Tai jų reikalas, kaip nori ją pavadinti. Bet tai tas, kas jis yra, jis pikta dvasia. Dabar nagi visi kartu, visi kartu sugiedokime Tik tikėk, visi prisijunkite. Tiktai tikėk, tiktai tikėk, Viskas įmanoma, tiktai tikėk; Tiktai tikėk, tiktai tikėk, Viskas įmanoma, tiktai tikėk; 2 Viešpats išgydys tave, sese. Dabar nulenkime savo galvas ir pasimelskime už šią mergaitę. 3 Mūsų Dangiškas Tėve, aš tiesiog negaliu negalvoti apie tai. Štai ši maža mirštanti mergaitė, ji kažkam brangi ir artima. Ji Tavo kūrinys, o šėtonas vagia jos jauną gyvenimą. Aš meldžiu Kristaus Vardu, kad Tu sustabdytum mirties ranką, patrauktum šitą priešą. Tu, Viešpats, Kuris gali Raudonąją jūrą perskirti siena iš abiejų pusių ir pervesti Izraelio vaikus, tavo paveldą, per jūrą į pažadėtą žemę. Dieve, mes meldžiame šiandien, kad Tu patrauktum visokias kliūtis ir leistum gyventi šiam kūdikiui. Mums buvo leista prašyti. Ir kaip žmonių grupė,

13 tikinti Tavimi, mes prašome Jėzaus Vardu šito vaikučio išgydymo. Amen. 4 Šiandien su dėkinga širdimi aš vėl atėjau pas jus Viešpaties Jėzaus Vardu. Aš atvykau iš Luizianos kaip tik truputi ankščiau. Jeigu aš atvykčiau čia iki sekmadienio, mes galėtume pravesti sekmadieninės mokyklos pamoką. Ir be to ten buvo toks siaubingas karštis, kad mes būtų švelniau ir vėsiau šį rytą už Luizianos. Tiesiog neįmanoma išsėdėti tokiame pastate, kaip šis, be ventiliatoriaus, Luizianoje, be kondicionieriaus tiesiog galima būtų apalpti. 5 Taigi, aš atvykau, kad vieną, dvi dienas pailsėti prieš tai, kaip vykti tiesiog dabar, sekančioje savaitėje į Šiaurės Saskačevaną, tai ten aukštai, prie Princ Alberto. Tai kol ten yra keliai, iš vienos pusės. Tu kerti visą žemę be jokių kelių, ir išskyrus indėnus ir eskimosus nieko nėra tose vietose, kur mes dabar vykstame. Daugelis žmonių iš visos Kanados dalyvaus tame susirinkime. Pasakė, kad kai kurie iš jų atvyks iš Vakarų pakrantės. Ir aš, žinoma, noriu, kad jūs melstumėtės, kad Dievas susitiktų su mumis ir duotų mums nepaprastai galingą susirinkimą Jo šlovei. Jau praėjo keturi ar penki metai nuo to laiko, kai aš lankiausi Kanadoje. Pas mane ten nuostabūs draugai, labai geri žmonės. 6 Jie labai uoliai lanko bažnyčią. Nesvarbu, koks šaltis, jie įsisuka į antklodes, sėdasi į roges ir

14 važiuoja su arkliu trisdešimt kilometrų, kad suspėtų į bažnyčią. Jie visi, ir jauni ir seni, eina per sniego pusnis ir visa kita. Jie susirenka kartu. Viena šeima nuvyksta pas kitą, susirenka ir eina. Jų pasiaukojimas štai priežastis to, kad jie gauna tiek daug iš tarnavimo. Kur nėra pasiaukojimo, ten nėra didžiulio tarnavimo. Jums iš tikrųjų reikia nusižeminti ir daryti kažką tokio, kas iš tikrųjų suvaržo, jums reikia atidėti į šoną kažką, nutraukti darbą, padaryti tą ir aną, kad patekti į bažnyčią ir parodyti Dievui, kad jūs mylite Jį, jūs aukojatės ir einate, tuomet ir gaunasi kažkas iš šito. 7 Lygiai kaip su mano vaikučiais. Bili Polis, aš galvoju, kad aš aš nieko neturėjau, kai aš buvau mažu vaiku. Mama atnešdavo, galbūt, maišelį saldainių ir padalindavo kiekvienam po du-tris saldainius. Būdavo, per Kalėdas mes gaudavome mažą dūdelę arba šautuvėlį, arba dar kažką. Aš matydavau, kiti vaikai turėdavo rogutes ir dviratukus, geri drabužiai, ir šiltos striukės. Ir aš aš taip blogai pasijausdavau, aš sakydavau: Jeigu aš turėsiu savo vaikus, aš padarysiu dėl jų viską, ką galėsiu. Tegu aš badausiu, bet mano vaikai ką nors gaus. Ir kai aš gyvenau Kada Bilis buvo mažu berniuku, aš gavau jam triratį dviratuką, aš viską dėl jo gaučiau.. Ir Meda stengėsi, kaip galėjo, susilaikydama dėl savęs, kad jis ką nors turėtų. Bet jūs žinote, ką mes pradėjome pastebėti? Aš

15 daviau jam triratį dviratuką ir mažą lanką, ir strėlę, ir visa kita. Ir aš radau jį su šaukšteliu ir pagaliu, jis kapstėsi kažkur kieme. Matote? Aš pasakiau: Kiti nebus tokiais. Matote? Duok žmogui viską jam į rankas ir jam jau nebesinori. Reikia kažką paaukoti! 8 Ir tokiu būdu su išgelbėjimu. Tai visiška auka. Taip, broli Rojaus. Tai tai auka, kurią tu turi aukoti kiekvieną dieną, kažką, kad artintis prie Dievo ir kažką daryti. Ir aš žinau, kad dėl jūsų tai auka visą rytą sėdėti šiame karštame pastate. Ir kol mes čia, laikykime savo žvilgsnius į didingiausią Auką, kada nors paaukotą, į Jėzų Kristų, kai Jis turėjo ateiti į šią žemę, kad mirtų vietoj mūsų. Ir ne tik tai, bet Jo siela nusileido į pragarą ir buvo ten tris dienas ir tris naktis, ir trečią dieną Jis prisikėlė, ir užžengė aukštyn, atsisėdo Dievo dešinėje, Danguje, užtardamas pagal mūsų Jo išpirkimo ir Jo malonės išpažinimą, suteiktos mums. 9 Ir ten ten kur mes vykstame, ten tikrai daug vargšų žmonių, iš tikrųjų vargšų, jie turi parduoti vieną iš savo karvių, dvi ar tris avis, kad pasiektų susirinkimą. Senas eskimas, kad pasiektų, tikriausiai, veš parduoti kokius nors kailius, kurie reikalingi jo šeimai. Indėnui, prekiautojui teks padaryti tą patį. Bent mes galime melstis už tuos žmones, ar ne taip? Ir mes meldžiame, kad Dievas duotų jiems kažką didingo.

16 10 Taip, karšta, aš nenoriu jūsų ilgai laikyti. Aš noriu, kad šį rytą, prieš mums pradedant melstis už ligonius, mes rimtai pakalbėjome apie Bažnyčią ir jos stovį. Prieš kelias dienas Šrifporte, Luizianos valstijoje, man buvo duota ši Žinia bažnyčiai, aš galvoju, tai bažnyčios stovis. Mes ruošiamės stoti prieš Dievą šį rytą ir melstis, ir prašyti Dievą padėti mums. Ne nusistatyti į tokį pat priėjimą, bet prašyti dievo padėti mums šią dieną, kurioje mes gyvename. Ir prieš Ši didi, sena Biblija, bet ten yra Amžino Gyvenimo prasmė. 11 Ir atminkite. Žodis yra Dievas. Dievas yra ne didesnis nei Žodis. Ir mes ne didesnis nei mūsų žodis, jeigu mes darome Žinoma, pas mus su jumis kitaip, nes mes galime mes galime pasakyti: O, aš padarysiu štai tai, mes turime tai savo širdyje, bet aplinkybės taip susiklosto, kad mes mes negalime padaryti to, ką ruošiamės padaryti. Bet pas Dievą nėra taip, nes Jis beribis ir Jis žino viską ir viską, kas buvo, ir viską, kas bus. Taip pat Jis netvirtins be patvirtinimo. 12 Ir Abraomas, kai jam buvo šimtas metų, jis vadino tai, ko nebuvo, tarsi tai yra. Aš kalbu tai kaip padrąsinimą dėl tų, dėl kuriuos aš melsiuos, dėl sergančių. Abraomas vadino tai, ko nebuvo, tarsi tai yra, laikydamas, kad tas, Kuris davė pažadą, pajėgus padaryti, tai yra įvykdyti, tai ką Jis pažadėjo. Taigi, kai Dievas pasakė

17 Abraomui, kai jam buvo septyniasdešimt penki, o Sarai buvo šešiasdešimt penki, kad jie turės kūdikį, kaipgi, tai buvo neįmanoma. O jis patikėjo tuo ir laukė kūdikio, ir tikėjo, kad kūdikis tarsi jau buvo ten prieš dvidešimt penkis metus iki šito kūdikio gimimo. Abraomui buvo šimtas metų, kai gimė šis kūdikis, o sarai buvo devyniasdešimt, nes jis patikėjo juo. Ir jis vadino tai, ko nebuvo, tarsi tai yra. 13 Štai, tai dėl ligotų ir sergančių, dėl kurių melsimės. Nesvarbu, kokia pas jus nelaimė arba jūs kokia pas jus liga ir kaip jums blogai, kai jūs priimate Kristų, Jo Žodį, tuomet jūs vadinate tai, kas yra, tarsi tai šito nėra, jeigu tai prieštarauja Dievo žodžiui. Taigi, Dievas pasakė: Tikėjimo malda išgydys sergantį. Jeigu Dievas pasakė tai, tai viskas tvarkoje. Tuomet nukreipsim mūsų protą ir viltį ir veiksime, tarsi tai jau būtų padaryta. Kai mes priimame tai, tai jau užbaigta. 14 Tas pats su išgelbėjimu. Mes tikime tuo, priimame tai, tikime savo širdyje, stojame prieš Dievą, priimame Kristų kaip mūsų Gelbėtoją ir priimame Jį. Ir jeigu tu šį rytą neišgelbėtas nusidėjėlis ir sergantis ir nori būti išgydytu, tai pirma ieškok Viešpaties. Priimkite Jį kaip jūsų Gelbėtoją, bus užbaigta ir su šia liga. Kas tai bebūtų, nukreipkite visas savo mintis (apie viską, ką jūs turite) į tikrą Vyrą, Jėzų Kristų, ir visa kita susitvarkys.

18 15 Taigi, įsidėmėkite apie tai, nes aš pasakiau šiuos kelis žodžius dėl ligonių ir sergančių, nes aš kreipsiuos šį rytą į bažnyčią ir kalbėsiu apie jos stovį. Nors aš ir jaučiu, kad Dieviškasis išgydymas tai puiku, bet kai aš buvau Šrifporte, aš turėjau maždaug tris išgydymo tarnavimus per visą ten buvimo laiką, tris arba daugiausia keturis per visas vienuolika dienų. Daug svarbiau pamokslauti žmonių sieloms, nei skirti tiek daug laiko Dieviškajam išgydymui. Nors Dievas gali padėti tiems žmonėms, kurie serga ir stokoja. Ir jau buvo įrodyta visame pasaulyje, kad Jis tai daro. Bet svarbiausia, tai dėl tos sielos, kuri niekada nemirs. Kūnas mirs. Bet siela niekada nemirs, ir mes turime nusitaikyti į tai ir pastoviai su Dievu. 16 Aš dažnai kalbėjau tai. Aš noriu, kad viskas būtų padaryta, bet kai aš prieisiu tą rytą prie tos upės, aš nenoriu turėti ten problemos. Aš noriu turėti savo rankoje bilietą, laukiančio mano vardo. Ir aš noriu pasakyti, broli Kričai, kaip sakė kažkada Paulius: Aš žinau Jį Jo prisikėlimo jėgoje. Kad kai Jis pakvies iš mirusiųjų, aš išeisiu Aš noriu žinoti Jį Jo prisikėlimo jėgoje. 17 Taigi, dabar Jis, Kuris yra šios Knygos Autorius, nulenkime minutei prieš Jį mūsų galvas ir širdis. 18 Dieve, mūsų Tėve, mes ateiname dabar pas Tave prašyti, kad Tu atidengtum mums Savo

19 Žodį. Mes galime atversti puslapius, bet tik Šventoji Dvasia gali atidengti Žodį. Taigi, atidenk Jį mums šį rytą, Tėve, ir suteik mums Savo gausios malonės. Mes laukiame iš Tavęs. Ir tegu Šventoji Dvasia įeis į Žodį ir perduos Jį per žmogaus lūpas į žmonių širdis, ir tegu Ji paims Jį ir įdės Jį į kiekvieno širdį taip, kaip mums reikia. Ir kai pasibaigs tarnavimas ir mes būsime pasiruošę vykti į namus, mes nuolankiai nulenksime savo galvas ir atiduosime Tau garbę ir padėką už viską, ko mes išmokome iš Tavęs, už tai, ką Tu padarei dėl mūsų. Mes prašome Kristaus Vardu. Amen. 19 Skaitome Žodį iš Šv. Jono 1-mo skyriaus, turintys Biblijas gali skaityti kartu su manimi arba pasižymėti tekstą. Perskaitysime šitą tekstą iš Žodžio, ir pasimelsime, kad Šventoji Dvasia paimtų iš Žodžio konteksto ir duotu jį mums. Mes galime skaityti jį, tie, kurie moka skaityti, gali skaityti jį, bet tik Dievas gali apreikšti kontekstą. Šitą tekstą galima skaityti, nes tai Jo Žodis, bet po to Dievas turi apreikšti kontekstą. Dabar, Šv. Jono 1-mas skyrius, pradėkime nuo 28-os eilutės ir perskaitysime iki 32-os išimtinai. Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo. Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: Štai Dievo

20 Avinėlis, Kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia Tas, apie kurį pasakiau: po manęs ateina Vyras, Kuris pirmesnis už mane yra, nes anksčiau už mane buvo. Aš Jo nepažinojau, bet tam, kad Jis būtų apreikštas Izraeliui, atėjau krikštyti vandeniu. Jonas paliudijo, sakydamas: Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo. Aš vėl noriu tai perskaityti, šitą paskutinę 32 eilutę. Jonas paliudijo, sakydamas: Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo. 20 Dabar tegul Viešpats pridės savo palaiminimų prie šito Žodžio. Aš noriu, kad jūs pabandytumėte suvokti kiekvieną žodį, jeigu mes galime. Ten, gale, jūs gerai girdite mane? Gerai, o ten, iš galo, gerai girdisi? Jeigu jūs girdite, pakelkite savo ranką. Tai gerai. 21 Taigi, aš noriu šiandien ryte kalbėti palyginimais, kad tai galėtų suprasti netgi ne

21 bažnyčios narys. Taigi, mes ateiname į bažnyčią, kad pasitaisyti. Mes ateiname, kad tapti geresniais žmonėmis, tapti geresniu krikščioniu, geresniu piliečiu, geresniais tėvais, geresne motina, geresniais kaimynais. Mes ateiname, nes Kristus pasakė mums, kad kai mes ateiname, kad prašytume ko nors Jo Vardu, kur susirinks du ar trys iš jūsų. Jis bus su mumis ir suteiks mums tai. Taigi, kas gali būti šiandien dėl mūsų būti geriau, kaip žinoti, kad mes esame bažnyčioje pasitaisymui, dėl mūsų supratimo praplėtimo. Kas iš jūsų pasakys: Aš čia būtent dėl šito? Pažiūrėsim. Aš noriu geresnio supratimo. O mes negalime mes negalime turėti geresnio supratimo iki tol, kol O jeigu mes ruošiamės turėti Dievo supratimą, tai turi ateiti iš Dievo Žodžio, nes Žodis yra tai, ką Dievas davė mums kaip maistą dėl alkstančių sielų. Ir Šventoji Dvasia buvo siusta, kad paimtų Dievo Žodį ir maitintų mus Žodžiu. Jūs matote tai? Matote, mes Šventoji Dvasia siusta nuo Dievo, kad paimtų Dievo Žodį ir duotų jį mums, nes mums Jo reikia. Aš džiaugiuosi, kad Dievas taip aprūpina. O jūs? Kad Jis maitina mus. 22 Mes avelės Jo ganykloje. Mes truputi kalbėsime apie tai, apie avis. Ir mes trejopos Dievo būtybės, ir kai Jis gali turėti ant mūsų visą kontrolę, Jis gali vesti mus ir valdyti mus. 23 Štai, taip patiko Dievui, kad kai Jis pasiuntė Jėzų į žemę, Jam patiko pristatyti Jį mums

22 gyvulio pavidale, avinėlio pavidale. Ir dar tada, pradžioje, Edeno Sode, Kristaus atėjimo provaizdyje, Dievas paaukojo avinėlį kaip pavaduojančią auką kaip Kristaus atėjimo ženklą. Taip, mane dažnai stebino, kodėl Dievas davė gyvūną kaip Kristaus provaizdį. Bet mes pamatome, kad Avinėlis, priežastis to, kad Jis išrinko avinėlį, avinėlis pats romiausias ir švelniausias iš visų tvarinių žemėje. Nėra nieko tokio romaus ir švelnaus, kaip mažasis ėriukas, toks nekaltas, nesavarankiškas. Jis neišpuikęs. Šis švelnus, romus tvarinys. Ir kai Dievas ruošėsi pristatyti šiam pasauliui Kristų, Jis pristatė jį kaip avinėlį. 24 Štai, bet kada Dievas, Dievas Tėvas, Jehova, ruošėsi pristatyti Patį Save iš dangaus, Jis buvo pristatytas pačiu romiausiu, nuolankiausiu iš visų skraidančių danguje, tai yra balandžiu. Nėra švelnesnio paukščio, kaip balandis. Aš gana ilgai tyrinėjau paukščių gyvenimą ir gyvūnų gyvenimą, ir balandis tai labai keistas paukštis palyginus su visais kitais paukščiais, skraidančiais danguje. Balandis geranoriškas, mylintis. Balandis švelnus. Ir balandis neturi tulžies pūslės, tai vienintelė paukščių rūšis, pas kuriuos nėra tulžies. Štai kodėl jūs niekada nepamatysite balandžio jokioje kitoje vietoje, bet tik ten, kur grūdai ir sėklos. 25 Taigi, ten, arkoje, buvo balandis. Ir balandis pavaizduotas įvairiose Biblijos vietose. Jis

23 simbolizuoja Šventąją Dvasią. Ir taip pat balandis pavaizduotas įvairiose Biblijos vietose kaip Kristus, nuo Pradžios Knygos iki Apreiškimo Knygos, taigi, tai balandis. 26 Ir Pradžios Knygoje balandis buvo arkoje, tupėjo ant karties su kitais dangaus paukščiais; ir vienas iš jų buvo varnas, varna. O varna tai vienas iš žemiausių paukščių, varna ir, aš galvoju, kad kėkštas tai patys žemiausi paukščiai, kuriuos mes galime rasti. Šis paukštis varna ilgai gyvena, ir ji gyvena (kaip teigia) kartais du šimtus ar tris šimtus metų, tai varna Papūga gyvena dar ilgiau. 27 Bet balandis tai gyvūnas, tai yra paukštis, pas kurį nėra tulžies. Varna gali tupėti ten ir lesti dvėseleną. Jūs niekada nepamatysite balandžio šalia negyvų lavonų. Jis neperneša šito. Jis jaučia jų smarvę, jis neperneša šito. Jis gali susirgti nuo šito. Jie tiesiog negali pernešti kažką supuvusio, sugedusio. Jie neperneša šito, jis negali šito lesti. Jeigu jis jį lesa, tai kaipmat užmuš balandį, nes maisto įsisavinimas priklauso nuo buvimo skrandyje tulžies, kuris skatina maisto virškinimą. Ir jeigu nėra tulžies, sugebančios taip padaryti, tuomet tai užmuš balandį. Todėl jūs visada rasite balandį šalia ko nors švaraus, šalia ko nors sveiko. 28 O varna visai kitokia. Dabar pastebėkite: varna tai veidmainio atvaizdas. Varna gali tupėti ten ant dvėselenos ir lesti kiek ji panorės,

24 ir čia pat skristi į lauką ir taip pat lesti grūdus. Bet balandis negali lesti grūdus ir po to skristi ant dvėselenos. 29 O veidmainis, jeigu žmogus veidmainis, jis gali valgyti ir dvasinius ir gerus dalykus ir kitus dalykus. Bet tikrasis, gimęs iš aukšto krikščionis negali pernešti to, kas neteisinga, ir gali valgyti tik nuo gero. Įsidėmėkite tai! Kada jūs matote vaikiną, kuris gali eiti į šokius ir eiti pasigerti, ir gyventi nuodėmėje, vėl ateina į bažnyčią ir šūkauja kaip šventasis, jis šiukšlininkas, jis gali maitintis ir puvėsiais ir gerais dalykais. Bet tikras Krikščionis negali daugiau pakęsti šitų dalykų, nes jis perėjo iš mirties į Gyvenimą. Tai iškart nuteis jį, pačią mintį apie tai, tai nuteis jį taip, kad jis nugręš savo veidą ir pasišalins. O, koks paveikslas! 30 Avinėlis tai labai švelnus mažylis. Jis negali pats sau padėti. Jis nesavarankiškas, nes jis negali pats sau padėti. Kartą aš ėjau per ganyklą, kai man tekdavo saugoti, ir aš radau mažą ėriuką, visi kiti kažkur nubėgo nuo jo, o jis visas įsipainiojo į spygliuotą vielą. Ir šitas vargšas mažylis gulėjo ten, kraujavo ir bliovė. Aš ėjau pro šalį, ir aš pamačiau, kad aukščiau keliu, puse kilometro atstumu, ganėsi visas avių pulkas. Ir jis ten gulėjo ir varnos labai greitai būtų iškapojusios jam akis, jeigu mes nebūtume ištraukę jo. Bet aš išnarpliojau šitą mažylį, paėmiau jį ant savo rankų. Jis nesipriešino. Jis

25 ramiai gulėjo. Aš paėmiau jį ant rankų. Galbūt, pirmąkart žmogaus rankos palietė jį, bet jis buvo švelnus. Jis norėjo, kad jį vestų. Jis norėjo, kad jam padėtų. Aš tikiuosi, jūs matote tai. Jis nenorėjo priešintis arba spardytis, arba kandžiotis. Avinėliai nesispardo, jie nesikandžioja; jie tik nusižemina. Ir šis mažylis, aš paėmiau jį ir pernešiau prie kitų avių. Po kelių minučių jo mama surado jį koks laimingas jis buvo! Štai, kaip tai tipiška dėl Dievo Avinėlio! 31 Jūs žinote, kur jie eina skersti avių, jūs žinote, kas veda avis į skerdimo vietą, tai avinas. Bet avinas veda avis prie staigaus skardžio į skerdyklą, ir paskui tą akimirką, kai avys prieina prie griovelio, tuomet jis peršoka. Bet, sako, kai ruošiasi papjauti aviną, tuomet jis pradeda pykti. Matote? 32 Taip elgsis ir šėtonas. Jis pabandys vesti Dievo vaikus į pačią bjaurastį, bet kai ateina laikas jam mirti, tuomet jis nesuvaldomai spardosi. Štai kokiu būdu šėtonas daro tai. Ir štai taip kartais kokia nors pasileidusi mergužėlė arba koks nors nusikaltėlis, su cigarečių pakeliu arba su degtinės buteliu išveda iš kelio mergaitę, avytę, šis eržilas. Ai, viskas gerai. Tai nesąmonė, visa ši apsimestinė bažnytinė dorybė. Bet tik mirtis sukirs vienąsyk šitą vaikiną, ir išgirsite, kaip jis sukauks per visą apylinkę. Štai kokiu būdu daro šėtonas.

26 33 Bet avinėlis toks švelnus, kad jį galima vesti. Ir dėl šios priežasties Dievas pavaizdavo Kristų kaip Avinėlį, o Patį save kaip Balandį. Ir tą dieną, kai Jonas krikštijo Jėzų Jordano upėje, būtent ten įvyko vienas iš didingiausių įvykių. Žiūrėkite, kaip nuostabu! Avinėlis, pats švelniausias iš visų žemės tvarinių, ir Balandis, pats švelniausias iš Dangaus paukščių. Štai, tik tokiu būdu jie galėjo susijungti. Tai vienintelis kelias, kaip šis Balandis galėjo nusileisti ant šito Avinėlio. Taigi, kai šis Balandis nusileido, Jonas pamatė Jėzų, ir jis pasakė: Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Jonas paliudijo: Aš mačiau Dievo Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo. Aleliuja! Štai jums, prašom! Balandis ir Avinėlis susijungė kartu. Štai kada Dievas ir Žmogus tapo viena. Štai kada Dangus ir žemė apkabino vienas kitą. Aleliuja! Štai kada Dievas tapo kūnu, atnešė ją, kai Dievas nusileido iš Dvasinės formos ir tapo Žmogumi ir gyveno tarp mūsų. Štai kada apsikabino visa Amžinybė. Štai kada susirinko kartu puolusi žmogiška žmonių rasė nuo Adomo ir Dievas Jehova ir kiekvienas angelas, kada Dievas ir žmogus tapo viena, tą didžią atmintiną dieną, kai Jonas krikštijo Jėzų. Taigi, kas jeigu jie būtų vilkais? Švelnus balandžio burkavimas niekada negalėtų būti šalia vilko.

27 34 Kas gali būti maloniau, nei vėlyvą vakarą išgirsti, kaip atskrenda balandis ir pradeda burkuoti? Po to kai aš netekau savo žmonos ir kūdikio Geriau niekas nebūtų žinojęs, ką aš dariau. Aš sėsdavausi į savo seną mašiną, aš išvažiuodavau šituo keliu ir važiuodavau į Uolnato Ridžo kapines, atsisėsdavau ten prie medžio ir žiūrėdavau į kapą. Aš tiesiog negalėjau jų palikti. Atrodė, aš negalėjau daugiau ištverti. Aš galvojau apie savo mažą mergaitę, jai buvo aštuoni mėnesiai, ir ji gulėjo ten. Kaip ji, būdavo, tiesdavo į mane savo rankutes, o aš grodavau su dūdele arba kalbėdavau ką nors jai, o ji tiesdavo savo mažas rankutes: Gu-gu-gu. Aš sėsdavausi prie medžio, ypatingai kai ateidavo vakaras. Ir ten atskrisdavo balandėlis ir atsitūpdavo ten krūmuose, ir pradėdavo burkuoti. O! Aš kartą pagalvojau, gal, tai buvo nemirtinga mano kūdikio siela, bandė pasikalbėti su manimi. Nebuvo nieko mieliau, kaip to balandžio burkavimas. Koks jis mylintis! Jis atneša geras naujienas. Kaip jis stengiasi nuraminti! Aš atsikeldavau anksti ryte ir eidavo į miško daubą netoli tos vietos, kur aš gyvenau, kaip tai gera paklausyti! Kaip jie burkuoja kartu, tupėdami ant to didžiulio, aukšto medžio. 35 Vienąsyk ten pas brolį Koksą buvo balandėlė ir du jaunikliai. Ir jie tupėjo ant namo stogo, kad katės negalėtų jų pasiekti. Ir balandėlė maitino

28 juos. Po to ji atskrisdavo, paimdavo juos ir patupdydavo juos ant medžio, ir jie sėdėjo ten, prisiglaudę savo kakliukais vienas prie kito, ir meiliai burkavo visą dieną, šie du maži, švelnūs balandėliai. 36 Ir aš pagalvojau apie tai, kaip Dievas (balandis toks mylintis paukštis) ir Balandis, Dievas, trokštantis mylėti Savąsias žmogiškas būtybes. Dievas nori, kad Jį mylėtų. Dievas nori mylėti jus. Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį Gyvenimą. Tebūna palaimintas Viešpats! Po to, Dievas, trokštantis mylėti, Jis turėjo padaryti kažką meilingo. Jis turėjo padaryti kažką švelnaus, panašiai Jam Pačiam. Jis turėjo padaryti kažką, ką galima mylėti. Jis turėjo padaryti kažką iš Jo Paties Prigimties. 37 Jūs negalėtumėte pamilti nieko tokio, kas nebūtų jūsų pačių prigimtimi. Mylintis turi susijungti su meile. Vyras ir žmona turi mylėti vienas kitą, jeigu jie reikiamoje padėtyje. Šeimoje turi mylėti vienas kitą, jeigu jie reikiamoje padėtyje. Kažką, ką galima mylėti! Tu ieškai visur, stengdamasis rasti sau mergaitę į žmonas, kurią tu myli. Ji ieško, bandydama rasti vyrą, kurį galėtų mylėti. 38 Ir Dievas ieško, bandydamas surasti sielą, kurią Jis gali mylėti. Taigi, Jis pavaizdavo Save čia, žemėje, kaip švelnų balandį ir švelnų

29 Avinėlį. Jeigu tas Avinėlis vienai minutei kada nors priimtų staugiančio vilko prigimtį, tas Balandis tuojau pat pakiltų, nuskristų šalin. 39 Bet avinėlis, jis negalvoja apie save labai gerai. Avinėlis, jeigu jis pasiklydo, jis beviltiškai paklydo. Avelė pati negali rasti kelio atgal. Štai kodėl ožys veda ją į mirtį. Ji negali surasti savo kelio, prarasta avis. Štai kodėl Dievas sulygino mus su avimis. Jeigu mes paklydę, tai mes paklydę. Patys mes negalime surasti kelio. Yra tik vienas kelias tai paklusti bandos Ganytojui, ir Jis ves. 40 Taigi, kaip aš pastebėjau, šis Avinėlis ir avelė kartu tiksliau, Avinėlis ir Balandis, jie kartu yra viena. Po to žiūrėkite, kaip šis Balandis vedė šitą Avinėlį, Dievo Sūnų. Kokiu švelniu Jis buvo, žinodamas, kad Jis eina į skerdyklą. Kokiu švelniu Jis buvo, niekada nebandė daryti pats, nebandė būti savarankišku. Jis pasakė: Aš nieko negaliu daryti iš savęs, o vien tai, ką matau darant Tėvą; o Tėvas gyvena Manyje. 41 Kita avinėlio ypatybė tame, kad avinėlis nori atiduoti savo teises. Štai, Dievas nori, kad mes būtume avinėliais, bet kaip dažnai mes nenorime atiduoti savo teises, prarasti savo teises. Kiek daug iš jūsų sako: Gerai, bet tai mano teisė, broli Branhamai. Tai tiesa, bet ar nori tu palikti savo teises? Ar nori tu atiduoti savo teises, kad Dievas galėtų vesti tave? Štai kas yra šiandien su mūsų bažnyčiomis visumoje,

30 kad tas Dievo Avinėlio nuolankumas Mes privalome būti avinėliais, o mes tapome bet kuo, tik ne avinėliais. Štai kodėl kaip tik mes užimame tokią poziciją, Šventosios Dvasios Balandis pakyla ir palieka. 42 Jeigu Dievo Avinėlis suurgztų kaip vilkas arba padarytų ką nors priešingai tam, kas leistų šis švelnus Balandis, tai Balandis pakiltų. Jis tuojau pat paliktų. 43 Štai kodėl mes šiandien stebimės: Kas yra su sekmininkų bažnyčia? tai todėl, kad mes įgijome kitą prigimtį. Mes įgijome tokią prigimtį: Mes reikalaujame savo teisių. Mes ruošiamės daryti tai, ką mes manome teisingai. Ir mes tapome pasipūtusiais. Pasidarėme priešiškais. Pasidarėme abejingais. Mes pasiduodame savo įpročiams. Mes pasiduodame egoizmui. 44 Avinėlis, kai ateina laikas Taip, jis turi savo vilnas, tai jo teisės. Tai jo vilna, bet jie paima avinėlį, apverčia jį ant šono, ir suriša jam kojas. Jis nesispardo, jis nejuda. Jūs atimsite jam jo teises tik todėl, kad jis avinėlis. Jis nieko negali padaryti, nes tai jo prigimtis. Bet perbėk kartą Krikščioniui kelią, ir tu sužinosi, avinėlis jis ar ožys. Sužinosi, kas jis toks, kai vieną kartą pavesi jį. Štai kodėl šiandien mūsų bažnyčios tokioje padėtyje. 45 Mes vadiname save Dievo avinėliais. Ir vyrai, ir moterys pradėjo elgtis kaip patinka, bet tik ne

31 taip kaip Dievo avinėliai. Pažvelkite į juos, kaip jie vaikšto gatvėmis, šortais, su apkirta šukuosena, visos su garbanotomis šukuosenomis. O keletą metų atgal jie jūs nepriverstumėte juos daryti tai. O paskui jūs stebitės, kodėl bažnyčia tokiame stovyje, tai todėl, kad jūs įgijote vilko arba ožio prigimtį, vietoj to, kad išsaugoti nuolankumą ir švelnumą. Ir tu sakai: Tai mano privilegija, broli Branhamai. Aš žinau, kad tai tavo privilegija. Kirpėjai kerpa. O kol jie kerpa, argi aš neturiu teisės? Teisingai, Tai jūsų amerikietiška privilegija. Bet ar tu nori palikti ją, tapti avinėliu? Ar nori paklusti? 46 Ir jūs, moterys, ne taip seniai vaikščiojote gatvėmis Tai tiesiog juokinga, kaip šiandien rengiasi moterys. Ir aš nekalbu apie presbiterionus ir metodistus, aš kalbu apie jus, apie šventumo moteris. Praeikite gatve, tai 47 Pas mane mašinoje priekyje kabėjo kryželis, ir kažkas pasakė man: Bilai, tu žinai, kad tai katalikų emblema? 48 Aš pasakiau: Kada katalikai pasirinko kryžių? Niekada! Tai ne katalikų tikėjimo emblema; tai Krikščioniško tikėjimo emblema. Katalikų tikėjimas tai koks nors miręs šventasis, Marija arba koks nors miręs, kurį jie garbina. Mes negarbiname numirėlių. Mes negarbiname Šventosios Sicilijos ir visiems tiems įvairiems šventiesiems. Tai katolicizmas,

32 kuris yra aukščiausia spiritizmo forma, Bet šis kryžius vaizduoja Tą, Kuris mirė ir vėl prisikėlė. 49 Ir aš pasakiau: Aš laikau jį ten, kai žiūriu į gatvę. Prieš dvidešimt penkis ar trisdešimt metų, kai aš buvau vos neaklas, aš pažadėjau Dievui, kad jeigu Jis išgydys mano akis, tai aš žiūrėsiu į ką nors teisingą. Ir aš pasakiau: Visur, kur tu tik nepažiūrėtum tai taip nedora, pusnuogės moterys, apsinuoginusios moterys guli kiemuose ir visur. Vietoj to, kad žiūrėčiau ten, aš žiūriu į šį kryžių ir prisimenu, ką Kristus padarė dėl manęs, į šią pusę aš pasuku savo galvą o viskas kas ten nuo šėtono. Aleliuja! 50 Ir jūs, žmonės, nesakykite, kad tai presbiterionų arba katalikų, tai Sekmininkų! Amen. Tu pasakysi: Aš turiu teisę, broli Branhamai. Tai tiesa. Bet jeigu tu avinėlis, tu paliksi savo teises. O kada tu štai taip elgiesi, Šventoji Dvasia, švelnus Balandis, tuojau nuskrenda šalin. Jis neapsijuoks su tavimi. Nene. Ir negalvokite, kad jūs taip elgsitės ir išsaugosite Šventąją Dvasią. Jums nepavyks tai! Biblijoje taip sakoma. Jūs turite palikti jūsų Taip, pasakysi: Kitos moterys daro tai. 51 O tu, vargšas vyre, apgailėtinas bevalis žmogau, tu leidi savo žmonai daryti tokius dalykus, tai parodo, iš kokios tešlos tu padarytas. Štai kodėl tu negavai Šventosios Dvasios, nors tvirtina, kad turi, kitaip tavyje

33 būtų pakankamai ko nors, kad priversti ją elgtis kaip ledi, šiaip ar taip, kol ji gyvena su tavimi. Amen. Tai skamba senamadiškai, griežtai. Bet tai, ko reikia šiandien bažnyčiai, tai senamadiškai išskalbti Šventąja Dvasia, pakabinti ir išdžiovinti ir išlyginti Šventąja Dvasia. Tiksliai! 52 Kur nupuolė šiandien pasaulis! Kaip jie išeina į gatves ir elgiasi! Kaip jūs prilimpate prie televizorių trečiadieni vakare, o neinate į bažnyčią! Kaip jūs, kur jau ne, kiekvienas vaikas šalyje žino, kas toks Devidas Kroketas. Ir tai tikras melas, kad jis būdamas trejų metukų užmušė mešką, jūs žinote, kad tai melas, bet jūs leidžiate, kad visu tuo jūsų vaikams prikimštų galvas. Ir nėra nei vieno procento iš šimto, kurie žinotų ką nors apie Jėzų Kristų. Nes šis pasaulis pasidarė toks suteptas! Šita tauta, tokia kvaila ir taip toli nuo Dievo, atmetė Šventąją Dvasią. 53 O, tu pasakysi: Aš lankau bažnyčią ir šūkauju. Galbūt tu darai tai. Bet iki tol, kol šis švelnus Dievo Avinėlis neužvaldys tavo širdies ir neprivers tave apvalyti savo gyvenimą ir elgtis kaip visai kitas žmogus, nebus jokios naudos mėgdžioti Krikščionybę. Pas tave turi būti tai. Amen. 54 Ne taip seniai aš įėjau į vienus namus, kad aplankyti ligonį, ir ten sėdėjo moteris. Ir įėjo

34 mažasis Osvaldas, kepurė ant šono, pasakė: Mama, pietūs paruošti? 55 Ji pasakė: Brangusis, šiandien mes neturėjome laiko paruošti pietus. Ji pasakė: Aš padarysiu tau sumuštinį, ir dar yra apelsinai. 56 Jis praėjo ir paėmė apelsiną, pažvelgė į jį, sudavė per jį ir su visa jėga metė jį į sieną, sultys tekėjo siena, pasakė: Jeigu tai viskas, ką tu turi, tuomet aš einu, štai taip. 57 Aš pagalvojau: O Dieve, pasidarytų jis mano penkias minutes! Aš nulupčiau nuo jo kailį, taip išplakčiau, kad jis žinotų pas mane! Bet jie gulėjo ten, vargšai, kaip vaikai. Ko jam reikia, tai geras, senamadiškas avinėlio kailis. Štai ko mums reikia, kad namuose būtų vėl, kaip seniau, reikalingi pamokslininkai, stovintys už sakyklos ir pamokslaujantys Tiesą, ir kad išdėstytų ją taip, kaip reikia. Amen. Tai tiesa. O! 58 Mažoji Meri treptelėjo kojyte, užrietė nosytę, patempė savo raudonas lūpytes ( Maks faktor dažais), pakėlė galvytę ir išėjo iš namų. Kokia gėda! Kokie nepaklusnūs vaikai! Biblijoje pasakyta, kad jie bus tokiais. Raštas sako, kad bus. Kaip jie pasielgs, kaip elgsis, ir tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, nes jie nuliūdino ir nustūmė Šventąją Dvasią. 59 Prieš kelis metus. Aš ruošiuosi po kelių dienų pirmą kartą Šventosios Dvasios išsiliejimo Amerikoje šventei, prieš penkiasdešimt metų,

35 susirinkime Azuzo gatvėje, sekmininkų susirinkime Los Andžele, kur pas juos buvo pirmasis Šventosios Dvasios išsiliejimas, kada žmonės susirinko kartu. Kada Kristus nusileido tiems žmonėms, jie buvo švelniais ir taikiais. Jie gyveno dievobaimingą gyvenimą. Jie gyveno aukojimosi gyvenimą. Jie norėjo atiduoti save. Jie norėjo būti vedami Šventosios Dvasios. Jų nejaudino, ką kalbėjo žmonės, jie buvo senamadiškais, ar pasakys apie juos, kad jie išprotėję arba dar ką, jie norėjo būti vedami Šventosios Dvasios. 60 O šiandien, o, išsipudravusios ir nusigrimavusios šortais eina gatve, o kaipgi, tai gėda! Ir vadina save: Su Šventąja Dvasia. O, tu pasakysi: Bet aš kalbu kalbomis. Taip, ir šėtonas irgi kalba. O, aš šūkavau. Ir šėtonas tai daro irgi. Šėtonas gali mėgdžioti viską, kas yra pas Dievą, išskyrus meilę, jis negali išreikšti meilės. Taip. 61 Po to, pirma, ką jūs sužinote, kada pradedate daryti tokius dalykus, jūs nuleidžiate barjerus, jūs pradedate eiti į kompromisą, paskui bažnyčia pradeda kudakuoti, pasivadindami tarp savęs, vienas sako: Tu žinai, o pastorius šioks ir toks arba o diakonas štai toks tai. Ir staiga tu pastebi, kad tu paklausei tai! Štai kodėl pas tave tokie nemalonumai, nes tu pradėjai klausyti šėtono ir išgirdai urzgimą vietoj to, kad klausyti švelnaus Balandžio, Šventosios Dvasios, Dievo

36 Balandžio, kuris vestų tave ir nukreiptų, ir mylėtų tave, ir laimintų tave. 62 Kaip tik tau ištinka šie nuotaikų traukuliai, šis Balandis nuskrenda šalin. Tai tiesa. Jis negali šito pakęsti. Pas jį kitokia prigimtis. O, Jis visiškai šito nepakenčia. Tu įsivėlei į apkalbas apie savo kaimyną, Jis nepakenčia šito, Jis tiesiog nesusitaikys su tuo. Jis tiesiog pakyla ir nuskrenda. Jis negali daugiau pakęsti tai. Šis Balandis švelnus. Šis Balandis romus, ir šis Balandis negali tupėti ant ko nors, kas nėra Jo prigimtimi. 63 Taigi, Dievas gali duoti vyrui ir moteriai kitą prigimtį, Jis gali duoti kitokią prigimtį. Tu pasakysi: Gerai, broli Branhamai, ką mes galime padaryti? Tiesiog vėl tapkite avinėliais. Tik du gyvūnai gali bendrauti kartu tai balandis ir avinėlis. Balandis neateis nei pas vieną, bet tik pas avinėlį. O jeigu tu tapai ožiu, tuomet išvaryk iš savęs šią seną ožio dvasią. Tai tiesa. Jeigu tu tapai kažkuo kitu, išmesk tai iš savęs, jeigu tu pradėjai darytis šmeižiku. 64 Čia vienąkart aš pamokslavau viename mieste kaip tik galėjau, ir ten buvo tūkstančiai žmonių. Aš pašaukiau atgailai. Aš galvojau, kad aš pasakiau apie visą nuodėmės karalystę, aš apžvelgiau viską, ką galėjau sau įsivaizduoti. Ir tą vakarą po tarnavimo priėjo tokia perdėtai mandagi, pamaiviška moteris, ji pasakė: Taip,

37 broli Branhamai, aš labai džiaugiuosi, kad jūs šiandien neužgavote manęs. Aš pagalvojau: Tai, galbūt, tikra Krikščionė. Pasakė: Jūs nepalietėte manęs šiandien. 65 Aš tariau: Aš, žinoma, džiaugiuosi girdėdamas tai, ledi, jūs, turbūt, arti prie Dievo Karalystės. Ir ji nuėjo stypčiodama. 66 Ten stovėjo pagyvenusi moteris. Aš paklausiau: Pasakykite, jūs pažystate šią moterį? Taip. Aš pasakiau: Ji, turbūt, tikra Krikščionė. 67 Pasakė: Broli Branhamai, jūs šiandien nepataikėte į vieną taikinį tai apkalbos. Ji pagrindinė apkalbėtoja apylinkėje. Štai jums, prašom, suprantate. 68 Bet kai tu sutinki ką nors iš tokių dalykų, nesvarbu, kalba apie tai pamokslininkas iš sakyklos ar ne, kai tu matai šiuos kūniškus pasaulietiškus dalykus, kol tu nepasidarysi kantrus jiems, tu toli nuo Dievo, ir Šventoji Dvasia stovės nuošaly. Štai kodėl susirinkimai nepanašūs į tuos, kokie buvo ankščiau. Štai kodėl šį rytą Maldykloje nerieda atgailos ašaros. Štai kodėl daugiau susirinkimai palapinėse nevyksta visoje šalyje, nes mes nuliūdinome, nuvarėme švelnų Dievo Balandį. Tai tikrai, jis nepasiliks su mumis, kol mes tokie abejingi, kol

38 mes apkalbame už nugaros: Mes padarysime savaip! 69 Dabar atkreipkite dėmesį, tas avinėlis buvo neatveriančiu burnos avinėliu. Biblija sako: Jis neatvėrė Savo burnos. Kaip avinėlis, vedamas pjauti, Jis tylėjo. Jis neatvėrė Savo burnos. Jis nenorėjo Savo teisių. Ne, ponai. Jis norėjo atiduoti savo teises. Jis buvo neatveriančiu burnos Avinėliu. 70 Bet šiandien, o, kaip mes trokštame išsiskirti! O! Aš sakau tau, tegu tik kas nors ką nors pasako man, aš pastatysiu jį į vietą. Aš pasakysiu šiai senai veidmainiai, kai pamatysiu ją! Palauk, aš ją pamatysiu! Dieve, palaimink, aleliuja! Aha! Balandis tiesiog pakyla ir nuskrenda. Tai tikrai. Kol pas tave toks jausmas, Šventosios Dvasios nėra su tavimi. Pasižymėkite tai savo knygoje, Jo nebus ten. Šventoji Dvasia tiesiog nepasiliks ten, kur yra panaši dvasia. Tai turi būti avinėlio dvasia, švelni dvasia, arba Jis nepasiliks su juo, štai ir viskas; jeigu tai ne romus, švelnus, vedamas šventosios Dvasios. Ir jeigu kažkas tokio vyksta, Jis tiesiog nepastebi šito, eina toliau. Matote? Ir tą pačią minutę, kai tu nusuki į šalį, būtent kai tu nusigręži. 71 Jūs žinote, kad pirma nuodėmė prasidėjo, kai žmogus nusigręžė tik minutei. Jūs žinote tai? Taip sakoma Biblijoje. Ieva tik minutei pasisuko paklausyti, ką pasakys šėtonas, ir jis nupiešė jai

39 tokį mielą paveikslą, kad ji iš tikrųjų patikėjo, kad tai Tiesa. Ir ji paklausė jo. 72 Ir viena, ko nori iš tavęs šėtonas, tai, kad tu tiesiog nusigręžtum kelioms minutėms. Jis gali nupiešti paveikslą, pasakys: Pažvelk čia. Tu žinai, broli, žinai, sese, jeigu jie būtų gerais žmonėmis, jie šito nepadarytų. O jeigu jie tai padarė, tu žinai. Jis gali pateikti tau tai taip realiai, kad atrodys kaip tiesa. Teisingai! Bet atminkite, tai šėtonas! 73 Man nesvarbu, kaip žemai jie puolė, kaip toli jie nuėjo į nuodėmę, tavo darbas apkabinti juos ir pakelti juos Dievo meile. Kur tu buvai, kai Dievo Balandis ištraukė tave iš purvino molio? Tai tavo reikalas, mano drauge. Šis pasaulis miršta dėl meilės stokos. 74 Aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į šį mažą gyvūną, tai buvo tylus avinėlis, nes jis ne kai Jį įžeidinėjo, Jis neatsakydavo įžeidimu. Jis nesibarė ir nesivaidijo, nesipyko ir nesikarščiavo, Jis šito nedarė. Kai kas nors Kai Jį įžeidinėjo, Jis neįžeidinėjo. Jis neatverdavo Savo burnos. 75 Bet tegu kas nors ką nors padaro tau arba man, o, mes užsidegame kaip rupūžė prarijusi grankulkes, išsipučiame, kaip senas žąsinas. Aš sakau tau, jis užmynė man ant skaudžios vietos, mano kojos daugiau nebebus šioje bažnyčioje. Ne, pone! Dieve palaimink! Aleliuja! Nazariečiai priims mane, šventieji

40 piligrimai paims mane. Aleliuja. Viskas, man pakaks. Gerai, šis Balandis pakyla. 76 Ar tu žinai? Jeigu šis senas veidmainis vaikšto į šią bažnyčią, aš tenai daugiau neisiu. Palaimintas Dievas, daugiau niekada! Kada štai taip purto tave, šis senas staugiantis vilkas, Balandis pakyla. Teisingai. Tuomet Šventoji Dvasia dingo. 77 Po to jūs stebitės, kas su jumis darosi. Jūs stebitės tuo, kas vyksta bažnyčioje. Tu stebiesi, kas su tavimi darosi. Kodėl pas tave jau nėra pergalės, kaip ankščiau? Tu pakeitei savo prigimtį. Vietoj avinėlio tu tapai ožiu. Tu tapai kažkuo kitu, bet ne avinėliu. 78 Jumyse turi būti ta tikra romi Dvasia. Tegu visur veda mane Šventoji Dvasia. Dieve, aš myliu kiekvieną nusidėjėlį, nesvarbu, kur jie randasi. Štai kas užima žmogaus širdyje vietą, tuomet tu pamatysi, kas įvyks su tavo siela. 79 Tu pasakysi: Gerai, broli Branhamai, yra kokia nors išeitis iš šito? Taip, tiesiog tapk avinėliu, štai ir viskas. Tu pasakysi: Gerai, broli Branhamai! 80 Kartą vakare Šrifporte aš sutikau jauną ponią. Pasibaigus tarnavimui mes su Bilu nuėjome į vieną vietą nusipirkti sumuštinių. Ten įėjo jauna, graži moteris, greičiau mergaitė, galbūt, dvidešimt metų, gražiai apsirengusi. Ji atsisėdo. Aš pastebėjau, kaip ji žiūrėjo. Aš toliau valgiau. Po kelių minučių įėjo ponia. Ji pasakė: Sveiki,

41 kreipdamasi į ją. Aš žinojau šią ponią, tai buvo sesuo Devis. Ir ją, ir kitą panelę iš Gyvenimo Bažnyčios, aš gerai jas žinojau, ji priėjo ir pradėjo kalbėtis su manimi. Tuomet jauna ponia, sėdinti priešais, pasakė: Broli Branhamai, šiandien buvo geras pamokslas. 81 Aš pasakiau: Sveika, sesute. Aš pasakiau: Dėkoju jums. Ir aš paklausiau: Jūs iš Gyvenimo Bažnyčios? 82 Ji pasakė: Taip. Ji pasakė: Jūs žinote, broli Branhamai, aš galėčiau giedoti chore, bet jie ten padarė apribojimus. Jis pasakė: Aš tiek daug metų mokiausi vokalo ir panašiai. Pasakė: Aš dainavau solines giesmes, ir aš dainavau tokius tai dalykus. Ji pridūrė: Bet manęs nepriėmė giedoti, nes pas juos ten pas juos ten apribojimai, sako: moteris, kuri nešioja kelnes, negali giedoti chore. Aš pasakiau: Gerai, garbė Dievui už gyvenimo Bažnyčią! 83 Ji pasakė: Taip, aš sakau jums, broli Branhamai, aš Krikščionė. 84 Aš pasakiau: Tuomet, sese, eikite namo ir nuprauskite veidą ir panašiai. Aš pasakiau: Jūs norite man pasakyti, kad jūs leistumėte sau tokią smulkmeną, kaip nešioti visa tai ant veido 85 Ir aš galiu įrodyti jums, kad tai ateina nuo šėtono. Aš galiu įrodyti jums, kad nėra nieko Pradžia šito pagonybėje. Ir kol tu nešioji tai,

42 tai pagonybės ženklas. Štai, aš ką tik sugrįžau iš Afrikos, ir aš buvau Chotentoto džiunglėse ir tikrai aptikau, iš kur atėjo šie auskarai ir visa kita, ir visa ši daugybė juvelyrinių papuošalų ant jūsų kaklo ir ausyse, iš kur tai atkeliauja. Tai pagonybė. O Biblija nenori, kad Krikščionis būtų pagoniu. O tu nenori Aš nesakau, kad jeigu tu darai tai, tai tu pagonė, bet tu pasidarai panaši į ją. Tai dėl to, kad tavo pastorius nekalba tau Tiesos. Taip sakoma Biblijoje. 86 Dabar tu pasakysi: Broli Branhamai, aš galvoju, kad jeigu pas mane trumpi plaukai, tai man vėsu ir panašiai. Gerai, bet jeigu pas tave bus ilgi plaukai, tau dar bus vėsiau. Pakelsi plaukus aukščiau ir sudėsi, ir tai pilnai apnuogins tavo kaklą. 87 O kaipgi, jūs žinote, ką sako Biblija? Kad vyras turi teisę palikti savo žmoną ir išsiskirti su ja, jeigu ji kerpasi savo plaukus. Jeigu ji kerpasi plaukus, tai parodo, kad ji jam neištikima. Taip sako Biblija. 1-mas Korintiečiams 12, išsiaiškinkite, ar ne taip. Ji Moteris, kuri apsikerpa plaukus, apgėdina savo galvą, o jai galva vyras. Ir jeigu ji nedora, tai jis išsiskiria su ja ir palieką ją. Tai teisinga. Bet matote, pastorius niekada nekalba jums tokių dalykų. Štai kodėl jūs darote tai, ką jūs darote. O vyras, Biblija sako, kad 88 Ne taip seniai kažkas parašė: Broli Branhamai, šios palaidinukės, kuriomis vaikšto

43 moterys, juk, tokios jūs jau vos besurasite padorią palaidinukę, visiškai normalu dėl mūsų, dėl Krikščionių, nešioti šiuos dakronus, nailonus ir visa kita? 89 Aš pasakiau: Paklausykite, sese, yra vienas dalykas. Yra vienas teisingas dalykas. Jūs galite padaryti štai ką: jeigu jūs negalite nusipirkti, tai jūs galite pasiūti, siuvimo mašinos parduodamos. Aš pasakiau: Teisingai. Kad atrodytų Aš galvoju, jūs žinote, kas jūsų širdyje, tai ir pasireiškia. Kaip jūs darote ir kaip jūs elgiatės, tai ir parodo, kas jūsų viduje. 90 Štai kodėl visa tai urzgimas ir vaidai ir piktžodžiavimai ir kandumas, ir nesusivaldymas bažnyčioje, štai kas griauna bažnyčią. Tai parodo, kad šėtonas prasiskverbė į tave, ir parodo, kad Šventoji Dvasia paliko tave. Aš žinau, kad tai iš kai kurių išdegina degutą, būtent tai ir turi vykti. Turi! Tam ir pasakyta; ne tam, kad pasirodyčiau protingu ir gudriu, bet kad pasakyčiau jums, kur visa bėda, nes vienąsyk man teks stoti ir atsakyti už jus. Tai parodo, kas tu esi, štai kodėl tu taip darai ir taip elgiesi. Jeigu tavyje tik senas charakteris, tai lengvai supyksti ir vaikštai čia ir bariesi, arba kritikuoji, arba kalbi kokias nors bjaurystes, ir visa tai parodo, iš kur tai ateina. 91 Viena, ką reikia padaryti ištraukti tai iš ten, ir Balandis sugrįš į tavo širdį. Kai tas balandis išskrido iš arkos, jis nuskrido. Bet jis sugrįžo ir

44 beldėsi į tamsias duris, kol Nojus neįleido jo. Šventoji Dvasia čia. Šventoji Dvasia nori įeiti. Štai priežastis to, kad šiandien ši Šventoji Dvasia nepaliko jūsų visam laikui. Ji tiesiog tupi kažkur ten ant medžių šakų, pasiruošusi atskristi atgal ir įeiti į jus, ir duoti jums meilę ir ramybę, ir džiaugsmą, kuriuos jūs turėjote. Žinoma, Ji pasiruošusi. Ji pasiruošusi tai padaryti. Ji nori tai padaryti. Ji liūdi dėl to. Bet tu neleidi Jai padaryti tai! 92 Ir dabar nesikreipiu į nepažystamus žmones. Aš nežinau, ką ten jūsų pastorius Aš kreipiuosi į Branhamo Maldyklą. Aš nekalbu žmonėms, atėjusiems iš kitų bažnyčių. Aš kalbu Branhamo Maldyklai. Štai kame čia reikalas. 93 Štai kas priverčia Balandį pakilti. Tiesiog leisk kam nors tik pradėti kokią nors smulkmeną bažnyčioje, ir pirma, kad Štai kaip? Taip padarei? Tu tiksliai žinai? Tiesiog tada Šventoji Dvasia išeina, nuskrenda. Ji nepakenčia tos rūšies dvasios. Kaip tik ši avinėlio prigimtis palieka jus, tuomet Šventoji Dvasia pasitraukia. Tai tiesa. Štai kame reikalas šiandien. Štai kodėl žmonės tokioje padėtyje, nes jie leidžia netyrai dvasiai įeiti į jų širdis, į jų gyvenimą. Dėl tos priežasties pas mus 94 Biblija sako, kad dėl šito daugelis iš jūsų ligoti ir sergantys, tame priežastis. Mes turime būti minkštais. Mes turime būti taikiais. Mes

45 turime būti avinėliais, kad Balandis galėtų pasilikti su mumis. 95 Dabar, atminkite, šis Balandis ateis. Tu sakai: O, broli Branhamai, nekalbėk man, kad aš negavau Šventosios Dvasios. Aleliuja! Tuomet tą naktį, o, kada Jis įėjo, aš tiesiog galėjau eiti Žinoma, tai buvo Jis! O, kaip aš gerai pasijaučiau, aš jaučiau, kad galiu nuimti nuo medžio ir su meile paglostyti kiekvieną paukštelį. Atrodė, kad aš galiu apkabinti mano pačius pikčiausius, kurie man nieko nepadarė. O, broli Branhamai, ką aš pajaučiau! žinoma, tai buvo Šventoji Dvasia. 96 Bet pažiūrėkite, kodėl Ji negalėjo gyventi. Tuomet tu buvai avinėliu; bet kada tu tapai vilku, jam teko pakilti. Problema ne Balandyje, su Juo viskas gerai; tai tu; tu leidi tai dvasiai prisiartinti prie tavęs. Ką aš, leidau, broli Branhamai? Taip, kai tu nuėjai paklausyti tų apkalbų, kai tu klauseisi to melo, kai tu pradėjai sakyti: Gerai, aš turiu teisę! 97 Jūs neturite jokių teisių! Jūs nupirkti brangia kaina, tai buvo brangaus Dievo Sūnaus Kraujo kaina. Jūs neturite jokių įstatymo teisių. Aleliuja. Jūs turite tik vieną teisę tai ateiti prie Šaltinio, pripildyto Krauju, tekančio iš Emanuelio venų, ir pasinerti į šią srovę, kad jis nuplautų kaltės dėmes. Taip, ponai. Jūsų vienintelė teisė tai atiduoti savo valią Dievui, ir Dievas ves nuo tos akimirkos ir ateityje. Štai