Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsenos metodika

Transkriptas

1 Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsenos metodika Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2018 m. 1

2 Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsenos metodika Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto Atviros Vyriausybės iniciatyvos dalies Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos rezultatas. LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsenos metodiką parengė UAB Civitta (2016 m. lapkričio 21 d. sutarties Nr. LRVK-119/16). 2

3 Metodikos turinys 4 psl. Santrauka / Summary 6 psl. Sąvokos 7 psl. Principai 8 psl. 1. Stebėsenos sistema 12 psl. 2. Priemonės 21 psl. 3. Stebėsenos struktūra 33 psl. 4. Įgyvendinimo žingsniai 39 psl. 5. Stebėsenos ataskaitos forma 44 psl. Priedai 3

4 Santrauka Esama situacija Lietuvos ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra pilietiškai pasyvi, menkai naudojasi savo teisėmis bei galimybėmis dalyvauti sprendžiant šalies viešuosius reikalus, ar įsitraukti į visuomenei svarbias pilietines veiklas. Paskutinius 10 metų pilietinės galios indeksas stagnuoja (svyruoja balų iš 100 galimų ribose) 1, tarptautiniame pilietinio dalyvavimo indekse (2016 m.) Lietuva užima 125 vietą iš 140 šalių 2, o aktyvesniam visuomenės įsitraukimui kliudo žemas pasitikėjimas valstybę valdančiomis institucijomis (2018 m. duomenimis, LRV pasitiki 21 %, LR Seimu 9,3 %, LR savivaldybėmis 31,1 % Lietuvos gyventojų) 3. Šalies įstaigos yra įgyvendinusios nemažai iniciatyvų, skirtų visuomenės įtraukimui ir dalyvavimui viešojo valdymo sprendimų priėmimo procese skatinti, tačiau vis dar stinga visuomenės įtraukimo ir dalyvavimo kultūros, nėra sukurta metodinėmis nuostatomis grįsta visuomenės dalyvavimo stebėsenos strategija, leidžianti įvertinti esamą bendradarbiavimo tarp viešojo sektoriaus ir visuomenės būklę, įžvelgti pokyčių tendencijas bei veiksnius, darančius įtaką šio proceso kokybei dalyvių aktyvumui, rezultatų pasiekimui ir pan. Metodikos tikslas Pateikti metodines nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima vertinti visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose lygį ir įstaigų pasirengimą įtraukti visuomenę pagrindinį dėmesį skiriant viešosioms konsultacijoms. Subjektai Vyriausybės kanceliarija, LR ministerijos ir LR Vyriausybė bei ministerijoms pavaldžios institucijos / įstaigos ir Lietuvos piliečiai bei gyventojai. Objektas Visuomenės ir viešosios politikos sprendimų priėmėjų sąveika per visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemones. Šia metodika orientuojamasi į konsultavimosi su visuomene ir visuomenės įtraukimo į valdymą priemones. Institucinė imtis Metodika skirta taikyti įstaigai, vykdančiai visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėseną. Principai Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsena turi būti įgyvendinama laikantis atvirumo, tęstinumo, įtraukimo, pagrįstumo, sistemiškumo, profesionalumo ir rezultatų naudojimo principų. Struktūra Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsena yra nukreipta į viešąsias konsultacijas, o jų kontekstas yra sudarytas iš 2, tarpusavyje susijusių lygmenų: Makro (pilietinė galia ir motyvacija), Mikro (atskirų visuomenės dalyvavimo priemonių vertinimas). Stebėsenos metodikos nuostatos turi būti peržiūrimos pagal poreikį, bet ne rečiau nei kas metus. 1 Pilietinės galios indekso ataskaitos m. 2 Gallup Global Civic Engagement tyrimas, 2016 m. 3 UAB Vilmorus atlikta Lietuvos gyventojų apklausa 2018 m. 4

5 Summary Current situation National and international studies find Lithuanian society to be socially passive, rarely execute its economic, social and cultures rights, and display low involvement in public decision making. For the past 10 years, Civic Empowerment index has been stagnating, scoring 32 to 36 on the 100-point scale 4. In 2016, Lithuania ranked 125th (out of 140 countries) on a Global Civic Engagement Index 5. In 2018, Lithuanian society showed lack of trust in governmental and public institutions, i.e. only 9.3% of population trusted the Parliament, 21% - the Government, and 31.1% - regional municipalities 6. Despite various initiatives aimed at promoting social engagement, involvement in public decision-making remains unsatisfactory. Society has not yet formed an effective civic engagement practice. State lacks structured public strategy coupled with an effective methodology to monitor an evaluate civic engagement, e.g. qualitative and quantitative indicators allowing to determine the existent level of civic engagement between state and society, its trends, qualitative and quantitative indicators etc. Purpose of the methodology It is aimed to provide methodological guidelines for monitoring the level of public participation in public administration processes and institutions willingness to engage the public by assessing the impact and the measures of appropriate public participation in public administration processes with a specific focus on public consultations. Subjects Office of the Government, ministries, public institutions and bodies subordinate to the ministries and citizens and residents of Lithuania. Object The interaction between society and public decision makers via measures of participation in public administration processes. Measures of public consultations and direct participation in public decision making are covered by this methodology. Institutional scope Institution executing the monitoring process is supposed to use this methodology. Principles Monitoring of public participation in public administration processes must be implemented in accordance with the principles of openness, continuity, inclusion, reasonableness, systematicity, professionalism and usability of results. Structure The monitoring of public participation in public administration processes is aimed at public consultations and its context consists of two related levels: Macro (civic empowerment), Micro (use and results of different measures). Methodology shall be revised on demand at least once a year. 4 Civic Empowerment index, Gallup, Global Civic Engagement Index, Vilmorus survey,

6 Sąvokos E. pilietis Vyriausybės portalo Mano vyriausybė dalis ( kurioje visuomenė gali susipažinti su dalyvavimo sprendimų priėmime galimybėmis ir priimtais sprendimais, dalyvauti įstaigų vykdomose konsultacijose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau Kanceliarija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta įstaiga, padedanti vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Metodika Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsenos metodika. Pilietinės galios indeksas (toliau PGI) TAIS Valstybės institucijos ir įstaigos (toliau įstaigos) Visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose / dalyvavimas Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemonė Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsena (toliau stebėsena) Ilgalaikis pilietinės visuomenės būklės ir raidos vertinimo tyrimas, kasmet atliekamas Pilietinės visuomenės instituto. Teisės aktų informacinė sistema. LR Vyriausybės kanceliarija, LR ministerijos ir LR Vyriausybei bei ministerijoms pavaldžios institucijos / įstaigos bei kitos institucijos ir įstaigos. Visuomenės dalyvavimo valdyme būdas, kai piliečių dalyvavimas neapsiriboja vien informacijos apsikeitimu su sprendimų priėmėjais, bet apima aktyvius visuomenės veiksmus, stengiantis paveikti tiek sprendimų priėmimo, tiek jų įgyvendinimo procesus, pavyzdžiui, dalyvavimas viešosiose konsultacijose, peticijų teikimas, naudojimasis kitomis piliečių įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesus priemonėmis. Visuomenės dalyvavimas gali būti siejamas su pilietine galia (visuomenės noras dalyvauti) ir valstybės tarnautojų motyvacija ir įsitraukimu (valstybės tarnautojų noras išgirsti). Visuomenės dalyvavimo priemonės ir / ar įrankiai, sudarantys galimybes visuomenės dalyvavimui viešojo valdymo procesuose ir įgalinantys daryti įtaką viešųjų sprendimų priėmimui ar įgyvendinimui. Periodiškai atliekama stebėsena, kurios tikslas įvertinti faktinę visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose situaciją, apimant makro ir mikro lygmenis bei sudarant prielaidas kurti priemones visuomenės dalyvavimui skatinti. 6

7 Principai Atvirumas Stebėsenos rezultatai (ataskaita) turi būti lengvai prieinami ir aktyviai viešinami visuomenei bei suinteresuotoms grupėms. Tęstinumas Pagrįstumas Sistemiškumas Profesionalumas Rezultatų naudojimas Stebėsena vykdoma kiekvienais metais tuo pačiu metu, o ilgalaikės tendencijos stebimos kelerių metų perspektyvoje. Stebėsenos tyrimai yra paremti faktais ir skaičiais, o gauti rezultatai yra patikimi. Visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose yra vertinamas kompleksiškai (vertinant makro ir mikro lygmens pokyčius), atsižvelgiant į skirtingų visuomenės dalyvavimo formų dažnį ir įtaką sprendimų priėmimui. Stebėsenos metodika yra vykdoma kokybiškai, remiantis stebėsenos metodikos principais ir laikantis metodinių rekomendacijų. Stebėsenos rezultatai yra analizuojami ir taikomi būdų visuomenės dalyvavimui viešojo valdymo procesuose didinti kūrimui / parinkimui bei įgyvendinimui. 7

8 1. Sistema 1.1 Stebėsenos sistemos schema 1.2 Stebėsenos sistema: Kontekstas Stebėsenos tikslas Uždaviniai Objektai Subjektai Duomenys Rezultatai 8

9 1.1 Stebėsenos sistemos schema 9

10 1.2 Stebėsenos sistema Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose lygmenys Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir ekonominės plėtros organizacijos (toliau EBPO) rekomendacijas, visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose pagal intensyvumą gali būti vertinamas trimis lygiais: Visuomenės informavimas (I lygmuo), Konsultavimasis su visuomene (II), Visuomenės įtraukimas į valdymą (III). * I lygmuo visuomenės informavimas, nepatenka į šios metodikos apimtį, kadangi jo poveikis apsiriboja vienpusiu ryšiu (kylančiu iš įstaigų). Stebėsenos tikslas Sukurti prielaidas visuomenės dalyvavimui viešojo valdymo procesuose per stebėsenos rezultatais grįstą viešųjų konsultacijų praktikos ir proceso tobulinimą. Uždaviniai Apibrėžtam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: Surinkti stebėsenai reikalingus duomenis iš viešai prieinamų šaltinių ir valstybės įstaigų, Analizuoti gautus duomenis ir parengti stebėsenos rezultatų ataskaitą, Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus formuoti siūlymus, kaip pagerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose per viešąsias konsultacijas, Numatyti siektinas viešųjų konsultacijų reikšmes ir jų pasiekimo priemones. Objektai Visuomenės ir viešosios politikos sprendimų priėmėjų sąveika per visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemones. Šios stebėsenos vertinimo apimtyje II ir III lygmens visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemonės, o pagrindinis dėmesys skiriamas viešosioms konsultacijoms. 10

11 Subjektai Įstaiga, vykdanti stebėseną Funkcijos ir atsakomybės: Stebėsena Renka duomenis apie visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesus, priemones ir juos analizuoja, apibendrina įstaigų profilius. Viešinimas Dalinasi informacija apie stebėsenos rezultatus su visuomene (portale E. pilietis) ir įstaigomis, prašo grįžtamojo ryšio. Naudojimas Aktyviai ieško priemonių, kaip pagerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose ir koordinuoja jų įgyvendinimą. Įstaigos Funkcijos ir atsakomybės: Įtraukimas Aktyviai stengiasi gerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose sudaro galimybes visuomenės dalyvavimui, įgalina daryti įtaką viešųjų sprendimų priėmimui. Bendradarbiavimas Stebėseną atliekančios įstaigos prašymu teikia duomenis apie visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemones. Grįžtamasis ryšys Teikia rekomendacijas dėl būdų, skirtų gerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose. Visuomenė Funkcijos ir galimybės: Grįžtamasis ryšys Paskelbus stebėsenos ataskaitą E. pilietis platformoje teikia rekomendacijas dėl būdų, skirtų gerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose. Duomenys Stebėsenos vykdymui naudojami viešai prieinami, įstaigų ir valstybės informacinėse sistemose kaupiami duomenys. Visi stebėsenos vykdymui reikalingi duomenys renkami atsižvelgiant į asmens duomenų naudojimo teisėtumą, reglamentuojamą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų. Rezultatai Stebėsena padeda įvertinti bendrą visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose situaciją, viešųjų konsultacijų praktiką ir proceso brandą ir konkrečių priemonių naudojimo atvejus, atsižvelgiant į tai formuoti pasiūlymus, kaip pagerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose, ir juos įgyvendinti. 11

12 2. Priemonės 2.1 Visuomenės dalyvavimo priemonės 2.2. Viešosios konsultacijos 2.3 Kitos stebimos priemonės Peticijos Viešosios konsultacijos Portalas Mano vyriausybė bendradarbiavimui E. demokratijos priemonės (įstaigų ir visuomenės) Įstaigų Facebook paskyros bendradarbiavimui Kontaktai su ministrais 2.4 Į stebėsenos imtį nepatenkančios priemonės Referendumai Piliečių įstatymo leidybos iniciatyva Viešosios akcijos ir susirinkimai Pasiūlymai TAIS 12

13 2.1 Visuomenės dalyvavimo priemonės Toliau pateiktame paveiksle pavaizduotas visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemonių principinis priskyrimas visuomenės dalyvavimo lygiams pagal EBPO rekomendacijas: nuo visuomenės informavimo (mažiausiai intensyvaus bendradarbiavimo būdo) iki visuomenės įtraukimo į valdymą (intensyviausio bendradarbiavimo būdo). 7 7 Pastaba: kiekvienas priemonės taikymo atvejis yra individualus ir jo priskyrimas konkrečiam lygiui priklauso nuo jo konteksto, tikslo, įgyvendinimo bei rezultatų panaudojimo aplinkybių (pavyzdžiui, įpareigojantis referendumas būtų laikomas visuomenės dalyvavimo atveju, o patariamasis konsultavimosi su visuomene). 13

14 2.2 Viešosios konsultacijos Priemonės aprašymas Įvairiais metodais valstybės įstaigų vykdomi veiksmai, kuriais siekiama surinkti visuomenės ar tikslinių grupių nuomones, naujai priimamam ar keičiamam įstatymui, poįstatyminiam aktui ar kitam valstybės įstaigų priimamam sprendimui, turinčiam įtakos visuomenei ar atskiroms jos grupėms. Konsultacijos vykdymas susideda iš septynių etapų: Sprendimas Priimamas sprendimas, ar ir kokią konsultaciją vykdyti. Planavimas Suplanuojami svarbiausi konsultacijos aspektai. Vykdymas Įvykdoma konsultacija, sistemiškai surenkami jos rezultatai. Analizė Atliekama rezultatų analizė, sudaroma konsultacijos ataskaita. Naudojimas Koordinuojamas konsultacijos rezultatų įtraukimas į viešosios politikos sprendimo priėmimą, informuojama apie konsultacijos poveikį. Vertinimas Įvertinamas konsultacijos procesas ir poveikis. Viešinimas Vykdoma nuosekli konsultacijos viešinimo strategija. Pagrindiniai viešųjų konsultacijų metodai: Apklausa Apskritojo stalo diskusija Fokus grupė Interviu ciklas Konferencija / plataus masto renginys Kvietimas teikti pasiūlymus Lauko tyrimas Viešas klausymas Tikslas ir poveikis Viešųjų konsultacijų tikslas metodiškai, laikantis atviros vyriausybės ir viešųjų konsultacijų principų, įtraukti visuomenę į viešojo valdymo procesus taikant įvairius dalyvavimo būdus ir priemones. Pagal konsultacijų rezultatus gali būti keičiami, pildomi rengiami arba jau galiojantys teisės aktai, daroma įtaka kitiems viešiesiems sprendimams (nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė). Viešosios konsultacijos sukuria prielaidas priimti visuomenės nuomonę labiau atspindinčius, aukštesnės kokybės viešosios 14

15 politikos sprendimus, siekti geresnio teisinio reguliavimo. Viešosios konsultacijos ir tarpinis lygmuo tarp visuomenės informavimo ir visuomenės įtraukimo. Esama situacija Viešųjų konsultacijų instituto plėtra numatyta strateginiuose šalies plėtros dokumentuose iki 2030 m.: Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030 Viešojo valdymo tobulinimo m. programa m. Nacionalinės pažangos programa Informacinės visuomenės plėtros m. programa LR skaitmeninė darbotvarkė Nacionalinė kovos su korupcija m. programa Lietuvos dalyvavimo Atviros Vyriausybės Partnerystės tarptautinėje iniciatyvoje m. veiksmų planas Konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis reglamentavimas LR teisės aktuose yra fragmentiškas, veikiau rekomendacinis: nenustatytos aiškios procedūros, kiekvienas subjektas privalo pasirinkti tinkamiausius viešųjų konsultacijų būdus / metodus ir tvarką. Priešingai nei strateginiuose dokumentuose, įstatymuose neatsispindi el. demokratijos, viešųjų konsultacijų internete plėtra, aktyvus vystymas. Įgyvendinant projektą Atviros vyriausybės iniciatyvos, 2017 m. atlikta Lietuvos viešųjų konsultacijų analizė, kurios metu tirta 217 LR viešųjų įstaigų / valdžios institucijų bei atlikta užsienio šalių nacionaliniu / regioniniu lygiu taikoma viešojo valdymo įstaigų viešųjų konsultacijų vykdymo praktikos analizė. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog nors šalies įstaigos vykdo viešąsias konsultacijas, tačiau šis įrankis taikomas vangiai arba metodiškai netaisyklingai vertinama, kad tik 6 % atvejų tinkamai (nuosekliai) įgyvendinti visi viešosios konsultacijos etapai. Atsižvelgiant į esamą situaciją parengti metodiniai viešųjų konsultacijų dokumentai metodika ir jos taikymo gairės, organizuota viešųjų konsultacijų konferencija, individualios konsultacijos ministerijų darbuotojams dėl viešųjų konsultacijų vykdymo bei praktiniai mokymai ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojams, sukurtas vienas langelis viešosioms konsultacijoms vykdyti ir viešinti E. pilietis. 15

16 2.3 Kitos stebimos priemonės Toliau apžvelgiamos į stebėsenos imtį patenkančios priemonės, jų taikymo paskirtis bei teikiama nauda. Peticijos Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija Rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Vyriausybę, Seimą ar savivaldybes su reikalavimais ar siūlymais spręsti svarbius visuomenei klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai Peticijų komisija tokį kreipimąsi pripažįsta peticija. Spręsti visuomenei aktualius klausimus teikiant siūlymus ar reikalavimus naujiems arba egzistuojantiems teisės aktams. Priimtos peticijos gali inicijuoti naujo teisės akto sukūrimą, jau galiojančio pakeitimą, papildymą ar pripažinimą netekusius galios (nuo pilietinės galios ir motyvacijos priklausanti priemonė). Kaip rodo Vyriausybės, Seimo ir savivaldybių komisijų ataskaitos, iniciatyva pareiškiama >100 kartų per metus 8, tačiau vidutiniškai tik kiek daugiau nei pusė prašymų pripažįstama peticijomis ir toliau nagrinėjama, o dar mažesnė dalis sulaukia Peticijų komisijų siūlymų tenkinti išdėstytus reikalavimus. Portalas Mano vyriausybė bendradarbiavimui Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija Portalas Mano vyriausybė Vyriausybės interneto vartai, leidžiantys paprastai ir greitai surasti reikiamą informaciją apie ministrų kabineto veiklą. Suteikti galimybę visuomenei susipažinti su jiems aktualiais Vyriausybės rengiamais ir jau priimtais sprendimais, įsitraukti į rūpimų sprendimų priėmimą, didinti Vyriausybės atvirumą, viešinti darbotvarkę, gauti pasiūlymus iš visuomenės ir pritraukti dalyvauti viešosiose konsultacijose (nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė). Remiantis m. statistika, per metus portale Mano vyriausybė vidutiniškai apsilanko > 200 tūkst. unikalių lankytojų. 8 Seimo, Vyriausybės, savivaldybių peticijų komisijų ataskaitos m. 16

17 E. demokratijos priemonės Priemonės aprašymas Informacijos apie valdžios veiklą, sprendimus bei paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, sudarant galimybes tiesiogiai įsitraukti į viešojo valdymo procesus. E. demokratijos priemonės gali būti dviejų tipų: iš viršaus, kai pati valdžia imasi kryptingų iniciatyvų įtraukti visuomenę į valdymo procesą, pritaikydama prieinamus technologinius įrankius įstaigų veikloje (toliau įstaigų e. demokratijos priemonės). 9 iš apačios, kai įvairios grupės išnaudoja atsivėrusias technines galimybes ir sukuria elektroninius įrankius, kurie sukuria spaudimą valdžiai keisti įprastinius valdymo procesus (toliau visuomenės e. demokratijos priemonės). 10 Tikslas ir poveikis Esama situacija Įstaigų e. demokratijos priemonėmis siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą su visuomene tam tikru klausimu ir didinti įstaigų atvirumą. Kadangi internetas gali būti atviras ir prieinamas visiems, informacijos apie valdžios veiklą, sprendimus bei paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę leidžia pasiekti didesnį visuomenės narių skaičių, juos įtraukti į įvairaus lygmens sprendimus. Visuomenės e. demokratijos priemonėmis siekiama atkreipti dėmesį į tam tikras viešojo valdymo problemas ar reaguoti į vykdomą politiką, susiburti konkrečioms visuomeninėms iniciatyvoms. Atskirų visuomenės e. demokratijos priemonių aktualumo sumažėjimas gali reikšti, kad problemos, kurias šiomis priemonėmis buvo siekiama adresuoti, buvo išspręstos (priklausomai nuo iniciatyvos kilimo šaltinio, gali būti tiek nuo pilietinės galios ir motyvacijos, tiek nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė). Nepaisant didelių pastangų, įdėtų modernizuojant valdymo procesus šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, realios praktinės tiek valdžios įstaigų, tiek nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimo procesą yra retos, trumpalaikės ir ne tokios veiksmingos kaip buvo tikėtasi kiek efektyviau šiuos įrankius išnaudoja miestų savivaldybės Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės priemonė Tvarkau miestą bei Augančio Vilniaus biudžetas ir Kauno miesto savivaldybės priemonė Iniciatyvos Kaunui. 10 Pavyzdžiui, Transparency international įrankiai Parašyk jiems, Skaidrumo linija ir viešosios įstaigos iniciatyva Lietuva be šešėlio. 11 Pilietinės visuomenės insititutas, Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas, 2015 m. 17

18 Įstaigų Facebook paskyros bendradarbiavimui Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija Norint pasiekti platesnę ir įvairesnę visuomenės dalį, įstaigos Facebook socialinį tinklą naudoja kaip dar vieną priemonę pasiekti, bendrauti ir informuoti visuomenę apie savo veiklą, svarbias naujienas, renginius, sprendimus ir pan. Pritraukti įvairias visuomenės grupes, didinti įstaigų atvirumą, užmegzti glaudesnį ryšį ir skatinti bendradarbiavimą. Naudojantis šio socialinio tinklo teikiamais funkcionalumais, įstaigos gali ne tik vykdyti efektyvesnę komunikaciją, bet ir naudoti įvairias visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose formas (nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė). Oficialios LR ministerijų Facebook paskyros vidutiniškai turi po 6 tūkst. sekėjų. Daugiausia sekėjų (apie 20 tūkst.) turi LR Krašto apsaugos ministerija. Palyginimui, viena populiariausių įstaigų paskyrų pagal sekėjų skaičių oficiali Lietuvos policijos Facebook paskyra, turinti daugiau nei 200 tūkst. sekėjų. Kontaktai su ministrais Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija LR piliečiai ir kiti asmenys turi galimybę susitikti su ministrais, taip pat gauti individualią konsultaciją, įteikti prašymą ar skundą. Kanceliarijos iniciatyva kontaktai su ministrais įgyvendinami šiais būdais: ministrų / viceministrų susitikimai su suinteresuotomis grupėmis regionuose, ministrų interviu ir teminiai visuomenės susitikimai su ministrais, ministerijų atstovų ir visuomenės / suinteresuotų šalių susitikimai savivaldybėse. Teikti visuomenei aktualią informaciją apie vykdomosios valdžios veiklą, suteikti galimybę tiesiogiai teikti prašymą ar skundą (nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė). Susitikimai su ministrais Vyriausybės priimamajame įprastai vykdomi kartą per ketvirtį, išvykos į regionus, susitikimai savivaldybėse ir interviu su ministrais ~ 10 kartų per metus. 18

19 2.4 Į stebėsenos imtį nepatenkančios priemonės Dėl ribotos įstaigos, vykdančios stebėseną, įtakos priemonės naudojimui arba santykinai mažo priemonės naudojimo paplitimo į stebėsenos imtį nepatenkančios visuomenės įsitraukimo į viešojo valdymo procesus priemonės: referendumai, piliečių įstatymo leidybos iniciatyva, viešosios akcijos ir susirinkimai ir pasiūlymų teikimas. Referendumai Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, taip pat referendumai gali būti pasitelkiami ir kitų įstatymų nuostatų priėmimui. Referendumai gali būti privalomojo arba konsultacinio (patariamojo) pobūdžio. Referendumą skelbia Seimas įstatymo numatyta tvarka arba jo reikalaujant ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių. Tiesiogiai į(si)traukti į svarbiausių šalies sprendimų priėmimą. Įvykę referendumai turi galią keisti šalies įstatymus ir Konstituciją (priklausomai nuo iniciatyvos kilimo šaltinio, gali būti tiek nuo pilietinės galios ir motyvacijos, tiek nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė). Visuomenės iniciatyva nuo 1991 m. surengta 11 referendumų, 7 iš jų neįvyko nesurinkus pakankamo rinkėjų skaičiaus 12. Piliečių įstatymo leidybos iniciatyva Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija 50 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą svarstymui, o ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų siūlyti keisti ar papildyti Konstituciją. Piliečių ar rinkėjų grupės pateikta įstatymų leidybos iniciatyva gali inicijuoti naujo įstatymo sukūrimą arba Konstitucijos keitimą ar papildymą. Lietuvoje Piliečių įstatymų leidybos iniciatyva bandyta pasinaudoti 22 kartus, iš kurių 10 surinko reikiamą parašų skaičių Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos statistinė informacija, m. 13 Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos statistinė informacija, 2018 m. 19

20 Viešosios akcijos ir susirinkimai Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija Asmenų teisė į taikių susirinkimų laisvę yra įtvirtinta Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalyje. Viešosios akcijos ir susirinkimai (pavyzdžiui, mitingai, piketai ir pilietinės akcijos, protestai, eitynės ir pan.) tai atvira visuomenės reakcija į viešosios politikos sprendimus, dažniausiai išreiškianti nepritarimą. Išreikšti pritarimą arba nepritarimą vykdomai politikai, rengiamiems teisės aktams, telkti panašius interesus turinčias grupes (nuo pilietinės galios ir motyvacijos priklausanti priemonė). Vis dėlto, didelis mitingų, piketų, protestų ir pilietinių akcijų skaičius nebūtinai gali reikšti aktyvų visuomenės įsitraukimą, o kaip tik rodyti tai, jog visuomenei trūksta alternatyvių įsitraukimo būdų. Šiuo metu Lietuvoje vyksta iki 100 streikų per metus 14. Kitų viešųjų akcijų ir susirinkimų statistika nėra nuosekliai kaupiama. Pasiūlymai TAIS Priemonės aprašymas Tikslas ir poveikis Esama situacija TAIS centralizuotai publikuojami tiek patvirtinti ir įsigalioję teisės aktai, tiek ir jų projektai; visuomenė el. sistemoje gali pareikšti nuomonę ar teikti siūlymus dėl įstaigų rengiamų teisės aktų. Suteikti galimybę visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims teikti pasiūlymus teisės akto regimo metu. Pateikti pasiūlymai yra įvertinami ir gali būti įtraukiami į galutinį teisės akto projektą. Šiuo įrankiu visuomenė naudojasi vangiai kasmet pasiūlymų sulaukia vos keli procentai visų TAIS pateiktų teisės aktų projektų Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2017 m. 15 Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos kaupiama informacija ( m.) 20

21 3. Struktūra 3.1 Stebėsenos struktūros schema 3.2 Stebėsenos struktūra: Mikro lygmuo Makro lygmuo 3.3 Mikro lygmuo Viešųjų konsultacijų proceso pažangos ir praktikos vertinimas 3.4 Mikro lygmuo Kiekybinis viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių vertinimas 3.5 Makro lygmuo Pilietinė galia ir motyvacija 21

22 3.1 Stebėsenos struktūros schema 22

23 3.2 Stebėsenos struktūra Šios stebėsenos objektas viešosios konsultacijos, o jų vertinimo kontekstą sudaro 2 lygmenys: mikro ir makro. Makro lygmuo lemia mikro lygmens priemonių rezultatus; mikro lygmuo leidžia įvertinti kitų priemonių naudojimą. Viešosios konsultacijos Ši stebėsenos struktūrinė dalis yra skirta įvertinti įstaigų viešųjų konsultacijų proceso pažangą ir viešųjų konsultacijų praktiką, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais tyrimais. Mikro lygmuo Kadangi šioje metodikoje pagrindinis dėmesys skiriamas konsultavimosi su visuomene priemonei, kitų priemonių vertinimas skirtas konteksto, kuriame veikia viešosios konsultacijos suvokimui. Kontekstui suvokti, stebėsenos metu kiekybiškai matuojamos visuomenei sudaromos galimybės įsitraukti ir faktinis visuomenės įsitraukimo atvejų skaičius pagal skirtingas priemones. Pagal tai, koks veiksnys turi didžiausią įtaką priemonės naudojimui, priemonės skirstomos į priklausančias nuo: Pilietinės galios ir motyvacijos (peticijos ir visuomenės e. demokratijos priemonės), Valstybės tarnautojų įsitraukimo (viešosios konsultacijos, kontaktai su ministrais, portalas Mano vyriausybė bendradarbiavimui, įstaigų Facebook paskyros bendradarbiavimui, įstaigų e. demokratijos priemonės). Makro lygmuo Makro lygmens visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesus atspindintis rodiklis pilietinė galia ir motyvacija nurodo visuomenės motyvaciją dalyvauti (paklausą). Vertinant ilgalaikes tendencijas, atsižvelgiama į ne mažiau nei 5 m. laikotarpį, kasmetinis šio rodiklio svyravimas nėra vertinamas, nes tiriami pokyčiai yra veikiau nuoseklūs / inkrementiniai nei staigūs savo prigimtimi metiniai rodiklio reikšmių pasikeitimai gali svyruoti paklaidos ribose. 23

24 3.3 Mikro lygmuo Viešųjų konsultacijų proceso pažangos ir praktikos vertinimas Viešosios konsultacijos pagrindinis šios stebėsenos objektas, atspindintis dabartinį visuomenės dalyvavimo viešuosiuose procesuose Lietuvoje etapą (konsultavimosi su visuomene). Atsižvelgiant į tai, viešosios konsultacijos vertinamos bendrai kiekybiškai (remiantis kiekybinio priemonių vertinimo rezultatais) ir kokybiškai (klausiama apie viešųjų konsultacijų praktiką įstaigose ir sektiną bei tobulintiną praktiką, taip pat nustatoma įstaigų viešųjų konsultacijų proceso pažanga). Tikslas Imtis Metodas Vykdymas Duomenų analizė Ištirti viešųjų konsultacijų praktiką įstaigose, remiantis kokybinėmis įžvalgomis; identifikuoti sektinus ir tobulintinus pavyzdžius bei įvertinti viešųjų konsultacijų proceso ministerijose pažangą. Šio tyrimo imtis 14 ministerijų, iš kurių apklausiama po du-tris atstovus. Įsitvirtinus viešųjų konsultacijų praktikai, tiriama imtis gali būti plečiama ir apimti ne tik ministerijas, bet ir jai pavaldžias įstaigas. Interviu ciklas pagal struktūruotą klausimyną. Į kiekvieną interviu įstaigoje vyksta 2 asmenys vienas iš jų veda interviu, kitas fiksuoja įžvalgas. Po interviu parengiami transkripitai, prireikus paaiškinami interviu metu užfiksuoti atsakymai. Interviu atsakymai fiksuojami ir vėliau grupuojami pagal atvejo analizės pjūvius, pagal kuriuose vertinama bendra viešųjų konsultacijų vykdymo praktika Lietuvoje, išskiriamos sektinos ir tobulintinos praktikos (pildomas 2 ataskaitos lapas): Kompetencijos Panaudojimas Iššūkiai Atvejo analizės klausimai Remiantis ministerijos atsakymais į pažangos lygio grupės klausimus ir pažangos lygių lentele (Priedas D), ministerijos priskiriamos vienam iš 4 pažangos lygių, pagal kuriuos vėliau gali būti pritaikoma skirtinga viešųjų konsultacijų gerinimo strategija: I pažangos lygmuo Viešosios konsultacijos institucijoje vyksta pagal nustatytas procedūras ir su LRVK suderintą metinį viešųjų konsultacijų planą, viešųjų konsultacijų vykdymas yra aiškiai ir viešai identifikuota kaip viena iš institucijos veiklos sričių, už kurią atsakingas paskirtas padalinys ir / ar pareigybė, šiame procese aktyviai dalyvauja institucijos aukščiausios grandies vadovai, 24

25 Rizikos ir jų valdymas institucijos darbuotojai yra nuolat skatinami įsitraukti į šį procesą ir prisidėti prie jo tobulinimo. II pažangos lygmuo Viešosios konsultacijos institucijoje vyksta pagal parengtą ir formalizuotą planą ir procedūras, tačiau jos nėra visiškai efektyvios ir (ar) įgyvendinamos, metinis planas derinamas su LRVK pagal poreikį, paprastai viešąsias konsultacijas organizuoja tas pats padalinys ir / ar pareigybė, tačiau šios funkcijos yra neįtrauktos į darbuotojų pareigybines instrukcijas, ne mažiau kaip pusėje viešųjų konsultacijų dalyvauja aukščiausios grandies vadovai, darbuotojai pagal poreikį įsitraukia tobulinant viešųjų konsultacijų procesą, yra skatinami / motyvuojami tai daryti. III pažangos lygmuo Viešųjų konsultacijų organizavimo ir vykdymo procesas institucijoje yra neformalus, nedokumentuotas ir neidentifikuotas kaip viena iš institucijos veiklos sričių, aukščiausios grandies vadovai šiame procese dalyvauja retai, viešąsias konsultacijas organizuoja ir vykdo skirtingi darbuotojai priklausomai nuo darbo krūvio, jų skatinamas / motyvavimas įsitraukti į viešųjų konsultacijų procesą ir jį tobulinti yra retas reiškinys. IV pažangos lygmuo Viešųjų konsultacijų procesas yra neformalus ir nedokumentuotas, viešųjų konsultacijų vykdymas nėra identifikuota kaip viena iš institucijos veiklos sričių, joje dalyvauja pavieniai darbuotojai, tačiau jie nėra skatinami / motyvuojami dalyvauti šiame procese bei prisidėti prie jo tobulinimo. Gali būti sunku tinkamai įvertinti įstaigų vykdomas konsultacijas ir bendrą įstaigų praktiką. Siekiant suvaldyti šią riziką interviu vedamas pagal iš anksto sudarytą struktūruotą interviu, pagal poreikį papildant kitais klausimais, siekiant gilesnių įžvalgų, apklausiamas ne vienas, o 2 ministerijos darbuotojai. Kita rizika valstybės tarnautojų ar darbuotojų manymas, kad interviu apie viešąsias konsultacijas yra vykdomi siekiant įvertinti jų darbą ar kompetencijas, lyginti su kitais. Tokiu interviu dalyviai gali būti nelinkę atvirauti ar pateikti nuoširdžių atsakymų. Šios rizikos suvaldymui visas tyrimo dizainas ir klausimyną sudarantys klausimai formuojami taip, kad nebūtų galima identifikuoti konkretaus asmens, o klausimų tikslas būtų nukreiptas į situacijos išsiaiškinimą, proceso pažangos įvertinimą siekiant surinkti gerus ir blogus pavyzdžius, identifikuoti pagrindinius iššūkius rinkti informaciją, padėsiančią tobulinti viešųjų konsultacijų procesą. 25

26 Tyrimo turinys Pažangos lygis Šiais klausimais siekiama nustatyti, kuriame pažangos lygmenyje yra viešųjų konsultacijų procesas ministerijose. 1. Ar Jūsų institucijoje yra rengiamas metinis viešųjų konsultacijų planas? (jei atsakymas ne, pereiti prie 4 klausimo) Ar jis dokumentuotas / formalus? Ar jis įgyvendinamas? 2. Ar institucijos metinis viešųjų konsultacijų planas yra siunčiamas derinimui LRVK? Kaip dažnai toks derinimas vyksta pagal poreikį ar kiekvieną kartą pakoregavus? 3. Ar Jūsų institucijos metinis viešųjų konsultacijų planas yra peržiūrimas ir koreguojamas metų eigoje? 4. Ar viešųjų konsultacijų vykdymas yra aiškiai ir viešai apibrėžtas kaip viena iš institucijos veiklos sričių? Ar ši veikla atsispindi įstaigos vidiniuose dokumentuose? Veiklos planuose? Strateginiuose dokumentuose? 5. Ar Jūsų institucijoje yra aiškiai apibrėžtos procedūros dėl viešųjų konsultacijų vykdymo? Ar jos formalizuotos / dokumentuotos? 6. Ar Jūsų institucijoje yra parengti suinteresuotų šalių / soc. partnerių sąrašai? 7. Ar į viešųjų konsultacijų vykdymo procesą yra įsitraukę institucijos aukščiausios grandies vadovai (viceministrai ir departamentų vadovai)? 8. Ar Jūsų institucijoje yra padalinys ir / ar pareigybė, atsakinga už viešųjų konsultacijų organizavimą ir vykdymą? Ar viešųjų konsultacijų funkcijos yra įtrauktos į pareigybių aprašymus? 9. Ar Jūsų institucijoje vyksta periodiniai darbuotojų susitikimai, skirti viešųjų konsultacijų proceso tobulinimui / pasidalinimui patirtimi? Ar šių susitikimų rezultatai naudojami viešųjų konsultacijų proceso tobulinimui? 10. Ar Jūsų institucijos darbuotojai yra skatinami ir motyvuojami įsitraukti į viešųjų konsultacijų organizavimo ir vykdymo procesą? Ar šios skatinimo priemonės yra aiškiai apibrėžtos? Kompetencijos Šiais klausimais siekiama įvertinti įstaigų darbuotojų gebėjimus viešąsias konsultacijas vykdyti metodiškai taisyklingai. 11. Kas Jūsų įstaigoje paprastai vykdo viešąsias konsultacijas (ar yra atskiras asmuo(- enys) ar komanda parenkama pagal kiekvieną konsultaciją atskirai?) Ar viešosioms konsultacijoms vykdyti pirkote paslaugas iš išorės? Kokias ir kokioms veikloms? 12. Kokius viešųjų konsultacijų metodus dažniausiai taikote? 13. Ar buvo sprendimų, kuriais manote buvo tikslinga konsultuotis, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių to padaryti nepavyko? 26

27 Panaudojimas Šiais klausimais siekiama nustatyti, ar vykdytų konsultacijų rezultatai panaudojami sprendimams priimti tai yra, ar konsultacijos efektyvios. 14. Kaip vertinate viešųjų konsultacijų svarbą savo įstaigoje? 15. Kaip intensyviai Jūsų organizacija x m. taikė konsultavimąsi su visuomene savo veikloje? 16. Kaip vertinate šiais metais įgyvendintas konsultacijas: Ar viešosios konsultacijos buvo naudingos ar pasiekėte konsultacijos metu keliamus tikslus? Papasakokite, kaip panaudojote viešųjų konsultacijų rezultatus sprendimų priėmime? Iššūkiai Šiais klausimais siekiama identifikuoti pagrindines problemas, su kuriomis įstaigos susiduria organizuodamos ir vykdydamos viešąsias konsultacijas. 17. Su kokiomis problemomis susidūrėte įgyvendindami viešąsias konsultacijas? 18. Ar vykdydami viešąsias konsultacijas naudojotės metodiniais dokumentais (metodika ir jos taikymo gairėmis)? Atvejo analizės klausimai Šiais klausimais siekiama gauti gilesnes įžvalgas apie konkrečias viešąsias konsultacijas, identifikuoti sektinas ir tobulintinas praktikas. 19. Įvardinkite sėkmingiausią šiais metais įgyvendintą konsultaciją, papasakokite apie ją: Koks buvo šios konsultacijos tikslas? Kokios buvo tikslinės grupės? Kokiais būdais jas pasiekėte? Kokį metodą pasirikote? Kodėl? Kokius konsultacijos rezultatus pasiekėte? Kaip juos panaudojote? Kokios pagrindinės išmoktos pamokos? 20. Įvardinkite nesėkmingiausią konsultaciją, papasakokite apie ją. Koks buvo šios konsultacijos tikslas? Kokios buvo tikslinės grupės? Kokiais būdais jas pasiekėte? Kokį metodą pasirikote? Kodėl? Kokius konsultacijos rezultatus pasiekėte? Kaip juos panaudojote? Kokios pagrindinės išmoktos pamokos? Priede E pateikiamas struktūruoto interviu klausimynas. Kiekvieno atskiro interviu eigoje klausimynas gali būti pildomas siekiant išgauti gilesnes įžvalgas apie įstaigų viešųjų konsultacijų praktiką. 27

28 3.4 Mikro lygmuo Kiekybinis viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių vertinimas Mikro lygmens priemonių vertinimas skirtas papildyti makro lygmens tyrimą ir geriau suprasti visuomenei sudaromas galimybes dalyvauti, tiesioginį visuomenės įsitraukimo mastą ir dalyvavimo poveikį viešosios politikos procesams. Tyrimo rezultatai leidžia kiekybiškai įvertinti viešąsias konsultacijas, kitų visuomenės dalyvavimo viešuosiuose procesuose priemonių kontekste. Tikslas Imtis Metodas Vykdymas Duomenų analizė Rizikos ir jų valdymas Atskleisti, kiek ir kokiomis priemonėmis visuomenė naudojasi norėdama įsitraukti į viešojo valdymo procesus, kiekybiškai įvertinti viešąsias konsultacijas ir jų praktikos kontekstą. Į tyrimo imtį patenka tik priemonės, kurioms įstaiga, vykdanti stebėseną, gali turėti įtaką. Ekspertinis tyrimas (angl. Field research). Mikro lygmens priemonės vertinamos pagal atvejų skaičių ir pagalbinius rodiklius. Duomenys šiam tyrimui užklausų būdu surenkami iš kitų įstaigų (žr. Priedas A ir C), atliekama viešai prieinamos informacijos analizė (angl. Desk research). Sisteminama iš LRVK, LRS, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų (biudžetinių įstaigų, neteikiančių paslaugų) bei savivaldybių gauta informacija (pateikiama užpildant užklausas), taip pat turima informacija bei viešai prieinamos informacijos analizės rezultatai. Skaitinės pagrindinių priemonių rodiklių reikšmės lyginamos su priimtinomis / siektinomis reikšmėmis. Įstaigų vengimas teikti informaciją. Šiai rizikai valdyti siunčiamos trumpos ir lengvai užpildomos elektroninės užklausos bei priminimas pateikti duomenis likus savaitei iki numatyto galutinio termino. 28

29 Tyrimo turinys Priemonė Kam taikoma Pagrindiniai rodikliai Pagalbiniai rodikliai Viešosios konsultacijos Ministerijos Ministerijoms pavaldžios įstaigos Savivaldybė Ministerijose įgyvendintų viešųjų konsultacijų skaičius Viešųjų konsultacijų skaičius pagal metodus ministerijose Per e. pilietis portalą paviešintų viešųjų konsultacijų ministerijose dalis (proc.) Ministerijoms pavaldžiose įstaigose įgyvendintų viešųjų konsultacijų bendras skaičius Savivaldybėse įgyvendintų viešųjų konsultacijų bendras skaičius Peticijos Vyriausybė Seimas Savivaldybės Kreipimųsi, pripažintų Vyriausybės peticijomis skaičius Kreipimųsi, pripažintų peticijomis skaičius: Seimo Savivaldybių Gautų kreipimųsi pateikti peticiją skaičius: Vyriausybės Seimo Savivaldybių Kontaktai su ministrais Kanceliarija Įgyvendintų iniciatyvų, skirtų visuomenės ir ministrų kontaktams, skaičius Susitikimų su ministrais vyriausybės priimamajame skaičius Ministrų / viceministrų susitikimų su suinteresuotomis grupėmis regionuose skaičius Ministrų interviu skaičius Teminių susitikimų su ministrais skaičius Ministerijų atstovų ir visuomenės / suinteresuotų šalių 29

30 Priemonė Kam taikoma Pagrindiniai rodikliai Pagalbiniai rodikliai susitikimų savivaldybėse skaičius Portalas Mano Vyriausybė bendradarbiavimui Kanceliarija Unikalių vartotojų skaičius Įstaigų Facebook paskyros bendradarbiavimui Vyriausybė Ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos Seimas Savivaldybės Oficialių įstaigų paskyrų sekėjų skaičius Oficialių įstaigų pasiektų asmenų skaičius Įstaigų e. demokratijos priemonės Kanceliarija Ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos Seimas Savivaldybės Egzistuojančių įrankių unikalių vartotojų skaičius Esamų e. demokratijos priemonių / iniciatyvų skaičius Naujų (per ataskaitinius metus pradėtų) iniciatyvų skaičius Visuomenės e. demokratijos priemonės Visuomenė Egzistuojančių įrankių unikalių vartotojų skaičius Naujų iniciatyvų skaičius 30

31 3.5 Makro lygmuo Pilietinė galia ir motyvacija Pilietinės galia ir motyvacija (makro lygmuo) vertinama remiantis Pilietinės visuomenės instituto vykdomu tyrimu. Tyrimas apima pilietinės visuomenės būklės ir raidos vertinimą, o pagal tyrimo rezultatus apskaičiuojamas pilietinės galios indeksas. Šis tyrimas pagal tą pačią metodiką atliekamas nuo 2007 m., o tyrimo rezultatai yra lengvai palyginami ir leidžia patikimai įvertinti politinės galios pokyčių tendencijas. Tikslas Imtis Metodas Vykdymas Indeksas Duomenų analizė Rizikos ir jų valdymas Atskleisti, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias ir socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas. Lietuvos gyventojai (atliekama tikimybinė respondentų atranka). Reprezentatyvi sociologinė apklausa. Tyrimą kasmet vykdo Pilietinės visuomenės institutas, pasitelkiant visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrus. Pagal gautus rezultatus suskaičiuojamas pilietinės galios indeksas, parengiama ir viešinama tyrimo ataskaita, kurios rezultatai naudojami Pilietinės galios ir motyvacijos stebėsenai. Pilietinės galios indeksas sudarytas iš keturių skirtingų sub-indeksų: pilietinio aktyvumo, potencialus pilietinio aktyvumo, pilietinės įtakos suvokimo ir pilietinės rizikos vertinimo. Vėliau šie indeksai standartizuojami ir sujungiami į bendrą pilietinės galios indeksą. Stebėsenos metodikai įgyvendinti naudojama pilietinės galios indekso reikšmė (makro lygmuo). Kyla priklausomybė nuo ataskaitų paviešinimo laiko pilietinės galios indekso tyrimo rezultatų ataskaitos pateikimo laikas svyruoja nuo vasario iki birželio mėnesio. Jei PGI tyrimo rezultatai ataskaitos paskelbimo laikas yra vėlesnis, šie duomenys įtraukiami vėliau ir galutinė stebėsenos ataskaita viešinama dar kartą. 31

32 Tyrimo turinys Pilietinis aktyvumas Vertinama, kiek dažnai Lietuvos gyventojai imasi realios veiklos dėl bendrųjų interesų, įtraukiant tiek įvairias politinio dalyvavimo formas (dalyvavimas partijose, demonstracijose), tiek ir bendruomeninio veikimo ar socialinio solidarumo būdus (talkos, labdara). Potencialus pilietinis aktyvumas Vertinamas nusistatymas arba pasiryžimas veikti esant svarbiam reikalui. Potencialus pilietinis aktyvumas matuojamas prašant žmonių įsivaizduoti, kaip jie elgtųsi hipotetinėse situacijose, jei iškiltų rimta visos šalies politinė, ekonominė ar vietos lygmens problema. Pilietinės įtakos suvokimas Vertinama, kaip patys gyventojai supranta savo paties pilietinį veiksmingumą arba savo įtaką politiniams sprendimams, kitaip tariant supratimą, kokią galią patys gyventojai turi valstybėje. Pilietinės rizikos vertinimas Vertinamas supratimas, kiek gyventojai, aktyviai dalyvaujantys pilietinėse veiklose, gali dėl to asmeniškai nukentėti: prarasti darbą, būti aplinkinių laikomi keistuoliais, įtarti veikiantys dėl savanaudiškų paskatų, viešai užsipulti ir apšmeižti, sulaukti grasinimų susidoroti. Daugiau apie pilietinės galios indekso sudarymą skaitykite čia. 32

33 4. Įgyvendinimo žingsniai Stebėsenos planas ir vykdymo žingsniai: 1 Išsiunčiamos užklausos įstaigoms 2 Atliekama viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių kiekybinė analizė 3 Atliekama kokybinė viešųjų konsultacijų analizė ir proceso pažangos vertinimas 4 Surenkami pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai 5 Parengiama stebėsenos rezultatų ataskaita 6 Rezultatų ataskaita pateikiama visuomenei 7 Rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl viešųjų konsultacijų praktikos ir proceso gerinimo 33

34 Stebėsenos planas Užklausos. Gruodžio viduryje išsiunčiamos užklausos LRVK, LRS, ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms bei savivaldybėms su prašymu pateikti duomenis apie mikro lygmens priemones. Kiekybinis viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių vertinimas. Sausio pradžioje pradedama mikro lygmens priemonių analizė struktūruojami turimi ir iš kitų įstaigų gauti duomenys, analizuojama informacija apie e. demokratijos priemones. Kokybinis viešųjų konsultacijų vertinimas. Sausio pradžioje vykdomi interviu su įstaigomis pagal struktūruotą klausimyną apie viešųjų konsultacijų praktiką ir proceso brandą. Interviu vykdymui skiriamos 3 savaitės, duomenų analizei 2 savaitės. Surenkami pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai. Vasario viduryje į tyrimą įtraukiami Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai. Parengiama stebėsenos rezultatų ataskaita. Vasario pabaigoje parengiama galutinė stebėsenos rezultatų ataskaita. Rezultatų ataskaita pateikiama visuomenei. Kovo pradžioje stebėsenos rezultatai viešinami visuomenei ir įstaigoms, prašoma grįžtamojo ryšio. Rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl visuomenės dalyvavimo skatinimo. Nuo kovo mėnesio vidurio, surenkamas grįžtamasis ryšys, siūlomos ir įgyvendinamos priemonės viešųjų konsultacijų procesui ir praktikai gerinti. 34

35 1 Išsiunčiamos užklausos įstaigoms Gruodžio mėnesio viduryje išsiunčiamos užklausos skirtingoms įstaigoms pagal reikalingos informacijos tipą. Užklausoje nurodomas laikotarpis, kuriam pateikiami duomenys (kalendoriniai metai) bei įstaigos pavadinimas. Užklausų formas ir įstaigų sąrašą galite rasti skyriuje Priedai (A ir B). Prieš siunčiant užklausas, įsitikinama, ar įstaigų sąrašas yra aktualus. Toliau pateikiama užklausose renkama informacija pagal užklausos adresatą (kairėje) užklausoje prašoma nurodyti (dešinėje): 1.1 Užklausa LR Seimui 1.2 Užklausa savivaldybių administracijoms 1.3 Užklausa ministerijoms 1.4 Užklausa ministerijoms pavadžioms įstaigoms 1.5 Užklausa Kanceliarijai Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičių, Gautų kreipimųsi pateikti peticiją skaičių, Oficialios Facebook paskyros pavadinimą, nuorodą į ją ir paskyros sekėjų bei pasiektų asmenų skaičių. Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičių, Gautų kreipimųsi pateikti peticiją skaičių, Konsultacijų skaičių (iš viso), Oficialios Facebook paskyros pavadinimą, nuorodą į ją ir paskyros sekėjų bei pasiektų asmenų skaičių, E. demokratijos priemonių sąrašą (nurodant sukūrimo metus), nuorodas į jas ir kiekvienos jų unikalių vartotojų skaičių. Konsultacijų skaičius pagal metodus, Oficialios Facebook paskyros pavadinimą, nuorodą į ją ir paskyros sekėjų bei pasiektų asmenų skaičių, E. demokratijos priemonių sąrašą (nurodant sukūrimo metus), nuorodas į jas ir kiekvienos jų unikalių vartotojų skaičių. Konsultacijų skaičių (iš viso), Oficialios Facebook paskyros pavadinimą, nuorodą į ją ir paskyros sekėjų bei pasiektų asmenų skaičių, E. demokratijos priemonių sąrašą (nurodant sukūrimo metus), nuorodas į jas ir kiekvienos jų unikalių vartotojų skaičių. Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičių LRV, Gautų kreipimųsi pateikti peticiją skaičių, Portalo Mano vyriausybė unikalių vartotojų skaičių, Oficialios Facebook paskyros pavadinimą, nuorodą į ją ir paskyros sekėjų bei pasiektų asmenų skaičių, Įgyvendintų iniciatyvų, skirtų visuomenės ir ministrų susitikimams skaičių, detalizuojant pagal tipus. 35

36 2 Atliekama viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių kiekybinė analizė 2.1 Visuomenės e. demokratijos priemonių analizė Analizuojama, kokios naujos visuomenės e. demokratijos priemonės atsirado per metus Google ir Facebook platformose. Atrenkamos tos priemonės, kurios skirtos ne informuoti visuomenę, bet ir sudaryti priemones įsitraukti į viešojo valdymo procesus. Paieškai naudojami raktažodžiai: E. demokratija, Įsitrauk, įsitraukimas, Visuomenės dalyvavimo priemonės, Pilietis, pilietiškumas, Atvira valdžia, Konsultavimasis su visuomene. Esant galimybei, susiekiama su šių priemonių kūrėjais ir siunčiama užklausa apie unikalių vartotojų skaičių. 2.2 Užklausų sisteminimas Sisteminama informacija iš LRVK, LRS, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų bei savivaldybių užpildytų užklausų, apskaičiuojami išvestiniai pagalbiniai rodikliai: Įgyvendintų konsultacijų skaičius pagal metodus ministerijose, Per portalą E. pilietis paviešintų viešųjų konsultacijų ministerijose dalis, Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius ministerijoms pavaldžiose įstaigose, Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius savivaldybėse, Kreipimųsi, pripažintų peticijomis dalis, vidurkis LRV, LRS ir savivaldybės, E. Pilietis Facebook paskyros sekėjų skaičius, Įstaigų Facebook paskyrų pasiektų asmenų skaičius, Esamų E. demokratijos priemonių / iniciatyvų skaičius, Naujų viešųjų E. demokratijos iniciatyvų skaičius. 36

37 3 Atliekama kokybinė viešųjų konsultacijų analizė 3.1 Vykdomi kokybiniai interviu apie viešųjų konsultacijų praktiką 3.2 Rezultatų interpretacija Pagal struktūruotą klausimyną (Priedas D) atliekamas interviu ciklas, kurio tikslas įvertinti atskirų įstaigų viešųjų konsultacijų proceso brandą, bei apibendrintą viešųjų konsultacijų praktiką, poveikį ir kompetencijas. Interviu imtis 14 ministerijų. Gauti proceso pažangos vertinimo atsakymų rezultatai kiekviename iš klausimų priskiriami atskiram stulpeliui / lygiui (Priedas C). Ministerijos proceso pažangos lygis nustatomas pagal tai, kuriame stulpelyje / lygyje pažymėta daugiausia atsakymų. Vertinant į proceso pažangą atsižvelgiama į kertinius klausimus, kurių neįgyvendinimas automatiškai bendrą vertinimą nukelia į žemesnius pažangos lygius nepriklausomai nuo bendro balų skaičiaus: jeigu 1 ir 4 klausimuose ministerija yra IV lygyje, jos bendras vertinimas negali būti I arba II lygis, jeigu 7 ir 9 klausimuose ministerija yra IV lygyje, jos bendras vertinimas negali būti I lygis. Likusios gautos kokybinės įžvalgos susisteminamos, pagal 4 analizės pjūvius: Kompetencijos, Panaudojimas, Iššūkiai, Atvejo analizės. Vertinama, ar įstaigų darbuotojų gebėjimus viešąsias konsultacijas vykdyti metodiškai taisyklingai, ar konsultacijų rezultatai panaudojami; identifikuojami pagrindinės problemos organizuojant ir vykdant konsultacijas, išskiriami sektini ir tobulintini viešųjų konsultacijų pavyzdžiai išmoktos įstaigų pamokos. 4 Surenkami PGI tyrimo rezultatai 4.1 PGI duomenų įtraukimas Analizuojama PGI ataskaita, kurioje nurodyta pilietinės galios indekso reikšmė. Skaičius, svyruojantis nuo 1 iki 100, perskaičiuojamas į 1 10 skalę (įvertis dalinamas iš 10), siekiant įverčio palyginamumo su valstybės tarnautojų įsitraukimo indeksu. 37

38 Jei PGI tyrimo rezultatų ataskaitos paskelbimo laikas yra vėlesnis, šie duomenys įtraukiami vėliau ir galutinė stebėsenos ataskaita viešinama dar kartą. Kadangi šio kintamojo reikšmės svyruoja lėtai, siekiant interpretuoti visos stebėsenos rezultatus, korektiška vertinti praėjusių metų PGI reikšmę. 5 Parengiama stebėsenos rezultatų ataskaita 5.1 Kiekybinis priemonių vertinimas 5.2. Makro lygmens rezultatai 5.3. Viešųjų konsultacijų analizė Pildomas 1 ataskaitos lapas: skaitinės visuomenės dalyvavimo priemonių rodiklių reikšmės įrašomos į stebėsenos sistemos ašį: Visų įgyvendintų viešųjų konsultacijų skaičius, Kreipimųsi, pripažintų peticijomis skaičius (LRV), Įgyvendintų iniciatyvų, skirtų gyventojų ir ministrų susitikimams, skaičius, Portalo Mano vyriausybė unikalių vartotojų skaičius, Bendras įstaigų Facebook sekėjų skaičius, Bendras kitų viešųjų E. demokratijos priemonių unikalių vartotojų skaičius, Bendras kitų visuomeninių kitų visuomeninių E. demokratijos priemonių unikalių vartotojų skaičius. Įvertinama, kuriose priemonėse visuomenės dalyvavimas siekia normalų (siektiną lygį), o kuriose stebimas atotrūkis. Įrašomos pagalbinių rodiklių reikšmės: Įgyvendintų konsultacijų skaičius pagal metodus ministerijose, Per portalą E. pilietis paviešintų viešųjų konsultacijų ministerijose dalis, Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius ministerijoms pavaldžiose įstaigose, Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius savivaldybėse, Kreipimųsi, pripažintų peticijomis dalis, vidurkis LRV, LRS ir savivaldybės, E. Pilietis Facebook paskyros sekėjų skaičius, Įstaigų Facebook paskyrų pasiektų asmenų skaičius, Esamų E. demokratijos priemonių / iniciatyvų skaičius, Naujų viešųjų E. demokratijos iniciatyvų skaičius. Naujų visuomeninių E. demokratijos iniciatyvų skaičius. Pažymima pilietinės galios ir motyvacijos tyrimo tiriamųjų metų (T) reikšmė. Remiantis kokybinio interviu rezultatais, pagal skirtingus analizės pjūvius grupuojami rezultatai ir pildoma prima 2 ataskaitos lapo dalis: 38

39 Kompetencijos, Panaudojimas, Iššūkiai, Atvejo analizės (geroji ir blogoji praktika). Antroje dalyje, ministerijos priskiriamos vienam iš 4 proceso pažangos lygių. 6 Rezultatų ataskaita pateikiama visuomenei 6.1 Įtraukimas į veiklos ataskaitą 6.2 Kiti viešinimo būdai Stebėsenos rezultatų ataskaita įtraukiama į Vyriausybės veiklos ataskaitą Seimui, skelbiamą kasmet. Stebėsenos ataskaita viešinama E. pilietis platformoje ir Piliečių ministerijos ir Vyriausybės Facebook paskyrose. Visuomenė kviečiama ne tik susipažinti su stebėsenos rezultatais, bet ir siūlyti būdus, kaip skatinti visuomenės įsitraukimą, efektyviau išnaudoti turimas priemones. 7 Rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl viešųjų konsultacijų praktikos ir proceso gerinimo 7.1 Vertinimas ir naudojimas 7.2 Strategijos sudarymas 7.3 Strategijos įgyvendinimas Siekiant įgalinti visuomenę, stebėsenos rezultatai viešinami įstaigoms ir visuomenei, prašant grįžtamojo ryšio. Vertinama esama situacija ir ilgalaikės tendencijos, identifikuojamos esminės problemos, trūkstamos kompetencijos, apžvelgiamas viešųjų konsultacijų kontekstas (makro ir mikro lygmuo). Rezultatai ir iš įstaigų bei visuomenės gautos rekomendacijos aptariamos įstaigos viduje, kad vėliau galėtų būti formuojama strategija viešųjų konsultacijų praktikos gerinimui. Pildoma viešųjų konsultacijų strategija (Priedas E): Įvertinamos esamos ir numatomos siektinos kiekybinių rodiklių reikšmės viešosioms konsultacijoms ir būdas(-ai) joms pasiekti, Tyrimo metu identifikuotiems iššūkiams / problemoms įvertinamos esamos ir numatomos siektinos reikšmės, apibrėžiamos sprendimo priemonės / veiksmai. Strategijoje numatyti veiksmai įgyvendinami atsižvelgiant į skirtingus ministerijų viešųjų konsultacijų proceso lygius: 39

40 I lygio ministerijose daugiausia komunikuojama su aukšto lygio vadovais, įtvirtinama viešųjų konsultacijų reikšmė ir svarba, raginama rengti metinius viešųjų konsultacijų planus, II lygio ministerijose daugiau komunikuojama su aukšto lygio vadovais, įtvirtinama viešųjų konsultacijų reikšmė ir svarba, pagal poreikį teikiama metodinė pagalba, raginama rengti ir periodiškai atnaujinti metinius viešųjų konsultacijų planus, III lygio ministerijose daugiau komunikuojama su vidutinio lygmens vadovais ir valstybės tarnautojais bei darbuotojais, vykdančiais viešąsias konsultacijas, konsultuojama, teikiama metodinė pagalba, IV lygio ministerijose daugiausia komunikuojama su valstybės tarnautojais bei darbuotojais vykdančiais viešąsias konsultacijas, konsultuojama, teikiama metodinė pagalba. 40

41 5. Ataskaita 1 lapas Kontekstinė informacija: makro lygmens reikšmė ataskaitiniais metais, kiekybinis mikro lygmens priemonių vertinimas. 2 lapas Viešųjų konsultacijų praktikos vertinimas pagal analizės pjūvius ir proceso pažangos nustatymas. 41

42 42

43 43