Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročiai 1994 2008 metais, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą Kristina Dambrauskienė, Aurelijus Veryga, Jūratė Klumbienė, Janina Petkevičienė Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročius 1994 2008 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Dalyvaujant tarptautiniame FINBALT HEALTH MONITOR projekte, nuo 1994 m. Lietuvoje kas antri metai atliekamos 3 tūkstančių 20 64 metų žmonių, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų, apklausos paštu. Klausimyną sudaro klausimai apie socialinę padėtį, rūkymo įpročius. Kasdien rūkančiais laikyti žmonės, kurie kiekvieną dieną surūko bent po vieną cigaretę. Rezultatai. 2008 m. kasdien rūkė 38,8 proc. suaugusių Lietuvos vyrų ir 14,9 proc. moterų. Per keturiolika metų rūkymo paplitimas Lietuvoje tarp moterų padidėjo dvigubai, o tarp vyrų 1994 2000 m. didėjęs, vėliau pradėjo mažėti ir paskutinio tyrimo metu pasiekė 1994 m. lygį. Tarp abiejų lyčių išaugo metusiųjų rūkyti skaičius. Rečiausiai kasdien rūkė vyriausio amžiaus vyrai ir moterys bei aukštąjį išsilavinimą turintys vyrai. Išvados. Nustatytos rūkymo įpročių sąsajos su lytimi, amžiumi ir išsilavinimu. Rūkymo paplitimo netolygumų vertinimas leidžia identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, formuojant ir įgyvendinant tabako kontrolės politiką bei priemones. Raktažodžiai: rūkymo įpročiai, paplitimas, pokyčiai, lytis, išsilavinimas, amžius. Įvadas Tabako rūkymas yra pripažintas kaip viena svarbiausių sergamumo ir priešlaikinio mirtingumo priežasčių išsivysčiusiose šalyse [1]. Rūkymas yra sudėtingas psichologinis, socialinis bei kultūrinis fenomenas, tarp žmonių plintantis kaip epidemija, kuriai būdingi tam tikri dėsningumai. Pradinėse stadijose rūkymas išplinta aukštesniuose socialiniuose-ekonominiuose sluoksniuose, ypač tarp vyrų, vėliau plinta tarp kitų žmonių grupių [2]. Ankstesnių rūkymo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų stadijų tyrimai atskleidė, kad tarp Lietuvos vyrų rūkymas visada buvo gana paplitęs, o moterys išsiskyrė kaip vienos mažiausiai rūkančiųjų Europoje [3]. Per paskutiniuosius 40 metų Europos Sąjungos (toliau ES) šalių praktika parodė, kad taikant tabako kontrolės priemones įmanoma pasiekti norimų rezultatų rūkymo paplitimas Didžiojoje Britanijoje, Adresas susirašinėti: Kristina Dambrauskienė, Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių g. 4, 50009 Kaunas. El. p. dambrauskiene@psichikoscentras.lt Airijoje, Skandinavijos šalyse ženkliai sumažėjo. Tačiau reikia pripažinti, kad išlieka ženklūs skirtumai tarp lyčių ir skirtingo amžiaus, išsilavinimo asmenų. Rūkymas įvardijamas kaip vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių socialinius sveikatos netolygumus [4, 5]. Pastarąjį dešimtmetį Lietuva, perimdama ES šalių patirtį mažinant rūkymą, pradėjo vykdyti visapusišką tabako kontrolės politiką, apimančią priemones, leidžiančias tiesioginiais ir netiesioginiais būdais skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti: tai sistemingas tabako kainų didinimas, tabako reklamos ir rėmimo draudimas, rūkymo ribojimas viešose vietose. Šios priemonės yra išbandytos atskirose šalyse ir patvirtintos kaip ekonomiškai veiksmingos mažinant rūkymo paplitimą [6, 7]. Deja, 2007 m. atlikta tabako kontrolės priemonių taikymo ES šalyse analizė parodė, kad Lietuva įgyvendina ne visas veiksmingas tabako kontrolės priemones ir tarp trisdešimties šalių užima dvidešimt pirmą vietą. Vis dar neskiriama dėmesio socialinei reklamai, tabako gaminiai išlieka palyginti pigūs, nėra griežtos kontrabandos kontrolės, nepakankama pagalba metantiesiems rūkyti [8]. Šio tyrimo tikslas įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročius 1994 2008 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į amžių ir išsilavinimą. 38 2010/1(48)
Tyrimo medžiaga ir metodai Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautiniame sveikatą veikiančios gyvensenos tyrime (FINBALT HE- ALTH MONITOR). Vykdant tyrimą, renkama informacija ir apie rūkymo įpročius. Straipsnyje analizuojami suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų, atliktų 1994, 1996, 1998, 2000, 2002, 2006 ir 2008 m., duomenys. Kiekvienam tyrimui iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų atsitiktinai atrinkta po 3 tūkstančius 20 64 metų amžiaus žmonių. Atrinktiems žmonėms paštu buvo siunčiamas klausimynas ir prašoma, kad jie atsakymus atsiųsti per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių atsakymas negautas, buvo siunčiamas antras laiškas. Klausimyną užpildė nuo 59,2 iki 74,4 proc. atrinktų žmonių. Iš viso tyrime dalyvavo 15 142 asmenys: 6595 vyrai ir 8547 moterys. Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 20 34 metų, 35 49 metų ir 50 64 metų; pagal išsilavinimą: turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, įgiję vidurinį bei aukštąjį išsilavinimą. Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, rūkymo ir kitus gyvensenos įpročius, sveikatos būklę. Rūkymas įvertintas apskaičiavus rūkymo indeksą [9], išskiriant šias kategorijas: kasdien rūkantys, retkarčiais rūkantys, metę rūkyti prieš 1 12 mėn., metę rūkyti daugiau kaip prieš metus, niekada nerūkę. Kasdien rūkančiais buvo laikomi asmenys, kurie kasdien surūkė bent vieną cigaretę. Metusiais rūkyti asmenimis buvo laikomi visi tie, kurie metė rūkyti prieš 1 12 mėn. ar daugiau kaip prieš metus laiko. Siekiant pašalinti amžiaus poveikį rodikliams, atlikta tiesioginė rūkymo paplitimo dažnių standartizacija pagal amžių. Standartu pasirinkta Lietuvos 20 64 metų amžiaus gyventojų struktūra. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 15.0 for Windows. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas chi kvadrato (χ 2 ) ir Z kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytas rezultatas, kai paklaidos tikimybės reikšmė p < 0,05. Kasdieninio rūkymo priklausomybė nuo išsilavinimo, amžiaus vertinta taikant logistinę regresiją. Visų aštuonių apklausų duomenys analizuoti kartu. Logistinė regresija skaičiuota atskirai vyrams ir moterims. Nustatant kasdieninio rūkymo šansų santykius (toliau ŠS), tiriamieji padalyti į dvi grupes: kasdien rūkantys ir visi kiti. Į logistinės regresijos modelį paeiliui įtraukti tyrimo metai, išsilavinimas, amžius. Modeliuose 1994 m., jauniausio amžiaus grupė ir nebaigtas vidurinis išsilavinimas buvo referentinės grupės. ŠS laikytas statistiškai reikšmingu, jeigu vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą. 1 lentelė. Vyrų skirstymas pagal rūkymo įpročius (proc.) 1994 2008 m. laikotarpiu (standartizuota pagal amžių) Metai N Kasdien rūkantys Retkarčiais rūkantys Metę rūkyti Niekada nerūkę 1994 787 43,8 8,9 10,9 30,1 1996 920 48,3 6,4 12,9 28,6 1998 823 47,1 5,8 11,1 28,4 2000 996 51,6 7,2 12,6 25,6 2002 836 43,7 7,4 16,4 30,6 2004 784 38,9 6,9 13,7 31,3 2006 723 43,1 4,9 15,2 29,9 2008 736 38,8 2,1 17,4 36,9 Iš viso 6605 44,9 6,3 13,7 29,8 2 lentelė. Moterų skirstymas pagal rūkymo įpročius (proc.) 1994 2008 m. laikotarpiu (standartizuota pagal amžių) Metai N Kasdien rūkančios Retkarčiais rūkančios Metusios rūkyti Niekada nerūkiusios 1994 1077 7,2 6,7 2,5 80,6 1996 1101 10,4 6,9 4,1 75,1 1998 1051 12,1 5,9 4,6 75,5 2000 1199 16,1 6,5 4,2 70,7 2002 1047 12,4 8,8 5,7 71,0 2004 1038 14,6 6,8 5,6 69,0 2006 1016 15,1 5,9 7,9 65,4 2008 1025 14,9 4,7 8,6 67,1 Iš viso 8554 12,9 6,5 5,4 71,5 2010/1(48) 39
Rezultatai 2008 m. apklausos duomenimis, reguliariai rūkė 38,8 proc. suaugusių Lietuvos vyrų ir 14,9 proc. moterų (p < 0,05) (1, 2 lentelės). Metusių rūkyti vyrų buvo 2 kartus daugiau nei moterų (atitinkamai 17,4 proc. ir 8,6 proc., p < 0,05). Retkarčiais rūkė 2,1 proc. vyrų ir 4,7 proc. moterų, o niekada nerūkė 36,9 proc. vyrų ir 67,1 proc. moterų. Per keturiolika metų Lietuvoje rūkymo paplitimas tarp moterų statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 7,2 proc. iki 14,9 proc. (2 lentelė). Ypač dažnai pradėjo rūkyti jauno amžiaus (20 24 metų) moterys: 1994 m. rūkė tik 4,3 proc. šio amžiaus moterų, o 2008 m. šešis kartus daugiau (24,2 proc.). Didžiausias rūkymo paplitimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų nustatytas 2000 m., kai tarp vyrų jis buvo 1,4 karto, o tarp moterų 2,6 karto didesnis nei 1994 m. (3 lentelė). 2002 m. pirmą kartą stebėta rūkymo paplitimo tarp vyrų mažėjimo tendencija, kuri išliko tolesniuose tyrimuose (1, 3 lentelės). Per analizuojamą laikotarpį statistiškai reikšmingai sumažėjo retkarčiais rūkančių vyrų dalis (p < 0,001), o retkarčiais rūkančių moterų skaičius nepakito. Metusiųjų rūkyti dalis padidėjo tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų (p < 0,001). Niekada nerūkiusių vyrų dalis statistiškai reikšmingai nekito, sumažėjo niekada nerūkiusių moterų dalis (p < 0,05) (1, 2 lentelės). Taikant logistinę regresinę analizę nustatyta, kad didėjant amžiui rūkymo paplitimas mažėjo (3 lentelė). Vyriausio amžiaus vyrai kasdien rūkė du kartus rečiau, o šio amžiaus moterys tris kartus rečiau, palyginti su jauniausio amžiaus asmenimis. Vidutinio amžiaus moterų rūkymo galimybė buvo 25 proc. mažesnė nei jauniausio amžiaus moterų. Vyrų ir moterų rūkymo sąsajos su išsilavinimu skyrėsi (3 lentelė). Nustatyta, kad vyrai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, kasdien rūkė 3 kartus dažniau, o įgiję vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą 2,3 karto dažniau nei aukštąjį išsilavinimą turintys vyrai. Moterų rūkymo sąsajų su išsilavinimo lygiu nenustatyta. Rezultatų aptarimas Šio tyrimo duomenimis, per keturiolika metų rūkymo paplitimas Lietuvoje tarp moterų padidėjo dvigubai, o tarp vyrų 1994 2000 m. didėjęs, vėliau pradėjo mažėti ir paskutinio tyrimo metu pasiekė 1994 m. lygį. Rečiausiai kasdien rūkė vyriausio amžiaus vyrai ir moterys. Išsilavinimas buvo netiesiogiai susijęs su rūkymo paplitimu tarp vyrų. Moterų rūkymo sąsajų su išsilavinimo lygiu nenustatyta. Straipsnyje analizuojami duomenys sukaupti atlikus aštuonias gyventojų apklausas. Visiems tyrimams taikyta ta pati atrankos metodika, naudotas vienodas klausimynas, kurį užpildė panaši gyventojų dalis, pagal socialinius požymius reprezentuojanti 20 64 metų gyventojus. Todėl visų apklausų duomenys gali būti lyginami ir analizuojami kartu. Daugelyje šalių informacija apie tabako vartojimo ypatumus bei su rūkymu susijusių pagrindinių ligų, mirtingumo tendencijas yra renkama jau apie 100 metų. Taigi yra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima įžvelgti tabako epidemijos vystymosi 3 lentelė. Vyrų ir moterų rūkymo šansų santykiai (ŠS) ir jų pasikliautinieji intervalai (PI), atsižvelgiant į tyrimo metus, amžių bei išsilavinimą Tyrimo metai 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 Amžius 20 34 metai 35 49 metai 50 64 metai Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis Vidurinis ir spec. vidurinis Aukštasis Vyrai Moterys ŠS 95 proc. PI ŠS 95 proc. PI 1,21 1,16 1,38 1,14 0,88 1,07 0,88 1,06 0,51 0,75 0,33 0,99 1,47 0,95 1,42 1,14 1,68 0,93 1,40 0,72 1,08 0,87 1,32 0,71 1,08 0,94 1,19 0,45 0,59 0,66 0,87 0,28 0,40 1,48 1,83 2,58 2,03 2,35 2,51 2,49 0,75 0,32 1,23 0,81 1,07 2,03 1,35 2,50 1,93 3,46 1,5 2,77 1,73 3,18 1,85 3,39 1,84 3,39 0,65 0,87 0,27 0,39 0,97 1,56 0,62 1,07 40 2010/1(48)
dėsningumus, išskirti atskiras tabako epidemijos stadijas, įvertinti taikomų tabako kontrolės priemonių veiksmingumą. Vieną iš tabako epidemijos modelių 1994 m. kartu su bendraautoriais aprašė A. D. Lopez. Jie išskyrė keturias tabako epidemijos stadijas [2]. Lietuva, kaip ir kitos Rytų bei Vidurio Europos šalys, atitinka trečiosios tabako epidemijos stadijos kriterijus, kada stebimos rūkymo paplitimo tarp vyrų mažėjimo tendencijos, rūkymo paplitimas tarp moterų pasiekia aukščiausią tašką ir palaipsniui nusistovi (plato fazė) žemesniame nei vyrų lygmenyje bei pradeda mažėti stadijos pabaigoje [2, 10]. 1994 2000 m. Lietuvoje rūkančiųjų skaičius didėjo, pasiekęs aukščiausią tašką tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų [11, 12]. Tam poveikį galėjo turėti dešimtmetį trukusi agresyvi nekontroliuojama tabako gaminių reklama ir intensyvi rinkodara. 1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas, kuriame buvo numatytas tabako gaminių reklamos draudimas. Tačiau įstatymas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, tad tiesioginės ir netiesioginės tabako gaminių reklamos draudimas įsigaliojo tik 2000 m. Taigi, 2002 m. pirmą kartą konstatuota, kad tarp suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo paplitimas stabilizavosi. Per pastaruosius keturiolika metų Lietuvoje stebėtas intensyvus rūkančių moterų paplitimo augimas gali būti siejamas ir su pirmajam Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui būdingomis didelėmis socialinėmis, kultūrinėmis ir ekonominėmis permainomis, kada moterų rūkymas tapatinamas su emancipacijos, modernumo, seksualumo ir gero gyvenimo simboliais, tai tapo socialiai priimtinu faktu [13]. Prie to prisidėjo ir Vakarų kultūros įtaka, speciali tabako pramonės strategija, orientuota į moteris, kurios daugelyje šalių yra įvardijamos kaip perspektyvi rūkančiųjų rinkos dalis. Negalima atmesti ir šiam laikotarpiui būdingų psichologinių ir socialinių problemų bei suvokimo, kad rūkymas yra priemonė įveikti sunkumus ir stresą [12, 14, 15, 16]. Minėti pokyčiai stebimi ir kitose Rytų Europos šalyse [17]. Įvairių šalių atliekami epidemiologiniai tyrimai atskleidžia, kad iš pradžių rūkymas buvo labiau paplitęs tarp geresnes pajamas gaunančių, labiau išsilavinusių, gyvenančių mieste moterų, vėliau jis siejamas su žemu išsilavinimu, prastesne darbine padėtimi ar nedarbu, mažomis pajamomis [16, 18]. Rūkymo paplitimas tarp skirtingo išsilavinimo žmonių grupių neabejotinai priklauso ir nuo tabako epidemijos stadijos, kuri būdinga vienai ar kitai šaliai [19, 20]. Šalyse (tokiose kaip JAV ir šiaurinės Europos), kurioms būdingos vėlesnės tabako epidemijos stadijos, kada bendras rūkymo paplitimas mažėja, rūkymas yra vis labiau sietinas su žemesne socialine-ekonomine padėtimi [1, 3, 21, 22], t. y. aukštesnis išsilavinimas, užimama aukštesnė profesinė padėtis bei gaunamos pajamos, kaip ir kiti geresnių materialinių gyvenimo sąlygų rodikliai, yra atvirkščiai proporcingi rūkymo paplitimui [18, 20, 21, 22]. Šalyse, kurioms būdingos ankstyvesnės rūkymo epidemijos stadijos, kada rūkymas dar nėra plačiai paplitęs visuomenėje, jis gali būti sietinas su aukštesniu išsilavinimu, simbolizuoti naujoves bei emancipaciją tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Šiuo metu daugelyje Europos šalių stebimas didesnis rūkymo paplitimas tarp žemesnį socialinįekonominį statusą turinčių asmenų [19, 20, 23]. Rūkymo paplitimo pokyčių priklausomybė nuo išsilavinimo aiškinama tuo, kad žmonių, turinčių aukštesnį išsilavinimą, gyvensena yra sveikesnė, jiems labiau prieinamos tokios ankstyvosios rūkymo kontrolės priemonės kaip visuomenės sveikatos propagavimas, įvairiapusė rašytinė informacija [24, 25], o žemesnio išsilavinimo grupės atstovai labiau reaguoja į tabako kainų politiką [22]. Šio tyrimo duomenimis, mažiausias rūkymo paplitimas stebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Atskirose studijose fiksuojama, kad vyresnio amžiaus rūkoriai, neatsižvelgiant į tai, koks yra jų išsilavinimas, linkę mesti rūkyti. Skirtumus tarp atskirų amžiaus grupių gali lemti ir kohortos efektas, leidžiantis daryti prielaidą, kad rūkymo paplitimas vyresnio amžiaus grupėje kohortai senstant ne mažėja, bet visada buvo santykiškai mažesnis, palyginti su jaunesne karta [26]. 2004 m. Lietuvoje įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo redakcija, parengtas naujos Valstybinės tabako kontrolės programos priemonių planas. Lietuva 2004 m. spalio mėn. ratifikavo Tabako kontrolės konvenciją. Joje numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų nulemti veiksmingą tabako kontrolę, tikintis, jog taip sumažės rūkymo ir su juo susijusių ligų plitimas [27, 28]. Rūkymo paplitimo netolygumų tarp atskirų amžiaus ir socialinių-ekonominių grupių vertinimas leidžia identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, formuojant tabako kontrolės politiką ir priemones, siekiant suvaldyti tabako pandemijos pasekmes žmonių sveikatai. Išvados 1. 2008 m. reguliariai rūkė 38,8 proc. suaugusių Lietuvos vyrų ir 14,9 proc. moterų. Per keturiolika 2010/1(48) 41
metų rūkymo paplitimas tarp Lietuvos vyrų nepadidėjo, tuo tarpu tarp moterų išaugo dvigubai. Tarp abiejų lyčių padidėjo metusiųjų rūkyti skaičius. 2. Nustatytos vyrų ir moterų rūkymo sąsajos su amžiumi ir išsilavinimu. Rečiausiai kasdien rūkė vyriausio amžiaus vyrai ir moterys bei turintys aukštąjį išsilavinimą vyrai. 3. Rūkymo paplitimo netolygumų vertinimas leidžia identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, formuojant ir įgyvendinant tabako kontrolės politiką bei priemones. Straipsnis gautas 2009-09-29, priimtas 2010-01-20 Literatūra 1. Frieden TR, Bloomberg MR. How to prevent 100 million deaths from tobacco. The Lancet. 2007;369:1758-1761. 2. Lopez AD, Collishaw NE, Piha TA. A Descriptive model of the cigarette epidemic in developed countries. Tobacco Control. 1994;3:242-247. 3. Pudule I, Grinberga D, Kadziauskiene K, Abaravicius A, Vaask S, Robertson A and McKee M. Patterns of smoking in the Baltic Republics. Journal of Epidemiology and Community Health. 1999;53:277-282. 4. Huisman M, Kunst A, Bopp M et al. Educational inequalities in cause-specific mortality in middleaged and older men and women in eight western European populations. Lancet. 2005;365:493-500. 5. Mackenbach J, Huisman M, Andersen O et al. Inequalities in lung cancer mortality by the educational level in 10 European populations. Eur J Cancer. 2004;40(1):126-135. 6. Curbing the epidemic: governments and the economics of tobacco control. The World Bank Washington DC, 1999;1-85. 7. Joossens L, Raw M. The Tobacco Control Scale: a new scale to measure country activity. Tobacco Control. 2006;15:247-253. 8. Joossens L, Raw M. Progress in Tobacco Control in 30 European Countries, 2005 to 2007. 2007;1-24. 9. Prattala R, Helasoja V & the Finbalt Group. Finbalt Health Monitor. Feasibility of a collaborative system for monitoring health behavior in Finland and the Baltic countries. Helsinki: National Public Health Institute, 1999. 10. Pampel FC. Diffusion, cohort change, and social patterns of smoking. Social Science Research. 2005;34(1):117-139. 11. Grabauskas V, Zaborskis A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Lietuvos paauglių ir suaugusių žmonių gyvensenos pokyčiai 1994 2002 metais. Medicina. 2004;40:884-890. 12. Buivydaitė K, Domarkienė S, Rėklaitienė R, Tamošiūnas A. Vidutinio amžiaus Kauno gyventojų rūkymo įpročių paplitimas, pokyčiai per 20 metų ir sąsajos su sociodemografiniais rodikliais. Medicina. 2003;39:999-1006. 13. Samet JM et al. Women and thetobacco Epidemic, Challenges for the 21st Century. The World Health Organization, 2001;1-234. 14. Amos A. Women and smoking. British Medical Bulletin. 1996;52(1):74-89. 15. Carlson P. Self- perceived health in East and West Europe: another European health divide. Soc Sci Med. 1998;46:1355-66. 16. Pampel FC. Cigarette diffusion and sex differences in smoking. Journal of Health and Social Behavior. 2001;42:388-404. 17. Molarius A, Parsons RW, Dobson AJ, Evans A et al. Trends in cigarette smoking in 36 populations from the early 1980s to the mid-1990s: Findings from the WHO MONICA Project. American J Public Health. 2001;91:206-212. 18. Department of Health and Human Services. Women and smoking: A report of the Surgeon General, 2001. 19. Cavelaars EJM, Kunst AE, Geurts JJM, Crialesi R, Grötvedt L, Helmert U et al. Educational differences in smoking: international comparison BMJ. 2000;320:1102-1107. 20. Huisman M, Kunst AE, Mackenbach JP. Inequalities in the prevalence of smoking in the European Union: comparing education and income. Preventive Medicine. 2005;40(6):756-764. 21. Jarvis M, Wardle J. Social patterning of individual health behavior: the case of cigarette smoking. Social determinants of health. Oxford University Press, 1999;240-255. 22. Stronks K, van de Mheen HD, Looman CW, Mackenbach JP. Cultural, material, and psychosocial correlates of the socioeconomic gradient in smoking behavior among adults. Prev Med. 1997;26:754-66. 23. Giskes K, Kunst AE, Benach J, Borrell C, Costa G, Dahl E, Dalstra JAA, Federico B et al. Trends in smoking behaviour between 1985 and 2000 in nine European countries by education. J Epidemiol Community Health. 2005;59:395-401. 24. Pampel FC, Rogers RG. Socioeconomic status, smoking, and health: a test of competing theories of cumulative advantage. J Health Soc Behav. 2004;45:306-321. 25. Wardle J, Steptoe A. Socioeconomic differences in attitudes and beliefs about healthy lifestyles. J Epidemiol Community Health. 2003;57:440-443. 26. John U, Hanke M, Meyer Ch, Schumann A. Gender and age differences among current smokers in a general population survey. BMC Pub lic Health. 2005;5:57. 27. The World Bank. Curbing the epidemic: governments and the economics of tobacco control. Tobacco Control. 1999 Summer;8(2):196-201. 28. Tobacco or health: A global status report. Geneva: World Health Organization, 1997. 42 2010/1(48)
Evaluation of smoking habits among Lithuanian adult smokers in 1994 2008, according to gender, age and education Kristina Dambrauskienė, Aurelijus Veryga, Jūratė Klumbienė, Janina Petkevičienė Kaunas University of Medicine Institute for Biomedical Research Summary The aim. To evaluate smoking habits among Lithuanian adult smokers, according to gender, age and education in period of 1994 2008. Material and methods. The article analyses data of Lithuanian adult population health behaviour surveys, performed in period of 1994 2008, in every two years. For every survey the national random sample of 3000 inhabitants aged 20 64 was taken from the National Population Register. The study material was collected through mailed questionnaires covering smoking habits, social status. Daily smoker was subject who smoked at least one cigarette per day. Results. In 2008 daily smokers were 38.8 % of Lithuanian adult men and 14,9 % of women. During the fourteen years period number of daily smokers women increased twice. Among men a peak in smoking occurred in 2000, after it started decrease and in 2008 reached the level of 1994. During this period increased number of ex-smokers in both genders. Daily smoking was least common in the oldest age group in both genders. The lowest prevalence of daily smoking was among men with the university education. Conclusions. The study defined the associations between smoking habits and gender, age, education level. Assessment of inequalities in smoking habits helps to identify subgroups of society that should have a priority of tobacco control policies. Keywords: smoking habits, prevalence, trends, gender, education, age. Correspondence to Kristina Dambrauskienė, Kaunas University of Medicine Institute for Biomedical Research, Eivenių 4, LT-50009 Kaunas, Lithuania. E-mail: dambrauskiene@psichikoscentras.lt Received 29 September 2009, accepted 20 January 2010 2010/1(48) 43