Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga Ritva Prättälä SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVE

Transkriptas

1

2 Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga Ritva Prättälä SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, 2008 Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2008 Kauno medicinos universitetas, Biomedicininių tyrimų institutas, Lietuva Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research, Lithuania Kaunas 2009

3 TURINYS-CONTENTS 1 ĮVADAS KONTINGENTAS IR METODAI REZULTATAI...5 SUMMARY...22 PRIEDAS 1/ APPENDIX 1: RŪKYMO INDEKSO APIBŪDINIMAS/ DERIVATION OF SMOKING INDEX...28 PRIEDAS 2/ APPENDIX 2: LENTELĖS/ TABLES...29 PRIEDAS 3/ APPENDIX 3: ANKETA/ QUESTIONNAIRE IN LITHUANIAN

4 1. ĮVADAS Visuomenės sveikatos stebėsenos sistemos įdiegimas ir plėtra yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos sveikatos politikos tikslų. Sveikatos informacinė sistema turėtų apimti visus sveikatos, ją įtakojančių veiksnių ir sveikatos priežiūros aspektus. Informacijos šaltiniai turėtų būti patikimi, duomenys palyginami tarp šalių ir regionų. Gyvenseną charakterizuojantys rodikliai yra svarbi sveikatos informacinės sistemos sudedamoji dalis. Lietuvos Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos m. programoje numatyta vertinti gyventojų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos pokyčius. Suaugusių žmonių gyvensenos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1994 m. Suomijos Visuomenės sveikatos instituto iniciatyva buvo pradėtas tarptautinis FINBALT HEALTH MONITOR tyrimas, kuriame dalyvavo Suomija ir Baltijos šalys. Tyrimas buvo vykdomas pagal bendrą protokolą, taikant vienodą standartinę metodiką, todėl duomenis galima lyginti tarp šalių. Šio tyrimo patirtį perėmė ir pritaikė Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) koordinuojama Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programa (CINDI - Country-wide Integrated Noncommunicable Disease Intervention Programme) m. gyvensenos tyrimas buvo atliktas 26 šalyse, dalyvaujančiose šioje tarptautinėje programoje. Taigi šis projektas tapo daug platesniu tarptautiniu sveikatą veikiančios gyvensenos tyrimu - CINDI HEALTH MONITOR. Lietuvoje gyvensenos tyrimus vykdo Kauno medicinos universiteto ir Biomedicininių tyrimų instituto mokslininkai. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensena tiriama kas antri metai m. atliktas aštuntasis gyvensenos tyrimas. Tyrimo tikslas įvertinti įvairių socialinių ir demografinių Lietuvos gyventojų grupių subjektyvios sveikatos, gyvensenos, naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis pokyčius. Leidinyje pateikiami 2008 m. tyrimo rezultatai ir jie palyginami su ankstesnių tyrimų duomenimis. 3

5 2. KONTINGENTAS IR METODAI Tiriamąjį kontingentą sudarė trys tūkstančiai m. amžiaus Lietuvos gyventojų, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų. Atrinktiems žmonėms balandžio mėnesį paštu buvo išsiųstas klausimynas ir prašyta atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių negauta atsakymo, gegužės mėnesį buvo išsiųstas antras laiškas su anketa. Klausimyną užpildė 737 vyrai ir 1026 moterys. Nustatyta, kad 96 žmonės negalėjo dalyvauti tyrime dėl objektyvių priežasčių (buvo ilgam išvykę, nurodytu adresu negyveno ir kt.). Taigi į klausimus atsakė 60,7 proc. galėjusių dalyvauti tyrime žmonių (1 lentelė). Atsakiusieji pagal lyties, amžiaus, tautinę struktūrą, miesto ir kaimo gyventojų santykį nesiskyrė nuo visos Lietuvos suaugusių žmonių populiacijos. 1 lentelė. Respondentų skaičius ir atsako dažnis m. 1 table. Number of respondents and response rate in Tyrimo metai/ Study year Tirtųjų skaičius/ Numbers of respondents Vyrai/Males Moterys/Females Atsako dažnis/ Response rates N % N % N , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , Klausimyną sudarė 102 klausimai apie gyventojų subjektyvią sveikatą, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, sveikatos priežiūros darbuotojų teikiamus patarimus, kaip keisti nesveikus gyvensenos įpročius, saugaus eismo taisyklių laikymąsi ir kt. Visi tyrimo rezultatai apibendrinti lentelėse, kurios pateiktos leidinio priede 2. 4

6 3. REZULTATAI 3.1. Subjektyvi sveikata Mokslinių tyrimų duomenimis, blogai vertinančių savo sveikatą žmonių mirtingumo, sergamumo ir kiti objektyvūs sveikatos rodikliai yra blogesni nei tų, kurie savo sveikatą vertina gerai m. 51,5 proc. vyrų ir 48,9 proc. moterų atsakė, kad jų sveikata gera arba gana gera. Per keturiolika metų gerai vertinančių savo sveikatą vyrų dalis padidėjo ketvirtadaliu, moterų 63 proc. (1 pav.) % Vyrai/Males Moterys/Females pav. Lietuvos gyventojų gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą dalis m. Fig. 1. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonable good in Gerai ir gana gerai savo sveikatą vertinančiųjų dalis išaugo visose išsilavinimo grupėse, tačiau sveikatos vertinimo skirtumai tarp grupių išliko (2 pav.). Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, beveik du kartus dažniau gerai vertino savo sveikatą palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonėmis. Gerai vertinančių savo sveikatą žmonių dalis padidėjo tiek tarp miesto, tiek tarp kaimo gyventojų (3 pav.) m. sveikatos vertinimo skirtumų, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, nenustatyta. 5

7 70 64* 64* % * Nebaigtas vidurinis/incomp. secondary Aukštasis/ University Nebaigtas vidurinis/incomp. secondary Aukštasis/ University VYRAI/MEN MOTERYS/WOMEN *p<0,05, lyginant su 1994 m./ compared to pav. Lietuvos gyventojų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis 1994 ir 2008 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 2. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonable good in 1994 and 2008 by level of education * 42* 51* % Kaimas/Rural Miestas/Urban Kaimas/Rural Miestas/Urban VYRAI/MEN MOTERYS/WOMEN *p<0,05, lyginant su 1994 m./ compared to pav. Lietuvos gyventojų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis 1994 ir 2008 m., atsižvelgiant į gyvenamąją vietą Fig. 3. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonable good in 1994 and 2008 by place of residence Pusė apklaustųjų (52,5 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų) atsakė, kad per praėjusius metus sirgo lėtinėmis ligomis. Dažniausiai diagnozuota arterinė hipertenzija, stuburo ligos, gastritas (opaligė), lėtinis bronchitas. Galvos skausmais skundėsi 48 proc. moterų ir 29 proc. vyrų, juosmens ar sąnarių skausmai vargino beveik kas trečią respondentą. Nemigą nurodė 21,3 proc. vyrų ir 27,7 proc. moterų. Per praėjusią savaitę 65,4 proc. vyrų ir 82,2 proc. moterų vartojo vaistus. Dažniausiai buvo vartojami vaistai nuo galvos skausmų (19,5 proc. vyrų ir 33 proc. moterų) ir kitų skausmų (23,1 proc.) bei kraujospūdžio mažinamieji vaistai (16,3 proc. vyrų ir 21 proc. moterų). Didelė dalis gyventojų (30,8 proc. vyrų ir 50,5 proc. moterų) atsakė, kad per praėjusią savaitę vartojo vitaminus bei kitus maisto papildus Beveik ketvirtadalis vyrų 6

8 (23,1 proc.) ir trečdalis moterų (36,1 proc.) vartojo maisto papildus 2-3 mėnesius per metus., 9 proc. vyrų ir 16,6 proc. moterų pusę metų ir ilgiau. Žmonių, vartojusių maisto papildus per praėjusią savaitę, dalis padidėjo tris kartus, palyginti su 1994 m. (4 pav.) ,2 % ,6 23,5 37,9 19,8 38,7 19,8 45,3 26,8 46,8 30,7 29,9 50,5 30, ,2 12,5 Vyrai/Men Moterys/Women pav. Gyventojų, vartojusių maisto papildus per praėjusią savaitę, dalis metais Fig. 4. Proportion of persons who have used food supplements during the last week in Papildų vartojimas buvo susijęs su išsilavinimu m. bent du mėnesius per metus papildus vartojo du kartus mažiau nebaigto vidurinio išsilavinimo nei vidurinio ar aukštojo išsilavinimo žmonių (5 pav.) ,5* 58,1* 50 39,2 % ,3 28,5 30,3 Vyrai/Men Moterys/Women Nebaigtas vidurinis/incomp. secondary Vidurinis/Secondary *p<0,05, lyginant su nebaigtu viduriniu išsilavinimu/ compared with Incomplete secondary education 5 pav. Gyventojų, vartojusių maisto papildus bent 2 mėnesius per metus, dalis 2008 m. atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 5. Proportion of persons using food supplements at least 2 month per year in 2008 by level of education 7

9 Per praėjusius 12 mėn. 74,2 proc. vyrų ir 89,1 proc. moterų bent kartą lankėsi pas gydytoją. Didelė dalis atsakiusiųjų (68,6 proc. vyrų ir 78,7 proc. moterų) nurodė, kad per praėjusius metus jiems buvo matuotas arterinis kraujospūdis. Cholesterolio koncentracija per praėjusius metus nustatyta 32,7 proc. vyrų ir 40,3 proc. moterų, t.y beveik 2 kartus daugiau nei 1996 m. (6 pav.). Gliukozės kiekis kraujyje nustatytas 29,6 proc. vyrų ir 38,2 proc. moterų ,3 % ,4 15,2 19,3 14, ,6 23,7 21,5 24,5 20,5 31,1 32,7 26,9 Vyrai/Males Moterys/Females pav. Gyventojų, kuriems per praėjusius 12 mėn. buvo atliktas cholesterolio koncentracijos kraujyje tyrimas, dalis m. Fig. 6. Proportion of persons having blood cholesterol measured during the last 12 month in Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa m. 57,2 proc. moterų atsakė, kad joms buvo imtas tepinėlis iš gimdos kaklelio per praėjusius 3 metus, o 27,5 proc. per praėjusius 12 mėn.. Tik 27,7 proc. moterų nurodė, kad per praėjusius metus jos buvo kviestos arba siųstos pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Beveik trečdalis (33,9 proc.) moterų nurodė, kad joms buvo atlikta mamografija. Vyriausioje amžiaus grupėje (55-64 m.) šis tyrimas buvo atliktas net 57,6 proc. moterų. Pusei jų mamografija atlikta per praėjusius 12 mėn m. tik 16,9 proc. moterų atsakė, kad joms kada nors buvo atlikta mamografija. Lietuvos gyventojai nepakankamai aktyviai skiepijasi nuo infekcinių ligų. Tik kas dešimtas gyventojas atsakė, kad per praėjusius metus buvo paskiepytas nuo gripo. Bent kartą buvo skiepyti nuo erkinio encefalito 15,2 proc. gyventojų. Per praėjusius 12 mėn. bent kartą lankėsi pas odontologą 62,2 proc. vyrų ir 77 proc. moterų. Visus dantis turėjo tik kas penktas gyventojas (22,7 proc. vyrų ir 19,6 proc. moterų). Per keturiolika metų žmonių, turinčių visus dantis, dalis padidėjo, ypač jaunesnėse amžiaus grupėse m. 43 proc m. ir 21 proc m. amžiaus gyventojų turėjo visus dantis, o 2008 m. atitinkamai 71 proc. ir 41 proc. Taip pat pagerėjo burnos higienos įpročiai m. dažniau nei kartą per dieną valė dantis 14,5 proc. vyrų ir 33,2 proc. moterų, o 2008 m. atitinkamai 33,8 proc. ir 58,4 proc. (7 pav.) 8

10 ,2 45, ,4 50,3 58,4 % ,2 14,5 32,9 16,8 20, ,2 23,1 23,2 33, Vyrai/Males Moterys/Females pav. Gyventojų, valiusių dantis bent 2 kartus per dieną, dalis m. Fig. 7. Proportion of persons brushing their teeth more than once a day in Rūkymas 2008 m. rūkė 39 proc. vyrų ir 14 proc. moterų. Rūkančių moterų dalis išaugo nuo 6 proc m. iki 16 proc m. ir išliko panaši kitų tyrimų metu (8 pav.). Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., vėliau ėmė mažėti Vyrai/Men Moterys/Women 39 % pav. Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis m. Fig. 8. Proportion of daily smokers among Lithuanian population in Rūkymo paplitimas buvo susijęs su išsilavinimu. Per tiriamąjį laikotarpį rūkančių aukštojo išsilavinimo vyrų sumažėjo nuo 32 proc. iki 25 proc. (9 pav.) m. rūkė du kartus daugiau nebaigto vidurinio nei aukštojo išsilavinimo vyrų. 9

11 % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary pav. Kasdien rūkiusių vyrų dalis m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 9. Proportion of daily smoking men in by level of education Rūkymo paplitimas didėjo tarp nebaigto ir vidurinio išsilavinimo moterų. Aukštojo išsilavinimo rūkančių moterų dalis didėjo iki 2000 m., o nuo 2002 metų pradėjo mažėti. (10 pav.) % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary pav. Kasdien rūkiusių moterų dalis m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 10. Proportion of daily smoking women in by level of education Padidėjo metusiųjų rūkyti dalis m. 11,7 proc. vyrų ir 2,6 proc. moterų nurodė, kad atsisakė šio žalingo įpročio m. metusių rūkyti vyrų buvo 18,7 proc., o moterų 8,2 proc. Per keturiolika metų pasyvaus rūkymo paplitimas sumažėjo m. 34,3 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų atsakė, kad dirba prirūkytose patalpose 1 val. ir ilgiau, 2008 m. atitinkamai 21,3 proc. ir 7,7 proc. Ypač pasikeitė prirūkytose patalpose dirbančių aukštojo išsilavinimo vyrų ir moterų dalis (11, 12 pav.) m. bent 1 val. per dieną dirbo prirūkytose patalpose keturis-penkis kartus mažiau aukštojo išsilavinimo žmonių nei nebaigto vidurinio. Didžioji dalis atsakiusiųjų (75,9 proc.vyrų ir 85,9 proc. moterų) palaikė draudimą rūkyti restoranuose ir kavinėse. 10

12 % ,3 30,9 41,1 24,5* 28, ,3* 5 0 Nebaigtas vidurinis/incomp. secondary Vidurinis/Secondary *p<0,05, lyginant su 1998 m./ compared to pav. Vyrų, dirbusių prirūkytose patapose bent 1 val. per dieną, dalis 1998 ir 2008 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 11. Proportion of men exposed to tobacco smoke at least one hour daily at work in 1998 and 2008 by level of education ,8 12,8 14,3 10,2 % ,6 3,1* Nebaigtas vidurinis/incomp. secondary Vidurinis/Secondary *p<0,05, lyginant su 1998 m./ compared to pav. Moterų, dirbusių prirūkytose patapose bent 1 val. per dieną, dalis 1998 ir 2008 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 12. Proportion of women exposed to tobacco smoke at least one hour daily at work in 1998 and 2008 by level of education 11

13 3.3 Alkoholinių gėrimų vartojimas Stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp vyrų nepakito, o tarp moterų padidėjo m. bent kartą per savaitę juos gėrė 29 proc. vyrų ir 12 proc. moterų (13 pav.) % Vyrai/Men Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę geriančių stiprius alkoholinius gėrimus, dalis m. Fig. 13. Proportion of persons drinking strong alcohol at least once a week in Vynas buvo vartojamas rečiau nei kiti alkoholiniai gėrimai. Moterys vyną gėrė dažniau nei vyrai m. 34,8 proc. moterų ir 23,5 proc. vyrų gėrė vyną bent du kartus per mėnesį % Vyrai/Men Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę geriančių alaus, dalis m. Fig. 14. Proportion of persons drinking beer at least once a week in Alaus vartojimo dažnis didėjo iki 2002 m., o vėlesniu laikotarpiu mažai keitėsi. (14 pav.). Vyrų alaus vartojimo dažnis buvo susijęs su išsilavinimu (15 pav.). Nuo 1994 m. nebaigto vidurinio 12

14 išsilavinimo vyrų, gėrusių alaus bent kartą per savaitę, dalis padidėjo 1,6 karto. Tokių aukštojo išsilavinimo vyrų dalis nuo 1994 m. iki 2000 m. didėjo, o vėliau sumažėjo nuo 63 proc. iki 46 proc % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary pav. Vyrų, gėrusių alų bent kartą per savaitę, dalis m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 15. Proportion of men drinking beer at least once a week in by level of education Alų geriančių moterų dalis padidėjo visose išsilavinimo grupėse (16 pav.) m. moterų, gėrusių alaus bent kartą per savaitę, dalis visose išsilavinimo grupėse buvo panaši. % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary pav. Moterų, gėrusių alų bent kartą per savaitę, dalis m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 16. Proportion of women drinking beer at least once a week in by level of education 13

15 3.4 Mitybos įpročiai Per praėjusius keturiolika metų labiausiai keitėsi Lietuvos gyventojų mityba. Pereita prie rinkos ekonomikos, keitėsi žemės ūkio vystymo strategija, maisto produktų gamyba, paskirstymas, rinkodara, kainos. Dėl globalizacijos procesų išaugo tiek sveikatai naudingų, tiek ir žalingų maisto produktų pasiūla, stiprėjo reklamos poveikis, keitėsi gyventojų perkamoji galia. Maistui gaminti daug dažniau pradėtas vartoti augalinis aliejus. Vyrų, vartojančių augalinį aliejų, dalis padidėjo nuo 31 proc m. iki 85 proc m., moterų - nuo 48 proc. iki 94 proc. atitinkamai (17 pav.). Aliejuose esančios polinesočios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išeminės širdies ligos riziką % Vyrai/Men Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, dažniausiai maisto gaminimui vartojusių aliejų, dalis m. Fig. 17. Proportion of persons using vegetable oil for cooking in m. 71 proc. vyrų ir 66 proc. moterų atsakė, kad dažniausiai ant duonos tepa sviestą (18 pav.) m. sviestą vartojančių žmonių dalis sumažėjo beveik dvigubai, nes gyventojai pradėjo tepti ant duonos margariną. Padidėjus tepių riebalų mišinių, kurių pagrindą sudaro pieno riebalai, pasiūlai, sviesto vartojimas vėl ėmė didėti m. sviestą ir tepų riebalų mišinį ant duonos tepė 60 proc. vyrų ir 66 proc. moterų. Sviestą ir tepius riebalų mišinius dažniau vartojo aukštojo išsilavinimo gyventojai (66,5 proc. vyrų ir 69,5 proc. moterų) palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo 58,1 proc. vyrų ir 63 proc. moterų. 14

16 % Vyrai/Men Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, ant duonos tepančių sviestą ir tepius riebalų mišinius, dalis m. Fig. 18. Proportion of persons spreading butter or mixture of butter and oil on bread in % Vyrai/Men Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, gėrusių riebų pieną, dalis m. Fig. 19. Proportion of persons drinking whole milk in Per tiriamąjį laikotarpį kaimiško ir natūralaus pirkto parduotuvėje pieno vartojimas sumažėjo (19 pav.) m. jį gėrė 35 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Nuo 2000 m. riebaus pieno vartojimas tarp moterų sumažėjo du kartus, o tarp vyrų 1,7 karto. Riebų pieną dažniau gėrė nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonės ir kaimo gyventojai. Lietuvos gyventojai dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves m. bent 3 dienas per savaitę šviežių daržovių valgė 18 proc. vyrų ir 25 proc. moterų, o 2008 m. 63 proc. vyrų ir 68 proc. moterų (20 pav.). 15

17 % Vyrai/Men 18 Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, bent 3 d. per savaitę valgiusių šviežias daržoves, dalis m. Fig. 20. Proportion of person eating fresh vegetables at least 3 days a week in Visų išsilavinimo grupių gyventojai pradėjo vartoti daugiau daržovių, tačiau skirtumai tarp išsilavinimo grupių išliko (21 ir 22 pav.). Aukštojo išsilavinimo žmonės dažniau valgė daržoves negu nebaigto vidurinio ir vidurinio išsilavinimo % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary 21 pav. Vyrų, vartojusių šviežias daržoves bent 3 dienas per savaitę, dalis m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 21. Proportion of men who have eaten fresh vegetables at least 3 days during the last week in by level of education 16

18 % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary 22 pav. Moterų, vartojusių šviežias daržoves bent 3 dienas per savaitę, dalis m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 22. Proportion of women who have eaten fresh vegetables at least 3 days during the last week in by level of education Šviežių vaisių ir uogų vartojimas taip pat padidėjo m. bent tris dienas per savaitę šviežių vaisių ir uogų valgė 38 proc. vyrų ir 54 proc. moterų., 1998 m. atitinkamai 25 proc. ir 41 proc. Šviežius vaisius dažniau vartojo aukštojo išsilavinimo gyventojai. Paskutinio tyrimo metu 49 proc. aukštojo išsilavinimo vyrų ir 63 proc. moterų atsakė, kad šviežius vaisius valgo bent 3 dienas per savaitę. Taip valgančių šviežius vaisius nebaigto vidurinio išsilavinimo vyrų buvo 24,3 proc., moterų 48,5 proc. 17

19 3.5 Fizinis aktyvumas 2008 m. 20 proc. vyrų ir 22 proc. moterų atsakė, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų dažnis m. taip mankštinosi 16 proc. vyrų ir 14 proc. moterų (23 pav.) % Vyrai/Men Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, laisvalaikio metu sportuojančių bent 30 min. 4 ir daugiau dienų per savaitę, dalis m. Fig. 23. Proportion of persons who have leasure time physical exercise at least 30 min. on 4 or more days a week in Gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis sumažėjo (24 pav.) % Vyrai/Men 5 Moterys/Women pav. Lietuvos gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis m. Fig. 24. Proportion of persons who spend for at least 30 min. per day to walk to and from work in

20 3.6 Antsvoris ir nutukimas Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų didėjo. Nutukusių vyrų (KMI>30 kg/m 2 ) dalis padidėjo nuo 11 proc m. iki 17 proc m., o antsvorio (KMI>25 kg/m 2 ) paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47 proc. iki 61 proc. (25 pav.) KMI/BMI>=25 KMI/BMI>=30 61 % pav. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos metų amžiaus vyrų m. Fig. 25. Prevalence of overweight and obesity among Lithuanian men aged in Tarp moterų antsvorio paplitimas šiek tiek sumažėjo (nuo 51 proc m. iki 46 proc m.). Nutukimo paplitimas per analizuojamą laikotarpį beveik nepasikeitė. (26 pav.). 80 KMI/BMI>= 25 KMI/BMI>=30 60 % pav. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos metų amžiaus moterų m. Fig. 26. Prevalence of overweight and obesity among Lithuanian women aged in Nutukimo paplitimas labiausiai padidėjo tarp vidurinio išsilavinimo vyrų: nuo 9 proc m. iki 18 proc m. (27 pav.) 19

21 % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary 27 pav. Nutukimo dažnis tarp vyrų m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 27. Prevalence of obesity among Lithuanian men aged in by level of education Tarp aukštojo išsilavinimo moterų stebėtos nutukimo paplitimo mažėjimo tendencijos m. tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo moterų buvo tris kartus daugiau nutukusių nei tarp aukštojo išsilavinimo moterų, atitinkamai 36 proc. ir 11 proc. (28 pav.) % Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary Vidurinis/ Secondary Aukštasis/ University 28 pav. Nutukimo dažnis tarp moterų m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 28. Prevalence of obesity among Lithuanian women aged in by level of education Apibendrinant galima teigti, kad per keturiolika metų Lietuvos gyventojai pradėjo geriau vertinti savo sveikatą, tačiau nemaža dalis jų atsakė, kad serga lėtinėmis ligomis ar turi nusiskundimų sveikata, didelė dalis vartojo vaistus. Lietuvos gyventojai aktyviau pradėjo dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose. Moterims dažniau atliekamos mamografijos ir paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio. Gyventojams dažniau nustatomas cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje. Nuo 1994 m. rūkymo paplitimas tarp moterų padidėjo, tačiau pastaraisiais metais nustatytos rūkymo mažėjimo tendencijos tarp aukštojo išsilavinimo moterų. Rūkymo paplitimas tarp vyrų mažėja nuo 2000 m., ypač aukštojo išsilavinimo grupėje. Labai išaugo alaus vartojimo dažnis, o stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas 20

22 nepasikeitė. Mitybos įpročiai kito sveikatai palankia linkme ir labiau atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos rekomendacijas. Pradėta daugiau vartoti augalinių ir mažiau gyvulinių riebalų (taukų, sviesto). Padidėjo šviežių daržovių ir vaisių vartojimas. Visų tirtų socialinių grupių gyventojai keitė mitybos įpročius, tačiau socialiniai mitybos skirtumai suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje išliko. Aukštojo išsilavinimo žmonių dauguma mitybos įpročių buvo sveikesni negu nebaigto vidurinio išsimokslinimo. Nutukimo ir antsvorio paplitimas didėja tarp vyrų ir nesikeičia tarp moterų. Žemesnio išsilavinimo moterys buvo labiau nutukusios palyginti su aukštesnio išsilavinimo moterimis. Siekiant stiprinti Lietuvos gyventojų sveikatą, būtina skatinti teigiamus Lietuvos žmonių gyvensenos pokyčius ir laiku užkirsti kelią neigiamiems. Duomenys, surinkti vykdant Lietuvos žmonių gyvensenos stebėseną, svarbūs vertinant profilaktinių priemonių efektyvumą. 21

23 SUMMARY The establishment of public health monitoring system is one of the main objectives of European health policy. Health information system includes the data on of health status, health behaviour and the activities of health care institutions. The data should be reliable and comparable between the different countries and regions. Health behaviour monitoring is important constituent part of any health information system. The evaluation of the trends in subjective health and lifestyle of Lithuanian population is included into State Public Health Monitoring programme. In 1994 Lithuania joined international health behaviour monitoring project (FINBALT HEALTH MONITOR) which together with other Baltic countries was launched as an initiative from National Public Health Institute of Finland. Common project protocol is strictly followed and standardized questionnaire is used in implementing this international project. Therefore the obtained data are comparable between the countries. The experience gained in FINBALT HEALTH MONITOR was adopted by Countrywide Integrated Noncommunicable Diseases Intervention (CINDI) Programme coordinated by the World Health Organization. In health behaviour surveys were conducted in 26 CINDI countries. This was how FINBALT HEALTH MONITOR developed into broader CINDI HEALTH MONITOR project. Kaunas University of Medicine and Institute for Biomedical Research of Kaunas University of Medicine conduct health behaviour surveys in Lithuania. Since 1994 eight health behaviour surveys on national samples of adult population were carried-out every two years in Lithuania. The aim of the study is to assess subjective health, health behaviour and the use of health services of different sociodemographic groups, and to monitor time trends in health behaviour. This report presents the results from the survey carried-out in the year A national random sample of 3000 inhabitants of Lithuania aged has been taken out of National Population Register. In April 2008 the questionnaires were mailed to selected persons. Those who did not respond within a month received a second questionnaire in May. The questionnaires were filled-in by 737 males and 1026 females. In the table 1 the number of respondents of each mailing round is presented. The addresses of 96 inhabitants (3.2%) were incorrect in the list of population. Therefore the eligible sample consisted of 2904 persons. The response rate was 60.7% (table 1). The questionnaire contained 102 questions covering such issues as use of health services, selfrated health, smoking, dietary habits, alcohol consumption, physical activity, traffic safety, personal opinion about causes of diseases and the activities of health personnel in counselling population to change 22

24 health behaviour (appendix 3). The results of health behaviour survey 2008 are presented in the tables in the appendix 2. In % of men and 48.9% of women rated their health as good or reasonably good. Over fourteen years the proportion of persons rating their health as good or reasonably good has increased by one quarter in men, and by 63% in women (Fig.1). The proportion of persons who assessed their health as good or reasonably good increased in all educational groups; however, the differences related to the level of educational attainment in self-rated health still remained (Fig.2). The good assessment of health was twice more common among highly educated people than among those with low education. There were no urban-rural differences in self-rated health in 2008 (Fig.3). A half of the respondents (52.5% of men and 53.2% of women) reported having chronic disease diagnosed or treated by doctor during the last year. Hypertension, back illness, gastritis (ulcer) and chronic bronchitis were diagnosed most often. Almost a half of women (48%) and 29% of men reported that they had a headache during the last 30 days, every third respondent back or joint pains. The frequency of insomnia was 21.3% in men and 27.7% in women. Significantly more women (82.2%) than men (65.4%) took medicine during the last week. Most often the respondents reported usage medicine from a headache (19.5% of men and 33% of women) and other aches (23.1%) as well as blood pressure lowering drugs (16.3% of men and 21% of women). Almost one third of men (30.8%) and a half of women (50.5%) consumed vitamins or food supplements during the last week. Every fourth men (23.1%) and every third women (36.1) used food supplements 2-3 months per year, 9% of men and 16.6% of women 6 months or more. Since 1994 the proportion of persons taking them during the last week has trebled (Fig. 4). The usage of food supplements was related to level of education. In 2008 the proportion of persons consuming them at least two months a year was twice smaller among respondents with incomplete secondary education compared to those with secondary or university education (Fig. 5). The majority of people (74.2% of men and 89.1% of women) visited a doctor during the last 12 months. During the last year blood pressure was measured in 68.6% of men and 78.7% of women, blood cholesterol - in 32.7% and 40.3% respectively. Since 1996 the proportion of persons who had reported the measurement of blood cholesterol during the last year has increased twice (Fig. 6). The level of blood glucose was estimated in 29.6% of men and 38.2% of women. Since 2004 Cervical Cancer Screening programme has been initiated in Lithuania. In 2008 more than a half (57.2%) of Lithuanian women indicated that cervical smear test had been taken within 3 years, and 27.5% - within the last 12 months. Only 27.7% of women reported that they had got invitation or had been referred to participate in the screening programme. One third of women (33.9%) indicated that they had mammography. In the oldest age group mammography was performed for 57.6% of women. In

25 the percentage of women examined for breast cancer was only 16.9%. Lithuanians are not very active in having vaccination against infectious diseases. Only every tenth respondent had vaccination against influenza, 15.2 % - against tick-born. More than a half of respondents (62.2% of men and 77% of women) visited a dentist during the last 12 months. One fifth of people indicated that they had all teeth (22.7% of men and 19.6% of women). Over fourteen years the proportion of persons with no missing teeth has increased, particularly in youngest age groups. In 1994, 43% of respondents in age group and 21% in age group had all teeth, while in % and 41% respectively. Oral hygiene behaviour of Lithuanian population has also improved. In % of men and 33.2% of women brushed their teeth at least once a day; in 2008 the proportion of such people was 33.8% and 58.4% respectively (Fig. 7). In % of men and 14% of women were daily smokers. The proportion of smoking women increased from 6% in 1994 to 16% in 2000 and remained almost the same in following surveys (Fig.8). The prevalence of smoking among men was increasing up to the year 2000, afterwards it started to decline. Smoking was related to the level of education. Over fourteen years the proportion of smoking men with university education has decreased from 32% to 25% (Fig. 9). In 2008 men with incomplete secondary education smoked twice as often as those with university education. The prevalence of smoking has increased among low educated women. It was increasing up to the year 2000 among highly educated women, however afterwards the declining trend was observed (Fig. 10). The proportion of quitters has increased over the observational period. In % of men and 2.6% of women indicated stopping smoking; in 2008 the proportion of such persons was 18.7% in men and 8.2% in women. Over fourteen years the prevalence of passive smoking has decreased. In % of men and 12.8% of women reported exposure to tobacco smoke at work more than 1 hour per day, while in % and 7.7% respectively. The decline in passive smoking was most obvious among highly educated persons (Fig. 11, 12). In 2008 people with university education were exposed to smoking at least 1 hour at work 4-5 times less often compared to low educated ones. The majority of the respondents (75.9% of men and 85.9% of women) supported the prohibition to smoke in restaurants and coffees that has been introduced in Lithuania since The frequency of strong alcohol drinking has not changed among men, but it has increased among women. In the last survey 29% of men and 12% of women reported that they had consumed strong alcohol at least once a week (Fig. 13). Vine was less popular than other alcoholic beverages. Women drank it more often than men. In 2008, 34.8% of women and 23.5% of men consumed wine at least twice per month. The frequency of beer drinking was increasing up to the year 2002, no changes were observed afterwards (Fig. 14). The consumption of beer among men was associated with the level of education 24

26 (Fig. 15). The proportion of men drinking beer at least once a week increased among highly educated men between 1994 and 2000, however, the decreasing trend was observed afterwards: from 63% in 2000 to 46% in The frequency of beer drinking increased in all educational groups among women (Fig. 16). There were no educational differences in beer drinking among women in the last survey. The changes in nutrition habits of Lithuanian population were most obvious. The use of vegetable oil for cooking became very common. It has increased considerably: from 31% in 1994 to 85% in 2008 among men, and from 48% to 94% respectively among women (Fig. 17). Oils contain poly-unsaturated fatty acids that lower blood cholesterol and the risk of coronary heart disease. In % of men and 66% of women reported the usage of butter on bread (Fig. 18). In the year 2000 the proportion of persons spreading butter on bread halved because people started to use margarine. Over the last decade the supply of spreads based on milk fats has increased in Lithuanian market very much. Therefore, use of animal fat on bread has also increased. In 2008, 60% of men and 66% of women reported usage of butter or mixture of butter and oil on bread. These spreads became more popular among highly educated persons (66.5% of men and 69.5% of women) compared to low educated ones (58.1% of men and 63% of women). The consumption of high-fat milk has decreased over the observational period (Fig. 19). The 2008 survey data show that it was consumed by 35% of men and 28% of women. Since the year 2000 the proportion of persons consuming high-fat milk has halved among women, and has declined by 1.7-fold among men. The drinking of high-fat milk was more common among low educated people and among rural population. Lithuanians have started to eat fresh vegetables more frequently. In % of men and 25% of women consumed fresh vegetables at least three days during the last week while in the year 2008 this proportion was 63% in men and 68% in women (Fig. 20). The frequency of eating fresh vegetables has increased in all educational groups, however the differences between the groups have still remained (Fig.21, 22). The persons with university education ate fresh vegetables more often than those with incomplete secondary and secondary education. Over the last ten years consumption of fresh fruits and berries has increased. In 2008, fresh fruits and berries were eaten at least three days a week by 38% of men and 54% of women; in 1998 by 25% and 41% respectively. Highly educated people ate fresh fruits more often than low educated did. In the last survey 49% of men and 63% of women indicated that they had eaten fresh fruits at least three days per week. This proportion among persons with incomplete secondary education was 24.3% in men and 48.5% in women. The respondents were asked how often they had taken leisure time physical activity for at least 30 minutes making their breathing rate increased and sweating began. In 2008, 22% of men and 22% of women reported having such physical activity at least four times a week while in 1994 this proportion was 16% among men and 14% among women (Fig.23). The proportion of men walking to and from a 25

27 work place is continuously decreasing (Fig.24). Since 1994 the prevalence of overweight and obesity has increased among men. The proportion of obese men has increased from 11% in 1994 to 17% in 2008, the proportion of overweight men from 47% to 61% respectively (Fig. 25). Over the observational period the prevalence of overweight among women has slightly declined (from 51% to 46%) while the prevalence of obesity has not changed (Fig. 26). The increase in the prevalence of obesity was most evident among men with secondary education: from 9% in 1994 to 18% in 2008 (Fig. 27). The decreasing trend in the prevalence of obesity was observed among women with university education. In 2008, the proportion of obese women was the highest (36%) among low educated women while it was the lowest (11%) among women with university education (Fig. 28). In conclusion, over fourteen years the subjective health of Lithuanian population has improved although in 2008 a substantial part of people indicated that they had chronic diseases and various complaints or took medicine. The participation of population in screening programmes has improved. Since 1994 the prevalence of smoking among women has increased, however it slightly declined over the last years. The decrease of smoking prevalence among men has been estimated since The decline in smoking prevalence was mostly evident among highly educated persons in both genders. The frequency of beer drinking has increased while consumption of strong alcohol remained stable. Nutrition habits have become healthier and closer to World Health Organization recommendations. The consumption of vegetable oil and fresh vegetables and fruits has increased; the usage of animal fat (lard, butter) has declined. Although all social groups of Lithuanian population have changed their diet the social differences in nutrition habits still remained significant. The persons with university education had a healthier diet than those with incomplete secondary education. The prevalence of obesity and overweight has increased among men and it has been stable among women. Obesity was more prevalent among low educated women compared with highly educated. The promotion of positive changes in health behaviour of Lithuanian population as well as prevention of negative changes is needed in order to improve health of Lithuanian people. Health behaviour monitoring is an important vehicle for the evaluation of the effectiveness of health promotion and disease prevention activities in Lithuania. 26

28 PRIEDAS 1/ APPENDIX 1: RŪKYMO INDEKSO APIBŪDINIMAS/ DERIVATION OF SMOKING INDEX Ar Jūs kada nors rūkėte? Have you ever smoked? Ne/ No Taip/Yes* Ar Jūs esate per savo gyvenimą surūkęs bent 100 cig.? Have you ever smoked at least 100 times? Taip/Yes* Ar Jūs kada nors rūkėte kasdien? Have you ever smoked daily? Ne/ No Ne/ No 5 Kada rūkėte paskutinį kartą? When did you last smoke? Seniau nei prieš mėnesį/ More then one month ago Taip/Yes* Kada rūkėte paskutinį kartą? When did you last smoke? Per pastarąjį mėnesį/ During the past month Šiandien, vakar/ Today, yesterday Prieš 2 dienas ar mėnesį/ 2 days- 1 month ago Prieš 1-12 mėn./ 1-12 month ago Seniau nei prieš metus/ Over a year ago * Kategorijos apibūdinimas / Key to index classes: 1 Kasdien rūkantys / Daily smokers 2 Retkarčiais rūkantys / Occasional smokers 3 Metę rūkyti prieš 1-12 mėn. / Quitters given up smoking 1-12 month ago 4 Metę rūkyti daugiau kaip prieš metus / Ex-smokers given up daily smoking more than one year ago 5 Niekada nerūkę / Non-smoker 6 Nepakanka duomenų / Insufficient information * Neatsakė / Information failing 27

29 PRIEDAS 2/ APPENDIX 2: LENTELĖS/ TABLES BENDRI DUOMENYS/ BACKGROUND VARIABLES Lentelės/Tables 1A-6 SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SVEIKATA/ HEALTH SERVICES AND HEALTH STATUS Lentelės/ Tables 7A-30B RŪKYMAS/ SMOKING Lentelės/ Tables 31A-50B MITYBA/ EATING HABITS Lentelės/ Tables 51A-96 ALKOHOLIO VARTOJIMAS/ ALCOHOL CONSUMPTION Lentelės/ Tables 97A-111 KŪNO MASĖS INDEKSAS IR FIZINIS AKTYVUMAS/ BODY MASS INDEX AND PHYSICAL ACTIVITY Lentelės/ Tables 112A-128B EISMO SAUGUMAS/ TRAFFIC SAFETY Lentelės/ Tables 129A-132B KITOS/ OTHERS Lentelės/ Tables B 28

30 LENTELĖ 1.A. Atsakiusiųjų skirstymas pagal amžių ir lytį (N). TABLE 1.A. Number of respondents by sex and age (N). (N) Atsakiusiųjų skaičius/ Number of respondens LENTELĖ 1.B. Atsakiusiųjų skaičius pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse (N). TABLE 1.B. Number of respondents by background variables (N). Mokymosi metai/ School years 0-9 metai/ 0-9 years metų/ years Vocational, college Gyvenamoji vieta/ Urbanisation Didieji miestai/ Cities Miestai/ Towns

31 LENTELĖ 2. Šeiminė padėtis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 2. by sex and age (%) (%) (N) Neatsakę/ Missing (N) LENTELĖ 3. Mokymosi metai, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 3. Number of years by sex and age (%). 0-9 metai/ 0-9 years metų/ years (%) (N) Neatsakę/ Missing (N) LENTELĖ 4. Išsilavinimas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 4. Degree of education by sex and age (%). Pradinis/ Primary Nebaigtas vidurinis/ Incompleted secondary Aukštesnysis/ Vocational Aukštasis (kolegija)/ College Aukštasis universitetinis/ University (%) (N) Neatsakę/ Missing (N)

32 LENTELĖ 5. Darbo pobūdis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 5. by sex and age (%) aptarnavimo sferoje/ Pensijoje ar invalidas/ Pensioned or disabled (%) (N) Neatsakę/ Missing (N) LENTELĖ 6. Tautybė, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 6. Nationality by sex and age (%) (%) (N) Neatsakę/ Missing (N)

33 LENTELĖ 7.A. Apsilankymų pas gydytoją per pastaruosius 12 mėn. dažnis (%), atsižvelgiant į lytį ir amžių. TABLE 7.A. Visits to the doctor during the last year by sex and age (%). Nė karto/ Not at all kartus/1-2 times kartus/3-4 times kartus/5-6 times kartus/7-8 times kartų/ 9-10 times ir daugiau/ 11 or more (%) (N) Neatsakę/ Missing (N) LENTELĖ 7.B. Asmenų, apsilankiusių pas gydytoją, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. TABLE 7.B. Proportion of persons visiting a doctor by background variables (%). Mokymosi metai/ 0-9 metai/ 0-9 years School years metų/ years Vocational, college Gyvenamoji vieta/ Didieji miestai/ Cities Urbanisation Miestai/ Towns

34 LENTELĖ 8.A. Darbo dienos, praleistos dėl ligos per pastaruosius 12 mėn., atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 8.A. Days of absents from work during the last year by sex and age (%). Nė vienos/ Not at all dienų/1-10 days dienų/11-20 days dienų/21-30 days ir daugiau/30 or more (%) (N) Neatsakę/ Missing (N) LENTELĖ 8.B. Asmenų, nepraleidusių darbo dėl ligos, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. TABLE 8.B. Proportion of persons with no day of absence by background variables (%). Mokymosi metai/ School years 0-9 metai/ 0-9 years metų/ years Vocational, college Gyvenamoji vieta/ Urbanisation Didieji miestai/ Cities Miestai/ Towns