Lietuvos AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO sodininkystės ir daržininkystės instituto ir lietuvos ŽemĖs Ūkio universiteto mokslo darbai Scientif

Lietuvos AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO sodininkystės ir daržininkystės instituto ir lietuvos ŽemĖs Ūkio universiteto mokslo darbai Scientific works of the Department of Agriculture and Forestry Research Center Lithuanian Institute of Horticulture and Lithuanian University of Agriculture SodininkystĖ ir daržininkystė 29(3) Eina nuo 1983 m. Published since 1983 Babtai 2010

UDK 634/635 (06) Redaktorių kolegija Editorial Board Doc. dr. Česlovas BOBINAS pirmininkas (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija), prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija), dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Latvijos valstybinis sodininkystės institutas, biomedicinos mokslai, biologija), dr. Aleksandras KMITAS (LŽŪU, biomedicinos mokslai, agronomija), dr. Pranas VIŠKELIS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija), prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Varšuvos ŽŪA, biomedicinos mokslai, agronomija), dr. Audrius SASNAUSKAS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija), prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (LŽŪU, biomedicinos mokslai, agronomija). Redakcinė mokslinė taryba Editorial Scientific Council Doc. dr. Česlovas BOBINAS pirmininkas (Lietuva), prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija), dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija), prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija), prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Lenkija), dr. Audrius SASNAUSKAS (Lietuva), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina), prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva), prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva), prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija). Redakcijos adresas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas LT-54333 Babtai, Kauno r. Tel. (8 37) 55 52 10 Faksas (8 37) 55 51 76 El. paštas institutas@lsdi.lt Address of the Editorial Office: Institute of Horticulture Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry LT-54333 Babtai, Kaunas district, Lithuania Phone +370 37 55 52 10 Telefax +370 37 55 51 76 E-mail institutas@lsdi.lt Leidinio adresas internete www.lsdi.lt Leidinys cituojamas CAB Abstracts, EBSCO Publishing, VINITI duomenų bazėse ISSN 0236-4212 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, 2010 Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2010

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2010. 29(3). Sodinių šilauogių veislių agrobiologinės ypatybės ir uogų išsilaikymas Laima Česonienė 1, Remigijus Daubaras 1, Pranas Viškelis 2, 3 1 VDU Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324 Kaunas, el. paštas l.cesoniene@bs.vdu.lt 2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. paštas biochem@lsdi.lt 3 Kauno technologijos universitetas, Maisto produktų technologijos katedra, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas, el. paštas viskelis@parabole.lt Sodinių šilauogių veislių sezoninis vystymasis, uogų kokybė ir produktyvumas buvo tiriami Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode 2000 2009 m. Tyrimams pasirinktos 23 visiškai derančios įvairaus ankstyvumo veislės. Nustatyta, kad ankstyvųjų veislių: Weymouth, Duke ir Earliblue, uogos pradeda nokti praėjus 41 67 dienoms po masinio žydėjimo. Vėlyvųjų veislių uogos pradeda nokti po žydėjimo praėjus nuo 67 iki 90 dienų. Trumpiausias yra veislių Weymouth, Rancocas, Nelson ir Patriot nokimo periodas (31 42 dienos). Ilgiausiai noksta veislių Coville, Bluecrop ir Herbert uogos. Veislių Toro, Spartan, Sunrise, Herbert, Earliblue, Croatan, Coville, Blueray, Bluehaven, Bluegold ir Bluecrop uogos yra geriausios prekinės išvaizdos ir tinkamiausios vartoti šviežios. Produktyviausios veislės Putte (13,5 kg/nuo krūmo), Duke (8,9 kg/nuo krūmo), Weymouth (8,4 kg/nuo krūmo), Herbert (9,2 kg/nuo krūmo) ir Bluegold (8,3 kg/nuo krūmo). Nustatyta, kad, laikant uogas 2 C temperatūroje, geriausiai išsilaiko veislių Reka, Weymouth ir Bluecrop uogos: natūrali masės netektis po 10 dienų buvo nuo 3,6 ( Reka ) iki 4,8 % ( Rancocas ). Reikšminiai žodžiai: produktyvumas, sodinė šilauogė, uogų kokybė, veislė. Įvadas. Pastaruoju metu šilauogių plantacijos plečiamos įvairiose Europos valstybėse, nes itin sparčiai didėja šių uogų paklausa rinkoje. Dar prieš dešimtmetį Lietuvoje sodines šilauoges augino tik sodininkai mėgėjai. Šiandien jau ir mūsų šalyje yra įveistos plantacijos. Steigiant pramoninę plantaciją reikia numatyti, kaip uogos bus naudojamos, ir atitinkamai pasirinkti veisles. Didelė dalis sodinių šilauogių uogų sunaudojamos šviežios. Tuo tikslu yra auginamos veislės, sunokinančios dideles, aromatingas, su ryškiu vaškiniu apnašu ir tvirta odele uogas. Ypač vertinamos veislės, kurių uogos turi nedidelį vaiskočio prisitvirtinimo randelį. Jei odelė randelio vietoje įtrūksta, tokių veislių uogos daug prasčiau laikosi 3

(Smolarz, 2003). Perdirbti skirtos uogos turi būti vienodai sunokusios ir nusispalvinusios, švarios, be mechaninių žaizdelių, nesirgti grybinėmis ligomis. Svarbu žinoti, kad perdirbti ne visuomet tinka didelės uogos. Didesnės uogos gali būti šaldomos ar naudojamos konditerijos pramonėje, o štai sultims, kompotams, džemams gaminti tinkamesnės smulkesnės uogos, nes jose susikaupia kur kas didesni kiekiai labai vertingų biologiškai aktyvių medžiagų antocianinų (Kalt ir kt., 1999; Ścibisz, Mitek, 2004). Sodinių šilauogių uogos pradeda nokti nuo pirmojo liepos mėn. dešimtadienio. Auginant skirtingo ankstyvumo veisles uogų derliaus nuėmimas gali tęstis iki rugsėjo mėn. Didžioji dauguma veislių uogas nokina liepos mėn. pabaigoje rugpjūčio mėn. pradžioje (Kròl, Pierzga, 2006). Darbo tikslas ištirti sodinių šilauogių veislių sezoninio vystymosi ypatybes, palyginti skirtingų veislių produktyvumą ir uogų kokybę. Tyrimų objektas, metodai ir sąlygos. Sodinių šilauogių veislių tyrimai buvo atlikti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Tyrimams pasirinktos 23 įvairaus ankstyvumo veislės. Augalai pasodinti durpių substrate (3,5 ph) 1,1 1,2 m atstumais eilėje ir 2 m atstumais tarp eilių. Vertinta po 3 6 visiškai derančius kiekvienos veislės augalus. Sezoninio vystymosi fazės buvo fiksuojamos du kartus per savaitę. Veislėms įvertinti uogos skintos iš įvairių krūmo vietų, vidutinė vienos uogos masė nustatyta sveriant po 50 uogų trimis pakartojimais. Nustatyta pirmo ir paskutinio rinkimo uogų masė. Publikacijoje pateikiami vidutiniai uogų dydžio ir veislių produktyvumo rodikliai, gauti apibendrinus 2000 2009 m. duomenis. Uogų byrėjimas vertintas 5 balų skale: 1 balas nubyra pavienės pernokusios uogos, 2 balai nubyra pavienės sunokusios uogos, 3 balai sunokusios uogos lengvai byra skinant, 4 balai uogos byra savaime ir skinant, 5 balai didelė sunokusių uogų dalis nubyra. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje atlikti aštuonių pasirinktų veislių uogų išsilaikymo tyrimai. Šie tyrimai atlikti saugyklose trimis pakartojimais, laikant uogas 2,0 ± 0,5 C ir 17,0 ± 0,5 C temperatūroje, kai santykinis oro drėgnis 85 90 %. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių programų paketą STATIS-TICA6. Rezultatai. Analizuojant sodinių šilauogių sezoninio vystymosi fazių dėsningumus, nustatyta, kad visų veislių vegetacija mūsų klimato sąlygomis prasideda kovo mėn. pabaigoje balandžio mėn. pradžioje. Žydėjimo pradžia fiksuojama gegužės 10 30 d. Daugumos veislių masinio žydėjimo laikas sutampa. Uogos pradeda nokti liepos 7 d. rugpjūčio 8 d. Kiekvienos veislės uogų nokimo pradžia keičiasi priklausomai nuo klimato sąlygų ir skirtingais metais kai kurių veislių skiriasi gana reikšmingai nuo 10 ( Putte, Concord, Duke, Nelson ir Ivanhoe veislės) iki 24 dienų ( Toro veislė). Daugumos veislių uogos baigia nokti iki rugsėjo mėn. vidurio. Vėliausiai sunoksta veislės Coville (paskutinis rugsėjo mėn. dešimtadienis spalio mėn. pradžia), Lateblue (spalio mėn. pradžia paskutinis spalio mėn. dešimtadienis), Bluecrop (rugsėjo mėn. pradžia paskutinis rugsėjo mėn. dešimtadienis) ir Herbert (rugpjūčio mėn. pabaiga paskutinis rugsėjo mėn. dešimtadienis). Svarbu nustatyti sodinių šilauogių, kaip ir kitų uoginių kultūrų, veislių nokimo pradžią ir pabaigą. Nustatyta, kad anksčiausiai pradeda nokti Weymouth, Duke ir Earliblue veislių uogos: jos pradeda nokti liepos mėn. viduryje, o uogos nusispalvina 4

būdinga spalva praėjus 41 67 dienoms po masinio žydėjimo, tačiau pirmą kartą uogos skinamos, kai po nusispalvinimo praeina dar 7 10 dienų ir uogos įgyja veislei būdingą skonį bei aromatą. Vėlyvųjų veislių uogos pradeda nokti po žydėjimo praėjus nuo 67 ( Lateblue ) iki 90 ( Coville ) dienų. Atlikus klasterinę analizę veislės sugrupuotos atsižvelgiant į dienų skaičių nuo masinio žydėjimo iki nokimo pradžios ir iki nokimo pabaigos (1 pav.). 1 pav. Sodinių šilauogių veislių dendrograma pagal uogų nokimo pradžią ir pabaigą (UPGMA grupavimo metodu) Fig. 1. Dendrogram of highbush blueberry cultivars according to the beginning and the end of berry ripening (UPGMA grouping method) Nustatyta, kad ir Blueray, ir Bluegold veislės uogos pradeda nokti praėjus vidutiniškai 68 dienoms po masinio žydėjimo, o baigia nokti po 148 dienų. Veislių Bluecrop ir Herbert uogų nokimo periodas prasideda po masinio žydėjimo praėjus 76 ar 77 dienoms, o baigiasi po 164 dienų. Šios veislės kartu su Coville sudaro atskirą klasterį (grupę), kurio veislių uogų nokimo pabaiga yra vėlyva. Veislių Croaton ir Ivanhoe laikotarpis nuo masinio žydėjimo iki nokimo pradžios yra trumpiausias atitinkamai 42 ir 38 dienos. Jos sudaro atskirą klasterį kartu su veislėmis Nelson ir Weymouth, kurių laikotarpis iki uogų nokimo pradžios yra vidutinis (64 ir 67 dienos), bet uogos sunoksta greičiausiai. Veislių Bluejay, Putte, Sunrise, Rancocas, Patriot ir Earliblue uogos noksta praėjus 61 71 dienai, o baigia nokti praėjus 122 132 dienoms po masinio žydėjimo. Veislės Lateblue, Toro, Concord ir Ama sudaro klasterį, kurio laikotarpis nuo masinio žydėjimo iki uogų nokimo pradžios yra 68 77 dienos, o uogos baigia nokti po 144 152 dienų. Pateiktoje dendrogramoje iš kitų veislių išsiskiria veislė Duke : periodas iki uogų nokimo pradžios gana trumpas (41 diena), laikotarpis nuo masinio žydėjimo iki nokimo pabaigos ilgas (141 diena). Apibendrinus 2000 2009 m. tyrimų duomenis nustatyta sodinių šilauogių uogų nokimo trukmė (2 pav.). Weymouth, Rancocas, Nelson ir Patriot veislių nokimo 5

periodas yra trumpiausias nuo 31 iki 42 dienų, t. y. uogos nurenkamos per vieną mėnesį. Tačiau daugumos tirtų veislių nokimo periodai yra iš esmės ilgesni nuo 50 ( Putte ) iki 77 ( Bluehaven ) dienų. Ilgiausiai noksta veislių Blueray, Duke, Bluegold, Coville, Bluecrop ir Herbert uogos. 2 pav. Sodinių šilauogių veislių uogų nokimo periodo trukmė Fig. 2. Berry ripening duration of highbush blueberry cultivars Tyrimų rezultatai rodo, kad veislės iš esmės skyrėsi uogos mase esant 99 % tikimybės lygmeniui. Stambiausias uogas išaugino veislės Croatan (3,32 g), Spartan (3,28 g), Sunrise (2,80 g), Toro (2,97 g). Mažiausios buvo veislių Putte (1,1 g), Rancocas (1,36 g), Bluejay (1,42 g) ir Concord (1,44 g) uogos (1 lentelė). 1 lentelė. Sodinės šilauogės veislių uogų charakteristika Table 1. Berry characteristic of highbush blueberry cultivars Veislės Cultivars Vidutinė uogos masė Average berry mass, g Uogų byrėjimas balais Drop of berries (points) Prekinė išvaizda Marketable appearance 1 2 3 4 Ama 2,16 def - Gera / Good Berkeley 1,93 cde - Gera / Good Bluecrop 1,63 bc - Labai gera / Very good Bluegold 1,44 ab - Labai gera / Very good Bluehaven 2,18 def - Labai gera / Very good Bluejay 1,42 ab 2 Gera / Good Blueray 1,98 cdef - Labai gera / Very good Concord 1,44 ab - Gera / Good 6

1 lentelės tęsinys Table 1 continued 1 2 3 4 Coville 2,74 gh - Labai gera / Very good Croatan 3,32 j - Labai gera / Very good Duke 1,91 cd - Gera / Good Earliblue 2,22 def - Labai gera / Very good Herbert 1,97 cdef 2 Labai gera / Very good Ivanhoe 2,13 def - Gera / Good Lateblue 1,97 cdef - Gera / Good Nelson 2,38 efg - Gera / Good Patriot 2,40 fh 1 Gera / Good Putte 1,10 a 3 Vidutinė / Average Rancocas 1,36 ab - Vidutinė / Average Spartan 3,28 ij - Labai gera / Very good Sunrise 2,80 hij - Labai gera / Very good Toro 2,97 hij 1 Labai gera / Very good Weymouth 2,0 cdef 2 Vidutinė / Average S x % 5,02 Skirtumai stulpelyje tarp skaičių, pažymėtų ta pačia raide, yra neesminiai, kai α = 0,01. Means followed by the same letter in the column is not significantly differed at α = 0.01 Tirtos veislės skyrėsi uogų spalva, vaiskočio rando dydžiu ir vaškinio apnašo ryškumu. Šie rodikliai labai svarbūs vertinant prekinę uogų išvaizdą. Šviesiai mėlynos spalvos, ryškų vaškinį apnašą turinčios šilauogių uogos 1 lentelėje apibūdintos kaip turinčios labai gerą prekinę išvaizdą. Tamsiai mėlynos, be vaškinio apnašo ar juodos uogos įvertintos kaip turinčios vidutinę prekinę išvaizdą. Tokios yra veislių Putte, Weymouth ir Rancocas uogos. Veislių Toro, Spartan, Sunrise, Herbert, Earliblue, Croatan, Coville, Blueray, Bluehaven, Bluegold ir Bluecrop uogos yra šviesiai mėlynos spalvos, turi ryškų vaškinį apnašą ir mažą sausą vaiskočio randą. Kai kurių tirtų veislių uogos sunokusios pradeda byrėti. Nustatyta, kad labiausiai byra Putte veislės uogos. Kadangi sodinių šilauogių veislių derlius paprastai nuskinamas per 2 3 kartus, svarbu įvertinti, kaip skiriasi skirtingų skynimų uogų dydžiai (ar paskutinės uogos nesusmulkėja). Todėl nustatytas sodinių šilauogių veislių pirmo ir paskutinio rinkimo uogų dydis (2 lentelė). Tyrimai rodo, kad didžiausios yra veislių Croatan (4,08 g), Spartan (3,51g), Sunrise (2,94 g) pirmo skynimo uogos ir veislių Toro (3,06 g), Spartan (3,06 g), Croatan (2,56 g) antro skynimo uogos. Paskutinio skynimo uogos buvo smulkesnės, tik veislių Nelson ir Blueray uogos nesusmulkėja. Toro veislės paskutinio rinkimo uogos buvo stambesnės negu pirmo. 7

2 lentelė. Sodinių šilauogių skirtingų rinkimų uogų dydžio charakteristika Table 2. Berry size characteristic of different picking highbush blueberry cultivars Vidutinė uogos masė Veislės Average berry mass, g Cultivars pirmas rinkimas the first picking paskutinis rinkimas the last picking Ama 2,16 efg 1,65 efg Berkeley 2,25 fgh 1,61 efg Bluecrop 1,83 cde 1,43 d Bluegold 1,68 bcd 1,19 b Bluehaven 2,31 fgh 2,05 i Bluejay 2,46 ghij 1,27 bc Blueray 1,57 abc 1,50 de Concord 1,66 bcd 1,21 b Coville 2,74 ijk 2,32 k Croatan 4,08 m 2,56 l Duke 2,42 ghi 1,39 cd Earliblue 2,46 ghij 1,77 gh Herbert 2,42 ghi 1,53 def Ivanhoe 2,57 hijk 1,69 fg Lateblue 1,97 def 1,47 de Nelson 2,33 fghi 2,33 k Patriot 2,86 jk 1,94 i Putte 1,25 a 0,96 a Rancocas 1,36 ab 1,15 ab Spartan 3,51 l 3,06 m Sunrise 2,94 k 2,65 l Toro 2,63 hijk 3,06 m Weymouth 2,09 efg 1,92 hi S x % 3,98 2,12 Skirtumai stulpeliuose tarp skaičių, pažymėtų ta pačia raide, yra neesminiai, kai α = 0,01. Means followed by the same letter in columns are not significantly differed at α = 0.01 Vidutinis sodinių šilauogių derlius 2000 2009 metais buvo 5,8 kg nuo krūmo. Tyrimų metais vidutinis buvo Spartan, Coville, Toro ir Sunrise veislių derlingumas (4,0 5,0 kg). Šios veislės išaugino dideles, transportabilias ir gero skonio uogas. Gausiausiai derėjo ankstyvosios veislės Putte (13,5 kg), Duke (8,9 kg) ir Weymouth (8,4 kg). Iš vėlyvųjų veislių išsiskyrė Herbert (9,2 kg) ir Bluegold (8,3 kg) (3 pav.). 8

3 pav. Vidutinis sodinių šilauogių veislių produktyvumas 2000 2009 m. Fig. 3. Average productivity of highbush blueberry cultivars, 2000 2009 Šilauogių uogos daugiausia vartojamos šviežios, todėl labai svarbu yra nustatyti jų kokybės kitimą laikant. Nustatyta, kad, laikant uogas 10 dienų 2 C temperatūroje, jų svoris labiausiai sumažėja dėl vykstančio kvėpavimo proceso (3 lentelė). Tačiau kai kurių veislių ( Puru, Putte, Rancocas, Bluegold ir Bluejay ) uogų nuostolių laikant patirta ir dėl puvinių; tokie nuostoliai sudarė 2,2 9,4 %. Laikant uogas 2 C temperatūroje, geriausiai išsilaikė veislių Reka, Weymouth ir Bluecrop uogos: natūrali masės netektis sudarė nuo 3,0 ( Bluecrop ) iki 4,8 % ( Rancocas ). Vertinant sodinių šilauogių veislių uogų išsilaikymą 17 C temperatūroje po 10 dienų, nustatyta, kad daugiausia sugedusių uogų buvo veislių Putte ir Rancocas bandiniuose: dėl puvinių sugedusių uogų buvo atitinkamai 20 iki 25 %. Natūrali masės netektis visų tirtų veislių uogų bandiniuose buvo nuo 6,0 ( Puru ) iki 8,5 % ( Bluejay ). 9

3 lentelė. Sodinių šilauogių veislių uogų kokybės kitimas laikant 10 dienų Table 3. Berry quality changes of highbush blueberry cultivars after 10 days storage Veislės Cultivars Uogos laikytos 2 C temperatūroje Storage at 2 C temperature prekinė natūrali masės netektis produkcija sugedusios marketable rotten, % natural loss production, of a mass, % % Uogos laikytos 17 C temperatūroje Storage at 17 C temperature prekinė natūrali masės netektis produkcija sugedusios marketable rotten, % natural loss production, of a mass, % % Weymouth 95,4-4,6 83,5 8,1 8,4 Puru 92,6 3,6 3,8 86,8 7,2 6,0 Reka 96,4-3,6 86,8 6,6 6,6 Putte 86,3 9,4 4,3 67,4 25,0 7,6 Bluecrop 97,0-3,0 84,4 8,8 6,8 Rancocas 88,1 7,1 4,8 73,2 20,0 6,8 Bluegold 91,9 4,1 4,0 85,5 6,9 7,6 Bluejay 93,5 2,2 4,3 79,3 12,2 8,5 Tyrimų rezultatai rodo, kad sodinių šilauogių uogos gana gerai išsilaiko ir 17 C temperatūroje, tačiau tiekiant uogas vartoti šviežias produkcija ilgiau išlieka kokybiška laikant 2 C temperatūroje. Aptarimas. Atlikti 23 sodinių šilauogių veislių sezoninio vystymosi tyrimai parodė, kad kai kurių veislių nokimo pradžia skirtingais metais labai skiriasi nuo 10 iki 24 dienų. Daugumos veislių uogos baigia nokti iki rugsėjo vidurio. Ankstyviausios yra veislės Weymouth, Earliblue ir Duke, jų uogos pradeda nokti liepos 16 19 d. Veislių Coville, Lateblue ir Herbert uogos pradeda nokti vėliausiai rugpjūčio 10 30 d. Sodinių šilauogių nokimo periodas yra ilgas. Atlikti tyrimai parodė, kad veislių Weymouth, Rancocas, Nelson ir Patriot uogos noksta trumpiausiai (31 42 dienas). Kitų veislių uogos gali būti skinamos 50 77 dienas. Kaip nurodo kiti autoriai (Smolarz, 2003; Ścibisz, 1996; Koziński, 2006; Scalzo ir kt., 2009), uogos turi būti skinamos kas 7 10 dienų, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių veislių sunokusios uogos byra. Kadangi atliktų tyrimų duomenimis veislių Bluejay, Herbert, Patriot, Toro, Putte ir Weymouth uogos byra, jos turi būti skinamos ne rečiau kaip kartą per savaitę. Daugiausia sodinių šilauogių uogos vartojamos šviežios, todėl svarbu parsirinkti tokias veisles, kurių uogos ne tik būtų geros prekinės išvaizdos ir turėtų daug vertingų medžiagų, bet ir gerai laikytųsi (Howell, 2009; Spinardi ir kt., 2009; Kampuse ir kt., 2009). Tirtų veislių Toro, Spartan, Sunrise, Herbert, Earliblue, Croatan, Coville, Blueray, Bluehaven, Bluegold ir Bluecrop yra tinkamiausios tiekti į prekybos centrus ir vartoti šviežios. Jos yra gero skonio, šviesiai mėlynos spalvos, turi ryškų vaškinį apnašą, mažą sausą vaiskočio randą. Nustatyta, kad tirtų veislių vidutinis derlius yra 5,8 kg nuo krūmo. Tai labai geras rodiklis. Literatūroje nurodomas mažesnis vidutinis šilauogių derlius 4 5 kg nuo krūmo (Krzewińska, Smolarz, 2003). Veislės, kurių derlingumas didesnis kaip 6,0 kg/ nuo krūmo, yra laikomos labai derlingomis veislėmis (Chlebowska, Smolarz, 2003). Atliktų tyrimų duomenimis, tokių veislių grupei priskirtinos veislės Bluejay, Patriot, 10

Duke, Bluehaven, Weymouth, Bluegold, Herbert, Spartan, Ivanhoe ir Putte. Sodinių šilauogių veislių derlingumą plantacijoje lemia krūmų sodinimo tankis, genėjimas ir priežiūra (Smolarz, 2006; Kròl, Pierzga, 2006). Todėl silpnesnio augumo ar siaurą krūmą formuojančios veislės ( Earliblue, Duke, Weymouth, Coville ) gali būti sodinamos tankiau 0,8 1,0 m atstumu eilėje: derlius iš ploto vieneto atitinkamai bus didesnis. Labai augios veislės turi būti sodinamos rečiau. Daugelio autorių duomenimis, geriausiai dera ir rekomenduojamos auginti plantacijose veislės Concord, Bluecrop, Berkeley, Toro, Coville. Jų uogos turi tvirtą odelę, todėl jų derlių tinka nuimti mechanizuotai (Forney, 2009; Sinelli ir kt., 2009; Spinardi ir kt., 2009). Lenkijos plantacijose plačiausiai auginamos veislės Bluecrop, Nelson, Patriot, Duke, kurių uogos yra tinkamiausios vartoti šviežios (Smolarz, 2003). Išvados. 1. Trumpiausias yra veislių Weymouth, Rancocas, Nelson ir Patriot nokimo periodas (31 42 dienos). Ilgiausiai noksta veislių Blueray, Duke, Bluegold, Coville, Bluecrop ir Herbert uogos. 2. Veislių Toro, Spartan, Sunrise, Herbert, Earliblue, Croatan, Coville, Blueray, Bluehaven, Bluegold ir Bluecrop uogos yra geriausios prekinės išvaizdos. Jos yra šviesiai mėlynos spalvos, turi ryškų vaškinį apnašą, mažą sausą vaiskočio randą. 3. Produktyviausios ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės yra Putte (13,5 kg), Duke (8,9 kg) ir Weymouth (8,4 kg), vėlyvosios Herbert (9,2 kg) ir Bluegold (8,3 kg). 4. Nustatyta, kad laikant uogas 2 C temperatūroje, geriausiai išsilaiko veislių Reka, Weymouth ir Bluecrop uogos: natūrali masės netektis po 10 dienų yra nuo 3,0 iki 4,8 %. Gauta 2010 08 24 Parengta spausdinti 2010 09 07 Literatūra 1. Chlebowska D., Smolarz K. 2003. Ocena wartości gospodarczej kilku nowych odmian boròwki wysokiej. Uprawne rośliny wrzosowate. ISK. Hortpress, Warszawa, 14 22. 2. Forney C. F. 2009. Postharvest issues in blueberry and cranberry and methods to improve market-life. Acta Horticulturae, 810(2): 785 798. 3. Howell A. B. 2009. Update on health of cranberry and blueberry. Acta Horticulturae, 810(2): 779 784. 4. Kalt W., Forney C. F., Martin A., Prior R. 1999. Antioxidant capacity, vitamin C, phenolics, and anthocyanins after fresh storage of small fruits. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 47(11): 4 638 4 644. 5. Kampuse S., Šnē E., Šterne D., Krasnova I. 2009. Chemical composition of highbush blueberry cultivars. Agronomijas Vēstis, 12: 53 58. 6. Koziński B. 2006. Wzrost i plonowanie kilku nowych odmian boròwki wysokiej w łatach pełnego owocowania. Uprawa boròwki i żurawiny. Międzynarodowa konferencja naukowa. 19 22 lipca, Skierniewice, Poland, 31 37. 11

7. Kròl K., Pierzga K. 2006. Przydatność warunkòw Polski południowej do uprawy boròwki wysokiej. Uprawa boròwki i żurawiny. Międzynarodowa konferencja naukowa. 19 22 lipca, Skierniewice, Poland, 159 167. 8. Krzewińska D., Smolarz K. 2003. Wzrost i plonowanie kilku odmian boròwki wysokiej rozmnażanej metodą tradycyjną i in vitro. Uprawne rośliny wrzosowate. ISK. Hortpress, Warszawa, 88 91. 9. Scalzo J., Miller S., Edwards C., Meekings J., Alspach P. 2009. Variation in phytochemical composition and fruit traits of blueberry cultivars and advanced breeding selections in New Zealand. Acta Horticulturae, 810(2): 823 830. 10. Ścibisz I., Mitek M. 2004. Właściwości zdrowotne oraz możliwości technologicznego wykorzystania owocòw boròwki wysokiej. XXI dzień boròwkowy w SGGW. 21 lipca, Warszawa, 33 35. 11. Ścibisz K. 1996. Wpływ terminu zbioru na jakość jagòd. XVI dzień boròwkowy w SGGW. 6 lipca, Warszawa, 8 13. 12. Sinelli N., Di Egidio V., Casiraghi E., Spinardi A., Mignani I. 2009. Evaluation of quality and nutraceutical content in blueberries (Vaccinium corymbosum) by near and mid infrared spectroscopy. Acta Horticulturae, 810(2): 807 816. 13. Smolarz K. 2003. Uprawa boròwki i żurawiny. Hortpress, Warszawa. 14. Smolarz K. 2006. Wpływ cięcia odmładzającego i nawożenia azotowego na płonowanie roślin boròwki wysokiej odmiany Bluecrop. Uprawa boròwki i żurawiny. Międzynarodowa konferencja naukowa. 19 22 lipca, Skierniewice, Poland, 43 52. 15. Spinardi A., Mignani I., Folini L., Beghi R. 2009. Quality and nutraceutical content of blueberries (Vaccinium corymbosum) grown at two different altitudes (450 and 650 above sea level). Acta Horticulturae, 810(2): 817 822. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2010. 29(3). Agrobiological properties and berry quality of highbush blueberry cultivars L. Česonienė, R. Daubaras, P. Viškelis Summary Seasonal development, berry quality and productivity of highbush blueberry cultivars were investigated at Kaunas Botanical Garden of VMU in 2000 2009. Full-fructiferous bushes of twenty three cultivars were selected for investigations. Berries of the early-season cultivars Weymouth, Duke, and Earliblue begin to ripen in 41 67 days after full bloom. Berry ripening of the late-season cultivars begins in 67 90 days after full bloom. The cultivars Weymouth, Rancocas, Nelson, and Patriot were characteristic of the shortest ripening period. The ripening of the cultivars Coville, Bluecrop, and Herbert was drawn-out. Berries of the cultivars Toro, Spartan, Sunrise, Herbert, Earliblue, Croatan, Coville, Blueray, Bluehaven, Bluegold, and Bluecrop were distinguished for the best marketable appearance. The cultivars Putte, Duke, Weymouth, Herbert, and Bluegold were the most productive. Berries of the cultivars Reka, Weymouth, and Bluecrop were typical of the best storability at the temperature of 2 C. Natural losses of berry mass comprised from 3.6 % ( Reka ) to 4.8 % ( Rancocas ) after 10 days storage. Key words: productivity, highbush blueberry, fruit quality, cultivar. 12

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2010. 29(3). imetos sm Botrytis sp. prognozavimo modelio efektyvumo tyrimai braškyne Alma Valiuškaitė, Nobertas Uselis, Elena Survilienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. paštas a.valiuskaite@lsdi.lt 2008 2009 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto braškyne tirtas Pessl Instruments (Austrija) Botrytis sp. infekcijos prognozavimo modelis. Atlikti tradicinės braškių purškimo nuo kekerinio puvinio sistemos ir imetos sm Botrytis sp. prognozavimo modelio palyginamieji tyrimai. Apsaugos sistemos mažino kekerinio puvinio plitimą braškyne. Nepurkštų fungicidais braškių supuvo vidutiniškai 20,78 %, purškiant pagal tradicinę apsaugos sistemą 12,68 %, o purškiant pagal imetos modelį 11,08 %. Purškimų fungicidais pagal tradicinę apsaugos sistemą efektyvumas buvo vidutiniškai 45 %, pagal imetos sm 53 %. Palyginus abiejų tyrimų metų braškių apsaugos sistemų efektyvumą matyti, kad skirtumas tarp tradicinės braškių apsaugos sistemos ir apsaugos sistemos, naudojant prognozavimo modelį, išliko panašus: 2008 m. jis buvo 8 %, o 2009 m. 7 %. Reikšminiai žodžiai: apsaugos sistemos, Fragaria ananassa, infekcijos rizika, kekerinis puvinys. Įvadas. Botrytis spp. plačiai paplitę grybai, sukeliantys sodo ir daržo augalų puvinius vegetacijos metu ir laikomos produkcijos puvinius sandėliavimo metu. Dėl Botrytis spp. grybų sukeliamų puvinių Lietuvoje ir pasaulyje netenkama nuo 15 20 iki 50 % derliaus, o esant palankioms sąlygoms puviniams plisti ir nenaudojant augalų apsaugos produktų kyla ligų epifitotijos (Bulger ir kt., 1987; Boff ir kt., 2001; Blanco ir kt., 2006; Valiuškaitė ir kt., 2008 ). Ligų nuostoliams sumažinti vegetacijos metu sunaudojami nemaži pesticidų kiekiai, daug purškiama profilaktiškai. Vienas geriausių ir efektyviausių būdų apsaugoti sodo augalus nuo ligų yra jų prognozavimas. Jis padeda tiksliai nustatyti infekcijos pradžią ir tinkamu laiku panaudoti chemines apsaugos priemones. Tam tikslui yra kuriamos ir diegiamos ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos. 1990 m. Italijoje, Anglijoje, Norvegijoje ir Olandijoje įdiegta DSS (Decision Support System) sistema kekeriniam puviniui nustatyti braškyne. Modelis pagrįstas esamo ligos išplitimo lygio ir meteorologinių sąlygų įtakos prognoze. DSS sistema leidžia sumažinti fungicidų 13

naudojimą ir optimizuoti įprastinių purškimų dažnį (Wander ir kt., 2004). Įvairios prognozavimo sistemos ir modeliai sėkmingai funkcionuoja Norvegijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse (Shtienberg, Elad, 1997; Xu ir kt., 2000; Berrie ir kt., 2002; Miličević ir kt., 2006). 2007 m. Lietuvoje pradėtas kurti sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo tinklas, kuris apima dešimt šalies ūkių, esančių skirtingose agroklimatinėse zonose. Rekomenduojami naudoti imetos sm ( Pessl Instruments, Austrija) ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliai nėra iki galo pritaikyti Lietuvos sąlygomis, nes ligas sukeliančių organizmų vystymuisi ir plitimui labai didelį poveikį daro abiotiniai aplinkos veiksniai, kurie sudaro ligų prognozavimo modelių pagrindą (Raudonis ir kt., 2008). Botrytis sp. prognozavimo modelio efektyvumas braškyne ir modelių pritaikymas prie Lietuvos sąlygų tirti pirmą kartą. Darbo tikslas ištirti imetos sm Botrytis sp. prognozavimo modelio efektyvumą ir optimizuoti sodo braškių apsaugą nuo kekerinio puvinio. Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tiriamas imetos sm ( Pessl Instruments, Austria) Botrytis sp. infekcijos prognozavimo modelio pritaikymas sodo braškyne (Fragaria ananassa). Apsaugos sistemų nuo kekerinio braškių puvinio efektyvumo tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų bazėje 2008 2009 m. Braškės pasodintos balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse. Braškėms laistyti ir tręšti įrengta drėkinimo sistema. Braškių sodinimo schema 1,0 + 0,35 + 0,35 0,2 m (87 719 vnt./ha). Veislė Elkat. Tyrimams parinktos dvi apsaugos sistemos: tradicinė ir pagal imetos sm Botrytis sp. infekcijos braškyne modelį (1 lentelė). 1 lentelė. Braškių purškimo schema Table 1. Strawberry spraying scheme Variantas Variant Preparatas Preparation Norma Rate, kg ha -1, l ha -1 Babtai, 2008 2009 m. Purškimo laikas Spraying time 1 2 3 4 2008 m. - Nepurkšta Unsprayed Purkšta pagal tradicinę apsaugos sistemą Sprayed according to traditional protection system Purkšta pagal imetos sm modelį Sprayed according to imetos sm model Signum 33,4 WG 1,8 3 purškimai braškių žydėjimo metu kas 7 10 d. 3 sprayings during strawberry flowering every 7 10 days Signum 33,4 WG 1,8 3 purškimai pagal modelio rodmenis 3 sprayings according to the indices of model 14

1 lentelės tęsinys Table 1 continued 1 2 3 4 2009 m. - Nepurkšta Unsprayed Purkšta pagal tradicinę apsaugos sistemą Sprayed according to traditional protection system Purkšta pagal imetos sm modelį Sprayed according to imetos sm model Rovral Aqua Flo 1,5 3 purškimai braškių žydėjimo Switch 62,5 WG 1,0 metu kas 7 10 d. Signum 33,4 WG 1,8 3 sprayings during strawberry flowering every 7 10 days Rovral Aqua Flo 1,5 4 purškimai pagal modelio Switch 62,5 WG 1,0 rodmenis Signum 33,4 WG 1,8 4 sprayings according to the Teldoras 500 SC* 1,5 indices of model Signum 33,4 WG (boskalidas + piraklostrobinas 267 + 67 g/kg) Rovral Aqua Flo (iprodionas 500 g/l) Switch 62,5 WG (ciprodinilas + fludioksonilas 375 + 250 g/kg) Teldoras 500 SC (fenheksamidas 500 g/l); *preparatas neregistruotas Lietuvoje / preparation not registered in Lithuania imetos sm Botrytis sp. infekcijos prognozavimo modelis pagrįstas lapų drėgnumo trukmės ir oro temperatūros šiuo laikotarpiu santykiu. Pagal šiuos rodiklius apskaičiuojamas palankiausias užsikrėtimo periodas ir infekcijos rizikos lygis. Kai rizikos lygis yra didesnis negu 60 % ir išsilaiko ilgiau negu vieną dieną, tokiomis sąlygomis būtina naudoti augalų apsaugos produktus. Pagal tradicinę braškių apsaugos nuo ligų sistemą augalai purškiami tris kartus žydėjimo metu. Pirmą kartą braškės purškiamos, kai yra 5 10 % išsiskleidusių žiedų, kitus du kartus kas 7 10 dienų augalams esant 61 65 augimo tarpsnio pagal BBCH skalę (Meier, 1997). Meteorologinės sąlygos purškiant braškes parodytos 2 lentelėje. 2 lentelė. Meteorologinės sąlygos purškimų metu Table 2. Meteorological conditions during strawberry spraying Parametrai Parameters Pagal tradicinę apsaugos sistemą According to traditional protection system 15 Babtai, 2008 2009 m. Pagal imetos sm modelį According to imetos sm model 1 2 3 2008 m. Purškimo data 05-12 05-20 05-26 05-13 06-17 06-21 Spraying date Augimo tarpsnis (BBCH 61 62 63 61 85 86 skalė) Growth stage (BBCH scale) Oro temperatūra Air temperature, C 17,4 16,9 20,5 13,7 14,4 20,9

2 lentelės tęsinys Table 2 continued 1 2 3 Vėjo greitis 1,0 1,5 1,5 1,3 1,5 1,5 Wind speed, m/s Santykinė oro drėgmė 75 80 80 68 87 80 Relational air humidity, % Laikas (val.) nuo purškimo iki pirmo lietaus Time (h) from spraying till the first rain 56 23 67 72 10 17 2009 m. Purškimo data 05-12 05-20 05-26 05-20 05-25 06-02 06-12 Spraying date Augimo tarpsnis (BBCH 61 62 63 62 63 71 73 skalė) Growth stage (BBCH scale) Oro temperatūra 13,7 21,0 22,0 21,0 18,4 21,0 15,3 Air temperature, C Vėjo greitis 1,7 2,2 1,3 2,2 1,4 1,8 2,0 Wind speed, m/s Santykinė oro drėgmė 76 73 74 73 83 82 90 Relational air humidity, % Laikas (val.) nuo purškimo 12 14 33 12 6 18 46 iki pirmo lietaus Time (h) from spraying till the first rain Kiek braškių uogas pažeidė kekerinis puvinys, įvertinta pagal ligų apskaitų standartines metodikas (Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Statistinis duomenų apdorojimas atliktas dispersinės analizės metodu pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05). Rezultatai. Pagal imetos sm Botrytis sp. prognozavimo modelio rodmenis palankiausias užsikrėtimo kekeriniu puviniu periodas 2008 m. susidarė birželio mėnesį, kai Botrytis sp. infekcijos rizikos lygis buvo didesnis negu 60 % ir truko iš eilės aštuonias dienas, iš kurių dvi dienas buvo 100 % užsikrėtimo rizika (pav.). Ypač daug palankių užsikrėtimo periodų buvo liepos mėn. Dėl to supuvo daug vėlyvųjų veislių braškių, nes apsaugos produktai, panaudoti braškėms žydint, neapsaugo nuo antrinių Botrytis sp. infekcijų, plintančių uogų skynimo metu. Botrytis sp. infekcijos rizikos dinamika rodo, kad palankiausi užsikrėtimo šiuo ligų sukėlėju periodai prasidėjo birželio II dešimtadienį ir truko beveik visą vasarą. imetos sm Botrytis sp. prognozavimo modelio 2009 m. rodmenys (pav.) ir Botrytis sp. infekcijos rizikos dinamika rodo, kad ypač palankūs užsikrėtimo periodai susidarė birželio mėn. 16

2008 m. 2009 m. Pav. Botrytis sp. infekcijos parametrai ir rizikos dinamika braškyne Fig. Parameters of Botrytis sp. infection and risk dynamics in strawberry plantation Babtai, 2008 2009 m. 17

Didesnis negu 60 % Botrytis sp. infekcijos rizikos lygis buvo 22 dienas, iš kurių aštuonias dienas užsikrėtimo rizika siekė 100 %, keturias dienas daugiau kaip 90 %. Birželio 2 5 ir 8 11 dienomis susiformavo keturių dienų iš eilės užsikrėtimo periodai, Botrytis sp. užsikrėtimo rizika buvo nuo 60 iki 100 %. Birželio 15 20 dienomis susidarė šešių dienų iš eilės užsikrėtimo periodas, rizika 51 100 %, tris dienas Botrytis sp. užsikrėtimo rizika siekė 100 %. Birželio III dešimtadienį, 24 30 dienomis, palankus užsikrėtimo periodas tęsėsi septynias dienas iš eilės. Dėl to supuvo daug vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų veislių uogų. Gegužės mėn. iš viso buvo penkios dienos, kai Botrytis sp. rizika įvairavo nuo 60 iki 67 %, o liepos mėn. tokių dienų buvo šešios. 2008 2009 m. atlikti tradicinės braškių apsaugos sistemos ir purškimo pagal imetos sm Botrytis sp. prognozavimo modelį sistemos palyginamieji tyrimai. Abi sistemos stabdė uogų puvinių plitimą. 2008 m. purškimo fungicidais pagal tradicinę apsaugos sistemą efektyvumas buvo 54 %, o pagal imetos sm modelį 62 % (4 lentelė). 2008 m. palankios sąlygos užsikrėsti kekeriniu puviniu susidarė, kai braškės pradėjo nokti (85 86 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę). Todėl pagal imetos sm modelio rodmenis buvo du kartus purkšta vėliau negu pagal tradicinę apsaugos sistemą, kuri iš esmės braškes apsaugojo tik nuo pirminės Botrytis sp. infekcijos, išplitusios braškėms žydint. Apsaugos sistemos iš esmės mažino puvinio plitimą: nepurkštų fungicidais braškių supuvo kiek daugiau negu 6 %, tradicinė apsaugos sistema puvinių plitimą sumažino beveik per pusę, o braškes nupurškus pagal imetos sm modelį, jų supuvo apie trečdalį, palyginti su nepurkštomis (3 lentelė). 3 lentelė. Apsaugos sistemų įtaka kekerinio puvinio plitimui braškyne Table 3. Effect of protection systems on grey mould in strawberries Variantas Variant Nepurkšta Unsprayed Purkšta pagal tradicinę apsaugos sistemą Sprayed according to traditional protection system Babtai, 2008 2009 m. Braškių derlius, kg / variantas Strawberry yield, kg / variant Supuvusių uogų sveikų whole supuvusių rotten iš viso total Rotten berries, % 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 18,01 ab 37,58 a 1,18 c 20,59 b 19,19 58,17 6,15 35,40 21,53 b 54,56 c 0,63 abc 15,87 a 22,16 70,43 2,84 22,53 Purkšta pagal imetos sm modelį Sprayed according to imetos sm model 19,04 ab 60,38 c 0,45 a 15,13 a 19,46 75,51 2,31 20,04 Tomis pačiomis raidėmis pažymėtos reikšmės stulpeliuose pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05) iš esmės nesiskiria. / Means followed by the same letter in columns are not different significantly (P = 0.05) according to Duncan s multiple range test. 18

2009 m. purškimo fungicidais pagal tradicinę apsaugos sistemą efektyvumas buvo 36 %, o pagal imetos sm modelį 43 % (4 lentelė). Tai lėmė labai palankios sąlygos kekeriniam puviniui plisti, nes buvo gausu kritulių braškėms žydint ir ypač uogoms nokstant. Atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, 2009 m. braškių apsaugos sistema buvo išplėsta ir purškiama keliais fungicidais, kad būtų gautas geresnis uogų apsaugos nuo kekerinio puvinio efektas. 4 lentelė. Apsaugos sistemų nuo kekerinio puvinio efektyvumas braškyne Table 4. Efficiency of protection systems against grey mould in strawberry plantation Babtai, 2008 2009 m. Variantas Variant Nepurkšta Unsprayed Purkšta pagal tradicinę apsaugos sistemą Sprayed according to traditional protection system Purkšta pagal imetos sm modelį Sprayed according to imetos sm model Kekerinis puvinys Grey mould, % Sistemų efektyvumas Efficiency of systems, % 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. 6,15 35,40 - - 2,84 22,53 54,13 36,36 2,31 20,04 62,44 43,39 Palyginus abiejų tyrimų metų braškių apsaugos sistemų efektyvumą matyti, kad skirtumas tarp tradicinės apsaugos sistemos ir braškių apsaugos sistemos, naudojant prognozavimo modelį, išliko panašus: 2008 m. jis buvo 8 %, o 2009 m. 7 %. Aptarimas. Botrytis Cinerea Pers., žalingiausias braškių puvinių sukėlėjas, braškes užkrečia joms žydint, tačiau ligos požymiai išryškėja uogoms nokstant (Xu ir kt., 2000; Boff ir kt., 2001; Blanco ir kt., 2006). imetos sm Botrytis sp. modelis pagrįstas lapų drėgnumo trukmės ir oro temperatūros šiuo laikotarpiu santykiu. Pagal šiuos rodiklius apskaičiuojamas palankiausias užsikrėtimo periodas ir infekcijos rizikos lygis. Kai rizikos lygis yra didesnis negu 60 % ir trunka daugiau negu vieną dieną, tokiomis sąlygomis būtina naudoti augalų apsaugos produktus. Jeigu braškių plantacijoje liko daug sergančių uogų ir kitų augalo dalių, tai naujo žydėjimo metu ir kitoms uogoms nokstant, jeigu oras drėgnas, susidaro palankus fonas kekerinio puvinio infekcijai kilti. Visi prognozavimo modeliai pagrįsti ligos epidemiologija ir aplinkos sąlygų įtaka ligos sukėlėjo vystymosi eigai. Botrytis Cinerea gali užkrėsti augalą esant 2 C temperatūrai, tačiau optimali užkrėtimo temperatūra yra aukštesnė negu 18 C (Bulger ir kt., 1987; Boff ir kt., 2001; Blanco ir kt., 2006). Kekerinio puvinio sukėlėjas jautriausiai reaguoja į drėgmės trūkumą, nes Botrytis Cinerea sporoms sudygti ir įsiskverbti į augalą būtinas pakankamas drėgnumas, t. y. vandens plėvelė ant augalo turi išsilaikyti ne trumpiau kaip 7 val. Todėl krituliai yra svarbus abiotinis veiksnys, lemiantis infekcijos eigą (Bulger ir kt., 1987; Miličević, 2006). Gausūs krituliai braškėms žydint ir ypač uogoms nokstant lėmė, kad 2009 m. tirtų apsaugos sistemų efektyvumas buvo gerokai mažesnis nei 2008 m. Atsižvelgiant 19

į oro sąlygas, 2009 m. braškių apsaugos sistema buvo išplėsta ir purškiama keliais fungicidais, kad būtų gautas geresnis uogų apsaugos nuo kekerinio puvinio efektas. Tyrimo rezultatai rodo, kad braškių apsauga nuo kekerinio puvinio pagal imetos Botrytis sp. prognozavimo modelį turi teigiamas tendencijas, tačiau yra nepakankama, jeigu meteorologinės vegetacijos periodo sąlygos yra ypač palankios ligai plisti. Todėl būtina tęsti šio modelio efektyvumo tyrimus, nes tik sukaupus pakankamą duomenų bazę bus galima parengti tikslias prognozavimo modelio naudojimo technologines rekomendacijas. Išvados. Apsaugos sistemos iš esmės mažino kekerinio puvinio plitimą braškyne. 2008 m. supuvo 6,15 % nepurkštų fungicidais braškių, 2009 m. 35,40 %. Purškiant pagal tradicinę apsaugos sistemą 2008 m. supuvo 2,84 %, 2009 m. 22,53 % braškių, o purškiant pagal imetos sm modelį 2008 m. supuvo 2,13 %, 2009 m. 20,04 % braškių. Purškimų fungicidais pagal tradicinę apsaugos sistemą efektyvumas 2008 m. buvo 54 %, 2009 m. 36 %, pagal imetos sm modelį 2008 m. 62 %, 2009 m. 43 %. Palyginus abiejų tyrimų metų braškių apsaugos sistemų efektyvumą matyti, kad skirtumas tarp tradicinės braškių apsaugos sistemos ir apsaugos sistemos, naudojant prognozavimo modelį, išliko panašus: 2008 m. jis buvo 8 %, o 2009 m. 7 %. Padėka. Dėkojame tyrimus parėmusiai Lietuvos žemės ūkio ministerijai. Gauta 2010 09 01 Parengta spausdinti 2010 09 17 Literatūra 1. Berrie A. M., Harris D. C., Xu X. M. 2002. A potential system for managing Botrytis and powder mildew in main season strawberries. Acta Horticulture, 567: 647 649. 2. Blanco C., Santos B., Romero F. 2006. Relationship between concentrations of Botrytis Cinerea Conidia in air, environmental conditions, and the incidence of grey mould in strawberry flowers and fruits. European Journal of Plant Pathology, 114(4): 415 425. 3. Boff P., Kastelein P., Kraker J., Gerlagh M., Köhl J. 2001. Epidemiology of grey mould in annual waiting-bed production of strawberry. European Journal of Plant Pathology, 107(6): 615 624. 4. Bulger M. A., Ellis M. A., Madden L. V. 1987. Influence of temperature and wetness duration on infection of strawberry flowers by Botrytis Cinerea and disease incidence of fruit originating from infected flowers. Phytopathology, 77: 1 225 1 230. 5. Meier U. 1997. Growth stages of Mono- and Dicotyledonous plants. Berlin. 6. Miličević T., Ivić D., Cvjetković B. 2006. Application of BOTMAN Forecast Model in Integrated Botrytis Management in Croatian Strawberry Plantations. Proceedings of the 12th Congress of the Mediterranean Phytopathological Union. 10 15 Juni, Rhodes Island, Greece, 330 332. 20

7. Raudonis L., Valiuškaitė A., Survilienė E. 2008. Sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo, naudojant internetinę sistemą imetos sm, modelių efektyvumas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 277 287. 8. Shtienberg D., Elad Y. 1997. Intercorporation of weather forecasting to integrated, chemical-biological management of Botrytis Cinerea. Phytopathology, 87: 332 340. 9. Valiuškaitė A., Raudonis L., Survilienė E. 2008. Control of grey mould and white leaf spot in strawberry. Zemdirbyste-Agriculture, 95(3): 221 226. 10. Wander J., Stensvand A., Creemers P., Berrie A., Rossi V. 2004. Testing of DSS to improve the control of Botrytis Cinerea in strawberries. Acta Horticulture, 649: 241 246. 11. Xu X. M., Harris D. C., Berrie A. M. 2000. Modeling infection of strawberry flowers by Botrytis Cinerea using field data. Phytopathology, 90: 1 367 1 374. 12. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. 2002. J. Šurkus, I. Gaurilčikienė (sudaryt.). Lietuvos žemdirbystės institutas. Akademija, Kėdainių r. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2010. 29(3). Investigation of imetos sm Botrytis sp. prediction model in strawberries A. Valiuškaitė, E. Survilienė Summary Efficacy of imetos sm (Pessl Instruments, Austria) Botrytis sp. infection prediction model in strawberries was investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2008 2009. There were carried out investigations of strawberry comparable protection system against grey mould: the traditional strawberries and spraying system under imetos sm Botrytis sp. forecasting model. Both protection systems are reducing the spread of grey mould in strawberries. There was unsprayed rotten strawberries on the average 20.78 %, while applying the traditional spray-protection system 12.68 %, and according to imetos sm spray pattern 11.08 %. The spraying of fungicide in the traditional protection system was on average 45 % effective, according to imetos sm 53 %. After comparison of the two-year study of strawberry protection system effectiveness, the difference between traditional protection systems and strawberry protection system using predictive model remained similar: in 2008 it was 8 %, in 2009 7 %. Key words: Fragaria ananassa, grey mould, risk of infection, protection systems. 21

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2010. 29(3). Ekoplant trąšų ir meteorologinių sąlygų įtaka ekologiškai augintų morkų produktyvumui Roma Starkutė, Ona Bundinienė, Vytautas Zalatorius Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. paštas r.starkute@lsdi.lt Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg 8-k, / Calc(ar)i Epihypogleyc Luvisolls LVg-p w cc) 2006 2008 metais. Bandymų tikslas buvo įvertinti kalio ir fosforo trąšos su mikroelementais Ekoplant įtaką ekologiškai auginamų valgomųjų morkų Svalia F 1 produktyvumui ir jo rodikliams, palyginti su jau naudojamomis trąšomis kalio magnezija ir kalio sulfatu ir nustatyti tirtų trąšų ir meteorologinių sąlygų sąveiką bei įtaką morkų šakniavaisių derliui. Patręšus fosforo ir kalio trąšomis morkų šakniavaisių derlius didėjo visais atvejais, tačiau ne mažesnę įtaką jam turėjo ir meteorologinės sąlygos. Papildomai morkas tręšiant trąšomis Ekoplant, joms esant 4 6 lapelių tarpsnio, derliaus priedo, palyginti su vienkartiniu tręšimu Ekoplant, kalio magnezija ar kalio sulfatu, negauta, tačiau, palyginti su be trąšų augintų morkų derliumi, buvo gautas 5,2 t ha -1, arba 18,4 % prekinio derliaus priedas. Tręštų morkų pasėlio biometriniai rodikliai, palyginti su netręštomis morkomis, visais tyrimų metais buvo didesni, tačiau didesnių skirtumų tarp skirtingomis trąšomis ir pagal skirtingas normas tręštų morkų nebuvo. Morkų šakniavaisių derlių teigiamai veikė vegetacijos pradžioje ir morkoms formuojant šakniavaisį iškritę krituliai ir per vegetaciją sukaupta teigiamų aukštesnių kaip 10 C temperatūrų suma 1 757,4 C. Reikšminiai žodžiai: Ekoplant, ekologiškas, kalio sulfatas, kalio magnezija, meteorologinės sąlygos, morkos, produktyvumas. Įvadas. Norint gauti gausų ekologiškai auginamų daržovių derlių, labai svarbu tinkamai ir subalansuotai tręšti. Augdami augalai iš dirvožemio paima daug ir įvairių maisto medžiagų. Kad dirvožemis nenustotų savo derlingumo, maisto medžiagos turi būti grąžinamos atgal į dirvą tręšiant. Taip pat svarbu ne tik patenkinti augalų mitybos poreikius, bet ir atsižvelgti į ekosistemos našumo palaikymą (Елькина, 2006; Krištaponytė, 2004; Osman, 2005). Dirvožemio derlingumą lemia kompleksas veiksnių ir, pakitus vienam iš jų, kinta ir kiti. Nuo agroklimatinių iš- 23

teklių, vietos agroklimatinių sąlygų: šviesos, šilumos, drėgmės, bei tinkamų ir gerai subalansuotų maisto medžiagų priklauso augalų derlingumas (Bučienė, 2003). Be to, kiekvienam augalui reikia nevienodų meteorologinių sąlygų, o derlių lemia skirtingų laikotarpių orai. Todėl dažnai tiriama, kaip meteorologinės sąlygos veikia maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio, augalų derlingumą, dirvožemio agrocheminių savybių kitimą. Nepastovus Lietuvos klimatas turi didelės reikšmės augalams ir jų produktyvumui, organinių maisto medžiagų pasisavinimu ir derliaus kokybei. Jeigu trūksta drėgmės ir vyrauja žemos temperatūros, augalai prastai pasisavina maisto medžiagas, o drėgmės perteklius jas išplauna iš dirvožemio. Taigi meteorologinės sąlygos yra derliaus mažėjimo priežastis (Baniūnienė, 2002). Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, trąšų efektyvumas yra labai nevienodas. Manoma, kad taip yra dėl to, kad kintantis hidroterminis režimas glaudžiai susijęs su dirvožemio granuliometriniame sudėtimi, kitomis agrocheminėmis savybėmis (Švedas ir kt., 1998). Morkų, kaip ir daugelio kitų augalų, derlių lemia jų vegetacijos laikotarpio mėnesių atskirų dešimtadienių oro temperatūra ir kritulių kiekis (Zalatorius ir kt., 2006; Švedas ir kt., 1999), panaudotos trąšos ir jų kiekis. Tinkamai panaudotos trąšos padeda augalams įveikti nepalankias klimato sąlygas ir padaro juos atsparesnius ligoms ir kenkėjams (Asakavičiūtė, Lisova, 2009; Kureychik ir kt., 2008). Kritulių reikšmė augalams labai svarbi, nes jie yra drėgmės šaltinis dirvožemiui ir orui, be to, šiek tiek patręšia dirvą. Iš atmosferos su krituliais į kiekvieną hektarą patenka apie 10 12 kg azoto ir kitų medžiagų (Na, Ca, K). Derlius priklauso ne tik nuo kritulių, bet ir nuo jų iškritimo laiko. Pagal maisto medžiagų pasisavinimą morkos užima vieną pirmųjų vietų po kopūstų, todėl, kad užaugtų kokybiškas ir gausus šakniavaisių derlius, joms reikia daug maisto medžiagų. 1 t morkų su atitinkamu šalutinės produkcijos kiekiu išauginti sunaudojama 3,2 kg azoto, 1,2 fosforo, 5,0 kg kalio, 1,9 kg kalcio ir 0,9 kg magnio (Дерюгин, Кулюкин, 1988). Trąšos turi grąžinti į dirvą su derliumi iš jos paimtas maisto medžiagas. Maisto medžiagų balansą dirvožemyje išlaikyti padeda ir augalų liekanos. Šveicarijoje nustatyta, kad esant 50 t ha -1 morkų derliui augalų liekanose viename hektare lieka: N 2,5 kg, P 2 O 5 1 kg, K 2 O 5 kg, Ca 1 kg, Mg 0,25 kg (Ryser, Gysi, 1978). Auginant morkas ekologiškai, joms tręšti naudojamos tik natūralios kilmės trąšos. Kalio kiekiui dirvožemyje padidinti naudojamos sertifikuotos trąšos kalio magnezija ir kalio sulfatas. Optimalios šių trąšų normos nustatomos pagal dirvožemio tyrimo rezultatus, auginamų daržovių rūšį ir planuojamą derlių. Ypač patartina jomis tręšti mažo kalingumo dirvožemiuose augančius augalus (Salo ir kt., 2001; Pekarskas, 2001; Lietuvos dirvož...., 1998). Tačiau šios trąšos nepadidina fosforo kiekio dirvožemyje. Viena naujausių trąšų, skirtų ekologiškai auginamoms daržovėms tręšti, yra bechlorė kalio ir fosforo trąša su mikroelementais Ekoplant. Tręšiant daržoves šia trąša, į dirvą patenka ne tik pagrindinių maisto elementų kalio ir fosforo, bet ir magnio, kalcio bei sieros. Ekoplant trąšų veikimo ir meteorologinių sąlygų įtakos sąveika mažai tyrinėta, o duomenų apie šių trąšų įtaką daržovėms nebuvo, todėl 2006 metais pradėti tyrimai Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. 24