PowerPoint Presentation

Transkriptas

1 Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė

2 Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR) ir realiojo darbo užmokesčio metinis pokytis (2015 m. 4 ketv.) Vartotojų lūkesčiai dėl finansinės padėties ateityje (nuomonių balansas atsižvelgus į sezoniškumą) ,0 10, ,0 6,0 4,0 2,0 + 6,9proc. +7,4 proc. + 6 proc. 0,0-2,0-4,0-6, Šaltiniai: šalių statistikos institucijos, Europos Komisija

3 Taupymas: visose šalyse gyventojų santaupų daugėja

4 Namų ūkių atsparumas finansinėms negandoms padidėjo Metinis namų ūkių indėlių pokytis 16% 14% 12% 10% 8% 6% 4% 2% 0% -2% -4% Šaltiniai: šalių centriniai bankai, SEB skaičiavimai. Namų ūkių, kurie negalėtų padengti nenumatytų išlaidų, dalis sumažėjo visose šalyse. Šiuo metu tokių namų ūkių Estijoje yra 36,7 proc., Latvijoje 60,4 proc., Lietuvoje 53,2 proc. (remiantis Eurostato duomenimis). SEB banko duomenimis, vidutinė suma indėlių sąskaitose yra 4,2 tūkst. Eur Estijoje, 3,4 tūkst. Eur Latvijoje ir 3,9 tūkst. Eur Lietuvoje Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 4

5 Maža pensijai savarankiškai besiruošiančių gyventojų dalis kelia nerimą visose trijose Baltijos šalyse Savanoriškai kaupiančių pensiją namų ūkių dalis 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Olandija (2009) Vokietija (2010) Belgija (2010) Prancūzija (2010) Liuksemburgas (2010) Suomija (2009) Ispanija (2008) Estija (2013)* Slovėnija (2010) Italija (2010) Lietuva (2015)** Austrija (2010) Slovakija (2010) Latvija (2012)*** Portugalija (2010) Graikija (2009) Šaltiniai: ECB (HFCS, 2013), *Estijos centrinis bankas (HFCS, 2015), ** Lietuvos bankas ( Namų ūkių finansinės elgsenos apžvalga, 2015), *** Eurobarometras (speciali ataskaita Nr. 373). Skirtumai tarp šalių atsirado dėl skirtingų pensijų sistemų, jų raidos, šalies ekonominės raidos ir padėties. Vidutiniškai tie, kas kaupia pensijai III pakopos pensijų fonduose ar pagal gyvybės draudimo sutartis, yra sukaupę 2,9 tūkst. Eur Estijoje, 2,1 tūkst. Eur Latvijoje ir 3,1 tūkst. Eur Lietuvoje (SEB banko duomenimis) Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 5

6 Žmonės linkę atidėlioti pinigų kaupimą pensijai Sprendimai taupyti pensijai Vidutinė nurodyta papildomų pajamų, reikalingų pradėti taupyti pensijai, suma ir vidutinė taupymo pensijai įmoka (EUR) Jau taupo Dar netaupo Neketina taupyti 0% 20% 40% 60% 80% 100% Estija Latvija Lietuva Vidutinė mėnesio įmoka Reikalingų papildomų pajamų suma Šaltinis SEB pasirengimo pensijai rodiklio tyrimas, Per mažos pajamos kartais tik formali priežastis Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 6

7 Latviai ir lietuviai labiau kliaujasi prisidurti prie pensijos iš santaupų, estai iš nekilnojamojo turto Nurodoma tikimybė gauti pajamų iš alternatyvių šaltinių sulaukus pensijos Pensijai sukauptos lėšos Kitos santaupos ir investicijos Nekilnojamasis turtas Šaltinis SEB pasirengimo pensijai rodiklio tyrimas, Moksliniai tyrimai rodo, tose šalyse, kur daug namų ūkių gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose, sulaukus pensijos, iš nekilnojamojo turto prisiduriama mažai. Tikėtina, kad vyresnio amžiaus gyventojai savo turtą norėtų palikti kaip palikimą, Nėra tinkamų finansinių priemonių, kurios padėtų pragyventi iš turimo nekilnojamojo turto. 45% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 7

8 Didžiausią dalį kitokio negu indėliai finansinio turto turi m. gyventojai Finansinio turto struktūra pagal amžių (2015) Indėliai Taupymas pensijai Kitos investicijos m m m m. 55 m. ir vyresni 0% 20% 40% 60% 80% 100% Šaltinis SEB skaičiavimai. 0% 20% 40% 60% 80% 100% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Vidutiniškai santaupos pensijai per metus Latvijoje ir Lietuvoje padidėjo sparčiau negu indėliai (14,9 proc. ir 10,8 proc.). Estijoje santaupos pensijai padidėjo 4,4 procento. Lietuvoje vyresni žmonės dažniau negu kitose šalyse investuoja į kitas investavimo priemones dalyvauja geriau išvystytoje Vyriausybės vertybinių popierių (pavyzdžiui, Vyriausybės taupymo lakštų) rinkoje Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 8

9 Vienur skolinimasis atsigauna, o kitur atsigavimo požymiai dar silpni Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 9

10 Būsto paskolų rinka sparčiausiai auga Lietuvoje, o Latvijoje tebesitraukia Būsto paskolų portfelio metinis pokytis Naujų būsto paskolų vertės metinis pokytis 6% 3% 0% -3% -6% -9% 2014 m. gruodis 2015 m. birželis 2015 m. gruodis 3,8% 4,3% 4,7% 2,8% 3,2% 1,8% -4,4% -5,4% -7,0% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% pusm m. 1 pusm m. 2 pusm. 34,7% 18,2% 18,7% 18,6% 20,3% 16,1% 12,1% 7,6% 0,4% Šaltiniai: šalių centriniai bankai, SEB skaičiavimai. Šaltiniai: šalių centriniai bankai, FKTK, UAB Būsto paskolų draudimas, Estijoje ir Lietuvoje būsto paskolų portfelis auga sparčiau negu anksčiau, tačiau lėčiau negu darbo užmokestis ir indėliai (santaupos). Būsto paskolų rinka Latvijoje dar neatsigavo Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 10

11 m. būsto kainos sparčiausiai augo Estijoje Butų kainų sostinėse kitimas (2010 = 100) Šaltinis Ober-Haus. Būsto kainų ir gyventojų pajamų augimo skirtumas 20% 15% 10% 5% 0% -5% -10% -15% % -7% -6% Estonia Latvia Lithuania Šaltinis EBPO (naujausi duomenys 2015 m. 2 ketv.). Atsižvelgus į būsto kainų ir pajamų pokyčius, Latvijos ir Estijos gyventojams būstą dabar įpirkti lengviau negu 2010 m. Estijoje būstas nuo 2010 m. iki 2015 m. pabrango daugiau negu padidėjo pajamos Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 11

12 Palyginti didelės būsto kainos riboja jaunų žmonių galimybes įsikurti savo namuose Jaunų žmonių (25 34 m.), gyvenančių su tėvais, dalis ES (28) m. amžiaus žmonių, gyvenančių su tėvais, dalis yra mažiausia Estijoje, o didžiausia Latvijoje Šaltinis Eurostatas. Estijoje su tėvais gyvenančių jaunų žmonių daugėja Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 12

13 Estijoje didžiausi skirtumai tarp skirtingo amžiaus gyventojų imamų vidutinių paskolų Vidutinis naujos būsto paskolos dydis 2015 m. (tūkst. Eur) m m m m. 55 m. ir vyresni Šaltinis SEB skaičiavimai. 35 Estijoje m. gyventojai skolinasi didžiausias sumas. Latvijoje ir Lietuvoje didžiausius kreditus ima vyresni m. žmonės. Vyresni negu 45 m. gyventojai skolinasi mažiau: vidutinė tokio amžiaus gyventojų imamos paskolos suma Lietuvoje 25 proc., Latvijoje 33 proc., o Estijoje 50 proc. mažesnė negu jaunesnių gyventojų Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 13

14 Skolinimosi vartojimo reikmėms rinka pradėjo augti Lietuvoje, o Latvijoje vis dar traukiasi 9% 6% 3% 0% -3% -6% -9% -12% Paskolų vartojimo ir kitoms reikmėms portfelio metinis pokytis -2,0% 1,3% 1,8% 2014 m. gruodis 2015 m. birželis 2015 m. gruodis -10,4% -3,2% -5,0% -7,3% -1,6% Šaltiniai: šalių centriniai bankai, SEB skaičiavimai. 6,3% Trumpalaikių paskolų portfelio metinis pokytis 2014 m. gruodis 2015 m. birželis 2015 m. rugsėjis 20% 10% 0% -10% -20% 9,6% 6,4% -2,0% Šaltinis nacionalinės sąskaitos. -10,4% -10,9% -15,9% -7,2% 4,6% 11,8% Namų ūkių susidomėjimas trumpalaikiu finansavimu Lietuvoje auga sparčiau negu Estijoje ne tik dėl mažos statistinės bazės, bet ir dėl pagerėjusių gyventojų lūkesčių. Latvijoje paskolų portfelis vis dar traukiasi, bet jau lėčiau Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 14

15 Didžiausios vartojimo paskolos išduodamos Estijoje, mažiausios Lietuvoje (išskyrus pačius jauniausius gavėjus) Vidutinis naujos vartojimo paskolos dydis 2015 m. (tūkst. Eur) 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 2,7 2,4 2,5 3 2,9 3 2,8 2,6 2,6 2,8 2,6 2,4 2,5 2,2 2, m m m m. 55 m. ir vyresni m. paskolų gavėjai ima didžiausias vidutines paskolas. Visgi skirtumai tarp amžiaus grupių nėra labai dideli. Estijoje vidutinė paskolos suma 2015 m. šiek tiek sumažėjo, Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 8 ir 11 procentų. Šaltinis SEB skaičiavimai Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 15

16 Kasdieniniai atsiskaitymo būdai: kaip skiriasi Baltijos šalių gyventojai

17 Nors Lietuva ir Latvija vejasi Estiją pagal kortelių naudojimą,... Atsiskaitymų, naudojant korteles šalies POS terminaluose, skaičiaus metinis pokytis pokytis (proc.) 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% Šaltinis šalių centriniai bankai m. Lietuvoje atsiskaitymų kortelėmis skaičius augo sparčiausiai iš dalies ir dėl euro įvedimo Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 17

18 Estija vis dar smarkiai pirmauja Atsiskaitymai mokėjimo kortele mokėjimo terminaluose (vidutiniškai tenkantys vienai kortelei) Racionālie ceļotāji Dzīvo idejas nevis naudas vārdā 0 Neatkarīgie uzņēmēji Šaltiniai: šalių centriniai bankai, SEB skaičiavimai. Estijoje vienas kortelės turėtojas vidutiniškai 12 kartų per mėnesį už pirkinius atsiskaito kortele, Latvijoje 7 kartus, Lietuvoje 5 kartus. Estai vidutiniškai 5 kartus per mėnesį kortele atsiskaitydavo 2005 m Skelbiant, dauginant ir platinant šią prezentaciją ar jos dalį, būtina nuoroda į SEB banką 18

19 Ačiū už dėmesį