Pa safe el _ Priesd lis saknis priesaga galund Zod/io dalis, esantipries Pwz.: ^jq-^'ejo, "'ejo, Tejo, nu'ejo, pepejo, pra'ejo, prpejo, u?ejo; piaueg - arplauke,7plauke, mppiauke, prpplauke. Priesdeliai gali buti: ap-, at-, ii-, -, ne-, nu-, per-, pra-, pri-, s^-, su-, ui-. Priesdelis zymimas I. Prie^dliai f-, sq- ra&omi^^ su nosin^is raid6mis!/ rr Bendroji yiminiskif kodzin dalis yra saknis. Saknis zymima Kur yra zodzio pasakele saknis? Parenkame giminiskij zodziq: sako, pasake, sakyti, pasakotojas. leskome bendroslos zodzio daiies, kuri kartojasi giminiskuose zodziuose. Bendroji zodzio dalis - sak. Vadinasi, zodzio pasakele saknis yra sak. Pwz.: skaiiytl, skahymas, skailykia, perskafte, skaiiiniai; rasyti, rasymas, parase, uzrase, rasytojas. Sudurtiniai zodziai j ^uri dvi saknisj^x K^le +'piene = kiaulpien6, pele +zimis = peiezimis; e - junglamasis balsis. Zodzio dalis, esanti tarp saknies ^^.^ir^alunes, yra priesa^a^^^. Prlesaga zymima -el-, -4^ \, namelis, balionelis, vasarel6; -in-, -yn- ; duonjnfe, medinis, lazdynas, lent^; -ykh -Ik! baidykle, ciuozykia, junglklls, variklis; -ym-, -Im- rasymas, valgymas, klausimas, metimas; -ot-, -uot- barzdotas, rasota, languotas, vejuota; baltutis, svarute; maiyte, sunyils; dainavo, grybavo; -(i)uk- -Ing- -eklramuma, trukumas; \- -u1- -yt- -av- -um- ^kalniukas, namukas; lalminga, turtlngas; bamb^e, zarstektls; bernlukstis, peliukstis. Zodxio pabaigos kuri kinta, yra dalis, palune. GalQne zymima Pwz.: namq, nam[o], namjul], namg], namy, namq nam uose, nam[e]. Sli{ zodziij galunes yra Pwz.: knygq, knygg, knygr, knygg, knygl \ knygqt Siq zodziij galunes yra a, -OS, -M, -as, -c,.
I / f Kai l<uriuose zodziuose priebalsiai vienaip tariami, l<itaip rasomi. Zodyje baigti girdime k, bet rasome g. Norint nustatyti, l<uriq priebals? reikia rasyti, zodis pakeiciamas tokiu giminisku zodziu, kad po neaiskaus priebalsio eitg balsis, pavyzdziui: baigti, nes baige, skalbti. nes skalbe, vezdavo, nes veza. gerbti, gerbdavo, nes gerbia, gerbe; gaubti, gaubdavo - gaubia, gaube; skalbti, skaibdavo - skaibia, skalbe, dirbti, dirbtuves - dirba, ditto; darbstus - darbas. verpti, verpdavo, nes verpia, verpe; slepti, slepdavo - slepia, slepe; supti, supdavo - supa, supo; kepti, kepdavo - kepa, kepe. I snigti, snigdavo, nes sninga, snigo; sprogti, sprogdavo, sprogs - sprogo, sprogimas; rugti, rugs, rugstu - rugo; zengti, zengdavo, zengs, zingsnis - zengia, zenge; vargti, vargdavo, vargs, vargdienis, vargsas - vargas, vargo; dziaugsmas, dziaugdavosi, dziaugsis - dziaugiasi, dziaugesi. verkti, verkdavo, verks, verksnys, nes verkia, verke; laukti, laukdavo, lauktuves - laukia, lauke: pykti, pyksta, pykdavo, pyks - pyko; linkti, linksta, linkdavo - linko; nokti, noksta, nokdavo - noko; rukti, rukdavo, ruksta (dumai) - ruko. I grjzti, grjzdavo, sugrjztuves, nes gqzo; ^ vezti, vezdavo, vezdamas - veza, veze; uztt, uzdavo, Qzdamas - uzia, Uze; ozka - ozys; drozti, droztukas, padroztas - drozia, droze; IQzta, luzdavo - IQzo; ryztingas, ryztas - ry^os'i osti, osdavo, nes osia, ose; nesti, nesdavo, nestuvai - nesa, nese; austi, ausdavo, isausta - auso; puosti, puosdavo, papuostas - puosia, puose; njosti, mosdavo, paniosti - ruose. I S I D E M E K, I kaip rasomi priesdeliai is-, uzsdege, 'splese, isbego, uzgrojo, uzlipo, uzdejo.
NOSINI^ RAIDZIi^ RA^YBA foni jsidemekite zodzius, rasomus su nosinemis baisemis saknyse, nes cia balsius tariame ilgai: qsa, qsotis, qzuolas, ztfsis, zqslai,\vqsas (kahlys),\vqselis,]lgsis (javas. akies dalis. igauhtas stiklas). vas (laibaskjscios, brqzgina,mfslas (penima kiaule),lisnauja (specialiai sutaisvli kiaules taiik Nerasome nosinig raidzig, kai giminiskg zodzig saknyse atsiranda gresia, graso, grasinimas nes grese dreskia, drasko, draskymas > nes dreske dvesia ^nesdvese graiita (puom) > nes grous Liiltas ibasko nagais, grasina suesti, bet staiga... dvesia. Isidemekite zodzius be nosinig raidzig saknyse: igristi, jgrysta, jgriso '(nusibost^ luastas, mastelis, mastwm (pinti, mesti audeklui siulus) pasiryzti, pasiryzta, pasiryzei priezastis, pazast% tysoti, tyso, tysojo (guleti, biiti issitiesiisiam) via, yda, ydingas, ypac, ypatingas Ivsti, lysta, lyso (lieseti) plaukif sklastymas teseti, tesi, tesam (laikyti zodj, pazadq) upes brasta skiim (bulves, barzdq) sluotos razai; Kai kurig veiksmazodzig (irjg formg) saknyse nosines rasomos tik esamajame laike: sijla (damsi sallas), bet saleim (k!i"'ha) bet karo (h-bo) hqla (darosi baltas). bet balina *f 0"P^'- "t^oka) krfsta (tirsteja). bet kresi (Ursteja) sqla (damsi saldus). (pfysta. spura) (mazeja) sqsta (sasais aptenka) fxfla (darosi "f'" ' ^ ^ ) k^zta (skursta). bet keza (skurdziai auga) susnqra (pradeda snareti), bet snara tfzta (tyzta). bet teza (va,-va) gpta (blesta), bet gesina suslqma (pradeda slameti), bet siislama gl?zta (vysta) labqla (netenka regejimo _ '^nfzta(skyla} dalis), bet kneza(imaknezti) glfra(klimba) '^!^(dyla. devisi) ^. ^^.-,^^ ^.^^^^
TASKAS Taskq rasome pabaigoje sakinio, kuriuo kq nors teigiame arba neigiame. Pavyzdziui: Geriau zvirblis saujoje negu bhedis girioje. Melynas girias nusviete austantis rytas. Virs zaiiq eglaiciij melsvu dumeliu kyla rukas. Senelis tqsia pradetq pasakq. Skaitydami sakinio pabaigoje balsq nuleidziame. Tekste tasku vienq sakinj atskiriame nuo kito. DAUGTASKIS Sauktukq rasome pabaigoje sakinio kuris reiskia dziaugsmq, susizavejim^, nustebimq, raginimq, nepasitenkinimq, linkejimq, iiudesj, skausmq ar kita. Pavyzdziui: Kiek ten uogq irgrybq! Kokia iaime, kad mus apiankete! 0 pasipuos^s kaip! Daugtaskj dedame po sakinio, kurio mintis nebaigta, ne viskas pasakyta, isvardyta. Skaitydami tokio sakinio pabaigoje balso nenuleidziame, bet nut^siame. Pavyzdziui: / futbolo treniruot siandien neatejo Dovydas, Rokas, Manias... Rudenjnumeta iapusberzai, ievos, aiksniai, uosiai... Su teveliu prisirinkome pilnas pintines baravykij, iepsitj, raudonikiq... B R U K S N Y S S A K I N Y J E Bruksnj sakinyje rasome Pavyzdziui: dazniausiai vietoj Vilnius yra Lietuvos sostine. Vilnius - Lietuvos sostine. praleisto zodzio yra. ^_^^amtm&mait^^^^ Bruksniu nurodoma pauze. Bruksniij gausu lietuviy patarlese. Pavyzdziui: Kq ismoksi - ant peciq nenesiosi. Tevq pabahmas - sviestu patepimas. Snekek greitai - diena trumpa. Kabielj sakinyje dedame pries siuos zodzius: kad, nes, o, bet, taciau, is,lei,leigu,todil... KWB"IJEI?i:SMSlWKJ,N^JI E Pavyzdziui: Ugtelejo lapiukai, o pilkosios kiskes jau antrq kartq veda vaikus.\ Tomas daug zinojo apie Amerikq, nes vasarq ten atostogavo. Mama man nupirks lel. jei sutvarkysiu kambarj. lo Kableliais skiriame zodzius, kuriais j kg nors kreipiames. «- \ Pavyzdziui: Algirduk, kiek tau metq? Kur tu eini. katineli? Nesijaudink mazutele. tuoj as tave aprengsiu.
ZODZIIJ RASYMAS KARTU IR ATSKIRAI // su veiksmazodzjais, budvardziais ir prieveiksmiais: Tis tepaeina, bet tehedirba. Jis vienas temielas. Est man tebegrazi. tebedaug, tebegaila kai te nuo veiksmazodzig atskiria kitas zodis: Te pats galvoja. ] Tejie pykstasi - kas man? kai reiskia ^fl/, negi, lyg: Benesimtq metq ruosiesi gyventi? kai reiskia ar (tik) ne: Be ne tu cia biisi kaltas? kai reiskia beveih Kone visq dienq mokiausi. kai reiskia vos ne: Dabarjauciuosi ko ne didvyris. atskirai vis tiek, vis vien, vis dar, vis delta msmm^ i Nevartokite dalelyciy visgi, vis tik, vis tiktaikeiskite j vis delta Nepainiokite su sutrumpejusiais zodziais isvis (is viso), uzvis (uz visa) ^^^^ 4 Bet, kai, kazi(n), nors per daug,per toli,per brangus,per sunku, perseniai, ne per velu, neper geriausias, per mazas Bet:- ^ pemelyg, nepemelyg ni nemane, ne vienas; nei Ulta, nei salta Bet:. > nekart, nemai, nesyk ive vartojame, kai neigiame vienakart: ne negalvok A'ef vartojame, kai neigim^ kartojame: nei skaito, nei rasa fvardziai: bet kas, bet koks, bet kuris kai kas, kai koks, kai kuris kazifn) kas, kazi(n) koks kas nors, koks nors, kuris nors Prieveiksmiai: bet kada, bet kaip, bet kur kai kada, kai kur kazifn) kaip, kazifn) kur kada nors, kaip nors, kur nors I fsidemekite: is tikngij, is tikro, begalo
HP Bip^jBiljIli^iBUlNlESl S!^llilll ^^jl^ Veiksnys - pagrindine sakinio dalis, kuri atsako j kiausimq kas? Veiksnys paprastai yra sakinio veikejas. ^ Veiksnys zymimas T A R I N Y S Tarinys - pagrindine sakinio dalis, kuripasako, kq sakinio veikejas (veiksnys) veikia, veike, veikdavo ar veiks. Tarinys zymimas. i pwz.: Pucia kas? kas? kas? Ruta dainuoja. Sesuo gavo dovan^. Ja^? PWX-: Mai^Nauja^uotageraisluoia. Tat^^-^^^^ VakarTomukas issigando zalba k^ ueiadmio'f Sidayp i misk^. Antrinink^s sakinio dalys - iodz/a;, kurie isplecia, papildo arpaaiskina sakinj iratsako j klausimus kur?, kada?, kaip?, kiek?, kodel?, kam?, kokiu tiksiu? Antrininkes sakinio dalys zymimos. kua/nedefo? su^kuo sedef^? kuft^k/u^hslel koaios anu^? Valtyje sedejo zvejys su suneiiu. Karklyne krykste taukines antys. k^uzmeie? kiffpa^auo? halzia zinia? kuo'dzuuufeni ' Sunus uzmete mesker^ ir pagavo iu v/. Mamyte dziaugesi gera zin ia. Neisplestinj sakinj sudaro tik pagrindin sakinio dalys - veiksnys ir tarinys. > --a^saw, splestinj sakinj sudaro ne tik pagrindines dalys, bet ir antrininkes kinio dalys. Arvydaspravei^laukoduns \ja ^MEi^lejqsotj.
INKSTUMO ZENKLA Zodziuose ziogas, berniukas, kvieciu, saukiau, lauksiu, piesiu... rasome / raid?, bet jos netariame. Perskaityk siuos zodzius ir rask L, kurios netari: zaisliukas, vaziuoti, ziaurus, keliauti, rugiagele, vaisius, triusis, sviezias. Jeigu L netariame, o minkstai tariame prie jo esantj priebalsj, pavyzdziui, iogas, ber iukas, kvieiu, tai I raide yra minkstumo zenklas. Palygink, kaip tari priebalsius, kai yra minkstumo zenklas ir kai jo nera ;«) Rasau-rasiau,Jonukas-Jo;.iukas, * mazutis - ma?iukas, avinukas - aviniukas. Priebalsj visada tariame minkstai, todel po jo niekada nerasome minkstumo zenklo. Pavyzdziui: osiu, ura, keliau a, radi as, verte as, vezio u. Dvibalsj^Qpo minkstojo priebalsio tariame kaipfsfl. 0 rasome minkstumo zenklq ir^, pavyzdziui: ^ eziai, lokiai, mokiniai, placiai, puikiai. Dvibalsi minkstojo priebalsio tariame kaip, poffi/fm&iujup..^^". 0 rasome minkstumo zenklq ir, pavyzdziur. ciaupas, ri^nni*s.kiaune,mac,pagal,,sk tere,s re S^^^i^^^ga^e ^ Po priebalsio ^ dvibalsj au tariame kaip eu, bet rasome au, nes minkstumo zenklo po priebalsio J- nerasome. ^ Pavyzdziui: jau, jaukus, jaunas, turejau, tuojau.^ Kq veikia? aria, laukia, piesia, saukia, uzia. ^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^jj^^^ij
NOSIM^ RAIDZI^ RASYBA iodziig SAKNYSE J Kada rasomos? Veiksmazodzig saknyse pries H kai pagrindiniuose kamienuose lufsti - kando, kqsnis galqsti - galando, galqstuvas kaitaliojasi su "an, en, in, un. - Undo, Iqstele issigqsti - issigando, isgqstis Sr/sti - grinde nuogqstauti - pozfsta -pazinti, """ I Pozistamas Nosing bals^ saknyje turi ir sprisd-sprende sklfsri-sklende,sklqstis spfsn-spende,spqstai svfsti-svente r(sti-rente, rqstas kfsti-kente brfsti-brendo h sh-blende (plake,maise) tos isvestines veiksmazodzig formos, kurios padarytos is nosing bals^ turincig pamatinig formg: skgsti - skgsdavo, skgsdamas, skgsk, skgstg... ^' fti-siunte, r ^ifstuvas ^''ifsti-skunde ' Nosines raides nerasomos veiksmazodziuose, kurig esamajame laike atsiranda intarpas n, 0 kituose laikuose jo nera: akti, anka, ako; sekti, senka, seko. Zodzig saknyse pries kaitaliojasi tarpusavyje. kai bendrasakniuose zodziuose drjsli-drqsa grjzti - grqza, grqzinti mqstyti - mjsle rqzytis - r?ztis tfsti-tqsyti f^^i^fi ^ trqsa drqsus drqsinti drqsuolis atogrqzos saulegrqza grfzti grqzyti rankas grqztas Grjzulo Ratai tnqslus rqzulys tqsa tqsus tisti tjseioti tpsus istlselis trqsus Nepainiokite! (r^ztls - jslrgze - r^zosl) (reztis - rezesi) (istiselis - t^syti)
ZODZIIJ RASYMAS KARTU IR ATSKIRAI / atskirai^ kai zodziui suteikia priesing^ reiksm^ (vartojama kaip priesdelis) nedarhas, nederlius, negarbe, nelaime, netiesa nelurtingas, nevisiskas, neisplestinis, nevienarusix Bet:. negerai, neilgam, nesunkiai Kodel neatejai? Laukiau nekantraudamas. kai reiskia priespriesq ar neigim^: Ne laime jam rupi, o pareiga. Jis man ne draugas. Prisipazinti suklydus ne geda. ISieko, ne beda. «su aukstesniojo, auksciausiojo laipsnio budvardziais ir prieveiksmiais: ne geresnis, ne geriausias, ne geriau, ne daugiau su skaitvardziais ir jvardziais: ne vienas, ne du, ne desimt ne las, ne loks, ne visi, ne kiekvienas ne kas, ne koks, ne savas nekas, nekoks (prastas, menkas), nesavas (keistas) Ne su prieveiksmiais paprastai rasomi taip kaip ir su tais zodziais, is kurig prieveiksmiai yra padaryti negerai (is negeras), neaukstai, nebhtinai, nevisiskai neanksti (is neankslus), nearti, neloli, nedaug ' neatpaxfstamai (is neatpazfsta), nedelsiant, neabejotinai B0: ' negaila (is negaileti), negana (is neganeti) ' nenoromis (is nenoras), netycia, nevalia, nejucia I nekaip (is nekas) ne juokais (is ne juokas), ne greta, ne laiku, ne kartq ne taip (is ne tas), ne visai, ne visaip, ne visur, ne visada ^> nekaip (prastai) ne dviese (is ne du) turintys pa- ir -(i)ui: ne paeiliui, ne pakeliui, ne vehmi ne itin, ne nuolat, ne tuojau, ne vis tiek, ne cia pal, ne kasdien, ne per daug, ne be reikalo ne bet kaip HP ^f^^ I tarp dviejg vienodg ar panasig zodzig: kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris kada ne kada, kaip ne kaip, kur ne kur Bet: ^ ^'"'P '"'P'. f,fi u,fi^ gfazus negraius su nekaitomais viensklemenials zodziais: irgi, argi, betgi, negi, nelgi, egi, kadgi, kaipgi, nagi, ogi, siaipgi, tengi, tuojgi, velgi, kurgi su kaitomais vienskiemeniais zodziais: kas gi, ko gi, kam gi, kq gi, kuo gi, koks gi su daugiaskiemeniais zodziais: kada gi, kodel gi, tuojau gi, uztatgi, mazas gi I Bet: ^^kadangi, nejaugi ^X'^'i Tiktai, tik tai kai pabrezia zodzio reiksm^: Tiktai tavimi tikiu kai reiskia todel: Uztai ir dziaugiasi, kad sekasl Uztai, uz taii kai reiskia tik tq dalykq: Sakyk tik tat, kq galvojl kai reiskia uz tq dalykq: Jis pameie pirstines ir uz tai gavo barti
1 ' ^ 11 1 m n r al am an ar kalnas samtis antis barzda a pagalve amzius balandis garsiai alga kampas kanda arbata el em en er kelmas semti kalenti berniukas e einias lempa kencia verda velka kempin penki erk il im in ir kilpa imti skinti kirm6l6 i ilgas rimtas ismintis tvirtas iskilmds simtas inkilas irklas ul um un ur bulv6s klump6 plunksna durpds u ulba trumpas sunkus ekskursija sultys stumti ungurys urvas Misriuosiuose dvigarsiuose ' balsiai S, w visada trumpi. vilna, rinko, Simtas, k sti, tulpi, ungurys, b ~zgia, g has. o Dvigarsis yra tame paciame skiemenyje. 'umlisimmimi&mmh kampas, landa, karve, kulnas, verda, kurmis, stirna, kemsa, kalenti.
koki? linksm^, maz^, svari^ auksin^, medin^, pavasarin? garuojantj, kvepiantj, spindintf brangq, grazq, sviesij aukstij, dideliij, graziq, juokingu, skaniq, stropiq, svelniij, variniij, zalii Kokiq? Mociute iskepeskaniigpyragelhi. Pilnas miskas aukst^medzi^t'' Knygoje daugjuoking^pasaki{. Niekas mpakeis mamos svelni^ rankq. Kokiame? kokioje? kokiuose? kokiose? M aukstame, sename, puikioje, tvirtoje, siltuose, tvarkinguose, ilgose, linksmose AukstamS medyje gy^vena gemu scimynele. j MUSH mokykla ym puikiom ir ramwm \ miesto vietoje. 1 Daugelis mm ziemoja siltuos^ krastuosei Vaikai su teveliais dalyx'ovo linksmos^ \ sporto varzybose. j
' e(sa, qsotis, qzuolas, * K^stutis, m/s/e, zqsis kazkas, kazkur olimpiada, pianinas, radiatorius t sti, t sia, t^sinys galqsti, galastuvas fortepifonas, milijardas, milijonas, dainoj, rytoj, viduj drqsa drasuolis, sti, mqstyti, mislingas piliakalnis, rugiagele, zoliapjove, garsiakalbis penkiasdesimt, keturiasdesimt, astuoniasdesimt ^
Lietuviij kalboje yra dvibalsiai: aides, aisku, aitvaras, kaimas, laime, laikosi, laikrodis, raitelis, zaisti, naslaites, voveraite, linksmai, radai, ramiai auga, auksas, autobusas, daug, drausme, dziaugsmas, glausti, griauna, gudrauti, paemiau, pamaciau, rasau, tyliau 9, eigulys, eile, eiti, keistuolls meile,peilis,seile,teisus ' ve.drodis, veiktl, pareikstl, nuleido,pelei,voverei iesko, ietis, leva, avietes, kiek, kiekvienas, kietas, grietine, piesti, pietauti, vienetas, pasiekti, uztiesti, sudie, namie buitis, luitas, muilas, muiluotas, muistosi, puikiai, zuikis, smuikas, smuikininkas, lapui, namui. "?^^'." 9a,uostyti,duobe, duonkepe,guosti,kuodas,kuosa 'uosassuolas,sluotl,paduotl, demuo, ruduo, tuo ^ ' * Tarptautiniuose zodziuose dar rasomi dvibalsiai eu, oi, ou: Europa, ^ukaliptas, bslieris, klounas. Dvibalsiai ai, au kartais tariami kaip ei, eu, taciau taip nerasomi. graziai, zvirbliai, vejai, geriau, llaunas, pasiaus^, siaur^.
131 knyg^ piestuk^ lektuv^ lelq, musq, ZOIQ, pili, laikrodi, kamuolj, medii, zmogii, cukrq. Fista rado gnidq. Genys kala medi Tevelis sukale dezq. Mama myli silnu. ;7]j debesii, obuolii[, zolii^, knygii, lapii, pamokii, grudii, piping, paukscii^. Miisif. miske nera vilkq. Vaistineje galima nusipirkti vaistq nuo kosulio. Senelis man paskaite daug pasakq. -[ I \ \ i I I \ i i \ i 1 ^ ill kieme, sode, danguje, aiksteje, medyje, gatveje, upese, kalnuose, miskuose. Sode apsigyveno ezys. Mokytoja lentoje parase sakini Pievoje kvepejo sienas. Akys pasirode asaros.