LSI_zodziu_daryba_2014

Transkriptas

1 Vilniaus universitetas Objektas DABARTINĖ KALBA: žodžių daryba Rengė doc. dr. Vilma Zubaitienė Darybos afiksų funkcijos Paprasto žodžio ir darinio santykis Darybos būdai: derivacija (vedyba) kompozicija (dūryba) 1 DERIVACIJA/KOMPOZICIJA Darybos atžvilgiu žodžiai yra dvejopi: pirminiai (paprastieji žodžiai; žodžiai nėra padaryti iš kitų žodžių, paveldėti iš prokalbės, pvz., namas, veidas, saulė. antriniai (dariniai): vediniai (remiasi vienu pamatiniu žodžiu) dūriniai (remiasi dviejų ar daugiau žodžių junginiu) Derivacija darinys padarytas iš vieno pamatinio žodžio su kuriuo nors afiksu, pvz.: mok-ykla, pa-eiti, stal-ius. Kompozicija darinys, sudurtas iš dviejų žodžių, pvz.: dūm-trauk-is. 6 DERIVACIJA DARINIAI priesaginė daryba (sufiksacija) priešdėlinė daryba (prefiksacija) galūninė daryba (paradigmacija) PRIESAGŲ laiduo tojas daikt inis vadov auti slapt ai VEDINIAI PRIEŠDĖLIŲ ant- kainis per rinkti apy sunkis be darbis GALŪNIŲ uždarb is apklaus a įraš as įsak mus DŪRINIAI bendra kaltis vien mandatis kitą met dvi dešimt 6 1

2 Priešdėlių vediniai Daiktavardžiams daryti vartojami tokie priešdėliai: ant-, apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa-, per-, po-, pra-, prie-, prieš-, pro-, są- (sam-, san-), už- (užu-, užuo-), pvz.: atgarsis, bedarbis, įrankis, išvakarės, nuosprendis, pavardė, priešnuodis, poskyris, santaupos ir pan. 7 7 Galūnių vediniai Naują žodį galima padaryti pakeitus vieną galūnę kita: sauga (: saugus), kaltė (: kaltas), greitis (: greitas), vertė (: vertas), karys (: karas), apklausa (: apklausti), mainai (: manyti), užstatas (: užstatyti), spaudas (: spausti), įrašas (: įrašyti), dešimtas (: dešimtis). Darant galūnių vedinius, kai kuriais atvejais pasikeičia pamatinių žodžių šaknies balsiai, pvz.: pagalba (: pagelbėti), kaita (: keisti), 8 skrydis (: skristi), kančia (: kęsti). 8 Darybos kryptis ir būdas Darybos kryptis katras žodis iš katro padarytas; Darybos būdas kokiomis darybos priemonėmis padarytas. Lengviausia nustatyti darybos kryptį, kai darinio kamienas yra sudėtingesnis nei pamatinio žodžio. Jei taip nėra, reikia bandyti nustatyti, kurio žodžio reikšmė motyvuota. 9 Darybos formantai Elementai, su kuriais padaromi kiti žodžiai. priešdėliai (jausti: pajausti) priesagos (namas: naminis), galūnės (daina: dainius) 10 Darybos tipas darybos ryšiu susijusi žodžių grupė. Būdingi požymiai: 1. Darybos pamatas turi priklausyti tai pačiai kalbos daliai;. Turi būti vienodas darybos formantas;. Turi būti ta pati darybos reikšmė, pvz.: uogauti, grybauti, riešutauti. Darybos kategorija vieną reikšmę turinčių darinių visuma, pvz., asmenų, vietų, abstraktų pavadinimai ir pan. 11 Žodžių darybos lizdas tos pačios šaknies žodžių visuma, su darybos lizdo pagrindu susijusi tiesiogine ar tarpine motyvacija, pvz.: būdvardžio senas darybos lizdas yra senumas, senatvė, senovė, senėti, senyn (I darybos žingsnis/ pakopa); senovinis, senatviškas ( II darybos žingnis/pakopa), senoviškumas, seneliukas (III darybos žingnis/pakopa) ir pan. 1 1

3 1 1 Dariniu laikomas motyvuotos reikšmės žodis. Darybos motyvacija nustatymas ryšio tarp pamatinio žodžio ir darinio. Darybos motyvacija gali būti: tiesioginė (kai darinys nuo pamatinio žodžio skiriasi vienu darybos žingsniu, pvz., nugalėti : negalėtojas. tarpinė (kai darinys nuo pamatinio žodžio skiriasi dviem ar keliais darybos žingsniais, pvz., 1 paaukoti : auka. Darybos reikšmė struktūrinė tam tikro tipo darinių reikšmė, žyminti vienodus semantinius ryšius su pamatiniu žodžiu, pvz.: tas, kas skaito skaitytojas; toks, kuris sukelia juoką juokingas; daryti juodą juodinti ir pan. Darybos reikšmė pamatinio kamieno reikšmė + darybos formanto reikšmė Potenciniai dariniai galimi pasidaryti žodžiai pagal egzistuojančius reguliariuosius ir produktyviuosius darybos tipus. Okaziniai dariniai žodžiai, pasidaromi atsitiktinai, nereguliariai ir vartojami tik tam tikromis aplinkybėmis (pvz., mėnulybė begalybė). 1 Derivaciniai žodžių ryšiai Tranzpozicija tai toks derivacinis ryšys, kai pamatinis žodis priklauso vienai kalbos daliai, o darinys kitai, pvz., mokyti mokykla, geras gerumas, auka aukoti; Modifikacija toks žodžių darybos procesas, kai darybos formantai modifikuoja pamatinio žodžio reikšmę, nekeisdami jo priklausymo kalbos daliai, pvz., bėgti pabėgti, kalnas kalniukas; Mutacija toks darybos procesas, kai gaunami dariniai iš esmės skiriasi nuo pamatinių ž., pvz., 16 ranka apyrankė, siena užsienis Daiktavardžių modifikacijos: keičiamas priklausymas giminei, pvz., liūtas liūtė; deminutyvinė reikšmė, pvz., namas namelis; kuopinė reikšmė, pvz., studentas studentija. 17 Būdvardžių modifikacijos: mažesnis kokybės laipsnis, pvz., geras apygeris, saldus apysaldis. daugiau negu vidutinio laipsnio, pvz., geras gerokas. mažybės, pvz., geras gerutis, plonas plonytis. priešpriešos, pvz., gražus negražus. 18

4 19 0 Veiksmažodžių modifikacijos: veiksmo galo ir rezultato r., pvz., daryti padaryti; veiksmo krypties r., pvz., bėgti nubėgti; kiekybės ir laiko r., pvz., gulėti pagulėti; akimirkos r., pvz., šaukti sušukti. mažybės r., pvz., laukti lukterėti. kartojimosi r., pvz., šokti šokinėti. menko intensyvumo r., pvz., rusti 19 rusenti. Funkcinė žodžių daryba Naujų žodžių darymas nekeičiant žodžio formos. Vienas kalbos dalies žodis be darybos afiksų pridėjimo ima funkcionuoti kitos kalbos dalies reikšme. Nominatyvinėms kalbos dalims funkcinė daryba yra šalutinė, tarnybinėms pagrindinė. 0 Substantyvizacija (daiktavardėjimas) Kitų kalbos dalių virtimas daiktavardžiais. Ypatybę reiškiančių dktv. (būdvardžių, dalyvių) virtimas daiktavardžiais. Linkę daiktavardėti: priesagos -inis būdvardžiai, pvz.: stiklinė (plg. stiklinė taurė); įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz.: greitoji (plg. greitoji pagalba), jaunoji (plg. jaunoji mergelė); įvardžiuotiniai dalyviai, pvz., miegamasis (plg. miegamasis kambarys). 1 1 Adjektyv(iz)acija Kitų kalbos dalių (lie. k. ypač neveikiamosios rūšies dalyvių) virtimas būdvardžiais KalbŽ 0. Pažyminiais einančių žodžių artėjimas prie būdvardžių klasės ir virtimas būdvardžiais. Būdvardžiais virsta ppr. dalyviai. Būdvardėdami dalyviai netenka laiko, veikslo, rūšies kategorijų reikšmės KalbŽ 0. Adjektyv(iz)acija Pronominalizacija (įvardėjimas) Džns. būdvardėja neveikiamosios rūšies dalyviai, plg. drumstas vanduo, žinomas mokslininkas, išlepintas vaikas. Manoma, kad subūdvardėjusiais dalyviais galima laikyti būdvardžius su priesaga -tas, pvz., baltas (: balti), glaustas (: glausti), riestas (: riesti), virtas (: virti). Žodžių vartojimas įvardžių reikšme. Džns. kiti žodžiai vartojami asmeninių įvardžių reikšme. Iš daiktavardžio kilęs asmeninis įvardis pats, pati. Iš verstinio junginio tavo mylista kilęs asmeninis įvardis tamsta. Pats, pati, tamsta pronominalizuoti įvardžiai. Kaip įvardžiai pavartojami būdv. dažnas, sveikas, pastarasis, kiauras, pvz., kiaurą dieną : visą dieną lijo.

5 Adverbializacija (prieveiksmėjimas) Kitoms kalbos dalims priklausančių žodžių, tiksliau atskirų jų formų, ar žodžių junginių virtimas prieveiksmiais KalbŽ 19 Aplinkybių reikšmėmis vartojamų daiktavardžių linksnių ir prielinksnių bei kitų konstrukcijų stabarėjimas ir virtimas prieveiksmiais LKE 0. Adverbializacija (prieveiksmėjimas) Vartojami aplinkybių reikšmėmis daiktavardžių linksniai prieveiksmėja, t. y., praranda ryšius su to žodžio kaityba ir iškrenta iš linksniavimo paradigmos, plg. drauge, namie. Prieveiksmėti gali visi linksniai, tačiau ypač tai būdinga semantiniams linksniams, plg.: gana, nevalia; tolydžio; ilgam; truputį; tyčia, šalia; arti, namie; laukan, viršun; vakarop, galop, velniop. Suprieveiksmėjęs žodžių junginys dažniausiai suauga, plg. iškart, šiandien. 6