SKYRIŲ SUDĖTIS 1. Paruošiamieji darbai; 2. Žemės darbai; 3. Kelių pagrindai; 4. Asfalto dangos; 5. Drenažas ir požeminės komunikacijos; 6. Reikalavima

Transkriptas

1 SKYRIŲ SUDĖTIS 1. Paruošiamieji darbai; 2. Žemės darbai; 3. Kelių pagrindai; 4. Asfalto dangos; 5. Drenažas ir požeminės komunikacijos; 6. Reikalavimai betono gaminiams; 7. Kelio ženklai 8. Lietaus nuotekų tinklai. 1 SKYRIUS. PARUOŠIAMIEJI DARBAI 1.1. ĮVADAS Skyrius parengtas pagal galiojančių Lietuvos standartų (LST), techninių reikalavimų reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai (toliau KTR 1.01:2008), statybos taisyklių ST :2004 Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas (toliau ST :2004) ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Šiame TS skyriuje išdėstyti reikalavimai kelio rekonstravimo darbų pradžioje atliekamų paruošiamųjų darbų atlikimui, kontrolei ir priėmimui. Kelio rekonstravimo vietos (statybvietės) ruošimo metu rangovas privalo: garantuoti statybvietės paviršiaus nusausinimą ir lietaus vandens nuleidimą; apsaugoti statybvietę nuo pavojingo požeminių vandenų poveikio, pavasario polaidžio ir kt.; vengti fizinių ir mechaninių žemės savybių pablogėjimo; pašalinti viršutinį dirvožemio sluoksnį ir kitas netinkamas ar pavojingas medžiagas; iškirsti medžius ir pašalinti kelmus; atlikti visus reikalingus esamų statinių, požeminių komunikacijų, kelio dangos konstrukcijų ir kitų sutvirtintų plotų išardymo darbus; teisingu darbų organizavimu apsaugoti aplinką ir sumažinti triukšmą; pagal statybvietės ypatumus ir statybos darbų pobūdį atlikti visus kitus paruošiamuosius darbus. Atestato Nr. UAB PROJKELVA Techninės specifikacijos Laida O PV S. Varkalis PDV T. Lukošaitis 2015 Lapas Lapų

2 1.2. DARBŲ ATLIKIMAS Vandens nuleidimas Atliekant darbus rangovas turi naudoti tinkamus statybos metodus, kad būtų užtikrintas vandens nuleidimas iš statybvietės. Potvynių ir liūčių vanduo turi būti tuoj pat nuleistas iš statybvietės, kad būtų išvengta pylimams ir kitoms konstrukcijoms naudojamo grunto savybių pablogėjimo ar kitos žalos. Jei žala padaryta dėl rangovo kaltės, jis turi atlyginti visus nuostolius. Dirvožemio, augmenijos ir atliekų pašalinimas Rangovas iš statybvietės turi pašalinti dirvožemį, augmeniją ir atliekas, kad šios medžiagos nepatektų į pylimus. Dirvožemio, augmenijos ir atliekų pašalinimo apimtys turi būti nurodytos projekte. Pašalintas dirvožemis turi būti sandėliuojamas šiam tikslui skirtose vietose ir vėliau panaudojamas iškasų ir pylimų šlaitams tvirtinti. Krūmai turi būti pašalinti kartu su kelmais. Jie turi būti susmulkinti šiam tikslui skirtose vietose arba sandėliuojami kartu su kitomis atliekomis. Medžių pašalinimas Rangovas turi pašalinti visus projekte nurodytus medžius. Medžiai pjaunami rankiniais ar mechaniniais pjūklais. Plonų medžių kamienai išraunami su šaknimis. Storų medžių kelmai turi būti pašalinti kastuvais, ekskavatoriais ar kitu būdu. Siekiant išvengti vandens prasiskverbimo į gruntą, po kelmų rovimo atsiradusios duobės tuoj pat turi būti užpiltos gruntu iki žemės paviršiaus lygio, gruntas sutankintas pagal reikalavimus DARBŲ PRIĖMIMAS Tikrinant išardymo darbus, turi būti patikrintas jų atitikimas projektui: ar iš statybvietės pašalintos visos projekte nurodytos medžiagos ir požeminių konstrukcijų elementai, ar gruntas sutankintas. Po tranšėjų užpylimo turi būti atlikta žemės paviršiaus ir požeminių komunikacijų tinklų geodezinė nuotrauka ir nustatomos tikrosios žemės darbų apimtys. Perduodant vamzdynus, turi būti nustatytas jų tikrasis gylis. Rangovas turi pateikti priėmimo procedūros reikalaujamus atitinkamos valdžios instancijos pasirašytus dokumentus. 2 SKYRIUS. ŽEMĖS DARBAI 2.1 ĮVADAS Skyrius parengtas pagal galiojančių Lietuvos standartų (LST), techninių reikalavimų reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai (toliau KTR 1.01:2008), statybos taisyklių ST :2004 Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas (toliau ST :2004) ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Šiame TS skyriuje pateikti reikalavimai kelio žemės sankasos įrengimui naudojamoms medžiagoms, sankasos įrengimo darbams, šių darbų kontrolei ir priėmimui. 2.2 MEDŽIAGOS Žemės sankasos įrengimui naudojami gruntai ir kitos statybinės medžiagos turi atitikti ST :2004 V skyriaus II skirsnio reikalavimus O 27

3 Inžinerinė geologinė pagrindinių grunto tipų klasifikacija, savybės ir įvertinimas yra pateikti LST DARBŲ ATLIKIMAS Paruošiamieji darbai Atliekant žemės sankasos paruošiamuosius darbus, įskaitant ir dirvožemio pašalinimą, reikia prisilaikyti ST :2004 V skyriaus III skirsnio reikalavimų. Iškasos Iškasų įrengimas turi atitikti ST :2004 V skyriaus IV skirsnio reikalavimus. Iškasos konstrukcijoms Pamatų duobės, vandens pralaidų ir vamzdynų tranšėjos turi būti rengiamos pagal ST :2004 V skyriaus VII skirsnio reikalavimus. Iškasų apsauga nuo liūčių Siekiant išvengti žalos ir darbų nutraukimo, iškasos turi būti apsaugotos nuo potvynio ir liūčių vandens. Rangovas privalo turėti atitinkamų priemonių atsargą vandeniui iš iškasos dugno nuleisti. Potvynio ir liūčių vanduo iš statybos darbų vietos turi būti nuleistas nedelsiant. Žemės darbai turi būti atliekami taip, kad būtų išvengta vandens susikaupimo darbo vietoje. Iškasos dugno apsauga Technologinio transporto eismo ar klimato poveikio pažeistas iškasos dugnas, prieš rengiant pagrindą, turi būti išvalytas, išlygintas ir sutankintas. Lietingu laikotarpiu iškasos rengimo darbus rangovas turi atlikti su ypatingu dėmesiu. Iškasos dugnas, jos grioviai turi būti įrengti ir išlyginti pagal projektinius nuolydžius bei prižiūrimi. Iškastų medžiagų laikymas ir priežiūra Atliekamo iškasų grunto sandėliavimo vietos turi būti numatytos projekte arba jas nurodo Inžinierius, atsižvelgiant į iškastos medžiagos kiekį ir žemės sankasos šlaitų pastovumą. Laikinai šalia karjerų, iškasų ir tranšėjų sandėliuojamos medžiagos turi būti apsaugotos nuo įgriuvų. Iškasos ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo krašto turi būti aptvertos metalo tinklo tvora. Pylimų supylimas Pylimų supylimas (paskleidimas, tankinimas) turi atitikti ST :2004 V skyriaus IV skirsnio reikalavimus. Natūralieji ir supiltiniai gruntai turi būti sutankinami, kad atitiktų šios lentelės reikalavimus. Tankinamos žemės sankasos dalis Viršutinė dalis iki 1 m gylio pylimuose ir 0,5 m gylio iškasose Apatinė pylimo dalis nuo 1 m gylio iki pylimo pado Viršutinė dalis iki 0,5 m gylio pylimuose ir iškasose stambiagrūdžiai ŽG, ŽP, ŽB, SB, SG, SP ŽG, ŽP, ŽB SB, SG, SP Gruntų grupės D Pr, įvairiagrūdžiai ir smulkiagrūdžiai ŽD, ŽM, SD, SM 100 ŽD o, ŽM o, SD o, SM o, D 1), M 1) O 28

4 Apatinė pylimo dalis nuo 0,5 m ŽD, ŽM, SD, SM, OK 97 gylio iki pylimo pado ŽD o, ŽM o, SD o, SM o, D 1), M 1) 95 1) Žymenys D ir M žymi DL, DV, DR ir ML, MV, MR grupių gruntus pagal LST Sutankinimo reikalavimai, užpilant pamatų duobes ir tranšėjas, nurodyti ST :2004 V skyriaus VII skirsnyje. Nepasiekus reikalingų sutankinimo reikšmių numatyti papildomas priemones (pvz: Geotekstilės, geotinklo paklojimas, gruntų pakeitimas, sankasos pagerinimas ar stabilizavimas rišikliais). Žemės darbai grunto rezervuose ir sąvartose turi būti atliekami pagal ST :2004 V skyriaus IV skirsnio nurodymus. Žemės sankasos šlaitai Žemės sankasos šlaitų įrengimas turi atitikti ST :2004 V skyriaus V skirsnio reikalavimus. Šlaitai sutvirtinami žolių sėklomis užsėto dirvožemio sluoksniu su žolių sėklomis užsėtu dirvožemiu. Darbai žiemą Reikalavimai žemės sankasos įrengimui žiemos metu išdėstyti ST :2004 V skyriaus XII skirsnyje. 2.4 DARBŲ KONTROLĖ IR PRIĖMIMAS Darbų kontrolė ir bandymai turi atitikti ST :2004 VI skyriaus reikalavimus. Bandymų rūšys Reikalavimai bandymų rūšims pateikti ST :2004 VI skyriaus I skirsnyje. Bandymų metodai gruntų sutankinimo rodikliams nustatyti Reikalavimai bandymų metodams gruntų sutankinimo rodikliams nustatyti išdėstyti ST :2004 VI skyriaus III skirsnyje. Deformacijos modulio tikrinimas žemės sankasos viršuje Deformacijos modulio tikrinimas žemės sankasos viršuje turi atitikti ST :2004 VI skyriaus IV skirsnio reikalavimus. Gruntų jautrio šalčiui bandymai Gruntų jautrio šalčiui bandymai atliekami prisilaikant ST :2004 VI skyriaus VI skirsnyje išdėstytų reikalavimų. Žemės sankasos geometrinių dydžių tikrinimas Žemės sankasos geometrinių dydžių tikrinimas atliekamas prisilaikant ST :2004 VI skyriaus VII skirsnyje išdėstytų reikalavimų O 29

5 Leistinieji nuokrypiai Kontroliuojami parametrai, leistinųjų nuokrypių arba parametrų vertės nurodytos šioje lentelėje. Kontroliuojami dydžiai Leistinųjų nuokrypių arba dydžių vertės 1. Žemės sankasa 1.1. Aukščiai 5 cm 1.2. Plotis (atstumas nuo žemės sankasos 10 cm ašies iki briaunos) 1.3. Skersiniai nuolydžiai 0,5 % 1.4. Šlaitų nuolydžiai 10 % 1.5. Pylimo pado plotis 20 cm 1.7. Dirvožemio sluoksnio storis 20 %, bet ne mažesnis kaip 6 cm 1.8. Sutankinimo rodiklis 100 %; 97 %, kai h 0,5 m 98 %; 97 %; 95 %, kai h > 0,5 m 1.9. Deformacijos modulis 45 MPa 2. Vandens nuleidimo grioviai, drenažai 2.1. Vandens nuleidimo grioviai Aukščiai (užtikrinantys vandens nuleidimą) 5 cm Dugno plotis 5 cm Išilginis nuolydis 10 % 2.2. Drenažai Plotis 5 cm Išilginis nuolydis 0,1 % Darbų priėmimas Priimant atliktus žemės sankasos įrengimo darbus, reikia prisilaikyti ST :2004 V skyriaus XV skirsnyje išdėstytų reikalavimų. 3 SKYRIUS. KELIŲ PAGRINDAI 3.1 ĮVADAS Skyrius parengtas pagal galiojančių Lietuvos standartų (LST), techninių reikalavimų reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai (toliau KTR 1.01:2008), TRA MIN 07 Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA MIN 07), TRA ASFALTAS 08 Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA ASFALTAS 08 ), ĮT ASFALTAS 08 Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklės (toliau ĮT ASFALTAS 08 ), TRA BITUMAS 08 Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA BITUMAS 08 ), TRA SBR 07 Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA SBR 07), ĮT SBR 07 Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių 5 23 O 30

6 įrengimo taisyklės (toliau ĮT SBR 07) ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Šiame TS skyriuje išdėstyti reikalavimai kelių pagrindų sluoksnių medžiagoms ir jų mišiniams, šių medžiagų ir mišinių paruošimui, pagrindų sluoksnių įrengimui, darbų kontrolei ir priėmimui. 3.2 MEDŽIAGOS Mineralinės medžiagos ir jų mišiniai Pagrindams naudojamos medžiagos turi atitikti TRA MIN 07 reikalavimus. Nesurištųjų medžiagų pagrindo sluoksniai Nesurištųjų medžiagų pagrindo sluoksnių medžiagos turi atitikti TRA SBR 07 reikalavimus. Pagrindo sluoksniams naudojamos medžiagos nurodytos lentelėje: Pagrindo sluoksnis Mišinys Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis, šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis 0/2, 0/4, 0/8, 0/11, 0/16, 0/22, 0/32, 0/45, 0/56, 0/63, gruntai pagal LST 1331: ŽB, ŽG, ŽP, SB, SG ir SP (Skaldos) pagrindo sluoksnis nesurištieji mišiniai 0/32, 0/45 ir 0/56, naudotas asfaltas su skalda 22/56 Kelkraščių užpylimo ir sutvirtinimo medžiagos nurodytos šioje lentelėje: Kelkraščių užpylimas Kelkraščių sutvirtinimas gruntais pagal LST 1331: ŽB, ŽG, ŽP, ŽD, ŽM, SB, SG, SP, SD, SM, gamtiniu žvyro mišiniu nesurištaisiais mineralinių medžiagų mišiniais 0/32 ir 0/22, skaldos mišiniu 0/32 permaišytu dirvožemiu užsėtu žole Asfalto pagrindo sluoksniai Asfalto pagrindo sluoksniams rengti naudojamos medžiagos turi atitikti TRA ASFALTAS 08 ir TRA BITUMAS 08 reikalavimus. Asfalto pagrindui naudojamos mineralinės medžiagos turi atitikti TRA MIN 07 reikalavimus. Asfalto pagrindo sluoksniams rengti naudojamas AC 22 PN, AC 22PS tipo mišiniai. Parinktos mišinio sudėties projektas turi būti suderintas su Inžinieriumi. Bituminiai rišikliai Bitumai klasifikuoti pagal LST EN ir turi atitikti LST EN reikalavimus 6 23 O 31

7 3.3 DARBŲ ATLIKIMAS Pagrindo sluoksniai rengiami prisilaikant ĮT SBR 07 ir ĮT ASFALTAS 08 išdėstytų reikalavimų. Defektus rangovas turi ištaisyti pagal Inžinieriaus nurodymus. Nesurištųjų medžiagų pagrindo sluoksniai Nesurištųjų medžiagų pagrindo sluoksniai turi būti rengiami, prisilaikant ĮT SBR 07 reikalavimų. Asfalto pagrindo sluoksniai Asfalto pagrindo sluoksniai rengiami, prisilaikant ĮT ASFALTAS 08 reikalavimų. Asfalto mišinių gamyba ir pervežimas Mišiniai asfalto pagrindo sluoksniui maišomi maišyklėmis, užtikrinant mineralinių medžiagų džiovinimą ir pašildymą, bitumo pašildymą, tikslų atskirų medžiagų tiekimą ir dozavimą, nurodytos temperatūros palaikymą. Maišymo metu mineralinių medžiagų, bitumo ir paruošto mišinio temperatūros turi būti griežtai tikrinamos. Leidžiamas temperatūros nuokrypis 10 C. Perkaitintų ir drėgnų mišinių naudoti neleidžiama. Pervežimo į statybvietę metu mišinio temperatūra negali nukristi žemiau nurodytos klojimo temperatūros. Mišinys pakraunamas į automobilius su švariais ir nepralaidžiais kėbulais, kurių vidinis paviršius padengiamas muiluotu tirpalu, parafino aliejumi ar hidraulinėmis kalkėmis. Saugant mišinį nuo atmosferos įtakos ir dulkių, kiekvieno automobilio kėbulas apdengiamas tentu. Klojimas ir sutankinimas Klojant sluoksnius iš asfalto, mišinys ant švaraus ir sauso posluoksnio turi būti paskleidžiamas taip, kad neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis. Asfalto pagrindo sluoksniai paprastai, esant žemesnei, kaip 3 C oro temperatūrai, nėra klojami. Pagrindo sluoksniai, rekonstruojant kelius Pagrindo sluoksnių įrengimui galioja ĮT SBR 07 ir ĮT ASFALTAS 08 reikalavimai. 3.4 ATLIKTŲ DARBŲ KONTROLĖ IR PRIĖMIMAS Atliktų darbų kontrolė ir darbų priėmimas turi atitikti TRA SBR 07 ir ĮT SBR 07 reikalavimus. Pagrindo sluoksnių bandymai Nesurištųjų medžiagų pagrindo sluoksnių bandymai Nesurištųjų medžiagų pagrindo sluoksnių bandymai turi atitikti ĮT SBR 07 ir TRA MIN 07 reikalavimus. Leistinieji nuokrypiai nurodyti lentelėje: Leistinieji nuokrypiai Pagrindo sluoksnis Kontrolinis parametras Nuokrypis Apsauginis šalčiui atsparus Aukščiai 4 cm sluoksnis Skersiniai nuolydžiai 0,5 % 7 23 O 32

8 Žvyro ir skaldos pagrindų sluoksniai Žvyro ir skaldos pagrindų sluoksniai Žvyro ir skaldos pagrindų sluoksniai Sluoksnio plotis Sluoksnio storis Aukščiai Skersiniai nuolydžiai Sluoksnio plotis Pagrindo lygumas (pagal 3 m liniuotės prošvaisą) 10 cm 15 % už projektinį 4 cm 0,5 % 10 cm 20 mm Sluoksnio storis 15 % už projektinį Darbų priėmimas Užbaigtų pagrindo sluoksnių priėmimas atliekamas pagal ĮT SBR 07 reikalavimus. 4 SKYRIUS. ASFALTO DANGOS 4.1 ĮVADAS Skyrius parengtas pagal veikiančių Lietuvos techninių standartų (LST), techninių reikalavimų reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai (toliau KTR 1.01:2008), TRA MIN 07 Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA MIN 07), TRA ASFALTAS 08 Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA ASFALTAS 08), ĮT ASFALTAS 08 Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklės (toliau ĮT ASFALTAS 08), TRA BITUMAS 08 Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA BITUMAS 08), Automobilių kelių bituminių emulsijų techninių reikalavimų aprašas (toliau TRA BE 08) ir kitų techninių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Skyriuje pateikti reikalavimai asfalto dangų medžiagoms ir jų mišiniams, mišinių paruošimui, dangų paklojimui, darbų kontrolei ir priėmimui. 4.2 MEDŽIAGOS IR JŲ MIŠINIAI Medžiagos Asfalto dangos sluoksniams vartojamos mineralinės ir rišamosios medžiagos turi atitikti TRA MIN 07 ir TRA BITUMAS 08 reikalavimus. Mineralinės medžiagos Mineralinės medžiagos turi atitikti TRA MIN 07 reikalavimus. Rišamosios medžiagos Asfalto mišiniams gaminti vartojami klampieji kelių bitumai, kurių fizikiniai ir cheminiai rodikliai turi atitikti TRA BITUMAS 08 reikalavimus. Asfalto mišiniai Asfalto mišiniai turi atitikti TRA ASFALTAS 08 ir TRA MIN 07 reikalavimus. Naudojami asfalto mišiniai nurodyti lentelėje: 8 23 O 33

9 Sluoksnio tipas Mišinys Mineralinė Rišiklis medžiaga Pagrindo AC 22 PN 50/70 Viršutinis AC 11 VN 70/100 ar 100/150 Minėti asfalto mišiniai klojami ir tankinami karštoje būklėje. Naudojamas bitumas turi atitikti LST EN ir LST EN reikalavimus 4.3 DARBŲ ATLIKIMAS Asfalto gamyklos Asfalto gamyklose turi būti gaminami kokybės reikalavimus atitinkantys asfalto mišiniai. Jose turi būti efektyvi mineralinių medžiagų džiovinimo, pašildymo, dozavimo ir sumaišymo su rišamosiomis medžiagomis įranga, karšto mišinio ir bitumo laikymo bunkeriai ir kiti įrenginiai, užtikrinantys reikiamos temperatūros palaikymą. Kaupiamuosiuose bunkeriuose sandėliuojami pagaminti asfalto mišiniai neturi susisluoksniuoti, perkaisti, jų likučiai neturi prilipti prie bunkerio sienų. Atitinkamų mineralinių medžiagų atsargos turi būti sandėliuojamos aikštelėse su kieta danga, suskirstytos pagal atskiras frakcijas ir rūšis. Medžiagų atsargos turi užtikrinti 100 t/val. našumą. Transporto priemonės Transporto priemonės kėbulo paviršius, prieš pakraunant asfalto mišinį, turi būti švarus ir atitinkamai paruoštas. Transporto priemonės kėbulo paviršių galima padengti tik tokia drėkinančiąja medžiaga, kuri nedarytų asfalto mišiniui neigiamo poveikio. Transportavimo metu turi būti laikomasi nustatytos mišinio temperatūros. Asfalto mišinys transportavimo ir technologinių pertraukų metu turi būti apsaugotas nuo atvėsimo ir tiesioginio oro patekimo. Tam tikslui naudojami dengti kėbulai, temperatūrą palaikantys kėbulai ar talpos ir kt. Asfalto klotuvai Asfalto mišiniams kloti naudojami klotuvai, kuriais galima pakloti projekte nurodytų parametrų kelio dangą. Kiekvienas klotuvas turi turėti automatinį lygio matuoklį dangos išilginio profilio išlaikymui, nepaisant sluoksnio storio pokyčių. Klotuvo paskleidimo ir lyginimo plokštė turi būti šildoma (dujomis ar elektra) ir turėti vibracinę tankinimo siją, užtikrinančią tolygų mišinio tankinimą visame sluoksnio plotyje. Tankinimo mechanizmai Reikiamam sluoksnio tankiui pasiekti turi būti naudojami tinkamos techninės būklės savaeigiai valciniai plentvoliai, savaeigiai pneumatiniai volai, vibrovolai arba oscilacijosmetodas. Valcinių plentvolių volai turi būti laistomi tokiu vandens kiekiu, kad prie jų neliptų tankinamas mišinys ir vanduo nebėgtų ant kelio dangos paviršiaus. Pneumatinio volo visų padangų slėgis turi būti vienodas. Turi būti bent vienas atsarginis volas. Dangos vietose, kuriose volai negali būti panaudoti (pvz., kanalizacijos šuliniai), turi būti tankinama rankiniais mechaniniais ar vibraciniais tankintuvais. Klojimo sąlygos Asfalto dangos sluoksniai klojami esant sausam ir šiltam orui. Pagrindo-dangos sluoksniai neklojami, jei posluoksnio paviršius yra šlapias O 34

10 Asfalto dangos sluoksniai klojami, prisilaikant ĮT ASFALTAS 08 išdėstytų reikalavimų. Dangos sluoksniai klojami taip, kad jų savybės būtų kiek galima tolygesnės ir būtų įvykdyti jiems keliami reikalavimai. Posluoksnio paruošimas Posluoksnio paruošimas turi atitikti ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus. Posluoksnio paruošimas, siūlių įrengimas ir dangos sluoksnių briaunų sandarinimas turi atitikti ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus. Asfalto dangos sluoksnių sukibimui naudojama polimerais modifikuota bituminė emulsija C 60 BP 1-S ar bituminės emulsijos C 40 BF 1-S arba C 60 BF 1-S. Siūlių įrengimas Siūlių, prijungčių įrengimas ir briaunų formavimas turi atitikti ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus. Klojimas ir tankinimas Asfalto dangos sluoksnių klojimas turi atitikti ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus. Kitos dangos Asfalto dangos taikomos nuovažų įrengimui. Trinkelių danga taikoma saugos salelės įrengimui. Dangos turi atitikti KTP SDK 07, TRA MIN 07, TRA ASFALTAS 08. Žvyro dangos taikomos nuovažų tęsinių pažvyravimui. Asfalto dangos Dangos sluoksniams rengti naudojamas AC 22 PN ir AC 11 VN asfalto mišiniai, kurių gamybai naudojami B 70/100 ar B 50/70 markės kelių bitumai. 4.4 ATLIKTŲ DARBŲ KONTROLĖ IR PRIĖMIMAS Bandymų rūšys Asfalto dangų sluoksnių bandymų rūšys nurodytos ĮT ASFALTAS 08. Asfalto mišinių bandymai Asfalto mišinių bandymai atliekami pagal ĮT ASFALTAS, o mineralinės medžiagos pagal TRA MIN 07 reikalavimus. Paklotų dangos sluoksnių bandymai ir tikrinimas Asfalto dangų bandymai Paklotų asfalto dangų sluoksnių savikontrolės ir kontroliniai bandymai atliekami pagal ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus. Leistinieji nuokrypiai Asfalto dangos sluoksniai turi atitikti ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus. Mechanizuotai klotuvu paklotų SV ir I VI konstrukcijos klasės asfalto dangų lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN , darbų priėmimo metu neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių. Garantinio laikotarpio metu asfalto sluoksnio paviršiaus lygumas, matuojant prošvaisas skersine kryptimi 3 m ilgio liniuote, neturi viršyti 7,0 mm vertinamosios vertės O 35

11 Posluoksnio, ant kurio klojama, aprašas 1. Sluoksnis be rišiklių Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm Asfalto apatiniai sluoksniai Asfalto pagrindo sluoksniai ir asfalto pagrindodangos sluoksniai Asfalto viršutiniai sluoksniai iš AC, SMA, MA PA Dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti šių ribinių verčių: rajoninių kelių (asfalto pagrindo-dangos sluoksnių) 3,5 m/km; Asfalto dangos skersinio nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio) neturi būti didesnis negu ± 0,5 %. Paklotų asfalto dangos sluoksnių pločio, storio, profilio padėties, sukibimo nuokrypių vertės turi atitikti ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus reikalavimus. Užbaigtų dangos sluoksnių sutankinimo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip lentelėje nurodytos leistinos reikšmės: Sluoksnio tipas Mišinys Sutankinimo rodiklis, % Pagrindo AC 22 PN 97 Viršutinis AC11VN 97 Užbaigto pagrindo-dangos sluoksnio liekamasis akytumas po sutankinimo turi būti ne didesnis kaip 6 tūrio %. Rato sukibimo su danga koeficientas turi būti ne mažesnis kaip: magistralinių kelių 0,40; krašto, rajoniniams keliams (viensluoksnėms dangoms) 0,35; Darbų priėmimas Asfalto dangos sluoksnių priėmimas atliekamas pagal ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.. 5 SKYRIUS. DRENAŽAS IR POŽEMINĖS KOMUNIKACIJOS 5.1. MEDŽIAGOS Plastikiniai (PVC, HDPE) vamzdžiai Šio tipo vamzdžiai naudojami drenažo ir kanalizacijos sistemose, taip pat klojami per gatvę. Vamzdžiai turi atitikti standarto LST ISO 4435 ar jam lygiaverčio standarto, projekto bei kitų normų ir standartų, užtikrinančių ne žemesnę kokybę, reikalavimus. 10 kv kabelinės linijos turi būti apmaunamos Ø160 PVC vamzdžiu. Rezerviniai ryšių vamzdžiai Ø O 36

12 5.2. DARBŲ ATLIKIMAS Vamzdžių pagrindai Pamatų duobių, vandens pralaidų ir vamzdynų tranšėjų įrengimas turi atitikti ST :2004 reikalavimus. Plastikiniai vamzdynai turi būti klojami ant ne plonesnio kaip 100 mm storio smėlio sluoksnio, jei tranšėjos dugnas yra suformuotas iš atvežtinio grunto, kurio dalelės didesnės kaip 32 mm. Tranšėjos dugnas turi būti išlygintas ir turėti reikalaujamą nuolydį. Jei tranšėjos dugnas yra iš smėlio ar žvyro su ne didesnėmis kaip 8 mm dydžio dalelėmis, vamzdžiai gali būti klojami tiesiai ant dugno suteikus reikiamą nuolydį. Mažos laikančiosios galios gruntas (durpės) turi būti pašalintas visame gylyje ir pakeistas smėlio pagrindu. Drenažo klojimas Drenažo įrengimo darbai turi atitikti ST :2004 V skyriaus VI skirsnio reikalavimus. Drenažo linijos turi būti rengiamos pagal projekte nurodytą jų padėtį planuose ir išilginiame profilyje, naudojant numatytas medžiagas ir gaminius. Drenažo vamzdžiai turi būti pakloti ant ne plonesnio kaip 60 mm smėlio arba žvyro, kurio dalelės ne didesnės kaip 8 mm, sluoksnio. Drenažo linijos turi būti išvestos į reljefo paviršių ties upeliais ar grioviais. Vamzdžių klojimo detalės, tranšėjų užpylimas ir vamzdžių žiotys turi būti rengiamos pagal atitinkamus normatyvinius dokumentus ( Melioracijos darbų kokybės tikrinimo taisyklės ir Pavyzdiniai melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 3D-36). Siekiant, kad nebūtų pažeisti drenažo linijų vamzdžiai, transporto eismas ant neužpiltų gruntu drenažo linijų neturi būti leidžiamas. Drenažo linijos gali būti naudojamos pamatų duobių ir tranšėjų laikinam nusausinimui statybos metu, po to jas paliekant ar pašalinant, kaip numatyta projekte arba pagal Inžinieriaus nurodymus Prijungimas prie esamų vamzdynų Prijungimas prie esamų inžinerinių komunikacijų vamzdynų turi atitikti projekto, suderinto su esamų komunikacijų linijų valdytoju, reikalavimus. Jei esamos linijos darbo pertraukti negalima ar šios pertraukos laikas nepakankamas reikalingiems darbams atlikti, rangovas turi pateikti savo darbo laiko grafiką Inžinieriui patvirtinti. Rangovas turi pasirūpinti, kad prijungimo darbus nuolat prižiūrėtų kvalifikuotas specialistas. Tranšėjų užpylimas Tranšėjų užpylimas turi atitikti ST :2004 V skyriaus VII skirsnio reikalavimus. Drenažo tranšėjos turi būti užpilamos tik smėliu arba žvyru. Didžiausias dalelių dydis 8 mm. Neleidžiama naudoti organinių priemaišų turintį gruntą, dirvožemį, molį ir įvairias sunkias medžiagas. Gruntas turi būti užpilamas apytikriai 150 mm storio sluoksniais ir sutankinamas. Užpildžius tranšėją visi kiti sluoksniai (kelių pagrindo sluoksniai ar kt.), turi būti klojami po techninio prižiūrėtojo patvirtinimo. 5.3 DARBŲ PRIĖMIMAS Leistinieji nuokrypiai Pagrindiniai leistini tranšėjos dugno aukščio nuokrypiai pateikti ST :2004 V skyriaus VII skirsnyje O 37

13 DARBŲ PRIĖMIMAS Numatomų užpilti konstrukcijų darbai, nurodant žemės paviršiaus aukščius, turi būti prieš užpylimą priimti. Konstrukcijos ar jų dalys, ruošiamos statybos darbų vietoje, turi būti pateiktos priėmimui nustatytu laiku. Be to, rangovas turi pateikti projekto pakeitimų brėžinių originalus, bet kuriam technologinio proceso etapui taikytą dokumentaciją, įskaitant jų darbo ir priežiūros instrukcijas. Prieš priėmimą rangovas, naudojant Baltijos aukščių sistemą, turi atlikti vamzdynų, drenažo ir kitų tinklų matavimus, iš anksto pranešus Inžinieriui arba jo atstovui. 6. REIKALAVIMAI BETONO GAMINIAMS BETONINĖS TRINKELĖS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Betoninės trinkelės turi atitikti standarto LST EN 1338 reikalavimus, įskaitant nurodymus atitikties įvertinimui, ženklinimui ir bandymo protokolui. Atsižvelgiant į tai, kad standarte LST EN 1338 galima pasirinkti atitinkamas produkto (gaminio) savybių klases, toliau tekste kiekvienu atveju nurodytos klasės yra mažiausi techniniai reikalavimai. ĮSTRIŽAINIŲ MATAVIMŲ LEISTINIEJI NUOKRYPIAI 2. Žiūrėti standarto LST EN punkto 2 lentelę. 3. Kai stačiakampės trinkelės įstrižainių ilgis didesnis nei 300 mm, didžiausias leidžiamas skirtumas tarp dviejų įstrižainių matavimų turi atitikti 1 lentelės reikalavimus. Nestačiakampių trinkelių kitų matavimų nuokrypiai turi būti deklaruojami gamintojo. 1. lentelė. Betoninių trinkelių dviejų įstrižainių didžiausias leidžiamas skirtumas Klasė Ženklinimas Didžiausias skirtumas mm 2 K 3 ATSPARUMAS ATMOSFEROS POVEIKIUI 4. Žiūrėti standarto LST EN punkto 4.2 lentelę. 5. Atsparumas atmosferos poveikui turi atitikti 2 lentelės reikalavimus. 2 lentelė. Betoninių trinkelių atsparumas šaldymui ir atšildymui, naudojant druskas nuo apledėjimo Klasė Ženklinimas Masės nuostolis po atsparumo šaldymui ir atšildymui bandymo kg/m 2 3 D vidurkio vertė 1,0, be jokios pavienės vertės > 1,5 ATSPARUMAS DILINIMUI (DYLAMASIS ATSPARUMAS 6. Žiūrėti standarto LST EN punkto 5 lentelę. 7. Atsparumas dilinimui turi atitikti 3 lentelės reikalavimus. 3 lentelė. Betoninių trinkelių atsparumas dilinimui Klasė Ženklinimas Reikalavimai O 38

14 Išmatuota pagal bandymo metodą, aprašytą standarto LST EN 1338 G priede Alternatyviai išmatuota pagal bandymo metodą, aprašytą standarto LST EN 1338 H priede 4 I 20 mm mm 3 /5000 mm 2 BETONINIAI BORDIŪRAI BENDROSIOS NUOSTATOS 8. Betoniniai bordiūrai (apvadai) ir įvairūs vandens latakai turi atitikti standarto LST EN 1340 reikalavimus, įskaitant nurodymus atitikties įvertinimui, ženklinimui ir bandymo protokolui. Atsižvelgiant į tai, kad standarte LST EN 1340 galima pasirinkti atitinkamas produkto (gaminio) savybių klases, toliau tekste kiekvienu atveju nurodytos klasės yra mažiausi techniniai reikalavimai. Betoniniai bordiūrai ir vandens latakai gali būti išliejami vietoje (eismo zonoje). Šiuo atveju betonas turi atitikti standarto LST EN ir šio skyriaus V skirsnio reikalavimus. ATSPARUMAS ATMOSFEROS POVEIKIUI 9. Žiūrėti standarto LST EN punkto 2.2 lentelę. 10. Atsparumas atmosferos poveikui turi atitikti 5 lentelės reikalavimus. 5 lentelė. Betoninių bordiūrų ir vandens latakų atsparumas šaldymui ir atšildymui, naudojant druskas nuo apledėjimo Klasė Žymėjimas Masės nuostolis po atsparumo šaldymui ir atšildymui bandymo kg/m 2 3 D vidurkio vertė 1,0, be jokios pavienės vertės > 1,5 LENKIAMASIS STIPRIS 11. Žiūrėti standarto LST EN punkto 3 lentelę. 12. Charakteringas lenkiamasis stipris (su 5 % kvantiliu) ir minimalus lenkiamasis stipris turi atitikti 6 lentelės reikalavimus. 6 lentelė. Betoninių bordiūrų ir vandens latakų lenkiamasis stipris Klasė Žymėjimas Charakteringas lenkiamasis stipris MPa Minimalus lenkiamasis stipris MPa 1* S 3,5 2,8 2 T 5,0 4,0 *1 klasės lenkiamojo stiprio betoniniai bordiūrai ir vandens latakai naudojami techniškai pagrindus. ATSPARUMAS DILINIMUI (DYLAMASIS ATSPARUMAS 13. Žiūrėti standarto LST EN punkto 4 lentelę. 14. Atsparumas dilinimui turi atitikti 7 lentelės reikalavimus. 7 lentelė. Betoninių bordiūrų ir vandens latakų atsparumas dilinimui Reikalavimai Išmatuota pagal bandymo Alternatyviai išmatuota pagal Klasė Žymėjimas metodą, aprašytą standarto bandymo metodą, aprašytą LST EN 1340 G priede standarto LST EN 1340 H priede O 39

15 4 I 20 mm mm 3 /5000 mm 2 7 SKYRIUS. KELIO ŽENKLAI 7.1 ĮVADAS Kelio ženklai, kelio dangos ženklinimas ir eismo reguliavimo priemonės turi atitikti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Įrengiami 0 grupės kelio ženklai. Kelio ženklai tvirtinami prie atskiros atramos ar specialaus statinio. Kelio ženklų pastatymas ir dangos ženklinimas atliekamas vadovaujantis KŽT [Kelių ženklinimo taisykles] ar jam lygiavertiems standartams. Kelio ženklų pastatymo bei dangos ženklinimo vieta, tipas ir metodas turi atitikti projekto reikalavimus. 7.2 MEDŽIAGOS Kelio ženklai Vertikalių kelio ženklų atramos ir jų pamatai, taip pat naudojamos medžiagos pateiktos PĮT KŽA 08. Kelio ženklų matmenys, medžiaga, spalva ir užrašai nurodyti, ĮT ŽM 12, TRA ŽM 12. Ženklo paviršius turi būti lygus, valomas ir atsparus oro sąlygoms. Atskirų ženklų pastatymo vieta ir jų tipas yra nurodyti projekte Dangos ženklinimas Horizontalusis kelių ženklinimas turi atitikti ženklinimo linijas ir ženklus, nurodytus KET [Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr (Žin., 2003, Nr ; 2008, Nr )] ir taisyklėse KŽT [Kelių horizontaliojo ženklinimo taisykles (KŽT), patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr (Žin., 2012, Nr )] Šios medžiagos turi būti atsparios klimato poveikiui ir cheminiams junginiams, naudojamiems kelių priežiūrai. Dangos ženklinimui naudojamos medžiagos turi atspindėti šviesą. Naudojamos medžiagos tipas turi būti nurodomas projekte. Dangos ženklinimo matmenys, forma, spalva ir savybės turi atitikti ĮT ŽM 12 ar jam lygiavertį standartą. 7.3 DARBŲ ATLIKIMAS Kelio ženklai Kelio ženklų atramos tvirtinamos prie gręžtinių polinių pamatų, įrengtų pagal PĮT KŽA 08. Dangos ženklinimas Dangos ženklinimo vietos, linijų ir simbolių tipai bei ženklinimui naudojamos medžiagos nurodomi projekte. Siekiant, kad dangos ženklinimo medžiagos gerai sukibtų su danga, jos paviršius turi būti sausas ir švarus O 40

16 7.4 BANDYMAI IR DARBŲ PRIĖMIMAS Pristatymas, sandėliavimas ir kokybės bandymai Kelio ženklus ir eismo reguliavimo priemones pristato specializuoti gamintojai. Visos medžiagos laikomos dengtose ir sausose saugyklose. Kelio dangos ženklinimui naudojamos medžiagos nešildomose saugyklose gali būti laikomos ne ilgiau 6 mėn. Būtina atsižvelgti į medžiagų jautrį žemoms bei aukštoms temperatūroms. Sandėliavimo metu medžiagų savybės neturi pakisti. Gamintojas turi atlikti kokybės bandymus ir suteikti tiekiamoms medžiagoms kokybės sertifikatus. Kontrolė ir kontroliniai bandymai Kelio ženklų, dangos ženklinimo kontrolinius bandymus atlieka įgaliojimus turinčios institucijos pagal KŽT [Kelių ženklinimo taisykles] ar jam lygiavertį standartą. Kelio ženklų ir dangos ženklinimo matomumas nakties metu tikrinamas specialiais prietaisais. Įprastinėmis oro sąlygomis atspindintys ženklai turi būti matomi iš ne trumpesnio, kaip 100 m atstumo. Kelio ženklų pastatymo tikslumas tikrinamas specialiais matuokliais. Priėmimas ir matavimai Priimant darbus turi būti patikrinami kelio ženklų ir dangos ženklinimo atitikimas projekto brėžiniams, darbų išbaigtumas ir nuokrypiai. Pastebėti trūkumai (pažeisti ženklai, dangos ženklinimas, kelio ženklų netikslumas ar neišbaigtumas ir t.t.) ištaisomi rangovo sąskaita. 8 SKYRIUS LIETAUS NUOTEKŲ TINKLAI 8.1 Bendri techniniai reikalavimai Statybinė montavimo organizacija, vykdanti nuotekų statybos- montavimo darbus, turi turėti apmokyta brigadą ir licenziją šių darbų vykdymui. Montavimo ir statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis veikiančiomis normomis ir taisyklėmis. Nuotekų šalinimo sistemų įrenginiai ir tinklai turi būti montuojami tiksliai pagal darbo projekto dokumentaciją, prisilaikant darbų vykdymo taisyklių ir darbo saugos specialiųjų reikalavimų. Prieš pradedant statybos darbus, veikiančių elektros kabelių zonoje, patikslinti požeminių komunikacijų padėtį plane. Darbus pradėti vykdyti tik dalyvaujant elektros tinklų atstovui. Vamzdžiai, jų jungtys, sklendės, vožtuvai ir g/b gaminiai turi turėti kokybės sertifikatus. Tuo atveju, kai rangovas, atlikdamas požeminius darbus, susiduria su projekto brėžiniuose nenurodytais įrenginiais ar komunikacijomis, jis privalo nedelsiant informuoti statybos techninę priežiūrą ir jos nurodytais būdais apsaugoti arba pašalinti minėtus įrenginius ar komunikacijas. Tik tada leidžiam tęsti darbus toje zonoje. Žemės darbų kontrolė turi būti vykdoma griežtai prisilaikant STR :2005 nurodytų nuostatų. Vykdant žemės darbus ir įrengiant pagrindus, turi būti surašyti paslėptų darbų aktai. Montuojanti organizacija turi pateikti atliktų darbų ( tame tarpe paslėptų) bandymo bei praplovimo aktus, suvirinimo siūlių kokybės kontrolės dokumentaciją pagal Techninės priežiūros tarnybos reikalavimus Aplinkos apsauga. Darbų sauga Organizuojant statybos darbus, reikia numatyti aplinkos apsaugos priemones, kad statybos metu neužteršti grunto, vandenų ir atmosferos. Atliekant statybos darbus, reikia laikytis aplinkosauginių ir Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje (DT 5-00) reikalavimų. Visi statyboje dirbantys darbuotojai turi būti supažindinti su darbo saugos reikalavimais O 41

17 Ypatingas dėmesys turi būti skirtas dirbančiųjų saugioms darbo sąlygoms. Vykdant montavimo darbus, reikia: Griežtai laikytis montavimo technologijos ir darbų saugumo technikos reikalavimų; Naudotis techniškai tvarkingomis takelažo priemonėmis, teisingai stropuoti konstrukcijų elementus; Saugiam montavimo darbų vykdymui naudoti reikalingas aptvėrimo priemones, bei įrengimus; Teisingai ir saugiai naudotis lipynėmis ir aikštelėmis. Ypatingai būti atsargiems dirbant aukštuminius darbus. Dirbti tik apsirūpinus individualiomis darbų saugos priemonėmis (šalmais, skydeliais, apsauginiais diržais, spec. rūbais). Teritorijoje kur yra esamos požeminės komunikacijos, rangovas turi imtis atsargumo priemonių dirbant su žemės kasimo darbais. Tose vietose, kur yra pavojus pažeisti esamas komunikacijas, kasimo darbus reikia atlikti rankiniu būdu. Žemės kasimo mašinų panaudojimas tokiose zonose, kur yra veikiančios komunikacijos, galimas tik su komunikacijas eksploatuojančių organizacijų leidimu. Vykdant žemės kasimo darbus tose zonose, kur negalima išlaikyti atstumo tarp komunikacijų, pamatų, šulinių, pagal DT5-00 reikalavimus juos reikia sutvirtinti atitinkančiomis palaikančiomis konstrukcijomis. Visos darbų vykdymo zonos turi būti aptvertos ir įrengti įspėjimo ženklai, informuojantys apie tai, jog netoliese yra pavojaus zona. Darbas apžiūros šuliniuose Dirbti apžiūros šuliniuose ir kamerose skiriami ne mažiau kaip trys žmonės. Norint atidengti apžiūros šulinio dangtį, pradžioje jis pakeliamas su laužtuvu, po to nukeliamas užkabinamas dviem kabliais. Darbuotojai turi dėvėti apsaugines pirštines. Prieš leidžiantis į šulinį ar kamerą, dujų analizatoriumi turi būti patikrinama dujų koncentracija ir sudėtis. Draudžiama: Tikrinti koncentraciją ir dujų sudėtį šulinyje ar kameroje metant uždegtą popierių ar leisti į šulinį degančią žvakę. Dirbti šuliniuose su įrankiais įskeliančiais kibirkštį. Aptiktas dujas ir nuotekas šulinyje ar kameroje šaliname vienu iš būdų: Atidarius kelis gretimus šulinius, išvėdinti šulinius ir vamzdynus; Pripildyti šulinius arba kameras vandens, vėliau jį išsiurbti. 8.3 Gaisrinė sauga Vykdant statybos darbus būtina laikytis bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Be šių taisyklių būtina vykdyti galiojančių standartų, statybos techninių reglamentų ir normų, technologinių sąlygų, Elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus. Asmenys, pažeidę gaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos respublikos įstatymu nustatyta tvarka. Statybos teritorijoje turi būti numatyta vieta pirminėms gaisro gesinimo priemonėms. Už statomo ar remontuojamo statinio, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų bei teritorijos gaisrinę saugą atsako statybos vadovas (rangovas). 8.4 Techniniai reikalavimai gaminiams ir medžiagoms O 42

18 PVC vamzdžiai Savitakiniai buitinių ir lietaus nuotekų tinklai montuojami iš beslėgių polivinilchloridinių daugiasluoksnių lauko kanalizacijos vamzdžių (PVC). Visi PVC vamzdžiai turi būti pagaminti gamintojo, užtikrinančio kokybės kontrolę pagal LST EN ISO 9001 reikalavimus ir turinčio šį sertifikatą. Savitakinėms nuotekų sistemoms skirti neplastifikuoto polivinilchlorido daugiasluoksniai PVC vamzdžiai ir fasoninės dalys turi atitikti LST EN standarto reikalavimus. PVC lauko kanalizacijos vamzdžių techniniai duomenys: Žaliavos tankis kg /m3, Tariamasis vamzdžio sienelės tankis ~ 1000 Kg/m3, elastingumo modulis MPa, šiluminė talpa - 1,0 J/g C. Vamzdžiai yra atsparūs agresyvioms medžiagoms esančioms nuotekose. Vamzdžiai moviniai, komplektuojami su guminiais žiedais. Naudojami "N" klasės PVC vamzdžiai. Vamzdžių movose yra fiksuotos guminės žiedinės tarpinės, kurios pagal LST EN standarto reikalavimus užtikrina patikimą vamzdžių jungties sandarumą. PVC savitakiniai nuotekų vamzdžiai turi būti klojami ne mažesniame kaip 0,8 m gylyje. "N" klasės vamzdžiai klojami nuo 0,8 m iki 6,0 m gylyje, o sustiprinti vamzdžiai ("S" arba "T" klasė) giliau kaip 6,0 m gylyje. Renkant PVC vamzdžių klasę, atsižvelgiama į sunkiasvorio transporto apkrovas. 1 lentelė. PVC nuotekų vamzdžių matmenys Išorinis Sienelės storis s, Vidinis skersmuo Movos ilgis skersmuo DN, mm mm Di, mm L2, mm PVC N klasė (SN4) 200 4,9 190, ,2 237, ,7 299, ,8 380,4 127 Norint pasiekti geras savivalos charakteristikas PVC ir UPVC vamzdžiai turi būti naudojami pagal diametrus: nuo 200mm skersmens ir didesni vamzdžiai turi būti naudojami magistralinėm linijom, kiemo jungiamos atšakos gali būti 150mm skersmens. Vamzdžiai ir jų priedai turi tenkinti sekančius standartus: DIN 8061, DIN 8062 ir DIN ar BS 4660 ir BS Jei statybos metu standartai būtų pasikeitę ar atnaujinti, Rangovas privalo vadovautis naujesne standarto versija ir apie tai informuoti Inžinierių. Sandarinimo žiedai turi būti pagaminti iš styreno butadieno gumos (SBR) ir atitikti BS 2494 reikalavimus. Tiekiamų vamzdžių ilgiai neturėtų būti didesni kaip 6 metrai. Esant didesniam ilgiui gali atsirasti nuokrypiai nuo vamzdžio ašies montavimo darbų metu. Transportavimo metu vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo. Vamzdžius, kurie buvo mechaniškai pažeisti naudoti draudžiama. PVC (polivinilchloridiniai) vamzdžiai turi tenkinti šiuos standartus: LST ISO 4422, DS 972, NS 3621, SS Gofruoti 425 nuotekų ir drenažo šuliniai Plastikiniai šuliniai turi atitikti LST EN standarto reikalavimus, tam pateikiamos tai patvirtinančios gamintojo atitikties deklaracijos. 425 mm skersmens šulinių stovai turi būti įrengiami iš vidaus ir išorės gofruotų tamprių PP vamzdžių, kad būtų užtikrintas sukibimas su užpilamu gruntu. Šulinių dugnai yra su integruotomis specialios konstrukcijos movomis, kurios leidžia pasukti nuotėkų vamzdį 7,5 laipsnio kampu visomis kryptimis. Vidinis šulinio diametras D 425mm; išorinis D 476mm, žiedinis stipris SN O 43

19 4kN/m2.Šulinio pagrindas turi būti su movomis plastikiniams vamzdžiams prijungti ir su gamykloje reikiamu nuolydžiu išformuotais latakais. Plastikinio šulinio DN425 konstrukcija susideda iš pagrindinių elementų: šulinio dugno su išformuotais hidrauliniam pralaidumui kanalais, vadinamas kinete, ID425/OD476 gofruoto vamzdžio, kuris yra šulinių šachta, šulinio dangtis, plaukiojantis arba su papildomu atraminiu žiedu. Dangčio tipas parenkamas priklausomai nuo vietos, kur montuojamas gofruotas šulinys. Šulinių, kurie statomi nevažiuojamoje dalyje, dangčiai ketiniai arba plastikiniai, atlaikantys 1,5-25 tonų apkrovą. Šulinių, kurie statomi važiuojamoje dalyje dangčiai ketiniai, atlaikantys 40 t apkrovą. Visos šulinio elementų jungimo vietos sandarinamos specialiomis tarpinėmis, apsaugančiomis nuo gruntinio vandens prasisunkimo į nuotekų tinklus ir nuo nutekamojo vandens prasisunkimo į gruntą. Visos šulinių jungtys turi atlaikyti 0,5 bar slėgį. Šuliniai turi prisiderinti prie grunto pokyčių esant temperatūros svyravimams. Šuliniai yra skirti montuoti iki 6 m gylyje, sunkiojo transporto zonoje (apkrovos klasė D400, 40 tonų), didžiausias leistinas gruntinio vandens lygis 5 m nuo šulinio dugno. Sumontuotas šulinys atitinka visus galiojančius standarto LST EN 476saugos reikalavimus. Visos DN425 šulinio sudedamosios dalys atitinka standarto LST EN reikalavimus, šulinys yra tinkamas įrengti sunkaus transporto zonose ir giliai po žeme. Gofruoti Tegra1000NG mm skersmens plastikiniai šuliniai 600 mm skersmens šulinių stovai turi būti įrengiami iš vidaus ir išorės gofruotų tamprių PP vamzdžių, kad būtų užtikrintas sukibimas su užpilamu gruntu. Šulinių dugnai yra su integruotomis specialios konstrukcijos movomis, kurios leidžia pasukti nuotekų vamzdį 7,5 laipsnio kampu visomis kryptimis. Vidinis šulinio diametras 600mm; išorinis D 670mm, žiedinis stipris SN4-4kN/m2 Šulinio pagrindas turi būti su movomis plastikiniams vamzdžiams prijungti ir su gamykloje reikiamu nuolydžiu išformuotais latakais. Dangčio tipas parenkamas priklausomai nuo vietos, kur montuojamas gofruotas šulinys. Šulinių, kurie statomi važiuojamoje dalyje dangčiai ketiniai, atlaikantys 40 t apkrovą. 8.5 Techniniai reikalavimai lauko nuotekų tinklams Nuotekų tinklo vamzdynų montavimas Vamzdžius iš PVC rekomenduojama montuoti esant oro temperatūrai nuo 0 0 C iki 30 0 C. kiekvienos nuotekų tinklų atkarpos statybą reikia pradėti nuo jos pažymėjimo plane, po to turi būti pažymėti visi dokumentacijoje numatyti pagrindiniai mazgai (pvz. nuotekų šuliniai). Vamzdžiai į tranšėją nuleidžiami po šulinių dugno įrengimo. Vamzdynai klojami tranšėjose ant įrengto pagal projektinius nuolydžius dugno, patikrinus pagrindo paruošimą, lygumą, atsparumą po sutankinimo. Patiesus vamzdžius griovyje, reikia pradėti jų montavimą. Montuoti reikia laikantis projekte numatyto nuolydžio tarp atskirų mazgų. Montuojama nuo žemesnio tako link aukštesnio. Jungiant galus laisvieji galai sutepami medžiagomis, sumažinančiomis trintį. Laisvieji galai įkišami į movas iki ant vamzdžio esančios žymės. Prieš sujungiant sekantį sujungimą, kiekvienas paskutinis vamzdis, kurio mova bus įkišamas laisvasis galas, turi būti stabilizuotas jį apiberiant. Lygių tarpų trasose turi būti centruoti išlaikant koncentrinį movos apskritimo tarpelį. Maksimalus nukrypimas nuo projektinių altitudžių 5 mm, nukrypimai nuo trasos pagal horizontalę 10 mm. Vamzdžių apibėrimą ir tranšėjų užpylimą, žiūr. dalyje Žemės darbai. Nuotekinių vamzdynų tinklo bandymas Reikia tikrinti nuotekų infiltraciją į gruntą bei gruntinio vandens infiltraciją į vamzdį. 1. Bandymą reikia atlikti su atkarpomis, kurių ilgis lygus nuotoliui tarp revizinių šulinių (50m) O 44

20 2. Visa tikrinama vamzdžio atkarpa turi būti stabilizuota ją apiberiant, o posūkių ir didesnių atsišakojimų vietose vamzdis turi būti būtinai laikinai apsaugotas, kad bandymų metu nebūtų pažeistas sujungimų sandarumas. 3. Prieš atliekant bandymus sandarumui nustatyti, gamintojas leidžia apiberti visą vamzdyną gruntu. 4. Visos tiriamo vamzdžio angos turi būti uždaromos guminiais balionėliais, kamščiais ar diskais, pritvirtintais taip, kad būtų išvengta bandymų metu sujungimų išklibinimų. 5. Bandymų metu gruntinių vandenų lygis turi būti 5,5 m žemiau griovio dugno. 6. Gruntinio vandens lygis aukštesnėje vietoje esančiame šulinyje turi būti 0,5 m žemiau nei žemesnėje vietoje esančiame šulinyje. Užpildžius vamzdžius vandeniu ir kai aukštesnėje vietoje esančiame šulinyje vandens lygis yra 0,5m aukščiau už viršutinę išmetamąją angą, reikia nutraukti vandens tiekimą ir pilnai užpildytą vamzdį palikti vienai valandai, kad jis nusiorintu ir stabilizuotųsi vandens lygis šuliniuose. 7. Visos tiriamo vamzdžio angos turi būti uždaromos guminiais balionėliais, kamščiais ar diskais, pritvirtintais taip, kad būtų išvengta bandymų metu sujungimų išklibinimų. 8. Bandymo metu gruntinių vandenų lygis turi būti 5,5 m žemiau griovio dugno. 9. Gruntinio vandens lygis aukštesnėje vietoje esančiame šulinyje turi būti 0,5 m žemiau nei žemesnėje vietoje esančiame šulinyje. 10. Užpildžius vamzdžius vandeniu ir kai aukštesnėje vietoje esančiame šulinyje vandens lygis yra 0,5 m aukščiau už viršutinę išmetamąją angą, reikia nutraukti vandens tiekimą ir pilnai užpildytą vamzdį palikti vienai valandai, kad jis nusiorintu ir stabilizuotųsi vandens lygis šuliniuose. 11. Praėjus tam tikram laikui, tęsiant bandymus sandarumui patikrinti vandens lygis viršutiniame šulinyje neturi keistis. Bandymų laikas: -30 min- vamzdžio atkarpai iki 50 m; -60 min- vamzdžio atkarpai virš 50 m. Televizinė vamzdynų diagnostika Rangovas turi apsirūpinti pakankamu kiekiu įrangos, reikalingos televizinei vamzdynų diagnostikai pagal reikalavimus, kurie yra keliami atliekant naujų ir renovuotų vamzdynų televizinę diagnostiką. Naujų vamzdynų patikrinimas turi būti atliktas po vamzdynų išvalymo. Televizinė įranga turi būti aprūpinta ekrane duomenis parodančiu atstumo matuokliu, kurio parodymas įėjimo į magistralinį vamzdyną taške gali būti vėl nustatytas ties nuliu, įvertinant lyno įtempimą. Turi būti užregistruotos visos vamzdyno atkarpos. Video signalas turi turėti aiškiai pažymėtą datą, laiką ir vietą, nurodančius kada ir kur buvo atliktas tikrinimas. Ši informacija turi būti atiduota inžinieriui. Visa video medžiaga yra inžinieriaus nuosavybė 8.6 Žemės darbai Bendrieji žemės darbų vykdymo reikalavimai Statytojas arba žemės darbų vadovas privalo: 1) pradėti žemės darbus tik gavęs leidimą kasti žemę, turėti suderintą projektą, statybos darbų žurnalą ir statinio nužymėjimo aktą su schema; 2) nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki darbų pradžios, pranešti įmonėms ir privatiems asmenims, kuriems priklauso kasimo zonoje esantys tinklai, statiniai (kabeliai, dujotiekio tinklai), taip pat kelių policijai, jei statybos aikštelė yra kelių ar kelio statinių apsauginėje zonoje, tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į vietą; O 45

21 3) žemės kasimo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių tinklų bei įrenginių vietas, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų bei jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, saugotiną dirvožemį bei želdinius nuo galimos žalos; 4) nepradėti žemės kasimo darbų gatvėse, kol neįrengtos leidime kasti žemę nurodytos apylankos bei techninės eismo reguliavimo priemonės; 5) prieš žemės kasimą veikiančių inžinerinių tinklų bei įrenginių apsaugos zonose suderinti su juos naudojančiomis įmonėmis saugos priemones, kasti žemę tik dalyvaujant pačiam darbų vadovui ir vykdyti elektros, šilumos tinklų, naftotiekio, dujotiekio įmonės atstovo nurodymus (STR :2002 "Statybos darbai"; STR : 2002 "Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovo veikla"). Atkastieji inžineriniai tinklai bei įrenginiai užpilami žeme, dalyvaujant juos naudojančių įmonių atstovams. Iškasos kelių važiuojamoje dalyje žeme užpilamos prižiūrint kelią naudojančios įmonės atstovui. Užpilamas gruntas sutankinamas. Apie užpylimo darbų pradžią šiai įmonei pranešama ne vėliau kaip prieš parą. Visais atvejais, užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų pradžios arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius. Turi būti padaromos statomų požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos. Žemės darbų kontrolė Turi būti vykdoma žemės darbų kontrolė. Dengtų darbų aktai vykdant žemės darbus ir įrengiant pagrindus turi būti surašyti šiems darbams: natūralių pagrindų po rezervuarais, pamatais, inžinerinėmis komunikacijomis įrengimas pamatų duobėse, tranšėjose; kelių, šaligatvių ir kitų teritorijų susikirtimuose padarytų grunto išėmų užpylimas; dirbtinių pagrindų įrengimas po pamatais; gręžtinių pamatų įrengimas; drenažo sistemų įrengimas; armatūros darbai įrengiant pamatus, taip pat įdėtinių detalių montavimas. Objekto statybos vietos paruošiamieji darbai Projekte numatytose vietose nuimamas augalinis grunto sluoksnis, augalų šaknys. Šis gruntas turi būti saugomas projekte numatytoje vietoje. Žemės darbų zonos turi būti aptvertos, įrengti įspėjimo ženklai, informuojantys apie esančią pavojaus zoną. Turi būti pažymėtos esamų inžinerinių tinklų vietos. Jeigu nurodytame galutiniame iškasimo gylyje randamas netinkamas gruntas, rangovas turi nedelsdamas sustabdyti darbus ir pranešti statybos techninei priežiūrai bei gauti nurodymus tolimesniam darbų vykdymui. Tranšėjų kasimas (vamzdžiams) Geodezinis trasos nužymėjimas: 1) nužymima medinėmis gairėmis posūkiuose ir linijinėje trasoje kas 50 m; žymima trasos pradžia, pabaiga, ašis, šulinių vieta; 2) padaromos atžymos požeminių komunikacijų susikirtimo vietose, pastatant specialius ženklus; 3) nežinant tikslių esamų komunikacijų vietų, atliekamas šurfavimas kas 20 m (0,35 m pločio skersinės tranšėjos pagal visą plotį ir gylį kasamos tranšėjos); kabelių buvimo vieta nustatoma kabelių ieškotuvais; 4) dalyvaujant rangovui ir užsakovo techninės priežiūros inžinieriui, parengiamas geodezinės trasos nužymėjimo aktas ir pridedama nužymėjimo schema. Tranšėjų kasimas pradedamas po dalinio vertikalinio planiravimo darbų, atliktų pagal reljefo formavimo plano altitudes O 46