jai. Lietuvai gręsia epidemijos, epizotijos ir ekologinė katastro fa. Netrukus Lietuva taps visuo tinės nelaimės ištiktu kraštu.

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "jai. Lietuvai gręsia epidemijos, epizotijos ir ekologinė katastro fa. Netrukus Lietuva taps visuo tinės nelaimės ištiktu kraštu."

Transkriptas

1 DARBININKAS ; Vol. LXXV, Nr. 23 Bželio - June 8, 1990 _ Penktadienis-Friday SECOND-CLASS Postage paici at Brooklyn, N.Y. 341 Highland Blvd. Brooklyn.-N. Y centų LIETUVA ŠAUKIASI PASAULIO PAGALBOS Baltijos valstybių prezidentai bendru pareiškimu paskelbė, kad galimi prezidentų George Bush Michail Gorbačiovo nu tarimai Baltijos valstybių reika lu neturės galios. Sov. Rusijos respublikos pre zidentu arba Aukšč. tarybos p mininku iš trečio karato buvo iš rinktas nuolatinis Gorbačiovo politikos kritikas Boris N. Jelcin. Sov. S-ga yra nutarusi padary ti gyventojų atsiklausimą apie numatomas ūkines reformas, bet abejojama, ar tai bus kada nors vykdoma, nes toks atsiklausimas būtų kartu prezidento Gor bačiovo politikai pritarimas ar nepritarimas. Iš daugelio duo menų sprendžiama, kad gyventojai nepritartų tokiai ūkinei pertvarkai. Lietuvos prezidentas Vytau tas Landsbergis netiki, kad Sov. S-ga nutrauktų Lietuvos ūkinę blokadą Jis pareiškė, kad Lietu va nekapituliuos; kad lietuviai gyvens vargingai, bet nems iš bado. Jos stiprybė yra žmonių vienybė kantrybė. Estijos Latvijos svetimšalių apklausinėjimai parodė, kad jie pritaria šių valstybių nepriklau somybei, tik kietasprandžiui Interfront priklausą svetimšaliai yra nusistatę prieš. JAV pritarė, kad J. T. saugu mo tarybos posėdy būtų svarsto mas J.T. stebėtojų korpo įsteigi mas palestiniečių teisėm Izraelio okupuotose arabų žemėse ginti. Kad šioj sesijoj galėtų dalyvauti PLO pmininkas Yas Arafat, kuriam draudžiama į JAV įvažiuoti, sesija laikinai buvo nu kelta į Ženevą. Lietuvos Aukšč. taryba 74 prieš 15 balsų 10 susilaikius, priėmė rezoliuciją, laikinai dery bų metui suspenduojančią po nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo priimtų įstatymų veikimą. Prezidentas Gorbačiovas Liaudies atstovų kongrese aštriai kritikavo Boris Jelcino pareiški mus, kad jis sieksiąs Rusijos re spublikos įstatymam duoti p menybę prieš Sąjungos įstaty mus. Leningrado burmistru buvo išrinktas didelis reformų šalinin kas Anatoli Sobčak. Prezidentas Gorbačiovas, ne tikėtai pasikvietęs Lietuvos at stovą, pareiškė, kad per 2-3 me tus Lietuva galėtų būti neprik lausoma, jei būtų atšaukta ne priklausomybės deklaracija. Taip pat būtų panaikinta ūkinė blokada prasidėtų derybos dėl nepriklausomybės. Prezidentas George Bush pažadėjo nesuteikti Sov. S-gai palankiausių prekybos lengvatų tol kol Lietuvos klausimas bus išspręstas. Pietų Korėjos prezidentui rei kalaujant, Japonijos imperato rius Akihito viešai atsiprašė Ko rėją už brutalų elgesį Japonijos okupacijos metu.. Izraelis pareiškė neįsileisiąs J.T. stebėtojų į Izraelio okupuo tas arabų žemes, jei J.T. saugu mo taryba nutartų tokį organą įsteigti. Kolumbijos prezidentu, nežiūrint narkotikų pklių vyk domo teroro, buvo išrinktas pažadėjęs su narkotikų pkliais vesti griežtą kovą Oscar Gavia Trujillo. Vilnius gegužės 24 (LIC) Lietuvos Aukščiausioji Taryba prašo pasaulio tautas da ryti spaudimui TSRS, kad panai kintų ekonominę blokadų, kuri kelia rimtų pavojų Lietuvos val stybės lietuvių tautos egzi stencijai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas Pasaulio Tautoms dėl Lietuvos Respublikos ekonominės blokados Lietuvos Respublikai atsta čius valstybingumų, TSR Sąjun ga siekdama politinių tikslų nuo 1990 m. balandžio 16 d. vykdo ekonominę blokadų, kuri pasi reiškia izoliavimu nuo pasaulio tiekimų prekybinių ryšių uždraudimu, energetikos siste mos griovimu, geležinkelio, uo sto bankų veiklos blokavimu, lėšų nusavinimu, susisiekimo per valstybinę sienų tarptauti nių komunikacijų šiurkščiu aprijsopmu. Šios priemonės kurių įgyvendinimui pasiteikiamos ginkluotosios pajėgos aki vaizdžiai pakerta piliečių teisių teisėtų interesų įgyvendinimo socialines garantijas, griauna Lietuvos respublikos ekonomi kų, sukelia masinį nedarbu. Kyla realus pavojus Lietuvos Respublikos žmonių egzistenci BUSH DISKUTAVO LIETUVĄ SU VENECUELOS PREZIDENTU Prezidentas George Bush ba landžio 26 išsamiai diskutavo padėtį Lietuvoje su VVashingto ne besilankančiu Vęnecuelos prezidentu Garlos Andrės Perez. Reporteriai.buvo painfor muoti, kad JAV prezidentas pa reiškė svečiui, jog jo šdis jo jausmai yra lietuvių pusėje. Bet Bush pridūrė, kad Lietuva yra jautri bei trapi problema Sovietų Sąjungos viduje ( intemally in the Soviet Union mūsų pabr.) kad jis mėginąs at sižvelgti į abi problemos di- Ekonominė agresija TSR Sąjungos vykdoma eko nominė blokada laikytina ekonommine agresija, sukeliančia teisines pasekmes, kaip bet kuri kita agresijos forma. TSR Sąjungos veiksmai prieštarauja SNO Generalinės Asamblėjos 1974 m. gruodžio 12 d. priimtos Valstybių ekonominių teisių pareigų Chartijos 32 straipsniui, skelbiančiam kad, nė viena val stybė negali taikyti arba skatinti taikymų kitos valstybės atžvilgiu ekonominių politinių ar kokių nors kitų prievartinio pobūdžio priemonių, turint tikslų pajungti sau jos suverenių teisių įgyven Lictuvos prezidentas V ytautas Landsbergis, nominuotas No dinimą bei kitiems tarptautinės belio taikos premijai, Nuotr. V. Maželio Sovietų Sąjunga gautų prekybi teisės aktams. nių lengvatų programą. Lietuvos Respublikos Aukš Šiame susitikime su kongreso čiausioji Taryba, pranešdama LIETUVOS PREZIDENTAS NOMINUOTAS vadais Gorbačiovas užgavo Lie pasaulio tautoms apie TSR Są tuvos valdžią, pavadindamas ją jungos vykdomą ekonominę NOBELIO TAIKOS PREMIJAI GAUTI nuotykių ieškotojais, taip pat pa agresiją, prašo visomis galimo juokiančiai užgauliai kalbėjo mis priemonėmis daryti tarptau JAV Senato Užsienio reikalų Lietuvos Respublikos preziden apie Lietuvos nepriklausomybės tinį poveikį SNO narei TSR Są komiteto įstaiga, senatoriaus tą Vytautą Landsbergį 1991 paskelbimo procedūrą, papylė jungai, siekiant, kad ji nutrauktų Jesse Helms iniciatyva, pasiuntė metų Nobelio Taikos premijai. gana daug melo, norėdamas su antihumaniškos prieštaraujan raštą Norvegijs Parlamento No Prezidentas Inndbergis repre menkinti Lietuvos parlamentą čius veiksmus prieš Lietuvos Re belio Taikos komiteto pminin zentuoja visus Nobelio Taikos Lietuvos nepriklžulsomybės pa spublikos gyventojus. kui Egil Aarvik siūlant V. Land premijos idealus savo darbais skelbimo aktą. Tačiau neatrodo*, rasašė Vytautas Landsber sbergį Nobelio taikos premijai. taikai Europoje iš tikrųjų visa kad jam pavyko pakeisti kongre-gis, Lietuvos Respublikos AT Mes raginame Jus parinkti me pasaulyje. so vadų nuomonę. pmininkas 1990 m. vasario24 d. prof. Vy tautas Landsbergis buvo išrink tas į Lietuvos Parlamentą p muosiuose laisvuose demokra tiškuose rinkimuose, kurie buvo atlikti Lietuvoje, kai Sovietų Są junga. neteisėtai užėmė suvere ninės Lietuvos teritoriją 1940 metais. Prof. I>andsbergis buvo išrinktas Lietuvos Parlamento prezidentu 1990 m. kovo 11 d. Tą pačią dieną jis Lietuvos Re spublikos Aukščiausioji taryba nubalsavo 124 balsais prieš 0 už Lietuvos nepriklausomybės at statymą, kurį Sovietų Sąjunga paneigė. Prez. l^mdsbergis atstovauja Lietuvos žmonių sąžiningam ko munistų priespaudos paneigi mui. kuri jiems buvo prieš pusę šimtmečio jėga primesta. Kaip nepriklausomybės judėjimo Sąjūdžio steigėjas, ne komuni stas. prez. Landsbergis ilgą laiką buvo Lietuvos žmonių aspacijų Per dvatininkų žygį Vilniuje, kuriame parodyta, kad sovietai nepabaugins lietuvių įkūnijimas, kovojantis už indivi su ekonomine blokada. Centre šio žygio vadovas redaktorius A. Cekuolis. Nuotr V dualią laisvę nuo užsienio domikapočiaus nacijos. Jis parodė savo didžiau sią išmintį pragmatizmą vado rius Alfonse 1) Amato, įvaių vauti Lietuvos žmonių pastan DEMONSTRACIJOS VVASHINGTONE tautų atstos ai. Iš lietuvių kaitėjo goms užtikrinant taikingą Lietu JAV LB krašto valdybos pmi vos nepriklausomybės atstatymą Sovietų Sąjungos militarinės Ryšium su M. Gorbačiovo vi tadienį. Jas organizavo Lietuvių ninkas dr. Antanas Razma. okupacijos akivaizdoje bei bau zitu Amerikoje, VVashingtone Bendruomenė, talkinant kitom Bželio 2. šeštadienį buvo pa ginimuose. vyko eilė demonstracijų. Jos pra organizacijom. Iš New Yorko maldos Nekalto Prasidėjimo ka Visos savo kovos metuzjha. sidėjo gegužės 21, pmadienį. vyko net 5 autobusai. Iš viso da tedroje. Lmdslx-rgis nuolatos p&sisak^ Tos dienos demonstracijas orga lyvavo apie 3(XX) žmonių. Tele Apie visa tai plačiau išsa už dialogą vietoje panaudojimo nizavo Jungtinis Pabaltiečių ko vizija pranešė, kad dalyvavo mitetas. Jos nebuvo plačiai iš Kallėjo AFL-CIO prezi miau bus parašyta kitame Darbi jėgos Lietuvos santykiuose su reklamuotos lietuvių tarpe, vis dentas Lane Kkland. kongreso ninko numeryje. Bus įdėta Sovietų Sąjunga. Jis pakartotinai norėjo tartis su Sovietų Sąjungą dėl to dalyvavo apie 2(XX) žmo narys Rol)ert Dornan, senato- nuotraukų. \ įsais klausimais išskyrus negin nių. Pasakyta svarbių kalbų. De čijamą Lietuvos žmonių teisę monstracijas paminėjo kai kurios būti laisviem nuo užsienio domieagleburger JAV NEDUOS televizijos stotys. Kitos demonstracijos vyko ŪKINĖS PARAMOS LIETUVAI (nukelta į 2 psl.) bželio 1 2, penktadienį šešvalstylės sekretoriaus pava metu, tikrai ne pranešė lai burger pridūrė: "Ambasadoriau duotojas Lawrence Eagleburger svos Euro M>s radijas mensijas. Dubininai, nepamškit to. Savo kallx>je Eagleburger ne pareiškė, kad JAV neturi jokių Prezidentas Pererz painfor Pernai kallėdamas apie revo paminėjo. Lietus os pasitenki planų suteikti tiesioginės ūkinės mavo Bushą, jog jis gavo notą iš liucinius Kisikeitimus viduri<>no užuomina anekdote ap-e mi paramos Lietuvai, I.atvijai ar Gorl>ačiovo, kuris prašo suprasti Ry?'i l.ur(>;x)je. Eagleburger no - O jo- labar jo padėtį Lietuvoje su tuo su Estijai. Balandžio 1 1 apie tai rštant; žmogų stalgiškai prisiminė ankstesnius ne laikasįsigyti naujų priešų. Pa pažindinti kitus Pietų Amerikos paklaustas seminare, kuriame laikus, kai tenai padėtis buvo sisukęs į publikoje sėdintį SSRS buvo diskutuojama prekyba su vadovaujančius asmenis. stabili". (Elta) ambasadorių Dubinina. EagleRytų Europa, jis atsakė: Šiuo (Elta) TARĖSI BUSH IR GORBAČIOVAS Bželio 1 2 dienomis pasau lio dėmesys buvo sktas Jung tinėm Amerikos Valstijom, Busho Gorbačiovo pokalbiam jų pasašytom sutartim. Jungtinės Amerikos Valstijos Sovietų Sąjunga padarė stiprų žingsnį bendradarbiavimo kryp timi. Šaltasis karas visai atšilo beveik iki bičiulystės. Atrodo, kad tos bičiulystės visišką užtik rinimą kliudė tik Vokietijos Lietuvos klausimai; Vokietijos todėl, kad prezidentas Bushas yra kietai nusistatęs, kad sujung ta Vokietija liktų NATO organi zacijos nare, o Gorbačiovas su tokia pažiūra kategoriškai nesu tinka. Gi antras klausimas Lietu va tas mažas žemės lopinėlis, įstrigęs kaip rakštis Gorbačiovo gerklėje. Čia reikia išreikšti pa garbą prezidentui Bushui, kad jis pačią pmą dieną, sveikinda mas atvykusį Gorbačiovą, iškėlė Lietuvą kaip vieną iš spręstinų problemų. Tai žymus pasikeiti mas prezidento laikysenoje. Iki šiol jis Lietuvos reikalą bandyda vo sumenkinti, keldamas faktą, kad Gorbačiovo išsilaikymas daug svarbesnis Jungtinėm Amerikos Valstijom, negu Lie tuva. O šį kartą jis Lietuvos pro blemą iškėlė į pmaeilių įvykių svarbą. Televizijoje matėme Gorba čiovo susitikimą su senato kongrerso vadais po to tų kongreso vadų komentarus. Visi pagrindi niai kongreso vadai, įskaitant se natorius Dole Mitchell, Gor bačiovui tiesiai į akis išdrožė, sako: kol jūs nesusitvarkysite su Lietuva, beveik jokios gali mybės nėra, kad kongresas pat vtintų prekylx>s sutartį kad jai. Lietuvai gręsia epidemijos, epizotijos ekologinė katastro fa. Netrukus Lietuva taps visuo tinės nelaimės ištiktu kraštu.

2 NEMALONUS _ POSŪKIAI JAV POLITIKOJE Sov. S-gai nusprendus nuo liepos 1 trigubai pakelti duonos kitų maisto paniuktų kaimus, prasidėjo pkėjų panika, mie stų krautuvių lentynos liko tuščios. Maskvos krautuvėse pardavinėjama tik Maskvos gy ventojam. Jugoslavijos min. pmininkas Ante Markovic pareiškė, kad vy riausybė planuoja sukurti naujų partijų, konkurentę valdančiai komunistų partijai. Sov. Armėnijos sostinėj Jere- * vane nacionalistai užpuolė trau kinį j Azerbaidžanu lydėjusius karius. Per susišaudymų žuvo 23 žmonės. Bagdade, Irako sostinėj pra sidėjo arabų valstybių galvų kon ferencija dėl žydų plūdimo j Izraelio okupuotas arabų žemes. Irako prezidentas Saddam Hussein įspėjo Izraelį, kad į kiekvie nų Izraelio puolimų bus atsakyta tokiais pat ginklais. Jeruzalės žydų sektoriuj buvo išsprogdinta bomba, užinušusi vienų sužeidusi 9 žydus. Sov. S-ga pradėjo išmontuoti Krasnojarske pastatydintų galin gų radaro stotį, kurios statyba JAV buvo laikoma nusižengimu prieš su Sov. S-ga darytų antibalistinių raketų sutartį. JAV tariasi su Sov. S-ga bent tris kartus padidinti tarp abiejų valstybių orinį susisiekimų. KNYGOS LIETUVAI PRAEINA f- t Prie Lietuvių 'Katalikų Reli ginės Šalpos veikia Knygos Lie-. tuvai akcija, rinkti siuntinėti j Lietuvų visokias knygas įvaio mis kalbomis. Šiomis dienomis Knygos Lietuvai susilaukė iš Krantai žurnalo redaktoriaus Vaidoto Daunoro tokio turinio laiškų. Ką tik gavau netikėtų man be galo malonų siuntinį 21 teologinės literatūros knygų. Netikėta todėl kad tiesų sakant, nebemaniau, jog tos knygos Lie tuvų pasieks, ypač paskutiniuoju metu, po mūsų nepriklauso mybės paskelbimo blokadinių Kremliaus veiksnių. Nepaprastai Jums dėkoju už siuntinį. Tos knygos man dabar yra tikra atgaiva sielai... Nežinau, ar beateis kitos kny gos, kurias tuomet Jums malo niai leidus, atsinkau Jūsų bi bliotekoje. Viliuos, kad likusių knygų kelionė bus maloninga.. Rašau dienomis, kai Lietuva skaičiuoja kiekvienų blokados valandų. Ruošiuosi kultūros kon gresui, kur skaitysiu pranešimų. Regis iš užsienio lietuviai neat važiuos. Deja... JONAS V. STRIMAITIS, advokatas patarnauja teisiniuose reikaluo se. Advokatas kalba Ir lietuviškai. 134 West St, SHnsbury, Conn Tel SKALINS FUNERAL HOME. Ine Jamalca Avė. (prie Forest P way St), Woodhaven, N.Y Sutelkia garbingas laidotuves. Koplyčios parūpinamos visose miesto dalyse. Tel J44. Lietuviai gali tikėtis daugiau nemalonių staigmenų iš Baltiją BUYUS FUNERAL HOME. MarioTelxelra, Jr.laidotuvių dektorius, NewRūmų. Įtakingas Ijondono dien ark Office: 426 Lafayette»; (Cor. Wllson Avė.), telef Pa ruošiamos garbingos laidotuvės. Modernios koplyčios, oras šaldomas. raštis The Times Indandžio 20 Daug vietos automobiliam pastatyti., pranešt*, kad VVashingtonui ne patinka terminas Lietuvos BEACH MEMORIAL CHAPEL, 301 Čorey Avė., St Petersburg Beach, Fla., krizė. Valstyljės sekretorius Ja KfNFIELD WOODLAWN FUNERAL HOME, 200 mes Baker pradėjęs vykdyti Paaadena Avė., S, St. Petersburg, Fla WOODLAWN MEMORY GARDENS, th St., S. St. Petersburg, Fla kruopščiai parengtų programų paveikti Amerikos viešųjų nuo monę jų paruošti JAV politikai JUOZO ANDRIUŠIO Real Estate, namų pardavimas, visų rūšių apdrau kuri parems sovietų reformas, o dimai, Income Tax pildymas. Įstaiga veikla naujoj vietoj OHLERTRUGGIERE, Ine., Jamalca Avė., Woodhaven, N.Y. Telef ne pabaltiečių siekius. (namų telef ). Įstaigoj kreipiantis paminėti, kad esate ar Valstyl>ės sekretorius Baker norite būti J. Andriušlo klijentais. taip pat žada peržiūrėti JAV radi jo transliacijas į Sovietų Sųjungų VYTAUTAS BELECKAS IR SŪNUS JONAS, sav. Wlnter,Garden Tavern Madison St., Ridgewood, N.Y Telef Sal^estu Rytų Europą. Pasak jo, JAV vėms Irt. pramogoms. Be to, duodami polaidotuvlniai pietūs. Pmos vyriausyljė kol kas palankiai žiūri rūšies lietuviškas maistas prieinama kaina. į planų pastatyti naujus siųstuvus Izraelyje, bet dar nepadarė galu SIDABRINIO VARPO KEPYKLA Sllver Bell Baking Co. Lietuviška tinio sprendimo. Naujų siųstu europietiška duona pyragai, šventėms, vestuvėms bei pokyliams tor tai. Dalia Radžiūnas, sav Junction Blvd* Carona, Oueens, vų tikslas yra perduoti laisvės N.Y Telef žinių į Rytų Europų kalbėjo Ba ker, bet Rytų Europa jau gali būti laisva. Pastebėjęs, kad nau LIETUVIŲ KULTŪRINE RADIJO PROGRAMA AUŠRA. WICN-FM jasis siųstuvas sustiprins tran Worcester, MA. Treč. 8-9 PM. Penkt. 7:30-8:30 PM. Eduardas sliacijas į vidurinę Sovietų Sų Meilus, Jr. 70 Curtis St., Auburn, MA T jungų, jis pareiškė: Tai siejasi su klausimu, ar mes norime pa NEW YORK - N E V? JERSEY - Laisvės Žiburys, sekmadieniais 9-10 stovumo ar nepastovumo ( invai. ryto WNWK 1C&9 FM.Romas Kezys th Avė. Bayslde, stability ) Sovietų Sąjungoje. N.Y , Tel arba (Taip galvojant, Lietuvos ne priklausomybę remiančios tran Lietuvos ministerė pmininkė Kazimiera Prunskienė po pa sliacijos prisideda prie sovie KOLODNY & KOLODNY: Vginija Kolodny, Lietuviškai kalbanti ad simatymo su Anglijos ministere pmininke M. Thatcher. tinės imperijos nestabilumo.) vokatė, 11 Park Place, Room 905, NewYork, N.Y Tel. 212 Nuotr. D. Fligelio Nelaimių susidūrimu atvejai, namų pardavimas, testa Nuotaikas Busho vyriausybės mentai, išnuomavimai, kondomlnljumų reikalai. Turi leidim^prakkoridoriuose The New York Ti tikuoti New Yorko valstijoje. mes balandžio 22 d. savaitės LIETUVOS PREZIDENTAS NOMINUOTAS apžvalgoje ( Kodėl JAV pradėjo NEW JERSEY, N EV YORK- Lietuvos Atslnjjnlmai, pmadieniais NOBELIO TAIKOS PREMIJAI GAUTI veblenti apie Lietuvą?) taip nuo 8 iki 9 v.v. Iš Seton Hali Universiteto stoties, 89.5 FM banga. aprašo Thomas L. Friedman: Muslc of Llthuanla programos, vedamos anglu kalba Iš tos Nors (JAV) pareigūnai to viešai kinga kova dvasinė rezistencija pačios stoties, taip pat pmadieniais gdimos nuo 7:30 iki 8 v.v. (atkelta iš / ps/j nesako, jie mano, kad lietuviai Dr. J. J. Stukas dektorius, 234 Sunik Dr., Watchung, N.J už savo krašto laisvę. pasielgė kvailai, tiesiai paskelb Tel nacijos kaip tai išreikšta nepri Prez. Landsbergis, kiti Lietu dami nepriklausomybę neboklausomybės atstatymo deklara vos vadai Lietuvos žmonės, daral-mąsvvos, be jokio plafio cijoje. kasdien rizikuoja savo gyvybe už kaip tai pasiekti. Mažoms, sflpsovietų vyriausybė, atsakydą^. " Remkime tuos principus, kuriais yra noms valstybėms nepakanka i ma į prez. Landsbergio taikingų pagrįstas laisvasis pasaulis. Jų būti teisioms; jos taip pat turi prašymų, įsakė savo tankams kova yra mūsų kova. Prez. būti gudrios. daliniams žygiuoti į Vilnių, kad Landsbergis yra drųsos žmogus, Busho administracija reiškia padėkime finansuoti ELTA biuletenių leidimą šešiomis įbaugintų žmones. Jauni vyrai, švyturys Lietuvos žmonėms daug daugiau simpatijų Gor kalbomis. Jie pasiekia laisvąjį pasaulį, informuodami apie tik kurie atsisakė tarnauti okupanto milijonui lietuvių amerikiečių bačiovui jo dilemai, negu lie rą padėtį okupuotoje Lietuvoje. Neužmškime Lietuvos kariuomenėje buvo jėga pagrob Amerikoje kartu įkvėpėjas vi tuvių reikalavimui jiems bema Laisvės Iždo, pagerbdami savo artimuosius jų atminimą. ti. Raudonoji armija užgrobė pa siems žmonėms bet kur, kurie tant suteikti nepriklausomybę, Aukos Tautos Fondui nurašomos nuo federalinių mokesčių status, kurie priklausė Lietuvos siekia laisvės savo kraštui. tęsia Friedman. Gorbačiovo (IRS Tax Exempt No ). Aukas siųsti adresu: žmonėms, o kad užgniaužtų lai Lietuvos žmonės prez. V. pradėtos demokratinės reformos Tautos Fondas, svų žodį, užėmė laikraščių įstai Landsbergis kovoja už tuos sutartys dėl ginklų kontrolės, Lithuanian National Foundation, Ine., gas. pačius principus, kuriais Nobe kurias jis yra pasuošęs pasašy P.0. Box 21073, Gorbačiovas nevertina Lietu lio Taikos premija, yra pagrįsta. ti, galės pagerinti milijonų ame VVoodhaven, N.Y vos žmonių, 50 metų Lietuvos Mes raginame Jus pripažinti rikiečių bei rusų gyvenimus. patriotai rizikuoja savo gy Lietuvos žmonių apsisprendi Amerikiečių pareigūnai pri vybėmis atstatyti Lietuvos ne mų, kai jie patys taikiai kovoja vačiai kalba, kad, siekiant išsau priklausomybę. Tankai karei už nusikratymų komunizmo, pa goti tą raidą, trys milijonai lietu viai jų gatvėse ne naujiena renkant prez. Vytautų Land vių turės keleriems metams Lietuvos žmonėms. Po II Pasau sbergį, 1991 metų Nobelio Tai atidėti savo nepriklausomybę. linio karo tūkstančiai okupanto LIETUVIŠKO STILIAUS PAMINKLAI kos premijai. Friedmano nuomone, Busho SUKURIAMI IR NEMOKAMAI dalinių karinių įrengimų PRISTATOMI) VISAS KAPINES NEW YORK. administracijos atstovai apie Pasašė šie JAV senatoriai: užteršė Lietuvos gamtų. Nežiū NEW JERSEY IR CONN ECTICUT VALSTIJO Alan Dixon, Jesse Helms, Lietuvą kalba prislopintais bal rint šios neteisėtos bauginimo SE (STAIGA PRIE ŠV JONO KAPINIŲ. akcijos, prez. Landsbergis laiko Gordon Humphrey, Alfonse sais, nes jie bijosi respublikonų si prieš jėgos smurto panaudo D Amato, Larry Pressler, Arlen dešinės kritikos. Pasak buvusio jimų, kad tuo būdu pasipriešintų Specter, Dan Coats, Strom Reagano administracijos pa JONAS jiems. Jis toliau prašo Gor Thurmond, Paul Simon, Rol>ert reigūno Richard N. Perle: Jei _ F 1976 bačiovų tartis taikiu būdu. Kaip Keston, Barbara Mikulskį, Do- ne respublikonų dešinė, šian l ll()xes (7is> I2S jo tautos žmonės, prez. Land nald Riegle, Steve Symm.s, Mal- dien Amerika tiesiai parduotų Lietuvą, nemėgindama to com Wallop, Gonnie Mack, TAI MUSŲ VIENiNTELE VIETA.Z sbergis yra ramus, apsiginklavęs GAUSI PAROOŲ SALE tikėjimu Dievu pasitikįs laisve Frank Murkovvski, John Heinz, nuslėpti, kaip dabar. (Elta) demokratija. Jo kelias tai VVilliam Armstrong. TAUTOS KVECAS Myenmar (Burmos) parla mento rinkimus laimėjo opozi cinė Demokratijos lyga, išrink dama 2/3 atstovų. Karinė vyriau sybė pažadėjo valdžią perleisti, kai tik bus priimta nauja konsti tucija sudaryta nauja vyriau syljė. Lech VValensai pavyko įtikinti geležinkeliečius užbaigti ten vy kusį geležinkeliečių streiką. JAV veikianti Asia Watch or ganizacija paskelbė, kad Kinija naudoja politinę priespaudą kankinimus Tibete. Studentų mitingas Lietuvos nepriklausomybei palaikyti. Nuotr. V. Kapočiaus FONDĄ Kaune gegužės 13 mė Upynos, Šilalės dekanato, Telšių vyskupijos, klebonas kun. Jonas Macijauskas. Velionis buvo su laukęs 48 metus amžiaus, kunigu įšventintas prieš nepilnus dvejus metus. Tai devintas šiais metais Lietuvoje antras Telšių vysku pijoje męs kunigas. KELIONIŲ IR TURIZMO AGENTŪRA LĖKTUVAI LAIVAI (CRUISES) TRAUKINIAI (AMTRAK) AUTOBUSAI NUOMOJAMOS MAŠINOS VIEŠBUČIAI ĮDOMIŲ VIETŲ LANKYMAS GRUPINĖS KELIONĖS 1 LIETUVĄ MOKĖTI GALIMA VISOMIS KREDITO KORTELĖMIS JOKIO EKSTRA MOKESČIO UŽ PATARNAVIMĄ PILKAI APDRAUSTA IR AKREDTrUOTA AGENTŪRA VYTIS INTERNATIONAL TRAVEL SERVICE 2129 KNAPP STREET BROOKLYN, N. Y TEL:

3 PIRMŲJŲ ATKURTOS NEPRIKLAUSOMYBĖS METŲ GEDULO, VILTIES IR PASIRYŽIMO DIENA LIETUVA SU KRISTUMI Kai pasaulio valdovai į jaunųjų Dovydų mažutės Lietuvos, kuklaus Pabaltijo priešinimąsi milžinui Galijotui žiūri gana ai x*jingai, vis daugiau Lietuvos 341 HIGHLAND BLVD. Edttorial Office žmonių sako, kad tik Viešpats inc kaip Gedulo vilties dieną, viesti šio akto prasmę reikšmę, BROOKLYN, N.Y Basines* Office Dievas gali ištiesti mums tvtą kuri šiemet turi būti kartu pa taip pat pateikti iškilmės organi Publlcation No. USPS pagallx>s ranką. T<xlėl daugelis syžimo diena. Šį kartąjį sutam zavimo gaes. Second C lesa postsge paid st Brookiyn, N.Y., Post Office tikinčiųjų karštai meldžiasi pa pa su gražia katalikų švente SubscrtpUon per year $ Single Copy 50 cents Gedulo vilties dienos visuo sninkauja, laukia, kad visa tau Devintinėmis, kada laisvose ša POSTMASTER: Senei Address Change to: ta stotų lxmdrai viešai melstis, lyse vad. Dievo Kūno pnx.-e.sija meninis politinis akcentas bus DARBININKAS, 341 Hlghland Blvd., Brookiyn, N.Y atgailotų pareikštų pasitikėji išeina į papuoštas gatves aikš Tremtinių sąjungos rengiamas ISSN mitingas Vilniaus Kalnų parke mą Dievo Apvaizda. tes dalyvauja tose pnk-esijo.se Redaguoja REDAKCINĖ KOMISIJA bželio 13 d. vakarą. Tris pasi Lietuvos Katalikų Bažnyčios ne tik nuolatinė bažnytinė publi Vadovyln* nutarė pakviesti visus ka, bet laikančios save kri rengimo dienas bželio 11, 12, 13 siūloma bažnyčiose rengti tikinčiuosius prijaučiančiuo kščioniškomis visuomeninės sius geros valios žmones pagal draugijos liei organizacijos su susikaupimo, atgailos, adoraci išgales pasninkauti lx*i susikaup savo vėliavomis, taip pat valsty jos vakarus. Su Vilniaus arkivy skupu J E Julijonu Steponavičiu ti bželio 11, 12, 13 d., t.y. tris Gegužės 31, bželio 1 2, stuose prasidėjo vargo su dienas prieš tragiškąją bželio binės valdžios atstovai. Norime mi aptarta tokia bželio 14-osios tas savaitgalis buvo labai drama varžymo dienos. Išrinktas Rusi 14-ąją, kurią jau pernai ininėjo- tad Lietuvoje šiais pmaisiais iškilmių eiga Vilniuje: Atkurtos Nepriklausomybės me tiškas Lietuvos atžvilgiu; JAV jos prezidentas Jelsenas ieško Parapijos su bažnytinėmis vė tais Devintines pagerbti taip, prezidentas su visa priderama pats išeities iš to vargo. Jis pasik liavomis organizacijos susen kaip kitados Nepriklausomoje garbe pasitikdamas Sovietų Są vietė Lietuvos prezidentą Vy dbs Lietuvos labui. ka į Katedros aikštę, kur 12 Pmoji pareiga vėl rašyti Lietuvoje. jungos pmąjį prezidentą Mi- tautą Landsbergį nori pradėti vai.vyskupai koncelebruoja šv. chael Gorbačiovą, pasakė gražią normalų pasikeitimą prekėmis, kitais būdais spausti kongresą, Mišias. Jų pabaigoje prie išstaty Mūsų bažnytinė vyresnybė kalbą paminėjo svarbiausius jų žaliavomis. Dar neaišku, kaip senatą. to monstrancijoje Švč. Sakrakartu prisimena 1934 m. per P Savo tarpe reikia persigru pokalbio punktus. Buvo paminė reaguos iš kelionės grįžęs Gor puoti, kad į organizavimą įsi mąjį tautinį eucharistinį kongre ta Lietuvos nepriklausomybės bačiovas. jungtų pagrindinės organizaci są atliktą reikšmingą aktą Lie problema. Viena tik aišku, kad jis norės tuvių tautos pasiaukojimą Švč. jos, kad jų pmininkai dalyvautų Kaip žinome, Gorbačiovas la Lietuvą išlaikyti bet kokia kaina. Jėzaus Sdžiasi, t. y. Jėzaus Kri J nepriklausomą gyvenimą bai įžūliai gynė Lietuvos priklau To reikalauja jo kaip prezidento protesto demonstracijose. Da staus meilei globai, nutarė dvasinį atsinaujinimą viltingai bar kaip tik pasigęsta vadovauja somybę Maskvai, išsijuokė iš da prestyžas. Reikalauja bloga Są tą aktą iškilmingai atnaujinti kaip žengianti lietuvių tauta šių metų bartinės valdžios Lietuvoje, iš jungos ekonomija. Vargu jam pa nčios rankos, pasigęsta pačių tik bželio 14 d. Vilniuje tai pa tragiškąjį bželį nori atšvęsti vadų. jos parlamento, nepriklauso siseks Lietuvą išlaikyti tokioje Kaip didelė pajėga atėjo į darys JEm. Kardinolas su Vy ypatingu būdu, ne vien kaip mybės paskelbimo. Sakė, kad okupacijoje. skupais, dalyvaujant aukštie Lietuva nuo senų senovės prik Lietuvos byla šiek tiek pa patriotinį darbą įsijungė lietuvių siems Valstybės valdžios atsto gedulo, bet sykiu kaip vilties jaunimas. Padėka pagarba pasyžimo Lietuva su Kri lauso Rusijai. gerėjo, pagerėjo ta prasme, kad vams. Akto tekstas bus išplatin Prezidentas Bushas tikrai Gorbačiovo vizitas į Ameriką jam. Tegu jaunimo organizacijos tas skaitomas taip pat per šias stumi dieną. kalbėjosi Lietuvos reikalu su Lietuvą labai išgarsino. Ameri dabar palaiko tokį visuomeninį Gedulo vilties dienas bei De Lietuvos bažnytinė vadovybė, Gorbačiovu, bet neperkalbėjo kos laikraščiai, televizija, radijas dinamizmą, budrumą. vintinių iškilmes visose Lietuvos atsiliepdama į vis didėjantį Visi turime jungtis į vieną di Gorbačiovo. Gorbačiovas kietai šimtais kartų per dieną minėjo vyskupijose parapijose. skaičių žmonių, apsivylusių pa laikėsi Rytų Vokietijs reikalu Lietuvą. Tai yra tikrai didelis delę jėgą. Tėvynė Lietuva laukia Iš sakyklų, per spaudą, radiją saulio valdovų abejingumu įsi mūsų pagalbos. Ir mes jai tikrai sujungta Vokietija negali būti laimėjimas Lietuvai. Ji įsigijo televiziją bus stengiamasi nuš tikinusių, kad tik Dievas tegali NATO nare. Bushas teigė viso pasaulio simpatijų. Tai tau ištiesime pagalbos ranką. priešingai. ta, kuri veržte veržiasi į laisvę. Kokių didelių pasikeitimų ne Ir kada tik pagerės santykiai, laukė nei Lietuva, nei išeivijos kada bus galima laisviau susi lietuviai. Amerikos prezidentas siekti su Lietuva, Lietuva tikrai stengiasi kaip galėdamas įtikti susilauks pagelbos iš daugelio Gorbačiovui. Jei jis sveikinimo kraštų. Gorbačiovas gi sumažėjo. Pa kalboje suminėjo Lietuvos pro blemų, tai tikrai buvo gana daug rodė savo tikrąjį veidą tik iš prezidento pusės. Jį taip imti, tik plėšti nieko neduoti. kalbėti privertė kongresas, Jo laukia Sovietų Sąjungoje senatas, Amerikos lietuvių sti sunkios dienos vargas. Dar prisidės Lietuvos problemos. pri reakcija. Lietuvos prezidentas per Vil Dėl tos Lietuvos neduos ra niaus radiją bželio 3, sekma mybės dalis rusų, kitų dienį, kalbėjo, kad po šio Gor respublikų žmonės, neduos bačiovo vizito pas Amerikos pre užsienis ramybės. Išeivijos pasktis lieka ta pati. zidentą, Lietuvoje būsianti dar Turime dar uoliau, dar stipriau sunkesnė blokada. Blokada gi palietė ne tik Lie veikti spausti kongresą, sena tuvą, bet keletą kitų sovietų tą, kad nebūtų patvtintos pasi Sąjungos valstybių. Pagalbos rašytos sutartys. Tai galime pa šaukiasi Leningradas, Maskva, daryti. Parodė vykusios de kur Lietuva siųsdavo savo mai monstracijos, lietuvių veržlu stą. Dabar jie Lietuvos maisto mas. Kongresas senatas reaga Kardinolas V. Sladkevičius pro jaunimo gretas artinasi į Panevėžio katedrą. nebegauna, minėtuose mie vo ateityje taip pat reaguos DARBININKAS Po didžiųjų konferencijos mento atnaujinamas pasiaukoji mo aktas pradedama pnkesija, kuri eina Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Bazilijonų, Pylimo, Do minikonų Universiteto gatvė mis baigiama Katedros/ ai kštėje. PnKesija sustoja prie Aušros Vartų, taip pat Šv. Mikalojaus Šventosios Dvasios bažnyčių aplinkoje, kur prie pastatytų lai kinų altorių giedamos skaito mos pritaikytos evangelijų iš traukos. Tremtinių sąjunga kviečia po pamaldų aplankyti pernai šią dieną pašventintus atstatytuo sius Tris Kryžius. (Beje, JE. Ar kivyskupas priminė reikalą su(nukelta į 2 psl.) SOLIDARUME SU TAUTA PAULIUS GALAUNĖ Lietuvos dailės puoselėtojas, meno istorikas, muziejininkas, grafikas. Jo gimimo 100 metų sukaktį prisimenant Jis įvedė paprotį retas meno knygas leisti mažu tažu visas jas numeruoti. Dail. Adomas Varnas buvo išleidęs leidinį albumą Lietuvos kryžiai, jų tažas 100 egzempliorių visi numeruoti, P. Galaunė turėjo 42 numerį. Šis leidinys buvo išlei stas 1926 metais. Tais pačiais metais P. Galaunė išleido savo paruoštą knygą Ekslibrisas Lie tuvoje (XVI-XX šimtmečiai). Tažas 35 egzemplioriai. Iš laiko perspektyvos žiūrint, dabar atrodo tai sunkiai supran tama prabanga, bet ji tokia buvo. Jo bibliotekoje yra įvaių įvai riausių retų leidinių, didelė eks librisų kolekcija, įvaių katalo gų, retų leidinių rusų kalba, prancūzų kalba, leidiniai, kurie nušviečia įvaius lenkiškos kultūros laikotarpius. Retų leidi nių tarpe yra operų partitūros. Šie leidiniai yra labai puošniai išleisti, iš viso 19 operų. Jie pri klausė solistei Adelei Galaunienei. Dalyje knygų įklijuoti P. Ga launės ekslibrisai, sukurti įvaių dailininkų. Pmųjų knygų prieš lapiuose, o paskui gale pieštuku įrašydavo kada kur pkta, iš kur gauta knyga, kokia jos kaina, kas, kada įrišo, kiek sumokėta. Šios pastabos tikrai įdomios, jos ateityje bus labai vertingos. Iš šių prierašų matosi, kad P. Ga launė buvo tikras bibliofilas, knygą vertino ne vien už jos in formaciją, bet už estetinę jos išvaizdą. Jį jaudina, jei knyga nerūpestingai išspausdinta, blo gai įrišta, nupiauta siaurais lau kais. Jis nemėgo knygų "kanki nių. Nemėgo knygų, kurios buvo susegtos vielom. Dažnai tokias knygas jis pats išardydavo duodavo įrišti. Jo knygos turėjo būti švarios, nesuteptos, elegantiškos. Kelias knygas jis pats sunaikino, nes jos neatitiko jo skoniui. Buvo jas paskolinęs dailininkams. Vienas jų su atver sta knyga gesino žvakę, kitas laikė knygą ilgai atskleistą, ją nutupėjo musės, trečias nagu pažymėdavo, kur skaitydamas sustojo. Tokios knygos jam buvo nemielos, nešvarios. Jas sunai kino. Kad taip dabar žmonės pri simintų šią P. Galaunės pastabą. Juk dažnai paskolini knygą, tai ne tik pieštuku subrauko, pasta bų prašo, lx?t dar sulankstė, net puslapius įplėšia. Tai didelė nepagarba knygai, knygos savi ninkui! Paprastai tokių žmonių biblio tekos yra išsaugojamos, kad atei ties kartos matytų, kuo žmogus domėjosi, kaip jis ką vertino. Iš saugota bus P. Galaunės bib lioteka. Tik jos inventorius yra įtraukiamas į kokią nors didesnę biblioteką, kad žmonės galėtų ja pasinaudoti ar lx*nt žinoti, kad tokia knyga yra "P. Galaunės bib liotekoje. v Graviūrų raižinių kolekcija P. Galaunė nepasitenkino vien knygomis. Jis buvo aistrin gas miniatūrų mėgėjas, kompeliavo graviūras ekslibrisus. Ypač jį domino graviūra. Ją pra Ekslibrisu susidomėjo dar Pet rapilyje, lankydamas parodas, vartydamas katalogus. Buvo su rinkęs Lietuvos viešųjų bibliote kų privačių asmenų bibliotekų ekslibrisus. Rinko kitų kraštų ekslibrisus lenkiškus, rusiš kus, estiškus latviškus dar kitų kraštų. Dažnai jis pasikeisdavo su kitų kraštų rinkėjais. Lietuvoje ekslibrisas buvo lyg užmštas. Seniausias ekslibrisas yra iš 1518 metų karaliaus Zigmanto Senojo ekslibrisas. Lietuvos nepriklausomybės pra Jis turėjo didelę lietuvių džioje* retai kas žinojo, ką reiškia dailininkų raižinių kolekciją. Tai šis ž.<xlis, kad tai knygos pa V. Bičiūno, V. Didžioko, M Do puošalas, drauge liudijąs kny bužinskio, A. Galdiko, P. Rau- gos savininką. Jis skatino lietuvius dailinin duvės, J. Steponavičiaus, A. Varno litografijos, A. Gudaičio kus kurti ekslibrisus, juos su rinkęs siuntė į tarptautines paro ofortas, M. Bulakos, V. Jurkūno, V. K. Jonyno, A. Kučo, J. Ku- das, kur jais susidomėjo specia listai šiaip sau žmonės. Lietu zminskio medžio raižiniai. J. Kėdainių, A. Krivicko, J. Marti viškos knygos ženklo pasiseki naičio to paties J. Stepona mas skatino lietuvius dailininkus dar labiau domėtis šia meno šaka vičiaus piešiniai tušu ją kurti įvaiomis techniko Turėjo rusų grafikų kolekci mis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ją. Kiekvienas raižinys saugomas jis jau turėjo ekslibrisų kolekciją, pagal formatą padarytame aplankur buvo 831 vienetai. Šią kolek *ke. Ant grafikos darbų pieštuku ciją įsigijo Švietimo ministerija pažymėdavo kada, kur pktas ar perdavė M. K. Čiurlionio ga gautas. lerijai saugoti. dėjo rinkti dar prieš Pmąjį pa saulinį karą, besimokydamas Pe trapilyje. Daug ką rado Pary žiaus antikvaruose. Ypač ieškojo raižinių iš Lietuvos praeities. Jis buvo sutelkęs net 9(X) vie netų raižinių kolekciją, kurioje buvo daugelio istorinių asmenų portretų, Lietuvos peisažų, pilių vaizdų, įvaių tautybių grafikos darbų, atlikti įvaiomis techni komis, piešiniai tušu, plunksne le piešiniai senosios Vilniaus meno mokyklos. Ekslibrisai Ypač jis mėgo mažosios g <h kos žanarą ekslibrisus. Juos pats rinko, prie progos juos pro pagavo užsienyje. ištiesti atvtą pagailas ranką, bželio 14-tąja skelbia Lietuva su Kristumi diena. Visi geros valios žmonės yra kviečiami tris dienas prieš bželio 11, 12 13, pagal išgales pasninkauti, atgailauti melstis už Lietuvą, o 14-tą iškilmingai atnaujinti 1934 metais padarytą lietuvių tautos pasiaukojimą Švč. Jėzaus Šdžiai, pavedant save tautą Jėzaus Kristaus mei lei globai. Vilniuje iškilmingą pasiaukoji mą atliks J. Em. kardinolas V. Sladkevičius su vyskupais, daly vaujant nepriklausomos Lietu vos Valstybės valdžios atsto vams. Bželio 14 d. pasiaukoji mas bus atliktas visose Lietu vos parapijose. Išreiškiant solidarumą su visa tauta, skelbiu bželio i 4 Liehiva su Kristumi diena maloniai kviečiu visus, kiekvieną pagal iš gales, bželio 11, pa sninkauti, atgailauti melstis, o pačią 14-tąją, jei neįmanoma 17-tąją (sekmadienį) bažnyčiose vienuolių koplyčiose iškilmin gai, prie išstatyto Švč. Sakra mento, atnaujinti pasiaukojimą Švč. Jėzaus Šdžiai. Paulius A. Baltakis, OFM Vyskupas lietuviams katalikams išeivijoje New Yorkas 1990 bželio 1 d. viškų knygų žemėlapių. 27 knygos mėgėjų draugija Besiorganizuojanti nepriklau soma Lietuvos valstybė turėjo daug visokiausių rūpesčių. Ko kia nors knygos leidiipc^tultūra dar nesuspėta pasūpinti. Nors knygų vis daugiau leido, bet jų popierius buvo prastas, jų spau da gi atrodė prastai. Bet Ik P. Galaunės atsado k: ų, kuriems rūpėjo knygos kul tūra, jos estetinė išorė. Knygos kultūros klausimais spaudoje rašė Marija Mašiotaitė-Urbšienė. Ne kartą ji kėlė knygos me ninės kultūros problemą. Kartą pas P. Galaunę atsilankė jo kai mynas Vytautas Steponaitis, ku riam taip pat labai rūpėjo knygos kultūros klausimai. Jis Gaisuose parašė straipsnį, kad reikia steig ti knygos mėgėjų draugiją. Su manymui pritarė P. Galaunė. V. Steponaitis būsimai draugijai pa rinko vardą XXVII knygos mėgėjai, kad būtų paslaptin giau įdomiau. Mintį tokiam pavadinimui davė Palangoj par duodamos vaistažolės Trejos devynerios". Ir draugijos nariai turėjo būti įvaūs, veiklūs, stiprūs kaip trejos devynerios. Jis palaike rvšiiis su lenkų Oficialiai draugija pradėjo veikti žvmiais menotyrininkais ekslil> m. gru<xlžio 17 d risų rinkėjais, rusais rinkėjais, su Paryžiaus k.ii kuriais antikvarais, (Bus daugiau) kurie jam surasdavo senų lietu

4 ST. PETERSBURG, FLA. Premiją šventė Dešimtoji premijų įteikimo šventė į vyko balandžio 21 St. Pe tersburgo Lietuvių kluta. Šių šventę ruošė JAV LB Kultūros Taryba jį globojo St. Petersburgo LB apylinkės valdyba. Šventės rengimo specialų komi tetų sudarė A. Armalis, G. Ar malienė, G. Jezukaitienė, S. Juozapavičius, D. Mackialienė E. Purtulienė. Sveikindamas svečius šventę pradėjo St. Petersburgo LB apy linkės pm. K. Aras. Po kun. V. Zakaro, OFM, maldos progra mai vadovavo D. Mackialienė. Prieš premijų įteikimų žodį tarė JAV LB Kultūros tarybos pm. DaliaKučėnienė Lietu vių Fondo atstovė Marija Re inienė. Laureatas Arūnas Čiuberkis asmeniškai šventėje nedalyvavo, nes tuo metu buvo išvykęs į Lie tuvų. D. Mackialienė perskaitė sveikinimus raštu, žodžiu sveiki no klubo pm. A. Gudonis LB Floridos apygardos pm. P. Jančauskas. Meninėje programos dalyje dalyvavo aktorė Nijolė Martinai tytė Lietuvių klulx> choras. Viešnia iš Chicagos nuotaikingai paskaitė eilę mūsų poetų eilėraščių su atitinkamais paaiš kinimais. Klulx) choras, diguo- PASIRYŽIMO DIENA LIETUVA SU KRISTUMI tvarkyti Trijų Kryžių aplinkų miesto valdžios visuomenės, kad tos pačios garbingos Trem tinių sąjungos lėšomis). Bželio 14 d. vakarį būtų gražu surengti tylų žvakučių deginimų Vilniuje prie Arkikatedros, Kaune prie pilies, kitur savu pasinkimu. Panašiu būdu siūloma rengti bželio Uosi -šventimų ki tuose 'miestuose, miesteliuose, parapijose, taip pat išeinant iš bažnyčių bei šventovių prie žmonių būtų, galbūt mažoms pa rapijoms prisidėjus prie gretimų didesnių. Nelaukti griežto regla mento, veikti kūrybingai. Kur šalia katalikų gyvena kitų religijų išpažinėjai, kviesime juos (ju Nauja Balfo valdyba St. Petersburgo Balfo 143 sky riaus susinkime talandžio 6 iš rinkta nauja valdyta, į kurių įeina dr. A. Valienė, M. Gela žienė, A. Gratau.skas, M. Miklienė, S. Šalienė, E. Jasaitienė, J. Ktiklis K. Mereckis. J re vizijos komisijų įėjo: A. Gri nienė, A. Plepys V. Urbonas. Susinkime dalyvavo Balfo centro pm. Marija Rudienė, kuri atvažiavo pagerbti skyriaus pm. V. Klevienę, kuri šiemet PROGRAMA GYVYBĖ LIETUVAI Didžiausioji amerikiečių kata likų šalpos organizacija Catholic Relief Services įsijungė į hu Štai 1989m. laureatai: Kęstu manitarinės pagalbos Lietuvai tis Zapkus dailės premija, Pe akcijų, sutiko padėti Lietuvių tras Armonas muzikos, Julija Katalikų Religinei Šalpai New Dantienė radijo, Arūnas Ciu- Yorke parūpinti Lietuvai vaistų berkis teatro, Jurgis Janušai- medicininių reikmenų.. tis žurnalistikos. Lietuvių Katalikų Religinė Programos vedėja D. Mackia Šalpa, atsiliepdama į Lietuvos lienė supažindino su kiekvienu sveikatos apsaugos Medikų laureatu. asociacijos prašymų padėti Lie (atkelta iš3ps/.) jamas laureato P. Annono, pa dainavo 3 dainas. Chorui akomponavo Margaret Syllivan. atstovus) dalyvauti, taip pat lai svu asmeniniu apsisprendimu įstaigų, įmonių, mokyklų atsto vus. Šventė Lietuva su Kristumi duos mums pasijusti vienin giems Dievo pasaulio akyse; susitaikinti, atsinaujinti dvasia, įgyti naujo pasitikėjimo rim ties, pasyžti darbuotis, kad mūsų Tėvynė būtų laisva, graži garbinga, kad galėtų visada džiaugtis Viešpaties palaima.1 Kardinolo Vincento Sladke vičiaus pavedimu kun. Vaclo vas Aliulis Skaityta per Lietuvos televizijų Atgimimo bangos laidoje 1990 m. gegužės 30 d. tuvai dabartiniame kritiškame ekonominės blokados laikotar pyje, įsteigė Medicininės pagalbos komitetų, kuris savo ruožtu sudarė vadinamų Gyvybė Lie tuvai programų. Jos tikslas telkti į Lietuvų pergabenti me dikamentus įvaius medicini nius reikmenis. Vaistai įvaūs reikmenys bus siunčiami į Lietuvų Caritas organizacijai sveikatos apsau gos ministerijai. įvaios ameri kiečių profesinės asociacijos jau ateina į talkų Gyvybė Lietuvai komitetui. Amerikos afganų iš pmininkės pareigų pasi traukė. Ji paminėjo kad 7 metų bėgyje buvo suruošti 3 koncer tai, madų paroda vartotų daik tų išpardavimas. Per tų laikų Bal fo centrui pasiųsti apie 40,000 dol. Išvyko Kamiai Angelė Albinas Kamiai, iš gyvenę St. Petersburg, Fla., 30 metų su všum, dalyvavo labai aktyviai įvaiose kolonijos orga nizacijose klubo gyvenime. Aplinkybių verčiami, 1990 pava sarį įsikūrė naujoje gyvenvietėje Michiana Shores, Indiana. Liet. Žin. Biul. grupė paaukojo per septynis šimtus svarų įvaių vaistų reikmenų, kurie netrukus bus siunčiami į Lietuvų. Pagal turimas informacijas, Lietuvų jau pasiekė humanaitarinė medicininė pagalba iš Lenkijos Austrijos. Pagalbų pažadėjo taip pat Danijos Rau donasis Kryžius, kurio delegaci ja, pagal turimas žinias neseniai lankėsi Lietuvoje, kur betarpiš kai susipažino su gydymo siste ma, medikamentų tykumu. Gyvybė Lietuvai komitetas jau kreipėsi į didžiųsias Ameri kos vaistų bendroves, prašė įsi jungti į humanitarinės pagalbos Lietuvai akcijų. (LIC) VILNIAUS JAUNIMO TEATRO SPEKTAKLIAI Šie jų spektakliai bus liepos 3 Po vienerių metų pertraukos į Chicagų atvyksta Vilniaus Jau d. 7:30 vai. vak. liepos 4 d. 3 nimo Teatras, kuris vėl dalyvaus vai. p. p. Tų pačių savaitę Chicagoje vie tarptautiniame teatro festivaly je. Jame lietuviai suvaidins du šės Vilniaus universiteto mo kūrinius: Kvadratas Ilga kaip terų choras Vgo kuris yra šimtmečiai diena. Spektakliai pakviestas koncertuoti Ameri įvyks Bjackstone teatre Chicagos kiečiams. Montanos valstįjoje. miesto centre. Apie juos plačiai Šios dainuojančios merginds gi skelbia amerikiečių spauda - "Sutiko duoti kelis koncertus chitodėl vaidinimo laikų bilietų cagiečiams lietuviams. Jos pasi įsigijimo informacijas galima ras rodys liepos 1 5 Jaunimo Cen tre. ti joje. Šios kultūrinės savaitės Vilniečiai Margučio vedėjo P. Petručio pakviesti, sutiko į rengėjais yra Margutis Lie Chicagų specialiai lietuviams tuvių Bendruomenė. Tautiečiai atvežti vienų veikalų (J. Žemaitės yra raginami lankyti šiuos reto dviejų veiksmų komedijų Trys įdomumo pasodymus. E. Š. mylimos jį parodyti lietuviams Jaunimo Centre. Dr. Juozas Gnius DR. JUOZUI GIRNIUI 75 METAI Gegužės 25 filosofijos daktaras Juozas Gnius sulaukė 75 metų. Sukakties proga jam pagerbimų suruošė Lietuvių Enciklopedijos leidykla bželio 3, sekmadienį, Lietuvių piliečių draugijos na muose So. Bostone. Jo pagerbi mų aprašysime kitame Darbi ninko numeryje. Dr. Juozas Gnius yra gimęs Sudeikiuose, Utrenos apskrity je. Gimnazijų baigė Utenoje, 1936 baigė Vytauto Diodžiojo universitetų, dar studijas gilino Louvaino, Freiburgo i. Br. Paryžiaus Sorbonos universite tuose. Filosofijos daktaro laipsnį gavo Montrealio ;"universitetė 1951 m. Be filosofijos domisi estetikos literatūros klausimais, yra pa rašęs daugybę mokslinių straip snių. Atskais veikalais pasi rodė: Laisvė būtis 1953, Taut. tautinė ištikimybė 1961, Žmo gus be Dievo 1964, Idealas laikas 1966, Pranas Dovydaitis (808 puslapių) 1975 m. Pradėjęs yra platesnę studijų apie prof. Juozų Brazaitį. Studijos dar neužbaigė. Aktyviai dalyvavo visuome ninėje veikloje, buvo Lietuvių Bendruomenės, Lietuvių Fron to Bičiulių, Ateitininkų Federa cijos tarybose, Ateitininkų Fe deracijos vadas , ilgų laikų dbo Lietuvių Enciklope dijos redakcijoje. Aidų žurnalų ji y Nuošdžiai sveikiname su kaktuvininkų, mūsų tautos žymų filosofų, linkime kuo geriausios sveikatos laukiame naujų jo raštų, naujų knygų! ĮSPŪDINGAS ČIURLIONIO ANSAMBLIO KONCERTAS CHICAGOJE VVORCESTER, MASS. Vakaras Su Broliais Aliukais iš Lietuvos Philadelphijos arkivyskupas A. Bevilacąua aplankė Sv. Juozapo senelių namus Holland, Pa. Tuos na mus administruoja seselės kazimierietės. Atvykusiam vys kupui seselė Lavvrence Puišys Rimas Gedeika įteikia lietuviškį juostų. Šv. Juozapo senelių namuose Holland, Pa., Philadelphijos arkivyskupas Bevilacąua, papuoštas lietuviška juosta, kal ba seneliams. Malonu, kad arkivyskupas turėjo laiko. noro tokių dienų aplankyti senelių prieglaudų su jais pasikalbėti. Dr. Vinco Kudkos šaulių kuop>a nuo įsteigimo kiekvienais metais gegužės mėnesį surengia koncertų, vaišes šokius. Šiais metais toks vakaras įvyko ge gužės 12 Maonio Parko didžio joje salėje. Šiais metais buvo tas sktumas, kad programų atliko pmų kartų Worcesteryje Bro lių Aliukų Ansamblis iš Nepri klausomos Lietuvos. Svečių pri sinko pilna didžioji Maonio Parko salė. Atvyko iš Providence, Bostono, Brocktono kitų lietuvių telkinių. Visus trumpu žodžiu pasveikino Dr. Vinco Ku dkos šaulių kuopos pm. inž. A. Grigalauskas. Programai va dovavo šaulys inž. E. Meilus Jr., kuris įdėjo daug kruopštaus dar bo pastangų, kad galėjome gauti šiam vakarui Brolius Aliu kus. Jų dainos populiarios patriotinės estradinės. Dainuoja pri tardami įvaiais muzikos instru mentais turi platų repertuarų. Dainų žodžiai jaudinu, persunkti Lietuvos meilės. "Lietuva mažas žemės kampelis, koks esi tu lietuviui brangus. Man lie tuvaite, atleisk, kad išvykau taip toli, ten svetimoj šaly būsi mano šdy., Apdainavo Sibo tremtinių aimanas, gražiųjų Lietuvos gam tų, Nemunėlį, čiulbuonėlius paukštelius Sėk sesute žalių rūtų, kad Lietuva laisva būtų. Dainuodami apie Vilniaus Gedi mino pilies bokštus išseiškė, kad Gedimino pilin vėliavų iškel sim, tuo momentu paėmė vienas iš jų atsivežtų iš Nepriklausomos Lietuvos trispalvę vėliavų, pa bučiavo jų iškėlė. Taip atvežta iš Nepriklausomos Lietuvos (nors dar Gorbočiovo replėse) trispalvė vėliava suplevėsavo Maonio Parko salėje. Tai buvo jaudinantis momentas. Gražiai skambėjo Sėk sesute žalių rūtų, kad Lietuva laisva būtų, sėk se sute česnakų, kad neliktų jų nė kvapo. Protarpiais įpynė patriotinių eilėraščių, o taip pat gražaus humoro, kuris nuteikė linksmai publikų. Kai kurias dainas dai nuodami įjungė vaidybinį menų, o į kitas įtraukė publikų. Po pmos dalies buvo vaišės, kurias paruošė šaulė O. Pajėdienė su talkininkėmis, o po to vėl Bro liai Aliukai dainavo. Pabaigoje T. Miliauskaitė L. Savickaitė prisegė jiems po gėlytę. Progra mos vedėjas inž. E. Meilus Jr. padėkojo. Jie dar padainavo vienų dainų. Pasiskundė, kad priespaudos vergijos laikais negalėjo taip lai svai dainuoti kaip dabar. Publika kiekvienų dainų palydėjo karštais aplodismentais. Šaulių kuopos pm. inž. A. Grigalauskas padėkojo visiems, kurie bet kokiu darbu prisidėjo prie šio taip gražaus vakaro su ruošimo, programos atlikėjams, svečiams, ypatingai Maonio Parko pm. K. Adomavičiui visai vadovybei. 50 metų gyvavimo sukaktį mi nintis Čiurlionio vardo lietu vių tautinio meno ansamblis iš Clevelando buvo atvykęs į Chi cagų koncertavo Jaunimo Cen tro salėje. Reikia pažymėti, kad svečiai iš Clevelando čia užse komendavo puikiai laimėjo Chicagos lietuvių simpatijas. Koncertas buvo ilgokas, įdo mus bei įvaus. Iš viso programon buvo įtraukti 22 kūriniai iš jų 12 harmonizuotos liaudies dainos. Ne vienų kūrinį prisiėjo svečiams kartoti, o pabaigai dar bisui davė. Čia pasodė miš rus choras, vyrų moterų choraiatskai, o kai kuriuos kūrinius palydėjo kanklių orkestras, lumzdeliai solistai (daugumoje Irena Grigaliūnaitė). Jeigu čiurlioniečiai šį kartų buvo sutikti labai šiltai, tai didžiausias nuopelnas yra jų naujojo meno vadovo digenbuvo malonu praleisti vakarų kartu su mūsų vargo, blokados prislėgtais broliais iš Lietuvos. Manau nesuklysiu pasakius, kad tai pmasis Brolių Aliukų An samblis vieši šiuo laiku JAV-se iš Nepriklausomos Lietuvos. Pa sijutome šį vakarų, kad tikrai esa me visi tėvynės Lietuvos vaikai. Jie dar keletu dienų svečiavo si. Sauliai surengė jiems šaunias išleistuves, o Maonio Parkas Nevėžio, "Neringos skautų tuntas apdovanojo piniginėmis dovanomis. Linkime sėkmės Brolių Aliukų ansambliui. J.M. to Gedimino Purlio iš Lietu vos. Jis koncerte susilaukė pačių didžiausių ovacijų, o pats faktas, jog digentas yra iš Lietuvos, net porų kartų buvo scenoje iš keltas įvertintas. Šį pasisekusį koncertų suren gė Margutis su jo vedėju Petru Petručiu priekyje. Pažymėtina, jog Margutis buvo pmojo čiurlioniečių koncerto (1950 ba landžio 16) rengėjas. Tuomet svečių iš Clevelando pasody mas vyko didžiulėse patalpose Chicagos Operos Rūmuose. Beje, sukaktuviniame koncer te buvo atžymėta Čiurlionio ansamblio įkūrėjo ilgamečio digento Alfonso Mikulskio našlė Ona Mikulskienė, kuri dar dabar vadovauja šio an samblio kanklių orkestrui. Beje, reikia pažymėti, jog se kančių dienų po šio sukaktuvinio koncerto Čiurlionio ansamblis Marąuette Parko lietuvių kolo nijos bažnyčioje pamaldų metu giedojo A. Mikulskio lietuviškas mišias. Ir šis jo pasodymas buvo gana aukšto lygio gerai įvertintas. Ed. Šulaitis 1990 sausio* mėnesio stati stikos duomenimis Lietuvoje buvo 2,924,251, t.y pro centai lietuvių. Sovietų Sąjungo je gyvena 124,000 lietuvių. Iš viso sausio pradžioje Lietuvoje gyveno 3 milijonai 674 tūkst. žtnonių. Miestuose gyveno 68 proc. Lietuvoje gyvena daugiau negu 40 tautybių žmonių.

5 MARČIULIONIS YRA LIETUVOS PASIUNTINYS Tokią antraštę tik anglų kalba ( Marčiulionis is an envoy for Lithuania ) uždėjo didžiausią Amerikoje tažą turįs dienraštis USA Today vasario 8. Čia tapu siame Tom We plačiame raši nyje ne tiek kalbama apie Ma rčiulionio sportinius sugebėji mus, kiek nusakoma jo didelis lietuviškas nusiteikimas neri botas noras padėti savo tėvy nei. Sakoma, kad jis daugumą savo laisvo laiko (kartais po 12 valandų savaitėje) praleidžia duodamas pasikalbėjimus spau dos televizijos atstovams, ku rie jį nepalieka ramybėje, ypa tingai kuomet iškyla koks svar besni momentas būna palie čiama Lietuva. Kaip tame raši nyje pabrėžiama, Marčiulioniui patinka būti Lietuvos ambasado riumi, o pats Šarūnas sako, kad tai mano misija. Pažymėtina, kad prie čia mini mo rašinio dienraščio redakcija deda pieštą žemėlapį, kuriame parodyta Lietuva tarp savo kai mynų su pabrėžtais didžiausiais miestais: Vilniumi Kaunu, o taip pat pagrindinėmis žinio mis apie Lietuvą. Tačiau San Francisco apy linkių, o taip pat iar kiek tolime snių vietovių laikraščiai, apie Šarūną rašo beveik kiekvieną sa vaitę (čia neturime galvoje rung tynių aprašymų, kur jis būna mi nimas po visų pasodymų) dažnai pmuose puslapiuose. Kuomet Lietuvoje kas nors nau jo atsitinka, žurnalistai tuoj deda Marčiulionio pasisakymus. Šių eilučių autorius tokias iš karpas nuolatos gauna (daugu moje ten gyvenančio Vytauto Bi- kulčiaus dėka) jų jau nuo praėjusio rudens susidarė bent porą šimtų lapų. Paskutinę savaitę, šalia politi nio pobūdžio pasisakymų Lietu vos klausimu, pasitaikė 'kita proga, kuomet kovo 10 pas Šarū ną pasisvečiuoti atvyko net 5 ar timieji: jo tėvai Laimutė Juo zas su 32 metų amžiaus dukra Zita (Šarūno sesuo) jo uošviai Viktoras Vanda Reinikovai. Oaklando Tribūne dienraštis (kovo 15) paskyrė nepaprastai daug vietos šiam įvykiui aprašy ti. Yra įdėta didžiulė visų bendra nuotrauka, aprašymai apie Šarūno svečius, na pasikalbėji mas su jais, kuris liečia daugu moje Lietuvą. Yra minima, kad svečiai jau stebėjo vienas rungtynes, kurio se Šarūnas rungtyniavo nors su sužeistu nykščiu nelabai ge rai galėjo pasodyti. Cituojama Šarūno mama, kuri nustebo, kad jos sūnus gali varžytis kartu su stipriais juodaodžiais žaidėjais jai buvo sunku įtikėti tuo vaizdu. Žurnalisto paklausti, koks bu vo jausmas, kuomet Šarūno tėvai sužinojo, kad jų sūnui buvo pa siūlytas 3.3 milijonų dol. kon traktas Amerikoje. J tai Šarūno mama Laimutė atsakė: Aš bu vau laiminga nes jis galėjo daryti tai, kas jam patinka. Nes išsi pildė sapnas, sapnas, kurį jis sap navo nuo pačios savo vaikystės. Čia norisi palinkėti Šarūnui daug sėkmės krepšinio aikš telėje, kartu nepamštant jo an trojo pomėgio būti Lietuvos ambasadoriumi. O šio tipo žmo nių mums labai trūksta. VILNIAUS UNIVERSITETO RĖMĖJŲ DRAUGIJA Pattis rodo, kad kuriant bent kokią draugiją reikia atsiminti, kad šis teisinis finansinis regu liavimo aktas turi įvykti tik tada, kai jau yra pakankamai žmonių draugijos tikslams siekti. Taip pribrendo reikalas Frankfurte įkurti Vilniaus uni versiteto rėmėjų draugiją, (vok.: Gesellschaft von Freuden und Forderem der Universitat Vil nius e. V.). J Frankfurto Goethe universiteto svečių namų salę, susinko šių metų vasario 3 die ną daugiau negu pusšimtis Vil niaus universiteto rėmėjų drau gijos steigėjų. Pristatant atvykusius į šį susi rinkimą, pasodė, kad idėja remti Vilniaus universitetą yra gana patraukli. Organizatoriai buvo maloniai nustebinti. Susi rinkusių tarpe buvo Frankfurto universiteto prezidentas (taip čia vadinamas rektorius) prof. dr. Ring su žmona, prorektorius prof. dr. Sachlosser, dar kokia dešimt Frankfurto universiteto profesorių, kitų mokslo žmonių bei keletas šio universiteto vo kiečių studentų, kurie yra buvę Lietuvoje. Ne vien iš Frankfurto bet iš daugelio Vokietijos miestų, Šveicarijos, Luxemburgo susi rinko mokslo, biznio, profesio nalo žmonės, jau dabar remią draugijos idėją. Jų tarpe kelio lika Lietuvos išeivių. Bent man buvo malonu šiame forume susi pažinti su pmaisiais Lietuvos studentais. Tai germanistiką stu dijuojančia Dalia Kriaučiūnaite ekonomiką Tauru Pajauju, ku riuos čia atvežė jų stipendijų me cenatas iš Mannheimo. Tai p mos kregždės. Tikiuosi, kad jų atsas daugiau, ypač mecena tų. Rėmėjų draugijos vienas iš tikslų yra skatinti mokslininkų studentų pasikeitimą. Man pati ko Vilniaus universiteto prorek toriaus, šios draugijos iniciato riaus prof. dr. Jono Grigonio pa- MBA?0NA Philadelphijos lietuviai surengė priėmimą krepšininkui Šarūnui Marčiulioniui. Po rungtynių Šarūnų pasitinka lietuvių publika. Nuotr. Rimo Gadeikos ŠARŪNAS MARČIULIONIS Prieš patvtinant draugijos statutą išsenkant valdybą, vicerektorius prof. Grigonis papa sakojo trumpai dalykiškai apie Vilniaus universitetą. Su Frank furto Goethes universitetu pra sidėjo ryšiai jau 1979 metais, kai Vilniaus universitetas \ šventė savo 400 metų sukaktį. Profesūros pasikeitimo sutar tis buvo pasašyta 1982 metais, nes Maskva labai trukdė, kadan gi jie tokios sutarties neturi. Ne padėjo argumentas, kad Vil niaus universitetas pats seniau sias Sovietų Sąjungoje. Ryšiai kasmet plėtėsi, bet visokių trukdymų buvo. Paskutinieji metai buvo ypač vaisingi, daug mokslininkų galėjo pabuvoti Frankfurte. Per tą dešimtmetį tarp Frank furto Vilniaus.universitetų įsivystė daug ryšių. Priėjo reikalas įkurti šią visuomeninę Vilniaus universiteto rėmėjų draugiją. Pasodo, darbų uždavinių daugės, skaičius norinčių prie tų ryšių plėtojimo prisidėti vis auga, kad nario mokesčiu ar Rimas GadejĮfą- kokia nors finansine bei materia line pagalba. Man, kaip Frankfurte gyve nančiam, teko jau beveik nuo tų ryšių pradžios bendrauti su atvy kusiais mokslininkais. Buvo aki vaizdu matyti Lietuvos politiką žiūrintį išeivius. Buvo tokių, ku rie bijodavo net pasikalbėti, tiek jau buvo prigrąsinti. Dabar jau kitokių veikėjų pasitaiko. Kažkaip konjunktūriškai viskas atrodo iš šalies žiūrint Taip.su mūsų Vokietijos išeivija. Mus frankfurtięčius, kurie bendravo me su Lietuvos žmonėmis, rau-. donaisiais vadino net baisiau, o dabar jie tampa Vilniaus uni versiteto rėmėjais... Draugijos statutas per gerą pusvalandį buvo be daugelio ko rektūrų priimtas. Jame yra nu matytas mokslinis bendradarbia vimas, ruošimas konferencijų, studentų mokslininkų pasikei timas visokeriopa pagalba Vil niaus universitetui jo institu tams bei skatinimas, kad ko dau giau būtų mokoma vokiečių kal ba Vilniuje lietuviška kalba Vokietijoj. Draugijos pmininku išrink tas prof. dr. Christian VVinter, pavaduotojais prof. dr. Jonas Grigonis dr. Leonas Gudelis, raštininke Martiną Buntschuh, kasininku prof. dr. Klaus-Peter VVintrer. * Draugija artimiausiu laiku prisegistrugš Frankfurto teisme bei finansų valdyboj apsūpins mokesčių atleidimo lengvatas. Romas Šileris Atžymėta knygnešių die na. Kovo 16 d. prie Karo muzie jaus sodelyje esančio knygnešio paminklo buvo padėta gėlių. Planuojama atstatyti sienelę. Joje vėl bus įamžintos žinomiau sių knygnešių pavardės. Už kny gnešius žuvusius, nukankin tus, ištremtus, bet nenugalėtus buvo aukojamos mišios Kau no l>azilikoje. Vysk. V. Brizgi 50 metų yskupystės minėjimo garbės komiteto pmininkai yra visi lie tuvių išeivijos vyskupai kardi nolas Joseph Bemardin. Garbės komitetą sudaro Chicagos lietu viškų parapijų klebonai vie nuolijų provincijolai. Minėjimas bus bželio 10, sekmadienį, pra dedant su iškilmingomis mišiomisšvč. M. Marijos Gimimo pa rapijos bažnyčioje. Po mišių akademija vaišės Marijos aukš tesniosios mokyklos patalpose. Kun. Edvardas M. Abro maitis gegužės 18 šventė kuni gystės auksinį jubiliejų. Jis buvo Chicagoje Šv. Kryžiaus lietuvių parapijos klebonas, bet sveikatai nusilpus išsikėlė į Floridą buvo emeritūroje. Šiuo metu gy vena Šv. Šeimos viloje Lemont, III. Sukaktuvininkas yra gimęs 1916 sausio 11. Baigęs Chicagos arkivyskupijos seminariją, 1940 gegužės 18 buvo įšventintas ku nigu PHILADELPHIJOJE Vasario 7 Philadelphijoje žaidė Golden State VVarriors ko manda prieš Philadelphijos 76ers. Philadelphijos lietuviai su rengė priėmimą Šarūnu. Pri ėmimas buvo tuoj po rungtynių. Dalyvavo apie 50 lietuvių. Žymųjį sportininkėą sutiko su plakatais lietuviškomis vėlia vomis. Su Šarūnų pasikalbėjimą pa darė 6 TV kanalo sporto pra nešėjas Tug McGraw. Paklausta eilė klausimų. Taip pat paklausė, Ed. Šulaitis ką Šarūnas norėtų daryti, baigęs savo sporto karjerą. Jis atsakė, kad nori grįžti į Vilnių mokyti kituš^kaip žaisti krepšinį.' sisakymas: Jeigu mes kokį nors, kad reikalingą daiktą pksime, tai jis švies kelerius metus, o jei gu kas pastudijuos Vokietijoj, tai švies bent keturiasdešimt me tų. Praktiškai, kaip tvtina prof. Grigonis, Vilniaus universitetas jokių sunkumų nedaro norin tiems studijuoti užsienyje, tik jiems patiems reikia pasūpinti stipendiją, nes universitetas tam lėšų kol kas dar neturi. Jei galima man tęsti jo mintį dėl lėšų, tai siūlyčiau mūsų išeiviams, vieton perkant Vilniuje kokią nors so vietinę ar importuotą mašiną, tuos pinigus investuoti į gimi naičio mokslą. Jau ką jie permo ka už automobilius Vilniuje, užtektų kukliai gyvenančiam studentui stipendijos semestrui, o čia nusipkę tą pačią naują mašiną, ja grįžti į namus. iš visur Šarūnas Marčiulionis kalbasi su Tug McGraw, 6 TV kanalo sporto žinių pranešėju. Nuotr. Rimo Gadeikos PALTINŲ KONCERTAS CHICAGOJE - Sunku būtų įsivaizduoti pava sarį- Chicagoje be solistės Nelės tnuziko Arvydo Paltinų paso dymo. Jiedu pmą kartą čia kon certavę 1983 metais (tada davė net du koncertus), vėliau kasmet balandžio-gegužės mėnesiais vis į Chicagą, o taip pat kitas lie tuvių kolonijas JAV užsukdavo. Ne išimtis buvo šiemet, kai balandžio 29 Chicagos Jaunimo Centre įvyko jų devintasis kon certas. Dar atsimename laikus, kuo met šių atlikėjų pasodymai buvo perpildyti mūsų tautie čiais. Tačiau kasmet jų eilės vis retėjo šiemet gal tebuvo tik nepilni du trečdaliai salės užpil dyti. Dabar, kuomet iš Lietuvos atvyksta'didesni ar mažesni.pro fesionaliniai ansambliai ar žtfmūs pavieniai atlikėjai, yra sunku jau laimėti publikos dėmesį to kiems, kurių lygis yra kiek kuk lesnis. Norint vėl grįžti į popu liarumo orbitą, reikėtų ieškoti bent mažo orkestro Paltinienės dainų palydai, l>e kurio vargu ar Valstybinį Kauno chorą, kurį diguoja P. Bingelis, kom pozitorius V. Artimovas paprašė atlikti jo sukurtą stalinizmo au koms atminti kūrinį Reguiem. Tai pastarojo meto kūrinys, pri statytas šių metų valstybinei premijai 'gauti. Komp. Ar timovas kauniečių chorą gdėjo Leningrade, tad paprašė, kad jie atliktų jo sukurtas gedulingas mišias. Lietuvos Respublikos ban ko valdylx>s pmininku pask tas Bronius Povilaitis. Periodikos susivieniji mas neseniai išleido Panevėžio rajono Tėvynės laikraščio lite ratūrinį priedą Po šiaurės pa švaiste. Tažas 10,000 egz. Tai buvusios gimnazistės, vėliau po litinės kalinės Aldonos Brazdžionytės-Oškeliūnienės atsimini mai. Autorė pasakoja apie savo jaunystės akimkas Vorkutos la geriuose. Knygelės fundatorius Ėriškių kolūkis. Tai pmoji Au kštaitijos bibliotekos knyga. tolimesni jos pasodymai šiame krašte bus įmanomi. Reikia pažymėti, jog Palatinienė, kuri, kartu su savo vyru Lietuvą yra palikusi 1982 me tais, liko ištikima savo jausmin gų, melodingų dainų stiliui, nežiūrint, jog pačioje Lietuvoje jos jau beveik išėjo iš mados. Mus tokių dainų žymiausiam kūrėjui Benjaminui Gorbulskiui, jau mažai kas ten jas be rašo. Ryškiausias kūrėjas dabar ten yra V. Telksnys. Šiemet koncerte šalia lietuvių kūrėjų, buvo gana daug kita taučių sukurtos muzikos, pritai kant jai lietuviškus žodžius. Ben drai imant, tokia muzika vyre snio amžiaus publikai dar prie šdie^. Beje, muzikinė palyda, kaip 4r anksčiau, buvo įrašyta juoston, ją čia kontroliavo muz. A. Paltinas. Paltinienė ne tik dainavo, bet nemažai judėjo, šoko scenoje (viena ar su savo vyru). Grakštus judesys dar yra viena iš užsilikusių Paltienienės stiprybių, kuriomis ji pajėgia patraukti klausytoją. Muz. Paltinas ši tfu metu dėsto Vasario 16-tos gimnazijoje prie Frankfurto muziką, o kartu va dovauja chorui orkestrėliui. Todėl per vieną iš koncerto per traukų jjs papasakojo apie šią gimnaziją, nušvietė vargjis bei džiaugsmuš. Jis padėkojo tau tiečiams už talką šiai gimnazijai paprašė jos neužmšti. Šį koncertą, kaip visus ank stesniuosius Paltinų pasody mus, surengė Margučio radijo programos vedėjas Petras Petrutis, turintis daug patyrimo kon certų organizavime. Jis netrukus rengia dar vieną šio pavasario koncertą didingą Čiurlionio ansamblio iš Clevelando paso dymą. Programą atliks ansamb lio vyrų choras, moterų choras, mišrus choras liaudies instru mentų ansamblis. Koncertas įvyks gegužės 19 d. 7 vai. vak. Jaunimo Centre. Beje, šis an samblis (jam dabar vadovauja iš Lietuvos atvykęs muz. Gedimi nas Purlys) šiemet mini savo 50 metų gyvavimo sukaktį. Ed. Šulaitis Lietuvių Informacijos Centras Brooklyne profesiona liai informuoja lietuvius kita taučius apie įvykius Lietuvoje, o Lietuvai perduoda reikalingą in formaciją iš laivojo pasaulio. JAV Lietuvių Bendruomenė, supras dama šio darbo svarbą, paskyrė Lietuvių Informacijos Centrui 1989 m. 10,000 dol., o 1990 m. 5,000 dol. Clevelando Skaučių Akademikių Draugovė bželio 1 VVashingtone, prie Sovietų am basados Gorebačiovo apsilanky mo metu, buvo suorganizavusi vigiliją. Prof. dr. Butė Ciplijauskaitė savo motinos atminimui įsteigė stipendijų fondą. Kasmet 1,500 dol. skiama studentui ar studentei, rašančiam doktoratą iš Lietuvos istorijos arba prof. dr. Pauliaus Rabikausko, SJ (Pontificia Universita Gregoriana, Roma) vadovybėje rengian tiems spaudai Lietuvos istoriją liečiančius dokumentus Romos archyvuose. Suinteresuoti stu dentai prašomi kreiptis adresu: Lietuvių Katalikų Mokslo Aka demijos Centro Valdyba, Piazza della Pilotta 4, Roma, Italy- Rusnė Kasputienė, buvusi ilgametė Detroito tautinių šokių Audinio ansamblio vadovė, vadovaus mokys tautinių šokių Lithuanian Heritage stovykloje, kuri vyks Dainavoje bželio 24 liepos 1. Albina Pranas Kašiubos, Las Cruces, New Mexk», per leido Lituanistikos Tyrimo Studijų Centrui a. a. prel. dr. Po vilo Ragažinsko literatūrinį pali kimą jo veikalų mašinraščius, archyvus bei lietuviškų knygų rinkinį. Ponai Kašiubos daug pa sidarbavo šią gausią vertingą lituanistinę medžiagą paruošdami siuntimui į Chicagą. Nauji Darbininko skaityto jai: D. Banelis, VVestport, CT, KASA, Westbury, CT. Užsakė kitiems: Fr. Petrauskas, Syracuse, N. Y. A. Juškai, Syracuse, N.Y. Sveikiname naujus skaity tojus dėkojame užsakytojams. Naujiems skaitytojams Darbi ninko prenumerata pmiems metams riv 15 dol. Atnaujinant visiems 2 dol. metams.

6 DĖMESIO! DĖMESIO! VISIEMS LIETUVIAMS, KURIE LANKOSI AMERIKOJE AR KURIE VYKSTA J LIETUVĄ ĮSIGYKITE VISUS ELEKTRONINIUS REIKMENIS PAGAL EUROPIETIŠKĄ 220 VOLTŲ ELEKTROS SROVĘ TELEVIZIJOS APARATAI ({vaaus dydžio Ir {vaių fmų) ELEKTRONINIAI PIANINAI JVAIRIAM NAUDOJIMUI {VAIRŪS RADIJO APARATAI SU TRUMPOM BANGOM VISA APARATŪRA TURI PAAIŠKINIMUS IR RUSU KALBA TIMURS STORE JOY - LUD ELECTRONICS 200 5TH AVĖ (tarp 23 & 24 Gatvių) NEW YORK, N.Y TELEFONAS (212) KOMPIUTERIAI LYGŪS IBM PC SISTEMAI SU SPALVOS REGULIAVIMO IR ATSPAUSDINIMO APARATŪRA Visi kompiuteriai gaminti 1989 metais amerikiečių fmos INNOVATION, kuri duoda vlenerių metų garantiją Lietuvoj TELEFONU ATSAKYMO APARATAI PANASONIC M7 COMCORDER VIDEO FILMAVIMO APARATAI PAL SISTEMA! VCR (Video juostų rekordavimo grojimo aparatai) PAK/SECAM/DK SISTEMAI (Jvalrių fmų, {skaitant Panasonic) i fr r'tafeš'tn0 PAT TURIME DIDELI PASIRINKIMĄ SONY, MAXWELL IR ' KT. {VAIRAUS ILGUMO VIDEO IR AUDIO KASEČIŲ Bostone atidarytas didžiausias Amerikoje lietuviškų meno dbinių salionas DOVANAl Norintiems įteikti lietuviškų suvenyrų savo giminėms ar draugams Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, įvaių jubiliejųar bet kuria kita proga - siūlome platų pasinkimą. Galite įsigyti: žymiausių išeivijos Lietuvos menininkų paveikslų, grafikos darbų, medžio drožinių; Tautinių rūbų, juostų, gintaro, stiklo keramikos dbinių su lietuviška ornamentika; Tautinių vėliavų. Vyčių. Įvaiausių llpdžių; Knygų apie Lietuvą anglų kalba Lietuvos žemėlapių: audio video kasečių su naujausia lietuviška muzika: tinkančią Lietuvos dažnumams video aparatūrą kitas elektronikos sistemas žemomis kainomis. Visą tai galima užsisakyti pagal katalogą kurį galite gauti atsiuntę 2 dol. čekį fmai BALTIC ASSOCIATES. LTD P.O. Box 1406 GMF Boston. MA Tel. (617) Fax (617) Broadway, So.Boston, MA LITHUANIA 700 YEARS (IN ENGLISH, 458 PAGES) Parašyta J. Pu z Ino, A. Geručio, J. Jakšto, A. Budrecklo Ir St Lozoraičio, {vadas R. Sealey. Šešta laida, puoinial ičleista. Pulki dovana kitataučiam lietuviam, naudojantlem tik anglų kalbą. Platina: Darbininkas, 341 Hlghland Blvd., Brooklyn, N.Y. Užsakau Uthuanla 700 Years už 18 dol. Persiuntimas 2 Vardas, pavardė Numeris, gatvė Miestas, valstija, Zip LIETUVIŠKI LEIDINIAI Sidabro lietus, pasakos $ Lietuvos krikšto jubiliejus $ Atlaidai/Lithuanian Pilgrimages $ Vilnius lietuvių liaudies dainose $ Jieškančiojo pėdsakai, Evangelijų mąstymai $ J. Aisčio poezijos rinkinys $8.00. J. Audėno Paskutinis posėdis $5.00. J. Gliaudos Kovo Ketvtoji $5.00. J. Gailiušio Visaip atsitinka $3.00. VI. Ramojaus KritusiejT'Miž laisvę $3.00. Puzin<5 spalvotas albumas $ Persiuntimui pridedama $1.50. Šitie kiti leidiniai gaunami: Darbininkas, 341 Highland Blvd., Brooklyn, NY BOOKS IN ENGLJŠH English-Lithuanian Dictionary $ Lithuanian Pilgrimages/Atlaidai $ The Lithuanian women $5.00. Serving Lithuania by J. Valiūnas $ Samogitia - Žemaitija $8.00. Map of Lithuania $8.00. Lithuania 700 Years $ Introduction to Modern Lithuanian $ Cassettes to ūse vvith above book $ Lithuanian Cookery $ Fighters for Freedom in Lithuania $ History of the Chūrch in Lithuania $M). 00.*- ' * jmy.i^ictidhary in Engliįh _Lit hūahran $12.00' ' Persiuntimui pridedams $1.50. Darbininkas, 341Highland Blvd., Brooklyn, N.Y M MERINGA stovyklų kalendorius Lietuvių kilmės anglų kalba liepos 1-14 d. Lietuviškai kalbantiems liepos 15 - rugp. 4 d. (stovyklauja dvi ar tris savaites) Jaunimui m. liepos 29 - rugp. 4 Šeimų savaitė rugp d. Informacijai: NERINGA, ICC-RT 21, PUTNAM, CT DARBININKO. ADMINISTRACIJA KVIEČIA Šiom dienom Darbininko administracija yra pasiuntusi skaitytojams paraginimus apsimokėti prenumeratą už 1990 m. Kaikurie skaitytojai dar neapsimokėję už 1989 m. malonėkite atsilyginti. Neturim galimybės prie adresų pridėti datos kada pasibaigia prenumerata, tad raginame paskai, visus dar neapsimokėjusius skaitytojus. Prenumerata 20 dol. Laukiama bent 5 dol. aukos už kalendorių spaudai palaikyti. 75 m. Darbininko jubiliejaus prog a laukiame iš skaitytojų didesnės aukos, kad laikraštis gyvuotų iki 100 metų. Dėkojame skaitytojams, kurie jau spėjo apsimokėti prenumeratą pridėjo didesnę dovaną Darbininko palaikymui. Ačiū. Darbininko adm. DEXTER PARK (H pharmacy CM Wm. AnaataM, B. S JAMAICA AVENUE (Cor. 77th Street) Woodhaven, N.Y WE DELJVER NEWYORKE: CHICAGOJ: FLORIDOJ: DETROITE: WATERBURY: Chicagoje lankėsi Vilniaus dramos teatras suvaidino A. Škėmos veikalą Pabudimas. Nuotraukoje po spektaklio JAV LB Kultūros tarybos pmininkė D. Kučėnienė sveikina veikalo autoriaus dukrą Kristiną Skėmaitę. Dešinėje aktorius A. Zigmantąvičius. Nuotr. Ed. Šulaičio STOKIME NARIAIS Į LIETUVIŲ FONDĄ Ir didinkime turimus Įnašus, nes Lietuvių fondas remia lituanistini švietimų, mokslų jaunimų. Lietuvių Fondo adresas 3001 W. 59th Street, Chicago III POSTĄ G E STAMPS OF LITHUANIA 220 puslapių gausiai iliustruota Lietuvos istorija pašto ženkluose. Kaina 20 dol. su persiuntimu. Graži dovana jaunesniems vyresniems, čia Lietuvoje. Su užsakymais kreiptis adresu: C. Matuzas, St., Richmond Hill, N.Y ū YRA GERIAUSIAS JŪSŲ BANKAS LIETUVA LAUKIA JŪSŲjl l IO i tad siūlome tiesiogines keliones į VILNIŲ! / Toronto-Kopenhaga-Vilnius- Išskridimo datos: Bželio 25 Liepos 18 Rugpjūčio 13 Grįžimo datos: Liepos 19 Rugpjūčio 13 Rugpjūčio 29 Kopenhaga-Toronto Bilieto kaina - Tv $1299.6bkan. ' (Skridimus kitomis datomis užsakome per Frankfurtą, Helsinkį arba kitus miestus, pagal galiojančias taisykles.) Aptarnaujame lietuvius iš įvaių vietovių. Užsakymus priimame laiškais telefonu. Atliekamos paslaugos: Užsakomi išrašomi lėktuvų traukinių bilietai. Užsakomi viešbučiai, automobiliai nuomojimui, pramoginės kelionės. Išrašomi draudimai keliautojams atvykusiems svečiams. Parūpinamos vizos, sutvarkomi iškvietimai, palikimai bei kiti dokumentai. Nuperkamos dovanos giminėms Lietuvoje, pervežami vaistai pinigai. Rugsėjo mėnesį priimame užsakymus tiesioginiams skridimams į Lietuvą 1991 m. Smulkesnių žinių teaukitės mūsų įstaigoje Toronte: Tel. (416) , TELEX , FAX (416) Bloor Street West, Toronto, Ontario M6S1M7, Canada PRANEŠAME, kad Vilniuje Įsteigtas AUDRA TRAVEL Corporation skyrius, kuriame dba 5 darbuotojai. Įstaigos adresas - Vilnius, Tumo-Vaižganto 9/1. įstaiga bus atidaryta lankytojams šių metų vasarą. LIETUVIŲ FEDERALINĖ KREDITO UNIJA KASA o th Street, Richmond Hill, N.Y., W. 71st Street, Chicago, IL60629, So 50th Avė., Cicero, IL 60650, So79th Avė., Hickory Hills, IL60457, th Avė., St. Petersburg Beach, FL33706, W. 9 Mile Rd., Southfield, Ml 48034, CongressAvė., VVaterbury, CT06708, Aukštų nuošimčių taupymo sąskaitos Ir certifikatai, {vaios paskolos, VISA kortelės Ir kiti patarnavimai Visi lietuviai taupo skolinasi lietuviškoje KASOJE Visos santaupos Federalinės NCUA agentūros apdraustos iki 100,000 dol.

7 St. Santvaras sveiksta Rašytojas Stasys Santvaras po atliktų tyrimų ligoninėje sugrįžo į namus gydosi savo žmonos Alės globoje. Bet pilnai jis jėgų vis dar neatgauna. Dėl silpnos sveikatos jis negalėjo dalyvauti savo bičiulio Antano Gustaičio nei šermenyse, nei laidotuvėse. Gegužės 27 savo artimų bičiulių tarpe rašytojas Stasys Santvaras paminėjo savo gimtadienį. Nuošdžiausi sveikinimai ge riausi linkėjimai. Ant. Gustaičio laidotuvės kun. Allx*rtas Kontautas. Po mišių musio [Kilaikai palydėti į krematoriumų. Vietoje gėlių An tano Gustaičio įamžinimui Lie tuvių Fonde lankytojai Caspero laidotuvių namuose suaukojo 2,(XX) dol. su všum. kyta šio krašto psichologijai polinkiams. Po trumpo įvado anglų lio tuvių kallx)inis pranešėjas atsa kinėjo į susinkusių klausimus, kurie apėmė daugyl>ę reikalų. Tą gausų lietuvių susibūrimą fil mavo televizijos 7-tojo kanalo at Laimėjo premiją stovai. Vakarą pravedė Gintaras Čepas, primindamas reikalą pe Kasmet konkurso keliu M IT ticijomis, telegramomis telefo skia Carroll L. Wilson vardo nais spausti šio krašto preziden 4-5 premijas tiems, kurie patei kia rimtus tyrimo projektus. Šie tą, senatorius kongresmanus, met viena tokių premijų 4,000 kad jie konkrečiau palankiau paremtų Lietuvos laisvės siekį. dolerių sumoje teko Arui Su Algimantas Cekuolis iškėlė žiedėliui iš Brocktono, kuris ne tik Lietuvos ryžtą atstatyti M_IT baigia elektros inžinerijos valstybingumą sutinkamus mokslus. Toji premija jam pri sunkumus, lx*t taip pat laisvojo pažinta už projektą vykti vasarai pasaulio lietuvių galimyl>es į Lietuvą tyrinėti aplinkos taršos padėh šiuo reikalu tautos kamie problemų. Šiuo reikalu Aras Sunui tėvynėje. Čia ypač pabrėžė žiedlis yra susišęs su Valdu reikalą ryškinti amerikiečių vi Adamkum, kuriam Lietuvos ap suomenėje tuos atvejus, kurie linkos taršos reikalai gerai žino liečia ne tik lietuvius, bet ame mi, o taip pat su dr. Vladu rikiečius, kaip žurnalistų išvary Daugėla, Kauno Politechnikos mas iš Lietuvos, Amerikos net profesoriumi, kuris Fulbright diplomatų neįleidimas į Lietuvą stipendijos pagrindu nuo praėju 1.1. Tokiais faktais lengviau ati sių metų spalio mėn. dėsto Har daryti amerikiečiams akis, negu vardo universitete. vien lietuviams daromų skriau Pagal Aro Sužiedėlio projektą dų kėlimu. Algimanto Čekuolio jo tyrimai Lietuvoje turėtų atsakymai į klausimus buvo apimti: 1. Aplinkos taršos pada konkretūs, taiklūs, perduoti la rytus kraštui nuostolius, 2. Gy-» bai gyva forma vaizdžia kalba. ventojų nuotaikas dėl aplinkos Prieš publiką jis jaučiasi labai lai taršos, 3. Dabartinės valdžios svai, sugeba užmegzti su ja kon programas politiką toje srityje, taktą. 4. Žinovų sugestijas, 5. Politines ekonomines aplinkos taršos Tragiškųjų bželio įvykių pasekmes. minėjimai Gegužės 19 staigiai musio rašytojo Antano Gustaičio šer menys laidotuvės gegužės sutraukė daug Bostono apylinkės lietuvių. Caspero lai dotuvių namuose aidėjo gedu linga muzika. Jos fone atsisveiki nimas pradėtas klebono kun. Al berto Kontauto malda, o baigtas giesme Lietuva brangi. Ten Antano Gustaičio asmenybę, veiklų kūrybą paryškino jo buvęs mokinys Romas Šležas, o atsisveikinimo kalbas pasakė: Bostono aukštesniosios lituanis tinės mokyklos mokinių vardu dr. Saulius Cibas, Moterų Fede racijos Bostono klubo vardu Ele na Vasyliūnienė, Amerikos Lie Tokios apimties tyrimai būtų LB Bostono apylinkės rengia tuvių tautinės Sąjungos Bostono naudingi Lietuvai, nes nušviestų skyriaus vardu Juozas Rentelis, aplinkos taršos Lietuvoje ALIAS Bostono skyriaus vardu laipsnį, nustatytų, kokios pro inž. Romas Veitas, rašytojų var gramos toje srityje buvo sėkmin du Jonas Rūtenis, LB Bostono gos, o kokios ne, ką kaip apylinkės vardu inž. Brutenis reikėtų daryti ateityje. Veitas. Žodį tarė taip pat musiojo sūnus Algimantas Gustaitis A. Čekuolio pranešimas Į JAV buvo atvykusi Kauno vaikaitis Marius Gustaitis. Gegužės 24 d. So. Bostono Bangos moterų krepšinio ko Sūnus dar paskaitė iš leidinio Lietuvių Piliečių d-jos trečio au- manda, kurią pakvietė Amerikos Saulės šermenys.^antano ''kšftrsalėje Gimtojo krešt&redek- - moterų krepšinio asociacija, datličio eilėraštį Rauda. torius Algimantas Čekuolis pa * lyvauti metinėse varžybose KanAtsisveikinimą pravedė Lais darė aktualų pranešimą Lietuvos sas City mieste gegužės mėnesio vės Varpo vedėjas Petras Višči reikalais. J pranešimą atsilankė viduryje. Čia žaidė 6 komandos, nis. Atsisveikinimo metu prie labai daug Bostono apylinkės bet iš jų tik vieną sudarė užsie karsto garbės sargybą ėjo Bosto lietuvių, kurių tarpe buvo gausu nietės merginos iš Lietuvos. no aukštesniosios lituanistinės jaunosios viduriniosios kartos Šios išvykos vadovo Kauno mokyklos buvę mokiniai. Šv. Pe atstovų. Tai rodo, kad Lietuvos televizorių gamyklos všininko tro lietuvių parapijos bažnyčioje reikalais pavyksta sudominti vis Sigito Godelio (gamykla sponsomišias už musiojo sielą aukojo daugiau jaunimo, kurio veikla riuoja šią komandą) nuomone, pamokslą pasakė klebonas yra dinamiškesnė, labiau pritai- lietuvaitės buvo pakviestos todėl, kad Lietuvos vardas šiuo metu yra populiariausias Ameri koje tuo rengėjai tikėjosi susi laukti daugiau žiūrovų. Lietuvos komandai čia pavyko jos nelabai sunkiai laimėjo I vietą gavo didelę taurę, o Poetė Gražina Tulauskaitė no Cicero, III. Ten ji dbo lietu žaidėjos (jų buvo devynios) vių knygyne. Gražina apsgo gimė 1908 liepos 20 Lekėčiuose, tos taurės mežesnes kopijas. P diabetu silpnai jautėsi. Jos so Šakių apskr. Baigusi Aušros mose rungtynėse mūsiškės apie cialinis gyvenimas buvo skur mergaičių gimnaziją Kaune, stu 20 taškų sktumu įveikę savo dijavo Vytauto D. Universitete dus: mažai kas domėjosi jos poe varžoves pateko į baigmę. Ten zija. O ji rašė nesiliaudama, vy humanitarinius mokslus. Rašė nugalėjo jau stipriausią visoje rui Benediktui Babrauskui ragi lyriškus eilėraščius klasikiniu sti Amerikoje gerai vertinamą nant m. pasodė jos lium. Mokytojavo Aušros Mer Armijos moterų rinktinę. gaičių gimnazijoje IV gimnazi trečiasis poezijos rinkinys Po Lietuvos atstovių (jos čia daly svetimu dangum. Eilėraščiai joje dėstė lietuvių kalbą li vavo su lietuviška trispalve) ko buvo stilingi, dailūs. teratūrą. mandoje žaidė: D. Belickaitė Didelė nelaimė prislėgė Gra (kapitone), J. Vilutytė (pasaulio Daugelis poetės Gražinos bu žiną: staiga mė jos mylimas Be vusių mokinių ją atsimena kaip nediktas, dar jaunas, niekad ank jaunimo čempionė), K. Kaledinlabai populiarią gabią dėstyto sčiau nesgęs, pakstas šdies skaitė, L. Dambrauskaitė, R. ją, taip pat patrauklią asmenybę. smūgio. Gražina visai paliego, Greivytė, E. Praškevičiūtė, V. Būdu išvaizda mergaitės norė nebegalėjo dbti, nežinojo, kur Grigienė, A. Ališkauskaitė. Be davo būti į ją panašios, ja žavėda ieškoti pagalbos. Nors sąlygos veik visos merginos yra Kauno vosi. Laikė ją lietuvės rašytojos buvo labai vargingos, ji nesiliovė Kūno Kultūros instituto stu dentės (iš jų dvi jau baigusios šį pavyzdžiu. rašiusi. Periodikoje pasodė jos institutą, o viena studijuoja Kau 1934 m. pasodė jos pmasis nauji, modernesni dramatiški no Politechnikos Institute). Si poezijos rinkinys: Paklydę eilėraščiai. Gražina apsigyveno komanda yra viena iš geresnių žodžiai, 1944 m. antrasis rinki Putnam, Conn. Seselių globoja Lietuvoje kurį laiką buvusi ma, šiaip taip gyvavo rašė. nys Vėjo smuikai. Lietuvos čempione. Po karo poetė gyveno Ravens- Mė balandžio 9 d., palaidota Grįždamos į Washingtoną (ten burge ten pat mokytojavo lie Cicero, 111., kur ilgai gyveno. Pa jos atskrido per jį išvyko atgal tuvių gimnazijoje m. su liko daug poezijos rankraščiuo į namus) beveik savaitę laiko ko vyru Benediktu Babrausku se. mandos dalyvės su vadovu lxji D.N.W. sūneliu išvyko į JAV apsigyve treneriais (Arūnu Servą Alg du Paulausku) buvo sustojusios pasisvečiuoti į Chicagą. Čia vieš nios su vadovais lankėsi lietuviš Brangiai Žmonai, Motinai, Močiutei, kose įstaigose, pabūvojo pas tau A. A. tiečius. ONAI GRIŠKELIENEI Besikalbant su vadovu tre neriu Arūnu Servą paaiškėjo, jog mus, velionės vyrą, dukrę Liudą Rugienienę, sūnus neapsieita be nuotykių. Atvykus Kęstutį Ir Rlmę Jų šeimas Ir artimuosius giliai užjaučia. grupei į Washingtoną sužinota, Kibkščiai kad kvietėjai (amerikiečiai) ne Vilgaliai parūpino bilietų iš Washingtono į Kansas City, o grupės vadovai mas Tragiškųjų bželio įvykių minėjimas įvyks bželio K) d. Jis pradedamas 10 vai. 15 min. Šv. Petro lietuvių parapijos liažnyčiojc So. Bostone mišioinis. Tuoj po mišių salėje po liažnyčia iškilmingas susin kimas, kuriame kal!x>s kun. Sigi tas Tamkcvičius, Kauno kunigų seminarijos dvasios vadas, buvęs politinis kalinys. Minėjimas bus papildytas dar kita programa, pritaikyta tų įvykių išryškinimui. Tą pačią dieną minėjimas ren giamas Bnx.-ktone, kur kallx?s Nijolė Sadūnaitė, buvusi Sibo tremtinė, aktyvi kovotoja už Lie tuvos laisvę. Ten minėjimo p mąją dalį sudaro mišios Šv. Kazi miero parapijos bažnyčioje už Sibo kankinius, o antrąją dalį tuoj po mišių susinkimas salėje po bažnyčia su Nijolės Sadūnaitės kalba. Minėjimą ren gia LB-nės Brcx:ktono apylinkė. Išsikėlė Leonas Magdalena Lendraičiai, gyvenę So. Bostone, pardavė savo namus gegužės 27 išsikėlė į Lemonto lietuvių koloniją prie Chicagos pas savo sūnų Jurgį. Gyvendami So. Bo stone, Lendraičiai gyvai reiškėsi lietuviškoje veikloje. Savo darbu Leonas Lendraitis savu metu daug prisidėjo prie Tautinės są jungos Bostono skyriaus namų įrengimo išlaikymo. Paskuti niu metu jo žmonos sveikata su šlubavo. LIETUVOS KREPŠININKĖS AMERIKOJE SU A.A. G. TULAUSKAITE ATSISKYRUS buvo tikri, kad tai bus padaryta, nes taip praktikuojama Lietuvo je. Teko ieškoti išeities. Surastas -vienas geradaris lietuvis iš Calr* fomijos (jis prašė pavardės ne skelbti), kuris paklojo apie 5,000 dolerių ši problema buvo išspręsta. Čia reikia pažymėti, jog į JAV taip pat buvo atvykęs Sarajevo žiemos olimpinių žaidimų aukso medalio laimėtojas Algimantas Šalna. Jį dar du tos olimpijados prizininkus pakvietė JAV Bialotono (dvikovos) vadovas Lyle Nelson, apmokėdamas keliones, išlaikymą kt. Tačiau šį kartą buvo rungtyniaujama ne sli dinėjime šaudyme, bet bėgime per mišką šaudyme (taigi išėjo ne žiemos, bet vasa ros sporto šaka). Šis žymus svečias iš Lietuvos rungtyniavo Ph<x?nix, Los Ange les, Salt Lake City, Iowoje, o taip pat Chicagos priemiestyje Dundee miestelyje. Čia mūsiškis savo amžiaus grupėje lengvai laimėjo pmą vietą. Amerikietis Lyle Nelson A. šal nai pareiškė, jog ateityje porai metų jį žada pakviesti trenuoti Amerikos sportinkinkus. E. Šulaitis Bostono Lietuvių Bendruomenė PRISTATO IŠKILMINGĄ PREMJERĄ Antano Kulbio filmas Legenda apie geležinį vilkę9 ŠEŠTADIENĮ, BIRŽELIO 23 D. 7:00 VAL. VAK. LIETUVIŲ PILIEČIŲ KLUBE SOUTH BOSTON, MA Programoje: Filmo premjera Pristatymas vaizdajuostė apie filmo tukimą Bufetas linksmavakaris įėjimo auka $20 asmeniui; $15 studentams Bilietų stalų užsakymus tvarko: Rūta Bobejytė (617) KristiniTOkylaitė (617) Regina Kulbytė (617) KNYGELĖ KARILĖ IR JOS DRAUGAI JAV LB Krašto valdybos Švie timo taryba šiuo metu perspaus dino Nijolės Jankutės parašytus tris trumpus apsakymus, sktus moksleiviams nuo ketvto iki aš tunto skyriaus. Knygelė pava dinta Karilė jos draugai. Ją galima skaityti pamokų metu arba namuose: knygelė išleista sąsiuvinio forma, su gražiomis iliustracijomis, turiniu, net žodynu, kuris padės mokiniui geriau suprasti apsakymų turinį. Mūsų moksleiviai dažnai skun Deja, dauguma SPB darbuo tojų jau yra peržengę 8O-ties metų amžiaus ribą; vieni jų yra patys susgę, nepajėgūs pa gelbėti kitiems. Todėl labdaros veikla sulėtėjo, kol galutinai džiasi neturį ką įdomaus lietuviš kai skaityti, taigi būtų naudinga šį leidinį įsigyti. Apsakymėliai yra nuotykių pobūdžio lengvai skaitomi. Knygelės kaina yra septyni doleriai, pridedant persiuntimo išlaidas. Užsakymus siųsti Švietimo ta rybos pmininkei Reginai Kučienei adresu: 8626 South Mozart Avenue, Chicago, IL (312) DailiųjŲ menų muziejus Cape Cod, Mass. Cape C<3do, Massachusetts valstijoje, dailiųjų menų muzie jus, ruošdamasis persikelti į nau jas, erdvesnes patalpas su ga lerijomis, salėmis, auditorijomis paskaitoms kursams pa skelbė pavasario veiklos planus. Numatytos meno klausimais pa skaitos visuomenei, taip pat dailės mėgėjų ekskursijos pas vietos dailininkus, kurie turi gausias privačias vertingas meno kūrinių kolekcijas. Dailiųjų meno muziejus pra nešė savo nariams, kad muzie jaus patalpose vyks Irenos Kon čienės vedamas kursas apie me nišką gėlių gyvų sausų buketų, vainikų, ornamentų ruošimą (The art offlower arranging). Irena Končienė, ilgą laiką gy venusi Texas valstijoje, ten dbo toje srityje, būdama vienos gėlių parduotuvės vedėja. Končienė kartu su Regina Petrutiene, tau todailės meno kūrinių special- iste, dažnai dalyvauja įvaiose amerikiečių parodose, Kaziuko mugėse, demonstruodomos savo darbelius. Abi menininkės savanoriškai padeda Cape Codo muziejui kas dieniniuose reikaluose, aukoda mos savo laiką energiją. A. P. Vilniaus Parodų rūmuose suruošta Lietuvos kolekcionie rių paroda, kurioje jaunesnieji lankytojai galėjo įsitikinti, kad Lietuva buvo laisva valstybė. Pa rodoje dalyvavo penki kolekcio nieriai, išstatę tuos eksponatus kurie vienaip ar kitaip siejasi su Lietuva jos praeitimi. Josifas Sapa rodė ekslibrisų kolekciją, pavadintą Lietuva, Tėvyne mūsų. Algdas Mačiūnas pa rodė senų atvukų kolekciją iš Lietuvos Respublikos laikų. Eduardo Horbačiausko kolekcija Vekseliai Lietuvoje. Tai įvaūs paskolų popieriai, dailiai apipavidalinti. Marijampolėje įkurta Č. Sasnausko bažnytinės muzikos giedojimo mokykla prie Šv. Arkangelo Mykolo prokatedros. Ją išlaiko Vilkaviškio vyskupija, va dovaujama vysk. Juozo Žemai čio. Mokyklos dektorium pa sktas kun. Gracijus Sakalaus nutriiko. Ir 1990 m. kovo 20 d. būrelio kas. Susikūręs choras jau ne kar darbuotojai savo susinkime tą viešai pasodė visuomenei, vienbalsiai nutarė likviduoti Sa taip pat giedojo pernai įvyku vitarpės pagalbos būrelio veiklą, siame religinės filosofijos nes neatsado pajėgesnių am bažnytinės muzikos suvažiavi žiumi sveikata lietuvių, kurie me, pavadintame Sinoikija. įsijungtų į savanorišką, neapmo kamą SPB labdaros veiklą, nors spaudoje dažna proga buvo kvie apygardos valdybai. Štai sąrašas Savitarpės pagal čiama įsijungti. SPB kasoje esa mus pinigus (geradarių suauko bos būrelio narių-darbuotojų, tus) sumoje $140.82, nutarta pa kurie aktyviai reiškėsi, be atlygi skti Lietuvoje įsikūrusiam nimo labdaros darbuose, ne gailėdami savo brangaus laiko, sambūriui CARITAS. Si piniginė suma nusiųsta Lie jėgų sveikatos: K. Bačauskas, tuvių Katalikų Religinei Šalpai I. Banaitienė, V. Čečetienė, H. Brooklyne, N.Y., kuri koordi Gražiūnienė, dr. E. Ignaitienė, nuoja aukas. Moterų sambūris M. Klivečkienė, J. Klivečka, J. CARITAS organizuoja spaustu Laucevičienė, M. Karečkienė, vę; laukia aukų. SPB bylą nutar V. Sutkuvienė, M. Ulėnienė. I Banaitienė ta perduoti LB New Yorko LB NUTRAUKTAS SAVITARPĖS PAGALBOS BŪRELIO VEIKIMAS Kaip žinoma, 1984 m. vasario 1 d. Woodhavene, N.Y., buvo įkurtas Savitarpės pagallx>s būrelis, kurio nariai aktyviai reiškėsi labdaros srityje. Ypatin gai rūpinosi nepajėgių, ar kurios nelaimės ištiktų lietuvių pensi ninkų reikalais. Nuo 1984 m. iki 1990 m., t.y. šešerių metų laiko tarpyje, būrelio darbuotojai pa geliojo 56 lietuviams, ne vien po vieną kartą, l>et kaikuriems po daugelį kartų, net po kelerius metus, neatsižvelgiant, ar būtų pažįstami, ar visai nepažįstami asmenys. \

8 MAIRONIO MOKYKLOS ŠVENTĖ Bželio 3, sekmadienį Kultūros Židinyje buvo tikrai reta iškilminga šventė. Buvo Admlnlstr... (718) mokyklos abiturientų išlei Redakcija...(718) stuvės, buvo pagerbta Jadvyga Matulaitienė jos 40 metų sukak Spaustuvė... (718) ties proga, kaip ji vadovauja New Vienuolynas...(718) Yorko tautinių šokių ansambliui, Vyskupas... (718) kuris prieš 15 metų pasivadino Salė (kor.) (718) Highland Blvd. Tryptinio vardu. Drauge buvo Salės adm... (718) Brooklyn, N.Y prisiminta Maonio lituani stinės mokyklos 40 metų sukak tis. Tėvas Petras Baniūnas, Lietuvių pranciškonų spaus Buvo abiturientų išleistuvių OFM, Darbininko ilgametis ad- tuvė ( šiemet vasaros atostogas aktas. Mokyklos dešimtą skyrių ministratorius, bželio 2 atš- turės ( liepos Darbininkas ventė 50 metų kunigystės su-,išeis pmą liepos mėn., savaitę, baigė 5 abiturientai: Daina CerGailutė Kligytė, kaktį, Broklyuno lietuvių pran- o( antrą trečią liepos mėn. sa. nauskaitė, Aleksas Lileika, Vydas Mari- ciškonų koplyčioje mišias su juo vaites gi atostogaus. Jei kits turi koncelebravo Lietuvių Religinės skelbimų ar pranešimų tam lai jošius, Christina Senken. Antroje dalyje tautinius šokius Šalpos vadovas kun. Kazimieras kotarpiui prašomi pranešti Dar pašoko Tryptinio jaunųjų vy Pugevičius Darbininko redak bininko redakcijai prieš bželio resniųjų grupės. Jadvygai Matu torius kun. dr. Kornelijus Buč 27. Tai buvo prieš 41 metus Brooklyne. Susiorganizavo vyrų oktetas, kuriam vadovavo laitienei įteikta daug gėlių, dova inys, OFM. Pamaldose taip pat Malvina Bručienė mė nų, padėkota užjos ilgametį dar muz. K. V. Banaitis (prie pianino). Oktete tada dainavo: iš k. Petras Rasimas, Vladas dalyvavo būrelis sukaktuvininko 1bželio 2, naktį iš šeštadienio į Malinauskas, Jonas Galminas męs, Vytautas Alksninis, Česlovas Ašebergas bą. Gi 7»d$ga Matulaitienė giminių, neseniai atvykusių iš sekmadienį. Mė šdies ataka, - męs, Adolfas Dimas męs, Vytautas Gobužas męs, Kazimieras Skobeika. prieš 4 dienas buvo peršalusi Lietuvos. Didesnės iškilmės nu nors paskutiniu laiku vis sgulia praradusi balsą visai negalėjo matytos bželio mėnesio gale. vo. Jos vyras, Pranas Bručas, kalbėti. Jos paruoštą tekstą per Iš Lietuvos gana daug ROTARY KLUBE New Yorko spauda, televizi mė praeitų metų rudenį. skaitė Giedrė Stankūnienė. svečiuojasi New Yorke jo apy ja, radijas praeitų savaitę pmo Baisiojo bželio minėjime, Po programos buvo gražios linkėse. Iš ten leidžia išvažiuot, KALBĖJO APIE LIETUVĄ je vietoje rašė kalbėjo apie kuris rengiamas bželio 17 Kul vaišės. Atsilankė gana daug pub bet į Lietuvų nuvažiuoti dar ne Lietuvų. Lietuvos problema padėtį nepriklausomybės laikais Šių dienų grumtynės su Mask tūros Židinyje, kalbą pasakys likos, labai daug buvo jaunimo. leidžia. Atvykusių tarpe yra buvo iškelta ryšium su M. Gor vėliausius istorinius įvykius. va kelia vis didesnį susidomėji svečias iš Lietuvos Kauno Poli Platesnis aprašymas su nuotrau įvaių pareigūnų, įmonių vado bačiovo atvykimu į Ameriką. Vi Po paskaitos buvo įvaių klausi*mų Lietuva amerikiečių visuo technikos profesorius Anzelmas komis bus kitą kartą. vų. sos žinios buvo skelbiamos su mų, taip pat buvo gyvos disku menėje. Matutis. Amžino įšalo žemėje tokį Vytautas Maželis, mūsų žino meile pagarba Lietuvai. Lietu sijos. Inž. Liūtas Juoskis, gyvenan montažų suvaidins PhiladelphiAlgimantas Sruoginis, gyve mas fotografas, bželio 3 Bosto va dar taip niekada nebuvo išgar Liūtas Jurskis Rotary tarptau tis Fa Haven, N.J., balandžio sinta pasaulio spaudos kitos in nus Norwood, N.J., vietiniame ne dalyvavo dr. Juozo Gniaus jos Lietuvių Bendruomenės glo 12 buvo pakviestas į Red Bank, tinei draugijai priklauso nuo laikraštyje paskelbė laiškų, ku pagerbime jo 75 metų sukakties bojama vaidintojų grupė. Mon N.J., rotaristų klubų pakalbėti formacijų tarnybos metų, yra buvęs jos p tažų paruošė surežisavo Julija Tėv. Leonardas Andriekus, riame argumentuotai tvtina, proga. mininku. Organizacija yra apoli apie Lietuvų. Auditorijoje buvo Dantienė. Montažas bus suvai OFM, Aidų redaktorius, kad Lietuva turi būti nepriklau tinė, jos klubų nariais yra įvaų Apreiškimo parapijos narių dintas baisiojo bželio minėji 80 narių, kurie su įdomumu soma valstybė. Gi redakcija bželio 3 buvo išvykęs į Bosto sričių profesionalai, politikai klausėsi paskaitos apie Lietuvos susinkimas šaukiamas bželio me, kuris bus bželio 17, sek nų, kur dalyvavo dr. Juozo G tame pačiame puslapyje įdėjo kultūrininkai, ugdo bendradar 10, sekmadienį, tuoj po 11 vai. madienį, 3 v. popiet Kultūros niaus 75 metų sukakties pagerbi kitų laiškų, kur rašoma priešin biavimų, ryšių užmezgimų vi mišių, parapijos mokyklos Židinyje. Rengia Lietuvių Ben Meksika tai vienas tų pasaulio me. Dr. Juozas Gnius, filoso gai, kad nereikia rūpintis Lie suomeninę veiklų savo narių tar salėje. Bus naujos parapijos tary druomenės New Yorko apygar kraštų, kur nėra įsikūrę lietuviai, fas, daugelio knygų autorius, tuvos išlaisvinimu. pe. Įdomu pažymėti, kad ne bos rinkimai. Po susinkimo dos valdyba. nėra Lietuvių Bendruomenės, buvo ilgametis Aidų redakto priklausomoje Lietuvoje pma Apie Lietuvą Catholic Stan vaišės. Parapijos taryba klebo Lietuvos Nepriklausomybės bet yra vienas lietuvis, turėjęs rius. sis Rotary klubas buvo įsteigtas Į Washingtono demonstraci dard, Washipgtono arkivyskupi nas maloniai prašo parapiečius atstatyo Aukščiausias Tarybos laimę sutikti čia besilankantį Šv metais, o 1940 jau buvo laikraštis, išspausdino juo gausiau dalyvauti aptarti jas bželio 1 iš New Yorko vyko jos posėdyje kpvo 11d. vi o juostų. Tėvų jam priminti Lietuvų. Tai keturi klubai. Rusams okupavus \ anglų kalba; yra pagam.usi f ai- 56 metų kunigas Antanas Trima net 5 autobusai. Demonstracijos straipsnį, kuriame apgaili, kad parapijos reikalus. Lietuvų, klubai buvo panaikinti, Lietuva dar neatgavo nepriklau New Yorko New Jersey va-kezienė. Juosta 21 minučių kas, kurį laikų gyvenęs New Yorvyko prie kongreso, prie pre.zidaug narių suimta. dentūros prie Sovietų Sąjun somybės, nes jai nepadeda Lietuvos Nepriklausomybės ko su istoriniu įvadu atitinkamais ke dbęs čia tarp vietos lietu Ta pačia proga klubo nariai gos ambasados. Iš viso buvo apie Amerikos Jungtinės Valstijos. mitetai yra įsivedę skubios infor komentarais. Ji tinkama mokyk vių bei Maonio lituanistinėje savo iniciatyva užpildė 52 petici 3000.' Daug buvo atvykusių iš Straipsnį baigia, kad yra tragiš macijos telefono linijas: New loms, klubams pan. Juostų ga mokykloje. Prieš aštuonerius jų lapus, kurie bus įteikti Ameri ka, nes vėl turėsime švęsti pa Yorke: , New Jer lima įsigyti Laisvės Žiburio radi metus iš JAV atvykęs į Meksiku, Chicagos. Buvo demonstrantų kos prezidentui, kad Lietuvai sey: ^ iš Floridos, iš Juno Beach kitų vergtų tautų savaitę. jo raštinėje. Tel čia įsikūrė dba garsiojoje būtų suteikta nepriklausomybė. vietų. New Yorkiečiai tų pačią Inž. Anzelmas Bačauskas Panaši juosta yra pagaminta Gvadalupės Dievo Motinos Kun. Jonas Pakalniškis yra iš šventovėje. Kaip tik ten jis dienų grįžo atgal. vykęs į Los Angeles, Calif., žmona Marija yra atvykę iš Kau lietuvių kalba. Vilniaus radijas, atvažiavus grįžta bželio 13 d. no. Jis yra neseniai musio Ka Ekskursijų į Floridos turisti turėjo progos asmeniškai susitik ELIZABETH, N. J. Gorbačiovui į Amerikų, vėl gerai zimiero Bačausko brolio sūnus. nes vietas paskui kelionę laivu ti su popiežiumi Jonu Pauliu II, Gegužės 28, pmadienį, iš gdimas. Praeitų savaitę pa Petro Jurgėlos parašytų knygų Kaip rašėme, skubėjo aplankyti į salas rengia Apreiškimo parapi kuris su kun. A. Trimaku pasi Elizabeth važiavo du autobusai kalbėjo, padovanojo rožančių, skelbė, kad lietuvių deputatų Darius Gėnas Lietuvoje iš sergančio dėdės, bet rado jį prieš 3 jos taryba drauge su kelionių į Washingtonų, kur buvo rengia delegacija išvyko į Australiją. Jų leidžia antrąja laida. Išleidžia di 4 valandas musį. Dabar gyvena biuru Vytis, kuriam vadovauja palaimino jo kunigiškų veiklų ma Baltijos diena demonstra tarpe yra rašytojas Raimundas deliu tažu. Pmoji laida buvo dėdės namuose, Woodhavene Romas Kezys. Ekskursija bus tolimų, bet Popiežiaus šdžiai i cijos. visada artimų Lietuvų. Kun. A. Kašauskas, kuris praeitų metų išleista Amerikoje 1935 metais. tvarko visą palikimą. Jis yra Kau sausio mėnesį. Sekmadieniais prieš sumų, Gvadalupėje yra rudenį lankėsi New Yorke su ki Dalį tos knygos kaip honorarų at no politechnikos instituto profe Vilniuje parduodamas iš Trimakas prieš lietuviškas mišias, visada šventojo rožančiaus tais rašytojais. Radijas taip pat siųs autoriui, kuris knygos plati sorius, dėsto elektros mokslus mokėtas kooperatyvinis butas, įkūręs skelbiami atsišaukimai paremti paskelbė, kad Lietuvos prezi nimų paves Darbininkui. yra elektros mokslų katedros nauja mašina VAZ 2107 iš sųjūdį, yra išleidęs ispanų kalba Lietuvių Religinę Šalpų, prašo dentų Vytautų Landsbergį pri vedėjas. Jo žmona Marija yra mokėtas kooperatyvinis garažas. knygų Rožančiaus apmąsty ma auka išlaikyti Lietuvių Infor Jaunimo Sąjungos New Yorko mus. vačiam vizitui pakvietė Čekoslo matematikė. Telefonas Brooklyne macijos Centrų. Dalyvavę demonstracijose Kalbama rusiškai arba ang vakijos prezidentas- Vaclav Ha- skyriaus narių susinkimas Parapijos piknikas geguži TRANSPAK fmos savinin vel. Lietuviška programa būna 8 kviečiamas Baltijos restorane Washingtone nusiskundžia, kad liškai. nė buvo bželio 3 parapijos kas Romas Pūkštys vėl važiuoja v. v. Geriausiai gdima 25 metrų bželio 14 ketvtadienį, 7 vai. nedalyvavo didžiųjų organizaci-; salėje. ATTENTION-GOVERNį Lietuvų liepos mėn. pradžioje. vak. jų vadovai bei pareigūnai. Buvo banga. Kun. Ronald Marozewski, apie Tvarkomi palikimai, pervedami tik JAV LB krašto valdylx>s p MENT HOMES from $1 (U-reVytautas Landsbergis, Lietu dešimtį metų buvęs Sv. Petro KNYGA APIE VIETINĘ pa). Delinquent tax property. pinigai, perkami nauji automo mininkas dr. Antanas Razma. vos prezidento Vytauto Land RINKTINĘ biliai pigiai. Atsiskaityti iki Povilo parapijoje, nuo bželio Demonstrantai klausia, nejaugi Repossessions. Call sbergio sūnus, atvyko į Amerikų 8885 Ext. GH bželio 30 dienos. TRANSPAK, pmos iškeltas į Sabbatical. Iš Apie Lietuvoje me didieji pmininkai vadovai studijuoti filmavimo. Bželio 1 ATTENTION-GOVERN2638 West 69th Street, Chicago, leistuvės jam surengtos bželio d. dalyvavo lietuvių demonstra tais veikusią Vietinę rinktinę iš taip pavargo, kad nebegali prisi2 vakare. MENT SEIZED VEHICLES IL Tel cijose Washingtone pasakė leidžiama knyga. Ji vadinsis Do- - jungti prie tokių svarbių demonfrom $1(X). Fords, Mercedes, kalbų. Į Amerikų jį pasikvietė fil- kumentai Lietuvos vietinės rink stracijų, informuoti kongreso Corvettes, Chevys. Surplus mininkas Jonas Mekas. Su juo tinės istorijai. Sudarė Zigmas senato atstovų. Buyers Guide. (1) Raulinaitis buvęs ilgametis Ka BAISIOJO BIRŽELIO atvažiavo keletas kitų, kurie Ieškoma Thomas G. Chase Ext. A rio redaktorius. Leidžia Vydūno knyga STORY OF LITHLAnori studijuoti filmavimų. AUENTION: EARN MOMINĖJIMAS jaunimo fondas Chicagoje. Kny NIA. Rašyti: All>ert Cizauskas, Lietuvių Bendruomenės New NEY READING BOOKS! ga jau yra surinkta. Dabar ją 2339 VValnut St., Falls Church, Yorko apygardos skubios infor $32,(XX)/year income potential. peržiūri papildo Z. Raulinai VA Telefonas (703) 534 macijos telefonas yra Details. (1) Ext. rengiamas š. m. bželio 17, sekmadienj, tis. Pasodys šį rudenį Bk KULTŪROS ŽIDINYS ŠAUKIASI JŪSŲ PAGALBOS! Panaudokite šių atkarpų siųskite šiuo adresu: UTHUANIAN CULTURAL CENTER, 355 Highland Blvd. Brooklyn, N.Y NARIO MOKESTIS: Organizacijai ($50.00). Asmeniui ($25.00)... PAGALBINĖ AUKA:... Organizacijos pavadinimas, arba asmens vardas Ir pavardė: Adresas: (Visos aukos nurašomos nuo valstybinių mokesčių) Parduodami tautiniai dra bužiai: lx*miukui mergaitei. Su persiuntimu tik 85 dol. kiek vienas. Darbininkas, 341 High land Blvd., Br<x)klyn, NY Tel A. Merkelio f)idysis Varpi ninkas Vincas Kudka 416 puslapių leidinys, įrištas į kietus všelius. Išleido Vydūno jauni mo fondas. Kaina su persiunti mu 17 dol. Darbininkas, 341 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y Jaunas vyras ieško darbo. Turi praktikos prie statybos, namų dažyn aip mechanikas gali darbuotis garaže prie maši nų. Tel Kultūros Židinyje. Paskaita Vieno veiksmo montažas Amžino jšalo žemėje Vaidina Philadelphijos LB dramos būrelis. Montažą paruošė surežisavo JULIJA DANTIENĖ Pradžia 3 v. popiet Minėjimų rengia visus atsilankyti kviečia LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEW YORKO APYGARDOS VALDYBA