laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

Transkriptas

1 laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks čiau jei ir ne ki ken da vau, tai tik rai už gry ną pi ni gą jų ne lai kiau. Štai Mer ge lės Ma ri jos var das. Ar ne pa ste bė jai, koks jis ga lin gas? Dro viai šyp sai si? Na, žino ma, per pas ta rą jį de šimt me tį iš pe ties pa si dar buo ta, kad iš ta rę Ma ri jos že mė su si gės tu me ir pul tu me at si pra ši nė ti už ne tak tą ar ba čia pat iš si volio tu me pur ve (ta da vis kas gerai). Su pran tu, jog pa si sa vinę šį pa vadi ni mą ne bu vo me nei la bai kuk lūs, nei la bai ori gi na lūs. Su tin ku, jog bū ta per daug pa to so, jog vie nu me tu pa tys jį ge ro kai ap val kio jom ma ny da mi ši taip tap sią gra žes ni ir šven tes ni, nei esam. Ta čiau pa mal džiai va din ti Lietu vą Ma ri jos že me mė go ir ve lio nis ga ny to jas Vin cen tas Slad ke vi čius, taip širdin gai ap raudo tas tų, ku riems Ma ri jos var das ke lia aler gi ją. Kar di no lą įkvėp da vo tik rai ne fa na tiš ko ir pri mi ty vaus baž ny ti nin kų kraš to nos tal gi ja. Kaip tik Ma ri jos že mė je jis ma tė vie nin te lę ga li my bę ap si ka bin ti Land sber giui ir Bra zaus kui. At lei di mo, su si tai ky mo, san tar vės ga li my bę. Bu vi mo pa sau ly je ir Euro -po je ga li my bę. Gal, sa kau, to kios Lie tu vos, švie ses nės ir žmo niš kes nės, kaip tik ir bi ja ma si, kai Ma ri jos že mės var das pa si gau na mas tik pa sa ko ji muo se apie pro sti tu tes ir pa ka ruok lius? Už te ko Ma ža jai stu di jai ke lis gegužės va ka rus per duo ti Mer ge lės Ma ri jos li ta ni ją ir ge gu ži nių pa mal dų giedo ji mus, kaip už vi rė vel niš ka ko šė. Ką jūs čia su gal vo jo te?! Vals ty bi nis ra di jas, ne ko kia da vat kų sto tis, kad mal das per da vi nė tų! griau di iš te le fo no ra ge lio. Užsi čiau pėm, gal iš tie sų ne tin ka pa sau lie ti niam ete riui. Nors pas kui dar ėjo ir ėjo vals ty bės pi lie čių laiš kai grau džiai skųs da mie si, kad ta li ta ni ja bu vęs jiems toks sie los džiaugs mas, tai kam gi rei kė jo at im ti. O žmo gus iš Kraš to ap sau gos pa ki šo ka se tę su raš te liu: Pra šau įra šy ti ge gu ži nių pa mal dų. Šiais pur vi nais čė sais man tai bus re ta at gai va. Įra šy siu. Da bar jau ne abe jo ju, kad Ma ri jos var das ir vei das ga li gai vin ti. Te gul lie ja si pos mai Mer ge lei, mo kė ju siai my lė ti ir tar nau ti. Pur vi ni čė sai. Sovietų lai kais ne gir dė jau to kio nuosp ren džio. Bu vo ki ti epi te tai, šiurkštes ni, žiau res ni, bet kas no rė jo, juos at lai kė. Nuo pur vi nų čė sų vis daž niau len da ma į kil pą ar ba lei džia ma si me džio ti he roi no por cijos. Pir mi pa si duo da jau niau sie ji. Tie, kam prie lop šio bu vo niū niuo ta apie ąžuo lus, tris spal vas, apie grį ži mą na mo, kol sau lė dar ne nu si lei do. De ja, pa tys vis ką nu lei do me. Ne pa ste bė ję, ne įta rę, kad žings nis po žings nio ku riame gy ve ni mą be gy ve ni mo. Taip sa vo die nas api bū di no aš tuo nio lik me tė, mai tin ta Pa ne lės straips niais ir ga lop nu spren du si, kad nie ko nė ra geriau ir tei sin giau už mir tį. Imu ti kė ti, kad pats dan gus mė gi na pa drums ti mū sų ra my bę. Aną dien at ėjo su si jau di nu si mo te ris. Sa kė, la bai svar biu rei ka lu. Pri sė dom ant suoliu ko, klau sau si. Ji ėmė pa sa ko ti apie ap reiš ki mą. Pa bu do ket vir tą va lan dą ry to ir gir di žo džius. Taip aiš kiai, kad, ro dos, tie siai į au sį. Jau ren giau si at šau ti, kad to kie da ly kai man ne da ro įspū džio, kad Baž ny čia skep tiš kai NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

2 ver ti na pri va čius re gė ji mus ir pra na šys tes, bet kaž kaip su si val džiau. Ačiū Die vui, nes mo ters pa sa ko ji me ne bu vo nei pa sau lio pa bai gos da tų, nei iš gel bė tų jų skai čiaus. Pa slap tin gas bal sas jai kal bė jęs apie Lie tu vą. Ji iš dan gaus at ro dan ti tar si val ties dug nas, api pil tas de gu tu. Vos kvėpuo jan ti, vos be įsi lei džian ti švie są. Kaž kas tu rės tą sma lą krapš ty ti, nes dūs ta me. Pa ste bė ki te vie ni ki tus, pa lai ky ki te, da lin ki tės, kar to jęs balsas. Bet mo te ris anaip tol ne ko kia re gė to ja pro fe sio na lė, įpra tu si kas dien gau ti pra ne ši mą iš ano pa sau lio. Iš au šus die nai ji lau kia įro dy mo, kad bū ta ne sap no. Lau kia žen klo. Le kiant Vil niaus Kau no plen tu su stab dė pake lei vin gas ber niu kas. Pa si ro do, iš tų, ku rie gat vė se pra ši nė ja cen tų. Neat si sa kė pra kąs tos le dų por ci jos. Pas kui vis kas vy ko kaip fil me. Tą die ną jie neiš si sky rė. Dan gaus žen klas bu vo duo tas ir pri im tas. Man pra dė jo džiū ti bur na. To kios is to ri jos ne su re ži suo ja mos že mė je. Jos apver čia gy ve ni mus. Jei gu Die vo ka ra lys tė tik rai pri siar ti no, ji tik ši taip ga li rung tis su pur vi nais čė sais. Vie nas prieš vie ną. Akis į akį. Ne įtark, mie las Re dak to riau, už si krė tus nau jo jo tūks tant me čio apo ka lip ti nė mis nuo tai ko mis. Ži nau, jog Die vui nė mo tais tie mū sų nu liai ar mė gi ni mai pri sišauk ti jo teis mą. Ta čiau man kar tais bū na bai su: o kas, jei gu rie dame ne ten? Jei gu už si ė mę po li ti niais ir re li gi niais žai di mais tie siog pamir šo me, dėl ko ir kam vi sa tai. Šiais Ju bi lie jaus me tais ap lin kui tik rai per daug užuo mi nų, jog ne pa svei ko me. O kas švie ses nio ir vil tin ges nio? Štai mū siš kė Ber nar di nų baž ny čia pil na ait va rų. Su lė kė jie čia Sek mi nių vė jo ge na mi nuo kal nų ki ta pus Vil nios ir ky bo da bar lyg ko kie NSO. Vis su kau galvą, kaip pa tei si nus jų at si ra di mą šven toje vie toje, kol aną syk vie nas jau nas bal se lis aik te lė jo: Kiek čia lais vės ir va sa ros! Kaip ge ra kam nors pado va no ti to kį at ra di mą! Vi du ry pur vi nų čė sų. Vil nius, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

3 dienoraštis Mantas Adomėnas VI 3. Vėl įsi plies kė de ba tai dėl Oksfor do bei Kemb ridžo eli tiš ku mo. Vi sa pro ble ma at ro do be vil tiš kai suvel ta ką reiš kia kal bos apie eli tiš ku mą ega li ta ri nė je visuo me nė je? Se no sios luo mi nės vi suo me nės at gy ve nas, tur to ne ly gy bę, ar tai, kad ne vi si gims ta tu rė da mi vie no dus ga bu mus? Prieš ta rau ja ma tam, kad uni versi te tai sten gia si at si rink ti ge riau sius mo ki nius, nors ne pro por cin gai daug to kių at ei na iš bran gių pri va čių mo kyk lų, pub lic scho ols. Siū lo ma net gi įves ti kvo tas, pa gal ku rias tam tik ram pro cen tui pra stes nių mo ki nių iš blo ges nių vals ty bi nių mo kyk lų tu rė tų bū ti da ro mos nuo lai dos, nes jie ne tu rė ję tin ka mų są ly gų (ne iš vengia mai pri si me nu be pro tiš kas ly ti nes kvo tas, įves tas man sto jant į Vil niaus uni ver si te tą). Pa na šu, kad tie są sa ko kon ser va ty vūs ap žval gi nin kai, puo li mas prieš eli ti nius uni ver si te tus tė ra mė gi ni mas nu kreip ti visuo me nės dė me sį nuo pa čios vy riau sy bės ne va lio ji mo su si do ro ti su mo kyk li nio švie ti mo pro ble mo mis. Bai su, kad ga lu ti nai dings se nie ji uni ver si te tai kaip gy ve ni mo for ma ir kaip gy ve ni mo mo kyk la su sa vo ira cio na lia ko le gi jų sis tema, ne su vo kia mo mis, iš am žių prie blan dos at ei nan čio mis tra di ci jo mis, ri tu a lais etc. Jau dings ta že mes nio sios vi du ri nės kla sės pro por ci ja uni ver si tetuo se per di de lė, kad bū tų jus ti spau di mas asi mi liuo tis. Oks bri džo tar ties iš moks ta tik tie, ku rie to no ri ir stengia si, bet to kiems jos daž niau siai ir ne rei kia, jie jau tu ri iš šei mos ar mo kyk los at si neš tą posh ac cent. Koks skir tu mas nuo Lie tu vos vi suo me nės, ku riai taip rei kia eli to, idant ga lė tų juo gro žė tis ir jam pa vy dė ti, kad bet ką ir bet kaip juo pa ver čia, taip, kad kar tais net gė da į to eli to at sto vus žiū rė ti. Pro ble ma ne ta, kad pai nio ja ma ne tik kal bo se, bet ir prak ti ko je elitas bei ce leb ri ty, gar se ny bės. Eli tas tu rė tų bū ti so cialiai įpras min ta dva si nė hie rar chi ja, daž nai su si ju si su lai kiš ku mu, įsi se nė ji mu, ku ris yra jos fons ho no rum. Ta čiau vi suo me nei aiš kiai eli to rei kia. Ta čiau ko tiks liai jai rei kia? To bu los lai mės pa veiks lo, ku rį bū tų ga li ma su prie šin ti nu ska ru siai tik ro vei? Sek ti no veiks mų mo de lio? Ob jek to pa vy dui? VI 4. Spec ta to r iu je iš spaus din ta Pu ti no kny gos jau spė ju sios pa si ro dy ti an gliš kai re cen zi ja. An glai, kaip vi sad, pa si ry žę at leis ti vis ką: ne at gai lau tą KGB praei tį, ne sle pia mus kom pli men tus Ry tų Vo kie ti jos Sta si, Čečė ni jos ge no ci dą, im pe ri nes pre ten zi jas ti kė da mie si, kad stip ri ran ka ga lų ga le su tvar kys Ru si ją. Tar si jau sy kį ne ma tė me, kaip ją su tvar kė ki tos stip rios, gau ruotos ran kos. Di des nę veid mai nys tę sun ku ir įsi vaiz duo ti: Aust ri jai tai ko mos sank ci jos už tai, kad de mok ra tiš kai pa si rin ko po li ti ką, nie ko, iš sky rus kele tą abe jo ti no pa kal ti na mu mo fra zių, nie kam blo go ne pada riu sį; tuo pat me tu ge no ci dą vyk dan tis Šal to jo ka ro nu si kal tė lis pa si tin ka mas vil tin gais ap lo dis men tais. Rei kės kny gy ne pa žiū rė ti, ką Pu ti nas sa vo kny go je sa ko apie Bal ti jos kraš tus ne tai kad kam nors jie čia rū pė tų... Grįž da mas iš prieš ve ly ki nių atos to gų par si ve žiau iš Lietu vos tris po ezi jos to me lius Mai ro nį, Ra daus ką, Venclo vą. Be Nau jo jo Ži di nio nu me rių ir dar ko kios atsi tik ti nės kny ge lės tai kol kas ir vi sa ma no lie tu viška bib lio te ka Kemb rid že. Kar tais taip už si no ri pa skai ty ti ko kią nors lie tu viš ką kny gą, bet be grį ži mo į Lie tu vą nie ko ne bus, jo kia bib lio te ka čia nie ko pa na šaus neturi... Už tat Mi los zo Isos slė nio an gliš ko ver ti mo se niai iš leis to ir jau din gu sio iš pre ky bos elek tro ni nė je antra ran kių kny gų krau tu vė je pa vy ko nu si pirk ti net tris eg zem plio rius. Tai vie na kny gų, ku rių sten giuo si laiky ti bent vie ną at lie ka mą eg zem plio rių, kad tin ka mam ir pa tin ka mam žmo gui ga lė čiau prie pro gos pa do va no ti. Dau gu ma čio nykš čių jų ne ži no, o be ma nęs jas ži no tų dar ke liais žmo nė mis ma žiau. VI 10. Blac kfriars Day do mi ni ko niš kos pa sau lie čių ben druo me nės die na, dvi de šimt pir mo sios ir pas ku tinės jos me ti nės: mat po Ve ly kų iš pro vin ci nės Or di no ka pi tu los Oksfor de grį žęs pri oras par ve žė nau jie ną, kad nuo ru dens Kemb rid žo do mi ni ko nų na muo se įsi kurs An gli jos pro vin ci jos no vi cia tas, ir pa sau lie čiams vie tos ne be lik sią. To dėl šie met su si va žia vo ko ne vi si bu vu sie ji pa sau lie čių ben druo me nės na riai per dvi dešimt bendruo me nės gy va vi mo me tų ne ma žai jų spė jo pri si kaup ti. Jus ti leng vas ge du las ne ten kant dva si nio centro, sa vaip pa krei pu sio ne vie no čia esan čių gy ve ni mą. Kal ba ma apie bū dus pra tęs ti ben druo me nės gy va vi mą, net gi apie ga li mą bro li jos San Egi dio pa vyz džiu kū ri mą. Pro vi sas tas kal bas apie pa sau lie čių ben druo me nės svar bą domi ni ko nams ir ap skri tai pro vi den ci nę šios pa sau lie čių NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

4 Mantas Adomėnas ben dri jos reikš mę pra si mu ša ne iki ga lo įsisą mo nin tas su vo ki mas, ko kie svar būs bu vo do mi ni ko niš kie ji metai pa tiems pa sau lie čiams, ir ne no ras pripa žin ti, jog pa sau lie čių ben druo me nė, at li ku si sa vo vaid me nį išsau go ju si Kemb rid žo do mi ni ko nų na mus, ku riems grė sė už da ry mas ga liau siai tu ri pa si trauk ti, už leis da ma ke lią vie nuo li jos au gi mui: jiems me tas aug ti, o mums ma žė ti. Ben druo me nės kaip žmo nės: kol ji gy vuo ja, vis kas ge rai, taip ir tu ri bū ti, bet at ei na me tas mir ti, ir mirš ta, ir nė ra jo kios bū ti ny bės, kad ji ap skri tai bū tų tu rė ju si gy vuo ti. Jos bū tis lais va, tam tik ra pras me tai do va na ar ma lo nė; ji pa da rė įta ką, pa krei pė žmo nių gyve ni mus, ir da bar liau ja si bu vus, o žmonės pa tys tu ri rū pin tis sa vi mi ir sa vo to les niu gy ve ni mu. The re is no eter nal ci ty, the re is no abi ding stay... VI 12. Oakes hot to Drau gi jos pie tuo se sė džiu prie Jo Ka ra liš ko sios Aukš ty bės Jor da ni jos prin co Ra ši do, ma no nau jo sios ko le gi jos Gon vil le & Cai us stu dento. (Pir mą kar tą tu riu pro gos į ką nors kreip tis Jū sų Aukš tybe.) Si ri jos pre zi den to mir ties pro ga jo pa pra šo pa ko men tuo ti po li ti nės pa dė ties Ar ti muo siuo se Rytuo se per spek ty vas. Be si ža vė da mas be jo kių re gi mų pa stan gų čia pat, gims tan čia tik ro vals ty bi nin ko kal ba, su si vo kiu ne ju čiom pa si duo dąs se no vi niam, nuo am žių at si kar to jan čiam, aki mir kos sno biz mą pra noks tan čiam jaus mui in te lek tu a lo fas ci na ci jai įgim ta val džia, tam nuo vaikys tės die gia mam ar gal net pa vel dė tam val dy mo ins tink tui, ne tu rin čiam nie ko ben dra nei su gar bėt roš ka, nei su iš skai čia vi mu, nei net gi su pa triotiz mu mo ty vais, le mian čiais iš rink to ar ki taip val džią sa vo pa stan gom pa sie ku sio po li ti ko pa si rin ki mus. Šiuo at ve ju val džios įpras mi ni mo klau si mas net ne iš ky la: kad ga li ma gy ven ti kam ki tam, o ne sa vo ša liai ir val diniams, tie siog ne įsi vaiz duo ja ma. Tai ir ka ra liš ko sios val džios trium fas, ir tra ge di ja. VI 13. Iš Lon do no at va žiuo ja A. R., nie kad čia ne bu vęs, An gli jo je tik trum pam. Re ta ga li my bė ki to aki mis pažvelg ti į vie tą, ku rio je gy ve ni ir ku ri to dėl to kia įpras ta, kad nie ko ne be pa ste bi. Vie nas da ly kų, ku riuos, sve čio aki mis tar si iš nau jo pa ma tau tai Kemb rid žo so dai: rū pes tin gas lau ki nių vi jok li nių ro žių cha o sas, gy vatvo rių ar chi tek to ni ka, alie jin gi žo lių aro ma tai, vi liojan čios paunks mės. Kiek pa stan gų rei kia no rint vi sa tai pa lai ky ti. Ne šimt me čių se nu mo mū rai, o so dai iš tie sų yra kul tū ros tęs ti nu mo iš raiš ka. So dai, ku riuos reikia nuo lat pri žiū rė ti, kul ti vuo ti, kad jie iš lai ky tų tą pa tį pa vi da lą lai ko tėk mė je. O mū rai daug kur ir pa tys ga li iš sto vė ti šimt me čius ne ka žin kiek te si keisda mi. O lie tu viai au ga tarp griu vė sių, pra ei tis su vokiama pir miau sia kaip griu vė sis: Pe lė siais ir ker pėm ap au gus aukš tai štai Lie tu vos pra ei tis. Griu vė siai, su ku riais tęs ti nu mas tik me na mas, ku riuos ge riau siu at ve ju ga li ma mė gin ti iš šif ruo ti ne ly gi nant kažkie no ki to ak me ny je iš kal tą hie rog li fą: vie naip ar ki taip įpras min ti, ap gy ven din ti vie no kia ar ki to kia, dau giau ar ma žiau mi ti ne pra ei ti mi. Ta čiau kai tik ros ta pa ty bės ir tęs ti nu mo nė ra, vis kas vie no dai fik ty vu ir ar bit ra lu. O ką ir kal bė ti apie so dus. Vie nin te liai, Lie tu vo je li kę tai ko lek ty vi niai... VI 30 VII 1. Ap lin ki niu ke liu, per Oksfor dą, iš vykstu į He at hrow oro uostą. Čia vis tan kiau nu skam ba lietuviš ki bal sai, į ku riuos iš pra džių spon ta niš kai at si su ki nė ju nes Kemb ridže jų be veik ne pa si tai ko iš girs ti. Fi nis An gliae. Vil niaus oro uos te, be ga lo il gai lauk da mas vis ne si ro dan čio ba ga žo, bai gi nė ju an trą kar tą skaity ti Eve ly no Waugh Bri des he ad Re vi si ted (apie ja me pa vaiz duo tą ne šio am žiaus pa sau lį se nų jų An gli jos ka ta li kų šei mų, iš sau go tų tra di ci jų, ki to niš kų verty bių ir iš tiki my bių pa sau lį, į ku rį, pa sak Waugh, gal būt ve da mažos du re lės vie nos iš se nų jų ko le gi jų sieno je). To pa sau lio nie kad ne bu vo, pa gal vo ju. Taip, La Bel le Épo que bai gė si nors, bū da mas Kemb rid že, kar tais ši to ga li ir ne pa ste bė ti. VII Lie tu va vis kas su si py nę ir per si lie ję: su si tiki mai, at si svei ki ni mai, šven tės ir šven ti mai, be mie gės nak tys, kon ja ko ly di mi pa šne ke siai iki auš ros. Prezidento pri ėmi me gan ži no ma iš ei vių fi gū ra, man su abe jo jus, ar san tar vė taip jau tik rai yra ab so liu tus vi sa ko tiks las, o ne prie mo nė siek ti Lie tu vos in te re sų, ima is te riš kai šauk ti: Tai ką siū lot da ry ti?! Šau dy ti ki ta ma nius?! Var ge li, ko kia su maiš tis ka žin, ar ir Pre zi den tas taip gal vo ja? Taip ir no ri si at si kirs ti, lai mei, P. R. lū po mis svei ko pro to bal sas per pe tį šnabž da: Ei nam įsi pil ti vy no ir stai giai nuo jo dings tam. VII 15. Taip ir ne spė jęs pa bū ti, grįž tu at gal. Iš lėk tuvo nu sku bu tie siai į vi dur va sa rio so do pri ėmi mą, nes no ri si dar spė ti su si tik ti žmo nes, ku rių pas kui gal būt nebepa vyks pa ma ty ti iki spa lio, o kai ku rių gal ir ke letą me tų. So de tarp ro žių grie žian tis sty gi nis kvar te tas, gė lės at la puo se, spal vin gi klu bi niai švar kai, įman triai su lanks ty tos no si nai tės, skry bė lai tės ir vė duoklės, šam pa no tau rės ir jū ros kiau ku tų for mos si dab ri niai Pimms in dai su si lie ja siur re a lis ti nia me įspū džių verpe te. Jau čiuos ap svai gęs, vis kas ne re a lu... Są mo nė dar ne spė jo pa lik ti Lie tu vos su jos su ža lo ta, de for muo ta tikro ve, su jos ne vil ti mi, su jos grės me iš Ry tų, su išda vi kams tei kia mais or di nais, spau dos ci niz mu, ir tokio mis re to mis žmo giš ko sios in teg ri tas pro švais tė mis. O čia La Bel le Épo que šer me nys tęsia si... Ką gi, in piam me mo riam NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

5 Bažnyčia ir valstybė trys sutartys Vytautas Ališauskas Tarp tau ti nė je tei sė je esa ma da ly kų, ku riuos sun ku su tal pin ti į ba na lias li be ra lios po li ti nės fi lo so fi jos schemas. Tai ir ne nuos ta bu: tei sė tu ri sa vo vi di nę lo gi ką, bet drau ge ji tu ri ap rėp ti jai duo tą tik ro vę. Vie nas to kių ne ti kė tu mų kad Ro mos Po pie žius yra tarp tau ti nės tei sės sub jek tas, ir ne kaip Va ti ka no vals ty bės su ve renas, bet kaip Ka ta li kų Baž ny čios va do vas. Tie sa, garsu sis Sta li no klau si mas kiek po pie žius tu ri di vi zi jų? te be si su ka ant lie žu vio ga lo tiems, kas la bai ver ti na va di na mą ją prag ma ti nę po li ti ką, ta čiau gar siai taip nie kas ne be klau sia. O ir Sta li no įpė di niams bu vo nuola ti nis skau du lys, kad tas di vi zi jų ne tu rin tis Po pie žius Lie tu vos at kak liai ne pri pa žįs ta So vie tų Są jun gos dali mi ir ne už da ro mū sų ša lies di plo ma ti nės at sto vy bės prie Šven to jo Sos to. (Pas ku ti nis šiuo klau si mu rū pi no si man ding Še vard na dzė, jau pra si dė jus pe rest roi kai.) Tad ir pa sau lio ben dri jai pri pa ži nus at kur tą ją Lie tu vos vals ty bę, su Šven tuo ju Sos tu, kaip ir su Jung ti nė mis Vals ti jo mis, ne rei kė jo iš nau jo už megz ti di plo ma ti nių san ty kių di plo ma ti niai at sto vai čia vei kė vi są po karį. O So vie tų Są jun ga to ta li ta ri nė ofi cia liai at eis ti nė vals ty bė iš re li gi nių ben dri jų bu vo at ėmu si ju ri di nio as mens tei ses, tad juo la biau ig no ra vo tarp tau ti nės teisės pri pa žįs ta mą Po pie žiaus sta tu są. So vie tų san ty kiai su Šven tuo ju Sos tu (o juos te ko pa lai ky ti dėl įvai rių prie žas čių) ga lė jo bū ti tik ne ofi cia lūs ir daž niau siai ne vie ši. Vie šo ji pro pa gan da vaiz da vo Va ti ka ną kaip svar biau sią Ame ri kos im pe ria liz mo pa gal bi nin ką, o spe cia lio sios tar ny bos mė gi no ras ti at ska lū nų dva si ninkų ir su kur ti tau ti nes baž ny čias. Pas ta ra sis mė gi ni mas žlu go, ka ta li kai li ko vie ny bė je su Šven tuo ju Tė vu, bet pro pa gan da ir Baž ny čios at kir ti mas nuo vi suo me nės pa li ko tam tik rą įspau dą. Mū sų ša ly je jis at si sklei dė jau at ga vus ne pri klau so my bę. Pa aiš kė jo daug kam neti kė tas da ly kas: mū sų aka de mi nė ir po li ti nė vi suo me nė yra smar kiai lai cis tiš ka. Tai ne itin nu ste bi no tuos, kas žiū rė jo į ap lin ką at vi rai ir nei eš ko jo pa guo dos mi te apie slap tai ka ta li kiš ką Lie tu vą. Daug rim tes nė bė da bu vo ta, kad Baž ny čią ir re li gi ją dau ge lis in te lek tu a li nei ir po li ti nei vir šū nei pri ski ria mų žmo nių re gi maž daug XIX a. pa bai gos XX a. pra džios lais va ma nių aki mis. Iš ties rau do ną ja pro pa gan da ti kė jo ma ža kas, ir taria mas Va ti ka no ben dra dar bia vi mas su pa sau li nio im pe ria liz mo bas tio nu var gu ar ga lė jo ką jau din ti. So vie ti nis lai ko tar pis tie siog už kon ser va vo prieš ka rio po li ti nio eli to ne pa si ti kė ji mą Baž ny čia kaip tau tiš kos vals ty bės kon ku ren te. To ne pa si ti kė ji mo ra cio na lu sis at žvil gis dau ge ly je ša lių reiš kė si dis ku si ja kas pir mesnis: Die vas ar Tė vy nė? Po li ti nės tik ro vės plot mė je ši dis ku si ja virs da vo Baž ny čios ir Vals ty bės kon flik tu; smeto ni nė je Lie tu vo je jis reiš kė si, be ki ta ko, kaip ko va dėl jau ni mo or ga ni za ci jų (skau tų ir at ei ti nin kų) ir švie ti mo įstai gų sta tu so. Tam tik ro aiš ku mo ir sta bi lu mo abie jų pu sių san ty kiams tei kė tik 1927 m. kon kor da tas. Toks ir bu vo svar biau sias se nų jų kon kor da tų tiks las: tarptau ti nės su tar ties bū du su re gu liuo ti Baž ny čios pa dė tį, įtvir tin ti jos tei ses ir su teik ti vals ty bei pa gei dau ja mas pri vi le gi jas (pvz., ga li mu mą da ly vau ti, Po pie žiui skiriant vys ku pus). Kon kor da to sam pra ta rė mė si Baž ny čios ir Vals ty bės kaip dvi ejų pil nu ti nių ben dri jų (so cie tas per fec ta) vi zija. Tai sau pa kan ka mos, sa va ran kiš kos ben dri jos, tam tik ri or ga niz mai, su da ry ti iš dau ge lio na rių. Jos tu ri tar pu sa vy je iš si aiš kin ti ir api brėž ti sa vo kom pe ten ciją ir ras ti miš rios kom pe ten ci jos klau si mų spren di mą. Vals ty bės or ga niz mo na rys ka ta li kas čia su pran ta mas kaip dvi gu bo pa val du mo (pa sau lie ti nei ir dva si nei valdžiai) sub jek tas. Dvi gu bas pa val du mas ir yra ga li mų kon flik tų šal ti nis. Ši kon cep ci ja ti ko pa sau liui, ku ria me vy ra vo mo nar chi nės, o XX a. au to ri te ti nės ir net to ta lita ri nės vals ty bės. XX a. ant ros pu sės is to ri nė ir po li ti nė pa dė tis iš es mės pa si kei tė. Va ti ka no II Su si rin ki mas per mąs tė nau ją pa sau lio si tu a ci ją ir te olo giš kai ją įpras mi no. Re li gi nės ir pasau lie ti nės ben druo me nės su si tin ka žmo gu je. Žmo gaus as muo, jo ge ro vė yra abie jų ben dri jų tiks las. Kiek vie na ben dri ja tar nau ja žmo gaus ge ro vei sa vaip, ta čiau yra sri čių, kur ben drai vei kiant ga li ma pa siek ti di des nės pa žan gos. Tad da bar ti nių kon kor da tų, ar ba, su tar čių prie lai da yra ne ne ga ty vi iš veng ti kon flik tų, bet pozity vi su da ry ti są ly gas be dra dar biau ti. An tra ver tus, žmo gaus tei sių sam pra ta rei ka lau ja, kad vals ty bė ne tik for ma liai pri pa žin tų są ži nės ir re li gi jos lais vę, bet ir ga ran tuo tų ga li my bę ja nau do tis. Tad in di vi do at ve ju su si ta ri mo už duo tis ne iš spręs ti dvi gu bo pa val du mo pro ble mą, o nu ma ty ti ge riau sias są ly gas vi so se pri vataus ir vie šo jo gy ve ni mo sri ty se žmo gui įgy ven din ti sa vo tei ses. Ga lų ga le pri pa žįs ta ma ir tei sė ta pa sau lie ti nių NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

6 vytautas ališauskas da ly kų au to no mi ja bei Baž ny čios tei sė sa vo sri ties reika lus tvar ky ti be vals ty bės ki ši mo si. To kia nau ja Baž ny čios ir Vals ty bės san ty kių kon cepci ja ir lė mė, kad po oku pa ci jos tvar kant di plo ma ti nius san ty kius su Šven tuo ju Sos tu, ne bu vo kal ba ma apie 1927 m. kon kor da to at gai vi ni mą, nors ko mu nis ti nės val džios 1940 m. spren di mas jį nu trauk ti bu vo nie ki nis tiek Baž ny čios, tiek tarp tau ti nės tei sės po žiū riu. Sun ku bu vo ti kė tis, kad vi si po li ti kai Lie tu vo je kaip mat su pras šiuo lai ki ne eu ro pie tiš ka žmo gaus tei sių sam pra ta pagrįs tą Baž ny čios ir Vals ty bės san ty kių mo de lį. Vis dėl to grei tai ryž ta si pra dė ti reng ti su tar čių pro jek tus. Jie reng ti ke le tą me tų, vė liau pra si dė jo įpras ta tarp tau ti nių su tar čių pro ce dū ra: Lie tu vos Res pub li kos ir Šven to jo Sos to de le ga ci jų de ry bos, pa ra fa vi mas, su tar čių pa sira šy mas, Pre zi den to tei ki mas Sei mui. Š. m. liepos 20 d. Sei mas su tar tis ra ti fi ka vo. 78 (dėl ka riuo me nės sie lo vados 79) bal sai bu vo už, 2 (5) prieš, 5 (7) su si lai kė. Pir mu žvilgs niu di des nio pa si prie ši ni mo ra ti fi ka vi mo įsta ty mui ne bū ta tik du Sei mo na riai pa si sa kė prieš su tar tis. Ta čiau rei kia pa mi nė ti, kad po sė dy je už si re gistra vo 91 Sei mo na rys iš 137. Ki tų sa lė je tie siog ne bu vo. Ypač dėme sį pa trau kia Cen tro frak ci ja iš 17 as me nų bal sa vi me da ly va vo 3 (dėl ka riuo me nės 4). Ar tai ro do vi di nius ne su ta ri mus dėl Baž ny čios vie tos vi suo me nės gy ve ni me? O gal tai pa pras tas po li ti nis ma nev ras nebal suo ti prieš, dau ge liui rin kė jų tai ne pa tik tų, bet ir ne pa rem ti įsta ty mo? Ar tie siog rei ka las at ro dė per men kas, kad jam au ko tum sma gias va sa ros va lan das? Ga li bū ti ir taip, ir dar ki taip, bet yra fak tas, kad di de lė Sei mo na rių da lis bal sa vi mo tie siog iš ven gė ir įsta ty mų pro jek tai pri im ti dau giau sia esa mų ir bu vu sių konserva to rių, krik de mų bei mo der nių jų jų ko le gų balsais. Ra cio na liai ar gu men tuo ti prieš su tar tis net kraš tu ti nė kai rė var giai ga lė jo. Ren giant pro jek tus, o ir de ry bų me tu, bu vo rū pes tingai at si žvel gia ma į Lie tu vos įsta ty mus, to dėl ypa tin gų ne ti kė tu mų jo se nė ra. Prak tiš kai jos api ben dri na ligšio li nę mū sų vals ty bės le gis la ci ją ir prak ti ką, su sie tą su re li gi nių ben dri jų, kon kre čiai Ka ta li kų Baž ny čios, veik la. Su tar čių dva sią nu sa ko Su tar ties dėl san ty kių tarp Ka ta li kų Baž ny čios ir Vals ty bės tei si nių as pek tų 1 straips nis: 1. Šven ta sis Sos tas ir Lie tu vos Res pub li ka su tin ka, jog tiek Ka ta li kų Baž ny čia, tiek Vals ty bė yra ne pri klau so mos bei au to no miš kos kiek vie na sa vo sri ty je ir, lai ky da mo si šio prin ci po, glau džiai ben dra dar biau ja siek da mos kiek vie no žmo gaus ir vi suo me nės dva si nės ir ma te ria li nės ge ro vės. 2. Kom peten tin gos Lie tu vos Res pub li kos ins ti tu ci jos ir kom peten tin gos Ka ta li kų Baž ny čios ins ti tu ci jos abiem ša lims pri im ti nais bū dais ben dra dar biau ja švie ti mo, kul tū ros, šei mos, so cia li niais, o ypač do ro vės bei žmo gaus oru mo ap sau gos klau simais. Šis straips nis iš reiš kia es mi nį su si ta rian čių ša lių san ty kių prin ci pą Baž ny čia ir Vals ty bė nė ra nei pa val di vie na ki tai, nei at skir ta vie na nuo ki tos (kaip bu vo So vie tų Są jun go je). Abi ša lys, Kon sti tu cinio teis mo žo džiu ta riant (plg spren di mą), yra at ski ros, bet drau ge vei kia, siek da mos kiek vie no žmo gaus ir vi suo me nės dva si nės ir ma te ria li nės ge rovės. Iš šio prin ci po plau kia Baž ny čios tei sė va do vau tis Ka no nų Tei sės Ko dek su ir Vals ty bės įsi pa rei go ji mas pri pa žin ti Ko dek su pa grįs tus Baž ny čios spren di mus. Ka ta li kiš koms švie ti mo, kul tū ros, jau ni mo ir kt. or gani za ci joms pri pa žįs ta mos ly gios tei sės be ki ta ko, ir tei sė į vals ty bės pa ra mą jų pro gra moms su ki to mis ne vals ty bi nė mis or ga ni za ci jo mis. Nors šios tei sės ky la iš mū sų ša lies įsta ty mų, ta čiau kai ka da at si ras da vo ne aiš ku mų ir net dis kri mi na ci jos at ve jų ar gu mentą pa rei gū nai iš sa ky da vo gan at vi rai ka ta li kiš ka drau gi ja, tai te gu Baž ny čia ją ir re mia. Svar būs su sita ri mai švie ti mo klau si mais tiks liai api brė žia ti ky bos mo ky to jų sta tu są, nu ma to prie mo nes jų kva li fi ka ci jai kon tro liuo ti, va do vė lių ko ky bei ge rin ti. Be ne nau jausia ir ma žiau siai prieš ta ra vi mų su kė lu si su tar tis dėl ka riuo me nė je tar nau jan čių ka ta li kų sie lo va dos. Ka ro ka pe lio nai nuo šiol tu rė tų tap ti ka riuo me nės kas die nybe, o ne iš skir ti ne pra ban ga ar pra mo ga. Ži no ma, karių sie lo va da iš skir ti nė sri tis, jai rei kės rim tai ruoš tis, ir pa reng ti kon kre čius ka riuo me nės or di na ria to nuo sta tus ta rian tis su Kraš to ap sau gos mi nis te ri ja (10 str.). Ne kar tą būgš tau ta, ar spe cia lios su tar tys su Šventuo ju Sos tu ne pri vi le gi juos Ka ta li kų Baž ny čios ki tų tra di ci nių re li gi nių ben dri jų at žvil giu, pa mirš tant, kad Baž ny čia šio mis su tar ti mis ne sie kia sau jo kių pri vi le gi jų. Ka dan gi šios ne se niai ra ti fi kuo tos su tar tys iš gry ni na ir į vie ną vie tą su tel kia dau ge lį svar bių tei si nių spren dimų, jos ga li tap ti pa vyz džiu, kaip tvar ky ti ni santy kiai su ki to mis tra di ci nė mis ben dri jo mis. 366 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

7 ŽVILGSNIS Rusiška ruletė Kęstutis K. Girnius Bir že lio mė ne sį pa blo gė jo Lie tu vos ir Ru si jos san ty kiai. Be veik kas sa vai tę iš ky la nau jas ne su ta ri mas ar ba trinties ob jek tas. Jau se niai taip ne žvangė jo re to ri kos kar dai. Lie tu vos Sei mas me tė ke lis iš šū kius Ru si jai: įsta ty mą dėl oku pa ci jos ža los at ly gi ni mo bei pa reiš ki mą, kri ti kuo jan tį neigia mą Ru si jos po žiū rį į Lie tu vos sie kį tap ti NA TO na re. Krem lius tik rai ne li ko sko lin gas. Per sa vo vi zi tą Vo kie ti jo je Vla di mi ras Pu ti nas pa reiš kė, kad NA TO elg tų si ne at sa kin gai, jei pri im tų Pa bal ti jo ša lis. Tai des ta bi li zuo tų ne tik Rusi ją, bet ir vi są pa sau lį. Ru si jos at sto vai pra dė jo aiš kin ti, kad Lie tu va ne buvo So vie tų Są jun gos anek suo ta 1940 m. Ru si jos Dūmos gy ny bos ko mi te to pir mi nin kas Alek se jus Ar ba to vas pareiš kė, kad Ru si ja vei kiau siai iš dės tysian ti ka rių Bal ta ru si jo je, jei Lat vi ja (su pras ki te bet ku ri Bal ti jos vals ty bė) įstos į NA TO. Pa ga liau Rusi jos sau gu mas su kur pė ir iš pla ti no pa sa kė lę apie su lai ky tą Lietu vos ir Ame ri kos CŽV šni pą Pa ve lą Il ji ną. Lie tu vo je ly giag re čiai už vi rė vi daus po li ti kos ba ta li jos. Opo zi ci ja kon serva to riams, ypač Sei mo pir mi nin kui Vy tau tui Land sber giui, prie kaiš ta vo, kad jie kurs to ne san tai ką su Ru si ja vi daus po li ti kos su me ti mais, ryž ta si blo gin ti san ty kius su ga lin gu Ry tų kaimy nu, siek da mi su telk ti sa vo rė mė jus Sei mo rin ki mams. Land sber gis bu vo kal ti na mas ir le se ma jes te už pa stangas pa si sa vin ti pre zi den to Adam kaus pre ro ga tyvą va do vau ti Lie tu vos už sienio po li ti kai. Lie pos vi du ryje aist ros ap ri mo, bet vis ką te be gau bia mig la. Ne at saky tų klau si mų ai bė. Ar Lie tu vos ir Ru si jos san ty kiai iš tie sų pa blo gė jo? Ar Sei mo nu ta ri mai su kė lė Mask vos pyk tį, ar tik su tei kė Krem liui pro gą da ry ti tai, ką jis vis vien ke ti no da ry ti? Ar Ru si ja lai ko si nuo sek lios po li ti kos Lie tu vos at žvil giu? Jei taip, ar ji kinta, ir ar po ky čiai su si ję su Pu ti nu? Ar to kios re to ri kos ko vos ken kia Lie tu vos pa stan goms pa tek ti į NA TO, ar jos ne tu ri jo kio po vei kio, ar gal net padeda, nes at sklei džia Ru si jos slepia mą ag re sy vu mą ir im pe ria lis ti nę mąs tyse ną? Ar Lie tu vos po li ti ka Mask vos at žvil giu nuo sek li ir kas ją le mia ar ba da ro di džiau sią įta ką Pre zi den tas, Sei mas, Už sie nio rei ka lų mi niste ri ja ar pa pras ta iner ci ja? Sun ku nu spręs ti, kokios taktikos Lie tu va turė tų laikytis, re a guo dama į Ru si jos veiks mus, ne ži nant prin cipi nių Mask vos nuo sta tų Lie tuvos ir Bal ti jos ša lių at žvil giu. Aki vaiz du, kad Pu ti nui svar bu at kur ti ga lin ges nę Rusi ją. Bet kas yra ta ga lin ges nė Ru si ja, ku rio se po li ti kos sri ty se ir pa sau lio re gio nuo se ji steng sis ro dy ti sa vo galią ir pri mes ti sa vo va lią? Ūkiš kai ir de mog ra fiš kai su sil pnė ju sios Ru si jos ka ri nis ir po li ti nis po ten cia las ne bus greitai (jei iš vis bus) at kur tas. Tad Mask vai teks tau so ti jė gas ir rink tis, į ku rį ko vos lau ką jas mes ti. Esa ma bent dvi ejų ryš kių al ter na tyvų. Pir ma, Ru si ja ga li siek ti bu vu sio su per vals ty bės vaid mens, o tai reikštų, jog ji, pa si kliau da ma sa vo branduo li ne gin kluo te, steng tų si at sver ti Ame ri kos įta ką net to li miau siuo se pa saulio už kam piuo se. An tra, ji ga li ten kin tis kuk les niu vaid me niu, sa vo ga lią de monst ruo da ma tik va di na maja me ar ti ma ja me už sie ny je ir šiek tiek už jo. Šiuo at ve ju Ru si ja stiprin tų sa vo sau su mos ka riuo me nę ir ki tas ne bran duo li nes pa jė gas ir atkak liai prie šin tų si ki tų skver bi mui si į tai, ką ji lai ko sa vo tei sė ta tra dicine in te re sų sfe ra. Kaip tik šis va riantas Lie tu vai bū tų pa vo jin giau sias. Vie ši gin čai tarp gy ny bos mi nist ro Igo rio Ser ge je vo ir Ge ne ra li nio šta bo vir ši nin ko Ana to lijaus Kvaš ni no dėl stra te gi nių gin klų ap im ties ir sta tu so ro do, kad Ru si ja dar neap si spren dė dėl stra tegi nės krypties. Pa na ši si tu a ci ja ir su Ru si jos po li ti kos Lie tu vos ir Bal ti jos ša lių at žvilgiu pa grin dais. Ir čia ma ty ti du varian tai. Pir ma, Ru si jos po li ti ka yra di fe renci juo ta, iš es mės prag ma tiš ka, re aguo jan ti į tik rus ar įsi vaiz duo ja mus iš šū kius, sku ban ti iš nau do ti vi sas ga li my bes sa vo in te re sams gin ti. Antra, Ru si jos po li ti ka yra vie na ly tė, ne dvip ras miš kai nu kreip ta prieš Balti jos ša lis ir jų pa stan gas in teg ruo tis į Va ka rus; nors tak ti niais su me ti mais ir sie kia ma su kur ti nuo sai kios po li ti kos re gi my bę, at ski ros ša lys verti na mos skir tin gai. Pa gal pir mą jį va rian tą san ty kius su Bal ti jos vals ty bė mis le mia re a lūs, bet lanks čiai in ter pre tuo ja mi Ru si jos in te re sai ru sų ma žu mos tei sių gyni mas, prie ši ni ma sis NA TO plė trai, eko no mi nės įta kos Bal ti jos ša ly je stip ri ni mas. Da ro mas spau di mas, bet nesig rie bia ma ra di ka lių prie mo nių, pa vyz džiui, griež tų ūki nių sank ci jų m. Es ti ja bu vo pa grin di nis Mask vos tai ki nys, iš da lies dėl to, kad ne su tei kė vie tos ru sams pi lie ty bės, rei ka la vo, kad Mask va pri pa žin tų 1920 m. Tar tu su tar tį, bu vo pir mo ji, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

8 at si sa kiu si rub lio. Bet da lis trin ties prie žas čių iš ny ko, Es ti jos di plo matai iš mo ko pri lai ky ti sa vo lie žu vius ir ne re a guo ti į kiek vie ną Mask vos prie kaiš tą, ir san ty kiai nor ma li za vosi. Lat vi jos pa dė tis yra keb les nė, čia Ru si jos in te re sai ge ro kai stip res ni. Lat vi jo je gy ve na dau giau sia ru sų, jie jau čia si dis kri mi nuo ja mi pi lie tybės ir kal bų įsta ty mais. Lat vi ja yra ūkiš kai svar biau sia ša lis, ir ne tik dėl Vent spi lio naf tos ter mi na lo. Ru sai įtakin gi Lat vi jos ūky je, ypač ban kuo se. Ga liau siai ypa tin ga ir Lat vi jos ge ost ra tegi nė pa dė tis. Neut ra li zuo ta ar ne utra li Lat vi ja su men kin tų Es ti jos ir Lie tu vos na rys tės NA TO reikš mę, at kirs tų Es ti ją, ne tie sio giai ir Suomiją, nuo NA TO bran duo lio. Įtam pa kartais ma žė ja, pvz., 1998 m. Lat vi jai su švel ni nus pi lie ty bės su tei ki mo sąly gas. Bet pa ma ti nis prie šiš ku mas lieka. Ru si jos in te re sai Lie tu vo je yra ga na kuk lūs, ru sų ma žu ma nė ra dis kri mi nuo ja ma, tad san ty kiai pasto vūs ir pa kan ka mai drau giš ki. Tad ati tin ka mi Lie tu vos veiks mai ga lė tų šį po lin kį su stip rin ti ir net pa vers ti Rusiją ge ru Lie tu vos kai my nu, gal net drau gu. Bet yra ir ant ro ji Ru si jos stra te gi jos in ter pre ta ci ja, pa gal ku rią Ru si ja tu ri vie nin gą ne drau giš ką po žiū rį į vi sas Bal ti jos vals ty bes, nors ir ne ke ti na im tis jas su sig rą žin ti jė ga. San ty kiai su Lie tu va bu vo šil tes ni ne tiek dėl ob jek ty vių prie žas čių, kiek dėl to, kad di fe ren ci juo tai trak tuo ti Lie tu vą di plo ma tiš kai nau din ga. Krem lius ga li vie šai tvir tin ti, jog jis nė ra iš prin ci po nu si sta tęs prieš Bal ti jos ša lis. Su Lietu va su gy ve na ma, nes ji ne skriau džia ru sų ma žu mos. San ty kiai su Lat vi ja esą bū tų pa na šūs, jei ji gra žiau elg tų si su vie tos ru sais. Jei šiuo po žiū riu svar bu Lie tu vą tra ktuo ti skir tin gai, tai ki tais at vejais su Bal ti jos vals ty bė mis el gia ma si vieno dai. Di des nė nuo lai da vie nai ver s tų da ry ti pa na šią nuo lai dą ki toms. O nuo lai dų po bū dis ir ap im tis griež tai ri bo ta. Tai gi ga li ma pa si ra šy ti sie nos de mar ka vi mo su tar tį su Lie tu va, bet ŽVILGSNIS ati dė ti jos ra ti fi ka vi mą. Prie šin gu atve ju san ty kiai bū tų per ne lyg nor ma lūs ir reik tų dėl sie nos su si tar ti su Esti ja bei Lat vi ja. Juo lab ne ga li ma pritar ti vie nos Bal ti jos vals ty bės įstoji mui į NA TO. Ne per žen gia ma li ni ja aiš ki. Te oriš kai nu sta ty ti, ku ri in tep re taci ja tiks liau nu sa ko Ru si jos po li tiką, ga li ma pa tik ri nus jų at ei ties prog nozes. Jei Ru si jos stra te gi nės nuo sta tos yra prie šiš kos vi soms Bal ti jos ša lims, tai dar ku rį lai ką ne bus ra ti fi kuo ja ma sie nos de mar ka vi mo su tar tis. O jei Ru si jos iš puo liai prieš Lie tu vą ku rį lai ką tęs tų si, Mask va tu rė tų ge rin ti san ty kius su vie na iš Lie tu vos kaimynių, vei kiau siai su Es ti ja. Bet jei gu Ru si jos po li ti ka yra di fe ren ci juo ta ir prag ma tiš ka, sie nos de mar ka vi mo su tar tis tu rė tų bū ti ra ti fi kuo ja ma, ir pa ly gin ti grei tai. Be to, iš puo lių prieš Lie tu vą ne tu rė tų ly dė ti san tykių su Es ti ja at ši li mas, jei Es ti ja to ne nu si pel nė. Nuo in tep re ta ci jos tei sin gu mo priklau so ir re to ri kos ko vų ver ti nimas. Jei gu Ru si ja iš es mės prie šiš kai nusi sta čiu si ir tik ieš ko jo dings ties įtampai pa di din ti, Sei mo iš šū kiai atli ko labai kuk lų vaid me nį ir ne pakei tė san ty kių pa grin dų. To ne ga li ma tvir tin ti, jei gu Ru si jos po li ti ka lankstes nė. Šiuo at ve ju liū to tam py mas už ūsų ga li tu rė ti ne igia mų pa da ri nių, net už kirs ti ke lią su tar ties ra ti fi kavi mui. Bet rei ka lai nė ra to kie pa pras ti. Ke lių prog no zių ne pa kan ka in terpre ta ci jos tei sin gu mui nu sta ty ti. Tas pats Ru si jos veiks mas de ra su abiem in terp re ta ci jom. Pas ta ruo ju me tu pri si min ta, kad 1991 m. pa si ra šy ta tarp vals ty bi nių san ty kių pa grin dų su tar tis yra ter mi nuo ta. Vi si skir sniai, iš sky rus pir mą jį, ga lio ja de šimt metų ir yra au to ma tiš kai pra tę sia mi tik ta da, jei nė vie na pu sė pus me tį prieš bai gian tis ter mi nui ne pra šo pa kei timų. Jau da bar nuo gąs tau ja ma, kad Mask va vers Lie tu vą da ry ti nuo lai dų, juo lab jog ji vil sis, kad nau jo ji val džia bus jai nu si tei ku si pa lan kiau. Ši progno zė per dėm pe si mis tiš ka. Bet koks mė gi ni mas ra di ka liai pa keis ti su tar tį su kel tų pa si pik ti ni mo ir pro tes tų bangą, ku ri ri bos nau jos val džios vei ki mo ga li my bes, o su tar ties de non sa vi mas ar ba Lie tu vai ne pri im ti nų są ly gų iš kėli mas su stip rin tų nuo mo nę Va ka ruo se, kad Ru si jos po li ti ka radi ka lė ja ir kelia di des nį pa vo jų kai my nams. Ta da įti ki names ni taptų NATO na rys tės ša li nin kų ar gu men tai. Jei Mask vo je do mi nuo tų griež to sios li nijos ša li ninkai, jie tai supras tų ir nerei ka lau tų es mi nių su tar ties pa keiti mų. Pa našiai, bet dėl ki tų prie žas čių, elg tų si Mask va, jei už sie nio poli ti kos gai res re gu liuo tų prag ma tikai. San ty kiai su Lie tu va tiek ne pa blo gė jo, kad reik tų grieb tis to kių radi kalių prie mo nių, kaip su tar ties de non sa vi mas. Ru si jos ir ki tų ša lių už sie nio po li tika nė ra vie ną kar tą nu sta to ma vi siems lai kams, net kai uo liai sten gia ma si už tik rin ti tęs ti nu mą. Ko zy re vas, Prima ko vas, Pu ti nas kiek vie nas pa li ko skir tin gą ant spau dą Ru si jos už sie nio po li ti ko je. Di plo ma tai, kaip ir ki ti biurok ra tai, nė ra abe jin gi sa vo vir ši nin kų no rams, tad pa su ko di plo ma ti jos lai vą į mi nist ro mėgs ta mus van de nis. Pats kur sas daž nai yra tra pus kom pro misas, ku rį ga li des ta bi li zuo ti iš orės įvykiai. Sei mo nu ta ri mai ga li tiek nu vil ti ar su sil pnin ti prag ma ti kus, kad lai mės kon fron ta ci jos kur sas. Tad veiks mai, tu rintys pa dė ti nu sta ty ti, ku ri inter pre ta ci ja la biau ati tin ka tik ro vę, iš da lies pa kei čia tik ro vę, o kartu ir in ter pre ta ci jos tiks lin gu mą. In terp re ta ci jos mig la liks ne perma to ma, bet vie nas da ly kas aiš kus. Ne pai sant ne men ko pre zi den to Adamkaus mo ra li nio au to ri te to, už sie nio po li ti ka ir to liau slys iš jo ran kų, jei jis ne tu rės jo kių nau jų idė jų. Kas dienius dar bus at liks di plo ma tai. Vi suome nės, Lie tu vos ir už sie nio dė me sį pa trauks tie, ku rie pa sa ko ką nors nau ja. Pre zi den to pa ta rė jai ne tu rė tų skųs tis Pre zi den to ga lių uzur pa vi mu, nes jų ne su ge bė ji mas ką nors su galvo ti at ve ria ke lią tiems, ku rie pa jė gia pra bil ti ki taip. 368 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

9 TEMA: LIETUVIŲ MITOLOGIJA Ma žų jų kas die ny bės mi tų At švai tai lie tu vių var dy ne Bro nys Sa vu ky nas Iš blė so sim bo liai, mi tai ta po sve ti mi, ta čiau tikro ji juos įkvė pu si gy vo ji dva sia ne vir to tie siog Nie ku. [...] va di na si, mi tiš ku mas te be gy vuo ja mu my se to liau, tie sa, pa slėp tas, ta čiau ne tiek, kad ne ga lė tu me jo ap tik ti ir at skleis ti. Ul rich Mann 1 Pla čiai pri pa žin ta me Re li gi jų žo dy ne, pa reng ta me Han so Wal den fel so, re mi ti za ci jos (Re myt hi sie rung) są vo ka aiš ki na ma taip: Nor mos ir ver ty bių sis te mos, nu sto ju sios tra di ciš kai ga lio ti dėl ar do mo jo Ap švie tos po vei kio, vėl įves di na mos kar tu su pras mę ku rian čiais reikš mių kom plek sais, ku rie nors ir ne bė ra riš liai papa sa ko ja mi ir fi los.[ofiš kai] su tirš tin ti ne be virs ta ideo lo gi ja, bet vis dėl to yra veiks min gi. Šie kas die ny bės mi tai (R. Bart hes) yra iš skli dę (dif fus) ir ne si lei džia pre ci ziš kai su vo kia mi, ta čiau, ne pai sant to, tu ri ne nuver ti na mos ga lios for muo ti da bar tį 2. Tie pran cū zų kas die nio gy ve ni mo mi tai, ku riuos anali zuo ja Ro lan d as Bart he s as vei ka le Myt ho lo gies (vokiš kas ver ti mas Myt hen des Al ltags 3 ), yra nau ji, seku lia rūs, ir juo se kal ba ma apie da bar tį; se nų jų vadin ki me juos tra di ci niais mi tų pa ma ti nis įvy kis vi sa da yra bu vęs prie šis to rė je, in il lo tem po re. Be to, tra dicinių mi tų te ma ti ka yra ga na aiš kiai ri bo ta ( pra džių pradžia, pa kly di mas, iš ga ny mas, es cha to lo gi ja, iš min tis ir pan. tai fi lo so fi nės te mos), o Bart he s o kas die ny bės mi tais ga li tap ti bet kas. Jis tei gia: Yra mi to for mos ri bos, bet tu ri nio jo kių. Ar vis kas tad ga li tap ti mi tu? Ma nau, kad taip, nes uni ver su mas yra iki be ga ly bės suges tyvus. Kiek vie nas pa sau lio ob jek tas ga li iš už da ros, ne by lios eg zis ten ci jos per ei ti į ap ta ria mą, vi suo me nei už val dyti at vi rą bū vį, nes joks na tū ra lus ar ba ne natū ra lus įsta ty mas ne drau džia kal bė ti apie daik tus 4. Be to, toje Bart he s o mi to lo gi jo je Kai ku rie ob jek tai BRONYS SAVUKYNAS lituanistas, Kultūros barų vyriaus. redaktorius. Šis straipsnis tai vokiškai parašyto pranešimo, š. m. birželio 17 d. skaityto Veclare (Vokietija), tenykštės Fantastinės bibliotekos ir M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos surengtoje konferencijoje, autorizuotas ir papildytas vertimas. tam pa mi ti nio žo džio gro biu tik aki mir kai, pas kui jie vėl dings ta, ki ti už ima jų vie tą ir virs ta mi tu 5, o tradi ci niai mi tai nė ra sto chas ti niai da ri niai jie ran da si iš ki lus eg zisten ci nei reik mei iš si aiš kin ti pa sau lio ir žmo gaus ja me pras mę, jie ar ba jų frag men tai iš lie ka per tūks tant me čius. Čia ima mės ap tar ti kiek ki to kių kas die ny bės mi tų (Bart he s o ter mi nas čia ir gi tin ka) po rū šį tai tra di ci nių mi tų nuo tru pos, ar ba tik jų at švai tai, de sak ra li zuo ti, nes se niai at si ję nuo ati tin ka mų ri tu a lų, ir to dėl ta pę kas die niš ki. Ski riant nuo Bart he s o ana li zuo tų jų, ku rie pa gal jų iš pli ti mą va din ti ni di džiai siais, šiuos ga li ma va din ti maža isiais kas die ny bės mi tais. Jie reiš kia si tik kaip senosios lie tu vių mi to lo gi jos pa dri kos at plai šos, da bar ti nė je lie tu vių kal bo je daž niau siai ma ni fes tuo ja mos die vy bių var dais. Ga li ma skir ti tris šių var dų var to ji mo rū šis: 1) re mi ti zuo ta var to se na, 2) de mi to lo gi zuo ta var to sena ir 3) mi to lo gi zuo ta pseu do mi ti nių var dų var to se na. 1. Re mi ti zuo ta var to se na Lie tu vo je mi ti nių bū ty bių var dus im ta var to ti asmen var džiais tik XX a. pra džio je, tai gi tuo met, kai kul mi na ci ją pa sie kė tau ti nio at gi mi mo są jū dis, įkvėptas ir vei kia mas ro man ti zuo to is to ri jos vaiz da vi mo ir aiš ki ni mo. Į tau ti nių var dų re per to riu mą bu vo įtrauk ti senie ji lie tu vių as men var džiai, dau giau sia is to ri niuose šal ti niuo se pa mi nė ti ku ni gaikš čių var dai (Aµgir das, Ge dimínas, Kęstùtis, Míndau gas, Vôtau tas, Vytìnis ir kt.). Ta čiau mo te riš kų as men var džių is to ri niuo se šal tiniuo se ras ta vos ke le tas (Birùtė, Danùtė, Ringãilė), to dėl su da ri nė jant ka len do rių var dy nus la bai pra ver tė mi ti 1 Mann U., Apie mi ti nį mąs ty mą, in: Nau ja sis Ži di ny s-ai dai, 1993, Nr. 3, p Le xi kon der Re li gio nen, begr. von Franz König, hrgs. von Hans Wal den fels, 2. Aufl., Frei burg im Breis gau: Her der, 1988, S Bart hes R., Myt hen des Al ltags, Deutsch von Hel mut Scef fel, Suhrkamp Ver lag Frank furt a. M., Ibid., p Ibid., p. 86. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

10 Bro nys Sa vu ky nas drau di mo žmo nėms duo ti mi ti nių bū ty bių, ypač die vy bių, var dus; šiems var dams ga lio jo ta bu, tad jų var to ji mas, kad ir su vo kiant mi ti nę pras mę, jau su po nuo ja de sakra li zuo tą kas die ny bės mi tą. Su pran ta ma, šių var dų reikš mių mi to lo gi nė ko no ta ci ja par ei na nuo jų re ci pien tų mi to lo gi jos iš ma ny mo. Re ci pien tai, ku riems ži no mos ati tin ka mų mi ti nių bū ty bių funk ci jos, šiems var dams, be abe jo, tei kia ono man ti nę reikš mę, t. y. var du lin ki to, ką nu sa ko nu ma no ma jo eti mo lo gi nė ar ko no ta ci nė reikš mė, pvz., su tei kiant var dą Aus tė ja, ga li bū ti jai lin ki ma tap ti rim ta ir san tū ria mo te rim. Apie šį ro man ti nį prie ta rą, re gis, ga li ma pa sa ky ti tą pa tį, kaip ir apie ti kė ji mą kar vių šven tu mu In di jo je. 8-ame de šimt me ty je at lik ta stu den tų ap klau sa pa ro dė, kad jie iš da lies maž daug 35 pro cen tais karvių šventu mu ti ki, o iš da lies maž daug 65 pro cen tais ne ti ki. Tai gi ti kė ji mas, pa sak Al gir do Ju liaus Grei mo, yra ne ka te go riš ka, o re lia ty vi są vo ka De mi to lo gi zuo ta var to se na Kul tū ros so cio lo gas Vy tau tas Ka vo lis sa vo stu di jos Ci vi li za ci jų ana li zė sky riu je Mo ra lės hu ma ni za vi mas ir sak ra lu mo su grį ži mas ši taip ap ta ria kul tū ros sakra lu mo se ku lia ru mo di cho to mi jos vie ną iš as pek tų: Paulius Galaunė. Prie Mildos aukuro griuvėsių. Iliustracija iš žurnalo Jaunimas m. balandžio mėn. nių bū ty bių var dai. Nau jo jo lie tu vių tau ti nio var dy no ra di ma sis pa tvir ti na Han so Ge or go Ga da me rio tei gi nį, kad ro man tiz mui: Mi tas tam pa ne šė ju sa vo sios tie sos, ne pri ei na mos ra cio na liam pa sau lio aiš ki ni mui 6. Į tau ti nių var dų są ra šus ka len do riuo se bu vo įtrauk ti ko ne vi sų ži no mų se no vės lie tu vių mi ti nių bū ty bių ir die vy bių var dai. Tad da bar ga na daž ni yra to kie mote rų var dai: Aust ja bi čių die vy bė, šei my nos, rim tų ir san tū rių mo te rų glo bė ja (: liet. ãus ti, ãus ty ti); Da liâ die vy bė, li ki mo da ly to ja (: liet. dalôti); Ga bijâ na mų ži di nio dei vė (: liet. góbti, pra es. gåbia, gõbia); Lãima gy ve ni mo pra džios, gi mi mo, li ki mo dei vė (<*laid-mâ: liet. leisti, laidyti). Šie var dai te be tu ri iš lai kę sim bo li nį ry šį su se naisiais mi tais, ga na aiš kios yra jų nuo ro dos į ati tin ka mas die vy bių funk ci jas, to dėl jų var to ji mą ga li ma lai ky ti re mi ti zuo tu. Ne abe jo ti na, kad pa go nių re li gi jo je bū ta Kul tū ros po bū dis Sak ra li (tai, kas spon ta niš kai ger bia ma dėl jo pa ties ver tės) Se ku lia ri (tai, kas pa nau do ja ma in di vi du a liems ar gru pi niams in te re sams) 8. Taip pat ir Bart he s o įvar dy ti kas die ny bės mi tai, ypač mi to lo gi niai var dai, pa nau do ja mi prag ma tiškiems tiks lams, pvz., re kla mai fir mų ir net pre kių pa va dini mams nes dėl sa vo ne skaid rios reikš mės tu ri slaptin gu mo ir fas ci na ci jos ga lios. An tai sku ti mo si pu tos (ma de in Eu ro pe an Com mu ni ty) pa va din tos Ex ca li bur (ka ra liaus Ar tū ro le gen di nio ka la vi jo pa va di ni mas). Tik vis dėl to keis ta, ko dėl taip pa va din tos pu tos, o ne sku tiklis. Lie tu vo je da bar ne ma žai fir mų yra pa si va di nu sios mi ti nių bū ty bių var dais. Ga li ma skir ti dvi to kių pa vadini mų rū šis: 1) pra smin gai mo ty vuo tą įvar di ji mą ir 2) ne mo ty vuo tą, kai eti mo lo gi nė ar ba ko no ta ci nė var do reikš mė ne tu ri nie ko ben dra su įvar di ja mu ob jek tu. Pir mo jo at ve jo ga li ma pa teik ti to kių pa vyz džių: Auš la vis vais ti nės Vil niu je pa va di ni mas (tai iš kreipta se nų jų prū sų die va var džio Aus chauts (pa gal Lu ką 6 Ga da mer H. G., Mi tas ir pro tas, in: Idem, Is to ri ja, me nas, kal ba, su da rė ir ver tė Arū nas Sver dio las, Vil nius: Bal tos lan kos, 1999, p Grei mas A. J., Tau tos at min ties be ieš kant. Apie die vus ir žmo nes, Vil nius Chi ca go, 1990, p Ka vo lis V., Ci vi li za ci jų ana li zė, Vil nius: Bal tos lan kos, 1998, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

11 Ma žų jų kas die ny bės mi tų At švai tai lie tu vių var dy ne Da vi dą) for ma, vė liau Aus chleuts vi sų ne ga lių, li gų ir svei ka tos die vas ); Aus tė ja jau ni mo sa va no riš kos veik los or ga ni za ci ja (bi čių dei vės var das pri me na stro pu mo do ry bę); Ga bi ja ir Lai ma taip va di na si žur na lai mo te rims; jau ap tar tos šių dei vių funk ci jos, be abe jo, sim bo liš kai su si ju sios su šių žur na lų pa skir ti mi. Tur būt daug dau giau die va var džių įvai rių fir mų pava di ni mams var to ja ma pro fa niš kai be sim bo li nio ry šio tarp var do reikš mės ir ob jek to pa skir ties. Re mia ma si vien jų slė pi nin go mis ir to dėl fas ci nuo jan čio mis, varto to jui ono ma sio lo giš kai ne mo ty vuo to mis reikš mė mis, kaip an tai: Ga bi ja mais to pre kių par duo tu vė Vil niu je; Lai ma 9 vieš bu tis ir nak ti nis ba ras Drus ki nin kuo se; Per kū nas res to ra nas Vil niu je (Perk nas griaus ti nio die vas, pa gal Grei mo api brė ži mą die viš ko sios ir žmo giš ko sios tvar kos sau go to jas ). 3. Mi to lo Gi zuo ta pseu do Mi ti nių var dų var to se na XIX a. pa grįs tai api bū di na mas kaip is to riz mo am žius. Lie tu vo je tai bu vo ro man tiš ko jo is to riz mo lai ko tar pis. Ro man tiz mas įtvir ti no to kią in di vi do są mo nės struk tū rą, ku ri es min gai ski ria si nuo švie tė jiš kos as me ny bės proto dik ta to. Ga da me ris taip nu sa ko ro man tiz mo ir mi to san ty kį: Bet mi to ir pro to san ty kis yra ir ro man tiz mo pro ble ma. Jei ro man tiz mu lai ko me bet ko kį mąs ty mą, ku ris ne at me ta ga li my bės, kad tik ro ji da ly kų tvar ka yra ne šian dien ir ne bus ka da nors, bet kad ji kaž ka da bu vo, ir kad esa mam ar bū si mam pa ži ni mui ne pri eina mos kaž ka da ži no tos tie sos, tai ak cen tai iš si dė lio ja vi sai ki taip. Mi tas tam pa ne šė ju sa vo sios tie sos, nepri ei na mos ra cio na liam pa sau lio aiš ki ni mui. [...] Taip per kai no jęs mi tą, ro man tiz mas at vė rė iš ti są pla tų nau jų ty ri mų lau ką 10. Gar su sis Ja co bo Grim mo vei ka las Vo kie čių mi tolo gi ja (Deut sche Myt ho lo gie), pa grįs tai pri pa žįs tamas davęs pra džią mo der nia jai mi to lo gi jai, pa si ro dė 1835 m. Tais pat me tais Vil niu je bu vo iš leis tas Te o doro Nar bu to de vyn to mės Lie tu vių tau tos is to ri jos pir mas to mas Lie tu vių mi to lo gija (Mi to lo gia Litew s ka). Ne kri tiš kai nau do da ma sis is to ri nių šal ti nių duo me ni mis, juos pa pildy da mas ne va jo pa ties re konstruo tais, o iš tik rų jų paties su kur tais ar kom pi liuo tais fak tais, su plak da mas vi sų bal tų tau tų (lie tu vių, lat vių, prū sų) me džia gą, ri go ristiš kai lai ky da ma sis in terpre ta tio clas si ca (t. y. grai kų ro mė nų pan te o no ati ti ki mo) nuo sta tos, Nar bu tas pa ra šė ko ne iš sa miau sią tuo me ti nė je Eu ro po je mi to lo gi jos vei ka lą. 9 Kai ku rie tar si die va var di niai įmo nių pa va di ni mai, ko ge ro, ga li bū ti tik jų sa vi nin kių var dai. Paulius Galaunė. Pasakų žinynas. Iliustracija iš žurnalo Jaunimas m. spalio mėn. Tarp kit ko, vie nas pir mų jų šio vei ka lo kri ti kų bu vo ži no mas vo kie čių kal bi nin kas Au gus tas Schlei che ris; jis kon sta ta vo, kad vei ka las pa ra šy tas be de ra mo tikslu mo ir kri tiš ku mo 11. Rei kia pa sa ky ti, kad iš 130 (sic!) Nar bu to ap ra šy tų mi ti nių bū ty bių, ko ge ro, dau giau ne gu pu sė yra jo paties pra ma ny tos. Tai, kad Nar bu to mi to lo gi ja ver ti na ma kri tiš kai, bu vo ži no ma ga na siau ram spe cia lis tų bū riui, o pa trio tiš kai nu si tei ku si, ro man ti nio en tu ziaz mo ap im ta švie suo me nė Nar bu to mi to lo gi ją pri ėmė pa lan kiai ir net su pa si di džia vi mu. Tuo met Lie tu vo je la bai po pu lia rus len kų ra šy to jas Józe fas I. Kras zew skis, nors ir kri tiš kai ver tin da mas Nar bu to mi to lo gi ją, sa vo vei ka luo se iš jos pa nau do jo ga nė ti nai daug me džia gos ir ši taip pri si dė jo prie Nar bu to fal si fi ka tų pla ti ni mo. Ke le tas to kių fal si fi kuo tų dei vių var dų pa kliu vo ir į tau ti nį var dy ną, pvz.: Mílda ga na po pu lia rus var das, pa sak Nar bu to, mei lės ir pir šly bų dei vė ; Nijõlė po že mio dei vė, pra ga ro ka ra lie nė (Nar bu to 10 Ga da mer H. G., op. cit., p Schlei cher A., Li tu a ni ca, Wien, 1853, S. 28. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

12 Bro nys Sa vu ky nas aiš ki ni mu slav. Ni ja po že mio ka ra lys tės dei vė + liet. ola). Pa sak Nar bu to, at lie pian ti grai kų Pro zer pi ną. Da bar iš Nar bu to fal si fi ka tų be ne daž niau siai varto jamas yra se no vės lie tu vių ro jaus pa va di ni mas Anapilis. Ma nau, kad man yra pa vy kę nu sta ty ti, iš kur Narbutas pa si sko li no šį vie to var dį. Sak so Gra ma ti ko is tori jo je Ges ta Da no rum at pa sa ko ja ma sa ga apie vi kin gų karžy gį Star ca te rus. Šis, ko vo da mas su kur šių, sem bų, žem ga lių (orig. san ga lo rum) ka riuo me ne ir pa sie kęs visur, kiek akys ma to, šlo vin gą per ga lę, iš girs ta, kad kaž kur, to li Ru si jo je, siau tė ja plė ši kas: Ne pa pras tai pa gar sė jęs ko vi kas (gla dia tor), var du Wi sin nus, įsi tai sęs būs tą ir bu vei nę Ru si jo je, pa lei uo lą, ku ri va di na si Ana fial, kan ki no ar ti mas ir to limas apy lin kes vi so kio mis pik ta da ry bė mis. 12 Star ka te ras, ži no ma, ten nu ke liau ja ir vie nu mū šiu įvei kia pik ta da rį, tu rin tį bur ti nin ko ga lių. Nar bu tas sa vaip at pa sa ko ja šį sa gos frag men tą: Yra la bai aukš tas kal nas, sta ti ne pri ei na ma uo la, va di na ma Ana pi liu 13, Ana fie las, į ku rią vė lės tu rė jo kop ti. [...] O kuo tur tin ges nis bu vo žmo gus, tuo sunkiau jam kop ti, nes vė lę ap sun ki na že miš ki tur tai; ne tur tin ga sis, leng vas kaip plunks ne lė, ga li įsi ropš ti į kal ną, jei gu gy vas bū da mas ne pa pik ti no die vų. Priešin gai, tur čių nu si dė jė lį api plėš po kal nu gy ve nan tis sli bi nas Wi zu nas [...]. 14 Tai gi Nar bu tui uo la Anaf jal virs ta ro jum Ana fie las, o gla dia tor Wi sin nus sli bi nu Wi zu nas. Kras zew skis šį lie tu viš ką ro jaus var dą ke lis kart mi ni sa vo po emo je Vy tuo lio rau da. Šio kū ri nio ver ti muo se il gai niui at siran da ga lu ti nai su lie tu vin ta for ma Ana pi lis su spė ja ma reikš mę ana pi lis. Tai liau dies eti mo lo gi jos pa vyz dys; šio le gen di nio vie to var džio moks li nė eti mo lo gi ja ga lė tų bū ti to kia: Ana-: sen. skand. *ãnn (<*aw nar) se nas, plg. asmenvar džius sen. skand. Ãni, sen. šved. Ane, taip pat sen. vok. aukšt. ano se no lis, pro tė vis, prus. ane se no lė, liet. anôyta; fial: sen. skand. fjall uo la, kal nas, fryzų fial t. p., sen. is lan dų hvâl uo la <germ. *fel za uo la (ly gi na mie ji žo džiai iš J. de Vrie so žo dy no) 15. Ypač po pu lia rus Ana pi lis ta po tre čio de šimt me čio ant ro je pu sė je, kai Pa lan go je at si ra do taip pa va din tas kurhau zas. Be je, kur hau zo sa vi nin kas Vai lo kai tis buvo pa skel bęs šios įmo nės var do kon kur są, ku rį lai mė jo Pa lan gos pro gim na zi jos mo ki niai, aiš ku, jau skai tę Vytuo lio rau dos Faus to Kir šos ver ti mą. Šian dien var gu ar ras tu me ne kro lo gą, ku ria me ne bū tų to kio sa ki nio: Jis / ji iš ke lia vo į Ana pi lį. Čia jau de ra pri si min ti ir tik rą jį, Ka zi mie ro Bū gos išaiš kin tą, se no vės lie tu vių ro jaus var dą: Žo džiu dausios lie tu viai va di na ne tik tai tė vų pro tė vių dva sias, bet ir jų gy ve na ma ją vie tą [...]. Tai gi, dau sia ar ba dau sios (dau sos) ir bus tik ra sis se no vės lie tu vių ro jus, mū sų tė vų pro tė vių bei se ne lių pro se ne lių il sė ji mo si vie ta. [...] Po Dau sias, tą jį lie tu vių`hlu sion pe dion dau sio ją mū sų vė lės 16. *** Tai, ži no ma, tik es ki zas iš tik ri nių var dų, su si ju sių su mi to lo gi ja, is to ri jos, ban dy mas iš si aiš kin ti, kiek ir kaip jie ma ni fes tuo ja se nuo sius mi tus ar iš li ku sius jų frag men tus. To liau, ma tyt, bū tų tiks lin ga į šį reiš kinį pa žvelg ti ki tu as pek tu, kaip kad tei gia mi nė ta sis Re li gi jų lek si ko nas : Ka dan gi kas die ny bės mi tai ne pa si ro do vi su sa vo pa vi da lu, jie te be lie ka daug kuo, ne pri ei na mi ana li ti nio pro to kri tiš kai pa ga vai. Ga li ma bandy ti šią mi tų rū šį in ter pre tuo ti kaip pi lieti nės re ligi jos (Zi vil re li gion) (frag men tiš ką) ar ti kulia ci ją 17. Bet tau jau tur būt ant ro po lo gų dar bas. 12 Exi mie opio nis gla dia tor, no mi ne Wi sin nus, apud Rus cian ru pem, que Ana fial di ci tur, se de et man sio ne com ple xus, ui ci nas lon gin qu as que pro uin cias om ni iniu rie ge ne re uexau it (Sa xo nis Gram ma ti ci Ges ta Da no rum, hrsg. A. Hol der, Stras sburg: Vlg. von K. Trübner, 1986, S. 187). 13 Į lie tu viš ko ver ti mo teks tą for ma Ana pi lis įterp ta ver tė jo ar re daktorių. 14 Nar bu tas T., Lie tu vių tau tos is to ri ja, t. 1, Vil nius: Min tis, 1992, p Vries J., Alt nor dis ches ety mo lo gis ches Wörter buch, 2. ver bess. Aufl., Lei den: E. J. Brill, Bū ga K., Rink ti niai raš tai, t. 1, p. 554; pla čiau žr. Be res ne vi čius G., Dau sos, Vil nius, Gim ti nė tau ra, 1999, p Le xi kon der Re li gio nen, hrsg. von Hans Wal den fels, S NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

13 TEMA: LIETUVIŲ MITOLOGIJA Pa le Mo no le Gen dos Pe Ri Fe Ri nis tu Ri nys Lie tu vių kil mės te ori ja Xi ii XV a. Gin ta ras Be res ne vi čius Pa le mo no le gen da, ži no ma iš Lie tu vos met raš čio (Bychov co kro ni kos), Mo tie jaus Strij kov skio, Al ber to Vijū ko-ko je la vi čiaus ir vė les nių ro man ti nių re dak ci jų stan dar ti nė XVI a. le gen di nė et ni nė ide o lo ge ma. Tai šian dien is to riog ra fiš kai pri pa žin ta, ir už šio tei gi nio ri bų iš ei ti ne tu riu nei no ro, nei ko kio nors pa grin do. Bet ma no tiks las ne dar syk par trenk ti Pa le mo ną ant men čių, šis gru bus ir ne sko nin gas is to riog ra fi nis dziu do veiks mas jau nu si bo dęs. No rė čiau su si telk ti ne tiek į kri ti ką ku ri daž niau siai nu kreip ta ne į le gen dą, o į jos iš raiš kos prie mo nes ar jos per ra ši nė to jų men tali te tą kiek į ana li zę, nes Pa le mo no le gen dos tu ri nio nie kas taip ir nė ra pa mė gi nęs ana li zuo ti. Šia me straips ny je ap si ri bo siu lie tu vių ir ap skri tai bal tų kil mės ver si jo mis, ku rios Lie tu vo je, Len ki jo je ir Va ka rų Eu ro po je bu vo ži no mos iki Pa le mo no, ar ba iki Lie tu vos met raš čio su da ry mo, t. y. iki XVI a. Vi si jo se esan tys le gen di niai in tar pai daž nai kri ti kuo ja mi kaip vė ly vos is to riog ra fi jos pro duk tas, mė gė jiš ka kom pi liaci ja, jau vien dėl to sa vai me ne pa ti ki ma. Ta čiau taip ne pa ste bi ma, kad ne pa si ti kė ji mas XVI a. šal ti niais au to ma tiš kai at ga li ne da ta nu krei pia mas ir į juo se nau do ja mą XV a. in for ma ci ją, ir taip ne pai so ma lie tu vių ro mė niš ko s kil mės te ori jos po bū džio XV a. šal ti niuo se. Bet ar kas iš me ta auk so ga ba lą, jei jį ap dir ba pra stas ju ve ly ras? Aki vaiz du, kad Pa le mo no le gen da ne ati tin ka is to riog ra fi nės kri ti kos. Tik ko dėl taip yra? Su bren du si vals ty bė pri va lo tu rė ti sa vo ide o lo gi ją, sa vo pro tė vius di džia vy rius, sa vo is to ri nį ab ovo. Šiuo po žiū riu ne pa pras tai pa si se kė ro mė nams ir grai kams, jų et ni niai, ide o lo gi niai, vals ty bi niai, po li niai, ci vi liza ci niai, re li gi niai da ri niai tu rė jo pre ce den tus. Už tai iš da lies rei kia dė ko ti Ho me rui, Ver gi li jui, Ti tui Li vi jui, iš da lies pa tiems pro tė viams, ku rie iš ties blaš kė si nuo Kol chi dės iki Gib ral ta ro stul pų, svi lin da vo ran kas ant tuo me ti nių gri lių, pa si žy mė da vo nar sa ir do ry bė mis etc. Grai kai ir ro mė nai ta po raš to tau to mis (in do eu ropie čių kon teks te) la bai anks ti, tai, ką at si mi nė, spė jo GINTARAS BERESNEVIČIUS religijotyrininkas, LMA Kultūros ir meno instituto vyr. mokslinis bendradarbis. už ra šy ti, ir ši su ei liuo ta tra di ci ja ta po, pvz., kiek vie no ro mė niu ko la vi ni mo pa grin du ki taip ta riant, jie mokė si iš pre ce den tų. Ši ta pre ce den ti nė sa vi mo nė nu ve dė taip to li, kad įvykis, ne pa grįs tas pre ce den tu, iš vis ne ga lio jo (tai An ti ka per da vė ir Vi du ram žiams pa ki to tik pre ce den tai). Grai kų ka ra liu kai, ti ro nai, įko pę sos tan ar dar anks čiau, su si ras da vo mi ti nį pro tė vį, nors to li ieš ko ti ir ne rei kėda vo Ro mo je ir Grai ki jo je dau gy bė nor ma lių šei mų rim tu vei du kil din da vo sa ve jei ne iš Dzeu so, tai bent iš He rak lio. Pri tem pi mai bū da vo juo kin gi, nors kar tais ir rem ta si ko kiu ži no mu mi to frag men tu, daž niau siai bū da vo tie siog lais vai fan ta zuo ja ma. Ta čiau be mi tinės ge ne a lo gi jos už nu ga rio pa pras čiau siai ne bū da vo įma no ma ap si ei ti. Ir vis dėl to šian dien moks le nie kam ne at ei na į gal vą to kia nu trūk tgal viš ka me to do lo gi nė es ka pa da: pa si telkus ko kios an ti ki nės šei mos su meist rau tą mi ti nę le gendi nę tra di ci ją, kil di nan čią ją iš He rak lio, iš si ty čio ti iš chro no lo gi nių šuo lių, var dų ir vie to var džių ma ka ly nės, is to ri nių nesu si pra ti mų ir oriai pa reikš ti, kad to kie non sen sai reiš kia, jog He rak lis grai kų mi to lo gi jo je buvo ne ži no mas, kad jį su si kū rė ta pa ti nu kva ku si šei ma, su sė du si sau prie kiau ši nie nės kur Be oti jos kai me ly je. Kad kai my nai pa vy dė tų. Man ding kaž kas pa na šaus lie tu vių ir len kų is to riogra fi jo je vyks ta su Pa le mo no le gen da. is to RIOG Ra Fi jos PRi Pa žin tos le Gen dos iš ta kos: jo nas dlu Go šas IR stu den tai Kon stan ti nas Avi žo nis sa vo iš sa mų straips nį apie lie tu vių ki li mo iš ro mė nų te ori ją pra de da stip riai sukal tu ir aiš kiu sa ki niu: XV a. Lie tu voj su si da rė ir plė to jo si įdo mi te ori ja, tvirti nan ti, esą Lie tu vos ku ni gaikš čių di nas ti ja ir aukš to ji ba jo ri ja yra ki lę iš ro mė nų di di kų, už kly du sių į Lie tu vą. Ta te ori ja šian dien jo kios kri ti kos ne iš lai ko ir yra įdo mi tik kaip tų lai kų is to riog ra fi jos pa da ras. Ta čiau sa vo lai ku ji bu vo tiek stip riai įsi ga lė ju si Lie tu vo je ir kaimy ni nių vals ty bių vi suo me nė je bei is to ri jos vei ka luo se, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

14 Gin ta Ras Be Res ne vi Čius jog net 400 me tų bu vo lai ko ma tik ru ir ne už gin či ja mu is to ri jos fak tu 1. Pa sak is to riog ra fi jos, pir ma sis lie tu vius iš ro mė nų ėmė si kil din ti Jo nas Dlu go šas ( ). Nors ir pabrė žia ma, jog vei kiau jis pir ma sis šią tra di ci ją už ra šė, tuo jau vi sas dė me sys pa pras tai su tel kia mas į Dlu go šą ir Jo gai lą, bet ne į le gen dos tu ri nį. Nie kaip ne pri ei nama prie na tū ra laus klau si mo: ko kia in for ma ci ja sly pi už Pa le mo no le gen dos? At sa ky mas vi sa da toks: ji bu vo rei ka lin ga ir ati tin ka mai su kur ta. Aiš ki na ma, ko kią kvai lys tę ar chro no lo gi nį rik tą įter pė ar pa ša li no ku ris nors le gen dos kom pi lia to rius, juo kia ma si iš nai vu mo ir kvai lu mo, o kai jų kon kre čiu at ve ju ne ma ty ti, tėš kia ma le mia ma kor ta me las. Bet jei gu se niai mi ru sių žmo nių pa sa ko ji mo ne supran ta me, ar gi bū ti na sa vo ne su pra ti mą iš spręs ti, juos ap šau kiant me la giais... Ir is to ri kai, il gai ir sis te min gai pa tran ko mis nai ki nę Pa le mo no kū di kė lius, taip ir ne sitei kė įsi skai ty ti į teks tus, kad ir į tą pa tį Dlu go šą. O juk in for ma ci ja pa vir šiu je, Dlu go šas nie ko ne sle pia. Ką gi jis ra šo apie lie tu vių bei prū sų kil mę? Ties 997 m. da ta, ap ra šy da mas šv. Adal ber to-vai tiekaus kan ki nys tę Prū si jo je, pa tei kia kiek in for ma ci jos apie Prū si ją, kom pi liuo da mas Pet rą Dus bur gie tį 2 (jei ne tie sio giai, tai per Mi ka lo jų Je ro ši nie tį), ir pri de da sa -vo sam pro ta vi mų: Prū sai tu rė jo sa vi tą kal bą, ki lu sią iš lo ty nų, gi minin gą lie tu vių kal bai ir į ją pa na šią, gar bi no be veik tuos pa čius die vus, tu rė jo tuos pa čius pa pro čius bei apei gas ir vie ną tik rą vy riau sią apei gų žy nį, gy ve nan tį jų valsty bės svar biau sia me mies te, pa va din ta me Ro mo we; tas pa va di ni mas ki lęs iš Ro mos [...]. Pri pa žįs ta ma, jog prū sai, lie tu viai ir že mai čiai tu ri tuos pa čius pa pro čius, vieną kal bą ir yra gen tai niai. Ki lus pi lie ti niams ka rams tarp Ce za rio ir Pom pė jaus, Ita li jai lieps no jant, jie, pali kę se niau sias gy ven vie tes, at ke lia vę į šiuos kraš tus, ku riuo se da bar te be gy ve na, įsi ren gę sau būs tus gi rio se, ap leis to se vie to se, pau piuo se, se nuo siuo se rais tuose ir pel ky nuo se. Įkū rę svar biau sią mies tą, jie pa va di no jį Ro mos pa vyz džiu Ro mo ve ir ap gy ven di no čia vy riau si ą jį sa vo apei gų žy nį. Ir nors pa čių gen čių pa va di ni mai, kaip kad len kų, če kų, ru sų, ski ria si, ta čiau, nepai sant to, jos daug kuo pa na šios. Vis dėl to ma no ma, jog ki lu sios jos ne iš to pa ties ka mie no ir kal bė ju sios ne vie na kal ba: sa ko ma, jog prū sų kil mė bu vu si ki to kia ne gu lie tu vių bei že mai čių [...] [to liau pa sa ko ja ma is to ri ja apie Hani ba lą ir Bi ti ni jos ka ra lių Prū si jų G. B.]. Su muš tas ir nu ga lė tas Prū si jus su sa vo Bi ti ni jos gen ti mi bė go nuo ro mė nų ir nu vy ko į šiau rės ša lį, ku rią pa va di no sa vo var du Prū si ja. Be je, Bi ti ni jos tau tos pėd sa kai išli ko ir iki šių die nų, nes kai ku riuos prū sus, iš lai kiu sius senąją kal bą, ga li ma su pras ti iš eolie čių, do rė nų, ati kie čių ir jo nė nų kal bų žo džių (BRMŠ I , ; čia ir vė liau, ci tuo jant Dlu go šą Dai vos Ma žiu ly tės verti mas). Ko kią po zi ty vią in for ma ci ją gau na me iš Dlu go šo prū siš ko frag men to? Is to ri jas apie Ce za rį, Pom pė jų, Ha ni ba lą ir Prū si jų at me ta me (nors pas ta ra sis at ve jis nagri nė ti nas fi lo lo giš kai, mi to lo giš kai ir, kaip to liau pa ma ty si me, is to riš kai), tai aki vaiz di kom pi lia ci ja. O po zi ty vus tu ri nys toks: 1. Dlu go šo fi lo lo gi nė, gal net kal bo ty ri nė kom pe tenci ja lei džia jam: a) nu sta ty ti prū sų, že mai čių, lie tu vių gi mi nys tę, b) ly gin ti šių et no sų kal bas su lo ty nų ir grai kų kal bų dia lek tais, c) grįs ti tuo min tį apie šių tau tų kil mę iš Ro mos ar Ma žo sios Azi jos. Ta čiau jis pa grin džia tą idė ją, bet ne ją su ku ria. Tai fi lo lo gi nė ve ri fi ka ci ja, bet ve ri fi kuo ja mas kaž in koks jau eg zistuo jan tis x. Kas tai? 2. Tai jau pri pa žin tas fak tas, plg.: Pri pa žįs ta ma, jog [...] ki lus pi lie ti niams ka rams tarp Ce za rio ir Pom pėjaus, vis dėl to ma no ma, jog, sa ko ma, jog. Re gi me pa kan ka mai su si for ma vu sią žo di nę tra di ci ją sa ko ma, ma no ma, pri pa žįs ta ma, ku rią Dlu go šas ap ra ši nė ja, pa pil dy da mas ir pa grįs da mas. Tai aki mir ka, kai už rašo ma žo di nė tra di ci ja. Ta čiau ku ri jos fa zė, ko kia jos ap lin ka, tai es mi nis klau si mas, prie jo grį ši me. 3. Dlu go šas pa ste bi, kad prū sų ir lie tu vių, nors šiaip gi mi nin gų tau tų, kil mė grin džia ma skir tin go mis tradi ci jo mis. Jam tai ne pa ran ku, jis mė gi na kaž kaip iš šios prieš ta ros iš si suk ti ta čiau jos ne sle pia: sa koma, jog prū sų kil mė bu vu si ki to kia ne gu lie tu vių ir že mai čių. 4. Aiš kin da mas ro mė niš ką hi po te zę, Dlu go šas įveda Ro mos Ro mo vės pa ra le lę. Ji ar ti ma Dus bur gie čio ži nioms, ta čiau Dlu go šas ją su jun gia su at vy kė liais, ku rie at ke lia vę... įkū rę Ro mo vę... ap gy ven di no čia... vy riau si ą jį sa vo apei gų žy nį. Šio je svar bio je vie to je jau tu ri me kreip tis į pa tį Pet rą Dus bur gie tį: Šios klas tin gos tau tos [gy ve na mų že mių] vi du ry je Nad ru vo je bu vo vie ta, ku rią va di no Romow, ga vu si sa vo var dą nuo Ro mos, o ten gy ve no žmogus, va di na mas kri viu, ku rį ger bė kaip po pie žių, mat kaip jo šven te ny bė po pie žius val do vi suo ti nę ti kin čių jų Baž ny čią, taip ir kri vio va liai bei žo džiui pa klu so ne tik su mi nė tos gen tys, bet ir lie tu viai bei ki tos gen tys, gy ve nan čios Li vo ni jos že mė je [...]. Be to, jie gar bi no, kaip bu vo įpras ta se no vė je, ne gęs tan či ą ją ug nį (BRMŠ I , 344; Le o no Val kū no ver ti mas). Ke li klau si mai. Dus bur gie tis pats pri klau sė Or di - 1 Avižonis K., Lietuvių kilimo iš romėnų teorija XV ir XVI a., in: Idem, Rinktiniai raštai, t. 3, Roma, 1982, p ; p Nepaisant įsigalėjusios nuomonės, kad Dusburgiečio kronika Dlugošas tiesiogiai nesinaudojo, šiandien istoriografijoje šia teze kartais stipriai suabejojama, plg. Semenčiuk A., Folklornyje tradiciji Velikogo kniažestva Litovskogo v Polskich chronikach XVI veka, in: Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės patirtis, Vilnius, 1998, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

15 Pa le Mo no le Gen dos Pe Ri Fe Ri nis tu Ri nys nui, kaip ma to me iš jo Kro ni kos, emo ciš kai bei ide olo giš kai nu si sta tęs prieš prū sus, lie tu vius ir ki tus pa gonis. Ir štai šią vie tą jis pa lie ka be de ra mo ko menta ro. Šiaip Ro mos Ro mo vės pa ra le lė bū tų pui ki pro ga pa kal bė ti apie vel nią, bež džio niau jan tį die viš kuo sius da ly kus ar pan. Ta čiau Dus bur gie tis tie siog pa sa ko: Romow, tra hens no men su um a Ro ma (BRMŠ I 334) ir šio re li gi nio ge og ra fi nio aki brokš to ne ko men tuo ja. Iš skai dy ki me ir pa ma ty si me, kad čia esa ma dvi ejų in for ma ci jų: a) bu vo vie ta, va din ta Ro mo ve, ga vu si sa vo var dą nuo Ro mos, b) o ten gy ve no žmo gus, va di na mas kriviu, ku rį gerbė kaip po pie žių, mat kaip... taip ir... etc. Ši in for ma ci ja iš pir mo žvilgs nio ga li pa si ro dy ti pa tvir ti nan ti ir pa aiš kinan ti a) in for ma ci ją, bet ta da tu rė tu me tikė tis žodžio nes, ka dan gi bet to nė ra, tiesiog tę sia ma: in quo ha bi tat qui dam, dictus Cri we. Re gis, Dus bur gie tis it karš ta bul ve at si kra to Ro mo vės Ro mos te mos. Ar to dėl, kad kaž ko kia Ro mo vės Ro mos eti mo lo gi nė tradi ci ja Or di ne bu vo ži no ma, tad ne rei kė jo jos eks pli kuo ti, ar at virkš čiai, to dėl, kad pa čiam Dus bur gie čiui bu vo ne aiš kus šis su ta pi mas? Su pran tu, jog ma no iš ve džio ji mai ga li ne įti kin ti, bet gal iš ties Ro mo vę Ro mą pa aiš ki na kri vio po pie žiaus san ka bė lė. Bet ta da dar gra žiau tu ri me vi są kom plek są: Ro mo vę kri vį/ro mą po pie žių. Dus bur gie tis to juo lab ne pa aiš ki na. Tai gi ar ba jam kas nors ne aiš ku, ar ba jis ne si ruo šia už ra ši nė ti vi sai Prū si jai ži no mų tri via ly bių, ar ba ką nors nu ty li, ar ba susi da ro stip rus įspū dis, ir tai daug ką pa aiškin tų šio je vie to je esa ma ku piūros. Dus bur gie tis cen zū ruo tas. Juk kad Dus bur gie tis jau tė cen zū ros ga li my bę ir iš anks to su ja su ti ko, liu di ja jo de di ka ci ja Or di no ma gist rui Prū si jos že mės kro ni kos pra džio je 3. Ži no ma, įspū dis, kad ir koks stip rus, ne ga li bū ti ar gu men tas, bet vien tik šio frag men to pa kan ka kil ti įta ri mui, kad 1323 m. Dus bur gie čiui su da ri nė jant Prū si jos že mės kro ni ką, Prū si jo je jau sklandy ta ko kių nors gan dų apie ro mė niš ką kil mę. Pa si ten ki nus to kiu konsta ta vi mu, ga li ma vėl grįž ti prie Dlu go šo. 5. Pa sa ko da mas apie ita lų at vy ki mą, Dlu go šas sąži nin gai pa mi ni vie ną keis teny bę, ta čiau jos ne ko men tuo ja: jie, užuot iš nau do ję le gen di nę ga li my bę ap si gy ven ti užim to kraš to upių pa kran tė se, aukš tu mo se, pa si el gia vi siš kai ne ti kė tai: at vy kė liai įsiren gę sau būs tus gi rio se, ap leis to se vie to se, pau piuo se, se nuo siuo se rais tuo se ir pel kynuo se (BRMŠ I 545, 565 de ser tis lo cis gal ge riau vers ti dyk ro se, t. y. tuš čio se te ri to ri jo se tarp gen čių, ži no mo se iš Prū si jos Palemonas. XVIII a. antra pusė. Puslapis iš Silva rerum. MAB RS 3 Plg.: niekas negali būti savo darbu patenkintas, kad būtų galima pataisyti, jeigu joje kas taisytina, ir kad būtų paskelbta šitaip pataisyta in: Dusburgietis P., Prūsijos žemės kronika, Vilnius, 1985, p. 58. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

16 Gin ta Ras Be Res ne vi Čius ar che o lo gi jos). Ši Dlu go šo in for ma ci ja auk so ver tės. At vy kė liai ro mė nai ar ita lai, at si kė lę į bal tų te ri tori jas, ran da ten vie ti nius gy ven to jus tai aki vaiz du, nors Dlu go šas (šio je vie to je) to ir ne pa brė žia. Ne rei kia gi lios her me neu ti kos, kad su vok tu me, jog šie gy ven to jai gy ve na ge riau sio se vie to se pa kran tė se, upių santa kose, prie miš kų, tarp der lin gų že mių. Tai, kad atvykė liai ap si gy ve na kem sy nuo se, ša bakš ty nuo se ir dykro se, liudi ja, kad jie at ka ko ne su trium fo žy giu, kad jie nė ra nei gau sūs, nei itin stip rūs ka riš kai, nes ne su ge ba užim ti pi lių, kai mų, di des nių gy ven vie čių. Va di na si, Dlu go šas vėl ži no dau giau negu ra šo, ar tie siog ne su si mąs ty damas per duo da eg zis tuo jan čią žo di nę le gen di nę tradi ciją, ku rio je esa ma ap si gy ve ni mo blo giau sio se vie to se motyvo ir ku rią jis mė gi na pa jung ti sa vo me to ide o lo gi jos, ge ne a lo gi jos bei po li ti kos in te re sams. Ro mė nų/ita lų hi po te zę Dlu go šas ru tu lio ja dar ke lio se vie to se. Štai sky riaus Lie tu vių kil mės, jų ti kė ji mo bei se nų jų pa pro čių ap ra šy mas pir mie ji sa ki niai: Nors ir ma žai ži no ma, ka dan gi to ne mi nė jo nė vie nas ra šy to jas, kaip, ko kiu bū du ir ka da lie tu vių ir že mai čių gen tys at si kraus tė į šį šiau rės kraš tą, ku ria me da bar gy ve na, ir iš ko kios gi mi nės ar gen ties sa ve kil di na, ta čiau tam tik ri po sa kiai, kal bos skam be sys ir įvai rių daik tų, reiš ki nių pa va di ni mų pa na šu mas į lo ty nų kal bą lei džia spė ti, kad lie tu viai ir že mai čiai yra lo tynų kil mės. At si ra dę jei gu ir ne iš ro mė nų, tai bent iš ku rios nors lo ty nų gi mi nės per pi lie ti nius ka rus, ku rių pir ma sis vy ko tarp Ma ri jaus ir Su los, o po to tarp Ju lijaus Ce zario ir di džio jo Pom pė jaus; ka rų da ly vių įpė di niai bė go iš se nų jų gy ven vie čių ir tė vy nės, ma ny da mi, jog vi sa Ita li ja pra žū sian ti nuo pi lie ti nių žu dy nių; li ku sie ji gy vi su žmo no mis, gy vu liais ir šei my nykš čiais pa si trau kė į tuš čias ir ne gy ve na mas, nuo la ti nių šal čių kaus to mas, tik lau ki nių žvė rių lan ko mas sri tis, į šiau rės kraš tus, ku riuos ra šy to jai va di na už kam piu (BRMŠ I 555, 575). To liau Dlu go šas eti mo lo gi zuo ja Lie tu vos var dą (nuo Li ta li ja), pa sa ko ja apie ben drus ro mė nų ir lie tuvių dievus, pa pro čius, ri tu a lus (mi ru sių jų de gi ni mą, gi rai tė se at lie ka mas re li gi nes apei gas etc.), tai gi bet ko kia kai na no ri lie tu vius pa ro dy ti esant vie nų ar ki tų lai kų lo ty nų pa li kuo ni mis. Ta čiau mū sų x pa ieš koms svarbiau kas ki ta: pir ma, Dlu go šas jau pa brė žia, kad ita lų emig rantai at kan ka į tuš čias, te gu ir at šiau rias, ne ži no mas, bet ne gy ve na mas že mes (plg. mū sų ko men ta rą Nr. 5). An tra, pri pa žin da mas, jog ma žai ži no ma apie lie tuvių ir že mai čių kil mę, Dlu go šas pa ro do ne ku ri ąs ko kią nors lie tu vių kil mės ver si ją, o ap ka bi nė jąs an ti ki nės ge ne a lo gi jos bliz gu čiais kaž ką jau esa ma. Ki tą sky rių Lie tu viai įku ria Vil niaus mies tą [...] Dlu go šas pra de da: Lie tu viai, že mai čiai ir jot vin giai, kad ir skir tin gai pa si va di nę, ka dai se bu vo vie na gen tis, kil di nan ti sa ve iš ro mė nų ir ita lų (BRMŠ I ). Čia jau be jo kių apy lan kų šau na ma kil di nan ti, bet tai dar syk nu ro do eg zis tuo jan čią tik riau siai žo di nę tra di ci ją. To liau Dlu go šas, ne la bai mė gin da mas su ves ti ga lą su ga lu (juk ką tik kal bė jo apie ita li kus, pa bė gusius Ma ri jaus ir Su los ki vir čų lai kais), pa sa ko ja: Šie žmo nės bu vo ro mė nai, pa bė gę įsi lieps no jus pi lie ti niams ka rams tarp Ju li jaus Ce za rio ir Pom pė jaus. Per tas kovas jie bu vo Pom pė jaus pu sė je, bet kai Pom pė jus bu vo nu galė tas [...], jie, pa li kę Ro mą, su vi su tur tu ir ver gais septy ni šim tai ke tu rias de šim tai siais me tais nuo Ro mos įkū rimo pa trau kė į šiau rės kraš tus, kad ten sau giai ir be pa vo jaus ga lė tų gy ven ti (BRMŠ I 557, 578). Tai gi iš ties Dlu go šas temp te tem pia ant ro mė niš ko kur pa lio, bet tem pia kaž ką. Nu me tus vi sas an ti ki nes gro žy bes, pro tą tra di ci ją pra si mu ša toks sluoks nis: Į šiau rę, ieš ko da ma sau gaus prie globs čio, su šei momis, gy vu liais, ver gais slen ka kaž ko kia gru pė iš labai apy tik riai va ka rų ar pie tų. At vy kę jie tu ri tam tik rų pro ble mų su vie tos gy ven to jais, vė liau asi mi liuo ja si, gal ir įgy ja po li ti nės įta kos. Ta čiau apie jo kį ant plū dį, už karia vi mą, et ni nės si tu a ci jos pa kei ti mą nė ra kal bos. Ši ta si tu a ci ja ne nu ro do nei į Ro mą, nei į Bi ti ni ją tai grei čiau kla si ki nis tau tų kraus ty mo si epo chos epi zo das. Nie ko čia ypa tin ga, Eu ro po je to kios gru pės ke liau da vo iš kraš to į kraš tą, kol ga liau siai nu sės da vo, su for muo damos šiuo lai ki nių et no sų pa grin dus ar daž niau da le les. Ro mos ir net gi XV a. Kro ku vos ar Vil niaus po žiū riu (juo lab XIV a., kai lie tu viai Eu ro pai sa vaime bu vo bar ba rai pa go nys) kaž in ko kios bar ba riš kos or dos at si kraus ty mas bu vo ide o lo giš kai ne tin ka ma le gen da. Su si da ro įspū dis, jog ją rei kė jo pa keis ti. XV a. tam darbui mo bi li zuo tas Dlu go šas. Jis sten gė si: Lie tu viai anks čiau sa ve va di no li ta lais, bet lai kui bė gant v bu vo pri dė ta, o l pa si kei tė į n, tai gi ki tos gentys juos ėmė va din ti lit va nais lie tu viais. Iš Ro mos ir Ita li jos iš va ry ti pi lie ti nių ka rų bei riau šių, slap čia užėmė tuš čias, ne gy ve na mas vie tas tarp Len ki jos, Ru sios, Li vo ni jos ir Prū si jos, ku rias di des nę me tų da lį kaus tė la bai stip rūs žie mos šal čiai. Ten jie įkū rė pirmą jį mies tą Vil nių, ku ris ir šian dien yra svar biau sias to kraš to miestas, pa va din tas ku ni gaikš čio Vi li jaus var du, ka dan gi jo va do vau ja mi pa li ko Ita li ją ir at vy ko į šias že mes. Šį mies tą juo sia Vi li jos ir Vil nios upės, ga vu sios pa va dini mą nuo to pa ties ku ni gaikš čio var do (BRMŠ I 558, 578). Ta čiau šis ga ba las lie tu viams ne ti ko. Dlu go šas jiems pa ki šo ro mė ną Vi li jų, leng vai pa aiš ki nan tį ir sos ti nės, ir dvi ejų upių var dų kil mę, bet nie kam Lie tu vo je jo nepri rei kė ma tyt, lie tu viai tu rė jo sa vo le gen dų, ku rios kir to si su aiš kiai su konst ruo ta ver si ja. Tai simp to miška bu vo ga li ma mo de liuo ti, aiš kin ti, plės ti jau esamą tra di ci ją, bet nie ku gy vu ne kur ti nau ją. Dar kar tą Dlu go šas pa brė žia tuš čias že mes, siek da mas nu ty lė ti vie ti nius gy ven to jus at vy kė lių pir map ra diš ku mo naudai. Ir dar šia me frag men te Dlu go šas jau ne be tei gia 376 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

17 Pa le Mo no le Gen dos Pe Ri Fe Ri nis tu Ri nys pa sa ko ja ma, kad, o rė žia tie siai už ėmė, at vy ko. To liau jis ra šo: Iš pra džių, kai my nams ne si ki šant, gy ve no nau dodamie si sa vo tei se kaip no rė jo, o pas kui, kai smar kiai padau gė jo gy ven to jų, nu siau bė že mu ti nį kraš tą prie Prūsi jos (ku rį sa vo kal ba pa va di no Že mai ti ja, tai reiškia že mu ti niu kraš tu), pri siš lie ju sį prie to li miau sių Lenki jos že mių, ku rias jie va di na Ja ra šo nais (BRMŠ I 558, 578). Tai gi iš Vil niaus, Ry tų Lie tu vos, Lie tu vos siau rą ja pras me, ver žia ma si į va ka rus. Tai le gen di nė tra di ci ja. Štai ki ta ci ta ta, iš šiuo lai ki nio aka de mi nio is to ri jos veika lo: Ry tų bal tai I tūks tant me čio vi du ry je ėmė verž tis į šių die nų Vi du rio, o vė liau į Va ka rų Lie tu vą, asi mi liuo dami vie ti nius gy ven to jus. Ši taip lie tu vių gen tis pra plė tė sa vo te ri to ri ją ir pa trau kė nau jų žmo nių 4. is to RIOG Ra Fi nė Mi to lo Gi ja Tai gi į le gen di nę tra di ci ją rei kia žiū rė ti su de ra ma pa gar ba, ten, kur jos ne už go žia pseu do ro mė niš ki baršku čiai, ji pa si ro do in for ma ty vi ir pa ti ki ma. Kaip, is to ri kų nuo mo ne, at si ran da Pa le mo no le genda? Ne sie kia me ap rėp ti nė da lies bib liog ra fi jos, nes kri ti niai pa aiš ki ni mai pa pras tai kar to ja si. Chres toma ti nis pa vyz dys bū tų jau mi nė ta Avi žo nio stu di ja. Su jo pa ste bė ji mais, ar gu men tais ir kri ti ka daž niausiai ne ga li ma ne su tik ti, ta čiau čia svar biau niu an sai, pa si rink tas aki ra tis. Pa sak Avi žo nio, XIV a. ga le ir XV a. pra džioj, vis daž niau su si du riant su lo ty nų kal ba, ne ga li ma bu vo ne pa ste bė ti jos pa na šu mo į lie tu vių kal bą. Šiuo pa našumu su si do mė jo ypač Lie tu vos švie suo liai, ku rie jau XIV a. pa bai goj ėmė lan ky tis po už sie nius [...]. Ar čiau su si pa ži nę su lo ty nų kal ba ir su si do mė ję jos pa na šu mu į lietu vių kal bą, lie tu vių švie suo liai hu ma niz mo įta ko je pradė jo ty ri nė ti se no vės ro mė nų is to ri ją ir raš tus. Čia jie taip pat ra do pa na šu mų tarp se no vės ro mė nų ir pago nių lie tu vių ti ky bų. Be ly gi nant abie jų tau tų kal bas, ti ky bas ir pa pro čius, ki lo min tis, ar tik lie tu vių pro se niai nebus tu rė ję ko kių ar ti mes nių ry šių su Ita li ja. Taip pa ma žu ki lo ir su si da rė ypa tin ga, mums šian dien gana keis tai at ro dan ti te ori ja, pa gal ku rią lie tu viai bū sią ai niai ro mė nų, ži lo je se no vė je į Lie tu vą at ke lia vu sių, o lie tu vių kal ba tai tik per am žius ap ki tu si lo ty nų kal bos tar mė 5. Ko dėl gi ne tai įti kė ti na, ta čiau joks šal ti nis iki Dlu go šo (ne lie tu vio, ži nia) to ne pa tvir ti na, vi sa ši ci ta ta tė ra prie lai dų vir ti nė, į XIV XV a. pra džią su pro jek tuojan ti XVI a. hu ma nis tų idė jas. Pa grin di nė prie lai da: pa ste bė jus pa na šu mus, ki lo ir su si da rė te ori ja. Bet ji ne dau giau pa grįs ta už tei gi nį, jog Pa le mo nas iš vy ko iš Ro mos Ne ro no siau tė ji mų me tais. Jos nei pa neig ti, nei įro dy ti ne įma no ma. Tai ak sio ma, ku ria rei kia paaiš kin ti vi so ide o lo gi nio et ni nio le gen di nio kom plek so at si ra di mą tuš čio je vie to je. Be abe jo, aki vaiz du, jog švie suo me nės su si dū ri mas su lo ty nų kal ba, An ti kos is to ri ja, re li gi jo mis ne ga lė jo ne pa lik ti pėd sa kų, Kro ku vos ar Ita li jos uni ver si te tuo se stu di juo jan tys lie tu viai ne ga lė jo ne pa ste bė ti Eu ropos su si ža vė ji mo An ti ka. Ir jiems iden ti fi ka ci ja su an ti kine tra di ci ja iš ties ga lė jo pa si ro dy ti fan tas tiš ku ke liu patiems tap ti jei ne tie sio gi niu ža vė ji mo si ob jek tu, tai bent tar pi niu, pri si jun giant prie Ro mos tra di ci jos. Ki tas klau si mas ko dėl suk ta link Ro mos, Ita li jos? Loty nų kal ba? Gal ir taip, bet Dus bur gie tis Ro mo vę su Roma gre ti no dar 1323 m., kai prū sai ir lie tu viai ar šiai ko vo jo su Eu ro pa, o ne stu di ja vo kla si ki nę fi lo lo gi ją Pi zo je. To liau Avi žo nis per pa sa ko ja Dlu go šo fi lo lo gi nes ir is to ri nes mo ty va ci jas, ga na aiš kiai at skleis da mas, kaip jis kli juo ja de ta les. Ly gin da mas Lie tu vos met raščio są sa jas su Dlu go šo pa tei kia ma me džia ga, Avi žo nis pui kiai pa ste bi: Dlu go šas ro mė nų bėg lių va du bu vo su gal vo jęs kaž ko kį Vi lių, įstei gu sį Vil niaus mies tą, kas aiš kiau siai prieš ta ra vo lie tu vių tau tos pa da vi mams, anot ku rių, Vil nių įstei gė Ge di mi nas 6. Aiš kiai su sidu ria ma su le gen dų cik lo es mi niu tu ri niu: juk esa ma moks lin gų ap na šų, esa ma ir tra di ci jos, tie du da ly kai skir ti ni. Nė ra ko ir kal bė ti, kad Avi žo nis čia neap sisto ja taip el gia si vi si is to ri kai ir to liau nag ri nė ja le gen dos sklai dą vė les niais am žiais, My ko lą Lie tu vį, Mo tie jų Strij kov skį, ki tus au to rius. Iš ties ne sun kiai maty ti, kaip le gen da ap lip do ma, pri tai ko ma prie sa vo me to di nas tinių, ide o lo gi nių po rei kių. Tik to liau Dlu go šo ir me na mų stu den tų su gal vo tų te ori jų (kuo ne mo ky ti že mai čiai iš XIX a. pr.?) ne ina ma. O straips nio pa baigo je, darsyk grįž tant prie lie tu vių ro mė niš kos kil mės te ori jos at si ra di mo lai ko ir ap lin ky bių, kon sta tuo ja ma: Aš ma nau, kad te ori ją ir bus su da rę lie tu vių di di kai XV a. pir moje pu sė je 7. O Dlu go šas ne ga lė jo jos apei ti net no rė da mas: Ma ty ti, tais lai kais ta te ori ja jau taip la bai bu vo papli tu si, kad net Dlu go šas, iš ėjęs di de lio Lie tu vos prie šo Zbig nie vo Oles nic kio po li ti nę mo kyk lą, at pa sa ko jo ją kaip ne gin či ja mą fak tą 8. Ta čiau vi si tie pa sa ko ji mai iš es mės nie kai ir klie de siai, plg. pas ku ti nį stu di jos sa ki nį: Taip la bai anuo met bu vo pa pli tu si legen di nė teori ja, šian dien jo kios kri ti kos ne be rei ka lin ga ir is to ri jos moks lo be pa si gai lė ji mo at mes ta 9. Ko kia is to riog ra fi nio mi to es mė: pu sė sa ki nio su gal 4 Gudavičius E., Lietuvos istorija, t. 1, Nuo seniausių laikų iki 1569 metų, Vilnius, 1999, p Avižonis K., op. cit., p Ibid., p Ibid., p Ibid., p Ibid., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

18 Gin ta Ras Be Res ne vi Čius vo jo stu den tai ir Jo nas Dlu go šas, vė liau vi si jau šėl te pa šė lo bū ti ro mė nais. Bet ne gi sun kus, įman trus, pai nus Lie tu vos met raščio siu že tas ga li bū ti lais vų aso cia ci jų lie tu vių ro mė nų te ma vai sius? Vy tau to ar Jo gai los ap lin ka, ar stu den tai Padu vo je sy kį prie vy no ąso čio su sė do ir nu ta rė: im kim, vyrai, ir su gal vo kim, kad lie tu viai ki lę iš ro mė nų! Tokius galvo čius, pa skel bu sius sa vo te ori ją, pats Vy tau tas bū tų išjuo kęs, o apie len kus ir te uto nus nė ra ir kalbos. Priešin gai, nei ga li at ro dy ti, me luo ti la bai su dė tin ga. Net me luo ja ma apie kaž ką... Jei Dlu go šui te ko pa čiam mo de liuo ti ro mė nų hi po tezę, kart kar tė mis pa aiš ki nant, kad lie tu viai ne si prau sę, bu ki, klas tin gi, žiau rūs va di na si, jis dir bo su tra di ci ja, ku rios apei ti bu vo ne įma no ma. Jos tu ri nys ga lė jo bū ti trys ke tu ri sa ki niai. Iš es mės Lie tu vos met raš čio le gen di nė da lis ir yra tri jų ke tu rių sa ki nių eks pli ka ci ja, pa pil dy ta gal dar gi mi nių tra dici jo se sau go ma skir tin ga le gen di ne in for ma ci ja apie pro tė vius, ku rią met raš ti nin kai tu rė ję ko re guo ti, jung ti, kar tais per šok da mi šimt me čius ir įves da mi fan tas tiš kus per so na žus. Ir dar pri du ria mos ke lios liau diš kos vie tovar džių eti mo lo gi jos, tar si su sie jan čios vis ką į visu mą (to kių eti mo lo gi jų, dar ir anek do tiš kai žai dy bi nių, dar da bar gau su, plg. Še-Du-Va, Pa nie-vė žys). Tra di ci ja ga lė jo bū ti kad ir to kia: tam tik ra gru pė į Lie tu vos/prū si jos te ri to ri jas at vyks ta apy tik riai pir mo tūks tant me čio po Kr. pir mo je pu sė je. At vyks ta su šeimom, ver gais, tur tais, jie gin kluo ti, pa ty rę, ta čiau jų per ma žai, kad im tų kon flik tuo ti su juos pra noks tan čiais vie tos gy ven to jais ar juo lab mė gin tų juos pa verg ti. Jie ap si gy ve na dyk ro se ar ba lais vo se tei to ri jo se, gal tiesiog ten, kur jiems lei džia ma. Pra si de da asi mi lia ci ja, at vykė liai ima nau do ti at si ga ben tus pa tir ties, ka ri nius, tur ti nius iš tek lius ir pa leng va su vie ni ja ap lin ki nes gentis iš pir mo jo sa vo cen tro kaž kur apie Vil nių, įsi ga li iš es mės bū si mo sios Min dau go Lie tu vos teri to ri jo je. Tad maž daug to kia in for ma ci ja sly pi Dlu go šo ro mėniš ko je te ori jo je, iš me tus vi sus ro mė niš kus ir fi lo logi nius žai di mus. O da bar įsi vaiz duo ki me, kad anks ty vai siais Viduram žiais, griū vant Ro mai, per gen čių ir tau tų su maištį, ne ži nia ko kios et ni nės pri klau so my bės gru pė (gal ge riau tek tų kal bė ti ne apie et no so, o apie vy rau jan čią ka ri nių ko man dų kal bą, ku ri ga lė jo bū ti ne su si ju si su ke lių gen čių kal bo mis) pra si mu ša iki bal tų ma sy vo ir ten nu sė da, įsi tvir ti na, pe ri ma vie ti nę kal bą, sie kia iš gy ven ti ir įsi tvir tin ti. Po pus šim čio, šim to ar pen kių šim tų me tų tos gen ties pa li kuo nys mė gi na su si vok ti kas jie, iš kur at ėjo. Et ni nė si tu a ci ja bus pa si kei tu si. Net ar ti miau si kai my nai bus pa si kei tę tris ke tu ris kar tus. Eu ro pa ap skri tai iš me tu si se ną gen čių kor tų ka la dę, o nau jai gims tan čių tau tų au to iden ti fi ka ci ja jau vi siškai ki to kia. Ką to kios gru pės pa li kuo nys per pen kių ar de šim ties kar tų at min ties mig las ga lės įžiū rė ti? Jie nebe ži nos, ku riai gen čiai jų pro tė viai pri klau sė, juo lab jei ta gen tis bu vo et niš kai efe me riš ka. Ji jau sis kaip pasa kos he ro jus, pra mie go jęs sep ty nis šimt me čius ir pa kir dęs, su vo kęs, kad vis kas ap link pa si kei tė ne beat pa žįs ta mai. Ke li at min ties žen klai ga lė jo lik ti, pvz., Ro ma. Bet ne ro mė nų Ro ma, vei kiau jau Ro ma bar ba rų aki mis vie nin te lė pa sto vy bė po tau tų kraus ty mo si su maiš ties, Ro ma, į ku rią ga li ma įsi kib ti ir taip iš lik ti is to ri jo je. Tai Ro ma, ku rio je pro pro tė viai go tai, ga lai, lan go bar dai, he ru lai, gal ir ko kie le to vi ci ga lė jo lan kytis ir lan kė si, gal ją ir siau bė, ir vie ną die ną iš vy ko šiau rėn, su vi sais at si mi ni mais. Tie pro tė viai ne bu vo kil nūs Ro mos pa tri ci jai, tai buvo bar ba rai. Pa li kuo nims apie sa vo at vy ki mą jie se kė kiek ar ge ro kai pa gra žin tus pa da vi mus. Šie nu si sto vė jo, nors gi mi nės, gen tys, te ri to ri jos ga lė jo tu rė ti skir tingas le gen dos ver si jas. To kia le gen da ga lė jo įvai rio mis at mai no mis funk cio nuo ti ir IX, ir XIV a. Tik su si dū rus su nau jai Vi du ram žių kū ne at gims tan čios Ro mos ci vi liza ci ja, ši kiek mig lo ta le gen di nė tra di ci ja ga lė jo at gim ti, su kles tė ti ir bū ti per mąs ty ta Pa du vo je, Kro ku vo je ar Vil niu je. Ją ta da pri rei kė pri re gist ruo ti, ir tai bu vo pa da ry ta: ne gra biai mon tuo jant Dlu go šo, stip riai, kiek per griež tai Lie tu vos met raš čio, grakš čiai Strij kovskio, kur tu a ziš kai Ko je la vi čiaus. At ro do, kad dau ge lis au to rių tie siog ži no jo skir tingas kil mės ver si jas ir tą ži no ji mą mė gi no pa tik rin ti, t. y. jie el gė si kaip XV XVI a. moks li nin kai, są ži ningai veri fi kuo jan tys hi po te zes fi lo lo gi niu, kul tū ri niu, istoriniu pa grin du. Dau gy bė prie kaiš tų Jo nui Dlu go šui ar vė les niems au to riams iš tie sų tu rė tų bū ti ski ria mi lygi namo sios kal bo ty ros si tu a ci jai XV a. Jie nau do jo sau pri eina mus me to dus, ki to kių ne bu vo o da bar už są ži nin gas moks li nes nuo sta tas ap šau kia mi pa to lo giškais me lagiais. dlu Go šo ko Rek Ci ja: Pi ly PAS ka li Ma CHAS Pi ly pas Ka li ma chas (Phi lip pus Cal li ma chus Buo naccor si, ), įdo maus li ki mo ita lų in te lek tu a las, ne vie nus me tus pra lei dęs Lie tu vo je, apie m. pa ra šė men kai pas mus te nag ri nė tą teks tą Kar di no lo Zbig ne vo gy ve ni mas ir bū das. Čia ap tin ka me reto blaivu mo le gen di nės lie tu vių kil mės ver si jų pri sta tymą. Ka dan gi nė ra vie nos nuo mo nės dėl šios [t. y. lie tuvių] gen ties kil mės, to dėl čia ver ta iš dės ty ti, ką apie tai ma no įvai rūs žmo nės. Dau gu ma tei gia, kad to ji gen tis at ėju si iš Ita li jos; tačiau šis įsi ti ki ni mas grei čiau yra jo kiais tik rais fak tais ne įro dy tas pra si ma ny mas. Kur kas tiks les nė prie lai da tų, ku rie lie tu vius kil di no iš ga lų. Jie sa ko, kad tada, kai kel tų vie na da lis nu ė jo į Ita li ją, tuo pat me tu ki ta 378 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

19 Pa le Mo no le Gen dos Pe Ri Fe Ri nis tu Ri nys da lis, va do vau ja ma Le mo ni jaus, kar tu su vai kais ir žmo no mis pa ju dė jo Šiau rės Oke a no link, už ėmė Eu ro pos pa kraš čius ir iš pra džių įsi kū rė bū tent tuo se kraš tuo se; ne tru kus jis [t. y. tas kraš tas], pa kei tus va do Lemo nijaus var dą, bu vo pa va din tas Li vo ni ja, jei gu ga li ma tuo pa ti kė ti. O kai vė les niais lai kais kimb rai kraus tė si Bos fo ro link, jis bu vo jų pra min tas Ki me rų [Bos foru], tar si Kimb rų [Bos fo ru]. Kel tai, pa li kę sa vo gy ven vietes vi du rio Sar ma ti jo je, per si kė lė į tas že mes, ku rias ir Živinbudas, Kukovaitis, Utenis, Ringaudas. XVIII a. antra pusė. Puslapis iš Silva rerum. MAB RS šiandien už ima. Te nykš čiai gy ven to jai, men kai teiš manan tys apie žem dir bys tę, ma ty da mi, kad dau gu ma jų at si dė ję šiam dar bui, pa va di no juos Li ti fa ni lie tu viais, pa gal že mės vai sius, ku riems sa vo kal bo je jie tu ri bend rą pa va di ni mą li ti fa. Bet kai kas ma no, kad lie tu vių (Li tu a ni) var das ki lęs iš pa kran tės (li tus) oke a no, nuo ku rio jie esą ki lę [...]. Be je, grai kai, ne ži no da mi tik ros jų [t. y. lie tu vių] kil mės, da vė jiems kel tos ki tų var dą, ku ris reiš kia ir se ną ją, ir nau ją ją jų tė vy nę. Ka dan gi su ki to mis gen ti mis jie su si dur da vo be ga lo re tai, tik esant bū ti nam rei ka lui, kel toski tų var das bu vo už mirš tas, ir iš li ko tik tas, ku riuo juos va di na žmo nės, su si ję su jais nuo la ti niais glau džiais tar pu sa vio ryšiais (BRMŠ I , 603; ver tė Juo zas Tu me lis). Ka li ma chas ita las, jam ita liš ka ver sija aki vaiz džiai pri temp ta, tad tiks les nė ver si ja, kil di nan ti lie tu vius iš ga lų. Tai mums iš pir mo žvilgs nio ne ti kė ta. Kel tų kraus ty ma sis, kai jie pa ju da iki Ro mos, Ma žo sios Azi jos, Bri tų sa lų, ži no mas is tori nis pro ce sas, da tuo ja mas V II a. pr. Kr. Kel tiš kos kul tū ros sie kia bal tų te ri to ri jas, Si le zi jo je, apie Vroc la vą, gy vuo ja stip rus kel tų kul tū ros cen tras, apie ku rio są sa jas su bal tais lyg ir nė ra ra šy ta. Ga lai ga lindai, Lie tu vo je pa pli tę vie to var džiai su -gala... Ka li ma chas čia kiek pa aiš ki na ša lių, gen čių pa va di ni mų kil mę ir pa tei kia ga na keb lų il ga lai kio kraus ty mo si le gen di nį ap ra šą, ku ria me ne taip jau vis kas aiš ku ir jam pa čiam. Vis dėl to lie ka iš kaž kur išni rę kel tai ir kel tos ki tai. Pa sak Stra bo no, tai gen tis, gy ve nu si į šiau rę nuo Du no jaus žio čių. Gal Du no jė lis į lie tu vių dai nas at ėjo ne iš tra kų? Ka li ma chas, be abejo, su si pa ži nęs su Ce za riu, ki tais an ti ki niais au to riais, ra šy da mas, jog ga liš ką lie tu vių kil mę pa tvir ti na ir jų re li gi ja: reli gi nis pa pro tys, kaip ir ga lų drui dų, lai kyti šventais miš ke lius, ne tu rint jo kių šven tyk lų (BRMŠ I 601, 603). Mes šią hi po te zę kol kas pa li ki me nuo ša ly, pa ste bė ję, kad esa ma tri jų le gen di nių tra di ci jų gre ta romėniš kos eg zis tuo ja ir kel tiš ka, ir bos fo rė niš ka. Pa sak Ka li ma cho, ar gu men tų ne trūks ta ir tiems, ku rie tei gia, kad jie ki lę iš bos forė nų (BRMŠ I 601, 603). Bos fo rė nai čia tik riau siai reiš kia Ker čės pu sia sa ly je gyva vu sią dau gia gen tę Bos fo ro vals ty bę (V a. pr. Kr. IV a. po Kr.). Ši hi po te zė ga li bū ti Dlu go šo pa teik to s Bi ti ni jos ver si jos at mai na, nors chro no lo giš kai ją anks čiau iš kė lė vo kie NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

20 Gin ta Ras Be Res ne vi Čius čių kro ni ki nin kas Lau ry nas Blu me nau: Prū si jos var das ki lo nuo Prū si jaus, Bi ti ni jos, ku ri dar va di no si Bi ti ci ja ir Buk ci nė ja, ka ra liaus (BRMŠ I ). Vie naip ar ki taip, Bos fo ras šiau ri nė je, Bi ti ni ja pieti nė je Juo do sios jū ros pa kran tė je nu ro do tam tik rą kryp tį. Pa le mo nas IKI Pa le mo no. TRa di Ci ja Xi i i XIV a. Bal tra mie jus An glas (Bart ho lo ma eus An gli cus, apie 1190 po 1250) vi du ram žių en cik lo pe dis tas, apie 1240 m. su ra šęs vei ka lą Apie daik tų sa vy bes (De proprie ta ti bus re rum). Jo in for ma ci ja su ran kio ta iš Eu ro po je ži no mų gan dų, tie sio gi ne bal tiš ka in for ma ci ja vargu ar re mia ma si, ta čiau tuo me tu Eu ro pos kon tak tai su bal tais bu vo ga na in ten sy vūs. Bent kry žiaus žygių daly viai Mag de bur ge, kur nuo maž daug 1230 m. gy veno Bal tra mie jus, tu rė jo lan ky tis. Lie tu vą jis va di na Ski ti jos pro vin ci ja, Sem bą Me zijos pro vin ci ja Eu ro po je, ku ri ply ti že mu ti nė je Ski ti jo je (BRMŠ I ). Aki vaiz du, kad čia, mė gi nant bal tus įjung ti į Eu ro pos ge ois to ri nę or bi tą, ret ros pek ty viai re mia ma si He ro do tu, Stra bo nu ir vė les ni ą ja Romos pro vin ci jų ge og ra fi ja (Me zi ja iš ties, me na mai pra tę sus ją į šiau rę, pa si baig tų maž daug su lig Prū si ja). Ta čiau dėl žiem ga lių esa me pri vers ti su klus ti. Skyriuje De Se mi gal lia Bal tra mie jus tei gia, kad Žiem ga la taip va di na ma to dėl, kad jo je gy ve na ga la tai, ku rie ją užgro bė ir su mi šo su šios že mės (vie ti niais) gy ven to jais. Štai ko dėl žiem ga liais va di na mi tie, ku rie ki lo iš ga lų, ar ba ga la tų, ir vie ti nių žmo nių (BRMŠ I ; ver tė Juo zas Tu me lis). Čia ga lė tu me įžiū rė ti Ka li ma cho ga liš kos/kel tiš kos ver si jos iš ta kas. Pa čios le gen dos dar nė ra, tik prin cipinė at si kraus ty mo idė ja. Ka li ma chas kal ba apie kel tų kelio nę per Sar ma ti ją ir ski ria kel tus bei ga lus; anot jo, čia kel tai, jung da mie si su vie ti niais gy ven to jais, pa grin džia lie tu vių et no są. Bal tra mie jus mi ni ga lus ir ga latus, ku rie, su mi šę su au toch to nais, pa grin džia žiem ga lius, ar ba se mi-ga lus, tai gi pu siau ga lus. Abi ver si jos skir tin gos, vie na kal ba apie kel tus, ki ta ga lus, o tai ne tas pats, ga lai tai apy tik riai Ga li jos pro vinci jų galai. Įma no ma, kad Bal tra mie jus, kaip moks linguo se sluoks niuo se vi suo met bu vo po pu lia ru, už si bū rė tik rai keis tai skam ban čiu et no ni mu se mi-ga les ir pats su kū rė žiem ga lių et no ge ne zės hi po te zę. Ta čiau Ka lima chas apie žiemga - lių kil mę neš ne ka, jam lie tu viai at si ra dę kel tams sumi šus su vie ti niais gy ven to jais, ir jis ne pa si nau do ja semi-ga les sa vo hi po te zei pa tvir tin ti ar pra plės ti. Ga li bū ti, jog Bal tra mie jus apie 1240 m. ži no jo gan dą apie bal tų/kel tų/ga lų są sa jas ir jį su jungė su se mi-ga les, žiemgalių et no ni mu. Iš Mag de bur go žvel giant, tos gen tys vie nodos. Tai, kad Bal tra mie jus ga li nau do tis tuo pa čiu kel tiš ku/ ga liš ku le gen di niu šal ti niu, ne tie sio giai liu di ja tai, kad jis ne de ta li zuo da mas, ta čiau aiš kiai kal ba ne tiek apie ga lus, kiek apie ga la tus. Kas kas, o vi du ram žių en ciklo pe dis tas tuos da ly kus tu rė jo skir ti. Įsi skai ty kime: Se mi gal lia [...] sic uo ca ta qu a si a Ga la tis ip sam occupan ti bus cum in co lis ter rae mix tis est in ha bi ta ta. Unde Se mi gal li sunt dic ti, qui ex Gal lis, siue Ga la tis, et il lis po pu lis pro ces se runt (BRMŠ I ). Du sy kius Baltra mie jus pa mi ni ga la tus, vie ną kar tą, ga lus. Ga latia, Ga la tae (su vie na l ) tai Ga la ti ja, ga la tai, Gal lis (dvi l ), aiš ku, ga lai. Kad Ga li ja tai, mū sų su pra ti mu, Pran cūzi ja, Bel gi ja, Švei ca ri ja, Bal tra mie jus nega lė jo ne ži no ti, kaip ir ne ga lė jo ne ži no ti, kad Ga la ti ja tai Ro mos pro vinci ja Ma žo jo je Azi jo je (mū sų su pra timu, Tur ki jo je), į ku rią iš Eu ro pos III a. pr. Kr. pra si mu šę kel taiga la tai ku rį lai ką su ge bė jo po li tiš kai ir ka riš kai sėk mingai veik ti, kol juos nu ga lė jo Per ga mo ka ra lius Ata las. Ga la tai ap si gy ve no Ma žo jo je Azi jo je, kur nuo 25 m. pr. Kr. įsteig ta Ro mos Ga la ti jos pro vin ci ja. Bet tai ki ti Eu ro pos kam pai, net jei Ma žą ją Azi ją lai ky si me Eu ro pa. Bal tra mie jus An glas ne šiaip kil di na žiem ga lius iš ga lų, bet nu ro do, kad jo je gy ve na ga la tai, ku rie ją užgro bė, a Ga la tis oc cup pan ti bus, ver čiant pa sy vu gala tų už im ta. Ki ta me sa ki ny je jis, be rods, kiek su trin ka, nes Se mi gal lia gra ma tiš kai iš Ga la tia, Ga la tae ne iš ve da ma. Ta da jis tie siog de da ly gy bės žen klą: Gal lis siue Ga la tis. Tar si ga la tai tie pa tys ga lai (tam tik ra pras me taip ir yra, jei ga lus lai ky si me vi sų kel tų si no ni mu, kaip ne tei sin gai, bet daž nai da ro ma, o ir ga la tai pa si va di no pa gal gal li). Jei ga la tai Bal tra mie jui truk dė, ky la klausi mas, ko dėl jis juos val kio ja po teks tą, juk ga lė jo tar ti Gal li ir jo kių ga la tų ne bū tų rei kė ję. Iš va da: Bal tra mie jus An glas 1240 m. re mia si ver si ja, pa gal ku rią į bal tų kraš tus yra at si kraus tę ga la tai. Kad taip yra, (gal) liu di ja ir (per ra šy mo?) klai da, ku ri simp to miš ka. Pra dė jus aiš kin ti, kad Sem ba Me zi jos pro vin ci ja, tas pat lyg ir tu rė tų bū ti pa kar to ta kal bant apie žiem ga lius, ta čiau čia vie to je Me sia įsi ter pia Asia (BRMŠ I ). Jei kal ba ma apie ga la tus, aso ciaci ja su Azi ja yra pa grįs tes nė nei su Me zi ja. Gal tai lap sus ca la mis, bet ga la tai juk Ma žo sios Azi jos gy ven to jai. O štai Ka li ma chas, kal bė da mas apie kel tų at si krausty mą (ga lus jis pa mi ni tik kad bū tų aiš kiau, apie ką kal ba ma), daug šne ka apie Bos fo rą, bos fo rė nus, Dlugo šas apie Bi ti ni ją. Ir šią aki mir ką vis kas su si jun gia. Ga la ti jos pro vinci ja ri bo ja si su Bi ti ni jos ir Pon to pro vin ci ja šiau rės va karuo se ir šiau rė je. Iki Juo do sios jū ros nuo Ga la ti jos km, o tie siai į šiau rę nuo Ga la ti jos ir ry ti nės Bi tini jos Bosfo ras. Grai kiš ko ji Bos fo ro ka ra lys tė, bos fo rė nai. Pats su pran tu, kad vis kas at ro do per ne lyg fan tastiš kai. Dlu go šas mi ni Bi ti ni ją, ne mi nė da mas ga la tų ir bos fo rė nų. Ka li ma chas, at mes da mas Dlu go šą ar juo ne si nau do da mas, mi ni Bos fo rą ir kel tus. Bal tra mie jus 380 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

21 Pa le Mo no le Gen dos Pe Ri Fe Ri nis tu Ri nys kal ba apie ga la tus, ne mi nė da mas Bos fo ro ir Bi ti ni jos. Bet že mė la py je vis kas iš si ri kiuo ja vie na li ni ja. Kaip tuos su ta pi mus pa aiš kin ti: pra si ma ny mams, net moks lin giems, čia daug dau giau pe no duo tų graikai, Troja, Enė jas, Da ki ja, Tra ki ja. Kaž ko dėl ne, žiū ri ma į ant ra ei les Ro mos pro vin ci jas ry tuo se, ir tai net ne Pon to Bos fo ras, Tra kų Bos fo ras, jun gian tis Vidur že mio ir Juo dą ją jū ras, o pa ly gin ti skur dus Ki me rų Bos fo ras, apie ku rio vie tą dar rei kia il gai aiš kin ti, užuot pra kil niai tvojus Tro jos ar At ėnų kor ta? Tie sa, šia kor ta XV XVI a. ir bu vo pa si nau do ta Ro mos kor ta, bet tradi ci ja pri va lė jo bū ti. Kuo gi svar bus Ki me rų Bos fo ras? Čia pat Bo riste no, Dnep ro žio tys. Dnep ro aukš tu pys, o ir kai ku rios že miau esan čios te ri to ri jos bal tiš kos. Čia ir Gin ta ro ke lias su kon tro liuo ja mu, ga na sau giu marš ru tu į gin taro ra dim vie tes va ka rų bal tų te ri to ri jo se. Nuo Ga la ti jos iki Ga lin di jos, Žiem ga los, Bai so ga los ar Van džio ga los ke lias ga li ei ti net gi upė mis. Jei tai pra si ma ny mai, ko dėl gi trys ne su si ję šal tiniai tel pa į vie ną gre tą? ki Me RŲ bos Fo RO VER si ja Ji at ro do nu trūk tgal viš ka, ei nan ti vi siš kai ki ta krypti mi nei de rė tų, be to, nie kas ne si tei kė net jos pa nei gi nė ti. Ta čiau XV a. ta hi po te zė eg zis ta vo. Štai kaip ją ko men tuo ja Ka li ma chas: Ta čiau kaip tie, ku rie lie tuvius kil di no veikiau iš ga lų ne gu iš ro mė nų, sa vo nuo mo nei pa grįs ti tu ri daug ar gu men tų, ly giai taip jų ne trūks ta ir tiems, ku rie tei gia, kad jie [lie tu viai] ki lę iš bos fo rė nų, ka dan gi pas tarų jų gy ve ni mo dės niai ir tai syk lės ap skri tai yra to kie pat kaip ir pir mykš čių lie tu vių (BRMŠ I ). Ka li ma chas ne ga lė jo pa mi nė ti to, ką šian dien jau ži no me mes: tarp Bos fo ro vals ty bės ka ra lių bu vo ke li Po le mo nai 10. Bos fo ro ka ra lys tė, siek da ma iš lai ky ti sa vo nepri klau so my bę, la vi ra vo tarp Pon to, vė liau ir Ro mos, bei tarp ski tų, sar ma tų, Me o ti dės pa kran tės gen čių: kartais sek da vo si, kar tais iš tik da vo il ga lai kės kri zės, kaip 62 m. po Kr. Ne ro nui už drau dus Bos fo ro val do vams ant jų kal di na mų auk si nių mo ne tų dė ti jų mo nog ra mas, jas te ko pa keis ti Ne ro no mo nog ra ma (fak tiš kas ne pri klauso my bės pra ra di mas) 11. Štai ir Ne ro nas su krikš čio nių per se kio ji mais iš Lie tu vos met raš čių ver si jų... Kri zes vi sa da ly di kraus ty mai si. Štai III a. pr. Kr. pabaigo je dėl ka ri nė s e ko no mi nės kri zės da lis Bos fo ro gyven to jų per si ke lia šiau riau, pas ki me rus 12. O mū sų at ve ju vi sai ti kė ti na, kad ko kia nors emig ra ci ja vy ko ir tau tų kraus tymo si epo cho je, kai koks nors bos fo rė nų bū rys ga lė jo bū ti go tų ar hu nų įsuk tas ir pa mė tė tas šiau rėn. Jei ma ny si me, kad kraus to ma si dėl eko no mi nių ar po li ti nių prie žas čių, t. y. są ly giš kai ra miai ir or ga nizuotai, ga li ma pri si min ti Lie tu vos met raš čio pa brė žia mą Pa le mo no plau ki mą upe aukš tyn. Tuo met su pran ta ma: ke lio nė ne il gu Ne mu nu var gu ar ga lė jo įsi tvir tin ti kaip le gen dos bran duo lys. Juk Lie tu vos met raš čio le gendose ne kal ba ma apie nuo ty kius, ta ria mai plau kiant pro Va ka rų Eu ro pą, Bri ta ni ją, Jut lan di ją. Ne pasa ko ja ma tik apie iš tik rų jų gal ke lių die nų ke lio nę Ne mu nu. Bet jei gu Pa le mo no plau ki mo Ne mu nu aukš tyn pro vaiz dis bu vo Po le mo no ke lio nė aukš tyn Dnep ru (Bo ris te nu)? Vi sa tai tik prie lai dos, bet ga li ma pa ste bė ti, kad Po le mo no/bos fo ro ver si ja ima ap lip ti me džia ga, net ne pra dė jus nuo sek lios stu di jos. My ko las Mi chel ber tas, ra šy da mas apie anks ty vą jį ge le žies am žių Lie tu vo je, tarp kit ko pa mi ni: Pa na šių į Lie tu vos ra di nius dal gių [...] ap tik ta ir Bos po ro [?] ka ra lys tės vė ly vo jo an ti kos lai ko tar pio gy ven vie tė se 13. Ap skri tai bal tų ry šiai su Pa juod jū riu per Dnep rą I IV a. in ten sy vūs: Dau giau duome nų tu ri me apie Lie tu vos gy ven to jų ry šius su Černia cho vo kul tū ra, ku ri bu vo pa pli tu si taip pat Žemuti nė je Pad niep rė je, prie Dnest ro ir Du no jaus že mu py je. Lie tu vo je ap tik ta Čer nia cho vo kul tū rai ti piš kų žies tų in dų (Vei vir žė nai). Tiek Lie tu vo je, tiek Čer nia cho vo kul tū ros te ri to ri jo je pa si tai ko tų pa čių ema liuo tų dirbi nių, lan ki nių se gių lenk ta ko je le, gin ta ri nių ka bu čių. Ga li mas daik tas, iš Čer nia cho vo ar Pše vors ko kul tūros į Lie tu vą pa te ko ki bi ro pa vi da lo ka bu čių. Vi du rio Pad nieprės lo biuo se ap tik ta [...] vy ti nių ant kak lių ki li niais ga lais, ku rias chro no lo giš kai dar ga li ma sie ti su Čer nia cho vo kul tū ra. Taip pat da lis cen tri nės Lietu vos gy ven to jų ga lė jo mig ruo ti į Čer nia cho vo kul tū ros te ri to ri ją. Tai gi Lie tu vos gy ven to jai bei čer nia cho vie čiai pa lai kė įvai rius ry šius, ku rie pa se ka mi III IV am žiuje 14. Ži no ma, Čer nia cho vo kul tū ra to li gra žu ne Bos fo ro ka ra lys tė, nors piet ry čių kam pe tie sio giai su ja ri bo ja si, bet mums čia svar bes nis kon tak tų su Dnep ro že mu piu in ten sy vu mas, net gi ar che o lo giš kai lei džian tis kal bė ti apie ga li mas gy ven to jų mig ra ci jas. O kad kraus ty ta si ir šiau rės kryp ti mi, į bal tų te ri to ri jas, ne tie sio giai ro do ir Čer nia chovo kul tū rai bū din gų žies tų in dų at si ra di mas: var gu ar du žūs mo li niai in dai bu vo ge ra eks por to pre kė, čia greičiau siai ju da tech no lo gi ja, o ją ne ša žmo nės... Jei Bos fo ro Po le mo no le gen da bū tų pa dirb ta XV a., tai ir Bos fo ras, ir Po le mo nas bū tų iš ni rę kar tu. Bet Bos fo ras pa si ro do XV a., o Pa le mo nas (ne Po le mo nas) jau kom pi lia ci nė je ro mė niš ko je lie tu vių kil mės ver sijo je XVI a. Tai gi esa ma ben dro šal ti nio. Tai vei kiau siai tu rė tų bū ti žo di nė tra di ci ja, Lie tu vo je gy vuo jan ti XV a. 10 Istorija Evropy, t. 1, Drevniaja Evropa, Moskva, 1988, s. 530, Ibid., s Ibid., s Michelbertas M., Senasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1986, p Ibid., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

22 Gin ta Ras Be Res ne vi Čius Už ra šo ma ji bu vo iš kreip ta, ide o lo giš kai pat rio tiš kai ją per su kant Ro mos kryp ti mi. kel tų Pėd sa kas Ta ci tas tei gė, kad ais čių kal ba pri me nan ti bri tų kalbą (Ger ma nia, 45, BRMŠ I 143, 145). Bri ta ni ja Ta ci to lai kais bu vo kel tiš ka. Esu ke lio se vie to se pa ste bė jęs, kad prū sų re li gi ja ne ži nia ko dėl ati tin ka kel tų re li gi nę or ga ni za ci ją, o kri vio kir vai čio (kri vai čio) bei vai de lo tų ins ti tu ci jos bei jų so cia li nis-re li gi nis funk cio na vi mas Prū si jo je (Si mo no Gru nau ir ki tų prū siš kų kro nikinin kų duo me ni mis) ga li bū ti gre ti na mas ar net ta pa tina mas su kel tų drui dų ins ti tu tu. Vis dėl to kel tiš kas/ga liš kas pėd sa kas ir gi at ro do dirbti nis, Bal tra mie jus An glas ir Ka li ma chas tie siog paisto nie kus. Bet vis kas ne taip pa pras ta. Ar mes no ri me, kad kel tai, ka dai se pra si ver žę į bal tų te ri to ri jas, pa lik tų įsmei gę čia sa vo vė lia vą? Kad sa vo pa sie nio upę pa vadin tų kel tiš kai, ko kiu nors Ne mu nu? (Nem- šak nis keltiš kai šven tas, Ne me to na kel tų dei vė, Ne main ka ro die vo Ne ito su tuok ti nė 15, plg. sla vų Nie man, Ne man), kad į Ne mu ną įte kė tų Ne ris (Ne ra kel tų mito lo gi jo je ke liau to jo į po mir ti nę ka ra lys tę var das, o jo mi tas be maž pa žo džiui at kar to ja So vi jaus mi to siuže tą 16 ), kad pirmo ji le gen di nė vals ty bės sos ti nė bū tų pa va din ta kel tiš kai (Ker na ai riš kas vie to var dis, pagal ai rių kny gą Vie tų se no vė, Dind sen chas, reiš ki ąs Gau sy bę did vy rių 17 ), kad Ai rio ga la ga li reikš ti Įkai tus duo dan čius pa valdi nius, Air gial la 18. Jei gu mes no ri me ko pa na šaus, tai tu ri me. Kel tai IV I II a. pr. Kr. skir tin go mis ban go mis įsiveržia į Bal ka nus, Du no jaus že mu pį, gy ve na da bar ti nės Ru mu ni jos te ri to ri jo je, Veng ri jo je, Če ki jo je. Vi du rio Eu ro po je jie iš es mės bal tų pa šo nė je, bet at ro do, kad toliau į šiau rės ry tus jie ne pra si mu ša. Bent jau iš vakarų ar piet va ka rių. Pri me nu, kad čia aš ieš kau ne lie tu vių kil mės, o tik pa grin do kel tiš kai lie tu vių kil mės le gen di nei ver si jai. Tad dar ke lios ci ta tos ne pro ša lį. Štai vėl Ka li ma chas: Kai kel tų vie na da lis nu ė jo į Ita li ją, ki ta da lis, vadovau ja ma Le mo ni jaus, kar tu su vai kais ir žmo no mis paju dė jo Šiau rės Oke a no link, už ėmė Eu ro pos pa kraš čius ir iš pra džių įsi kū rė bū tent tuo se kraš tuo se; ne tru kus jis, pa kei tus va do Le mo ni jaus var dą, bu vo pa va din tas Li vo ni ja [...]. O kai vė les niais lai kais kimb rai kraus tė si Bos fo ro link, jis bu vo jų pra min tas Ki me rų Bos fo ru [...]. Kel tai, pa li kę sa vo gy ven vie tes vi du rio Sar ma tijo je, per si kė lė į tas že mes, ku rias ir šian dien už ima. [...] grai kai, ne ži no da mi tik ros jų [lie tu vių] kil mės, da vė jiems kel tos ki tų var dą, ku ris reiš kia ir se ną ją, ir nau ją ją jų tė vy nę (BRMŠ I ). Ma ri ja Gim bu tie nė taip nu sa ko pa dė tį bal tų ir ap linki nė se te ri to ri jo se II a. pr. Kr. II po Kr.: Ben dra po li ti nė Eu ro pos si tu a ci ja kel tų ir ger manų ver ži ma sis į ry tus ga lė jo tu rė ti įta kos Za ru bin cų kul tū ros žmo nių mig ra ci jai. III II a. pr. Kr. kel tai sie kė Va ka rų Len ki ją, net Ku ja vi ją 19. Za ru bin cų kul tū ros žmo nių pa pli ti mas pa se ka mas pa gal ka pi ny nus [...]. Ka puo se ap tik ta daug žal va ri nių kel tiš ko sti liaus segių; pa gal jas Za ru bin cų kul tū ros pa pli ti mas Vo ly nė je ir Dnep ro vi du ru py je da tuo ja mas II I a. pr. Kr. [...]. Za rubin cų ti po ra di nių, dau giau sia ur ni nių ka pų, at si ran da pas ku ti niai siais a. pr. Kr. Vo ly nė je ir Dnep ro vi du ru pio ba sei ne ap link Ki je vą, o eros pra džio je jie pa plin ta palei Des ną, Sei mą iki Okos ir Dnep ro aukš tu pio basei ne [...]. Vi du rio Ru si jos ga lin dai, met raš čiuo se mi ni mi iki XI XII a., sie ja mi su prū sų ga lin dais. Ka dan gi jo kia ki ta mig ra ci ja, iš sky rus sla vų, VI VII a. į Des nos basei ną ar che o lo giš kai ne ži no ma, spė ja ma, jog Za ru bin cų kul tū ros žmo nės tu ri bū ti prū sų ga lin dai 20. Pa keis ki me Vi du rio Ru si ją, Vo ly nę, Dnep ro vi du ru pį žo džiu Sar ma ti ja, kas vi siš kai tei sė ta an ti ki nės (ir vi du ram žiš kos) ge og ra fi jos po žiū riu, o žo dį Za ru bin cų kul tū ra kel tos ki tais. Ga lin dų net keis ti ne rei kia. Ki ta me aka de mi nia me vei ka le skai to me: Iš su kauptos me džia gos ma ty ti, kad Za ru bin cų kul tū rą pa li kusios gen tys pa lai kė glau džius ry šius su an ti ki nės kul tū ros cen trais prie Juo do sios jū ros, taip pat su kel tais 21. Štai ir Bos fo ro-pon to li ni ja, štai ir kel tiš kas pėd sa kas. Ka li ma chas XV a. pui kiai per tei kė sam py ną: kel tai/ Bos fo ras. Ją ga li ma ap tik ti ir ar che o lo giš kai. Tad ga lė tu me tar ti: XV a. tik rai eg zis ta vo le gen di nė tra di ci ja, kil di nan ti lie tu vius iš ga lų/kel tų ir (ar) Šiaurės Pa juod jū rio. De ja, po li ti niai-ide o lo gi niai mo ty vai šią ver si ją persu ko Ro mos link. To kia yra šio straips nio iš va da. At ro dy tų, čia ga lė tu me dė ti taš ką, bet yra ne taip. Is to ri kai ne vel tui sa vo uos le nu jau tė už Pa le mo no kaž kas sly pi tai ne šal ti nis, bet ir ne pa sa ka. Ir šią aki mir ką, vi siš kai ne ti kė tai, iš ky la pa grin di nė te ma, pa čios Pa le mo no le gen dos tu ri nio te ma. Tai atvy ki mo te ma. Pa le mo no le gen da ir man pa čiam tai tam tik ras smū gis ir ne ti kė tu mas nė ra su gal vo ta ar su dė lio ta. Jos spe ci fi ka ver čia kon kre ti zuo ti kon teks tą, ku ria me Pa le mo no le gen da tu rė tų bū ti iš spręs ta, ir tas kon teks tas ai riš kas. 15 Botheroyd S., Paul F., Lexikon der keltischen Mythologie, 2. Aufl., München, 1995, S Ibid., S Predanija i mify srednevekovoj Irlandii, Moskva, 1991, s Ibid., s Gimbutienė M., Baltai, Vilnius, 1985, p Ibid., p Lietuvių etnogenezė, Vilnius, 1987, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

23 TEMA: LIETUVIŲ MITOLOGIJA Is to Ri kai apie se ną ją lie tu vių re li Gi ją ir mi to lo Gi ją Ty ri mų kri ti ka ir at si nau ji ni mo vil tis Pranas Vildžiūnas Ra šant Lie tu vos is to ri jos sin te zes, su si klos tė tra di ci ja vie ną sky rių skir ti se na jai lie tu vių re li gi jai. Tai ga na keis ta tra di ci ja, tu rint ome ny je is to ri jos ir re li gi jos, kaip ty ri mo ob jek tų, skir tu mus. Sin te zė se ap ra šo ma tai, dėl ko dau gu ma ty ri nė to jų dau giau ar ma žiau su ta ria, sten gia ma si ne lies ti pro ble mi nių ar ma žai iš tir tų klausi mų. Kiek vie na Lie tu vos is to ri ja yra tar si ty ri nė ji mų kvin te sen ci ja la biau siai pa ti ki mos moks li nės tie sos la šas, ku rį dau gy bei moks li nin kų sun kiai triū siant pavy ko iš spaus ti. Tad ir ra šy da mi apie re li gi ją, is to ri jos sin te zuo to jai iš dės to ne gin či ja mus da ly kus. Kad ir kaip bū tų gai la, ta čiau tai, dėl ko ra šy da mi apie re li gi ją suta ria is to ri kai, bet ku rį mi to lo gą, re li gi jo ty ri nin ką ar ki tą re li gi jų spe cia lis tą ma žų ma žiau siai ga li įva ry ti į ne vil tį. Pro ble ma tam pa dar opes nė pri si mi nus, kad isto ri kų ra šy tas Lie tu vos is to ri jas skai to kur kas dau giau žmo nių nei, pa vyz džiui, spe cia li zuo tą lek tū rą re li gi ne te ma ti ka. Kiek vie nas sa ve ger bian tis lie tu vis na muo se bū ti nai tu ri Adol fo Ša po kos Lie tu vos is to ri ją, na, dabar ir Ed var do Gu da vi čiaus nau jau si ą vei ka lą. La biau pra ei ti mi be si do min čių kny gų len ty no se, ko ge ro, ras tume ir dar ke le tą įvai rių au to rių skir tin gu lai ku ra šy tų is to ri jų. Ki taip ta riant, dau gu ma lie tu vių apie se ną ją re li gi ją su ži no bū tent iš šių kny gų ir ne kves tio nuo da mi pri ima jo se esan čią in for ma ci ją. Trum pa me, daž niau siai tris-ke tu ris pus la pius užiman čia me sky re ly je, sten gia ma si trum pai drū tai at skleis ti se no sios lie tu vių re li gi jos es mę. O ta es mė, pa sak Ša po kos, yra gam tos ir jos reiš ki nių gar bi ni mas 1. De ja, pa na šiai ma no ne vien Ša po ka. Po dau giau nei ke tu rias de šim ties me tų ly giai tą pa tį ra šo ir iki šiol be ne ge riau sios Lie tu vos is to ri jos sin te zės au to rius Ze no nas Ivins kis. Jis net ne abe jo da mas tei gia: Lie tu viai įdva si no gam tos jė gas ir jos reiš ki nius, dar jiems ne su teik da mi ant ro po mor fi nio pa vi da lo 2. Dar po de šimt me čio Van PRANAS VILDŽIŪNAS VU Religijos studijų ir tyrimo centro magistrantas. da Dau gir dai tė-sruo gie nė sa vo Is to ri jos sky re lio apie re li gi ją pra džio je iš ryš ki na jo pa grin di nę min tį se novės lie tu viai gar bi na gam tos jė gas 3 (!). Be maž tuo pat me tu jau at bun dan čio je so vie ti nė je Lie tu vo je pa si ro do dar vie na au to rių ko lek ty vo pa ra šy ta sin te zė. Knygo je is to ri kas Me čis lo vas Ju čas nuo gąs tau ja, kad lie tu vių prie šai, ko vo da mi su pa go ni mis lie tu viais, ne už si me na apie pa go ny bės tu ri nį, jos es mę 4. Ir čia pat pa si džiau gia, nes kiek dau giau apie tai XIV a. pra džio je yra pa ra šęs P. Dus bur gie tis, kaip an tai, kad lie tu viai ne pa ži nę Die vo ir to dėl klai din gai gar bi nę sau lę, mėnu lį, ru pū žes ir t. t. 5 Is to ri kų nuo mo nė apie se ną ją lie tu vių re li gi ją ne pa kin ta nei po sep ty nių, nei dar po ke tu rių me tų. Štai 1995 m. iš leis ta vėl gi au to rių ko lek ty vo pa ra šy ta kny ga, ku rio je re li gi jos klau si mus nu švies ti pa nū do ar che o lo gas Al bi nas Kun ce vi čius 6 ; ir ga liau siai 1999 m. pa si ro do Gu da vi čiaus vei ka las 7. Abie jo se kny go se lie tu viai po se no vei gar bi na sau gam tą, ir ką tu jiems. Jei pa klaus čiau ger bia mų is to ri kų, ko dėl jie ma no, kad tie varg šai lie tu viai bu vo to kie nesu si pra tė liai gam tos gar bin to jai, ko ge ro, su lauk čiau at sa ky mo, esą taip teig ti lei džia šal ti niai. Ir iš tie sų, kal bant apie bal tus ap skritai, pir mą kar tą gamt mel dys te jie bu vo ap kal tin ti dar 1199 m. Šiais me tais ra šy to je bu lė je po pie žius Ino centas III tei gia, ne va Li vo ni jos gen tys Die vui pri de ra mą gar bę tei kė kvai liems gy vu liams, la puo tiems me džiams, skaid riems van de nims ir ža liuo jan čioms žo lėms 8. Apie tai, jog prū sai, lie tu viai ar lat viai, užuot gar bi nę pa tį 1 Ša po ka A., Lie tu vos is to ri ja, Vil nius, 1989, p. 34. Pir mas lei dimas 1936 m. Kau ne. 2 Ivins kis Z., Lie tu vos is to ri ja, Vil nius, 1991, p Pir mas lei dimas 1978 m. Ro mo je. 3 Dau gir dai tė-sruo gie nė V., Lie tu vos is to ri ja, Vil nius, 1990, p. 27. Pir mas lei di mas 1987 m. Či ka go je. 4 Ju čas M., Luk šai tė I., Mer kys V., Lie tu vos is to ri ja, Vil nius, 1988, p Ibid., p Kun ce vi čius A., Kiau pa Z., Kiau pie nė J., Lie tu vos is to ri ja, Vil nius, 1995, p Gu da vi čius E., Lie tu vos is to ri ja, Vil nius, 1999, p , NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

24 Pranas Vildžiūnas 8 BRMŠ, Vil nius, 1996, p Ibid., p Ibid., p Ibid., p Ivins kis Z., op. cit., p. 141; Kun ce vi čius A. ir kt., op. cit., p. 51. kū rė ją Die vą, gar bi na jo tva ri nius, ra šė ir vė les ni au to riai: apie 1220 m. Oli ve ris Pa der bor nie tis 9, 1326 m. Pet ras Dus bur gie tis 10, 1442 m. Sem bos vys ku pas Mi ka lo jus 11 ir dau ge lis ki tų. Kaip ma to me, pana šių liudi ji mų dau gy bė. Ta čiau kur gi šal ti nių kri ti ka? Is to ri kai šiuo at ve ju viską su pran ta tie sio giai ir vie na reikš miš kai: pa rašy ta gar bi no gy vu lius, va di na si, gar bi no gam tą ir taš kas. Ir net gi po zity viz mu gar sė jan tis prof. Gu da vi čius taip ma no. Bet juk tai pa pras čiau sia ide o lo ge ma. Anais laikais bu vo įpras ta ši taip ra šy ti apie pa go nis. Iš tie sų ma no no ras, kad is to ri kai at lik tų re li ginės in for maci jos pa teikian čių šal ti nių ana li zę, nė ra pa sver tas. Tam reikia re li gi jo ty ri nio pa sirengi mo ge rai iš ma ny ti ati tin ka mus me to dus ir pasau lio re li gi jų empi ri nę me džia gą. O tuo is to ri kai tik rai nebliz ga. Skai tant jų para šy tus teks tus, ne sun ku pa stebė ti, kad mito lo gi niai ir Adomas Brakas. Iliustracija re li gi niai ty ri nė ji mai jiems ne žino ma že mė: ge riau siu at ve ju re mia ma si XIX a. ant ros pu sės te ori jo mis ir me to do lo gi jo mis, blo giau siu ban do ma šal ti nius in terpre tuo ti sa vo jė go mis, ne si re miant niekuo. Is to ri kų pa mėg tas po zi ty viz mas gal ir veiks min gas is to ri jos ty ri nė ji muo se, ta čiau re li gi jos ana li zei ne tinkames nio me to do su ras ti ne įma no ma. Juo ga li ma vis ką su tru pin ti ir su dau žy ti, ta čiau tai ne pa ti ge riau sia pri ei ga prie re li gi jos. Įdo mu, kad ra šant apie re li gi ją po zi ty viz mas tie siog au to ma tiš kai ne vei kia. Sky riuo se, skir tuo se se na jai lie tu vių re li gi jai, šal ti nių hi per kri ti ka iš si sklai do kaip dū mas. Ko ge ro, tai nu jaus da mi is tori kai grie bia si šiau do pa ra šo, ne va se na sis lie tu vių ti kė ji mas esąs ani miz mas 12. Bet ir vėl pa slys ta. Pa vadi nę lie tu vių re li gi ją ani miz mu, pa aiš ki na, jog tai gam tos gar bi ni mas. Ta čiau gam tos gar bi ni mą de ra va din ti ne ani miz mu, o na tū riz mu. Ani miz mas, pa sak šios te orijos pra di nin ko Edu ar do Bur net to Ty lo ro, yra evo liu ci nis reli gi jos rai dos mo de lis, be si re mian tis sie los (lot. ani ma) įvaiz džiu 13. Gam tos gar bi ni mas yra vi sai kas ki ta. Be to, tiek ani miz mo, tiek na tū riz mo te ori jos yra se niai 14 su kri ti kuo tos ir iš ėju sios iš re li gi jo ty ri nės apy var tos. Dar pir mą šio am žiaus de šimt me tį Émi le is Durk hei mas pa grįs tai tvir ti no, kad ani miz mas su siau ri na re li gi ją iki ha liu ci na ci jų ir klie de sių sis te mos. O na tū riz mas net ne pa aiš ki na, ko dėl da ly kai skirs to mi į sak ra li nius ir pro fa ni nius. Per ša si min tis, kad is to ri kai ani miz mo są vo ką var to ja jos ne su pras da mi, ve da mi ne ži nia kaip su si for ma vu sios tra di ci jos. Taip da ry ti tik rai ne ver tėtų, juo lab šiais lai kais, kai spe cia li zuo ta re li gi jo ty ri nė lek tū ra ne sun kiai pri ei na ma. Ta čiau is to ri kai jai tu ri kaž in ko kį imu ni te tą. Net iš ei vi jo je ra šę Ivins kis ir Daugir dai tė-sruo gie nė, be di des nio var go ga lė ję su si pa žin ti su nau jau siais re li gi jų ty ri mais ir te ori jomis, to ne da rė. Ma tyt, ne ma tė rei ka lo. Nie ko ge riau už ani miz mą juk vis vien ne su gal vo si. Gu da vi čius, ben dra dar bia vęs su Nor ber tu Vė liu mi ren giant BRM šal ti nius, stul bi na sa vo at spa ru mu pro fe sio na liems bal tų re li gi jos ty ri nė ji mams. Štai ša lia Gu da vi čiaus pa ra šy to įvado šal ti nio teks tui ki ta me pus la py je daž nai ap tin ka me Vė liaus šal ti nio re li gi nės in for ma ci jos ko men ta rą, galų ga le įva di niame BRMŠ straips ny je pui kiai spren džiama šal ti nius ra šiu sių jų bei vė liau juos in ter pre ta vu sių jų po zi ty vis tų po žiū rių san ty kio pro ble ma. Re zul ta tas jo kio po vei kio, ką jau kal bė ti apie nau do ji mą si anks tes niais Vė liaus ir ki tų au to rių pro fe sio na lų ty ri mais, ra šant to kį svar bų vei ka lą kaip Lie tu vos is to ri ja. Tarp is to ri kų, ban dan čių in ter pre tuo ti šal ti nius niekuo ne si re miant, ypač iš si ski ria Dau gir dai tė-sruo gie nė. Štai kaip ji iš spren džia se no vės lie tu vių re li gi jos at si ra dimo ir po bū džio klau si mą: Vi sur lie tu vio ty ko jo pa vo jai. Ap lin kui am ži no ji gi ria, sle pian ti plėš riuo sius žvė ris, o gal ir žmo gų už puo li ką. [...] Įei na žmo gus į miš ką vi so kių bal sų ja me gir dė ti: ar tai se no me džio ša ka kur su girgž da, ar vė jas su stau gia, la pai su šla ma. Ir ro dos jam, kad čia tik rai kaž ko kia dva sia gy ve nan ti, kad vi si tie gar sai kaž ko kios dva sios dar bas 15. Ži no te, aš ir gi taip ma nau. Tai vie nas tiks liau sių ir pa ti ki miau sių seno vės lie tu vių re li gi jos at si ra di mo ap ra šy mų. Apie tai liu di ja ir is to ri jos aud ras per gy ve nę bei iki mū sų die nų iš li kę di din gas him nas die vams Tin di rin di riuš ka, kas ten miš ke triuš ka ir pa grin di nis lie tu vių mitas Dan gus griū va. Ne la bai nuo Dau gir dai tės-sruo gie nės at si lie ka ir Mečis lo vas Ju čas. Jo tei gi mu, XVI a. hu ma nis tai pa sako jo, kad lie tu viai tu rė jo šim tus sa vo die vų, net gi su kū rė jų var dus, ta čiau tai jau ne lie tu vių pa go niš ka sis ti kė ji mas, o mi to lo gi ja, daž nai per im ta iš An ti kos ir su sie ta su 13 Be res ne vi čius G., Re li gi jo ty ros įva das, Vil nius, 1997, p Plg. Durk heim E., Ele men ta rios re li gi nio gy ve ni mo for mos, Vilnius, 1999, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

25 Is to Ri kai apie se ną ją lie tu vių re li Gi ją ir mi to lo Gi ją lie tu vių žem dir bys tės ir gy vu li nin kys tės pa pro čiais 16. Hu ma nis tai iš ties ap ra šė ne pa pras tai daug die vų, tačiau be veik nė vie no jų ati tik mens ne įma no ma su ras ti Anti kos mi to lo gi jo je. Die vų gau sa ne vien Grai ki jos ir Ro mos nuo sa vy bė. Re li gi niu is to ri niu po žiū riu die vų gau sė ji mas, spe ci fi ka ci ja yra vi siš kai na tū ra lus pro cesas, daž niau siai vyks tąs re li gi nio nuos mu kio me tu 17. To dėl kal tin ti hu ma nis tus, ne va jie vis ką nu si ra šė nuo An ti kos mi to lo gi jos, juo lab ne iš ei na. Kai ku rių is to ri kų po žiū riu, vie nas iš skir ti niau sių lie tu vių gamt mel dys tės bruo žų sau lės gar bi ni mas. Štai Dau gir dai tė-sruo gie nė, rem da ma si jau mi nė tais šal ti niais, tei gia, kad lie tu viai gar bi no sau lę 18. Jai pri ta ria ir ki ti is to ri kai, tik prof. Ju čas dar pa tiks li na, esą ypa tin gą vie tą vi sų pa go nių ti kė ji me už ėmė sau lės kul tas, o lie tu vių te kan čios sau lės kul tas 19. Čia tikrai nau jie na. M. La soc kio (juo re mia si Ju čas) tei gi nys, kad gy vu lys, ku ris pir ma sis pa žvelgs į te kan čią sau lę, tą die ną bus šven tas, ne įro do sau lės kul to. Tai pa prasčiau sias ka len do ri nių pa pro čių (Sek mi nių?) at spin dys. Nors sau lė daž nai mi ni ma tau to sa ko je, ta čiau re li gi nė jos reikš mė, bent jau ofi cia lio jo je XI I I XIV a. lie tu vių reli gi jo je, var giai ti kė ti na. Pa sak Jo no Ma la los kro nikos in tar po, Sau lę nu ka lė mi ti nis kal vis Te lia ve lis ir užme tė ją ant dan gaus. Pa na šiai tvir ti na ir kai ku rios lie tu vių sak mės. Pa sak Je ro ni mo Pra hiš kio, Sau lė kadai se buvo pa slėp ta le do bokš te, ir Zo dia ko žen klai ją iš va da vę mil ži niš ku kū ju. At ro do, kad šie šal ti niai Sau lę vaizduo ja vei kiau kaip ob jek tą, o ne sub jek tą 20. Gu da vi čius tei gia, kad, kaip ir ki tos in do eu ro pie čių tau tos, lie tu viai prak ti ka vo žmo nių au kas 21. Pet ras Dusbur gie tis prie 1261 m. da tos pa mi ni, kad su ki lę prū sai bur tais pa ren ka vie ną iš te uto nų be lais vių, Hirt shalsą, ku rį pa au ko ja sa vo die vams: pri riš tą ant žir go su de gina 22. Vė les ni šal ti niai Ei liuo to ji Li vo ni jos kro ni ka, Len kų ana lai ir ki ti taip pat ap ra šo pa na šius au koji mus. Dis ku si jos, ar lie tu viai au ko jo žmo nes, iš ta kos sie kia sep tin tą de šimt me tį. Čia ver tė tų pri si min ti dar 1976 m. iš ėju sią Juo zo Jur gi nio kny gą Pa go ny bės ir krikš čio ny bės san ty kiai Lie tu vo je, ku rios vie nas sky rius kaip tik ir skir tas šiam klau si mui nag ri nė ti. Nau do dama sis is to ri kams pri im ti na po zi ty vis ti ne me to do lo gi ja, auto rius ga na įti ki na mai įro di nė ja, kad lie tu viai žmonių ne au ko jo 23. Ta čiau šian dien is to ri kams ne lauk tai pri im ti nes nė pa si ro do prie šin gai ra šiu sios 24, itin nepa ti ki mos ir ne syk pa grįs tai su kri ti kuo tos 25 au to rės Pranės Dun du lie nės li ni ja. Vi si au ko ji mo pa mi nė jimai, re gis, pa ti ki mi, to dėl abe jo nių, kad tai iš ties vy ko, ne tu rė tų kil ti. Ta čiau dau gy bė žen klų ro dy tų, kad lie tu viai ir bal tai ap skri tai at li ki nė jo ka ro ar, tiksliau, per ga lės au kas, ir kul tui griež tą ja prasme tai ne pri skir ti na. Daž niausiai vie nas be lais vis pa ren ka mas bur tais, ki tus lei džiama iš pirk ti. Be to, au ko ja ma ne grį žus į dis lo ka ci jos vie tą, o išsyk po per ga lės, be maž mū šio lau ke. Be lais vį au ko ja ne koks nors žy nys ir ne prieš ko kį nors sta bą, o pa tys kariai, at si dė ko da mi dievams už jiems su teik tą per ga lę. Tai vis ka rių ka ro žy gių re li gi jos ap raiš ka. Pats dievų kul tas Lie tu vo je, at ro do, žmo nių au kų ne reika la vo 26. To kios nuo mo nės lai ko si ir Z e n o n a s I v i n s k i s : rei kia labai abe jo ti, Adomas Brakas. Iliustracija ar žmo nių au kos šiaip jau se no jo je lie tu vių r e l i g i j o je bu vo da ro mos, to dar ne ga li įro dy ti at ski ri prie šo ka rių pa au ko ji mai žiau rių ko vų me tu 27. Tū las is to ri kas, per skai tęs šiuos žo džius, grei čiausiai pa si pik tins ir pa prieš ta raus, esą lie tu viai sta bams au ko ti ne ga lė ję, nes jų pa pras čiau siai ne tu rė ję. Štai Šapo kos nuo mo ne, ais čiai sta bų ne tu rė jo, jie tu rė jo tik apei gi nių sta tu lų bei stul pų, ant ku rių dė jo au kas, bet tai ne bu vo die vai 28. Ne tu rė jo sta bų, bet tu rė jo sta tu lų. Tai la bai įdo mus, ta čiau sun kiai su vo kia mas tei gi nys. Kuo ski ria si sta bas nuo sta tu los? Be abe jo, tos sta tu los ne bu vo die vai, o tik jų at vaiz dai. Au to rius tur būt no rėjo pa sa ky ti, kad jos ne bu vo die vų at vaiz dai. O kie no gi ta da? Su pran tu, kad sta bų klau si mas Adol fo Ša po kos lai kais ga lė jo bū ti at vi ras (at vi ras jis ir da bar), ta čiau 15 Dau gir dai tė-sruo gie nė V., op. cit., p Ju čas M. ir kt., op. cit., p Be res ne vi čius G., Lie tu vių re li gi ja ir mi to lo gi ja, in: Mi to lo gi jos en cik lo pe di ja, t. 2, p Dau gir dai tė-sruo gie nė V., op. cit., p Ju čas M. ir kt., op. cit., p Be res ne vi čius G., Sau lė, in: Mi to lo gi jos en cik lo pe di ja, t. 2, p Gu da vi čius E., op. cit., p BRMŠ, p Jur gi nis J., Pa go ny bės ir krikš čio ny bės san ty kiai Lie tu vo je, Vil nius, 1976, p Dun du lie nė P., Se no vės lie tu vių mi to lo gi ja ir re li gi ja, Vil nius, 1990, p Plg., pvz., Bal ta kie nė V., Ro man tiš kų hi po te zių ke liais, in: Dar bai ir die nos, Kau nas, 1998, p Žr. Be res ne vi čius G., Lie tu vių re li gi ja ir mi to lo gi ja, in: p Ivins kis Z., op. cit., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

26 Pranas Vildžiūnas m. pa jū ry je vy ku sių ar che o lo gi nių eks pe dici jų ra di niai stul pai su žmo gaus gal vo mis 29 ver čia stab te lė ti ir nau jai ap mąs ty ti šį klau si mą. Tai ir Dau girdai tė-sruo gie nė su pran ta 30, ta čiau Ivins kis po se no vei tvir ti na, kad se no vės lie tu vių re li gi jo je rei kia pa neig ti sta bų bu vi mą 31. Kam pa nei gi nė ti tai, ko dar ne labai ži no me? Kol kas duo me nų apie juos tu ri me la bai ma žai, ta čiau ir tie vei kiau liu dy tų bal tus tu rė jus sta bų, o ne prie šin gai. To kio pro ble mi nio klau si mo, ra šant sinte zę, rei kė tų pa prasčiau siai veng ti. Rem da mie si ta ria mu sta bų ne bu vi mu, dau gu ma isto ri kų lin kę ma ny ti, esą lie tu viai įdva si no gam tos jė gas dar jiems ne su teik da mi ant ro po mor fiš ko pa vi da lo 32 ar kad ant ro pomor fi nio pa vi da lo lie tu vių dievai dar nepa sie kė 33. Sta bų nebu vi mas to dar ne įro do. Idant die vus ga lė tum įsi vaiz duo ti ant ro po mor fiš kai, vi sai ne būti na jų ab roz dė lius drož ti iš me džio. Pa vyz džiui, Hai ty je, iš sky rus šiau ri nę jo da lį, sta bų ne ap tin ka ma. Vu du adep tai die vy bes vaiz duo ja spe cia liais pie ši niais ve ve, kuriuos su pi la iš mil tų, grūs tų ply tų ar net ka vos tirš čių, pa na šiai kaip ti be tie čiai man da las. Ta čiau pie šia mas ne die vy bės vei das, o ku ris nors jos at ri bu tas žen klas. Tai ga li bū ti gy va tė, šir dis, lai vas ir pan. Ne pai sant to, ty ri nė to jai ak cen tuo ja Vu du Adomas Brakas. Iliustracija (J. Remeika. Kai dar amžina ugnis ruseno) re li gi jo je esant itin ryš kų ant ro po mor fiz mą 34. Lie tu vių re li gi jo je nuo pat anks ty viau sių pa mi nė ji mų mi ni mi as me nys Jo no Ma la los kro ni kos in tar pe kal ba ma apie So vi jų, ten pat mi ni mas ir kal vis Te lia ve lis 35. Sa ko ma tie sio giai So vi jus buvo žmo gus, o Te lia ve lis kalvis 36. Ko kio dar rei kia ant ro po mor fiz mo? Vė les ni tau tosa ki niai šal ti niai la bai deta liai api bū di na die vų Per kū no ir Vel nio iš vaiz dą, jų būdą ir t. t. Jiems skir tos mo nogra fi jos 37 is to ri kams, ma tyt, nė mo tais. Ne tik die vai, bet ir že mes nio ran go mi ti nės esy bės įsi vaiz duo tos žmo gaus pa vi da lu 38. Ne gi ir tai ne ant ro po mor fiz mas? Fak tas, kad se nuo siuo se šal ti niuo se ma ža die vų kon kre tes nių api bū di ni mų, nie ko neįro do. Kam ta da rū pė jo, kaip tie die vai at ro do? Svar biau sia bu vo vis ką kuo grei čiau sumai šy ti su že mėm. Gam tos jė gų gar bi ni mas, Sau lės kul tas, žmo nių aukos, ant ro po mor fiz mo ne bu vi mas dėl vi so to is to rikai vien bal siai su ta ria. Ta čiau ban dy da mi ap skri tai nu sa ky ti lie tu vių re li gi ją, pa si me ta ir ima ra šyti, kas kaip iš ma no. Ivins kis ir Kun ce vi čius ma no, esą tai bu vęs ani miz mas 39, Dau girdai tė-sruo gie nė tei gia, kad lie tuvis bu vo la bai re li gingas 40, o Gu da vi čiaus nuo mo ne, pago nių ti kė ji mas ne pa sie kė re li gi jos ly gio 41. Kaip re a guo ti į pas ta rą jį po žiū rį? Aš ne ži nau nė vie nos tau tos, ku ri ne tu rėtų re li gi jos. Se niau sios mums ži no mos ci vi li zaci jos iš ny ra jau su re li gi nė mis sis te mo mis. Mes ne ži no me, ka da at si ran da re li gi ja, ir grei čiau siai nie kuomet ne su ži no si me. Čia to ir ne si aiš kin si me. Sa vo tei gi nį Gu da vi čius ko men tuo ja la bai įdo miai. Jo žo džiais ta riant, kul to tar nai ne ta po baž ny čia, die vy bių įvaiz džiai ir frag menti niai jų veik los bei san ty kių su žmo nė mis siu žetai ne iš au go į mi tus, juo la biau į mi tų ciklus 42. Kul to tar nai ir šiaip ne ga li tap ti baž ny čia, nes baž ny čia tai visa ti kin čių jų ben druo me nė. O ji Lie tuvo je bu vo. Be to, ka žin ar baž ny čios ter mi ną ap skri tai ga li ma pri tai ky ti ar cha ji nei re li gi jai. Kal bant apie mi tus ir jų cik lus, jie vei kiau siai taip ir li ko ne už ra šy ti, o ne ne spė jo at si ras ti. Re li gi jų me džia ga liu dy tų grei čiau prie šin gai. Jei mitų ir baž ny čios ne bu vi mas leis tų tar ti lie tu vius ne tu rėjus re li gi jos, ką ir kal bė ti ta da apie 28 Ša po ka A., op. cit., p Ri man tie nė R., Lie tu va iki Kris taus, Vil nius, 1995, p Dau gir dai tė-sruo gie nė V., op. cit., p Ivins kis Z., op. cit., p Ibid., p Gu da vi čius E., op. cit., p Met raux A., Vo o doo in Hai ti, New York, 1972, p BRMŠ, p Ibid., p Vė lius N., Chto niš ka sis lie tu vių mi to lo gi jos pa sau lis. Fol klo ri nio vel nio ana li zė, Vil nius, 1987; Lau rin kie nė N., Se no vės lie tu vių die vas Per kū nas, Vil nius, Vė lius N., Mi ti nės lie tu vių sak mių bū ty bės, Vil nius, Ivins kis Z., Lie tu vos is to ri ja, Vil nius, 1991, p. 141; Kun ce vi čius A. ir kt., op. cit., p Dau gir dai tė-sruo gie nė V., op. cit., p Gu da vi čius E., op. cit., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

27 Is to Ri kai apie se ną ją lie tu vių re li Gi ją ir mi to lo Gi ją or to dok si nį bu diz mą, hi na ja ną (iš da lies ir dzen bu dizmą)? Juk šios re li gi nės tra di ci jos ne tu ri nei Die vo, nei die vų są vo kų, ta čiau tai, be jo kios, abe jo nės re li gi jos. Tai ne vie nin te lis ma žai pa grįs tas Ed var do Gu da vičiaus tei gi nys. Pa vyz džiui, ge ro kai nu ste bau per skai tęs, jog mil ži nų erai at sto va vo Pra ko ri mas mil ži nų dievas. Bet tai vien tik Al gir do Ju liaus Grei mo as me ni nė nuo mo nė, ku rios ne pa tvir ti na net Te odo ras Nar bu tas. Tie sa, mil ži nai mi ni mi lie tu vių pa da vi muo se, bet la bai re tai ir apie jo kį mil ži nų die vą ten ne kal ba ma. Pra kori mą pir mas pa mi nė jo Mo tie jus Strij kov skis 1582 m. Jo tei gi mu, tai pats pir mu ti nis die vas. Jis iš tie sų ne abe jo ti nai tu ri pir map ra džio die vo bruo žų 43, ta čiau kur gi mil ži nai? Su Gu da vi čiaus tvir ti ni mu, esą at si ra du sios ka riaunin kų, o vė liau ba jo rų, ter pės ne be pa ten ki no ga na nuto lęs ir ne ryš kus gam tą įkū ni jan čių die vų pan te o nas 44, su tik ti taip pat ne ga li me. Prie šin gai, vie nas pa grin di nių se no sios re li gi jos ele men tų die vų ar tu mas. Pasak Gin ta ro Be res ne vi čiaus, Per kū nas gy ve na de besy se, ta čiau jį ga li ma su tik ti ir gi rio je ar tie siog prie sa vo na mų slenks čio, kur jis pa si ro do me džio da mas sa vo am ži ną jį prie ši nin ką vel nią. [...] Die vas gy ve na dan guje, tačiau dau ge lis sak mių ti ki na jį te be vaikš tant po svie tą pa var gė lio el ge tos pa vi da lu. [...] Vel nias gy ve na po že miuo se, ta čiau pel kė se ar ba eže ruo se ar šiaip že mo se vieto se pra ga rai iš ny ra į pa vir šių, ir, bė dai pri spau dus, žmogus ei na į to kias vie tas šauk tis Vel nio pa gal bos 45. Sunku ką ir be pri dur ti, ne bent tai, kad nė vie no iš šių per so na žų ne ryš ku mu tik rai ne ap kal tin si. No rint tuo įsi ti kin ti, pa kan ka pa var ty ti ma no jau mi nė tas Vel niui ir Per kū nui skir tas mo nog ra fi jas. Iš vi sų anks čiau Lie tu vos is to ri jas ra šiu sių au to rių Gu da vi čius iš si ski ria pa teik da mas dar vie ną sky re lį intri guo jan čiu pa va di ni mu Pa go ny bės at si li ki mo es mė. Iš var di jęs vi są gru pę Vi du ram žių Vi du rio bei Va ka rų Eu ro pos kul tū ros verty bių bei pa sie ki mų, au to rius nuspren džia, jog Lie tu vo je kliū tis šiems da ly kams pa siek ti bu vo raš to ne tu rė ji mas 46. Dau giau nei prieš še šis šim tus me tų Dus bur gie tis tei gė, jog prū sai ne pri pa ži no Dievo, bū da mi pa pras ti žmo nės, ne įsten gė jo pro tu su vok ti, o ka dan gi ne tu rė jo raš to, tai nė iš raš to jo ne ga lė jo pa žinti 47. Ma tyt, tai iš ties la bai bai su. Šį kar tą svar biau sia 42 Ibid. 43 Be res ne vi čius G., Pra ko ri mas, in: Mi to lo gi jos en cik lo pe di ja, t. 2, p Gu da vi čius E., op. cit., p ne po žiū rio se nu mas. Iš pa ties sky re lio pa va di ni mo maty ti, kad au to rius pra de da ver tin ti: ta re li gi ja geres nė, ana blo ges nė. Vis kas ne taip pa pras ta. Is to ri kai ima pa ma žu ap si pras ti su ci vi li za ci jų ty ri nė to jų (tarp jų ir ci vi li za ci jų is to ri kų) nuo sta ta, kad vi sos kul tū ros ir ci vi li za ci jos yra ly gios ir vie no dai ver tin gos, ne pai sant to, kad vie na ku ri ga li bū ti su kū ru si su dė tin gą so ciali nę są ran gą, ap si tvė ru si vals ty bės sie na, pa sta čiu si daug di dingų mies tų, o ki ta ne pri klau so mų kla jok lių, gy ve nan čių be vals ty bės, sie nų, raš to ir dau ge lio ki tų da ly kų, kul tū ra. Jos pa pras čiau siai skir tin gos, ki to kios. Ta čiau re tas ku ris su pran ta, kad vie nas pa grin di nių (jei ne pats pa grin di nis) ci vi li za ci jos ar kul tū ros dėme nų yra re ligi ja. Ne svar bu, ar kul tū ra vei kia re li gi ją ar re li gi ja kul tū rą. Ju čo tei gi mu, vie nin te lė kliū tis lie tu viams pri im ti krikš čio ny bę bu vo ta, kad Vo kie čių or di no žo džiams prieš ta ra vo jų pa čių kės lai ir dar bai 48. Va di na si, lie tuviai jau ir pa tys su si pra tę, kad tas jų gam tos gar bi ni mas nei šis, nei tas; bū tų krikš ti ję si, bet tie vo kie čiai vis negra žiai elg da vę si. Ta da lie tu viai, ne be ži no da mi, ką daryti, pa si me tę, o gal ir įsi žei dę nebe si krikš ti jo. Su pra tingi tie lie tu viai kei čia sau re li gi jas kaip ko ji nes, ir vi siems ge rai. O kas, jei da bar pa tir tu me ara bų ar ki nų in va zi ją? Ko ge ro, po ke lių šim tų me tų is to ri kai ra šy tų, kaip ne ti kė liai krikš čio nys lie tu viai ne no rė jo pri im ti is la mo ar ba bu diz mo. Re li gi ja kur kas sub ti les nis da ly kas už ko ji nes, ir jos pa kei ti mą ly di stip rūs su krė ti mai. Iš kri tęs iš vie nos re li gi jos konteks to, grei čiau siai pra ra si ge bė ji mą iš pa žin ti ap skri tai ku rią nors re li gi ją. Re li gi jos pa kei ti mas la biau su si jęs su dva si nių ver ty bių pa ki ti mu, au ten tiš ko iš gy ve ni mo pra ra di mu, ku rį są ly go ja kiek ki ti veiks niai, nei kie no nors ge ri ar blo gi dar bai. Tai gi ky la klau si mas ar gi ver ta ra šy ti apie tai, dėl ko ne si nei su in te re suo tas, nei te oriš kai an ga žuo tas. Istorikų ma žų ma žiau siai at mes ti nas po žiū ris į re ligi nius da ly kus dau giau nei aki vaiz dus. Nors ir įpras ta, ta čiau sky rius apie re li gi ją Lie tu vos is to ri jo je atro do taip pat keis tai, kaip, tar kim, sky rius apie Lie tu vos istori ją at ro dy tų Se no vės bal tų pa sau lė žiū ro je. Viliuo si, kad šis teks tas gal būt su kels taip rei ka lin gas dis kusijas. Mat vis dar yra ma nan čių, kad dis ku si jo se gims ta tiesa. 45 Be res ne vi čius G., Re li gi jų is to ri jos met me nys, p Gu da vi čius E., op. cit., p BRMŠ, p Ju čas M. ir kt., op. cit., p. 32. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

28 Aka de My Bė Aka de mi ja, tau tiš ku mas, vals ty bė Tomas Daugirdas 1930 m. bu vo mi ni mos aš tun to sios Lie tu vos uni ver si te to su kak tu vės. Uni ver si te to rek to rius šia pro ga pasa ky to je kal bo je tei gė: Uni ver si te to stei gė jai no rė jo, kad Uni ver si te tas būtų tau ti nio ir vals ty bi nio gy ve ni mo kon so li da ci jos ži di niu. Šis stei gė jų no ras šian dien nu ro do tą tik ro vę, kurią so viet me čiu esa me pra ra dę. Kita ver tus, be si vie ni jan čio je Eu ro po je apie tau ti nį vals ty bin gu mą lyg ir ne pa do ru kal bė ti, į Eu ro pą nu kreiptoms lie tu vių au sims aka de mijos-vals ty bės-tautiš ku mo te ma turė tų skam bė ti kaip ar cha jiš kas daly kas. Ta čiau mi nint kara liaus Min dau go ka rū na vimo die ną ne įma no ma at si spir ti no rui grįž ti prie už mirš tų ar ne po pu lia rių te mų. So viet me čiu tau tiš ku mo, vals tybin gu mo, o kar tu ir uni ver si te to sąvo kos iš li ko, ta čiau jų tu ri nys pa ki to ne at pa žįs ta mai. Lie tu vių tau ta ta po liau di mi, tu rin čia liau dies mu zi ką, liau dies cho re og ra fi ją, liau dies teat rą. Lie tu vos uni ver si te tas iš vir to į liau dies uni ver si te tą ir ins ti tu tus, ku rie ne bu vo lie tu vių tau ti nio ir vals ty bės gy ve ni mo kon so li da ci jos ži di niai. Ma ža tau ta su sa vos liaudies sa vi tu mu per nau jų uni ver si te tų kul tū rą tu rė jo per im ti aukš tą ją ki tos liau dies, ta pu sios na ci ja, kul tū rą. Lie tu vos ta ry bi nė je en cik lo pe di joje ap tin ka me nu ma ty tą ma žų tau tų li ki mą: Kai ku rios tau tos, ypač nedi de lės, men kai iš si vys čiu sios, ga li ir ne pa si da ry ti na ci jo mis, jos su ar tė ja su la biau išsi vys čiu sio mis tau to mis, pe ri ma jų kul tū rą, kal bą ir il gai niui su jo mis su si lie ja. Uni ver si te tai Lie tu vo je, kaip so vie ti nės kul tū ros kon so li da ci jos židi niai, tu rė jo reng ti smul kia tau tiš ku mu neuž si krė tu sius so vie ti nius inte li gen tus. Tau ti nės vals ty bės sim bo li ka bu vo su šak ni mis rau na ma iš bet ku rios mo ky mo įstai gos. Vals ty bės kul tūra pro gra miš kai at skir ta nuo ku rios nors kon kre čios so vie ti niam pa sau liui pri klau siu sios liau dies kul tū ros. Ki ta ver tus, Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lose tau tiš ku mui, at ro do, bu vo ski riama ne ma žai dė me sio. Moks liš kai tyrinė jami ne vals ty bi niai tau tos at ri bu tai: folklo ras, kal ba, ti kė ji mai. Et no gra fi jos rin ki mas, ar che o lo gi niai ka si nė ji mai pri trauk da vo ne ma žai jau ni mo. Akivaiz du, kad ši val džios to le ruo ja ma veik la ne ga lė jo pa ža din ti tau ti nės savi mo nės, ku ri lie tu viams ne at ski ria ma nuo vals ty bin gu mo. Liau dies dai nas dai nuo jan tis, žal va ri nė mis, žal čiais gra žin to mis apy ran kė mis pa si puo šęs, tau ti nes juos te les po kak lu pa si ri šęs Ra mu vos jau ni mas kū rė sen ti menta lių tai kin gų keistuo lių, o ne ka rin gų tau ti nin kų įvaiz dį. Jie vi suo me nė je die gė au ten tiš ko lie tu vių liau dies at sto vo pa veiks lą. Pa ra dok sa lu, kad di džiu lę vals ty bę su kū ru sios ka rin gos ir ne iš ven gia mai žiau rios tau tos pali kuo nys kil di no sa ve iš tai kių, že mę my lin čių, kai my nus to le ruo jan čių ir ramiais va ka rais ly ri nes dai nas dainuo jan čių pro tė vių. So viet me čiu tai kin gas go das go dojan ti lie tu vių liau dis min ti mis bu vo ati to lu si nuo vals ty bin gu mo idė jos ir ne ga lė jo da ry ti įta kos so vie ti nės vals ty bės val dy mui. Prieš šimt me čius vy ra vę liau dies ti kė ji mai, su kur tos liau dies dai nos, po sa kiai, pa sa ko ji mai darė įta ką tau ti nei to me to vi suo me nės sa vi mo nei, ta čiau to kia liau dies sa viiden ti fi ka ci ja su iš ny ku sia pra ei ti mi tie sio giai ne skati no tauti nio vals ty bingu mo pa ieš kų, juo labiau nestip ri no vals ty bin gu mo sa vi mo nės. Tai bu vo pa slap tin gos pra ei ties atspin džiai, dėl sa vo pa slap tin gu mo pasi ro dy da vę kaip pa sa ka, o ne tik ro vė. Ne pri klau so my bės me tais ban dy mai iš so viet me čio pa vel dė tą liau diš ką tau tiš ku mą de rin ti su vals ty bin gu mu ne kar tą sklei dė si gro tes kiš kais pa vida lais. Ga li ma pri si min ti, pa vyz džiui, pre zi den to Al gir do Bra zaus ko inau gura ci jos ce re mo ni ją, ly di mą pa go nių apei gų ir jų lau žo dūmų. Lie ka tik džiaug tis, kad an dai nykš tis vai di la var dan Lie tu vos vals ty bės ge ro vės visų džiaugs mui ne pa au ko jo ožio, jau čio ar kiau lės. Lie tu vių fol klo rui, kal bos ty ri mams so vie ti nė je aka de mi jo je bu vo ski riama ne ma žai dė me sio, ta čiau ka žin ar šios stu di jos ga li bū ti pa si telk tos klo jant pa grin dus šiuo lai ki nei lietu vių kul tū rai. So vie ti nę lie tu vių kul tū ros si tu a ci ją ap mąs ty da mas iš Lie tu vos emig ra vęs To mas Venc lo va 1983 m. esė pa brė žė: Ne tiek už kalbi nį ar bio lo gi nį iš li ki mą rei kia ko vo ti šian dien Lie tu vo je, kiek už at min tį, są ži nę ir pro tą. At min ties, pro to ir są ži nės ža di ni mą po etas su pra to kaip vie nin te lį ke lią, ren giant lie tu vius ci vi li za ci jai, su da rant są ly gas jiems įsi jung ti į va ka rie tiš ką kul tū rą. Tai kvie ti mas tobu lin ti in te lek tą to ta lita ri nio an titau ti nio vals ty bin gu mo są ly go mis. To kiai veik lai tau tiš ku mas ir vals ty bin gu mas nėra svar biau si veiks niai. Su ge bė ji mas įsi lie ti į va ka rie tiš ką ci vi li za ci ją yra vie nin te lis in te lektu a lo veik los ver ti ni mo ma tas. Sie kis įsi jung ti į Va ka rų ci vi li za ci ją tarp jau nų jų in telek tua lų šian dien ta po re a ly be. 388 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

29 Ki ta ver tus, ši ten den ci ja ska ti na vi sai ne sido mė ti Lie tu vo je vyks tančiu aka de mi niu kul tū ros gy ve ni mu. Ne kar tą pa ste bė ta, kad stu den tai lin kę su gaiš ti ne ma žai lai ko ieš koda mi už sie nie čių auto rių dar bų jų ti ria mai te mai plė to ti, ne pa ste bė da mi ša lia esan čių lie tu viš kų pub li ka ci jų. Moks lo rin ka Lie tu vo je dik tuo ja taisyk les, ver čian čias lie tu vių kū ri nius nu brauk ti kaip civi li za ci jos lai mė jimus. Pa na šią kryp tį kul tū rai ro dė ir ne vie na Atviros Lie tuvos na muo se reng ta disku si ja. Į lie tu vių kal bą iš vers tų užsienio au to rių kny gų apta ri mai ne priar tin da vo jų prie mū sų tik ro vės ir pa lik da vo klai džio ti ki to, ki to niš ko pa saulio, ki to kios patir ties ap ta ri mo abst rak ci jo se. Aki vaiz du, kad na cio na li nė kul tū ra ne ga li bū ti ta pa ti na ma vien tik su liau dies kul tū ros stu di jo mis. Ki ta ver tus, vie na reikš mis sa vęs sie ji mas su Va ka rų ci vi li za ci ja ka žin ar ga li su kur ti Lie tu vo je in te lek tu a li nių dis ku si jų lau ką bei pa dė ti pa grin dus kul tū ri nės ben dri jos for ma vi mui si. Tarp ki tų mėn raš čių ap ti kus Liaudies kul tūrą, ky la įta ri mas, kad ir iki šiol Lie tu vo je tarp liau dies ir aka de mi nės kul tū ros yra iš li ku si gi li pra ra ja, ku rią da bar dar la biau gi lina nau jai atsi ra du si va ka rie tiš ku mo ir lie tu višku mo prieš prie ša. Gai res lie tu vių kultū ros plė to tei nu žy mė jo fi lo so fas To mas So dei ka, grįž da mas prie hai de ge riš ko sios kal bos kaip bū ties na mų te mos. Ano tuo da mas ką tik pa si ro džiu sią Tat ja nos Ma cei nie nės kny gą apie An ta ną Ma cei ną, jis teigia: Gim to ji kalba yra bū das, ku riuo kiek vie nas žmo gus gy ve na sa vo gimti nė je-pa sau lyje, ku ria me jis gi mė, ku ria me jis tik ir ga li tik rai gy ven ti ir tik rai mir ti, pa sauly je, ku ria me žmo gus tik rai yra na mie. Be abe jo, taip iš reiš kia mas ne hu ma ni ta ri nė je lie tu vių kul tū ro je re a li zuo ja mas planas, o vei kiau in di vi du a li in te lek ti nės veik los pro gra ma at ei čiai. Su stin gęs šian die nės lie tu vių kul tūros gy ve ni mas, be si reiš kian tis vi siš ka in te lek ti nių dis ku si jų sto ka, liu di ja, Aka de My Bė kad, ir iš sau go jus kal bą, at min ties, pro to ir są ži nės pa bu di mas Lie tu vo je dar nėra įvy kęs. Iki šiol jo kia moks lo ins ti tu ci ja nė ra vie šai at si ža dė ju si ar įvar di ju si ide o lo giš kai nu spal vin tų vei ka lų. Nenu sta ty ti ir krite ri jai, galin tys at skleis ti kai ku rių so viet me čiu pa ra šy tų dar bų moks li nę ver tę. Univer si te tuo se, moks lo įstai go se, kur so vie ti nė moks lo kultū ra bu vo plė toja ma, iki šiol ne at skleis tos sa vų jų klai dos bei ne at ver ta nau jų ty ri mų per spek ty va. Ne ste bi na nau jos kar tos in te lektu a lų at si ri bo ji mas nuo to, kas dabar vyks ta Lie tu vos aka de mi nia me pa sau ly je. Jau nie ji, moks lus bai gę jau ne pri klau so my bės me tais, tu rė ję ga li my bę stu di juo ti už sie ny je, grį žę ne ran da pa lan kios dir vos kul tū ri nei veik lai. Va ka rų ci vi li za ci jos pa ra gavę in te lek tu a lai, ypač tie, ku rie prieš iš vyk da mi ne tu rė jo su si kū rę tvir tų aka de mi nių po zi ci jų, grį žę su vo kia, jog sun ku pri tap ti. Di džio ji da lis ban do lai mę ki tur, pa si trauk da mi iš Lie tu vos aka de mi nės kul tū ros lau ko. Klai din ga bū tų ma ny ti, jog šiuos pa si rin ki mus le mia eko no miš kai ge res nės pa dė ties ieš ko ji mai. Grį žę jie gali pa ly gin ti skirtin gą aka de mi nio pa sau lio re a ly bę, iš nau jo at ras ti vien so vie ti nį Lie tu vos aka de mi nio pa sau lio pa grin dą bei pa tik rin ti aka de mi nių tvir to vių sienų kie tu mą. Aka de mi nis pa sau lis Lie tu vo je šiandien yra iš lai kęs daug to ta li ta ri nių bruo žų. Aki vaiz du, kad so vie ti niai in te li gen tai iki šiol griež tai lai ko si moks li nin kų są ži nės ko dek sų, ne sunkiai su se ka moks liš ku mo ir moks lo pro fa na vi mo ri bą. Ki ta ver tus, jų aka de mi niai įpro čiai le mia tai, kad tarp skir tin gas hie rar chi nes pa kopas uži man čių aka de mi nio pa sau lio gy vento jų vy rau ja ne ko le giš ki bendra dar biavi mo, o klus nu mo san ty kiai, iš krei pian tys aka de mi nės veik los laisvę. Bet ko kioms iš iš orės at ei nančioms re for moms uni ver si te tai, moks lo įstai gos dėl iš lai ky tos struk tū ros tampa ne pri ei na ma tvir to ve. Uni ver si te tų ta ry bų, tu rė sian čių gal tik sim bo li nę vi suo me nės kon tro lės funk ci ją, steigi mas bu vo su pras tas kaip ki ši ma sis į aka de mi nės veik los lais vę. At ro do, iš tie sų dėl aka de mi jos sa lų vi di nės struk tū ros, ne pa ju di na mų nuo sta tų bei at spa ru mo bet ko kiai iš ori nei įtakai jas daug leng viau su nai kin ti negu kon struk ty viai per tvar ky ti. To kiais mo ty vais ga li bū ti aiš ki na mi ne ma žai triukš mo ką tik su kė lę pla nai užda ry ti Lie tu vos fi lo so fi jos ir so cio lo gi jos ins titu tą. Tai liu di ja ir prieš de šim tį me tų Vil niaus uni ver si te te drą siai pra dė ta bei pa ties re for ma to riaus pa mažu užgniauž ta re for ma. Liau dies kul tū ra by lo ja, kad tarp liau dies ir aka de mi nės kul tū ros Lietu vo je iš li ku si so viet me čiu nu brėž ta per sky ra, ku rią šian dien stip ri na nau jai at si ran dan ti va ka rie tiš kos ir lie tu viš kos kul tū ros prieš prie ša. At si sky ri mas nuo aukš to sios so vieti nės aka de mi nės kul tū ros, ku rios lie tu viš ka at plai ša iki šiol ne už lei džia vy rau jan čių po zi ci jų, ir iš li ku si pra ra ja tarp aukš to sios-moks li nės bei liaudies kul tū ros są ly go ja, jog Lie tu vo je tu rin ti for muo tis aukš to ji aka de mi nė kul tūra, vie nin te lė ga lin ti va din tis na cio na li ne kul tū ra, čia ne tu ri jo kios palan kios dir vos. Tau tiš ku mas, kaip ir vals ty bin gumas, jų kon so li da ci ja šian dien jau ne ga li bū ti de kla ruo ja mi aka de mijos veik los tiks lai. Ki ta ver tus, be stip rios in te lek tu a lų ben druo me nės, įsi tvir ti nus tik in te lek tu a lams ad ministra to riams, lie tu vių aka de mi jos atei tis at ro do ap gai lė ti na. Ka žin ar Lie tu vos vals ty bė iš ug dys aka deminio ly gio ci vi li zuo tą hu ma ni ta ri nę kul tū rą, jei pa ski ri nau jos kar tos in te lek tu a lai iš si bars tys pa sau lio inte lek tinės lais vės sa le lė se. Da bar ti nis Lietuvos aka de mi nis gy ve ni mas, vengian tis kri ti kos bei ne pri pa žįs tan tis sa vik ri ti kos, ska ti na pa si rink ti dvi sau gias prie bė gas nau jie siems akade mi nia me pa sau ly je sie kian tiems iš likti kul tū ri nin kams: gi lin tis į liaudiš ką sias lie tu vių tau tos šak nis ar ba tap ti at si da vu siais Va ka rų ci vi li za ci jos se kė jais. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

30 Pro et con tra Šv. Bru no no kan ki nys tės at vaiz das ir Ade ma rus Ca ban nen sis His to ria In ga Le o na vi čiū tė m. pro fe so riui Edvardui Gu da vi čiui pra kalbi nus šv. Bru no no mi si ją ir mir tį ap ra šan čius šal ti nius, is to rijos moks las pa si pil dė nau jais sen sa cin gais fak tais: pir mo jo lie tu vio var du, pir muo ju krikš tu Lie tu vo je, pir mą ja vals ty bingu mo užuo maz ga 1. Nau ja sen sa ci ja, ypač Lie tuvos tūkstant me čio kon tekste, tu rė jo tap ti neseniai Nau ja ja me Ži di ny je-ai duo se paskelbta me Elen o s Ž e v ž i k o v o s straips ny je (ver tingas ir svei kin ti nas is to ri kės ban dy mas pir mą kar tą Lie tuvos is to riog ra fi jo je di dak tiš kai in terpretuo ti vi zu a li nius su šv. Adal ber to ir šv. Bruno no kan ki nys tės ap ra šymu Ade ma ro Ša ba nie čio (Ade ma rus Ca ban nen sis) His to ria pon ti fi cum 2. Kiek tiks li to kia iš va da? At si vers ki me mi nė tą Car di ni kny gą ir pa ban dy ki me pla čiau pa nag ri nė ti mi nė tos iliust ra cijos ko men ta rą; jo ver ti mas į lie tu vių kal bą bū tų toks: Kan ki niai. Vie no XI a. grai kiš ko rankraš čio iliust ra ci ja. Ry tų Eu ro pos christia ni za ci ja ve dė kai ku riuos mi sio nierius į kan ki nys tę ir šven tu mą. Adema ras Ša ba nie tis ap rašo abiejų kano ni zuo tų vys kupų Adal ber to iš šal ti nius) pa teiktas pir mo jo Lie tuvos krikš ty to jo šv. Pav. 1. Miniatiūra iš Adamerio Historia pontificum Pra hos ir Bruno no iš Augs bur go mirtį. Pir ma sis at ver tė Bru no no kan ki nys tės at vaizdas. Savo straips ny je isto ri kė at krei pė dė me sį į ita lų is to ri ko Fran co Car di ni mo nog ra fi jo je, skir to je anks ty vų jų vi du ram žių Eu ropos ir pasau lio is to ri jai, esan čią iliust ra ci ją (Nr. 197), vaiz duo jan čią dvi ejų šven tų jų kanki nys tę (pav. 1), ir ją, remda ma si šio is to ri ko ko mentaru iliust ra ci jai, su sie jo į krikš čio ny bę ke tu rias iki tol pa kly di me gy ve nu sias provin cijas, ant ra sis at ver tė Veng ri jos pro vin ci ją ir ki tą, va di na mą Ru si ja. Abu jie pa ty rė kan ki nio da lią iš vel niš ko įtū žio ap sės tų pe če ne gų (minty je tu ri mi prūsai), kurie at ėjo prie Adal ber to, kai jis gu lė da mas ant že mės mel dė si, ir per dū rė jį sa vo ge le ži niais INGA LEONAVIČIŪTĖ istorijos mokslų magistrė, VU Istorijos fakulteto asistentė. 1 Bum blaus kas A., 1009-ie ji Lie tu vos is to ri jos pe ri odi za ci jo je, in: Lie tu vių Ka ta li kų Moks lo Aka de mi jos dar bai, t. 17, Vil nius, 1999, p Žev ži ko va E., Re gi mo ji is to ri ja: Trys bal tų gen čių evan ge li za ci jos vaiz dai, in: Nau ja sis Ži di nys-ai dai, 2000, Nr. 4, p. 161: Yra iš li ku- si Ada me ro His to ria pon ti fi cum pa sa ko ji mą iliust ruo jan ti spal vo ta mi nia tiū ra (pav. 1). Kiek mums ži no ma, pir mą kar tą ši mi nia tiū ra paskelb ta 1995 m. ita lų is to ri ko Fran co Car di ni mo nog ra fi jo je, ku rio je ji da tuo ja ma XI a. Tu rint ome ny je, kad Ada me ro XI a. ra šy tos His to ria pon ti fi cum ori gi na las ne iš li kęs, o eg zis tuo ja tik XII a. vi du rio nuo ra šai, tai ir mi nia tiū ra yra ne anks tes nė kaip XII a. vi du rio kū ri nys. Mi nia tiūro je vaiz duo ja mi krikš čio nių mi sio nie riai kan ki niai (abu vai ni kuo ti šven tų jų au re o le), vie nas jų kan ki na mas nu ko rus gal vą že myn, ki tas kniūbs čias ant že mės pla ka mas vy ti mis. Iš Ada me ro pa sa ko ji mo iš ei na, jog tai šv. Adal ber tas ir šv. Bru no nas. 390 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

31 Šv. Bru no no kan ki nys tės at vaiz das ir Ade ma rus Ca ban nen sis His to ria strypais, tada nu kir to jam gal vą, įme tė ją į di de lį eže rą, o kū ną ati da vė lau ki niams žvė rims suėsti. Bruno nui jie iš pil vo per ma žą sky lu tę šo ne iš trau kė žar nas 3. Kaip ma to me, Car di ni nusako šią mi nia tiū rą kaip iliust ra ci ją iš vie no XI a. grai kiš ko ran kraš čio. Ade ma ro Is to ri jos iš li kę ran kraš čiai ra šy ti lo ty nų kal ba 4 ir nė vie nas jų nė ra grai kiš kas. Net ir ne sklai džius jų, tai aiš kiai pa sa ko bib lio te kų sig na tū ros 5 bei pub li kuo tas teks tas ra šy ti nių šal ti nių rin ki ny je Mo nu men ta Ger maniae His to ri ca 6. Be to, pa ly gi nus šal ti nio teks tą su vaiz du, pa ma ty si me, kad šven tų jų kan ki ni mo bū dai ski r iasi. Iš kur au to rius pa ė mė mi nia tiū rą, kny go je tiks liai ne nu ro do ma. At si žvelg da mi į šį ne pre ci ziš ku mą (gal vis dėl to ši mi nia tiū ra yra ku ria me nors Ade maro Is to ri jos ran kraš ty je?), pa ban dė me jos pa ieš ko ti. Ne radome to kios nei Ade ma ro Is to ri jos ran kraščių ap ra šy muo se 7, nei rep rodu kuo to se jos mi nia tiū ro se 8, ku rios aiš kiai ski ria si nuo ap ta ria mos iliust ra ci jos savo sti liu mi (plg. pav. 2). Tuo bū tų ga li ma šį straips ne lį ir baig ti sen sa cija ne įvy ko, jei gu ne dar vie na klai da. Ita lų is to ri kas Car di ni ne kri tiš kai įve da į is to ri jos moks lo apy var tą Bru no ną iš Augs bur go. Taip at si ti ko, au to riui ne tiks liai įver ti nus šv. Adal ber to ir šv. Bru no no kan ki nys tės ap ra šymą 9 Ade ma ro Is to ri jo je, ku rio je pil na klai dų ir su mai šymų: šv. Adal ber tas klai din gai lai komas Prahos ar ki vys ku pu, šv. Bru no nui pri ski riama be veik vie na lai kių ben dra var džių Augs bur go vys ku po ir po pie žiaus Gri ga liaus V at ski ri biog ra fi jos fak tai 10, Veng ri jos ku ni gaikš tis Ge y za su ta pa ti namas su jo Pav. 2. Karolio Didžiojo portretas iš Paryžiaus nacionalinės bibliotekos rankraščio (Ms. lat A, fol. 5) sū nu mi šv. Ste po nu (tie sa, mi nimas ir pas ta rasis) 11, klys tama lai kant Augs bur go vys ku pą Ul ri ką 12 šv. Bruno no įpė di niu, su maišomi prū sai su pe če ne gais 13 bei šv. Bru no no pa lai kų iš pir ki mas klai din gai pri ski riamas ru sams 14. At ro dy tų, kad šv. Adal ber to ir šv. Bru no no kan ki nys tės ap ra šy mo au to rius tar si puz lių dė lio ja jų mi si jų ir kan ki nys tės pa veiks lą, ku ris, ki taip nei kita kro ni ko je pa tei kia ma in for ma ci ja, pri mena la biau ha giog ra fi nį, o ne kro ni ki nį pa sa ko ji mą. Jo auto rius, ma tyt, ir rė mė si ko kiu nors ha giog ra fi niu pa sako ji - 3 Car di ni Fr., Zei ten wen de. Eu ro pa und die Welt vor tau send Jah ren, Stut tgart Zürich, 1995, S. 144: Märty rer. Il lust ra tio nen ei ner grie chischen Hand schrift des 11. Jahr hun derts. Die Chris tia ni sie rung Os teu ro pas führte man chen der Mis sio na re ins Mar ty rium und zur Hei lig keit. Ademar von Cha ban nes schil dert den Tod der be iden hei li gesp ro che nen Bischöfe Adal bert von Prag und Bru no von Augs burg. Ers ter be kehr te vier noch im al ten Ir rtum ge fan ge ne Pro vin zen zum Glau ben an Chris tus: Po len, Sla wo nien, Wars chau und Kra kau, let zte rer be kehr te die Provinz Un garn zum Glau ben und ei ne an de re, ge nannt Rußland. Be ide er lit ten das Mar ty rium durch die von dia bo lis chem Zorn be ses se nem Pet sche ne gen (ge meint sind die Pruz zen). Sie ka men zu Adal bert, als er im Ge bet aus gest reckt am Bo den lag und dur chspießten ihn mit ih ren ei ser nen Pfei len, dann schlu gen sie ihm den Kopf ab, warfen die sen in ei nen großen See und ga ben sei nen Körper den wil den Tie ren auf dem Fel de zum Fraß. Bru no zer rten sie durch ei ne klei ne Öffnung an der sei te die Ein ge wei de aus dem Leib. 4 Ade ma ro His to ria, su ra šy ta XI a. 3 deš., yra iš li ku si ke lio li ko je rankraš čių. Klys ta Elena Žev ži ko va, teig da ma, kad iš li kę tik XII a. nuo ra šai. Ži no mas ran kraš tis, ku ria me yra His to ria, su ra šy tas pa ties Ade ma ro, Pa ry žiaus Na cio na li nė je bib lio te ko je (Ms. lat A), ten pat sau gomas XI a. vid. nuo ra šas (Ms. lat. 5927); žr. Waitz G., in: Mo nu men ta Ger ma niae His to ri ca. Scrip to res [to liau MGH Scrip to res], 4, 2. Aufl., 1925, S ; Wat ten bach W., Holt zmann R., Ges chich tsqu ellen Deut sche Kai ser zeit, I, 2, Ber lin, 1939, S ; Wer ner K. F., Ade mar von Cha ban nes und die His to ria pon ti fi cum et co mi tum En golis men sium, in: Deut sches Ar chiv für Ges chich te des Mit te lal ters, 19, 2, 1963, S ; Lan des R., Re lics, Apo ca lyp se, and the De ceits of His to ry: Ade mar of Cha ban nes, , Har vard Uni ver si ty Press, 1995, p Pvz., Pa ry žiaus na cio na li nė je bib lio te ko je esan čių ran kraš čių signa tū ros: Ms. lat. 6190, Ms. lat. 5926, Ms. lat. 5927; Va ti ka no bib liote kos Cod. lat. Re gin Apie Pa ry žiaus na cio na li nės bib lio te kos ka ta lo ga vi mą žr. Col lec tions de ma nusc rits, in: web bnf/ca ta log/mssoc bl.htm. 6 MGH Scrip to res, 4, 2. Aufl., Bib liot he que Na tio na le, Les ma nusc rits â pein tu res en Fran ce du VII e an XII e siec le, Pa ris, 1954, p. 110; Lan des R., op. cit., p Lan des R., op. cit., p. 367; taip pat žr. Adémar de Cha ban nes, in: tu re.fr/cul tu re/li mo ges/li mog3.htm. 9 Šv. Adal ber to ir šv. Bru no no kan ki nys tės ap ra šy mas, ku ris, dau ge lio is to ri kų nuo mo ne, pa ra šy tas in ter po lia to riaus, o ne pa ties Ade ma ro, ran da mas tik vie na me iš ran kraš čių; žr. Le o na vi čiū tė I., Trys ar ke turios šv. Bru no no mi si jų šal ti nių ver si jos? in: Tarp is to ri jos ir bū tovės: Stu di jos prof. E. Gu da vi čiaus 70-me čiui, sud. A. Bum blaus kas, R. Petraus kas, Vil nius: Ai dai, 1999, p Le o na vi čiū tė I., op. cit., p MGH Scrip to res, 4, p : Re gem Ung rie bap ti za vit, qui vo ca ba tur Gouz, et mu ta to no mi ne in bap tis mo Step ha num vo ka vit, qu em Oto im pe ra tor in na ta li pro to mar ti ris Step ha ni a bap tis ma te ex ce pit, [ ]. 12 Ibid., p. 129: Quod exem plum ei us se cu tus Bru nus epis co pus, peti it im pe ra to rem, ut pro eo iu be ret con sec ra re in se de sua epis co pum, qu em ele ge rat, no mi ne Odol ri cum. 13 Le o na vi čiū tė I., op. cit., p MGH Scrip to res, 4, p. 130: Cor pus ei us Rus so rum gens mag no pre cio re de mit, et in Rus sia mo nas te rium ei us no mi ni const ru xerunt, [ ]. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

32 inga leonavičiūtė mu (ar pa sa ko ji mais). At ski ri šio pa sa ko ji mo mo tyvai ran da mi šian dien ži no muo se šių mi sio nie rių gy veni mo ap ra šy muo se 15. Rem da ma sis šiuo kan ki nys tės ap ra šy mu, ko men ta re prie iliust ra ci jos klys ta ir pats Car dini. Šis is to ri kas, nors ir keis damas pe če ne gus prū sais, in ter po lia ci jo je mi ni mą Bru no ną vadi na Augs burgo vys ku pu 16, tar si pri skir da mas mi si ją į Prūsi ją ne Bruno nui iš Kver fur to, m. ke liavu siam pas prūsus, bet jo ben dra var džiui Augs bur go vys ku pui ( ), nie ka da ne apaš ta la vu siam Prū si jo je. Tie sa, jis ži no ir pir mą jį Bru no ną, re gist - re net gi tei sin gai nurodo jo gy ve ni mo me tus 17. Ta gi Car di ni ci tuo ja ma kan ki nys tės is to ri ja iš Adema ro Is to ri jos pasakoja apie šv. Adal ber to iš Pra hos ir šv. Bru no no iš Kver fur to (o ne jo ben dra var džio augsbur gie čio) kan ki nys tę, bet ji nė ra tie sio giai susiju si su rep ro du kuo ja ma XI a. grai kiš ka mi nia tiū ra. Rašy ti nio šal ti nio iš trau ka, pa tei kia ma iliust ra ci jos ko -menta re, tėra tarsi NN šven tų jų kankinys tę vaizduo jan čio s mi nia tiū ros pa vyz dys. To dėl ši miniatiūra ne ga li bū ti lai ko ma šv. Bru no no iš Kver fur to kan kinystės at vaizdu. 15 Be res ne vi čius G., Pir mo ji mi si ja: šven ta sis Vai tie kus Prū si jo je, in: Prū si jos kul tū ra, Vil nius, 1994, p , ypač p. 216; Wens kus R., Stu dien zur his to risch po li tis chen Ge dan ken welt Bruns von Qu er furt, Münster Köln, 1956, S ; Kar wa siñska J., Stu dia kry tyc zne nad ýywo ta mi úw. Woj cie cha, bis ku pa pra skie go, in: Úwięty Woj ciech, Wars za wa, 1996, s , ypač s Car di ni Fr., op. cit., S Ibid., S. 140, 148, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

33 Filosofija Mor bus her me neu ti cus te zės apie vie ną fi lo so Fi jos li Gą Her bert Schnädel bach 1. Tai, ką Fried ri chas Niet zsche sa vo ant ra ja me Nesa va lai kia me pa ste bė ji me Apie is to ri jos ža lą ir nau dą gyve ni mui diag no za vo kaip is to riš ku mo li gą, šian dien vei kiau siai taip pat pri klau so fi lo so fi jos pra ei čiai. Ši dažniau siai jau ne pai nio ja ma su fi lo so fi jos is to ri ja, o mo kan tis to kių pa siū ly mų, kaip nuo Bahl se no iki Leibni zo (Blo chas), yra tik rai ne daug. Ta čiau vie toj anos li gos da bar su si du ria me su ki tu ne ga la vi mu her me neu tiš ku mo li ga ir ji pa kan ka mai už kre čia ma. Ligos simp to mai pa si reiš kia įsi ti ki ni mu, jog fi lo sofa vimas yra fi lo so fi nių vei ka lų skai ty mas, o fi lo so fi ja įvyks ta ten, kur in ter pre tuo ja mi fi lo so fi niai teks tai. Tas, ku ris ti ki, kad fi lo so fi jos stu di jų tiks las iš lavin ti stu di juo jan čių jų ge bė ji mus skai ty ti Kan tą, taip pat ser ga her me neu tiš ku mo li ga, ir jei gu fi lo so fi jos se mi na ro o mū sų ša ly je taip iš tik rų jų vyks ta skaidy mas į pa ma ti nes, pa grin di nes bei teks to san da ros stu di jas iš es mės orien tuo ja mas pa gal ap do ro ja mo teks to sun ku mo laips nį, ta da ten ka im tis ka ran ti no prie mo nių. Her me neu tiš ku mo li ga yra fi lo so fi jos fi lo logi za ci ja, iš nau jo plin tan ti po trum pos ir per ei na mo sios ana li ti nės fa zės. 2. Įsi vaiz da vi mą, kad fi lo so fi nė nuo sta ta tė ra fi lo sofi nių vei ka lų skai ty mas, ga li ma at mes ti kaip ku rio zą, nes tuo ne im pli kuo ja ma jo kia kon kre ti fi lo so fi nė pozi ci ja, ku ri sa vo ruož tu rei ka lin ga, no rint api brėž ti ly gį ir moks li nį fi lo so fi jos po bū dį. Fi lo so fi nė po zi ci ja, sie kian ti fi lo so fi jos fi lo lo gi za ci ja už im ti vy rau jan čią HeR bert Schnädel bach (g. 1936) Ham bur go uni versi te to fi lo so fi jos pro fe so rius (nuo 1978). Kny gos: He ge lis: sub jek ty vios lais vės te ori ja (1965), Pa ty ri mas, pa grin di mas ir re flek si ja. Po zi ty viz mo ap ma tas (1971), Is to ri jos fi lo so fi ja po He ge lio. Is to riz mo pro ble ma (1974), Re flek si ja ir dis kur sas. Fi lo so fi jos lo gi kos klau si mai (1977), Fi lo so fi ja Vo kie ti jo je (1983) ir kt. Iš vo kie čių kal bos (Schnädel bach H., Ver nunft und Ges chichte. Vorträge und Ab hand lun gen, Frank furt am Main: Suhr kamp, 1987, S ) ver tė To mas Au gu lis. pa dė tį, yra her me neu ti nė on to lo gi ja: fi lo so fa vi mas yra įė ji mas į veik mės is to ri ją (Wir kungs ges chich te), ir tai iden tiš ka di džių jų fi lo so fų teks tų po vei kio (Wir kung) is to ri jai. Jei gu no ri me da ly vau ti fi lo so fi jo je, bū ti na šiuos teks tus aiš kin ti, nes tik taip į prie kį stu mia si fi lo so fi jos is to ri ja, ku ri, sa vai me su pran ta ma, ne kaip mū sų kū ri nys, bet kaip mū sų bu vi mo teks te (Mar - quar das) bū das ga liau siai yra pa čios bū ties lem tis. Kas ti ki pa jėg si ąs sa vo mąs ty mu pa spar tin ti fi lo so fi jos is to ri ją, yra ne iš pru sęs ir su klai din tas, ir tik her me neu ti nės on to lo gi jos at sto vas yra pa sie kęs fi lo so fi nį ly gį. Her me neu ti nių on to lo gų fi lo so fi ja dėl jų per ma nen ti nės ir be maž vis ką per ma lan čios prak ti kos gyvuo ja vien kaip šios prak ti kos me ta te o ri ja: jie apra šo tai, ką da ro, ir pa grin džia, ko dėl fi lo so fuo jan ty sis priva lo elg tis kaip jie. 3. Her me neu ti nė on to lo gi ja yra ne kas ki ta, kaip pa sau lio is to ri jos fi lo lo gi za ci jos per dė tas sti li za vi mas. Tai gi fi lo so fi jos is to ri ja ju da pir myn aiš kin da ma ir panau do da ma teks tus, o jei gu nu ro dy si me di džių jų fi lo so fų ne her me neu ti nės lai ky se nos sa vo pirm ta kų atžvil giu žy mes nius pa vyz džius Aris to te lis prieš Plato ną, Kan tas prieš Leib ni zą, tai ga li me iš girs ti, kad jie kaip tik ir bu vo di die ji fi lo so fai, ta čiau po Hege lio bū tent di die ji fi lo so fai jau ne ga li mi ir dėl to mes tu ri me elg tis her me neu tiš kai. To kie ar gu men tai, kaip vi sa, kas di du, jau pra ėjo ar ba bū tis ne -esti (Das Sein west ab), her me neu ti nė on to lo gi ja įga lio ja sa ve kaip vie nin te lę da bar ga li mą fi lo so fi nę po zi ci ją ir qua si a pri ori dis kre di tuo ja kiek vie ną al ter na ty vą kaip ne fi lo so fi nę. Šia me kon teks te taip pat aiš ku, ko dėl herme neu ti niai on to lo gai sa vo bîîos her me neu tikós daž niau siai sie ja su kiek įma no ma su dė tin ges niais reika la vi mais: jie tik ri, kad šian dien vis tiek nie kas ki tas ne ga li jų įvyk dy ti ir jie pa tei kia mi vi sur, kur kas nors pa ban do sa va ran kiš kai fi lo so fiš kai mąs ty ti. Įsi dė mė ti na, jog her me neu tai taip da ro ir kaip tik ta da, kai tu rė tų fi lo so fuo ti sis te miš kai, be sis te mos, nes pa tys jos ne tu ri ir net ne si rū pi na ją įgy ti. Šiuo po žiū riu her me neu ti nių on to lo gų fi lo so fi ja nu sig rę žia nuo fi lo so fijos. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

34 HeR bert Schnädel bach 4. Kas nė ra on to lo gi nės her me neu ti kos ša li nin kas, tu rė tų taip pat de ra mai ap svars ty ti, kaip neuž si krės ti her me neu tiš ku mo li ga. Po XIX a. moks lo sam pra tos po ky čių fi lo so fi ja pa te ko į kri zę, te be si tę sian čią iki mū sų die nų. Kaip prieš nuo dis jai bu vo pa siū ly tas filo so fi jos is to ri za vi mas: kaip fi lo so fi jos is to ri ja ji ga lė jo įsi terp ti į tuo me tu be si for muo jan čių dva sios moks lų sri tį ir vil tis taip iš sau go ti sa vo re pu ta ci ją. Pra ėju sio šimt me čio fi lo so fi jos is to ri kų fi lo so fi ja šian dien be veik už mirš ta, ret kar čiais net su si da ro įspū dis, kad šie jai ne tei kė bent kiek sa va ran kiš kes nės ver tės, pa ly gin ti su sa vo is to ri niais ty ri nė ji mais, ku riuos ne abe jo da mi pri sky rė moks lui. Mū sų am žiu je dėl fi lo so fi jos fi lo lo giza ci jos su si klos tė pa na šios ap lin ky bės: di džio jo fi loso fo Y kny gos X nau ja in ter pre ta ci ja vie nap ras miš kai pa tvir ti na in ter pre tuo to jo kaip fi lo so fo sta tu są, nors jo pa ties min čių ten nėra. Su si da ro įspū dis, jog rū pes tingai ven gia ma sa va ran kiš ko mąs ty mo, nes jis ga li bū ti ne moks li nis, o kaip tada no rė ti moks li nio po žiū rio į Gintautas Trimakas. Aleksandro kambarys Fotografija in ter pre ta ci jos tei sin gu mą ar klai din gu mą? Fi lo so fi ja kaip ir li te ra tū ros moks las ieš ko tęs ti nu mo. Tad ko dėl, tie są sa kant, mū sų fi lo so fi jos se mi na rų ne pa va di nus tie siog fi lo so fi nės li te ra tū ros se mi na rais? 5. Tai, kad dau ge lis fi lo so fų nuo sa va ran kiš ko mąsty mo ri zi kos ir pa vo jų šian dien bė ga į fi lo so fi ją kaip moks lą, pa ste bi ma dau ge ly je si tu a ci jų. Juk kas nesu si dū rė kon gre suo se ar pa na šio mis ap lin ky bė mis su is to ri niais her me neu ti niais pa mo ky mais kaip re ak ci ja į sa vo ban dy mus sa va ran kiš kai ar gu men tuo ti. Šiuo at ve ju su pyk do ne pa sta bos dėl ta vo ne iš ma ny mo su jo mis dar ga li ma taiks ty tis, bet dėl fi lo so fi jos fi lo lo ginio moks liš ku mo at si ran dan ti baus mė, ku ri vyk do ma no rint iš veng ti sa vo ir ki tų fi lo so fa vi mo. Be to, mo kyklo se ir fi lo so fi jos se mi na ruo se la bai pa to gu kaip fi lo sofui pa si slėp ti už teks tų: teks tas tai lei džia. Užuot ma nius, kad daug kas ne ži no ma, jog taip pat yra da ly kų, apie ku riuos vi sai ar ba ne pa kan ka mai mąs to ma, nie ko nė ra pa pras čiau kaip pa sa ky ti: Kan tas, Pro lego me nai, ir baig ta! Maž daug toks fi lo lo giš kai im po nuo jan tis el ge sys taip pat pri si dė jo, kad po septinto de šimt me čio pro tes to ju dė ji mų vėl iš ryš kė jo pa vo jin gas mo kan čių jų ir be si mo kančių -jų vaid me nų pa si skirs ty mas. Taip iš ven giama ne tik ben dro fi lo so fa vi mo, bet ir au to ri te to pro ble mos. Tarp be si mo kan čių jų tai se niai papli tęs da ly kas. Dau ge lis stu den tų pra šo teks tų, nes ta da jie ga li kaž kuo rem tis. Su He ge lio ar Kan to teks tais jie ma žų ma žiau siai tu ri ne šiaip kaž ką ran ko je, bet ir dau ge lio mo kan čiųjų pri ta ri mą jų įsi ti ki ni mui, esą jie ran ko se jau tu ri fi lo so fi ją. Bet šiuo at veju, nors mo ki nių bei stu den tų at žvil giu tai su pran ta ma ir at leis ti na, mū sų daly ko mo ky to jas jo kio mis ap lin kybėmis ne ga li nuo lai džiau ti bė gi mui iš fi lo so fi jos į dva sios ir li te ra tū ros moks lus. 6. Her me neu tiš ku mo li gos pa sek mės fi lo so fi jai yra tiesiog pra žū tin gos: pa teik da ma sa ve kaip fi lo lo gi ją, ji ga li bū ti tik ra tuoj su kel sian ti visuo ti nį įta ri mą. Kai fi lo so fi jos stu den tai po 6 7 her me neu ti kos se mest rų pa mė gi na pri si min ti, ko dėl jie iš pra džių no rė jo stu di juo ti fi lo so fi ją ir taip tu rė jo bū ti kaž kaip su si ję su sa va ran kiš ku mąs ty mu, iš ryš kė ja, ką su jais kar tu jau esu paty ręs: stu den tai mė gi no sa va ran kiš kai mąs ty ti už fi lo so fi jos se mi na ro ri bų, ant par ko suo liu kų ir smuk lė se. To dėl į ge ra no riš ką pa sta bą, jog tuos pa čius da lykus Kan tas svars tė bei for mula vo štai taip, jie su re a guos: Pra šom, be kla si kų ci ta tų! Ką gi iki ku rios die nos pri va lu ati dė ti ir sa va ran kiš ką mąs ty mą? Įsi dė mė ti na, kad to kie stu den tai nie kuo met ne lai ko kla si kų sa vo sa 394 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

35 Mor bus her me neu ti cus te zės apie vie ną fi lo so Fi jos li Gą va ran kiš ko mąs ty mo są jun gi nin kais. Ži nia, tu rė da ma pla čios fi lo lo gi nės dis cip li nos sta tu są, tik pra si dė ju si fi lo so fi ja, kaip mo kyk li nis da ly kas, tuo ir bai gia si, nes iš nyks ta iš ant ros mo ky mo si pa ko pos, vi siš kai nu ty lint jos at ei tį uni ver si te tuo se, mat kaip to kio ti po iš si la vinimas ji ne ga li ti kė tis pa klau sos. Šiaip ar taip, dau gelyješvie ti mo sri čių kon sta tuo ja mas su si do mė ji mas fi lo sofi ja ne su si jęs su su si do mė ji mu her me neu ti niu iš si la vini mu. Kas rū pi, tai mąs ty mo pa ty ri mo ug dy mas, in te lek ti nis sa va ran kiš ku mas, tai skaus min gai chaotiš kos šiuo lai ki nės kul tū ros pa no ra ma, su si vo ki mas jo je, orien ta ci ja ar ba, kaip sa ko Hel mut has Ples sne ris, tavo gy ve ni mą for muo jan čių veiks nių iš ma ny mas. Ko dėl tada, dėl ko nors vie šai ta rian tis ar ką nors spren džiant, taip re tai at si klau sia ma fi lo so fų? Nes iš jų, ta ria mai ap sau go tų aka de mi niu, t. y. dva sios moks lų, res pekta bi lu mu, pa pras čiau siai nie ko dau giau ne be si ti ki ma. Ką ga lė tų ži nan tys vi sus ko men ta rus Kan tui, dar, be to, mums pa sa ky ti? 7. Nu ma no mi prieš ta ra vi mai tam, kas pa sa ky ta, kaip ant del no: čia kal bė ta apie links mą jį ne iš si la vi ni mą ir vi suo ti nį im pre sio niz mą, kaip ir apie pri blė su sį tra dici jos ak tu a lu mą bei jo je su kaup to mąs ty mo pa ty ri mo nu ver ti ni mą. Be to, vi suo ti nis ko le gų ne pri ta rimas šiuo at ve ju nė ra itin tin ka mas. To kie prieš ta ra vi mai ne buvo apei ti. Juk kal bė ta ne prieš fi lo so fi jos is to riš ku mą ir her me neu tiš ku mą, bet prieš fi lo so fi jos re du ka vi mą į juos. Kal bė ta prieš her me neu ti nę on to lo gi nę ideo lo gi ją ir prieš fi lo lo gi nio moks liš ku mo fe ti ši za vi mą filo so fi joje, nes abu jie gra si na per aug ti į fi lo so fi jos sa bo ta žą. Tei sin gas is to riš ku mo ir her me neu tiš ku mo vaid muo gal būt taps aiš kes nis, jei gu su pra si me, kad fi lo so fi jos se mi na re ne Kan tas ar ba Aris to te lis ir jų vei ka lai tu ri bū ti svars ty mo ob jek tas, bet fak ti nė pa dė tis ir pro ble mos, ku rias jie svars tė ir ku rios mus lie čia. Ta čiau fi lo so fijos fi lo lo gi za ci ja pa kei čia fi lo so fa vi mo bū dą jo tiks lu, o prie mo nę tu ri niu. Tei sin ga, jog fi lo so fi ja sa vo ob jek tą tu ri tik tar pi nin kau jant teks tams ar jie bū tų is tori niai, ar šiuo lai ki niai, ra šy ti niai bei sa kyti niai. To dėl her me neu ti ka fi lo so fi jo je vi sur prak ti kuoja ma, bet vis dėl to ji ne ga li pa keis ti fi lo so fi nės klau si mų įžval gos. Herme neu ti kos vaid muo taip pat bū tų per ne lyg ap ri bo tas, jei gu iš jos rei ka lau tų tik pa reng ti is to ri nę me džia gą ar gu men ta ci jai pa gal mo de lį: Na gi, pa žiū rė ki me, ką iš Leib ni zo ga li me su pras ti, o ko ne ga li me su pras ti, taip pat ne su pra si me. Mums rei ka lin gas dialo gas su tra di ci ja, to dėl svar biau sias is to riš ku mo her me neuti kos už da vi nys fi lo so fams, ku rie pa tys jau ne ga li kal bė ti, in ter pre tuo jant jų vei ka lus su teik ti šan są kaip dia lo go part ne riams bei taip jiems at sto vau ti, kad jie mus ga lė tų kri ti kuo ti ir mes iš jų mo ky tis. Fi lo so fi nis po kal bis yra da ly ki nis dia lo gas, o fi lo lo gus pa ten ki na kal bė ji mas apie teks tus ir drau ge kal bė ji mas apie ki tų da ly ki nes kal bas. To dėl, pa vyz džiui, fi lo so fi jos ob jektas yra ne ką Kan tas gal vo jo apie va lios lais vę, bet va lios lais vė, o ta da pri myg ti nai pa tar ti na įsi dė mė ti, ką šiuo klau si mu gal vo jo Kan tas. Jei gu dėl rū pi mų da ly kų neuž klau sia ma tra di ci ja, ta da rei kia juos pa lik ti ra my bė je ar ba tap ti fi lo lo gu. 8. Di dak ti nes iš va das iš šių te zių ne sun ku at spė ti. Ne rei kia si tu a ci jos įsi vaiz duo ti taip, tar si fi lo so fi nė tie sa jau mū sų lauk tų tam tik ro se kny go se, ku rias tik rei kia her me neu tiš kai pa aiš kin ti, idant prie jos priar tė tu me. Rei kia mo ky tis ir įgus ti skai ty ti bei in terpre tuo ti teks tus, nes be to ne ga li bū ti fi lo so fa vi mo, bet taip pat pri va lu ne pai nio ti ši to su mo ky mu si fi lo so fuo ti. Ne ga li ma slėp tis už di džių jų fi lo so fų ir teks tų au tori te to, nes be si mo kan ty sis pats įgy ja pa ty ri mo, ku rį jam su tei kia di die ji fi lo so fai ir teks tai. Rei kia pa čiam gal voti, nors tai, kas gal vo ja ma, vei kiau siai nė ra di džios min tys. Ne rei kia bi jo ti di le tan tiz mo, bet tik įklim pi mo di le tan tiz me, ir, kai mo kan tys ir be si mo kan tie ji ti ki min ti ją di džias min tis, rei kia ar gu men tais, o ne kla sikų citato mis nu sta ty ti jų tik rą dy dį. Ne rei kia įta ri nė ti isto riš ku mo her me neu ti kos, bet būtina pri vers ti ją pa si tei sin ti, o ne vien tik leis ti im po nuo ti. Fi lo so fi nės her me neu ti kos at sto vų privalu klaus ti, ko dėl her meneu ti nės pro ble mos, ku rios jiems iš ky la dėl fi lo so fo X, mums taip pat tu rė tų rū pė ti. Be to, rei kia ne tik fi loso fuo ti po kal biuo se tar pu sa vy je ir su tra di ci ja, bet vi sa da turė ti ome ny je, kad mums ne duo dan čių ra my bės fi lo so fi nių klau si mų spren di mas pri klau so mums, nuo mū sų pačių ir nuo nie ko ki to. Skaitykite Kultūros barus ir jausitės dalyvaują kultūros gyvenime Kultūros barai universalus kul tūros ir meno žurnalas, atviras kritinei min čiai ir polemikai, siekiantis atspindėti nuo mo nių įvairovę ir ugdyti krašto kul tūrą pačia plačiąja pras me. Kultūros barai skiriami ne tik intelek tualams, meno kūrėjams, kultūros stra tegams, bet visiems, kam rūpi Lie tuvos atei tis ko kiomis vertybėmis, ko kio mis orientacijomis ir nuos ta to mis remsimės xxi amžiuje. Kultūros barus galima prenume ruoti Lietuvos pašto skyriuo se ir re dakcijoje, pirkti spaudos kios kuose, daugelyje knygynų ir me no ga lerijų. Metinės prenumeratos kaina: Lietuvoje 48 Lt Užsienyje (oro paštu) 40 usd (arba kita valiuta pagal esamą kursą). Galima į redakciją atsiųsti banko čekį arba kreiptis į Mariją Paškevičienę šiuo adresu: NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

36 sveikatos apsauga Vai kų dan tys yra vals ty bės nuo sa vy bė Guo da Ste po na vi čie nė Taip tei gia aukš tas vals ty bės pa rei gū nas, be si darbuo jan tis svei ka tos ap sau gos sri ty je. Ky la ma žiau siai vie nas klau si mas ar vien dan tys? Ga li ma įtar ti, kad ne vien. O jei gu ir ki tos mū sų kū no da lys mums ne priklau so, tai ir jų gy dy mo ko ky bė taip pat mums ne turė tų rūpėti. Už mir šu siems ver ta pri min ti, kad pa gal įsta ty mą gy dy mas Lie tu vo je yra dar ir ne mo ka mas. Tai gi žmo gus tu rė tų bū ti vi siš kai lais vas nuo svei katos bė dų nei iš lai dų, nei at sa ko my bės. Yra tik vie nas bet tai skaus mas su ne ga la vus. O kol skaus mas savas, rū pes tis dėl ga li my bių gy dy tis ne dings. Me di kai ir pa Cien tai be ry šio Ki taip ne gu dau ge lis ki tų veik lų, me di ci na tu ri ga rantuo tą klien tū rą. Kad ir kaip ne gra žiai skam ba, tačiau žmo nės ser ga ir sirgs. Ma ža to, me di ci nos pa slau gų po rei kis net gi au ga. Ir ne vien dėl to, kad kvė puo ja me an g lies diok si du, min ta me nit ra tais, ju da me ste bė da mi spor to var žy bas per te le vi zi ją ir daž niau siai mąs to me vi so kius nie kus. Moks las iš ran da nau jus gy dy mo bū dus, ma da for muo ja nau jus svei ka tos stan dar tus. Tam pa norma lu tu rė ti ne tik sa vo sto ma to lo gą ir šei mos gy dy to ją, bet ir psi cho lo gą, pro fi lak tiš kai tik rin tis, nuo lat var to ti vi ta mi nus ar ki to kius gud rius pre pa ra tus bei nau do tis ki to mis svei ka tos ge ri ni mo prie mo nė mis. Sa ky tum, me di kas pui kiau sia pro fe si ja: pa klau sa ga ran tuo ta ir nuo lat au gan ti. Ta čiau daž niau siai me di kams taip neat ro do (apie pa cien tų no rus ir po ty rius at ski ra kal ba). Ne vie nas iš vyks ta pa cien tų ieš ko ti sve tur, ne pai sant su dė tin gų li cen ci jų įsi gi ji mo pro ce dū rų. Ki ti įsi dar bi na už sie nio far ma ci jos fir mų at sto vais ar ba tam pa tie siog ver sli nin kais. Bū tų nie ko blo ga, jeigu iš gy dy to jų ra to pa si trauk tų tie, ku rie ne no ri ar ba ne su ge ba gy dy ti, ta čiau da bar ti nė sis te ma, ku rio je darbo už mo kes tis ne su sie tas su jo ko ky be, iš me ta ne pra stai dir ban čius, bet pra stai GUODA STEPONAVIČIENĖ (g. 1969) Laisvosios rinkos institute vadovauja tęstiniam projektui Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimai. Nuo 1999 m. VGTU doktorantė. prie jos pri si tai kan čius, kas šiuo at ve ju nė ra tas pats. Iš tie sų bū ti gy dy to ju šian dien Lie tu vo je ne py ra gai. Prie žas tis vie na pa klau sa vei kia ne rin ko je. Ar ba, kaip sa ko vie nas Sei mo na rys, pa klau sa yra ne mo ki. Žmo niš kai kal bant, pa cien tai už pa slau gas ne mo ka. Pa pras tai ne mo ka ma ta da, kai ne tu ri ma pi ni gų. Tačiau pas mus esa ma ir ki tų ne mo kė ji mo bū dų, kai už pa slau gas var to to jas jos tei kė jui ne mo ka, o už mo kes tis pas ta ra jam pri klau so iš biu dže to. Tai gi pa klau sa me di ci nos pa slau goms yra (žr. ei les ry tais prie po li kli ni kų re gist ra tū rų), pa siū la taip pat (gy dy to jų Lie tu vo je esą ge ro kai dau giau nei Va ka ruose), ir net gi pi ni gų yra (biu dže tas, Li go nių ka sos, as me niniai pi ni gai ky šiams, tarp tau ti nės pa ra mos pro gra mos ir pan.). Nė ra tik vie no ry šio tarp šių kom po nen tų. Šian die nė je svei ka tos ap sau gos sis te mo je vie na yra gydy ti, ki ta gau ti už gy dy mą pi ni gus. Kai pi ni gų ga vi mo pro ce dū ra at ski ria ma nuo pa slau gos tei ki mo pro ce dū ros, iš si ski ria ir in te re sai. Gy dy to jo in te re sas iš gy dy ti li go nį ir in te re sas gau ti už dar bą pi ni gus nesu tam pa, nes nu sta ty ti fi nan sa vi mo kri te ri jai re mia si sta tis ti niu, o ne re a liu pa cien tu. Ar be rei kia sa ky ti, kad nuo to nu ken čia vi si pa grin di niai šių san ty kių vei kė jai: gy dy mo įstai gos va do vas tu ri val dy ti du vi siš kai skirtingus pro ce sus li go nių gy dy mą ir fi nan sa vi mo ga vi mą, di dži ą ją da lį gy dy to jo lai ko at ima po pie rių pil dy mas, o ne gy dy mas, be to, skir da mas gy dy mą, jis tu ri at si žvelg ti į dau gy bę ap ri bo ji mų, ku rie su me di ci na tu ri ma žai ką ben dra. Pa cien tui su re a lio mis pro ble mo mis šio je sis temo je ap skri tai nė ra vie tos yra vie ta tik jo re gist ra ci jos kor te lei. Pri dė ki me dar ga li my bę finan sa vi mo bū du vienas įstai gas pro te guo ti, ki tas dis kri mi nuo ti, tei si nius kon ku ren ci jos ap ri bo ji mus ne leis ti už sie nio me di kams vers tis Lie tu vo je me di ci nos prak ti ka už pi ni gus, di džiu lę biu rok ra ti ją ir ai bę re gu liuo jan čių ins ti tu ci jų, ir tu rėsi me ar ti pil nį šian die nės as mens svei ka tos ap sau gos sis te mos Lie tu vo je vaiz dą. Me di Ci nos pi ni Gė liai Idant skai ty to jams bū tų vi siš kai aiš ku, iš kur at si ran 396 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

37 Vai kų dan tys yra vals ty bės nuo sa vy bė da ir kaip tvar ko mi jų svei ka tos pi ni gė liai, pa žiū rė ki me, ką apie svei ka tos fi nan sa vi mą sa ko įsta ty mai. Pa gal LR Svei ka tos drau di mo įsta ty mą svei ka tos draudi mo biu dže tas (Li go nių ka sos) for muo ja mas iš šių įmokų: 3 pro cen ti niai punk tai pri va lo mo jo so cia li nio drau di mo įmo kų, ne ma žiau nei 30% fi zi nių as me nų pa ja mų mokes čio bei ki tų įmo kų pa gal gy ven to jų ka te go ri jas (pvz., ūki nin kai bei jų šei mų na riai pri va lo mo kė ti 1,5 3,5% mi ni ma laus vi du ti nio at ly gi ni mo dy džio įmo kas). Nema žos da lies gy ven to jų svei ka tos drau di mas den gia mas vals ty bės lė šo mis tai pen si nio am žiaus žmo nės, ne pilna me čiai, be dar biai, vals ty bės re mia mi ir kt. Li go nių ka sos ap mo ka as mens svei ka tos prie žiū ros paslau gas (pa gal pa tvir tin tą są ra šą), fi nan suo ja svei ka tos prie žiū ros įstai gų, su ku rio mis yra su da riu si su tar tis, dar bą, ap draus tie siems kom pen suo ja iš lai das vais tams bei sa na to ri niam-re a bi li ta ci niam gy dy mui ir dar šį bei tą (ne pai nio ti su šiuo bei tuo). Fi nan sa vi mas gy dy mo įstai gai ski ria mas pa gal su teik tų svei ka tos pa slau gų kie kį Svei ka tos mi nis te ri jos pa tvir tin to mis ba zi nė mis kai no mis. Da lis vals ty bi nių svei ka tos prie žiū ros įstai gų gau na ir tie sio gi nes vals ty bės do ta ci jas. Pa nag ri nė ki me kai ku riuos to kio fi nan sa vi mo bruožus. Pir ma, jo kios gy dy mo įstai gos, su da ran čios su tar tis su Li go nių ka so mis, sa vo pa cien tams ne ga li nu sta ty ti pa slau gų kai nų, vir ši jan čių Svei ka tos mi nis te ri jos patvir tin tus įkai nius. Tai gi Li go nių ka sos, ne bū da mos pa jė gios su mo kė ti gy dy mo įstai goms už pa slau gas tiek, kiek jos ver tos, ne lei džia to pa da ry ti ir pa cien tams (plg. is to ri ją apie šu nį ant šie no). To dėl no rin tys ir ga lin tys teik ti ge res nes, bet bran ges nes pa slau gas, ne su da ro su tar čių su Li go nių ka so mis. Ta da jų pa cien tams tenka mo kė ti ne skir tu mą tarp vi sos pa slau gos kai nos ir Li go nių ka sų kom pen sa ci jos, bet vi są kai ną ir pra ras ti sa vo mo kes čiais su mo kė tą da lį už svei ka tos pa slau gas. An tra, svei ka tos įstai gos yra su skirs ty tos į tris ly gius, nuo ku rių pri klau so kom pen suo ja mos su mos už tas pačias pa slau gas. Be to, ir kom pen sa ci jos yra kvo tuo ja mos, t. y. Li go nių ka sos ap mo ka x tos pa čios rū šies ope ra ci jų pir mo ly gio svei ka tos įstai go se, y an tro ir z tre čio (bran giau sio). Tu rė tų bū ti vi sai ne aiš ku ko dėl, ta čiau kvo tos bran giau siai dir ban čioms įstai goms pa pras tai bū na di džiau sios. (Pra var tu pri si min ti, kad ko ky bi niai kri te ri jai čia ap skri tai ne vei kia. Ma no ma, kad at ski ros pa slau gos ko ky bę pa kan ka mai rep re zen tuo ja įstai gai su teik tas ly gis.) Tie sa, gy dy to jai vi sa da yra su in te resuo ti gy dy ti ge res ne apa ra tū ra, ge res nė mis sąly go mis ir net gi (kad ir kaip ci niš kai skam bė tų) su dė tin ges nes li gas. To dėl daž nai at si tin ka taip, kad li ga, ku ri ga lė jo bū ti iš gy dy ta am bu la to riš kai, gy do ma aukš čiau sio ly gio kli ni ko je, ke lis ar net ke lias de šim tis kar tų bran giau, ne gu rei kia. Ži no ma, ne vi si gy dy mo įstai gų va do vai ga li sau to kių ma lo nių už sa ky mų suor ga ni zuo ti. To dėl įstai gos, ku rių va do vai tai ga li, tam pa tur tin go mis, o ku rių ne skurs ta. Pas ta ro sios ima ne be ati tik ti nusta ty tų kri te ri jų, to dėl gau na vis ma žiau su tar čių su Li go nių ka so mis, tai gi pa ten ka į už da rą ra tą. Šį svei ku pro tu ne pa aiš ki na mų re a li jų są ra šė lį ga li ma bū tų tęs ti. Apie tai, kiek žmo nių dir ba biu rok ra ti nia me svei ka tos ap sau gos sis te mos apa ra te ir ko kias mums gyvy biš kai rei ka lin gas funk ci jas jie at lie ka, kiek gy dy to jas tu ri pa teik ti in for ma ci jos apie pa cien tą ir kaip gy dy mui rei ka lin ga in for ma ci ja pra slys ta ne už fik suo ta, kaip apskri tys ir sa vi val dy bės var žo si dėl tei sės gau ti su tar tį su Li go nių ka so mis, kaip tos su tar tys su da romos ir kiek jo se yra re a lios su tar ties kva po, kaip se ka si pri va čioms gy dy mo įstai goms kon ku ruo ti su vals ty bi nė mis, ku rie vais tai pa ten ka į kom pen suo ja mų vais tų są ra šą ir ko kių vais tų ga li iš ra šy ti gy dy to jas. Pa si gi li nus į šiuos klau simus, pa cien to už mo kes tis gy dy to jui į ki še nę ro do si kaip iš si gel bė ji mas, o ne nu si kal ti mas, nes lei džia pa cien tui gau ti ge res nį gy dy mą, o gy dy to jui už mo kes tį už koky biš ką dar bą. Gau ti at ly gi ni mą už darbą tu rė tų bū ti nor ma lu ir le ga lu, ta čiau da bar ti nė svei ka tos ap sau gos sis te ma tai pa ver čia ky šiu. Ta pęs nele ga liu, toks dar bo už mo kes tis ne ga li bū ti nei tei singas, nei efek ty vus. Vi sų pir ma me di ci no je eg zis tuo ja įvai rios pa slau gos, ku rių tei kė jų ki še nės at si du ria ša lia pa cien to iš ties tos ran kos ne vie no dai ar ti, be to, ne apie vi sų pa slau gų svar bą pacien tas tu ri in for ma ci jos. Žino ma, ga li ma įsi vaiz duo ti, kad jei gu tarp gy dy to jų vy rau tų pa si ti kė ji mas, tai ge ro re zul ta to var dan jie su ras tų bū dą, kaip šiuo už mo kes čiu pa si da ly ti. Tačiau, ka dan gi šie pro ce sai vyks ta še šė ly je, vi si ir me di kai, ir pa cien tai sto ko ja in for ma ci jos, kas kiek kai nuo ja, o be in for ma ci jos ne įma no ma pa siek ti jo kios veik los efek ty vu mo. Tai gi aiš ku vie na pa lie gęs šian die nės svei ka tos apsau gos sis te mos šuo yra pa kas tas fi nan sa vi mo dar že. To dėl ten ka grįž ti prie jau mi nė to Svei ka tos drau di mo įsta ty mo. Įsta ty mo pa va di ni me pa var to tas žo dis draudi mas, ta čiau, de ja, tuo jo bu vi mas ir bai gia si*. Kaip jau mi nė ta, pri va lo mo jo svei ka tos drau di mo biu dže tas, ku rį val do Li go nių ka sos, for muo ja mas iš ben drų jų mokes čių, tai gi nė ra jo kios svei ka tos drau di mo įmo kos. Be to, įmo kos nė ra per so na li zuo tos, t. y. ir vi si mo ka me į vie ną ka ti lą, ir vi si iš to ka ti lo gau na me. Jokio ry šio tarp su mo kė tų mo kes čių ir gau na mų svei ka tos pa slaugų nes ti. Sis te ma ly giai to kia pat kaip švie ti mo, tik pi ni gų skirs ty mu už si i ma at ski ra ins ti tu ci ja Li go nių ka sos. Ly giai taip pat ga lė tu me biu dže ti nius švie ti mo pi ni gus per duo ti mo ki nių ka sų ins ti tu ci jai ir tai pava din ti švie ti mo drau di mu. Ar dėl to kas nors kei čia si? Kei čia si at si ran da dar vie na biu dže to iš lai ko ma pi nigus skirs tan ti (dėl to la bai įdo mi ir įta kin ga) kon to ra. * Šia me ne ga ty via me kon teks te žo dis drau di mas taip pat pra de da skam bė ti ne igia mai. Pa tiks li nu, kad čia tu ri mas ome ny je ap-drau di mas, o ne už-drau di mas. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

38 Guo da Ste Po na vi Čie nė Ta čiau ei li niam gy dy to jui bei ei li niam pa cien tui vi sai ne rū pi, kas skirs to pi ni gus (me di ci nos įstai gos va do vui, be je, la bai rū pi). Jiems rū pi, kiek tų pi ni gų yra, ir už ką jie mo ka mi. Tas sal dus žo dis drau di Mas Svei ka tos ap sau go je įdieg ti drau di mo prin ci pus nėra pa pras ta. Vi sų pir ma dėl to, kad la bai ne apib rėž tos iš lai dų są ly gos drau džia mo jo įvy kio (li gos) at ve ju. Kai mes ap drau džia me tur tą, tai tu ri me api brėž tą ob jek tą (pvz., bu tą ir ja me esan tį tur tą) ir tai, kas su juo ga li at si tik ti (pvz., saus ra, ura ga nas, po tvy nis, va gys tės ir pan.). Kai ap drau džia me svei ka tą, vi siš kai ne ži no me, ku ri mū sų kū no da lis ga li su ges ti ir ko kių pro ce dū rų jai pa tai sy ti pri reiks. Jau ne kal bant apie tai, kad įvai rūs tai sy mo bū dai skir tin gai kai nuo ja (pvz., dan tų tai sy mas su nar ko ze ar be jos). To dėl svei ka tos drau di kai naudo ja rin ki nius li gų su jų gy dy mo ap ra šy mais. Ta čiau tam rei kia, kad me di ci nos įstai gos bū tų įkai na vu sios kiek vie ną pa slau gą. Jei gu me di ci nos įstai gos veik tų rin ko je, tai jos tu rė tų kiek vie nos pa slau gos kai ną kaip ki taip jos ga lė tų ją par duo ti? Tu ri to kius įkai nius ir da bar Lie tu vo je vei kian čios pri va čios gy dy mo įstai gos, ta čiau val diš kos ne. Ne tu ri ir, pri si me nant anks čiau iš dės ty tus Li go nių ka sų lė šų skirs ty mo bū dus, ne ga li tu rė ti. Gy dy mo įstai ga už są ra ši nio li go nio gy dy mą gau na fik suo tą pi ni gų su mą, ku ri vi siš kai ne su si ju si su re a liais dar bais. Kam su da ri nė ti są skai tą, pa gal ku rią nie kas ne mo ka? Ne bent iš spor ti nio in te re so. Ta čiau šis drau di mo įdie gi mo stab dys, nu dir bus dide lį dar bą, ga li bū ti pa ša lin tas. Iš pra džių rei kia įkaino ti gy dy mo pa slau gas pa gal Li go nių ka sų fi nan si nes ga li my bes, pvz., už fik suo ti, kad au sų kamš čių iš plovi mas kai nuo ja pen kis li tus, o apen di ci to ope ra ci ja dvi de šimt kar tų dau giau. Jei gu ab so liu čios su mos ir nebū tų re a lios, tai bent iš aiš kė tų san ty kiai tarp skirtin gų pa slau gų. Tu rint to kius įkai nius ir lei dus vi soms gy dy mo įstai goms pa čioms nu si sta ty ti kai nas, at si rastų kon ku ren ci ja dėl klien tų. Tie sa, už gy dy mą rei kė tų pri mo kė ti, bet tai bū tų re a lus pa klau sos re gu lia to rius, ku ris pa nai kin tų ga li my bę tam tik rai ka te go ri jai žmo nių vaikš čio ti į gy dy mo įstai gas iš ne tu rė ji mo ką veikti. Jei gu ne bū tų kai nų re gu lia vi mo ir ki to kių rim tų ap ri bo ji mų įei ti į šią rin ką, dėl kon ku ren ci jos gy dy mo pa slau gų kai nos kris tų, at si ras tų įstai gų, gy dan čių ir už Li go nių ka sų kom pen suo ja mą kai ną. O tie, ku rie norė tų ge res nių už mi ni ma lias pa slau gų, ga lė tų draus tis. Drau di mas bū tų įma no mas, ka dan gi gy dy mo pa slau gos jau bū tų tei kia mos rin ko je ir tu rė tų re a lias kai nas. An tra kliū tis svei ka tos drau di mui įdieg ti yra ge rokai keb les nė. Tai ne vie no da žmo nių ri zi ka su sirg ti. Žmo nės, gi mę su svei ka tos su tri ki mais ar ba juos įgi ję, turė tų drau di mui mo kė ti daug di des nes įmo kas ne gu svei ki. Tu rint ome ny je, kad moks las iš ran da bū dus dar ne gi mu sio žmo gaus bū si miems svei ka tos su tri kimams nu sta ty ti, ga li ma prog no zuo ti, kad ku rį lai ką žmo nėms ne kil tų no ras draus tis. Ži no ma, juo di des nė bū tų kon ku ren ci ja drau di mo rin ko je, juo ši pro ble ma bū tų ma žes nė, ta čiau vi siš kai ne iš nyk tų. Bran Gi iš skir ti nu Mo mig la / tei sė dirb ti be už Mo kes Čio Siū ly mas pa leis ti svei ka tos pa slau gų kai nas ir taip pada ry ti svei ka tos pa slau gas iš da lies mo ka mas dau ge liui at ro do ne pri im ti nas. Daž niau pa tei kia mi du ar gu men tai. Pir mas, kad gy dy mo įstai gos už si plėš la bai di de les kai nas. Ant ras, kad dak ta rai lobs iš žmo nių li gų. Ir dar tre čias, kad gy dy mo pa slau ga yra to kia kil ni, jog už ją ne ga li bū ti mo ka ma. Me di ci nos pa slau gų kai nos, kaip ir bet ku rios ki tos pa slau gos ar pre kės, nu si sto vės pa gal pa slau gos pir kė jų iš ga les. Juk nė vie na pel no sie kian ti įmo nė ne par da vi nė ja to, ko nie kas ne per ka (ne rei kia pa mirš ti, kad ir par da vė jui mie gant, iš lai dos tik si, o pa ja mos pa pras tai ne). Ži no ma, visuo met esa ma mono po li jos pa vo jaus. Ta čiau vie nin te lis veikė jas, ga lin tis įgy ti mo no po lis to tei ses šian die nė je svei ka tos ap sau go je Lie tu vo je, yra vals ty bė. Tai gi ir konku ren ci ją ap ri bo ti ga li tik ji joks at ski ras ka pi ta lis tas ne bū tų pa jė gus dik tuo ti kai nų. Tie sa, nie kam ne pa slap tis, kad me di ci no je ce chi niai san ty kiai la bai stip rūs. Ta čiau jie ga li mi tik dėl konkuren ci jos sto kos. Nors iš pir mo žvilgs nio gal ir ne ma tyti, bet vals ty bė la bai uo liai pri si de da prie kon ku ren ci jos me di ci no je ri bo ji mo ir ce chų stip ri ni mo. Pvz., eg zis tuoja pri va lo mas gy dy to jų li cen ci ja vi mas, ku ris, bū da mas po pie ri nis, prak tiš kai ne tu ri jo kios reikš mės pa slau gų ko ky bei, ta čiau yra pui kus už da ro pro fe si nio ra to forma vi mo įran kis. Už sie nie čiams gy dy to jams drau džia ma teik ti Lie tu vo je sa vo pa slau gas ne lab da ros bū du. Vei kia drau di mai, ri bo jan tys ki tų pro fe si jų at sto vų įsi jun gi mą į me di ci nos ver slą ne kaip spe cia lis tų, bet kaip sa vi nin kų ar va dy bi nin kų (pvz., vais ti nės sa vi nin kas ga li bū ti tik di plo muo tas far ma ci nin kas). Pas mus vis dar ban do ma iš spe cia lis to pa da ry ti va dy bi nin ką, nors gy ve ni mas ro do, kad to kie ban dy mai daž niau siai baigia si liūd nai. La kū nai ge rai skrai do, gy dy to jai gy do, o avia kom pani joms ir kli ni koms ge rai va do vau ja va dybi nin kai. Ir ge rai va do vau da mi jie kar te li nių su si ta ri mų ne lin kę su da ri nė ti, nes tai fi nan siš kai ne nau din ga. Įdo miau sias yra ant ras ar gu men tas kad dak ta rai lobs iš žmo nių li gų. O kiek yra lobs tan čių iš mū sų alkio bei troš ku lio? Vi sas ap verk tas že mės ūkis ir mais to pra mo nė. Teks ti li nin kai lobs ta, kad jau čia me šal tį, o trans por ti nin kai, kad pa vargs ta me ei ti. Vi si žmo nės gy ve na iš to, kad ga mi na tai, ko rei kia ki tiems. Ir juo la biau rei kia, juo la biau lobs ta. Dėl tre čio ar gu men to. 398 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

39 Vai kų dan tys yra vals ty bės nuo sa vy bė Už bet ku rias pa slau gas vi sa da yra mo ka ma, ga li skir tis tik mo kė to jas. Nuo mo nė, kad už mo kes tis iš mo kes čių mo kė to jų pi ni gų yra ne už mo kes tis, pri lygs ta stru čio slė pi mo si įpro čiui. Tie sa, tam tik ra pras me tai iš tie sų nė ra tik ras už mo kes tis, nes jo dy dis ne su sie tas su konkre čiu dar bu. Tuo met, ma tyt, no ri ma pa sa ky ti, kad už kil nius dar bus tu ri bū ti mo ka ma ma žai ir lyg tarp kitko. Rei kia ne pa mirš ti ir to, kad ge ras už mo kes tis už dar bą ne pa nai ki na žmo gaus ga li my bių veik ti be už mo kes čio. Prie šin gai, juo žmo gus tur tin ges nis ir tik res nis dėl savo at ei ties, juo dau giau jis ga li nu veik ti fi lan tro pi nė je veik lo je (ži no ma, tik tuo at ve ju, jei jis į tai lin kęs). Tai gi ar gu men tai ne įti ki nan tys ir ne iš gelbs ti esa mos sis te mos nuo no rin čių ją keis ti. O to kių yra daug. Drįsčiau teig ti, kad dau gu ma pa cien tų ir dau gu ma gy dy to jų nė ra pa ten kin ti esa mo mis žai di mo tai syk lė mis, ta čiau ne ži no, kaip keis ti, ar ba ne tu ri ga lios tai pa dary ti. Tie sa, tik rai yra to kių, ku riems tai nau din ga. Visos sis te mos, ku rio se skirs to mi ben dri pi ni gai, kai ku riems as menims yra la bai nau din gos. Pa pras tai šis nau din gu mas juo di des nis, juo ma žes nis sis te mos skaid ru mas ir juo ne aiš kes ni pi ni gų skirs ty mo kri te ri jai. Migla apie išskir ti nius ir ypa tin gus me di ci nos veik los bruo žus taip pat ge ro kai pa de da šią nau dą gau ti. Tai gi są mo nin gai ne no rin tys keis ti tai syk lių šio žai di mo da ly viai ga li bū ti ne sun kiai iden ti fi kuo ti. Ir bū tų keis ta, jei gu gir dė da mi to kio po bū džio, kaip šis ra ši nė lis, kal bas, jie ty lė tų ir ne siū ly tų įsi gi lin ti, pa sver ti, ne da ry ti api ben drini mų iš vis dar pa si tai kan čių trū ku mų ir pan. Ta da pa pras tai yra siū lo mi kom pro mi si niai spren di mai, ku rie sis te mos ne kei čia, tik per da žo ją ki to mis spal vo mis ar pa kei čia vie ną ki tą aukš tą pa rei gū ną. Ži no ma, ga li ma keis ti ir to bu lin ti da bar ti nius sveika tos įstai gų fi nan sa vi mo prin ci pus, ini ci juo ti va do vų kei ti mą, ki taip per va din ti įmo kas ar dar kaip nors per stum dy ti kė des. Esa ma ti ki my bės, kad pa vyk tų su kur ti šiek tiek ge res nius prin ci pus ir įdar bin ti šiek tiek ge res nius va do vus. Ta čiau tol, kol lė šos skirs to mos, ne pri klau so mai nuo skirs ty to jo ta len tų ar mo ra li nių sa vy bių, efek ty vu mo pa siek ti ne pa vyks. Ne nuos ta bu, kad da bar ti nė je svei ka tos sis te mo je įtvir tin ti kaip tik cent ra li zuo to pla na vi mo ir pa skirs ty mo prin ci pai. Juk ji pavel dė ta iš so vie ti nių lai kų ir iš es mės nė ra pa keis ta. To dėl jau bū tų vi sai me tas pri si min ti, kam ap skri tai ši sis te ma su kur ta ir ati duo ti sver tus į kal ti nin ko pacien to ran kas. Es mi nis po ky tis svei ka tos ap sau gos sis te mo je ga li įvyk ti tik ta da, kai bus nu sto ta skirs ty ti pi ni gus. T. y. bus pa nai kin ta tar pi nin ko (vals ty bės ins ti tu ci jos) ga lia skir ti fi nan sa vi mą vie nai ar ki tai įstai gai, spręs ti, kur žmo nes gy dy ti ir už kiek. Spren di mą, kur ir už kiek gy dy tis, tu ri pri im ti pats žmo gus, rink da ma sis iš to, ką siū lo gy dy mo įstai gos. Tai įma no ma, kai gy dy mo įstai gos yra pri va čios, kai jos pa čios ga li nu sta ty ti paslau gų įkai nius, o pa cien tas tu ri ga li my bę mo kė ti už jam su teik tas me di ci nos pa slau gas. To dėl ge riau grą žin ki me vai kams jų dan tis, o mo kes čių mo kė to jams jų svei ka tai skir tus pi ni gus, idant ga lė tų su mo kė ti už dar bą dan tis tui. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

40 bažnyčios istorija At si nau ji ni Mas ir re FoR Mų del si Mas Lie tu vos Liu te Ro nų Baž ny Čio je m. Art hur Her mann Is to ri jos ei go je Baž ny čių įta ka vi suo me nei bu vo ne vie noda. Kai ku riais at ve jais Baž ny čios tap da vo vi suo me nės va rik liu. Ryš kus Ka ta li kų Baž ny čios vaid muo Lie tu vos tau ti nia me at gi mi me XIX a. ant ro je pu sė je. Kur kas mažiau įsi są mo nin tas liu te ro nų įna šas į lie tu vy bės atgimi mo pro ce są. Ne daug kas ži no, kad Jo nas Pi pi ras, ku ni ga vęs Tau ra gė je m., ir Mar ty nas Ke tura kai tis, ku ni ga vęs taip pat Tau ra gė je m., bu vo ge ro kai įsi trau kę į lie tu viš kų kny gų pla ti ni mą. Ke tu ra kai tis už tai bu vo su im tas ir iš trem tas, bet jam pa vy ko per Kau ka zą pa bėg ti į Ame ri ką, kur įkū rė pirmą lie tu vių liu te ro nų pa ra pi ją Ame ri ko je. Ta čiau šia me straips ny je ne svars ty siu anų lai kų įvy kių, o pa mė ginsiu iš ryš kin ti Lie tu vos Liu te ro nų Baž ny čios (to liau LLB) at si nau ji ni mo po slin kius ir kai ku rias re for mų del si mo žy mes per Lie tu vos iš si lais vi ni mo de šimt me tį. So vie tų Są jun gos laips niš kas su by rė ji mas, už tru kęs net ket ve rius me tus, su tei kė lai ko ne tik žmo nėms, bet ir or ga ni za ci joms per sio rien tuo ti, at gai vin ti tra di ci jas ir ieš ko ti nau jų ke lių. De šimt me čiais per se kio tos bei su var žy tos Baž ny čios pa ma žu at sta tė bu vu sias struktū ras, su stip rė jo ir pri si dė jo prie tau ti nio ir vals ty binio at bu di mo. Tai bu vo ne leng vas pro ce sas, nes so vie tų lai kais siek ta Baž ny čias ne tik su var žy ti, bet ir kompro mi tuo ti, kad jos ne tik pra ras tų tau tos pa si ti kė ji mą, bet ir dau giau ne drįs tų re a guo ti į tau ti nę prie spau dą 1. No rint iš gel bė ti Baž ny čią kaip ins ti tu ci ją, va do vy bėms ne li ko ki tos iš ei ties, kaip tik rū pin tis dva si niais da ly kais ir veng ti pri si dė ti prie tau ti nio pa si prie ši ni mo. Vis dėl to jų vie to je at si ra do ku ni gų ir pa sau lie čių, ku rie to liau pa lai kė opo zi ci ją val džiai. Ge riau val džiai se kė si varžy ti in te li gen ti jos bei jau ni mo ry šius su Baž ny čio mis. Dar ir pir mo je Są jū džio fa zė je dau gu ma in te li gen ti jos ir jau ni mo ven gė baž ny čių. Prie so vie ti nio pa vel do pri klau sė su luo šin ta Baž ny čių Art Hur HeR Mann (g Kaune) istorikas, lietuvių ir vokiečių santykių tyrinėtojas, dirba Heidelbergo universitete. struk tū ra ir at eis tiš ko je dva sio je su si for ma vu si vi suo menė. To dėl ste bi na, kad grei tai po 1988 m. žmonės per siorien ta vo į ti kė ji mą ir glau dė si prie Baž ny čių. Ti kin čių jų pro cen tas pa di dė jo nuo 46% 1990 m. iki 66% 1997 m., o at eis tų skai čius su ma žė jo nuo 35% iki 8%. Vi suo me nės pa si ti kė ji mas Baž ny čio mis be veik ne ki to nuo 1990 m. ( %, o %) 2. Šian dien visuo me nė verti na Baž ny čias kaip svar bią mo ra li nę jė gą. Lie tu vos Liu te Ro nų Baž ny Čia m. To kios pa čios pro ble mos slė gė ir Lie tu vos Liu te ro nų Baž ny čią, ku riai te prik lau so tik 1% Lie tu vos gy ven to jų. Jos se na sis vys ku pas Kal va nas ste bė jo si, kad ji ap skritai iš li ko gy va ir lai kė tai ste buk lu 3. Ta čiau ne pai sant šios Baž ny čios na rių ma žo skai čiaus, ji šian dien lai koma ant rą ja dva si ne jė ga po Lie tu vos Ka ta li kų Baž nyčios. Ji len kia net to kias skai čiu mi di des nes tra di ci nes Baž ny čias kaip or to dok sų ir sen ti kių. Tai su si ję su jos is to ri niu įna šu į lie tu vių kul tū rą. Be to, jai pa ga liau pa vy ko at si kra ty ti Lie tu vai sve ti mos Baž ny čios dė mės, ku ri ją var gi no dar iki 1940 m. 4 Per 1941 m. vokie čių re pat ria ci ją ji pra ra do apie 60% ti kin čių jų ir 47 iš 52 ku ni gų bei vi są kon sis to ri ją. Bet nuo to lai ko bai gė si tau ti niai try ni mai si. Dar prieš iš vyk da ma se no ji kon sisto ri ja pa sky rė ku ni gą Eri ką Lei je rį nau ju LLB va do vu. Lei je ris lai kė si pro lie tu viš kos ir an ti so vie ti nės linijos. Nau jais dva si nin kais jis te pri ė mė tik to kius lietuviš kai nu si tei ku sius pa sau lie čius kaip 1941 m. An są Bal trį, 1 Lau kai ty tė R., Mė gi ni mai so vie ti zuo ti Lie tu vos baž ny čią me tais, in: Lie tu vos is to ri jos met raš tis, 1997, p Mas laus kai tė A., Re li gion und Kir che in Li tau en, in: Re li gion und Kir che in Ost(mit tel) Eu ro pa: Un garn, Li tau en, Slo we nien, Ost fil dern, 1999, S Pa si kal bė ji mas su vys ku pu Kal va nu jam su ėjus 80 me tų, in: Svečias, 1994, Nr Her mann A., Die na tio na len Span nun gen in der Lut he ris chen Kir che Li tau ens der 20er Jah re, in: An na ber ger An na len, 1997, 5, S NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

41 At si nau ji ni Mas ir re FoR Mų del si Mas Lie tu vos Liu te Ronų Baž ny Čio je m. pa si rin ku sį Lie tu vą ir ap lei du sį Vo kie ti jai vėl ati te ku sį Klai pė dos kraš tą, ar ba 1944 m. Mi ką Preikšai tį, tre čia me de šimt me ty je įkū ru sį ir va do va vu sį liu tero nų tau ti nei są jun gai Pa gal ba m. Kau no para pi jos ku ni gas Jo nas Mi za ras pa ren gė Lie tu vos iš lais vi ni mo de kla raci ją ir ją iš siun tė JAV pre zi den tui, prieš tai in for ma vęs Lei je rį. Mi za ras bu vo su im tas ir iš trem tas į Si bi rą; jis ten ir žu vo. Sau gu mas su ėmė Lei je rį 1949 m. gruo džio mė ne sį dėl at kak laus prie ši ni mo si už da ri nė jant bažny čias. Pro tes tuo da mi Lei je ris ir jo ku ni gai lai ky da vo pa mal das prie už da ry tų baž ny čių. Dėl baž ny čių kon fiska vi mo Lei je ris bu vo krei pę sis į kul to rei kalų įga lio ti nį ir siun tęs net te leg ra mą Sta li nui. Lei je ris mi rė trem ty je 1951 m. 5 Jau anks čiau bu vo iš trem ti ki ti du ku ni gai Gus ta vas Raus ki nas ir Jur gis Ga vė nis. Šie iš li ko gy vi. Grį žę 1956 m. Lie tu von, jie to liau tar na vo LLB. LLB m. pra ra do ke tu ris iš aš tuo nių ku nigų. Po Lei je rio su ėmi mo LLB li ko be va do vy bės. Toks at vi ras pa si prie ši ni mas įro dė, kad LLB bu vo pa si ren gu si ken tė ti su vi sa tau ta. Ta čiau kar tu iš ryš kė jo, kad at viras pa si prie ši ni mas ga li to kiai ma žai Baž ny čiai baig tis vi siš ku su nai ki ni mu. Li kę ku ni gai su pra to, kad no rint tęs ti bent mi ni ma lią veik lą, teks su si lai ky ti nuo vie šų pro tes tų. Rei kė jo de rin ti pri ori te tus, ypač kad LLB bu vo su lau ku si ne lauk to ir il gai geis to nau jo už da vinio. Šis nau jas už da vi nys bu vo klai pė die čių in teg ra vi mas į LLB. Klai pė dos kraš to pa ra pi jos m. su darė sa vą pro vin ci nę baž ny čią, pri klau san čią Prū si jos uni jai m., kraš tą pri jun gus prie Vo kie ti jos, para pijos bu vo pri šlie tos prie Ry tų Prū si jos pro vin ci nės baž nyčios m. kraš tas vėl ati te ko Lie tu vai. Ta čiau vi si ku ni gai pa bė go, ir pa ra pi jos dau giau ne vei kė. LLB tuoj pat pa sky rė Bal trį rū pin tis klai pė die čiais ir juos in teg ruo ti į LLB. Prieš ka rą Bal tris bu vo vie nas iš lie tu viš ko jo Se no jo su rin ki mo (pa sau lie čių ti kin čių jų ju dė ji mas Ma žo jo je Lie tu vo je) va do vų. Tuoj po ka ro jis su bū rė li ku sius sa ky to jus ir su jų pa gal ba at kū rė da lį pa ra pi jų. Jau 1947 m. Klai pė dos kraš te vėl eg zis ta vo dvy li ka pa rapi jų, ku rios ap rū pi no apie li ku sių klai pė die čių 6. Taip Klai pė dos kraš tas ta po cen tri ne LLB sri ti mi, nes čia gy ve no apie pu sę ti kin čių jų ir eg zis ta vo pu sė pa ra pi jų. Ta čiau klai pė die čiai lai kė si vi sai ki tų tra di ci jų. Jie bu vo la bai pa veik ti su rin ki mo ir la biau lin ko iš lai ky ti sa vi tus re li gi nius pa pro čius. Tau ti niu at žvil giu jie bu vo ga na in di fe ren tiš ki. Nors li ku sių daugu ma na muo se kal bė jo lie tu viš kai, bet dau ge lis jau tė si Vo kie ti jos pi lie čiais ir su Lie tu va ne la bai no rė jo tu rė ti ką nors ben dra. Jie at me tė so vie ti nę tvar ką, bet ne dėl tau ti nių mo ty vų, o kaip ka rą pra lai mė ju sie ji. Iš trė mus Lei je rį, li kę ku ni gai nau ju kon sis to ri jos 5 Pu ti nai tė N., Kai ku rios Eri ko Lei je rio nu tei si mo ap lin ky bės, in: Liu te ro nų bal sas, 1989, Nr. 1 2, p Klum bys M., Aš vis lab ga liu per tą, kurs ma ne ga lin čiu da ro, Klaipė da, pir mi nin ku iš rin ko Bal trį. Jis tę sė Lei je rio po li ti ką. Su re li gi nių kul tų įga lio ti niu pa lai kė tik bū ti niau sius ry šius ir ne pri ėmė so vie ti nio sta tu to Baž ny čiai. Ta čiau, ki taip ne gu Lei je ris, jis ven gė kon flik tų su val džia ir nekė lė jo kių tau ti nių rei ka la vi mų. Jis ir to liau dau giau sia rū pi no si Klai pė dos kraš to pa ra pi jo mis, tad Lie tu vos pa ra pi jos jau tė si šiek tiek ap leis tos. To dėl ne ste bi na, kad vos tik su sil pnė jus sta li nis ti nei prie var tai ir 1945 m. pra džio je mi rus Bal triui, tuoj pat ki lo ne su ta ri mai ir ne pa si ti kė ji mas tarp šių ga na skir tin gų LLB da lių. Grei tai su si da rė dvi dėl LLB va do vy bės kon ku ruo jančios gru pės: su rin ki mi nin kų pa ra pi jos, ku rios no rė jo dau giau sa vi val dos ir kuo ma žiau ry šių su val džia, ir dau gu ma Di džio sios Lie tu vos pa ra pi jų, ku rios lin ko pabrėž ti stip rią kon sis to ri jos va do vy bę ir bu vo lin ku sios pri si tai ky ti prie val džios rei ka la vi mų 7. Pir ma gru pė bu vo kiek dides nė, nes prie jos šlie jo si ir ku ni gas Mikas Preik šai tis su ke tu rio mis sa vo pa ra pi jo mis Že mai ti jo je. Tai su pra to ir ant ros gru pės va do vas Vi lius Bur ke vičius, ku riam, kaip Bal triaus pa va duo to jui, lai kinai iki si no do su šau ki mo ati te ko LLB va do vy bė. No rint to liau va do vau ti, jam nie ko ki ta ne li ko, kaip su si sie ti su sovie ti niu įga lio ti niu ir per tvar ky ti LLB pa gal so vie ti nius rei ka la vi mus. Jis su ti ko per im ti jau Lat vi jo je ir Es ti jo je ga lio jan tį so vie ti nį Liu te ro nų Baž ny čios sta tu tą m. si no de jis jį pa tei kė nu ro dy da mas, kad sta tu tas sude rin tas su vals ty be, to dėl ne leis ti na net disku tuo ti. Da lis de le ga tų ap lei do si no dą pro tes tuo da mi. Slap tuo se rin ki muo se lai mė jo Bur ke vi čius ir jam nuo lan ki konsis to ri ja. Ta čiau tuoj po si no do 26 iš 43 de le ga tų raš tu pa reiš kė, kad jie ne pri ėmė sta tu to ir Bur ke vi čiaus nerin ko. Kon sis to ri ja į kal bas ne si lei do. Opo zi ci ja kreipė si į įga lio ti nį, rei ka lau da mi at sta ty din ti Bur ke vi čių. Sovie ti nė val džia pa sie kė sa vo tiks lą: LLB su ski lo ir abi pu sės krei pė si pa gal bos į įga lio ti nį. Val džia įver ti no Baž ny čios pa lan ku mą įre gist ruo da ma ke le tą pa ra pi jų, tarp jų ir Klai pė dos pa ra pi ją, bei su teik da ma LLB tei sę leis ti Ka len do rių. Kon sis to ri ja rei ka la vo iš val džios, kad ši ne re gist ruo tų opo nuo jan čių dva si nin kų. Ta čiau val džia ši to ne pai sė ir taip su da rė ga li my bę eg zis tuo ti opo zi ci nėms pa ra pi joms. Ku rį lai ką be veik pu sė pa ra pi jų nepri pa ži no kon sis to ri jos. Opo zi ci ja su sil pnė jo iš vy kus nema žai da liai klai pė die čių į Vo kie ti ją m. Vie na po ki tos opo nuo jan čios pa ra pi jos pri pa ži no konsis to riją, ypač po 1970 m., kai Bur ke vi čius per lei do LLB va do vy bę Jo nui Kal va nui. Šis at si sa kė bet ko kių sank ci jų jo ne pri pa žįs tan tiems ku ni gams. De vin ta me de šimt me ty je opo zi ci jo je te pa si li ko tik vie nas ku ni gas su ke tu rio mis pa ra pi jo mis. Kal va nas ap skri tai bu vo lanks tus LLB va do vas. Val džia bu vo pa ten kin ta jo re a 7 Her mann A., Tra di tion und Au sei nan der set zung in der ev.-luth. Kir che in Li tau en nach 1945, in: Bal tis ches Jahr buch, 1985, S NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

42 Art Hur HeR Mann lis ti nė mis pa žiū ro mis ir daž nai lei do va ži nė ti į Va ka rus at sto vau ti sa vo Baž ny čiai. Kar tu jis įgi jo pa ra pi jie čių pa si ti kė ji mą daž nai lan ky da mas pa ra pi jas ir slap ta krikš ty da mas vai kus bei tuok da mas po ras. Bu vo ge ras pa moks li nin kas ir mo kė jo ben drau ti su žmo nė mis. Jis lai kė si dės nio: ati duo ti vals ty bei tai, ko ji rei ka lau ja, bet vi du je lik ti lais vam. Jis mo kė pa ra pi jie čius tvir tybės ir tė vy nės mei lės. Pa ma žu LLB at si ga vo, su tvir tė jo ir de vin to de šimt me čio vi du ry je jau bu vo lyg tas verdan tis puo das, ku rio ga rus su lai kė tik sun kus val džios už dė tas dang tis. Baž ny Čios at si nau ji ni Mas So vie tų val džia ne lei do in te li gen ti jai ir jau ni mui ei ti į pa mal das ir da ly vau ti baž ny ti nia me gy ve ni me. Tad jie bu vo ga na ma žai su si pa ži nę su ti kė ji mo rei ka lais. Gor ba čio vui at lei dus baž ny ti nius varž tus, bu vo ne aišku, kiek in te li gen ti jos ir jau ni mo šlie sis prie Baž ny čių. O Baž ny čioms jų bū ti nai rei kė jo, nes iki šiol jo se vei kę pa pras ti žmo nės ir se ni mas ne bū tų įsten gę vyk dy ti refor mų ir pri si tai ky ti prie nau jos pa dė ties. Bal tų tau toms bun dant, ap skri tai ne bu vo aiš ku, kiek Baž ny čios įstengs ir ga lės pri si dė ti prie tau ti nio iš si lais vi ni mo. Pir ma me Są jū džio eta pe, kai dar bu vo laiko ma si pe rest roi kos rei ka la vi mų, Baž ny čių vi sai ne no rė ta į jį kvies ti, nors jau vie nas ki tas ku ni gas čia da ly va vo. Tik pra dė jus Są jū džiui 1988 m. va sa rą kel ti na cio na li nius sie kius, jam pri rei kė ir Baž ny čių. Bažnyčios vėl ta po ins tan ci jo mis, kur bu vo se mia ma si jė gų. Jos sa ve lai kė nu ken tė ju sio mis nuo so vie tų val džios, ir tau ta jas už tai ger bė. To kia tau tos pa gar ba, be abe jo, pa ska ti no ir in te li gen ti ją bur tis Baž ny čio se. LLB ga lė jo leng vai įro dy ti sa vo kan čias ir pa stan gas ei ti su tau ta. Ne ma ža da lis iš jos ki lu sių in te li gen tų ir jau ni mo 1989 ir 1990 m. pri si dė jo prie pa ra pi jų at ga vi mo. Vil niaus pa ra pi jos at kū ri mo pa vyz džiu ga li ma įro dy ti šiek tiek pa vė luo tą in te li gen ti jos pri si dė ji mą prie Baž ny čios ir jos svar bą. Val džia šios pa ra pi jos ne įre gist ra vo vi są so vietme tį, nors kon sis to ri ja bu vo ke le tą kar tų įtei ku si pra šy mą. Kai 1988 m. ru de nį bu vo nu sto ta Baž nyčias per se kio ti, su si rin kę Vil niaus liu te ro nai su bū rė dvi dešim tu ką ir įtei kė pra šy mą įre gist ruo ti pa ra pi ją. Šiam dvi de šim tu kui pri klau sė 15 mo te rų ir 5 vy rai dar iš to sluoks nio, ku ris so viet me čiu rū pi no si baž ny ti niais rei ka lais. Įre gist ra vi mo pro ce sas už tru ko ir kai 1989 m. ba lan džio mėn. pa ra pi ją pa ga liau pri pa ži no, bu vo jau pa si bai gę pas ku ti niai tei si niai su var žy mai. To dėl į pir mą pa ra pi jos val dy bą bu vo iš rink ti dau giau sia vyrai iš in te li gen tų sluoks nio 8. Tad jei dar 1988 m. ru de nį 8 Že mai tai tis A., Pa ra pi jos at kū ri mo ir baž ny čios at sta ty mo ma žo ji kro ni ka, , in: Liu te ro nų bal sas, 1995, Nr. 5, p Lie tu vos ev. Baž ny čios ka len do rius, 1987, p. 22. at ski ri as me nys ne drį so vie šai pa si sa ky ti baž ny ti niais rei ka lais, tai 1989 m. pa va sa rį jau bu vo gar bin ga veik ti pa ra pi jo se ir pri klau sy ti Baž ny čiai. Tik nuo 1989 m. pra džios LLB va do vy bė pra dė jo vie šai pa si sa ky ti tau ti niais rei ka lais. Iki tol ji tai iš reikš da vo dau giau sim bo li niais ges tais, kas ne ma žiau vei kė, nes žmo nės bu vo įpra tę kreip ti dė me sį į sim bo lius. Taip Lietu vos krikš to ju bi lie jaus pro ga 1987 m. prie vys ku pi nės Tau ra gės baž ny čios bu vo pa sta ty ti Liu te rio ir Maž vy do pa min klai. Taip no rė ta pa brėž ti LLB re li gi nį ir tau ti nį ta pa tu mą, nors tuo lai ku apie tai dar ne drįs ta vie šai kalbė ti. Te pa reikš ta tik, kad LLB ir su rin ki mi nin kai la bai daug pa dė ję lie tu vių kul tū rai 9. Dar ir 1987 m. nu ty lė ta, kad Lei je ris bu vo iš trem tas. Pa mi nė tos tik jo gi mi mo ir mir ties da tos 10. Bet 1988 m. jau iš drįs ta pra dė ti leis ti vie nin te lį pe ri odi nį lei di nį Kalen do rių su pa trio ti niu Ber nar do Braz džio nio ei lė raš čiu. Bet dar ir šia me nume ry je tai li ko vie nin te lė nuo ro da į pa ki tu sį lai ką. Net ir 1989 m. lei di ny je, ku ris bu vo pa ruoš tas 1988 m. rude nį, dar vis ne re a guo ta į po li ti nius pa si kei ti mus m. ru de nį pa ruoš tas 1990 m. lei dinys jau so li da ri za vo si su tau tos at bu di mu, bet dar ne su tei kė jo kios in for maci jos apie po li ti nę pa dė tį. Pir mą kar tą čia pa tei kia mos Lei je rio trem ties ir mir ties ap lin ky bės 11. Tik m. nu me ry je, ku ris bu vo iš leis tas tik 1992 m. ru de nį, džiau gia ma si at gau ta Lie tu vos lais ve 12. Iš to ma ty ti, kad LLB va do vy bė dar il gai lai kė si tam tik ros at sar gos ar ba iš įpra ti mo ven gė lies ti po li ti nius rei ka lus. Bet lai kai pa si kei tė, ir vi suo me nė dau giau ne pri ta rė to kiam su si lai ky mui. Nau ja sis po li ti nis elitas pats pra dė jo ieš ko ti kon tak to su Baž ny čio mis, tarp jų ir su LLB. Vys ku pas Kal va nas bu vo pa kvies tas į Aukš čiau sios Ta ry bos 1990 m. ko vo 11 d. le mia mą jį po sė dį. Kal va nas svei ki no Ta ry bą: Mel džia mės, kad Jūs vienin gai tar nau tu mė te Mū sų my li mos, lais vos, krikš čio niškos Tė vy nės ge ro vei ir su kles tė ji mui m. vasa rą Vy tau tas Land sber gis da ly va vo Kal va no 50 me tų or di na ci jos ju bi lie ju je, kur pa brė žė LLB svar bą Lie tu vai. Abu šie įvy kiai žen kli no LLB įtrau ki mą į vals ty bės gy ve ni mą ir au gan tį jos pri pa ži ni mą lie tu vių vi suo me nė je. Pir mą kar tą Lie tu vos is to ri jo je vi suo me nė ją įver ti no kaip ly gia tei sę Ka ta li kų Baž ny čiai. To kį pri pa ži ni mą ga li ma lai ky ti vi suo me nės do va na, ku ri tei kė jė gų nau jiems už da vi niams. At kur da ma di de lę da lį prieš ka ri nių pa ra pi jų, LLB įro dė sa vo pa jėgu mą ir už si spy ri mą iš lik ti sa vi mi. Iki 1988 m. eg zis ta vo tik 27 pa ra pi jos vie toj 1939 m. bu vu sių 55 pa ra pi jų Lie tu vo je ir 33 Klai pė dos kraš te. Mies tuo se so vie tai pa ra pi jas pri re gist ra vo tik Klai pė do je, tai gi LLB bu vo vi siškai iš stum ta į pe ri fe ri ją. Po de šim ties me tų Baž ny čią jau 10 Ibid., p Lie tu vos ev. Baž ny čios ka len do rius, 1990, p Liu te ro nų ev. Baž ny čios ka len do rius, 1991/ Lie tu vos evan ge li kų ke lias, 1990, Nr NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

43 At si nau ji ni Mas ir re FoR Mų del si Mas Lie tu vos Liu te Ronų Baž ny Čio je m. 14 Sve čias, 1989, Nr Pla čiau apie šį įsta ty mą žr. Plum pa P., Apie baž ny ti nę nuo sa vybę ir įsta ty mi nę juok da rys tę, in: Nau ja sis Ži di nys-ai dai, 2000, Nr. 1 2, p Liu te ro nų baž ny čios kon sis to ri jos ar chy vas m. ko vo 24 d. kon sis to ri jos po sė džio pro to ko las. su da rė 54 pa ra pi jos. Vi suo se Lie tu vos di des niuo se mies tuo se da bar įsi stei gė liu te ro nų pa ra pi jos. Daugiau sia pa ra pi jų at si kū rė m., tad dar prieš su by rant So vie tų im pe ri jai ir prieš 1990 m. bir že lio 12 d. baž ny ti nės nuo sa vy bės res ti tu ci jos ak tą. Jau 1988 m. gy vuo jan čios pa ra pi jos pra dė jo siek ti at gau ti nuo savy bę. Tuo lai ku mies to bei ra jo nų vyk do mie ji ko mi te tai jau lin ko ati duo ti baž ny ti nius pa sta tus, bet rei ka la vo at si ly ginti už re mon tą ir įdė tas lė šas. Taip Jur bar ko ra jo nas sakė si ati duo si ąs Žvy rių pa ra pi jai kle bo ni ją, jei ši su mo kė sian ti rub lių. Pa ra pi ja at si sa kė mo kė ti ir gra si no įteik ti val džiai są skai tą už il ga me tį nau do ji mą si 14. Po res titu ci jos įsta ty mo dau gu ma pa rapi jų at ga vo prieš ka riu jai pri klau siu sius pa sta tus, bet ne že mės nuo sa vy bę 15. Nuo sa vy bės at ga vi mas pri si dė jo prie pa ra pi jų iš augi mo, ypač tų, ku rios prieš ka rą tu rė jo daug tur to, pvz., Vil niaus ir Klai pė dos. Da lis at gau tų pa sta tų bū na iš nuo mo ja mi ir iš gau to pel no at sta to mos baž ny čios ir ap mo ka mi ku ni gai. Tad tur to at ga vi mas pri si dė jo prie pa ra pi jų at gai vi ni mo, bet ne bu vo priežas tis, nes, kaip ma tė me, dau gu ma pa ra pi jų at si kū rė prieš įsta ty mo pri ėmi mą. Vysku pas Kal va nas jau la bai anks ti ra gi no at kur ti pa ra pijas. Jis ar gu men ta vo, kad ten, kur veiks evan ge li kų baž ny čios, at si ras ir ti kinčių jų 16. Ir vė liau LLB kur kas labiau rū pi no si baž ny čių re mon tu ir at sta ty mu ne gu Lat vi jo je ir Es ti jo je, kur bu vo dau giau kreip ta dė me sio į ku ni gų ren gi mą. Toks LLB ap si spren di mas ky la iš jos is to ri nės pa tir ties. Kontrre for ma ci jos lai kais, kai, val dant Va zoms, evan ge li kų baž ny čios bu vo de gi na mos ar ba ati duo da mos Ka ta li kų Baž ny čiai, evan ge li kai tik ten iš si lai kė, kur li ko sto vė ti jų baž ny čios. Po 1988 m. vi so se baž ny čio se pa dau gė jo na rių. Nors po 1993 m. nau jai įsto jan čių skai čius kiek ma žė ja, baž ny čios vis dar au ga. Ir LLB pa ma žu au ga m. jo je bu vo įsi re gist ra vę dau giau kaip na rių. Tad su vai kais baž ny čiai pri klau so per as me nų. Ypač didė ja mies tų pa ra pi jos m. Vil niaus pa rapi ja te tu rė jo tik 250 narių, o 1997 m. jau per 500. Vis dėlto beveik pusė tesudarė mažiau kaip 100 na rių. Bet ir šios pa ra pi jos iš vys tė ga na pla čią veik lą. Pvz., ma ža Ma ri jam po lės pa ra pi ja iš lai ko ge rą cho rą 17. Pa mal do se da ly vau ja nuo 30 iki 50% pa ra pi jie čių, kas, pa ly gi nti su ki tų kraš tų evan ge li kais, yra daug. Lie tu viai re tai bu vo to kie vie nin gi kaip Są jū džio laikais. Tai at si spin dė jo ir baž ny ti nė je sri ty je. Jau mi nėtas LLB ski li mas ir trin tis so viet me čiu. Dar ir at ku riant pa ra pi jas m. kai ku rio se vie to vė se ki lo ginčai dėl pa ra pi jos sa va ran kiš ku mo ar pri klau so mu mo kon sis to ri jai. Kau ne trum pą lai ką eg zis ta vo net dvi pa ra pi jos, ku rios pra dė jo tarp sa vęs gin čy tis dėl Kauno evan ge li kų baž ny čios at ga vi mo 18. Ta čiau grei tai ti kin tie ji su pra to, kad, pa si kei tus są ly goms, gin čams nė ra nei vie tos, nei rei ka lo. Pas ku ti nis opo zi ci jo je li kęs ku ni gas-dia ko nas Liu das Fe tin gis su jo ap tar nau ja momis ke tu rio mis pa ra pi jo mis su ti ko da ly vau ti penk ta me 1990 m. si no de. Si no de bu vo ga lu ti nai su si tai ky ta 19. Su si vie ni ji mas la bai su stip ri no LLB ir iš lais vi no jė gas svar bes niems už da vi niams. Kol kas Liu te ro nų Baž nyčio je nė ra su reng ta liu te ro nų ap klau sa dėl vals ty bės ir visuo me nės. Aust ri jos Ka ta li kų Baž ny čios ini ci juo ta ap klau sa Vi du rio Eu ro pos vals ty bė se pa si ten ki no tik ka ta li kų nuo mo ne 20. Ta čiau tik riau siai ne bus di de lių skir tu mų tarp ka ta li kų ir liu te ro nų po žiū rių į vals ty bę ir vi suome nę. Tas pat ti kė ti na ir ti kin čių jų san ty kiuo se su Bažny čia. Ne bent liu te ro nai la biau tel kia si sa vo pa rapi jo se ne gu ka ta li kai, ku rių tik 7% da ly vau ja pa ra pi jos gy ve ni me. Dias po ros si tu a ci ja ir ne di de lis pa ra pi jie čių skai čius ver čia liu te ro nus gy viau pri si dė ti prie sa vo pa ra pi jos iš lai ky mo. Re FoR Mų del si Mas Lū žių ir pa si kei ti mų lai kai pa pras tai yra pa lan kūs re for moms ir mo der ni za ci jai. Bet ša lia jau mi nė tų refor mų ir nau jo at bu di mo Baž ny čio je ne trūks ta ir tam tik ro del si mo žy mių bei no ro iš lai ky ti kai ku rias pa senu sias struk tū ras. Se na sis so vie tų val džios Baž ny čiai pri mes tas sta tu sas bu vo la bai su var žęs LLB va do vybės ir dva si nin kų tei ses, kar tu su teik da mas pa ra pi joms labai di de lę at sa ko my bę. Pa ra pi jos ta ry ba bu vo at sa kin ga už pa mal dų na mų prie žiū rą, už ku ni gų iš lai ky mą ir t. t. Ta čiau kaip tik toks pa ra pi jų sa va ran kiš ku mas, atrodo, pa ska ti no pa ra pi jų at sto vus penk ta me 1990 m. si no de ne keis ti sta tu to, o tik jį šiek tiek pri tai ky ti naujiems rei ka la vi mams. Pa keis ti tik kai ku rie ne žy mūs po tvar kiai. Bu vo už draus ta reng ti slap tus bal sa vi mus po sė džiuo se. Da ly vau jant ma žiau kaip pu sei na rių, po sė džiai ne ga lio ja. Ta čiau li ko es mi niai po tvar kiai, kad pa ra pi jos ren ka si ku ni gus ir juos at lei džia, kad ku ni gas yra tie sio giai at sa kin gas pa ra pi jos ta ry bai ir jai ne ga li va do vau ti. Nau jai į sta tu tą bu vo įtrauk tos tik nuo rodos apie baž ny ti nės nuo sa vy bės at ga vi mą ir kad kiek vie nas na rys tu ri bent kar tą per me tus pri im ti ko mu ni ją (evan ge li kai tai va di na šven ta va ka rie ne) bei mo kė ti mo kes čius Baž ny čiai 21. Vis dėl to bu vo ma no ma, 17 Ma ri jam po lės evan ge li kų liu te ro nų pa ra pi ja me tais, Ma ri jam po lė, 1995, 12 p. 18 Kau no lai kas, Si no do ap ra šy mas, in: Lie tu vos evan ge li kų ke lias, 1991, Nr. 1, p Re li gion und Kir che in Ost(mit tel) Eu ro pa: Un garn, Li tau en, Slowe nien, Ost fil dern, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

44 Art Hur HeR Mann kad se no jo sta tu to lo py mas bus tik lai ki nas reiš ki nys. Bet ir šeš ta sis 1995 m. si no das jo ne pa kei tė, o tik vėl šiek tiek pri tai kė nau jiems rei ka la vi mams. Nau jai nusta ty tos ku ni gų pa rei gos pa ra pi jo se, jiems su tei kiant tei sę va do vau ti pa ra pi jos ta ry bai ir spręs ti pa ra pi jos pro ble mas. Da bar jie dau giau ar ma žiau va do vau ja pa ra pi jai ir nė ra nuo jos pri klau so mi tar nau to jai, kaip bu vo so vie tų lai kais. Pa ra pi jo se vei kian čios or ga ni zaci jos yra at sa kin gos ta ry bai. Be abe jo, se no jo sta tu to lo py mas ro do tam tik rą LLB pa ste bi mą re for mų bai mę. Ap skri tai pa ra pi jie čiai dau giau sia lin kę į kon ser va ty vias pa žiū ras ir lai ko si jiems įpras tų sim bo lių ir li tur gi nių apei gų. Tik 1998 m. Baž ny čio je pa vy ko įves ti nau jas vi soms pa ra pi joms ga liojan čias li tur gi nes apei gas. Iki tol Klai pė dos kraš to pa rapi jos vis dar lai kė si se nų jų prū siš kų apei gų, o Didžio sios Lie tu vos dar ca ri nių. Ne vie nas pa ra pi jie tis skun džia si dar ir šian dien jam ne įpras ta mo der nios for mos li turgi ja. Lie tu vos Liu te ro nų Baž ny čia dar vis ne or di nuo ja mote rų ku ni gė mis, nors be veik vi sos Liu te ro nų Baž ny čios tai jau se niai prak ti kuo ja, ir Pa sau lio Liu te ro nų Są junga to įsak miai rei ka lau ja. Se na sis vys ku pas Kal va nas ne bu vo nu si tei kęs prieš mo te rų or di na vi mą m. jis or di na vo Ta ma rą Schmidt iš Vo kie ti jos, ku ri ša lia išei vių pa ra pi jų Vo kie ti jo je nuo 1995 iki 1999 m. ap tar na vo ir Vil niaus pa ra pi ją. Prieš iš ren kant į vys ku pus ir jauna sis Kal va nas kalbėjo, kad jis ne at me ta mo te rų or di na ci jos 22. Bet tiek 1990 m., tiek 1995 m. si no dai ati dė jo sprendi mą, nes di de lė pa ra pi jie čių da lis, ypač kai muo se, vis dar ne ga li įsi vaiz duo ti mo ters prie al to riaus. Ga na daž nai LLB pra si ver žia bai mė pra ras ti sa vitu mą. Liu te ro niš ku mas, ar ba liu te ro ny bė, lai ko ma kažkuo ypa tin gu ir vien kar ti niu reiš ki niu. Bū nant ma žu ma iš tie sų rei kia daug už si spy ri mo, įsi ti ki ni mo ir net pa sidi džia vi mo sa vo ti kė ji mu. Ka ta li kų Baž nyčiai pra ei ty je drau džiant sa vo pa ra pi jie čiams per ei ti į ki tą kon fe si ją ir rei ka lau jant au gin ti vai kus tik pagal sa vo ti kė ji mą, to pa ties pra dė jo rei ka lau ti ir LLB m. į sta tu tą bu vo įtrauk tas pa ra gra fas, rei ka lau jan tis miš rių šeimų vai kus krikš ty ti Liu te ro nų Baž ny čio je. To ne si lai kant, gra si na ma ne su teik ti sak ra men tų. Da bar šio pa ra gra fo at si sa ky ta. Ret kar čiais į LLB per ei na katali kų ku ni gai. Bet kai 1992 m. se na sis Kal va nas į sa vo Baž nyčią pri ėmė bu vu sį ka ta li kų ku ni gą Ro mą Pū kį, jį pa skir da mas Šiau lių pa ra pi jos ku ni gu ir net sta tu to refor mų ko mi si jos na riu, pa si gir do kri tiš kų bal sų. Argu men tuo ta, jog pe ri mant ka ta li kų ku ni gus, ky la pavo jus, kad Liu te ro nų Baž ny čia pra ras sa vo iden ti te tą, ka dan gi anie nė ra įau gę į liu te ro nų tra di ci jas 23. Šian dien jau vi sos liu te ro nų pa ra pi jos tu ri ku ni gus ir var gu ar da bar LLB pri im tų bu vu sių ka ta li kų ku ni gų. Juk vien m. bu vo nau jai or di nuo ti še ši sa vi ku ni gai. Šian dien LLB tu ri 20 ku ni gų, ku rių už ten ka ap tar nau ti visas 54 pa ra pi jas, nes dau ge lis pa ra pi jų yra to kios ma žos, kad jos vie nos ne įsten gia iš lai ky ti ku ni go. To dėl ku ni gai aptar nau ja po ke le tą pa ra pi jų. Ap skri tai per pas ku ti nius pen ke rius me tus Lie tu vos Baž ny čių mo der nė ji mas vėl lė tė ja. Tai ga li ma su prasti. Lie tu vos gy ven to jams ten ka pri si tai ky ti prie nau jo vių įvai rio se gy ve ni mo sri ty se. Tad bent baž ny čio se norima at si kvėp ti nuo iš ori nio spau di mo, iš lai ky ti tra di ci jas ir pa mėg tus įpro čius. Rei kia ma ny ti, kad tai tik lai ki nas reiš ki nys. Ge ne ra ci jų kai ta tik riau siai ne tru kus pa greitins pa si kei ti mus Baž ny čio se. 21 Baž ny čios sta tu tas, in: Ka len do rius, , p Po kal bis su Jo nu Kal va nu, in: Ke lei vis, 1993, Nr Sve čias, 1994, Nr. 2. Nepriklausomas kultūros savaitraštis, 1999 metais apdovanotas prelato Juozo Prunskio krikščioniškos spaudos premija kaip labiausiai pasitarnavęs puoselėjant krikščioniškus katalikų idealus lietuvių tarpe. Metų prenumerata į užsienį kainuoja 60 JAV dolerių, Lietuvoje 72 litai. Dar neskaičiusiems redakcija mielai išsiųstų vieną numerį veltui. Elektroniniu paštu prenumerata@satenai.ot.lt praneškite savo tikslų adresą. Galite mums parašyti ir paštu: Šv. Ignoto g , LT-2000 Vilnius, Lietuva 404 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

45 pastabos Apie kū ry bi nę in te li gen ti ją, Pro me tė ją ir Die vo ka ra lys tę Irena Vaišvilaitė Pa si dai rius po kny gy nų len ty nas, ga lima ap tik ti net ke lis lei di nius, skir tus Lie tu vos me ni nin kų sam pro ta vi mams apie kū ry bą ir sa ve. Dai lė ty ri ninkams ir pa pras tiems mir tin gie siems to kios pub li ka ci jos pa de da ge riau su pras ti kū rė jus, jų vi di nį pa sau lį ir jų po žiū rį į juos su pan čią re a ly bę. Ta čiau skai ti nė jant pas ta rų jų me tų, o ypač šio pa va sa rio ir va sa ros pra džios spau dą, ky la no ras su da ry ti dar vie ną lei di nį Me ni nin kai apie sa vo sta tu są Lie tu vo je. Vie šos dis ku si jos ir pa si sa ky mai bei pa reiš ki mai šiuo klau si mu tę sia si nuo Gor ba čio vo per tvar kos lai kų. Bet tie lai kai jau skęs ta is to ri jos mig le lė je, ir tik riau siai ne daug kas pri si me na, apie ką bu vo kal ba ma, pa vyz džiui, per tvar ki nia me Dai li nin kų są jungos su va žia vi me, ku rio pre zi diu me dar sė dė jo ir pik tų, vals ty bės po li ti ka kultū ros sri ty je ir Dai li nin kų są jun gos veik la ne pa ten kin tų kal bų klau sė si Lie tu vos KP cen tro ko mi te to pir minin kas Pet ras Griš ke vi čius Įdo mu bū tų pa ly gin ti ano su va žiavi mo kal bas ir bir že lio mė ne sį preziden tū ro je vy ku sios kon fe ren ci jos Me ni nin ko sta tu sas Lie tu vo je pa sisa ky mus. Jie liu di ja vis tą pa tį meni nin kai ne pa ten kin ti sa vo pa dė ti mi Lietu vo je pa na šiai, kaip sa vo pa dėti mi ne pa ten kin ti pie no ga min to jai ir cuk ri nių run ke lių au gin to jai, ve žė jai, po li ci nin kai. Tie sa, me ni nin kai ne užt ve ria ke lių ir ne de monst ruo ja prie Par la men to. Jie ren gia kon fe ren ci jas, pa si sa ko spau do je, per ra di ją ir te levi zi ją, bet ir jie, kaip mi nė tos pro fe sinės gru pės, krei pia si į val džią ar ba vals ty bę tai yra Pre zi den tą, Sei mą, įvai rius at sa kin gus val di nin kus. Gi linan tis į me ni nin kų ne pa si ten ki ni mą, at ro do, kad me ni nin kai yra pa na šiausi į žem dir bius, nes ir vie ni, ir ki ti kreip da mie si į val džią rei ka lau ja ne pa pras to al gų pa di di ni mo, kaip da ro ve žė jai ir po li ci nin kai, bet tam tik ros vals ty bės po li ti kos. Tos pa gei dau ja mos po li ti kos gai rės la bai aiš kiai su for mu luo tos jau minė tos pre zi den tū ro je vy ku sios kon feren ci jos pa si sa ky muo se. Įdo mu, kad juo se iš ryš kė jo dvi tar pu sa vy je sun kiai su de ri na mos vi zi jos. Vie ną iš sa kė Lie tu vos me no kū rė jų aso cia ci jos pir mi nin kas Vy tau tas Martin kus ir dar ke li kal bė to jai. Ši vals tybės po li ti kos vi zi ja pa grįs ta Eu ro pos Są jun gos re ko men da ci jo mis, ku rių, kaip pa ste bė jo pats Mar tin kus, ne skuba vyk dy ti ne tik į Eu ro pą ei nan čios, bet ir jo je jau esan čios valsty bės. To kia po li ti ka vi sų pir ma tu rė tų at si žvelg ti į me no kū rė jo veik los sa vi tu mą ir įstaty mais įtvir tin ti tam tik ras so cia li nes ga ran ti jas bei spe ci fi nę mo kes čių poli ti ką, ku ri ne ta pa tin tų skulp to riaus su sta ty bi ne fir ma ar ta py to jo su dažy to ju. Var gu ar ra si Lie tu vo je žmogų, ku ris ne pri tar tų ap mo kes ti ni mo ir so cia li nio drau di mo to bu li ni mui ir ge ri ni mui. Rei kia pri dur ti, kad ne tik me ni nin kai, bet ir ki ti anks čiau va din tų lais vų pro fe si jų at sto vai bei ma žiau lais vi dir ban tie ji su sirgę ne gau na ne dar bin gu mo la pe lio, ne tu ri pen si jos ga ran ti jų. Šia pras me daž nas me ni nin kas yra toks pat be teisis, kaip ir na mų šei mi nin kė, į ku rią esa me įpra tin ti žiū rė ti be veik kaip į dy ka duo nę, ne tu rin čią vi suo me nei jo kių nuo pel nų. Sun ku ne ma ty ti, kad So cia li nio drau dimo monst ro mo nopo lis, ne lei džian tis žmo gui pa si rink ti sa vo pen si jos ir svei ka tos drau di mo pla no, skau džiai žei džia tuos, ku riems rei kė tų daug lanks tes nės įmo kų ir ga ran ti jų tvar kos. Apie ap mo kes ti ni mo sis te mos proble mas kal bė ta, kal ba ma ir bus kalbama daug. Dėl mo kes čių vi so se ša ly se ver da aist ros. Įvai rūs kraš tai tu ri skir tin gas nuo sta tas dėl kū ry bi nio ho no ra ro, įvai rių pre mi jų, sti pen dijų ap mo kes ti ni mo, kaip ir dėl vals ty bės biu dže to ski ria mų lė šų me ni nei kū ry bai rem ti. Skir tingos yra ir to kio rė mi mo for mos. Bet iš es mės tai so cia li nės po li ti kos su dė ti nė da lis. Na tū ra lu, kad Lie tu vos me no kū rė jai ir Kul tū ros minis te ri ja sten gia si pabrėž ti to kios po li ti kos reikš mę. Tei sin gu mo var dan rei kė tų at simin ti ir tas ki tas so cia li nes gru pes, pa vyz džiui, jau mi nė tas na mų šei minin kes, ku rioms nie kas ne at sto vau ja. Eko no miš kai sun kiais lai kais la bai iš ryš kė ja so cia li nės rū py bos ydos. Tad pas nin ko lai kas ga li bū ti re a lis ti nių so cia li nės po li ti kos pa grin dų kū ri mo lai kas. Tie sa, rin ki mų ar tu ma var gu ar pa de da to kiam blai viam dar bui. Kal bant apie so cia li nį tei sin gu mą, ne ga li ne pa ste bė ti ki tos me ni ninko sta tu są Lie tu vo je įtvir ti nan čios vals ty bės po li ti kos vi zi jos. Ta vi zi ja pa rem ta la bai spe ci fi niu me ni nin ko sta tu so su pra ti mu. Iš įvai rių me nininkų pa si sa ky mų su si da ro įspū dis, kad jie jau čia si to kį sta tu są pra ra dę ir no rė tų, kad vals ty bė ar val džia NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

46 jį at sta ty tų. Štai ra šy to jas Ro mas Gu dai tis taip krei pė si į pre zi den tūros Bal to jo je sa lė je su si rin ku sius: Čia ra šy to ju tik rai bū ti gė da. Nors lei džia mos jo kny gos, be je daž niau siai ne pa sie kian čios nei bib lio te kų, nei skai ty to jų, ne rei kia to kiai vals ty bei jo va gų žo džių dir vo je, jo dai go ir žy dinčio javo, jo vil čių ir pa jau tų. [...] Re tai ra šy to jui ro do ma pa gar ba da ro si progi nė [...] ir dar: Koks bai sus pa kly dimas šio je ša ly je ban dy ti įmin ti ne įmena mas bū ties mįs les, sa vaip ieš ko ti tie sos, re gė ti ide a lo gro žį! (ci tuo ta iš Li te ra tū ra ir me nas, ). Ro mas Gu dai tis ne praššo so cia linių ga ran ti jų, net tei gia, kad jam jų nerei kia. Jam skau du dėl kit ko. Juk kal ba ma apie me ni nin ko, kū rė jo sta tusą. Gu dai tis ma no, kad to statu so Lie tu vo je nė ra, kad bū ti kū rė ju Lie tu vo je be pras miš ka, nes kū ry bos vals ty bei, ją val dan tiems po li ti kams ne rei kia. Ne ga li ne jaus ti kal ban čiojo skaus mo ir ne vil ties. Tą skaus mą ger biant vis dėl to ten ka pa sa ky ti, kad ra šy to jo išsa ky ta ne vil ties prie žas tis ir iš si sa ky mo ad re sa tas yra la bai įdo mūs ra šy to jas pik ti na si po li ti kų po žiū riu į me ną ir me ni nin ką, jam skau du dėl vals ty bės lai ky se nos, jis jau čia si iš duo tas, at stum tas ir to dėl skun džia si. Pa na šių skun dų ir pa sipik ti ni mų pa si girs ta daž nai. Po etės pik ti na si, kad šio je ša ly je ar ba šio je vals tybė je pro sti tu tės gy ve na ge riau už jas, ra šy to jų or ga ni za ci jų at sto vai pik ti na si, kad jų ne pa ste bi ir su jais ne si skai to, vals ty bės val džia ne kviečia į svar bius ren gi nius. Su rin kus į vie ną per ge rą de šim tį me tų įvai riose vieto se iš mė ty tus to kius kū rė jų skun dus, su si da ry tų ne ma ža kny ga, liu di janti, kad Lie tu vos kul tū ros kū rė jai, anks čiau va din ti kū ry bi ne in te li gen ti ja, pa si ju to po sū niais Lietu vos vals ty bė je tai yra jie jau čia si ne sa vo lėkš tė je, pra ra dę vie tą, vaidme nį, pa dė tį... So cia li nės ga ran ti jos šio je jau se no je uži ma to li gra žu ne svar biau sią vie tą. Pagrindinė vie ta ten ka so cia li niam pres ti žui, už ku rio bu vi mą ar ne buvi mą kū rė jai at sa kinga lai ko vals ty bę. Bū tent val džios žmo nės ir pa ti val džia kal ti na mi dėl to, kad da bar cha mai, pi ni gą užka lu sie ji ar net ir pro sti tu tės sto vi kaž ko kio je ne įvar di na moje pres ti žo ska lė je aukš čiau už kūrėjus. Ko dėl dėl sa vo pres ti žo kū rė jai skundžia si vals ty bei? Tai, kad daž nas me ni nin kas lai ko sa ve iš skir ti niu ar jau čia si ki toks, nuo pra ėju sio amžiaus nie ko ne ste bi na. Ro man tiz mo lai kais su si klos čiu si, me si ji nį me ninin ko, ku rį at me ta fi lis te rių vi suome nė, kul tą iš siū ba vo mo der niz mas. Dvide šim ta me am žiu je me ni nin ko ir vi suo me nės san ty kių pa veiks las kei tė si, bet vals ty bei ta me pa veiks le nie ka da, iš sky rus to ta li ta ri nių re ži mų lai kus, ne bu vo vie tos. Lie tu va dėl sa vo is to ri jos spe ci fi kos tu ri kiek ki to kią tra di ci ją. Lie tu vai ne bu vo sve ti ma ca ri nė je Ru si jo je susi klos čiu si in te li gen ti jos tai yra in te lek tu a li ne veik la už si i man čio ir dvasi nę mi si ją vi suo me nė je tu rin čio sluoks nio idė ja. Ta idė ja at si ra do dar la bai griež tai luo mi nė je Ru si jos vals ty bė je jos mo der nė ji mo priešauš ry je. Tik su vok da mi sa ve kaip nau ją luo mą, iš įvai rių luo mų ki lę in te lek tu a lai, taip pat mu zi kan tai, dai li nin kai ir ki ti dar ne se niai amati nin kais lai ky ti me ni nin kai ga lė jo eman ci puo tis. To dėl kaip tik Ru si jo je nu si try nė Vaka rų Eu ro pai bū din ga ri ba tarp in te lek tu a lų ir kū rė jų vi si jie lai kė sa ve in te li gen tais. Šio sluoks nio sa vi mo nei ne bu vo sve ti mi Va ka rų Eu ro pos kū rė jų ide a lai, bet va ka rie tiš kas in di vi du a liz mas čia bu vo pa keis tas tar na vi mo, pa rei gos vi suo me nei idė ja. Ru si jos vi suo me nėje in te li gen ti jos sam pra ta pri gi jo, at si ra do ir ter mi nas in te li gen tas. So vie ti nis re ži mas iš ca rų Ru si jos pa vel dė jo šį, nors ir jau ną, bet aiš kią sa vi mo nę tu rin tį luo mą ir pa ban dė jo, kaip ir ki tų luo mų, at si kra ty ti. Ta čiau po ku rio lai ko be kla sės vi suo me nės kū ri mą de kla ruo jan čio je ša ly je grįž ta prie luo mų idė jos. Įdo mu, kad kaip tik so vie ti nė je vals ty bė je in te lek tua lai bu vo at skir ti nuo kū rė jų sufor muo ti ta ry bi nės in te li gen ti jos ir ta ry bi nės kū ry bi nės in te li gen ti jos luo mai, supastabos kur tos ra šy to jų, dai li ninkų, mu zi kantų są jun gos, į ku rias pa tek ti bū da vo ne leng va, bet narystė jose teikė visuo me ni nę pa dė tį, ta da dar ne va din tą sta tu su. Ver ta pri min ti, kad Jo si fas Sta li nas vi siems so vie ti niams luomams bu vo nu ma tęs uni for mas, tai gi ir ant pe čius. Idė jos bu vo atsi sa ky ta, bet li ko gar bės var dų ir pa reigų grada ci ja, nuo ku rios tie sio giai pri klau sė var dų tu rė to jų pa dė tis vi suo me nė je. Na, o pa dė tis ga ran tavo visa ki ta pa ja mas, bu to, svei ka tos ap sau gos, po il sio, už sie nio ry šių ir kitas privile gi jas bei pen si jas. Ir ben dra vi mo ly gį. Juk dar daug kas pri si me na aukš čiau siai so vie ti nei no men klatū rai pri klau su sius me ni nin kus, sė dė ju sius pre zi diu muo se ir kitose gar bės vie to se. Kū ry bi nė in te li gen ti ja bu vo ger bia ma, ta pa gar ba pa brė žiama ir pa ro do ma. Lie tu vos Res pub li ko je in te li gen tijos kaip ypa tin go luo mo idė jos la biau ma ty ti anks ty ves niais jos gy va vi mo lai kais. Jau nes nio ji Lie tu vos in telek tu a lų kar ta, su bren du si jau savo je vals ty bė je, nuo tų idė jų to lo, stip rė jo as me ni nio, in di vi du a laus veik los pasi rin ki mo ir in di vi du a lios at sa ko my bės lai ky se na. Bet at ro do, kad in teli genti jos sta tu sas so vie ti nė je vi suo me nė je at ro dė la bai pa trauk lus vie nam ki tam Eu ro pos in te lek tu a lui ir gru pei kai riau nu si tei ku sių Lie tu vos ra šy to jų, įė ju sių į mū sų is to ri ją kaip Sta li no sau lės ve žė jai. Po 1940-ųjų dar ne gau sūs Lie tu vos in te lek tu a lai at si dūrė to li nuo Lie tu vos, o Lie tu vo je netru ko su si klos ty ti ta ry bi nės in te ligen ti jos luo mas. Pri klau so my bės ir pa rei gų luo mui de ri ni mas su kū ry bi ne lais ve bu vo sun kus, bet įma no mas da ly kas. Egzista vo dau gy bė kom pro mi so pa vi da lų, ne sun kiai at pa žįs ta mų to lai ko meninė je kū ry bo je. Pa ka ko ir me ni ne forma pa teik tų to kom pro mi so ap mąs ty mų. Lie tu vo je bu vo su si klos tęs išti sas skun dų ir dra ma tiš kų ap mąs tymų apie kom pro mi so ne iš ven gia mu mą žan ras. Nuo pra ėju sio šimt me čio me ni ninkai ta pa ti no sa ve su Pro me tė ju, vie 406 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

47 nat vė je ken čian čiu ir men kų žmo nių ne su pras tu. Tas vaiz di nys ne bu vo sve ti mas ir so vie ti nei kū ry bi nei inteligen ti jai. Tik sve ti mą kū rė jams fi lis te ri nę vi suo me nę čia pa kei tė valsty bės ins ti tu ci jos. Vie na ver tus, susiprie šin ti su ta ry bi ne liau di mi bu vo pavo jin ga, an tra ver tus, ne nuo liau dies pri klau sė kū rė jo sta tu sas vi suo me nė je. O pa vie nius trū ku mus sis te mo je kriti kuo ti bu vo ga li ma. Tad daž nas anų lai kų kū rė jas, ko vo da mas su jo sta tu są re gu liuo jan čiais val di nin kais, skun dėsi ne su pra ti mu, ne iš ma ny mu ir vy lė si, kad jo kan čias pa leng vins to bu les ni, su pran tan tys, kom pe ten tin gi ir ge rano riai val di nin kai. Be kom pro mi si nių as me ny bių bū ta. Bū ta ne sie ku sių kū ry bi nės są jun gos na rio bi lie to ar ne no rė ju sių jo iš keis ti į pri klau so my bę nuo sis te mos. Tai gi bū ta kū rė jų, ku rie ra šė į stal čių, daili nin kų, ku rie ba da vo, kom po zi to rių, ku rių kū ri nius gir dė da vo tik ne gausus pa žįs ta mų bū re lis. Pri si min ki me, kad Jo si fas Brod skis bu vo nu teis tas pastabos už vel tė dys tę, nes tik pri klau sy mas kū ry bi nei są jun gai su teik da vo tei sę va din tis po etu ir pa tei sin da vo nor malios dar bo vie tės ne tu rė ji mą Kaip tik tuo me tu, ka da bu vo teisiamas Jo si fas Brod skis, so vie ti nė valsty bė de kla ra vo ku rian ti vi suo me nę, ku rio je iš kiek vie no bus ima ma pagal su ge bė ji mus, o kiek vie nas gaus pagal po rei kius. To kio je vi suo me nė je ne turė jo lik ti jo kios įtam pos tarp žmo gaus no rų, jo su ge bė ji mų ir to žmo gaus vie tos vi suo me nė je. Skai tant to lai ko teks tus, au sy se skam ba pra na šo Izai jo žodžiai apie Die vo ka ralystę, ku rio je ap si ka bins mei lė ir tei sin gu mas. Tačiau so vie ti nė je pa lai min tojo je vi zi jo je to kią ka ra lys tę su kur ti turė jo valsty bė, o su kū ru si pa ti tu rė jo iš nyk ti. Vi siš ka te od ra ma. Kal bė da mas apie Die vo ka ra lystę tai yra žmo gaus ir žmo ni jos išga ny mą, pra na šas Izai jas by lo ja vaiz diniais, at lie pian čiais gi liau siems žmo gaus šir dies troš ki mams; re li ginia me dis kur se jis įvar di ja mas kaip Ro jaus Die vo ka ra lys tės ilge sys. Ko mu nis ti nia me dis kur se tas troš kimas nu krei pia mas to bu los šia pu si nės vi suo me nės link. Vi suo me nės, ku rio je har mo ni ją ga ran tuo ja vals ty bė, mai tinanti iš alku sius, guo džianti nu liū dusius, iš aukš ti nanti tei siuo sius. Šios vi suo me nės, šio Ba bi lo no bokšto pa sta ty ti ne pa vy ko, bet ne vi si to bokš to sta ty bo je įdar bin tie ji yra laimin gi sta ty boms nu trū kus. Jie jaučia si iš va ry ti iš Ro jaus, iš mes ti iš Ka ra lystės, ku rio je vi siems bu vo nu ro dy tos ir pa tvir tin tos vie tos. Iš lais vin ta sis Pro me tė jas ne ti kė tai pa jun ta, kad gran di nės gran di nė mis, bet vie ta ant uo los bu vo aukš ta, jį daug kas ma tė ir do mė jo si, jis jau tė si rei ka lin gas. O čia, ša lia vi sų ki tų at si dū rus, kam ieš ko ti tie sos, re gė ti gro žio ide a lą? Juk, kaip at ro do, Vals ty bė ne pa sa kys, ka da tą tie są at ra si ir, ko ge ro, net ne pa stebės. Ir ne be nu sta tys ta vo STA TU SO. Su ge lia šir dį nuo tuš tu mos (Ro mas Gu dai tis, op. cit.). NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

48 apžvalga Nors iki 1993-ųjų m. be veik vi si Lietu vo je ži no jo esant Kry žių kal ną, o dau ge lis net bu vo jį lan kę, tik sve čio Jo no Pau liaus II žo džiai, tar ti apie šią vie tą apaš ta liš ko sios ke lio nės me tu ir ne sy kį vė liau kar to ti, tar si lei do šei mi nin kams su vok ti šio re li gi nio fe no me no sa vi tu mą ir di dy bę. Krikščio ny bės įžy my be pa skelb tas Kry žių kal nas ta po iš šū kiu Lie tu vai ir Bažny čiai Lie tu vo je. Mat tiek pa čią jo svar bą, tiek tei kia mą nau dą, tiek jos įgi ji mo bū dus šiau lie čiai ir sos ti nės gy ven to jai, in te lek tu a lai ir ver slo bi te lės, val di nin kai ir mal di nin kai, pa ga liau tie sio gi nis te ri to ri jos glo bėjas Meš kui čių kle bo nas ir hie rar chai su pra to to li gra žu ne vie no dai. Įvai riopas pas ta ro jo de šimt me čio nuo sta tas ga li ma su skirs ty ti į ke lias są ly gi nes gru pes. Gam ti nin kai jų avan gar de pas taruo ju me tu at si dū rė kai ku rie Šiau lių uni ver si te to dės ty to jai vaiz duo ja si Kry žių kal ną kaip na tū ra lų ob jek tą. Ne ži nia, ar daug ar che o lo gų, landšaf to ar chi tek tų, gam tos ap sau gos ins pek to rių, ku riems šis kal nas it iš ki lęs iš Mo ti nos Že mės įsčių, ka dai se ru dens ūka no je bri do per sru tom tvinks tan čią kul pę ir ty lo mis klai džio jo tarp ne gau sių po bul do zeri nio va ly mo at sta ty tų kry žių. Ta čiau kraš to ty ri nis ro man tiz mas, pie te tas ne pa lies tam se no vės at mi ni mui nuo lat iš ky la kaip ar gu men tas siū lant pa lik ti vis ką kaip bu vo. Įdo miau sia, kad lai kan tys Kry žių kal ną grei čiau sta bi lia gam tos, ne gu nuo lat krintan čia žmo gaus ap raiš ka, daž niau už vi sus ki tus kar to ja žo džius dva sia ir dva sin gu mas. Kal nų bro liai Pau lius Su ba čius Da li nin kai tai tie, ku rie it skubė da mi į nu va žiuo jan tį trau ki nį, siekia reikš min gai pri si dė ti prie Kry žių kal no su kū ri mo ir tap ti ne ti kė tai iš gar sė ju sio pa min klo ben drau to riais. Įsi am žin ti ja me sie kia kul tū ri nin kai eseis tai, nuo lat kar to jan tys žo džius: ypa tin gas, slap tis, ge nius lo ci. Ryš kiau sias to kios lai ky se nos pa vyzdys na tū ra lia mir ti mi mi ręs Kul tūros fon do pro jek tas Kry žiaus ke lias į Kry žių kal ną. Rai sos Gor ba čio vos įkur tos įstai gos res pub li ki nio pa dali nio veik los tę sė jai bu vo nu spren dę su kvies ti Ab lin gos me mo ria le bei Ra ga nų kal no an sam bly je pa si žy mėju sius tau to dai li nin kus ir jiems fon do var du pa ves ti iš drož ti Kry žiaus ke lio sto tis. Jos tu rė jo, kaip bu vo kal ba ma žur na lis tams, pa puoš ti ir įprasmin ti nuo bo dų ke liu ką, ve dan tį nuo plen to kal no link. Ad mi nist ra to riai, ku rių bū ry je kiek ne ti kė tai su si vie ni jo sa vi valdos biu rok ra tai ir kul tū ros vei kė jai, at ro do, įsi ki bo nuo sta tos, kad svarbiau sia val dy ti. Jie ypač su kru to pa skli dus ži niai, kad ku ria ma Šiau lių vys ku pi ja ir mė gi no pas ku ti nę aki mirką su teik ti vie šą jai įstai gai Kry žių kal nas ne ri bo tas ga lias ne tik admi nist ruo ti sta ty bas ar pre ky bą kalno pa pė dė je, bet ir reg la men tuo ti jo lan ky mą. (Juk vi sur sly pi bent šio kia to kia la bo ga li my bė.) Nors vys ku pas Eu ge ni jus Bar tu lis tai kiai, ta čiau ryž tin gai pe rė mė mi nė tos įstai gos veik lą į sa vo ran kas, ne ty la nuomo nės, kad tik ta len tin gi kul tū ros va dy bi nin kai pa jė gūs prie kal no pada ry ti tvar ką ir pa di din ti ob jek to pa trauk lu mą. Pra dė jus šį pro bėgš mį var di ji mą gam ti nin kais, tik tų už baig ti meni nin kais, ku rie, nors bū da mi laisvos pri gim ties, taip pat ge ro kai lin kę re gu liuo ti bei nor muo ti. Ir ne vien kal no pri ei gas, bet ir gal net pir miausia pa tį kry žių sta ty mą. Kul tū ros pa vel do ži no vai, me no ty ri nin kai ir ki ti gro žiui jaut rūs as me nys ope ruoja ki čo, liau diš ku mo, iš raiš kos tra di ci jos, sti lis ti nės vie no vės ir pa na šio mis pro fe si nė mis ka te go ri jomis. Jie rim tais vei dais kart kar čiais pa svars to, ko kio aukš čio ir iš ko kios me džia gos pa da ry tus kry žius leis ti na sta ty ti, ar ne dar ko vaiz do ant kry žių su ka bin ti ra ši niai, pa ga liau, ko kiems au ga lams leis ti na ant kal no aug ti, o ko kius bū ti na iš ra vė ti. Vi sos šios iš pir mo žvilgs nio skir tingos rū pi ni mo si Kry žių kal nu ten den cijos su si lie tė vie na me taš ke. Po pie žiaus min tis pa ves ti švent vie tę pran ciš ko nų glo bai, nu ties ti til tą tarp Kry žių ir Ver nos kal no, lai mi nant To s ka nos ir Lie tu vos ma žes nių jų bro lių bendra dar bia vi mą kaip karš tas alie jus nu tvil kė ver slo, biu rok ra ti jos ir kultū ros rū pin to jė lius. Bu vo pa si telk tas įman trus žo džių ir veiks mų lankstu mas, ir ža vin tis Jo no Pau liaus II dė me siu Kry žių kal nui, čia pat bu vo spir te spi ria ma si prieš Šven to jo Tė vo no rą gre ta kal no įkur din ti bro lius. O vys ku pi jos or di na rui pra bi lus apie šven to vės kal no pa pė dė je pro jek tą, kilo tūž min gas šur mu lys. Pa si ro dė, kad iš ties gau su įta kin gų žmo nių, ku rie lin kę Kry žių kal ną at skir ti nuo Bažny čios ir pa vers ti nu re li gin tu ar bent nu krikš čio nin tu eg zo tiš ku ar te fak tu. Vysk. Bar tu lio žo džiais, dau ge lis vi sai nuo šir džiai ne su pran ta, kam rei kalin ga sta cio na ri šv. Mi šių au ko ji mo vie ta, nes esą pa si mels ti ga li ma ir ki tur. Ar gi pa leng vė tų, jei at šau tu me, kad ner tis į es te ti nes me di ta ci jas taip pat ga li ma ir ki tur. Svar biau kas ki ta. Ne pai sant pasau lio triukš mo, Baž ny čia, kvies da ma vi sus da ly tis Kry žių kal no iš gy ve ni- 408 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

49 religija mu, pa tir ti mi, pa ro dė esan ti pa jė gi ne leis ti jo da ly ti ar, tiksliau, plėšti in te re sų gru pėms ir se ku lia raus gal vo ji mo bū dams. Po pie žiaus žo džiai ėmė virs ti tik ro ve šių me tų lie pos aštun tą ją pa šven ti nus Ma žes nių jų bro lių or di no Kry žių kal no Ere mą. Už ra šius pas ta rą jį žo dį, reiš kian tį už da rą, ty lios mal dos ir vie nu mos vienuo ly ną, bū ti nas pla tes nis eks kur sas. Kai Lie tu vos šv. Ka zi mie ro pro vin cijos pran ciš ko nai 1994 m. pra bi lo apie Kry žių kal no vie nuo ly no pro jek tą, ka ta li kų vi suo me nė je vaiz duo ta si jį bū siant pi lig ri mų prie globs čio ir re ko lek ci jų vie ta, vi siems ti kė ji mo ieš kan tiems at vi ra bu vei ne. Be ne ir pa tys bro liai bu vo pa veik ti įkai tu sio so cia lu mo at mos fe ros, tvy ran čios apie tarp tau ti nio tu riz mo ob jek tu be tam pan tį kal ną, kai kal bė jo, kad vie nuo ly no gy ven to jai ga lės pa ve džioti at vy ku sius, pa dė ti eks kur san tams pa jus ti re li gi nę vie tos. To dėl tik per šven ti ni mo iš kil mes pla čiau nu skambė jęs įvar di ji mas Ere mas dau ge lį ga lė jo nu ste bin ti. Juo lab kad be Vernos ir Kry žių kal no Ere mų pran ciš konai vi sa me pa sau ly je tu ri tik ke le tą šio ti po vie nuo ly nų. Kaip au to ri tetin giau sią pa aiš ki ni mą no ri me pa cituo ti bu vu sio Tos ka nos pran ciš ko nų pro vin ci jo lo, o da bar Mon te pul ciano Chiu si Pien zos vys ku po Ro dol fo Ce to lo ni žo džius. At vy kęs į šie me tes iš kil mes in ter viu mū sų žur na lui ir Lais vo sios Eu ro pos ra di jui jis kalbė jo apie tai, ko dėl Ere mas ir ja me įsi kur si ąs no vi cia tas ge riau siai de ra gre ta Kry žių kal no: su Ere mo idė ja. Tik jo ty lu mo je ir vie nu mo je įma nu su pras ti Kry žiaus pa slap tį, apie ku rią kal ba po pie žius. Prie Kris taus Kry žiaus te bu vo Jo nas ir Ma ri ja. Kai ap link Kry žių per daug triukš mo, per daug įvy kių, sun ku supras ti Kry žiaus pras mę. Iš ties la bai svar bu, kad Lie tu vos bro liai gin tų Kry žių kal no Ere mo min tį. Ma tant čia at vyks tan čius žmo nes, ky la pa vo jus, kad pra si dės pa šau ki mų me džiok lė. Pa pras tas žmo giš kas vi sų pri ėmi mas ga lė tų duo ti daug Šiau lių apy lin kių gy ven to jams. Ta čiau tai po ke lių metų iš sek tų ir ne pa vyk tų įleis ti tvir tų šaknų. Tuo tar pu iš gy ven da mi ir puo se lė da mi ere mo dva sią, Lie tu vos pran ciš ko nai ga lės su vok ti sa vo pašau ki mą, pa tar nau ti vi sam or di nui ir Baž ny čiai. O min tis no vi cia tą steig ti kaip tik čia yra la bai vie to je ir lai ku. No vi cia tas mo ko ben druo me nės brolius lik ti iš ti ki mu mal dai, stu di joms, su si kau pi mui. No vi cia to me tus reikia pra leis ti vie nu mo je, idant bū tų su vok ta Kry žiaus pa slap tis, idant Kris tus bū tų iš gy ven tas per dia lo gą aš Tu. Tai gi bro liai pran ciš ko nai šio je vie to je tu rė tų at si dė ti mal dai ir su si kau pi mui, o drau ge pri im ti žmones, ku rie ieš ko ty los. Tuo met mū sų bu vi mas čia ga lė tų duo ti tik rų vai sių. To kios vie tos, kaip ši, svar bios Lie tuvai ir Eu ro pai, nes da bar sun ku ras ti kam pe lių, ku riuo se ne bū tų triukš mo, są my šio, ku riuo se bū tų ga li ma su sikau pus at si dė ti mal dai. Lie tu vos ir Tos ka nos pran ciš ko nų bro lys tė ku riant Kry žių kal no Ere mą ar, kaip sa kė per iš kil mes pro vin cijo las t. Si gi tas Be ne dik tas Jur čys, svajo jant apie jį, ne bu vo leng va ir pa pras ta. Anot vysk. Ce to lo ni, šv. Pran ciš kaus Stig ma ti zuo to jo pro vin ci jos bro liai iš Ver nos su si tik da mi su lie tu viais daž nai ga lė jo pa gal vo ti, kad šie bu vo pa si ry žę pri im ti, kas yra duo da ma, ta čiau sto ko jo to pa ties ryž to duo ti. Tai, tik riau siai, dik ta tū ros laik otarpio įpro čiai. Ta čiau iš lie tu vių jau nuo lių ita lai iš mo ko en tu ziaz mo, ge bė ji mo pri im ti at si ver ti mą iš vi siš ko ateiz mo į vi siš ką ti kė ji mą. Įsi ti ki no me, kad to ne ga li ma įpras min ti pa vie niui, Iš ties gai la pran ciš ko nų ere mų pa sau ly je nė ra daug. Bro liai įsi jau tę į pa sto ra ci nę veik lą. Tai klai da, nes šv. Pran ciš kus kas met at lik da vo po tris ar ke tu rias ga vė nias, t. y. ty lo je, mal do je su kaup da vo stip ry bės ei ti ir skelb ti. Ir mums, Tos ka nos bro liams, bu vo svar bu vėl at ras ti La Ver ną kaip Ere mą, at gai vin ti ten bu vu sį Ere mą. Pa ma tė me, kad ne tu rė da mi ere mo, mes kur kas ma žiau duo da me pi ligri mams. Kry žių kal no vie nuo ly no kū ri mo pra džia bu vo stip riai su si ju si Grupė dalyvių prie pranciškonų Kryžių kalno vienuolyno m. liepos 8 d. Petro Kanevičiaus nuotrauka kad žmo gus, su si ti kęs su ti kė ji mo re a ly be, tu rė tų ras ti tam pa grin dą, kon kre tų at spir ties taš ką, nes ant raip iš en tu ziaz mo ne tru kus per ei na ma į nu si vy li mą. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

50 Ap vaiz da lė mė Joh nui O Con no rui glu din ti ku ni giš ką jį pa šau ki mą ne ra mios pa ra pi jos užu tė ky je, bet vande ny nų pla ty bė se tie sio gi ne šio žo džio pras me. Gi męs Fi la del fi jo je, bai gęs te nykš tę šv. Ka ro lio Bor o mėjaus kuni gų se mi na ri ją, ra ga vęs dės ty to jo duo nos, jis ap si gy nė eti kos ir kli ni kinės psi cho lo gi jos ma gist ro laips nius įvai riuo se Ame ri kos uni ver si te tuo se, o vė liau ta po po li ti kos moks lų dak taru. Ko rė jos kon flik to me tu 1952 m. jis bu vo pa skir tas JAV jū rų lai vy no ka pe lio nu ir iš bu vo šia me pos te be veik tris de šimt me tų: At lan tas, Ka ri bų ir Vi dur že mio jū ros ba sei nai, Ko rė ja, Ja po ni ja ir Viet na mas šio se pla tumo se plau kio jo ka pe lio nas O Con noras. Nuo pat pra džių jis sie kė įti kin ti lai vy no va do vy bę, jog ka pe lio nai nė ra Rau do no jo Kry žiaus dar buo to jai ar ba skau tų va dai, bet pro fe sio na lai, kureligija Dvi ejų pran ciš ko niš kų kal nų iš prie šin gų krikš čio niš kos Eu ro pos pakraš čių gi mi nys tę Jo nas Pau lius II pabrė žė Kry žių kal no Ere mo šven ti ni mo iš kil mei skir ta me laiš ke Or di no Ge nera li niam Mi nist rui Gia co mo Bi ni ni. Po pie žius pri mi nė, kad ben dra vi mo ry šiai dar prieš ko mu niz mo įsi ga lė ji mą jau sie jo Lie tu vos ir Tos ka nos ma žesnių jų bro lių pro vin ci jas, kai jau nuo liai iš Lie tu vos, trokš tan tys iš siug dy ti pran ciš ko niš ką dva sin gu mą, vyk davo kaip tik į Tos ka ną. Šie sai tai dar la biau su tvir tė jo šia me de šimt me ty je ir da bar džiu gu ma ty ti, kad La Ver na ir Kry žių kal nas vis la biau vie ny sis šia me Ap vaiz dos do va no ta me pranciš ko nų Ere me. Jo Eminencija Admirolas Kar di no las John O Con nor ( ) Koks in me mo riam ge riau siai tik tų žmo gui, ku ris dar gy vas spė jo tap ti le gen da? Ko kiais žo džiais pa ly dė ti am ži ny bėn iš ke lia vu sią as me ny bę, ku rios gy ve ni mą ir veik lą ge riau siai api bū di na pa sa ky mas Baž ny čios uola? Šių me tų ge gu žės 3 die ną mi ręs Niu jor ko ar ki vys ku pas, kar di no las Joh nas O Con no ras bu vo pir mo ryšku mo žvaigž dė ne tik Jung ti nė se Val s ti jo se, bet ir vi suo ti nės Baž ny čios pa dan gė je. Tad no rint į ke lias žur na lo skil tis su tal pin ti vi są jo gy ve ni mą, geriau sia pa si kliau ti Či ka gos kar di no lo Fran ciso Ge or ge o pa sa ky mu, jog velio nis kar di no las Joh nas O Con no ras bu vo iš ki liau sias vie šos ka ta liky bės prak ti kuo to jas Ame ri ko je, iš ti ki mai vyk dęs Va ti ka no II Su si rin kimo moky mą, jog Baž ny čia [jai] pa ti kėtos Evan ge li jos ga lia skel bia žmo gaus teises (Gau dium et spes). Rūta Tumėnaitė Vie nuo ly no, pa sta ty to se kant senų jų pran ciš ko nų na mų tra di ci ja, šven ti ni me da ly va vęs Vy tau tas Landsber gis Šven to jo Tė vo laiš kui ati ta rė: šis Ere mas su sie ja abi ša lis var dan krikš čio ny bės. Sei mo pir mi nin ko linkė ji mas, kad Ma žes nie ji bro liai bū tų švel nus Baž ny čios spar nas, pri glaudžian tis Lie tu vą prie mo ti nos Ro mos krū ti nės, me ta fo ra, ku rią ne leng va iš tver ti re gin tiems tūks tan čius Šiaulių kry žių už ar gre ta Baž ny čios. Tuo tar pu Kry žių kal nas, už ėmęs Eremo kop ly čio je tra di ci nio al to riaus vie tą, re gi mas pro ab si dė je įsta ty tą di džiulį lan gą tar si glo bia Die vo sta lą per da bar jau kas dien čia šven čia mą Kristaus au kos pa slap tį. rių svar biau sias už da vi nys gel bė ti sie las. Apie ka pe lio no O Con no ro pastan gas by lo ja ap do va no ji mai už laivy no mo ra li nio va do va vi mo pro gra mą 1958 m. bei už ypač pa gir ti ną el ge sį, tar nau jant 3-ioje jū rų pės ti nin kų di vi zi jo je Viet na me. Čio nai pa tir tus iš gy ve ni mus jis ap ra šė 1968 m. pa si rodžiu sio je kny go je Ka pe lio nas žvel gia į Viet namą. Ne tru kus jis pra dė jo kil ti karinės karje ros laip tais, kol bu vo pa skir tas an truo ju per vi są is to ri ją ka ta li ku vy riau siuo ju Ka ri nio jū rų lai vy no kape lio nu m. pa ties po pie žiaus Jo no Pauliaus II įšven tin tas vys ku pu, Joh nas O Con no ras at si sta ty di no iš lai vy no, tu rė da mas at sar gos ad mi ro lo laips nį. Jū ro je pra leis ti me tai už grū di no vysku pą, ku riam ne tru kus bu vo lem ta skelb ti Evan ge li ją jau ne be jū reivių gre toms, bet sto ti prie kur kas didesnio lai vo vai ro. Trum pai pa bu vęs Skran to no Pen sil va ni jo je vys ku pu, 1984 m. jis bu vo pa skir tas va do vau ti di džiau siai ša ly je Niu jor ko die ce zi jai, o po me tų ta po ir Kar di no lų kole gijos na riu. Po pie žiui Jo nui Pau liui II, trokš tan čiam su grą žin ti Ame ri kos Baž ny čią prie tei sin go mo ky mo, Jo Emi nen ci ja Ad mi ro las at ro dė tin kamiau sia kan di da tū ra šiam ne leng vam už da vi niui at lik ti. Jau pir mie ji mė ne siai Niu jor ke pa rodė, kad nau ja sis ar ki vys ku pas ne bi jo jo vie šai pra bil ti apie da ly kus, kuriems bu vo lem ta su kel ti kon tro ver si ją. Kaip tik ta da gin kla vi mo si var žy bos tarp JAV ir So vie tų Są jun gos bu vo pa čia me įkarš ty je, tarp mū sų (o grei čiau siai ir Ame ri ko je) net vaikai ži no jo, kas yra per šin gai ar MX tipo ra ke tos. JAV skel bė si ko vo jan ti su blo gio im pe rija, ši sa vo ruož tu siun tė pra keiksmus ka pi ta lis ti niam im pe ria liz mui. To kio je po li ti nių grum ty nių are no je Ame ri kos vys ku pai pa da rė sa vo tiš ką aki brokš tą m. pa sau lio dien raščiuo se su mir gė jo ant raš tės apie JAV vys ku pų laiš ką, ku ria me ga ny to jai su abe jo jo bran duo li nio gin k la vi mo si kaip įbau gi ni mo prie mo nės mo ra lu mu. Pa grin di niai do ku men to ini cia to riai bu vo kar di no las Ber nar di nas ir vys- 410 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

51 religija ku pas O Con no ras, ku ris per lai vy ne pra leis tus me tus bu vo ge rai per pra tęs ka ro ir tai kos niu an sus ir mėg da vo sa ky ti, jog Baž ny čia su kū ru si tei singo ka ro te ori ją ne tam, kad pa tei sin tų ka rą krikš čio nių ku ni gaikš čiams, bet kad jį ap sun kin tų m. bir že lio mė ne sį O Con no ras ir Ber nar di nas liu di jo Kon gre se prieš JAV per šin gų ir krei se ri nių ra ke tų iš dės ty mą Vaka rų Euro po je, su abejo ję MX ra ke tų sis te ma ir Reaga no admi nist ra ci jos siū ly mais pa tvir tin ti mil ži niš kas naujas išlai das bran duo li niam gin klui ir kos mi nei gy ny bos sis te mai. Tą pa tį mė ne sį ar ki vys ku pas O Con no ras vėl su kė lė ant ko jų ži niask lai dą, pa reiš kęs, kad Baž ny čia neis į kompro mi są dėl sa vo po žiū rio į ho mo seksu a lu mą, net jei dėl to ka ta li kiš koms įstai goms tek tų at si sa ky ti mi li jo ninių kon trak tų su Niu jor ko mies tu. Šį kon flik tą su kė lė me ro Edo Ko cho po tvar kis, rei ka lau jan tis, kad agentū ros, su da ran čios su tar tį su mies tu, pa si ža dė tų ne disk ri mi nuo ti dar buoto jų ly ti nės orien ta ci jos pa grin du. Ar ki vys ku pas O Con no ras pa reiš kė, jog Baž ny čia prie ši na si to kiai dis krimi na ci jai, bet pa čia me pa si ža dė ji me kal ba ma ne be apie ly ti nę orien ta ci ją, bet apie el ge sį. Ar ki vys ku pas pa da vė me rą į teis mą ir lai mė jo by lą. Ne paisant ne su ta ri mų, jie su Ko chu vė liau su si drau ga vo ir 1989 m. svars tė mies to rū pes čius ben dro je kny go je Jo Eminen ci ja ir Jo Kil nybė (His Emi nen ce and Hiz zo ner). Kaip tik tuo me tu bu vo pra si dė jusios prieš rin ki mi nės ko vos dėl pre ziden to pos to. Ne tru kus po su si kir ti mo su me ru ar ki vys ku pas O Con no ras vie šai su si gin či jo su dviem ka ta likais po li ti kais iš de mok ra tų par ti jos dėl per ne lyg at lai daus jų po žiū rio į abor tą, tvir tin da mas, kad nie kaip ne ga lįs to le ruo ti to kių po li ti kų, ku rie abor to klau si mu mė gi na iš si lai ky ti ant tvo ros, sa ky da mi, jog as me niškai prie ši na si ne gi mu sios gy vy bės žu dy mui, bet ne si steng sią ki tiems pri mes ti sa vo po žiū rio. Pir mą kartą nuo pre zi dento Ken ne dy lai kų JAV rin ki mi nė je kam pa ni jo je taip Kar di no las John O Con nor ryš kiai fi gū ra vo po li ti kai ka ta li kai, tuo tar pu ar ki vys ku pas O Con no ras pra dė jo la biau siai jį iš garsi nu sį veiklos ba rą. Pu ri to niš koje Ame ri ko je, ku ri de mok ra ti jos var dan ga li vie šai nar šy ti as mens pri va tų gy ve ni mą, ieš ko da ma bent men kiau sios kliaudos, o ki ta ran ka lai mi na at lai džius abor to įsta ty mus, ko vos tarp ju dė ji mo Už gy vy bę ir lais vo pa si rin ki mo šali nin kų kar tais vyks ta ypač ašt riai. Niu jor ko ar ki vys ku pui te ko at rem ti Pla nuo tos tė vys tės fe de ra ci jos ir pa na šių or ga ni za ci jų kal ti ni mus, jog są jū džiui Už gy vy bę pri klau so gin kluo ti fa na ti kai. Ta čiau kar di no lui pa vy ko ju dė ji mui grą žinti res pek ta bilu mą, ku riam bu vo smar kiai pa ken kę fa na tiš kai nu si tei kę ra di ka lai, sprogdi nan tys abor tų kli ni kas ir žu dan tys jo se dir ban čius gy dy to jus. Kar di no lo pa stan gas įver ti no ir Kon gre sas, užsa kęs nu kal din ti O Con no rui auk so me da lį už drą sų ir jaut rų gy vy bės gy ni mą šv. Pa tri ko ka ted ro je, laikraš čių skil ty se, val džios ko ri do riuo se ir 12 pus la pių kny ge lė je Abor tas: klau si mai ir at sa ky mai, ku rio je jis ra šė: Kai ku rie žmo nės įro di nė ja, kad įsta ty mų kei ti mas ne paša lins abor to. Tie sa, svar biau už įstaty mo pa kei timą yra šir dies per kei ti mas. Ta čiau pa mirš ta ma, kad įsta ty mas yra di dis mo ky to jas. Vai kai už au ga ti kė da mi, jog jei ko kia nors prak ti ka le ga li, ji tu ri bū ti ir mo ra li. Dar pir mai siais me tais Niu jor ke jis iš tie sė pa gal bos ran ką mo te rims, no rin čioms nu traukti nėš tu mą. Nuo ta da ar ki vys ku pi ja pa dė jo šim tams to kių mo te rų: su tei kė me di ci ninę pa gal bą, pa rū pi no būs tą, su ra do įvai kin ti kū di kius pa no rusias šei mas ir kon sul ta vo tei si niais klau si mais m. ar ki vys ku pas O Con no ras pra dė jo ke lias pro gra mas, skir tas AIDS li go niams. Jis pats nak ti mis ty liai ap lan ky da vo tūks tan čius AIDS ligo nių ar ki vys ku pi jos įkur to je li goninė je, iš klau sy da vo, juos slau gy da vo. Jis no rė jo kuo ge riau pa žin ti šią li gą, kad ga lė tų ge riau pa si tar nau ti pre zi den to Reaga no įkur tai spe cia liai ko mi si jai dėl AIDS. Ta čiau li bera liai nu si tei ku sius vei kė jus vis tiek er zino kar di no lo iš ti ki my bė Baž ny -čios moky mui, o vė liau ir jo ko va su vals ty binės mo kyk los sis te ma dėl pre zer va ty vų da li ji mo ir sau gaus sekso švie ti mo m. ACT-UP gru puo tė su ren gė iš puo lį per mi šias šv. Pa tri ko ka ted roje ir iš nie ki no švč. sak ra men tą. Kar di no las ir čia pa demonst ra vo evan geli nį pa vyz dį, drausda mas kon gre ga ci jai į blo gį at sa ky ti blo giu ir vie toj to pra dė jęs kal bė ti roži nį, kol už puo li kai ne pa si ša li no. Aki vaiz du, kad kar di no lo O Con noro var das ne pra ding da vo iš ži niasklai dos aki ra čio, kai kas net kal ti no jį per ne lyg di de liu no ru pa kliū ti į dien raš čių ve da muo sius. Ta čiau O Con no ras iš pat pra džių pri si pa ži no trokš tąs spau dos dė me sio, pa sa kęs žur na lis tams: Aš ju mis pa si nau dosiu. Jo tiks las bu vo pa gar sin ti Bažny čios ži nią, o Niu jor ko spau da jam bu vo di des nė sa kyk la už šv. Pa tri ko ka ted rą, ir pri min ti me džia gi niuo se daly kuo se pa sken du siems žmo nėms, jog Baž ny čia ir jos ver ty bės vis dar čia, kad pa kly du sios avys ga li grįžti atgal ir pa mė gin ti dar kar tą. Dėl sa vo asme ny bės bruo žų jis su ge bė jo bū ti įkve pian tis mo ky to jas ne tik Niu jor ke, bet ir ke lio nė se į Ar gen ti ną, Sal va do rą ar Aust ra li ją. Jo žo džiai ir po el giai, apra šy ti pa sau lie ti nė je ir ka ta li kiš ko je spau do je, bu vo mo ra- NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

52 Religija li nis ko men ta ras ne tik jo kai me nei Niu jor ke, bet ir po to li mus kraš tus iš si bars čiu sioms kaime nėms. To kios ke lio nės su tei kė dau gy bę peno Niu jor ko spau dai, mies tui su didelė mis žy dų, juo da o džių, is pa na kal bių ir ai rių ben druo me nė mis. Va do vauda mas Ka ta li kiš kai Ar ti mų jų Ry tų pa dė ties ge ri ni mo ben dri jai, jis ke le tą kar tų lan kė si Artimuosiuose Ry tuose m. Iz ra e ly je jis su kė lė su maiš tį, pa no ręs su si tik ti su aukš čiau sia Izrae lio va do vy be jų biu ruo se Je ru za lė je. Ta čiau pra šy mo te ko at si sa ky ti, nes tuo me tu tarp Va ti ka no ir Iz ra e lio ne bu vo di plo ma ti nių san ty kių. Vė liau jam pa vy ko pa siek ti kom p ro mi są, kad du aukš čiau si pa rei gūnai pri im tų jį sa vo na muo se. Kai 1994 m. tarp žy dų vals ty bės ir Šven to jo Sos to už si mez gė tik ri di plo ma ti niai san ty kiai, kardi no las O Con noras bu vo lai ko mas vie na už ku li si nių fi gū rų, ku rių dė ka ši su tar tis bu vo pasi ra šy ta. Įvairios žy dų gru pės ap do va no ji mais at si dė ko jo kar di no lui už pastan gas su ar tin ti žy dus ir ka ta li kus. Pra ėjusį lap kri tį kar di no las pa ra šė laiš ką kai ku riems sa vo bi čiu liams žy dams, ku rį šie, kar di no lui leidus, per vi są pus la pį iš spaus di no dien raš ty je The New York Ti mes. Laiš ke Niu jor ko ar ki vys ku pas sa kė ti kįs, jog ka ta likų ir žy dų ben dra vi me iš auš nau ja era, ir ap gai les ta vo dėl pra ei ty je ka ta li kų žy dams su kel to skaus mo. Lan kyda ma sis Artimuo siuo se Ry tuose, Šiau rės Ai ri jo je, jis pri myg ti nai kartojo, kad tai ka tu ri bū ti pa rem ta pa gar ba žmo gaus oru mui ir kal bė jo apie tei sin gą el ge sį su ma žu mo mis pa les ti nie čiais ir ai rių ka ta li kais m. Ha va no je jis iki iš nak tų derė jo si su Fi de liu Cast ro ir laimė jo vizas Ku bo je no rin čioms dirb ti užsie nio vie nuo lėms, lais vę 400 ka linių ir leidi mą ku bie čiams ap lan ky ti ser gan čius gi mi nai čius Jung ti nė se Vals ti jose. Etio pi jo je jis lai kė ant ran kų išse ku sį kū di kį ir pa dė jo atkreip ti pa sau lio dė me sį į ba do proble mą. Kur tik nu vy kęs, kar di no las O Con no ras ben d ra vo su pre zi den tais ir prem je rais, ir iš nau do da vo šiuos ry šius Baž ny čios rei ka lui ska tin ti. Vi sas jo mo ky mas bu vo ne pa pras tai nuo sek lus, ir ne į ma no ma pa va din ti jo kon ser va ty viu ar li be ra liu. Nie kas Jung ti nių Vals ti jų Baž ny čios is to rijo je stip riau ne gy nė ne pa ju di na mo kiek vie no as mens oru mo, jau po kar di no lo O Con no ro mir ties sa kė Bos to no kar di no las Ber nar das Law. To kia ener gin ga vie ša veik la netruk dė kar di no lui įkur ti Niu jor ko ar ki vys ku pi jos glo bo ja mas tris naujas vie nuo li jas: ša lia vi sos me džiagi nės pa gal bos, su teik tos ju dė ji mui Už gy vy bę, kar di no las O Con no ras įkū rė Gy vy bės se se rų kon gre ga ciją, ku ri teik tų pa gal bą mo te rims ir kar tu pa dė tų vi suo me nei at gau ti gyvy bės šven tu mo po jū tį. Kai 1990 m. sep tyni ka pu ci nai ne be ga lė jo il giau gy ven ti vie nuo liš ko gy ve ni mo sa vo ben druo me nė se, Niu jor ko ar ki vys kupas pa rė mė jų su ma ny mą įkur ti nau ją vie nuo li ją ir ati da vė nau do tis se ną len kų para pi ją Pie tų Bronk se, ku rio je ši ben druo me nė ta po At si nau ji ni mo bro liais pran ciš ko nais. Kiek vė liau su si kū rė At si nau ji ni mo se se rys. Sun ku iš var dy ti vi sus, ku rie dar il gai šil tu žo džiu mi nės ve lio nį kardi no lą O Con no rą. Uo laus jų tei sių gy nė jo pa si ges dar bi nin kai, kiek vie ną spa lį ne įga lie ji pri si mins šv. Pa tri ko ka ted ro je kar di no lo pra dė tą reng ti ypa tin gą kas me ti nę šven tę žmo nėms su ne ga lia. Jis daž nai kal bė da vo apie ne rei ka lin gos kan čios tra ge di ją. Ben d rau da mas su ne įga liai siais ir sene liais, kar di no las ly gin da vo li go nius su be jė giu Kris tu mi ant kry žiaus ir kvie tė juos su jung ti sa vą ją kan čią su Kris taus au ka ir da ly vau ti jo at pir kimo dar be: Kris tus iš gel bė jo pa sau lį ne mo ky da mas ar skelb da mas, bet kybo da mas ant kry žiaus, sa kyda vo O Con no ras. Pas ku ti niai siais gy ve ni mo mė ne siais jis ne veng da vo pa si ro dy ti sil pnas, nu pli kęs nuo švi tini mo, iš ti nęs nuo prieš vė ži nių vaistų, sun kiai ei nan tis, kad pa ro dy tų, jog 412 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

53 k u l t ūr a gy ve ni mas ne nu sto ja ver tės net ir ta da, kai jė gos ap lei džia. Kar di no las pri si pa ži no, kad gy dy to jams diagno zavus sme ge nų aug lį, jis pa ju tęs di džiau sią gy ve ni me ra my bę, nes vi siš kai at sida vęs į Die vo ran kas. Kar di no las O Con no ras daž nai prisi min da vo sa vo pir mą jį su si ti ki mą su Mo ti na Te re se tai įvy ko Ro mo je, Ko dek sas B ir apaš ta lų bu vi mo Ro mo je daik ti niai įro dy mai Šven tų jų ju bi lie ji nių me tų pro ga nuo bir že lio pa bai gos ro mie čiai ir mies to sve čiai kvie čia mi ap si lan ky ti Kan celia ri jos rū muo se mil ži niš ka me pasta te, di din gai dunk san čia me Ro mos se na mies čio cen tre tarp Cam po dei Fio ri ir Piaz za Na vo na. Nuo bir že lio 22 d. rū muo se vei kia pa ro da Ko dek sas B. Tau tų evan geli jos, o nuo bir že lio 30 d. pa ro da Pet ras ir Pau lius. Is to ri ja, kul tas, pirmų jų am žių at min tis. Toks ren gi nys šio je vie to je svarbus įvy kis, ypa tin gas net ke liais požiū riais. Pir miau siai to dėl, kad Kance lia ri jos rū mai, šis bal tu mu švie čian tis ir kiek at šiau rus iš lau ko pu sės re ne san si nės ar chi tek tū ros pa sta tas, iki šiol tik ypatin go mis pro go mis pra ver da vo du ris ei li niams lan ky to jams. An tra, kad abi pa ro dos pra smin gai įsi ter pia į Šventų jų me tų kul tū ri nių ren gi nių se ką. Ir tre čia, kad Šven to jo Raš to, kaip kny gos, is to rijai skir tą eks po zi ci ją jau da bar ga li me pri skir ti prie reikšmin giau sių pas ta rų jų me tų Ita li jos mu zie ji nių pa ro dų: pla čia jai pub li kai pri sta ty ti kul tū ros pa min klai, nors Gied rė Jan ke vi čiū tė ne tru kus po to, kai po pie žius Jo nas Pau lius II pa šven tino jį vys ku pu. Jam pa tik da vo pa sa ko ti, kaip Mo ti na Te re sė pa mo jo jam priei ti ar čiau, norė da ma pa sa ky ti vie nin te lį da ly ką. Leisk vis ką at lik ti Die vui, toks bu vo ge ra sis al ba nų vie nuo lės pa ta rimas, api ben dri nan tis ir vi są kar di no lo Joh no O Con no ro pa li ki mą. ne blo gai ži no mi iš ap ra šy mų bei repro duk ci jų, il gą lai ką bu vo pri ei na mi tik spe cia lis tams. Prieš įžen giant į pa ro dų sa les gal de rė tų tar ti ke le tą žo džių apie pa čius Kan ce lia ri jos rū mus. Iš ki lo jie XV a. pa bai go je, kaip po pie žiaus Siks to IV gi mi nai čio kar di no lo Raf fa e lio Ria rio re zi den ci ja. Di dži ą ją da lį sta ty bai sunau do tų pi ni gų sku dų kar di no las lai mė jo per vie ną nak tį, lošda mas su po pie žiaus Ino cen to VIII sū nu mi. Be je, sta ty bai rei ka lin gas mar mu ras bu vo ima mas iš Ko li zie -jaus ir ki tų gar sių se no sios Ro mos pa min klų. Pra džio je rū mai ir bu vo va di nami sa vi nin ko var du Pa lazzo Ria rio. Ta čiau kar di no las Ria rio ne il gai džiau gė si nau jo sa vo būs to pra ban ga. Už da ly va vi mą są moks le prieš po pie žių Le o ną X bu vo su im tas ir nu teis tas, o rū mai už baus mę at imti. Tai gi jau XVI a. pra džio je juo se įsi kū rė Va tika no kan ce lia ri ja, per sikė lu si iš Sfor zų rū mų ne to li mo je via dei Ban chi Vecchi. Šian dien, kai kan ce lia ri jos funk ci jos su men ko, čia po sė džiau ja Ro tos teis mas, vei kia ke le tas ki tų Va ti ka no įstai gų, tarp ku rių Ro mos Po pie ži nė ar che o lo gi jos aka de mi ja. Įžen gę pro Kan ce lia ri jos rū mų vartus pir miau siai pa ten ka me į erdvų ar ka dų ap sup tą kie mą. Kie mo ar chi tek tū ra vi sai ki to kia nei iš orės lengva, ele gan tiš ka, puoš ni. Ro dyk lės to liau krei pia ar ba laip tų link, į pa rodą Ko dek sas B. Tau tų evan ge li jos, ar ba į pus rū sį, ku ria me iš dės ty ti pa ro dos Pet ras ir Paulius. Is to ri ja, kul tas, pir mų jų am žių at min tis eks po na tai. Šv. Raš to is to ri jai skir ta pa ro da lei džia pra tęs ti pa žin tį su rū mų repre zen ta ci nė mis pa tal po mis, tad pradė ki me nuo jos. Pa ro dos eks po na tai iš dės ty ti dvi ejo se sa lė se: va di na mo joje Ria rio sa lė je, ar ba Au la Mag na, ir 100 die nų sa lo ne. Tai itin puoš nios pa tal pos, ku rių sie nas iš ti sai den gia fi gū ri nė bei or na men ti nė ta py ba. 100 die nų sa lo nas taip va di na mas dėl to, kad, pa sak am ži nin kų, ta py to jas ma nie ris tas Gior gio Va sa ri jį de koruo da mas drau ge su sa vo mo ki niais dir -bo ly giai šim tą die nų. Pik ti lie žuviai šne ka, kad kai Va sa ri pa ban dė tuo pa si gir ti Mi ke lan dže lui, pas ta ra sis iro niškai pa ste bė jo: Taip, tas pui kiai ma ty ti! Kaip mi nė ta, pa ro dą Ko dek sas B. Tau tų evan ge li jos ga li ma lai ky ti vienu reikš min giau sių šių me ti nių Ro mos kul tū ri nio gy ve ni mo įvy kių: pir mą kar tą pla čia jai pub li kai ro do mi ne tik vie ni di džiau sių Va ti ka no bib liote kos lo bių, bet ir kai ku rioms ki toms pa sau lio bib lio te koms pri klau san čios ypač re tos ir bran gios Šven to jo Raš to kny gos ar jų frag men tai. Vi sų pir ma tai at ski ro je vit ri no je eks po nuo ti ke li la pai Šven to jo Raš to grai kiš ko teks to, su ra šy to ant pa pi ru so. Šis įsta bus III a. pa bai gos ran kraš tis sau go mas Dub li ne, Ches ter Be at ty bib lio te ko je. To liau dė me sį at krei pia vi sai eks pozi ci jai var dą da vęs gar su sis Co dex Va ti ca nus, ar ba ko dek sas B IV a. da tuo ja mas grai kiš kas Evan ge li jos nuo ra šas iš Va ti ka no bib lio te kos. Tik ri me no kū ri niai va di na mie ji pur pu riniai per ga men tai anks ty vų jų vi du- NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

54 k u l t ūr a ram žių epo cho je auk su ar ba si dab ru ant pur pu ro spal va da žy to per ga men to su ra šy ti evan ge li jos teks tai. Ei li nio lan ky to jo žvilgs nį pir miau sia tur būt pa trauks meist riš kai iliust ruo tas Co dex Si no pen sis iš Pa ry žiaus Naciona li nės bib lio te kos, ta čiau spe cia lis tai la biau siai džiau gia si ga lė da mi ap žiūrė ti gar sų jį Co dex Pur pu reus Be ra tinus. Ma ny ta, kad jis din gęs, bet prieš ku rį lai ką pa aiš kė jo, kad saugo mas Vals ty bės ar chy ve Ti ra no je, iš kur ir bu vo at ga ben tas į pa ro dą. At ski rą eks po zi ci jos da lį su da ro Šven to jo Raš to ver ti mų į lo ty nų kal bą bei į Ry tų kal bas pa vyz džiai. Gre ta vi du ram žiš kų ran kraš ti nių kny gų kop tų, ar mė nų, gru zi nų, etio pų, arabų kal bo mis ma to me si riš ką Rab bulos evan ge li ją, da tuo ja mą 586 m., iš Flo ren ci jos Lau ren zia na bib lio te kos ir ar mė niš ką Ka ra lie nės Mlke evan geli ją, da tuo ja mą 862 m., iš Ve ne ci jos Šv. Lo zo riaus vie nuo ly no, dvi kny gas, be ku rių neap si ei na jo kia mi nia tiū rų ta py bos ap žval ga ir ku rių gro žio bei sa vi tu mo, de ja, dar ne su ge ba per teik ti net pa ti to bu liau sia šiuo lai ki nė repro du ka vi mo tech ni ka. Per ėji mą nuo ran kraš ti nės kny gos prie spaus din ti nės žen kli na Gu ten bergo Bib li ja iš Va ti ka no bib lio te kos itin re tas šio lei di nio eg zem plio rius ant per ga men to. Ta čiau pa ro dos ren gėjai, pa ro dy da mi spaus din tų kny gų pli ti mą, taip pat sie kė pri min ti, kad ku rį lai ką nau jo ji kny gos for ma gyva vo ly gia gre ta su ran kraš ti nė mis kny go mis. Kai ku riuos iš pa ro do je prista ty tų re ne san si nių pa vyz džių drą siai ga li ma va din ti kny gos me no še dev rais. Už tek tų pa mi nė ti vien XV a. ita lų mi nia tiū ros meist rys tę liu di jančią Ur bi no Bib li ją. Šven to jo Raš to pli ti mą vė ly vai siais Vi du ram žiais bei Nau jai siais lai kais pa ro do Bib li jos ver ti mų į mo der ni ą sias Eu ro pos kal bas pa vyz džiai ita lų, vokie čių, šve dų, len kų, is pa nų. Paro do je ma to me ir XV a. Bib lia Pau pe rum eg zem plio rių, ke lis va rian tus su trumpin tos Šven to jo Raš to ver si jos, naudo tos Re ne san so lai kais. Įsi dė mė ti ni eks po na tai Eraz mo Ro ter da mie čio Evan ge li ja (1516) ir Liu te rio Bibli ja (1535). Jie dar syk pri me na pa rodos au to rių in ten ci ją, iš sa ky tą įva di nia me teks te sie kį per Kny gos is to riją atskleis ti tą so li dų eku me niz mo pa grindą, ku ris nuo pat pra džių eg zista vo Baž ny čio je. Sa vi tą krikš čio nių Baž ny čios puslapį rep re zen tuo ja Šven to jo Raš to knygos žy dų raš me ni mis bei is pa niš kos ver si jos, skir tos pa si krikš ti ju siems Plokštė su apaštalų atvaizdais iš Romos Šv. Ipolito katakombų. IV a. pab., Vatikano muziejai žy dams, pir miau sia Is pa ni jos ma ranams. Įdo mus eks po na tas Nau ja sis Te sta men tas ara bų kal ba, iliust ruo tas ita lų Re ne san so me džio rai ži niais ir 1591 m. at spaus din tas Ro mo je, Stampe ria Me di cea Orien ta le. Mū sų lai kams at sto vau ja du eks pona tai: gau siai iliust ruo tas etio piš kas Nau jo jo Te sta men to lei di mas, pa rodan tis ran kraš ti nės kny gos tra di ci jų tą są, ir ja po nų fir mos Top pan Prin ting Com pa ny pro jek tas Gu ten ber go Bibli jos skait me ni nė ver si ja. Pas ta ro ji pri sta to nau jau sią Šven to jo Raš to, kaip įvai rio mis kal bo mis bei įvai riais daik ti niais pa vi da lais gy ve nan čios kny gos, is to ri jos pus la pį. Ant ro sios Kan ce lia ri jos rū muo se vei kian čios pa ro dos pa va di ni mas Pet ras ir Pau lius. Is to ri ja, kul tas, pir mų jų am žių at min tis tiks liai at spin di jos tu ri nį. Pa ro da kom paktiš ka, eks po na tų ne daug, pa si stengta, kad lanky to jas gau tų ži nių apie Ro mos mies tą tais lai kais, kai čia at vy ko apašta lai, pa ma ty tų pla čiai ži no mus pa min klus, liu di jan čius Pet ro ir Pau liaus ger bi mo pra džią. Pir mo je eks po zi ci jos da ly je iliustruo ta re li gi nių kul tų gau sa pir mų jų am žių Ro mo je bei žy dų kil mės krikščio nių ben druo me nės gy ve ni mas šia me mies te. Ant ro jo je iš sta ty ti sar ko fa gai, stik lo dir bi niai, re lik vijo riai, au di niai ir ki ti me no kū ri niai, dau giau sia da tuo jami IV VI a. ir at sklei džian tys apaš ta lų vaiz da vi mo tra di ci jos plė to tę. Lan ky to jas iš tiesų ga li su si da ry ti iš sa mų su pra ti mą apie apaš ta lų vaiz da vi mo įvai ro vę, pra de dant por tre ti niais at vaiz dais (dip ti kas iš La te ra no rū mų Sanc ta Sanc to rum kop ly čios, stik lo dir biniai), bai giant fi gū ri nė mis sce nomis, per tei kian čio mis reikš min gus jų gy ve ni mo įvy kius, jas ma to me išplė to tas sar ko fa gų bei re lik vi jo rių sie ne lė se. Aki vaiz du, kad ne re tam se no vės dai li nin kui da rė įspū dį apokri fų teks tai. Vie nas įspū din giau sių kū ri nių, vaiz duo jan tis Pet ro ir Pauliaus su si ti ki mą, kai jie du, pa sak vie no apo k ri fo ap si ka bi no, pra vir ko iš džiaugs mo ir glė bes čiuo da mie si vil gė vie nas ki tą aša ro mis dramblio kau lo šukos, ma no ma, tu rė ju sios li tur gi nę pa skir tį, iš Kas te la ma re di Sta bi jos mies te lio se nie nų mu zie jaus. Nors Šv. Pet ro ba zi li ka, ki taip nei Šv. Pau liaus šven to vė, ku ri po 1823 m. gais ro bu vo at sta ty ta, iš sau gant vi du ram žiš ką iš vaiz dą, Re ne san so ir Ba ro ko lai kais ge ro kai mo di fi kuota, pa ro dos žiū ro vams įsi vaiz duo ti abie jų ba zi likų iš vaiz dą anks ty vų jų 414 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

55 k u l t ūr a Nuo 1996 m. pra dė jo veik lą Kau no ar ki vys ku pi jos baž ny ti nio me no komi si ja. Jos dar bas duo da ap čiuo piamų vai sių: gir dė ti apie pa ko re guo tus nau jų šven to vių pro jek tus, ma to mi per tvar ky mai Kau no ar ki vys ku pi jai pri klau san čio se baž ny čio se. Di de le da li mi bū tent šios ko mi si jos pa stango mis įsteig tas Kau no ar ki vys ku pi jos Baž ny ti nio me no mu zie jus (ofi cia li įkū ri mo da ta 1999 m. bir že lio 17 d.), va do vau ja mas jau no me no ty ri nin ko Pau liaus Sta ni šaus ko. Nau jo jo Ži di nio-ai dų ben dra darbė Gied rė Jan ke vi čiū tė kal bi na vie ną Kau no ar ki vys ku pi jos baž ny ti nio meno ko mi si jos ini cia to rių bei ak ty vių na rių, Kau no dai lės ins ti tu to Huma ni ta ri nių moks lų ka ted ros vedė ją, XVII XVI II a. Lie tu vos me no is to ri jos ty ri nė to ją dr. Lai mą Šinkū nai tę. Su pa žin di nant žur na lo skai ty to jus su Kau no ar ki vys ku pi jos baž ny ti nio me no ko mi si jos veik la, gal bū tų pravar tu pra džio je pa teik ti kai ku riuos fak ti nius duo me nis: nuo ka da ir kokiu pa grin du vei kia ko mi si ja, ko kia Laimą Šinkūnaitę kalbina Giedrė jankevičiūtė Vi du ram žių lai kais pa de da eks po zi ci ją už bai gian čio je pa ro dos sa lė je iš sta ty ti jų ma ke tai. Tai gi abi Kan ce lia ri jos rū muo se vei kian čios pa ro dos įdo mios ir ro miečiams, ir at vy kė liams. Pir mie ji ga lės į jų tu ri nį gi lin tis iki pat gruo džio vi durio, na, o ant rie siems, tu rin tiems lai ko tik vie nam ap si lan ky mui, jos padės iš vys ti bei įsi žiū rė ti į tuos krikš čio nybės is to ri jos liu di ji mus, ku rie daž niausiai lie ka ne pa ste bė ti, ap žiū ri nė jant didžiuo sius pa min klus. Ta čiau tur būt vi siems be iš im ties ati des niems žiūro vams jos ne tik at vers ži no mus ir ne ži no mus pra ei ties pus la pius, bet taip pat pa ašt rins žvilgs nį bei min tį, pa ska tin da mos ki to kia me kon teks te per mąs ty ti, o kar tais ir nau jai su vok ti asme ni nę krikš čio ny bės pa tir tį. Bažnytinio meno komisija: veiklos gairės jos su dė tis? Idė ja puo se lė ta il go kai. Gi mė maždaug 1988 m., o dar bą pra dė jo me ar ki vys ku pui Si gi tui Tam ke vi čiui 1996 m. spa lio 29 d. pa si ra šy tu dekre tu pa tvir ti nus ko mi si jos stei gi mą ir 1996 m. gruo džio 20 d. pa si ra šy tu dekre tu jos sta tu tą. Pir mu ko mi sijos pir mi nin ku pa skir tas da bar ti nis Šiau lių vys ku pas Eu ge ni jus Bar tu lis, o jam iš vy kus į Šiau lius, va do va vi mą pe rė mė Kau no ku ni gų se mi na ri jos rek to rius vys ku pas Ri man tas Nor vila. Sek re to rės pa rei gos te ko man. Ki ti na riai įvai rių su baž ny ti nio pa veldo sau go ji mu su si ju sių sri čių ži no vai. Tai il ga me tis se mi na ri jos dės ty to jas kan. Al gi man tas Ka jac kas, dai lės is to ri kė dr. Ma ri ja Ma tu ša kai tė, ar chi tek tė Ir ma Gri gai tie nė. Ne se niai į ko mi si jos veik lą įtrau kė me jau ną dai lė ty ri nin kę Ir man tę Ran dar či kai tę. Ti ki mės, kad pa ži nu si ko mi si jos veik los prin ci pus, įgi ju si pa tir ties, ji sėk min gai įsi jungs į dar bą. Juk bū ti na ug dy ti pa mai ną. Pa gal sta tu tą Kau no ar ki vys ku pi jos Baž ny ti nio me no ko mi si ja bu vo įkur ta vyk dant Va ti ka no II Su si rinki mo nuta ri mus ir at si žvel giant į apaš ta li nę kon sti tu ci ją Pa stor Bo nus. Esa me ar ki vys ku po pa ta ria ma sis bal sas baž ny ti nio me no klau si mais. Mū sų re ko men da ci jos nie kam ne pri va lo mos, tai nu ro dy ta ir sta tu te, ta čiau ne ma žai kas jo mis mie lai nau do ja si. Ko mi si jos na riai ski ria mi tre jų me tų lai ko tar piui. Tai gi šių me tų pa bai goje mes ar ba tu rė si me bū ti pa tvir tin ti nau jai ka den ci jai, ar ba bū si me pa keisti. Ko mi si jos veik la griež tai ko le gia li. Nė vie nas na rys be ki tų žinios nie ko ne ga li nu spręs ti. Vi sos nuo mo nės svars to mos ben drai, re ko men da ci jos pri ima mos bal suojant. Ar tarp ko mi si jos na rių bū ti nai turė tų bū ti pa min klo sau gos struk tū roms at sto vau jan tis val di nin kas? Be abe jo, bū tų ge riau, jei vals ty bės ir Baž ny čios funk ci jos šiuo at ve ju bū tų at skir tos, kad baž ny ti nio me no ko mi si jo je dirb tų tik su Baž nyčia su siję žmo nės. Ki ta ver tus, ei li niams Baž ny čios žmo nėms, pa vyzdžiui, pa ra pi jų ku ni gams, ne įma no ma su si gau dy ti šian die ni nių įsta tymų miš ke. Jiems bū ti na kon sul tuo tis su spe cia lis tais. Kaip ki lo min tis įsteig ti to kią komisi ją? Su ma ny mas gi mė la bai se niai. Dirb da ma pa min klo sau gos sri tyje, su si dū riau su baž ny ti nės dai lės pa vel du, ku ris ma ne ža vė jo. Kar tu skau di no bei liū di no pa dė tis, ku rioje jis atsi dū rė. Vals ty bės įsta ty mai ne trukdė kle bo nams tvar ky tis, kaip kuris iš ma nė. Tai bū tų vie na iš paska tų. Ki ta ver tus, ben drau da ma su Pau liu mi Ga lau ne, kiek pla čiau su ži no jau apie tar pu ka rio me tais Kaune vei ku sį Bažny ti nio me no muzie jų, pa ma žu pra dė jau ieš ko ti jo eks po na tų. Apie 1988 m. su Pet ru Kimb riu ir Bi ru te Ruz gie ne nu tarėme, kad rei kė tų šį mu zie jų atgaivin ti. Taip ki lo ir min tis pra dė ti steig ti baž ny ti nio me no ko mi si jas. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

56 k u l t ūr a Ire na Vaiš vi lai tė, tuo me tu stu di ja vu si Ro mo je, pa rū pi no mums Ita li jos vysku pi jų li tur gi kos bei baž ny ti nio meno ko mi si jų sta tu tus. Tai bu vo pa grin das, į ku rį at si rė mė me. Išvertę į lie tu vių kal bą tuos do ku mentus, ket ve rius ar pen ke rius metus da li jo me, populia rin da mi baž ny ti nio me no pa vel do ap sau gos idėją. Kam? Po ten cia liems rė mė jams, bendra dar biams, ben dra min čiams? Vi siems, ku rie tuo do mė jo si. Daugumai tai bu vo nau jie na. Ypač 1988 m. iš leis ta apaš ta li nė kon sti tu ci ja Pa stor Bo nus, api brė žian ti baž ny ti nio me no ir is to ri jos pa vel do ap sau gos nuo statas. Tuo me tu vy ko si noi ki jos, ku rio se kal bė ta ir apie baž ny ti nį me ną. Jos su bur da vo nuo šir džiai tuo be si do minčius. Tad bu vo su kuo da ly tis min ti mis. To kia bu vo pra džia. Na, o ko mi si ja? Ka da su for ma vo te jos su dė tį, kaip nu sta tė te veik los princi pus bei bū dus? Pir miau sia su ren gė me Tre či ą ją bažny ti nio me no pa ro dą ir įstei gė me Baž ny ti nio me no mu zie jaus at kū ri mo ko mi te tą, ku rį pa tvir ti no kar di no las Vin cen tas Slad ke vi čius. Jo pir mi ninkas bu vo kun. Eu ge ni jus Bar tu lis. Ko mi te tui taip pat pri klau sė kan. Algi man tas Ka jac kas, Ire na Vaiš vi lai tė, Os val das Dau ge lis. Bet pa grin di niai stū mė jai bu vo me mud vi su Ruz gie ne ir Kimb rys. Kar di no las bu vo mu ziejui net pa tal pas pa sky ręs se no jo je kle bo ni jo je prie ar ki ka ted ros, kur da bar jau ni mo cen tras. Ta čiau muzie jaus įkur ti ne pa jė gė me. Pa ma tę, kad mu zie jaus ne įsteig si me, ko mi te tą pa leido me, bet veik los ne at si sa kė me. Dalis jo na rių su da rė da bar ti nės komi si jos bran duo lį. Sta tu tas nu ro do ko mi si jos veik los kryp tis. O ką kon kre čiai vei kia te? Ak ty viai da ly vau ja me svars tant nau jų baž ny čių pro jek tus. Pa vyz džiui, pasiū lius ko mi si jai bu vo pa keis tas Palai min to jo Jur gio Ma tu lai čio bažny čios pro je kto au to rius. Ren gia me eks pe di ci jas. Pa vyz džiui, esa me apva žia vę vi sas Jur bar ko de ka na to baž ny čias. Per vie ną ke lio nę ap žiū rime ke tu rias ar pen kias. Po sė džiauja me išsyk po ap žiū ros ir su ra šo me pro to ko lą, ku ria me nu ro do me, ko kia Laima Šinkūnaitė yra baž ny čios būk lė, kas pa gir ti na, o kas tai sy ti na, keis ti na, at krei pia me dė me sį į saugo ti nas baž ny ti nio me no ver ty bes, kurios ne įtrauk tos į vals tybės su da ry tus są ra šus. Mū sų sie kius ga li ma bū tų api bū din ti dve jo pai. Viena ver tus, pa pil do me baž ny ti nio tur to są ra šus, ku rių ne da ro kle bo nai, ki ta ver tus, ban do me pa dė ti kle bo nui susi tvar ky ti savo baž ny čio je su ma žiausio mis lė šų są nau do mis. Jei kle bo nas tu ri my lin čią šir dį ir darbš čias ran kas, jis džiau giasi mū sų pa ta ri mais. Jei gu jam to trūks ta, jis tvir ti na, kad nėra pi ni gų ir žmo nės ne leis nie ko judin ti, prie šin sis. Ką da ro te to kiu at ve ju? Nie ko. Juk esa me pa ta ria ma sis bal sas. Iš dės to me sa vo nuo mo nę proto ko le, ir vis kas. Be abe jo, kiek vie nu kon kre čiu atve ju rei kia ieš ko ti at ski ro spren di mo, ta čiau gal pa ste bė jo te ir ko kių ben drų pro ble mų? Be veik vi sa da ten ka re ko men duoti pa keis ti ap švie ti mą, nuim ti nuo al to riaus elek tri nes žva kes, at si saky ti puo šy bos dirb ti nė mis gė lė mis, iš presbi te ri jos iš kel ti da lį ne rei ka lin gų daiktų, pra de dant suo lais ir bai giant kry žiais, ku rių kar tais per daug prikrau na ma. Pa siū lo me, ką iš neš ti, kaip per ka bin ti pa veiks lus ir pan. Bū na baž ny čių, kur ne ži nia, nuo ko pra dė ti tvar ky ti, bū na to kių, kur nie ko ne reikia keis ti. Svars tant nau jų baž ny čių pro jek tus, daž niau siai ten ka siū ly ti su ma žin ti jų mas te lį. Ar chi tek tams ka žin ko dėl la bai no ri si gi gan tiš kų sta ti nių. Ra dę ne re gist ruo tų ver ty bių, jas įtrau kia te į są ra šus. Bet jei jos nenau do ja mos, ar ne re ko men duo ja te per duo ti mu zie jui? Taip, be abe jo. Ta čiau ne su kiekvie na ver ty be baž ny čia lin ku si iš siskir ti. Vis dėl to kai ku rie dir bi niai jau per duo ti mu zie jaus rin ki niui ir at ga ben ti į Kau ną. At si ra dus mu zie jui, ko mi si jos veik la pra si plė tė. Bė da tik, kad mu zie jaus pa tal pos, ku rios šiuo me tu yra bu vu sia me do mi ni ko nų vienuo ly ne prie Švč. Sak ra men to baž nyčios, po pu lia riai va di na mos Stu dentų baž ny čia, ankš to kos, ir jo se ne ka žin kiek eks po na tų ga li ma su kaup ti. Tai mu zie jaus kol kas ne nu ma to ma ati da ry ti lan ky to jams? Ne, kol kas tai ne įma no ma. Net gi sau gyk lai tos pa tal pos per ma žos. Ar ban do te pla čiau skleis ti ži nias apie sa ve, su pa žin din ti su ko mi si jos veik la dai lė ty ri nin kus, pa min klo saugi nin kus, ku ni gus? 1998 m. sau sio 8 d. su ren gė me semi na rą-dis ku si ją Baž ny ti nio meno iš sau go ji mo pro ble mos. Su Vati ka no do ku men tais, skir tais me no bei is to ri jos pa vel dui sau go ti, su pa- 416 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

57 k u l t ūr a žin di no kan. Al gi man tas Ka jac kas, su Kul tū ros ver ty bių ap sau gos depar ta men to res tau ra vi mo ta ry bos veik la sau gant, kon ser vuo jant ir restau ruo jant baž ny ti nę dai lę KVAD res tau ra vi mo ta ry bos pir mi nin kė Da lia Krū mi nie nė. Į ren gi nį at vy ko daug žmo nių iš Vil niaus, at ėjo nema žai kau nie čių, buvo at va žia vu sių iš Ma ri jam po lės, iš Kai šia do rių, iš Tel šių ir ki tų mies tų. Da ly va vo ir ku ni gai, ir pa sau lie čiai, bu vo valsty bi nių įstai gų at sto vų. Esa te baž ny ti nio pa val du mo orga ni za ci ja. Ta čiau vis dėl to, ko kios komi si jos ga lios ri bos, ko kia jos pa dė tis žvel giant ku ni gų aki mis? Ne ly gu akys. Nuo se no gal vo ju, kad Baž ny čia tu ri sa vo vi du je tvar ky tis pa ti. Ji pa ti tu ri reg la men tuo ti pavel do tvar ky mą. Ne rei kia il gų raš tų, rei kia, kad prak tiš kai bū tų nau do ja mi Apaš ta lų Sos to do ku men tai. Pa ra pijų kle bo nams tu ri bū ti nu ro dy ta, gal dek re to for ma, kad jie tu ri rū pin tis pa vel du. Jei gu ši to ne bus, tai ko misi ja ne su spės su vai ky ti, kas kur vyks ta. Mes pa ra šo me pro to ko lą, kle bo nas jį gau na, bet jis jei gu no ri lai ko si mū sų re ko men da ci jų, jei gu ne no ri ne. Jei gu Baž ny čia sa vo vi du je ban dy tų reg la men tuo ti baž ny ti nio me no paveldo ap sau gą ir šven to vių api pa vi da lini mą, nuo ko rei kė tų pra dė ti? Kad ir nuo tur to są ra šų, nuo in vento rių. Kaip ga li bū ti, kad da bar ti nė se baž ny čio se jų nė ra! Iš li ko XVII a., XVI II a., XIX a. baž ny čių tur to są rašai. Tais lai kais bu vo skru pu lin gai inven to ri na mas vi sas baž ny čios tur tas, iki men kiau sio daik to. Ly giai tas pat tu rė tų bū ti da ro ma ir da bar. Pra ėjo de šimt me tų, kai Baž ny čia Lie tu voje ga li lais vai kvė puo ti, bet tur to re gistra vi mu nuo dug niau ne su si rū pin ta. O da bar juk daug pa pras čiau tą da ry ti nei se no vė je. Ir nu fo tog ra fuo ti galima. Ži no ma, to nie kas ki tas ne pada rys, jei Baž ny čia ne si ims. Ta čiau, jei ko kiam kle bo nui sun ku ap ra šy ti me no pa minklus, jis vi sa da ga li pa sikvies ti spe cia lis tus. Štai kad ir mū sų ko mi si ja: jei mus pa kvies tų, bū ti nai at va žiuo tu mėm. Mes net gal vo jom pa tys pa si siū ly ti. Nu va žiuo tu mėm į ko kią nors baž ny čią ir pa reng tu mėm to kį lyg ir pa vyz di nį jos in ven to rių. Štai Vil ka viš kio vys ku pi ja pra dė jo pa na šų dar bą, pa si tel ku si Kul tū ros ir meno ins ti tu to dai lė ty ri nin kus, ku rie jau pa ren gė ir iš lei do tri jų vys ku pi jos de ka na tų Ma ri jam po lės, Laz di jų ir Vil ka viš kio baž ny ti nio me no paminklų są va dus. Grįž ki me prie ko mi si jos veik los. Papa sa ko ki te, ko kiais kon kre čiais dar bais ga li te pa si džiaug ti? Mū sų ko mi si ja dar la bai jau na. Kol kas di de liais dar bais pa si gir ti lyg ir ne ga li me, ta čiau nuo 1996 m. pa bai gos iki šiol įvy ko 63 po sė džiai. Kaip vi suo me ni nei or ga ni za ci jai, tai ne ma žai. Di des nė da lis po sė džių bu vo skir ta baž ny čių tvar ky mui. Kau ne jau yra kle bo nų, nuo lat prašan čių mū sų pa ta ri mo. Jie kon sul tuoja si dėl vi sų nau jo vių, ku rias ke ti na įdieg ti įran go je, ta ria si, kai no ri ką nors pa keis ti, re mon tuo ti. Jau ki pasi da rė il gą lai ką ne vy ku siai tvar kyta Šv. My ko lo Ar kan ge lo baž ny čia. Pa dė tis pa si kei tė, kai jos rek to riu mi ta po kun. Vir gi lijus Du do nis. Nuo lat ben drau ja me ir su ma ri jo nams priklau san čios Šv. Ger trū dos baž ny čios rek to riu mi kun. Vy tau tu Bri liu mi MIC. Tie sa, jis, ne si kon sul ta vęs su ko mi si ja, pa sta tė mil ži niš ką klau syklą, ne de ran čią ma žy tės go tiš kos baž ny tė lės erd vė je, bet dėl ki tų pertvar ky mų jo kių pre ten zi jų ne tu ri me. Šv. Ger trū dos baž ny tė lė je vy ku siai pri tai ky ti mo der naus me no kū ri niai, pa vyz džiui, dai li nin ko Vai do to Kva šio Kry žiaus ke lio sto tys iš ak mens masės. Grą ži nus ste buk lin gą jį kry žių, ku ris da bar įtai sy tas pres bi te ri jo je, pa aiš kė jo, kad rei kė tų pertvar ky ti al to rių. Pa gal Kva šio pro jek tą, su derin tą su mū sų ko mi si ja, bus įrengtas leng vas, ažū ri nis au kos sta las iš bron zos. Dau gy bę kar tų va žia vo me į Jo na vos baž ny čią, ku ria, kaip te ko gir dė ti, da bar vi si džiau gia si. Vienas iš pa si se ku sių ko mi si jos dar bų Jė zui tų baž ny čios ta ber na ku lis. Dėl jo te ko su si rem ti su ar chi tek tu Hen ri ku Šil ga liu bei jo ko man da, bet pa si gin či ję ra do me ir li tur giš kai, ir is to riš kai, ir me niš kai abiem pu sėms pri im ti ną spren di mą. Ma lo nu, kad ar chi tek tai įsi klau sė į mū sų ar gu mentus ir dir bo su pras da mi, ką ir ko dėl daro. Ak ty viai da ly vau da ma baž ny ti nės dai lės puo se lė ji mo veik lo je, bur da ma šiam dar bui ne abe jin gus žmo nes, esi pra dė ju si sa vo tiš ką Gy vo sios Baž nyčios is to ri jos pro gra mą. Tie sa, daugiau siai vei kia te Šiau lių vys ku pi jo je. Štai net ke lios Šiau lių vys ku pi jos bažny čios ga li pa siū ly ti smal siems lankyto jams dai liai iš leis tus lanks ti nu kus su svar biau sio mis šven to vės da to mis, ar chi tek tū ri niu pla nu, ar chi tek tū ros bruo žų bei svar biau sių me no ver ty bių ap ra šy mais. Gal trum pai pa ko men tuotu mei ir šią veik los sri tį. Jau mi nė jau, kad da bar ti nis Šiau lių vys ku pas Eu ge ni jus Bar tu lis buvo pir ma sis mū sų ko mi si jos pir mi ninkas. Kai jam te ko rū pin tis Šiau lių ka ted ros at nau ji ni mu, krei pė si pa galbos. Pa ma žu įsi trau kiau į šį dar bą. Atnau ji nant Šiau lių ka ted rą, dir bo dau gy bė žmo nių dai li nin kai, restau ruo to jai, dar bi nin kai, ir, at ro do, kad ben dro mis pa stan go mis pa vy ko su kur ti vien ti są, ir li tur gi niu, ir esteti niu po žiū riu pa vei kų bei pa trauklų inter je rą. Ši sėk mė pa ska ti no dirb ti to liau. Pa ren gė me Šiau lių ka ted rą pri sta tan tį lanks ti nu ką. Ta čiau vysku pi jo je yra ir ki tų reikš min gų, gražių, įdo mių šven to vių. Su jo mis ir gi no ri si su pa žin din ti žmo nes. Taip at sira do lei di nu kai apie Ty tu vė nų Švč. M. Ma ri jos baž ny čią ir vie nuo ly ną, Linku vos Švč. M. Ma ri jos Škap lie ri nės baž ny čią ir vie nuo ly ną. Ma nau, kad toks po pu lia ri ni mo dar bas anks čiau ar vė liau duos vai sių. Juk žmo nėms rei kia ži no ti, kas yra gre ta jų, ką jie tu ri ir ką pri va lo sau go ti. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

58 visuomenė Ma tyt, ug dy da mi is to ri nę sa vi monę, ga li me ti kė tis, kad žmo nės pra dės labiau su vok ti ir sa vo da bar tį. Bet juk ne mažiau skau džiai per gyve ni ir šiuo lai ki nės baž ny ti nės dai lės kri zę, esi pa dė ju si ne ma žai pa stan gų, gai vinda ma šios sri ties kū ry bą mū sų kraš te. Šiuo lai ki nio baž ny ti nio ar, pla čiau sa kant, krikš čio niš ko jo me no si tuaci ja ne džiu gi na, nes XX a. ap skri tai pa mir šo Die vą, ma žai ką jau di na būties pa slap tys. Pra džio je ki lo min tis pa ban dy ti su bur ti dai li nin kus ka tali kus, nors ir ne bū ti nai ku rian čius Baž ny čiai. Pir mo ji kau nie čių ka ta likų dai li nin kų pa ro da Jė zus bu vo atidary ta 1994 m. gruo džio 22 d. Kau no tarp die ce zi nė je ku ni gų se mi na ri jo je. Per pen ke rius me tus įvy ko pen kios reli gi nės dai lės pa ro dos, ku rio se ekspo nuo ta apie 200 re li gi nės dai lės kū ri nių. Au to rių ge og ra fi ja ge ro kai iš si plė tė: at si liepė dai li nin kai ne tik iš Kau no, bet ir iš Vil niaus, Šiau lių, Po li ti nis ko rek tiš ku mas kal bo je Nors po li ti nio ko rek tiš ku mo ter minas pa žįs ta mas ne kiek vie nam lietu vių kal bos var to to jui, dau ge liui jų tur būt ne kar tą te ko su si dur ti su šiuo reiš ki niu šne ka mo jo je kal bo je. Be ne ti piš kiau sias po li ti nio ko rek tiš ku mo pa vyz dys si no ni mai in va li das ir ne įga lu sis, ku rių pir ma sis yra ne korek tiš kas, o ant ra sis ko rek tiš kas. Vai da Zy ku tė Rau dond va rio, Drus ki nin kų. Kiekvie nai pa ro dai da vė me te mą. Ant ro ji ir tre čio ji pa ro dos va di no si Glo ria Deo, ket vir to ji Ve ni, Sanc te Spi ri tus, penk to ji Die vas yra Mei lė. Vis ką darė me pa tys, sa vo jė go mis. Ne bu vo nei rė mė jų, nei re kla mos, bet ne trūko nei no rin čių da ly vau ti, nei žiū rovų. Turiu vil ties, kad pa ro dos dai li nin kams pa dė jo su ras ti ben dra min čių, o kai ku riems ku ni gams meist rų, ga lin čių de ko ruo ti jiems pri žiū rė ti pati kė tas šven to ves. Na, o po tre čio sios pa rodos vy ku si dis ku si ja apie šiuo lai ki nę krikš čio niš ką dai lę pa tvir ti no, kad tai ak tu a li pro ble ma, kad yra žmo nių, ku riems rū pi mo der nios baž ny ti nės dai lės li ki mas, kad jie apie tai mąs to, tu ri nuo mo nę, ku rią ga li išsaky ti. Ne ma žai pas ta ro jo pus me čio Sando ros, Nau jo jo Ži di nio-ai dų ir net Kul tū ros ba rų pub li ka ci jų patvir tina šią nuo mo nę. Ti ki mės, kad at garsio su lauks ir šia me po kal by je išsa ky tos min tys. Ofi cia lio jo je kal bo je, ku ria sie kia ma neut ra lu mo ir ob jek ty vu mo, ga li ma ras ti kur kas dau giau ne ko rek tiš kų ir ko rek tiš kų si no ni mų pa vyz džių, pvz.: psi chi kos li go niai psi chi kos su tri ki mų tu rin tys žmo nės, se nas vy ras gar baus/vy res nio am žiaus vy ras, aso cia lios šei mos ne pa lan kios šei mos, neg ras tam sia o dis ir kt. Iš 1 Ame ri kie čių li te ra tū ro je PC (po li ti cal correc tness). 2 Tu ri ma ome ny Pla to nas, Aris to te lis, Shakes pe a re as, Dan te, Freu das ir vi si ki ti, padė ję pa grin dus Va ka rų Eu ro pos kul tū rai. Šie Va ka rų kul tū ros at sto vai va di na mi de ad whi te ma les. šių pa vyz džių re gis, kad ne ko rek tiški žo džiai yra ne igia mi, įžei džia mi ar pa že mi nan tys žmo gų ar ba žmo nių gru pę, o ko rek tiš ki, prie šin gai neutra lūs, jais sten gia ma si su švel nin ti tik ro vės fak tus. Iš pir mo žvilgs nio ga li pa si ro dy ti, kad po li ti nis ko rek tiš kumas tė ra kal bi nis reiš ki nys. Iš tie sų tai daug pla tes nio po bū džio fe no me nas, ku riuo do mi si ir po li ti kos bei fi lo so fi jos moks lų at sto vai. Po li ti nio ko rek tiš ku mo kil mė Po li ti nis ko rek tiš ku mas (to liau PK 1 ) ne tu ri nie ko ben dra su par la men ti ne po li ti ka. Iš es mės po li ti nio ko rek tišku mo reiš ki nys ir jo pa va di ni mas tu ri skir tin gas kil mės is to ri jas. Ma no ma, kad są vo ka po li ti nis ko rek tiš ku mas pir miau sia pra dė ta var to ti tarp kairių jų par ti jų at sto vų, ku rie par ti jos na rius, be jo kių iš ly gų se kan čius par tijos šū kiais, iro ni zuo da mi ėmė va din ti po li tiš kai ko rek tiš kais. O po li ti nio ko rek tiš ku mo reiš ki nio at si ra di mas sie ja mas su stu den tų są jū džiu Ame rikos uni ver si te tuo se de vin to de šimt mečio vi du ry je. Pa grin di nis šio są jū džio tiks las bu vo ko vo ti už ma žu mų tei ses. Uni ver si te ti nio ju dė ji mo at sto vai kovo jo prieš ame ri kie čių kul tū ros mono po lį, ra sis ti nę ir sek sis ti nę kal bą ir kai ku rio se aukš to jo moks lo įstai go se įve dė ko rek tiš kos kal bos ko dus (speech co des). Jie ska ti no mul ti kul tū rišku mą, rei ka la vo pa keis ti pri ėmi mo į uni ver si te tus tai syk les, už tik ri nant ly gias tei ses rasi nėms, eti nėms, re ligi nėms, sek su a li nėms ma žu moms ir mo te rims. Taip pat bu vo rei ka lau ja ma pa keis ti įpras tus dės to mos li te ra tū ros ka no nus, ku riuo se vy ra vo Va ka rų Eu ro pos mąs ty to jai, moks li nin kai ir li te ra tai 2, ir įtrauk ti ki tų kul tū rų atsto vų veikalus. PK ša li nin kai (kraš tu ti niai kai rieji) šį ju dė ji mą va di no pa pras čiau siai mul ti kul tū ra liz mu ar pi lie ti nių teisių sie ki mu. Ju dė ji mui po li ti nio korek tiš ku mo pa va di ni mą su tei kė PK prie ši nin kai (kon ser va ty vių pa žiū rų de ši nie ji), siek da mi vi suo me nei pa ro- 418 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

59 visuomenė dy ti iš kreip tą PK ju dė ji mo ide o lo gi ją. Tai gi iro niš kas ju dė ji mo pa va di ni mas gal būt ne vi siš kai ati tin ka PK ke liamas idė jas, ku rios vi sų pir ma tu ri bū ti sie ja mos ne su po li ti ka, o su tam tik ra mo ra le. Po li tiš kai ko rek tiš ka kal ba PK są jū džiui pa pli tus už uni ver si teto sie nų, pa grin di ne ko vos prie mo ne ofi cia lio jo je ir kas die nė je ap lin ko je tapo po li tiš kai ko rek tiš ka kal ba. Pra dė ti leis ti po li tiš kai ko rek tiš kų nau ja da rų žo dy nai ir ži ny nai. Kai ku rie iš pateik tų ko rek tiš kos kal bos pa vyz džių pri gi jo (pvz., juo da o džius (angl. Black) im ta va din ti af ro a me ri kie čiais (Af ro- Ame ri can), pir mi nin kus įvar di jan tis sek sis ti nis žo dis chair man pa keis tas chair per son), ki ti bu vo per ne lyg dirbti ni ir gro tes kiš ki (pvz., ap kū nius žmo nes siū ly ta va din ti gra vi ta tio nally chal len ged (~ trau kos ne įga lu sis), pli kus dif fe rent ly hair su te (~ ki taip plau kuo tais) ir pan.), to dėl su si lau kė pa juo kos. Kaip ma ty ti iš pa vyz džių, po li tiš kai ko rek tiš ka kal ba la biau siai su si ju si su žo džiais, nu sa kan čiais žmo nes, ku rie pri klau so ma žu moms dėl iš vaiz dos, odos spal vos, kil mės, re li gi jos, sek sua li nės pa krai pos ar vi suo me ni nės padė ties, nu kryps tan čios nuo tra di ci nės bal tų jų vi du ri nio sios kla sės nor mos. Po li tiš kai ko rek tiš kais žo džiais siekia ma su kur ti neut ra lią, ne disk ri minuo jan čią ir an ti ra sis ti nę kal bą, ku ri pa slėp tų ar neut ra li zuo tų ma žu mų trū ku mus ir pa brėž ti ly gias ma žu mų ir dau gu mos tei ses. Iš pra džių trū kumai, są ly go ję ma žu mų dis kri mi na ci ją, bu vo ra si niai ar et ni niai, ta čiau il gainiui skur das, men kas at ly gi ni mas, nepres ti ži nės pa rei gos, pras ta iš vaiz da, ne ga lia, pri klau so my bė nuo al ko ho lio, ta ba ko ar nar ko ti kų ta po svar biais diskri mi nuo jan čiais fak to riais to bu lu mo sie kian čio je vi suo me nė je. Pa vyz džiui, Da ni jo je be na miai, be dar biai, vie ni ši vy rai ir mo te rys, be vai kės šei mos, sta ty bi nin kai ir ki ti pa na šaus pro filio dar bi nin kai, ne tu rin tys aukš to jo iš si la vi ni mo, vi suo me nė je jau čia si dis kri mi nuo ja mi, to dėl juos bent jau ofi cia lio jo je kal bo je sten gia ma si vadin ti po li tiš kai ko rek tiš kais žo džiais (žo džio dar bi nin kas iš vi so ven gia ma su dur ti niuo se žo džiuo se, įvar di jančiuo se pro fe si jas, ir sten gia ma si jį pa keis ti neut ra les niais dė me ni mis funk cio nie rius, ko le ga ir pan., pvz., DSB-ar bej der (trans por to prie mo nių dar bi nin kas, t. y. vai ruo to jas) da bar va di na mas DSB-funk tio nœr). Idant kal bo je at si ras tų po li tiš kai ko rek tiš kų žo džių, bū ti nos tam tikros so cia li nės są ly gos. Vi sų pir ma, no rė da ma at kreip ti vi suo me nės dėme sį, dis kri mi nuo ja ma gru pė tu ri bū ti pa kan ka mai di de lė, o jos veik la są mo nin ga ir ak ty vi. An tra, pa ti vi suo me nė tu ri są mo nin gai siek ti ir ska tin ti dis kri mi nuo ja mų jų in tegra ci ją. Pa vyz džiui, Lie tu vo je spau da aso cia liems sluoks niams pri klau sančius žmo nes va di na pa čiais įvai riausiais ne igia mų ko no ta ci jų tu rin čiais žo džiais (pvz., be na miai, be glo biai, var guo liai, val ka tos, gir tuok liai, plevė sos ir pan.), ku rie, spren džiant pagal da niš ką pa vyz dį ir ap skri tai PK ide o lo gi ją, yra po li tiš kai ne ko rek tiš ki. Ki tas lie tu viš kas ne ko rek tiš kas žo dis in va li das su kė lė ne ma žą dis ku si ją spau do je, kai In va li dų drau gi ja parė mė kal bi nin ko Vy tau to Vit kaus ko siū ly mą į var to se ną su sig rą žin ti se ną lie tu vių kal bos žo dį ne įga lu sis 3. Tad šiuo at ve ju tiek vi suo me nė, tiek pa tys ne įga lie ji ak ty viai ir no riai da ly va vo spren džiant ko rek tiš ko ir ne ko rek tiško žo džių li ki mą. PK kal ba ir eu fe miz mai Tur būt dau ge liui po li ti nis ko rektiš ku mas pri me na tą pa tį kal bi nį me cha niz mą, ku riuo re mia si eu femiz mai, švel nūs ir neut ra lūs žo džiai ar po sa kiai, var to ja mi vie toj šiurkš čių ar ne gra bių žo džių, pvz., iš ke liau ti, pasi trauk ti, už merk ti akis mir ti, ge ra vie ta tu a le tas ir pan. Ta čiau esa ma es minių skir tu mų tarp PK žo džių 3 Lenk šas K., Nau jas kal bi nin ko siū ly mas: ne įga lu sis, in: Bi čiu lys tė, ir eu fe miz mų. PK žo džiai var to ja mi apibū din ti žmo nių gru pėms, ku rios ski ria si nuo vi suo me nės dau gu mos, o eu fe miz mai ap rė pia žo džius, nu sakan čius vi siems ak tu a lius so cia li nius ar kul tū ri nius ta bu mir tį, fi zio lo gi ją, ka rą ir pan. Pa si re miant PK žo džiais sten gia masi ko vo ti su ta bu ar bent jau įves ti nau ją po žiū rį, pvz., psi chi kos li gonį va di nant psi chi kos su tri ki mų tu rinčiu žmo gu mi, sie kia ma pa brėžti, kad tai ne li ga, o su tri ki mas. Eufemiz mai, prie šin gai, yra tam tik ri tabu pa gal bi nin kai: kai sto rą žmo gų va di na me ap kū niu ar kres nu, pri pažįs ta me, kad tai jaut ri te ma, ir nie ko ne da ro me, kad ji to kia ne bū tų. Be to, kai PK žo džiai įsi tvir ti na kal bo je, jie tam pa pa sto viais po sa kiais, o eu fe mizmai var to ja mi tik tam tik ro se situ a cijo se (pvz., kal bė da mi su ge din čiuo ju, sako me, kad kaž kas pa si trau kė, o kal bėda mi su ki tais ga li me var to ti ir žo dį nu mi rė). Dėl šių prie žas čių ne de ra poli tiš kai ko rek tiš ką kal bą pai nio ti su eu fe mi ja. PK kal bos ša li nin kų ir prie ši nin kų ar gu men tai PK kal ba su lau kė prieš ta rin gų verti ni mų ir su kė lė gin čų tarp PK ša linin kų ir prie ši nin kų. PK prie ši nin kai tei gia, jog kal ba nuo kal bos var to to jo ne pri klau so ma sis te ma, ku riai rei kia su da ry ti są ly gas vys ty tis na tū ra liai. Pa sak jų, ši taip nor mi nant kal bą, na tū ra li rai da pa žei džia ma. PK šali nin kai rei ka lau ja ne na tū ra lios, o neut ra lios kal bos. Jie tei gia, jog bū ti na re gu liuo ti kal bos vys ty mo si pro ce są ir kur ti neut ra lius nau ja da rus, ant raip kal bos rai da ga lin ti nu tol ti nuo vi suome nės po rei kių. Ant ras PK prie ši nin kų ar gu men tas re mia si tei gi niu, jog PK kal ba iš kreipia tik ro vę, nes ja ven gia ma ir net bijo ma daik tus ir reiš ki nius va din ti tik rai siais var dais. Jie kal ti na PK ša li nin kus dėl dirb ti nų, ne na tū ra lių, pa vir šu ti niš kų ir tik ro vės ne ati tinkan čių nau ja da rų. PK prie ši nin kai tei gia, jog tuš ti ir be pras miai žo džiai ne ten ka tu ri nio ir skur di na kal bą. PK NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

60 visuomenė ša li nin kai į tai at sa ko teig da mi, jog ko rek tiš ki žo džiai tik rai ne iš krei pia tikro vės, o, prie šin gai, ją at spin di; tikro vė kin tan ti ir prie jos rei kią pri taiky ti kal bą. Ko rek tiš ka kal ba nesan ti dirb ti nė ar izo liuo ta nuo gy ve ni mo, nes ji var to ja ma ven giant ra sis ti nių iš puo lių, ku rie daž nai pra si de da nuo žo di nės dvi ko vos. Tei gia ma, jog etiš ka kal ba vi suo me nei bū ti na kaip so cia linio el ge sio ko dek sas. Be to, PK prie ši nin kai tei gia, jog kal bos nor mi ni mas pa gal PK prieš tarau ja žo džio lais vei ir de mok ra ti jai. Jie kal ti na PK ša li nin kus cen zū ra ir bai me spręs ti ma žu mų pro ble mas. Jie tei gia, jog užuot ko rek tiškai nuty lė jus, rei kia ska tin ti vi suo me ninę dis ku si ją, per ku rią gal būt bū tų įma no ma pa keis ti ne kal bą, o vie šą ją nuo mo nę. Jų ma ny mu, nai vu tikė tis, kad už drau dus ra sis ti nę kal bą iš nyks ir ra sis ti nės pa žiū ros. Ko rek tiš ka kal ba daž nai va di na ma kal bos kos meti ka, mas kuo jan ti ne pa gei dau ja mus tik ro vės fak tus. O štai PK ša li nin kai įsi ti ki nę, jog jei žo džio laisvė įžei džia ki tą žmo gų ar kurs to ne apy kan tą, ją rei kia ri bo ti ir cen zū ruo ti. Be to, anot jų, kal ba tu rin ti di džiu lės įta kos kal bos var to to jo pa žiū roms, to dėl korek tiš ki žo džiai ska ti nan tys žmo gų lai ky tis eti kos. Kaip ma ty ti iš abie jų po žiū rių, PK yra ga na dvi pras miš kas reiš ki nys. Nors PK są jū džio idė jos re mia si li bera li a pa sau lė žiū ra, jų įgy ven di ni mas ir pro pa ga vi mas po li tiš kai ko rek tiška kal ba pa pras tai su lau kia di delio pa si prie ši ni mo. Taip at si ti ko tiek Ame ri ko je, tiek Da ni jo je 4. Kal bi ninkai ran da ke lis pa si prie ši ni mo pa aiš kini mus: vi sų pir ma, kal bos var to to jai sun kiai pri ima nau jo ves ir po ky čius kal bo je, an tra, PK yra ide o lo gi nis są jū dis, tai gi pri im ti nas ne vi siems, ir tre čia, PK prie ši nin kams pa vy ko su kur ti to kią po li ti nio ko rek tiš ku mo pa ro di ją, ku ri pa jė gė pa veik ti kal bos var to to jų nuo mo nę. PK lie tu vių kal bo je Lie tu vių kal bos var to to jai dar nėra su pa žin din ti su PK reiš ki niu ar bent jau jo pa va di ni mu. Lie tu vos spau do je ky la dis ku si jų dėl to kių žo džių kaip in va li das ne įga lu sis, ak las ne re gys, me di ci nos se se lė slau go vė 5. Daž niau siai tei gia ma, jog tam tik ras žo dis mo ra liš kai pa seno, ne beati tin ka tik ro vės, tu ri neigia mų kono ta ci jų ar pa pras čiau siai yra įžeidus, to dėl jį pa ta ria ma keis ti neut ra les niu. Ir nors PK są vo ka nevar to ja ma, aki vaiz du, kad šie kal bi niai po ky čiai ro do vei kiant ko rektiš kos kal bos ide o lo gi ją. Spau do je pa si girs ta ir ne įvar dy to lie tu viš ko ko rek tiš ku mo prie ši nin kų, tei gian čių, jog to kiais žo džiais kaip psi chiš kai ne į ga lus ban do ma nuo vi suo me nės akių pa slėp ti sil pnap ro čių gau sė ji mo pro ble mą 6. Be to, tei gia ma, jog žo dis ne ga lia vie toj in va li du mo su kel tų ir kal bi nių pro ble mų: ne jau gi pir mos gru pės in va li dą rei kės va din ti pirmos gru pės dar bo ne ga lios žmo gu mi 7. Ži no ma, tai ne kal bi nin kų nuo mo nė, bet bū tent ji pa ro do vi suo me nės pasi prie ši ni mą PK. Kaip mi nė ta, ofi cia lio jo je lie tu vių kal bo je ga li ma ras ti dau giau ko rektiš kos kal bos pa vyz džių, pvz., anksčiau mi nė ti psi chi kos li go niai ar psichiš kai at si li kę va di na mi su tri ku sio in te lek to su au gu siai sias, in te lek to su tri ki mų tu rin čiais vai kais, psichiš kai ne įga liai siais, ne įga lių vai kų na mai spe cia li zuo tais vai kų na mais, o juos gy dan ti lo go pe dė spe cia li ąja pe da go ge-lo go pe de. Nau juo siuo se pa va di ni muo se ven gia ma vy res nius žmo nes va din ti se nais ar se ne liais, pvz., Die nos cen tras pa gy ve nu siems žmo nėms (plg. se ne lių glo bos na mai). Skau di be glo bių vai kų pro ble ma taip pat tu rė jo įta kos įstai gų pa va di nimams: vai kų na mai da bar kar tais va di na mi vai kų glo bos na mais. Spaudo je ne ko rek tiš ka for ma su gy ven ti nis var to ja ma tik kal bant apie že miau sius vi suo me nės sluoks nius. Ver sli nin kų ir ki tų įta kin gų žmo nių ant ro sios pu sės, ne da vu sios san tuo kos įža dų, va di namos drau gais ir drau gė mis. Ta čiau kal bi nin kai tei gia, jog ne ver ta žo džio drau gas dreng ti nau ja reikš me, ver čiau pa ta ria ma ne už mirš ti for mų my li ma sis ir mei lu žis 8. Nors šie pa vyz džiai yra žings nis po li ti nio ko rek tiš ku mo link, ta čiau ofi cia lio jo je kal bo je daž ni po li tiš kai ne ko rek tiš kos kal bos pa vyz džiai, netu rin tys ko rek tiš kų ati tik me nų: kurčne by lys, ak la sis, mer gau ti nis vai kas, pa mes ti nu kas, sen ber nis, žyd ras, juoda o dis, tre čia sis pa sau lis. Kai ku rios iš šiais žo džiais nu sa ko mų žmo nių gru pių pa čios ne ven gia ne ko rek tiš kų pa va di ni mų (Vil niaus kur čių jų ir nepri gir din čių jų re a bi li ta ci nio pro fe si nio mo ky mo cen tras, Ak lų jų kom bina tas). Gal būt šie pa va di ni mai iš li kę laikan tis tra di ci jos, o gal būt jie nė ra labai įžeidūs. Ne san tuo ki niai vai kai ir vie ni ši ne su si tuo kę vy rai ir mo te rys nors ir yra ta bu, ta čiau jų at žvil giu kol kas ne si i ma ma kal bos kei timo (pvz., anglų, vo kie čių, da nų kal bo se vie ni šus žmo nes im ta va din ti sin gle žo džiu, net gi su tei kian čiu pres ti žo ir mo dernaus gy ve ni mo bū do ko no ta ci jų). Ki tos žmo nių gru pės (pvz., ho mo sek su a lai) ven gia vie šu mos, to dėl ir ne iš ke lia PK pro ble mos, ar ba jų atsto vų Lie tu vo je ne daug (pvz., juo da o džių, ku riuos derė tų va din ti af ri kie čiais). Ži no ma, ga li ma teig ti, jog kal bi nio dis kri mi na vi mo pro ble mos Lie tu vo je kol kas ne ak tu a lios, tie są sa kant, pats lie tu vių kal bos var to to jas dar daž nai ne su vo kia, kad žo džiai taip pat ga li dis kri mi nuo ti. 4 Au to rei ge riau siai ži no ma yra Ame ri kos ir Da ni jos si tu a ci ja, ta čiau ti kė ti na, kad pa na šių gin čų dėl PK iš ki lo ir ki to se Va ka rų Eu ro pos vals ty bė se. 5 Ba raus kai tė J., Gu do nis V., Dėl žo džių ak las, ak la sis, ne re gys var to se nos, in: Gim to ji kal ba, 1995, Nr. 11, p. 3 6; Ba nai tis V., Medi ci nos se se lė slau gy to ja, slau gė ar?, in: Gim to ji kal ba, 1999, Nr. 8, p Ska vins kas P., Jei taip ger si me, su lauksime in dė nų li ki mo, in: Lie tu vos ai das, , p Jo vai ša A., Ne žo dis skau dus, o li ki mas, in: Die na, Vit kaus kas V., Bu vę įpras ti žo džiai pa si daro įtar ti ni, in: Lie tu vos ai das, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

61 visuomenė Iš kur at si ran da is to ri nė at min tis? Mu zie jus, ty ri mo cen tras, mo ky mo įstai ga, žu vu sių jų pa ger bi mo vie ta ir pa min klas vie no je vie to je taip trum pai ga li ma api bū din ti Ho lokaus to muzie jų Va šing to ne. Mo der ni pa ro da pa sa ko ja XX a. žy dų is to ri ją iki žy dų klau si mo ga lu ti nio sprendi mo. Žavi pa ro dos au to rių pro fesio na lu mas, tak tiš ku mas ir sko nis: pri tai ky tų mo der nių jų tech ni kos prie mo nių gau sa ne pa da ro iš kan čios mu zie jaus bai dyk lių pi lies ar siau bo fil mo. Dras tiš kiau sius do ku men tus žu vu sių jų iš nie kin tus kū nus, smur to ir prie var tos sce nas ga li ma pa ma ty ti tik to no rint jas ro dan tys ek ra nai pa sta ty ti taip, kad rei kia pa si lenk ti ar ba la bai ar ti pri ei ti. Per vi są didžiu lę eks po zi ci ją nuo sek liai lai koma si tiks lo liu dy ti kan čią ir mir tį, o ne kal tin ti ar su ve di nė ti są skai tas. Ap skri tai kal ba ma as me niš kam, sub jek ty viam tau, ku riam vei kiau siū lo ma pri ar tė ti prie pa sa ko ja mos tra ge di jos, o ne įsi sa vin ti apie ją žinias. Tur būt dėl to lan ky to jas gau na ma žą kny ge lę gi dą, pa našų į ta paty bės do ku men tą su nuotrau ka ir ho lo kaus tą iš gy ve nu sio žmo gaus papa sa ko tu li ki mu. Bū na ypač ma lo nu gau ti kraš tie čio pvz., Lietu vos žy do is to ri ją. Dar įdo mes nė ir įspū din gesnė spe cia li pa ro da vai kams, skir ta tai pa čiai ho lo kaus to is to ri jai ir taip pat su as me nin ta : tai la bai re a lis tiš kas ir gau siai ilius tuo tas vai kys tės pri simi ni mas. Bai si praei tis pa sa ko ja ma vai kams su pranta mai, tik ro viš kai, ta čiau ne pa žei džia ma jų švel ni psichi ka ir ne pertem pia mi jaus mai. Tai tik vie nas pa vyz dys, kaip žy dai no riai ir su di de liu su ge bė ji mu pa sako ja sa vo tau tos pri si mi ni mus, kad ir Ka ta rzy na Kor ze niew ska skau džiau sius. Po žiū riu į sa vo tau tos is to ri ją žy dai pa na šūs į lie tu vius: ir vie ni, ir ki ti (bet ne vien jie) ti ki ypatin ga sa vo iš gy ven tų kan čių ver te. Tačiau ver tin ti sa vo pra ei tį vie na, o su ge bė ti ją pa pa sa ko ti ki tiems visai kas ki ta. Pa sa ko ji mo sri ty je daug ge riau se ka si žy dams, ku rių au kos ir tra ge di jos iš skir ti nu mu, pvz., Va karuo se, vi suo ti nai ti ki ma. Tuo tar pu nela bai kas gir dė jo apie lie tu vių rezis ten ci ją, trė mi mus, po ka rio te ro rą bei pa si prie ši ni mo ju dė ji mą ir Lietu vos ka ta li kus kan ki nius. Vei kiau Lie tu va sie ja ma su juo du ho lo kaus to is to ri jos pus la piu, o jei gu kas ir ži no apie ka rą ir Lie tu vos po ka rį, lie tuvių da ly va vi mas šaudant žy dus jam daug aiš kes nis ir su pran ta mes nis, ne gu pai nios re zis ten ci jos ir Ka ta li kų Baž ny čios is to ri jos. Be abe jo, tarp tau ti nė at mos fe ra ir po li ti nė pa dė tis (kai na cių nu si kal tėliai bu vo tarp tau ti nio teis mo nu teisti, o fa šiz mas pa smerk tas) iš da lies nu lė mė tai, kad kaip tik žy dų tau tos ge no ci dui tarp tau ti nė ben druo me nė ski ria tiek dė me sio. Aiš ku, vi suo met at si ras to kių, ku rie ro dys pirš tu į galin gus žy dų re sur sus: pi ni gus, įta kos sfe ras už sie ny je ir pro pa gan dos priemo nes... Ta čiau toks su pap ras tin tas pa aiš ki ni mas ne lei džia įžiū rė ti svarbaus ir įdo maus da bar ti nių žy dų ir lietu vių san ty kių as pek to: abi pu siš ki kal ti ni mai, įtam pos ir gin čai tarp abie jų tau tų daž nai ky la iš skir tin gų pra ei ties in ter pre ta ci jų. Juos ga li ma ap ra šy ti kaip skir tin gų ko lek ty vi nių at min čių ko li zi ją. Ko lek ty vi nė at min tis nė ra (ar nebū ti nai tu ri reikš ti) is to ri nės tie sos, dėl ku rios pro fe sio na liai gin či ja si is to ri kai, prie šin gy bę. Tai ko lekty vo ir ben druo me nės (šiuo at ve ju tau tos) pra ei ties in ter pre ta ci ja ir pa sa ko ji mas, su pap ras tin tas ir pri de rin tas prie sta tis ti nio pi lie čio pa jė gu mo įsi min ti ir su pras ti (tiksliau įpras min ti) pra ei tį. Ko lek tyvi nė at min tis ne iš skir ti nė tau tos sa vy bė: ją pa pras tai tu ri šei ma, ku ri nors ša lies da lis, baž ny čia ar ko kia ki ta ben druo me nė. Li te ra tū ro lo gai ar kul tū ros ant ropo lo gai pa sa ky tų, kad kal ba me ne tiek apie is to ri jos fal si fi ka vi mą ar iš krai py mą, kiek apie is to ri nį mi tą. Tei sin gai, ta čiau pra ei ties mi tas, kilmės ir tęs ti nu mo lai ke bu vi mas su da ro svar bią in di vi dų so cia li nio iden ti te to da lį, o kar tais net pa tį pa grin dą. Žydai aiš kiau sias pa vyz dys, bet jo kiu bū du ne iš im tis. Tei gia mas įvaiz dis, tiek in di vi du a lio je, tiek ir ko lek ty vinė je plot mė je, dar naus in di vi do vysty mo si są ly ga. Tai gi po zi ty vus, aiš kus po žiūris į sa vo lie tu viš ką (tau ti nį ar pi lie ti nį) aš bū ti nas ir pi lie čių dalyva vi mui po li ti nia me vi suo me ni niame gy ve ni me bei ge riems san ty kiams ir efek ty viam ben dra vi mui su ki tų tauty bių at sto vais. Lie tu vių at ve ju tei gia mos, aiš kios is to ri nės at min ties po stu la tas at ro do ypač sun kiai vyk do mas. Ir Ant ro jo pasau li nio ka ro me tas, ir po ka ris ypač su dė tin gi lai ko tar piai ne tik fak tų, bet ir mo ra li nių ver ti ni mų po žiū riu. Tad ne keis ta, kad Žemai ti jos moks lei viai iki šiol kal ba apie par ti za nus kaip apie ban di tus, o pa si me tu si mo ky to ja aiški na, kad čia nie kas ki taip par ti za nų ir ne va di na. Vil niaus kraš to len kai, užuot skel bę Ar mi jos Kra jo vos šlo vę, apie ka rą ne no ri nė kal bė ti: pri si me na tik, kad šau dė, ta čiau kas, ką ir ko dėl per su dė tin ga ir per bai su pri si minti. Tuo tar pu dar il go kai po At gi mi mo kei tė si Lie tu vo je vals ty bi nių šven čių ka len do rius, o žmo nės gat vė je kar tais ne ži no jo, ko dėl iš kel tos tri spal vės. Pirmo jo pre zi den to inau gu ra ci ja vie nus juo ki no, ki tus pik ti no, tre čius ža vė jo. Ne bu vo ir tur būt iki šiol nė ra aiš ku, ką švęs ti, ką mi nė ti, o ką kuo grei čiau iš stum ti į už marš tį. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

62 visuomenė Dar ir da bar, at ro do, lie tu viai (pi lieti ne pras me) ne tu ri ben dro, tei gia mo sa vo įvaiz džio, to dėl su pran ta mas vi suo me nės no ras ne grįž ti prie Antro jo pa sau li nio ka ro, o ypač prie ho lokaus to klau si mo, taip kri tiš kai ra šo už sie nio žur na lis tas. Šis pra ei ties ne aiš ku mas ir su dė tin gu mas, o ne lietu vių įgim tas an ti se mi tiz mas, ver tė nu ty lė ti ho lo kaus to klau si mą, taip, kaip da bar dau ge lį ver čia ne ži no ti ir ne no rė ti su ži no ti, kas, pvz., buvo len kų Ar mi ja Kra jo va ir kas bendradar bia vo su slap tą ja so vie ti ne po li cija. Ne iš im tis ir lie tu vių da ly va vi mo vyk dant ho lo kaus tą klau si mas. Lie tu vos pi lie čiams, ku rie ne tu ri aiš kios ir tei gia mos sa vo kraš to praei ties vi zi jos (o to kių, at ro do, ne ma ža da lis), ho lo kaus to mo ra li nis krū vis bus ne pa ke lia mas. Ra di ka lus šio klau si mo iš kė li mas ga li su kel ti vi sai ne ti kė tas ir ne pa gei dau ti nas re ak cijas, pvz., kurs ty ti gy ny bi nį an ti se mi tiz mą ar ba (ypač jau nes nių jų atve ju) įteigti lie tu vio žyd šau džio įvaiz dį. To dėl pro gra mas ir švie ti mo ini cia ty vas, kal ban čias apie ho lo kaus tą ir lie tu vių at sa ko my bę už jį, rei kė tų vyk dy ti la bai at sar giai ir at sa kin gai. Ne to dėl, kad bū tų iš krai py ta ar nu ty lė ta gė din ga pra ei tis, bet dėl to, kad pa pil do ma bai sių pri si mi ni mų do zė ga li ne tiek ža din ti su si tai ky mą ir do ro vi nę re fleksi ją, kiek kel ti pa pil do mus tau ti nius kom plek sus ir kse no fo bi ją. Apie tai ver tė tų susi mąs ty ti tiems, ku riems ypač rūpi ne igia mų lie tu vių na cio naliz mo ap raiš kų įvei ki mas. Vi siš kai tei sin gai to kios ne igia mos na cio na liz mo ap raiš kos sie ja mos ir su kolek ty vi niais at min ties pro ce sais. O pa grin di niu veiks niu, for muo jan čiu is to ri nę at min tį, lai ky ti nos is to ri jos ir li te ra tū ros pa mo kos. Pa na šų vaidme nį at lie ka se ne liai ir pro se ne liai, pa sa ko da mi vai kams apie se no vę. Jų pa sa ko ji mai dau ge liui bu vo vie nin te lė so vie ti nio is to ri jos dės tymo al ter naty va. Ta čiau ir da bar pasi tai ko, kad se ne lių ir mo kyk los is tori jos va rian tai ne su tam pa (pvz., mi nė tas Že mai ti jos at ve jis). Ma ža to, yra mo ky to jų, ku rie šven tai ti ki, pvz., amži nuo ju len kų ir lie tu vių kon flik tu ir pago niš kos lie tu vių kul tū ros pra na šu mu, ly gi nant su krikš čio niš ka Euro pa, nors uni ver si tetų is to ri kai tvir ti na vi sai ki taip. Kaip kar tais pra si ta ria švie ti mo pro ble mų ži no vai, yra ir to kių pe da go gų, ku rie sa ko si ma tę ritu a li nius žy dų įran kius krikš čio nių vai kų krau jui gręž ti... O tai ro dy tų, kad ne vi suo met ga li ma pa si kliau ti mo kyk los vaid me niu kuriant tei gia mą, aiš kią is to ri nę at min tį. Jei gu mo kyk la pa si kliau tu me, lik tų klau si mas, ką da ry ti su mo kyk los jau ne be lan kan čiais. Čia daug kas pa ro dy tų pirš tu į is tori kus ir jiems už krau tų at sa ko my bę už tau tos is to ri nį sa mo nin gu mą. Ki ti pri min tų šei mos ir vy res nės kar tos vaid me nį šio je sri ty je. Gal ir tei singa, juo lab kad ir kai ku rie is to rikai, ir ak ty vūs pas ta rų jų de šimt me čių is to ri jos da ly viai bei jų pa li kuo nys šią at sa ko my bę pri si ė mė. Ta čiau tam, kad bū tų pa ro dy ta aiš ki, supran ta ma ir kar tu kiek įma no ma ma žiau nu to lin ta nuo uni ver site ti nės pra ei ties vi zi ja, ne už ten ka nei at ski rų vei kė jų pa si aukoji mo, nei gi lios is to ri nės sa vi mo nės, nei sa vų pri si mi ni mų gau sos, nei iš sa mių isto ri jos stu di jų. Ko lek ty vi nė at min tis ne at si ran da iš ben dros at mos fe ros, lai kų dva sios ir ne gims ta sa vai me kaip in di vi du a lių is to ri nių pa tir čių sin te zė. Kaip dau ge lis so cia li nių reiški nių, so cia li nės at min ties at si ra dimas ir tu ri nys iš es mės są ly go ja mas vi suo me nės ir vals ty bės ins ti tu ci jų vei ki mo. Šį at min ties ins ti tu cio na lu mą la bai taik liai iliust ruo ja žy dų ir Ka ta li kų Baž ny čios san ty kiai. Baž ny čios ins titu ci niai au to ri te tai, ben drau da mi ir ben dra dar biau da mi su žy dų at minties įstai go mis ir or ga ni za ci jo mis, iš es mės pa kei tė is to ri nę žy dų ir krikš čio nių at min tį, apie ką no riai ra šė vi si laik raš čiai po šv. Tė vo vi zi to Ar ti muo siuo se Ry tuo se. Pa čių žy dų at min tis la bai ins ti tu cio na li zuo ta, pvz., Yad Vas hem, Ho lo kaus to muzie jus, Wie sent ha lio cen tras tai aukš to pres ti žo įstai gos, ne tu rin čios nie ko bendra su eg zal tuo tu mė gė jišku mu ir nesi ten ki nan čios vien darbuo to jų pasi šven ti mu ir en tu ziaz mu. Šie cen trai pa si tel kia spe cia li zuo tą apa ra tą pra ei čiai tir ti, bet vi sų pir ma su kaup tas is to ri nes ži nias pa ver čia ko lek ty vi ne at min ti mi. Pas ta ra jam tiks lui la biau siai tin ka mu zie jai. Po ka rio is to ri ja pa ro dė, kad ir teis mai at lie ka at min ties for ma vi mo funk ci ją. Tiks liau sias pa vyz dys jau mi nė tas Niurn ber go teis mas. Bet ir buvusių ko mu nis ti nių ša lių teis muose įvy ko ir te be vyks ta ko lek tyvi nės at min ties pro ce sai: ko mu nis tų paša lini mas iš po li ti nio gy ve ni mo Če ki jo je ir liust ra ci ja Len ki jo je (kur iš kan di da tų į aukš tes nius vals ty bės pos tus reikalau ja ma de kla ra ci jų apie san ty kį su slap to mis LLR tar ny bo mis), Gauc ko įstai gos veik la Ry tų Vo kie ti jo je vi sa tai rei kė tų su pras ti kaip sim bo li nį komu niz mo pa smer ki mą ir ati tin ka mą pra ei ties ver ti ni mą. Lie tu vos vi suo me nei teis mo kelias la bai ne pa ti ko. Bu vo at si sa ky ta vi suoti nai teis ti ir baus ti ne tik ko munis tus, bet ir slap to sios po li ci jos darbuo to jus. Teis mai su si do mė jo tik pa vie niais at ve jais. Taip so vie tiz mo at min ties klau si mas bu vo de po li ti zuotas. Po li ti nis eli tas at si sa kė pra ei ties svars ty mo, de monst ra ty viai rei ka lą pa lik da mas is to ri kams. Ne pai sant to, nuo is to ri jos ne pa vy ko pa bėg ti, ir jos ver ti ni mai te be lie ka ide o lo gi niu po liti niu at pa ži ni mo žen klu. Ta čiau vie na lie ka aiš ku iš po li ti kų ne ga li me ti kė tis aiš kios, ben dros ir bent kiek lie tu viams tei gia mos pas ta rų jų septy nias de šim ties me tų vi zi jos. Lie ka mu zie ji nis ke lias. Lie tu vo je jis tu ri ge rus pa grin dus: eg zis tuo ja ty ri mo cen tras ir ar chy vas Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ir re zis ten ci jos tyri mo cen tras, skir tas ypa tin go sios pra ei ties nag ri nė ji mui. Ta čiau jo veikla ma žai te su si lie ja su svar biau sio mis vi suo me nės gy ve ni mo sfe ro mis, kur for muo ja ma ko lek ty vi nė at min tis: mo kyk la ir ži niask lai da. Nė ra, at ro do, ir pa ties mu zie jaus, ku rio ne at stos nei tuš čios Lu kiš kių ka me ros, ro domos pub li kai prieš rin ki mus, nei žuvu sių par ti za nų nuo trau kos, iš ka bin tos 422 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8

63 visuomenė Ru si jos pre zi den tas Vla di mi ras Pu tinas to liau vyk do sau iš si kel tą už davinį su tvar ky ti pri ves ti v po riadok ša lį. Šis ne leng vas dar bas vyksta ke liuo se ba ruo se: tai san ty kiai su guber na to riais bei oli gar chais, ekonomi kos re for ma ir ko va su va di na muo ju tarp tau ti niu te ro riz mu tai yra su če čė nais. Eko no mi ko je po tru pu tį slen ka priekin mo kes čių re for ma. Dū ma pa tvirti no di des nius mo kes čius ben zi nui, ta ba kui ir al ko ho liui, mat taip rei kė jo kom pen suo ti pa ja mų mo kes čio su maži ni mą iki try li kos pro cen tų. Mi nist ras pir mi nin kas Mi chai las Kas ja no vas bu vo ne pa ten kin tas, jog Dū ma apkar pė nu ma ty tą jį mi nė tų mo kes čių dy dį pvz., ben zi no mo kes tis pa didė jo tik tri gu bai, o ne ke tur gu bai, kaip siū lė vy riau sy bė. Be to, Dū ma bal sa vo prieš apy var tos mo kes čio pa nai ki ni mą, tai gi at me tė vie ną svarbiau sių mo kes čių re for mos rams čių. Kas ja no vas iš reiš kė pa gei da vi mą, jog Dū ma ne si smul kin da ma pa tvir tin tų vi są mo kes čių re fo rmų pa ke tą, nes vi si ja me esan tys pa siū ly mai esą la bai su si ję. Tuo tar pu pre zi den tas Pu ti nas Ru siška apy vo ka Virgis valentinavičius matiš kiems tiks lams ir vi siš kai pagrįs tai vil tis, kad ge riau siai pra ei ties žaiz das iš gy dys lai kas. Ir, aiš ku, tikė ti ne pa pras tu žy dų gud ru mu ir apsukru mu. Juk jie įti ki no vi sus už sie nio žur na lis tus, kad jų au ka pa ti ver tingiau sia, kan čios pa čios di džiau sios ir kad ki tos tau tos (su lie tu viais prie šaky je) am ži ni žy dų per se kio to jai. O apie to kią ma žy tę Lie tu vą nei kas ži no, nei klau sy ti no ri. To dėl, kad ji ne by li. Ir dar su pras ta at min ti mi. at krei pė dė me sį į in flia ci jos pa vo jų ir nu ro dė vy riau sy bei bei Cen tri niam ban kui im tis prie mo nių. Sri čių val dy mo re for ma stab te lė jo, nes Fe de ra ci jos ta ry ba, su da ry ta iš sri čių gu ber na to rių, bir že lio pa bai go je at me tė Dū mos pa tvir tin tus įsta tymus, ku rie leis tų keis ti nu si žen gu sius gu ber na to rius. Krem lius re a ga vo ra miai, teig da mas, jog sku bė ti nė ra kur, anks čiau ar vė liau bus su si tarta, o gu ber na to rių ne no ras bal suo ti už sa vo ne lie čia my bės pa nai ki ni mą esąs su pran ta mas. Per pre zi den to su si ti ki mus su Dū mos ir Fe de ra ci jos ta ry bos de pu ta tais bū sią ieš ko ma kom pro mi so. Dū mos pir mi nin kas Ge na di jus Se lez nio vas tarp kit ko už tik ri no, kad Dū ma bet ka da ga li ne sun kiai įveikti Fe de ra ci jos ta ry bos ve to. Se lez niovas san tū res nis už prezi den to pa tarė ją Ser ge jų Ko ten ko vą, ku ris pra si ta rė vis vie na pa so din siąs ke lias de šimt pa čių ne klus niau sių gu ber na to rių. Pu ti no ža dė tas ir Gu sins kio areštu tar si pra dė tas ka ras prieš oli garchus kol kas pri klau so keis tų jų ka te go ri jai. Gu sins kis areš tuo tas ir ant KGB rū mų sie nos prie Gedi mi no pro spek to. Kaip ro do žy dų pa tir tis, mu zie jus ga li bū ti ir mo ky mo si, ir ty ri mų, ir pa ga liau au kų pa ger bimo vie ta. Vis dėl to svar biau sia, kad tai ga lė tų bū ti ir so cia li nė įstai ga, ku ri ak ty viai pri si im tų vi suo menės ko lek ty vi nės at min ties for mavi mo vaid me nį, jei gu po li ti nia me dis kurse ne at si ra do vie tos šiai pro blemai svars ty ti. Tie sa, ga li ma ir ne kur ti pa pil do mų ins ti tu ci jų, ne leis ti pi ni gų ne pragpa leis tas, jam pa teik ti kal ti ni mai piktnau džia vi mu, iš kel ta vie na ki ta by la jo pa dė jė jams, ta čiau ki tų oli gar chų at žvil giu ka ro veiks mų ne ma ty ti. Juk ne ga li ma lai ky ti ka ro veiks mu fak to, jog Pu ti nas stai ga pa si kvie tė Kremliun pa si kal bė ti ži no mą te le vi zi jos vedė ją Ser ge jų Do ren ką. Nie kam ne pa slap tis, jog Do ren ka yra oli gar chų oli gar cho Bo ri so Be re zov skio garsiakal bis jam pri klau san čio je vi suome ni nė je ORT te le vi zi jo je. Už ypa č nuož mų šei mi nin ko in te re sų gy ni mą Do ren ka krikš ti ja mas Be re zov skio sar gi niu šu ni mi. Pu ti nas pa si kvie tė Do ren ką ant kili mo po to, kai šis ak ty viai sto jo gin ti per se kio ja mą Gu sin kį. Tei sy bė, to ji gy ny ba ne pra si len kė su iš ti ki my be Krem liui. Duo da mas in ter viu Gu sinskio te le vi zi jai NTV, Ser ge jus Do ren ka, kon ku ruo jan čios ORT at sto vas, aiški no, jog Gu sin kį suėmę mar ši ruojan tys ro bo tai, ku rie ne taip su pratę iš Krem liaus sklin dan čius sig na lus ir areš ta vę Gu sin kį, o tai esą smū gis spau dos lais vei. Gir di, jau tuo met, kai mi nist ru pir mi nin ku ta po Jev ge ni jus Pri ma ko vas, daug tei sė sau gos pa reigū nų ir gu ber na to rių ne tei sin gai supra tę, jog at ėjo lai kas so din ti. Pasak Do ren kos, Pu ti no atėji mą val džion ne vie nas po li ci nin kas ir pro ku ro ras su vo kė kaip aks ti ną per ei ti į puo li mą. ORT te le vi zi jos ve dėjas sa kė ma nąs, jog šie ro bo tus įaud ri nan tys im pul sai sklin da ne iš Pu tino. Do ren ka ir už jo nu ga ros sto vin tis Be re zov skis ne si skai tė su prie monė mis, per rin ki mus rem da mi Puti no kan di da tū rą. Po rin ki mų Bere zov skis ir jo sar gi nis šuo ba lansuo ja tarp dvie jų kraš tu ti nu mų no ro pa mo ky ti Gu sins kį, se ną Be re zov skio prie šą ir kon ku ren tą, ir bū ti nybės įti kin ti Pu ti ną, jog ka re prieš oli gar chus esa ma tam tik ros li ni jos, ku rios ne va lia per ženg ti tai yra nega li ma skriaus ti pa ties Be re zov skio. Oli gar chų oli gar chas jau pra ėj usį mė ne sį pa ro dė sa vo ne pri klau so mybę, už sto da mas sri čių guber na to rius, ku riems ant spran do ka bo Pu ti no apy gar dų val dy mo re for ma. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

64 visuomenė Sa vo ruož tu pro ku ra tū ra pra dė jo tir ti su Be re zov skiu su si ju sio Ae ro flo to fi nan sus, tai te oriš kai ga li ma būtų lai ky ti Pu ti no at sa ky mu, ta čiau ga lima pa aiš kin ti ir Do ren kos mar ši ruojan čių ro bo tų sa va ran kiš kai rodo ma ini cia ty va. Šiaip ar taip, Do renka ir Be re zov skis kol kas lin kę ti kė ti ro bo tų te ori ja, o Pu ti nas per po kal bį Krem liuje su Do ren ka ka žin ar ban dė įti kin ti, jog yra ki taip. Bi zan tiš kai pai nių Be re zov skio san ty kių su Krem liu mi kon teks te bū tų la bai įdo mu su ži no ti, ką Pu ti nas aiš ki no Do ren kai, ta čiau pas ta ra sis nebu vo lin kęs iš pa sa ko ti po kal bio su pre zi den tu tu ri nio. Nors mes ne su si ta rė me, jog aš ne pa sa ko siu apie susi ti ki mą ar ba jo tu ri nį, man at ro do, jog jo smul kme nų ne rei kė tų skelbti, dės tė pa vyz din gai su pratin gas Do renka. Tuo tar pu dien raš tis Ko mer sant iš spaus di na straips nį, jog ne trukus at si sta ty dins Mask vos me ras Luž kovas, ge ras Gu sin kio drau gas. Luž ko vas la bai ener gin gai kri ti ka vo bi čiu lio areš tą jis net gi siū lė si pakeis ti jį Bu tyr kų ka lė ji mo ka me ro je. Laik raš tis Komer sant pri klau so Vladimiras Gusinskis po teisminio proceso m. birželio 27 d. ELTA tai ne ti kė tu mas! Be re zov skiui. Be je, in ter viu Lais vės ra di jui Be rezov skis ga nė ti nai žais min gai pa siū lė per duo ti sa vo tu ri mas ORT ak ci jas vals ty bei, nes jam nu si bo dę kiš ti pini gus į te le vi zi ją, iš ku rios jis ne tu ri jo kio pel no. Tei sy bė, Be re zov skis pri pa ži no iš ORT ga vęs be ga li nę po li ti nę nau dą. Dien raš tis Mos cow Ti mes pa ste bi, jog tik iš in ter viu Laisvės ra di jui pir mą kar tą, ir bū tent iš Be re zov skio lū pų, su ži no ta, jog jis tu ri 49% ORT ak ci jų, o li ku sias valdanti vals ty bė. Nie kas lig šiol ne ži no, ko kiu bū du Be re zov kis tas ak ci jas gavo, ga lop, ar tik rai 49% vi si jau se niai ap si pratę su ne pa ju di na ma tiesa, jog ORT pri klau so jam. Kad ir koks bū tų pa slap tin ga sis Doren kos po kal bis su pre zi den tu, pa na šu, jog Pu ti nas mėgs ta, pir ma, tie sio gi nį dar bą su žmo nė mis, kaip ki ta dos mėg da vo am ži na til sį Le o nidas Brež ne vas, ir, an tra, tu ri re cep tą, kaip da ry ti, kad bū tų ge riau, kaip am ži na til sį Ju ri jus An dro po vas. Abu Ru si jos pre zi den to po mė giai bu vo pa de monst ruo ti Šiau rės Ose ti jos Mozdoke, kur Pu ti nas ne ti kė tai už griu vo spręs ti ne keis to ka ro su oli gar chais, bet tik ro ka ro su če čė nais pro ble mų. Dėl če čė nų sa vi žu džių iš puo lių, per ku riuos žu vo de šim tys ru sų ka reivių, Ru si jos pre zi den tas pri gra si no at sa kin gus pa rei gū nus, jog rei kia įgy vendin ti vi sas bū ti nas sau gu mo prie mo nes. Pu ti no re cep tas vie nas ir tas pats kiek vie nas tu ri at lik ti sa vo pa rei gą, lai ky tis draus mės ir griež tai vyk dy ti vy riau sy bės nu ro dy mus. Jūs pri va lo te griež tai ir tiks liai vyk dy ti vi sus gy ny bos mi nist ro įsa ky mus, o vi daus rei ka lų mi nist rą no riu per spė ti, jog rei kia veik ti ryž tin giau, nuo sek liau ir grei čiau, ant ki li mo su sta ty tiems mi nist rams ir ge ne ro lams kal bė jo Pu ti nas. Va di na si, te truk do am ži no ji tei sin go vyk dy mo pro ble ma. Ru si jos pre zi dentas, re gis, ne abe jo ja dėl vy riau sy bės ir sa vo pa ties kom pe ten ci jos duoti tei sin gus nu ro dy mus. No ri ne no ri len da gal von dar prieš 1992 m. Sei mo rin ki mus Al gir do Bra zaus ko duo tas kon ser va to rių (tuo met dar są jū di nin kų) ta ria mo ne kom pe ten tingu mo api brė ži mas. Kaip jie ga li val dy ti, jei net žmo niš ko įsa ky mo nemo ka pa ra šy ti, ta da pik ti no si Bra zaus kas. Pu ti nas, at ro do, taisyklin gai ra šy ti įsa ky mus mo ka, ra šo grei tai ir daug. 424 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 7 8