Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Transkriptas

1 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų ap žval ga...2 Pasaulis be sienų...4 XV pa sau lio lie tu vių moks lo ir kū ry bos sim po ziu mas...6 Stovyklos TAPK va sa ros po il siui...8 Kvie tė lie tu vių vai kus...8 Eu ro pos ast ro fi zi kai to bu li no si Mo lė tų ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je...8 Dai lės sto vyk la Yla kiuo se...8 Pa min klai, ku rių nė ra Kur uo lie nos, mi ne ra lai...9 Projektai Kla ses iš kei tę į pie vas...11 Šie met tra di ci nę moks lo me tų pra džios kon fe ren ci ją Švie ti mas Lie tu vos sėkmei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja ren gė kar tu su LR Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te tu. Kon fe ren ci jos da ly vius pa svei ki no LR Sei mo Pir mi nin kė Ire na De gu tie nė. LR Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to pir mi nin kas Va len ti nas Stun dys skai tė pra ne ši mą te ma Lie tu vos pa žan gos stra te gi ja 2030 : Lie tu vos pa žan gos strate gi ja 2030 m. yra mo der nios mū sų vals ty bės vi zi ja. Ji am bi cin gai ir ver žliai skel bia aiš kius plėt ros pri ori te tus, ska ti na vi sus su si telk ti juos įgy ven di nant ir taip da ly vau ti sa vo vals ty bės kū ry bo je. Šio do ku men to cen tras žmo gus. Sim bo liš ka, kad be ne prieš tris de šimt me čius apie to kį ku rian tį žmo gų kaip švie ti mo tiks lą kal bė jo dr. Mei lė Luk šie nė, jį va din da ma pro me tė jiš ku pa žan gos ir kai tos vei kė ju. Stra te gi jos ver žlus op ti miz mas yra prie šin gy bė ap lin kai, kur vy rau ja ne ga ty viz mas, ne pa si ten ki ni mas ir am ži nas ne konst ruk ty vu mas. Šiuo po žiū riu ji ska ti na mū sų pasi ti kė ji mą ir ti kė ji mą, tel kia veiks mui bei ver tin giems tiks lams. Aki vaiz du ir kit kas: švie ti mui ten ka ir kas dien teks at sa ky ti į su dė tin gus gy ve nimo klau si mus, kas kart vis nau jas grės mes bei iš šū kius, ku rių stra te gi ja da bar net ne ga li įvar dy ti. Ap skri tai, stra te gi jo je ne sie kia ma ap tar ti re a ly bės prieš ta ra vi mų jie lie ka pa raš tė je. To dėl aki vaiz du, kad mo kyk la, no rė da ma ei ti stra te gi jos brė žia ma kryp ti mi, tu rės ga ly nė tis su ašt riau sio mis glo ba laus pa sau lio ir ma žos vals ty bės pro ble mo mis. Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius kal bė jo apie m. m. pri ori te tus ir svar biau sias veik los kryp tis. ES pro jek tų pa gal bą sa vi val dy bėms bei švie ti mo įstai goms di di nant švie ti mo pri ei na mu mą ir ug dy mo ko ky bę ap ta rė švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai das Ba cys. Kon fe ren ci jo je taip pat skai ty tas pra ne ši mas apie švie ti mo po li ti ką sa vi val dy bė je, at sa ky ta į da ly vių klau si mus, dis ku tuo ta. Mū sų inf. Įspū din ga kū ry biš ku mo ke lio nė...12 Olimpiados, konkursai Iš tarp tau ti nių gam tos moks lų olim pia dų su me da liais...14 Tarp tau ti nis kon kur sas Ma no Vil nius. Kar tų po kal biai...14 Patirtis Mo ky to jai to bu li no sa vo kom pe ten ci jas...15 Ka ra liau čiaus mo ky to jai kėlė kva li fi ka ci ją...15 Iš šū kiai, at ve rian tys ga li my bes...16 Ta pa tu mo žen klai...17 Į ša lies aukš tą sias mo kyk las šie met pri im ta pir ma kur sių iš jų šių me ti niai abi tu rien tai, 8136 mo kyk las bai gė anks čiau tai pas ta ro jo de šimt me čio re kor das as me nims stu di jas fi nan suos vals ty bė: 9580 uni ver si te tuo se ir 8674 ko le gi jo se įsto ju sių jų už stu di jas mo kės sa vo lė šo mis: 8768 univer si te tuo se, 4548 ko le gi jo se. Ben dra ja me pri ėmi me šie met da ly va vo 45 vals ty bi nės ir pri va čios aukš to sios mokyk los: 21 uni ver si te tas ir 24 ko le gi jos. Ben drą jį pri ėmi mą vyk dė Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų aso cia ci ja ben dra jam pri ėmi mui or ga ni zuo ti (LA MA BPO). Ben dra sis pri ėmi mas vy ko elek tro ni nė je ter pė je. Vi sas sto ji mo iš lai das pa den gė ES struk tū ri niai fon dai. Džiu gi na au gan tis sto jan čių jų skai čius, pa si ti kė ji mas Lie tu vos aukš to sio mis mo kyk lo mis, sa kė LA MA BPO pre zi den tas Pra nas Ži liu kas m. ben dro jo pri ėmi mo sta tis ti nius duo me nis ra si te LA MA BPO tin kla la py je mab po.lt, skil ty je Ben dro jo pri ėmi mo re zul ta tai. ŠMM inf. Lie tu vy bės ke liu My lėk, lie tu vi, tą bran gią Že mę Ne nu sa ko mas jaus mas: ben drau ti lie tu viš kai Len ki jo je...19 Di džių jų tau tos ne tek čių at mi ni mo ug nis su spin do Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie ju je...20

2 Nau jie nų ap žval ga Die gia ma mo der ni sis te ma Nuo šių me tų lie pos pra džios Lie tu vos sa vi val dy bė se pradė ta dieg ti mo der ni Švie ti mo val dy mo in for ma ci nė sis te ma, skir ta re gio nams. Ši tech no lo gi nė nau jo vė tu rė tų iki mi ni mu mo su ma žin ti po pie riz mo srau tus. Ban do ma sis pro jek tas iš ban dytas aš tuo nio se sa vi val dy bė se. Nuo 2012 m. pra džios di de lių tech ni nių ga li my bių sis te ma ap rėps vi są Lie tu vą. Pa sak švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ro Vai do Ba cio, var to tojas ga lės gau ti įvai rią in for ma ci ją: sta tis ti nius duo me nis, anali ti nes ata skai tas, prog no zuo ja mas pa sek mes ir t. t. Di džiu lė in teg ruo tų re gist rų duo me nų ba zė leis su kaup tą in for ma ci ją nau do ti švie ti mo ana li zei ir pla na vi mui, po li ti niams, va dy bi niams bei ad mi nist ra ci niams spren di mams pa grįs ti. Pa vyz džiui, bus ga li ma ste bė ti sa vi val dy bės ar kon kre čios mo kyk los mo ki nių pa žan gu mo, pa mo kų lan ko mu mo ten den ci jas, šiuos ro dik lius pa ly gin ti su ki to mis mo kyk lo mis ar sa vi val dy bė mis, tei gė vi ce mi nist ras. Be ben dros vi soms sa vi val dy bėms erd vės, kiek vie na ga lės su si kur ti sa vo vir tu a lią erd vę, ku rio je ad mi nist ruos tik sa vo duo me nis, ste bės švie ti mo pro ce sus. Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro va do vas Vai no Braz dei kis tei gė, kad pra de dan ti veik ti in for ma ci nė sis te ma, skir ta re gio nams, yra pir mo ji to kios ap rėp ties ir po bū džio siste ma Lie tu vo je. Pro jek tui skir ta dau giau kaip 2 mln. Lt iš ES lė šų. Stu di jos Lie tu vo je Tai ge ra ga li my bė už sie ny je gy ve nan čiam lie tu vių jau ni mui su stip rin ti lie tu vy bę ir ry šius su gim ti ne. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja šie met nu ma to skir ti po 50 vals ty bės fi nansuo ja mų stu di jų vie tų uni ver si te tuo se ir ko le gi jo se vi du ri nes mo kyk las už sie ny je bai gu siems lie tu vių kil mės už sie nie čiams ir iš ei vių pa li kuo nims. Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se stu dijuo jan tiems iš ei vi jos ir lie tu vių kil mės už sie nie čių pa li kuo nims taip pat ga li bū ti ski ria ma fi nan si nė pa ra ma: sti pen di ja už stu di jų re zul ta tus ir so cia li nė iš mo ka. Nuo rug pjū čio 22 d. iki rug sė jo 15 d. Vals ty bi nis stu di jų fon das pri ims iš ei vi jos ir lie tu vių kil mės užsieniečių vai kų, vai kaičių, pro vai kai čių pra šy mus pa ra mai stu di joms Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se gau ti. Pa ra mą ga li gau ti stu den tai, pri im ti į pir mo sios ar ant ro sios pa ko pos stu di jas Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se ir ne tu rintys aka de mi nių sko lų. Ta čiau stu den tams, stu di juo jan tiems tos ša lies, iš ku rios at vy ko, kal bą, fon das pa gal šią pro gra mą pa ra mos ne tei kia. Sti pen di jos dy dis pri klau so nuo stu di jų re zul ta tų ir jų sri ties (nuo 150 Lt iki 400 Lt per mė ne sį). Pir mo sios ir ant ro sios studi jų pa ko pos pir mo jo se mest ro stu den tams sti pen di jos dy dis yra 200 Lt per mė ne sį. Sti pen di ja už stu di jų re zul ta tus ski ria ma vie nam se mest rui. So cia li nė iš mo ka nuo 700 Lt iki 1100 Lt ski ria ma įver ti nus pre ten duo jan čio gau ti pa ra mą as mens so cia li nę pa dė tį. Pir mą kar tą dėl pa ra mos be si krei pian tys lie tu vių kil mės už sienie čių vai kai, vai kai čiai, pro vai kai čiai bū ti nai tu ri pa teik ti kraš to lie tu vių ben druo me nės, LR vals ty bės ins ti tu ci jos ar įstai gos užsie ny je (išduodančios už sie nie čiams vi zas) ar ki tos ins ti tu ci jos iš duo tą už sie nio lie tu vių kil mę pa tvir ti nan tį do ku men tą. Iš ei vi jos vai kai, vai kai čiai ir pro vai kai čiai, pir mą kar tą be sikrei pian tys dėl šios pa ra mos, tu ri pa teik ti do ku men tą, pa tvir tinan tį, kad prieš at vyk da mi į Lie tu vą jie ne ma žiau kaip tre jus me tus gy ve no už sie ny je ir at vy ko į Lie tu vą ne anks čiau kaip į aš tun tą kla sę. Pa raiš kų pa tei ki mo tvar ką ir for mą ra si te ad re su ra ma-isei viams. Dau giau in for ma ci jos apie už sie nio lie tu vių pri ėmi mą į Lie tu vos aukš tą sias mo kyk las den tams/in dex.htm. Mo kyk lo se tau ti nės ma žu mos kal ba Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja or ga ni za vo mo ky mus pe da gogams, ku rie nuo rug sė jo 1 d. pra dės dirb ti pa gal at nau jin tą lie tuvių kal bos ir li te ra tū ros vi du ri nio ug dy mo pro gra mą. Me to di niai se mi na rai li tu a nis tams jau bu vo su reng ti Vil niu je ir Klai pė do je. Nu ma ty ti se mi na rai da ly kų mo ky to jams, ku rie lie tu vių kal ba mo kys Lie tu vos is to ri jos ir ge og ra fi jos bei pi lie ti nio ug dy mo. Pa dė da ma mo kyk loms tau ti nės ma žu mos kal ba ge riau pa si ruoš ti nau jo sios re dak ci jos Švie ti mo įsta ty mo įgy vendi ni mui Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja pa ren gė mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo prie mo nių pla ną. Pa va sa rį apklaus ti pe da go gai, ar no rė tų to bu lin ti sa vo kva li fi ka ci ją. Dau giau kaip 1300 an ke tas už pil džiu sių pra di nių kla sių, lie tu vių kal bos, is to ri jos ir ge og ra fi jos, pi lie ti nio ug dy mo mo ky to jų nu ro dė, kad jiems ak tu a liau sia: dvi kal bio ug dy mo me to di ka, da ly ko kal ba bei lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros mo ky mo da ly ki nių bei me to di nių kom pe ten ci jų to bu li ni mas. Di de lė da lis mo ky to jų iš reiš kė no rą pa to bu lin ti lie tu vių kal bos ko mu ni ka ci nius ge bė ji mus. Švie ti mo ir moks lo mi nist ro įsa ky mu pa skir ta 300 tūkst. Lt mo kyk loms tau ti nės ma žu mos kal ba įsi gy ti va do vė lių, ki tų mo ky mo prie mo nių. Vy riau sy bė pri ta rė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa siū lymams su da ry ti pa lan kias są ly gas sklan džiai per ei ti prie papil do mo vals ty bi nės kal bos ug dy mo ir sėk min gai pa si reng ti 2013 m. pa gal vie ną pro gra mą lai ky ti vi siems vie no dus lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros bran dos eg za mi nus. Šioms mo kyk loms suteik ta ga li my bė fi nan suo ti pa pil do mas lie tu vių kal bos pa mo kas, o mo ky to jai iki 2012 m. rug pjū čio 31 d. tu rės įgy ti rei ka lin gą Star tuo ja ES struk tū ri nių fon dų pro jek tas Rug pjū čio 3 d. Eu ro pos so cia li nio fon do agen tū ros di rek to rius Po vi las Če so nis ir Kau no pe da go gų kva lifi ka ci jos cen tro di rek to rė Ra sa Bort ke vi čie nė pa si ra šė su tar tį dėl ES struk tū ri nių fon dų pro jek to Anks ty vo jo už sie nio kal bos mo ky mo ge ri ni mas Lie tu vos bendro jo la vi ni mo mo kyk lo se fi nan sa vi mo ir ad mi nist ra vi mo. Šio pro jek to tiks las anks ty vo jo už sie nio kal bos mo ky mo ge ri ni mas to bu li nant pra di nių kla sių mo ky to jų už sie nio kal bos ir mo ky mo me to di kos pra di nė se kla sė se kva li fi ka ci ją. Pro jek to veik los: an glų kal bos mo ky mai (B1 ir B2 ly giai), kva li fi ka ci jos to bu li ni mo(si) sta žuo tė An gli jo je (22 d.), te ori niai/prak ti niai mo ky mai Ino va ty vus už sie nio kal bos mo ky mas(is) pra di nė se kla sė se, me to di nių gai rių pa ren gi mas ir iš lei di mas. Pro jek to veik lų įgy ven di ni mo pra džia rug sė jis. Per pro jek tą pa reng tos už sie nio kal bos mo ky mo pra di nė se kla sė se me to di nės gai rės taps efek ty via ug dy mo prie mo ne, leis ge riau dirb ti su pra di nu kais mo kant juos už sie nio kal bos. 2

3 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) tre či ą ją vals ty bi nės kal bos mo kė ji mo ka te go ri ją. Da lis pra di nių kla sių, is to ri jos, ge og ra fi jos ir pi lie tiš ku mo ug dy mo pa grin dų mo ky to jų, ku rie šiuos da ly kus mo kė ne vals ty bi ne kal ba, tu ri ant rą ją vals ty bi nės kal bos mo kė ji mo ka te go ri ją. Mo ki nio krep še lio me to di kos pa kei ti mams nuo 2011 m. rug sė jo 1 d. iki 2011 m. gruo džio 31 d. įgy ven din ti bus papil do mai skir ta 2,9 mln. Lt. Vy riau sy bės nu ta ri mu vi siems tau ti nių ma žu mų ir miš rių mo kyk lų mo ki niams leis ta pa di din ti mo ki nio krep še lio lė šas 5 proc. pa pil do moms lie tu vių kal bos pa mo koms, nau jiems vado vė liams įsi gy ti, mo ky to jų kva li fi ka ci jai kel ti. Iki šiol mo kyk los tau ti nių ma žu mų kal ba gau da vo 15 proc. di des nius ne gu ki tos mo kyk los mo ki nio krep še lius, o da bar, dar pa di di nus fi nan savi mą, jos gaus be veik 21 proc. di des nius krep še lius. Vai kams, ku rie mo ky sis pa gal prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mas tau tinių ma žu mų kal ba, bus ski ria ma lė šų 4 va lan doms pa pil do mai mo ky tis lie tu vių kal bos. Nuo lie pos 1 d. įsi ga lio jęs nau jo sios re dak ci jos Švie ti mo įstaty mas nu ma to, kad lie tu vių kal bos da ly kas yra su de da mo ji ug dy mo pro gra mos da lis, jai mo ky ti ski ria ma ne ma žiau lai ko nei gim ta jai kal bai. Prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mo je lie tu vių kal bai ski ria ma ne ma žiau kaip 4 va lan dos per sa vai tę, o 1 12 kla sė se pri si de da nuo 0,5 iki 2 pa pil do mų lie tu vių kal bos pa mo kų per sa vai tę. Vy riau sy bei su ma ži nus mi ni ma lią ri bą, kiek 11 kla sė se tu ri bū ti mo ki nių, at si ra do ga li my bė iš sau go ti ke lio li ka tau ti nių mažu mų mo kyk lų. Įtvir tin ta svar bi nuo sta ta, lei džian ti sa vi val dybėms iš sau go ti mo kyk lų tin klą, kur mo ko ma tau ti nių ma žu mų kal ba. Gy ven vie tė se, kur mo ko ma len kų ir lie tu vių kal bo mis, 11 kla sėms rei ka la vi mas nuo 15 mo ki nių ma žė ja iki 10. Tai reiš kia, kad ma žiau siai ke lio li ka tau ti nių ma žu mų mo kyk lų galės bū ti iš sau go tos, po Vy riau sy bės po sė džio žur na lis tams sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius. Pa sak mi nist ro, tan kiai gy ve na mo se ma žu mų gy ven vie tė se bus iš sau go ta ir dau giau lie tu viš kų mo kyk lų. O tai svar bu ma ži nant įtam pą ir spe ku lia ci jas, kad tau ti nės ma žu mos yra dis kri mi nuo ja mos. Len ki jo je, pa vyz džiui, 11 kla sėms mi ni ma lus rei ka la vi mas 14 mo ki nių. Abi tu rien tams bus tai ko mos nuo lai dos Ap si spręs ta, ko kios nuo lai dos bus pri tai ky tos mo kyk lų tau tinės ma žu mos kal ba abi tu rien tams, nuo 2013 m. lai kysiantiems vi siems vie no dą lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros bran dos eg za mi ną. Švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras V. Ba cys at krei pia dė me sį, kad bran dos eg za mi no už duo tis liks to kia pa ti abi tu rien tai ra šys ra ši nį, ta čiau kei čia si ra ši nio ver ti ni mo da lių svo ris, dau giau pro cen tų ski ria ma tu ri niui ir ar gu men ta vi mui. Mo kyk lų tau ti nės ma žu mos kal ba abi tu rien tams eg za mi nas bus pail gin tas vie na va lan da, jie ga lės nau do tis nor mi na mai siais lie tu vių kal bos žody nais, dvi kal biais žo dy nais, kad pa si tik rin tų sun kes nių žo džių ra šy bą. Ra šy da mi ra ši nį mo ki niai ga lės rem tis ne vien lie tu vių, bet ir gim to sios kal bos (pa vyz džiui, len kų, ru sų, bal ta ru sių) au to rių kū ry ba. Pa sak vi ce mi nist ro, 2012 m. pa va sa rį vie nuo lik to kai ra šys ban do mą jį ra ši nį. Įver ti nus jų pa sie ki mus ir at si žvel gus į tai, kokių klai dų bu vo pa da ry ta dau giau sia, ati tin ka mai bū si mų abi turien tų nau dai bus pa ko re guo tos ver ti ni mo nor mos. Ver tin da mi orien tuo si mės į mo ki nio pa sie ki mus, o ne į klai das, tvir ti no vi ce mi nist ras V. Ba cys. Įver tin ti stu di jų ko ky bę Šią va sa rą švie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Ste po na vi čius susi ti ko su Len ki jos na cio na li nės ak re di ta ci jos ko mi si jos pir mi ninku Ma re ku Roc kiu (Ma rek Roc ki), ku rio vi zi to tiks las įver tin ti Vil niu je vei kian čio Bals to gės uni ver si te to fi lia lo stu di jų ko ky bę. Šie met fi lia lą bai gė pir mo ji ab sol ven tų lai da. Lie tu va yra at vi ra vals ty bė džiau gia mės, kad jos aka de minė je erd vė je vei kia ir Len ki jos uni ver si te tas, sa kė mi nist ras G. Ste po na vi čius. Tai liu di ja ir mū sų is to ri nius ry šius bei su da ro ga li my bę len kų tau ti nei ma žu mai įgy ti aukš tą jį iš si lavi ni mą gim tą ja kal ba. Mi nist ras pa brė žė, kad su in te re suo tumas už tik rin ti stu di jų ko ky bę yra su pran ta mas ir kar tu įdo mus tu rint gal vo je, kad ir ki tos ša lys dai ro si į Lie tu vą dėl sa vo fi lia lų stei gi mo. Bals to gės uni ver si te to fi lia las yra pri im tas į Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų aso cia ci ją ben dra jam pri ėmi mui or ga ni zuo ti (LA MA BPO), ir ge riau siai eg za mi nus iš lai kę sto jan tie ji ga lės pre tenduo ti į stu di jų krep še lį. M. Roc kis do mė jo si Lie tu vos aukš to jo moks lo per tvar ka, stu di jų fi nan sa vi mo mo de liu. Šį ru de nį Len ki jo je pra si de da pa si ren gi mas aukš to jo moks lo re for mai. Ar ži no te, kad......lie tu vo je gi mę 6465 vai kai nie ka da ne lan kė mo kyk los? Taip su skai čia vo LR Sei mo Nar ko ma ni jos ir al ko ho liz mo preven ci jos ko mi si ja. Nu tar ta kreip tis į Vy riau sy bę ir Ge ne ra li nę pro ku ra tū rą, kad bū tų pa skelb ta šių vai kų pa ieš ka. Anot ko mi si jos pir mi nin kės Vin cės Vai de vu tės Mar ge vičie nės, ko mi si ja dau giau nei dve jus me tus su si ra ši nė jo su vi so mis ins ti tu ci jo mis, ku rios tik yra vals ty bė je ir ku rių pa reigi niuo se nuo sta tuo se nu ro dy ta, kad jos at sakin gos už vai kus. At krei pia mas Vy riau sy bės dė me sys, kad jei gu iki 16 me tų yra kaž ko kia vai kų ap skai ta, tai nuo 17 iki 18 me tų nie kas to kios ap skai tos ne ve da. Ko mi si jos ty ri mas taip pat at sklei dė, kad dau giau nei 50 tūkst. Lie tu vos gy ven to jų gy ve na mą ją vie tą yra de kla ra vę prie savi val dy bės ar ba se niū ni jos, bet ne re a lia me gy ve na ma ja me būs te. Iš jų ma žiau siai 29 tūkst. yra ne pil na me čiai. Kur ir kaip šie žmo nės iš tie sų gy ve na, nu sta ty ti itin sun ku, mo kyk loms ky la di de lių pro ble mų to kius vai kus ras ti. Pra ėju siais me tais Lie tu vo je din go ir kri mi na li nė pa ieš ka bu vo pa skelb ta dėl 2258 žmo nių, iš jų 929 vai kai. Su si sie ki mo mi nis te ri ja, at si žvelg da ma į tai, kad kas met įvyks ta po ke lis eis mo įvy kius, ku riuo se nu ken čia mo kyk li niu ar ki to kiu au to bu su va žia vę ir iš jo iš li pę vai kai, bei į ki tas vai kų ve ži mo pro ble mas, siū lo keis ti kai ku riuos Ke lių eis mo tai syk lių punk tus, reg la men tuo jan čius vai kų ve ži mą ir mo kyk li nių au tobu sų da ly va vi mo eis me tvar ką. Sie kiant už tik rin ti vai kų sau gu mą įli pi mo į mokyklinį autobusą ar iš li pi mo iš jo me tu re ko men duo ja ma mo kyk li niuo se au tobu suo se nu ma ty ti spe cia lią įspė ja mą ją švie sos sig na li zaci ją. Siū lo ma mo ki nius ve žan čiuo se au to bu suo se, ke tu riuo se vir šu ti niuo se trans por to prie mo nės ga ba ri ti niuo se taš kuose, įreng ti spe cia lias įspė ja mą sias mirk sin čias oran ži nes švie sas, ku rios bū tų įjun gia mos vai kų įlai pi ni mo ar iš lai pi ni mo me tu. Kaip al ter na ty va šioms švie soms ga lė tų bū ti nau do ja ma ava ri nė švie sos sig na li za ci ja. Iki šiol Ke lių eis mo tai syk lė se bu vo nu ma ty ta, kad vai kus vežan čio au to bu so, ku ria me yra dau giau nei 16 sė di mų jų vie tų, sa lo ne tu ri bū ti ne ma žiau kaip du su au gę (ne jau nes ni kaip 21 me tų) pa ly do vai. Ši tai syk lė daug kam ta po sun kiai įgy vendi na mu už da vi niu. Svars to ma ga li my bė tam tik rais at ve jais ly din čio as mens funk ci jas leis ti at lik ti vai ruo to jui ar vy res nių kla sių mo ki niams, ne jau nes niems nei 16 me tų. Šiais me tais į Ve ne su e los švie ti mo sis te mą bus įtrauk tas ir pir ma sis in dė nų uni ver si te tas. Taip sie kia ma sau go ti kul tū ras, ku rioms gre sia iš ny ki mas. 100 įvai rių gen čių stu den tų mo kysis įstai go je, pa va din to je Ba sa ko jų uni ver si te tu. Dau gu ma stu den tų at vyks tie siai iš ste pių, ba so mis ko jo mis ir ap si siau tę pon čais. Mū sų inf. 3

4 Lie tu vos mo ki niams nau jos mo ky mo si už sie ny je ga li my bės Nuo 2012 m. da ly vau ti in di vi du a laus mo bi lu mo pro gramo je ir įgy ti tarp tau ti nės mo ky mo si pa tir ties ga lės ne tik Lietu vos stu den tai, bet ir mo ki niai. Nau ją Co me nius pro gra mos in di vi du a laus mo ki nių mo bi lu mo veik lą ad mi nist ruos Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das (ŠMPF). Pla nuo ja ma, kad m. m. pa gal šią veik lą mo ky tis ki to je ša ly je ga li my bę tu rės dau giau kaip 40 Lie tu vos ben drojo la vi ni mo ir pro fe si nių mo kyk lų mo ki nių, ne jau nes nių nei 14 me tų. Mo ki nys už sie nio mo kyk lo je ga lės mo ky tis nuo 3 iki 10 mė ne sių. Tai pir mo ji in di vi du a laus mo ki nių mo bi lu mo pro gra ma Lie tu vo je, fi nan suo ja ma ne iš pri va čių fon dų. Nau ją ja veik la ska tin si me il ga lai kį Eu ro pos mo kyk lų ben dra dar bia vi mą. Jau an trą de šimt me tį sėk min gai ad mi nist ruo da mi Eras mus stu den tų mo bi lu mą ste bi me tei gia mą pro gra mos po vei kį da ly vių as me niniam bei pro fe si niam to bu lė ji mui, to dėl ne abe jo ja me ir mo ki nių mo bi lu mo veik los sėk me, tei gė Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do di rek to rės pa va duo to ja Gra ži na Kak laus kie nė. Da ly vau da mi Co me nius in di vi du a laus mo ki nių mo bi lu mo veik lo je Lie tu vos jau nuo liai tu rės ga li my bę įgy ti nau jų ži nių, iš mok ti už sie nio kal bų, ug dy ti pi lie tiš ku mo ir tarp kul tū ri nio ben dra vi mo įgū džius. Ir ne tik vyksiantieji mo ky tis į už sie nio mo kyk las, bet ir tie, ku rie mo ky sis gre ta iš ki tos ša lies at vy kusio ben dra am žio. In di vi du a laus mo ki nių mo bi lu mo veik lo je no rin čios da ly vau ti mo kyk los pa raiš kas ŠMPF tu rės pa teik ti iki šių me tų gruo džio 1 d. Mo kyk los taip pat tu rės ati tik ti svar bų kri te ri jų mo ki nių mo bi lu mas ga li mas tik tarp ta me pa čia me Co me nius mo kyk lų part ne rys tės pro jek te šiuo me tu da ly vau jan čių ar anks čiau daly va vu sių mo kyk lų. Ru de nį ŠMPF pla nuo ja or ga ni zuo ti nau jos veik los pri sta ty mui skir tą kon fe ren ci ją. Pas ta rai siais me tais Co me nius in di vi du a laus mo ki nių mo bilu mo veik lo je da ly vau jan čių ša lių, taip pat ir mo ki nių skai čius spar čiai au ga m. m. veik lo je da ly va vo 13 ša lių, mo bi lu mo ga li my bė mis pa si nau do jo 672 mo ki niai. Nu ma ty ta, kad m. m. da ly vau jan čių ša lių skai čius vir šys 20, o vi so je Eu ro po je mo bi lu mo veik la pa si nau dos dau giau nei 3 tūkst. mo ki nių. ŠMPF, ku rio stei gė ja yra LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Lie tu vo je ad mi nist ruo ja Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mą ir ki tas Eu ro pos Ko mi si jos bei LR Vy riau sy bės fi nan suo ja mas ini cia ty vas švie ti mo ir pro fe si nio mo ky mo sri ty je. Dau giau infor ma ci jos San dra KUP RE VI ČIŪ TĖ Pasaulis be sienų... Būtent apie tokį pasaulį globalų, atvirą, internacionalų Švietimo naujienoms sutiko papasakoti YFU Lietuva direktorė Gintarė REIMERIENĖ. Gal galėtumėte trumpai pristatyti savo organizaciją? Tarptautiniai moksleivių mainai nevyriausybinė organizacija, nuo 2000-ųjų Lietuvoje organizuojanti tarptautines mainų programas moksleiviams Youth For Understanding (YFU) (liet. Jaunimas už supratimą ). Tarptautinė mainų organizacija Youth For Understanding viena iš seniausių, didžiausių ir plačiausiai pripažintų tarptautinių mainų organizacijų pasaulyje. Jos tikslas pasitelkiant moksleivių ir studentų mainus dirbti skirtingų kultūrų tarpusavio supratimo ugdymo ir taikos pasaulyje labui. YFU buvo įkurta 1951 m. JAV, kai nedidelė Vokietijos moksleivių grupė vieneriems metams ten persikėlė gyventi ir mokytis. Tai buvo proceso, skirto sumažinti Vokietijos izoliaciją po Antrojo pasaulinio karo, dalis. Dabar YFU mainų programos vyksta daugiau nei 50 šalių (visuose kontinentuose), jose kiekvienais metais dalyvauja daugiau kaip 6 tūkst. moksleivių iš viso pasaulio. Nuo YFU įkūrimo mainų programose dalyvavo daugiau kaip 200 tūkst. moksleivių. Šiais metais mainų programa švenčia 60 metų gyvavimo jubiliejų. YFU tikslas stiprinti supratimą, toleranciją ir taiką tarp skirtingų rasių, religijų bei tautų atstovų. Tarptautinės mainų programos dalyviai moksleiviai, priimančios šeimos, mokyklos turi puikią galimybę pažinti naujas kultūras, pabandyti jas suprasti ir taip įgyti neįkainojamos patirties. Mezgasi draugystės saitai ne tik tarp šeimų, bet ir tarp skirtingų šalių bei kultūrų. YFU suteikia galimybę metų moksleiviams metus, semestrą arba vasarą praleisti kitoje šalyje ir kartu skatina šeimas priimti į šalį atvykstančius moksleivius. Jie gyvena priimančiose šeimose, lanko vietines mokyklas, išmoksta vietinę kalbą. Mainų programa ugdo savarankiškumą ir toleranciją. Šeimos, dalyvaujančios YFU programose, priima moksleivį iš kitos šalies, kurioje kultūra, tradicijos ir vertybės yra kitokios. Šeimos nariai daugiau sužino apie kitą kultūrą ir naujomis akimis pamato savo kasdienį gyvenimą. Girdėjome, kad šiemet į užsienį studijuoti išvyksta 22 lietuviai. Kokiose šalyse jie studijuos? Ar šios studijos jiems nemokamos? Kaip surandate priimančias šeimas? Šiais metais mūsų organizacija mokytis į kitas šalis siunčia 22 moksleivius. Jie pasklis beveik po visą pasaulį: Belgiją, Daniją, Indiją, JAV, Kiniją, Norvegiją, Nyderlandus, Prancūziją, Šveicariją, Vokietiją. Mokslo metų programos moksleiviams ir jų šeimoms yra mokamos. Kiekviena programa (priklausomai nuo trukmės ir šalies) turi fiksuotą kainą, į kurią įeina kelionės bilietai, sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir socialinės atsakomybės draudimas, šeimos ir mokyklos suradimas, pragyvenimas priimančioje šeimoje, parengimo bei įvertinimo seminarai tiek Lietuvoje, tiek kitoje šalyje, pagalba ruošiantis kelionei, dokumentų tvarkymas ir psichologinė pagalba per visą mainų programos laikotarpį. Sumokėjus programos kainą moksleiviui ir jo šeimai niekuo nereikia rūpintis, išskyrus kišenpinigius. Šeimos moksleivius priima savanoriškai, todėl joms už priėmimą organizacija nemoka. Nemokėjimo praktika leidžia atrinkti motyvuotas šeimas, kurios priima moksleivius dėl naujų kultūrų pažinimo ir yra pasiruošusios parodyti savąją kultūrą, priimti juos kaip tikrus šeimos narius. Priimdama moksleivį šeima įsipareigoja suteikti gyvenamąją vietą, maitinimą, visas buitines sąlygas, laisvalaikį, įtraukti į savo šeimos gyvenimą, padėti prisitaikyti naujoje aplinkoje. Moksleiviai taip susigyvena su priėmusia šeima, kad netgi ima vadinti juos mama ir tėčiu, dažniausiai su jais bendrauja dar ilgai, net ir pasibaigus mainų programai. Į Lietuvą atvyksta užsienio studentų. Kur jie studijuos? Kokios šeimos juos priima? Kaip jas surandate? Šiais metais į Lietuvą pagal mainų programas atvyksta 4 moksleiviai: 2 iš Vokietijos, 1 iš Tailando ir 1 iš Australijos. 4

5 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Moksleivis iš Australijos atvyksta pagal krepšinio programą, kurią mes siūlome užsienio moksleiviams. Be to, kad eina į paprastą lietuvišką mokyklą, dar lanko ir profesionalias krepšinio treniruotes. Šeimų paieška nėra itin lengvas procesas, nes joms keliama nemaža reikalavimų. Lietuvių šeimoms už tai taip pat nemokama, todėl jos turi rimtai apsvarstyti šią atsakomybę ir moksleivį priimti tik sutikus visiems šeimos nariams. Stengiamės surasti šeimas pagal moksleivio asmenybę, pomėgius, kad jam būtų lengviau prisitaikyti naujoje aplinkoje. Šeimų ieškome skleisdami informaciją visais įmanomais kanalais: konferencijose, kalbėdami ir pristatinėdami žodžiu, kartais mus suranda pačios šeimos, sužinojusios apie šią galimybę iš buvusių priimančių šeimų ar tėvų, išsiuntusių savo vaikus mokytis į užsienį. Pagal tai, kokiame mieste surandame šeimą, ieškome ir mokyklos, kurią moksleivis galėtų lankyti. Ar norintiesiems studijuoti užsienyje keliami specialūs reikalavimai? Kaip vyksta atranka? Ar daug norinčiųjų kasmet sulaukiate? Moksleiviai, norintys išvykti mokytis į kitą šalį pagal mainų programą, dalyvauja atrankoje. Pirmiausia užpildę registracijos anketą jie turi parašyti motyvacinį laišką, gauti mokytojo rekomendaciją, pristatyti mokyklos patvirtintus savo mokymosi rezultatus. Vėliau visi moksleiviai kviečiami į pokalbį (interviu), po kurio ir paaiškėja, ar tinkami dalyvauti mainų programoje. Pagrindiniai kriterijai: motyvacija, socialiniai/bendravimo įgūdžiai... Vertinami ir moksleivio pasiekimai mokykloje, o svarbiausia kalbų mokėjimas. Taip pat įvertiname moksleivio socialinį ir visuomeninį aktyvumą. Moksleiviams vedamas grupinis interviu, per kurį patikriname jų socialinius įgūdžius ir bendravimą grupėje. Interviu veda patyrę organizacijos savanoriai, kurių daugelis buvo išvykę pagal tokias pačias mainų programas ir žino, kokių sugebėjimų bei įgūdžių tam reikia. Užsieniečiai moksleiviai atrenkami pagal tokius pačius reikalavimus kaip ir lietuviai, tik jų atranką vykdo mūsų partnerių organizacija toje šalyje, iš kurios yra moksleivis. Mūsų organizacija turi pranašumą, nes yra vieno iš didžiausių mainų organizacijų tinklo dalis. Mainų programos suorganizuojamos dirbant dviem organizacijoms vienu metu. Jos dirba pagal nusistatytus bendrus standartus ir taisykles, todėl moksleivių atrankos, seminarai, parengimas bei pagalba jiems vykdoma panašiais principais visame pasaulyje. Kaip pasikeičia užsienyje studijavę mokiniai? Šioje organizacijoje dirbame jau septintus metus, išleidome 7 moksleivių laidas. Pastebime pasikeitusią mokinių mąstyseną, pasaulėžiūrą ir netgi veiksmus. Jie per metus tampa savarankiški, atsakingesni, atviri žmonėms ir visuomenei, tvirčiau žengia savo gyvenimo keliu, drąsiau renkasi. Didžiausias privalumas išmokta nauja užsienio kalba be jokių papildomų kursų ir per vienerius metus... Taip pat didelis bagažas ateičiai nauji kontaktai, draugai, šeima kitoje šalyje... Kokia ateities vizija? Mūsų vizija suteikti galimybę kuo didesnei daliai Lietuvos moksleivių išvykti pagal mainų programas, nes tai puiki investicija į save metų mokiniai yra jau pakankamai subrendę, vis dar lanksčiai priimantys gyvenimo iššūkius ir pasiimantys iš mainų programos viską, ką ji duoda. Mūsų vizija ir didelė viltis kad mainų programos būtų pripažintos kaip neformaliojo ugdymo ir švietimo priemonė, kad niekas neabejotų jų verte. Tikimės, kad iš kitų šalių priimsime vis daugiau moksleivių, kuriems galėsime parodyti savo nuostabų kraštą ir supažindinti su jo kultūra. Itin smagu stebėti, kaip užsienio moksleiviai jau po mainų programos oro uoste verkia ir Lietuvą vadina savo namais. O dar smagiau tai, kad jie jau puikiai kalba lietuviškai ir vėliau sugrįžta čia studijuoti. Organizacijos ir tinklo šūkis Sukurti pasaulį be sienų, kur gyvena žmonės. Mūsų inf. Nau jos mo ky mo(si) prie mo nės spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin tiems mo ki niams Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tras pa ren gė ir iš lei do tris mo ky mo(si) prie mo nes (va do vė lius ir mo ky to jo kny gas): Ma te ma ti ka 1 4 kla sei, Bio lo gi ja 7 kla sei ir Ge og ra fi ja 8 kla sei. Lei di niai bus per duo ti toms ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms, ku rios jų pa gei daus ir ku rio se mo ko si mo ki niai, tu rin tys spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių. Kaip tei gia Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro spe cia lis tai, nau jo sios mo ky mo(si) prie mo nės orien tuo tos ne į ži nių per tei ki mą, bet į kom pe ten ci jų ug dy mą. Vi sos mo ky to jo kny gos rug sė jį bus pa skelb tos Spe cia liosios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro in ter ne to sve tai nė je. Cen tras pla nuo ja ir to liau leis ti nau jas mo ky mo(si) prie mo nes spe cia lių jų po rei kių mo ki niams. Mo ky mo(si) prie mo nės ren gia mos įgy ven di nant pro jek tą Spe cia lių jų mo ky mo prie mo nių ren gi mas, fi nan suo ja mą ES ir LR biu dže to lė šo mis. Dau giau in for ma ci jos apie da li ja mas mo ky mo(si) prie mo nes bei pa tį pro jek tą ra si te ad re su Pa reng ta pa gal ŠMM inf. Moks lei viai į Vy riau sy bę Jau tre čius me tus vyk do mas pro jek tas Moks lei viai į Vy riausy bę. Jo me tu tris de šim čiai ga biau sių ir šau niau sių ša lies moki nių su tei kia ma ga li my bė at lik ti sa vai tės prak ti ką pa si rink to je mi nis te ri jo je ar Mi nist ro Pir mi nin ko tar ny bo je. Pro jek to mi si ja su da ry ti mo ki niams są ly gas su si pa žin ti su mi nis te ri jų bei Mi nist ro Pir mi nin ko tar ny bos dar bo kas die ny be, pa dė ti ge riau su pras ti vals ty bės ins ti tu ci jų dar bo spe ci fi ką bei dar bo vie ša jame sek to riu je prin ci pus, pri si dė ti for muo jant pi lie ti nę vi suo menę, do mė tis vals ty bės ins ti tu ci jų pri ima mais spren di mais. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je prak ti ką rug pjū čio d. at li ko Ži vi lė Ka re vai tė iš Pa lan gos Se no sios gim na zi jos, Mil da Ku rai tė iš Ša kių r. Griš ka bū džio gim na zi jos ir Be ata Ve ke riotai tė iš Vil ka viš kio Auš ros gim na zi jos. Pra ėju sių me tų pro jek to Moks lei viai į Vy riau sy bę da ly vė, šių me tų at ran kos ko mi si jos pir mi nin kė Ka ro li na pa ra šė straipsnį, skel bia mą Del fio skil ty je Pi lie tis. Ci tuo ja me: Pra ėju siais me tais da ly va vau pro jek te Moks lei viai į Vy riau sy bę ir ga liu drą siai teig ti, kad šis pro jek tas ne įkai no ja ma pa tir tis. Jis sutei kė daug mo ty va ci jos mo ky tis, to bu lė ti ir ju dė ti pir myn, nes per prak ti ką su pra tau, ko kie su ma nūs, kū ry bin gi ir mo ty vuo ti žmo nės kiek vie ną ry tą ei na į dar bą ti kė da mie si dar dau giau iš mok ti, su ži no ti, pa tir ti. La biau siai džiu gi no tai, kad į vi sus mus, 30 jau nų žmo nių, bu vo žiū ri ma rim tai ir su nuo šir džiu su si do mė ji mu. Kiek vie name su si ti ki me bei dis ku si jo se do mė ta si mū sų nuo mo ne, vi sa da klaus ta mū sų pa siū ly mų. Per pro jek tą mes ne tik klau sė me, bet ir ga vo me už duo čių, ku rias tu rė jo me at lik ti. Pa vyz džiui, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos prak ti kan tai tei kė siū ly mus, kaip bū tų ga li ma pa nau do ti so cia li nius tin klus in for ma ci jos sklai dai, o Tei sin gu mo mi nis te ri jo je ko vos su ko rup ci ja pla ną. Vi si pro jek to da ly viai ben drai kū rė me stra te gi ją Lie tu va 2030, ku rią sėk min gai pri sta tė me Vals ty bės pa žan gos ta ry bai ir rodė me sa vo mo kyk lo se. Mū sų inf. Su pro jek to da ly viais ga li te su si pa žin ti jo sve tai nė je lei viai vy riau sy be je.lt/?pa ge_id=145. 5

6 XV pa sau lio lie tu vių moks lo ir kū ry bos sim po ziu mas Šie met Vil niu je pir mą kar tą įvy ko ben dra XV pa sau lio lietu vių moks lo ir kū ry bos simpo ziu mo bei Pa sau lio lie tu vių eko no mi kos fo ru mo se si ja. Iki ren gi nio li kus vos ke le tui die nų Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ko le gi jų sa lė je vy ko spau dos kon fe ren ci ja, ku rio je da ly vavo Pa sau lio lie tu vių moks lo ir kū ry bos sim po ziu mo or ga niza ci nio ko mi te to pir mi nin kė, švie ti mo ir moks lo vi ce mi nistrė Ne ri ja Pu ti nai tė, Pa sau lio lie tu vių eko no mi kos fo ru mo or ga ni za to rės Lie tu vos ver slo kon fe de ra ci jos ICC Lie tu va pre zi den tas Val das Sut kus, už sie nio rei ka lų vi ce mi nist rė As ta Skais gi ry tė-liauš kie nė, Pa sau lio lie tu vių ben druo me nės val dy bos pir mi nin kė Regi na Na ru šie nė, Ūkio mi nis te ri jos bei į gim ti nę grįž tan čio ver slaus ir aka de mi nio jau ni mo at sto vai. Spau dos kon fe ren ci jo je ir sim po ziu mo ren gi niuo se kalbė ta apie tai, ką ino va ty viai at ei čiai ga li duo ti Lie tu vos ir iš ei vi jos ver slo bei moks lo pro tai, ko kios au gan čio ver slo ir fi nan sa vi mo ga li my bės, ap tar tas moks lo, stu di jų ir ver slo slė nių vaid muo ku riant ko ky biš kos part ne rys tės erd vę. Pasau lio lie tu vių moks lo ir kū ry bos sim po ziu mo bei Pa sau lio lie tu vių eko no mi kos fo ru mo tiks las pa kvies ti už sie ny je gyve nan čius lie tu vius moks li nin kus, ver sli nin kus, me ni nin kus ir Lie tu vos bi čiu lius pa si tel kus ge riau sią pa tir tį, moks lo ir verslo part ne rys tę kar tu kur ti stip rią ir kon ku ren cin gą at ei ties Lie tu vą. Ren gi ny je daug dė me sio skir ta aka de mi nio jau ni mo mig ra ci jai bei at si ve rian čioms nau joms ga li my bėms Lie tuvo je. Per bai gia mą ją se si ją itin daug kal bė ta apie lie tu viškos ta pa ty bės reikš mę ir iš sau go ji mą at vi ra me pa sau ly je, ap tar ti pa sau lio lie tu vių jau ni mo ry šiai su Tė vy ne... Ati da ry da ma ben drą se si ją LR Pre zi den tė Da lia Gry bauskai tė pa brė žė, jog di de lės ir stip rios Pa sau lio lie tu vių ben druome nės su kaup tos ži nios, pa tir tis, kom pe ten ci ja ir ino va ty vus po žiū ris yra itin ver tin gi ir rei ka lin gi Lie tu vai sie kiant efek ty viai at rem ti glo ba lius eko no mi kos iš šū kius, už tik ri nant sėk min gą ša lies rai dą, ple čiant ver slo ry šius ir gar si nant Lie tu vos var dą pa sau ly je. Pa sak Pa sau lio lie tu vių eko no mi kos fo ru mo or ga ni za to rės Lie tu vos ver slo kon fe de ra ci jos ICC Lie tu va pre zi den to V. Sutkaus, šių me tų fo ru mas ska ti no nau jai pa žvelg ti į at ei ties Lietu vos per spek ty vas. Jis tei gė, kad sėk min ga moks lo ir ver slo sin te zė į mū sų ša lį ga li pa ska tin ti ne tik grįž ti jau emig ra vu sius žmo nes, bet ir pri trauk ti stam bių už sie nio ka pi ta lo in ves ti ci jų. V. Sut kus kaip pui kų to pa vyz dį iš sky rė per fo ru mą Ther mo Fis her Scien ti fic ir Vil niaus uni ver si te to pa si ra šy tą itin svar bią su tar tį dėl mo bi lios bio moks lų la bo ra to ri jos Lie tu vos mo kykloms. Ji bus ap rū pin ta mo der nia dau giau kaip 175 tūkst. Lt ver tės ty ri mų įran ga. Daug dė me sio skir ta moks lo ir ver slo sim bio zei. Anot sim poziu mo or ga ni za ci nio ko mi te to pir mi nin kės, švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rės N. Pu ti nai tės, toks Pa sau lio lie tu vių eko no mi kos fo ru mo ir sim po ziu mo ben dra dar bia vi mas ska ti na pla čiau Renatos Česnavičienės nuotr. A. Skais gi ry tė-liauš kie nė, V. Sut kus, N. Pu ti nai tė, R. Na ru šie nė ir M. Dargužaitė pa žvelg ti į ku ria mą Lie tu vos at ei tį ir ap im ti tris pa grin di nius as pek tus, le mian čius ša lies rai dą ver slą, moks lą bei kultū rą. Pa sau lio lie tu vių ben druo me nės val dy bos pir mi nin kė R. Na ru šie nė taip pat tei gė, kad no rint iš plės ti mū sų ša lies ga li my bes svar bu orien tuo tis ne vien tik į moks lo ir kul tū ros jun gi nį, bet kar tu įtrauk ti ir ver slą tai tu rė tų bū ti ypač svar bu eko no mi niu sun kme čiu. Daž nai aka de mi kai gy ve na už si da rę sa vo rū muo se, su sa vo idė jo mis ne iš ei na į vi suo me nę, ne ži no tin ka mų bū dų, kaip jas pa teik ti, kal bė jo R. Na ru šie nė. Būtent ver sli nin kai ga lė tų jiems pa dė ti ras ti tin ka mus ke lius sa vo idė joms pri tai ky ti. Ben dra dar bia vi mo svar bą pa brė žė ir už sie nio rei ka lų vi cemi nist rė A. Skais gi ry tė-liauš kie nė. Ji tvir ti no, jog Lie tu vo je gyve na 3 mln. žmo nių, o už sie ny je dau giau nei 1 mln. lie tu vių. Vi ce mi nist rė sa kė: Ket vir ta da lis tau tos dias po ro je. Di dy sis mū sų iš šū kis su jung ti tas ke lias da lis, gy ve nan čias čia, Lietu vos vals ty bė je, ir gy ve nan čias už sie ny je. A. Skais gi ry tės-liauš kie nės nuo mo ne, tik nuo la ti nis ben dradar bia vi mas ir lai ky ma sis iš vien ga li pa dė ti įgy ven din ti Glo ba lios Lie tu vos stra te gi ją. Per dvi de šimt ne pri klau so my bės me tų tūks tan čiai žmonių iš ti sa kar ta pa si nau do jo ga li my be lais vai ju dė ti po pa saulį už sie ny je baig ti moks lus, siek ti kar je ros gar sio se kom pa nijo se. Ne ma žai iš jų su grį žo į Lie tu vą, o ki tus šiuo lai ki nės dar bo or ga ni za vi mo ir ry šio tech no lo gi jos lei džia leng vai pa siek ti ir ben dra dar biau ti. Yra su kaup ta kri ti nė ma sė itin rei ka lin gų ir nau din gų ži nių, ku rias tu ri me įdar bin ti Lie tu vos la bui, sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius. Mil dos Dar gu žai tės, iki šiol dir bu sios in ves ti ci nia me JAV ban ke Gold man Sachs ir ką tik pa skir tos Lie tu vos ūkio mi nist ro pa ta rė ja, tei gi mu, re a liai vyks tan tis lie tu vių ver slu mo ska ti ni mas emig ra vu sius žmo nes trau kia grįž ti at gal. Ma ty da mi tei gia mus po ky čius jie ir gi no ri pri si dė ti prie vyks tan čių re for mų, pa ti ki no M. Dar gu žai tė. Tik kaž ko dėl pa mirš ta ma įžvelg ti vyks tan čius tei gia mus po ky čius juk po ky čiai iš es mės ir su tei kia daug ga li my bių kiek vie nam. Džiu gi no tai, kad iš šie met į sim po ziu mą su si rin ku sių da lyvių iš Lie tu vos ir 15 už sie nio ša lių (dau giau sia JAV) be veik treč da lį su da rė jau ni mas. Iš vi so pa sau lio su va žia vę lie tu viai ver sli nin kai, eko no mis tai, po li ti kai ir moks li nin kai dis ku ta vo bei nu brė žė Lie tu vos, kaip kon ku ren cin gos vals ty bės, kū ri mo iš nau do jant glo ba lią pa tir tį, ino va ci jas, ver slo ir moks lo part ne rys tę gai res. Pa ren gė Auš ra ŽI DŽIŪ NIE NĖ 6

7 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) At pa ži ni mas ir mo ty va vi mas sėk mei Gabiesiems Kiek vie nas ta len tas tai ma ža šir dis, ku ri lai ką iš krū ti nės iš rė žia (I. Zie duo nis) Kre tin gos ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo sky rius ir Kre tin gos ra jo no pe da go gų švie ti mo cen tras kar tu su so cia li niais part ne riais, VšĮ Pran ciš ko nų gim nazi ja ir Kre tin gos me no mo kyk la, or ga ni za vo dvie jų die nų moks li nę-prak ti nę kon fe ren ci ją Ga bių ir ta len tin gų vai kų at pa ži ni mas ir mo ty va vi mas sėk mei. Kon fe ren ci jos tiks las ap žvelg ti ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo si tu a ci ją ša ly je, pro ble mas, nau jo ves ir ten den ci jas, pa si da ly ti sėk min ga pa tir ti mi. Jo je da ly va vo 20 pra ne šė jų ir dau giau kaip šim tas pe da go gų, psi cho lo gų bei vi suo me ni nių or ga ni za ci jų at sto vų iš Vil niaus, Kau no, Kau no ra jo no, Klai pėdos, Klai pė dos ra jo no, Šiau lių, Plun gės, Kur šė nų, Jo na vos, Pa sva lio, Skuo do, Ute nos, Pa kruo jo, Pa lan gos, Ši la lės, Kin tų ir Kre tin gos. Kon fe ren ci ją rė mė Švie sos lei dyk la. Da ly vius svei ki no Kre tin gos ra jo no sa vi val dy bės me ro pa va duo to jas Vy tau tas Ro čys, bro lis ku ni gas Li nas Vo dop ja no vas, bro lis dia ko nas Ber nar das Sau lius Be lic kas, Kre tin gos me no mokyk los an sam bliai. Kre tin gos ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo sky riaus ve dė ja dr. Da lia Mar ti šaus kie nė įžan gi nė je kal bo je iš kė lė klau si mus: Kaip at ras ti ne re a li zuo tą ga bu mą? Kiek pra na šes nis tu ri bū ti vai kas, kad lai ky tu me jį ga biu, ta len tingu? Kaip iš ma tuo ti ga bu mus? Ko kie sun ku mai daž niau siai iš ky la, au gi nant ga bius, ta len tin gus vai kus? Ji pa si džiau gė, kad Kre tin gos ra jo ne ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mui skiria mas di džiu lis dė me sys. Ra jo no mo kyk lo se ga bių mo ki nių ug dy mo tu ri niui įsi sa vin ti ir per teik ti nau do ja mos spar ti ni mo, pra tur ti ni mo bei di fe ren ci ja vi mo stra te gi jos. Ga bių vai kų ugdy mo, ska ti ni mo ir mo ty va vi mo sis te ma pra dė ta plė to ti nuo 2001 m. Or ga ni zuo tos ra jo no ga bių mo ki nių ir juos pa ren gu sių mo ky to jų pa ger bi mo šven tės. Jau tra di ci ne ta po Že mai ti jos kraš to jau nų jų ma te ma ti kų ko man di nė olim pia da prof. Vy tau to Liu ti ko pri zui lai mė ti, kas dve jus me tus or ga ni zuo ja ma ra jo ninė lie tu vių kal bos olim pia da, ren gia mi kon kur sai Ge riau siai lan kan ti kla sė, Spor tiš kiau sia mo kyk la, vyk do mas pro jek tas Jau nie ji kū rė jai, kas met or ga ni zuo ja mi ra jo no mo kyk lų me no ko lek ty vų sa vi raiš kos fes ti va liai ir kt. Ne ma žai ra jo no mo ki nių mo ko si Na cio na li nė je moks lei vių aka de mi jo je, įvai rių mo ko mų jų da ly kų ne aki vaiz di nė se mo kyk lo se: Jau nų jų ma te ma ti kų, Jaunų jų pro gra muo to jų, Fo to ne, Jau nų jų is to ri kų ir kt. Mo ki niai da ly vau ja tarp tau ti niuo se, res pub li ki niuo se, re gio ni niuo se bei ra jo ni niuo se kon kur suo se, vik to ri no se, fes ti va liuo se, var žy bo se. Ak ty vi mo ky to jų me to di nė veik la, or ga ni zuo ja mos kon fe ren cijos, šven tės, iš vy kos, dai li nin kų ple ne rai, da ly ki nės-kū ry bi nės va sa ros sto vyk los ir kt., tei gė Švie ti mo sky riaus ve dė ja D. Mar ti šaus kie nė. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ugdy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ma ry tė Ska kaus kie nė skai tė pra ne ši mą Ga bių vai kų ug dy mo si tu a ci ja Lie tu vo je ir, iš ana li za vu si ga bių vai kų mo ky mo ga li my bes, jų ug dy mo stra te gi nius do ku men tus, at krei pė dė me sį į m. pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo pro gra mų ben druo sius ug dymo pla nus, ben drą sias pro gra mas, ES struk tū ri nės pa ra mos pro jek tus, kū ry biš ku mo ir ino va ci jų svar bą. Ga bių jų ug dy mo cen tro va do vė, Vil niaus pe da go gi nio univer si te to Psi cho lo gi jos di dak ti kos ka ted ros do cen tė dr. Dai va Kar koc kie nė tei gė, kad, tik pa ste bė da mi kiek vie no vai ko in di vi du a lius ga bu mus, su da ry da mi są ly gas juos at skleis ti, at pa žin da mi itin ga bius ir ta len tin gus vai kus, ne pra ra si me svarbiau sio mū sų ša lies tur to jau nų žmo nių, ne tru kus tap sian čių ku rios nors sri ties pro fe sio na lais ir da ry sian čių įta ką tiems po ky čiams, ku rie daug lems įvai rio se mū sų gy ve ni mo sri ty se. Do cen tė pa si džiau gė, kad ši kon fe ren ci ja ap ima tris svar bius as pek tus ga bu mus, kū ry biš ku mą ir mo ty va vi mą sėk mei. Ga bių jų ug dy mo cen tro psi cho lo gė Ina Un da ra vi čie nė sa vo pra ne ši me pa brė žė, koks svar bus yra mo ky to jų bendra dar bia vi mas in teg ruo to se pa mo ko se, pa tei kė prak ti nių pa vyz džių. Vai va Juk ne vi čie nė, taip pat Ga bių jų ug dy mo cen tro psi cholo gė, sie kė at sa ky ti į klau si mą Ga bus vai kas: koks jis? Ji tei gė: Dau gu mos ga bių mo ki nių mo kyk lo je nie kas ne pa ste bi, ne lai ko jų ne tik ypač ga biais, bet ir tie siog ga biais, ig no ruo ja jų ga li my bes. Skir tin gi ty ri mai ro do, kad apie 40 proc. ga bių vai kų mo ky mo si re zul ta tai ne at spin di jų su ge bė ji mų. Ne išspręs tos vai kų pro ble mos su var žo jų mo ky mo si ga li my bes ar ba tu ri įta kos el ge siui, o tai itin ap sun ki na mo ky to jų dar bą. Ga būs vai kai pa si žy mi skir tin go mis sa vy bė mis. Jiems bū din gos tam tik ros ga lios ir sun ku mai. Ga baus vai ko in te lek to ko e fi cien tas ga li svy ruo ti nuo 120 iki 200. Nors tai ne vie na ly tė gru pė, į gabius vai kus pri im ta žvelg ti kaip į tu rin čius pa na šių po rei kių. Dėl šios prie žas ties jie mo ko mi pa gal pa na šias pro gra mas, nors jos ga li ne ap rėp ti vai ko ga lių, sun ku mų bei jo in te lek to ly gio. Taip pat to kie veiks niai kaip hi pe rak ty vu mas, mo ky mo si ne ga lios, ne to ly gi rai da ar jų są vei ka ga li lem ti dar ypa tin ges nius ga baus vai ko po rei kius. Ga būs mo ki niai pa pras tai at sklei džia sa vo akade mi nes ir emo ci nes sa vy bes, ku rios ga li bū ti api bū di na mos kaip in ten sy vios, kar tais net eks tre ma lios, to dėl, pa ste bė da mi tam tik rą ga bių jų el ge sį ir ypa tu mus, mo ky to jai ga li at pa žin ti ir ge riau su pras ti iš skir ti nių ge bė ji mų tu rin čius mo ki nius. Ga bių vai kų ir jau nuo lių ug dy mo stra te gi jo je in di vi du a li za vi mas nu rodo mas kaip vie nas iš ga bių vai kų ir jau nuo lių ug dy mo prin ci pų. Tei gia ma, kad ug dy mas in di vi du a li zuo ja mas pa gal vai ko ar jau nuo lio po rei kius bei ga li my bes. Tai reiš kia, kad šis prin ci pas tu rė tų bū ti tai ko mas ne tik vi du ti nių ge bė ji mų moks lei viams, bet ir ga bie siems bei tu rin tie siems ki tų spe cia lių jų po rei kių. Vil niaus uni ver si te to Fi lo so fi jos fa kul te to Ben dro sios psi cholo gi jos ka ted ros do cen tė dr. Gra ži na Gin ti lie nė kal bė jo apie tai, ko rei kė tų ir ką tu rė tų nu spręs ti pa ti mo kyk la. Pra ne šė ja pri sta tė pro jek tą Ga bių mo ki nių at pa ži ni mas: psi cho lo gi nių in stru men tų stan dar ti za vi mas ir tai ky mas, ku rio vie nas iš part ne rių Kre tin gos ra jo no pe da go gi nė psi cho lo gi nė tar ny ba, ir in for ma vo, kad ty ri me bus kvie čia mos da ly vau ti vi sos Kre tingos ra jo no mo kyk los. Dar bą sek ci jo se api ben dri no sek ci jų va do vės. Pa teik ti siūly mai Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai dėl ga bių vai kų ugdy mo: at pa ži ni mo sis te mos su kū ri mo; ga bių mo ki nių po rei kius ati tin kan čių da ly kų/ne for ma lio jo ug dy mo pro gra mų, ver ti ni mo kri te ri jų, ska ti ni mo sis te mos pa ren gi mo; są ly gų su da ry mo mo ki nių dar bų tęs ti nu mui ir jų veik los to bu lė ji mui; mo ki nių skai čiaus ma ži ni mo kla sė se, gru pė se; fi nan sa vi mo di di ni mo mo ky mo ba zės stip ri ni mui; mo ky to jų da ly ki nės ir me to di nės kom pe ten ci jos plėt ros stra te gi jos nu ma ty mo. Su kon fe ren ci jos da ly viais at si svei ki no Kre tin gos me no mo kyk los an sam bliai ir bro lis dia ko nas B. S. Be lic kas sa vo sukur to mis ei lė mis iš him no gy ve ni mui: Rei kia Gy ve ni mui ran kų, lai kan čių žy din čią duo nos rie kę del nuos. Rei kia iš mok ti da lin tis ty la, kad aky se vaikš čio tų švie si va lan da. Vi si da ly viai ga lė jo įsi gy ti kon fe ren ci jos Ga bių ir ta len tin gų vai kų at pa ži ni mas ir mo ty va vi mas sėk mei straips nių, pra neši mų ir me to di nių dar bų pa ro dos lei di nį. Kon fe ren ci jai va do va vau aš ir Kre tin gos ra jo no pe da go gų švie ti mo cen tro me to di nin kė Pal mi ra Jur gi lie nė. Ade lė MA ZE LIAUS KIE NĖ Kre tin gos r. pe da go gų švie ti mo cen tro di rek to rė 7

8 Stovyklos TAPK va sa ros po il siui Šie met va sa rą vai kų po il sio sto vyk los apė mė be veik vi sas sa vi val dy bes. Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das, vykdy da mas Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ini ci juo tą pro jek tą Ne for ma lio jo švie ti mo pa slau gų rė mi mo sis te mos su kū ri mas sa vi val dy bė se (TAPK), sta cio na rių sto vyk lų or ga ni za vi mui vie šų jų pir ki mų bū du sky rė be veik pus an tro mi li jo no li tų. Pla nuo ta, kad try li ko je sta cio na rių vai kų va sa ros po il sio sto vyk lų edu ka ci nė se pro gra mo se da ly vaus dau giau kaip 5 tūkst. vai kų. Iš jų 10 proc. so cia liai rem ti nų, ku riems po il sis sto vyk lo se bus ne mo ka mas. Ki tiems fi nan suo ja ma iki 30 proc. vi so ke lia la pio kai nos. Dar dau giau nei 300 tūkst. li tų vie šų jų pir ki mų bū du skir ta fi nan suo ti die nos sto vyk las. Pir mą kar tą ne mo ka mai sto vyk lo se ga lė jo pail sė ti spe cialių jų po rei kių ir so cia li nės at skir ties gru pių vai kai. Jie tu rė jo ga li my bę bent ke le tą die nų pra leis ti die nos sto vyk lo se ar įvai riuo se žy giuo se. Tam skir ta dau giau kaip 200 tūkst. li tų. Sa vi val dy bės šiais me tais bu vo nu ma čiu sios skir ti iki mi li jo no li tų vai kų die nos, tu ris ti nių, spor ti nių, sta cio na rių ir tarp tau ti nių sto vyk lų rė mi mui. Kvie tė lie tu vių vai kus Vil niaus vi du ri nė mo kyk la Lie tu vių na mai ir Už sie nio lie tuvių švie ti mo cen tras lie pą or ga ni za vo va sa ros sto vyk lą, į ku rią kvie tė lie tu vių kil mės trem ti nių ir po li ti nių ka li nių pa li kuo nis bei et ni nių že mių lie tu vių vai kus (10 15 me tų). Sto vyk los or ga niza to riai nu ma tė in teg ruo ja mas kul tū ri nes veik las, eks kur si jas, žy gius į is to ri nes vie tas, ku rio se susipažįstama su Lie tu vos is to ri ja ir kul tū ra. Taip pat kas dien vy ko trum pi (iki 2 ak. val.), nuo tai kin gi lie tu vių kal bos už si ė mi mai. Vai kams su teik ta gali my bė ap lan ky ti pir mą ją Lie tu vos sos ti nę Ker na vę, Tra kus, lai ki ną ją sos ti nę Kau ną, pa si žval gy ti po Vil niaus se na mies tį, pa tiems da ly vau ti in te rak ty viuo se už si ė mi muo se. Sto vyk lo je siek ta ska tin ti vai kų ini cia ty vą, su kur ta erd vė as mens sa vi raiškai, to bu lin tas ge bė ji mas ben drau ti lie tu vių kal ba. Sto vyk lau to jų mai ti ni mą, ap gy ven di ni mą bei kul tū ri nę pro g- ra mą fi nan sa vo Švie ti mo ir moks lo bei So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri jos. Eu ro pos ast ro fi zi kai to bu li no si Mo lė tų ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je Vil niaus uni ver si te to Te ori nės fi zi kos ir ast ro no mi jos ins ti tuto Mo lė tų ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je lie pos d. vy ko Eu ro pos jau nų jų ast ro fi zi kų mo kyk la. Dau giau kaip prieš de šimt me tį Mo lė tų ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je pra dė tos orga ni zuo ti tarp tau ti nės mo kyk los iki šiol bu vo skir tos Šiau rės ir Bal ti jos ša lių jau nų jų ast ro no mų ren gi mui. Šie met Lie tu vos ast ro no mai su lau kė kvie ti mo or ga ni zuo ti mo kyk lą ES ša lių ast ro fi zi kams. Į ją bu vo at rink ta 20 dok to ran tų net iš 15 ša lių. Šios mo kyk los tiks las su pa žin din ti su šiuo lai ki ne žvaigž džių ir ga lak ti kų spek trų bei pul sa ci jų ste bė ji mų tech ni ka, iš mo ky ti in ter pre tuo ti ste bė ji mų re zul ta tus ir įsi sa vin ti te ori nio mo de liavi mo me to dus. Pa skai tas skai to ir prak ti niams už si ė mi mams va do vau ja žy mūs moks li nin kai iš Da ni jos, Is pa ni jos, Ita li jos, Pran cū zi jos,vo kie ti jos ir Lie tu vos. Mo kyk los da ly viai pa tys ga li at lik ti ast ro no mi nius ste bė ji mus Mo lė tų ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je esan čiu di džiau siu Šiau rės Eu ro po je 1,65 m te les ko pu, pla čia lau kiu Mak su to vo sis te mos te les ko pu ir Kana rų La Pal mos sa lo je esan čiu Šiau rės op ti niu te les ko pu valdant jį nuo to li niu bū du iš Mo lė tų ast ro no mi jos ob ser va to ri jos. Mo kyk lo je ti ki ma si ne tik iš mok ti nau jų da ly kų, bet ir pa siek ti nau jų moks li nių re zul ta tų. To kie ren gi niai itin svar būs plė to jant jau ni mo moks li nį ben dra dar bia vi mą. Dai lės sto vyk la Yla kiuo se Tai ne nau jie na, tai sėk min ga tą sa. Iš šios že mės ki lęs daili nin kas Bro nius Gru šas ir šie met va do va vo vai kų dai lės kūry bi nei sto vyk lai Yla kiuo se. Pir mo jo je sto vyk lo je pie šė be veik vien Yla kių vi du ri nės mo kyk los vai kai. Vė liau dai li nin kui ki lo min tis ga bių vai kų pa si kvies ti ir iš ki tų ra jo no mo kyk lų. Ge og rafi ja vis plė tė si. Į sto vyk lą kar tu su sa vo mo ky to ju Min dau gu Stan ke vi čiu mi at vy ko sep ty ni Plun gės r. Pla te lių me no mo kyk los jau nie ji dai li nin kai, po ke le tą iš Kre tin gos, Ma žei kių ra jo nų, Klai pė dos ir Vil niaus Lie tu vių na mų, t. y. grį žu sių trem ti nių vai kų. Sto vyk lo je, ku rio je ta pė 49 da ly viai, su dai li nin ku B. Gru šu dir bo Yla kių gim na zi jos dai lės mo ky to ja me to di nin kė Ne rin ga Dauk šie nė, Kul tū ros cen tro di rek to rė Vir gi ni ja Žit ku vie nė, Pla te lių me no mo kyk los mo ky to jas M. Stan ke vi čius. To kia sto vyk la sma gu, bet su reng ti ją nėra lengva. Ge rų rėmė jų ne at si ran da... Vie ni yla kiš kiai sto vyk los ne be ga li iš lai ky ti. Skuo do ra jo no sa vi val dy bė ir gi ne ką te ga li pri si dė ti, kraš tie čių ver sli nin kų vie nas ki tas... Šią va sa rą im ta sam pro tau ti, kad gal vie naip ar ki taip sto vyk lą ga lė tų pa rem ti vi sos sa vi val dy bės, ku rių vai kai čia at vyks ta. Pa si gir do siū ly mų keis ti ir sto vyk los vie tą kas ke lin tus me tus su grįž tant į Yla kius... Ki tą met tu rė tų bū ti jau kaip nors ki taip. Sto Vyk Los at gar Siai Tra di ci ja ta po vie ši jau nų jų kū rė jų va sa ros dar bų pri sta ty mai. Ke le tą me tų iš ei lės mo ki nių dar bų pa ro dos ren gia mos Vil niaus įgu los ka ri nin kų ra mo vė je. Prieš tai Kraš to ap sau gos mi niste ri jo je, ku ri ke le tą me tų rė mė šią ini cia ty vą. Ant ro sios kū ry bi nės va sa ros sto vyk los da ly vių dar bų pa roda bu vo ati da ry ta ne tik Yla kiuo se, bet ir sos ti nė je, Lie tu vos ir už sie nio ša lių drau gi jų aso cia ci jos pa ro dų ga le ri jo je, vė liau persi kė lė į Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ją, o jau vi sai įžie mo jus į Ogins kių kul tū ros is to ri jos mu zie jų Rie ta ve. Yla kių kul tū ros cen tras 2007 m. iš lei do Yla kių dai lės sto vyklos ta py bos dar bų ka ta lo gą. Lei di ny je už fik suo ta vai kų dai lės sto vyk los is to ri ja, spaus di na ma da lis nu ta py tų m. pie ši nių. Vie ną va sa rą jau nie ji dai li nin kai pie šė iliust ra ci jas pir ma jai yla kiš kio ra šy to jo ir sce na ris to Bro niaus Buš mos pa sa kai Sau ly tė din go. Au to rius sa ko, kad pa ma tęs to kią ga ly bę iliustra ci jų jis vaikš to įsi vaiz din da mas... Apie dai Li NiN ką Dar tais me tais, kai tie sio gi nės B. Gru šo pa rei gos bu vo kuruo ti ki tų dar bą ir kū ry bą, jis sa ko si ju tęs sa vy je ge bė ji mą mo ky ti ir iš mo ky ti, įžvelg ti žmo gu je kū ry bi nio pra do užuo maz gą. Taip bu vo suor ga ni zuo ta vai kų dai lės stu di ja ap leis to je baž ny tė lė je ne to li Vil niaus. Pas kui lai kai per si mai nė, baž ny tė lę te ko grąžin ti ti kin tie siems, o dai li nin ką že mie čiai (kiek ge rų su ta pi mų pa si tai ko gy ve ni me!) pa si kvie tė į su si ti ki mą Yla kiuo se. Ir, sa ko, 8

9 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Pa min klai, ku rių nė ra... Lie pos d. Na cio na li nės dai lės ga le ri jos Edu ka ci jos cen tras pa kvie tė 9 14 me tų vai kus į kū ry bi nę edu ka ci nę stovyk lą. Jo je ty ri nė tos vie šo sios Vil niaus erd vės. Ap lan ky tos penkios. Jų kai ta, įvy ku si per šim tą me tų, nag ri nė ta Na cio na li nė je dai lės ga le ri jo je vei ku sio je pa ro do je Pa min klai, ku rių nė ra. Pa si vaikš čio ji mas po Vil nių. Jo je pri sta ty ta dau giau nei šimtą me tų do ku men tuo ta me džia ga apie Vil niu je gy ve nu sius, jį kū ru sius žy mius žmo nes, taip pat nie ka da ne įgyven din tų pro jek tų es kizai idė jos, ne ta pu sios mū sų kas die ny be. Pa rodo je ro dy ti dar bai kė lė smal su mą o kaip gi tos pa čios mies to vietos at ro do šian dien ir kaip jos ga lė tų at ro dy ti ry toj? Stovyklos Kur uo lie nos, mi ne ra lai... Bir že lį Skuo do ra jo ne, Mo sė dy je, or ga ni zuo ta jau nų jų ge o lo gų mo ko mo ji sto vyk la Kur uo lie nos, mi ne ra lai... Jau nie ji ge o lo gai ap lan kė gar sė jan tį uni ka lių, re tų ak me nų Vac lo vo In to mu zie jų, įreng tą se na me ma lū ne, su si pa ži no su mi ne ra lų ir uolie nų ko lek ci ja, žiū rė jo fil mu ką apie le dy nų slin ki mą ir ap lan kė Bar tu vos upės slė ny je, 8 ha plo te su kom po nuo tą kom po zi ciją iš dau giau kaip 150 tūkst. ak me nų ir ak me nu kų iš įvai rių Skan di na vi jos vie tų. Ma žiau sias sve ria tik riau siai ma žiau nei gra mą, o di džiau sias dau giau nei 50 to nų. Ap lan kė Vac lo vo In to so dy bos kie me esan čius rie du lius bei jo am ži no jo po il sio vie tą. Ki tą die ną mo ki niai ke lia vo į vie ną iš di džiau sių ir įspū din giausių rie du ly nų Lie tu vo je Šauk lių rie du ly ną (79 ha) ir ka da gy ną, kur ga lė jo ste bė ti tun drą pri me nan tį kraš tą, na tū ra lų prie le dy ni nį kraš to vaiz dį. Tai na tū ra li pas ku ti nio jo le dy no, slin ku sio prieš 26 tūkst. me tų, su for muo ta te ri to ri ja, ku rio je ga na to ly giai pasi skirs tę sa vo pir mykš tė je pa dė ty je slūg so 0,3 1 m ar net 3 m sker smens ak me nys. Be to, čia ap tin ka mos eu ro pi nės svar bos vir žy nų, ka da gy nų ir rū šių tur tin gų bried gau ry nų gam ti nės buvei nės, to dėl ši te ri to ri ja pa skelb ta Na tu ra Į šiuos klau si mus vaikai at sa ky mus ra do ir smal su mą pa ten ki no sto vyk lė lė je. Kas dien ty ri nė da mi vis ki tą Vil niaus aikš tę ar skve rą su si pa ži no su vietos is to ri ja, kai ta, iš mo ko per skai ty ti se niai gy ve nu sių žmo nių pa lik tus žen klus, bet svar biau sia kū rė sa vuo sius. Juk įdo miau ir sma giau gy ven ti mies te, ku rio erd vės su ke lia pri si mi ni mus, ku rio par kuo se, skve ruo se ir aikš tė se ga li me kū ry bin gai pra leis ti lai ką bei pa si da ly ti pa tir ti mi su sa vo drau gais. Kiek vie no je erd vė je Lu kiš kių aikš tė je, ant Tau ro kal no, Si mo no Dau kan to aikš tė je, Lie tu vos na cio na li nio mu zie jaus ir Re for ma tų skve ruo se įgy ven di na mos sa vos idė jos kad mies tas bū tų įdo mes nis, pa to ges nis, mie les nis! pa si ro dė jam, kad vaikš to Yla kių že me dau gy bė ne at pa žin tų ta len tų, ma žų žmo ge lių, ap do va no tų me ni nin ko sie la ir kū rė jo žvilgs niu. O, be to, Yla kiuo se vi sa da at si ras žmo nių, ku rių entu ziaz mas lie ja si per kraš tus. Taip bu vo su ma ny ta mo kyk lo je or ga ni zuo ti vai kų va sa ros dai lės kū ry bi nę sto vyk lą. Grei tai gi mė pro jek tas. Pir mo ji va sa ra prie mol ber to, su bū ru si 30 yla kiš kių, pa ke rė jo vi sus. Ant rai siais me tais B. Gru šo pa kvies ti į sto vyk lą su si rin ko ne tik yla kiš kiai. Dai lės sto vyk los kas met pra si de da pir mo sio mis rug pjū čio die no mis ir trun ka apie tris sa vai tes. Pa ro da ati da ro ma prieš pat gar sius šv. Ro ko at lai dus, kai čia su plūs ta po vi są Lie tu vą iš si bars tę yla kiš kiai. Tad pa ro dos lan ky to jų ne trūks ta. Šie met suor ga ni zuo tas čia bu vu sių pir mo sios ir tre čio sios sto vyklų dar bų auk cio nas. Šios sto vyk los dar bų pa ro da Yla kių kul tū ros cen tre veiks iki spa lio. Po to ža da ma vež ti į Klaipė dą. Dai li nin kas B. Gru šas ti ki, kad ki tais me tais penk to ji jau nų jų dai li nin kų sto vyk la bus. Į ją no rė tų kvies ti pla čiau pa si reiš ku sius pir mų jų sto vyk lų da ly vius. Kai vai kų dai lės sto vyk los Yla kiuo se ta po tra di ci ja, B. Gru šui ki lo min tis čia įkur ti vai kų dai lės muzie jų. Pa tal pų yra, spe cia lis tų ir gi. Toks mu zie jus bū tų pirma sis Lie tu vo je. Gal iš pra džių di de lių kal nų jis ne vers tų, bet pa ma žu bū tų kau pia mi fon dai, ir at ei ty je ga lė tų pa si ro dy ti, jog tai di džiu lis tur tas. Prak tiš kai to kį mu zie jų bū tų ga li ma ati da ry ti jau da bar. Bet B. Gru šas siū lo ne sku bė ti, nes pir miau rei kia ofi cia liai ati da ry ti kom po zi to riaus Bro niaus Jo nu šo mu zie jų. O lai kas, kaip ir va sa ra, sku ba vis to lyn... Mū sų inf. Jau nie ji ge o lo gai Šauk lių rie du ly ne Si gi tos Iva naus kie nės nuo tr. Jau nie ji ge o lo gai ap lan kė ir Ši la lės kū lį penk tą pa gal dydį Lie tu vos rie du lį bei ša lia jo esan čius du be nė tą jį ir au ku ro ak me nis. Šian dien Ši la lės kū lis, au ku ro ak muo ir ak muo su du be niu gam tos ir ar che o lo gi jos pa min klai. Va ka rais sto vyk lau to jai run gė si Pro to mū šy je, Ge o lo gi nio ei lė raš čio kon kur se, vy ko nau jo kų krikš ty nos, ta len tų šou, dai nų va ka ras-ka ra o kė ir krep ši nio var žy bos. Sto vyk lo je da ly va vo 89 mo ki niai, 10 mo ky to jų (Ja ni na Pu ronie nė Šal či nin kų Lie tu vos tūks tant me čio gim na zi ja, Ma ri jo na Bi ru tė Na va kaus kie nė Ra sei nių r. Be ty ga los Mai ro nio vi du rinė mo kyk la, Si gi ta Iva naus kie nė Gargž dų Kran to vi du ri nė mo kyk la, Liu da Ma žei kai tė Bir žų Auš ros vi du ri nė mo kyk la, Pal mi ra Ma li naus kie nė Anykš čių An ta no Ba ra naus ko vi du ri nė mo kyk la, Va le ri ja Po zin gie nė Šiau lių r. Ku žių vi du ri nė mo kykla, Ma ri ja Sen kie nė Ša kių r. Griš ka bū džio gim na zi ja, Vir gi li jus Pa jars kas Mo sė džio gim na zi ja, Bi ru tė Poš kie nė Vil niaus Jo no Ba sa na vi čiaus gim na zi ja, Svet la na Gluš nio va Jo na vos Se na mies čio gim na zi ja) ir ge o lo gai Vy tau tas Pu ro nas bei Simo nas Sar ma nas (Si mo nas Sa ar mann). Šių me tų sto vyk lą Kur uo lie nos, mi ne ra lai... fi nan sa vo Švieti mo ir moks lo mi nis te ri ja, UAB In geo, in di vi du a li Min dau go Če gio įmo nė, UAB Kau no hid ro ge o lo gi ja, UAB Art va. Au re li ja AU GŪ NIE NĖ Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro Vai kų so cia li za ci jos ir pro jek tų ko or di na vi mo sky riaus me to di nin kė 9

10 Po kal biui su tė vais Vai ko die nos re ži mas va sa rą ir po jos Psi cho lo go pa ta ri mai At ėjus ru de niui tė vai daž niau krei pia si į pe da go gi nes psicho lo gi nes tar ny bas iki mo kyk li nu kai po va sa ros sun kiau adap tuo ja si dar že ly je, tam pa ir zles ni, pa dau gė ja kon flik tų su ap lin ki niais. Daž na prie žas tis lais ves nis vai ko re ži mas va sa rą. Ko ga lė tų im tis tė vai, pa ste bė ję, kad tam pa sun ku su si tvar ky ti? Ar tik rai vai ku čiui rei ka lin gas re ži mas va sa rą (ir ne tik) ir kaip jį rei kė tų for muo ti? Kuo svar bus vie no das dar že lio ir na mų re ži mas? Vai ko die nos re ži mas (die not var kė) tai tei sin gas pa ros lai ko su skirs ty mas at si žvel giant į jo am žių, svei ka tą, gy ve ni mo są ly gas ir in di vi du a lias sa vy bes. Re ži mas svar bus ne tik fi ziniam, bet ir psi chi niam vys ty mui si. Jis su tei kia vai kui sta bi lu mo bū se ną, lei džian čią jaus tis sau giam. Be to, re ži mas su ku ria tam tik rus pa sau lio, į ku rį pa ten ka vai kas, orien ty rus. Kas svar biau vai ko po rei kiai ar vi Suo ME Nė? Tu rė da ma il ga me tę psi cho lo gi jos prak ti kos su ma ža me čiais vai kais pa tir tį su si da riau tvir tą po zi ci ją esu už re ži mą nuo pat pir mų jų vai ko gy ve ni mo die nų. Nuo pat vai ko gi mi mo mes bet ko kiu sa vo el ge siu ret ran sliuo ja me (per duo da me) tam tik rą in for ma ci ją. Tad kal bant apie die nos re ži mą sa vai me ky la klausi mas ką no ri me pa sa ky ti vai kui jau nuo kū di kys tės au gin da mi jį be re ži mo? Ką lei džia me jam su pras ti to kiu sa vo el ge siu? At sa ky mas pa pras tas. Mes vai kui tar si tei gia me, kad jo po rei kiai yra vi sų pir ma, jie tu ri bū ti ten ki na mi bet ko kio mis są ly go mis. Tad jei gu taip, ko dėl, kai tre jų me tų at ža la trep si par duo tu vė je no rė da ma sal dai nio ar pa ti ku sio žais lo, tė vai ka te go riš kai at si sa ko jį pirk ti. DiE Nos re ži MAS PA gal ba ki toms gy VE Ni Mo sri tims Ap skri tai, bet koks re ži mas mie go, mi ty bos, fi zi nio ak ty vu mo ir pan. tai, pir miau sia, pa gal ba vi so se ki to se gy ve ni mo sri ty se bei veik lo se. Tin ka ma dar bo ir po il sio, veik los ir ra my bės kai ta pa de da pa lai ky ti dar bin gu mą bei svei ka tą, dirb ti, mo ky tis, jaus ti psi chi nę ir fi zi nę ge ro vę. Net jei va sa ro ja me, re ži mo rei kė tų mak si ma liai lai ky tis. Vai kas tu ri bū ti nu teik tas vis ką da ry ti tam tik ru lai ku. Re ko men duo ti na tė vams sa vo as me ni niu pa vyz džiu ro dy ti, kad die nos re ži mas su si jęs su tvar kin gu gy ve ni mu, parei ga sau, sa vo svei ka tai. Be abe jo, ne rei kia į re ži mą žvelg ti kaip į ges ta pą kad lygiai tą ir tą va lan dą rei kia da ry ti vie ną ar ki tą nu ma ty tą da ly ką. Nuo la ti niai ma žy lio var žy mai, prie kaiš tai, rei ka la vi mai ke lia na tū ra lų jo pa si prie ši ni mą. NA Mų ir dar že Lio re ži MAS dar Ni vi Su MA Ne sant tai syk lių na muo se vai kui sun kiau adap tuo tis ir darže ly je. Ne ga li me ti kė tis iš lais va dva sia au gin to vai ko, kad jis, pa te kęs į dar že lį, ku ria me nu sta ty tas tam tik ras re ži mas, jau ži nos apie ten ga lio jan čias tai syk les ir iš kart pri taps. Para dok sas, ta čiau kar tais tam, kad at ei ty je ne pa tir tų di des nio psi cho lo gi nio stre so, vai kui rei kia jau da bar su teik ti mi ni ma lų stre siu ką, kad vė liau jis leng viau adap tuo tų si prie di des nio. Nes grį žus į dar že lį po ne tvar kin gos va sa ros, ypač at ėjus čia pir mą kart, ne ri mo ir įtam pos tik rai bus. Ap skri tai, tė vai, prieš leis da mi vai ką į dar že lį, tu ri su vok ti būti ny bę bū ti iš vien su šia įstai ga. Ne ga li ma leis ti vai kui gy ven ti dvie juo se ra di ka liai skir tin guo se pa sau liuo se, kur vie na me iš jų tvar ka ir re ži mas, ki ta me ab so liu ti lais vė. VA SA ros re ži MAS NE Ly gu atos to gų re ži Mui La bai daž nai va sa rą, kai tė vai atos to gau ja, kar tu su jais lai ką lei džia ir vai kas. Jo re ži mas ne iš ven gia mai dau giau ar ma žiau kin ta. Tai pa tei si na ma, jei gu atos to gos ne per ei na į il ges nį gy ve ni mo pe ri odą, pa vyz džiui, dvie jų ar tri jų va sa ros mė ne sių lai ko tar pį. Ta da rei kė tų lai ky tis bent mi ni ma lių re žimo tai syk lių. De rė tų įver tin ti ap lin ky bes, kad tė vai, leis da mi vai kui gy ven ti be re ži mo va sa rą, ga li su da ry ti at ža lai įspū dį, jog na muo se yra ro jus, kur vis kas lei džia ma, o dar že ly je pra ga ras. Grįž tant prie re ži Mo po VA SA ros kuo MA žiau stre So rių vai kui Ren gian tis po va sa ros grįž ti į dar že lį pra var tu iš anks to pradė ti ma žy lį pra tin ti prie re ži mo. Ka da bū tent pri klau so nuo kon kre taus vai ko. Jei pa tir tis ro do, kad ma žy lis grei tai pri sitai ko, nau ją jį re ži mą ga li ma pra dė ti tai ky ti ir li kus po rai die nų iki dar že lio ar net tą pa čią die ną. Ta čiau, jei vai kui per sun ku anks ti kel tis, jis yra pe lė džiu kas, o rug sė jo 1-ąją sep tin tą ryto jis ke lia mas į dar že lį, su da ro mas dvi gu bas stre sas. To kiu at ve ju tė vams re ko men duo čiau ge riau vai ką ves ti į dar že lį vė liau, kad bū tų tik vie nas stre so rius, ar ba iš anks to pra dė ti pra tin ti prie bū si mo nau jo dar že lio re ži mo. Kai at eis lai kas grįž ti į dar že lį, ma žy lis bent jau bus ap si pra tęs su stre su kel tis anks čiau. re ži MAS ir vai ko tem PE ra MEN tas Re ži mo bū ti ny bė taip pat pri klau so ir nuo vai ko tem pe ramen to. Jų yra ke tu ri. Ryš kiau si me lan cho li kas ir cho le ri kas. Me lan cho li kas stip riai ne įsi trau kia į veik las, ne švais to ener gi jos, leng viau, ra miau, pa sy viau per ei na nuo vie nos veik los prie ki tos, tad to kiam vai kui re ži mas ga li bū ti mo bi les nis. Cho le rikas (ypač jei jis dar ir hi pe rak ty vus) tie siog kun ku liuo ja energi ja, jo vi sur daug, jis daž nai šo ki nė ja nuo vie nos veik los prie ki tos to kiam vai kui re ži mas bū ti nas. Be je, po rą va lan dų iki mie go to kiam vai kui rei kia iš si dūk ti pa lie kant va lan dą ar pus valan dį prieš mie gą per ei ti į ra mes nę bū se ną, pa skai ty ti kny ge lę ar pa klau sy ti ra mios mu zi kos. Vai kų dar že ly je su da ro ma vi siems ma žy liams ben dra die not var kė. Čia re ži mas op ti ma lus, sten gia ma si at si žvelg ti į ga li mus vi sų tem pe ra men tų niu an sus. Kaip su DE rin ti mie go re ži Mą prieš dar že LĮ? Jei va sa ro jant tė vai kar tais lei do vai kui nak ti nė ti, ar tė jant grįži mui į dar že lį ver tė tų pa ban dy ti pa si nau do ti šiais pa ta ri mais, pa dė sian čiais su de rin ti mie go re ži mą: lai ky tis re ži mo: vo nia, pi ža ma, dan tų va ly mas, kny ge lės skai ty mas ma žy lis tu ri ži no ti, ko ti kė tis kiek vie ną va ka rą. Ga li ma su si kur ti ir sa vo ypa tin gus ri tu a lus prieš at ei nant Dė dei Mie gui; bent va lan dą prieš mie gą ne leis ti vai kui nau do tis kom piu teriu ar žiū rė ti te le vi zo rių; kam ba rys, ku ria me vai kas mie ga, tu ri bū ti pa to gus, ty lus, vė sus; prieš mie gą svar bu pa ben drau ti su vai ku. Jei iki mo kyk linu kas tu ri bro lių ir/ar se se rų, kiek vie nam vai kui rei kia skir ti in di vi du a laus lai ko; veng ti ko fei no; ste bė ti ne laik ro dį, o vai ką. Rei ka lin gas mie go lai kas ga li pri klau sy ti nuo in di vi du a lių vai ko po rei kių. Vie nam pa kanka 8 mie go va lan dų, o ki tam pri reikia 10 ar net dau giau. Tė vai 10

11 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) pri va lo ste bė ti, ar vai kui ne pa si reiš kia to kie mie go sto kos po žy miai kaip hi pe rak ty vu mas, at min ties ar su si kau pi mo sun ku mai, keis tas el ge sys. re ko MEN DA ci ja tė VAMS tri jų R tai Syk Lė Ko dar ga lė tų im tis tė vai, pa ste bė ję, kad tam pa sun ku su sitvar ky ti su vai ku po lais ves nio re ži mo va sa rą? To kiu at ve ju yra tri jų R tai syk lė ra mus, reik lus, rū pes tin gas. Ra mus tė vai pri va lo ra miai pri im ti vai ko emo ci jas ir ne si leis ti iš pro vo kuo ja mi jo pro tes tų ( Su pran ta me, kad tu blo gai jau tie si, bet taip tu ri būti ). Reik lus tė vai, nors ir gerb da mi vai ko ne no rą, tu ri pri min ti jo pa rei gas ir ne si leis ti į iš ly gas. Rū pes tin gas tė vai tu ri pa ro dy ti rū pes tį ( Ma to me, kad tau tai ne la bai pa tin ka, bet at eis sa vaitga lis, ir ga lė si vė liau ei ti mie go ti ar il giau ne si kel ti ry te ). Dar vie NAS spren Di MAS PA LAi kant die Nos re ži Mą bū re Liai ir sto Vyk Los Kaip mi nė jau, ap si pras ti su griež tes niu die nos re ži mu sunkiau siai se ka si tiems vai kams, ku riems per atos to gas bu vo leis ta ne si lai ky ti die not var kės. Ge riau sia bū tų, jei gu iki mo kykli nu kas ir va sa rą nuo lat bū tų ska ti na mas kuo nors už si im ti, o ne dy ki nė ti ar iki vė lu mos sė dė ti prie te le vi zo riaus. Vai kai, ku rių po il sis per atos to gas bū na ge rai or ga ni zuo tas, leng viau su si taiko ir su min ti mi, kad pa si bai gus va sa rai rei kės grįž ti į dar že lį. Ka ro li na BA JO RIŪ NIE NĖ Psi cho lo gė Vi są straips nį ga li te per skai ty ti por ta le mo kyk li nis.lt. Projektai Kla ses iš kei tę į pie vas Jau ket vir tus me tus Kur šė nų Sta sio An glic kio pa grin dinės mo kyk los mo ki niai da ly vau ja Vy riau sy bės pa tvir tin to je Skai ty mo ska ti ni mo pro gra mo je ( m.) bei Me tų kny gos rin ki muo se ir į šią veik lą bu ria vis dau giau drau gų iš ki tų ra jo nų mo kyk lų. Praėjusių moks lo me tų pra džio je lai mė tas tęs ti nis pro jek tas Ūg te lė ju si kny gių kar ta ap rė pė net ke tu rių ra jo nų mo kyklų ben druo me nes: Jo niš kio r. Skaist gi rio vi du ri nės mo kyk los (mo ky to ja Liud mi la Bal čiū nie nė), Jo niš kio r. sa vi val dy bės Jo no Avy žiaus vie šo sios bib lio te kos Kriu kų fi lia lo Su au gu sių jų sky riaus (vy riau sio ji bib lio te ki nin kė Vio le ta Na vic kie nė), Kuršė nų vai kų bib lio te kos (Ja ni na Spul gi nie nė, Bro nė Gal kie nė), o ka dan gi 2010-ie ji Tar mių me tai, ben drau ta su že mai čiais iš Ma žei kių Kal nė nų (mo ky to ja Dai va Mi se vi čie nė), Tel šių r. Upy nos (mo ky to ja Da nu tė Ma cei kie nė) pa grin di nių mo kyk lų. Vi sus moks lo me tus mo ki niai ir su au gu sie ji skai tė ge riau sių pra ėju sių me tų Lie tu vos na cio na li nio ra di jo ir te le vi zi jos bei Marty no Maž vy do bib lio te kos or ga ni zuo tų kny gos rin ki mų kny gų pen ke tu kus, rin ko la biau siai pa ti ku sią kny gą ir už ją bal sa vo inter ne to sve tai nė je Me tų kny gos rin ki mai, su si pa ži no su kny gų au to riais, or ga ni za to rių sve tai nė je žiū rė da mi vaiz do įra šus (tai pui ki me džia ga ug dy mo pro ce sui ir ne for ma lia jai veik lai). Tarp tau ti nę vai kiš kos kny gos die ną pro jek to part ne riai, Šiau lių r. sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te kos Kur šė nų fi lia lo Vai kų li te ra tū ros sky rius, pa kvie tė kur šė niš kius į su si ti ki mą su iš pa aug lių pen ke tu ko iš rink tos ge riau sios kny gos au to riu mi Ri man tu Čer niaus ku. Ši ra šy to jo vieš na gė ak ci jos or ga niza to rių dovana už ak ty vų skai ty to jų da ly va vi mą ak ci jo je Me tų kny gos rin ki mai Pir mo sio mis bir že lio die no mis per Lie tu vą nu vil ni jo Tarp tauti nės vai kų gy ni mo die nos ren gi niai. Į šios die nos pa mi nė ji mą Tel šių r. Upy nos ben druo me nė pa siū lė in teg ruo ti bai gia mą ją pro jek to da lį re flek si ją gam to je. Or ga ni za to riai Tel šių r. Upy nos pa grin di nės mo kyk los so cia li niai dar buo to jai (Ne lė Nor kū nie nė, Do vi lė Gri go liu tė), Upy nos die nos cen tras (Edi ta Sta nie nė), Luo kės kul tū ros cen tro Upy nos fi lia lo kul tū ros vado vė ir ben druo me nės pir mi nin kė Da nu tė Ži lie nė ren gi nio da ly vius su ri kia vo sma gioms ei ty nėms, ku rias ly dė jo po li ci jos eki pa žas. Ryš kūs ba lio nai, skam ban čios dai nos ir žais min gi šū kiai da ly vius bū rė bū si mai veik lai ne to li mo kyk los esan čia me po ezi jos kie me ly je. Po ofi cia lios da lies pro jek to da ly viai pa skli do po pie vas, kur tie siog ant žo lės bū rė si ben droms veik loms. Skaist gi rie čiai atsi ve žė ke tu rias ge riau sias kny gų skai ty to jas, ku rios įkū rė kny gų skai ty to jų klu bą. Kal nė nų mo ki niai grie bė si plunks nų ir ėmė in ter viu iš pro jek to da ly vių, vė liau ins ce ni za vo iš trau ką iš la biau siai pa ti ku sios pa aug lių pen ke tu ko kny gos Bal tos du rys. Kur šė niš kiai su ren gė mo kyk lo je da ry to gru pi nio dar bo (Ur tės Uliū nės kny gos Ki to kia svir ple lio die na ) pri sta ty mo pa ro dą. Da ly viai dis ku ta vo (ar ba klau sė si) apie per skai ty tas ge riau sias 2010-ųjų vai kų, pa aug lių ir su au gu sių jų kny gas, pie šė pro jek to vė lia vą, ku rio je už ko da vo ne tik veik los įpras mi ni mą ( Bal tos lan kos, juo dos avys, kas iš ma no, tas jas ga no ), bet ir Šiau lių kny gy no Bal tos lan kos sim bo lį avi nė lį. Ste bė da ma šią veik lą, Upy nos pa grin di nės mo kyk los di rek to rė Sta nis la va Gri go lie nė pa si džiau gė, kad tiek mo kyk lų ben drai veik lai su si bū rė bū tent pas juos, ir pa kvie tė at vyk ti ki tą met. Vie na veik la kei tė ki tą: moki niai žai dė tin kli nį, da ly va vo ran kų len ki mo var žy bo se, ža vė jo si, ko kias nuo sta bias ka sas mer gi noms su py nė fi zi kos mo ky to ja Aud ro nė Če gie nė, py nė gė lių vai ni kus. Kai skaist gi rie tės mergi nos, skam bin da mos gi ta ra, pa kvie tė vi sus pa dai nuo ti dai ną apie drau gys tę, kai bu vo su žais tos bai gia mo sios drau giš kos es ta fe tės, ant lau žo bai gė kun ku liuo ti plo vas. So tūs, ku pi ni įspū džių ir nau jų pla nų mo ki niai iš si sky rė iki ru dens. Ma no me, kad pro jek tas pa vy ko: iš ug dy ta di des nė skai ty to jų, kny gos my lė to jų ben druo me nė, ku ri ir to liau no ri ben drau ti, skai ty ti, ug dy tis kul tū ri nes ir pi lie ti nes kom pe ten ci jas. Ši veik la ne bū tų įgy ven din ta be Lie tu vos na cio na li nės Marty no Maž vy do bib lio te kos, Ūkio ban ko, do va no ju sių kny gų, Lie tu vos na cio na li nio ra di jo ir te le vi zi jos, Lie tu vos Res pub li kos kul tū ros mi nis te ri jos, Skai ty mo ir kul tū ri nio raš tin gu mo aso ciaci jos. Ti ki mės to les nės ak ci jos tą sos. Bi ru tė ŠU FINS KIE NĖ Kur šė nų Sta sio An glic kio pagr. m-klos lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė, pro jek to au to rė ir ko or di na to rė 11

12 Įspū din ga kū ry biš ku mo ke lio nė Vil niaus mo ky to jų na muo se vy ko ban do mo jo pro jek to KLIK (kū ry biš ku mas, ly de rys tė, įkvė pi mas ir kul tū ra) bai gia masis ren gi nys Re flek si jos die na. Į ją su si rin kę pro jek to da lyviai 11 mo kyk lų mo ky to jai bei 5 6 kla sių mo ki niai, ku rian tys prak ti kai di zai ne riai, in for ma ci nių tech no lo gi jų ver sli nin kai, me no ku ra to riai, ki tų sri čių va dy bi nin kai da li jo si is to ri jo mis, pa sa ko ji mais, įspū džiais, kas vy ko mo kyk lo se ir už jų ri bų už si mez gus kū ry bi nei part ne rys tei tarp mo kyk lų ir ku rian čių prak ti kų. Da ly vau jan čio se mo kyk lo se sa va no riš kai dir bo 11 ku rian čių prak ti kų. Pro jek tą or ga ni za vo Bri tų ta ry ba ir Jung ti nė je Ka ra lys tė je vei kian ti Kū ry biš ku mo, kul tū ros ir švie ti mo or ga ni za ci ja ( Cre a ti vi ty, Cul tu re and Edu ca tion CCE). Pro jek to part neriai Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja bei Ug dy mo plė to tės cen tras. Kū ry biš ku MAS ir švie ti MAS Min ti mis apie kū rybiš ku mą ir švie ti mą ren gi ny je da li jo si Polas Ko lar das (Paul Col lard), CCE or ga niza ci jos va do vas. Jis sa kė, kad kū ry bi nės part ne rys tės pro gramos vyk do mos nuo 2002 m., į mo kyk las dirb ti kar tu su mo ky tojais siun čia mi ku rian tys prak ti kai. Kiek vie nais me tais pro gra mo je daly vau ja apie 2500 mokyk lų, įsi trau kia apie 300 tūkst. vai kų iš įvai rių ša lių. Pas ta ruo ju me tu šia veik la su si do mė jo ir Vo kie ti ja, Če ki ja, Ma ke do ni ja, Lat vi ja bei Lie tu va. Anot P. Ko lar do, re mian tis sta tis ti niais duo me ni mis, apie 60 proc. dar bo vie tų, ku rio se tu rė tų dirb ti at ei ties vai kai, dar nė ra su kur ta. Jau niems žmo nėms bū ti na aiš kin ti, kad pa sauliui rei kės ne dar bo ieš ko to jų, o nau jų dar bo vie tų kū rė jų. Svar būs ir to kie įgū džiai: mąs ty ti kū ry biš kai ir tu rė ti daug idė jų, ge bė ti pri im ti spren di mus, ku riais pa si ti ki te, ne bi jo ti ri zi kuo ti, veiks min gai dirb ti ko man do je, kri tiš kai ver tin ti tai, ką nu vei kė te. Sve čias sa kė, jog šio pro jek to da ly viai jau pra dė jo ke lionę, ku rio je ne tik for muo ja mi, bet ir su ran da mi, at sklei džia mi XXI a. rei ka lin gi įgū džiai. Tai api bū di na ma kaip el ge sys. At karto da mi mo de lį vai kai iš moks ta tam tik ro el ge sio. Mo ky to jai taip pat tu ri to mo ky tis. Ku rian tiems prak ti kams tai kas die ny bė. Jie įtrau kia mi į pro jek tą, kad pa ro dy tų mo ky to jams, kaip prak tiš kai vi sa tai pa nau do ti pa mo ko se. Kū ry bi nis pro ce sas ne pa kei čia mo ky mo pro gra mos (jis in teg ruo ja mas taip, kad tap tų da ly ko mo ky mo sti liu mi). Bū dai, prie mo nės, kny gos, ani ma ci nio fil mo ar spek tak lio kū ri mas vis kas, kas bu vo nau do ja ma pro jek te, pri tai ko ma mo kant gam tos moks lų, ma te ma ti kos ar kal bų ir kt. P. Ko lar das pa si da li jo ir ki tais pa ste bė ji mais. Re mian tis PI SA ty ri mo ap klau so mis, da ro mos iš va dos, kad ša lių, pa sie ku sių ge riau sių re zul ta tų gam ta moks li nio raš tin gu mo sri ty je, mo kiniai ma žiau siai, ly gi nant su pra stes nių re zul ta tų pa sie ku sio mis ša li mis, do mi si gam tos moks lų da ly kais. Be to, ge riau sių re zul ta tų pa sie kę mo ki niai ma no esan tys nie kam ti kę. Ty rė jai, ana li za vę duo me nis to se ša ly se, su ra do ko re lia ci ją tarp pa sie ki mų ir sa vi žu dy bių skai čiaus. Kuo ge res ni pa sie ki mai gam ta moks li nė je sri ty je, tuo dau giau jau nų žmo nių sa vi žu dy bių. Taip at si tin ka, nes švie ti mo sis te mos mąs to ne apie vai ką, o tik apie re zul ta tus ir eg za mi nus. Kū ry biš ku Mo ke Lio Nė Pro jek te da ly va vu sios mo kyk los ben dra dar bia vo su ku riančiais prak ti kais tam, kad iš lais vin tų mo ki nių kū ry bin gu mo ir ver slu mo po ten cia lą bei pa ska tin tų mo ki nius ras ti tik rų mo kyk los ar vie tos ben druo me nės pro ble mų spren di mą. Prak tiš ki spren di mai pa ro do, kad ir per trum pą lai ką ga lima pa da ry ti svar bių, įdo mių da ly kų, tu rė sian čių įta kos to lesnei veik lai. Svar bu, kad mo ki niai ga lė jo pa ma ty ti ne tik tai, kaip prak tiš kai įgy ven di na mos idė jos, bet ir sa vo dar bo re zul tatą, pa ste bė jo švie ti mo ir moks lo mi nist ro pa ta rė jas Al ber tas Lakš taus kas. Ba lan džio ge gu žės mė ne siais ku rian tys prak ti kai kar tu su penk to kais ir šeš to kais bei jų mo ky to jais įgy ven di no ori gi na lius, moks lei vių po rei kius ati tin kan čius pro jek tus. Pa si tel kę ver sli nin kys tės ir dar bo kū ry bi nia me sek to riu je pa tir tį mo kė, kaip įveik ti ky lan čius iš šū kius ir ras ti kū ry bin gus spren di mus. Pro jek tu bu vo sie kia ma at skleis ti, kaip kū ry biš ka veik la ir ver slu mo ge bė ji mai ga li įkvėp ti ir pa ska tin ti po ky čius mo kyk lo se. Pro jek te no rė ju sios da ly vau ti mo kyk los tu rė jo ati tik ti šiuos kri te ri jus: at vi ru mas plė to jant veik lą bei nau jiems po žiū riams; mo kyk los va do vy bės pa lai ky mas; mo ty va ci ja ben dra dar biau ti su jau nu, kū ry bi nia me sek to riu je vei kian čiu ver sli nin ku; siū lomos idė jos; in for ma ci jos apie pro jek tą sklai da; pa si ren gi mas da ly tis pa tir ti mi su ki tais pe da go gais ir pa si ry ži mas įgy ven din ti pro jek tą iki ga lo. ke LE tas įdo MES Nių pro jek tų Pa ne vė žio r. Smil gių vi du ri nės mo kyk los mo ki niai kū rė ani ma ci nius fil mu kus. Pir miau sia aiš ki no si, kas yra ani ma ci ja, kaip ku ria mas fil mas. Vis ką da rė pa tys vai kai: siū lė idė jas siu žetui, iš įvai rių me džia gų (plas ti li no, put plas čio) ga mi no vei kė jus, vė liau fo to gra fa vo kiek vie ną ju de sį, įgar si no ir kan triai lau kė ga lu ti nio dar bo re zul ta to... Kū ry bi nis pro ce sas mo kyk lo je tru ko dvi die nas. Su kur ti fil mu kai Kaip dan tu kus už puo lė mik ro bai, Skruz dės en tu zias tės ir kt. Pa ste bė ta, kad da ly va vi mas pro jek te mo ki niams ir mo kyk lai bu vo nau jo vė. Vai kai iš mo ko kur ti, su si pa ži no su nau ja veik la, ku rią ga li pri tai ky ti lais va lai kį su ma nę pra leis ti ki taip. Sma gu, kai vai kas sa ko: Mes su tė čiu ir na muo se kū rė me fil mą. Vil niaus šv. Kris to fo ro pa grin di nės mo kyk los pa si rink ta te ma plas ti nė fan ta zi ja. Vai kai su pa žin din ti, kaip pro fe sio na lai pro jek tuo da mi ren ka, jun gia, re a li zuo ja idė jas, kad gau tų nori mą pro duk tą. 12 moks lei vių žai dė įvai rius žai di mus, nau doda mi pie ši nius, es ki zus ir ki to kias me to di kas ge ne ra vo idė jas, vė liau iš sa vo kur tų iš si rin ko gra žiau sias ir įdo miau sias. Be to, kū ry bi niuo se už si ė mi muo se vy ko prak ti ka ieš ko ta, ką ga li ma pa da ry ti iš plas ti ki nių daik tų. Vi si mo ki niai kar tu su mo ky to ja kū rė Paukš čio an ge lo 2,5 m skulp tū rą iš plas ti ko. Rad vi liš kio r. Si dab ra vo vi du ri nės mo kyk los pro jek to daly viai sie kė tri jų tiks lų: po zi ty vu mo, kū ry biš ku mo ir ver slu mo. Pir miau sia vai kai mo kė si ben drau ti su ne pa žįs ta mu žmo gu mi. Kū rė at švai tą ak se su a rą, jo di zai ną, pa kuo tę, rin ko gra žiau sius dar bus. Sėk min gai pa vy ko ne tik pa ga min ti su kur tą pro duk tą, bet ir par duo ti. Or ga ni zuo ta eks kur si ja į ga le ri ją ir di zai ne rio dirb tu ves, kur vai kai pa ma tė vi są ga my bos pro ce są. Bai giama ja me ren gi ny je or ga ni zuo tas šou, per ku rį de monst ruo ti ga mi niai. Da ly vau jant pro jek te ir dir bant su kū ry binin ke Jur ga ki lo itin daug idė jų. Atšvai tą pa si rin ko me to dėl, kad vaikai ne no ri jų ne šio ti. Sten gė mės Atšvaitas Sraigė su kur ti šir džiai mie lą pro duk tą. 12

13 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Šir vin tų r. Gel vo nų vi du ri nės mo kyk los penk to kai ir šeš to kai aiš ki no si, kas yra ly de rys tė, įgy ven di no ko man di nio dar bo idė ją, mo kė si bū ti vie nu or ga niz mu, ei ti ta pa čia kryp ti mi ir pri im ti iš šū kius. Klai pė dos r. Prie ku lės Ie vos Si mo nai ty tės gim na zi jos mo ki niai ša lia mo kyk los pa no ro at gai vin ti par ką. Jie pie šė sa vo sva jo nių par ką, ap lan kė Klai pė dos uni ver si te to Bo ta ni kos so dą bei Kraš to vaiz džio ar chi tek tū ros ir ap lin kos pla na vi mo ka ted rą, aiš ki no si, kaip gims ta ori gi na lios ar chi tek tū ri nės idė jos. O svarbiau sia nu spren dė kar tu su tė vais tvar ky ti ir sa vą jį par ką... Mo kyk lo je trūks ta me ni nin kų prak ti kų, ki to kio žvilgs nio ir nau jų idė jų. Pro jek tas padė jo pa žvelg ti į sa ve, mo ki nį, kū ry biš ku mą. Pa ste bė jo me, kad ne drą sūs, už da ri vai kai at si vė rė, įsi trau kė į ko lek ty vi nę veik lą. Mes at ra do me vai kus, džiau gė si Rad vi liš kio r. Si dab ra vo vi du ri nės mo kyk los ma te ma ti kos mo ky to ja Ja ni na Ged vi lie nė. Vil niaus Emi li jos Plia te ry tės pa grin di nės mo kyk los moki niai su ma nė iš mok ti gra fi čio me no ir jį pri tai ky ti mo kyk los ap lin ko je. Gab rie lius Liau dans kas-sva ras, gru pės G&G Sin di ka tas na rys, pa pa sa ko jo apie gra fi tį, kaip jis ku ria mas. Mo ki niai pa ren gė es ki zus, nu pir ko da žų, ir vie no aukš to mokyk los du rys pa si puo šė gra fi čio pie ši niais. Re flek si jos die ną mo ky to jai da li jo si įgy ta pa tir ti mi, idė jo mis. Jų ma ny mu, da ly vau ti pro jek te nau din ga, nes penk to kams ir šeš to kams itin rei ka lin gas ap čiuo pia mas re zul ta tas. Vai kai pa si ju to svar būs, jų idė jos bu vo pa ste bė tos. Vi si mo ki niai, mo ky to jai ir prak ti kai įgi jo ki to kios pa tir ties, at ra do sa vy je nau jų sa vy bių. Pa ki lo mo ki nių sa viver tės jaus mas, to le ran ci ja. Ši veik la pri si dė jo ir prie mo kyk lų įvaiz džio for ma vi mo, glau des nio ben dra vi mo ir ben dra dar bia vi mo. Ku rian tys prak ti kai pa ste bė jo, kad kū ry biš ku mo ug dy mo pro ce se ne visa da bū ti nas grei tas re zul ta tas. Jei kū ry biš ku mas yra tar si ėji mas per til tą, kran tą pa siek ti ga li ma ir po ke lių me tų, svar biau sia pra dė ti šią ke lio nę. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja bei Ug dy mo plė to tės cen tras dar šie met ke ti na pra dė ti kū ry biš ko mo ky mo ir mo ky mo si vys ty mui skir tą pro jek tą, per tre jus me tus įtrauk sian tį iki šim to mo kyk lų. Tuo met Lie tu vo je bus pri tai ky tas il ga lai kių kū ry bi nių part ne rys čių mo de lis. Mū sų inf. Pa ty čios tarp vai kų ko im tis? Spe cia lis tai ra gi na at kreip ti dė me sį į psi cho lo gi nio smur to apraiš kas, ku rios ma žy lio vys ty mui si ga li tu rė ti le mia mų pa sek mių. Anot ty ri mų *, kas ant ras vai kas mū sų ša ly je yra pats bent kar tą smur ta vęs psi cho lo giš kai ar ba pa ty ręs psi cho lo gi nį smur tą iš vy res nių jų. pa si rink ti. Vie nas iš to kių at ve jų pra si var džia vi mas. Vie nas iš gru pės vai kų nuo lat pra var džiuo da vo ki tą, o dau gu ma ki tų sto da vo jo gin ti nu kreip da mi to, ku ris pra var džiuo ja, žo džius prieš jį pa tį. Ori gi na lus spren di mas to kio je si tu a ci jo je su reng ti ma žy bi nių žo džių kon kur są to je gru pė je, ku rio je pa ste bė ti itin stip riai be sireiš kian tys pra si var džia vi mo at ve jai. Vai kai tu rė tų su si skirs ty ti ko man do mis ir iš ei lės gal vo ti kuo dau giau gra žių, ma žy bi nių ma lo ni nių žo džių sa vo gru pės drau gams pa va din ti. Vie na iš daž niau siai pa si reiš kian čių psi cho lo gi nio smurto ap raiš kų yra pa ty čios. Tu ri me ne leis ti vai kams per ženg ti ri bos, kad jų veiks mai ne pa da ry tų rim tos ža los ki tiems as menims. Jei gru pė je at si ran da daug ga li mų gy nė jų, ži nan čių apie psi cho lo gi nio smur to at ve jus, ta čiau apie juos ne kal ban čių, pa dė tis ga li tap ti pa vo jin ga. To kiais at ve jais ky la kon flik ti nių si tu a ci jų tarp dvie jų vai kų, ki ti vai kai į šį pro ce są ne įsi trau kia. Pa vyz džiui, vi si ži no, kad ber niu kas, pa va din ki me jį An ta nu, rū bi nė je nuo lat iš mė to ben dra am žio Mor kaus daik tus, ei da mas pie tų mie go vi sa da sten gia si nu mes ti nuo lo vos jo pa gal vę ar ba už im ti vie tą prie pie tų sta lo ir t. t. To dėl auk lė to jos tu rė tų nuo lat kal bė tis su vai kais ir pra šy ti jų, kad pa ste bė ję ne gra žiai be si el gian čius vai kus tuoj pat apie tai pa sa ky tų. Pas ku ti nis vaid muo Da no Ol vė jaus (Dan Ol weus) pa ty čių struk tū ro je au kos gy nė jas. Daž nai dar že ly je at si ran da to kių drą sių vai kų, ku rie, ma ty da mi, kad skriau džia mi jų drau gai, puo la stab dy ti skriau dė jo veiks mų. Ki ta ver tus, prie mo nės ar veiks mai, ku riais sie kia ma ap gin ti ki tą, ne vi sa da bū na tei sin gai * ti mo_buk le/docs/pr_ana li ze/sv_prob11_pa ty cios_mokyk lo je.pdf; na.sam.lt/lt/main/news?id=2070. Ar vai kas PA ti ria PA ty čias? Spe cia lis tai pa ta ria, kad no rint su pras ti, ar vai kas pa ti ria bet ko kio psi cho lo gi nio smur to for mą, rei kia ste bė ti, kaip jis el gia si su ki tais vai kais, kaip žai džia na mus, pie šia ir ku ria pa sa kas apie ma žą jį kiš kiu ką ar la piu ką. Pa sa kos me to das psi cho lo gų nau do ja mas ga na daž nai. Vai ko ga li ma pa pra šy ti su kur ti pa sa ką apie tai, kaip gy ve na ma ža sis kiš kiu kas, koks jis yra, kaip su juo el gia si ap lin ki niai. Jei vai kas se ka pa sa ką nuo lat pa brėž da mas, kad kiš kiu kas yra ma žas, sil pnas, jį vi si skriau džia, nie kas ne no ri drau gau ti, mu ša, tai jau ga li ro dy ti jo pa ties iš gy ve ni mus. Taip pat no rint su pras ti, kaip vai kas jau čia si, ar prieš jį emociš kai smur tau ja ma, itin svar būs yra jo pie ši niai, pa vyz džiui, ko kias spal vas jis pa si ren ka pieš da mas švie sias ar nuo lat tam sias? Pa ste bė jus, kad vai kas pa ti ria psi cho lo gi nį smur tą, la bai nau din ga psi cho lo go kon sul ta ci ja, nes tė vai ne vi sa da ge ba į si tu a ci ją pa žvelg ti kri tiš kai. Žyd rė DAR GU ŽY TĖ Vi są teks tą ga li te per skai ty ti por ta le mo kyk li nis.lt. 13

14 Olimpiados, konkursai Iš tarp tau ti nių gam tos moks lų olim pia dų su me da liais Lie pos d. Tai va no sos ti nė je Tai pė ju je 22-ojo je tarptau ti nė je bio lo gi jos olim pia do je Lie tu vos mo ki niai iš ko vo jo si dab ro bei bron zos me da lius. Lie tu vai at sto va vu sios Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to gim na zi jos abi tu rien tės Emi li ja Em ma ir Ga bi ja La za ra vi čiū tė (mo ky to ja Al do na Ma tiu kie nė) bu vo ap do va no tos bron zos, o Šiau lių Sau lė te kio gim na zi jos vie nuo lik to kas Ir man tas Mo gi la (mo ky to ja Dan guo lė Vai čekaus kie nė) si dab ro me da liais. Olim pia do je sėk min gai pa si ro dė ir pir mą kar tą jo je da ly va vu si Ma ri jam po lės Ry giš kių Jo no gim na zi jos vie nuo lik to kė Mig lė Mi ku tė nai tė (mo ky to ja Ra sa Čiup ke vi čie nė). Ko man dą rengė bei ly dė jo Vil niaus uni ver si te to Gam tos moks lų fa kul te to at sto vai: lek to rius dr. An drius Pet ra šiū nas, stu den tas Ju lius Juo da kis bei dok to ran tas Rai mon das Šiukš ta. Lie pos 9 18 d. An ka ro je (Tur ki ja) 43-io jo je tarp tau ti nė je chemi jos olim pia do je da ly va vę vi si Lie tu vai at sto va vę moks lei viai iš ko vo jo me da lius. Bron za pa si da bi no Klai pė dos Ąžuo ly no gim na zi jos dvy lik to kas Emi lis Bru žas ir de šim to kė Vy tau tė Ma čiuls ky tė (mo ky to ja Ri ma Gra baus kie nė) bei Vil niaus jė zui tų gim na zi jos abi tu rien tas Ka ro lis Go da (mo ky to jas Vi lius Min ce vi čius). Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to gimna zi jos dvy lik to kas Do mi ny kas Sed lec kas (mo ky to ja Bi ru tė Ma ciu le vi čie nė) iš ko vo jo si dab rą. Ko man dą ren gė bei šio je olim pia do je ly dė jo Vil niaus uni ver si te to Che mi jos fa kul te to pro de ka nas doc. dr. Ri man tas Rau do nis bei dok to ran tas Gin tau tas Bag džiū nas. Lie pos d. Tai lan do sos ti nė je Ban ko ke vy ku sio je 42-ojo je tarp tau ti nė je fi zi kos olim pia do je Vil niaus li cė jaus mo ki nys Vla das Jur ke vi čius (mo ky to ja Da nu tė Alek sie nė), Skuo do Pran ciš kaus Ža dei kio gim na zi jos gim na zis tas Ma rius Ke rys (mo ky to ja Gil ma Dar gie nė) ir Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to gim na zi jos mo ki nys Dai nius Kil da (mo ky to jas Ra mū nas Nau jo kai tis) bu vo ap do va no ti pa gy ri mo raš tais, o Vil niaus li cė jaus mo ki nys Vai nius Ūd ra (mo ky to ja D. Aleksie nė) iš ko vo jo bron zos me da lį. Šau niai pa si ro dė ir penk ta sis ko man dos na rys Ro kiš kio Ro mu vos gim na zi jos mo ki nys Gin tas Trum pa. Ko man dai pa si reng ti pa dė jo bei olim pia do je ly dė jo Vil niaus uni ver si te to pro fe so rius Ed mun das Kuokš tis bei Te ori nės fi zi kos ir ast ro no mi jos ins ti tu to pro fe so rius Pa velas Bog da no vi čius. ŠMM inf. Dau giau in for ma ci jos In drė Gri gai ty tė, el. p. in dre@olim pia dos.lt, tel Tarp tau ti nis kon kur sas Ma no Vil nius. Kar tų po kal biai Len ki jos vi suo me ni nė or ga ni za ci ja skel bia tarp tau ti nį bro lių Ja no vi čių (Ja no wicz) me ni nį kon kur są Ma no Vil nius. Kar tų po kal biai. Kon kur se, vyk sian čia me iki gruo džio 31 d., kviečia mi da ly vau ti Lie tu vos mo kyk lų mo ki niai. Nors or ga ni za to riai ypač lau kia ak ty vaus mo ki nių da ly va vi mo, kon kur se taip pat ga li da ly vau ti kiek vie nas no rin ty sis, ne priklau so mai nuo am žiaus, kal bos ar ša lies. Kiek vie nas, ku riam bran gus Vil nius. Dar bai kon kur sui ga li bū ti pa teik ti li te ra tū ri ne, vaiz do ar gar so for ma. Tai ga li bū ti po kal biai su se ne liais, tė vais, kai my nais, šei mos al bu mų, se nų laiš kų, die no raš čių frag men tai ir kt. Bro lių Ja no vi čių kon kur so Ma no Vilnius. Kar tų po kal biai tiks las pa mi nė ti dvie jų Vil niu je iš au gu sių len kų me ni nin kų Le o no ir Ja no Ja no vi čių, ku rių at min ty je Lie tu va vi sa da bu vo iš skir ti nė bei ma giš ka vie ta at mi ni mą. Kon kur są glo bo ja ir re mia Lie tu vos am ba sa da Len ki jo je, LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Vi sa in for ma ci ja apie kon kur są lie tu vių ir len kų kal bo mis pa skelb ta ad re su je wil no.eu. Al ma VI JEI KY TĖ Patirtis Ga vo pro fe si nės nau dos Kiek vie ną pa va sa rį li tu a nis tų dar by me tis ar tė jan tys egza mi nai. Daž nai pa si girs ta kal bų, kad mo ky to jai eg za mi nų dar bus ver ti na skir tin gai: vie ni at lai džiai, ki ti griež tai. To dėl itin svar bu su vie no din ti ver ti ni mo kri te ri jus, pa siek ti, kad vi si ver tin to jai mo ki nio dar bą ver tin tų mak si ma liai vie no dai. Na ciona li nis eg za mi nų cen tras (NEC), vyk dy da mas ES struk tū ri nių fon dų pro jek tą Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo ir bran dos eg za mi nų sis te mos to bu li ni mas, or ga ni za vo se mi na rus li tu a nis tams ver tin to jams net de šim ty je Lie tu vos mies tų (Kau ne, Klai pė do je, Vil niu je, Pa ne vė žy je, Aly tu je, Uteno je, Jur bar ke, Jo na vo je, Šiau liuo se, Tel šiuo se). Per se mi na rus li tu a nis tai sten gė si su de rin ti sam pro ta vi mo ra ši nio ir in ter pre taci jos ver ti ni mo kri te ri jus, ap tarė klai das, jų po bū dį. Vals ty bi nis lie tu vių kal bos (gim to sios) eg za mi nas su si de da iš dvie jų da lių: teks to su vo ki mo ir teks to ra šy mo. Siek damas su vie no din ti ver ti ni mo kri te ri jus NEC su ren gė mo ky mus ver tin to jams, ku rie pa si bai gus mo ky mams įgy tas ži nias per se mi na rus per tei kė vi sos Lie tu vos li tu a nis tams ver tin to jams. Se mi na rus vi so je Lie tu vo je or ga ni za vo Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras. Jis pa dė jo su bur ti li tu a nis tų ver tin to jų, pa reng tų NEC, ko man dą, ku rios lek to rės sten gė si, kad vi si se mi na ro da ly viai gau tų pro fe si nės nau dos. Se mi na rų tikslas to bu lin ti lie tu vių kal bos (gim to sios) bran dos eg za mi no teks to ra šy mo da lies kan di da tų dar bų ver tin to jų kva li fi ka ci ją bei kog ni ty vi nę ir funk ci nę kom pe ten ci ją, lai duo jan čią ver ti ni mo nor mų ob jek ty vų tai ky mą prak ti ko je. Vyk dy tų se mi na rų truk mė 24 ak. val. Mo ky mai su da ry ti iš dvie jų da lių 2 die nų se mi na rų, tarp ku rių vy ko nuo to li niai mo ky mai vir tu a lio je mo ky mo si ap lin ko je Mo od le (8 ak. val.). Iš vi so mo ky ti 628 vals ty bi nio lie tu vių kal bos (gim to sios) brandos eg za mi no kan di da tų dar bų ver tin to jai, Mo od le ap lin ko je dir bo 496 se mi na ro da ly viai. Jū ra tė SLA VI NIE NĖ Kau no An ta no Sme to nos g-jos lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė 14

15 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Mo ky to jai to bu li no sa vo kom pe ten ci jas Patirtis Šią va sa rą į Vil niaus vi du ri nės mo kyk los Lie tu vių na mai Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tro (ULŠC) or ga ni zuo tą se mina rą at vy ko 34 pe da go gai iš už sie nio lie tu vių mo kyk lų. Semi na ro te mą ini ci ja vo pa tys pe da go gai, iš reiš kę pa gei da vi mą to bu lin ti in for ma ci nių tech no lo gi jų nau do ji mo ug dy mo pro ce se ge bė ji mus. Se mi na re An drius Man zu ro vas (UAB Biz nio ma ši nų kompa ni ja ) de monst ra vo in te rak ty vių mo ky mo len tų tei kia mas ga li my bes. Mo kyk lų pe da go gai mi nė jo, kad ne re tai in te rak tyvios len tos iki ga lo neiš nau do ja mos dėl ne ži no ji mo, kur ga li ma ras ti pa mo kų pa vyz džių, in te rak ty vių mo ko mų jų fil mų bei kaip tai pri tai ky ti sa vo kla sei. Dar vie ną ga li my bę, kaip pa leng vin ti mo ky to jo dar bą ir su do min ti mo ki nius, pa tei kė Alek se jus Roso vas (VšĮ Švie ti mo tin klas kon sul tan tas). Jis kal bė jo apie sis te mą, lei džiančią kiek vie nam mo ky to jui sa va ran kiš kai kur ti sa vo bei nau do tis jau su kur tais mo ko mo jo da ly ko te stais moki nių ži nioms tik rin ti. Mo ky to jams ne be rei kia tik rin ti tes tų, nes tai pa da ro pa ti sis te ma. Be to, mo ky to jas re a liuo ju lai ku sa vo kom piu te rio ek ra ne ga li ste bė ti, kaip tes tas at lie ka mas: pa žiūrė ti, į kiek ir ko kius klau si mus at sa kė mo ki nys, kaip at sa kė ir kiek su rin ko taš kų. Nau do tis šia sis te ma ga li ma tik su mo kė jus as me ni nį ar ba įstai gos me ti nį mo kes tį. Už sie nio lie tu vių mo kyk lų mo ky to jai no rė tų pra šy ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ras ti lė šų mo kyk loms už sie ny je pri si jung ti ir nuo lat nau do tis etest.lt sis te mos ga li my bė mis. Itin gau sias in for ma ci nių ir skait me ni nių prie mo nių sau gyk las ga li ma ras ti por ta le kyk la.lt. Apie in te rak ty vias pa mokas, už si ė mi mus įvai rių da ly kų pe da go gams kal bė jo Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro Švie ti mo por ta lo sky riaus vedė ja Jo lan ta Dau gir die nė. O šio cen tro metodininkė Vir gi ni ja Na vic kie nė pri sta tė skait me ni nes mo ky mo si prie mo nes lie tu vių kal bai mo ky ti. Kaip su si kur ti sa vo sve tai nę, mo kyk lų pe da gogai su ži no jo iš lek to rės Al vi dos Loz die nės, Ug dy mo plė to tės cen tro me to di nin kės, mo ky to jos eks per tės. Vi sos sve tai nės ir elek tro ni nės ug dy mo sis te mos ne tik lei džia pe da go gui im ti, t. y. nau do tis pa reng to mis prie mo nė mis, bet ir ska ti na kur ti, da ly tis sa vo dar bais su ko le go mis. Kuo dau giau mo ky to jų įsi trau kia į šią veik lą, tuo įvai res nės, įdo mes nės moky mo prie mo nės pa sie kia ki tus var to to jus mo ky to jus, tė vus, mo ki nius. Se mi na re dis ku tuo ta apie ri bą, ku rią tu ri iš sau go ti pe dago gas: in for ma ci nės tech no lo gi jos pa de da or ga ni zuo ti ug dy mo pro ce są ir kū ry biš kai dirb ti, ta čiau ne rei kia jų per ver tin ti jo kios prie mo nės ne ga li at sto ti pe da go go as me ny bės ir nuo šir daus ben dra vi mo su mo ki niais. Lais va lai kiu mo ky to jai ap lan kė Val do vų rū mus ir Eu ro pos par ko eks po zi ci ją, sma giai pa si bu vo liau diš ko je va ka ro nė je su Kau no vai kų fol klo ro an sam bliu Kau ku tis. Iri na MIC KU TĖ ULŠC vy riau sio ji me to di nin kė Ka ra liau čiaus mo ky to jai kėlė kva li fi ka ci ją Trys part ne riai Ka li ning ra do sri ties lie tu vių kal bos mo ky to jų aso cia ci ja, Vil niaus vi du ri nė mo kyk la Lietu vių na mai ir Ka li ning ra do sri ties švie ti mo plė to ji mo ins ti tu tas įgy ven di no lie tu vių kal bos bei et no kul tū ros mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro jek tą. Kva li fi kaci jos to bu li ni mo pro gra mo je nu ma ty tos dvi se si jos. Pir mo ji vy ko Ka li ning ra do sri ties švie ti mo plė to ji mo ins ti tu te, kur pe da go gai to bu li no lie tu vių kal bo ty ros kom pe ten ci jas. Tai ko mo jo me to di nio po bū džio ant ro ji se si ja or ga ni zuo ta Vil niaus vi du ri nės mo kyk los Lietu vių na mai Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tre. Vi są sa vai tę Ka li ning ra do sri ties lie tu vių kal bos mo ky to jai ir vai kų me no ko lek ty vų va do vai da ly va vo kū ry bi nė se dirb tu vė se, ku rio se už si ė mi mus ve dė tech no lo gi jų mo ky to ja Edi ta Juo zė nie nė; dir bo kar tu su vado vė lių La bas! bei Ma no ir ta vo ša lis Lie tu va au to re Vir gi nija Stumb rie ne; ža vė jo si pro feso riaus Eu ge nijaus Jo vai šos Įdo mio sios Lietu vos is to ri jos pri sta ty mu; daly va vo Lie tu vos liau dies kul tū ros cen tro spe cia listų prak ti niuo se už si ė mi muo se te ma Lie tu vių kal bos mo ky masis per liau dies Edukacinė programa Senojoje kibininėje šo kį, mu zi ką, dai ną. Bu vo nu ma ty ta įvai ri kul tū ri nė pro gra ma: eks kur si jos po Vil niaus se na mies tį ir Tra kų sa los pi lį; ap si Ekskursija po Trakų salos pilį lan ky mas Val do vų rū muo se; da ly va vi mas edu ka ci nė je pro gra mo je Ra sų šven tė Ker na vė je. Pro jek to da ly viai nuo šir džiai dė ko ja Švie ti mo ir moks lo bei Už sie nio rei ka lų mi nis te ri joms už fi nan si nę pa ra mą, mo ky to jų kur sų or ga ni za to riams: Vil niaus vi du ri nės mo kyklos Lie tu vių na mai di rek to riui Gin tau tui Ru dzins kui bei Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tro ve dė jai As tai Turs kie nei ir ki tiems cen tro spe cia lis tams. Alek sas BART NI KAS Pro jek to ko or di na to rius, Ka li ning ra do sri ties lie tu vių kal bos mo ky to jų aso cia ci jos pir mi nin kas 15

16 Patirtis Iš šū kiai, at ve rian tys ga li my bes Va sa ros pra džio je Vil niaus At ga jos spe cia lio sios mokyk los spor ti nin kų ko man da iš 8 mo ki nių (4 sė din tys ve ži mė liuo se, 4 vaikš tan tys) ir 5 su au gu sių jų iš vy ko į Bel gi ją, Ve te re no mies tą, ku ria me vy ko 15-osios Eu ro pos in teg ra ci jos žai dy nės. Jos or ga ni zuo ja mos kas dve jus me tus vis ki to je Eu ro pos ša ly je. Mū sų mo kyk los ko man da šio se žaidy nė se da ly va vo an trą kar tą. Eu ro pos in teg ra ci jos žai dy nių tiks las di din ti ne įga lių vai kų fi zi nį ak ty vu mą ir sa vi gar bą su da rant ga li my bę at sto vau ti sa vo ša liai per tarp tau ti nius žai di mus ir spor tą. Mes, su au gu sie ji, sie kė me su da ry ti gali my bę ne įga liems vai kams pa žin ti sa ve ir plės ti ga li my bių ri bas in teg ruo jan tis į vi suo me nę. Ka dan gi vi siems bu vo atos to gos, mo ky to jai ne ri ma vo, kad ko man dos na riai ne už mirš tų vyks tan tys į žai dy nes, kad nie kas ne su sirg tų ar dar kas ne nu ma ty to ne nu tik tų. Ne ri ma vo me be rei ka lo. Iš vy ki mo die ną vi si sė da me į mo kyk los au to bu siu ką ir le kia me į Kau no oro uos tą. Dau ge lis vai kų lėk tu vu skri do pir mą kar tą. Pa ly do vai su pran ta ko man di nį jau du lį ir su so di na mus gru pė mis. Kram to me gu mą, čiul pia me sal dai nius, kad ne užgul tų au sų, ir sėk min gai pasiekiame Briu se lį. Čia mus pa si tin ka fla man diš kai kal ban tys To mas bei Do mi ny kas ir ve ža į už 100 ki lo met rų esan tį Ve te re no mies te lį, ku ria me ap si gy ve no 8 ša lių ko man dos iš Bel gi jos, Lie tu vos, Olan di jos, Vo kie ti jos, Len ki jos, Slo va ki jos, Veng ri jos ir Če ki jos. Mums pa ruoš ti vien vie čiai kam ba riai! Na, jau ne... Vai kai ne su tin ka gy ven ti ir mie go ti po vie ną. Da ro me lie tu viš ką tvar ką stum do me lo vas po dvi. Dabar ge rai. Ko man da ne val giu si jau 10 va lan dų, ta čiau vi si ty liai ken čia. Ir pa ga liau... ker ta me la za ni ją! Po va ka rie nės ba ras mo kyk los kie me ly je, ku ria me ga li ma ger ti kiek tik no ri ko ka ko los, sul čių, van dens ir... alaus. Taip, taip. Bel gi jo je al ko ho lį lei džia ma ger ti nuo 16 me tų, bet mū sų vai kai ne ga lė jo at si džiaug ti ko ka ko la... Ry te kė lė mės pu sę aš tuo nių ir sa va ran kiš kai ruo šė me arba tą, ka ka vą, sau sus pus ry čius bei su muš ti nius. Po to vi sus in dus į in dap lo vę. Kaip na mie. Die na įtemp ta, ko man dą pa da li na į 3 gru pes, vi si da ly viai varžo si skir tin go se spor to ša ko se tuo pa čiu me tu. Šiam ren gi niui mo ki niai ir mo ky to jai ruošėsi vi sus pra ėju sius moks lo me tus. Žai dy nės pri lygs ta olim pia dai, tik skir tu mas tas, kad at vyk da mi į žai dy nes da ly viai ne ži no už duo čių, ko kias spor to ša kas rei kia stip rin ti na mie, tre ni ruo tis. Ži no da mi, jog ko man da tu ri at lik ti daug skir tin gų už duo čių vie nu me tu ir nie kas mo ki niams ne galės pa dė ti, mo kė mės vis ko: žais ti Bo čios žai di mą, krep ši nio, bou lin go ele men tų ir dar daug ki tų da ly kų. Grin dų rie du lį nu ta rėme tre ni ruo tis tik bir že lį, kai iš si aiš ki no me, kas yra E-Hoc key. Šis pa va di ni mas bu vo nu ro dy tas pro gra mo je. Lie tu vos grin dų rie du lio fe de ra ci ja mums pa sko li no laz das, mo ki niai mo kė si val dy mo tech ni kos. Žai di mas Lie tu vo je žai džia mas ke le rius me tus, o mes vos mo ka me lai ky ti laz das... Pa aiš kė jo, kad šį žai di mą žais elek tri niuo se ve ži mė liuo se sė din tys da ly viai. Valdy ti tokį ve ži mė lį nė ra leng va, o jei gu jis dar sko lin tas... Mū sų mer gai čių Vi lū nės ir Jus ti nos akys pa si da rė tik rai di de lės, kai į aikš te lę ve ži mė liuo se iš rie dė jo bel gų ir olan dų mo ki niai. Jie raižė spor to sa lę ve ži mė liais kaip spor ti nė mis ma ši no mis ir grin dų rie du lio laz das bu vo įval dę pui kiai. Vi sa lai mė, kad ko man dos bu vo jung ti nės, o mes pa te ko me pas olan dus. Mer gai tėms te li ko ge rai sau go ti var tus ir va ži nė ti pir myn, at gal. Pa si se kė. Per ga lė. O ko man da, pir mą kar tą žai džian ti net bo lą (pa na šu į tin kli nį), at kak liai sie kia per ga lės. Tai syk lės pri tai ky tos žais ti ne įga lie siems: rei kia ka muo lį pa gau ti, o ne at muš ti. Žai di mas tę sia si 20 min. Sun ku bu vo... Mums bur tai lė mė žais ti net 40 min. iš kar to. La bai pa var go me. Ta čiau kiek pa tir ties įgi jo me! Tre čio ji rung tis bu vo mū sų mėgs ta miau sias žai di mas Bo čia. Mo kyk lo je vyks ta tre ni ruo tės, pa tys or ga ni zuo ja me var žy bas. Tik vie no taš ko pri trū ko iki di džio jo fi na lo... Ta po me tre čio sios vie tos nu ga lė to jais ir ko man dai pel nė me 8 taš kus. Va ka re mū sų lau kė gy va mu zi ka ir dai nos. Nors nei prancū ziš kai, nei olan diš kai ne mo ka me, dai nuo ti po pu lia rių dai nų lie tu viš kai mums nie kas ne truk dė. Bel gai net pri ei da vo ar čiau pa si klau sy ti, ko kia kal ba mes taip gra žiai vi si drau ge trau kia 16

17 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) me. Po šio sma gaus dai nų va ka rė lio or ga ni za to riai lie tu vius pa va di no Dre am te am ( Sva jo nių ko man da ). Tre čio ji die na pra si dė jo pa grin di nių spor to žai dy nių už duočių nag ri nė ji mu. Kiek vie nas da ly vis tu ri at lik ti tik jam skir tą už duo tį, ir tre ne ris ne ga li pa dė ti! Pir mo ji už duo tis. Ko man dai va do vau ja mo ky to ja Jur ga. Ant grin dų iš dė lio tos 24 už vers tos kor te lės. Po sig na lo už star to li ni jos iš bė ga vie nas da ly vis, ir iš va žiuo ja da ly vis ve ži mė ly je. Vie nas pa ke lia kor te lę ir pa rodo ko man dai, o ki tas da ly vis tu ri su ras ti to kią pat. Vai kams ši už duo tis la bai pa ti ko. Ant ro ji kiek su dė tin ges nė, ko man dai va do vau ja mo ky to ja Auš ra. Star tuo ja vi si 8 žai dė jai iš kart. Du bė ga pom pa pūs ti ka muo lį, vie nas lanks ty ti lėk tu vė lį, dar vie nas pu čia te ni so ka muo liu ką į sta le iš pjau tas sky lu tes, ki tas spjau do su įranga į tai ki nį. Po to da ly viai kei čia si, ren ka kor te les, o kai jas pa tei kia tei sė jui, šis nu ker pa ba lio ną lai kan čius siū lus, ir mes už duo tį įvyk do me! Tre čio ji už duo tis dar su dė tin ges nė, va do vau ja mo ky to ja Jur ga. Star tuo ja še šie se. Du bė ga sta ty ti bokš tą iš ka la dė lių, vie nas tu ri nu muš ti kėg lius, kitas pri pil ti į bu te liu ką van dens, už suk ti purkš tu ką ir va žiuo ti ve ži mė liu iki žva kių bei purkš ti jas van de niu, kol už ges. Ket vir to ji rung tis ta po staig me na ji bu vo įslap tin ta. Ži no jo me tik tiek, kad teks dirb ti su vamz džiais. Stra te giš kai nu ma tė me, kad čia leng viau su sio rien tuo ti bus vy rams. Ko man dos va do vu pa sky rė me mo ky to ją Juo zą. Po švil pu ko ko man da tu ri su jung ti 12 skir tin go dia met ro vamz džių ir per pil ti 10 bu te lių van dens kuo ma žiau iš pi lant jo ant že mės. Ta čiau mums nie kas ne pra ne šė, kad lai kas čia ne bus skai čiuo ja mas. Ši rung tis va rė iš pro to ir vai kus, ir tre ne rius. Nors tei sė jai lei do už duo tį vyk dy ti tik vie nam tre ne riui, mes ne ga lė jo me ra miai sė dė ti ir žiū rė ti, kaip mū sų vaikai pi la van de nį tei sė jams ant ko jų ar že mės. Šo ki nė jo me ap link su vaiz do ka me ra ir fo to apa ra tu ir ban dė me kaž ką sa ky ti. Kur tau! Vi si taip įsi aud ri nę, kad net ne be gir di. Tei sė jai, ma ty da mi mū sų vai kų pa stan gas iš sau go ti kuo dau giau van dens, puo lė pa dė ti, kaž ką fla man diš kai kal bė jo... Pa ga liau iš py lė me vi sus 10 bu te lių, su rin ko me 10 kg 700 g van dens ir li ko me sep tin to jo je vie to je. Kad ir kaip bu vo sun ku, ne li ko me pas ku ti niai. Ta čiau vai kai kaip su si ta rę tvirtino, kad ši rung tis ne pa ti ko... Patirtis Lie tu vos ko man da už ėmė penk tą ją ko man di nę vie tą. Kaip ir kiek vie nas, mes no rė jo me lai mė ti, ta čiau veng rai, bel gai ir olandai tik rai bu vo stip res ni. Bet bū tent po šios sun kios spor ti nės die nos vi si dar la biau pa jun ta me esa me pui ki ko man da! Pas ku ti nę die ną vy ko me į eks kur si ją Gen to mies tą. Vi du r- am žių sta ti niai, pi lis, ka ted ra, gra fi čių gat vė, daug gra žių vie tų ir is to ri jų. Pui ki gi dė is to ri ją pa ver tė žai di mu, ir vai kams ji ta po su pran ta ma. Vai kai ne už mirš ta iš rink ti gra žiau sią at vi ru ką juk Vil niu je lau kia tė ve liai, taip no ri si pa da ry ti jiems staig me ną. Grįžę į kam ba rius jie ant at vi ru kų už ra šo po ke lis mei lės žo džius tė ve liams ir įme ta į pa što dė žu tę. Žai dy nėms ir ke lio nei kel tus tiks lus, ma no me, pa vy ko pasiek ti. Mo ki niai grį žo na mo pa var gę, bet lai min gi, pa si sė mę gy ve ni miš kos ir spor ti nės pa tir ties. Vi si pui kiai pri si tai kė naujo je, ne pa žįs ta mo je ap lin ko je, ge bė jo ieš ko ti ir su si ras ti nau jų drau gų, nors vi si kal bė jo skir tin go mis kal bo mis. Per spor ti nes var žy bas vai kai ge bė jo ras ti spren di mus ir su si tvar ky ti su jau duliu, įvyk dy ti skir tas už duo tis. Mū sų ko man da dai na vo lie tu viš kai, taip leis da ma ki tiems iš girs ti mū sų kal bą ir pa ro dy ti, kiek daug dai nų mes mo ka me. Spor ti niai pra lai mė ji mai mums pa dės au gin ti spor ti nes am bici jas. Su pra to me, kad iš šū kiai pa de da at ras ti nau jas ga li my bes, ku rios, pa si ro do, yra ne iš se mia mos! At ga jos ko man da dė kin ga mo ki nių tė ve liams, kad iš drį so iš leis ti sa vo at ža las į to li mą ke lio nę bei rė mė ko man dą, di rekto rei už vi sa pu siš ką pa gal bą die ną ir nak tį, mo kyk los bendruo me nei už mo ra li nį pa lai ky mą, Lie tu vos grin dų rie du lio fe de ra ci jai už tre ni ruo tėms pa sko lin tas grin dų rie du lio laz das bei Vil niaus mies to sa vi val dy bės Švie ti mo sky riui už pa tvir tin tą mū sų spor to pro jek tą, ku rio lė šo mis ga lė jo me nu vyk ti į Bel giją. Ir, ži no ma, nuo šir džiai dė ko ja me žai dy nių or ga ni za to riams Bel gi jo je už nuo la ti nį dė me sį. Auš ra KRIŠ KO VIE CIE NĖ, Jur ga STA TU LE VI ČIE NĖ Vil niaus At ga jos spe cia lio sios m-klos gy do mo sios kū no kul tū ros vy riau sio sios mo ky to jos Ta pa tu mo žen klai Bir že lį Va rė nos ra jo ne, Val ki nin kų mies te ly je, Lie tu vos jauni mo tu riz mo cen tras (LJTC) ir Lie tu vos is to ri jos ins ti tu tas or ga ni za vo ša lies jau nų jų et no gra fų eks pe di ci ją Ta pa tu mo žen klai. Jo je da ly va vo 10 jau nų jų et no gra fų mo kyk los mo ki nių. Į eks pe di ci ją at vy ko mo ki niai iš Vil niaus, Mer ki nės, Va rė nos, Šal či nin kų ir Rū diš kių. Šie moks lei viai lan ko dvi me tę et no gra fų mo kyk lą ir jau tu ri pa tir ties bei ži nių et no gra fi jos sri ty je. Et no gra fų mo kyk la bus tę sia ma ir naujaisiais moks lo me tais. Eks pe di ci jo je dirb ta pa gal pa tvir tin tą pro gra mą. Te ori nius ir prak ti nius už si ė mi mus ve dė Lie tu vos is to ri jos ins ti tu to Et nolo gi jos sky riaus moks li nin kai dr. Žil vy tis Šak nys (et no gra fų mo kyk los moks lo va do vas), dr. Ra sa Paukš ty tė-šak nie nė ir dr. Skaid rė Ur bo nie nė. Mo ki niai su si pa ži no su Dzū ki jos et ni nio re gio no dva si ne bei ma te ria li ne kul tū ra, iš klau sė pa skai tas apie Dzū ki jos na ciona li nį par ką, kul tū rų są vei ką ir tu riz mą, kryž dir bys tę, Puns ko lie tu vių ves tu vių pa pro čius, liau dies skulp tū rą, pa sto vi ą sias ka len do ri nes šven tes, se no vės lie tu vių skal bi mo pa pro čius ir kt. Va do vau ja mi moks li nin kų sa va ran kiš kai už ra šė ne ma žai tau to sa kos, pa pro čių, šven čių, at si mi ni mų bei ki to kios ver tin gos et no gra fi nės me džia gos. Mo kė si su rink tą me džia gą sis te min ti ir ap do ro ti. Va ka rais bu vo or ga ni zuo ja mos et no gra fi nės va ka ro nės, žaidi mai, švęs tos Pet ri nės. Per eks pe di ci ją mo ki niai su si pa ži no su et no gra fi jos moks lo pa grin dais, pra plė tė sa vo aki ra tį. Jau nie ji et no gra fai vėl su si tiks ru de nį ir tęs sa vo stu di jas et no gra fų mo kyk lo je. Jū ra tė RA DZE VI ČIŪ TĖ LJTC me to di nin kė 17

18 Lie tu vy bės ke liu Ar taps Val do vų rū mai Lie tu vos šir di mi? Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tras prie Vil niaus vi du ri nės mo kyk los Lie tu vių na mai už sie nio lie tu vių kil mės stu den tams or ga ni za vo iš vy ką į dar ne ati da ry tus Val do vų rū mus. Studen tams tai bu vo pui ki ga li my bė iš vi daus pa ma ty ti vie šo jo je erd vė je ap ta ri nė ja mą sta ti nį, ras ti at sa ky mus į klau si mus apie rū mų at si ra di mo Vil niu je ap lin ky bes bei prie žas tis. Kaip ži no ma, Val do vų rū mai bu vo pa sta ty ti 1530 m., juo se įvai riais lai kais re zi da vo Žy gi man tas Se na sis, Žy gi man tas Augus tas, Zig man tas ir Vla dis lo vas Va zos. Vė liau per 1661 m. vy ku sią ko vą su Ru si jos ka riuo me ne rū mai bu vo ap griau ti ir apie 100 me tų šio je vie to je stūksojo tik griu vė siai. Šiuo me tu at sta ty mu rū pi na si Val do vų rū mų pa ra mos fon das. Nors rū mų ati da ry mas pla nuo ja mas tik m., jau da bar čia įsi kūrė Na cio na li nis mu zie jus Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės val do vų rū mai. Tie sa, mes ne sa me pir mi iš lai min gų jų, ku riems te ko pa ma ty ti šį Lie tu vos di dy be al suo jan tį pa sta tą. Pra ėju sių me tų lie pą čia jau vy ko ne mo ka mos eks kur si jos vi siems no rin tie siems lie tu vių, an glų, ru sų, len kų kal bo mis. Daug stu den tų dė me sio su lau kęs re gi nys rū mų pa ma tų griu vė siai, virš ku rių, iš sau gant jų au ten tiš ku mą, bu vo pa sta tytas vi sas pa sta tas. Vė liau, kai čia už virs gy ve ni mas, lan ky to jai ga lės juos pa ma ty ti per stik li nę vit ri ną, įreng tą iš rū mų kie mo pu sės. Di de lį įspū dį pa li ko ir kok li nės kros nys bei gla zū ruo tos grin dys. Ta čiau jo mis bus ga li ma tik gro žė tis nė vie no lanky to jo ko ja ne pri si lies prie jų pa vir šiaus, mat mū sų ba tų pa dai la bai ski ria si nuo vi du ram žiais pa pli tu sių grin dų gla zū ra grei tai nu si trin tų. Be abe jo, ga li ma dis kuo ti dėl at sta ty tų rū mų au ten tiš ku mo. Ta čiau kas ap skri tai yra au ten tiš ka? Ar ga li ma lai ky ti au ten tiš ku pu sę Eu ro pos ar chi tek tū ri nio pa vel do, su griau to per pa sau li nį ka rą ir vė liau at sta ty to? Kaip mums pa aiš ki no rū mų dar buo to ja, ne bu vo tiks lo pa da ry ti se nų jų rū mų ko pi jos, nes tai ne įma no ma. Tie siog steng ta si iš lai ky ti to lai ko tar pio dva sią. Dis ku si jos dėl rū mų nie kaip ne nu ty la. Ta čiau jie jau pa sta ty ti, ir kuo mes juos lai ky si me ar au ten tiš ku is to ri jos pa min klu, ar mū sų am žiu je iš nau jo su kur tu tau tos bei vals ty bės sim bo liu tai jau kiek vie no iš mū sų pa si rin ki mas. ieš ko jo pro tė Vių ke Lių... Gru pė už sie nio lie tu vių kil mės stu den tų, stu di juo jan čių Lietu vos aukš to sio se mo kyk lo se, nu ta rė su si pa žin ti su pro tė vių pa vel du Bal ta ru si jo je. Iš vy ka ta po įma no ma, pa de dant Už sienio lie tu vių švie ti mo cen trui, ku rio vie na iš funk ci jų pa gal ba už sie nio lie tu vių kil mės stu den tams, stu di juo jan tiems Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se, in teg ruo tis į mūsų šalies vi suo me nę. Su pla nuo tas tu ri nin gas ke lio nės marš ru tas: ap lan ky ti res tauruo tas Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės pi lis bei jų lie ka nas Ly do je, Ne svy žiu je, Mi re, Nau gar du ke, pa žin ti Bal ta ru si jos sos ti nę Mins ką. Su sto jo me prie Ly dos pi lies, ku ri 1330 m. bu vo pa sta ty ta Lietu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no ir yra vie na iš se niau sių mū ro pi lių da bar ti nė je Bal ta ru si jo je. Sa ko ma, kad se no vės pi lių sie nos pri si me na vi są is to ri ją, įvy kius, vi sus to je vie to je bu vu sius žmo nes. Tad, pri si lie tę prie iš li ku sios sie nos da lies, pri silie čia me ir prie pa čios is to ri jos. Taip pi lis tam pa tar si gran dis tarp pra ei ties ir da bar ties. Yra dar vie na prie žas tis, dėl ku rios vi si stu den tai no riai lie tė iš li ku sią sie nos at kar pą ti ki ma, kad iš si pil dys vi si su gal vo ti no rai. Ly do je il gai ne už si bu vo me, nes mū sų jau lau kė Mi ro pi ly je. Pa ke liui dar no rė jo me ap lan ky ti Ne svy žiaus pi lies lie ka nas. Ka dai se to je vie to je bu vo vie na iš Lie tu vos di džių jų ku ni gaikščių re zi den ci jų. Keis tas jaus mas ap ima bū nant prie jų, stip ri ener ge ti ka sklin da nuo šių griu vė sių, o nuo kal no at si vė ru si ne pa pras to gro žio pa no ra ma tik pa gi li na šį jaus mą. Apie Mi ro pi lies gro žį gir dė jo me itin daug, prieš ke lio nę žiū rėjo me nuo trau kas in ter ne te, tad jau tu rė jo me šio kį to kį su pra ti mą. Bet vi si pa sa ko ji mai ir nuo trau kos yra nie kis, pa ly gin ti su tuo, ką iš vy do me. At ro dė, kad at si dū rė me prie pa sa kiš kos tvir to vės ir tuoj prie du rų mus pa si tiks pra ban giais se no vi niais ap da rais pa si puo šu sios da mos bei ka va lie riai. Mi ro pi lis be veik at sta ty ta ir jau pui kuo ja si praš mat niais in ter je rais. Pa sva jo ję, kad ir mū sų Val do vų rū mai grei tai at ro dys taip pat įspū din gai, iš ke lia vo me į Ne svy žių ap lan ky ti Rad vi lų pi lį. Ne svy žiu je pa ma tė me ir jė zui tų Die vo Kū no baž ny čią, ku rio je yra ku ni gaikš čių Rad vi lų šei mos mau zo lie jus. Tai jau an tra už sie nio lie tu vių kil mės stu den tų iš vy ka šiuo marš ru tu, to dėl vy res nių kur sų stu den tai, į pa žin ti nę ke lio nę vy kę 2005 m., ga lė jo įver tin ti pa si kei ti mus, įvy ku sius per šeše rius me tus. O jų pa ste bė jo me tik rai ne ma žai: Ly dos pi lies res tau ra ci jos dar bai smar kiai pa ju dė jo, Mi ro pi ly je jau be veik už baig ta eks po zi ci ja, o svar biau sia ir la biau siai pa ste bi ma jau ga lė jo me už ei ti į Ne svy žiaus pi lies da lį, kur su reng ta įvai rių su rū mų is to ri ja su si ju sių eks po na tų eks po zi ci ja. Vi sa tai ro do, kad Bal ta ru si jo je ne ma žai pa stan gų ir lė šų ski ria ma mū sų ben dro pa vel do iš sau go ji mui ne tik vals ty bi niu, bet ir vi suo me ni niu lygme niu. Tai tu rė tų dar la biau pa ska tin ti Lie tu vos pi lie čius rū pin tis tin ka mu sa vo is to ri jos pri sta ty mu įvai riais as pek tais. Mins kas mus pa si ti ko lie tu mi, ta čiau tai ne su ga di no nuo taikos. Vė liau ap lan kė me baž ny čią, kur kar tais vyks ta mi šios lietu vių kal ba, ma tė me Aša rų sa lą Ne mi gos pa kran tė je, Per ga lės aikš tę su am ži ną ja ug ni mi ir daug ki tų žy mių mies to vie tų. Dar nu ta rė me už suk ti prie Krė vos pi lies lie ka nų, kur 1385 m. bu vo su da ry ta Krė vos su tar tis, pa gal ku rią Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės val do vas Jo gai la ve dė Len ki jos sos to pavel dė to ją Jad vy gą ir ta po Len ki jos ka ra liu mi, o tai pa ska ti no Lie tu vos krikš tą. Na mo grį žo me vė lai va ka re pa var gę, bet lai min gi. Troš ko me pa pa sa ko ti drau gams ir pa žįs ta mie siems sa vo nuo ty kius Balta ru si jo je. Ir kas ži no, gal ir iš jų kas nors su ma nys pa kar to ti mū sų pro tė vių ke lių pa ieš kas bei at ras juos ne tik Bal ta ru si jos te ri to ri jo se, bet ir sa vo šir dy se. Pa reng ta pa gal Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tro vy riau sio sios me to di nin kės Ju li jos BAŠ KY TĖS straips nius Švie ti mo nau jie noms My lėk, lie tu vi, tą bran gią Že mę... (Mai ro nis) Poš ko nių pa grin di nė je mo kyk lo je 1998-ai siais įsi kū rė jau nųjų mai ro nie čių bū re lis. Mo ki niai pa si ža dė jo puo se lė ti Mai ro nio bei ki tų po etų ir Lie tu vos ra šy to jų kū ry bą, ak ty viai da ly vau ti li te ra tū ri nė je ir me ni nė je veik lo je, my lė ti bei gerb ti sa vo Tė vynę, jos pa pro čius... Nuo lat mo kė mės nu si teik ti kū ry bai, to le ran ci jai, ug dė mės drau giš kus san ty kius, per im da mi tau tos kul tū rą, iš sau go da mi jos at min tį. Jau nie ji Mai ro nio pa se kė jai su pra to, kad ne įma noma pa mil ti Gim ti nės, ne ži nant jos is to ri jos, sa vo gi mi nės šak nų. Mo kė mės bū ti tei sin gi, do ri, darbš tūs. Piet ry čių Lie tu vos vai kai do mė jo si stip ria Mai ro nio as me ny be, su pras da mi, kad žmo gus gims ta ne pats sau, o vi sai žmo ni jai, kad yra pa tik ri na mas rūs čios is to ri jos ap lin ky bė mis, ku rios iš žmo gaus ga li pa rei ka lau ti vis ko... Kil nūs tiks lai skatina žmo nes bū ti he ro jais. Bran di as me ny bė tu ri su tap ti su tau ta. Jo nas Ma čiu lis-mai ro nis bu vo tur tin gos sie los ir vi so ke rio pų ga bu mų žmo gus. Ju to lai ko pul są, sky rė, ką jau rei kia dirb ti, o ko dar ne bū ti na. Mai ro nie tė Jur gi ta, bū da ma dar tik penk to je kla sė je, ra šė: Dar ne ma čiau, kas taip my lė tų gam tą, dar ne ma čiau to kių gra žių ei lių, ir tas ei les juk mes vi si su pran tam, jos pa ra šy tos iš šir dies gel mių... Jur gi ta Mi siu ke vi čiū tė tik bai gė aš tun tą kla sę. Ji kar tu su sa vo ben dra min čiais džiau gia si ir di džiuo ja si, kad ga lė jo ap si lan ky ti my li mo po eto Tė viš kė je ir Gim ti nė je. 18

19 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Sei Nų Ži bu rio lie tu ViŠ ka mo kyk LA Dė ko ju gi dei p. Ri tai Pa škaus kie nei už per teik tas ži nias ir pa ro dy tas Jo no Ma čiu lio-mai ro nio Tė viš kės ir Gim ti nės vie tas. Gė rė jo mės iš li ku sia pu ši mi, ku riai grei tai bus 150 me tų, kaip ir pa čiam po etui. Mai ro nio Gim ti nė je vai kai bran di no ži nias apie žmo gaus as me ny bę, jo var du ir pa va din tas Poš ko nių bendruo me nės vai kų ju dė ji mas. Šiai gru pe lei ug dy ti nių ne sve ti ma mei lė gam tai, gra ži mo kyk los, sa vo kai mo, na mų kie mo ap lin ka. Jie ge riau si įvai rių šven čių or ga ni za to riai, sce na ri jų kū rė jai, sa vos mo kyk los, kai mo ben druo me nių veik los puo se lė to jai. Dė ko ja me Die ve niš kių tech no lo gi jų ir ver slo mo kyk los direk to rei p. Ilo nai Še die nei už do va no tą pi lig ri mi nę iš vy ką į Že mai ti jos kraš tą ap lan kant po eto Mai ro nio Tė viš kę, Gim ti nę ir Ši lu vą. Ti kiuo si, kad Šal čios že mė je glež nas mai ro nie čių dai ge lis su stip rės, įsi tvir tins ir, šil dant glo bo to jų en tu zias tų del nams, stieb sis bei iš augs į lie tu vio var do ver tą ąžuo ly ną. Zi ta SPI RAUS KIE NĖ Poš ko nių kraš to mai ro nie čių klu bo glo bė ja Ne nu sa ko mas jaus mas: ben drau ti lie tu viš kai Len ki jo je Anks tų penk ta die nio ry tą ke lių iki mo kyk li nių įstai gų va do vai, pa va duo to jai ug dy mui bei mo ky to jai iš vy ko me iš Vil niaus į Sei nus ir Puns ką ap lan ky ti lie tu viš kų mo kyk lų-dar že lių, pa bendrau ti su Len ki jo je gy ve nan čiais lie tu viais. Mus pri ėmė Lie tu vos Res pub li kos kon su las Sei nuo se doc. dr. Liud vi kas Mi la šius. Su si pa ži nę su Lie tu vos kon su la to veik la, nu sku bė jo me į Sei nų Ži bu rio lie tu viš ką mo kyk lą (čia vei kia 1 dar že lio gru pė miš raus am žiaus (3 6 me tų) vai kams, pa grin di nė mo kyk la ir gim na zi ja). Di din gas ir erd vus pa sta tas pa sta ty tas už Len ki jo je įsi kū ru sio An ta no Ba ra naus ko fon do bei Lie tu vos vals ty bės lė šas. Ja me mo ko si 98 vai kai. Mums iš kar to ki lo be ga lė klau si mų: kaip mo ko ma si lie tu viško je mo kyk lo je, kiek yra lie tu vių kal bos pa mo kų, ko kia kal ba ra šo mi ug dy mo pla nai. Pa si ro do, lie tu vių mo kyk lo je in teg ruo tų da ly kų mo ko ma si lie tu vių kal ba, ta čiau pa mo koms vai kai ren gia si iš len kiš kų vado vė lių. Mo ki niai su pran ta len kų kal bą ir ja lais vai ben drau ja. Pa sak mo kyk los di rek to riaus Al gir do Vai ce kaus ko, už jos sie nų, kai at si du ri tarp žmo nių, ku rie ne su pran ta lie tu vių kal bos, vi si ben drau ja len kiš kai. Te ko gir dė ti, kaip lie tu viai pui kiai iš ta ria ko kią fra zę len kiš kai. Ne at skir si, kad tai ne len kas. Lie tu vių kal bos sa vai ti nių pa mo kų mo ki niai tu ri ma žiau nei vals ty bi nės len kų kal bos. Ug dy mo pla nus mo ky to jai ren gia vals ty bi ne len kų kal ba. Sei nų Ži bu rio mo kyk la yra pri va ti, ne pa val di sa vi val dy bei, to dėl jai sun ku iš si lai ky ti. Pri va ti tai tik skam bus žo dis, nes jo kios ko mer ci nės veik los čia nė ra, at virkš čiai, tė vai, at ve dę vai kus į mo kyk lą, ne mo ka nei už vai ko mai ti ni mą, nei už ki tas pa slau gas. Šios mo kyk los tiks las iš lai ky ti lie tu vy bę, stip rin ti ben druome niš ku mo jaus mą, pri trauk ti lie tu vių ben druo me nės šei mas vai kus leis ti mo ky tis gim tą ja kal ba, ne už mirš ti jos, di džiuo tis, o ne slėp ti, kad esi lie tu vis. Lie tu vos Res pub li kos kon su las Sei nuo se doc. dr. L. Mi la šius pa ly dė jo mus į Puns ko sa vi val dy bės vai kų dar že lį. Ja me mus ma lo niai pri ėmė, ap ro dė gru pes, ku rio se gau su vai kų. PuNS ko SA Vi VAL Dy bės vai kų dar že Lis su LEN kų ir lie tu Vių dės to Mą ja kal ba Dar že ly je, pa sak di rek to rės Onu tės Vir by lie nės, vai kų daugė ja m. m. ja me vei kė 5 gru pės: vie na lie tu viš ka tri me čiams vai kams (va di na mo ji ma žy lių ), vie na lie tu viš ka ke tur me čiams, dvi lie tu viš kos 5 6 me tų vai kams ir vie na miš ri 3 6 me tų len kų vai kams. Prieš mo kyk li nė je gru pė je vyks ta 4 sa vai ti nės len kų kal bos pa mo kos, ku rias ve da tos pa čios pe da go gės (nes pui kiai kal ba len kiš kai). Dar že ly je to bu li na ma gim to ji lie tu vių kal ba, puo selė ja mos lie tu viš kos tra di ci jos bei kul tū ra m. di rek to rė O. Vir by lie nė ir pe da go gė Ali ci ja Va ličkie nė lie tu vių tau ti nei ma žu mai pa ren gė Iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mą, ku rią lei do nau do ti Len ki jos na cio na li nės edu ka ci jos ir spor to mi nis te ri ja. Šia me dar že ly je vyks ta daug ren gi nių, kon kur sų, eks kur si jų, šven čia mos Len ki jos ir Lie tu vos vals ty bi nės, ka len do ri nės bei re li gi nės šven tės. Dar že li nu kai da ly vau ja tau ti nių ma žu mų vai kų dai ne lių fes ti va ly je Dai nuo ki me kar tu, vyks tančiame Balsto gė je. Dar že lis tu ri in ter ne to pus la pį, ku ria me vi sa in for ma ci ja apie jį pa tei kia ma ir lie tu vių, ir len kų kal bo mis. Prieš at si svei ki nant mums pa do va no jo po lei di nu ką Puns ko sa vi val dy bės vai kų dar že lis ( ), ku ria me ap ra šy ta dar že lio is to ri ja nuo pat 1949 m., bei Len ki jos lie tu vių lei džia mą mėn raš tį vai kams Auš re lė, ku ria me daug mo ki nių pie ši nių, nuo trau kų, ren gi nių pri sta ty mų iš lie tu viš kų mo kyk lų ir dar želių: Sei nų Ži bu rio mo kyk los, Na vi ny kų, Puns ko, Kras na vo, Vi du gi rių mo kyk lų. Bu vo sma gu pa ben drau ti ne tik su pe da go gais, va do vais, bet pa kal bin ti ir ma žuo sius dar že ly je bei Sei nų Ži bu rio mo kyk los mo ki nius, ku rie no riai at sa ki nė jo į klau si mus. Su pra to me, kad vis kas jiems čia pa tin ka ir jie jau čia si ge rai. Vyks tant na mo bu vo apie ką pa mąs ty ti, o par va žia vus papa sa ko ti. Juk ap lan kė me dar ir se no viš ka dva sia al suo jan čią jot vin gių so dy bą. Dė ko ja me šios edu ka ci nės ke lio nės or ga ni za to riams Vil niaus dar že lio-mo kyk los Vi li ja di rek to rės pa va duo to jai ug dy mui Ra sai Vai te kė nie nei ir di rek to rei So fi jai Ma ta re vič už nau ją pa tir tį, vie nos die nos ke lio nę, pa lie tusią mū sų sie lų gel mes ne vie ne riems me tams. Ag nė ŠČE BE DIE NĖ Vil niaus l/d Rak te lis di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui 19

20 Di džių jų tau tos ne tek čių at mi ni mo ug nis su spin do Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie ju je 2011-ie ji Lie tu vo je pa skelb ti Lais vės gy ni mo ir di džių jų netek čių at mi ni mo me tais. Mi nint so vie tų rep re si nio re ži mo Lietu vo je 70-ąsias me ti nes Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie ju je su reng ta pa ro da Dau giau nie ka da m. mo ky to jams trem ti niams at min ti. Pa ro da pri sta ty ta vi suo me nei. Di zai ne rė In drė Rai žie nė kon cep tu a liai pa tei kė bei pri sta tė is to ri nę me džia gą, pa ly dė tą pa ro dos au to rės vy riau sio sios mu zie ji nin kės ci tuo ja mais mo kyto jo trem ti nio Pet ro Bar kaus ko at si mi ni mų bei No be lio li te ratū ros pre mi jos lau re a tės Her tos Miu ler (Her ta Müller) ro ma no Amo sū puok lės teks tais, at vė rė as me ni nės pa tir ties ker te les, vir tu sias ei lė mis, pa sa ko ji mais. Ren gi ny je pri si mi ni mais bei skau džios is to ri nės at min ties puo se lė ji mo pro ble mo mis da lijo si Lie tu vos po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gos Kau no fi lia lo pir mi nin kas Juo zas Sa vic kas ir ki ti su si rin ku sie ji. Pri si mi ni mus pa ly dė jo dai nos, at lik tos vo ka li nio an sam blio Gu bo ja (va do vė Alek san dra Da nu tė Žie de lie nė). Pa ro da Dau giau nie ka da m. mo ky to jams trem tiniams at min ti pri me na lan ky to jams nu ken tė ju sius mo ky to jus, žmo nes, ug džiu sius pi lie tiš ką jau ną ją lie tu vių kar tą ir už tai rep re si nio re ži mo pa smerk tus mir čiai, su luo šin tus trem ties. Ne daug jų iš gy ve no, ne daug iš li ko mo ky to jais... Pa ro do je eks po nuo ja mi do ku men tai, daik tai iš Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie jaus fon dų, su pa žin di nan tys lan ky to jus su mo ky to jų trem ti nių, po li ti nių ka li nių K. Ger bi nie nės, P. Barkaus ko, A. Vait ke vi čiaus, B. ir J. Ar laus kų, P. Las tie nės ir ki tų kan čių bei iš li ki mo is to ri ja. Šių ir ki tų pa na šių is to ri jų pa mirš ti ne ga li me, nes joks fi zi nis ar dva si nis smur tas prieš tau tas bei žmo nes dau giau nie ka da ne tu ri pa si kar to ti... Is to ri nė me džia ga, pa nau do ta pa ro do je, leis su kur ti nau ją edu ka ci nę pro gra mą, pa dė sian čią pe da go gams pri sta ty ti Antro jo pa sau li nio ka ro ir po ka rio lai ko tar pį Lie tu vo je, pa pil dy ti va do vė liuo se pa teik tą me džia gą. Pa ro dą ga li ma lan ky ti iki šių me tų pa bai gos. Pa ro da pa reng ta vyk dant pro jek tą Dau giau nie ka da m. mo ky to jams trem ti niams at min ti, ku rį iš da lies pa rė mė LR kul tū ros rė mi mo fon das. Ga bi ja MAC KE VI ČIŪ TĖ Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie jaus vy riau sio ji mu zie ji nin kė, pa ro dos au to rė Jung ti niai MIX bū re liai pla tes niam vai kų aki ra čiui Smal sūs ir įvai ria ly pės už kla si nės veik los ieš kan tys vai kai bei jau nuo liai šiais moks lo me tais ga lės leis ti sa vo lais va laikį įvai ria pu siš kiau nuo rug sė jo Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras (LVJC) kvie čia lan ky ti ne tik įpras ti nius už si ė mi mus, bet ir jung ti nes MIX veik las. Jung ti nės MIX veik los tai skir tin gų LVJC už si ė mi mų deri niai iš 2 ar ba 3 skir tin gų veik lų, tai gi pa si rin kęs sau tin ka mą de ri nį lan ky to jas vie ną sa vai tės die ną ga lės lan ky ti vie ną, ki tą die ną an trą jam pa tin kan čią veik lą. Už si ė mi mai skir ti įvai raus am žiaus vai kams ir jau nuo liams nuo 5 me tų. Jung ti nes MIX veik las pri sta to me vi sų pir ma at si žvelg da mi į tai, kad kar tais smal siems vai kams ir jau nuo liams lan ky ti tą pa čią veik lą iš ti sus me tus šiek tiek pa bos ta, pri stin ga įvai rovės, nau jų iš šū kių. Lan ky da mi jung ti nes veik las jie pra plės sa vo aki ra tį pa vyz džiui, lan ky da mi ba sei ną ir fo to gra fa vi mo už si ė mi mus jie iš moks plauk ti ir kar tu la vins sa vo kū ry biš ku mą, su si pa žins su dar dau giau ben dra am žių, įgis dau giau nau jų įgū džių, o jų lais va lai kis bus įvai res nis, sa kė LVJC me no sky riaus va do vė San dra Va lan ti nai tė. Vai kams iki 15 me tų skir ti jung ti nių MIX veik lų de ri niai su da ry ti iš po pu lia riau sių LVJC veik lų: plau ki mo ba sei ne, dai lės, gra fi čių, ke ra mi kos ir mo zai kos, ak to ri nio me no bei Ry tų ko vos me nų, gat vės, hip ho po, hou se dan ce ir ki tų sti lių šo kių, žon gli ra vimo, an glų kal bos bei ki tų už si ė mi mų. Vy res nie siems skir tuo se jung ti nių MIX veik lų de ri niuo se eko no mi kos, žur na lis ti kos ir fo to di zai no bei kar je ros pla na vi mo, ak to ri nio me no ir ben dravi mo įgū džių už si ė mi mai. Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras siū lo 34 jung ti nių MIX veik lų de ri nius ir kvie čia vi sus no rin čiuo sius lan ky ti šias veik las, teik ti sa vo pa siū ly mus. Taip pat šį se zo ną LVJC siū lo nau jas veik lų pa si rin ki mo pro gra mas Pa tir tu kas (5 9 me tų vai kams) ir Ban dyk lė (10 18 me tų vai kams), skir tas tiems, ku rie ne ži no, ko kią veik lą no rė tų lan ky ti. Šio mis pro gra mo mis iš ban dę ne ma žai veik lų lan ky to jai ga lės iš si rink ti, ką lan ky ti no ri la biau siai. Apie LVJC Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras di džiau sia ne for ma lio jo ug dy mo įstai ga Lie tu vo je, siū lan ti dau giau nei 80 įvai rių už si ė mi mų bei veik lų vai kams, jau ni mui ir su au gu sie siems. Cen tras or ga ni zuo ja ne įga lių jų ug dy mui pri tai ky tas veik las. LVJC inf. Dau giau in for ma ci jos Jū ra tė Ja na vi čie nė, el. p. ju ra te.j@lvjc.lt. 20