Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Transkriptas

1 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro medaliai lietuviams Kovo 28 balandžio 5 d. Mursijos mieste (Ispanija) vykusioje VII Europos Sąjungos mokslo olimpiadoje (EUSO) abi Lietuvos komandos pelnė sidabro medalius. Šiais metais konkurse dalyvavo: dešimtokai (B komanda) Julija Viltrakytė (Marijampolės marijonų g-ja, mokyt. Jūratė Žiūrienė), Rūtelė Marčiulionytė (Alytaus šv. Benedikto g-ja, mokyt. Erika Makauskienė, Janė Liutkienė, Irena Kliminskienė), Vladas Jurkevičius (Vilniaus licėjus, mokyt. Danutė Aleksienė) bei vienuoliktokai (A komanda) Greta Zaborskytė (Plungės Saulės g-ja, mokyt. Albina Kauliuvienė), Agnė Ulytė (Vilniaus licėjus, mokyt. Virginija Barbaravičiūtė) ir Minijus Laukaitis (Mažeikių Gabijos g-ja, mokyt. Genovaitė Meinorienė). Komandos vadovai: Paulius L. Tamošiūnas, Ramūnas Skaudžius ir Mindaugas Pranaitis (Vilniaus universitetas). Šiais metais mokiniams teko įdomios praktinės užduotys apie šilko gamybą, savybes bei tyrimai, kaip pagaminti ir išlaikyti geriausių biocheminių savybių turinčias vaisių sultis. Mūsų šalies mokiniai olimpiadoje dalyvavo trečią kartą. Pernai Lietuvos mokinių komanda iškovojo aukso ir sidabro, užpernai sidabro medalius m. EUSO nugalėtojais paskelbti jaunieji mokslininkai iš Čekijos. Be jų šiemet auksą parsivežė vokiečiai, vengrai ir estai. Mūsų inf. ES parama mokiniams jauniesiems tyrėjams Atnaujintų Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimas Spren di mus dėl se mi na rų apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas pri ima pa čios mo kyk los...6 Druskininkuose mo kė si mo ky to jai...6 Pa žy ma dėl tei kia mų sta tis ti nių duo me nų pa ti ki mu mo...8 Mo kyk la ir šei ma Svar biau sia bū ti drau ge...15 Kla sės auk lė to jai vi lia si bū ti iš girs ti...19 Meninis ugdymas XVI II vai kų te at rų fes ti va lis Ra ga nė...20 Pradedamas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas. Projektą vykdys Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras kartu su Lietuvos jaunųjų gamtininkų stotimi. Projektui skirta 5,147 mln. litų. Per dvejus metus tiek truks projektas žymiausi Lietuvos mokslininkai 100 Lietuvos mokyklų skaitys paskaitas, demonstruos eksperimentus. Bus sukurtas Jaunųjų tyrėjų klubas ir interneto vartai, pradėtas leisti mokslo populiarinimo periodinis žurnalas. Tikimasi, kad į klubo veiklą įsitrauks 200 mokinių, kurie parengs 60 tęstinių mokslinių darbų. Dėmesys skiriamas ir mokytojams, kurie dirbs su šiais vaikais: projekto metu bus parengta jaunųjų tyrėjų vadovų programa, pagal ją mokysis 60 asmenų. Bus išleisti jiems skirti metodiniai leidiniai, sukurtas konsultacinis centras. Europos Sąjunga skatina valstybes nares aktyviau skleisti mokslo žinias ir populiarinti jas tarp jaunimo, taip pat siekia iš esmės padidinti tyrėjo karjerą pasirenkančių žmonių skaičių. Šis projektas padės populiarinti gamtos mokslus ir technologijas mokyklose, suteiks daugiau savirealizacijos galimybių gabiems vaikams. Daugiau informacijos teikia ŠMM ES paramos koordinavimo departamento vyresn. specialistė Živilė Sabaliauskienė, tel. (8 5) , el. p. zivile.sabaliauskiene@smm.lt. ŠMM inf. Ikimokyklinis ugdymas Lie tu va ša le lė ma na...23 Mū sų ta len tai...23 Kon kur sai Žaliasis rūbas...26 Mes esame Kurtieji girdi akimis...30 Muzika jungia tolimų žemynų kurčiuosius...30 Gerb. skaitytojai, pranešame, kad nuo balandžio Švietimo naujienos taupymo sumetimais leidžiamos vieną kartą per mėnesį. Atsiprašome dėl nepatogumų. Pažadame ikimokyklinių įstaigų pedagogų atsiųstas informacijas paskelbti birželį, 9-ojo numerio priede Mokykla ir šeima. Lauksime Jūsų laiškų, kuriuose maloniai dalijatės savo patirtimi, įžvalgomis, idėjomis. Redakcija 1

2 Vy riau sy bė pa tvir ti no Na cio na li nę li tu a nis ti kos plėt ros pro gra mą Vy riau sy bė pa tvir ti no Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos bei Lietu vos moks lo ta ry bos kar tu pa reng tą Na cio na li nę li tu a nis ti kos plėt ros m. pro gra mą, lei sian čią su stip rin ti li tu a- nis ti kos moks li nių ty ri mų ko or di na vi mą, pa ge rin ti li tu a nis ti kos moks li nių ty ri mų re zul ta tų sklai dą tarp tau ti nė je erd vė je, už tik rin ti ge res nį šios sri ties moks li nių ty ri mų tarp tau ti nį pri ei na mu mą. Pro gra mos lė šos bus ski ria mos li tu a nis ti kos moks li nių tyri mų pro jek tams reng ti ir įgy ven din ti, li tu a nis ti niams moks lo žur na lams rem ti, mo nog ra fi joms, tęs ti nėms moks lo stu di joms leis ti, li tu a nis ti niams moks li nių ty ri mų iš tek liams skait me nin ti, nau joms li tu a nis ti kos duo me nų ba zėms kur ti bei pa lai ky ti, li tu a nis ti nės moks li nės li te ra tū ros sklai dai lie tu vių ir už sie nio kal bo mis ir t. t. Iki 2015 m. pro gra mai nu ma to ma skir ti apie 34 mln. Lt. Lė šos Na cio na li nės li tu a nis ti kos plėt ros m. pro gra mos prie mo nėms įgy ven din ti bus ski ria mos at si žvel giant į vals ty bės fi nan si nes ga li my bes. Na cio na li nė li tu a nis ti kos plėt ros m. pro gra ma lai duos m. pra dė tų vyk dy ti li tu a nis ti kos moks li nių ty ri mų tęs ti nu mą. Pro gra mos vyk dy mą ad mi nist ruos Lie tu vos moks lo ta ry ba. ŠMM inf. Pagerbti geriausių Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 21 d. LR Prezidentūros Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau trečius metus. Jaunuosius mokslų daktarus sveikinęs LR Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad šis renginys ne tik tampa gražia tradicija, bet ir atskleidžia būtinybę visuomenei pristatyti aukščiausius mokslo laimėjimus. Anot valstybės vadovo, šis ir kiti panašūs konkursai taps svarbiu žingsniu, padėsiančiu mūsų mokslo sistemai siekti naujų aukštumų, o Lietuvai stoti į valstybių lyderių gretas. LJMS vadovės Vilmos Petrikaitės teigimu, konkurso tikslas atrinkti tas disertacijas, kurios geriausiai atspindėtų ambicingą LJMS viziją Lietuvos mokslininkai pasaulinio lygio mokslo elitas. Šia iniciatyva norime didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės mokslinę veiklą bei atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kuo jau dabar galime didžiuotis, tikina jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė. LJMS konkurso Apdovanojimai už geriausias 2008 m. disertacijas nugalėtoju fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų srityse tapo Biotechnologijos instituto biochemikas Gintautas Tamulaitis, apgynęs disertaciją Restrikcijos endonukleazių Ecl18kI ir EcoRII, sąveikaujančių su pertrauktomis palindrominėmis sekomis, struktūriniai ir funkciniai tyrimai. Jam skirta AB TEO LT įsteigta 5000 litų premija. Trečius metus iš eilės konkursą remiantis DnB Nord bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją, kuris paskirtas TSPMI politikos mokslų daktarui Nerijui Maliukevičiui už disertaciją Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje. Iškilmingai pagerbti ir į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai chemikė Reda Jarmalavičienė (VDU), fizikai Vytautas Petrauskas (VU) ir Robertas Grigalaitis (VU), matematikai Paulius Drungilas (VU) ir Vaidotas Zemlys (VU), filosofas Gintaras Kabelka (VDU) ir istorikas Vilius Ivanauskas (KU). Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LJMS diplomai ir pažintinio žurnalo GEO prenumeratos. Tvirtai tikiu, kad Lietuvos jaunieji mokslininkai sugebės ir ateityje rodyti naujus kelius visai mokslo bendruomenei, sieks geresnės mokslo kokybės. Nes jau šiandien jaunoji akademinė karta kelia ambicingų tikslų siekia tapti mokslo pasaulio lyderiais, sveikindamas jaunuosius mokslininkus sakė šalies Prezidentas. Todėl, su viltimi žvelgdamas į Jus, drąsiai tariu: jaunieji mokslininkai yra Lietuvos ateitis ir tik nuo jų veiklos priklausys, ar mūsų šalis taps įvairių sričių pasaulinio mokslo centru. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta 70 disertacijų. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Daug dėmesio buvo skiriama disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu. Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas yra apgynę ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene. Antrojo etapo vertintojais kviesti kompetentingi ekspertai didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai: prof. Algis Mickūnas (JAV), prof. Algis Galdikas, prof. Algis Krupavičius, prof. Eugenijus Butkus, prof. Eugenijus Manstavičius, prof. Vida Mildažienė, prof. Vilmantė Borutaitė, prof. Gytis Juška. Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojais komisijos nariais. Brigita SERAFINAVIČIŪTĖ Pres ti ži nia me me di ci nos žur na le VU moks li nin kų straips nis Vie nas svar biau sių ir įta kin giau sių pa sau lio me di ci nos žur na lų The Lan cet pa skel bė moksli nin kų gru pės, ku rio je dir bo ir Vil niaus uni ver si te to tarp fa kul te ti nė ty rė jų gru pė (va do vas doc. Arū nas Ger ma na vi čius), straips nį Pa tir tos ir lau kia mos (nu jau čia mos) ser gan čių jų ši zof re ni ja dis kri mi na ci jos glo ba lus mo de lis: ti piš kų pa vyz džių ap žval ga ( Glo bal pat tern of ex pe rien ced and an ti ci pa ted disc ri mi na tion against pe op le with schi zoph re nia: a cross-sec tio nal sur vey ). To kio straips nio pa si ro dy mas liu di ja, kad psi chiat ri jos pro ble mos yra ak tu a lios nū die nos medi ci nai. Vals ty bės tu ri ga ran tuo ti su ba lan suo tą pa gal bą psi chiat ri jos pa cien tams eko no mi nio sun kme čio lai kais. Mū sų inf. 2

3 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Pra de da ma įgy ven din ti moks lo ir stu di jų re for ma Kei čia mi moks lo ir stu di jų fi nan sa vi mo prin ci pai Nuo 2009/2010 m. m., re mian tis įsta tymu, įsto ju sių jų į aukš tą sias mo kyk las studi jas vals ty bė fi nan suos stu di jų krep še lio prin ci pu. Skir tin gai nei iki šiol, vals ty bės fi nan sa vi mas bus ski ria mas ne aukš to jo moks lo ins ti tu ci joms, o stu den tams, to dėl stu di juo jan tie ji stu di jų krep še lį ga lės neštis į bet ku rią Lie tu vos aukš tą ją mo kyk lą. 2009/2010 m. m. bus vi siš kai fi nansuo ja mos 21 tūkst. pir ma kur sių stu di jos: 11 tūkst. uni ver si te tų, 10 tūkst. ko le gi jų stu den tų. Uni ver si te tų pir ma kur sių stu dijų krep še liams 2009 m. pa pil do mai skir ta 15,4 mln. Lt, iš vi so 51 mln. Lt. Ko le gi jų pir ma kur sių stu di joms pa pil do mai skir ta 2,8 mln. Lt, iš vi so 19,4 mln. Lt. Ma gist ro ir dok to ran tū ros stu di jų fi nan sa vi mas bus sie ja mas su aukš tų jų mo kyk lų moks li nės ar ba me ni nės veik los ly giu. Vals ty bės ne fi nan suo ja mi stu den tai mokės aukš to sios mo kyk los nu sta ty tą stu di jų kai ną. Stu den tai ga lės gau ti vals ty bės re mia mas leng va ti nes pa sko las su mo kė ti už stu di jas Lie tu vo je, pra gy ve ni mą bei da li nes tarp tau ti nes stu di jas. Vals ty bės re mia mų pa sko lų ga vi mo sis te mos princi pai bus pa skelb ti iki ge gu žės pa bai gos, o sis te ma pra dės veik ti ne vė liau nei šių me tų lie pą. Sie kiant di din ti moks lo sek to riaus kon ku ren cin gu mą, bus stip ri na mas progra mi nis kon kur si nis moks li nių ty ri mų fi nan sa vi mas. Kei čia mas moks lo ir stu di jų ins ti tu ci jų sta tu sas bei val dy mas Moks lo ir stu di jų įsta ty mas įtvir ti na aukš to sios mo kyk los ta ry bą kaip pa grin di nį sa vi val dos or ga ną. Aukš tų jų mo kyk lų ta ry bos tvir tins stra te gi nius aukš tų jų mo kyk lų tiks lus, aukš to sios mo kyk los vi zi ją ir mi si ją, struk tū ri nių per tvar ky mų pla nus, stu di jų kai nas, nu sta tys mo kyk los lė šų ir tur to val dy mo bei nau do ji mo tvar ką, rinks rek to rių, už tik rins aukš to sios mo kyk los at skai tin gu mą ir ry šį su vi suo me ne bei stei gė jais. Pu sę ta ry bos na rių su da rys aka de mi nės ben druo me nės na riai, pu sę vi suo menės at sto vai, ku riuos pa skirs švie ti mo ir moks lo mi nist ras Aukš to jo moks lo ta ry bos tei ki mu. Dėl vie no ta ry bos na rio švie ti mo ir moks lo mi nist ras tar sis su aukš to sios mo kyk los se na tu. Sie kiant vals ty bi nėms aukš to sioms mo kyk loms ga ran tuo ti au to no mi ją ir nu ma ty ti di des nę at skai to my bę vi suo me nei, su teik ti ga li my bę efek ty viai val dy ti, nau do tis ir dis po nuo ti tur tu, vals ty bi nių aukš tų jų mo kyk lų tei si nė for ma kei čia ma iš biu dže ti nės įstai gos į spe cia laus sta tu so vie šą ją įstai gą. Vie toj šiuo me tu eg zis tuo jan čių vals ty bės moks lo ins ti tu to, uni ver si te to moks lo ins ti tu to bei vals ty bės moks lo įstai gos at si ras moks li nių ty ri mų ins ti tu tai. Stu di jų sis te mos at nau ji ni mas ir ko ky bės lai da vi mas Stu di jų pro gra mos bus ak re di tuo ja mos ne re čiau kaip kar tą per še še rius me tus. Kas še še rius me tus bus iš oriš kai ver ti na ma ir ak re di tuo ja ma aukš tų jų mo kyk lų ir moks li nių ty ri mų ins ti tu tų veik la. Vie toj die ni nių, ne aki vaiz di nių ir va ka ri nių stu di jų įsta ty mas įve da nuo la ti nę ir iš tęs ti nę stu di jų for mas. Pra dės ga lio ti eu ro pi nis stu di jų kre di tas (ECTS eu ro pi nė kre di tų per kė li mo sis te ma, pa leng vi nan ti stu den tų moks lo pa sie ki mų pri pa ži ni mą skir tin go se ins ti tu ci jo se, nau do jant vi suo ti nai su pran ta mus ver ti ni mo vie ne tus kre di tus ir pa žy mius re mia si stu den tų moks lo pa sie ki mais). Bus įsteig ta aka de mi nės eti kos ir pro ce dū rų kon tro lie riaus pa rei gy bė. Nau ja sis Moks lo ir stu di jų įsta ty mas re mia si LR Vy riau sy bės pro gra ma. Jo pagrin das 2007 m. pa si ra šy tas par la men ti nių po li ti nių par ti jų su si ta ri mas dėl moks lo ir stu di jų sis te mos re for mos prin ci pų. Įsta ty mo pro jek to pir mi nis va rian tas pra dė tas svars ty ti LR Sei me 2008 m. ŠMM inf. Nau ji mo kyk lų spor to aikš ty nai iš Eu ro pos ša lių lė šų Prie 27 Lie tu vos mo kyk lų šie met bus at nau jin ti ar įreng ti nau ji spor to aikš ty nai. Eu ro pos eko no mi nės erd vės ir Norve gi jos fi nan si nių me cha niz mų prie žiū ros ko mi te tas mū sų ša lies mo kyk lų spor to aikš te lėms įreng ti ir mo der ni zuo ti sky rė be veik 4,8 mln. eu rų. Pi ni gai ski ria mi iš Nor ve gi jos, Lich tenštei no ir Is lan di jos tri jų ša lių, įei nan čių į Eu ro pos eko no mi nę erd vę, biu dže tų bei Nor ve gi jos vals ty bės biu dže to. Eu ro pos eko no mi nės erd vės ša lys yra įsi pa rei go ju sios rem ti ES ša lis. Su tar tis yra įtvir ti nu si du fi nan si nius me cha niz mus dau gia ša lį Eu ro pos eko no mi nės erd vės fi nan si nį me cha niz mą (lė šos iš Nor ve gi jos, Is lan di jos ir Lich tenš tei no vals ty bių) ir dvi ša lį Norve gi jos fi nan si nį me cha niz mą. Eu ro pos eko no mi nės erd vės fi nan si nio me cha niz mo lė šos ski ria mos 10 ES ša lių, o Nor ve gi ja pa ra mą ski ria tik ša lims, 2004 m. įsto ju sioms į ES. Už šiuos pi ni gus bus at nau jin tos Kel mės, Ak me nės, Alytaus ra jo no mies te lių: Krio kia lau kio, Mi ros la vo, But ri mo nių, Pi va šiū nų, Sim no, Dau gų mo kyk lų spor to aikš te lės. Taip pat įreng ti spor to aikš ty nai prie Uk mer gės ra jo no mo kyk lų, Druski nin kuo se, Kaz lų Rū do je, mo der ni zuo ta Pan dė lio gim na zi jos spor to aikš te lė. Su tar tis dėl fi nan si nės pa ra mos nu ma to ma pa si ra šy ti birže lio mė ne sį ir jau šį ru de nį pra dė ti dar bus. Spor to aikš te lių at nau ji ni mas ir nau jų įren gi mas ne tik pa ge rins kū no kul tū ros pa mo kų ko ky bę, bet taip pat pa dės mo ki niams (ypač ra jo nų) tu ri nin giau pra leis ti lais va lai kį. Ko vo pa bai go je 35 Eu ro pos ša ly se, tarp jų ir Lie tu vo je, prista ty tas tarp tau ti nis al ko ho lio ir ki tų nar ko ti kų ty ri mas Eu ro pos mo kyk lo se ES PAD 2007 la bai aiš kiai at sklei dė, kad mo ki nių psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mui di de lę įta ką da ro tai, kaip jie pra lei džia lais va lai kį. La biau siai psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mą ska ti na daž nas ne or ga ni zuo tas lais va lai kio lei di mas su drau gais: bas ty ma sis gat vė mis, trai nio ji ma sis po pre ky bos cen trus. Al ma VI jei Ky TĖ Mus ras ite in ter ne te (Leidiniai) 3

4 Dar bą pra dė jo dar bo gru pė Aukš to jo moks lo ta ry bos nuo sta tų pro jek tui reng ti Švie ti mo ir moks lo mi nist ro Gin ta ro Ste po na vi čiaus įsa kymu su da ry ta dar bo gru pė Aukš to jo moks lo ta ry bos nuo sta tų pro jek tui reng ti. Dar bo gru pei va do vau ja švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Ne ri ja Pu ti nai tė. Dar bo gru pė iki bir že lio 1 d. pa rengs ir pa teiks mi nist rui Aukš to jo moks lo ta ry bos nuo sta tų pro jek tą, nu sta tan tį ta ry bos su da ry mo ir vei ki mo prin ci pus. Aukš to jo moks lo ta ry ba at rinks ir teiks švie ti mo ir moks lo mi nist rui tvir tin ti kan di da tus į uni versi te tų ir ko le gi jų ta ry bas. Nuo sta tuo se bus nu sta ty ta pre ten davi mo į uni ver si te tų ir ko le gi jų ta ry bų na rius tvar ka, rei ka la vi mai kan di da tams, ki tos ta ry bos, kaip pa ta rė jos aukš to jo moks lo po li ti kos klau si mais, funk ci jos. Da bar svars to ma me Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pro jek te nu ma to ma keis ti aukš tų jų mo kyk lų val dy mo mo de lį, joms sutei kiant spe cia lų tei si nį sta tu są. Aukš to sios mo kyk los tu rės di des nę lais vę spręs ti stra te gi nius plėt ros ir ko ky bės ge ri ni mo, la bo ra to ri jų, ben dra bu čių at nau ji ni mo bei ki tus klau si mus, valdy ti tur tą ir juo dis po nuo ti. Aukš tų jų mo kyk lų ta ry bos nu ma tys stra te gi nius aukš tų jų mo kyk lų tiks lus. Jos tvir tins aukš to sios mo kyk los mi si ją, rek toriaus tei kia mus struk tū ri nių per tvar ky mų pla nus, stu di jų kai nas, nu sta tys mo kyk los lė šų ir tur to val dy mo, nau do ji mo ir dis po navi mo juo tvar ką, rinks rek to rių, rū pin sis aukš to sios mo kyk los at skai tin gu mu ir ry šiu su vi suo me ne bei stei gė jais. Pu sę jų na rių su da rys aka de mi nės ben druo me nės, pu sę vi suo me nės at sto vai, ku riuos pa skirs švie ti mo ir moks lo mi nist ras Aukš to jo moks lo ta ry bos tei ki mu. Dėl dar vie no ta ry bos na rio švie ti mo ir moks lo mi nist ras tar sis su aukš to sios mo kyk los se na tu. Ai da ja NIo Ny TĖ Veik las pra dė jo ES struk tū ri nių fon dų re mia mas pro jek tas Ko vo 27 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Eu ro pos so cia li nio fon do agen tū ra ir Švie ti mo plė to tės cen tras pa si ra šė tri ša lę sutar tį dėl ES struk tū ri nių fon dų re mia mo pro jek to Pa grin di nio ugdy mo pir mo jo kon cen tro (5 8 kl.) mo ki nių es mi nių kom pe ten ci jų ug dy mas vyk dy mo. Pro jek tas truks iki 2012 m. ko vo 27 d. Pro jek to tiks las su kur ti prie lai das mo kyk lo je 5 8 kl. mo ki nių es mi nėms kom pe ten ci joms ug dy ti, re mian tis gam ta moks lės, ko mu ni ka vi mo gim tą ja kal ba ir mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci jų ug dy mo pa vyz džiais. Tai ypač svar bu įgy ven di nant at nau jin tas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas, orientuo tas į mo ki nių es mi nių kom pe ten ci jų ug dy mą. Da ly vau ti šia me pro jek te pa kvie si me 10 mo kyk lų, ku rios bus at rink tos pa gal in ter ne to sve tai nė je da go gi ka.lt pa skelb tus kri te ri jus. Pir mai siais pro jek to vyk dy mo me tais daug dė me sio skir si me pro jek to da ly vių mo ky mams: bus mo ko ma maž daug 400 mo ky to jų ir mo kyk lų va do vų, 20 elek tro ni nio ug dy mo tu ri nio ren gė jų, 15 kom pe ten ci jų ver ti ni mo už duo čių ren gė jų, pa reng ta 60 kom pe ten ci jų ug dy mo, 25 va do vė lių ir kitos mo ky mo si me džia gos au to rių kon sul tan tų. Pro jek to da ly vius mo kys ir kon sul tuos ša lies ir už sie nio eks per tai. Ne tie sio giai pro jek te da ly vaus ma žiau siai 1000 mo ki nių, ku riuos mo kys pro jek to mo kyk lų mo ky to jai. Kar tu su pro jek to mo kyk lų ko man do mis bus su kur ta ir išban dy ta me to di ka mo ki nių kom pe ten ci joms ug dy ti bei ver tin ti, pa reng tas ver ti ni mo už duo čių kom plek tas. Tai ypač svar bu įgy ven di nant at nau jin tas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo bendrą sias pro gra mas. Pro jek te dau giau sia dė me sio skir si me mo ky mo si mo ky tis, ko mu ni ka vi mo gim tą ja (lie tu vių) kal ba ir gam ta moks li nių kom pe ten ci jų ug dy mui. Bus pa reng ti ir iš leis ti 3 lei di niai: kom pe ten ci jų ug dy mo me to di nis lei di nys su kom pak ti ne plokš te le ir fil muo tais mo ky to jų ge ro sios pa tir ties pa vyzdžiais; mo ki nių mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci jos ver ti ni mo in strumen tas ir jo tai ky mo me to di nės re ko men da ci jos; va do vė lių ir ki tos mo ky mo(si) me džia gos pri tai ky mo es minėms kom pe ten ci joms ug dy ti re ko men da ci jos. Re mian tis m. ŠPC įgy ven din to pro jek to Ug dymo tu ri nio IKT pa grin du kū ri mas ir die gi mas re mian tis in tegruo to gam tos moks lų kur so 5 6 kla sės mo ki niams pa vyz džiu pa tir ti mi ( kyk la.lt/gam ta5-6/) bus su kur ti du elek tro ni nių mo ky mo(si) ob jek tų rin ki niai: lie tu vių kal bos ir mo ky mo si mo ky tis ob jek tų rin ki nys 5 6 kla sėms; gam tos moks lų (bio lo gi jos, che mi jos, fi zi kos) ir mo ky mo si mo ky tis ob jek tų rin ki nys 7 8 kla sėms. Kom pe ten ci joms ug dy ti bū ti nos ati tin ka mos mo ky mo(si) prie mo nės. To dėl teks per žiū rė ti esa mus va do vė lius ir ki tas mo ky mo si prie mo nes, iš tir ti ga li my bes juos pri tai ky ti kom peten ci joms ug dy ti, su kur ti re ko men da ci jas nau joms prie mo nėms reng ti. Iš ana li za vus ga li my bes įves ti in teg ruo tą gam tos moks lų kur są 7 8 kl. ir su si pa ži nus su pa sau li ne pa tir ti mi šio je sri ty je bus su kur ta in teg ruo to gam tos moks lų kur so 7 8 kl. va dovė lių kom plek tų kon cep ci ja ir jų ren gi mo me to di ka. Pa reng ti pa vyz džiai bus iš ban dy ti mo kyk lo se, ku rios da ly vaus pro jek to įgy ven di ni me. Jau pra dė ta ana li zuo ti ki tų ša lių pa tir tis. Ne maža idė jų pro jek to dar buo to jai par si ve žė iš Ha no ve ry je vy ku sios švie ti mo pa ro dos Di dac ta Nu ma ty ta ir pro jek to re zul ta tų sklai da pa reng ti kon sul tantai ir pro jek te da ly vau jan čių mo kyk lų mo ky to jai bei va do vai įsi pa rei go ja iš mo ky ti dar bent 20 mo kyk lų mo ky to jus ir skleis ti sa vo ge rą ją pa tir tį vi soms Lie tu vos mo kyk loms. Tai įgy ven din ti pa dės ir pro jek to lei di niai. Sklai da vyks tie sio giai mo kyk lo se ar ba mo ky to jų švie ti mo cen truo se. Ona VAŠ ČEN KIE NĖ 4

5 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Brandos egzaminai prasideda Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo ir bran dos eg za mi nų pa si rin ki mo pa ly gi ni mas Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų ly gi na mo ji sta tis ti ka Bran dos eg za mi nus pa si rin ku sių jų ly gi na mo ji sta tis ti ka Eg za mi nų pa si rin ki mai Eg za mi nas da bar ti niai abi tu rien tai Valstybinis brandos egzaminas buvę mokiniai eksternai iš viso dabartiniai abiturientai Mokyklinis brandos egzaminas buvę mokiniai eksternai Gim to ji kal ba (ru sų) Gim to ji kal ba (len kų) Gim to ji kal ba (bal ta ru sių) Lie tu vių kal ba (vals ty bi nė) Lie tu vių kal ba (gim to ji) In for ma ci nės tech no lo gi jos Už sie nio kal ba (vo kie čių) Dai lė Ma te ma ti ka Mu zi ko lo gi ja Mu zi ka Už sie nio kal ba (ru sų) Che mi ja Už sie nio kal ba (pran cū zų) Už sie nio kal ba (an glų) Bio lo gi ja Fi zi ka Is to ri ja Ge og ra fi ja iš viso 5

6 Atnaujintų Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimas Spren di mus dėl se mi na rų apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas pri ima pa čios mo kyk los Ka dan gi ky la klau si mų, kaip nuo nau jų moks lo me tų bus įgy ven di na mos at nau jin tos Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo bendro sios pro gra mos, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja iš siun tė pa aiš ki ni mus ap skri čių, sa vi val dy bių švie ti mo pa da li nių, švie ti mo cen trų va do vams, mo kyk lų di rek to riams. Daž niau siai mo ky to jai klau sia, ar pri va lo mi pa si ren gi mo semi na rai apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas, ar jie pri va lo už sa ky ti nau jus va do vė lius, kaip tu rės pla nuo ti dar bą pa gal at nau jin tas ben drą sias pro gra mas. Mi nis te ri ja in for muo ja, kad Pe da go gų pro fe si nės rai dos cen tro ir švie ti mo cen trų or ga ni zuo ja mi se mi na rai apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas mo ky to jams nė ra pri va lo mi. Se mi na rai tai pa gal ba mo ky to jams. Mo ky to jai dirb ti pa gal šias pro gra mas ga li pa si reng ti įvai riais bū dais: mo ky da mie si sa va ran kiš kai, dirb da mi ir tar da mie si mo kyk los me to di nė je gru pė je, ben dra dar biau da mi su ki to mis mo kyk lo mis ar da ly vau da mi se mi na ruo se. Iš pe da go gų, dirb sian čių pa gal at nau jin tas ben drą sias pro gra mas, ne tu ri bū ti rei ka lau ja ma kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa žy mė ji mų. Mo kyk los ga li rink tis va do vė lius iš Ga lio jan čių va do vė lių sąra šo. Mo kyk la, at si žvelg da ma į sa vo po rei kius ir tu ri mas lė šas, pa ti spren džia, pirk ti ar ne pirk ti nau jų va do vė lių. Švie ti mo plė to tės cen tras iki ge gu žės 29 d. pa rengs ir pa skelbs vi są kom plek tą il ga lai kių da ly ki nių me tų pla nų pa vyz džių I, III, V, VII ir IX kl. Juos mo ky to jai ga lės nau do ti sa vo kas die nia me dar be ar rem da mie si jais su si kur ti sa vo planus. Mo ky to jai taip pat ga lės pa si nau do ti ir lei dyk lų siū lo mais pa reng tais pla nais. Ko kie pla nai (il ga lai kiai ar trum pes niam lai kui) tu ri bū ti, ko kia for ma reng ti su si ta ria ma mo kyk lo je. Minis te ri ja re ko men duo ja siek ti, kad pla nai ir do ku men tai bū tų kiek ga li ma pa pras tes ni. At nau jin tas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias progra mas švie ti mo ir moks lo mi nist ras pa tvir ti no be veik prieš me tus, 2008-ųjų rug pjū tį. Prieš tai me tus vy ko dis ku si jos, projek tas tai sy tas at si žvel gus į mo ky to jų pa sta bas. Šie moks lo me tai pa si ren gi mo įgy ven din ti Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas me tai. Siek da ma pa dė ti mo ky to jams pa si reng ti dirb ti pa gal at naujin tas pro gra mas, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja dar 2008 m. pra dė jo įgy ven din ti Pa si ren gi mo įves ti pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas pla ną. Šiais moks lo me tais at nau jin tos ben dro sios pro gra mos iš ban do mos dau giau nei 200 mo kyk lų, o nuo 2009-ųjų rug sėjo pa gal nau jas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas bus pra dė ta dirb ti vi so se I, III, V, VII ir IX kl. Nau jo sio se ben dro sio se pro gra mo se di des nis dė me sys ski ria mas ne aka de mi nėms ži nioms, o mo ki nio ge bė ji mams, kom pe ten ci joms ug dy ti. Mo ki niams tei kia mos nau jos pasi ren ka mo sios pro gra mos, ku rių li gi šiol ben dro sio se pro gra mo se ne bu vo. Dau giau me džia gos apie pro gra mas mo ky to jai ras in ter ne to sve tai nė je da go gi ka.lt (čia taip pat bus skel bia mi il galai kių pla nų pa vyz džiai). At si žvel giant į mo ky to jų pa sta bas, šią me džia gą pla nuo ja ma nuo lat pil dy ti bei to bu lin ti. Al ma VI jei Ky TĖ Mo kė si mo ky to jai Drus ki nin kų At gi mi mo vi du ri nė je mo kyk lo je su reng ta respub li ki nė me to di nė-prak ti nė kon fe ren ci ja Veiks min gas at naujin tų pro gra mų įgy ven di ni mas nau do jant ino va ty vius ug dy mo me to dus. Ren gi ny je da ly va vo 250 pe da go gų iš vi sos ša lies bei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Švie ti mo plė to tės cen tro spe cia lis tai. Ma te ma ti kos me to di nė je gru pė je mo ky to jai svars tė ug dymo tu ri nio pa ki ti mus V, VII, IX kl., pla na vi mą, ver ti ni mą ir IKT nau do ji mą per ma te ma ti kos pa mo kas. Ben dro sio se pro gramo se pa grin di nė nuo sta ta yra ta, kad pa grin di nė je mo kyk lo je kiek vie nas mo ki nys, be si mo ky da mas ma te ma ti kos, tu ri patir ti sėk mę. Tai pa sie kia ma su dė tin gus už da vi nius skai dant į smul kes nius ir nau do jant me to do lo gi jas nuo pa pras tes nio prie su dė tin ges nio pa gal kiek vie no in te lek ti nes ga lias. To dėl V X kl. aki vaiz džiai su siau rin tas ug dy mo tu ri nys. Mo ky to jai prak ti kai nuo gąs tau ja: ma te ma ti ka ga li lik ti la bai pri mi ty vi, o tai, ko ne bus mo ko ma, rei kės su spė ti iš mo ky ti XI XII kl. iš plės ti niame kur se. Mo ky to jai pa gei da vo, kad ben drų jų pro gra mų kū rė jai pa teik tų kon kre tų kiek vie nos kla sės (ne VI I VI II kl.) ug dy mo tu ri nį. Al ter na ty vių va do vė lių yra dau giau nei du, te mos su dė liotos ne ei lės tvar ka. Kon kre taus tu ri nio ne bu vi mas ke lia stre są ir mo ky to jui, ir jo mo ki niams. Juk to kiu at ve ju ne įma no ma bus or ga ni zuo ti ly gia ver čių ma te ma ti kos olim pia dų sa vi val dy bė se, mies tuo se, tuo la biau ša ly je. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ma ry tė Ska kaus kie nė pa ste bė jo, kad stin ga dė me sio ga biesiems mo ki niams. Ne la bai ti kė ti na, kad, įve dus mo du li nes pa mo kas, ši pro ble ma bus iš spręs ta. Daug dė me sio skir ta pla na vi mui šį pro ce są va di nant kū ry ba. Vie nam mo ky to jui pa tin ka ap ra šy ti kiek vie ną žings ne lį, ki tam il ga lai kia me pla ne pa kan ka to kių gra fų: da tos, sky riaus, temos, va lan dų skai čiaus, ver ti ni mo, ga li mų in teg ruo tų pa mo kų ir pa sta bė lių. Pas ta rie siems svar biau sia tu rė ti ša lia ben drų jų pro gra mų spaus din tą ar elek tro ni nį va rian tą (iš sau go si me gy vą me dį), ma ty ti ne iš ran kio tus ge bė ji mus ar kom pe ten ci jas, o jų visu mą. Tai gi de rė tų pa si ti kė ti mo ky to ju ir leis ti jam pa si rink ti. Ma te ma ti kams pa ti ko ge ro sios dar bo pa tir ties sklei di mo pri sta ty mas, ypač Si gi tos Žuk li jie nės, Kau no ra jo no Kar mė lavos Ba lio Bu ra čio gim na zi jos mo ky to jos eks per tės ir Drą su tės Jat ko nie nės, Vil mos Mit ke vi čie nės, Kau no VDU Ra sos gimna zi jos ma te ma ti kos mo ky to jų eks per čių, IKT pa nau do ji mas per pa mo kas. Iš at lik tų ap klau sų ta po aiš ku, kad lie tu vių kal bos mo ky to jai IKT nau do ja daug daž niau nei ki tų da ly kų mo ky to jai. Mo ky to jo li tu a nis to dar bas ki tų pe da go gų veik los kon teks te ypa tin gas. Jie ruo šia vi sus ug dy ti nius pri va lo ma jam eg za mi nui, gim to sios kal bos mo ky to jai tu ri bū ti la bai iš pru sę, lanks tūs ir ge ri ki tų sričių ži no vai. Dis ku tuo da mi apie ne ly gin ti nai sun kes nį li tu a nis tų dar bą, mo ky to jai vy lė si pa gal bos iš ki tų sri čių spe cia lis tų. Pavyz džiui, ruo šiant dvy lik to kus kal bė ji mo įskai tai, jiems ga lė tų tal kin ti ir is to ri kai, eti kos, ti ky bos mo ky to jai, taip pat tech no lo ginės pa krai pos da ly kų mo ky to jai. Kau no San ta ros gim na zi jos di rek to rės pa va duo to jos Dei man tės Ka ra liū tės pa ste bė ji mu, mo kyk lo je tu rė tų keis tis vi si mo ky to jai, na tū ra liai vyk dy da mi da ly kų in teg ra ci ją per pa mo kas ar pro jek tus, ben drau da mi ir ben dra dar biau da mi. Drus ki nin kų Ry to gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė I. Ūsie nė, kal bė da ma apie ver ti nimo pe ri pe ti jas šiuo lai ki nia me ug dy mo pro ce se, pa ste bė jo, kad li tu a nis tams ten ka at lik ti be ne dau giau sia dar bų, to dėl, jos po žiū riu, la bai svar bu in teg ruo ti lie tu vių kal bos, li te ra tū- 6

7 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ros, is to ri jos, eti kos da ly kus, ką mo ky to ja daž niau siai ir da ro, pa rink da ma tin ka mus gro ži nių kū ri nių teks tus ir ska tin da ma mo ki nius įsi ver tin ti. Dar bą me to di nė se gru pė se trum pai re ziu ma vu si mo kyk los di rek to rė D. Ča sie nė pa ko men ta vo skir tin gų da ly kų mo ky to jų pa ste bė tas ug dy mo pro ce se iš ky lan čias pro ble mas. Pra di nių kla sių mo ky to jams daug lai ko at ima mo ki nio pa sie ki mų ap ra šai. Li tu a nis tams rei kė tų ge res nės me to di nės ir infor ma ci nės ba zės mo kyk lo se bei ki tų da ly kų mo ky to jų pa ra mos. Dai lės ir tech no lo gi jų mo ky to jai ap gai les ta vo dėl to, kad, dir bant pa gal in teg ruo tas pro gra mas, su dėtin ga su de rin ti skir tin gas te mas. Už sie nio kal bų mo ky to jai iš kė lė klau si mą apie ver ti ni mo bū dus (ar for muo ja ma sis ver ti ni mas ne tam pa svar bes nis už įver ti ni mą pa žy miu?). O ant ro sios už sie nio kal bos mo ky to jai no rė tų tu rė ti dau giau sa vo da ly ko pa mo kų. Ap skri tai vi sų gru pių nuo mo ne, į brandos eg za mi nus bū ti na orien tuo tis jau pa grin di nė je mo kyk lo je. Kad ir kaip ne leng va šian die nos mo ky to jui la vi ruo ti nau jo vių la bi rin tuo se, pa sak At gi mi mo vi du ri nės mo kyk los di rek to rės, de rė tų ne pa mirš ti, kad pra dė jus pūs ti per mai nų vė jams, vie ni sta to užuo vė jas, ki ti vė jų ma lū nus. Kon fe ren ci jos dar bą api ben dri no Švie ti mo ir moks lo mi niste ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji specia lis tė Ma ry tė Ska kaus kie nė. Ji pa ste bė jo, kad apie mo ki nių ge bė ji mus bu vo kal ba ma ir 1988, ir 1985 m. Tai gi tai nė ra jo kia nau jie na mo ky to jui. Gy ve ni mas grei tai kei čia si, nau jų tech no lo gi jų ver ži mo si ne įma no ma iš veng ti. Mo ky to jas visų pirma tu ri bū ti as me ny bė, my lin ti vai kus ir ne abe jin ga sa vo da ly kui, tvir ti no ŠMM spe cia lis tė. Apie pla na vi mą M. Skakaus kie nė kon fe ren ci jo je kal bė jo kaip apie su si ta ri mo rei ka lą. Juk, pa sak jos, dau ge lis mo ky to jų ne šio ja si tą pla ną gal vo je ir va ka re, ei da mi mie go ti, ir ry te, ruoš da mie si į dar bą. Jei moky to jas ge ba rei kia mai im pro vi zuo ti, tai pui ku. Svar bu, kad jo pa mo ko je vy rau tų tvar ka, su si kal bė ji mas ir rim tas dar bas. Anot jos, nau jų va do vė lių reik mė, pa si kei tus ug dy mo pro gra moms, taip pat są ly gi nė. Mo ky to jas ga li pui kiau siai dirb ti su se nais va do vė liais ir tik nuo jo no rų ir mo kyk los fi nan si nių ga li my bių pri klau so, ko kiais va do vė liais jie nau do sis dirb da mi pa gal atnau jin tas pro gra mas. Ra mu nė KAR Lo NIE NĖ Drus ki nin kų At gi mi mo vid. m-klos lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Iš konsultacijų su tvirtesniu pasitikėjimu Kovo gegužės mėnesiais Švietimo plėtotės centras organizuoja konsultacijas mokytojams, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pradėjusiems dirbti pagal atnaujintas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Konsultacijose jau dalyvavo 105 mokytojai (20 mokomųjų dalykų) iš 30 mokyklų. Mokytojai atvyko iš 16 savivaldybių. Tarp aktyviausiųjų Klaipėdos, Visagino, Pakruojo, Jonavos, Vilniaus mokytojai. Jie norėjo aptarti ugdymo turinio atnaujinimo kryptis, ugdymo proceso ir pamokos kaitą, susipažinti su konkrečia ugdymo planavimo patirtimi, išsiaiškinti vadovėlių pritaikymo darbui pagal atnaujintas bendrąsias programas galimybes. Mokytojai aiškinosi, kaip aprėpti atnaujintą ugdymo turinį nedidinant mokymosi krūvių, kokių susitarimų ir kokiu lygmeniu reikia, kad planavimas būtų veiksmingas, o planuose numatyti mokymosi uždaviniai ir veikla būtų pritaikomi prie mokinio galių ir interesų, kaip motyvuoti mokinį aktyviai mokytis. Individualiose konsultacijose pagal mokomuosius dalykus mokytojai su Švietimo plėtotės centro metodininkais bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais detaliau aptarė iškilusias problemas ir klausimus, pasidalijo patirtimi, informacijos šaltiniais, užmezgė ryšius su kolegomis iš kitų mokyklų. Konsultacijos parodė, kad mokytojams dar trūksta pasitikėjimo savo jėgomis ir patvirtinimo, kad jie eina teisinga kryptimi. Jie aiškiai įvardija, kokios nori pagalbos, patvirtina, kad keičiasi ugdymo procesas, nes planuojamas kompetencijų ugdymas, o ne dalyko turinio išdėstymas, kad ugdymo procesas tampa aktyvus, įdomus, motyvuojantis, patrauklus ir naudingas mokiniui. Anketas užpildę mokytojai pageidauja daugiau konsultacijų, ypač gyvo bendravimo, galimybių aptarti gerąją patirtį, išsamesnių metodinių rekomendacijų, kaip individualizuoti ugdymą ir diferencijuoti mokymą, organizuoti šiuolaikinę pamoką. Jie tvirtina, kad į mokyklas grįžta pastiprinę pasitikėjimą savo jėgomis, išplėtę bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes, sulaukę pagalbos visais atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimo klausimais. Irma NESECKIENĖ Švietimo plėtotės centro vyriausioji metodininkė Tarp tra di ci jos ir nau jų iš šū kių: Lie tu vos is to ri jos moks las nau jo jo tūks tant me čio pra džio je II Lie tu vos is to ri kų su va žia vi mas, Klai pė da, 2009 m. rug sė jo d m. rug sė jį Vil niu je vy ko I Lie tu vos is to ri kų su va žia vimas, ku ris su si lau kė gau saus da ly vių skai čiaus bei is to ri kų ir is to ri jos mo ky to jų ben druo me nės, taip pat vi suo me nės at garsio. Sie kiant ap tar ti svar biau sias is to ri jos moks lo ir is to ri jos di dak ti kos ak tu a li jas, vi suo me nės is to ri nės sa vi mo nės rai dos ten den ci jas, bu vo nu spręs ta ki tus su va žia vi mus reng ti kas ket ve rius me tus. Su va žia vi mą ren gia Lie tu vos na cio na li nis is to ri kų ko mi te tas, vie ni jan tis svar biau sias is to ri ją lie čian čias Lie tu vos mo ky mo ir moks lo ins ti tu ci jas. Ant ro jo su va žia vi mo ren gi mas šven čiant svar bų Lie tu vos var do pa mi nė ji mo tūks tant me čio ju bi lie jų nu lė mė su va žiavi mo te ma ti ką. Be tra di ci nių te mų, skir tų at ski rų lai ko tar pių ty ri mo būk lės ap žval gai, ypa tin gas dė me sys ski ria mas pas ta ruo ju me tu la bai ak tu a liai ir vi suo me niš kai reikš min gai is to ri nės at min ties pro ble ma ti kai, taip su reikš mi nant is to ri ko ir vi suo me nės is to riš ku mo san ty kio klau si mą. Su va žia vi mo struk tū rą su da ro du te ma ti niai blo kai: 1) naujau sios Lie tu vos is to ri kų ty ri mų pro ble ma ti kos pri sta ty mas (vi sų pir ma ski ria ma is to ri kų moks li nin kų ben druo me nei ir is to ri jos mo ky to jams); 2) ple na ri nės dis ku si jos, ku rios ski ria mos ne tik is to ri kų ben druo me nei, bet ir pla tes nei is to ri ja be si domin čiai au di to ri jai. Su va žia vi mo gar bės pra ne šė jas žy mus Vo kie ti jos is to ri kas, ty ri mų apie Va ka rų Eu ro pos di duo me nės žy gius į Prū si ją ir Lie tu vą au to rius Ver ne ris Pa ra vi či nis (Werner Pa ra vi ci ni). Or ga ni za ci nis ko mi te tas 7

8 LIE TU VOS RES PUB LI KOS ŠVIE TI MO IR MOKS LO MI NIS TE RI ja PA Žy MA DĖL BEN DRo jo LA VI NI MO Mo KYK LŲ TEI KIA MŲ STA TIS TI NIŲ DUo ME NŲ PA TI KI MU MO 2008 m. gruo džio 31 d. Nr. OR1-22(5.1-24) Vil nius Va do vau da mie si Švie ti mo tei kė jų veik los vals ty bi nės priežiū ros 2008 me tų te mi niu pla nu, pa tvir tin tu Lie tu vos Res pub likos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2008 m. sau sio 22 d. įsa ky mu Nr. ISAK-135, ap skri čių vir ši nin kų ad mi nist ra ci jų vals ty bi nės švie ti mo prie žiū ros sky riai iš nag ri nė jo Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro nu ro dy tų Jo na vos, Ku piš kio, Laz di jų, Ma žeikių, Mo lė tų, Ro kiš kio, Ši lu tės, Šir vin tų, Šven čio nių, Tau ra gės, Tra kų, Uk mer gės, Va rė nos, Vil niaus ra jo nų, Kau no, Šiau lių mies tų, Elek trė nų, Ma ri jam po lės, Vi sa gi no sa vi val dy bių, 10 ap skri tims pa val džių ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų pa reng tų sta tis ti nių ata skai tų Ben dro jo la vi ni mo mo kyk los moks lo me tų ata skai ta (mo ki niai) 1-mo kyk la duo me nų ati tik tį fak ti nei pa dė čiai mo kyk lo se iki 2008 m. rug sė jo 1 d. (tik rin tų mo kyk lų są ra šas pri de da mas). Spe cia lis tai nag ri nė jo mo kyk lų In for ma ci nių tech no lo gi jų cen trui (to liau ITC) pa teik tus statis ti nius duo me nis, juos ly gi no su ug dy mo įstai gų do ku mentuo se esan čiais duo me ni mis, ben dra vo su mo kyk lų va do vais, dar buo to jais, at sa kin gais už moks lei vių duo me nų ba zės (to liau MDB) tvar ky mą mo kyk lo se ir sa vi val dy bės ad mi nistra ci jos švie ti mo pa da li niuo se. Mo kyk lo se pa tik rin ti m. m. Mo ki nių abė cė li niai žur na lai, mo ky to jų ta ry bos po sė džių pro to ko lai, spe cia lių jų po rei kių mo ki nių as mens by los, spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jos (to liau SUK) do ku men tai, spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy mo pro gra mos, Bran dos ates ta tų ir jų prie dų ap skai ta, Mo ky mo si pa sie ki mų pa žy mė ji mų ap skai ta, Pra di nio iš si la vi ni mo pa žy mėji mų ap skai ta, Pa grin di nio iš si la vi ni mo pa žy mė ji mų ap skai ta, di rek to rių įsa ky mai mo kyk los veik los bei mo ki nių klau si mais, kla sių die ny nai. 1. Duo me nų ba zės tvar ky mo ir sta tis ti nių ata skai tų pil dymo or ga ni za vi mo ir ko or di na vi mo tvar ka sa vi val dy bė se Tik rin to se ap skri ty se ir sa vi val dy bė se pa skir ti as me nys, at sa kin gi už duo me nų ba zės ir sta tis ti nių ata skai tų tvar ky mą. Pa skir tų spe cia lis tų vyk do mos funk ci jos nu ma ty tos pa rei gy bių ap ra šy muo se. Ap skri čių vir ši nin kų ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų pa da li nių spe cia lis tai MDB ir sta tis ti nių ata skai tų pil dy mą or ga ni zuo ja ir ko or di nuo ja va do vau da mie si Lie tu vos Res pub li kos Vy riausy bės 2001 m. bir že lio 27 d. nu ta ri mu Nr. 785 Dėl Ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų fi nan sa vi mo re for mos prie mo nių įgy vendi ni mo, Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2002 m. bir že lio 28 d. įsa ky mu Nr Dėl Lie tu vos mokslei vių/stu den tų duo me nų ba zių lai ki nų jų nuo sta tų tvir ti ni mo, Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos 2001 m. lie pos 5 d. raš tu Nr Dėl moks lei vių duo me nų ba zės su da ry mo, In for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro nu ro dy mais dėl dar bo su MDB ir sta tis ti nių ata skai tų pil dy mo bei ap skri čių vir ši nin kų, sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų di rek to rių įsa ky mais dėl MDB su da ry mo bei ži ny bi nės sta tis ti kos. Ap skri čių vir ši nin kų ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų spe cia lis tai mokyklų MDB tvarkytojams organizuoja seminarus (išskyrus Panevėžio apskritį), kuriuose informuojama apie statistinių MDB tvarkymo ir atsiskaitymo terminus, aptariami aktualūs klausimai apie duomenų bazių atnaujinimą, rengiami mokymai, teikiama informacija telefonu, elektroniniu paštu. Tačiau Telšių apskrityje seminarai mokyklų specialistams, atsakingiems už duomenų bazės tvarkymą ir statistinių ataskaitų pildymą, organizuojami nereguliariai, nepakankamai šiuo klausimu bendradarbiaujama su apskrities švietimo centrų specialistais. 2. Duo me nų ba zės tvar ky mo ir sta tis ti nių ata skai tų pil dymo or ga ni za vi mo ir ko or di na vi mo tvar ka mo kyk lo se Tik rin to se mo kyk lo se di rek to riaus įsa ky mais bu vo pa skir ti as me nys duo me nų su ve di mo ir duo me nų ba zės funk cio navi mui už tik rin ti. Mo kyk los, skir da mos at sa kin gus už mo ki nių duo me nų ba zės tvar ky mą as me nis, iš es mės va do va vo si Mi nis te ri jos 2001 m. lie pos 5 d. raš to Nr Dėl moks lei vių duo me nų ba zės su da ry mo 6 prie de pa teik tais reika la vi mais mo kyk los spe cia lis tams, ku ria me nu ro do ma, kad dar bui su kom po nen to pro gra mi ne įran ga švie ti mo įstai go je rei ka lin gas duo me nų tvar ky to jas, ope ra to rius ir duo me nų ba zės ad mi nist ra to rius. Mo kyk los, įver ti nu sios re a lią pa dė tį (tu ri mus spe cia lis tus, jų kva li fi ka ci ją, mo ki nių skai čių, dar buo to jų skai čių ir pan.), pa sky rė dirb ti su MDB ba ze as me nis, ku rių skai čius yra nuo 1 iki 3 (ke lio se mo kyk lo se pa skir ta iki 4). Iš vi so dar bui su MDB 109 mo kyk lo se pa skir ti 246 as me nys, iš jų 204 tu ri aukš tą jį iš si la vi ni mą. Šven čio nių r. Šven čio nė lių 2-oji vi du ri nė ir Tra kų r. Lent va rio Hen ri ko Sen ke vi čiaus vi du ri nė mo kyk la pa ren gė dar bui su MDB ir pro gra mi ne įran ga tvar kas, ku rio se reg la men tuo tos pa grin di nės MDB dar buo to jų pa rei gos, at sako my bė ir funk ci jos. Iš ana li za vus at sa kin gų as me nų as mens by las ir pa si kal bė jus su mo kyk lų va do vais, mo ky to jais nu sta ty ta, kad at sa kin gi specia lis tai yra bai gę kom piu te ri nio raš tin gu mo kur sus, da ly vau ja sa vi val dy bių ren gia muo se kon sul ta ci niuo se se mi na ruo se. Spe cia lis tams, dir ban tiems su MDB, mo ka mos pa pil do mos mė ne si nės prie mo kos, pa pil do mai ta ri fi kuo ta pa pil do mų va landų, dar bas įtrauk tas į eta ti nį pa rei gy bių ap ra šy mą, fi nan si nių me tų pa bai go je iš su tau py tų mo ki nio krep še lio ir sa vi val dy bės lė šų mo ka mi prie dai. 3. Sta tis ti nių ata skai tų 1 mo kyk la duo me nų pa ti ki mumas 2008 m. rug sė jo 1 d. (Švie ti mo val dy mo in for ma ci nės sis te mos (to liau ŠVIS) pa teik tų duo me nų ly gi ni mas su esan čiai siais mo kyk lo je) ŠVIS pa teik tus sta tis ti nius duo me nis pa ly gi nus su sa vi val dybių mo kyk lo se ras tais duo me ni mis nu sta ty ta, kad tiks liau sius duo me nis ITC pa tei kė tik rin tos Ši lu tės ra jo no mo kyk los. Blogiau sia pa dė tis nu sta ty ta Vil niaus r. Ne men či nės Kon stan to Par čev skio, Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi jo se, Šiau lių Du bijos, San do ros, Elek trė nų sa vi val dy bės Be ižio nių pa grin di nė se mo kyk lo se. Dėl duo me nų ba zė je ne tei sin gai pa teik tų ne iš sa mių duo me nų apie mo ki nius dau giau sia klai dų su si da rė len te lė se Spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ben dro jo la vi ni mo kla sė se ir Mo ki nių kai ta mo kyk lo je per 2007/2008 m. m. ŠVIS pa teik tus sta tis ti nius duo me nis pa ly gi nus su ap skričių mo kyk lo se ras tais duo me ni mis nu sta ty ta, kad tiks liau sius duo me nis ITC pa tei kė Kaz lų Rū dos spe cia lio ji mo kyk la. Blogiau sia pa dė tis nu sta ty ta Skaud vi lės spe cia lio jo je mo kyk lo je. Dėl duo me nų ba zė je ne tei sin gai pa teik tų ne iš sa mių duo me nų apie mo ki nius dau giau sia klai dų su si da rė len te lė se Kla sių kom plek tai ir Nu sta ty ti su tri ki mai Api ben drin ta in for ma ci ja apie mo kyk los tu ri mas kla ses Duo me nų ne su ta pi mų len te lė je Api ben drin ta in for ma ci ja apie mo kyk los tu ri mas kla ses su si da rė dėl duo me nų pil dy mo ne ati du mo. Taip pat klai dų pa da ry ta dėl pro gra mi nės įran gos ne to bu lu mo: spe cia lio sio se mo kyk lo se įve dus duo me nis, dar bi- 8

9 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) nio mo ky mo kla sės pri skai čiuo ja mos ir prie pro fe si nio mo ky mo, ir prie la vi na mų jų kla sių, to dėl ne be ati tin ka ben dras mo kyk los kla sių ir la vi na mų jų kla sių skai čius Api ben drin ta in for ma ci ja apie mo kyk los tu ri mas ug dy mo pro gra mas Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: duo me nų ba zė je ne nu ro dy ti mo ki niai, ku rie mo ko si pa gal adap tuo tas ug dy mo pro gra mas; vie toj adap tuo tos pa grin di nio ug dy mo pro gra mos nu ro dy ta spe cia lio ji ug dy mo pro gra ma; ne tiks liai pa skirs ty ti mo ki niai, be si mo kan tys pa gal pra di nio ug dy mo ir pa grin di nio ug dy mo pro gra mas; ope ra to rių duo me nų su ve di mo klai dos Kla sės ir mo ki niai Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: duo me nų tvarky to jai ap lai džiai su ren ka duo me nis iš veik los do ku men tų (direk to riaus įsa ky mų, die ny nų, mo ki nių pa žan gu mo su ves ti nių, Sa va ran kiš ko mo ky mo si, mo ky mo na muo se ir gy dy mo įstai go je die ny no, Mo ki nių abė cė li nio žur na lo); ope ra to rių duo me nų su ve di mo klai dos. Ma žei kių Ven tos, Pa va sa rio vi du ri nė se, Ma žei kių r. Že malės, Ba lė nų pa grin di nė se mo kyk lo se ne si lai ko ma 2004 m. birže lio 14 d. nu ta ri mo Nr. 746 Dėl Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, moky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo pa tvir ti ni mo , , , punk tų rei ka la vi mų (ben dro jo la vi ni mo kla sių kom plek tuo se pa gal ug dy mo pro gra mas mo ki nių skaičiaus vi dur kis ma žes nis nei nu ma ty ta) Kla sių kom plek tai Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: kla sės jungia mos pa žei džiant Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi davi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo ir punk to nuo sta tas (dėl kla sių jun gi mo), duo me nų tvar ky to jai ap lai džiai su ren ka duo me nis iš veik los do ku men tų (di rek to riaus įsa kymų, die ny nų). Duo me nų ba zė je nė ra nu ma ty ta ga li my bė pa teik ti be simo kan čių pa gal dar bi nio mo ky mo pro gra mas spe cia lio sio se mo kyk lo se kla sių kom plek tų skai čių Spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ben dro jo la vi ni mo ben drosio se kla sė se Tik ri nant in for ma ci ją apie duo me nų ba zė je fik suo tus spe ciųjų po rei kių mo ki nius bu vo ana li zuo ja ma, ar mo kyk lų pa teik ti sta tis ti niai spe cia lių jų po rei kių mo ki nių duo me nys ati tin ka fakti nę pa dė tį mo kyk lo je, kaip spe cia lių jų po rei kių mo ki niai bu vo pri skir ti spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pėms (to liau SUP gru pės) ir pri ly gin ti dviem tos kla sės mo ki niams pa gal Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pagal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šą, pa tvir tin tą Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2004 m. bir že lio 14 d. nu ta ri mu Nr Pa žei džiant Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro, Lie tu vos Res pub li kos svei ka tos ap sau gos mi nist ro ir Lie tu vos Res pub li kos so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ro 2002 m. lie pos 12 d. įsa ky mu Nr. 1329/368/98 pa tvir tin tos Spe cia lių jų po rei kių as me nų su tri ki mų ir jų laips nių nu sta ty mo ir spe cia liųjų po rei kių as me nų pri sky ri mo spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pei tvar kos 11 punk to nu ro dy mus, Vil niaus r. Ne men či nės Kon stan to Par čev skio gim na zi jo je spe cia lių jų po rei kių mo kiniams ne nu sta ty ta spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pė. Pa žei džiant Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2004 m. bir že lio 14 d. nu ta ri mu Nr. 746 pa tvir tin to Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, reor ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo 6.3 kri te ri jaus rei ka la vi mus, Vil niaus r. Ru da mi nos Fer di nan do Rušči co, Vil niaus r. Ne men či nės K. Par čev skio, Ma žei kių Ga bi jos, Elek trė nų Ver smės gim na zi jo se, Laz di jų ra jo no sa vi val dy bės Šven te že rio, Vil niaus r. Val čiū nų, Šven čio nių r. Šven čio nė lių ant ro jo je, Uk mer gės Ši lo vi du ri nė se, Uk mer gės r. Dai na vos, Laz di jų ra jo no Būd vie čio, Kros nos, Elek trė nų sa vi val dy bės Be ižio nių, Vil niaus r. Bez do nių Sau lė te kio, Vil niaus r. Ke nos, Vil niaus Šal ti nio, Ma žei kių r. Že ma lės, Ba lė nų pa grin di nė se mokyk lo se spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ne bu vo pri ly gin ti dviem tos kla sės, ku rio je mo ko si, mo ki niams. Laz di jų ra jo no sa vi val dy bės Būd vie čio ir Kros nos pa grin di nės mo kyk los pa tei kė di des nį, nei liu di ja mo kyk lo se tu ri mi do ku men tai, skai čių spe cia lių jų po rei kių tu rin čių mo ki nių, pri ly gin tų dviem tos kla sės mo ki niams. Tik rin tų Mo lė tų ra jo no In tur kės pa grin di nės, Alan tos, Jo niškio vi du ri nių mo kyk lų va do vai do ku men tų, liu di jan čių mo ki nių pri klau sy mą SUP gru pėms, ne pa tei kė. Šių mo kyk lų spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jos SUP gru pes nu sta to rem da mo si PPT iš vado mis, do ku men tuo se tai ne fik suo ja ma. Mi nė to se mo kyk lo se nė ra spe cia lių jų pe da go gų. Mo lė tų ra jo no PPT spe cia lis tai, ver tin da mi mo ki nių spe cia liuo sius ug dy mo si po rei kius, SUP gru pių ne nu ro do. Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi ja, Ma žei kių Pa va sa rio vi duri nė mo kyk la prie spe cia lių jų po rei kių mo ki nių nu ro dė ir tuos, ku riems pa gal gy dy to jo pa žy mas yra nu sta ty ti lė ti niai so ma ti niai ar neu ro lo gi niai, ju de sio ir pa dė ties su tri ki mai. Ta čiau šie moki niai ne tu ri mo kyk los SUK ar PPT pa žy mos Dėl spe cia lio jo ug dy mo sky ri mo spe cia lių jų po rei kių as me niui, kaip to rei kalau ja ma pa gal Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2000 m. rug pjū čio 17 d. įsa ky mą Nr Dėl Spe cia lio jo ug dymo sky ri mo tvar kos, ir jiems ne tei kia ma spe cia lis tų pa gal ba. Pri skir da mos mo ki nius spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių grupėms, Tau ra gės ra jo no Skaud vi lės gim na zi jos ir Tau ra gės ra jo no Ba ta kių vi du ri nės mo kyk los spe cia lio jo ug dy mo ko misi jos ne si va do vau ja Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro, Lie tu vos Res pub li kos svei ka tos ap sau gos mi nist ro ir Lie tu vos Res pub li kos so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ro 2002 m. lie pos 12 d. įsa ky mu Nr. 1329/368/98 pa tvir tin ta Specia lių jų po rei kių as me nų su tri ki mų ir jų laips nių nu sta ty mo ir spe cia lių jų po rei kių as me nų pri sky ri mo spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pei tvar ka ne pil do mi spe cia lių jų ug dy mo si po reikių nu sta ty mo pro to ko lai, ne skai čiuo ja mi ben drie ji spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių ko e fi cien tai. Pa grin di nės len te lė se Spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ben dro jo la vi ni mo ben dro sio se kla sė se su si da riu sios klai dos: ne pai so ma Spe cia lių jų po rei kių as me nų su tri ki mų ir jų laipsnių nu sta ty mo ir spe cia lių jų po rei kių as me nų pri sky ri mo specia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pei tvar kos, pa tvir tin tos Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro, svei ka tos ap sau gos mi nist ro, so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ro 2002 m. lie pos 12 d. įsa ky mu Nr. 1329/368/98, 12 punk to rei ka la vi mų, t. y. ne ver ti na ma pa gal vi sus bū ti nus kri te ri jus; ap lai džiai tvar ko mi as me nų spe cia lių jų po rei kių ver ti ni mo do ku men tai: spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių (kal bos ir ko mu nika ci jos su tri ki mų tu rin tiems) mo ki niams ne pil do mi spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių nu sta ty mo pro to ko lai, to dėl ne aiš ku, kuo va do vau jan tis spe cia lių jų po rei kių mo ki niai bu vo pri skir ti specia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pėms; ne pai so ma Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe sinio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo, pa tvir tin to Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2004 m. bir že lio 14 d. nu ta ri mu Nr. 746, rei ka lavi mų; ne vi so se mo kyk lo se spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki nių pri sky ri mą vie nai iš spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pių at lieka spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jos (jei to nė ra pa da riu si PPT), pri sky ri mas nė ra fik suo ja mas SUK pro to ko luo se ar ki taip įformi na mas; 9