ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS HUMAN RIGHTS MONITORING INSTITUTE Didžioji g. 5, LT-01228, Vilnius. Tel. (5) 23 14 681 Faks. (5) 23 14 679. El. p. hrmi@hrmi.lt www.hrmi.lt VAIZDO STEBĖJIMO KAMERŲ PANAUDOJIMAS IR ŽMOGAUS TEISĖS ANALITINĖ APŽVALGA VILNIUS 2005 Rugsėjis
ĮVADAS Prieš trisdešimt metų Didžiojoje Britanijoje pradėtos steigti viešųjų ir privačių teritorijų vaizdo stebėjimo sistemos pastaraisiais metais paplito visame pasaulyje, neaplenkdamos ir Lietuvos. Pastaruoju metu vis daugiau institucijų, įmonių ir organizacijų tokias sistemas įrengia viešose vietose: gatvėse, visuomeniniuose ir visuomenės lankomuose pastatuose, prekybos vietose, stadionuose. 2000 metais Vilniaus savivaldybės ir vyriausiojo policijos komisariato iniciatyva buvo pradėta akcija saugus miestas, ir įvairiose miesto vietose imtos diegti vaizdo stebėjimo kameros. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) duomenimis, šiuo metu Vilniuje veikia 78 vaizdo stebėjimo kameros, kurių vaizdas transliuojamas į VPK būstinę 1. 30 kamerų yra valdomos, o 48 stebi fiksuotą vaizdą. Vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota informacija yra saugoma 12 dienų. VPK yra įrengusi vaizdo stebėjimo kameras ir keliuose, kur jos fiksuoja kelių eismo pažeidimus. Vaizdo stebėjimo kameros, jei naudojamos pagal paskirtį ir teisėtai gali būti efektyvi nusikaltimų prevencijos ar jų išaiškinimo priemonė, tačiau nepakankamas šių sistemų teisinis reguliavimas Lietuvoje, kelia grėsmę privataus gyvenimo saugumui. Ši sparčiai besivystanti vaizdo stebėjimo sfera reikalauja specifinio ir konkretaus reguliavimo, norint sumažinti pažeidimų galimybę. Žmogaus teisių stebėjimo instituto (toliau ŽTSI) analitinė apžvalga dėl vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir teisės į privatumą atskleidė, jog, Lietuvoje trūksta konkretaus teisinio vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo reguliavimo, ypač tokiose srityse kaip nustatant kam ir kokiais tikslais leidžiama naudoti šias sistemas, jų įdiegimo ir vaizdo stebėjimo vykdymo proporcingumas, duomenų subjektų teisės, bei operatorių švietimas. ŽTSI ragina Vyriausybę ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau VDAI) nedelsiant imtis veiksmų ir sureguliuoti šią sudėtingą sritį. TEISĖS NORMOS IR SĄVOKOS Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT), kurio sprendimai yra privalomi Lietuvai, byloje Amann prieš Šveicariją pasakė, kad bet kokia informacija, susijusi su nustatytu asmeniu, ar asmeniu kurį būtų galima nustatyti, yra laikoma asmens duomenimis 2. Taigi, vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota informacija, net ir netiesiogiai liečianti asmenį, kuris pagal ją galėtų būti identifikuotas, yra laikoma asmens duomenimis. Taip pat Teismas yra pasakęs, kad net ir vieša informacija [apie asmenį] gali papulti į privataus gyvenimo sferą, jei ji yra sistemiškai kaupiama ir saugoma 3. Tam kad nebūtų pažeista teisė į privatų gyvenimą, informacijos apie asmenį tvarkymui yra taikomi asmens duomenų apsaugos reikalavimai, paremti teisės į privatų gyvenimą principais 4. Lietuvoje, vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimui yra taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau ADTAĮ), tačiau jame nėra tiesioginio ir konkretaus reguliavimo 1 Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato ŽTSI pateikti duomenys 2005 08 25. 2 Amann v. Switzerland, no. 27798/95, 65, ECHR 2000-II 3 Rotaru v. Romania, no. 28341/95, 43, ECHR 2000 4 Pagrindinių Europos Sąjungos teisių Chartija 8 straipsnis: 1.Kiekvienas žmogus turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 2.Tokie duomenys apdorojami sąžiningai tam tikrais nurodytais tikslais, atitinkamam asmeniui sutinkant, arba remiantis kitais įstatymu numatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su surinktais apie jį duomenimis ir reikalauti tuos duomenis ištaisyti.3. Kaip laikomasi šių taisyklių, kontroliuoja nepriklausoma institucija.. 2
skirto šių sistemų panaudojimui- įstatymo nuostatos yra bendro pobūdžio. Nėra ir jokio kito teisės akto, kuris reglamentuotų tik vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimą. Nors VDAI negali leisti teisės aktų jos kompetencijai priskiriamais klausimais, o tik juos inicijuoti, ji turi teisę rengti duomenų valdytojams neprivalomas rekomendacijas. Taip pat ši institucija gali leisti nurodymus konkretiems duomenų valdytojams, kuriuos pastarieji turi vykdyti. VDAI yra išleidusi rekomendacijas duomenų valdytojams dėl etikos kodeksų 5 rengimo, bei paskelbusi į lietuvių kalbą išverstą Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio grupės 6 (toliau Darbo grupė) rekomendacinio pobūdžio dokumentą WP 89(2004) Nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis. Nesant tiesioginio teisinio reguliavimo abejotina ar vaizdo stebėjimo sistemų pagalba renkamų duomenų valdytojai bei operatoriai yra pasiruošę, ir sugeba interpretuoti plačias bendro ADTAĮ normas, kad pritaikytų jas savo vykdomai veiklai ir būtų tikri, kad nepažeidžia amenų teisės į privatumą. Pagal Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvenciją valstybė ne tik privalo pasirūpinti jog asmenų teisės nebūtų neteisėtai ribojamos, bet ir turi imtis priemonių, kad tos teisės būtų užtikrintos. Toks konkretus teisinis reguliavimas ir būtų šių pozityvių įsipareigojimų išraiška. Šioje analizėje bus nagrinėjamos sų vaizdo stebėjimo sistemomis ir jų panaudojimu susijusios sferos, kurios šiuo metu Lietuvoje kelia aštriausių implikacijų dėl privataus gyvenimo apsaugos. - vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimo tikslai ir subjektai - vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo proporcingumas - vaizdo stebėjimo vykdymo proporcingumas - duomenų subjektų teisės - vaizdo sistemų operatorių švietimas Analizuojant šių sričių teisinį reguliavimą Lietuvoje, yra remiamasi EŽTT sprendimais, Darbo grupės pozicija duomenų apsaugos ir asmenų privatumo klausimais 7, Europos Tarybos ekspertų ataskaitomis 8. Šioje analizėje yra pateikiami ir kitų valstybių vaizdo stebėjimo sistemų naudojimo teisinio reguliavimo pavyzdžiai, ypač Didžiosios Britanijos patirtis, nes šioje šalyje vaizdo stebėjimo sistemų teisinis reguliavimas yra išsamiausias ir labiausiai atsižvelgiantis į asmens privatumo apsaugą. Analizėje yra remiamasi šios šalies 5 Etikos kodeksai- sąvoka įtvirtinta Direktyvoje 95/46 EB ir reiškia vidinį konkretaus duomenų valdytojo parengtą ir duomenų inspekcijos patvirtintą dokumentą, reglamentuojantį duomenų tvarkymo procedūras, pagal duomenų apsaugos principus. 6 29 Straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė yra nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, įkurta 1995 m., pagal 29 ir 30 Direktyvos 95/46/EC straipsnius. Ji teikia ekspertų nuomonę bei rekomendacijas Komisijai, bei valstybių narių institucijoms. Darbo grupė jau du kartus išleido savo rekomendacijas, bei nuomonę dėl vaizdo stebėjimo sistemų kontrolės pagal asmens duomenų apsaugos principus. Darbo grupės veikloje dalyvauja ir VDAI. 7 Daugiau informacijos žr. tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/justice_home/fsj/privacy/docs/wpdocs/tasks-art-29_en.pdf 8 Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) konsultacinio komiteto dokumentas Report containing guiding principles for the protection of individuals with regard to the collection and processing of data by means of video surveillance (2003). http://www.coe.int/t/e/legal_affairs/legal_co-operation/data_protection/documents/reports/q- Report%20guiding%20principles%20video.asp 3
duomenų apsaugos Komisaro išleistu CCTV praktikos kodeksu 9, kuriame konkrečai aptariamos su asmens privatumu susijusios vaizdo stebėjimo sistemų naudojimo sritys. Šio kodekso nuostatos yra privalomos vaizdo stebėjimo įranga renkamos ir gaunamos informacijos valdytojams ir operatoriams. VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMŲ PANAUDOJIMO TIKSLAI IR SUBJEKTAI Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reikalauja, kad duomenų rinkimo tikslai būtų apibrėžti ir teisėti. VDAI direktorės Rekomendacijoje duomenų valdytojams dėl etikos kodeksų rengimo yra sakoma, kad duomenų valdytojas turi laikytis imperatyvaus tikslingumo principo, kurio pažeidimo nekompensuoja net duomenų subjekto sutikimas 10. Tačiau teisės aktuose nėra konkrečių nuostatų kokiais atvejais ir kaip galima stebėti viešas ar privačias erdves, kokių patalpų ar erdvių stebėti neleidžiama ir panašiai. Tam tikrus orientyrus pateikė Darbo grupė, kurios nuomone vaizdo stebėjimo sistemos, skirtos nuotoliniu būdu tiesiogiai kontroliuoti darbo procesą (darbo kokybę ar darbo apimtis), neturi būti naudojamos. Stebėti darbo vietą leidžiama tik dėl darbo saugumo reikalavimų, ir tik iš nuotolio. Minėta duomenų apsaugos darbo grupė pabrėžia, jog negalima stebėti ir patalpų, kurios yra skirtos darbuotojų privačiam naudojimui, pavyzdžiui, tualetų, dušų, rakinamų spintelių ir rekreacinių zonų 11. Teisėti vaizdo stebėjimo tikslai turėtų būti aiškiai išvardinti poįstatyminiame teisės akte, kad vaizdo duomenų valdytojai tiksliai žinotų kaip derinti savo, visuomenės ir privačių asmenų teises šioje sferoje. Su teisėtais vaizdo stebėjimo tikslais siejasi ir vaizdo stebėjimo kompetencijos klausimas. Labai svarbu yra teisiškai nustatyti kokios organizacijos, fiziniai asmenys ar institucijos gali vykdyti vaizdo stebėjimą, nes Lietuvoje nėra nė vieno dokumento, reglamentuojančio ar net nustatančio šią teisę. Pavyzdziui, Danijoje yra nustatytas bendras draudimas visiems privatiems asmenims vykdyti vaizdo stebejima viesose vietose, o principo išimtys yra nurodomos teises aktuose 12. Nerimą kelia save vadinančių privačiais detektyvais asmenų vykdomas kitų asmenų privataus gyvenimo stebėjimas, panaudojant vaizdo ir foto kameras. Spaudoje galima rasti skelbimų, kuriuose privatūs detektyvai siūlo filmavimo ir fotografavimo paslaugas. Šie asmenys fiksuoja sekamų žmonių privatų gyvenimą pastariesiems apie tai nežinant. Tai neteisėtas kišimasis į atitinkamo asmens privatų gyvenimą. VDAI ir policija turi turėtų pasidomėti tokiais atvejais. Be to reikia nedelsiant aiškiai nustatyti privataus vaizdo stebėjimo sistemų naudotojo sąvoką bei kokiais atvejais ir kokias ervdes ar asmenis jis gali stebėti. VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMŲ ĮDIEGIMO PROPORCINGUMAS Ši sąvoka reiškia, kad vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams, t.y jos turėtų būti naudojamos tik tada, kai kitos priemonės nėra 9 CCTV Code of Practice - vaizdo stebėjimo sistemų praktikos kodeksas, Didžiosios Britanijos Informacijos Komisaras, 2000 http://www.informationcommissioner.gov.uk/cms/documentuploads/cctvcop1.pdf 10 Rekomendacijos duomenų valdytojams dėl asmens duomenų tvarkymo etikos kodeksų rengimo str. 12.2 11 29 straipsnio Duomenų apsaugos darbo grupės nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis WP 89, 2004 m. 19 psl http://europa.eu.int/comm/justice_home/fsj/privacy/docs/wpdocs/2004/wp89_en.pdf 12 Ten pat psl 7-8 4
pakankamos. Vaizdo stebėjimo sistemos paprastai yra diegiamos teisės pažeidimų prevencijos, apsaugos ir/arba saugumo tikslais. Jeigu šių ar kitų teisėtų tikslų galima pasiekti priemonėmis, kurios nereikalauja vaizdo atkūrimo pavyzdžiui, jei pakanka įrengti šarvuotas duris ar automatinius vartus, įdiegti jungtinę aliarmo sistemą ar geresnį apšvietimą gatvėse - vaizdo stebėjimo sistemos nenaudotinos. Toks principas yra įtvirtintas ir darbo grupės dokumentuose ir 2003 m Europos Tarybos ekspertų ataskaitoje apie vaizdo stebėjimo kamerų panaudojimą 13. Todėl Lietuvoje, specialiame teisės akte turėtų būti įtvirtinta nuostata, jog vaizdo stebėjimo sistemas galima diegti tiktai tada, kai kitų, mažiau privatumą ribojančių, priemonių nepakanka. Taip būtų sumažinta piktnaudžiavimų galimybė ir vaizdo stebėjimo sistemos nebūtų diegiamos nežymių pažeidimų kontrolės ir prevencijos tikslais, tokių kaip pavyzdžiui rūkymo mokyklose draudimo, arba draudimo palikti nuorūkas ir šiukšles viešose vietose 14. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje prieš įdiegiant vaizdo stebėjimo sistemą, yra privaloma išsiaiškinti ar nėra mažiau privatumą ribojančių priemonių 15 Verta pabrėžti ir tai, jog teisės akte būtina įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią periodiškai įvertinti vaizdo stebėjimo efektyvumą ir taip išsiaiškinti ar tebėra būtinybė naudoti vaizdo stebėjimo įrangą, konkrečioje erdvėje, nes situacija gali keistis. Pavyzdžiui Olandijoje yra siūloma sugriežtinti teisės aktus dėl vaizdo stebėjimo panaudojimo ir įtvirtinti reikalavimą periodiskai vertinti vaizdo stebejimo būtinumą ir efektyvumą 16. 2005m Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas atskleidė, kad vaizdo stebėjimo kamerų nusikaltimų prevencinė reikšmė toli gražu neatitiko iki tol skelbiamos optimistinės statistikos. 14 skirtingų vietovių atliktas tyrimas parodė, kad vaizdo stebėjimo kameros dažnai neturėjo jokios įtakos nusikaltimų prevencijai, arba nusikaltimų skaičius įdiegus tokias kameras netgi padidėjo. 17 Anot šios studijos, dažniausiai vaizdo stebėjimo kameros turi įtakos tik nereikšmingiems nusižengimams- tokiems kaip šiukšlinimui viešose vietose ir panašiai. Lietuvoje taip pat reikėtų atlikti nepriklausomą išsamų vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumo kaštų tyrimą kad būtų galima įvertinti ar verta toliau didinti vaizdo stebėjimo kamerų skaičių. VAIZDO STEBĖJIMO VYKDYMO PROPORCINGUMAS Kamerų išdėstymas 13 2str. naudoti vaizdo stebėjimo sistemas, jei, priklausomai nuo aplinkybių, tikslas negali būti pasiekiamas priemonėmis, kurios mažiau riboja privatumą <...>, Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) konsultacinio komiteto dokumentas Report containing guiding principles for the protection of individuals with regard to the collection and processing of data by means of video surveillance (2003). http://www.coe.int/t/e/legal_affairs/legal_cooperation/data_protection/documents/reports/q-report%20guiding%20principles%20video.asp 14 29 straipsnio Duomenų apsaugos darbo grupės nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis WP 89, 2004 m., 14 psl http://europa.eu.int/comm/justice_home/fsj/privacy/docs/wpdocs/2004/wp89_en.pdf 15 Viešųjų erdvių vaizdo stebėjimas Europos žmogaus teisių konvencijos kontekste http://www.crimereduction.gov.uk/cctv13.htm 16 29 straipsnio Duomenų apsaugos darbo grupės nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis WP 89, 2004 m. http://europa.eu.int/comm/justice_home/fsj/privacy/docs/wpdocs/2004/wp89_en.pdf; 8-9 psl 17 The impact of CCTV: fourteen case studies. Home Office 2005 psl 36 5
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog asmens duomenys turi būti tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti 18. Šios, gana abstrakčios sąvokos išsamesnį paaiškinmą galima rasti VDAI direktorės Rekomendacijose duomenų valdytojams dėl etikos kodeksų rengimo, kur teigiama, kad video stebėjimas ir su tuo susijęs duomenų tvarkymas turi būti organizuotas taip, kad į stebėjimo lauką nepakliūtų didesnė nei būtinai reikalinga teritorija (patalpa, patalpos dalis) ar daugiau nei būtinai reikia asmenų 19. Kitose valstybėse, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje tai yra imperatyvi nuostata 20. CCTV Praktikos kodekse yra sakoma, kad jei kameros gali būti reguliuojamos operatorių, jos turi būti įrengtos ir pritaikytos taip, kad operatoriai negalėtų jų nukreipti į erdves, kurių stebėjimas nenumatytas, o jei neįmanoma to padaryti, yra reikalaujama, kad operatoriams būtų pravesti apmokymai, kuriuose jie būtų supažindinami su privatumo principais ir jų pažeidimo pasekmėmis. Taip pat yra reikalaujama vaizdo stebėjimo operatorius aiškai informuoti, jog įrangą galima naudoti tik tiems tikslams, kurie buvo nurodyti ją įdiegiant - pavyzdžiui, jei yra stebimas bankomatas- negalima kameros nukreipti, arba priartinti vaizdą taip, kad būtų galima matyti kortelių pin kodus. Didžiojoje Britanijoje yra nustatomas ir vaizdo kamerų steigėjų ir operatorių santykis su privačių valdų savininkais- pavyzdžiui yra reikalaujama, jog kamerų naudotojas turi pranešti ir pasitarti su privačios zonos savininku, jei pastarojo teritorija ribojasi su stebima zona ir gali patekti į kadrą 21. Kad konkretus teisinis reguliavimas šioje srityje Lietuvoje yra būtinas įrodo įvairūs privatumo pažeidimai. Pavyzdžiui Vilniuje policijos įrengtos greičio kontrolės sistemos fiksuoja ne tik automobilio numerį, bet ir jo vidų, bei keleivių, kurie nenorėtų būti identifikuoti, veidus. Tokios sistemos yra įrengtos daugiau nei dešimtyje pagrindinių Vilniaus gatvių. Praktikoje yra buvę atvejų, kai kartu su vairuotoju važiavusių asmenų tapatybė buvo atskleista vien dėl to, kad jie sėdėjo šalia Kelių eismo taisykles pažeidusio vairuotojo. Kai kuriose Europos valstybėse duomenų apsaugos institucijos griežtai reagavo i tokio pobūdžio pažeidimus nurodydamos policijai, kad sistema, aptinkanti greičio ribojimo pažeidimus, turi filmuoti tik atitinkamas lenteles, o ne transporto priemonės vidų 22. Instituto duomenimis pasitaikė atvejų, kai vaizdo stebėjimo kamerų operatoriai piktnaudžiauja technikos galimybėmis ir nukreipia kameras bei priartina vaizdą taip, kad nesunkiai nustato asmens mobiliųjų telefonu renkamus numerius. Minėtieji atvejai yra grubūs teisės į privatų gyvenimą pažeidimai, todėl VDAI turėtų inicijuoti poįstatyminio teisės akto, numatančio konkrečius principus, rengimą, kad tokių pažeidimų nebūtų. Vaizdų tvarkymas (saugojimas, naudojimas, naikinimas) Remiantis ADTAI, duomenų valdytojas yra atsakingas už duomenų saugumą. Jis privalo imtis organizacinių ir techninių priemonių tai padaryti ir jos privalo būti išdėstytos rašytiniame ar jam prilygintos formos dokumente. 23 Duomenų valdytojai, duomenų tvarkytojai ir darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jei šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai. Šios įstatymo sąvokos yra šiek tiek 18 ADTAĮ 3 str 4 dalis 19 Rekomendacijos duomenų valdytojams dėl asmens duomenų tvarkymo etikos kodeksų rengimo str 18. 20 CCTV Code of Practice http://www.informationcommissioner.gov.uk/cms/documentuploads/cctvcop1.pdf 7psl. 21 Ten pat. 22 29 straipsnio Duomenų apsaugos darbo grupės nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis WP 89, 2004 m. http://europa.eu.int/comm/justice_home/fsj/privacy/docs/wpdocs/2004/wp89_en.pdf; Pp15. 23 ADTAĮ 24.1 str. 6
išsamiau paaiškintos VDAI direktorės rekomendacijose dėl etikos kodeksų rengimo, kur teigiama, kad asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti, kai to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi<...>. Vis dėlto ši, išsamesnė, rekomendacinio pobūdžio nuostata nėra pakankama vaizdo stebėjimo sistemų pagalba gautų duomenų tvarkymo srityje. Konkretus teisės aktas turėtų būti reguliuoti konkrečius būdus dėl vaizdo laikmenose esančios informacijos apie asmenį apsaugojimo. Pavyzdžiui, jei yra teisėtas tikslas paviešinti vaizdo informaciją, ar pakanka juodos juostelės uždengiančios įraše esančio pašalinio žmogaus akis, ar reikėtu padaryti neaiškų/užtemdyti visą žmogaus siluetą. Šios srities reguliavimas ypač svarbus, nes 2003m. byloje Peck prieš Didžiąją Britaniją Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis gautos video medžiagos paviešinimas pažeidė asmens privatumo teises, nors ieškovo akys ir buvo uždengtos juoda juostele. Pasak Teismo, nepaisant šios priemonės jis vis tiek buvo atpažintas daugelio žmonių 24. Pagal VDAI direktorės rekomendacijas dėl etikos kodeksų rengimo, duomenų valdytojas pats nusistato ilgiausią asmens duomenų laikymo trukmę, tačiau asmens duomenys turi būti saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, o leistina asmens duomenų laikymo trukmė vertinama pagal (teisėtą) tvarkymo tikslą. 25 Toks neapibrėžtumas sudaro sąlygas asmens privatumo pažeidimams. Aiškumo dėlei, VDAI turėtų išleisti duomenų saugojimo trukmės gaires vaizdo stebėjimo sistemomis surinktų duomenų valdytojams. Pavyzdžiui Danijos Duomenų apsaugos inspekcija yra nustačiusi, bendrą taisyklę, kad vaizdo stebėjimo įrašai turi būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų. Didžiojoje Britanijoje CCTV praktikos kodekse maksimali tokių duomenų saugojimo riba nėra nustatyta, tačiau duomenų valdytojų patogumui yra pateikiamos rekomendacijos ir paaiškinimai kiek laiko turėtų būti saugomi skirtingais tikslais surinkti vaizdo stebėjimo duomenys. Pavyzdžiui, rekomenduojama, kad maksimali vaizdų, nufilmuotų miestų centruose ir gatvėse saugojimo trukme neviršytų 28 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai jie naudojami kaip įrodymas teisiniame procese 26. Bankomatų stebėjimo įrašai turėtų būti saugomi ne ilgiau kaip tris mėnesius, nes tokiu periodu Didžiojoje Britanijoje asmenys gauna sąskaitų išrašus. Taigi, VDAI turėtų imtis iniciatyvos ir nurodyti konkretiems duomenų valdytojams maksimalias duomenų saugojimo ribas, arba inicijuoti bendrą poįstatyminį teisės aktą kuriame tokios duomenų saugojimo ribos būtų nustatytos. Lietuvoje nėra reglamentuota ir vaizdo duomenų saugojimo forma. Pavyzdžiui, nėra numatyta kas turi teisę patekti į patalpą, kurioje yra monitoriai, transliuojantys vaizdo kamerų filmuojamus vaizdus, arba į patalpą kurioje yra saugomi vaizdo įrašai, kas turi teisę tuos įrašus žiūrėti, o taip pat ir kitos procedūros. Nesant šios srities reguliavimo bei paliekant šiuos klausimus kiekvieno duomenų valdytojo nuožiūrai, pažeidimai neišvengiami. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra reikalaujama, jog monitoriai transliuojantys vaizdus is erdvių, kuriose asmenys tikisi privatumo, turėtų būti stebimi tik tam įgaliotojo asmens, teisė pamatyti įrašus yra apribota iki vadovo ar specialiai paskirto asmens. Reguliuojama ir įrašų peržiūrėjimo tvarka- reikalaujama, kad įrašų peržiūrėjimas vyktų tik uždaroje patalpoje pavyzdžiui vadovo ar specialiai paskirto vaizdą stebinčios įstaigos ar organizacijos darbuotojo kabinete, į kurią pateikti neturi teisės niekas kitas. 24 Peck v. United Kingdom, no. 44647/98, 21, 80, ECHR 2003 25 Rekomendacijos duomenų valdytojams dėl asmens duomenų tvarkymo etikos kodeksų rengimo str.12.5, 12.6. 26 CCTV Code of Practice http://www.informationcommissioner.gov.uk/cms/documentuploads/cctvcop1.pdf 28 psl. 7
DUOMENŲ SUBJEKTŲ TEISĖS Informavimas apie stebėjimą ADTAI yra teigiama, kad duomenų subjektas turi teisę būti informuotas apie savo asmens duomenų tvarkymą 27. VDAI direktorės rekomendacijose duomenų valdytojams dėl etikos kodeksų rengimo šis principas yra paaiškintas išsamiau - pagal jį teritorijoje, kurioje vykdomas video stebėjimas, turi būti matomose vietose iškabinta informacija apie tai, kad teritorija yra stebima (pvz., parduotuvėse tokia informacija turi būti aiškiai matoma įeinant į parduotuvę, degalinėse įvažiuojant į degalinę, o jei tai neįmanoma, prieš pilantis degalus). Vertėtų paminėti, jog 2003m VDAI yra nurodžiusi Vilniaus m. vyriausiajam policijos komisariatui (toliau VPK) informuoti asmenis apie vykdomą vaizdo stebėjimą, stebėjimo vietose įrengiant informacines lenteles, kuriose būtų nurodytas duomenų valdytojo pavadinimas ir telefono numeris pasiteiravimui. VPK iki šiol ignoruoja šį privalomą VDAI nurodymą, o kartu pažeidžia ADTAĮ 17str., nes žmonės Vilniuje nėra informuojami apie VPK vykdomą vaizdo stebėjimą. Be VPK yra dar penki užsiregistravę vaizdo stebėjimo sistemomis renkamų duomenų valdytojai, tačiau jiems nurodymų informuoti apie vaizdo stebėjimą VDAI nedavė. VDAI turėtų atkreipti dėmesį ir į juos, nors efektyvesnis kelias būtų juos įpareigoti viešai informuoti apie vykdomą stebėjimą viename poįstatyminiame teisės akte. VPK teigia, jog vaizdo stebėjimas yra vykdomas nusikaltimų prevencijos tikslais, tačiau nusikaltimų prevencija negali būti efektyvi, jei žmonės nėra informuojami apie vaizdo stebėjimą. Be to 78 VPK kameras stebi tik du asmenys 28, tad yra aišku, kad jie nėra pajėgūs stebėti visų 78 kamerų transliuojamą vaizdą. Taip pat yra būtina konkrečiame teisės akte apibrėžti informavimo apie vaizdo stebėjimą formą. Didžiojoje Britanijoje CCTV praktikos kodekse yra reikalaujama ne tik informuoti asmenis apie vykdomą stebėjimą, bet ir tiksliai nurodoma kokio dydžio turi būti ženklai ir kokia informacija turi būti juose pateikiama. Pavyzdžiui ženklų dydis gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių- ženklas prie įėjimo durų į pastatą gali būti ir A4 formato, jei yra žmogaus akių lygyje, tačiau automobilių stovėjimo aiškštėlėje esantis ženklas turi būti didesnis- nes į jį bus žvelgiama iš toliau. Taip pat reikalaujama ant ženklų nurodyti asmens ar organizacijos, atsakingos už sistemos įsteigimą tapatybę, stebėjimo tikslą, bei kontaktinę informaciją-kad asmenys žinotų į ką kreiptis dėl šios sistemos 29. Teisės akte vertėtų nurodyti ir kaip pateikti informaciją apie vaizdo stebėjimą akliesiems. Taip pat yra svarbu poįstatyminiame teisės akte užtikrinti asmenų teisę gauti su juo susijusią informaciją. Nors ADTAĮ yra teigiama, kad asmuo turi teisę gauti su juo susijusią renkamą informaciją, ši sąvoka yra gana abstrakti. Reikėtų pasirūpinti, jog duomenų valdytojai nesudarytų nepagrįstų kliūčių duomenų subjektams tokią informaciją (pavyzdžiui nenustatytų neracionaliai didelio mokesčio už informacijos suradimą ar pan.). Taip pat yra svarbu užtikrinti ir trečiųjų asmenų, esančių vaizdo įraše kartu su duomenų subjektu, teises. Todėl specialiame teisės akte reikėtų nurodyti aiškų maksimalų mokestį už informacijos paiešką, kurios duomenų valdytojas negalėtų viršyti, o taip pat ir nustatyti trečiųjų asmenų maskavimo taisykles, suteikiant vaizdo medžiagą duomenų subjektui. 27 ADTAĮ 17st. 28 Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato ŽTSI pateikti duomenys 2005 08 25 29 CCTV Code of Practice http://www.informationcommissioner.gov.uk/cms/documentuploads/cctvcop1.pdf 7-8 psl. 8
VAIZDO SISTEMŲ OPERATORIŲ ŠVIETIMAS Vaizdo stebėjimo sistemomis gaunamų duomenų apsauga, o tuo pačių ir duomenų subjektų teisės yra labai priklausomos ir nuo vaizdo sistemų stebėjimo operatorių žinių. Lietuvos teisės aktuose nėra reglamentuojamas operatorių mokymas. O nesant ir atskiro bei konkretaus vaizdo stebėjomo sistemų ir gautų duomenų reguliavimo, sunku tikėtis, jog operatoriai supras, privataus gyvenimo apsaugos principus, bei savo atsakomybę, vadovaudamiesi tik bendromis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Dėl to yra svarbu, jog būtų įtvirtinta duomenų valdytojų prievolė surengti mokymus vaizdo kamerų operatoriams, kuriuose jie būtų supažindinti su vaizdo duomenų gavimo, saugojimo, naikinimo procedūromis, asmenų subjektų bei trečiųjų asmenų teisėmis bei savo atsakomybe. REKOMENDACIJOS 1. Atlikti nepriklausomą vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimo efektyvumo-kaštų analizę. 2. VDAI turėtų inicijuoti poįstatyminio akto, reglamentuojančio vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimą, rengimą. Šis teisės aktas turėtų būti kuo aiškesnis ir nustatyti privalomus vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimo principus bei taisykles. Efektyvumo dėlei, šalia duomenų valdytojams privalomų principų, teisės akte turėtų būti numatytos ir neprivalomos, geros praktikos- rekomendacinio pobūdžio normos, bei pateikti šias bei privalomas normas iliustruojantys pavyzdžiai. 3. Vyriausybė turi patvirtinti vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimo reguliavimo poįstatyminį aktą, kuriame būti : Apibrėžti vaizdo stebėjimo sistemų įrengimo teisėti tikslai, o taip pat ir institucijos, organizacijos ar privatūs asmenys, kuriems yra leidžiama užsiimti vaizdo stebėjimu. Nurodoma, jog prieš steigiant vaizdo stebėjimo įrangą yra privaloma išsiaiškinti ar nėra kitų, privatumo teises mažiau ribojančių priemonių. Numatyta prievolė periodiškai peržiūrėti jau veikiančių vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumą ir būtinumą, nes saugumo bei kitos aplinkybės gali keistis. Konkrečiai nustatyta kokie apribojimai turi būti taikomi technikai bei operatorių darbui, kad nebūtų surinkti pertekliniai duomenys. Aiškiai įvardinta prievolė duomenų vadytojams informuoti duomenų subjektus apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Privalo būti apibrėžti ir informacijos suteikimo standartai. Numatyta ir duomenų valdytojų prievolė surengti vaizdo sistemų operatorių mokymus, kad pastarieji būtų supažindinti su privataus gyvenimo apsaugos principais, duomenų gavimo, saugojimo, ir naudojimo procedūromis, duomenų subjektų bei trečiųjų asmenų teisėmis, bei savo atsakomybe. 9
4. Teisės aktas privalo būti periodiškai peržiūrimas ir redaguojamas/koreguojamas nes aplinkybes bei technikos galimybes gali keistis. 10