Morkų auginimo technologija

MORKŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA Morka yra dvimetis augalas: pirmaisiais metais išauga skrotelė ir sultingas šakniavaisis, kuris vartojamas maistui, o antrais metais iš pasodinto šakniavaisio išauga ţiedstiebiai, ţiedai ir sėklos. Vėlyvas hibridas CHAMPION H Morkų sėklos smulkios ( 1 g apie 800 sėklų ) ir negreitai sudygsta, kai dirvos temperatūra 11 C sudygsta per 16 dienų, o kai 8 C per 25 dienas. Morkų daigeliai auga labai lėtai ir tiktai praėjus 20 25 dienoms po sėjos pradeda augti pirmasis tikrasis lapelis. Kadangi pasėtos morkos ilgai nesudygsta, kad jas nenustelbtų piktţolės, reikia laistyti, purenti tarpueilius, naudoti herbicidus. Morkos yra dirvų struktūrai jautriausias augalas. Jos gerai auga sukultūrintose, puveningose, nešlapiose lengvo priemolio ir priesmėlio dirvose. Sunkiose dirvose blogai sudygsta, būna šakotos, maţos, suskilusios, nusmailėjusia viršūnėle, ypač sausesniais metais. Morkos mėgsta šviesą, todėl blogai auga pavėsyje. Dirva turi didelę įtaką šaknų formai ir spalvai. Morkos sėjamos po gausiai tręštu mėšlu ir anksti rudenį nuimtų kultūrų: po ankstyvųjų kopūstų, ankstyvųjų bulvių, agurkų ir ţirnių. Į tą pačią vietą morkos sėjamos ne anksčiau kaip po 4 5 metų. Morkoms dirva pradedama ruošti tuojau nuėmus priešsėlį: skutimu, kultivavimu ir akėjimu sunaikinus piktţoles, dirva prieš ţiemą suariama 25 cm gyliu. Pavasarį ji kultivuojama ir akėjama. Dirva turi būti puri, smulkių trupinėlių struktūros ir neperdţiūvusi. Morkų negalima sėti į švieţiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išauga šakoti, prasto skonio. Be to, su mėšlu į dirvą patenka morkinės musės kokonų, ir iš jų išsiritusios musės gali sunaikinti derlių. Morkoms fosforo ir kalio trąšos išberiamos prieš rudeninį dirvų arimą, o lengvesnėse dirvose pavasarį, Vėlyvas hibridas NATALIJA H Vėlyvas hibridas ANASTAZIJA H atsiţvelgiant į maisto medţiagų kiekį dirvoje: P 2 O 5 90 120 kg/ha, K 2 O 160 200 kg/ha. Azoto ir boro ( 1 1,2 kg/ha ) trąšos išberiamos tik pavasarį prieš paskutinį kultivavimą. Akėjant ir voluojant beriamas azotas ( 60 90 kg/ha ), tačiau reikia atsiţvelgti į mineralinio azoto kiekį dirvoje. Vegetacijos pradţioje po antrojo tarpueilių purenimo, smėlio dirvose morkos papildomai patręšiamos azoto trąšomis iki 30 kg/ha. Morkos sėjamos įvairiu laiku, atsiţvelgiant į auginimo tikslą. Sėjos laikas priklauso ir nuo morkų veislės vėlyvosios veislės sėjamos šalpusniui suţydėjus ar ţieminiams javams pradėjus augti ( balandţio 1 20 dienomis 1

). Vidutinio ankstyvumo morkų veislės sėjamos praţydėjus paprastajai ievai ( balandţio 6 18 dienomis ), nes per anksti pasėjus blogai laikosi ţiemą. Anksčiau pasėtos duoda didesnį derlių. Nepaisant kokiam tikslui morkos bus auginamos, jas reikia pasėti iki darţelinio jazmino ţydėjimo pradţios ( birţelio 7 8 dienos ), nes vėliau pasėtų derlius būna maţas. Morkos pavasarį sėjamos anksti, kai tik galima įeiti į dirvą, lygioje dirvoje darţovių sėjamosiomis. Sėjama eilutėmis 45 cm tarpueiliais. Į hektarą reikia pasėti 1 1,3 mln. sėklų. Jei pasėtą plotą numatoma akėti, sėklos norma 0,5 kg/ha padidinama. Sėklų įterpimo gylis lengvose dirvose 2 2,5 cm, o sunkesnėse 1,5 2 cm. Skirtas laikymui geriausia sėti geguţės antroje dekadoje. Jei po sėjos palijo ir dirvoje susidarė plutelė, ne vėliau kaip po 4 5 dienų akėjama tinklinėmis akėčiomis skersai arba įstriţai eilučių, traktoriui vaţiuojant lėtąja eiga. Pradėjus morkoms dygti, kai tik matyti eilutės, tarpueiliai pirmą kartą purenami su apsauginiais diskais. Per vegetaciją purenama 3 5 kartus ( 4 Ankstyva veislė FANCY 6 cm gyliu ), o po kiekvieno laistymo negiliai ( 4 6 cm gyliu ) supurenti būtina. Purios ir nepiktţolėtos dirvos nepurenamos. Labai svarbu morkas kruopščiai išretinti. Retinama 2 kartus. Pirmą kartą, kai daigeliai esti 3 4 cm dydţio, tarp morkų paliekami 3 cm tarpai, kartu morkos išravimos. Paaugusios morkos ( 1 1,5 cm storio ) retinamos antrą kartą ir apkaupiamos, kad nepaţaliuotų galvutės. Joms retinti reikia daug rankų darbo, todėl gamybiniuose plotuose sėtinos ( 3 4 kg/ha ) rečiau ir retinama skersai eilių lengvosiomis akėčiomis. Piktţolės naikinamos atitinkamais herbicidais. Pirmąjį auginimo mėnesį morkoms reikia daug drėgmės, todėl, jei dirva sausa, pasėlis laistomas ( 100 150 m 3 /ha vandens ). Ankstyvos sėjos morkos laistyti pradedamos birţelio pradţioje, vėlyvesnės liepos pradţioje. Priesmėlio dirvos laistomos iki 5 kartų, priemolio iki 4 kartų. Laikyti skirtos morkos baigiamos laistyti likus 25 30 dienų iki derliaus nuėmimo. Normalaus drėgnumo metais ir nelaistytuose plotuose galima gauti didelį morkų derlių. Be to, po sausrų prasidėjus lietingam laikotarpiui dėl drėgmės kiekio kitimo dirvoje, morkų šakniavaisiai pradeda trūkinėti. Morkų derlius imamas prieš didesnį atšalimą. Tačiau nereikia morkų kasti anksti. Kasant vėliau, josią susikaupia daugiau karotino. Maţuose plotuose morkos kasamos šakėmis. Didesniuose plotuose iškeliamos paprastu plūgu be verstuvo. Dideliuose plotuose morkos sėkmingai nuimamos šakniavaisių kasamąja. Nuo išrautų morkų šakniavaisių nuvalomi lapai ir jos rūšiuojamos. Maţos, Vidutiniškai ankstyvas hibridas DORDOGNE H Ankstyvas hibridas ADIGE H 2

sutrūkusios ir paţeistos atskiriamos greitam vartojimui, maistui ar pašarui. Visos kitos gabenamos į sandėliavimo vietas. Jos gerai laikosi tik tokiuose sandėliuose, kuriuose galima palaikyti apie 0 C temperatūrą. Rūsiuose morkos laikomos susluoksniuotos su švariu smėliu, o kaupuose su ţemėmis. Jei ţemė sunkesnė, tai ir kaupuose sluoksniuojama su smėliu. Herbicidai morkų pasėliams Herbicidai Agil 100 EC (Propakvizafopas 100 g/l) Focus Ultra (Cikloksidimas 100 g/l) Fuisilade forte 150 EC (Fluazifop p butilas 150 g/l) Stomp (Pendimetalimas 330 g/l) Fenix 600 SC (Akeonifenas 600 g/l) Norma kg, l/ha 1,0 1,5 2,0 + 0,5 1,0 Dash HC 1,5 2,0 4,0 2,5 Jautrios piktţolės Vienmetės miglės, dirvinės smilguolės, tuščiosios aviţos, dirvinės svidrės, šėrytės, paprastieji varpūčiai, baltosios smilgos, paprastosios rietmenės. Tuščiosios aviţos, paprastosios rietmenės, dirvinės smilguolės, šėrytės, paprastieji varpūčiai. Atsparios piktţolės: vienmetės miglės. Tuščiosios aviţos, paprastosios rietmenės, dirvinės smilguolės, šėrytės, svidrės, paprastieji varpūčiai, dirsės, baltosios smilguolės. Atsparios piktţolės: vienmetės miglės. Dirvinės smilguolės, rietmenės miglės, šėrytės, baltosios balandos, aklės, notrelės, darţinės ţliugės, dirvinės čiuţūtės, veronikos, našlaitės, dirvinės nemiršėlės, trikertės ţvaginės. Atsparesnės piktţolės: vaistinės ţvirbliarūtės, kibieji lipikai, ramūnės, paprastosios gaivos. Burnočiai, plačiosios balandūnės, trikertės ţvaginės, baltosios balanos, kibieji lipikai, notrelės, raudonţiedţiai progailiai, aguonos birulės, dirviniai ridikai, dirviniai garstukai, smulkiaţiedis galinsogos, paprastosios gaivos, dirvinės neuţmirštuolės, dėmėtieji rūgčiai, rūgčiai takaţolės, trumpamakščiai rūgčiai, plaukuotieji rūgčiai, raudonţiedis notrelės, dirvinės usnys, naktiţiedės, garstukai, dirvinės pienės, darţinės pienės, notros, dirvinės čiuţutės, dirvinės Purškimo laikas Purškiama, kai piktţolės turi 3 5 lapelius (10 15 cm aukščio). Purškiama, kai piktţolės turi 3 5 lapelius (10 15 cm aukščio). Purškiama, kai vienmetės vienskiltės piktţolės turi 2 4 lapelius (0,75 1,0 l/ha) Purškiama, kai daugiametės vienskiltės piktţolės išaugina 4 6 lapelius (1,5 2,0 l/ha) Purškiama prieš morkų sudygimą. Purškiama vieną kartą prieš sudygstant pasėliams 1,5 l/ha, antrą kartą purškiama sudygus darţovių pasėliams, kai darţovės turi 2 tikruosius lapelius, o piktţolės yra skilčialapių augimo tarpsnyje 1 l/ha. 3

veronikos, persinės veronikos, gailiosios dilgėlės, našlaitės, ramūnės, vaistinės ţvirbliarūtės. Insekticidai Decis mega (Deltametrinas 50 g/l) Mavrik 2F (Tau-fluvalinatas 240 g/l) Norma, kg/ha l/ha Insekticidai morkų pasėliams Kenkėjai 0,15 Morkinės musės 0,1 Morkinės blakutės Purškimo laikas Fungicidai Amistar (Azoksistrobinas 250 g/l) Ataka NT (Mankocebas 750 g/kg) Dithane NT (Mankocebas 750 g/kg) Folicur (Terbukonazolas 250 g/l) Signum (Boskalidas + pirakeostrobinas 267 + 67 g/kg) Norma, kg/ha l/ha Fungicidai morkų pasėliams Ligos 0,8 Alternariozė 2,0 Alternariozė (juodoji dėmėtligė) 2,0 Alternariozė (juodoji dėmėtligė) 1,0 Alternariozė 0,75 1,0 Juodoji dėmėtligė, sklerotinis puvinys. Purškimo laikas Purškiama pasirodţius pirmiesiems ligoms poţymiams 2 kartus. Morkų ligos ir kenkėjai Paprastosios rauplės (Streptomyces scabies) Požymiai. Paţeistų šakniavaisių paviršius pasidengia ruduojančiomis rauplių dėmėmis. Daugiau sergančių pasitaiko ten, kur jos auginamos monokultūroje po kaupiamųjų augalų, neutralios ir šarminės reakcijos dirvose, kai nuolat stinga drėgmės. Teisingai parinkti dirvas, kurių ph nebūtų aukštas. Uţtikrinti reikiamą drėgmės kiekį darţovių augimo metu. Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė informacija telefonu 8-347-55262. 4

Šiaurinis gumbinis nematodas (Meloidogyne hapla) Požymiai. Paţeisti augalai lėtai auga, skursta, silpnai dera, vysta. Nematodų lervos, besiskverbdamos į šaknis, išskiria fermentus, kurie erzina augalų ląsteles, ir šios pradeda nenormaliai daugintis susidaro gumbai, šakniavaisiai deformuojasi, išauga daug šoninių šaknelių (pasidaro barzdoti ), ant kurių matyti kelių milimetrų dydţio gumbeliai. Dėl to, kad šakniavaisiai pernelyg šakoti ir apţėlę, juos sunku išrauti. Jei infekcija ankstyva, daigai gali visai sunykti. Daugeliu atvejų nematodai pasėlyje kenkia ţidiniais (lokaliai). Kenkėjai plinta per uţkrėstą ţemę, su įrankiais, padargais. Būtina laikytis sėjomainos: morkų, petraţolių neauginti po augalų, kurie gali būti nematodų maitintojai. Aptikus kenkėjais uţkrėstą lauką, maţiausiai 5 metus neauginti augalų, kuriuos gali paţeisti kenkėjas. Morkas auginti lengvose dirvose, geriausia po javų; neauginti po ţirnių, pupelių, petraţolių, pomidorų, bulvių. Gumbinis nematodas 1 Gumbinis nematodas 2 Gumbinis nematodas 3 Morkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Požymiai. Vegetacijos metu kekerinis puvinys daţniausiai paţeidţia nusilpusias ar laiku nenuimtas morkas. Daugiausia ţalos padaro ţiemą. Ant šakniavaisių atsiranda apskritų arba netaisyklingų rudų puvinio dėmių. Jos greitai plinta ir susiliejusios apima visą morką. Pūvanti morka esti aptraukta puriomis pilkomis, pelenų atspalvio dulkingomis apnašomis. Jų viršūnė beveik bespalvė, pagrindas rusvas, viršūnėlės išsišakojusios. Pilkasis kekeras į šakniavaisio vidų gali patekti tik per mechaniškai suţalotas ir vabzdţių arba kitų grybų paţeistas vietas. Ypač intensyviai kekerinis puvinys plinta drėgnoje aplinkoje. Ţiemai palikti tik perrinktas, nesuţalotas, sveikas morkas. Pūvančius šakniavaisius tuoj pat pašalinti. 5

Kekerinis puvinys 1 Kekerinis puvinys 2 Kekerinis puvinys 3 Morkų sklerotinis (baltasis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Požymiai. Tai labai daţna morkų liga. Ypač daug ţalos ji padaro laikymo metu, apsikrėtusios morkos sandėlyje greitai pūva. Jeigu morkos uţsikrečia vegetacijos metu, virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Grybienos paviršiuje išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. Netrukus susidaro šviesūs netaisyklingos formos, vėliau pajuoduojantys ţirnio sėklos dydţio kūneliai - skleročiai, kurie gali išlikti gyvybingi keletą metų ir vėl uţkrėsti sveikus augalus. Ši liga ypač intensyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Temperatūros optimumas + 24 C, nors grybas vystosi 0 28 C temperatūroje. Sklerotinis puvinys daugiau ţalos padaro rūgščiose sunkiose šlapiose dirvose. Prevencija Laikymui atrinkti sveikus, neapvytusius, mechaniškai nesuţalotus šakniavaisius. Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ( 1 4 C ) ir drėgmę ( 90 95 % ). Sandėliuojamas morkas pabarstyti kreida ( 150 200 g/10 kg morkų ). Pastebėjus ligą, reikia pašalinti uţkrėstas morkas, bei pakeisti smėlį apie jas. Sklerotinis puvinys 1 Sklerotinis puvinys 2 Sklerotinis puvinys 3 Morkų rizoktoniozė (Rhizoctonia violacea) Požymiai. Morkų rizoktoniozė plinta lauke ir laikymo vietose. Vasaros pabaigoje ant morkų šakniavaisių galvutės, rečiau kitose vietose, susidaro švininės, vėliau rausvos spalvos dėmės. Jų paviršius kiek įdumba ir apauga iš pradţių bespalve, vėliau tamsiai violetine valktimi. Vėliau valktis sunyksta, ir susiformuoja tamsiai violetiniai iki 5 mm skersmens grybo skleročiai, kurie gali ilgą laiką išlikti gyvybingi ir uţkrėsti 6

sveikus augalus. Sergantys morkų šakniavaisiai vysta, sutrūkinėja, kartais pūva. Tokių augalų lapai gelsta ir dţiūsta. Lauke rizoktoniozė plinta ţidiniais. Ypač ţalinga ji gali būti rūgščiose drėgnose dirvose. Ypač greit supūva paviršiniai ţievės audiniai. Be to, rizoktoniozės paţeisti šakniavaisiai lengviau prieinami kitiems puvinių sukėlėjams. Laikytis morkų auginimo agrotechnikos reikalavimų. Rizoktoniozė 1 Rizoktoniozė 2 Rizoktoniozė 3 Morkų stemifiliozė (juoduliai) (Stemphylium botryosum) Požymiai. Daţnai sunyksta daigai. Ant morkų lapų atsiranda tamsiai rudų, kartais koncentriškai rievėtų dėmių su juodomis apnašomis. Ant lapkočių, stiebų ir ţiedynų taip pat gali būti juodų netaisyklingos formos dėmių arba paţeistos morkų dalys apnašomis būna padengtos ištisai. Ligoti lapai dţiūsta, uţsimezga menkos, nelabai daigios sėklos. Sėklas imti tik iš sveikų augalų ir prieš sėją beicuoti. Sergančius sėklojus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų. Stemifiliozė 1 Stemifiliozė 2 Stemifiliozė 3 7

Morkų fomozė (Phoma rostrupii) Požymiai. Fomozė gali paţeisti visas morkų dalis: morkas vegetacijos metu, šakniavaisius laikymo vietose, o sėklojus antraisiais auginimo metais. Daugiausia nuo fomozės nukenčia sėklojai. Pirmų metų morkų pasėliai pradeda sirgti antroje vasaros pusėje. Ant lapkočių ir lapų gyslų susidaro balzganos, gelsvos, vėliau pilkos dėmės, nubertos smulkiais juodais taškeliais. Susidaro įdubusios, baltu pelėsiu aptrauktos dėmės. Pasodinus fomoze sergančius šakniavaisius į dirvą, nemaţai jų supūva iki ţiedynų susidarymo. Jeigu jie maţiau paţeisti, išauga sergantys sėklojai ir sėklos. Ant apatinės stiebų dalies, lapų prisisegimo vietose ir ant ţiedkočių pastebimos tokios pat dėmės kaip ir ant lapkočių. Morkos šia liga smarkiau serga lengvose, maţai organinių medţiagų turinčiose dirvose. Dirvas morkoms patartina gausiau patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Sėti beicuotą sėklą. Prieš laikymą rūsyje morkos apibarstomos kreidos milteliais (150 200 g kreidos 10 kg morkų). Morkų cerkosporozė (rudmargė) (Cercospora carotae) Požymiai. Tai yra daţna ir labai išplitusi morkų liga. Cerkospora paţeidţia pirmametes morkas ir sėklojus. Pirmieji ligos poţymiai pastebimi liepos viduryje. Vėsesniu oru grybas puola senus, šiltesniu - jaunus lapus. Ant jų atsiranda 0,1-0,2 cm skersmens netaisyklingų arba apskritų rudų, su šviesesniu centru, nuo sveikų audinių atsiskyrusių rausvai rudu apvadu dėmių. Viršutinėje lapų pusėje dėmių kraštai šiek tiek iškilę, apatinėje - įdubę. Dėmės palaipsniui didėja ir šviesėja. Lapų pakraščiai susigarbanoja, ir atskiros lapo dalys arba visas lapas gelsta ir dţiūsta. Ant lapkočių ir sėklojų stiebų dėmės siauros, pailgos, gelsvai rudos arba rudos. Daugiau augalų suserga lietingu, ūkanotu oru. Ţiemoja grybas dirvoje, augalų liekanose ir ant sėklų paviršiaus. Nuėmus derlių, sunaikinti visas morkų liekanas. Giliai suarti dirvą. Laikytis sėjomainos. Sėti termiškai apdorotą ir beicuotą sėklą. Kuo anksčiau pasėti ir laiku išretinti morkas, nes tankus pasėlis daugiau nukenčia nuo cerkosporozės. Vegetacijos metu sekiojus galima purkšti vienu iš nurodytų fungicidų. 8

Cerkosporozė 1 Morkų alternariozė (juodasis puvinys) (Alternaria radicina) Požymiai. Atsparios pirmametės morkos. Jei jos suserga, tai tik rudenį. Labiausiai nukenčia sėklojai ir šakniavaisiai ţiemą. Ant apatinių lapų atsiranda netaisyklingų rudų dėmių su vos ţymiomis ţalsvai juodomis apnašomis. Dėmės greit plinta ir apima visą lapą. Tokie lapai nudţiūsta. Ant laikomų saugyklose šakniavaisių galvučių, šonų, rečiau ant smaigalio pasirodo apskritos arba netaisyklingos juodos įdubusios dėmės, plintančios morkų paviršiuje ir viduje. Jos apsitraukia tamsiomis apnašomis. Pūvančios morkos nesuminkštėja, lieka kietos, sausos. Ligai plisti geros sąlygos tada, kai per aukšta temperatūra, didelė drėgmė ir bloga ventiliacija. Optimali temperatūra grybui vystytis +28 C. Rūsiuose morkos pūva labai lėtai. Ši liga plinta per sėklas ir augalų liekanas, ją platina oro srovės, lietus, vabzdţiai. Sėti beicuotas sėklas. Laikytis morkų auginimo agrotechnikos reikalavimų. Laikytis sėjomainos. Ţiemai atrinkti sveikus šakniavaisius ir tinkamai juos laikyti. Į saugyklas dedamos kreidos milteliais apibarstytos morkos. Sirgusių augalų liekanas sunaikinti. 9

Alternariozė 1 Alternariozė 2 Alternariozė 3 Morkų šlapiasis puvinys (Erwinia carotovora) Požymiai. Sukelia bakterijos, kurios patenka per sutrūkinėjusias arba kenkėjų paţeistas morkų vietas. Šis puvinys rūsiuose greitai plinta, ypač rudenį, kai šiltas ir drėgnas oras. Ant apsikrėtusių morkų atsiranda tamsių vandeningų dėmių. Daţniausiai pradeda pūti galvutė, rečiau kitos šakniavaisių dalys. Paţeisti audiniai suminkštėja, sutęţta, skleidţia nemalonų kvapą. Puvinio dėmės labai greitai didėja ir apima visą šakniavaisį. Prieš ţiemą saugyklas gerai išdezinfekuoti. Šakniavaisiams sluoksniuoti kasmet naudoti naują smėlį. Laiku pašalinti apkrėstas, pūvančias morkas. Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ( 1 4 C ) ir drėgmę ( 90 95 % ). Morkinė musė (Psila rosae) Požymiai. Tai 4-5- mm ilgio dvisparnis vabzdys. Kūnas juodas, blizgantis; galva ir kojos geltoni, sparnai su ţalsvu atspalviu. Lervos cilindriškos, begalvės ir bekojės, gelsvos, blizgančios, apie 7 mm ilgio. Jos grauţia morkų šakniavaisiuose siauras landas. Paţeisti šakniavaisiai deformuojasi, atrodo lyg būtų persmaugti, laikomi supūva. Paţeistų morkų lapai įgauna violetinį atspalvį, po to gelsta ir dţiūsta. Daugiau ţalos padaro lietingais metais. Labiau nukenčia tų veislių morkos, kurios turi trumpus šakniavaisius ir auginamos pavėsyje. Laikytis sėjomainos. Netręšti švieţiu mėšlu. Morkas sėti sausesnėse, atvirose vietose. Laiku retinti, naikinti piktţoles. 10

Skraidant morkinei musei, tarpueiliuose ant stiklo kas 7-9 d. dėti naftalino. Morkinė musė 1 Morkinė musė 2 Morkinė musė 3 Morkinė blakutė (Trioza viridula Zott.) Požymiai. tai apie 2 mm ilgio, šviesiai ţalias, gleţnas vabzdys, turintis dvi poras skaidrią, pieviškų, stogiškai sudedamų sparnų ir šokamąsias kojas. Lervos plokščios, ovalios, ţalsvai gelsvos su raudonomis akimis, beveik nejudrios. Jos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Iščiulpti lapai lieka, ţali, bet nustoja augti, susigarbanoja, daţnai jų išvaizda primena petraţolių lapus. Šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs. Pastebėjus ant morkų blakučių, pasėliai purškiami insekticidais. Amarai (Brevicoryne) Požymiai. Tai gleţni vabzdţiai, bet nešokinėjantys. Suaugę gali būti besparniai ir sparnuoti, lervos visada besparnės, bet panašios į suaugėlius, tiktai maţesnės. Amarai paţeidţia lapus. Iščiulpti lapai garbanojasi, pagelsta ir nudţiūsta, sumaţėja šakniavaisių derlius. Pastebėjus ant morkų amarus, pasėlį purkšti insekticidais. Platesnė informacija ir konsultacijos Syngenta seeds atstovybėje Vilniaus 32, LT-57227 Kėdainiai Tel.: 8-347-55262 El. paštas: info@darzoviuseklos.lt www.darzoviuseklos.lt 11