SOLVEIGA SPRINDIENĖ RESTAURAVIMO TERMINIJOS PROBLEMOS Nėra lengva versti ar rašyti straipsnius apie dokumentų ar meno kūrinių ant popieriaus restauravimą, dokumentuoti restauravimo darbus, diskutuoti ir dalintis patirtimi su kolegomis, kai koks nors restauravimo veiksmas skirtingai apibūdinamas, o restauruojamas objektas įvairiai arba netaisyklingai pavadinamas. Nemažai rūpesčių dėl nesutvarkytos terminijos kyla tiems restauratoriams, kurie dirba pedagoginį darbą - vadovauja stažuotojams bei dėsto Vilniaus universitete. Pritrūkę lietuviškų žodžių, mūsų restauratoriai vartoja rusiškų, vokiškų, angliškų skolinių ir barbarizmų. Kai kurie netinkamai vartojami žodžiai ir frazeologizmai labai prigiję. O pripratus prie žodžio, jo vartojimo atsisakyti labai sunku. Tiesa, mums, restauratoriams, labai paranku, kad šiai dienai jau sutvarkyta chemijos, fizikos, dailės, menotyros, knygotyros, poligrafijos, tekstilės termininė leksika. Mes ją galime vartoti. Pro restauratorių dėmesį neturėtų prasprūsti ir tai, kad išvardintų mokslo sričių terminija vis pasipildo ir atsinaujina. Be to, oficiali restauravimo terminijos sunorminimo pradžia sietina su dviem dokumentais, kuriuos 2007 m. išleido Lietuvos standartizacijos departamentas. Pirmasis - aiškinamasis žodynas Lietuvos standartas. Popierius, kartonas, plaušiena ir su jais susiję terminai (LST ISO 4046-1, 4046-2, 4046-3, 4046-4, 4046-5). Žodynas, kuriame yra sunorminta apie 600 terminų, sudarytas iš šių dalių: Abėcėlinė rodyklė Plaušinimo terminai Popieriaus gamybos terminai Popieriaus ir kartono rūšys bei gaminiai Plaušienos, popieriaus ir kartono savybės. Kitas neseniai išleistas Standartizacijos departamento dokumentas - Lietuvos Standartas LST ISO 5127. Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas. Pastarąjį žodyną parengė Lietuvos nacionalinės bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro Standartų skyrius. 2003 m. šeštąjį jo skyrių pavadinimu Dokumentų priežiūra išversti buvo pasiūlyta Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centro Restauravimo skyriaus vedėjai Birutei Sivakovai ir šių eilučių autorei. Standarto skyriuje Dokumentų priežiūra yra pateikti 236 restauravimo bei konservavimo terminai, jų aiškinimai ir atitikmenys angliškai, prancūziškai. Pagal savo reikšmę žodžiai suskirstyti pagal temas į dešimt grupių: Bendrieji terminai (iš viso - 30 terminų ir aiškinimų) Saugojimui skirtų medžiagų savybės (35) Veiksmai, susiję su dokumentų gamyba ir konservavimu (6 ) Dokumentų pažeidimus sukeliantys veiksniai (4) Dokumentams arba konservavimui naudojamos medžiagos (41) Dokumentų pažeidimų rūšys (36)
Konservavimas (37) Įrištų knygų dalys (22) Įrišimo būdai (11) Įrišimo veiksmai (14). B.Sivakovai ir man, neturinčioms terminų tvarkymo patirties, Standarto vertimas buvo itin rimtas išbandymas. Reikėjo išversti ir sunorminti 236 restauravimo terminus ir jų apibrėžtis (iš viso Standarte yra apie 1000 terminų). Dirbome ilgai, atsakingai, daugiau nei trejus metus, nes žinojome esant didelį sunormintos restauravimo terminijos poreikį. 2007 m. pavasarį Standartas buvo apsvarstytas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Tų pačių metų - 2007-ųjų - rudenį apie šį dokumentą buvo informuoti popieriaus restauratoriai, susirinkę į Nacionalinėje bibliotekoje suorganizuotą konferenciją Dokumentų restauravimas lietuvoje. Atrasti fragmentai. Aiškinamojo žodyno didžiumą sudaro terminai, restauratoriams jau seniai žinomi ir įprasti. Tačiau yra ir naujų dalykų. Buvo sunorminti ne ta reikšme vartojami arba išvis nauji žodžiai. Pavyzdžiui, vietoje seniai vartojamo termino a p s a u g a įvestas kitas - priežiūra (angl. preservation). Mat termino a p s a u g a reikšmė labiau siejama tik su saugojimu, tarkime, nuo vagių, plėšikų, nuo gaisrų ar kita. Antai priežiūra reiškia ne tik saugojimą nuo nelaimių, bet ir visas priemones (pvz., patalpų sąlygų kontrolę, restauravimą, konservavimą), kurios padėtų išlikti dokumentui ar meno kūriniui kuo ilgiau funkcionaliu. Nebevartotinas terminas i l g a a m ž i š k u m a s; vietoje jo yra aprobuoti du terminai ilgalaikiškumas (medžiagos savybė išlikti chemiškai nepakitusia ilgą laiką) ir patvarumas (dažnai ir ilgai naudojamos medžiagos savybė nesusidėvėti). Tiesa, 236 terminai teužpildė nedidelę dalį restauratorių profesinės kalbos spragų. Sunormintų terminų dar labai trūksta. Apie jų stygių pasako svetimybių, sinonimų, deja, ir žargono gausa restauravimo aprašuose, žodinėje vartosenoje, net straipsniuose. Tarybiniais metais profesinį žargoną veikė rusų ir vokiečių kalbos, o nepriklausomybės metais jis lipte aplipo anglicizmais. Dabar, pasirodžius minėtiems Standarto dokumentams, kai kurias labai populiarias svetimybesir netaisyklingas leksines konstrukcijas jau bus galima guiti iš leksinės vartosenos. Antai, vietoje sudėtinio termino š a r m i n i s r e z e r v a s turi būti vartojamas taisyklingas - šarminė atsarga. Kiti taisymo pavyzdžiai: b ū k l ė s g r į ž t a m u m a s = būklės grąžinamumas; b o r a t i n i s b u f e r i s = buferinis tirpalas, n e v a n d e n i n i s n e u t r a l i z a v i m a s = bevandenis neutralizavimas, n u r ū g š t i n i m a s = rūgščių neutralizavimas; d e f e k t a s = yda; s u s i c e m e n t a v i m a s = bloko sulipimas; a u r e o l ė = pataka; f o k s i n g a i, l a p i ų d ė m ė s = rusvės; d e m o n t a v i m a s = išardymas; d u b l i a v i m a s = pamušimas, dvilypavimas; d u b l i a ž a s = pamušalas; a t s t a t y m a s = atkūrimas; n u g a r ė l ė s a p v a l i n i m a s = nugarėlės išgaubimas. Kai kuriuos terminus, verčiant stadartą, teko sukurti. Pavyzdžiui, Birutė Sivakova ir šio straipsnio autorė ilgai sukome galvas, kas galėtų pakeisti žargoninį terminą f o k s i n g a i ir jo sulietuvintą sinonimą l a p i ų d ė m ė s. Popierinės laikmenos restauratoriai taip vadina rudas dėmeles, atsiradusias pelėsinių grybelių
pažeistame popieriuje; šios rūšies dėmių paprastai pasitaiko 18-19 a. mašinomis pagamintame celiuliozės popieriuje. F o k s i n g a m s pervadinti pasirašėme tokius variantus: rūdžių spalvos dėmės, rūdinės dėmės. Galiausiai sukūrėme naują terminą. Rudas dėmeles pasiūlėme pavadinti rusvėmis. Lietuvių kalbos komisijos nariai būtent šį terminą aprobavo. Birutė Sivakova ir aš pasiūlėme ir kitą mūsų sukurtą terminą berūgštis popierius (tai popierius, kurio vandenilio jonų rodiklis rodo šį popierių esant neutralų arba šarminį). Šis terminas taip pat buvo aprobuotas. Kai kurių terminų nė kurti nereikėjo. Leksikos lobyne Akademiniame lietuvių kalbos žodyne daugeliu atvejų galima aptikti labai tikslių ir gražių žodžių. Šiame žodyne buvo surasti ir atrinkti keli labai gražūs lietuviški žodžiai pataka (vietoje žargonybės a u r e o l ė), užknabinimas ir kiti. Pastaras terminas (t. y. kumpų petelių formavimas knygos bloko nugarėlės šoneliuose) - dar visai naujas ir neįprastas vartoti. Terminas pataka (t.y. dėmė, dėl patekėjusio skysčio susidariusi popieriuje ar audinyje) jau senokai prigijo, yra vartojamas. Vis dėlto restauravimo terminų normintojams dar būtų marios darbo. Tai, kas jau sutvarkyta - labai nedaug. Viena iš skurdžiausių, labiausiai užterštų germanizmais, polonizmais yra knygrišių kalba. Senas knygų leidybos ir rišimo tradicijas turinčių kraštų - Vokietijos, Italijos, Prancūzijos knygrišių kalba nuo seno pasižymėjo terminų gausa. Žinia, iki mūsų dienų išliko įvairių laikmečių rankraštinių ir spausdintų knygų. Kiekviename laikmetyje galėjo būti keletas ar keliolika knygos meno stilių. Taigi ir labai skirtingų rišimo būdų. Kuo puošnesnė ar kuo sudėtingesnio rišimo knyga, tuo daugiau joje detalių. O tas detales mums reikia įvardinti. Kai kurie puošybos elementai jau yra lietuviškai pavadinti (žymus pedagogas ir kultūros istorikas Edmundas Laucevičius kai ką vartojo veikale Knygų įrišimai, savo terminiją buvo įsivedęs ir lietuvių meninės knygrišystės pradininkas Tadas Lomsargis). Konstrukcinėms knygų ir kitokių leidinių detalėms pavadinti vartojami svetimžodžiai, nes beveik nėra lietuviškų pavadinimų. Ne tik knygos dalys ir jų elementai, bet ir knygrišių įrankiai, įrenginiai yra netaisyklingai vadinami arba tiesiog niekaip nevadinami. Tiesa, dabar jau nedaug kas besako f o r z a c a s, o ne priešlapis. Bet antraštinį lapą t i t u l i n i u l a p u ar pjaustytuvą p a p š e r i u dar dažnas restauratorius pavadina. 2008 metų pavasarį dalyvavau tarptautinėje koferencijoje Leksikologija ir terminologija: teorija, praktika, istorija. Paklausiau terminologų, ar jie žiną, ką įrišų restauratoriai vadina g i l z e, k l a p a n u, l i a s e ar š a r n y r u. Kalbininkai, aišku, nežinojo šio profesinio žargono reikšmės. Šios knygos elementus reiškiančios svetimybės labai dažnos knygrišių vartosenoje. Sunorminta tėra nedidelė žodžių dalis. Lietuvos standarte Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas aprobuoti tėra 47 knygrišystės terminai. Taigi, knygų restauratoriai turėtų pagalvoti, kokiais lietuviškais (neradus lietuviškų tarptautiniais) žodžiais reikėtų keisti barbarizmus. J.Jablonskis ir vėlesni kalbininkai teigė, kad terminus turi kurti specialistai, o kalbininkai gali tik patarti. Kuriant terminus, pagrindinis šaltinis turėtų būti lietuviška leksika. Daug jos sukaupta Akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Aišku, savo vartosenoje negalima
atsisakyti ir tarptautinių terminų. G i l z ę - suploto vamzdelio pavidalo storų knygų nugarėlės elementą, suformuotą ir suklijuotą iš tvirto popieriaus - labiau tiktų vadinti tūta arba tūtele. Užlanku, o ne k l a p a n u ar s l i z ū r a galėtų vadintis senų knygų detalė iš popieriaus ar audinio, jungianti knygos bloką ir priešlapius su kietuoju viršeliu. Vietoje germanizmo š a r n y r a s, reiškiančio sujungimo sritį tarp nugarėlės ir viršelio dalių tiktų vartoti lankstė. Iš rusų žodinės vartosenos atėjusį prancūzišką terminą l i a s ė - taip vadinama popierinė ar šilkinė juostelė skaitomai knygos vietai pasižymėti - tiktų vadinti skirtele. Knygrišių kalbos svetimybių sąrašą galima būtų tęsti ir toliau. Gal patys knygų restauratoriai sukurs naujus terminus labai populiariems, bet kalbos požiūriu peiktiniems terminams k o m p e n s a c i j a, f a l c a s, š e r f a v i m a s ir kitiems. Beje, jau senokai klausimų kildavo dėl žodžio įrišimas vartojimo. Juo būdavo pasakomas ir daiktas, ir veiksmas. Dėl dvejopos žodžio įrišimas reikšmės kartais knygų restauratorių tekstai tapdavo painūs. Juk keistai skamba toks žodžių derinys: įrišimas įrištas? Tad būtų aiškiau, reikėjo sukurti terminą knygai kaip įrišimo objektui pavadinti. Kalbos komisijoje buvo apsvarstyti tokie žodžai: rišmuo, rišmena, įrišas. Tinkamiausias pasirodė esąs pastaras terminas - įrišas. Jo daryba neprieštarauja lietuvių kalbos normoms. Loginė žodžio įrišas reikšmė yra motyvuota. Tad knygų restauratoriai save gali vadinti ir įrišų restauratoriais. Dėl nesunorminto žodyno nukenčia visų restauratorių kalba. Daug problemų kelia terminų sinonimiškumas. Sinonimiškai yra vartojami tarptautiniai ir lietuviški terminai, nusakantys tam tikrus reiškinius ar veiksmą (daugiausia tai chemijos mokslo terminai). Atsižvelgiant į šiuo metu įsigalėjusias lietuvių kalbos normas, lietuviškam terminui teikiama viršenybė. Todėl taisome: k o n s o l i d a v i m a s = sutvirtinimas, h i g r o m e t r a s = drėgmėmatis, a b s o r b a v i m a s = sugėrimas, m i k r o g r y b a s = pelėsinis grybas, m a s t i k a = glaistas, a b r a z i j a = subraižymas, k n y g o s r e m o n t a s = knygos taisymas. Pasitaiko tokių atvejų, kai viename restauravimo padalinyje koks nors restauravimo veiksmas ar objektas vadinamas vienaip, kitame centre kitaip, o trečiame dar kitaip. Pavyzdžiui, skudurų popierius - s k u d u r i n i s p o p i e r i u s - a u d i n i n i s p o p i e r i u s; puošybos elementai - puošybos detalės - f u r n i t ū r a; sugeriamasis popierius - filtravimo popierius - filtrinis popierius ; sintetinis audinys Gore-tex - G o r e t e k s a s - G o r e t e k s - G o r e-t e x o m e m b r a n a - G o r e-t e x o p l ė v e l ė; ryšiai - p e t e l i a i - j u o s t e l ė s - v i r v e l ė s - š n i ū r e l i a i; apatinė viršelio dalis - n u g a r i n i s v i r š e l i s; kietviršio pagrindas k a r t o n a s l e n t e l ė ir t.t. Toks platus sinonimiškumas restauratorių kalbai aiškumo nesuteikia. Reikėtų atkreipti dėmesį į dr. Albinos Auksoriūtės, Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovės, mintį: Sinonimų vartojimas bendrinėje šnekamojoje kalboje ar grožinėje literatūroje yra labai vertinamas ir labai pagirtinas dalykas, tačiau kitaip yra terminologijoje. Vienas iš pagrindinių terminologijos reikalavimų yra termino vienumas. Kiekvienas terminas turi reikšti
vieną sąvoką, o kiekviena sąvoka turi atitikti tik vieną terminą, todėl sinonimų terminologijoje vengiama (dr. Albina Auksoriūtė, Kai kurie sinonimojos atvejai naujausiuose kompiuterijos terminų žodynuose. Terminologija ir dabartis. Kaunas, 1997). Dėl lietuviškų terminų stygiaus kai kada yra vartojami loginiu ir kalbiniu požiūriu nepateisinami terminai, kurių reikšmės kad ir kitų sričių restauratoriai nesuprastų. Sakysime, iš buitinės leksikos atėję žargoniniai sinonimai b u t e r b r o d a s ir s u m u š t i n i s. Žodinėje kalboje, straipsniuose ir restauravimo ar kituose dokumentuose juos vartoja kai kurie pergamento restauratoriai. B u t e r b r o d u ir s u m u š t i n i u jie vadina tam tikra tvarka sudėtų popieriaus ir sintetinių lakštų krūvą, kurioje, sudarius drėgną aplinką, būna patalpintas restauruojamo sukietėjusio pergamento lakštas. Neretai dėl skurdoko ir nepilnai sunorminto žodyno savo profesinėje kalboje ir raštuose pavartojame netaisyklingų ir nelogiškų konstrukcijų: d o k u m e n t o s t o v i s (=dokumento būklė); b a l i n i m o s ą s t a t a s (=balinimo tirpalo sudėtis); a t s t a t o m a s i s p o p i e r i u s (=restauravimo popierius), a n t s p a u d o a p e i d i n ė j i m a s (=antspauduotos lapo srities nedrėkinimas); l a k š t o b a l i n i m a s G o r e t e x m e m b r a n o s s i s t e m o j e (=lakšo balinimas jį padėjus ant sintetinio audinio Gore-tex); r a š a l ų į v a i r o v ė (=įvairių rūšių rašalas); d a r b o b a l i n i m a s (=lakšto balinimas); b a l i n i m a s c h l o r a m i n u (=balinimas chloramino tirpalu); b ė g a n t i s a n t s p a u d a s (=nestabilių dažų antspaudas); a u d e k l o p a l a (=audinio atkarpa); s u r g u t i s (=smalka); g e l e ž i e s l y d i n y s (=metalų lydinys); p l y š i o v i e t a (=įplyšusi sritis, įplyšęs plotas); p o l i e s t e r i o p l a k a s (=poliesterio lakštas); s p a u s d i n t i n ė t e c h n i k a (=spausdinimo technika); a u d i n i n i s p o p i e r i u s (=skudurų popierius); į p l y š i m ų p a k l i j a v i m a s, į p l y š i m ų s u t v i r t i n i m a s (=įplyšimų suklijavimas); s p a l v o s f i k s a v i m a s ž e l a t i n a (=dažų sutvirtinimas želatinos tirpalu) ir t.t. Galima pasidžiaugti tuo, kad yra restauravimo specialistų, vengiančių žargoninės terminijos. Jie domisi tuo, kas jau yra sunorminta. Iškilus klausimui dėl abejotino termino, skaito terminų žodynus. Tiesa, kartais žodynuose pasitaiko netikslumų. Žodynai irgi gali klaidinti. Pavyzdžiui, terminas aukso pjūvis. Enciklopediniame žodyne Knygotyra ( Vilnius, 1997) aukso pjūviu vadinamas knygos įrišimo ir puošimo elementas, paauksuoti lapų kraštai. Dailės žodyne (Vilnius, 1999) terminas aukso pjūvis aiškinamas kaip dieviškoji proporcija, juo nusakomas architektūros ir dailės kūrinio dalių santykis. Renesanso epochos meistrai, leisdami knygas, taikė aukso pjūvio kūrinio dieviškosios proporcijos taisyklę. Įrišų restauratoriai būtent taip traktuoja šį terminą. Taigi, Knygotyroje išspausdintas termino aiškinimas yra netikslus. Vis dėlto terminų reikšmių neatitikimai yra gana reti specialiuosiuose terminų žodynuose. Žodynų pastaruoju laiku yra išleista nemažai ir įvairių, todėl, pavartę Lietuvos standarto dokumentus, aiškinamuosius chemijos, fizikos, menotyros, tekstilės ir kitų mokslo sričių žodynus, tikrai galime rasti reikiamų terminų. Trūkstamų ieškokime akademiniame lietuvių kalbos žodyne arba
susikurkime. Mūsų, restauratorių, profesinė kalba kartu ir mūsų kultūros bei profesinės patirties atspindys. Yra gerai vartoti terminą sava gimtąja kalba. Jeigu lietuviškas terminas - aiškus, tikslus ir taisyklingas, nevenkime jo vartoti vietoje tarptautinio. Žymus lietuvių kalbininkas mokslininkas, pedagogas ir vertėjas - profesorius Juozas Balčikonis yra rašęs: Gyvosios kalbos terminai, išėję tiesiog iš mūsų galvojimo dvasios, o ne padirbti nusižiūrėjus į svetimos kalbos kurpalį, yra mums suprantamesni ir aiškesni. ( ) Darantis terminą, pirmiausia reikia pasižiūrėti į gyvąją kalbą, ar ten nerasime tinkamo žodžio. Publikuota leidinyje Muziejinių eksponatų priežiūra. I dalis. Meno kūrinių technikos ir tyrimai. Straipsnių rinkinys. Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos Dailės muziejus. Vilnius, 2008 m.