LIETUVIŲ KALBA

Transkriptas

1 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751 LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvių kalbos kaip dalyko mokymo neprigirdinčiųjų mokykloje tikslai mokyti neprigirdintįjį bendrauti lietuvių kalba kasdienėse situacijose, ugdyti gebėjimą suvokti sakytinę ir rašytinę kalbą, palengvinti vaiko su klausos negale socialinę adaptaciją, rengti jį integruotis į girdinčiųjų visuomenę. Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų pedagogai, įgyvendindami šiuos tikslus, dirba vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais, tačiau dėl mokinių negalės specifikos negali įgyvendinti visų reikalavimų, kuriuos kelia šie dokumentai (šiuo metu Lietuvoje nėra specialių neprigirdintiesiems pritaikytų Lietuvių kalbos programų V XIII klasei). 2. Tarp girdinčiojo ir neprigirdinčiojo vaiko kalbos mokymo yra esminis skirtumas: girdintysis nuo ankstyvos vaikystės mėgdžiojimo būdu išmoksta kalbėti pats ir, atėjęs į mokyklą, pradeda mokytis kalbos sistemos, o neprigirdintysis ateina į mokyklą dažnai net nesugebėdamas pasakyti savo vardo, neturėdamas elementaraus žodyno ir stokodamas su kalba susijusios pažintinės veiklos.,,sutrikusios klausos vaikui mokantis lietuvių kalbos tenka trigubas krūvis: tuo pačiu metu jis mokosi suprasti kalbą, kalbėti ir turi įgyti kalbos sistemos pagrindus Mokslininkai surdopedagogai ir psichologai atskleidė nemažai dėsningumų, kurie lemia vaiko su klausos negale raidą: 3.1. Sumažėjęs gebėjimas priimti, apdoroti, išsaugoti ir panaudoti informaciją. Priimama informacija ne visai tiksli, iškreipta, siaura Dėl nepakankamai išlavėjusios kalbos sunkiai apibendrinamos ir žodžiu įprasminamos gautos žinios Atmintis ir vaizduotė nepakankamai išlavintos. Būdingas konkretus, o ne abstraktus, mąstymas ir vaizdinė atmintis. 4. Taigi šie neprigirdinčiojo psichinės raidos ir kalbos ypatumai bei kalbos mokymosi tikslai lemia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo struktūrą ir užduočių pobūdį. II. PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TIKSLAS IR OBJEKTAS 5. Patikrinimo tikslas patikrinti ir įvertinti mokinių, baigiančių neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą, gebėjimą bendrauti žodine kalba įvairiomis temomis, patikrinti skaitomo teksto supratimą, kalbos gramatinės sandaros, rašybos įgūdžius bei gebėjimą savarankiškai reikšti mintis raštu. 6. Patikrinimą laiko visų Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų ir neprigirdinčiųjų klasių mokiniai. III. PATIKRINIMO STRUKTŪRA 7. Neprigirdinčiųjų mokyklos lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą sudaro 3 dalys: I dalis rašinys; II dalis skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas; III dalis kalbėjimas. 8. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 30% bendrojo vertinimo. Jo trukmė 3 val. (180 min.). 9. II dalyje tikrinama ir vertinama: 9.1. gebėjimas suvokti skaitomą tekstą; 9.2. kalbos gramatinės sandaros suvokimas ir praktinis vartojimas; 9.3. rašybos įgūdžiai. 10. III dalyje tikrinama ir vertinama: gebėjimas suprantamai reikšti mintis žodžiu stilistiškai neutralia kalba; gebėjimas suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti. 1 L.Morkevičienė. Neprigirdinčiųjų mokymo programos. Lietuvių kalba I-IV klasei. V.,

2 IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA 11. I dalis rašinys. Pateikiama siužetinio pobūdžio iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir kelios bendros temos. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir parašo rašinį. Darbo apimtis turėtų būti ne mažesnė kaip 1 puslapis (formatas A4). 12. Jei mokinys negali įvardyti paveiksle atvaizduotų objektų arba veiksmų, mokytojas padeda mokiniui individualiai. 13. II dalis skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas. Teksto supratimo testui pateikiamas apie žodžių apimties informacinis, publicistinis arba grožinis tekstas. Mokiniai turi atlikti vieną užduotį: vietoj praleistų žodžių įrašyti tinkamus, kuriuos pasirenka iš žodžių sąrašo, pateikto po tekstu. 14. Gramatikos ir rašybos testui pateikiamos 5 užduotys. Tikrinami šie mokėjimai: Ilgųjų ir trumpųjų balsių, dvigarsių, priebalsių rašyba Vardažodžių linksnių vartosena Veiksmažodžių nuosakų ir laikų vartosena Prielinksnių vartosena Jungtukų ir jungiamųjų žodžių vartosena. 15. Tikrinant rašybos ir skyrybos įgūdžius, duodama praktinė užduotis be reikalavimo pagrįsti taisyklėmis. 16. II dalies testo trukmė 1,5 val. (90 min.). 17. Mokinys atsakymus testuose žymi tušinuku arba parkeriu. Per patikrinimą galima naudotis pieštuku, tačiau palikti pieštuku parašyti atsakymai nevertinami. 18. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka. 19. III dalis kalbėjimas. Patikrinimui pateikiamos 6 temos: Pareiga Lietuva Meilė Žmogus ir gamta Šventės Būkime sveiki. 20. Kiekviena iš jų turi 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną temą ir kaupia šia tema medžiagą. Atėjęs į patikrinimą, pasako savo temą. Patikrinimo vykdytojas pateikia šia tema 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir rengiasi atsakinėti. Rengimosi trukmė 20 min., kalbėjimo trukmė 5 min. 21. Mokinio kalbėjimas monologas. Po monologo egzaminuotojas, norėdamas patikrinti mokinio sugebėjimą samprotauti, gali įvesti dialogą (paprašyti argumentuoti, teigti arba paneigti). V. PATIKRINIMO TURINYS 22. Pasiekimų patikrinimo turinys yra apibrėžtas neprigirdinčiojo vaiko psichikos raidą atitinkančiais reikalavimais, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosiomis programomis, Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa,,dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede. VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS 23. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais, vadovaujantis centralizuotai parengtomis instrukcijomis. Vertinimo instrukcijos pateikiamos vertintojams patikrinimo dieną kartu su pasiekimų patikrinimo medžiaga. 24. Rašinio užduotis neprigirdintiesiems yra sunki dėl šių priežasčių: mokiniai remiasi vaizdiniu mąstymu, vaizdine atmintimi. Ne visada turimus vaizdinius gali įžodinti dėl žodyno skurdumo; rašydami nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, matytais filmais ir spektakliais, nes dėl klausos sutrikimo gauna nepakankamą, o kartais net iškreiptą informaciją; dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, pateikti prasminių akcentų, aiškiai išreikšti pagrindinės minties, jiems sunku rašyti samprotaujamo tipo rašinius; mokiniai negali pasirinkti nei stiliaus, nei žanro, nes mokomi kalbėti jiems suvokiama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga sakytine ir rašytine kalba. Sunkiai suvokia žodžio reikšmių stilistinius atspalvius; nepakankamai girdėdami kalbą, neprigirdintieji daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų, kurios nebūdingos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams. Todėl, vertindami rašinį, turėtume atsižvelgti į 2

3 mokinio su klausos negale klaidų specifinį pobūdį ir taikyti tam tikras nuolaidas, t. y. už didesnį trūkumų skaičių (negu jų daro bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai) rašyti teigiamą pažymį. 25. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos, raštingumo. 26. Turinio vertinimo kriterijai: temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė; pagrindinė mintis; teiginių argumentavimas; mokinio požiūris, vertinimas. 27. Raiškos vertinimo kriterijai: teksto sandara; teksto dalių nuoseklumas; pastraipų struktūros darna; žodyno turtingumas; sakinių siejimas. 28. Raštingumo vertinimo kriterijai: kalbos gramatinė sandara; rašyba; skyryba. 29. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą tekstą, kalbos vartoseną bei rašybos ir skyrybos įgūdžius. 30. Užduočių vertė taškais pateikiama teste. 31. Trečiosios pasiekimų patikrinimo dalies tikslas įvertinti, kaip mokinys geba suprantamai reikšti mintis žodžiu. 32. Vertinimo kriterijai: iš anksto pasirengto kalbėjimo taisyklingumas, suprantamumas (gramatika, žodynas); klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas. 33. Papildomi 1 2 taškai skiriami mokiniui už aiškų kalbos garsų tarimą. 3

4 Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms 1 priedas PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI TURINIO SRITYS Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys Kalbos pradmenys Komunikacinė veikla: sakytinė komunikacija rašytinė komunikacija Lietuvių tautosakos ir literatūros paveldas Kitos kultūrinio gyvenimo formos PATIKRINIMO REIKALAVIMAI Suprasti žodinės kalbos socialinę reikšmę (bendravimui su girdinčiaisiais, ryšiui su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, informacijai kaupti, jausmams reikšti). Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai. Sugebėti pavartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus, frazeologizmus. Žinoti dažniausiai vartojamų tarptautinių žodžių reikšmę. Skirti šiuos tekstų tipus: grožinį ir mokslinį. Žinoti pasakojimo ir aprašymo struktūrą. Mokėti sieti sakinius ir teksto dalis. Naudotis lietuvių kalbos žodynais. Suprantamai reikšti mintis, pagal individualias galimybes kuo taisyklingiau tarti žodžius. Iškilus sunkumams kalbant, tikslingai naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais. Perduoti informaciją (neiškraipyti faktų, duomenų ir kt.). Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą. Suprantamai reikšti mintis raštu. Parašyti tekstą nurodyta ir pasirinkta tema. Mokėti rašyti tekstą gramatiškai taisyklinga kalba. Mokėti tinkamai vartoti vardažodžių linksnius. Mokėti vartoti veiksmažodžių nuosakas ir laikus. Mokėti vartoti prielinksnius, jungtukus ir jungiamuosius žodžius. Atpažinti tautosakos elementus lietuvių literatūros kūriniuose. Žinoti lietuvių literatūros klasikus ir svarbiausius jų parašytus kūrinius. Nusakyti literatūrinio kūrinio poveikį žmogui. Mokėti reikšti savo nuomonę apie perskaitytą literatūrinį kūrinį. Žinoti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius. Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius. Reikšti ir motyvuoti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones. Suprasti ir paaiškinti naujų technologijų reikšmę. 4

5 Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms 2 priedas VERTINIMO INSTRUKCIJA RAŠINIO VERTINIMAS Rašinio turinio ir raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos sandaros ar žodyno klaidas vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraščių apačioje parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina du vertintojai. Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo. Mokinio su klausos negale žodyno klaida laikoma: 1. vizualiai ar akustiškai panašių žodžių painiojimas (pvz.: pasveiko pasveikino; vanagas vagonas; rūmai krūmai ir t. t.); 2. nepakankamas reikšminių žodžio dalių suvokimas ir vartojimas (pvz.: prasidėjo ruduo pradėjo ruduo; aprišo kojelę atrišo kojelę; kuprotas turi protą; grįžo užšalusi grįžo sušalusi). Prie raiškos klaidų priskirtini: 1. netaisyklingos sintaksinės konstrukcijos sakiniai (pvz.: Berniukas išgąsdino vanagą ir nuskrido; Susiradome slėnį, kur mėgo A.Mickevičius sėdėti poetas); 2. nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas tame pačiame sakinyje, keliuose sakiniuose arba visame tekste; 3. veiksmažodžio laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas (pvz.: buvo ėjo, buvo žaibavo). Pastabos: 1. Gramatinės sandaros klaida laikoma: žodžių valdymo klaidos (pvz.: numezgė pirštinė; išėjo su šuniukas); žodžių derinimo klaidos (pvz.: nuėjo į žalias miškas). 2. Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida. 3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida. Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas Vertinti neprigirdinčiųjų rašinio klaidas gana sudėtinga. Kad būtų išvengta painiavos, siūlome laikytis tokio klasifikavimo. Turinio vertinimas 1. Klaidos, priskirtinos turinio trūkumams, žymimos paraštėje trumpomis pastabomis (pvz., nukrypta nuo temos, neaiški pagrindinė mintis ir t. t.). 2. Logikos klaidos (priežastis sukeista vietomis su pasekme, vieno veikėjo savybės priskirtos kitam ir pan.) žymimos lg. Raiškos vertinimas 1. Naujos eilutės riba žymima Z. 2. Stiliaus (netaisyklingai sudaryti sakiniai, nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas, laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas ir pan.) žymimi st. 3. Esant minčių šuoliui tekste arba trūkstant sakinyje žodžio žymima. 4. Žodyno klaida žymima ž. Raštingumo vertinimas 1. Gramatinės sandaros klaida gr.s. 2. Rašybos klaida / 3. Skyrybos klaida. 5

6 Turinio vertinimas (13 taškų) Aspektai Vertinimo normos Taškai Temos Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas 3 suvokimas, Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys 2 pavadinimo ir Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu 1 teksto dermė Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu 0 Pagrindinė Pagrindinė mintis aiški, yra prasminių akcentų 3 mintis, Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų 2 prasminiai Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų 1 akcentai Neįmanoma suvokti pagrindinės minties 0 Teiginių argumentavimas Teiginiai argumentuoti 3 Ne visi teiginiai argumentuoti 2 Teiginiai nepakankamai argumentuoti, kartais argumentuoti neteisingai. 1 Galima 1 logikos klaida Teiginiai neargumentuoti arba visi argumentai neteisingi. Yra logikos klaidų 0 Mokinio Aiški pozicija aptariamų dalykų atžvilgiu 2 požiūris, Vertinimai ne visai aiškūs arba nenuoseklūs 1 vertinimas Nevertina, neišsako savo nuostatų 0 Pastaba. Papildomi 2 taškai mokiniui su klausos negale skiriami, jei jis parodo kultūrinį išprusimą (pvz., sugebėjimą remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais). Aspektai Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga) Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pastraipos jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa jungiama su kita). Sakiniai siejami vienas su kitu Pastraipos darnios struktūros (tezė, argumentavimas, išvada). Mintys nešokinėja ir nesikartoja Mintis gebama reikšti stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba. Sakiniai logiški, aiškūs, sklandūs. Derinamos veiksmažodžio morfologinės formos Suvokiamos žodžių reikšmės ir atspalviai. Kalba pakankamai žodinga Raiškos vertinimas (14 taškų) Taškai kaip 1 kaip 2 trūkumas kaip 3 kaip 3 kaip 1 trūkumas kaip 1 trūkumas kaip 3 kaip 3 kaip 8 kaip trūkumų* * Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raiškos vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas. Pastaba. Už vaizdingą kalbą, žodyno turtingumą galima pridėti iki 2 taškų. Raštingumo vertinimas (18 taškų) Gramatinės sandaros, žodyno klaidos Rašybos klaidos Skyrybos klaidos Taškai Pastaba. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raštingumo vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas. 6

7 SKAITOMO TEKSTO SUPRATIMO IR GRAMATIKOS BEI RAŠYBOS TESTO VERTINIMAS Skaitomo teksto supratimo testo vertinimas Skaitomo teksto supratimo testas sudarytas iš 20 užduočių. Už kiekvieną teisingą atsakymą 1 taškas (iš viso 20 taškų). Gramatikos ir rašybos testo vertinimas Gramatikos ir rašybos tikrinimo testas sudarytas iš 5 užduočių, už kurias iš viso galima surinkti 80 taškų. Vertinant reikia atsižvelgti į rašybos klaidas: jeigu parinkta teisinga žodžio forma, bet žodyje yra rašybos klaida, atsakymas vertinamas 0 taškų. KALBĖJIMO VERTINIMAS Kriterijus Taškai Aprašymas Klausimo suvokimas, esminių teiginių perteikimas. Pasakojimo išsamumas Kalbėjimo stilius Gramatika, žodynas Papildomi taškai Iš viso taškų 14 4 Puikiai suvokiama klausimo esmė, tiksliai atsakoma. Kalbama nuosekliai. Nedaroma faktinių klaidų 3 Klausimo esmė suvokta, tačiau vienas kitas teiginys nesusijęs su klausimu. Kalbama nuosekliai. Galimos 2 3 faktinės klaidos 2 Pakankamai suvokiama klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos 1 Beveik nesuprasta klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos 0 Visiškai nesuprastas klausimas, visiškai nesugebama atrinkti teiginių. Yra 6 ir daugiau faktinių klaidų 4 Kalbama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba 3 Kalbama stilistiškai neutralia kalba, bet pasitaiko vienas kitas sakinių formuluotės, siejimo trūkumas 2 Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko 3 4 sakinių siejimo, formulavimo 1 Kalbėjimas nesklandus, beveik nesugebama susieti sakinių, bet minčių turinys adresatui suprantamas 0 Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis, nesugebama susieti sakinių, minčių turinys adresatui nesuprantamas 4 Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 1 3 gramatikos ir leksikos klaidos 3 Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 4 5 gramatikos ir leksikos klaidos 2 Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 6 7 gramatikos ir leksikos klaidos 1 Žodynas skurdokas. Galimos 8 10 gramatikos ir leksikos klaidų 0 Žodynas skurdus. Daroma daug gramatikos ir leksikos klaidų 2 Kalboje pasitaiko vaizdingų pasakymų, vartojami sinonimai, aiškiai taria kalbos garsus 1 Aiškiai taria kalbos garsus Pastabos: 1. Mokinio su klausos negale tartis priklauso nuo klausos sutrikimo lygio, nuo individualių psichofizinių savybių ir nuo amžiaus, kuriame vaikas buvo pradėtas mokyti kalbos ir tarties. Todėl, vertinant kalbėjimą, atsisakoma tokių kriterijų kaip tartis, kirčiavimas, intonacija. 2. Papildomi taškai už aiškų garsų tarimą skiriami tik turintiems žymų, labai žymų neprigirdėjimą arba kurtumą. 7

8 PATIKRINIMO VERTINIMAS Taškai, gauti už rašinį, gramatikos ir rašybos tikrinimo testą bei kalbėjimą, sumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę: Taškų suma Pažymys