TURINYS

STATYBOS TAISYKLĖS ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS DARBAI ST 121895674.900.01:2015

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės ST 121895674.900.01:2015 Atliekų sąvartynų įrengimo ir statybos darbai parengtos laikantis STR 1.01.05:2007 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai [5.2]. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Rengiant Taisykles vadovautasi galiojančiais normatyviniais dokumentais, bei sertifikuotų Lietuvoje medţiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis. 2. Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamų statybos darbų būdus, kokybės reikalavimus ir taikomos vykdant atliekų sąvartynų įrengimo ir statybos darbus. 3. Statybos taisyklėse technologinių procesų kokybės ir kontrolės valdymo sistema, paremta bendraisiais vidaus kokybės vadybos principais, aprašytais LST EN ISO 9001:2008. 4. Statybos taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybininkų asociacijos narių bei elektroninės Statybos taisyklių sistemos STATAI narių sąraše esančių įmonių darbuotojams. Techniniai reikalavimai ir darbų kontrolė pateikti šių Taisyklių III skyriuje. II SKYRIUS. NUORODOS 4. Šiose statybos taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin. 1992 Nr. 5-75); 4.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105); 4.3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544); 4.4. STR 1.01.05:2007 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Ţin., 2002, Nr. 42-1586; 2007, Nr. 131-5326); 4.5. STR 1.07.02:2005 Ţemės darbai (Ţin., 2005, Nr.151-5569); 4.6. STR 1.08.02:2002 Statybos darbai (Ţin., 2013, Nr. 131-6709); 4.7. STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas Mechaninis patvarumas ir pastovumas, (Ţin., 2005 Nr.115-4195); 4.8. STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga (Ţin. 2000, Nr. 17-424); 4.9. STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga (Ţin. 2000, Nr. 8-215); 4.10. STR 2.01.01(4):2008 Esminis statinio reikalavimas Naudojimo sauga (Ţin. 2008, Nr. 1-34) 4.11. STR 2.01.01(5):2008 Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo (Ţin. 2008, Nr. 35-1256); 4.12. STR 2.01.01(6):2008 Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas (Ţin. 2008, Nr. 35-1255); 4.13. STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inţinerinės sistemos. Lauko inţineriniai tinklai (Ţin. 2003 Nr 83-380) 4.14. ST 121895674.100:2012 "Ţemės ir statybvietės įrengimo darbai" 4.15. ST 121895674.100.01.01:2012 "Poţeminių konstrukcijų įrengimo darbai: Gręţtinių polių įrengimas 4.16. ST 121895674.205.01.01:2014 Betonavimo darbai 4.17. ST 121895674.205.01.04:2014 "Mūro darbai"

4.18. ST 121895674.01.02:2012 "Betono ir G/B konstrukcijų montavimas" 4.19. ST 121895674.205.01.03:2012 "Metalinių surenkamų konstrukcijų montavimas" 4.20. ST 121895674.215.01:2012 "Stogų įrengimo darbai 4.21. ST 121895674.350.01:2012 Hidroizoliavimo darbai 4.22. Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uţdarymo ir prieţiūros po uţdarymo taisyklės (Ţin. 2000, Nr. 96-3051) 4.23. Nuotekų tvarkymo reglamentas (Ţin., 2006, Nr. 59-2103). 2006 Nr. 59-2103, 4.24. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas (Ţin., 2006, Nr. 99-3852); 4.25. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (Ţin., 2007, Nr. 42-1594); 4.26. LST EN ISO 9001:2008 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai ; 4.27. LST EN ISO 14001:2005 Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės ; 4.28. LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Reikalavimai ; 4.29. LST EN 206-1:2002 Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis. 4.30. LST EN 1997-1:2006 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 1 dalis. Pagrindinės taisyklės. 4.31. LST EN ISO 10769:2011 Molinės geosintetinės uţtvaros. Bentonito vandens sugerties nustatymas; 4.32. LST EN 12255-1: 2002. Nuotekų valyklos. 1 dalis. Bendrieji statybos principai. 4.33. LST EN 12255-4: 2002. Nuotekų valyklos. 4 dalis. Pirminis nusodinimas. 4.34. LST EN 12255-8: 2002. Nuotekų valyklos. 8 dalis. Dumblo apdorojimas ir sandėliavimas. 4.35. LST EN 12566-3:2006+A1:2009 Maţieji iki 50 SGS nuotekų valymo įrenginiai. 3 dalis. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje surenkamos buitinių nuotekų valyklos. 4.36. www.statybostaisyklės.lt naudojimosi taisyklės. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 5. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: 5.1. atliekos, pavojingos atliekos, biodegraduojamos atliekos, turėtojas - atitinka apibrėţimus, pateiktus Atliekų tvarkymo taisyklėse; 5.2. medicininės atliekos - atitinka apibrėţimą, pateiktą Lietuvos higienos normoje HN 66:2000 "Medicininių atliekų tvarkymas"; 5.3. komunalinės atliekos - buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdţiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas; 5.4. nepavojingos atliekos - bet kokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms; 5.5. inertinės atliekos - atliekos, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu poţiūriu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medţiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti ţmonių sveikatai; inertinėse atliekose esančių teršalų kiekis, bendras medţiagų išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas neturi kelti pavojaus paviršinio ir (arba) poţeminio vandens kokybei;

5.6. požeminė atliekų saugykla - nuolatinio atliekų saugojimo įrenginys ţemės gelmių ertmėje, pvz., naudingųjų iškasenų šachtoje; 5.7. sąvartynas - atliekų šalinimo įrenginys ant ţemės ar ţemėje (po ţeme); sąvartynams priklauso: 5.7.1. atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje; 5.7.2. nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas; 5.8. bet nepriklauso: 5.8.1. įrenginiai, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau perveţti į naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; 5.8.2. įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus; 5.8.3. įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienerius metus; 5.9. apdorojimas - fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų charakteristikos tam, kad sumaţėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų jų naudojimas ar tvarkymas; 5.10. filtratas - bet koks skystis, persisunkiantis per pašalintas atliekas ir išbėgantis iš sąvartyno ar pasiliekantis jame; 5.11. sąvartyno dujos - bet kokios dujos, susidarančios iš pašalintų atliekų; 5.12. operatorius - juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, atsakinga uţ sąvartyną; nuo sąvartyno įrengimo iki prieţiūros po uţdarymo operatorius gali keistis; 5.13. skystos atliekos - bet kokios skysto būvio atliekos, įskaitant nuotėkas, bet išskyrus dumblą; 5.14. uždarymas - atliekų šalinimo veiklos nutraukimas, sąvartyno uţdengimas bei prieţiūrai po uţdarymo reikalingų priemonių įrengimas; 5.15. gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai gamykloje pagaminti nuotekų valymo įrenginiai arba pagrindiniai jų technologiniai elementai, kuriuos tiekėjas pristato kaip baigtinį produktą (technologinį įrenginį), kuris statybos vietoje tiktai įmontuojamas/įjungiamas į bendrą nuotekų tvarkymo sistemą. 5.16. statomi (statybos vietoje surenkami) nuotekų valymo įrenginiai nuotekų valymo įrenginiai, kurie pagal projektą pastatomi/sumontuojami statybos vietoje iš statybos produktų (statybinių medţiagų, konstrukcijų, talpų, vamzdţių ir pan.) ir įrengimų (siurblių, orapūčių, elektroninės įrangos ir pan.), kurių kiekvienas atskirai nėra pakankamas pagrindiniam nuotekų valymo technologiniam procesui uţtikrinti. 5.17. nuotekų tvarkymo sistema inţinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma), skirtas nuotekoms tvarkyti (surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti, kontroliuoti išleisti bei valymo metu susidarančiam šlamui, smėliui, šiukšlėms, dumblui ar pan. tvarkyti. 5.18. nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų valyklos) statinys arba inţinerinis įrenginys arba technologiškai susietų statinių ir/arba inţinerinių įrenginių kompleksas, nuotekų tvarkymo sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti (teršalams iš vandens išimti) bei valymo metu susidarančiam dumblui ar susidarančioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems nešmenims ar pan.) tvarkyti (pirminiam tvarkymui/kaupimui valymo įrenginių teritorijoje).

IV SKYRIUS. ATLIEKŲ SĄVARTYNO ĮRENGIMAS 6. Bendrieji reikalavimai 6.1. Atliekų sąvartynai įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų, normatyvinių Statybos dokumentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [1]. 6.2. Sąvartyno projekte turi būti įvertintas geologinio pagrindo stabilumas ir jo galimas poveikis dugno dangai, drenaţo sistemai, dujų surinkimo sistemai bei viršaus dangai; 6.3. Sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nekeltų dirvoţemio, atmosferos, poţeminio bei paviršinio vandens teršimo pavojaus. 6.4. Sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis, kurios turi būti uţpildomos paeiliui, uţtikrinant, kad uţterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neuţteršto vandens; 6.5. Keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kuriose šalinamos atliekos, turi būti įrengti taip, kad jais vaţinėjančios mašinos, ar sunkioji technika nepaţeistų inţinerinių sąvartyno statinių bei dugno izoliacijos; 6.6. Parenkant vietą labai svarbu, kad ji būtų tinkama geologiniu poţiūriu. Pagrindinis tikslas - neleisti teršalams iš sąvartyno migruoti į aplinką, apsaugoti nuo galimos taršos tiek poţeminius, tiek ir paviršinius vandenis. 7. Statybos darbų eiliškumas ir vykdymo ypatumai 7.1. Naujo sąvartyno statybos-montavimo darbai vykdomi etapais: 7.1.1. drenaţo po dugnu įrengimas; 7.1.2. sąvartyno dugno įrengimas; 7.1.3. sąvartyno sekcijų suformavimas; 7.1.4. atliekų saugojimo aikštelės įrengimas; 7.1.5. inţinerinių tinklų paklojimas; 7.1.6. statinių statyba; 7.1.7. privaţiavimo kelio į sąvartyną įrengimas; 7.1.8. gerbūvio sutvarkymas. 7.2. Pastačius statinius ir paklojus poţemines komunikacijas, naujai įrengiama asfaltbetonio danga. 7.3. Klojant naujas poţemines komunikacijas, būtina išsaugoti esamas komunikacijas. 7.4. Naujų komunikacijų prijungimas prie esamų ir esamų atjungimas naujų klojimo metu, turi būti iš anksto suderinta su atitinkamomis tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis. 7.5. Esamų išsaugojamų ir naujų klojamų poţeminių komunikacijų susikirtimo vietose darbai vykdomi rankiniu būdu. 7.6. Naujo sąvartyno aptarnavimo įrenginių statinių statybos-montavimo darbai, inţinerinių komunikacijų klojimo darbai ir gerbūvio įrengimo darbai atliekami įprastais metodais, panaudojant mechanizmus ir rankinį darbą. 8. Mineralinio sluoksnio įrengimas 8.1. Natūralus nelaidus mineralinis sluoksnis

8.1.1. Tiek nepavojingų, tiek ir pavojingų sąvartynų dugne ir šonuose turi būti įrengtas nelaidus mineralinis sluoksnis, kuris uţtikrintų pakankamą dirvoţemio ir poţeminio vandens apsaugą nuo teršimo. 8.1.2. Nelaidaus natūralaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficientas ir storis priklausomai nuo sąvartyno klasės turi būti: 8.1.2.1. pavojingų atliekų sąvartynuose - filtracijos koeficientas - ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis - ne maţesnis kaip 5 m; 8.1.2.2. nepavojingų atliekų sąvartynuose - filtracijos koeficientas - ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis - ne maţesnis kaip 1 m; 8.1.2.3. inertinių atliekų sąvartynuose - filtracijos koeficientas - ne didesnis kaip 10-2 m/s, storis - ne maţesnis kaip 1 m. 8.1.3. Jei nelaidus natūralus mineralinis sluoksnis neatitinka šių reikalavimų, jis turi būti sustiprintas arba vietoj jo turi būti įrengtas dirbtinis mineralinis sluoksnis, kuris uţtikrintų tokią pat dirvoţemio ir poţeminio vandens apsaugą. Dirbtinio mineralinio sluoksnio storis turi būti ne maţesnis kaip 0,5 m. 8.2. Dirbtinis nelaidus mineralinis sluoksnis 8.2.1. Jei sąvartyne įrengiamas dirbtinis mineralinis sluoksnis, tai geologinis pagrindas turi būti pakankamai stabilus ir neturi kilti jo nusėdimo, galinčio pakenkti dirbtiniam mineraliniam sluoksniui, pavojus. 8.2.2. Dirbtinis nelaidus mineralinis sluoksnis formuojamas sutankinant 0,5-2 m storio specialiai paruošto, homogenizuoto molio sluoksnį. 8.2.3. Šio molio ekrano pralaidumas turėtų būti k>10-9 m/s (priklausomai nuo sąvartyno tipo gali būti ir didesnis). 8.2.4. Lietuvos moliai leidţia pasiekti pralaidumą apie 10-7 m/s. 8.2.5. Naudojami ir bentonitinio molio kilimai (bentonitas su neaustinė tekstiline medţiaga). 9. Drenažo po dugnu įrengimas 9.1. Sąvartynų drenavimo sistemos paskirtis yra: 9.1.1. surinkti ir nuleisti sąvartyne infiltruotą vandenį eksploatacijos metu ir jai pasibaigus; 9.1.2. pašalinti filtratą ir kritulių vandenį, tekantį sąvartyno šlaitais; 9.1.3. riboti sąvartyne esančio vandens kiekį ir jo buvimo sąvartyne laiką; 9.1.4. apsaugoti nuo besikaupiančio filtrato ties sąvartyno pagrindo izoliacija. 9.2. Priklausomai nuo atliekų laikymo vietos sąvartyne, įrengiamos šios vandenų nuleidimo rūšys: 9.2.1. sąvartyno šlaitų ir sąvartyno pagrindo (dugno) izoliacijos drenaţas; 9.2.2. sąvartyno paviršiaus izoliacijos drenaţas; 9.2.3. sąvartyną juosiantis drenaţas; 9.2.4. drenaţas tarpinės izoliacijos sluoksnyje. 9.3. Drenaţo sistemas sudaro atitinkamai pakloti ir sistemingai sujungti vamzdţiai ir sluoksniai: 9.3.1. filtruojamasis sluoksnis (iš mineralinių ar dirbtinių medţiagų); 9.3.2. drenaţo sluoksnis (iš mineralinių ar dirbtinių medţiagų); 9.3.3. drenaţo vamzdynai iš perforuotų vamzdţių; 9.3.4. surinkimo kolektoriai;

9.3.5. kontroliniai šuliniai. 9.4. Drenaţo (filtruojamieji) sluoksniai turi būti iš atitinkamos granulometrinės sudėties ţvyro ir / arba geosintetinių medţiagų. 9.5. Sąvartynas, kurio vandenys surenkami, dalinamas į šių matmenų laukus: plotis < 30 m, ilgis 100-200 m. Laukas yra formuojamas su 3-5% skersiniu nuolydţiu. 9.6. Priklausomai nuo vietos sąlygų įrengiami vienpusiai arba dvipusiai izoliacinio sluoksnio šlaitai, kad filtratas į vamzdţius sutekėtų gravitaciniu būdu. 9.7. Mineralinis drenaţo sluoksnis, kontaktuojantis su vamzdynu, turi atitikti specialius reikalavimus: 9.7.1. sluoksnio storis > 0,3 m; 9.7.2. rekomenduojama granulometrinė sudėtis 16-32 mm (apvalios granulės be aštrių briaunų išskalautos, be smulkių dalelių); 9.7.3. vandens laidumo koeficientas k10 > 10-2 cm/s; 9.7.4. minimalus sluoksnio nuolydis 3%; 9.7.5. kalcio karbonato (CaC03) kiekis < 20% svorio. 9.8. Mineralinis filtruojamasis sluoksnis, klojamas drenaţo sluoksnyje, turi granuliometrinę sudėtį 8-16 mm. 9.9. Šių sluoksnių frakcijos turi būti parinktos tokiu būdu, kad atitiktų šias sąlygas: 9.9.1. jeigu ant filtruojamojo sluoksnio papildomai klojamas viršutinis grunto sluoksnis (pvz., kai diegiama paviršiaus vandenų nuleidimo sistema), šias sąlygas turi atitikti filtruojamojo sluoksnio ir drenuojamo grunto granulometrinė sudėtis. 9.10. Drenaţo ir filtruojamieji sluoksniai iš geosintetinių medţiagų turi atitikti šiuos reikalavimus: 9.10.1. filtracinis efektyvumas toks, kaip mineralinių medţiagų; 9.10.2. atsparumas slėgiui. 10. Drenažo vamzdynų įrengimas 10.1. Drenavimo sistemos vamzdyną sudaro perforuoti minimaliai 200 mm diametro vamzdţiai, pakloti su 1-2 % nuolydţiu. 10.2. Drenavimo sistemos efektyvumas ir ilgaamţiškumas, be kita ko, priklauso nuo dirvos drėgmės ir kruopščiai atliktų darbų. 10.3. Siekiant uţtikrinti drenavimo sistemos patikimumą, turi būti laikomasi tam tikrų darbų atlikimo taisyklių. Kadangi dirvos struktūra tam tikra prasme sunaikinama ir dirva sutankėja, atliekant drenavimo darbus reikia atsiţvelgti į tam tikrus reikalavimus: 10.3.1. sunkioje dirvoje kasti griovius, kloti drenas betranšėju būdu, uţpilti vamzdynus giedru oru, kai viršutinis dirvos sluoksnis turi maţai drėgmės; 10.3.2. dirvose, sukeliančiose vamzdţių dumblėjimo ar geleţies kaupimo pavojų, nereikėtų vykdyti melioracijos darbų, kai yra didelis gruntinių vandenų lygis. 10.4. Būtinais atvejais vamzdţius reikia kloti iš karto uţ ekskavatoriaus ir nedelsiant pilti filtruojamuosius uţpilus bei sutankinti, o jeigu įrengiama betranšėjinė drenavimo sistema, reikia kloti vamzdynus, apsaugotus atitinkamomis filtruojamomis medţiagomis. 10.5. Lauke, kuriame yra sena apirusi drenavimo sistema, nutrūkusias senas linijas reikia prijungti prie naujų surinkimo linijų per šulinį su sėsdintuvu. 10.6. Naudojami du drenaţo įrengimo būdai: 10.6.1. tranšėjinis;

10.6.2. betranšėjis. 10.7. Drenavimo sistemų vamzdynai iš PVC gofruotų vamzdţių gali būti įrengti naudojant abu šiuos metodus. 10.8. Metodo pasirinkimas priklauso nuo reikiamos vamzdynų apsaugos nuo dumblėjimo, dirvos rūšies ir galimybės turėti specializuotą įrangą bei nuo objekto dydţio. 10.9. Jeigu sistemoje būtina naudoti uţpilus ir filtruojamąją apsaugą, vamzdynai klojami įprastiniu tranšėjiniu būdu. 10.10. Jeigu atliekamas sisteminis drenaţas, klojami PVC gofruoti perforuoti drenai, kurių išorinis diametras d=58 mm. 10.11. Jeigu drenavimo sistema kombinuota ir nesisteminė, naudojami atitinkamai didesnio skerspjūvio vamzdţiai. 10.12. Surinkimo linijos klojamos iš didesnio diametro gofruotų PVC vamzdţių (perforuotų arba neperforuotų) arba PVC kanalizacijos vamzdţių lygiomis sienelėmis kai surinktuvus (kolektorius) įrengti reikia dideliame gylyje arba iškasoje. 10.13. Pastaruoju atveju surinkimo sistema įrengiama taikant PVC kanalizacijos sistemų reikalavimus. 10.14. Surinkimo ir drenaţo sistemai naudojami tik sveiki, neapgadinti vamzdţiai, fasoniniai elementai ir jungtys (be įdubų, plyšių ir nesubraiţytu paviršiumi). 10.15. Jeigu dėl netinkamo saugojimo arba krovimo vamzdis apgadintas, reikia nupjauti apgadintą vamzdţio dalį ir toje vietoje įdėti jungiamąjį elementą. 11. Drenažo šulinių montavimas 11.1. Drenaţo šuliniai (surinkimo, kontroliniai, redukciniai) yra įrengiami kasant tranšėjas ir klojant drenas bei surinkimo vamzdţius. 11.2. Dengto drenaţo šulinio montavimas: 11.2.1. Tranšėjos dugne pakloti ţvyro > 5 cm storio sluoksniu ir gerai jį sutankinti. 11.2.2. Ant paruošto uţpildo statyti šulinio dugną ir gerai prispausti, kad po dugnu uţsipildytų tuštumos. 11.3. Paruošti šulinio pagrindinį vamzdį, nupjauti rankiniu arba mechaniniu pjūklu iki reikiamo ilgio. 11.4. Pagrindinio vamzdţio galus nušlifuoti švitriniu popieriumi, pašalinti atplaišas. 11.5. Išpjauti įėjimo ir išėjimo angas per atstumą, išmatuotą nuo pagrindinio vamzdţio apatinės briaunos. Šulinio išėjimas turi būti maţiausiai 5 cm ţemiau uţ ţemiausią šulinio įėjimą projektiniame aukštyje, atitinkamai pagal sėsdintuvo tūrį. Jeigu šulinys yra be sėsdintuvo, išėjimo apatinė briauna turi būti > 5 cm aukštyje virš pagrindinio vamzdţio apatinės briaunos. 11.6. Išėjimo ir įėjimo angoms reikia tarpinių ir antgalių. 11.7. Dugno įgilinime įstatyti pagrindinį vamzdį ir antgalius sujungti su drenaţo vamzdţiais. 11.8. Pagrindinio vamzdţio viršų uţdengti PVC dangčiu. Ant dangčio galima dėti identifikacinį gabaliuką metalo arba vielos, kad paskui būtų lengviau šulinį surasti metalo detektoriumi. 11.9. Uţpilti tranšėją rankiniu būdu, vietos gruntu maţdaug 20-25 cm virš dangčio. Uţpilant šulinį reikia stengtis, kad gruntas pasiskirstytų tolygiai ir būtų gerai sutankintas. Likusią tranšėjos dalį sutvarkyti uţpilant drenaţo vamzdynus. 12. Drenažo darbų kokybės kontrolė

12.1. Drenavimo sistemos projektinę kontrolę sudaro: 12.2. Drenavimo tranšėjų kontrolė. Ją sudaro: 12.3. drenų išdėstymo patikrinimas; 12.4. vamzdynų ilgio patikrinimas; 12.5. vamzdynų gylio patikrinimas; 12.6. vamzdynų nuolydţio patikrinimas. 12.7. Vamzdynų klojimo ir filtruojamojo bei apsauginio sluoksnio kontrolė. 12.8. Sujungimų ir melioracijos statinių kontrolė. 13. Dugno įrengimas 13.1. Galimi du dugno įrengimo variantai: 13.1.1. Kai sąvartyno dugnas įrengiamas virš gruntinio vandens lygio, sąvartyno dugnas turi būti izoliuojamas ir sąvartyno filtratas surenkamas drenaţo sistema; 13.1.2. Kai sąvartyno dugnas įrengiamas ţemiau gruntinio vandens lygio, gruntinis vanduo filtruojasi į sąvartyną ir ten surenkamas bei pašalinamas drenaţo sistema. 13.2. Jei dugnas įrengiama virš gruntinio vandens lygio, tai sąvartyno dugnas turi būti 1 m arba aukščiau maksimalaus gruntinio vandens lygio. 13.3. Vykdant Statybos darbus teritorijoje turi būti pašalinami sklype augantis medţiai bei išraunami kelmai. 13.4. Nuimamas augalinis dirvoţemio sluoksnis, kuris susandėliuojamas. Augalinis sluoksnis bus panaudotas sąvartyno teritorijos ir atliekų kaupo rekultivavimui. 13.5. Planiruojamas bei formuojamas projektinis sąvartyno dugno sekcijų lygis. 13.6. Siekiant maksimaliai uţtikrinti sąvartyno dugne susidarančio filtrato surinkimą, dugnas formuojamas ţemėjantis iš vieno sekcijos kampo į kitą 2,5% bendru nuolydţiu. 13.7. Formuojant sąvartyno sekcijas esant reikalui papildomai atveţama molingo grunto. Atveţtinis molingas gruntas sluoksniais skleidţiamas bei tankinamas statomų sekcijų ribose. 13.8. Ţemės paviršius, ant kurio numatoma įrengti pylimus, po išvalymo supurenamas maţiausiai iki 50 cm gylio, subalansuojama drėgmės atţvilgiu ir sutankinamas maţiausiai iki 95% maksimalaus Proktoro tankio. 13.9. Sąvartyno dugno konstrukcija: 13.9.1. drenuojantis sluoksnis ţvyras, 6-8/32mm, k = 10,0m/s (500,0mm); 13.9.2. apsauginė geotekstilė (1200,0g/m2); 13.9.3. HDPE geomembrana 2,0mm; 13.9.4. geosintetinio molio sluoksnis; 13.9.5. sutankintas esamas natūralus gruntas, E >30MPa (500,0mm). 13.10. Siekiant apsaugoti natūralųjį podirvį nuo uţteršimo, ant sąvartyno sekcijų dugno ir vidinių šlaitų įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis. Šio sluoksnio įrengimui naudojamas geosintetinio molio sluoksnis. 13.11. Paklojus geosintetinį molio sluoksnį ant jo viršaus įrengiama 2,0mm didelio tankio polietileno arba polipropileno plėvelė, kuri uţdengiama 1200,0g/m2 geotekstilės sluoksniu, kuris apsaugo plėvelę nuo pradūrimo. 13.12. Ant geotekstilės pakloto pilamas 6-8/32mm drenaţinis 500,0mm storio sluoksnis, kuriame tiesiama filtrato drenaţinių vamzdţių Ø250mm sistema.

13.13. Paklotas geomembranos juostas būtina suvirinti specialia suvirinimo įranga, padarant dvigubą siūlę. 13.14. Siekiant geomembraną apsaugoti nuo mchaninių paţeidimų, būtina papilti po ja 20-30 cm sluoksnio sijoto smėlio arba dugną iškloti sunkia geotekstile (1m2 svoris 1-2 kg). 13.15. Geotekstilė taip pat turi būti chemiškai ir dūlėjimui atspari, todėl daţniausiai naudojama didelio tankio polietileno arba polipropileno neaustinė geotekstilė pluoštas supresuojamas, suveliamas, sutankinamas. 13.16. Apatinis molio sluoksnis, ant kurio klojamos geomembranos, turi būti gerai išlygintas ir sutankintas. Plėvelė turi būti paklota be raukšlių ir įtempimų. 14. Sąvartynų sekcijų formavimas 14.1. Apvadiniai pylimai formuojami iš priemolinio grunto. 14.2. Apvadiniai sekcijų pylimai formuojami nuo paruošto planiruoto paviršiaus, viršutinė pylimo dalis 2,0 m, vidinis pylimo nuolydis formuojamas 1:3, o išorinis nuolydis 1:2 kampu. Vidiniai sekcijų pylimėliai formuojami tokių pat parametrų kaip ir išoriniai sekcijų pylimai, tik pertvarinių pylimėlių šlaitai formuojami kampu 1:3 į abi puses. 14.3. Pylimų šlaitai ir apačia turi būti sutankinti ir išlyginti, pasiekiant linijas, nuolydţius ir matmenis, kurių reikalauja brėţiniai, paviršius turi būti sutankintas maţiausiai iki 95% maksimalaus Proktoro tankio. 14.4. Pylimų įrengimui naudojamos tinkamos medţiagos, jos turi būti paskleidţiamos sluoksniais, kurių storis po sutankinimo neviršija 250,0mm. 14.5. Formuojamuose pylimuose negali būti aštrių didesnių kaip 5,0mm akmenų ir kitokių daiktų, kurie gali sugadinti klojamas ant pylimų geosintetines medţiagas. 14.6. Pylimų viršuje įrengiama inkaravimo tranšėja, kurios vieta ir dydis parinkti uţtikrinant geosintetinių medţiagų stabilumą paklojus šlaituose. 14.7. Tranšėjos parametrai: 14.7.1. atstumas nuo šlaito krašto 1,0m, 14.7.2. tranšėjos plotis viršuje 1,1m, 14.7.3. tranšėjos plotis apačioje 0,6m, 14.7.4. tranšėjos gylis 0,6m. 14.8. Inkaravimo tranšėja kasama daugiausiai dvi ar tris dienas prieš geosintetinių medţiagų įrengimą. Tai apsaugos nuo galimo kasinio sienelių uţgriuvimo bei pakartotinio kasimo darbų. 14.9. Po geosintetinių medţiagų instaliavimo tranšėja turi būti uţpilta bei sutankinta geros kokybės gruntu. 14.10. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų įrengus pylimus aplink sąvartyno sekcijas, ţemiausiose dugno vietose laikinai gali būti įrengiami vandens nuo paviršiaus surinkimo šulinėliai, kuriuose subėgantis vanduo bus pumpuojamas uţ sekcijos ribų. Dugno projektinis nuolydis 2,5% pakankamas susidarančių nuotekų surinkimui ir nuvedimui. 14.11. Iškasų dalys, profiliai ir šlaitai turi būti tikslūs ir tiesūs, atitinkantys brėţiniuose nurodytas linijas, nuolydţius ir lygius su šiomis tolerancijomis, matuojant statmenai iškasos paviršiui: Eil. Nr. Pavadinimas nukrypimai, mm, esant 3,0m tiesiam paviršiui 1 Vandens griovių ir kanalų profilis 25 2 Visų aptarnavimo ir privaţiavimo kelių profilis 25

3 Pylimai aplink sąvartyną ir sąvartyno sekcijas 25 4 Sąvartyno ir jo sekcijų dugno profilis 10 5 Ţemės paviršiaus lygio (apţeldinamų teritorijų) profilis 50 14.12. Kontrolinius supilamų medţiagų bandymus, apţiūras atlieka Rangovo darbuotojai, kurie yra kompetentingi vykdyti reikiamus bandymus. Inţinieriaus nuoţiūra gali būti atliekami ir papildomi bandymai. Mėginių paėmimo vietos turi būti tikslinės, Inţinieriaus nurodytos darbų vykdymo vietoje. Visi matavimai, skaičiavimai ir bandymų rezultatai turi būti pateikiami standartine forma, patvirtinta Inţinieriaus. 14.13. Inţinierius gali dalyvauti bandymuose, jam turi būti pateikiami visi bandymų uţrašai, jis turi teisę tikrinti ir (arba) nurodyti bandymų ir skaičiavimų metodiką. Bandymų rezultatai turi būti pateikti laiku, uţtikrinant reikiamo lygio kokybės kontrolę ir tinkamą supilamo grunto (medţiagų) šaltinių ištyrimą. 14.14. Bandymų rezultatai turi būti pateikti Inţinieriui dviem egzemplioriais, įskaitant, jeigu reikalinga, lauko bandymų padėtis horizontalioje ir vertikalioje projekcijose. 14.15. Tikrinamieji bandymai gali apimti kai kuriuos arba visus ţemiau pateikiamus bandymus, atliekamus pagal nurodytus standartus bei naudojant tinkamą, patvirtintą įrangą. 14.16. Mėginiai įprastiems sutankinimo kontroliniams bandymams turi būti imami iš ţemutinės tuo metu klojamo sluoksnio dalies; galimai apimant ir ankstesniojo sluoksnio viršutinę dalį. Visais atvejais jie turi būti paimti giliau negu 100 mm nuo klojamo sluoksnio paviršiaus, išskyrus atvejus, kai Inţinierius aiškiai nurodo kitaip. 14.17. Sutankintos medţiagos tankio ir drėgmės kiekio bandymams turi būti atlikti du korekciniai matavimai, o rezultatai toje vietoje nustatomi kaip dviejų apskaičiuotųjų sausųjų tankių ir dviejų drėgmės kiekių vidurkiai. 14.18. Rangovas privalo paimti visų gruntų (medţiagų) mėginius ir atlikti visus bandymus kaip nurodoma lentelėje, nustatydamas šių mėginių charakteristikas ir savybes. Visi bandymai su medţiagomis turi būti atliekami laikantis specifikuotų procedūrų. 14.19. Rangovas taip pat turėtų atlikti visus papildomus bandymus, reikalingus įsitikinti, kad sukauptos medţiagos pilnai ir nuolat atitinka specifikuotus reikalavimus. 14.20. Visų bandymų rezultatai, įforminti patvirtintu formatu, turi būti per 24 valandas nuo jų gavimo pateikti Inţinieriui. 14.21. Bandymų daţnumas kiekvienoje uţpildytoje zonoje turi būti padidintas iki keturis kartus viršijančio minimalų bandymų daţnumą šiais atvejais: 14.21.1. pirmųjų 2,5% (pagal tūrį) grunto (medţiagos), paimto iš kiekvieno šaltinio, supylimo metu; 14.21.2. kiekvieną kartą, kai, Inţinieriaus nuomone, grunto (medţiagos) prigimtis reikšmingai pasikeičia. 14.22. Aukščiau nurodyti didesnio bandymų daţnumo laikotarpiai turi tęstis iki to laiko, kol Inţinierius nusprendţia, kad maţesnis bandymų daţnumas yra pakankamas, siekiant uţtikrinti rangos darbų atitikimą specifikacijoms. 14.23. Pakankamas kiekis bandymų turi būti atliktas su visomis medţiagomis iš bet kurio šaltinio prieš patiekiant jas į statybvietę, uţtikrinant, kad medţiaga tenkina nurodytus specifinės masės, stiprumo, atsparumo susidėvėjimui ir vandens sugeriamumo reikalavimus. 14.24. Bandymai taip pat turi būti atlikti, įsitikinant, kad karjere taikoma darbų technologija uţtikrins reikiamą medţiagų grūdėtumą.

14.25. Grunto bandymų metodika ir daţnumas pateikiamas lentelėje: Medţiagų tipas Podirvis (viršutiniai 300 mm). Uţkasimas ir pylimai Drenaţinis smėlis Drenaţinis ţvyras Bandymų parametras Nuoroda Minimalus bandymų daţnumas Pradinis 2,5% Baigiamieji darbai. uţkasimas, Likusieji 97,5% (pagal tūrį) (pagal tūrį) Minimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Maksimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Optimalaus vandens kiekio, kaip BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ sutankinimo funkcijos, nustatymas Drėgmės kiekis arba vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Sausasis tankis (lauko sąl.) BS 1377-9 4 band. 1000 m³ 1 band. 2500 m³ Dalelių dydţio pasiskirstymas BS 1377-2/3 1 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ (sijojimas), organinių priemaišų kiekis Vertikaliosios nukrypimai 4 band. 250 m² 1 band. 250 m² nukrypimai 25 mm, naudojant 3m ilgio tikrinamąją liniuotę Storio nukrypimai (statmenai paviršiui) nukrypimai 25 mm 1 band. 250 m² 1 band. 250 m² Minimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Maksimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Optimalaus vandens kiekio, kaip BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ sutankinimo funkcijos, nustatymas Drėgmės kiekis arba vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Dalelių dydţio pasiskirstymas BS 1377-2/3 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ (sijojimas), organinių priemaišų kiekis Sausasis tankis (lauko sąl.) BS 1377-9 4 band. 2500 m³ 1 band. 2500 m² Pralaidumo bandymas BS1377-5 1 band. 2500 m³ 1 band. 5000 m³ Vertikaliosios nukrypimai nukrypimai 25 mm, naudojant 3m ilgio tikrinamąją liniuotę 4 band. 100 m² 1 band. 100 m² Storio nukrypimai (statmenai paviršiui) nukrypimai 25 mm Dalelių dydţio pasiskirstymas (sijojimas), organinių priemaišų kiekis 1 band. 250 m² 1 band. 250 m² BS 1377-2/3 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Pralaidumo bandymas BS1377-5 1 band. 2500 m³ 1 band. 5000 m³ Vertikaliosios nukrypimai nukrypimai 25 mm, naudojant 3m ilgio tikrinamąją liniuotę 4 band. 100 m² 1 band. 100 m²

Medţiagų tipas Mineralinis klojinys Bandymų parametras Storio nukrypimai (statmenai paviršiui) nukrypimai 25 mm Kokybės įvertinimas Minimalus bandymų daţnumas Pradinis 2,5% Baigiamieji darbai. Nuoroda uţkasimas, Likusieji 97,5% (pagal tūrį) (pagal tūrį) 1 band. 250 m² 1 band. 250 m² Keletą kartų per Keletą kartų per dieną dieną Minimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Maksimalaus tankio bandymas BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Optimalaus vandens kiekio, kaip BS 1377-4 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ sutankinimo funkcijos, nustatymas Drėgmės kiekis arba vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m³ 1 band. 1000 m³ Sausasis tankis (lauko sąl.) BS 1377-9 4 band. 1000 m² 1 band. 2500 m² Pralaidumo bandymas BS1377 4 band. 2500 m² 1 band. 5000 m² Maţėjančio stulpo metodas Plastiškumo indeksas BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m² Vandens kiekis BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m² Takumo riba BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m² Linijinio susitraukimo BS 1377-2 4 band. 1000 m² 1 band. 1000 m² charakteristikos Kalkių kiekis BS 1377-3 4 band. 2500 m² 1 band. 5000 m² Dalelių dydţio pasiskirstymas BS 1377-2/3 4 band. 2500 m² 1 band. 5000 m² (sijojimas), organinių priemaišų kiekis Vertikaliosios nukrypimai nukrypimai 20 mm, naudojant 3m ilgio tikrinamąją liniuotę Storio nukrypimai (statmenai paviršiui) Nukrypimai 0 mm ir +20 mm, gręţinio uţpildymas smulkaus grūdėtumo moliu ir sutankinimas (>95%) uţpildymo metu. 4 band. 100 m² 1 band. 100 m² 1 band. 100 m² 1 band. 100 m² 14.26. Turi būti naudojamos atitinkamos Inţinieriaus nurodytame standarte pateiktos bandymų formos. 14.27. Rangovas privalo saugoti duomenis apie mėginių paėmimo vietas (padėtį plane ir lygį), paţymėdamas jas registravimo brėţiniuose, įskaitant bandymų tipo ir jų rezultatų nurodymą, paţymint juos su Inţinieriumi suderintais ir jo patvirtintais sąlyginiais ţenklais. 14.28. Registravimo brėţiniuose (statybiniuose brėţiniuose) turi būti pateikta ši informacija: 14.28.1. matavimo grandine išmatuotas atstumas; 14.28.2. atsišakojimas nuo supilto pylimo ašies ir (arba) kitos sutartos taikytinos atskaitos linijos; 14.28.3. aukštis;

14.28.4. pagrindo sluoksnis; 14.28.5. data; 14.28.6. bandymo simbolis; 14.28.7. bandymo rezultatai. 15. Žemės darbų vykdymas 15.1. Vykdant ţemės kasimo, statybvietės įrengimo, statinio geodezinio nuţymėjimo ir apsaugos nuo paviršinio ir gruntinio vandens darbus būtina vadovautis [1.14] 15.2. Statinių duobės ir tranšėjos iškasamos, jose atliekami darbai ir vėl uţpilamos per kuo trumpesnį laiką, kad neirtų natūrali grunto struktūra, neslinktų šlaitai ir nesumaţėtų dugno stiprumas. 15.3. Pamatų duobių ir tranšėjų šlaitai rengiami atsiţvelgiant į gruntų savybes bei duobės gylį. 15.4. Kasant natūralaus drėgnumo gruntą, kai gruntinis vanduo yra giliai, vertikalias tranšėjas galima kasti jų neramstant: 15.4.1. smėlio ir ţvyro gruntuose iki 1,0 m gylio; 15.4.2. priesmėlio ir priemolio gruntuose iki 1,25 m gylio; 15.4.3. molio gruntuose iki 1,50 m gylio; 15.4.4. ir ypač tankiuose molio gruntuose iki 2,0 m gylio. 15.5. Gilesnės tranšėjos ramstomos arba kasamos su nuoţulniais šlaitais. 15.6. Kasant tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose iki 3,0 m gylio, sienos ramstomos horizontaliai išdėstant lentas su tarpais, o kasant gilesnes kaip 3,0 m - ramstoma vientisa lentų siena. Vientisai ramstomos biriuose arba padidinto drėgnumo gruntuose iškastų tranšėjų sienos. 15.7. Iškasų sienas, inţinerinių tinklų įrengimui, kurių gylis yra apie 3,0 m. ramstyti lentomis tik klojant vamzdynus arti "taškinių" (augančių medţių, el. atramų ir t.t.) kliūčių. Klojant vamzdynus miesto gatvėmis (išilgai gatvės) iškasų sienų ramstymui naudoti inventorinius išramstymus. 15.8. Kasamų iki 5,0 m gylio tranšėjų sienos turi būti tvirtinamos inventoriniais ramstymo elementais, o gilesnių kaip 5,0 m tranšėjų sienų tvirtinimą reikia patikrinti skaičiavimais. 15.9. Duobių ir tranšėjų, kurias reikia išramstyti, dugno plotis nustatomas įvertinant išramstymo konstrukcijų, betoninių, gelţbetoninių ar kitokių konstrukcijų, vamzdynų bei klojinių matmenis, izoliacijos įrengimo technologijas, pridedant abiejose pusėse ne maţiau kaip po 0,20 m. 15.10. Pamatų duobių ir tranšėjų matmenys bei reikalingi darbo zonų pločiai turi būti nurodyti projektinėje dokumentacijoje. 15.11. Iškasos daţniausiai kasamos iki projektinės altitudės, išsaugant natūralų pagrindo gruntą. Iškasas galima kasti dviem etapais. Pirmojo etapo metu neiškasama iki projektinės altitudės, o iki projektinės altitudės gruntas iškasamas prieš pat konstrukcijų montavimą. 15.12. Kasant gruntą mechanizmais negalima iškasti ţemiau projektinės altitudės. Taip įvykus, perkasimą reikia uţpilti lygiaverčiu gruntu ir jį sutankinti. 15.13. Kasant duobę buldozeriu iki duobės dugno projektinės altitudės paliekama 10 cm, kasant daugiakaušiu ekskavatoriumi - 5 cm., vienakaušiu ekskavatoriumi su tiesioginiu kastuvu 10 cm, vienkaušiu ekskavatoriumi su atbuliniu kastuvu - 15 cm, o draglainu 25 cm. 15.14. Duobės dugno altitudės nuokrypis nuo projektinės altitudės baigus kasti 5 cm, ţemės statinių ašių nuokrypiai 5 cm.

15.15. Kad ţmonės dirbtų saugiai, nuo iškasų pylimo krašto iki duobės krašto turi būti ne maţiau kaip 0,50 m atstumas. Atstumas tarp šlaito sutvirtinimo ir statomų konstrukcijų - ne maţiau kaip 0,70 m Duobėse su šlaitu atstumas tarp šlaito pado ir statinio gali būti sumaţintas iki 0,30 m. 15.15.1. Ţemės darbų leistinų nuokrypiai ir techniniai reikalavimai silpnuose gruntuose: 15.15.2. Duobės dugno altitudės nuokrypis nuo projektinės altitudės +/- 5 cm. 15.15.3. Duobės dugno altitudės nuokrypis nuo išilginės projektinės nuolydţio altitudės +/- 0,0005. 15.15.4. Laikinų vandens nutekėjimo įrenginių išilginis nuolydis > 0,003. 15.15.5. Griovių matmenų nuokrypiai skersine kryptimi <10 cm. 15.15.6. Atstumas tarp laikinų duobių krašto ir griovio krašto > 3 m. 15.15.7. Ţvyro pasluoksnio storis > 10 cm, smėlio pasluoksnio storis > 10 cm. 15.15.8. Įrengiant smėlio arba skaldos pasluoksnius, jų plotis - lygus tranšėjos pločiui +0,2 m. 15.15.9. Metalinio špunto nuokrypis nuo vertikalės ne didesnis kaip 15 cm. 15.16. Vandens paţeminimo sistemos turi būti automatizuotos, sumaţėjus vandens lygiui, išjungiančios agregatus. 15.17. Vandens paţeminimo sistemos, naudojamos ţiemos metu, apšiltinamos. 16. Apsauga nuo paviršinio ir gruntinio 16.1. Prieš darbų pradţią, panaudojant laikinus ir pastovius įrenginius, organizuojamas paviršinio vandens nuvedimas. Kad paviršinis vanduo nepatektų iš gretimos teritorijos, iškasami grioviai ar supilami pylimai, o statybvietė lyginama su nuolydţiu i > 0,005. 16.2. Kai gruntas kasamas ţemiau gruntinio vandens lygio, vandens lygis paţeminamas įrengiant atvirąjį arba uţdarąjį drenaţą, naudojant adatinius filtrus ar gręţininius šulinius su siurbliais. Vykdant vandens paţeminimo darbus, numatomos priemonės, apsaugančios iškasas, šlaitus ir šalia esančius įrenginius nuo stabilumo praradimo. 16.3. Atvirasis drenaţas - tai grioviai, kurių gylis iki 1,50 m, o dugno nuolydis i > 0,005, su nuoţulniais šlaitais ir vandens rinktuvais. Svarbu, kad siurbiant vandenį iš rinktuvų, nepradėtų slinkti iškasos šlaitai ir nebūtų suardytas būsimojo pastato pagrindas. 16.4. Uţdarasis drenaţas (3 pav.) įrengiamas tada, kai statybai trukdo atvirasis drenaţas. Jei statinio projekte numatytas nuolatinis uţdarasis drenaţas, jis įrengiamas ir naudojamas statybos reikmėms. Įrengiant drenaţą, ţemės darbai vykdomi nuo išleistuvo aukštesnio lygio link, o vamzdţiai klojami ir filtruojančios medţiagos pilamos (kad į drenaţą nepatektų nešvarus vanduo) išleistuvo arba siurblinės link. 16.5. Siurbiant vandenį iš iškasų ir tranšėjų, filtruojantys šlaitai ir dugnas, kai reikia, uţpilami projekte nurodyto storio ţvyro sluoksniu. Vandens lygio paţeminimo greitis, kad nebūtų paţeistas šlaitų ir dugno pastovumas, turi atitikti poţeminio vandens ţemėjimo greitį. 16.6. Pajungus vandens paţeminimo sistemą vanduo siurbiamas be pertraukų. 17. Nuotekų valymo įrenginių projektavimas ir montavimas 17.1. Nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuoti ir pastatyti/sumontuoti taip, kad: 17.1.1. valymo įrenginių pajėgumas ir efektyvumas be rekonstrukcijos/išplėtimo tenkintų objekto poreikius ne maţiau kaip 15 metų, išskyrus atvejus, kai statinio projekte (toliau

Projektas) numatytas pajėgumo/efektyvumo didinimo etapiškumas arba kai iš esmės pasikeičia objekto poreikiai (padidėja nuotekų/teršalų kiekis ar pan.), ko nebuvo galima numatyti projektavimo stadijoje, arba kai statomi laikini valymo įrenginiai konkrečiam laikotarpiui; 17.1.2. nuotekos būtų išvalomos iki nuotekų išleidimui nustatytų reikalavimų nepriklausomai nuo valomų nuotekų savybių (projektavimo metu turi būti tinkamai įvertintos konkretaus objekto nuotekų savybės (debitas, uţterštumas, temperatūra ir pan.) bei numatyti galimi jų svyravimai), išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis; 17.1.3. nuotekos į aplinką patektų tik per tam skirtą išleistuvą, visos kitos nuotekų valymo įrenginių sistemos turi būti sandarios; 17.1.4. nuotekų valymo metu susidarančios atliekos/dumblas/šlamas būtų tvarkomi aplinkai saugiu būdu; 17.1.5. būtų sudarytos prielaidos vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų bei valymo metu susidarančio dumblo/atliekų kiekio apskaitą ir taršos kontrolę (būtų įdiegtos reikalavimus atitinkančios priemonės apskaitai ir kontrolei vykdyti); 17.1.6. būtų kiek įmanoma sumaţintas kvapų sklidimas (parenkamos maţiau orą teršiančios nuotekų valymo technologijos ir įranga, susidarantis dumblas kuo labiau stabilizuojamas/mineralizuojamas, įdiegtos ir naudojamos priemonės oro taršai maţinti, pvz., uţdengiami/uţdari valymo įrenginiai, uţdaros dumblo tvarkymo sistemos, kvapus sugeriantys oro filtrai ar pan.); 17.1.7. būtų sudarytos galimybės įrenginius tinkamai naudoti (būtų įrengti naudojimui reikalingi priėjimai, privaţiavimai, apţiūros liukai, matavimo prietaisai; uţtikrintos galimybės saugiam ir patogiam kiekvieno technologinio elemento remontui; būtų pasirinktos technologijos ir įranga, kurios uţtikrintų kiek įmanoma maţesnį darbo sąnaudų poreikį valymo įrenginio naudojimui; technologinio eksploatavimo poreikiai (personalo kvalifikacijai, darbo sąnaudoms, energijos tiekimo stabilumui, savikainai ir pan.) turi neviršyti konkretaus įrenginių valdytojo galimybių ir pan.); 17.1.8. būtų laikomasi kitų teisės aktų reikalavimų. 17.2. Naujai projektuojami/statomi/gaminami nuotekų valymo įrenginiai ir (arba) atskiri jų elementai turi atitikti galiojančias technines specifikacijas ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 17.3. Nuotekų valymo įrenginiuose turi būti sudarytos sąlygos aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti (įrengiamos reikalavimus atitinkančios kontrolės vietos su reikalinga įranga bei uţtikrinamas laisvas priėjimas prie jų). 18. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo derinimo darbai 18.1. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo derinimo darbų atlikimo tvarka, terminai, trukmė ir sąlygos (tarp jų išleidţiamų nuotekų uţterštumas, numatomas išleisti teršalų ir nuotekų kiekis) turi būti aprašytos projekte. Projekte nustatyti paleidimo derinimo darbų įvykdymo (projektinių parametrų pasiekimo) terminai patikslinami nuotekų valymo įrenginių pripaţinimo tinkamais naudoti akte (jeigu paleidimo derinimo darbai vykdomi po jų pripaţinimo tinkamais naudoti) ir (arba) nuotekoms į aplinką išleisti leidime (jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas). 18.2. Jeigu pagal galiojančius teisės aktus nuotekų išleidimui į aplinką leidimo nereikia ir paleidimo derinimo darbai pradedami iki valymo įrenginių pripaţinimo tinkamais naudoti,

apie paleidimo derinimo darbų pradţią (iki darbų pradţios) būtina raštu informuoti atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą (išskyrus atvejus, kai paleidimo derinimo darbų metu nenumatomas nuotekų išleidimas į aplinką). Šiuo atveju, keičiant projekte nustatytas paleidimo derinimo darbų atlikimo sąlygas (keičiant terminus, didinat darbų trukmę ir didinant į aplinką išleidţiamų nuotekų uţterštumą bei teršalų kiekį), būtina apie tai informuoti atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą ir gauti jo raštišką sutikimą. 18.3. Tipinių gamyklinių valymo įrenginių paleidimo derinimo darbai vykdomi pagal tiekėjo pateiktą arba techniniame liudijime aprašytą paleidimo derinimo tvarkos aprašą, kuris esant reikalui detalizuojamas projekte. 18.4. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo derinimo darbų laikotarpiui gali būti nustatomi laikinai leistini teršalų išleidimo normatyvai, viršijantys teisės aktų nustatyta tvarka konkrečiam objektui nustatytus leistinos taršos ir leistinos teršalų koncentracijos nuotekose normatyvus. Pasibaigus nustatytam paleidimo derinimo darbų laikotarpiui, nuotekų išleidimui taikomi leistinos taršos ir leistinų koncentracijų normatyvai. Paleidimo derinimo darbų trukmė (iki bus pasiektas projektinis įrenginių efektyvumas ir našumas) negali būti ilgesnė kaip keturi mėnesiai. Biologinio valymo įrenginių paleidimo derinimo darbai, juos vykdančio asmens, projektuotojo arba tipinių gamyklinių įrenginių tiekėjo sprendimu, apie tai informavus uţsakovą, regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pripaţinimo tinkamais naudoti komisiją sudariusią instituciją, gali būti pratęsiami arba nukeliami iki dviejų mėnesių laikotarpiui, jeigu oro temperatūra dienos metu nukrenta ţemiau + 100C, o naktimis nukrenta ţemiau 0C. 19. Statybos darbų priėmimas 19.1. Techninio darbų priėmimo pagrindą sudaro poţeminių (paslėptų) darbų priėmimo rezultatai, panaudotų medţiagų kokybės ir atliktų darbų kokybės kontrolės rezultatai bei objekte esančių statinių techninio priėmimo rezultatai. 19.2. Paslėpti darbai priimami surašant priėmimo aktą, prie kurio pridedama: 19.2.1. darbo brėţiniai su paţymėtais nuokrypiais ir suderinimas su projekto autoriais paslėptų darbų aktai; 19.2.2. geodezinės išpildomosios nuotraukos su drenų ir surinktuvų (kolektorių) išdėstymo, jungčių, šulinių vietomis. 19.2.3. vamzdynų dengimas ir filtruojamoji apsauga. 19.2.4. statybos darbų ţurnalas; 19.2.5. kiti nurodyti darbo projekte dokumentai. 19.3. Jeigu priėmimo metu darbai laikomi neatitinkantys dokumentacijos ir aukščiau išvardintų reikalavimų, juos reikia taisyti ir nustatytu laiku pakartotinai pateikti priėmimui. V SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 20. Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba Statybos taisyklių elektroninės sistemos STATAI nare ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Jos yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant šiose Taisyklėse aprašytus statybos darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę Statybos taisyklių versiją. 21. Elektroninės Statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta STATAI naudojimosi taisyklėse [1.36].

22. Įmonė gali pasitvirtinti ir grieţtesnius nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse reikalavimus. 23. Galiojančia elektroninės Statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nutylėjimą laikoma sutarties su Uţsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia STATAI sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių versija, nebent kitaip būtų nurodyta sutartyje. Galiojančia popierine Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija. 24. Visi ginčai tarp Rangovų ir Uţsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendţiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 25. Išimties atvejais, atsiţvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medţiagas, gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės prieţiūros tarnyba ir projekto autoriais, gali būti pasirinkta kita atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, bet nepabloginant produkto ir nepaţeidţiant jam keliamų reikalavimų.