ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA Dovilė Balskutė PRAMONĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES ĮMONIŲ TRIUKŠMO KARTOGRA

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA Dovilė Balskutė PRAMONĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES ĮMONIŲ TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMAS ŠIAULIUOSE Bakalauro darbas Vadovas lekt. R. Klimas ŠIAULIAI, 2011

2 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA TVIRTINU Aplinkos inžinerijos skyriaus vedėjas lekt. R. Viršilas 2011 06 PRAMONĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES ĮMONIŲ TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMAS ŠIAULIUOSE Aplinkos inžinerijos bakalauro darbas Recenzentas Prof. habil. dr. D. Gužas Vadovas 2011 06 Atliko lekt R. Klimas A7 gr.stud. D. Balskutė 2011 06 2011 06 ŠIAULIAI, 2011

3 Balskutė D. Pramonės ir komercinės paskirties įmonių kartografavimas Šiauliuose: Aplinkos inžinerijos bakalauro darbas/mokslinis vadovas lekt. R. Klimas; Šiaulių universitetas, Technologijos fakultetas, Statybos inžinerijos katedra. Šiauliai, 2011. 80 p. SANTRAUKA Pramonės ir komercinis triukšmas yra viena didžiausių vietos aplinkosaugos problemų, kuri ypač aktuali miestuose, todėl iki 2012 m. birželio 30 d. turi būti parengtas ir patvirtintas bendras Šiaulių miesto savivaldybės aglomeracijos strateginis triukšmo žemėlapis, kurį sudaro patikslinti autotransporto, geležinkelio, oro uosto ir pramoninio triukšmo sklaidos žemėlapiai. Atliekant tyrimą išmatuotas triukšmas prie prekybos centrų Akropolis (Aido g. 8) ir Saulės miestas (Tilžės g. 109), taip pat Draugystės pr. 14 esančios parduotuvės Norfa ir Maxima XX esančios Vilniaus g. 137c. Iš pramonės įmonių vertinamos šiaurinėje miesto dalyje esančios UAB Venta LT (J. Basanavičiaus g. 69), AB Gubernija (Dvaro g. 179) ir AB Naujoji rūta (V. Bielskio g. 15). Taip pat ir pietinėje dalyje esančios UAB Sportida sporto ir pramogų centro Impuls katilinė (Vairo g. 2), AB Baltik vairas (Pramonės g. 3) ir centrinėje dalyje esanti UAB Rūta (Tilžės g. 133). Išmatavus garso lygius jie suvesti į kartografavimo programą IMMI, kurioje sudaryti triukšmo sklaidos žemėlapiai. Gautų triukšmo sklaidos žemėlapių duomenimis L dvn ir L n garso lygių viršijimų nenustatyta, tačiau toliau šie duomenys palyginami su įmonių aplinkoje išmatuotais garso lygiais prie arčiausiai esančių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų. Palyginus šiuos duomenis, gauti 1-3 dba didesni matavimo duomenys, tačiau yra specifinė vieta t.y. prie prekybos ir pramogų centro Akropolis (Dainų g. 8) esančio namo (Korsako g. 3) ten gautas 5 dba didesnis garso lygis, toks skirtumas gaunamas dėl atspindžio nuo namo esančio (Korsako g. 7). Taip pat programoje neįvertinamas ir triukšmas dėl logistikos prie parduotuvės Maxima XX, kadangi šalia esančio Šiaulių universiteto technologijos fakulteto teritorijoje atlikus matavimus dienos metu gauti HN 33:2007 garso lygio viršijimai. Išanalizavus gautus rezultatus parinktos triukšmo mažinimo priemonės.

4 Balskutė D. Noise Mapping of Industrial and Commercial Companies in Šiauliai City: Bachelor project of Environmental and Professional Safety programme/ research advisor lecturer R. Klimas; Šiauliai University, Technology Faculty, Civil Engineering Department. Šiauliai, 2011. 80 pages. SUMMARY Industrial and commercial noise is one of the major local environmental problems, which is particularly prevailing in urban areas. Thus, by the 30 th of June, 2012, the city municipality overall agglomeration strategic noise map must be prepared and approved by which consists of revised road, railway, airport and industrial noise distribution maps. In this study the noise at the shopping centers Akropolis (Aidas Street 8) and Saulės miestas (Tilžės street 109) as well as at the shops Norfa in the Draugystė Avenue 14 and Maxima XX in Vilnius street 137c was measured. Concerning the industrial companies, located in the northern part of the city, such as UAB Venta LT (J. Basanavičiaus Street 69), AB Gubernija (Dvaro Street 179) and UAB Naujoji rūta ( V. Bielskis street 15). Moreover, the noise was measured in the boiler room of sports and entertainment center Impulse of UAB Sportida (Vairas Street 2), AB Baltik vairas (Pramonės Street 3) and UAB Rūta (Tilžės street133), located in the central part of the city. After measuring, the sound levels were assembles into the mapping program IMMI which noise distribution maps are kept in. According to the noise distribution maps and data L dvn ir L n, there were no volume levels excess found. Nevertheless, the obtained noise mapping data were compared with the sound levels measured at the nearest residential and public buildings in business environment. A comparison of measuring and mapping the data, 1-3 dba above the measurement data but there is a specific location i.e. by the shopping and entertainment center Akropolis (Dainų street 8) there is a house (Korsako street 3). There 5 dba higher sound level was received. This difference is obtained by the reflection from a home (Korsako Street 7). While measuring, the program did not take account of the noise of logistics by the shop Maxima XX because after measuring the noise level in the territory of the Technology faculty in Šiauliai University during a daytime, the HN33:2007 sound level excess was obtained by. After the analysis of the results was made, noise reduction measures were selected.

5 TURINYS ĮVADAS... 10 1. APLINKOS TRIUKŠMO VALDYMO POLITIKA... 12 1.1. ES triukšmo valdymo direktyvos... 12 1.2. LR triukšmo valdymą reglamentuojantys teisės aktai... 15 2. PRAMONINIO TRIUKŠMO ŠALTINIAI IR JŲ SUKELIAMO TRIUKŠMO POVEIKIS ŽMONIŲ SVEIKATAI... 21 3. PRAMONĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES ĮMONIŲ TRIUKŠMO MAŽINIMO PRIEMONĖS... 26 4. PRAMONĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES ĮMONIŲ TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMAS ŠIAULIUOSE... 39 4.1. Pramoninio triukšmo kartografavimo ir matavimo metodika... 39 4.2. Kartografavimui reikalingų duomenų surinkimas, paruošimas, įvedimas... 45 4.3. Pramoninio triukšmo kartografavimo rezultatų analizė... 49 4.4. Kartografavimo ir matavimo duomenų atitikimo įvertinimas... 52 IŠVADOS... 60 PASIŪLYMAI... 62 LITERATŪRA... 63 PRIEDAI... 67

6 PRIEDAI 1 priedas. Duomenų apie triukšmo šaltinius suvestinė... 67 2 priedas. Kauno miesto pramoninės veiklos triukšmo strateginis žemėlapis. L dvn sklaida... 68 3 priedas. Kauno miesto pramoninės veiklos triukšmo strateginis žemėlapis, L nakties sklaida... 69 4 priedas. Vilniaus miesto pramoninės veiklos triukšmo strateginis žemėlapis, L dvn sklaida... 70 5 priedas. Vilniaus miesto pramoninės veiklos triukšmo strateginis žemėlapis, L nakties sklaida... 71 6 priedas. Šiaulių miesto įmonių, privalančių turėti TIPK leidimus, sąrašas 2010m.... 72 7 priedas. Pramoninio triukšmo kartografavimo statistiniai duomenys Šiauliuose 2010 m. (paros triukšmas L dvn, ribinis dydis 65 dba)... 76 8 priedas. Pramoninio triukšmo kartografavimo statistiniai duomenys Šiauliuose 2010 m. (paros triukšmas L n, ribinis dydis 55 dba)... 77 9 priedas. Akropolio kondicionavimo sistema aptverta viniline medžiaga... 78 10 priedas. Akropolio triukšmo lygis įdiegus triukšmo mažinimo priemonę... 79 11 priedas. Parduotuvės MaximaXX karkasas uždangai slopinančiai triukšmą... 80

7 LENTELIŲ SĄRAŠAS 1.1 lentelė Leidžiami triukšmo lygiai... 20 2.1 lentelė Triukšmo pagal jo intensyvumą poveikis organizmui... 25 3.1 lentelė. Nešiojamo ekrano duomenys... 28 3.2 lentelė. Duomenys apie tai, kiek triukšmo lygį dba sumažina įvairaus aukščio ekranai... 31 5.1 lentelė. Atitinkamo dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygio L dvn intervalo pramoninės veiklos triukšmo veikiamų žmonių skaičius Vilniaus ir Kauno mieste (skaičiai suapvalinti šimtų tikslumu).... 36 5.2 lentelė. Atitinkamo nakties triukšmo lygio L n intervalo pramoninės veiklos triukšmo veikiamų žmonių skaičius Vilniaus ir Kauno mieste (skaičiai suapvalinti šimtų tikslumu)... 37 4.1 lentelė. Triukšmo lygio intervalai... 42 4.2 lentelė. Įmonių sąrašas... 43 4.3 lentelė. Prekybos centrų triukšmo lygiai... 47 4.3 lentelė. Kartografuoti ir išmatuoti garso lygiai prie artimiausių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų... 53

8 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1.1 pav. Direktyvoje rekomenduojami triukšmo kartografavimo metodai... 14 2.1 pav. Triukšmo šaltiniai mieste... 21 2.2 pav. Garso šaltiniai ir jų parametrai... 21 2.3 pav. Triukšmas gamybiniame pastate... 22 2.4 pav. Ausies sandara... 22 2.5 pav. Profesinių ligų priežastys 2008 2010 metais proc.... 24 3.1 pav. Industrinio parko schema Zokniuose... 27 3.2 pav. Orapūtė prieš ir po uždengimo... 28 3.3 pav. Nešiojamas akustinis ekranas... 28 3.4 pav. Perstumiama uždanga... 29 3.5 pav. Praktinis garso sugėriklių pritaikymas triukšmo sumažinimui... 29 3.6 pav. Akustinio ekrano schema... 30 3.7 pav. Gamyklos skleidžiamo triukšmo mažinimas... 31 3.8 pav. Sienelės ekranai... 32 3.9 pav. Sienelė mechaniniam triukšmui mažinti... 32 3.10 pav. Radiatorių triukšmo vieta prieš ir po uždengiant ekranu... 33 3.11 pav. Transformatorių stotis prieš ir po sienos įrengimo... 33 3.12 pav. Apvalus triukšmo slopintuvas... 34 3.13 pav. Stačiakampis lenktas pertvarinis triukšmo slopintuvas:... 34 3.14 pav. Apvalaus skerspjūvio lankstus triukšmo slopintuvas ir jo efektyvumas... 35 3.15 pav. Rekuperatoriaus veikimo principas... 35 3.16 pav. Mašinoje įtaisyta talpa azotui... 36 3.17 pav. San Francisko (JAV) strateginis transporto triukšmo žemėlapis... 37 3.18 pav. Roterdamo (Olandija) transporto triukšmo strateginis žemėlapis... 38 4.1 pav. GIS ir triukšmo kartografavimo programinės įrangos ryšys... 40 4.2 pav. Spalvų kodai priemonėms vertinti... 40 4.3 pav. Triukšmo kartografavimo vadovo 10-as priemonių rinkinys... 42 4.4 pav. Triukšmo matavimo vietos... 44 4.5 pav. Garso lygio matuoklis MS6700... 44 4.6 pav. Pramonės įmonės turinčios TIPK leidimus... 46 4.7 pav. Didieji ir vidutinio dydžio prekybos centrai... 47 4.8 pav. Pastato pažymėjimas kuriame norima įvesti gyventojų skaičių... 48

9 4.9 pav. Gyventojų skaičiaus pastate įvedimas... 49 4.10 pav. Šiaulių miesto pramoninio triukšmo žemėlapis, (L dvn )... 50 4.11 pav. Šiaulių miesto pramoninio triukšmo žemėlapis, (L n )... 51 4.12 pav. UAB Venta LT aplinka ir matuoti/kartografuoti garso lygiai... 54 4.13 pav. UAB Venta LT stogas su ventiliacijos įranga... 54 4.14 pav. AB Gubernija (Dvaro g. 179) aplinka... 55 4.15 pav. Išcentrinis ventiliatorius (Vairo g. 6 )... 55 4.16 pav. Akropolio prekybos centro kondicionavimo - ventiliacijos sistema iš Gegužių g. pusės... 56 4.17 pav. Matuojamas transformatorių triukšmas prie prekybos centro - Akropolis... 56 4.18 pav. Prekybos ir pramogų centro Akropolis aplinka ir matavimo/kartografavimo garso lygiai... 57 4.19 pav. Krovininės mašinos prie Maxima XX parduotuvės Rūdės gatvėje... 58 4.20 pav. Kondicionavimo sistemos (šildymo šaldymo) ant Maxima XX parduotuvės stogo... 58 4.21 pav. Maxima XX aplinka ir garso lygiai... 59 4.22 pav. Triukšmo sklidimas pro sienelę ir prekių iškrovimo vieta... 59

10 ĮVADAS Triukšmas visuomenėje laikomas viena didžiausių aplinkosaugos problemų, kuris gali daryti neigiamą poveikį žmogui tiek fiziškai, tiek psichologiškai, trikdydamas pagrindinę jo veiklą, pvz., miegą, poilsį, mokymąsi ir bendravimą. Triukšmo poveikis ypač jaučiamas urbanizuotuose teritorijose, kuriose pagrindiniai triukšmo šaltiniai kelių transportas, pramonės ir komercinės paskirties įmonės [1]. Daugelyje miestų triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 3 decibelais [3]. Nuo 2002 m. išleista Aplinkos triukšmo direktyva suteikia bendrą pagrindą kovoti su triukšmu visoje Europos Sąjungoje. Jos pagrindinis tikslas vengti ir saugotis žalingo triukšmo poveikio arba mažinti jį [1]. Šioje direktyvoje aplinkos triukšmo poveikis nustatomas kartografavimo būdu, kuris skirtas duomenims apie esamus arba prognozuojamus triukšmo lygius pateikti triukšmo rodiklio vienetais, nurodant visus ribinių verčių viršijimus ir žmonių ar būstų skaičių atskirose triukšmo lygio zonose. Taip pat ir strateginiais triukšmo žemėlapiais, kurie reikalingi nustatant nepalankius pagal triukšmo režimą miesto sklypus, pasirenkant tikslingiausias ir ekonomiškiausias triukšmo mažinimo priemones, planuojant racionalų gyvenamųjų pastatų, visuomeninių pastatų, kuriems keliami didesni akustinio komforto reikalavimai, bei poilsio zonų miesto teritorijose prie magistralių išdėstymą. Todėl pagal direktyvą, triukšmo prevencijos veiksmų planai turi remtis strateginių triukšmo žemėlapių rezultatais ir būti pritaikyti strateginio triukšmo kartografavimo nustatytoms opiausioms teritorijoms [2]. Tyrimo aktualumas pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, net 40% Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos metu ir apie 20% nakties metu. Europoje 450 milijonų žmonių kasdien veikiami 55 dba triukšmo lygio, 113 milijonų - 65 dba ir 9,7 milijonai patiria 75 dba triukšmą [14]. Pramonės ir komercinis triukšmas yra viena didžiausių vietos aplinkosaugos problemų, kuri ypač aktuali miestuose, todėl iki 2012 m. birželio 30 d. turi būti parengtas ir patvirtintas bendras Šiaulių miesto savivaldybės aglomeracijos strateginis triukšmo žemėlapis, kurį sudaro patikslintas autotransporto, geležinkelio, oro uosto ir pramoninio triukšmo sklaidos žemėlapiai [15]. Tyrimo tikslas Atlikti pramonės ir komercinės paskirties įmonių triukšmo poveikio vertinimą Šiauliuose. Uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės, publicistinės literatūros, bei ES ir LR triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų analizę. 2. Išanalizuoti pramoninio triukšmo poveikį žmonių sveikatai.

11 3. Išstudijuoti pramonino triukšmo mažinimo priemones. 4. Atlikti pramoninio triukšmo kartografavimą programa IMMI. 5. Įvertinti triušmo kartografavimo ir matavimo duomenų atitikimą. 6. Pateikti pasiūlymus pramoninio triukšmo mažinimui Šiaulių mieste.

12 1. APLINKOS TRIUKŠMO VALDYMO POLITIKA Šiuo metu visoje Europoje įskaitant ir Lietuvą vis labiau kalbama apie aplinkos kokybę ir žmogaus daromą neigiamą poveikį jai. Triukšmas gyvenamoje aplinkoje yra viena iš pagrindinių aplinkos kokybės problemų Europoje. Iki šiol aplinkos triukšmo valdymui buvo skiriamas mažesnis dėmesys nei kitoms aplinkosauginėms problemoms spręsti. Todėl daugelyje miestų triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 3 decibelais [3]. Todėl dabar triukšmui skiriamas didesnis dėmesys, o jo mažinimo priemonių naudojimas priklauso nuo triukšmo šaltinių charakteristikų. Europos Sąjungoje triukšmo šaltiniai klasifikuojami į tokias kategorijas: kelių, geležinkelio, oro transporto, pramonės, inžinerijos ir statybos, rekreacinės veiklos, lauko technikos [3]. Šiame skyriuje aptarsiu kokiomis priemonėmis ir įstatymais stengiamasi mažinti įmonių sukeliamą triukšmą mūsų aplinkoje t.y. Europos Sąjungos (Toliau - ES) direktyvas triukšmo valdymui ir Lietuvos Respublikos (toliau LR) triukšmo valdymą reglamentuojančius teisės aktus. 1.1. ES triukšmo valdymo direktyvos ES direktyva - tai teisės aktas, kurio tikslai yra privalomi valstybėms narėms, tačiau direktyvos įgyvendinimo tvarką ir priemones valstybės narės gali pasirinkti pačios. Toliau aptarsiu ES direktyvas susijusias su triukšmo mažinimu [21]. Europos Sąjungoje, lauke eksplotuojamų mašinų keliamam triukšmui riboti, 2000 m. gegužės 8 d. priimta direktyva 2000/14/EB Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo ir Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. gruodžio 14 d. direktyva 2005/88/EB Iš dalies keičianti direktyvą 2000/14/EB Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo [9]. Direktyva reglamentuoja 57 mašinų rūšių įrangos reikalavimus, nustato triukšmo lygio matavimo metodiką. Dokumente aprašyti reikalavimai vidinei gamybos kontrolei, įrangos tikrinimui, kokybės užtikrinimui ir ženklinimui [3]. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos priimtos 2002 m. birželio 25 d. 2002/49/EB Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, tikslas apibūdinti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti, sumažinti, ar apsaugoti nuo aplinkos

13 triukšmo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą. Todėl nuosekliai vykdomi tokie veiksmai: visose valstybėse narėse laikantis bendrų įvertinimo metodų kartografavimo būdu nustatomas aplinkos triukšmo poveikis; informacija apie aplinkos triukšmą ir jo poveikį pateikiama visuomenei; pagal triukšmo kartografavimo rezultatus valstybės narės patvirtina veiksmų planus, kaip užkirsti kelią aplinkos triukšmui ar prireikus bent jį sumažinti atitinkamose vietovėse, o ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti žmonių sveikatai, ir kaip išlaikyti tinkamą aplinkos triukšmo lygį ten, kur jis toks yra [4]. Ši direktyva taikoma tokio aplinkos triukšmo atvejais, kuris veikia žmones užstatytose teritorijose, visuomeniniuose parkuose ar kitose tyliosiose aglomeracijų zonose, taip pat tyliosiose gamtos zonose, netoli mokyklų, ligoninių ir kitų triukšmui jautrių pastatų ir zonų [4]. Išskiriamos 4 esminės akustinių taršos šaltinių grupės, kurioms taikomos atitinkamos metodikos: 1. Pramoninis triukšmas 2. Orlaivių triukšmas 3. Kelių transporto triukšmas 4. Geležinkelių triukšmas Jei valstybė narė turi nacionalinę ilgalaikių triukšmo rodiklių nustatymo metodiką, ją galima taikyti suderinus su direktyvos I priede nurodytų rodiklių apibrėžimais. Tuo tikslu į daugelį nacionalinių metodikų reikia įtraukti vakaro laikotarpį kaip atskirą paros laikotarpį ir metinį vidurkį. Be to, kai kurias esamas metodikas reikės pakoreguoti taip, kad nebūtų vertinamas triukšmo atspindys nuo fasadų, kad būtų įtrauktas nakties laikotarpis ir (arba) pakoreguotos įvertinimo vietos koordinatės [4]. Nacionalinės skaičiavimo metodikos neturinčios arba norinčios ją pakeisti valstybės narės gali naudotis rekomenduojamomis (tarpinėmis) metodikomis: PRAMONINIS TRIUKŠMAS: ISO 9613-2: Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas. ORLAIVIŲ TRIUKŠMAS: ECAC.CEAC Dok. 29 Triukšmo kontūrų aplink civilinius oro uostus standartinio skaičiavimo metodo ataskaita. KELIŲ TRANSPORTO TRIUKŠMAS: Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo metodika NMPB-Routes-96 (SETRA-CERTU-LCPC-CSTB), ir Prancūzijos standartas XPS 31-133.

14 GELEŽINKELIŲ TRIUKŠMAS: Olandijos nacionalinė skaičiavimo metodika, paskelbta Rekenen Meetvoorschrift Railverkeerslawaai 96, Ministerie Volkshuisvesting, Ruimteleijke Ordening en Milieubeheer, 20 November 1996 [4]. 1.1 pav. Direktyvoje rekomenduojami triukšmo kartografavimo metodai [14] Dienos, vakaro, nakties triukšmo lygis L dvn decibelais (db) apskaičiuojamas pagal tokią formulę[2]: Ldienos Lvakaro 5 Lnakties 10 1 10 10 L 101 12 10 10 4 10 8 24 10 dvn g ; čia L dienos vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987; L vakaro vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų vakaro laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987; L nakties vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987 [4].

15 1.2. LR triukšmo valdymą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas: Į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, kuris patvirtintas 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499 (Žin., 2006, Nr. 73-2760), perkeltos nuostatos iš 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo [5]. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką [5]. Šio įstatymo tikslas reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio [5]. Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: žmogaus apsauga nuo triukšmo joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; visuomenės informavimas; veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas; valstybės parama valdant triukšmą [5]. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: transporto srautų planavimas; teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; žemėtvarka; techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); garso perdavimo mažinimas; ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; triukšmo kontrolė; planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; produktų atitikties vertinimas; strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas [5]. Valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

16 Lietuvos Respublikos ministerijos (Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Susisiekimo, Žemės ūkio); apskričių viršininkai; savivaldybių institucijos; Triukšmo prevencijos taryba[5]. Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa: Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa (toliau vadinama Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 17 ir 18 straipsniais ir 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo [6]. Strateginis triukšmo kartografavimas Lietuvoje naujas dalykas, todėl iškyla nemažai problemų, susijusių su šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimu [6]. Pagrindinės sąvokos: Aglomeracija teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą. Strateginis triukšmo žemėlapis žemėlapis, skirtas apibendrintam įvairių šaltinių triukšmo poveikio vertinimui tam tikroje zonoje atlikti arba apibendrintai prognozei pateikti [5]. Šios programos tikslas sudaryti aplinkos triukšmo strateginio kartografavimo sąlygas Lietuvoje pagal 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimus, siekiant apsaugoti gyventojus nuo neigiamo aplinkos triukšmo poveikio [6]. Programos uždaviniai: gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už triukšmo strateginį kartografavimą, administracinius gebėjimus; parengti aglomeracijų, pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius; įvertinti triukšmo poveikio mastą žmonėms, gyvenantiems aglomeracijose, prie pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų, pagal žmonių, veikiamų tam tikro lygio triukšmo, skaičių; informuoti visuomenę apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus [6]. Šią Programą pagal triukšmo kartografavimo objektų tipą ir skaičių numatoma įgyvendinti dviem etapais:

17 pirmasis etapas 2006 2007 metai. Šiame etape rengiama triukšmo strateginiam kartografavimui reikalinga metodinė informacija, įsigyjama kompiuterinė ir programinė įranga. Strateginiai triukšmo žemėlapiai rengiami aglomeracijoms, kuriose gyventojų daugiau kaip 250 tūkstančiai, pagrindiniams keliams, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 milijonai transporto priemonių. Taip pat rengiama ir teikiama visuomenei informacija apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus. antrasis etapas 2008 2012 metai. Tikslinama triukšmo strateginiam kartografavimui reikalinga informacija, strateginiai triukšmo žemėlapiai, išskyrus tuos žemėlapius kurie nurodyti pirmame etape, rengiami aglomeracijoms, pagrindiniams keliams, pagrindiniams geležinkeliams ir stambiems oro uostams. Rengiama ir teikiama visuomenei informacija apie triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus [6]. Strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus, o dažniau kaip kas 5 metus tose teritorijose, kuriose atsiranda naujų intensyvaus triukšmo šaltinių arba buvusio triukšmo šaltinio parametrai padidėja daugiau kaip 30 procentų (pvz., transporto srautai) [6]. Savivaldybėms, rengiančioms aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, kasmet Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatomos specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams pagal šios Programos priede nurodytą preliminarų lėšų poreikį [6]. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų 2007 2013 metų programa: Šios Programos tikslas numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį visuomenės sveikatai. Šios programos uždaviniai: suformuoti aplinkos triukšmo prevencijos sistemos pagrindus; nustatyti aplinkos triukšmui jautrias vietas (mokyklas, ligonines, gyvenamuosius namus), kuriose triukšmas viršija didžiausią leistiną, ir įdiegti jose prevencijos priemones aplinkos triukšmui mažinti; organizuoti specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, mokymą [7]; Vienas iš pagrindinių triukšmo sukėlėjų gyvenamojoje aplinkoje yra pramonė, todėl visose Europos Sąjungos narėse (įskaitant ir Lietuvos Respubliką) taikomi statybos reglamentai kurių paskirtis suvaldyti ir mažinti lauke naudojamos įrangos triukšmą bei numatyti būdai kaip kontroliuoti įmones kad jų veikla darytų kuo mažesnę žalą visai aplinkai, t.y. taršos integruota prevencija ir kontrolė.

18 Reglamentas STR 2.01.08:2003 Šis statybos techninis reglamentas (toliau Reglamentas) nustato į Lietuvos rinką ir į bet kurios Europos Sąjungos šalies rinką (toliau rinką) teikiamos lauko sąlygomis naudojamos įrangos (toliau lauko įrangos) skleidžiamo triukšmo ribojimo bei ženklinimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams įvertinimo tvarką, siekiant informuoti apie kenksmingą triukšmo poveikį aplinkai ir toje aplinkoje esančių žmonių sveikatai. Reglamente pateikti privalomieji spinduliuojamojo triukšmo standartai, galimos atitikties vertinimo procedūros, ženklinimo taisyklės bei techninių dokumentų ir duomenų apie lauko įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą kaupimo reikalavimai [9]. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gegužės 8 d. direktyva 2000/14/EB Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo [9]. Lauko sąlygomis naudojama įranga visi mechanizmai, apibrėžti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/37/EB Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, derinimo 1 straipsnio 2 dalyje, kurie gali būti savaeigiai arba nešiojamojo tipo ir kurie nepriklausomai nuo varomojo (-ųjų) elemento (-ų) bei atsižvelgiant į jų tipą skirti naudoti lauko sąlygomis bei prisideda prie aplinkos triukšmo poveikio didinimo. Laikoma, kad įranga naudojama lauko sąlygomis, jei ji naudojama aplinkoje, kuri neturi įtakos garso perdavimui arba veikia jį nežymiai (pvz., palapinėse, po stogu, apsaugančiu nuo lietaus ar pastatų karkasuose). Taip pat šis apibrėžimas aprėpia pramoninės paskirties arba aplinkos darbams naudojamą nevariklinę įrangą, kuri, atsižvelgiant į jos tipą, yra tinkama naudoti lauko sąlygomis bei prisideda prie aplinkos triukšmo poveikio didinimo [9]. Taršos integruota prevencija ir kontrolė Taršos integruota prevencija ir kontrolė (TIPK) tai būdas užtikrinti, kad įmonių veikla darytų kuo mažesnę žalą visai aplinkai, o ne atskiroms jos dalims. Taršos integruota prevencija ir kontrolė reiškia, kad visos galimo ūkinės veiklos poveikio aplinkai rūšys turi būti išanalizuojamos, o ūkinės veiklos metu jos turi būti valdomos ir kontroliuojamos [23]. Pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių reikalavimus, veiklos vykdytojas turi pateikti dokumentaciją apie suderinamumą su Lietuvos Respublikos nustatytomis ribinėmis vertėmis (jei tokios nustatytos) pramoninių įrenginių į aplinką skleidžiamam triukšmui. Taip pat užpildoma duomenų apie triukšmo šaltinius suvestinė (žr. 1 priedą): triukšmo šaltiniai (lentelėje turi būti pateikti triukšmo, skleidžiamo atskirų triukšmo šaltinių, susietų su pareiškiama veikla, lygio skaičiavimų rezultatai);

19 aplinkos triukšmo matavimai arba skaičiavimai (turi būti nurodyti didžiausi garso slėgio lygiai (GSL), kurie būtų patirti tipiniuose veiklos ribos taškuose); didžiausi garso slėgio lygiai (GSL), kurie galėtų būti tipiniuose taškuose garsui jautriose vietose už veiklos ribų (turi būti įtraukti triukšmo lygiai dienos ir nakties metu bei nurodyti padaliniai, kurie yra pagrindiniai šio triukšmo šaltiniai); duomenys apie foninio triukšmo lygį (turi būti įtraukti prognozavimo modeliai, žemėlapiai, schemos su triukšmo lygiais ir kita pagrindžianti dokumentacija, taip pat ir duomenys apie garso slopinimą ir planuojamas jo kontrolės priemones); triukšmo poveikis (turi būti pateikti esamo ir būsimo triukšmo poveikio aplinkai įvertinimo duomenys)[10]. Atskira triukšmo politikos įgyvendinimo sritis yra darbuotojų sauga ir sveikata, jo valdymo dokumentas Darduotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170). Jame numatytotos visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos arba planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta [21, 47]. HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Leidžiami triukšmo lygiai pateikti 1.1 lentelėje [8]. Norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiantiems miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo, užstatymo ir rekonstravimo projektus, taip pat institucijoms, vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę [8]

Objekto pavadinimas 001 Gyvenamųjų pastatų miegamieji kambariai Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dba 45 40 35 20 1.1 lentelė Leidžiami triukšmo lygiai [8] Maksimalus garso lygis, Dba Paros laikas, val. Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti L dvn L dienos L vakaro L nakties 55 6-18 50 18-22 45 22-6 002 Visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose, palatos ir 45 40 35 55 50 45 6-18 18-22 22-6 operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose 003 Visuomeninės paskirties pastatų auditorijos, mokymo 65 70 kabinetai ir klasės 004 Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo 80 85 įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu 005 Koncertų ir kitos salės estradinių renginių metu, kino filmų 85 90 demonstravimo metu 006 Atviros koncertų ir 85 90 6-18 šokių salės estradinių 80 85 18-22 85 86 81 55 renginių metu 55 60 22-6 007 Gyvenamųjų ir 65 70 6-18 visuomeninės paskirties 60 65 18-22 65 66 61 55 pastatų aplinkoje 55 60 22-6

2. PRAMONINIO TRIUKŠMO ŠALTINIAI IR JŲ SUKELIAMO TRIUKŠMO POVEIKIS ŽMONIŲ SVEIKATAI Triukšmo šaltiniai Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, šventiniai renginiai [ 24]. 2.1 paveiksle pateikti triukšmo šaltiniai mieste, iš kurių pramonei tenka 11,9 %. Sekančiame paveiksle pateikti kai kurių šaltinių garso lygiai. 2.1 pav. Triukšmo šaltiniai mieste [48] 2.2 pav. Garso šaltiniai ir jų parametrai [25] Pramonės ir komercinės paskirties įmonių pagrindinis triukšmo šaltinis, tai triukšmas kuris kyla mechanizmuose. Šio triukšmo šaltiniai gali būti mechaniniai, aerodinaminiai, hidrodinaminiai ir elektromagnetiniai procesai. Pagal šaltinio rūšį triukšmas būna: mechaninis; smūginis; aerodinaminis;

sprogimo impulso [3]. 2.3 paveiksle pavaizduota kaip triukšmas pasiskirsto pastate kuriame vyksta gamyba [26]. 22 2.3 pav. Triukšmas gamybiniame pastate 1 - į išorę perduodamas triukšmas; 2 - iš išorės patenkantis triukšmas; 3 - triukšmingi agregatai ir įrengimai; 4 - triukšmo fonas patalpose; 5 - triukšmingi ortakiai ir vamzdynai; 6 - per sienas perduodamas triukšmas; 7 - per perdangas, kabamąsias lubas perduodamas triukšmas Triukšmo poveikis sveikatai Subjektyvus garso suvokimas yra gerokai sudėtingesnis negu objektyvus, nes jis priklauso nuo intonacijos, sveikatos, būklės, amžiaus, atstumo iki garso šaltinio. Sudėtingą svyravimų procesą žmogus suvokia ausimis [18]. 2.4 pav. Ausies sandara [27] Garsas iš oro patenka į išorinę ausį, o paskui pro išorinę ausies landą pasiekia būgnelį (žr. 2.4 pav.). Ausies būgnelis geriausiai jaučia 800 Hz dažnio virpesius. Garso virpesiams einant pro būgnelį, dalis garsinės energijos sugeriama, taip sumažinama garsų amplitudė. Taip pat garsas patenka ir pro kaukolės kaulinį audinį. Tačiau garso, patekusio tokiu keliu, poveikis daug kartų mažesnis nei garsinių virpesių, patekusių pro orą, poveikis [12].

23 Garso jutimo organai tai vidinėje ausyje esantis Kortijaus organas, atliekantis periferinio garsų jutimo receptoriaus funkciją. Garso pobūdis pakinta Kortijaus organe, čia iš virpesių transformuojasi į nervų impulsus. Kortijaus organo plėvelėje yra iki 20 tūkstančių skirtingo ilgio klausos stygų, t.y. maždaug tiek, kiek žmogus gali girdėti skirtingo dažnio garsų. Iš vidinės ausies girdimas garsas nervų kanalais pasiekia galvos smegenų klausos centrą [12]. Žmogus girdi garsus, kurių dažniai kinta nuo 16 200 000 Hz. Mažesnio nei 16 Hz dažnio virpesiai vadinami infragarsu, didesnio nei 200 000 Hz dažnio virpesiai ultragarsu [22]. Nors žmogus negirdi ultragarso, tačiau jis kenkia, kaip ir girdimi garsai. Jis sukelia nervų sistemos funkcinius sutrikimus, gali padidėti kraujospūdis ir pasikeisti kraujo sudėtis. Veikiant ultragarsui, pradeda skaudėti galvą, žmogus greitai pavargsta, susilpnėja klausa [16]. O infragarso bangos veikia centrinę nervų ir virškinimo sistemą, sukelia galvos ir vidaus organų skausmus, trikdo kvėpavimo ritmą. Gali pasireikšti svaigulys, vėmimas, netenkama sąmonės, galima apakti. Infragarsas veikia ir žmogaus sąmonę (žmogus nebekontroliuoja savo veiksmų), sukelia siaubą, nuo kurio kartais mirštama [28]. Kenksmingiausiai klausos funkciją veikia aukštojo dažnio garsas. 2000 4000 Hz dažnio triukšmas kenkia klausos organus, kai garso intensyvumo lygis 80 db, o 5000 6000 Hz, kai siekia 60 db. Kenksmingiausiu poveikiu pasižymi impulsinis, nenutrūkstamas ir toninis triukšmas [22]. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui skirstomas į specifinį ir nespecifinį. Akustinė trauma, klausos nuovargis ir triukšmo įtakoje išsivystęs kurtumas priskiriamas specifiniam poveikiui. Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Šiuo atveju garso slėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje sukelia grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje ir negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę [24]. Klausos nuovargis laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Dažniausiai klausa atsistato ir nuovargis praeina, kai pailsima tylioje patalpoje. Jeigu klausos nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas [24]. Kurtumo vystymosi pradžioje klausa susilpnėja tik aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsams, todėl pats žmogus to nejaučia. Jis neblogai dar girdi kalbą, radijo, televizijos skleidžiamus garsus, nes jie yra žemų ir vidutinių dažnių (vidutiniškai 200 4000 Hz) diapazone. Prasidėjusį kurtumą gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialų klausos audiometrinį tyrimą. Jeigu ir toliau būnama triukšme, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas bei dalinis arba ir visiškas kurtumas [24].

24 Tyrimais nustatyta, kad klausa blogsta išdirbus 20 metų esant 90 100 db triukšmo lygiui, po 14 metų esant 100-105 db ir po 6 metų esant daugiau 105 db triukšmo lygiui [22]. 2010 metų higienos instituto duomenimis didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis fiksuojamas apdirbamojoje gamyboje, statybų sektoriuje. Daugiau nei trys ketvirtadaliai šalyje nustatomų profesinių ligų yra sukeliami fizikinių veiksnių - vibracijos ir triukšmo [49]. Procentai 80 70 60 50 40 30 20 10 0 Cheminiai veiksniai Fizikiniai veiksniai Biologiniai veiksniai Biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai Pramoniniai veiksniai, medžiagos ir produktai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2.5 pav. Profesinių ligų priežastys 2008 2010 metais proc. Triukšmo nespecifinio poveikio labiausiai veikiama centrinė nervų sistema: galvos skausmai, svaigimai, blogėja dėmesys, atmintis, sutrinka miegas, vystosi neurozės. Šie pakitimai dažnai išsivysto anksčiau, nei sutrinka klausa [24]. Triukšmas, kaip lėtinis stresas, sukelia patologinius pakitimus širdies ir kraujagyslių sistemoje. Įrodyta, kad ilgą laiką veikiant triukšmui, žmonės dažniau serga hipertonine liga, ateroskleroze, išemine širdies liga, triukšmas slopina skrandžio sulčių sekreciją ir rūgštingumą, ilgainiui gali išsivystyti gastritas, opaligė [24]. Viso organizmo liga, kurią sukelia triukšmas, vadinama triukšmalige. Ligos išsivystymo sparta priklauso nuo triukšmo veikimo trukmės, intensyvumo ir organizmo individualaus jautrio. Triukšmaligę spartina kiti kenksmingi aplinkos veiksniai (dulkės, vibracija, nuodingosios medžiagos, nervinė ir psichinė įtampa) [22]. Triukšmalige dažniausiai serga tekstilės, medienos, metalo apdorojimo, žemės ūkio, statybos produktų gamybos įmonių, transporto darbuotojai, daugelį metų patiriantys ekspoziciją garso slėgiu, viršijančiu nustatytą ribinį dydį (L EX, 8h = 87 db(a) kai darbuotojas naudojasi asmeninėmis apsaugos priemonėmis). Imamasi triukšmo mažinimo veiksmų kai pasiekiama viršutinė ekspozicijos vertė L EX, 8h = 85 db(a) ir žemutinė ekspozicijos vertė L EX, 8h = 80 db(a), nežiūrint į tai, kad naudojamas asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis [12,50]. Tačiau vis dažniau triukšmaligės požymiai konstatuojami gyventojams, gyvenantiems šalia

25 tarptautinių oro uostų, geležinkelių, judrių automagistralių, greitojo eismo miestų gatvių, stambių prekybos ir pramogų centrų [12]. Triukšmas labiausiai kenkia vaikams ir jaunuoliams. Todėl kad jų klausa greičiau pažeidžiama, dėl jos jautrumo triukšmui. Dėl ypač stipraus impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, net 30 40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14 20 m., klausa yra pažeista. Be to, impulsinis monotoniškai besikartojantis triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis dirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus elgesį, skatina individo grubumą, agresyvumą, sumažėja mokymosi rezultatai, motyvacija [24]. 2.1 lentelėje pateiktas poveikis organizmui, priklausomai nuo jo intensyvumo [11]. 2.1 lentelė Triukšmo pagal jo intensyvumą poveikis organizmui Laipsniai I laipsnis (40 50 db) II laipsnis (60 80 db) III laipsnis (90 110 db) IV laipsnis (daugiau negu 120 db) Kitimai Atsiranda psichinės reakcijos Atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų Išsivysto klausos netektis Išsivysto klausos organo pakenkimas

26 3. PRAMONĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES ĮMONIŲ TRIUKŠMO MAŽINIMO PRIEMONĖS Pastaruoju metu įvairiomis techninėmis, konstrukcinėmis, bei urbanistinėmis priemonėmis siekiama sumažinti pramonės ir komercinės paskirties įmonių keliamą triukšmą, paspartinti ekonomiškai švaresnių, ekonomiškesnių ir mažiau triukšmingų įrenginių naudojimą [14]. Urbanistinės priemonės gyvenviečių, pramonės ir komercinės paskirties įmonių, pastatų planavimas. Įmonių, kuriose yra triukšmingi įrenginiai, keliamas triukšmas gali pasklisti toli už jos ribų, todėl būtina iškelti įmones iš centrinės dalies. Vienas iš tokių pavyzdžių būtų Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, tai 412 hektarų teritorija, kurioje skatinamos įsikurti įmonės joms taikant specialias išskirtines lengvatines ekonomines ir teisines sąlygas įmonių gamybos ir sandėliavimo veikloms [51]. Klaipėdos LEZ viena iš pirmųjų ir efektyviausiai valdomų laisvųjų ekonominių zonų regione pagal pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų skaičių. Ši zona įkurta 2002 metais. Teritorijoje įrengta ir nuolatos plėtojama inžinerinė infrastruktūra, į kurią iki šiol investuota daugiau nei 46 mln. litų Europos Sąjungos, valstybės ir privačių lėšų [51]. Klaipėdos LEZ yra pasirašiusi sutartis su 20-čia užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių, iš kurių 16 jau vykdo veiklą. Nuo veiklos pradžios įmonės šioje ekonominėje zonoje investavo daugiau kaip 792 mln. litų ir sukūrė daugiau kaip 1000 darbo vietų. Klaipėdos LEZ pripažintas valstybinės svarbos ekonominis projektas [51]. Taip pat kaip pavyzdys pateikiama industrinio parko schema (žr. 3.1 pav.) Šiauliuose, Zoknių rajone.

27 3.1 pav. Industrinio parko schema Zokniuose [33] Konstrukcinės priemonės tai pertvaros, kabinos, gaubtai, akustiniai ekranai ir kt. Gamyklos teritorijoje esančios orapūtės triukšmo sumažinimui gali būti panaudota užuolaida (žr. 3.2 pav.). Užuolaidos gali atlaikyti didelio karščio ir būti veikiama UV spindulių ilgą laiką. Plokštės yra modulinės, todėl gali būti lengvai montuojamos į naują arba esamą tvoros struktūrą sukuriant garso barjerus aplink lauko aušintuvus, stogo vėdinimo įrenginius. Taip pat naudojamos vakuuminių siurblių, siurblių, ventiliatorių ir statybos darbų garso mažinimui [37].

28 3.2 pav. Orapūtė prieš ir po uždengimo Pramoninį triukšmą galima sumažinti naudojant lengvai nešiojamus ekranus (žr. 3.3 pav.), perstumiamus uždangas (žr. 3.4 pav.), padengtas absorbcine, dygsniuota stiklo pluošto ar viniline antklode. Ši medžiaga dažnai vadinama garso užuolaida, garso antklode, akustine užuolaida, ar triukšmo antklode [34]. Šis ekranas izoliuoja iki 25 db, o absorbcijos koeficientas 0,75 (žr. 3.1 lent.)[35]. 3.3 pav. Nešiojamas akustinis ekranas Nešiojamo ekrano duomenys [35] Oktavos dažnių juostos dažnis (Hz) Nešiojamas vinilo ekranas 125 250 500 1000 2000 4000 Vidurkis Absorbcijos duomenys 0,39 0,59 0,87 0,84 0,73 0,59-0,75 Barjeriniai duomenys 15 17 20 25 33 39 25-3.1 lentelė

29 3.4 pav. Perstumiama uždanga [36] Dar vienas būdas sumažinti įmonėje, prekybos centre skleidžiamą triukšmą bei aidėjimą lubose kabinami garso sugėrikliai (žr. 3.5 pav.). Tokių sugėriklių grupės gali sukurti sistemą, turinčią daugelį rezonansinių dažnių ir sugeriančią garsą plačiu dažnių diapazonu. Išdėsčius garso sugeriamąsias medžiagas atskirais gabalais, kurių matmenys lygūs ar didesni negu garso bangos ilgis, jų sugerties koeficientai yra didesni negu šios medžiagos išdėstomos ištisu paviršiumi, kurio plotas lygus atskirų gabalų suminiam plotui. Garso sugertis padidėja dėl garso bangų difrakcijos apie medžiagos kraštus [18]. 3.5 pav. Praktinis garso sugėriklių pritaikymas triukšmo sumažinimui [37] Teritorijoms esančioms šalia pramonės ir komercinės paskirties įmonių apsisaugoti nuo triukšmo naudojami apsauginiai akustiniai ekranai, kurie yra įvairūs tiek pagal konstrukcines medžiagas, tiek pagal formą [20]. Akustiniai ekranai paprastai naudojami ten, kur nėra galimybės įrengti kitokias apsaugos priemones nuo triukšmo tankiai užstatytose teritorijose [20].

30 Akustinių ekranų paskirtis sumažinti triukšmo lygį, garsui sklindant nuo triukšmo šaltinio iki klausytojo. Už ekrano susidaro akustinis šešėlis, kurio zonoje pastebimas didžiausias triukšmo lygio sumažėjimas [18]. Akustinio ekrano veiksmingumas priklauso nuo garso bangos ilgių, kuriuos išspinduliuoja garso šaltinis (žr. 3.6 pav.) [18]. 3.6 pav. Akustinio ekrano schema 1 triukšmo šaltinis; 2 aukštųjų dažnių sritis; 3 vidutinių dažnių sritis; 4 žemųjų dažnių sritis; 5 akustinio šešėlio zona Žemųjų dažnių garso bangos ilgis dažnai lygus akustinio ekrano matmenims, taip pat gali būti didesnis už jį. Tokiu atveju didelė triukšmo energijos dalis aplink ekraną, ir jo akustinis efektas bus nedidelis. Ekranas geriausiai slopina aukštųjų dažnių garso bangas, kurių ilgiai yra daug mažesni už geometrinius ekrano matmenis. Tokiu atveju pasidaro veiksminga akustinio šešėlio zona už ekrano. 3.2 lentelėje pateikiami dėl ekranų sumažėjusio triukšmo duomenys [18].

31 3.2 lentelė Duomenys apie tai, kiek triukšmo lygį dba sumažina įvairaus aukščio ekranai [18] Atstumas tarp ekrano ir skaičiuojamojo taško, m Ekrano aukštis, m 10 2 4 6 20 2 4 6 50 2 4 6 100 2 4 6 Triukšmo sumažėjimas, dba 7 12 16 7 12 15 7 11 14 7 11 13 Akustinis ekrano efektas priklauso nuo jo aukščio, ilgio ir atstumo iki triukšmo šaltinio. Norint padidinti akustinį jo efektą, viršūnė turi būti virš linijos, jungiančios akustinį triukšmo šaltinio centrą su skaičiuojamuoju tašku. Norint sumažinti ekrano aukštį, jo atstumas nuo triukšmo šaltinio turi būti mažiausias. Taip pat ekrano efektyvumas priklauso ir nuo formos. Geriau kai ekranas yra T formos [18]. Ekranai dažniausiai gaminami iš betono, plieno, vinilo, medžio ir gamtinės statybinės medžiagas Durisol (žr. 3.7 pav.), kurios pagrindą (90%) sudaro spygliuočių mediena. Šios medžiagos garso izoliacinės sienų konstrukcijos pasižymi garso izoliavimo norma iki 42 db ir itin aukšta sugėrimo norma iki 17 db [38, 39]. 3.7 pav. Gamyklos skleidžiamo triukšmo mažinimas Labiausiai daugiafunkciniai miestuose yra akustiniai ekranai komponuojami su želdiniais, kurie sugeria transporto išmetamąsias dujas, dulkes [18, 20].

32 Triukšmo sumažėjimas, kuris sklinda pro želdinius, priklauso nuo medžių rūšies, metų laiko ir nuo veikiančio triukšmo spektro. Medžiai kurie yra miestuose tik šiek tiek slopina aukštųjų dažnių garsus ir visiškai neslopina žemųjų dažnių. Norint kad lapuočiai medžiai slopintų triukšmą, reikia juos pasodinti tankiai, kad tarp jų būtų krūmų, o lapų vaikinas turi būti tankus. Pušis visų dažnių garsus slopina beveik vienodai, o eglių, kaip ir tankių lapuočių, miškas labiau slopina aukštųjų dažnių triukšmą [18]. Taip pat gali būti naudojamos ir gyvatvorės, tačiau joms paprastai nekeliamas uždavinys visiškai ekranuoti triukšmą, o tik jį sumažinti [20]. 160 cm aukščio ir 100 cm pločio skroblų gyvatvorė, kuri yra nutolusi 13 m atstumu nuo garso šaltinio, triukšmą sumažina apie 6-7 db. 7-8 m pločio tankios medžių ir krūmų juostos triukšmą sumažina 10-13 db, o tanki 40 m pločio juosta - net 17-23 db. O reta 30 m pločio medžių ir krūmų juosta triukšmą sumažina tik 8-11 db [40]. Praktinis sienelių - ekranų pritaikymas Sienelių - ekranų taikymas gamybiniam įrenginių triukšmui mažinti pavaizduotas 3.8, 3.9, 3.10 ir 3.11 paveiksluose. 3.8 pav. Sienelės ekranai [39] 3.9 paveiksle pavaizduota triukšmą sugerianti sienelė iš vinilo su Silent raštu. Sienelė pripildyta labai akustiškai sugeriančio mineralinio pluošto, kuris nesugeria vandens [38]. 3.9 pav. Sienelė mechaniniam triukšmui mažinti [38]

33 3.10 pav. Radiatorių triukšmo vieta prieš ir po uždengiant ekranu [38] Transformatorių stoties triukšmas gali būti sumažintas įrengus plieninę sieną (žr. 3.11 pav.) [37]. 3.11 pav. Transformatorių stotis prieš ir po sienos įrengimo [37] Prieštriukšminiu ekranu gali būti ne tik plokščia sienutė, bet ir ilgi pastatai, žemių pylimai [18]. Garso slėgio lygis mažėja ir natūraliai sklisdamas ore, nes yra sugeriamas. Be to, triukšmas yra išsklaidomas vėjo ir kintančios temperatūros. Jei garso bangos sklinda virš žemės paviršiaus, jo nelygumai (žolė, arimas) sugeria garsą ir jo lygis mažėja. Virš asfalto ar betono atitinkamai garsas dėl atspindžio gali sustiprėti [22]. Techninės priemonės Radikaliausias apsaugos nuo triukšmo būdas kilimo šaltinio triukšmo mažinimas. Tačiau jį realizuoti dėl sudėtingų įrenginių konstrukcijos pakeitimų ne visada įmanoma [13]. Būtina taikyti tokius priežasčių šalinimo būdus: smūginį veiksmą keisti besmūgiu; grįžtamąjį slenkamąjį įrenginio dalių judesį keisti sukamuoju; riedėjimo guolius keisti slydimo guoliais, jei didžiausią triukšmą įrenginyje kelia guoliai;

34 mažinti vibraciją sujungiant detales ir atskirus mazgus medžiagomis, kurios turi didelę vidaus trintį (guma, kamščiu, kartonu, bitumu ir kt.); tarp detalių ir mazgų įrengti lanksčius ryšius (spyruokles, tarpiklius); metalines detales keisti plastmasinėmis; besiliečiančias detales tepti klampiais skysčiais [13]. Pagrindinis prekybos centrų triukšmas sklinda iš aerodinaminio triukšmo šaltinio tai ventiliatorių [11]. Norint sumažinti šaltinio keliamą aerodinaminį triukšmą reikia įtaisyti slopintuvą (žr. 3.12, 3.13, 3.14 pav.). 3.12 pav. Apvalus triukšmo slopintuvas [29] 3.13 pav. Stačiakampis lenktas pertvarinis triukšmo slopintuvas: Standartinis spindulys R = 150 mm; F gaminys su flanšu; A slopinančio elemento storis; C tarpas tarp slopinančių elementų; L M = R + 0,5B; Slopinančių elementų kiekis: N = B/(A + C) [29]

35 3.14 pav. Apvalaus skerspjūvio lankstus triukšmo slopintuvas ir jo efektyvumas [31] Apvalaus triukšmo slopintuvo (žr. 3.14 pav.) vidinė dalis pagaminta iš daugiasluoksnio perforuoto aliuminio folijos. Slopintuvo akustinė izoliacija iš 25 mm storio mineralinės vatos, kurios tankis 20 kg/m³. Maksimalus oro judėjimo greitis 30 m/s. Jis skirtas triukšmo slopinimui vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemose [30]. Vėdindami 20 m 2 ploto patalpą per šildymo sezoną sunaudojame mažiausiai 250 000 m 3 oro. Jos pašildymui eikvojama apie 2000 kwh. šiluminės energijos. Todėl tikslinga naudoti rekuperatorius. Jie panaudodami išmetamo oro šilumą pašildo tiekiamą lauko orą [32]. Rekuperatorius tai yra radiatorius, per kurį skirtingais kanalais prateka du oro srautai: ištraukiamas iš patalpos oras šildo rekuperatorių, kitoje pusėje teka šaltas (paimtas iš lauko) oras, kuris tokiu būdu sušyla. Sutaupoma iki 90% šilumos [32]. 3.15 pav. Rekuperatoriaus veikimo principas [31] Rekuperatoriai būna trijų tipų: rotoriniai, plokšteliniai (kryžminiai) ir atskirų srautų (skystiniai) [32].

36 Puspriekabių šaldymo įrangos skleidžiamo triukšmo mažinimas Vienas iš pagrindinių triukšmo šaltinių prie prekybos centrų yra iškrovimo - pakrovimo vietose mašinos puspriekabėje veikianti šaldymo įranga. Ukrainiečių-Amerikos bendrovė, Ukram Industries, sukūrė šaldymo sistemą kovojančią su šiuo triukšmu. Esminis skirtumas tarp Ukram's EcoFridge šaldymo sistemos ir tradicinės, dyzelinu varomos sistemos yra tai, kad EcoFridge yra tyliai veikianti sistema, nes joje nėra judančių dalių, todėl nėra ir triukšmo. Dyzelinių šaldytuvų garso lygis siekia nuo 60 iki 100 dba. EcoFridge sistema naudoja azotą, todėl nesukelia jokių teršalų CO 2, o naudojant dyzeliną yra išmetama 25-30 tonų CO 2. Taip pat EcoFridge sistemoje yra minimalūs temperatūros pakitimai (tarp 0,1 C ir 0,7 C) taip sumažinamas maisto gedimas, o dyzelino sistemos temperatūra gali kisti iki 3,3 C. Tarnavimo laikas 15 metų, dvigubai didesnis lyginant su dyzelinėmis sistemomis. Tačiau mažmeninė kaina yra 10 procentų didesnė nei dyzelinės šaldymo sistemos [41, 42]. 2006 m. kovo mėnesį ekologinis šaldytuvas gavo ES sertifikavimą buvo pripažinta priimtina alternatyva šaldymo sistemai, atitinkanti visus ES reikalavimus užšaldytų ar šaldytų produktų šaldymo, leidžianti bendrovei parduoti savo produktą Europoje [41]. 3.16 pav. Mašinoje įtaisyta talpa azotui Strateginiai triukšmo žemėlapiai Lietuvos ir pasauliniu mastu Vienas iš triukšmo vadymų būdų yra strateginis triukšmo kartografavimas, todėl palyginsime Kauno (žr. 2, 3 priedą) ir Vilniaus (žr. 4, 5 priedą) miesto pramoninio triukšmo veikiamą gyventojų skaičių pagal sudarytus strateginius žemėlapius. 3.3 lentelė Atitinkamo dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygio L dvn intervalo pramoninės veiklos triukšmo veikiamų žmonių skaičius Vilniaus ir Kauno mieste (skaičiai suapvalinti šimtų tikslumu)[19] L dvn intervalas Veikiamų žmonių skaičius Vilniuje Veikiamų žmonių skaičius Kaune 55-59 2500 2 500 60-64 600 2 600 65-69 200 700 70-74 100 100 >75 <50 <50

37 3.4 lentelė Atitinkamo nakties triukšmo lygio L n intervalo pramoninės veiklos triukšmo veikiamų žmonių skaičius Vilniaus ir Kauno mieste (skaičiai suapvalinti šimtų tikslumu)[19] L n intervalas Veikiamų žmonių skaičius Vilniuje Veikiamų žmonių skaičius Kaune 55-59 2 100 2 800 60-64 400 1 9000 65-69 100 500 70-74 100 <50 >75 <50 <50 Vilniaus mieste pramoninės veiklos triukšmas, viršijantis dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygio L dvn ribinius dydžius (65 dba), veikia 300 gyventojų, o pramoninės veiklos triukšmas, viršijantis nakties triukšmo lygio L n ribinius dydžius (55 dba), veikia 600 gyventojų [19]. Kauno mieste pramoninės veiklos triukšmas, viršijantis dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygio L dvn ribinius dydžius (65 dba), veikia 800 gyventojų, o pramoninės veiklos triukšmas, viršijantis nakties triukšmo lygio L n ribinius dydžius (55 dba), veikia 2400 gyventojų [19]. Toliau pateikiami San Francisko (JAV)(žr. 3.17 pav.) ir Roterdamo (Olandija)(žr. 3.18 pav.) strateginiai triukšmo žemėlapiai. 3.17 pav. San Francisko (JAV) strateginis transporto triukšmo žemėlapis [52]

38 3.18 pav. Roterdamo (Olandija) transporto triukšmo strateginis žemėlapis [53]

39 4. PRAMONĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES ĮMONIŲ TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMAS ŠIAULIUOSE Kaip jau minėjau pirmame skyriuje triukšmo kartografavimas vykdomas dviem etapais, pirmasis etapas vyko 2006 2007 metais, dabar yra vykdomas antrasis triukšmo kartografavimo etapas kuriame iki 2012 m. 06 mėn. 30 d., turi būti parengti aglomeracijų, kuriose gyvena daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, triukšmo strateginiai žemėlapiai (Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų) [15]. Aglomeracijose sudaromi atskiri autotransporto, geležinkelio, oro uosto ir pramoninio triukšmo strateginiai žemėlapiai, siekiant įvertinti automobilių, geležinkelių, orlaivių transporto ir pramoninės veiklos keliamą triukšmą [15]. Šiaulių miesto triukšmo strateginis žemėlapis: 1. suteiks patikimą informaciją apie triukšmo lygius mieste, lopšelių-darželių, mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų pastatų skaičių, patenkantį į padidinto triukšmo zonas ir veikiamų gyventojų skaičių jose; 2. visuomenė bus supažindinta su triukšmo lygiais jų gyvenamose teritorijose; 3. suteiks galimybę triukšmo prevencijos priemones skirti opiausių problemų susijusių su triukšmu, sprendimui, triukšmo prevencija mieste bus veiksmingesnė [14]. 4.1. Pramoninio triukšmo kartografavimo ir matavimo metodika Triukšmo kartografavimo programa IMMI Pramonės ir komercinės paskirties įmonių triukšmo kartografavimui buvo naudota vokiečių kompanijos Wolfel programinė įranga IMMI 6.3 (toliau IMMI) su pramoniniu moduliu ISO 9613-2 Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas. Programa IMMI neapsiriboja kelių transporto, geležinkelio, pramonės ar orlaivių keliamu triukšmu, bet ir apima visų sričių triukšmo prognozavimą. Programa yra kompaktiška, pritaikyta dirbti Windows aplinkoje. Ši programa yra vientisa, todėl tenkina vartotojo poreikius. Nors projektas ir yra platus, tačiau jis išsaugomas kaip vienas failas, kuris savyje talpina visas versijas ir skaičiavimo parametrus. Net jei projektų skaičius padidėja, jų administravimas yra lengvesnis naudojant project manager, grid manager ir OS manager įrankius. Programa prasideda nuo duomenų įvedimo ir apima visus skaičiavimo lygius iki dokumentacijos ir triukšmo išvedimo į spalvinius žemėlapius, taip pat galima išvesti į 3D vaizdą [43]. 4.1 paveiksle parodytas GIS ir triukšmo kartografavimo

programinės įrangos ryšys, kokie duomenys reikalingi įvedimui, kad būtų gautas strateginis triukšmo žemėlapis. 40 4.1 pav. GIS ir triukšmo kartografavimo programinės įrangos ryšys [2] Pramoninių triukšmo šaltinių garso galingumo lygiai. Pramoninių šaltinių garso galingumo lygis reikalingas pramoninės veiklos triukšmo lygiui apskaičiuoti ir poveikiui nustatyti. Pramoninio šaltinio garso galingumo lygis laikui bėgant kinta kas valandą, kas dieną ir sezoniškai, dėl to garso galingumo lygiai gali būti nežinomi. Rekomenduojama naudoti šio Triukšmo kartografavimo vadovo 10-ą priemonių rinkinį (žr. 4.3 pav.), kai nėra žinomas garso galingumo lygio pastovus pokytis ir (ar) nežinomas pats garso galingumo lygis [2]. 4.2 pav. Spalvų kodai priemonėms vertinti

41

42 4.3 pav. Triukšmo kartografavimo vadovo 10-as priemonių rinkinys [2] Pramoninio ir komercinio triukšmo kartografavimo statistiniai duomenys pateikiami lentelėje nurodytuose triukšmo lygio intervaluose (žr. 4.1 lent.), nurodant gyventojų, mokyklų, lopšeliųdarželių ir ligoninių skaičių tuose zonose [6]. 4.1 lentelė Triukšmo lygio intervalai [6] Triukšmo zonos Triukšmo lygio Ribinis dydis spalva intervalas Iki 35 db(a) 35 39 db (A) 40 44 db (A) 45 49 db (A) 50 54 db (A) Nakties, L n (55 db (A)) 55 59 db (A) 60 64 db (A) Paros, L dvn (65 db (A)) 65 69 db (A) 70 74 db (A) 75 79 db (A) Virš 80 db (A)

43 2002/49/EB direktyvos Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo II priedo 1 punkte yra nurodyta, kad strateginiam triukšmo kartografavimui L dvn ir L nakties galima nustatyti skaičiavimais arba matavimais (įvertinimo taške), o prognozės sudaromos tik skaičiavimais. Strateginį triukšmo kartografavimą atlikti matuojant yra problematiška, nes nerealu ir nepraktiška atlikti matavimus pakankamame skaičiuje taškų per gana ilgą laikotarpį, vidutiniais metais, dideliame plote reprezentatyviems rezultatams gauti. Be to, šiuo būdu gauti rezultatai negali būti naudojami taikytinų triukšmo prevencijos veiksmų planų efektui prognozuoti. Tačiau triukšmo matavimai gali būti naudojami: triukšmo žemėlapiams pasirinktose vietose pagrįsti; padidinti visuomenės pasitikėjimą šiais žemėlapiais; padėti sukurti detalius triukšmo prevencijos veiksmų planus; parodyti realų triukšmo prevencijos veiksmų planų efektą juos įdiegus [2]. Triukšmo matavimui ir vertinimui pasirinktos pramonės ir komercinės paskirties įmonės, kurių sąrašas pateiktas 4.2 lentelėje, ir jų išsidėstymas Šiaulių mieste pavaizduotas 4.4 paveiksle. 4.2 lentelė Įmonių sąrašas Eil. Nr. Įmonės Adresas 1 Akropolis Aido g. 8 2 Saulės miestas Tilžės g. 109 3 Norfa Draugystės pr. 14 4 Maxima XX Vilniaus g. 137c 5 UAB Venta LT J. Basanavičiaus g. 69 6 AB Gubernija Dvaro g. 179 7 UAB Sportida sporto ir pramogų centro Impuls katilinė Vairo g. 2 8 AB Naujoji rūta V. Bielskio g. 15 9 UAB Rūta Tilžės g. 133 10 AB Baltik vairas Pramonės g. 3

44 4.4 pav. Triukšmo matavimo vietos Matavimai atlikti remiantis Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka (tapatus ISO 1996-1:2003) ir Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas (tapatus ISO 1996-2:2007). Atliekant įrenginių skleidžiamo triukšmo matavimus buvo naudojamas MS6700 garso lygio matuoklis (žr. 4.5 pav.). 4.5 pav. Garso lygio matuoklis MS6700 [44]

45 Garso matuoklio tikslumas yra ±1,5dB su matavimo skale nuo 30 iki 130 db. Jo matavimo diapazonai: 30-80dB, 40-90dB, 50-100dB, 60-110dB, 70-120dB, 80-130dB. Mikro kompiuteris gali parinkti geriausią matavimo diapazoną automatiškai. Matuojant esant vėjui reikia naudoti gaubtą mikrofonui [45]. 4.2. Kartografavimui reikalingų duomenų surinkimas, paruošimas, įvedimas Pramoniniam kartografavimui reikalingą informaciją apie įmones turinčias TIPK leidimus mieste pateikė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Žemėlapyje (žr. 4.6 pav.) pavaizduotos įmonės turinčios TIPK leidimus, kurių sąrašas ir garso lygiai pateikti 6 priede.

46 4.6 pav. Pramonės įmonės turinčios TIPK leidimus [15] Didžioji dalis pramonės įmonių išsidėsčiusios pietinėje ir šiaurinėje pramoninėse zonose. Žemėlapyje (žr. 4.7 pav.) pavaizduoti didieji ir vidutinio dydžio prekybos centrai, kurių bendras plotas 1000 m 2 ir didesnis. Prekybos įmonės, kurių bendras plotas iki 1000 m 2, laikomos mažais prekybos centrais ir parduotuvėmis, todėl jie nepažymėti žemėlapyje. Tarp jų pažymėti ir matavimui pasirinkti prekybos centrai, kurių triukšmo lygiai pateikti 4.3 lentelėje.

47 4.7 pav. Didieji ir vidutinio dydžio prekybos centrai Prekybos centrų triukšmo lygiai Eil. Nr. Įmonės Adresas dba 1 Akropolis Aido g. 8 57-70 2 Saulės miestas Tilžės g. 109 55 3 Norfa Draugystės pr. 14 63 4 Maxima XX Vilniaus g. 137c 57 4.3 lentelė.

48 Strateginiams triukšmo žemėlapiams modeliuoti įvedami reikalingi duomenys, susiję geografinėmis koordinatėmis: topografiniai duomenys su reljefo, pastatų ir statinių, kelių, geležinkelių, triukšmo sluoksniais, kuriuos pateikė Architektūros ir urbanistikos skyrius; adresų duomenys; triukšmo šaltinių duomenys ir jų grafiniai modeliai; triukšmo šaltinių keliamo triukšmo parametrai (žr. 6 priedą); gyventojų skaičius kiekviename pastate ir pastatų adresai (žr. 4.8 ir 4.9 pav.); mokyklos, ligoninės ir jų adresai. Šiauliuose gyvena 123 938 gyventojai, yra 53747 būstai, 73 švietimo ir ugdymo įstaigų pastatai, 19 sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų pastatai ir 23 lopšelių-darželių pastatai. Informaciją apie gyventojų skaičių mieste pateikė Šiaulių m. savivaldybės informatikos skyrius. 4.8 pav. Pastato pažymėjimas kuriame norima įvesti gyventojų skaičių

49 4.9 pav. Gyventojų skaičiaus pastate įvedimas Išmatuoti ir iš triukšmo katografavimo vadovo garso lygiai įvedami į programą IMMI kartografavimui. 4.3. Pramoninio triukšmo kartografavimo rezultatų analizė Šiaulių mieste atliekant pramoninio triukšmo kartografavimą, buvo įvertintos mieste esančios 67 pramonės įmonės, turinčios TIPK leidimus, bei 8 didžiųjų prekybos ir pramogos centrų triukšmo šaltinių įtaka. Sudaryti paros (žr. 4.10 pav.) ir nakties (žr. 4.11 pav.) triukšmo sklaidos žemėlapiai.

4.10 pav. Šiaulių miesto pramoninio triukšmo žemėlapis, (L dvn )

51 4.11 pav. Šiaulių miesto pramoninio triukšmo žemėlapis, (L n )

Atlikus pramoninio triukšmo kartografavimą Šiaulių mieste ir gavus duomenis matyti kad gyventojų, kurių būstai veikiami pramoninio paros triukšmo rodiklio L dvn >65dBA ir nakties triukšmo L n >55dBA nėra. Didžiausios triukšmo rodiklių L dvn ir L n reikšmės gautos pietiniame ir šiauriniame pramoniniuose rajonuose esančių įmonių teritorijose, bei arčiausia jų esančių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Į didžiausio pramoninio paros triukšmo intervalą nuo 55 iki 60 dba (žr. 7 priedą) zoną patenka 105 būstai, kuriuose deklaravę gyvenamąją vietą 243 miesto gyventojai. Taip pat į šį intervalą patenka 1 švietimo ir ugdymo ir 1 sveikatos priežiūros įstaiga. Į nakties triukšmo intervalą nuo 50 iki 55 dba (žr. 8 priedą) patenka 1 sveikatos priežiūros įstaiga, o į intervalą nuo 40 iki 45 dba patenka 534 būstai su 1234 gyventojais, 1 švietimo ugdymo bei 1 sveikatos priežiūros įstaiga. Mokyklų, lopšelių/darželių bei sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, patenkančių į teritorijas, kuriose pramoninio triukšmo rodikliai L dvn ir L n, viršija ribinius dydžius, mieste nėra. Iš šios paskirties didžiausias pramoninio triukšmo lygis gautas centrinėje miesto dalyje, J.Janonio gimnazijos aplinkoje, sklindantis iš šalia esančios UAB Rūta teritorijos. Iš mieste eksploatuojamų pramoninių įrenginių didžiausią triukšmą skleidžia AB Šiaulių energija Pietinės katilinės dūmsiurbės (šalia šaltinio pastovus triukšmo lygis siekia 90 dba), tačiau dėl didelės teritorijos ir jos užstatymo gamybiniais bei administraciniais statiniais, už įmonės teritorijos ir jos ribų triukšmas neviršija 60 dba. 4.4. Kartografavimo ir matavimo duomenų atitikimo įvertinimas Atlikus kartografavimą ir gavus triukšmo sklaidos žemėlapius toliau palyginami kartografavimu ir matavimu gauti nakties garso lygiai prie gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų.

53 4.4 lentelė Eil. Nr. Kartografuoti ir išmatuoti garso lygiai prie artimiausių gyvenamųjų ir visuomeninės Įmonės Adresas paskirties pastatų Atstumas iki arčiausiai esančių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų (m) 1 Akropolis Aido g. 8 53,77,119,194,244,110 dba(matuota/kartografuota) 50/48,46/44,49/47,51/46 ir 50/45,48/46,48/47 2 Saulės miestas Tilžės g. 109 21 47/45 3 Norfa Draugystės pr. 14 1,12 43/40, 36/35 4 Maxima XX Vilniaus g. 137c 32, 37, 39 42/40, 36/35,37/36 5 UAB Venta LT J. Basanavičiaus g. 69 4,17,18,44 35/33,42/40,40/37,37/35 6 AB Gubernija Dvaro g. 179 11, 77 41/40, 47/44 7 UAB Sportida sporto ir pramogų centro Impuls katilinė Vairo g. 2 80 42/40 8 AB Naujoji rūta V. Bielskio g. 15 46 40/39 9 UAB Rūta Tilžės g. 133 23 42/40 10 AB Baltik vairas Pramonės g. 3 122 46/45 Įmonių aplinkoje matavimų garso lygiai gauti 1-3 dba didesni už kartografavimo duomenis, todėl galima teigti, kad duomenys pakankamai patikimi. Duomenys skiriasi dėl ne pramoninio triukšmo šaltinių (autotransporto, gamtinio foninio triukšmo ir kt. ) įtakos, kuri programoje nebuvo įvertinta. Tačiau du specifiniai prekybos ir pramogų centro Akropolis ir parduotuvės Maxima XX atvejai, kurie aptariami toliau. Prieš tai pateikiamios įmonių UAB Venta LT ir AB Gubernija aplinkos, kad vizualiai pavaizduoti esamą situaciją. UAB Venta LT (J. Basanavičiaus g. 69) tai šiuolaikinė, gerai techniškai ginkluota įmonė, didžiausia kėdžių iš natūralios medienos gamybos ir eksporto įmonė šalyje, turinti ilgametę gamybos patirtį šioje srityje, eksportuojanti 98 % produkcijos į užsienio šalis. Naudodama vietinę žaliavą beržą, pušį, ąžuolą, buką, bei kitą medieną, Venta LT gamina įvairių modelių kėdes [46]. 4.12 paveiksle pavaizduota įmonės aplinka su išmatuotais garso lygiais nakties metu, sekančiame paveiksle pavaizduotas įmonės stogas ant kurio gausu ventiliacijos sistemų. Išmatuotas garso lygis tolstant nuo įmonės iki gyvenamųjų namų kito nuo 60 iki 35 dba. Matavimų garso lygiai 2-3 dba didesni už kartogravimo rezultatus.

54 4.12 pav. UAB Venta LT aplinka ir matuoti/kartografuoti garso lygiai 4.13 pav. UAB Venta LT stogas su ventiliacijos įranga Gubernija (Dvaro g. 179) - alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba užsiimanti akcinė bendrovė yra šalia Šiaulių profesinio rengimo centro, Statybos ir mechanikos skyriaus (Basanavičiaus 92), tarp jų yra 77 metrų atstumas, ten garso lygis nakties metu buvo 47 dba. Dar arčiau 11 metrų atstumu yra Liepų gatvės namai, kur garso lygis 41 dba (žr. 4.14 pav.). Išmatuotas garso lygis tolstant nuo įmonės iki gyvenamųjų namų ir profesinio rengimo centro kito nuo 53 iki 40 dba. Matavimų garso lygiai 1-2 dba didesni už kartogravimo rezultatus.

55 4.14 pav. AB Gubernija (Dvaro g. 179) aplinka Atliekant matavimus Vairo g. 6 aplinkoje buvo pastebėtas senas išcentrinis ventiliatorius (žr. 4.15), kuris kai veikė skleidė apie 80 dba garso lygį, o šiandieniniai skleidžia apie 70 dba, priklausomai nuo jų parametrų. 4.15 pav. Išcentrinis ventiliatorius (Vairo g. 6 ) Prekybos ir pramogų centro Akropolis aplinka Akropolis (Aido g. 8) yra didžiausias prekybos centras Šiauliuose, o jame eksplotuojama daugiausia stacionarių triukšmo šaltinių (kondicionavimo - ventiliacijos sistemų (žr. 4.16 pav.), transformatorinių) veikiančių visą parą. Kurie daro neigiamą poveikį gyventojų sveikatai. Tai patvirtina internete rastas gyventojo skundas dėl prekybos centro ventiliacinės sistemos keliamo triukšmo. Prie prekybos centro įrenginių keliamo triukšmo prisideda ir mašinų triukšmas, kuris yra

padidėjęs dėl šio prekybos centro, kadangi įvažiavimai į stovėjimo aikšteles yra iš visų prekybos centro pusių. 56 4.16 pav. Akropolio prekybos centro kondicionavimo - ventiliacijos sistema iš Gegužių g. pusės 4.17 pav. Matuojamas transformatorių triukšmas prie prekybos centro - Akropolis Įvertinti prekybos centrą pasirinkti 7 taškai šalia esančių gyvenamųjų namų. Prekybos centro aplinkoje prie gyvenamųjų namų garso lygiai gauti matuojant didesni 1-2 dba už kartografavimo duomenis, tačiau ketviratame ir penktame taške (prie namo Korsako g. 3) skirtumas 5 dba, skirtumas didesnis, nes kartografavimo programa neįvertino garso atspindžio nuo namo (Korsako g. 7). Kaip atsispindi garsas pavaizduota mėlynomis rodyklėmis (žr. 4.18 pav.).

57 lygiai 4.18 pav. Prekybos ir pramogų centro Akropolis aplinka ir matavimo/kartografavimo garso Parduotuvės Maxima XX aplinka Didžiausią triukšmą prie Maxima XX (Vilniaus g. 137c) parduotuvės kelia krovininės mašinos su jose veikiančia šaldymo įranga (žr. 4.19 pav.), ten triukšmo lygis dienos metu 74 dba. Šis prekybos centras yra šalia Šiaulių universiteto technologijos fakulteto prie kurio garso lygis 72 dba ir viršija HN 33:2007 7 decibelais (žr. 4.21 pav.), todėl paskaitų metu kai prie prekybos centro gausu krovininių mašinų auditorijose, kurios yra iš prekybos centro pusės negalima atsidaryti lango, nes garso lygis ketvirtame aukšte siekia 60 dba. Taip pat technologijos fakulteto ketvirtame aukšte esančioje auditorijoje užfiksuotas maksimalus garso lygis 77 dba, kai pastate buvo vykdomi gręžimo darbai ir viršijo HN 33:2007 (L maksimalus. 70 dba). Tačiau įrenginių keliamą triukšmą gyvenamąjai aplinkai slopina šalia esantis garažas ir pats prekybos centro pastatas. Neįvertinus programoje dienos ir vakaro metu padidėjusio triukšmo dėl krovininių mašinų su šaldymo įranga gaunamas ir mažesnis paros triukšmas.

58 4.19 pav. Krovininės mašinos prie Maxima XX parduotuvės Rūdės gatvėje 4.20 pav. Kondicionavimo sistemos (šildymo šaldymo) ant Maxima XX parduotuvės stogo

59 4.21 pav. Maxima XX aplinka ir garso lygiai Sienelės efektyvumo įvertinimas Prie prekybos centro ARENA (Gegužių g. 30) buvo atlikti matavimai, kokį poveikį triukšmo sklidimui turi šalia esanti sienelė (žr. 4.22 pav.). Prieš sienelę triukšmo lygis buvo 60 dba, o už sienelės 55 dba. Sienelė triukšmą sumažina 5 dba. Ji sėkmingai gali sumažinti iškrovimo metu sklindantį triukšmą į 30 m atstumu esantį daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Taip pat iškrovimo metu sklindantį triukšmą mažina, tai kad mašina gali privažiuoti tiesiai prie iškrovimo vietos, kurioje triukšmas į aplinką patenka mažesnis, nes yra uždara erdvė (žr. 4.22 pav.). 4.22 pav. Triukšmo sklidimas pro sienelę ir prekių iškrovimo vieta

60 IŠVADOS 1. Remiantis išanalizuota literatūra galima teigti, kad tarp mieste esančių triukšmo šaltinių pramonė sudaro 11,9 %. Higienos instituto duomenimis daugiau nei trys ketvirtadaliai šalyje nustatomų profesinių ligų yra sukeliami fizikinių veiksnių - vibracijos ir triukšmo. 2. Iš visų įvertintų pramoninių triukšmo šaltinių didžiausią triukšmą skleidžia dūmsiurbės, gamybinių pastatų ventiliatoriai, kondicionavimo (šildymo šaldymo) vėdinimo sistemos, transformatorinės. Šie triukšmo šaltiniai priklauso vienoms iš didžiausių triukšmo skleidėjų AB Šiaulių energija pietinei katilinei (garso lygis aplinkoje kinta nuo 60 iki 90 dba), UAB Venta LT (garso lygis aplinkoje kinta nuo 35 iki 60 dba) ir prekybos ir pramogų centrui Akropolis (garso lygis aplinkoje kinta nuo 46 iki 70 dba). Taip pat prie komercinės paskirties įmonių triukšmo prisideda prekių iškrovimo pakrovimo vietose mašinos su puspriekabėse veikiančia šaldymo įranga, kurių garso lygis 74 dba. 3. Mokyklų, lopšelių/darželių bei sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, taip pat gyventojų, kurių būstai veikiami pramoninio paros triukšmo rodiklio L dvn >65dBA ir nakties triukšmo L n >55dBA nėra. Į didžiausią paros triukšmo intervalą nuo 55 iki 60 dba patenka 105 būstai, kuriose gyvanamąją vietą deklaravę 243 gyventojai, 1 švietimo ir ugdymo įstaiga ir 1 sveikatos priežiūros įstaiga. Į nakties triukšmo intervalą nuo 50 iki 55 dba patenka 1 sveikatos priežiūros įstaiga. Pramoninių triukšmo žemėlapių duomenimis didžiausios triukšmo rodiklių L dvn ir L n reikšmės gautos pietiniame ir šiauriniame pramoniniuose rajonuose esančių įmonių teritorijose, bei arčiausia jų esančių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, nes šitose teritorijose yra susikoncentravusi didžioji dalis įmonių. 4. Palyginus matavimo ir kartografavimo duomenis, gauti 1-3 dba didesni matavimo duomenys dėl ne pramoninio triukšmo šaltinių (autotransporto), tačiau matavimų duomenys pakankamai patikimi. Specifinė situacija yra prie prekybos ir pramogų centro Akropolis matavimais gautas garso lygis 5 dba didesnis nei kartografavimu, taip atsitiko dėl garso atspindžio, kuris programoje nebuvo įvertintas. Taip pat prie parduotuvės MaximaXX esančios šalia Šiaulių universiteto technologijos fakulteto gautas garso lygis dienos metu 7 dba viršijantis HN 33:2007 leistiną garso lygį (L maksimalus 65 dba), kuris nėra įvertinamas programoje dienos ir vakaro metu, nes šitą triukšmą skleidžia krovininės mašinos su šaldymo įranga. Taip pat viršytas leistinas maksimalus garso lygis (L maksimalus

70 dba) 7 decibelais, technologijos fakulteto ketvirtame aukšte esančioje auditorijoje, kurį skleidė gręžimo metu susidarantis garsas. 61

62 PASIŪLYMAI 1. Prekybos ir pramogų centro Akropolis triukšmo sumažinimui siūlyčiau uždengti kondicionavimo sistemą aptveriant viniline medžiaga, kuri triukšmą sumažintų iki 25 dba (žr. 9 priedą). 10 priede pavaizduota prekybos centro triukšmo sklaida naktį įdiegus triukšmo mažinimo priemonę, triukšmo lygio didžiausia reikšmė prie gyvenamųjų namų 35 dba. 2. Prie Maxima XX parduotuvės triukšmo sklindančio iš mašinų variklių mažinimui, siūlyčiau jų stovėjimo vietą uždengti triukšmą slopinančia medžiaga iš šonų ir viršaus ant rėmų, kurie pavaizduoti 11 priede. 3. Norint maksimaliai sumažinti puspriekabėse veikiančios šaldymo įrangos triukšmą, vieną iš pagrindinių triukšmo šaltinių prie prekybos centrų, siūlau naudoti ecofridge šaldymo sistemą su azotu. 4. Įmonės viduje sklindančiam triukšmui mažinti siūlyčiau naudoti kabinamus triukšmo sugėriklius. 5. Projektuojant namus būtų tikslinga kambarius išdėstyti taip, kad miegamieji kambariai būtų ne į gatvės, prekybos centro ar kito triukšmo šaltinio pusę.

63 LITERATŪRA 1. Europos aplinkos agentūra. Apie triukšmą. [žiūrėta 2011 01 26]. Prieiga per internetą: <http://www.eea.europa.eu/lt/themes/noise/about-noise>; 2. Strateginis triukšmo kartografavimas ir su triukšmo poveikiu susijusių duomenų gavimas/erikas Mačiūnas, Ingrida Zurlytė, Valdas Uscila. Vilnius, 2007.135 psl. [žiūrėta 2011 01 26]. Prieiga per internetą: <http://oldvasc.sam.lt/triuksmo_kartografavimo_vadovas.pdf>; 3. Gražulevičienė R. Aplinkos politika. Kaunas, 2004. 184p. ISBN 9955-12-009-6 4. 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo.[žiūrėta 2011 01 27]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=30302>; 5. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, patvirtintas 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX- 2499 (Žin., 2006, Nr. 73-2760). [žiūrėta 2011 01 27]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=244674>; 6. Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 581 (Žin., 2006, Nr. 68-2508; 2006, Nr. 71). [žiūrėta 2011 01 27]. Prieiga per internetą: <http://tar.tic.lt/default.aspx?id=2&item=results&aktoid=45b4c92a-0428-4e31-8097- 88F4F5120C89>; 7. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų 2007 2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 564 (Žin., 2007, Nr. 67-2614). [žiūrėta 2011 01 27]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=299788&p_query=&p_tr2=>; 8. HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. 2007. Galioja nuo 2007 07 08. [žiūrėta 2011 01 27]. Prieiga per internetą: <http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=45093>; 9. Statybos techninis reglamentas. STR 2.01.08:2003 Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas. [žiūrėta 2011 02 10]. Prieiga per internetą: <www.am.lt/vi/files/0.029423001155811743.doc>; 10. LR aplinkos ministro įsakymas Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo (Žin. 2002, Nr. 85-3684). [žiūrėta 2011 02 10]. Prieiga per internetą:

64 <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=181470&p_query=atliek%c5%b3%20t varkymo>; 11. Fizikinė tarša. [žiūrėta 2011 02 12]. Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt/nm/lprojektas/-aplinkos_tarsa/7.htm>; 12. Baltrėnas P. Technogenezė ir visuomenės sveikata/p. Baltrėnas, D. Ščupakas. Vilnius, 2007. 328 p. ISBN 978-9955-28-143-6. 13. Rimovskis S. Apsauga nuo triukšmo/s. Rimovskis, Z. Ramonas. Všį Šiaulių universiteto leidykla, 2005. 77 p. ISBN 9986-38-621-7. 14. Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija. [žiūrėta 2011 02 13]. Prieiga per internetą: <www.matl.lt>; 15. Šiaulių miesto savivaldybė. [žiūrėta 2011 02 14]. Prieiga per internetą: <www.siauliai.lt/ >; 16. Lietuvos karo akademija. Ergonomika. [žiūrėta 2011 02 18]. Prieiga per internetą: <www.lka.lt/easyadmin/sys/files/ergonomika.pdf>; 17. Garsas ir garso slopinimas. [žiūrėta 2011 02 18]. Prieiga per internetą: <http://www.mascoatbaltic.lt/index.php?lang=lt&page=garso_slopinimas>; 18. Stauskis J. V. Statybinė akustika. Vilnius, 2005. 268p. ISBN 9986-05-921-6. 19. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos. Už triukšmo strateginį kartografavimą atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos lyginamoji analizė (2010 m. ataskaita). [žiūrėta 2011 02 20]. Prieiga per internetą: <www.vvspt.lt/pub/imagelib/file/palyginimo_ataskaita_2010.pdf>. 20. Triukšmą slopinantys ekranai ir jų želdinimas. Vilniaus savivaldybė. Vilniaus gamtos apsaugos fondas. Vilnius, 1992. 21. Aplinkos politika ir valdymas: vadovėlis. Sudar. I. Lazdinis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras, 2008. 340 p. ISBN 978-9955-19-074-5 22. Aplinkos apsauga/pranas Baltrėnas, Donatas Butkus, Vytautas Oškinis. Vilnius, 2008. 576 p. ISBN 978-9955-28-365-2. 23. Taršos integruota prevencija ir kontrolė. [žiūrėta 2011 03 22]. Prieiga per internetą: <http://www.tipk.lt/>; 24. Radviliškio rajono visuomenės centras. [žiūrėta 2011 03 23]. Prieiga per internetą: <http://www.radviliskisvsb.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=121:kaip-kenkiatriukmas&catid=34:naujienos&itemid=1>; 25. Statybinės sistemos VELOX. [žiūrėta 2011 03 24]. Prieiga per internetą: <http://www.velox.lt/velox/velox_garso_b.html>;

65 26. Garsiai veikianti įranga, ortakiai ir vidinės komunikacijos. [žiūrėta 2011 03 24]. Prieiga per internetą: <http://www.rockwool.lt/akustika/garsiai+veikianti+%c4%afranga,+ortakiai+ir+vidin%c4%97s+ komunikacijos>; 27. Klubas (Neriam).[žiūrėta 2011 03 28]. Prieiga per internetą: <http://www.neriam.lt/readarticle.php?article_id=28>; 28. Infragarso poveikis žmogui.[žiūrėta 2011 03 28]. Prieiga per internetą: <http://www.arzinai.lt/infragarso-poveikis-zmogui>; 29. Triukšmo slopintuvai.[žiūrėta 2011 04 01]. Prieiga per internetą: <http://www.amalva.lt/files/lt/kainynas/triuksmo_slopintuvai.pdf>; 30. Vėdinimo sistemų montavimo medžiagos.[žiūrėta 2011 04 01]. Prieiga per internetą: <http://www.a-v-s.lt/montavimo_medziagos_lankstus_ortakiai_7.html>; 31. Rekuperacija.[žiūrėta 2011 04 01]. Prieiga per internetą: <http://www.manevras.lt/vedinimas/rekuperacija>; 32. Rekuperatorius energijos ekonomija iki 90 %. [žiūrėta 2011 04 01]. Prieiga per internetą: <http://www.orocentras.lt/silumos-taupymas-rekuperatorius.html>; 33. Šiaulių industrinis parkas. [žiūrėta 2011 04 04]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5699>; 34. Akustinės uždangos ir barjerinės sienos triukšmo ir garso kontrolei. [žiūrėta 2011 04 10]. Prieiga per internetą: <http://www.artusaindustries.us/sound_blankets.html>; 35. Nešiojami triukšmo ekranai. [žiūrėta 2011 04 10]. Prieiga per internetą: <http://www.industrialnoisecontrol.com/products/portable-noise-screens.htm>; 36. Nešiojami akustiniai ekranai ir skydai. [žiūrėta 2011 04 10]. Prieiga per internetą: <http://allnoisecontrol.wordpress.com/2011/01/07/industrial-portable-acoustic-screens-andenclosures/>; 37. Pramoninio triukšmo programos. [žiūrėta 2011 04 10]. Prieiga per internetą: <http://www.enoisecontrol.com/old_pages/industrial-applications.html>; 38. Triukšmo barjerų sienos. [žiūrėta 2011 04 16]. Prieiga per internetą: <http://www.acoustiguard.com/noise-barrier-walls/>; 39. Durisol ekologiška statyba. [žiūrėta 2011 04 16]. Prieiga per internetą: <http://www.durisolisgroup.lt>; 40. Želdiniai ir jų įtaka aplinkai. [žiūrėta 2011 04 16]. Prieiga per internetą: <http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/rekreacijabioa/9.htm>; 41. Naujas transportas su šaldymo technika. [žiūrėta 2011 05 03]. Prieiga per internetą: <http://www.ecofridge.com/new_refrigerated.html>;

66 42. EcoFridge: su nemokamais išmetamais teršalais ir tylus. [žiūrėta 2011 05 03]. Prieiga per internetą: <http://www.globe-net.com/articles/2010/march/22/ecofridge-emissions-free-and-silentrunning-.aspx?sub=15>; 43. Programos IMMI aprašymas 44. Garso lygio matuoklis MS6700. [žiūrėta 2011 05 05]. Prieiga per internetą: <http://www.ikt.fi/product_details.php?p=3066>; 45. Skaitmeninis garso lygio matuoklis MS6700. [žiūrėta 2011 05 10]. Prieiga per internetą: <http://www.lemona.lt/liuse/ni/ms6700_lt.pdf>; 46. Įmonė Venta. [žiūrėta 2011 05 10]. Prieiga per internetą: <http://www.venta.lt/apie-imone>; 47. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, patvirtintas 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672 (Žin., 2003, Nr. 70-3170). [žiūrėta 2011 05 11]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=227568>; 48. Šiaulių miesto savivaldybė. Būstas. Pranešimai. [žiūrėta 2011 05 11]. Prieiga per internetą: <http://www.siauliai.lt/bustas/pranesimai/5.pdf> 49. Higienos institutas. Profesinių ligų statistika. [žiūrėta 2011 05 11]. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/content/prof_lig_stat.html>; 50. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo, patvirtintas 2005 m. balandžio 15 d. Nr. A1-103/V-265 (Žin., 2005, Nr. 53-1804). [žiūrėta 2011 05 11]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=254877>; 51. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. [žiūrėta 2011 05 12]. Prieiga per internetą: <http://www.fez.lt/index.php/apie-klaipedos-lez/9>; 52. Triukšmo programa: atsakas į triukšmą San Francisko mieste. [žiūrėta 2011 05 14]. Prieiga per internetą: <http://www.sfdph.org/dph/eh/noise/default.asp>; 53. Kokybiškas gyvenimas Europos miestuose ir miesteliuose [žiūrėta 2011 05 14]. Prieiga per internetą: <http://www.eea.europa.eu/publications/quality-of-life-in-europes-cities-and-towns>.

PRIEDAI 1 PRIEDAS DUOMENŲ APIE TRIUKŠMO ŠALTINIUS SUVESTINĖ Šaltinis Trukšmo skleidimo taško Nr. Įrangos nuor. Nr. Garso slėgis 24 db(a) nurodytame atstume Oktavinės dažnių juostos (Hz) Garso slėgio lygiai db (nevidurkinant) juostoje 31.5 63 125 250 500 1K 2K 4K 8K Impulsinis ar Toninis Skleidimo periodai Kitos pastabos

2 PRIEDAS KAUNO MIESTO PRAMONINĖS VEIKLOS TRIUKŠMO STRATEGINIS ŽEMĖLAPIS. L dvn SKLAIDA

69 3 PRIEDAS KAUNO MIESTO PRAMONINĖS VEIKLOS TRIUKŠMO STRATEGINIS ŽEMĖLAPIS, L nakties SKLAIDA

70 4 PRIEDAS VILNIAUS MIESTO PRAMONINĖS VEIKLOS TRIUKŠMO STRATEGINIS ŽEMĖLAPIS, L dvn SKLAIDA

71 5 PRIEDAS VILNIAUS MIESTO PRAMONINĖS VEIKLOS TRIUKŠMO STRATEGINIS ŽEMĖLAPIS, L nakties SKLAIDA

6 PRIEDAS Eil. Nr. ŠIAULIŲ MIESTO ĮMONIŲ, PRIVALANČIŲ TURĖTI TIPK LEIDIMUS, SĄRAŠAS 2010M. Ūkinės veiklos vykdytojo pavadinimas Ūkinės veiklos pobūdis Adresas Koordinatės (LKS94) Garso lygis dba (nakties) Garso lygis dba (dienos) 1 2 3 4 5 6 7 8 1 UAB Šiaulių tauro kalvis serijinių metalo bei medžio gaminių gamyba surinkimas, dažymas Televizorių g. 3 6197845 / 457251 60 60 60 2 UAB Šiaulių tauro detalės metalo gaminių gamyba ir dažymas Pramonės g. 15 6197602 / 457224 60 60 60 3 UAB Šiaulių tauro televizoriai televizorių surinkimas Pramonės g. 15 6197602/ 457224 60 60 60 4 UAB Plamega metalo ir plastmasių gaminių gamyba, Garso lygis dba (vakaro) Metalistų g. 7 6197578/ 457439 60 60 60 plastmasių dažymas 5 UAB Rūta konditerijos gaminių gamyba Tilžės g. 133 6199714/ 457015 60 60 60 6 UAB Vygarsta metalo laužo ir metalo atliekų supirkimas, rūšiavimas šiluminės energijos gamyba 7 UAB Neaustinių medžiagų fabrikas prekyba, renginių priežiūra ir remontas, šiluminės energijos gamyba 8 Šiaulių m. savivaldybės UAB Šiaulių vandenys. Šiaulių m. vandenvietės ir naujieji NVĮ, Aukštrakių dumblo saugojimo aikštelės požeminio vandens tiekimas, nuotekų surinkimas ir valymas Vaidoto g. 42a 6202700 / 457619 60 60 60 J. Basanavičiaus g. 103c 6202969 / 457356 60 60 60 Pavasario g. 4 6199158 / 459830 60 60 60 9 AB Rėkyva durpių gavyba, prekyba Lingailių g. 1 6190833 / 457539 60 60 60 10 Šiaulių m. savivaldybės AB Specializuotas autotransportas atliekų surinkimas, gatvių valymas Pramonės g. 8 6197733 / 456842 60 60 60 11 Šiaulių m. savivaldybės AB Šiaulių Šiluminės energijos gamyba ir tiekimas Pramonės g. 10 6197631/ 457044 90 90 90 energija 12 AB Šiaulių plentas valstybinės reikšmės kelių, tiltų, viadukų Išradėjų g. 11 6197630 / 456685 60 60 60 statyba 13 AB Gliukozė maistinio sirupo, pašarų gamyba V. Bielskio g. 13 6202257/ 457251 60 60 60 14 UAB TDL ODA odų perdirbimas Elnio g. 2 6199222 / 458366 60 60 60 15 UAB Švarinta cheminė rūbų valykla sausas cheminis drabužių valymas V. Bielskio g. 26 6202493/ 457118 60 60 60

73 1 2 3 4 5 6 7 8 16 UAB Eko group J. Basanavičiaus antrinių žaliavų surinkimas ir perdirbimas 6203994 / 457747 60 60 60 g. 168 17 AB Verpstas Viršutinio trikotažo gamyba ir prekyba Trakų g. 43 6199796 / 457445 60 60 60 18 UAB Žalvaris. Šiaulių skyrius spalvotųjų metalų atliekų ir laužo supirkimas V. Bielskio g. 30 6202795 / 456709 60 60 60 ir pardavimas 19 AB Baltik vairas dviračių gamyba Pramonės g. 3 6198518 / 456039 60 60 60 20 VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo Kairių sąvartyno eksploatacija, pirties centras Šiaulių m. Kairių sąvartynas P. Lukšio g. 8 6200783 / 457709 60 60 60 paslaugos 21 UAB Busturas autobusų parkas Keleivių pervežimas Šarūno g. 2 6202563 / 457543 60 60 60 22 UAB Kimlita autotransporto priemonių demontavimas V. Bielskio g. 12a 6202164 / 457672 60 60 60 23 UAB Sauduva antrinių žaliavų surinkimas, didmeninė prekyba Ragainės g. 82d 6198457 / 457753 60 60 60 24 Šiaulių m. savivaldybės UAB Šiaulių vandenys. Šiaulių m. kanalizacija lietaus kanalizacijos tinklų eksploatacija Vytauto g. 103 6198414 / 457598 60 60 60 25 UAB Venta LT baldų gamyba J. Basanavičiaus g. 69 6202221 / 457156 60-54 60 60 26 AB Naujoji rūta konditerijos gaminių gamyba V. Bielskio g. 15 6202284 / 457327 52 55 53 27 UAB Šulcas ir KO Antrinių žaliavų supirkimo aikštelė Elnio g. 1 6199218 / 458407 60 60 60 28 UAB Augenera autotransporto priemonių demontavimas Nuklono g. 26 6198178 / 452555 60 60 60 29 VĮ Šiaulių ligoninė ligonių gydimas V. Kudirkos g. 99 6201152 / 456453 60 60 60 30 UAB Kuusakoski. Šiaulių aikštelė juodųjų metalų laužo supirkimas Pramonės g. 26 6197032 / 457676 60 60 60 31 AB Gubernija alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba Dvaro g. 179 6201946/ 457517 55 56 56 32 UAB Voluota Parket. Šiaulių filialas J. Basanavičiaus medienos apdirbimas ir prekyba g. 168 6203984 / 457765 60 60 60 33 UAB Manukas autotransporto priemonių demontavimas Liejyklos g. 10 6197774 / 456069 60 60 60 34 Šiaulių m. savivaldybės AB Šiaulių energija.zoknių katilinė šilumos gamyba Radviliškio g. 88 6197992/ 459770 60 60 60 35 UAB Vygarsta. Vaidoto g. metalo metalo laužo ir atliek supirkimas, rūšiavimas Vaidoto g. 42a 6202700 / 457619 60 60 60 supirkimo aikštelė ir transportavimas 36 G. Vaičėno įmonė Šoklys didmeninė prekyba naftos produktais Vyturių g. 8 6195377/ 460022 60 60 60 37 UAB Autonauda autotransporto priemonių demontavimas J. Basanavičiaus g. 81a 6202471 / 457215 60 60 60

74 1 2 3 4 5 6 7 8 J. Basanavičiaus 38 UAB Neaustima neaustinių medžiagų gamyba 6202969 / 457356 60 60 60 g. 103c 39 UAB Metaloidas naudotų padangų naudotų padangų perdirbimas Pakruojo g. 44 6203168 / 457617 60 60 60 perdirbimo cechas 40 Gintaro Bajarūno įmonė autotransporto priemonių demontavimas Žemaitės g. 96r 6201440/ 457764 60 60 60 41 UAB Mindera autotransporto priemonių demontavimas, prekyba autotransporto priemonėmis ir jų dalimis Pramonės g. 9 6198085 / 456565 60 60 60 42 UAB Piotro autoservisas metalo laužo supirkimo aikštelė juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimas Gamybos g. 5 6203557 / 457718 60 60 60 43 Dariaus Beconio įmonės medžio apdirbimo medienos apdirbimas Ragainės g. 104 6198113 / 458259 60 60 60 cechas 44 Stasio Pakarklio įmonė asfaltbetonio gamyba Gamybos g. 7a 6203559 / 457939 60 60 60 45 Lietuvos-Švedijos UAB Comco 46 UAB Porolon Baltic 47 UAB Torlina metalo apdorojimo aikštelė Nr.46 (29) 48 UAB EMP recycling Šiauliį veiklavietė tekstilės gaminių siuvimas tekstilės gaminių siuvimas metalo atliekų ir laužo perdirbimas, sandėliavimas vairių elektros ir elektronikos atliekų surinkimas 49 UAB Metsuna juodojo ir spalvotojo metalo laužo ir jų atliekų supirkimo aikštelė 50 UAB Šulcas ir Ko juodojo ir spalvotojo metalo laužo ir jų atliekų supirkimo aikštelė J. Basanavičiaus g. 103c J. Basanavičiaus g. 103c 6202969 / 457356 60 60 60 6202969/ 457356 60 60 60 Kėdainių g. 1a - 60 60 60 Pramonės g. 8a 6197819 / 456754 60 60 60 Vairo g. 19 6198560 / 456421 60 60 60 Aukštoji g. 3a - 60 60 60 51 UAB Torlina juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimo Televizorių g. 13-60 60 60 aikštelė 52 Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė orlaivių skrydžių aptarnavimas Aerouosto g. 11a 6196862 / 460163 60 60 60 53 UAB Tolmetas netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo Pakruojo g. 28 6202811 / 458121 60 60 60 aikštelė

75 1 2 3 4 5 6 7 8 54 UAB Miprima netauriųjų spalvotųjų metalų laužo atliekų Trakų g. 6-60 60 60 supirkimo aikštelė 55 UAB Lita West spalvotųjų metalų laužo ir jų atliekų supirkimo aikštelė Architektų g. 1-60 60 60 56 UAB Kesonas medienos apdirbimo cechas medienos apdirbimas Daubos g. 7 6196858 / 457018 60 60 60 57 AB Šiaulių energija Rėkyvos katilinė šilumos energijos gamyba ir tiekimas Energetikų g. 5 6191147 / 458058 60 60 60 58 UAB Juvidė. Cheminė rūbų valykla cheminis rūbų valymas Aido g. 10a 6197525 / 454080 60 60 60 59 UAB Vilniaus Lavestina Šiaulių filialas drabužių valykla-skalbykla Rūdės g. 21 6199477 / 457349 60 60 60 60 UAB Apsaga naftos produktų atliekų tvarkymo aikštelė naftos produktų atliekų tvarkymas Išradėjų g. 13 6197450 / 456479 60 60 60 61 UAB Plamega metalo gaminių ir plastiko gaminių gamybos cechai metalų ir plastikų gaminių gamyba Metalistų g. 7 6197578 / 457439 60 60 60 62 UAB Tuilžė LT. Prekybos ir laisvalaikio centras Tilžė prekyba, katilinės eksploatacija Tilžės g. 225 6199387 / 458045 45 60 60 63 UAB Sportida. Sporto ir pramogų centro Impuls katilinė Katilinės eksploatavimas Vairo g. 2 6198844 / 456054 63 63 63 64 UAB Svelitra naudotų padangų perdirbimas Televizorių g. 4 6197770 / 457448 60 60 60 65 UAB Švarinta statybinių atliekų ir statybinių atliekų ir antrinių žaliavų antrinių tvarkymas žaliavų tvarkymo aikštelė Gamybos g. 7f 6203568 / 457887 60 60 60 66 AB Neaustinių medžiagų fabrikas, gamybos cechas Gemega Minkštų baldų gamyba Purienų g. 51 6202284 / 457859 60 60 60 67 UAB Lotostra eksploatuoti netinkam transporto priemonių tvarkymas Metalistų g. 10 6197198 / 457280 60 60 60

76 7 PRIEDAS PRAMONINIO TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMO STATISTINIAI DUOMENYS ŠIAULIUOSE 2010 M. (PAROS TRIUKŠMAS L dvn, RIBINIS DYDIS 65 DBA) Kategorija Viso >1-35 >35-40 >40-45 >45-50 >50-55 >55-60 >60-65 >65-70 >70-75 >75-80 >80 Gyventojai 123938 25523 49837 33581 9268 5486 243 0 0 0 0 0 Būstai 53747 11143 21575 14537 4012 2375 105 0 0 0 0 0 Švietimo ir ugdymo įstaigų pastatai 73 6 30 27 7 2 1 0 0 0 0 0 Sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų pastatai 19 3 4 7 2 2 1 0 0 0 0 0 Lopšelių - darželių pastatai 28 3 16 6 2 1 0 0 0 0 0 0

77 8 PRIEDAS PRAMONINIO TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMO STATISTINIAI DUOMENYS ŠIAULIUOSE 2010 M. (PAROS TRIUKŠMAS L n, RIBINIS DYDIS 55 DBA) Kategorija Viso >1-35 >35-40 >40-45 >45-50 >50-55 >55-60 >60-65 >65-70 >70-75 >75-80 >80 Gyventojai 123938 108612 14092 1234 0 0 0 0 0 0 0 0 Būstai 53747 47045 6168 534 0 0 0 0 0 0 0 0 Švietimo ir ugdymo įstaigų pastatai 73 55 17 1 0 0 0 0 0 0 0 0 Sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų pastatai 19 10 7 1 0 1 0 0 0 0 0 0 Lopšelių - darželių pastatai 28 24 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0

9 PRIEDAS AKROPOLIO KONDICIONAVIMO SISTEMA APTVERTA VINILINE MEDŽIAGA

79 10 PRIEDAS AKROPOLIO TRIUKŠMO LYGIS ĮDIEGUS TRIUKŠMO MAŽINIMO PRIEMONĘ

80 11 PRIEDAS PARDUOTUVĖS MAXIMAXX KARKASAS UŽDANGAI SLOPINANČIAI TRIUKŠMĄ