GYVATĖS SĖKLA 1 Dievui, didžiam ir galingam Dievui, Kuris viską sukūrė Savo Dvasios jėga ir atidavė Jėzų Kristų, Savo viengimį Sūnų, Kuris laisva valia mirė už mus, nusidėjėlius, Teisusis už neteisiuosius, kad sutaikytų mus ir gražintų į tą nuostabų bendravimą su Dievu, kurį įgijome vėl. Šis palaimintasis Žodis moko mus to, kad bendravimą su Juo mes turėjome dar prieš pasaulio sutvėrimą, kada ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo dar prieš pasaulio sutvėrimą. Iš kur mes žinome, o gal, tuo pat laiku, kai buvo nužudytas Avinėlis, Dievas ir pamatė Savo didžiosiose mintyse, kaip mes džiūgaujame ir džiaugiamės savo išgelbėjimu per Jėzų?!
2 O šiandien mes dar tik iš anksto mėgaujamės tą didžia dieviška šlove, kuri apsireikš Jo Antrame Atėjime. Su visomis ligomis ir vargais bus baigta. Tuomet mes turėsime tokį kūną, kaip Jo šlovingą kūną, nes mes pamatysime Jį, koks Jis yra. Čia, žvelgdami į savo džiūstančias rankas, žilstančius plaukus ir linkstančius pečius, mes suvokiame, kad mes mirtingi žmonės ir grįžtame į dulkes, į kurį mes dabar nulenkėme galvą, ir iš kurio mes paimti. Bet, Viešpatie Dieve, kadangi Tu pats tikriausias Dievas, tai Tu davei pažadą, kad mes prisikelsime paskutinėmis dienomis, ir mes tikime tuo. 3 Šiandien mes iškilmingai, su tikėjimu stovime Tavo Būvime, artinamės su drąsumu, nes Jėzus liepė mums daryti tai. Nieko gero mes dėl šito nepadarėme, nes nėra už mūsų teisingų poelgių, bet mes ateiname nuolankume, išpažindami, kad mes turime šį turtą dėl mums dovanotos Jo malonės. Dėl to mes ateiname ir prašome, kad Tu palaimintum mus šiandien vakare skelbiant Žodį. Nes parašyta, kad ne vien duona gyvens žmogus, bet kiekvienu Žodžiu išeinančiu iš Dievo lūpų. Ir tegu šiandien prabils Dievo lūpos. Tegu išeis Žodžiai, ir tegu Jie prasiskverbs į mus, klausytojus, giliai širdyje ir bus pripildyti Tavo Dvasia ir Tavo Būvimu. Nes mes prašome šito Jėzaus Vardu. Amen.
4 Šiandien ir vakar diena (tiksliau, vakar vakare ir šiandien) iš pradžių, kad padėtume pagrindą, mes kalbėjome tema Kodėl mes ne denominacija? Ir gana tiesiogiai buvo pasakyta, kodėl mes ne denominacija ir kodėl mes ne šalininkai denominacijos, nes Biblijoje mes matome, kad denominacijas įsteigė visai ne Dievas, o jas įsteigė šėtonas, ir tai buvo įrodyta Biblija. Ir tai, kad būtent per denominacijas plinta paklydimai. Ir taip, mes visa tai kalbame, kad ištaisyti ir įvesti šią bažnyčią į bendravimą palaimintojo Dievo Žodžio rate. Juk mūsų viltys remiasi ne ant denominacijos teigimų ir ne ant kažkokių žmonių teigimų, o ant to, ką pasakė Viešpats Dievas. Tik tokiu būdų mes ir galėsime pasitaisyti, kaip reikiant. 5 Ir šiandien ryte aš atsinešiau su savimi, mano manymu, penkis skirtingus įstatus, plintančius per denominaciją, apie kuriuos Biblijoje nėra nei žodžio, o prieš juos lenkiasi protestantai ir moko tai kaip mokymą tą patį, ką pamokslauja senoji mama-paleistuvė, katalikų bažnyčia, o paskui perėjo į protestantišką bažnyčią. Ir mes lenkiamės prieš tą patį, o tai visiškai prieštarauja Dievo Žodžiui. 6 Pirma denominacinė bažnyčia Mes suradome ją šiandiena nikėjos tėvų istorijoje, nikėjos bažnyčioje. Po apaštalų mirties, būtent tada pasirodė nikėjos tėvai, ir jie gyvavo keletą metų. Pagaliau, po trijų šimtų dvidešimt penkių
metų priėjo iki Nikėjos, Prancūzijoje, kur įvyko didis Nikėjos Pasitarimas. Ir jame jie sukūrė šias dogmas, kurios dabar katalikų bažnyčioje, ir kurios taip pat perėjo į protestantus. 7 Ir kaip aš sakiau šios dienos rytinėje pamokoje, per visus tuos bažnyčios periodus iki pat to iki to Tesalonikiečių bažnyčios periodo, per 1500 tamsos viduramžių metus Jis nė karto nepasakė: Tu ir toliau laikaisi Mano Vardo. 8 O vėlai jie jau nebuvo Kristuje, jie išėjo su denominaciniu vardu: katalikas, Liuteris, Veslis, baptistas, presbiterionas, sekmininkas ir taip toliau. 9 Bet prieš pačią periodo pabaigą Jis pasakė: Aš atvėriau prieš tave duris. Matote? Ir mes tikime, kad būtent šiame periode mes dabar gyvename atidarytų durų periode, prieš pasibaigiant paskutiniam, Laodikėjos periodui. 10 O iki Laodikėjos Periodo praėjo trys šimtai dvidešimt penki metai. Ir ten jie priėmė tokias apeigas, kaip šlakstymas, laistymas ir netikras krikštas, netikra šventoji dvasia ir visa kita. Jie juos patvirtino. 11 Ir po to Liuteris, būdamas kunigu, išėjo iš katalikų bažnyčios ir atsinešė visa tai su savimi. O po šito pasirodė Cvinglis, po Cvinglio pasirodė kalvinas, po kalvino pasirodė Veslis (o-o!) ir taip toliau. Ir jie viską perėmė vienas iš kito šias dogmas. Ir kaip Dievas gali vesti savo
Bažnyčią, jeigu jie eina tuo keliu, kuriuo Jis netgi ir nesiruošė juos vesti? 12 Ir pamenate, Apreiškime 17 mes pamatėme moterį. (Taigi, šie žodžiai aiškiai parašyti. Jie parašyti Biblijoje, tad, manau, ir aš galiu juos pakartoti.) Ten sakoma, kad ši moteris buvo paleistuve. Tai reiškia, kad ji buvo moteris su blogu vardu, kad ji, neva, ištekėjo, o pati paleistuvavo su šiuo pasauliu. Ir ji turėjo Ji buvo paleistuvių motina, todėl pas ją buvo dukros. Ir tai buvo pavaizduota geografiškai. Būdama Be to, pamatęs tai Rašte, pamatęs jos mokymus ir visa kitą, aš asmeniškai manau, kad Viešpats tiesiog viską sudėliojo į lentynėles, kad tai ne kitaip kaip katalikų bažnyčia. Kitaip ir būti negali. O ką ji pagimdė? Protestantiškas bažnyčias. Būtent taip. 13 O jos rankoje buvo vyno taurė, pilna ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų, ir ji dalino jį žemės karaliams. Ir ji valdė visoje žemėje dvasine prasme. Visiškai teisingai. Nėra kito 14 Žiūrėkite, galima būtų kreiptis į Danielių ir apžiūrėti statulą. Pažvelkite į statulą: galva iš gryno aukso babilono karalystė, varis tiksliau, sidabras medopersai, varis Aleksandras Makedonietis ir taip toliau, graikų karalystė; po to romos imperija rytinė ir vakarinė Roma, dvi kojos.
15 Ir atkreipkite dėmesį į šias dešimt karalysčių, kurios tiksliai atitinka tuos dešimt ragų, apie kuriuos mes kalbėjome šiandien ryte: kiekvienoje iš tų karalysčių, kurios turėjo iškilti, buvo geležis, sumaišytas su moliu. O ta geležis perėjo nuo blauzdų, kuriomis buvo Roma. Ir per katalikų bažnyčią kiekvienai tautai po dangumi įskiepytas polinkis į katalikybę. Visiškai teisingai. Ir jie niekur nesusimaišytų. 16 Bet jie susimaišo, tuokdamiesi su kitais santuokoje. Biblijoje tai išpranašauta. Ir pažiūrėkite į juos šiandien. Jūsų vaikinas draugauja su katalike, o kai jie panorės susituokti, jie turės pasižadėti, kad jie auklės savo vaikus katalikais. Matote? Atvirkščiai. Matote, tai tam, kad palaužtų kitų jėgą. 17 Bet kas gi tai? Biblijoje sakoma, kad visa tai paleistuvė. Ir ką jūs į tai pasakysite? Teisingai. O už žmonių nuodėmes bus bausmė. Mes skaitėme iš Pakartoto Įstatymo ir parodėme, kad nesantuokiniam vaikui, ne santuokoje gimusiam vaikui negalima buvo netgi įeiti į Viešpaties susirinkimą net iki keturioliktos kartos. Tai buvo įstatymo laiku. O Kristus atėjo sustiprinti įstatymą. Kiek tai stipriau dabar? 18 Ir kas vyksta su šitais Kas yra su šiomis besivaikančiomis madų gatvėse, su šiomis moterimis, kurios čiulpia cigaretes ir nešioja šortus, besivaikančiomis trumpų šukuosenų madų ir visa kita? Kas yra su jomis? Todėl,
kad jų motina elgėsi taip. Tai bausmė už nedorybę iš vienos kartos į kitą. Štai kas yra. Ir kas išeina? Mes nusiritome iki to, kad turime vien tik bjaurios nuodėmės krūvą. 19 Štai kodėl Dievas iškėlė ten Rusiją su atomine bomba, kad sutrintų ją į dulkes, kaip buvo prieštvaniniais laikais, kada prasidedant tvanui jis užleido debesis. Žinoma. Ir Biblijoje taip sakoma. Rusija (nežiūrint į tai, kad tai ateistinė šalis, ateistinė) Visagalio Dievo rankose vaidina nepakeičiamą vaidmenį. Lygiai kaip karalius Nebukadnecaras turėjo sugriauti Izraelį dėl to, kad jie nevaikščiojo prieš Dievą, Rusija kyla, kad išieškoti iš katalikų bažnyčios už šventuosius, šventųjų kraują, kurį jie praliejo taip sakoma Biblijoje. Viskas bus sunaikinta. 20 Taigi, pažiūrėkite. Jei jų motina jaunystėje giedojo chore ir tai yra, jų senelė, o jos motina buvo besivaikanti madų, tai kas ji šiandien? Rokenrolo striptizo šokėja. Kokiais bus jos vaikai? Ir jūs paklausite: Argi taip Dievas elgiasi? Tiksliai. 21 Dievas baudžia vaikus už nedorybes (šią kartą) netgi iki keturioliktos kartos? O jei Kristus atėjo sustiprinti jį [įstatymą], vadinasi, gaunasi iki šimtosios kartos arba penki šimtosios kartos? Juk Jis pasakė: Protėviai Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk. O Aš jums sakau: kas be reikalo
pyksta ant savo brolio, tau jau nužudė. Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: Nesvetimauk. O Aš jums sakau: kiekvienas kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. Jis padarė jį Ką reiškia sustiprinti? Padauginti daug kartų. Ir jeigu prie įstatymo buvo keturiolika kartų, tai kiekgi šioje dienoje tęsis už tą patį? 22 O jauni vyrai ir moterys vidutinio amžiaus, ir vedę vyrai iš viso prarado visokią pagarbą savo santuokiniams įžadams. O kaipgi, jie ima ir gyvena su moterimis, kur patinka vis tiek, kas lauko šunys. Pas šunį ir tai daugiau pagarbos ir daugiau padorumo, nei pas kai kuriuos žmones. Ir aš žinau, kad tai labai stipriai pasakyta, bet tai tiesa. 23 Kodėl? Ir bažnyčios kaip niekur nieko, apie tai netgi neužsimins. Kodėl? Jie elgiasi lygiai kaip jų motina. Bažnyčioms perėjo tai kaip paveldėjimu. Kadangi bažnyčia, ši protestantiška bažnyčia, išėjo iš katalikų bažnyčios, tai protestantai baudžiami už katalikų nuodėmes. Būtinai. Tad obuolys nuo obels netoli nukrenta. Visiškai teisingai. 24 Taigi, mes tai matome Rašte. Mes išsiaiškinome Šiandien vakare aš taip ir nepamačiau čia ant stalo nei vieno raštelio. Aš pasakiau: Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas įsteigė denominaciją. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas pastatė moterį
pamokslauti. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas įvedė šlakstymą. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas įvedė laistymą. Parodykite man nors vieną vietą, kur Dievas liepė kam nors krikštytis vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Pabandykite, suraskite. Tačiau mes nuolatos visa tai darome. Tai ne kažkur, o pačioje bažnyčioje. 25 Taigi, aš kalbėjau jums, kaip kad mes negalime būti baptistais todėl, kad mes tikime, kad reikia krikštytis į Viešpaties Jėzaus Vardą. Biblijoje niekas nesikrikštijo kaip nors kitaip. Parodykite man nors vieną vietą, kur nors vienas žmogus buvo krikštytas vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios aš pakelsiu rankas ir pasakysiu, kad aš netikras pranašas. 26 Ir jeigu Biblijoje sakoma, kad reikia krikštytis į Jėzaus Kristaus Vardą, tai reiškia, kad būtent taip ir reikia daryti. Paulius paliepė žmonėms krikštytis antrąsyk. Kaip jie bebūtų pakrikštyti, jie turėjo ateiti ir vėl pasikrikštyti. Juos krikštijo tas pats žmogus, kuris pakrikštijo Jėzų Kristų Jonas Krikštytojas. Jis pasakė: Tai jau netinka. Jūs turite ateiti ir vėl pasikrikštyti. Ir jie turėjo tai padaryti, kad gautų Šventąją Dvasią. Tokia buvo Dievo programa. 27 Galbūt, šiandien vakare aš paimsiu dar giliau. Kodėl? Jėzus laikosi savo Žodžio. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: Amen. Red.] Faktiškai visi
jūs buvote šiandien ryte čia, bet aš noriu dar prie šito sustoti. 28 Kodėl Paulius paliepė taip? Juk tai buvo jau padaryta. Paulius pasakė: Net jei Angelas iš Dangaus ateitų ir pamokslautų ką nors kitą, tebūna jis prakeiktas. 29 Taigi, jūs pasakysite: Mes matome tai naujoje šviesoje. Nieko panašaus. Būtent su tuo šėtonas priėjo prie Ievos su nauja šviesa. Nereikalinga jokia nauja šviesa. Reikia vaikščioti šioje Šviesoje, Kurią Dievas jau čia pasiuntė, ir viskas. 30 Dabar, atkreipkite į tai dėmesį, kaip tai paprasta. Kai jie nusileido nuo Atsimainymo kalno, Jėzus pasakė Savo mokiniams: Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko? Vieni sako, kad Tu Mozė ar Elijas vienas pranašų. Jis paklausė: O kuo jūs mane laikote. 31 Tie atsakė, Petras atsakė: Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus. 32 Jėzus jam atsakė: Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Matote, tai ateina ne per seminarijas. Tai ateina ne per denominacijas. Ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Tu sužinojai apie tai ne kokioje nors teologijos mokykloje. Bet Mano Tėvas, kuris yra danguje tai tau apreiškė. Ir ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir
pragaro vartai Jos nenugalės, dvasinis apreiškimas to, kuo Jis yra. 33 Atkreipkite dėmesį: Ir Aš sakau, kad tu Petras. Ir Aš tau duosiu dangaus Karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje. Taigi, Jis turėjo laikytis Savo Žodžio, kitaip Jis nebūtų Dievu. Štai, iš kada Jis išsakė tai, po kelių dienų Jis buvo nukryžiuotas, prisikėlė, ir pakilo į Dangų, ir Petras Sekminių dieną atidengė Evangeliją. Argi ne taip? Jis Žinoma, atidengė. Dabar stebėkite, kada jis 34 Visi žmonės juokėsi iš jų, nes jie prisipildė Dvasios. Juos vadino eretikais, šventais šuoliuotuojais arba dar kažkaip. Ir jie netgi juokėsi ir sakė: Šie prisigėrė jauno vyno. 35 Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, įsidėmėkite mano žodžius! Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, juk dabar vos trečia dienos valanda, bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį: Paskutinėmis dienomis, sako Dievas, Aš išliesiu savo Dvasios, ir kad Jis išlies tą dieną ant Savo sūnų ir dukterų, ir tarnaičių, ir ant kitų. 36 Ir kai tik jie įsiklausė, tie žodžiai vėrė jiems širdį. Juk jie išgirdo žmogaus kalbą, kuris netgi abėcėlės nežinojo, tačiau jie negalėjo neatkreipti į jį dėmesio, vadinasi, kad kažkas jame virė
Šventoji Dvasia. Pabandykite sustabdyti jį! Tai juk tas pats, kas bandyti užgesinti ugnį sausame pastate vėjuotą dieną. Tai buvo neįmanoma. Jis buvo pripildytas Šventosios Dvasios. Ir ką jis dabar daro? 37 Jie paklausė: Ką mums daryti, vyrai broliai, kad būtume išgelbėti? 38 Dabar atsargiai, Petrai, pas tave juk Karalystės raktai. Ar ne taip? 39 Taigi, kai Jėzus prisikėlė trečią dieną, Jis neturėjo Dangaus karalystės raktų. Jūs žinote apie tai? Jis pasakė: Aš turiu mirties ir pragaro raktus, bet ne nuo Karalystės, nes jie buvo duoti Petrui. 40 Taigi, Jis pasakė: Petrai, ką tu atriši žemėje, tą Aš atrišiu Danguje. Ką tu suriši žemėje, tą Aš surišiu Danguje. 41 Taigi, štai jis stovi su raktais, kad apreikštų šį palaiminimą pasauliui. Ir štai pas jį rankoje raktai. Ir jie klausia: Ką mums daryti, kad būtume išgelbėti? Ką šis apaštalas bepalieptų padaryti, Dievas turi tai pripažinti Danguje, jei Jis jau davė jam tokią valdžią. 42 Taigi, Petras pasakė: Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus Vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. Teisingai? [Susirinkimas sako: Amen. Red.] Ir būtent todėl raktai pasisuko Danguje jokio kito vardo, nieko kito, jokio kito jokios kitos apeigos. Jie
pasisuko žemėje, ir jie pasisuko Danguje, kitaip Jėzus neištesėjo savo Žodžio Petrui. Ir visose Biblijos vietose, kur žmonės krikštijosi po šito, jie krikštijosi į Jėzaus Kristaus Vardą. O kas iki to krikštijosi, tie turėjo ateiti ir persikrikštyti į Jėzaus Kristaus Vardą, kad gautų Šventąją Dvasią. Tiksliai. Kaip buvo, taip ir pasilieka dabar. 43 Ir taip, jeigu mes mokome krikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu tai netikra pranašystė. Aš nenoriu jūsų skriausti, bet aš turiu išdėstyti visa kaip yra, kad ši bažnyčia žinotų, kas ir kaip. Mes čia ne krūva neraštingų kvailiukų, mes tiksliai žinome, kad stovime ant Dievo Žodžio. Suprantate? Mes žinome Tegu kas nors pabando parodyti man nors vieną vietą, kur kas nors krikštijosi Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tad jūs klausysite netikros pranašystės ar Tiesos? Ištirkite Raštus. Tai jūsų reikalas. 44 Parodykite man, kur nors vienas žmogus Biblijoje, kur Biblijoje bažnyčia buvo įsteigta kaip denominacija. Parodykite man Biblijoje, kur moterį statydavo pamokslauti. Parodykite man Biblijoje, kur visi šie dalykai, apie kuriuos mes kalbėjome, buvo įsteigti Biblijoje. Jų ten nėra! Parodykite man nors vieną vietą, kad reikia vaikščioti į denominaciją. 45 Kada pasirodė metodistai, jie pamokslavo apie pašventinimą. Tai gerai. Bet, padarydami
tai, jie sukūrė denominaciją kaip tik čia jiems atėjo galas. Štai kodėl Biblijoje sakoma: Tu turi vardą. Tu pasakysi: Aš krikščionis. O kokiai denominacijai tu priklausai? 46 Jeigu tu pasakysi: Metodistams, ką gi, tuomet tu paleistuvė. Chm! Aš baptistas, paleistuvė. Sekmininkas, tu paleistuvė. Tu priklausai tai bažnyčiai. 47 Tu turi priklausyti Kristui. Nėra ko čia kalbėti: Metodistas, baptistas Jeigu tu krikščionis, tai tu krikščionis širdyje. 48 Kiekvienoje iš šių denominacijų gali gimti vaikai, Dievo vaikai juk taip. Bet jei jūs galvojate, kad pateksite į dangų tik todėl, kad jūs metodistas ar baptistas jūs klystate. Ir todėl mes laikomės kuo toliau nuo tokių dalykų. Kodėl baptistai nesupranta? 49 Visai neseniai aš paklausiau čia vieno metodisto, kuris rašo disertaciją. Jis pasakė: Mes prieš tave nieko neturime, išskyrus tai, kad tu terliojiesi su sekmininkais. Aš paklausiau: Kas tie mes? Mes, metodistai. 50 Aš pasakiau: Gerai, tuomet aš padarysiu štai ką. Aš atvyksiu į jūsų miestą, ir tegu metodistai finansuoja. Chm. Oi, pasakė, žinoma, tai būtų neįmanoma.
51 Aš tariau: Aš taip ir pagalvojau. Chm. Aš pasilieku su sekmininkais, nes sekmininkas tiki tuo. Teisingai. Jie suvažiuoja tai paklausyti. Todėl būtent jie ir gauna iš šito naudą. 52 Kas iš jūsų skaitė šį straipsnį, neseniai pasirodžiusį žurnale Gyvenimas, apie sekmininkų bažnyčią? Vienas didžiausių mūsų laikų fenomenas. Per vienus metus pas juos daugiau įtikėjusių, nei pas visas kitas kartu paėmus bažnyčias. Kodėl? Netgi nežiūrint į jų paklydimus, Dievas vis tiek leidžia jiems judėti pirmyn, nes jie patikėjo Tiesai ir žygiuoja su Ja toliau. Tai tiesa. 53 Bet ką mes dabar darome? Matote? Štai kodėl mes ne denominacija. Ir kaip sekmininkai sukuria denominaciją, lygiai taip pat 54 Ir dar tada, kada Šventoji Dvasia pirmąsyk išsiliejo ant sekmininkų bažnyčios prieš keturiasdešimt metų, ir jie pradėjo kalbėti kalbomis (viena iš dovanų) Tai pati mažiausia iš dovanų. Šventojo Pauliaus žodžiais, tai pati mažiausia dovana kalbėjimas kalbomis. Ir kaip tik Ji nužengė: O-o, pasakė, dabar mes Ją gavome, ir sukūrė denominaciją, Generalinę Tarybą, kuri dabar tapo dievo Asamblėja. O-o, Ją gavo tiktai tie, kas kalba kalbomis, o Dievas paėmė ir nuėjo pirmyn, nuo jų toliau, ir jie taip ir pasiliko sėdėti prie savo. Žinoma. Tiksliai.
55 Po to pasirodė vienybininkai, pamatė krikštą į Jėzaus Vardą. Jie pasakė: O-o, mes Ją gavome, jie organizavosi. Kas su jais atsitiko? Dievas tiesiog nuėjo toliau, o juos paliko. Tai dėl kiekvieno norinčio tegu ateina. 56 Matote, vienybininkai negali bendrauti su Asamblėjomis. Asamblėjos negali bendrauti su vienybininkais. Aš kalbėjausi su jų geriausiais vyrais: su ponu Gossu, daktaru Poupu ir su kitais su įžymiais žmonėmis Aš sėdėjau ir bendravau su jais. Aš paklausiau: Kaipgi jūs, būdamas išsilavinusiu žmogumi, galite mokyti apie pirminį įrodymą? 57 Na, atsakė, broli Branhamai, (vienas, du ar trys, labai sąžiningi) pasakė, mes žinome, kad tai neteisinga, bet ką mes galime padaryti? Jeigu mes pradėsime prieštarauti tam dabar, tai pažeis visą programą. Na žinoma, ir nebebūsi vyskupu, vyriausiuoju prižiūrėtoju. Štai kur šuo pakastas. 58 Broli, man geriau turėti nedideles misionierių patalpas ant kampo arba pamokslauti po pušimi, ir turėti Tiesą (žinoma) ir žinoti, kad kalbu Tiesą. Žmogus nori Tiesos. Ir tu kaip krikščionis privalai nešti liudijimą apie Tiesą. Tu turėsi atsakyti už tai prieš Dievą. 59 Vadinasi, dėl šių dalykų: jeigu jūs nebuvote pakrikštyti į Jėzaus Kristaus Vardą ir neįvykdėte viso šito, ir negavote Šventosios Dvasios
60 Jūs pasakysite: O-o, aš kalbėjau kalbomis. Tai nereiškia, kad jūs gavote Šventąją Dvasią. 61 Aš mačiau, kaip raganos, burtininkai, demonai ir visi kiti kalba kalbomis. Žinoma. Jokios Šventosios Dvasios pas juos ir nė ženklo nėra, ir jūs tai žinote. Geria kraują iš žmogaus kaukolės ir šoka, ir šaukiasi šėtono, ir kalba kalbomis. Žinoma. Juk jie neturi Šventosios Dvasios. 62 Todėl tai, kad jūs pradėjote kalbėti kalbomis, tai nereiškia, kad jūs Ją gavote. Jūs žinote, kad gavote Ją, tik tuomet, kada jūsų dvasia liudija apie Jo Dvasią, ir jus lydi Dvasios vaisiai: meilė, tikėjimas, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, romumas, susivaldymas. Štai tuomet jūs žinote, kad gavote Šventąją Dvasią. Ji pati liudija apie Save. 63 Taigi, kada jūs dar pasitikite savo priklausimu Asamblėjoms arba baptistams, arba presbiterionams, jūs matote, ką jūs darote? Jūs pasiimate ant savęs paleistuvės vardą. Visiškai teisingai. Nešdinkitės iš ten! Išeikite iš šito! Aš turiu omenyje, ne iš savo bažnyčios arba dar iš kur nors tuo klausimu pasielkite kaip norite. Bet nustokite remtis į tai: O-o, aš presbiterionas. Mes netikime stebuklų dienomis. O kodėl jūs tuo netikite? Juk Biblija to moko. O-o, aš priklausau Kristaus bažnyčiai. Ten kalba, kad stebuklų dienos praėjo. Tai netikri pranašai.
64 Aš galiu parodyti jums, kur Jėzus Kristus davė bažnyčiai jėgą gydyti ligonius ir prikelti mirusiuosius, ir išvarinėti netyrąsias dvasias. Tegu kas nors drįsta parodyti man Biblijoje tokią rašte vietą, kur Jis paėmė ją iš Bažnyčios. Kas ją paėmė? Jūsų pačių dogma (tiksliai), o ne Dievo Žodis. [Brolis Branhamas kartą pabeldžia į sakyklą Red.] Šventoji Dvasia ir toliau daro savo darbą, tęsia, nežiūrint į nieką, ir Ji toliau darys. 65 Štai kodėl mes ne denominacija. Turi dievotumo pavidalą, o atsižada jo jėgos; nuo tokių šalinkis. Mes tokia nesąmone netikime. 66 Tad nuo ko gi viskas prasidėjo? Mums dabar teks pasiskubinti ir prieiti prie šito kaip galima greičiau: kaipgi visa tai prasidėjo? Čia pasirašiau daug rašto vietų apie Šventąją Dvasią. 67 Ir dar vieną, vakar vakare mes iškėlėme klausimą apie šventųjų ištvermę ne taip, kaip tiki baptistai. Visai ne. Aš besąlygiškai nesutinku su baptistais ir jų supratimu kalvinizmo teorijoje. Aš besąlygiškai nesutinku su presbiterionais. Aš nesutinku su metodistais, ir su jų armijietišku mokymu. Tiksliai. Nors ir pas tuos, ir pas kitus yra dalis Tiesos, bet reikia viską šviesoje štai čia, kur yra pilnavertė Tiesa. Jeigu jus nuneša, tai jūs išviso įpuolate į kraštutinumus. Žinoma.
68 Ateina baptistai, krikštija čia kelis žmones panardinant, ir pamokslininkas krikštija juos devyni iš dešimt rūko, po to išeina ir stovi ten, ir žaidžia visą naktį kortomis, apgaudinėja, paleistuvauja ir prasuka tamsus darbelius, o visos moterys vaikšto čia šortais, bėgioja gatvėmis ir su trupa šukuosena, ir ir rūko, ir liežuvauja, ir vaikšto į vakarėlius ir pasakoja bjaurius juokus. Ir jūs tai vadinate krikščionybe?! Ir jūs galvojate, kad pas jus amžinas saugumas? Tokiais tempais jūs einate į pragarą. Danguje jums tiksliai nepatiktų. Žinoma ne. Tai ne amžinas saugumas. Bet kai žmogus gimsta iš naujo iš Šventosios Dvasios 69 O jūs, sekmininkai, tai, kad jūs šokinėjote ir bėginėjote, kalbėjote kalbomis, bėgiojote praėjimuose, nereiškia, kad jūs įgijote amžiną saugumą. Išmeskite jūs tai iš galvos. Netiesa tai. Žinoma, netiesa, nes jūs žinote, kad jūsų asmeninė jūsų pačių gyvenimas liudija apie jus, kad su jumis nėra tvarkoje prieš Dievą. [Brolis Branhamas penkis kartus pabeldžia į sakyklą Red.] Teisingai. Su jumis netvarkoje. Tai dar ne amžinas saugumas. 70 Bet aš noriu užduoti jums klausimą: ar yra amžinas saugumas? Biblijoje taip sakoma. Biblijoje pasakyta, kad mūsų vardai buvo užrašyti Avinėlio Gyvenimo knygoje dar prieš pasaulio sutvėrimą.
71 Kaip aš kalbėjau šiandien ryte, aš vėl pakartoju. Žmogus, kuris parašė giesmę: Šiandien vakare Šlovėje buvo užrašytas dar vienas vardas tai mano vardas, mintis pas jį ir nebloga, bet iš Rašto pusės jis klysta. Jūsų vardas buvo užrašytas ne tą vakarą, kai jūs gavote išgelbėjimą. 72 Remiantis Biblija, pagal Apreiškimo 13, 17 ir kitas vietas, jūsų vardas buvo užrašytas ten dar prieš pasaulio sutvėrimą, ir Jėzus Kristus buvo užmuštas prieš pasaulio sutvėrimą. 73 Kaipgi Dievas juk Jis beribis kaipgi beribis Dievas, žinantis pabaigą nuo pradžios, kaipgi Jis galėjo prileisti žemėje nuodėmę be kokios nors svarios priežasties? 74 Dabar tiesiog pakartosime kai kuriuos iš tų dalykų, apie kuriuos mes kalbėjome. Kas buvo pradžioje: Gelbėtojas ar nusidėjėlis? [Žmogus susirinkime sako: Gelbėtojas. Red.] Aišku, Gelbėtojas. Kas stipresnis: Gelbėtojas ar nusidėjėlis? Jei Gelbėtojas gali paimti nuodėmę, tai Jis stipresnis. O kam tada Jis išviso prileido nuodėmę? kad parodytų, kad Jis iš tikrųjų Gelbėtojas. Kas pats stipriausias: Gydytojas ar liga? [ Gydytojas.] Gydytojas. Tada kam Jis prileido ligą? kad parodytų, kad Jis iš tikrųjų Gydytojas. Aš tiesiog dabar jaučiu didžią pagarbą. Tiksliai. O-o, tai bent! Tai Jo atributai. 75 Štai kodėl Jis prileidžia problemas. Štai kodėl Jis prileidžia liūdesį kad parodytų, kad Jis yra
džiaugsmas. Žinoma. Štai kodėl yra naktis kad įrodytų, kad yra diena. Štai kodėl mes greitai užsidegame tai reiškia, kad yra ramybė. Žinoma, yra dvi pusės. O-o, Jis nuostabus! 76 Ir taip, nuo ko gi viskas prasidėjo? Pereisime iš kart prie šito, kaip galima greičiau, kad aš neužlaikyčiau jūsų visą vakarą. Taigi, viskas turėjo turėti pradžią. 77 Ir aš noriu užduoti jums tokį klausimą. Taigi, tai gali Galite tiesiog įsikišti tai sau į kišenę atsargai. Jums nebūtinai pridėti šio prieskonio. Bet paklausykite štai ką. 78 Jeigu jūs amžinas kūrinys, vadinasi, ir jūs irgi niekada neturėjote pradžios ir niekada neturėsite pabaigos, nes žodis amžinas kyla iš žodžio neturintis nei pradžios, nei pabaigos. 79 Jūs prisimenate? Aš kalbėjau šiandien ryte apie tai, kaip Melchizedekas sutiko Abraomą, grįžtantį nugalėjus karalius. Ir Biblijoje, Hebrajams 7 sakoma, kad kad Levis užmokėjo dešimtinę Melchizedekui, kai dar buvo savo tėvo Abraomo strėnose. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbą, Jokūbui gimė Levis tai buvo tėvas, senelis ir prosenelis. Ir tuo metu kai Levis buvo savo prosenelio strėnose, Biblijoje palaikoma, kad jis sumokėjo dešimtinę Melchizedekui. Tai bent amžinybė! Tai bent! Jis nesakė: Jis padarė tai provaizdžiu, jis padarė tai potencialiai.
Biblijoje sakoma: Jis užmokėjo dešimtinę. Amen! 80 Vadinasi, jeigu mes kylame iš tam tikros sėklos, tai kai Paulius pamokslavo Evangeliją, ir aš ten buvau, ir jūs ten buvote. Po minutės mes pasinersime į tai iki pat ausų. Pastebėkite, štai kas sakoma mums Rašte čia apima didžiulį laiko tarpą. 81 Tik pamanykite! Levis, po to Jokūbas, jo tėvas, po to Izaokas, šito tėvas, po to Abraomas, šito tėvas jo prosenelis. Kai Levis buvo savo prosenelio strėnose, jis užmokėjo dešimtinę Melchizedekui. 82 Aš noriu paklausti jus: kas turima galvoja Jobo 27 38, kai Jis pasakė: Kur tu buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus, kai ryto žvaigždės giedojo kartu, ir Dievo sūnūs džiūgavo iš džiaugsmo? Kas gi tie dievo sūnūs, kurie džiūgavo iš džiaugsmo? Jėzus pasakė jiems: Aš džiaugiausi su jumis prieš pasaulio sutvėrimą. Mes ne laiko kūriniai, mes amžinybės kūriniai! 83 Niekas negali ateiti pas Mane, jeigu Mano Tėvas nepritrauks jo. Ir visi, kurie ateina pas Mane, Aš duosiu amžiną gyvenimą ir prikelsiu paskutinėmis dienomis. Niekas negali jų išplėšti iš Mano Tėvo rankos, Kuris davė juos Man. Kaip jūs galite pasimesti? 84 Matote, jūs baiminatės, jūs bijote, jūs vis nerimaujate. O tai vienas iš geriausių įrodymų
pasaulyje, kad jūs dar niekur nepajudėjote. Teisingai. Kaipgi Dievas gali išgelbėti jus, jeigu Jis 85 Kas iš jūsų šioje bažnyčioje tiki, kad Dievas beribis, ir pakeltų į tai ranką? Jūs žinote, ką reiškia žodis beribis? Tai tiesiog reiškia tobulas. Beribis neįmanoma neįmanoma paaiškinti žodį beribis. 86 Jūs kada nors bandėte nustatyti savo fotoaparatą iki begalybės? Juk tai tiesiog reiškia be galo ir pabaigos. Na taip. Toliau jau jo nenustatysi. 87 Toks ir Dievas. Jis beribis. Ir jeigu Jis beribis, vadinasi, nėra tokio vabalo, tokios musės, tokios blusos, tokio uodo, tokio tarakono arba kažko tokio, kas buvo arba dar bus žemėje, ko Dievas nežinotų dar prieš žemės sutvėrimą. Tai tam, kad turėtumėte nors kokį supratimą apie žodį beribis. 88 Taigi, beribis Dievas, kuris gelbsti jus čia, žinodamas, kad Jis praras jus sekančioje savaitėje arba sekantį mėnesį, arba sekančiais metais, juk Jis veikia prieš savo tikslus. Jis negali jūsų prarasti! Kas klauso Mano Žodžių ir tiki Siuntusįjį Mane turi amžiną gyvenimą ir neis į teismą, bet jau perėjo iš mirties į Gyvenimą. Tai neįmanoma. Jūs niekaip 89 Gimęs iš Dievo nenuodėmiauja, nes Dievo sėkla yra jame, ir jis negali nuodėmiauti. Kaip
jis gali nuodėmiauti, kai už jo nuodėmę buvo paaukota Auka? 90 Kaip aš galiu sirgti, kai pas mane ideali sveikata? Kaip aš galiu būti aklu, kai aš matau? O-o, tai bent! Kaip aš galiu būti tuo pat metu kambaryje ir ne kambaryje? Kaip aš galiu būti tuo pat metu girtu ir blaiviu? Tai neįmanoma. 91 Ir kai jūs išgelbėti, jūs po išpirkimu, ir jūsų nuodėmės jums neįskaitomos. Argi Dovydas nepasakė: Palaimintas žmogus, kuriam Dievas neįskaito nuodėmės ir neprisimena jos? Dievas neįskaito nuodėmės Savo kūriniui. Tai stipriai pasakyta. Tai jums ne pienelis. Bet taip sakoma Biblijoje. Teisiajam Dievas neįskaito nuodėmės. 92 Dievas, iš savo malonės, išankstiniu numatymu, nenori, kad kas nors pražūtų, bet kad visi atgailautų. Tačiau, būdamas beribiu ir žinodamas, kas ateis, ir kas neateis, Jis galėjo iš anksto numatyti, kad viskas pasitarnautų Jo valiai. Jeigu Jis šito nepadarė, kodėl tada Jis išviso prileido nuodėmę? Jeigu Jis buvo Gelbėtojas Jei niekada nebūtų nusidėjėlio, tai Jis niekada netaptu Gelbėtoju tas atributas, kuris buvo Jame, negalėtų pasireikšti. 93 Kaipgi jis tapo Gydytoju? Kaip jis išviso tapo Gydytoju? Nes Jis prileido ligą, kad parodytų, kad Jis Gydytojas. Jis buvo Gydytoju. Kaipgi jūs išviso Kaip Jis išviso pasireikštų? Kaipgi Jo atributas galėtų pasireikšti? Kaip Jis galėtų
būti Gydytoju, jeigu niekada nebūtų ligos? Jis turėjo prileisti ligą. 94 Nenuostabu, kad Paulius pasakė Laiške Romiečiams 8: Neprotingas žmogau, kas gali nurodyti Puodžiui, ką su tuo daryti? Kas, kai molis atsistojo ir sako: Kodėl Tu darai mane tokiu? Argi Jis neiškėlė faraono su tuo pačiu tikslu, kad parodytų Savo šlovę Egipte? Ką nori, Jis užkietina, ir ką nori, išteisina. Tai ne nuo norinčio ir ne nuo besistengiančio, bet iš Dievo pasigailinčio! 95 Tad jūs tam neturėjote nieko bendro. Jūs apskritai ne prie ko. Jeigu tai malonė, jeigu tai nepelnyta dovana, vadinasi, jūs čia visai nieko dėti. Dievas davė jums tai, ir tokis Dievo valia. Tai tas, ką Dievas dėl jūsų iš anksto numatė. 96 Biblijoje sakoma, kad mes buvome iš anksto paskirti sūnų įsūnijimui, Dievo sūnų, prieš pasaulio sutvėrimą, kai Dievas užmušė Avinėlį savo mintyse prieš pasaulio sutvėrimą, kad išreikštų savo atributus, savo Esybę. Kai Avinėlis buvo užmuštas, mes buvome užmušti kartu su Juo. Kai Avinėlio Kraujas buvo užfiksuotas Jo prote dar tada, prieš pasaulio sutvėrimą, mūsų su jumis vardai buvo įrašyti į Knygą jau tada viskas Jo didžiame mąstyme. 97 Jis beribis. Kitaip, kodėl gi Jis tai prileido? Kas stipresnis, kaip aš sakiau: Gelbėtojas ar nusidėjėlis? Kas pats stipriausias? Vadinasi, Stipriausias turėjo prileisti silpniausią, ir Jis
daro tai tik dėl Savo šlovės. Kai Jis sukūrė Liuciferį, Jis žinojo, kad jis taps šėtonu. Jis turėjo jį prileisti, kad parodytų, kad Jis Gelbėtojas, Kristus. Jis turėjo prileisti visa tai. 98 O argi Biblijoje nesakoma: Mylintiems Dievą, viskas išeina į gerą? [Susirinkimas sako: Amen. Red.] Tad ko jūs bijote? Stok į darbą drąsiai, Atiduok jam jėgas visas. Ne vergu būk (kurį reikia maldauti ir įkalbinėti), o didvyriu, Užgrūdinta krūtine! 99 Man tai patinka. [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į sakyklą Red.] Vaikystėje man labai padėdavo vienas eilėraštukas, jame sakoma kažkaip taip: Gyveno karys drąsus, Kilęs iš Romos jis. Eidamas į priešo tvirtovę, Išgirdo aimaną bailio: Eglėje saugiau, Lipk ir tu čia! Atsakė: Nesipainiok! Prieš priešą aš einu! 100 Štai kaip. Teisingai. Jeigu ši Biblija moko, kad jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius
tas pats tai buvo nelengva, kai aš išėjau tą dieną iš šios bažnyčios, ir visi tik man ir tvirtino, kad įvyks viena ir atsitiks kita: Tave laikys fanatiku, įmes į kalėjimą, ir visa daktarų asociacija eis prieš tave. Bet Dievas liepė tai daryti. Biblijoje taip pasakyta. Ir dabar kiekvienoje šalyje po dangumi dega prabudimo ugnis. Kodėl? Nebijokite imtis darbo! Ar visada gali imtis darbo Arba jėgų neužtenka kartais? Ar gali tu paimti jautį už ragų Arba tinginyste tuščia pripildytas tu? (Ech, kaip aš šito nemėgstu.) Drąsiai imkis darbo, nesielvartauk, Baimės ir drebėjimo neprileisk. Galvok, kad gali įveikti tu jį, Rankų ir galvos nenuleisk! 101 Imkitės darbo. Žinoma. Įdėkite į savo širdį, kaip Danielius, nepasitraukti nuo Dievo nei žingsnio. 102 Kurgi visa tai įvyko? Kaip tai įvyko? Dėl ko žmonės tokie? Kodėl mes prie pat sunaikinimo? Broli Branhamai, paaiškink man. Kodėl tu manai, kad visa tai turi nušluota nuo žemės paviršiaus? Kažkada ankščiau visa tai jau buvo nušluota nuo žemės paviršiaus (teisingai? [Susirinkimas sako: Amen. Red.]) užėjus
tvanui. O dabar bus giliau. Pasiruoškime skaitymui. 103 Taigi, aš noriu, kad jūs dabar atsiverstumėte su manimi Pradžios Knygos 3 skyrių. Jeigu jūs iš tikro norite sužinoti tiesą apie ką nors, aš galiu parodyti jums šioje Pradžios knygoje, kad kiekvienas kultas ir kiekviena izma, ir visa, kas vyksta tiesiog mūsų laiku, prasideda Pradžios Knygoje. Kas iš jūsų žino, kad būtis reiškia pradžią? [Susirinkimas sako: Amen. Red.] Žinoma. 104 Mes matome katalikų bažnyčią pradžioje Babelę, Nimrodą, įkūrėją. Mes matome ją Biblijos viduryje, mes matome ją Biblijos pabaigoje. Mes matome, kaip biblijos pradžioje bandė pastatyti pamokslininkes, garbinančias statulėles, padarytas iš šaknų. Kas iš jūsų skaitė Chislopo Du Babilonai, istoriją? Gerai. Paieškokite tuose istoriniuose archyvuose. Tada buvo moteris Ir dar prisiminkite, netgi Jokūbas pavogė dievus pas savo tėvą, ir jos dukra paslėpė juos po savimi ir nusinešė juos tenai į dykumą, dėl ko susitepė stovykla. 105 Gerai. Dabar perskaitykime nuo čia, iš Pradžios Knygos: Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: Ar
tikrai Dievas pasakė: Nevalgykite nuo visų sodo medžių? Moteris atsakė gyvatei: Mums leista valgyti sodo medžių vaisius, Išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte. Gyvatė atsakė: Nemirsite! Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys (matote, naujos šviesos beieškant), ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga. 106 Matote, kaip šie vaikinai šiandien bando atimti iš Biblijos? Na ir kas? Argi ne geriau laistyti ar šlakstyti, arba taip ar kitaip? Visai ne. Dievas nustatė programą, ir mes turime laikytis būtent Jos. [Brolis Branhamas ploja aštuonis kartus per Bibliją ir parodo Ją Red.] Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė.
Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi; juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes. 107 Aš norėčiau čia minutėlei sustoti. Taigi, viskas turi turėti pradžią. Mes turėjome pradžią. Taigi, mes Štai į ką aš dabar noriu suvesti visa tai, apie ką buvo kalbama šiuose dvejuose paskutiniuose susirinkimuose iki pat šitos akimirkos. 108 Taigi, šiandien ryte mes kreipiamės į Biblijos pradžią ir dramatizavome, kaip Dievas sukūrė žemę, kaip Jis sukūrė dujas, ir po to šios dujos tapo kalciu ir potašu, ir ir įvairiomis medžiagomis. Jis kūrė jūsų kūną. Jis plėtė statybą, kaip didis architektas, kaip rangovas išdėlioja medžiagas, kad pastatytų namą. Jis kūrė jūsų kūną, ir pas Jį viskas buvo sudėliota. Jis tiksliai sugalvojo, kaip būtent reikėjo padaryti. 109 Štai šią ranką, Dievas sukūrė šią ranką pirmiau, nei Jis tuo laiku, kaip Jis sukūrė žemę, bet mano dvasią Jis sukūrė dar prieš atsirandant žemei. Štai, o šią ranką ir šį kūną Jis sukūrė tada, kai sukūrė žemę, nes šis kūnas išėjo iš žemės ir sugrįš į žemę. Dievas jį sukūrė. Jis visa tai sudėliojo Savo didžiuliame projekte ir programoje. 110 Taigi, kada Jis pradėjo kurti žemę, Jis sukūrė žmogų, ir žmogus atrodė ne taip, kaip reikia.
Taigi, apie tai kalbėjome šiandien ryte, išskleidėme dramą, kaip Tėvas nužengė ir pažiūrėjo į savo sūnų, sukurtą pagal Jo atvaizdą, ir visa kita. Po to Jis sukūrė jam žmoną, pagalbininkę. 111 Taigi, prisiminkite, juk visiems lauko gyvūnams Adomas davė vardus. 112 Jis sukūrė gyvulius ir žvėris, ir visus kitus. Ir šiandien mes Istorikai, archeologai ir įvairūs didieji mokslo protai jau šešis tūkstančius metų bando surasti šią trūkstančią grandį, kodėl būtent gyvūnas Žmogus vaizduoja gyvulišką gyvenimą. Mes tai žinome, kad mes sukurti 113 O moteris tai tiesiog vyro dalis, antrinis produktas. Moteris nebuvo pirminiu kūriniu. Dievas jau senų seniausiai užbaigė kūriniją ir tik paskui Jis sukūrė moterį iš šonkaulio jo šone. Adomas jau davė vardus visai kūrinijai, visa kita, bet sau jis nieko nesurado. Tad Jis sukūrė jam pagalbininkę, išėmė šonkaulį iš jo šono, uždengė įpjovimą ir sukūrė jam pagalbininkę. Ir žmogus savo dvasioje buvo kartu ir vyru, ir moterimi. 114 O moteris tai tik dalis vyro. Ir kai vyras renkasi sau žmoną, ir jeigu ji jam tinkama žmona, duota Dievo žmona, tai ji jam bus kaip tik, kaip jo dalis. 115 Štai kodėl santuokiniame gyvenime būna tiek nemalonumų tai todėl, kad jūs pamatėte kur nors mergaitę su gražiomis rusvomis akimis
arba žydromis akimis, arba dar su kuo nors, ir gražią figūrą, ir jūs įkliuvote. Tereikia jai pagimdyti pirmą kūdikį, iškris dantys, ir ji susiraukšlės ir pasens, ir tau iš karto norisi ją išmesti. O jūs, moterys, randate kokį nors vaikinuką su prilaižyta šukuosena, ant kurių puse tūbelės mamos tepalo, ir garbanotą. O jie visi nuslinks, aš tai žinau iš patirties. [Susirinkimas juokiasi Red.] Bet kas vyksta? Kame reikalas? Jūs ant to kimbate. 116 Pirma jūs turite melstis, nes moteris tai jūsų dalis. Ir jeigu jūs prispaudėte moterį prie savo krūtinės ir paėmėte ją į žmonas, ir jūs ji palieka ant jūsų antspaudą išsireikšiu taip, kad jūs suprastumėte. Ir jokia kita moteris nepritiks šiam antspaudui ant krūtinės. Ir jūs turėsite atsakyti už tai prieš Dievą. Gerai tai įsidėmėkite. 117 Tie, kurie sukasi aplink kitą moterį ir Aš girdėjau šiandien apie vieną mergaitę čia mieste vargšelė. Aš ją žinau. Ir kažkoks mėgstantis žaisti kortomis perka jai brangius, gražius rūbus ir visa kita, ir tokiu būdu stengiasi prisiplakti prie jos. Tik niekšas pradėtų taip elgtis jo netgi negalima pavadinti žmogumi. 118 Žinote, netgi šuo nėra tiek puolęs, tačiau jūs vadinate šunį kale. Juk ji dorovingesnė už pusę moterų Džeffersonvilyje. O kiaulę jus vadinate paršavede, o ji ne Ji žymiai dorovingesnė už Jungtinių valstijų moteris, už daugelį iš jų. [Brolis Branhamas du kartus beldžia į sakyklą Red.]
Visiškai teisingai. Aš žinau, kad tai skamba kategoriškai. Aš sakiau jums, kad kalsiu iki pat vynio galvutės, ir aš noriu, kad jūs žinotumėte tai. Ir tai tiesa. Šios šių dienų moterys netgi nežino, kas yra moralė. Sako: Sąžinė manęs negriaužia. Juk pas tave jos iš viso nėra! Pastebėkite. Taip, taip. Juk jūs žinote, kas yra gera, ir kas bloga. 119 Dabar pastebėkite. Šis žmogus, kai jis buvo sutvertas, Dievas atskyrė jo dvasią. Ir Jis išėmė gabalą iš vyro, iš jo šono ir sukūrė iš jo moterį. O po to Jis paėmė iš vyro moterišką, švelnią dvasią ir sukūrė iš jo moterį. O vyrą Jis sukūrė vyrišku, dideliu ir stipriu. 120 Ir kai matai vyrą, kuris truputi žinote, daro manikiūrą (arba kaip tai vadinasi) ant pirštų nagų ir, žinote, iš vienos pusės keturi, o ant kitos penki, ir prilaižo šukuoseną, ir burna truputi pravira, ir panašiai (koks nors gražuolis) atmink, sesute, su šituo balandėliu kažkas netvarkoje. Čia kažkas ne taip. Geriau būk su juo atsargesnė. 121 Ir kai matai moterį su cigarete dantyse, spec. rūbais, kuri sako: Aš tau, pacanas, dabar parodysiu! broli, atsargiau su šia mergužėle. Su ja kažkas netvarkoje. [Susirinkimas juokiasi Red.] 122 Moteris turi būti moterimi, ir ji turi rengtis, kaip moteris. Kai Dievas sukūrė vyrą, Jis sukūrė jį tokiu, o moterį Jis sukūrė kitaip. Ir kai Dievas
aprengė vyrą, Jis aprengė jį taip, o moterį kitaip. Ir Biblijoje sakoma: Jei moteris apsirengia vyriškus drabužius tai bjaurastis. 123 O tos moterys, kurios užsideda tuos šortus ir visa kita, ir nešioja juos čia, tuos Kaip jie vadinasi? Golfus arba Kaip juos? Kas tai, seserys? [Kažkas sako: Tai šortai. Red.] Ne, ne, tai ne šortai. Tai tokie pas juos ilgos kelniapusė. [ Bridži.] Bridži ir spec. rūbai, saržinės darbinės kelnės. Įeiname, o ten sakoma: Tai damoms. 124 Aš pasakiau: Ne, jūs klystate. Ledi nenešios tokių dalykų. Moterys, gal ir taip, bet tik ne ledi. Teisingai. 125 Biblijoje sakoma: Tai pasibjaurėjimas, jeigu moteris užsivelka tokius drabužius, ir jeigu vyras užsivelka moteriškus drabužius. 126 Ir vyrai su kiekviena diena darosi vis labiau ir labiau išlepę, o moterys darosi labiau vyriškesnėmis. Kame reikalas? Po kelių minučių mes išsiaiškinsime iš Biblijos. Moterys nustojo būti moterimis. Aš turiu omenyje ne jus, krikščionės. Aš kalbu apskritai. Joms norisi elgtis vyriškai; norisi apsikirpti vyriškai; padėti štai taip ranką ant baro stalo ir uždainuoti Palaimink Dieve Ameriką su cigarete dantyse. 127 Važiuoja gatve, ir be to taip moka sausomis išlipti iš vandens, kai važinėja plentu Mes paskaičiavome Aš noriu kai ką jums papasakoti. Ir tos moterys, kurios už vairo,
paklausykite. Mes su Biliu Polu per paskutinę šešių mėnesių kompaniją po šalį aš skaičiavau apie kelių įvykius. Ir iš trijų šimtų kelių įvykių, atspėkite, kiek vairuotojų moteriškos lyties buvo kaltos? Neužteko tik Devyniasdešimt atvejų buvo kaltas vyras. O du šimtai aštuoniasdešimt arba tuomet išeina, du šimtus aštuoniasdešimt vienu atveju kaltos buvo vairuojančios moterys. Moterys už vairo! Aš netvirtinu, kad tarp moterų nebūna gerų vairuotojų. Bet ji pasuks, kur patinka. 128 O jūs tik pabandykite jai paskirti baudą! Ši gražuolė stovės ten, pasitaisydama plaukus, kai prieis policininkas. Jis pasakys: Na žinoma, kalti tie! Nėra pas mus jokio įstatymo. 129 Tai buvo neseniai įrodyta teismo byloje dėl mokesčių, į kuriuos aš dabar įtrauktas. Pas mus nėra įstatymo. Jeigu jie yra 130 Nenuostabu, kad didieji Anglijos lordai pasakė: demokratija tai kada plaukia su visiškai išskleistomis burėmis, be to, be inkaro. Taip ir yra, praveda priešrinkiminę kompaniją, stovi ant dėžės. Taip demokratija supuvo, diktatoriai ir visi kiti irgi viskas supuvo. Dievui lieka padaryti tik viena sunaikinti viską visiškai, kaip Jis ir pažadėjo, ir pradėti viską iš naujo. Dabar pažiūrėkite, kaip mes arti prie Atėjimo.
131 Taigi, kada ši moteris Jis padarė jam pagalbininkę, ir ji turėjo būti jo pagalbininke. O paskui 132 Taigi, čia Aš dar nemačiau pamokslininko, kuris sutiktų su tuo. Ir jie bando paaiškinti tai kažkaip kitaip, tačiau aš nematau tame jokios logikos. Jie tvirtina, kad Adomas ir Ieva suvalgė obuolius. Broli, jeigu Aš nekalbu šito juokiais, bet aš noriu pasakyti tai kaip jeigu, suvalgius obuolį, moterys suvokia, kad jos nuogos, tai mums geriau vėl išdalinti obuolius. Ir jūs žinote, kad yra taip. 133 Jūs gi žinote, kad jokių obuolių jie nevalgė, ne nuo šito jie suvokė, kad buvo nuogi. Žinoma ne. Tai turėjo būti lytiniu būdu. Niekaip kitaip, nes jie suprato, kad buvo nuogi, kai paėmė šį uždraustą vaisių. Argi moteris nėra vaismedis? Argi jūs ne savo motinos vaisius? Tai ir buvo tas vaisius, kurio negalima buvo liesti. 134 Dabar štai kažkas didingo. Tai štai, labiausiai panašus į žmogų, ką sugebėjo surasti mokslininkai Jie iškasa senus kaulus, jie suranda apanglėjusius, jie suranda galvas, jie suranda kaukoles ir rankas, ir kaulus, ir bando sudėti juos ten, kad būtų panašu į žmogišką būtybę. Ir jie žino, kad labiausiai artima iš surastų jais žmogiškų artimiausi jam tai šimpanzė. Tai pati artimiausia žmogui rūšis, tačiau, žmogiška būtybė ji vienintelė tam tikru požiūriu. Aukščiausia
135 Žemiausia gyvybės forma tai varlė, aukščiausia forma tai žmogus. Dievas pradėjo iš apačios ir kilo toliau ir toliau, kol nepasiekė iki pačio Savo atvaizdo. Pradėjo nuo paukščių ir žvėrių, aukščiau ir aukščiau, kol nesukūrė Dievo atvaizdo. Jis padarė žmogų pagal šitą atvaizdą. Tai aukščiausia forma. Žemiausia forma tai paprasčiausias buožgalvis, pavirstantis į varlę, ir taip toliau. 136 Taigi, tai trūkstanti grandis, kurios negali surasti Dabar žiūrėkite į Raštą. Jūs jūs su tuo nesutiksite (daugelis iš jūsų), bet aš noriu tiesiog noriu, kad jūs tai turėtumėte galvoje. Ir priimkite tai be išankstinio nusistatymo. Paklausykite. 137 Aš žinau, kad daugelis iš jūsų neseniai klausėsi daktaro Dichano. Aš, žinoma Tokio kalibro žmogus ir nuostabus brolis baptistas aš labai vertinu jį. Jis truputi protingesnis ir sumaningesnis, ir ir jis jau užmiršo tiek, kiek aš niekada nesužinosiu, nes jis daktaras teologijos, ir jis medikas, ir jis mokslų daktaras. Tai protingas žmogus. Bet jis sako, kad tie kad kai Dievo sūnūs pamatė žmonių dukterų grožį Jis užima Juozapo (Flavijo) poziciją ir tvirtina, kad jie jie įsispraudė į žmogiškąjį kūną ir ėmė sau žmonas, ir Nodo žemėje buvo milžinai, ir jie ėmė sau žmonas ir gyveno su jomis, kai Dievo sūnūs, puolę Angelai, pamatė žmonių dukteris, ir lytinis potraukis buvo toks
stiprus (nors po kritimo jie buvo nuodėmingais), kad jie įsispraudė į žmogišką kūną. 138 Jei taip iš tikro buvo, tada tai perbraukia dieviškąjį išgydymą, perbraukia visa kita. Jeigu šėtonas gali kurti, vadinasi, jis lygus su Dievu. Šėtonas negali kurti. Aš noriu, kad jūs parodytumėte man nors vieną vietą, kad šėtonas gali kurti. Jis negali kurti. Jis tik iškreipia jau tai, kas sutverta. Joks jis kūrėjas. Jis tik iškreipia. 139 Tad kas gi įvyko? Žiūrėkite. Štai mano versija. Štai ji trūkstanti grandis. 140 Taigi, yra šimpanzė, bet šimpanzei su moterimi negali gimti vaikas. Žmogų nesujungsi nei su vienu gyvūnu. Jie nesusimaišo. Nei iš vieno gyvūno negalima paimti kraujo perpylimui. 141 Kada aš buvau Afrikoje, su tais vargšais juodaodžiais žmonėmis elgėsi ten štai tokiu būdu, kažkas man pasakė, sako: Tai juk patys tikriausi gyvuliai. 142 Aš pasakiau: Na jau atleiskite. Jie tokie pat žmonės, kaip ir jūs, galbūt, netgi daug labiau. Pasakysiu aš jums štai ką: su tokiu požiūriu jums iki gyvulio jau netoli. Aš tariau: šitas žmogus, netgi jei jis juodas kaip pikų tūzas, arba netgi jei jis geltonas kaip moliūgas, arba netgi jei jis mėlynas kaip indigažolė, jis gali išgelbėti tau gyvybę, atiduodamas tau kraują perpylimui.
Bet net nemėgink įleisti į save gyvūno kraują. Žinom, jis žmogus. 143 Tik tiek, kad pas vieną oda juoda, o pas kitą tamsi, o pas kitą geltona, o pas ketvirtą balta, tai neturi jokios reikšmės. Biblijoje sakoma: Dievas iš vienos kraujo ląstelės sukūrė visus žmones. Tai visiškai teisingai. Mūsų gyvenamoji vieta, pasikeitusi odos spalva, čia visai ne prie ko. Dievas sukūrė iš vieno vieno žmogaus visas tautas, iš vienos kraujo ląstelės visos tautos vienodos. 144 Kinai Juodaodis žmogus negali pasakyti Negras negali pasakyti: Kinas, jis jis geltonodis, aš neturėsiu su juo nieko bendro. Jis tavo brolis. [Brolis Branhamas kelis kartus beldžia į sakyklą Red.] Ir tu, baltasis žmogau, negali pasakyti geltonodžiui arba juodaodžiui, bet kuriam: Aš neturiu su tavimi nieko bendro. Jis tavo brolis. Visiškai teisingai. 145 Dabar pastebėkite, štai kas įvyko. Aš manau ir galiu patvirtinti tai Biblija, kad tai padarė būtent gyvatė. Gyvatė yra ta trūkstanti asmenybė tarp šimpanzės ir žmogaus, nes (paklausykite, atkreipkite dabar į tai dėmesį) gyvatė nebuvo ropliu. Ji buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus. 146 Taigi, aš šiandien nuėjau ir prisirinkau iš visur žodynų, kad rasčiau tą žodį, ką reiškia žodis gudrus. Jis reiškia būti protingu, būti mikliu. Ir pats geriausias šito vertimas šito
seno žydų žodžio ma-cha, macha, sako: Turintis tikrą gyvenimo pradmenų pažinimą. 147 Dabar truputi peržvelkime tai. Ji gudri, mikli, tačiau ji pavadinta gyvate. Bet neužmirškite, ji buvo gudriausia iš visų būtybių ir buvo labiau panašus į žmogų iš visų kitų lauko gyvūnų artimiausias žmogui. 148 Ir netgi prakeikimas neatėmė iš jos viso grožio, pas gyvatę iki šiol graži, puiki spalva, ji grakšti ir vikri. Netgi prakeikimas ne viską panaikino. Bet atminkite, Dievas pasakė jai, kad jam bus atimtos kojos, ir ji šliauš ant savo pilvo. Ir gyvatėje jūs nesurasite nei vieno kauliuko, panašaus į žmogaus, ir todėl mokslininkai suglumę. Bet štai ji! 149 Dievas tai paslėpė nuo išmintingųjų ir gudriųjų ir pažadėjo apreikšti tai Dievo sūnums paskutinėmis dienomis, kai Dievo sūnūs bus apreikšti. Kada Dievo sūnūs, kurie džiūgavo dar prieš pasaulio sutvėrimą; kai didieji apreiškimai apie Dievą ir visa kita bus pateikta paskutinėmis dienomis, Jis apreikš visa tai per Dievo sūnūs. Jūs žinote, kad Raštas moko šito. Ir štai, prašom. Štai kodėl Dievas atidengia mums šiuos dalykus Dievas apreiškia Savo sūnus. Jis užeina už visokio žmogiško žinojimo ribų, prasiskverbia į dvasinius apreiškimus ir nuleidžia juos. Argi mes nemokėme iš šios Biblijos: Tai tiems, kurie turi išmintį? Ne tai, ko jis išmoko kažkokioje seminarijoje, o tai, ko
jis išmoko, klūpėdamas ant kelių prieš Dievą, ir kad Dievui patiko duoti jam. Apreikšti Dievo sūnūs! 150 Štai ji gyvatė. Štai kuo buvo gyvatė. Aš nupiešiu ją jums. 151 Pas mus Prasideda nuo varlių ir taip toliau, nuo buožgalvio ir taip toliau, ir toliau, tokie ir šiokie, ir, pagaliau, prieiname prie beždžionės, iki šimpanzės. O po šimpanzės, nuo šimpanzės mes iš karto peršokame prie žmogaus, ir mums neaišku, kodėl yra taip. 152 Na, mokslininkai sako: Luktelėk! Mes galime suvesti moterį su beždžione ir su šimpanzė, ir paskui atvirkščiai suvesti vyrą su šimpanze. Nieko neišeis. Suveskite jį su bet kuriuo kitu gyvūnu nieko neišeis. Nesusimaišys kraujas, paimkite savo kraują tai visiškai kitas kraujas. 153 Šioje atkarpoje yra tam tikras kraujas, o šio gyvūno surasti negali. O-o, aleliuja! Mane jau tiesiog dabar šventa pagarba plėšo. Pastebėkite. Kodėl? Dievas paslėpė tai nuo jų. Gyvatėje nėra nei vieno kaulo panašaus į žmogaus kaulą. Jis taip toli paslėpė ją, kad protingi žmonės negalėtų jos surasti. 154 Ir aš jums parodysiu, iš kur atsiranda šie protingi žmonės, šiaip ar taip, kur kur ji pati. Matote, jos nepamatysi tokiu būdu. 155 Tai turi ateiti per apreiškimą: Tu Kristus, gyvojo Dievo Sūnus. Ant šios uolos Aš