Įvadas

Stojamųjų egzaminų programos Bendroji kalbotyra... 2 Dalykinė (teisės) kalba... 3 Literatūros antropologija ir kultūra... 8 Klasikinė filologija... 10 Rusistika... 12 Semiotika... 14 Skandinavistika (ir Europos studijos)... 15 Taikomoji kalbotyra... 16 Vertimas... 18 1

Bendroji kalbotyra Stojamąjį egzaminą laiko kitų krypčių (ne filologijos) pirmosios pakopos universitetinių studijų absolventai. Kandidatai pasirenka tematiką ir pateikia raštu 1 200 1 500 žodžių projektą, kuriame išdėstomi visi pagrindiniai teiginiai, lemiantys norą gilinti žinias pasirinkta konkrečia tematika ir tęsti studijas šioje programoje. Būtina atskleisti sprendimo esmę, tiksliai ir tinkamai paaiškinti priežastis, išsamiai argumentuoti visus teiginius bei pagrįsti juos bendromis žiniomis apie kalbą ir filologiją. Projektą būtina atsiųsti iki birželio 25 d. 12 val. el. paštu: vytautas.kardelis@flf.vu.lt ir aurelia@usonis.lt. Pristatę rašto darbą kandidatai atvyksta į stojamąjį pokalbį birželio 26 d. 10 val. Vertinimo kriterijai bendrųjų kalbotyros sąvokų supratimas, kalbotyros pagrindų išmanymas, bendrosios svarbiausių kalbotyros sričių žinios, rašytinio ir sakytinio mokslinio diskurso kūrimo gebėjimai (atsakymų į klausimus struktūros aiškumas, argumentų dėstymo nuoseklumas, tikslus sąvokų vartojimas, tinkamas kalbos stilius, kalbos taisyklingumas). Vertinama pagal dešimties balų sistemą nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų. Egzamino tematika Kalbotyros mokslas ir jo uždaviniai Kalbos fonetika Kalbos leksika Kalbos gramatika Stilistika Leksikografija ir žodynai Pasaulio kalbos ir jų klasifikacija Rekomenduojama literatūra Holvoet, A. 2009. Bendrosios sintaksės pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Jakaitienė, E. 2009. Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Jakaitienė, E. 2005. Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Palionis, J. 1999. Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius. Župerka, K. 2001. Stilistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Be išvardytų leidinių, siūloma naudotis kita papildoma literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis, pvz.: Crystal D. 1998. The Cambridge Encyclopaedia of Language. CUP. Fromkin V., R. Rodman 1998. An Introduction to Language. Harcourt Brace College Publishers. Konsultacijos dėl stojamojo egzamino, literatūros ir kt. teikiamos Anglų filologijos katedroje (el. paštas aurelia@usonis.lt, tel. 268 7228). 2

Dalykinė (teisės) kalba Visi stojantieji į Dalykinės (teisės) kalbos magistrantūros studijų programą laiko vokiečių kalbos stojamąjį egzaminą. Egzamino programa parengta pagal Bendrųjų Europos kalbų metmenų 1 reikalavimus. 1. EGZAMINO TIKSLAS, TIKRINAMI GEBĖJIMAI IR LYGIS Užsienio kalbos stojamasis egzaminas vykdomas raštu. Egzamino tikslas patikrinti ir įvertinti kandidatų užsienio kalbos bendruosius (komunikacinius, informacinius, intelektinius, socialinius) ir specifinius gebėjimus, įvardijamus kaip kandidatų komunikacinė kompetencija užsienio kalba. Stojamojo egzamino metu tikrinami skaitymo ir rašymo gebėjimai: suprasti ir analizuoti tekstus komunikaciniais tikslais; vartoti leksines ir gramatines formas ir struktūras įvairiose situacijose; kurti tekstą(-us), atitinkantį(-čius) komunikacinį tikslą ir situaciją. Kartu tikrinami kiti gebėjimai: žinoti ir mokėti komunikacinių intencijų raiškos būdus; gebėti produkuoti kalbos vienetus (žodžių junginius, sakinius, tekstus) pagal komunikacinę situaciją ir intenciją; suprasti ir formuluoti rišlius ir aiškius pasakymus bei tekstus; kūrybiškai vartoti kalbos struktūras; taikyti teksto supratimo ir teksto kūrimo strategijas. Egzamino lygis orientuojamas į Europos Tarybos siūlomą C1 lygį (žr. 1 priedą). 2. EGZAMINO STRUKTŪRA, UŽDUOČIŲ SUDARYMO IR VERTINIMO NUOSTATOS Egzamino užduotį sudaro trys dalys: rašytinio teksto supratimo (skaitymo), kalbos priemonių vartojimo ir rašytinio teksto kūrimo (rašymo) testai. Egzamino struktūra ir dalių svarba procentais pateikiama 1 lentelėje: 1 lentelė. Egzamino struktūra Egzamino dalys Svarba (proc.) 1 Rašytinio teksto supratimas (skaitymas) 45 2 Kalbos priemonių vartojimas 25 3 Rašytinio teksto kūrimas (rašymas) 30 Iš viso 100 Egzamino išlaikymo riba 50 proc. visų galimų surinkti taškų, t.y. kandidatas, surinkęs 49 ar mažiau procentų, egzamino neišlaikė. Pažymiai rašomi, dalinant surinktą taškų skaičių iš 10 ir apvalinant iki vieno skaičiaus po kablelio, pvz.: 64 taškai 6,4; 76,5 taškai 7,7. 1 Council of Europe: Common European Framework of Reference for Languages (CEF) / Europos Taryba: Bendrieji Europos kalbų metmenys 3

Skaitymo teste atvirojo tipo punktų svarba turi sudaryti 30 40 procentų viso testo svarbos. Vertinant skaitymo testo atvirojo tipo užduočių atsakymus, rekomenduojama kalbos priemonių vartojimo ir rašybos klaidų nevertinti, jei jos nekeičia žodžio, žodžių junginio ir (ar) sakinio reikšmės (prasmės). Kalbos priemonių vartojimo teste prioritetas teikiamas atvirosioms užduotims, skirtoms leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų produkavimui. Vertinant kalbos priemonių vartojimo testo atvirojo tipo atsakymus, rašybos klaidas vertinamos atsižvelgiant į tikrinimo objektą. Vertinant atliktą rašymo užduotį taikomi 3 pagrindiniai kriterijai: turinys, teksto struktūra, kalbos priemonių vartojimas. Bendrieji rašymo užduočių vertinimo kriterijai ir jų svarba pateikiami 3 lentelėje: 3 lentelė. Bendrieji rašytinio teksto vertinimo kriterijai KRITERIJUS DESKRIPTORIAI SVARBA Turinys Organizavimas. Teksto struktūra. Forma Kalbos priemonių vartojimas Komunikacinio tikslo pasiekimas Atitikimas temą Minties rišlumas (koherencija) Argumentų, detalių, pavyzdžių tinkamumas Turinio išsamumas, apimtis Loginis išdėstymas / seka / nuoseklumas Teksto struktūra / skirstymas į tinkamas dalis Teksto dalių (su)jungimas Teksto rišlumas (kohezija) Išdėstymas lape Leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų įvairovė, sudėtingumas, sociolingvistinis tinkamumas, taisyklingumas Registro tinkamumas Rašyba ir skyryba 25-30 25-30 40-50 Rašytinio teksto vertinimo kriterijai ir jų procentinė svarba gali varijuoti priklausomai nuo užduoties pobūdžio/tipo, rašymo tikslo ir tikrinamų gebėjimų. Rašymo užduotis vertinama 0 taškų, jei: tekstas parašytas neįskaitomai, teksto turinys neatitinka nurodytos temos (situacijos). Vertinant atsižvelgiama į parašyto teksto apimtį: jeigu parašyto teksto žodžių skaičius sudaro 50 proc. ar mažiau užduotyje nurodyto minimalaus žodžių skaičiaus, užduotis vertinama 0 taškų; jeigu teksto apimtis yra mažesnė už užduotyje nurodytą minimalų žodžių skaičių, proporcingai mažinama taškų suma, kuria buvo įvertinta užduotis. 4

4. EGZAMINO TURINYS IR TEMATIKA 4.1 Rašytinio teksto supratimas (skaitymas) Užduočių skaičius 2-4 užduotys Bendra tekstų apimtis Tekstų pobūdis ir žanrai Tikrinami gebėjimai Užduočių tipai 1500 2000 žodžių Tekstai autentiški Informaciniai, instruktuojamieji (pvz., laiškas, skelbimas, anketa, instrukcija, dokumento blankas, reklama, nurodymas, anotacija); Publicistiniai (pvz., kronika, interviu, straipsnis, reportažas, pranešimas); Mokslo populiarieji (pvz., pranešimas, straipsnis); Dalykiniai (ataskaita, sutartis, protokolas) Mišraus tipo tekstai su aprašymo, pasakojimo, informavimo/aiškinimo ir samprotavimo elementais. Suprasti esminę informaciją, Globaliojo supratimo gebėjimai Suvokti teksto adresatą, tikslą, komunikacinę intenciją Detaliojo supratimo gebėjimai Suprasti pagrindinę mintį, minties plėtojimo eigą, detales Suprasti pagrindinę mintį, ją papildančią informaciją, pagrindinius argumentus, teksto loginę struktūrą, potekstę, autoriaus požiūrį/nuostatą, loginius bei prasminius ryšius (laiko, erdvės, priežasties, kontrasto, analogijos, kiekio, krypties ir pan.) Skirti pagrindinę informaciją nuo antraeilės, faktus nuo nuomonės, teiginius nuo pavyzdžių ir pan. Suprasti specifinę informaciją Selektyviojo supratimo gebėjimai Rasti tekste reikiamą informaciją ir ją klasifikuoti Rašytinio teksto informacijos taikymo gebėjimai Taikyti globalaus, detalaus ir selektyvaus skaitymo būdu gautą informaciją komunikaciniais tikslais. Uždarojo tipo užduotys: Pažymėti teisingą atsakymą/ teiginį iš keleto pateiktų Pažymėti teksto turinį atitinkančius ir/ ar neatitinkančius teiginius Sieti tekstą su pavadinimu, iliustracija, teiginiu, papildoma informacija (iliustracija, žemėlapiu, schema ir pan.) Išdėstyti (pažymint) pastraipas/ teiginius reikiama tvarka Parinkti (pažymint) tinkamą teksto/ pastraipos/ teiginio pabaigą/ pradžią Nurodyti (pažymint) praleistų sakinių/ pastraipų vietą tekste Atvirojo ir pusiau atvirojo tipo užduotys: Įrašyti į sakinius / teksto santrauką/ tekstą praleistus žodžius naudojantis /nesinaudojant žodžių sąrašu Atsakyti į klausimus 5

Užduočių skaičius 2-4 užduotys Tikrinami gebėjimai 4.2. Kalbos priemonių vartojimas Vartoti leksines ir gramatines formas bei struktūras komunikaciniame kontekste, reiškiant egzistenciją, požymį, kokybę, kiekybę, laiką, erdvę, priežastį, tikslą, sąlygą, pasekmę, lyginimą, nuolaidą, priklausomybę, priešpriešą, būdą Siejant išvardytas reikšmes ir jų raiškos formas taisyklingai vartoti daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, įvardžius; veiksmažodžius; prieveiksmius; tarnybinius žodžius; vientisinius sakinius; sudėtinius sujungiamuosius ir prijungiamuosius sakinius; leksinius vienetus Užduočių tipai Atvirojo ir pusiau atvirojo tipo užduotys Įrašyti reikiamus žodžius/žodžių junginius rišliame tekste (žodžiai nepateikiami) Įrašyti į tekstą tinkamus žodžius naudojantis žodžių sąrašu Sudaryti sakinį iš pateiktų žodžių Transformuoti žodį/sakinio dalį Transformuoti žodį/sakinį/teksto dalį/tekstą Įrašyti reikiamus sakinius dialoge Įrašyti trūkstamą žodį į teksto eilutę, kai žodžio vieta nurodyta ar nenurodyta (žodžiai nepateikiami) Įrašyti tinkamą duoto žodžio formą į reikiamą vietą eilutėje Uždarojo tipo užduotys Pažymėti (iš keleto pateiktųjų) reikiamą žodį ar žodžio formą Išbraukti netinkamą žodį iš teksto (eilutės) Užduočių skaičius 1-2 užduotys Bendra kuriamų tekstų apimtis Tikrinami gebėjimai 250 300 žodžių 4.3. Rašytinio teksto kūrimas (rašymas) Interakciniai ir produkavimo gebėjimai Kurti įvairių tipų rašytinius tekstus reiškiant šias komunikacines intencijas Pasiteirauti informacijos, teikti informaciją Reikšti mintis, jausmus, nuostatas, nuomonę Pakviesti, priimti kvietimą, atsisakyti kvietimo Padėkoti, paprašyti, atsiprašyti Nusiskųsti, paaiškinti problemą Aprašyti/ apibūdinti Papasakoti Informuoti/aiškinti Samprotauti (argumentuoti, reikšti nuomonę) Užduočių tipai Kuriamų tekstų tipai Parašyti oficialų / neoficialų laišką, Parašyti rašinį Kurti tekstą, kurio pagrindas aprašymas (pvz., asmens, vietos, įvykio, patirties), Kurti tekstą, kurio pagrindas pasakojimas (pvz., apie matytą, skaitytą, girdėtą, patirtą įvykį), Kurti tekstą, kurio pagrindas informavimas (pvz., apie buvusius, esamus, būsimus įvykius, dalykus), Kurti tekstą, kurio pagrindas samprotavimas / argumentavimas (pvz., apie patirtus dalykus, turimą informaciją), Kurti mišraus tipo tekstą. 6

TEMOS Dienos įvykiai Gyvenimo stilius, problemos Kelionės Žmogus ir aplinka. Ekologija Kultūra, menas Visuomenė ir valstybė Šiuolaikinės informacijos priemonės Mokslas ir technika Studijuojamoji kalba 4.4. Egzamino tematika POTEMĖS Kasdieniai kultūros, ūkio, politikos įvykiai, dabarties aktualijos Santykiai su bendraamžiais ir kitos kartos atstovais, laisvalaikis, sportas, ateities planai, darbas ir mokymasis, kalbų mokymasis, santykių ir kitos problemos Transportas, miestai ir šalys, viešbučiai, aptarnavimas, įvairiapusė informacija apie studijuojamos kalbos šalį/ šalis ir žmones Gyvenimo būdas mieste ir kaime, sveika gyvensena, aplinkos apsauga, šalies flora, fauna, dabarties ekologijos problemos, jų sprendimo būdai, oras, klimatas Kinas, teatras, muzika, vaizduojamasis menas, architektūra, literatūra, žymiausi kultūros atstovai Teisinė ir politinė sistema, politinis gyvenimas, valstybės politikos bruožai, kalbos šalies / šalių visuomeninio gyvenimo bruožai, demokratija, religijos, šventės ir tradicijos, socialinės problemos, žmogaus teisės Televizija, radijas, spauda, reklama, internetas, kompiuteris ir kitos informacinės technologijos, jų panaudojimas mokantis užsienio kalbų Žymiausi laimėjimai istorijos eigoje, žymiausi mokslininkai, naujausi moksliniai pasiekimai Kalbos išplitimas geografiniu, socialiniu, mokslo ir kultūros požiūriais, kalba kaip tam tikros kalbų šakos atstovė, kalba ir kalbotyra, žymiausi kalbininkai 1 PRIEDAS. C1 lygis 1 įsivertinimo lentelė SUPRATIMAS KALBĖJIMAS RAŠYMAS Klausymas Skaitymas Bendravimas žodžiu Informacijos teikimas žodžiu Rašymas Gebu suprasti išplėtotą kalbą, net jei jos struktūra nėra visiškai aiški, o ryšiai tik numanomi, bet nepateikiami akivaizdžiai. Gebu be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus. Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus, suvokti stilių skirtumus. Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnes technines instrukcijas, net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. Gebu bendrauti laisvai ir spontaniškai beveik neieškodama(s) posakių. Gebu veiksmingai ir lanksčiai vartoti kalbą socialiniais ir profesiniais tikslais. Gebu tiksliai formuluoti idėjas ir nuomones, sumaniai susieti savo ir pašnekovų nuomones. Gebu aiškiai, detaliai apibūdinti sudėtingus reiškinius, apimdamas smulkesnes temas, išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas, pateikdamas atitinkamas išvadas. Gebu išreikšti save aiškiais ir gerai struktūrizuotais tekstais bei gana išsamiai apibūdinti savo požiūrį. Gebu rašyti apie sudėtingus dalykus laiškuose, rašiniuose ir ataskaitose, pabrėžti, mano nuomone, svarbiausius dalykus. Gebu rašyti įvairius tekstus, atsižvelgdamas (-a) į skaitytoją. Konsultacijos dėl stojamojo egzamino teikiamos Vokiečių filologijos katedroje (tel. 2687230). 1 Council of Europe: Common European Framework of Reference for Languages (CEF) / Europos Taryba: Bendrieji Europos kalbų metmenys 7

Literatūros antropologija ir kultūra Egzamino tvarka Egzaminą sudaro stojančiojo (-iosios) atsakymai raštu į užduotus klausimus ir laisvas pokalbis programoje nurodytomis temomis. Užduodami du klausimai iš studijų programos pagrindų sąrašo. Atsakymams raštu skiriama viena valanda, pokalbiui iki 20 minučių. Vertinimo kriterijai a) faktinės žinios apie literatūrą apie autorius, literatūros reiškinius; kūrinių perskaitymas; b) teorinis, metodologinis akiratis; c) gebėjimas sintetinti apibendrinti turimas faktines žinias, savarankiškai samprotauti; literatūros istorijos problemų suvokimas; d) atsakymo raiška išdėstymo aiškumas, nuoseklumas, kalbos taisyklingumas. Puikiai (10 balų) įvertinamas visais atžvilgiais nepriekaištingas, aiškius gabumus rodantis atsakymas; labai gerai (9 balais) - išsamus ir tikslus atsakymas; gerai (8 balais) - atsakymas su tam tikromis spragomis, rodantis autoriaus (-ės) esminį orientavimąsi programos nurodytoje problematikoje; pakankamai (7 balais) atsakymas su didesnėmis spragomis, rodantis pakankamas žinias ir gabumus magistrantūros studijoms; patenkinamai (6 balais) iš esmės teisingas, tačiau paviršutiniškas, su didelėmis spragomis atsakymas; silpnai (5 balais) skurdus, paviršutiniškas atsakymas, teisingas tik kai kuriais esminiais aspektais. PROGRAMA 1. Literatūros samprata. Tekstas ir kontekstas 2. Autorius. Biografinis, psichologinis ir kalbinis subjektai 3. Literatūros žanrai. Žanro kanonas. Žanrų sinkretizmas 4. Naratyvas. Veiksmas ir pasakojimas; pasakotojas. Siužetas ir fabula 5. Literatūros kūrinio vertė. Estetinis, etinis ir ideologinis vertinimo aspektai 6. Kultūros epochos samprata. Pagrindiniai Europos kultūrinių epochų raidos bruožai. 7. Antikinės literatūros rūšys ir žanrai. 8. Naujųjų laikų (renesansas, barokas, apšvieta) meninės raiškos priemonės literatūroje. 9. Lietuviškosios raštijos atsiradimas XVI a. 10. Romantinė tradicija XIX a. lietuvių literatūroje 11. XX a. modernistinio meno srovės, pagrindinės sąvokos ir istorija. 12. XX a. pirmos pusės literatūros srovės ir sąjūdžiai Lietuvoje (iki 1940 metų). 13. Sovietmečio literatūros bruožai: nuo okupacijos pradžios iki atšilimo. 14. Postmodernizmas: sąvoka, samprata, istorija. 15. Naujausios literatūros tendencijos. PAGRINDINĖ LITERATŪRA 1. XX amžiaus literatūros teorijos, Vilnius: VPU leidykla, 2006. 2. Viktorija Daujotytė, Parašyta moterų, Vilnius, 2002. 3. Dilytė Dalia. Antikinė literatūra, Vilnius, 2000. 8

4. A. Giddens, Modernybė ir asmens tapatumas, Vilnius, 2000. 5. Juozas Girdzijauskas ir kt., Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. 6. F. Jameson, Kultūros posūkis: rinktiniai darbai apie postmodernizmą, Vilnius, 2002. 7. V. Kubilius, XX amžiaus literatūra, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instititas, 1995. 8. Naujausioji lietuvių literatūra (1988-2002), Vilnius, 2003. 9. Audinga Peluritytė, Senieji mitai, naujieji pasakojimai: apie naujausią lietuvių literatūrą, Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. 10. Jūratė Sprindytė. Lietuvių apysaka: naujosios literatūros studijos, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 1996. 11. Rita Tūtlytė, Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita, Vilnius, 2006. 12. Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas, Lietuvių literatūros istorija. XIII-XVIII amžius, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. Rekomenduojama literatūra taip pat nurodoma BA pakopos Antikinės literatūros, XIX ir XX a. lietuvių literatūros istorijos dalykų programose. Konsultacijоs teikiamos Lietuvių literatūros katedroje (el. paštas audinga.tikuisiene@flf.vu.lt, tel. 268 7216) 9

Klasikinė filologija EGZAMINO REIKALAVIMAI IR STRUKTŪRA: Stojamąjį egzaminą laiko kandidatai, baigę kitos krypties universitetines pagrindines studijas ir norintys studijuoti Klasikinės filologijos magistrantūroje. Egzaminas vyksta raštu. Kandidatas turi savo nuožiūra pasirinkti vieną graikų ir vieną romėnų autorių. Iš kiekvieno pasirinkto autoriaus stojantysis privalo parengti (išversti ir pakomentuoti) 50 eilučių poezijos arba 5 dalis prozos teksto, atsižvelgdamas į žemiau pateiktą teksto ištraukos komentaro aprašą, pagal kurį bus vertinamas darbas: 1. Ištraukos kontekstas, jo vieta viso veikalo struktūroje 2. Įdomesni vaizdai, sąvokos 3. Istorinės - kultūrinės realijos 4. Leksinės vartosenos ypatybės 5. Atviros arba paslėptos citatos, aliuzijos, atvira arba paslėpta polemika ir pan. 6. Gramatinių formų ypatybės 7. Įdomesni sintaksinės vartosenos atvejai 8. Vertimo variantai ir probleminės vietos Egzamino trukmė 120 min. Egzamino programa I. Graikų autoriai 1) Homeras, Iliada, I giesmė 2) Herodotas, Istorija, I knyga 3) Platonas, Sokrato apologija 4) Plutarchas, Biografijos (Solonas) II. Romėnų autoriai 1) Vergilijus, Eneida, I giesmė 2) Ovidijus, Metamorfozės: X, 1 85 Orfėjas ir Euridikė arba VI, 146 312 Niobė 3) Ciceronas, Kalba už Archiją poetą ( arba kita kalba) REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA: ŠALTINIAI: 1. Cicéron,1989. Discours par A. Boulanger, tome XII, Paris. 2. Hérodote, 1993. Histories par Ph.-E. Legrand, livre I. Paris. 3. Homère, 1987. Iliade par P. Mazon, P. Chantraine, P. Collart, R. Langumier, tome I. Paris. 4. Ovide, 1994. Les Métamorphoses par G. Lafaye, J. Fabre, tome II. Paris. 5. Platon,1985. Oeuvres Complètes par M. Croiset, tome I. Paris. 6. Plutarque, 1993. Vies par R. Flacelière, É. Chambry, M. Juneaux, tome II. Paris. 7. Virgile,1977. Énéide par J. Perret, libres I- IV, Paris. KITA LITERATURA : 1. Ciceronas, 1997. Kalbos, vertė J. Gelumbeckaitė. Vilnius. 2. Dilytė, D. 2005. Antikinė Literatūra. Vilnius. 3. Dumčius, J; Kuzavinis, K.; Mironas, R. 1999. Elementa Latina. Vilnius 4. Dumčius, J. 1989. Graikų kalba. Vilnius. 5. Herodotas, 1988. Istorija, vertė J. Dumčius. Vilnius. 6. Homeras, 2004. Iliada, vertė A. Dambrauskas, Kaunas. 7. Lewis, Ch. T; Short, Ch. 1987. A Latin Dictonary. Oxford. 10

8. Liddel, H. G.; Scott, R. 1968. A Greek- English Lexicon. Oxford. 9. Ovidijus, 1990. Metamorfozės, vertė A. Dambrauskas. Vilnius. 10. Platonas, 1995. Sokrato Apologija. Kritonas, vertė A. Smetona. Vilnius 11. Plutarchas, 1998. Biografijos, vertė N. Juchnevičienė. Vilnius. 12. Vergilijus, 1989. Eneida, vertė A. Dambrauskas. Vilnius. Visais klausimais, susijusiais su stojamuoju egzaminu, kreiptis į Klasikinės filologijos katedrą (tel. 268 7220). 11

Rusistika Norint stoti į Rusistikos magistro studijų programą, būtina mokėti rusų kalbą (C1 lygmuo). Nerasistinių studijų absolventai pateikia pažymą Nr. 4, kuri išduodama Filologijos fakultete, pateikus rusų kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą arba išlakius rusų kalbos testą. Stojantieji, baigę ne filologijos krypties pirmosios pakopos universitetines studijas, laiko stojamąjį egzaminą. Egzaminas laikomas rusų kalba. Kandidatas raštu atsako į du klausimus. Vertinimo kriterijai: Kiekvienas egzamino klausimas vertinamas pagal dešimties balų sistemą nuo 1 (labai blogai) iki10 (puikiai) balų, atsižvelgiant į: turinį (atsakymo tinkamumą ir išsamumą, sąvokų vartojimą, gebėjimą pateikti tinkamus pavyzdžius, minčių dėstymo nuoseklumą); pateikimą (teksto nuoseklumą, loginį minčių organizavimą, gebėjimą vartoti teksto siejimo priemones); kalbos taisyklingumą (registro parinkimą, kalbos priemonių vartojimą). Galutinis egzamino pažymys yra 2-jų klausimų vertinimų vidurkis. Egzamino tematika: KALBOTYRA 1. Kalbotyra kaip kalbos mokslas. 2. Kalba ir pagrindinės jos funkcijos. 3. Kalbų klasifikacijos principai ir klasifikacija. 4. Rusų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje. 5. Kalba ir visuomenė. 6. Kalba, šneka, kalbinė veikla. 7. Bendrinė rusų kalba: raida ir dabartis. 8. Šiuolaikinė rusų kalba, kalbos lygmenys. 9. Gramatinės kategorijos. LITERATŪROLOGIJA 1. Literatūros samprata. Tekstas ir kontekstas. 2. Autorius. Biografinis, psichologinis ir kalbinis subjektai. 3. Literatūros žanrai. Žanro kanonas. Žanrų sinkretizmas. 4. Naratyvas. Veiksmas ir pasakojimas; pasakotojas. Siužetas ir fabula. 5. Literatūros kūrinio vertė. Estetinis, etinis ir ideologinis vertinimo aspektai. 6. Kultūros epochos samprata. Pagrindiniai Europos kultūrinių epochų raidos bruožai. 7. Naujausios literatūros tendencijos. Pastaba: atsakymai turi remtis pavyzdžiais iš rusų literatūros kūrinių. 12

Rekomenduojama literatūra: 1. Белошапкова В.А. [ред.]. 1989. Современный русский язык. Москва 2. Голуб И.Б. 2004. Русский язык и культура речи. Москва. 3. Диброва Е.И. [ред.]. 2002. Современный русский язык. В 2-х частях. Москва. 4. Зенкин С.Н. 2000. Введение в литературоведение. Москва. 5. Маслов Ю.С. 2005. Введение в языкознание. Москва-С-Пб. 6. Синочкина, Б. 1998. Как сказать правильно? Вильнюс. 7. Bergez, D. [et. al.]. 1998. Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai. Vilnius. 8. Eagleton, T. 2000. Įvadas į literatūros teoriją. 9. Hjelmslev, L. 1995. Kalba. Įvadas. Vilnius: Baltos lankos. 10. Karaliūnas, S. 1997. Kalba ir visuomenė. Psichologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. 11. Literatūros teorijos apybraiža. 1982. Vilnius. 12. Mažiulis, V. 2002. Pasaulio tautų kalbos. Vilnius. 13. Palionis, J. 1999. Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius. 14. Poetika ir literatūros estetika. 1978, 1989, 2d. Vilnius. 15. XX amžiaus literatūros teorijos. 2006. Vilnius: VPU leidykla. Be išvardytų leidinių, galima naudotis kita papildoma literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis. Konsultacijos dėl stojamojo egzamino, literatūros ir kt. teikiamos Rusų filologijos katedroje (tel. 2687224, el. p.: pavel.lavrinec@flf.vu.lt). 13

Semiotika Motyvacinio pokalbio reikalavimai stojant į Semiotikos magistrantūrą Bendri reikalavimai visiems stojantiesiems: 1. Stojantysis (stojančioji) ateina į pokalbį iš anksto apgalvojęs (-usi) savo stojimo į Semiotikos magistrantūrą motyvaciją. 2. Pokalbio metu kartu su visais jis (ji) rašo motyvacinį stojimo laišką. Rašymui skiriama 15 min. 3. Kiekvienas individualiai kviečiamas pokalbiui. Perskaičiusi motyvacinį laišką Prėmimo komisija pateikia stojančiajam (-ai) su parašytu laišku susijusius klausimus. Kiekvienam skirtas pokalbio laikas maždaug 10 min. Papildomi reikalavimai baigusiesiems kitas nei humanitarinių ar socialinių mokslų bakalauro studijas: 1. Stojantysis (-čioji) namie parašo laisvos formos referatą apie semiotiką. Jo apimtis 2 3 psl. 2. Pokalbio metu stojančiajam (-čiajai) pateikiami klausimai ne tik iš motyvacinio laiško, bet ir iš referato. Referatą būtina atsiųsti iki birželio 24 d. 12 val. el. paštu centras@semiotika.lt Pristatę rašto darbą kandidatai atvyksta į stojamąjį pokalbį birželio 26 d. 10 val. Rekomenduotina teorinė literatūra: J.-C. Giroud, L. Panier, Semiotika. Diskurso analizės teorija, Baltos lankos, 1991, Nr. 1, p. 119-162. A.J. Greimas, Ašara ir poezija. Vienos Marcelijaus Martinaičio poemos analizė. In : Iš arti ir iš toli,- Vilnius : Vaga, 1991, p. 135-165 ; arba Kūrybos studijos ir interpretacijos : Marcelijus Martinaitis, Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 65-94 ; arba XX amžiaus literatūros teorijos : konceptualioji kritika, Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010, p. 119-140. K. Nastopka, Literatūros semiotika, Vilnius : Baltos lankos, 2010, p. 25-51, 91-111, 154-161. Vertinimo kriterijai: 1. Gebėjimas aiškiai, suprantamai, logiškai, argumentuotai formuluoti mintis tiek žodžiu, tiek raštu. 2. Motyvacija studijuoti semiotiką. 3. Bendra humanitarinės kultūros erudicija, raštingumas. 4. Originalus mąstymas. 14

Skandinavistika (ir Europos studijos) Nuo 2011 m. Skandinavistikos centras vykdo dvi naujas MA pakopos studijų programas Skandinavistika ir Skandinavistika ir Europos studijos. Pagrindinis reikalavimas stojantiesiems ne mažesni kaip B1 lygio skandinavų kalbos gebėjimai, kurie patikrinami stojamojo egzamino metu. VU Skandinavistikos centre baigusiems pagrindinės ir gretutinės specialybės BA studijas egzamino laikyti nereikia. Reikalavimo būti studijavus skandinavistinius ar Europos studijų dalykus nėra, tačiau šių krypčių BA pakopos studijos būtų privalumas. Stojamąjį egzaminą sudaro pasirinktos skandinavų kalbos testas. Testo trukmė iki 2 val. Testą sudaro: 1) klausymosi užduotis, 2) gramatikos ir žodyno tikrinimo užduotys, 3) 150-200 žodžių apimties rašinys duota tema ir 4) laisvas pokalbis žodžiu. 2014 m. egzaminas vyks birželio 26 d. 10 val. Skandinavistikos centre. Registruojamasi bendra VU tvarka, žr. http://www.vu.lt/lt/studijos/priemimas. Konsultacijos dėl stojamojo egzamino teikiamos Skandinavistikos centre (el. paštas loreta.vaicekauskiene@flf.vu.lt, tel. 268 7235). 15

Taikomoji kalbotyra Baigusieji ne filologijos krypties pirmosios pakopos universitetines studijas laiko stojamąjį egzaminą (raštu ir žodžiu). Kandidatas atsako į du klausimus. Vertinimo kriterijai bendrųjų kalbotyros sąvokų suvokimas, kalbotyros pagrindų išmanymas, bendrosios svarbiausių kalbotyros sričių žinios, sakytinio mokslinio diskurso kūrimo gebėjimai (atsakymų į klausimus struktūros, argumentų aiškumas ir nuoseklumas, tikslus sąvokų vartojimas, tinkamas kalbos stilius, kalbos taisyklingumas). Vertinama pagal dešimties balų sistemą nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų. Egzamino tematika 1. Kalbotyros pagrindai: a. kalba, jos prigimtis ir funkcijos; b. kalbų raida ir jų tyrinėjimo metodai; c. leksikologijos samprata; žodis ir sąvoka, leksinė reikšmė; leksinių reikšmių rūšis ir kitimai; leksikos sudėtis. d. morfologijos samprata; gramatinė reikšmė ir sandara; gramatinių reikšmių reiškimas; gramatinės kategorijos ir jų tipai; e. sintaksės samprata; sakinių tipai. 2. Kalba ir visuomenė: i. kalba ir šneka; ii. kalbos vaidmuo visuomenėje; kalbos funkcijos; iii. bendrinės kalbos sąvoka, bendrinės kalbos ir tarmių santykis; iv. stilistika, stiliai ir jų požymiai: stiliaus samprata; kalbos stilių skirstymas; funkcinio stiliaus samprata; funkcinio stiliaus veiksniai; dabartinės lietuvių kalbos funkcinių stilių sistema. Rekomenduojama literatūra Jakaitienė, E. 2009. Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Judžentis, A. 2012. Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos. Vilnius: VU leidykla. Karaliūnas, S. 2008. Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Labutis, V. 1998. Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius, VU leidykla. Palionis, J. 1999. Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius. Župerka, K. 2012. Stilistika. Šiauliai. 16

Be išvardytų leidinių, siūloma naudotis papildoma literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis. Konsultacijos dėl stojamojo egzamino, literatūros ir kt. teikiamos Lituanistinių studijų katedroje (tel. 2687214, el. p.: meilute.ramoniene@flf.vu.lt). 17

Vertimas Visi stojantieji į Vertimo studijų programą laiko stojamąjį egzaminą. STOJAMOJO EGZAMINO STRUKTŪRA Stojamąjį egzaminą į vertimo magistro ir neformaliąsias (laipsnio nesuteikiančias) studijas sudaro trys dalys: Užduoties dalys Užduoties pavadinimas Užduoties vertė Laikas I. Rašinys lietuvių kalba 40 taškų 1 val. II. Rašinys pirmąja užsienio kalba 30 taškų 1 val. III. Pirmosios ir antrosios užsienio kalbų testai: 30 taškų 1. Pirmosios užsienio kalbos testas; 2. Antrosios užsienio kalbos testas. 30 min. 30 min. Už stojamąjį egzaminą galima surinkti 100 taškų. STOJAMOJO EGZAMINO TVARKA Stojamasis egzaminas (raštu) 2014-06-26 Laikas Užduoties dalys Užduoties pavadinimas 8.45-9.00 Stojantieji renkasi prie Vertimo studijų katedros Trukmė 15 min. 9.00-10.00 I. Rašinys lietuvių kalba 1 val. 8.45-13.15 I.-III. Stojamasis egzaminas 4 val. 30 min. (su pertraukomis) 10.00-10.30 10.30-11.30 11.30-12.00 12.00-13.15 Pertrauka 30 min. II. Rašinys pirmąja užsienio kalba 1 val. III. a) Pertrauka Pirmosios ir antrosios užsienio kalbų testai: 1. Pirmosios užsienio kalbos testas. Pertrauka užduočių išdalijimui* III. b) Pirmosios ir antrosios užsienio kalbų te- 30 min. 30 min. 15 min. 18

stai: 30 min. 2. Antrosios užsienio kalbos testas. * Šios pertraukos metu išeiti iš auditorijos negalima STOJAMOJO EGZAMINO APRAŠAS Stojamąjį egzaminą į vertimo magistro ir neformaliąsias (laipsnio nesuteikiančias) studijas sudaro trys dalys: I. Rašinys lietuvių kalba 40 taškų II. Rašinys pirmąja užsienio kalba 30 taškų III. Pirmosios ir antrosios užsienio kalbų testai: 1. Pirmosios užsienio kalbos testas; 2. Antrosios užsienio kalbos testas. 30 taškų Už stojamąjį egzaminą galima surinkti 100 taškų. Užduotis Temos Trukmė Rašinys skirtas patikrinti, ar kandidato lietuvių kalbos mokėjimas atitinka gimtosios kalbos lygio reikalavimus ir kaip kandidatas geba: I. RAŠINYS LIETUVIŲ KALBA Parašyti samprotaujamojo pobūdžio 300 350 žodžių rašinį 1 pasirinkta viena iš dviejų pasiūlytų temų naudojantis toliau pateikta informacija (diagramomis, grafikais, lentelėmis, nuotraukomis, žemėlapiais, planais, schemomis). Apibūdinti problemą, argumentuoti, pasiūlyti galimą problemos sprendimo būdą. Bendro pobūdžio aktualios visuomenei temos. 1 valanda. 1) logiškai plėtoti pagrindinę mintį ir argumentuotai pagrįsti savo požiūrį, pateikti tinkamų pavyzdžių ir detalių; 2) rašyti aiškios struktūros sklandų tekstą su įžanga, dėstymu ir tinkamomis išvadomis; 3) vartoti turtingą, vaizdingą, pagrindinius stiliaus reikalavimus atitinkančią kalbą; 4) taisyklingai vartoti žodžių gramatines formas ir sintaksines konstrukcijas; 5) vartoti tinkamą leksiką; 1 Samprotaujamasis rašinys tai toks tekstas, kuriame pateikiama informacija, paaiškinamos įvairios sąvokos, kaip ir kodėl kas nors veikia, vyksta, nutinka, įrodomas teiginių teisingumas, argumentuojama. Toks samprotavimo supratimas suponuoja mažiausiai du samprotaujamojo pobūdžio tipus: aiškinimą ir argumentavimą. Aiškinimas informacijos pateikimas, sąvokų ir reiškinių paaiškinimas. Argumentavimas teiginių, vadinamų tezėmis, teisingumo įrodymas, argumentų pateikimas. Tezė teiginys, kurį reikia pagrįsti, įrodyti, kad yra teisingas, arba atmesti kaip klaidingą. Argumentas įrodomąją tezę pagrindžiantis arba paneigiantis teiginys. Dažniausiai vartojami aiškinimo modeliai: klausimas atsakymas, neigimas teigimas, žinoma nežinoma, nereikšmingiausia reikšmingiausia, teiginys pavyzdys, priežastis padarinys, sąvokų aiškinimas, analizė, klasifikacija. 19

6) vartoti tinkamas sakinių ir pastraipų logines jungtis; 7) rašyti paisydamas kalbos kultūros, rašybos ir skyrybos normų. Rašinio vertė 40 stojamojo egzamino taškų. Rašinys įskaitytas, kai kandidatas surenka ne mažiau negu pusę už rašinį skiriamų taškų. II. RAŠINYS PIRMĄJA UŽSIENIO KALBA Užduotis Temos Trukmė Rašinys skirtas patikrinti, ar kandidato pirmosios užsienio kalbos mokėjimas atitinka C1 lygio kalbos mokėjimo reikalavimus pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (žr. kalbų mokėjimo aprašus) ir kaip kandidatas geba: Parašyti samprotaujamojo pobūdžio 300 350 žodžių rašinį 1 pasirinkta viena iš dviejų pasiūlytų temų naudojantis toliau pateikta informacija (diagramomis, grafikais, lentelėmis, nuotraukomis, žemėlapiais, planais, schemomis). Apibūdinti problemą, argumentuoti, pasiūlyti problemos sprendimo būdą. Užduoties teksto kopijuoti negalima. Bendro pobūdžio aktualios visuomenei temos. 1 valanda. 1) logiškai plėtoti pagrindinę mintį ir argumentuotai pagrįsti savo požiūrį, pateikti tinkamų pavyzdžių ir detalių; 2) rašyti aiškios struktūros sklandų tekstą su įžanga, dėstymu ir tinkamomis išvadomis; 3) vartoti turtingą, vaizdingą, pagrindinius stiliaus reikalavimus atitinkančią kalbą; 4) taisyklingai vartoti žodžių gramatines formas ir sintaksines konstrukcijas; 5) vartoti tinkamą leksiką; 6) vartoti tinkamas sakinių ir pastraipų logines jungtis; 7) rašyti paisydamas rašybos ir skyrybos normų. Rašinio vertė 30 stojamojo egzamino taškų. Rašinys įskaitytas, kai kandidatas surenka ne mažiau negu pusę už rašinį skiriamų taškų. III. PIRMOSIOS IR ANTROSIOS UŽSIENIO KALBŲ TESTAI 1. Pirmosios užsienio kalbos testas Užduotis Mišraus tipo (pasakojamasis, aprašomasis ir samprotaujamasis) 20

Temos Trukmė Pirmosios užsienio kalbos testas skirtas patikrinti, ar kandidato gebėjimas skaityti ir rašyti pirmąja užsienio kalba atitinka C1 lygio skaitymo ir rašymo gebėjimų reikalavimus pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (žr. kalbų mokėjimo aprašus) ir kaip kandidatas geba: tekstas (4500 5000 ženklų su tarpais) ir 10 teiginių. Įvertinti teiginius (Teisingas / Neteisingas / Tekste informacijos apie tai nėra). Bendro pobūdžio aktualios visuomenei temos. 30 minučių. 1) suprasti ilgus, sudėtingos struktūros ar kalbos tekstus įvairiomis temomis, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai išreikšta autorių pozicija ar požiūriai; 2) skirti faktus nuo nuomonių ir svarbias mintis nuo antrinių detalių; 3) suprasti logines teksto jungtis; 4) suprasti gausų ir įvairialypį žodyną. Pirmosios užsienio kalbos testo vertė 10 stojamojo egzamino taškų. Pirmosios užsienio kalbos testas išlaikytas, kai kandidatas surenka ne mažiau kaip pusę už šį testą skiriamų taškų. 2. Antrosios užsienio kalbos testas Užduotys Trukmė A užduotis B užduotis Antrosios užsienio kalbos testas skirtas patikrinti, ar kandidato gebėjimas skaityti antrąja užsienio kalba atitinka B2 lygio skaitymo gebėjimo reikalavimus pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (žr. kalbų mokėjimo aprašus) ir kaip kandidatas geba: Mišraus tipo (pasakojamasis, aprašomasis ir samprotaujamasis) tekstas (1700 2000 ženklų be tarpų) ir 5 klausimai su atsakymų variantais. Pasirinkti vieną iš variantų (pvz., 1. a, b, c). Mišraus tipo (pasakojamasis, aprašomasis ir samprotaujamasis) tekstas (1700 2000 ženklų be tarpų) ir 5 teiginiai. Įvertinti teiginius (pvz., Teisingas / Neteisingas / Tekste informacijos apie tai nėra). 30 minučių. 1) suprasti sudėtingus įvairios tematikos tekstus, kuriuose išreikšta autorių pozicija ar požiūriai; 2) skirti faktus nuo nuomonių ir svarbias mintis nuo antrinių detalių; 3) suprasti logines teksto jungtis; 4) suprasti gausų ir įvairialypį žodyną. 21

Antrosios užsienio kalbos testo vertė 20 stojamojo egzamino taškų. Antrosios užsienio kalbos testas išlaikytas, kai kandidatas surenka ne mažiau kaip pusę už šį testą skiriamų taškų. Konsultacijos teikiamos Vertimo studijų katedroje (tel. 268 7245). 22