KNYGNEŠYSTĖS ATGARSIAI ROKIŠKIO KRAŠTE KOVO 16 KNYGNEŠIO DIENA

KNYGNEŠYSTĖ. KAS TAI? KNYGNEŠYSTĖ XIX AMŽIAUS LIETUVOS ISTORIJOS FENOMENAS, PATRIOTINĖ VEIKLA, NUKREIPTA PRIEŠ CARINĖS RUSIJOS VYKDYTĄ LIETUVIŠKOS SPAUDOS IR RAIDYNO DRAUDIMO POLITIKĄ, TRUKUSIĄ DAUGIAU KAIP 40 METŲ. PO 1863 M. SUKILIMO RUSIJOS IMPERIJOS VALDŽIA UŽDRAUDĖ LEISTI IR PLATINTI KNYGAS LIETUVIŲ KALBA, TIKSLIAU, PARAŠYTAS NAUDOJANTIS LOTYNIŠKO PAGRINDO ABĖCĖLE. LIETUVIAI ŠIAM REIKALAVIMUI PRIEŠINOSI. LIETUVIŠKI LEIDINIAI BUVO SPAUSDINAMI UŽSIENYJE (TUOMETINĖJE PRŪSIJOJE, MAŽOJOJE LIETUVOJE, AMERIKOJE), NELEGALIAI GABENAMI PER SIENĄ IR PLATINAMI LIETUVOJE, KURI TUO METU BUVO CARINĖS RUSIJOS IMPERIJOS SUDĖTYJE.

KNYGNEŠYSTĖ. KAS TAI? 2004 METAIS UNESCO KNYGNEŠYSTĘ ĮVERTINO KAIP UNIKALIĄ IR PASAULYJE NETURINČIĄ ATITIKMENŲ VEIKLĄ, O KOVO 16-OJI OFICIALIAI PASKELBTA KNYGNEŠIO DIENA. ŠIĄ DIENĄ PAGERBIAMI DRAUDŽIAMŲ SPAUDINIŲ PLATINTOJAI KNYGNEŠIAI. NEPAISANT TO, KAD UŽ KNYGŲ PLATINIMĄ BUVO BAUDŽIAMA KALĖJIMU AR TREMTIMI Į SIBIRĄ, KNYGOS BUVO GABENAMOS ITIN AKTYVIAI. LIETUVIŠKOS KNYGOS IR LAIKRAŠČIAI ĖJO IŠ RANKŲ Į RANKAS. IMPERINĖS VALDŽIOS ATSTOVAI, MATYDAMI, JOG NEBEGALI SULAIKYTI SLAPTOJO KNYGŲ PLATINIMO, 1904 M. PANAIKINO DAUGIAU KAIP 40 METŲ TRUKUSĮ LIETUVIŠKOS SPAUDOS DRAUDIMĄ.

KNYGNEŠIŲ DRAUGIJOS KNYGNEŠIŲ BŪDAVO ĮVAIRIŲ. VADINAMIEJI TRANZITINIAI KNYGNEŠIAI PATYS SLAPTA VYKDAVO Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ IR IŠ TEN GABENDAVO SPAUDĄ, PASIEKDAMI TOLIMIAUSIUS LIETUVOS KAMPELIUS. NEMAŽAI BŪDAVO IR VIETINIŲ KNYGNEŠIŲ, PLATINUSIŲ SPAUDĄ VIENOJE AR KELIOSE PARAPIJOSE. KNYGNEŠIAIS LAIKYTINI IR SMULKIEJI PREKIAUTOJAI (PAUPARIAI), KURIE ŠVENČIŲ DIENOMIS ARBA PER MUGES PARDAVINĖDAVO NE TIK DEVOCIONALIJAS, BET IR LIETUVIŠKĄ SPAUDĄ. YRA UŽFIKSUOTA APIE 30 KNYGNEŠIŲ DRAUGIJŲ. ŽYMIAUSIOS IŠ JŲ BUVO ATGAJA, GARŠVIŲ KNYGNEŠIŲ DRAUGIJA, NEMUNĖLIO IR APASČIOS SUSIVIENIJIMAS, SIETYNAS, ARTOJŲ DRAUGIJA IR KT. ROKIŠKIO KRAŠTE VEIKĖ ŽVAIGŽDĖS DRAUGIJA.

KNYGNEŠIO DIENA KNYGNEŠIAI LIETUVOS ISTORIJOJE ATLIKO YPATINGĄ VAIDMENĮ, O KOVO 16-OJI ĮŽYMIOJO KNYGNEŠIO JURGIO BIELINIO GIMIMO DIENA (1846 M.) SKIRTA JIEMS VISIEMS PRISIMINTI IR PAGERBTI.

ŽYMIAUSIAS LIETUVOS KNYGNEŠYS JURGIS BIELINIS (KITOS http://alkas.lt/wpcontent/uploads/2013/03/knygnesiu_karalius_jurgis_bieli nis_grazitumano.lt_-e1394961867864.jpg PAVARDĖS: BIELIAKAS, JAKULIS)GIM Ė 1846 M. KOVO 16 D. PURVINIŠKIUOSE, NEMUNĖLIO RADVILIŠKIO VALSČIUJE. MIRĖ 1918 M. SAUSIO 18 D. KATINUOSE, JONIŠKĖLIO VALSČIUJE. TAI LIETUVOS KNYGNEŠYS, PUBLICISTAS, AUŠROS IR VARPO BENDRADARBIS. PASIRAŠINĖJO SLAPYVARDŽIAIS JUOZAPAS BALTASIS ERELIS, J. B. ERELIS, JURGIS, JUOZAPAS BALTASAI IR KT.

KNYGNEŠYSTĖS ISTORIKAS KAD KNYGNEŠYSTĖS ISTORIJA NENUEITŲ Į UŽMARŠTĮ, PASIRŪPINO IŠ ROKIŠKIO KRAŠTO KILĘS PETRAS RUSECKAS, PATS UŽAUGĘS IR SUBRENDĘS KNYGNEŠIŲ LAIKAIS. ŠĮ LAIKOTARPĮ JIS SULYGINO SU DIDŽIŲJŲ KOVŲ SU KRYŽIUOČIAIS GADYNE. JIS SUKŪRĖ NEMIRTINGĄ PAMINKLĄ KNYGNEŠIAMS KNYGĄ - ATSIMINIMŲ RINKINĮ KNYGNEŠYS (I T. 1926, II T. - 1928). DAR 1924 METAIS JIS PER SPAUDĄ KREIPĖSI Į VISUOMENĘ, PRAŠĖ PAREMTI JO INICIATYVĄ SURINKTI KNYGNEŠYSTĖS ATSIMINIMUS. PAVYKO SURINKTI JŲ TIEK, KAD BŪTŲ BUVĘS IŠLEISTAS IR TREČIASIS KNYGNEŠIO TOMAS. DEJA, TUO LAIKOTARPIU JAM DIENOS ŠVIESOS IŠVYSTI NEBUVO LEMTA. ŠIS TOMAS IŠLEISTAS TIK 1997 METAIS. JO SUDARYTOJAS AKAD. VYTAUTAS MERKYS ŠĮ TOMĄ PASKYRĖ PATIES RUSECKO ATMINIMUI.

KNYGNEŠYSTĖS ISTORIJA BENJAMINAS KALUŠKEVIČIUS IR KAZYS MISIUS SURINKO MEDŽIAGĄ APIE VISOS LIETUVOS KNYGNEŠIUS, DARAKTORIUS IR PAUPERIUS IR IŠLEIDO DVITOMĮ LIETUVOS KNYGNEŠIAI IR DARAKTORIAI. 1864 1904

KNYGOS APIE KNYGNEŠIUS

PERIODINIAI LEIDINIAI

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

KNYGNEŠIŲ SIENELĖ KAUNE HTTP://ATMINIMAS.KVB.LT/ILIUSTRACIJA.PHP?IMG =ILIUSTRACIJOS/KNYGNE SIU_SIENELE_2009_D

PAMINKLAS KNYGNEŠIAMS HTTP://WWW.XXIAMZIUS.LT/NUMERIAI/2011/ 05/11/AKTU.HTML

KNYGNEŠIŲ MUZIEJUS USTRONĖJE PANEVĖŽIO RAJONE HTTP://WWW.XXIAMZIUS.LT /NUMERIAI/2004/09/01/GKR AS_01.HTML

Bistrampolio knygnešių koplyčia HTTPS://LT.WIKIPEDIA.O RG/WIKI/BISTRAMPOLIO_ KNYGNE%C5%A1I%C5%B 3_KOPLY%C4%8DIA#/ME DIA/VAIZDAS:BISTRAMPOLI S,_KNYGNE%C5%A1I%C5 %B3_KOPLY%C4%8DIA.JP G

VAIDYBINIS FILMAS 2011 m. sukurtas filmas Knygnešys, režisierius Jonas Trukanas. [3]

1905 m. netrukus po to, kai lietuviškos spaudos draudimas buvo panaikintas vienas iš knygos kontrabandininkų Juozas Masiulis atidarė savo knygyną Panevėžyje. Šis knygynas vis dar veikia, o knygynų parduotuvių tinklas Lietuvoje veikia po jo vardu. J. Masiulio knygynas Panevėžyje https://www.masiuliai. com/kontaktai.html

LIETUVOS KNYGNEŠIO DRAUGIJA Mintis įkurti Knygnešio draugiją kilo 1983 m. Tą vasarą grupelė entuziastų, vadovaujama aktyvaus kraštotyrininko Gedimino Ilgūno, keliavo po Lietuvą knygnešių keliais. Tada ir įsitikino, jog Respublikoje yra gausybė šių pilkųjų didvyrių kapų, kuriems reikia priežiūros, kad daugelio palikuonių šventai saugo knygnešių senelių ir prosenelių atminimą, savo archyvuose turi svarbių dokumentų, laiškų, atsiminimų. Kilo mintis suburti juos draugėn, siekiant išsaugoti relikvijas ateinančioms kartoms. Oficialiai tokios draugijos įstatus pavyko įregistruoti tik 1987 m. Jai vadovauti ėmėsi tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto docentė, sociologijos m. dr. Irena Kubilienė, Kauno knygnešio Mykolo Račkaus anūkė.

LIETUVOS TAUTINIAME ĄŽUOLYNE OŽKABALIUOSE, VILKAVIŠKIO RAJONE, DR. J. BASANAVIČIAUS GIMTINĖJE, OŠIA KNYGNEŠIŲ GIRAITĖ, KURIĄ PASODINO KNYGNEŠIŲ GENTAINIAI. KIEKVIENAS ĄŽUOLAS VARDINIS, PAŽYMĖTAS SPECIALIA LENTELE. ŠVEICARIJOJE GYVENANTI KNYGNEŠIO MARTYNO SURVILOS VAIKAITĖ, RAŠYTOJA JANINA SURVILAITĖ ĮSTEIGĖ JO VARDO PREMIJĄ. VILNIAUS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOJE 2019 M. ATIDARYTA KNYGNEŠIŲ AUDITORIJA. KITOS INICIATYVOS HTTPS://WWW.BERNARDINAI.LT/2019-03-16-FENOMENALIOJI-MUSU- KNYGNESYSTE/

ŽYMESNI ROKIŠKIO KRAŠTO KNYGNEŠIAI

JONAS KATELĖ (1831 1908) KNYGNEŠYS, LIAUDIES ŠVIETĖJAS, KUNIGAS. ORGANIZAVO DARAKTORIŲ KURSUS, KAIMUOSE STEIGĖ SLAPTAS MOKYKLAS, PINIGAIS RĖMĖ LIETUVIŠKŲ VADOVĖLIŲ LEIDIMĄ. PRISIDĖJO PRIE NERAŠTINGUMO LIKVIDAVIMO PANEMUNĖLIO APYLINKĖSE.

JUOZAS OTTO ŠIRVYDAS (1875 1935) ŽYMUS JŪŽINTŲ KRAŠTO ŠVIETĖJAS, AKTYVUS VISUOMENĖS VEIKĖJAS, SLAPTŲ VAIDINIMŲ ORGANIZATORIUS, TAUTOSAKOS RINKĖJAS, ATSIMINIMŲ AUTORIUS, VIENAS IŠ VISUOTINIO LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO SUDARYTOJŲ.

J. O. ŠIRVYDO KAPAS JŪŽINTŲ KAPINĖSE

NAMAS JŪŽINTUOSE, KUR GYVENO ŠIRVYDAS

JUOZAS ZAUKA (1862 1943) OBELIŲ KRAŠTO ŠVIETĖJAS, SPAUDOS BENDRADARBIS, PIRMASIS LIETUVIŠKŲ VAKARŲ ORGANIZATORIUS, DAINININKAS, CHORVEDYS, REŽISIERIUS, LIETUVIŲ DRAUGIJŲ STEIGĖJAS IR KNYGNEŠYS. GABENO KNYGAS IŠ PRŪSIJOS PER STOKHOLMĄ, HELSINGFORSĄ, TAMERFORSĄ, VYBORGĄ Į PETRAPILĮ IR Į LIETUVĄ.

JUOZAS PETRULIS (1876 1958) ŽYMUS KULTŪROS VEIKĖJAS, LIETUVIŲ TAUTINIO JUDĖJIMO DALYVIS, LIETUVIŠKOS SPAUDOS PLATINTOJAS. DAUG PRISIDĖJO PRIE ROKIŠKIO GIMNAZIJOS ĮKŪRIMO, ILGĄ LAIKĄ MOKYTOJAVO RAGELIŲ MOKYKLOJE, GYVENO GIMTAJAME AUDROS KAIME.

KONSTANTINAS NARKEVIČIUS (1860 1946) KONSTANTINO NARKEVIČIAUS KAPAS KAMAJŲ KAPINĖSE KAMAJŲ KRAŠTO KNYGNEŠYS, VERTĘSIS ROŽANČIŲ, ŠKAPLERIŲ PREKYBA. APSIMESDAMAS ELGETAUJANČIU, NEŠIOJO IR PLATINO LIETUVIŠKAS KNYGAS. JO PAVARDĖ ĮRAŠYTA KNYGNEŠIŲ SIENELĖJE PRIE 100 LABIAUSIAI PASIŽYMĖJUSIŲ KOVOSE PRIEŠ SPAUDOS DRAUDIMĄ ŽMONIŲ.

JUOZAS BALBATA (1851 1940) DUOKIŠKIO KRAŠTO ŠVIETĖJAS. JIS PĖSČIAS NUEIDAVO Į VILNIŲ IR ŽEMAITIJĄ, KUR GAUDAVO IŠ KITŲ KNYGNEŠIŲ KNYGŲ IR GRĮŽĘS PLATINDAVO APIE KAMAJUS, JŪŽINTUS IR KT. NAMUOSE SPAUDĄ LAIKĖ TARP DVIGUBŲ NAMO SIENŲ IR MINČIŪNŲ MIŠKE DIDELĖS PUŠIES DREVĖJE.

ELENA MEKUŠKAITĖ (1876 1968) JŪŽINTŲ KRAŠTO DARAKTORĖ, PRADŽIAMOKSLĮ ĮGIJUSI TRIMETĖJE DARAKTORIŲ RENGIMO MOKYKLOJE PANEMUNĖLYJE, PATI ĖMĖ MOKYTI VAIKUS APLINKINIUOSE KAIMUOSE. PAPILDOMAI UŽSIĖMĖ LIETUVIŠKŲ KNYGŲ KNYGNEŠYSTE IŠ PRŪSŲ.

PETRAS MULOKAS (1854 1938) PANEMUNIO KRAŠTE ŽINOMAS KNYGNEŠYS IŠ BALALIŲ KAIMO. JIS GABENO DRAUDŽIAMĄ LITERATŪRĄ, DAŽNIAUSIAI VADOVĖLIUS, MALDAKNYGES, IŠ TILŽĖS, RYGOS, O PLATINO KVETKUOSE, ČEDASUOSE, SUVAINIŠKYJE, ŽIOBIŠKYJE, PANEMUNYJE.

JUOZAS PAVAROTNIKAS (1871 1932) KAMAJŲ KRAŠTO ŠVIETĖJAS, PATS PRAMOKĘS RAŠTO, PLATINO DRAUDŽIAMAS KNYGAS PANEMUNĖLIO, KAMAJŲ APYLINKĖSE. MINĖTŲ KNYGŲ GAUDAVO PER PANEMUNĖLIO KLEBONĄ J. KATELĘ. JIS KOVOJO UŽ LIETUVIŠKĄ MOKYKLĄ KAMAJUOSE, NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS LAIKAIS BUVO ILGAMETIS KAMAJŲ VALSČIAUS TARYBOS NARYS.

JONAS ŠARKAUSKAS (1861 1919) BAIGĘS PANEMUNĖLIO PRADŽIOS MOKYKLĄ, TAPO J. KATELĖS SLAPTOSIOS MOKYKLOS MOKYTOJU. NUVYKDAVO Į TILŽĘ, BUVO APYLINKĖS KNYGNEŠYS, RINKO PARAŠUS PRAŠYMAMS, KAD BŪTŲ LEISTA SPAUSDINTI LOTYNIŠKOMIS RAIDĖMIS KNYGAS IR BUVO VIENAS IŠ PIRMŲJŲ, KURIS STATĖ ŠV. KAZIMIERO KRYŽIUS SLAPTĄ KNYGNEŠIŲ ŽENKLĄ.

KITI ŠVIETĖJAI JUOZO KELIUOČIO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS INFORMACIJOS IR KRAŠTOTYROS SKYRIAUS BIBLIOGRAFĖS SUSKAIČIAVO 245 KNYGNEŠIUS, DARAKTORIUS, PAUPARIUS, VEIKLĄ VYKDŽIUSIUS ROKIŠKIO KRAŠTE. SPAUDOS ATGAVIMO ŠIMTMEČIO PROGA (2004 M.) ROKIŠKIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA PARENGĖ BIBLIOGRAFINIŲ STRAIPSNIŲ RINKINĮ ROKIŠKIO KRAŠTO KNYGNEŠIAI. ŠIO LEIDINIO TIKSLAS SUKAUPTI VIENOJE VIETOJE KUO IŠSAMESNĘ INFORMACIJĄ APIE ROKIŠKĖNUS SPAUDOS DRAUDIMO LAIKOTARPIO ŠVIETĖJUS.

KNYGNEŠYSTĖ ROKIŠKIO KRAŠTO KULTŪROS ŽURNALE PRIE NEMUNĖLIO 2008, NR. 1 (20), P. 10 13.

MES KNYGNEŠIŲ LEGENDĄ TĘSIAM, KAD JI SKAMBĖTŲ AMŽINAI... J. KALINAUSKAS http://www.lina-kalinauskaite.lt/lt/site/images/16/107