LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Transkriptas

1 INFORMACIJA ATRANKAI DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI PRIVALOMO VERTINIMO Naujo 52000m 3 naftos rezervuaro statyba Akcinės bendrovės ORLEN Lietuva, Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio valdomame sklype. I. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ (UŽSAKOVĄ) 1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė; įmonės pavadinimas; adresas, telefonas, faksas, el. paštas). 1.1 Dariusz Zonenberg; 1.2 Akcinė bendrovė ORLEN Lietuva, Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinys; 1.3 Terminalo kelias 2, Palanga, tel , faksas , audrius.braslauskas@orlenlietuva.lt II. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS 3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, nurodant kurį(-iuos) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo punktą(-us) atitinka planuojama ūkinė veikla arba nurodant, kad atranka atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nurodomas atsakingos institucijos raštas (data, Nr.), kad privaloma atranka Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa - mažiau kaip , bet daugiau kaip tonų) 4. Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos: žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), funkcinės zonos, planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai ir jų paskirtys, numatomi įrengti giluminiai gręžiniai, kurių gylis viršija 300 m, numatomi griovimo darbai, reikalinga inžinerinė infrastruktūra (pvz. inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, energijos ir kt.) susisiekimo komunikacijos) Būtingės terminalas buvo statomas trimis etapais metais buvo pradėtas vykdyti III Būtingės terminalo statybos etapas. Šis etapas apima 3 naftos rezervuarų (52000 m 3 ) statybą. Buvo parengtas techninis projektas, kuriame buvo numatyta, kad III Būtingės statybos etapas bus vykdomas 2 eilėmis. Pirma eilė apėmė 2 rezervuarų (TK- 104, TK-105) po 52000m 3 statybą. Šie rezervuarai buvo pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti. Dabar planuojama vykdyti III etapo 2 eilės statybos darbus, pastatyti dar vieną m 3 rezervuarą (TK-106) Rengiantis III etapo statybai buvo atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atranka visam III etapui, kuris apima ir dabar planuojamą statyti rezervuarą, ( Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (8.4.2.)-2137) ir atrankos išvadoje buvo nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

2 Naujo rezervuaro statyba bus vykdoma tame pačiame Būtingės terminalo nuomojamame 58,6 ha sklype ant pirmos eilės statybos vykdymo metu įrengto pamato ir rezervuaras bus prijungimas prie pirmos eilės statybos vykdymo metu įrengtų inžinerinių tinklų, skirtų šio rezervuaro eksploatacijai. Sklypo planas su inžineriniais tinklais pateikiamas priede Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis: produkcija, technologijos ir pajėgumai (planuojant esamos veiklos plėtrą nurodyti ir vykdomos veiklos technologijas ir pajėgumus) Būtingės terminalo ūkinė veikla naftos transportavimas vamzdynais ir sandėliavimas Naujai statomas rezervuaras nedidina III statybos etape parengtame techniniame projekte nustatytų sandėliuojamų produktų kiekių. Būtingės terminalo eksploatacinis pajėgumas 14 mln. t/metus importuojamos/eksportuojamos naftos. Būtingės terminale šiuo metu vyksta tik naftos importo operacijos. Importui nafta gaunama iš tanklaivių į Būtingės Terminalo rezervuarus (TK-101,102,103,104,105), iš čia nuosekliai sujungtais naftos siurbliais nafta pumpuojama 92 km magistraliniu vamzdynu į Naftos perdirbimo produktų gamyklos talpas. 6. Žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) naudojimas, įskaitant ir pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą (nurodant jų pavojingumo klasę ir kategoriją); radioaktyviųjų medžiagų naudojimas; pavojingų (nurodant pavojingų atliekų technologinius srautus) ir nepavojingų atliekų (nurodant atliekų susidarymo šaltinį arba atliekų tipą) naudojimas; planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas naudoti ir laikyti tokių žaliavų ir medžiagų preliminarus kiekis Dabar terminale gali būti sandėliuojama iki m 3 žaliavinės naftos. Pastačius dar vieną m 3 talpos rezervuarą vienu metu terminale numatoma sandėliuoti iki m 3 žaliavinės naftos. Žaliavos, cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas Žalia nafta Klasifikacija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 Pavojingumo Pavojingumo klasės/kategorijos frazė Klasifikacija pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB Galimi pavojai Rizikos frazės Degieji skysčiai, 2 kategorija H225 Labai degi, toksiška. R11; R45; Kancerogeniškumas, 1B kategorija H350 R48/21/22; Didelis kenksmingumas akims ir/arba H319 R51/53; R65; akių dirginimas, 2A kategorija R66; R67 Aspiracijos pavojus, 1 kategorija H304 Specifinis toksiškumas H373 konkrečiam organui (kartotinis poveikis), 2 kategorija; kaulų čiulpai; kepenys; užkrūčio liauka. Specifinis toksiškumas konkrečiam H336 organui (vienkartinis poveikis), 3 kategorija; narkotinis poveikis. Lėtinis žalingas poveikis vandens terpei, 2 kategorija H411 Terminalo pagalbiniuose procesuose (katilinės kūrenimui-pastatų šildymui) yra naudojamos gamtinės dujos. Per metus sunaudojama apie m 3 dujų. Dujų sunaudojimo padidėjimo pastačius TK-106 rezervuarą nebus.

3 3 Dyzelinas terminale naudojamas priešgaisriniam siurbliui, dyzeliniam elektrogeneratoriui bei aptarnaujantiems laivams. Per metus sunaudojama apie 806,205 m 3 dyzelino. Žymaus dyzelino sunaudojimo padidėjimo pastačius TK-106 rezervuarą nebus. Žaliavos, cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas Dyzelinis kuras Klasifikacija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 Pavojingumo Pavojingumo klasės/kategorijos frazė Klasifikacija pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB Galimi pavojai Rizikos frazės Degūs skystis ir garai Kenksmingas įkvėpus Dirgina odą H226 H332 H315 N, Xi, Xn; kancerogeninė 3 kategorija Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, H304 gali sukelti mirtį Įtariama, kad sukelia vėžį H351 Gali pakenkti organams, jeigu H373 medžiaga veikia ilgai arba kartotinai Toksiška vandens organizmams, H411 sukelia ilgalaikius pakitimus R20, R38, R40, R51/53, R65 Pavojingų ir nepavojingų atliekų naudoti ir laikyti nenumatoma. 7. Gamtos išteklių (natūralių gamtos komponentų), visų pirma vandens, žemės, dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastas ir regeneracinis pajėgumas (atsistatymas) Planuojamai ūkinei veiklai papildomai gamtos išteklių naudoti nereikės. Terminalas iš gamtos išteklių naudoja tik vandenį. Vanduo ūkinėms buitinėms reikmėms imamas iš dviejų požeminių artezinių gręžinių įrengtų terminalo teritorijoje: 1 gręžinys Nr (Nr. Žemės gelmių registre), 2 gręžinys Nr (Nr. Žemės gelmių registre),. Jų gylis 240 m. Bendras gręžinių projektinis našumas 145 m 3 /h. Priešgaisrinėms reikmėms (priešgaisrinės pratybos ir kt.), naudojamas vanduo iš priešgaisrinio baseino, kurio talpa m 3. Baseinas vandeniu pasipildo savitaka per du jungiamuosius vamzdžius iš Papės upelio. Taip pat yra numatyta galimybė, reikalui esant, vandenį paduoti iš abiejų artezinių gręžinių. Pastačius naują rezervuarą sunaudojamo vandens kiekis nesikeis. Vandens šaltinis Požeminis vanduo (arteziniai gręžiniai) Veikla, kurioje vartojamas vanduo Suvartoto vandens kiekis, m 3 /m m m. Buities reikmėms Papės upelis Priešgaisrinio baseino pripildymui* - - * - priešgaisrinio baseino pildymui iš Papės upelio savitakinis vandens kiekis neapskaitomas 8. Energijos išteklių naudojimo mastas, nurodant kuro rūšį Terminalo eksploatavimo metu naudojamos gamtinės dujos, elektros energija, dyzelinas.

4 4 Dujų sunaudojimas priklauso nuo klimatinių (žiemos) sąlygų ir jos naudojamos patalpų šildymui (rezervuarai nešildomi). Dujų sunaudojimo padidėjimo pastačius TK-106 rezervuarą nebus. Dyzelinas terminale naudojamas priešgaisriniam siurbliui bei dyzeliniam elektrogeneratoriui (elektros energijos gamybai avarijų atvejais bei priešgaisriniams bandymams). Taip pat dyzelinas naudojamas terminalą aptarnaujantiems laivams. Po rezervuaro statybos dyzelino sunaudojimas nesikes, nes aptarnaujančių laivų poreikis nedidės. Energijos ištekliai Kuro rūšis Matavimo vnt. Kiekis/per metus a) elektros energija* kwh b) gamtinės dujos tūkst. m 3 41 c) dyzelinas (terminalo 0,205 reikmėms) m 3 dyzelinas 806 (aptarnaujantiems laivams) * Priklauso nuo transportuojamo ir saugomo naftos kiekio 9. Pavojingų, nepavojingų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, nurodant, atliekų susidarymo vietą, kokios atliekos susidaro (atliekų susidarymo šaltinis arba atliekų tipas), preliminarų jų kiekį, jų tvarkymo veiklos rūšis Pradėjus eksploatuoti naują rezervuarą TK-106, susidarančių atliekų rūšys nepasikeis, nežymiai gali padidėti kai kurių atliekų (talpyklų valymo dumblo ir pan.) kiekiai. Po ūkinės veiklos plėtros numatomi preliminarūs susidarančių atliekų kiekiai: Eil. Nr. Kodas Atliekos Pavadinimas Pavojingum as Atliekų susidarymo šaltinis technologiniame procese Planuojama s susidaryti metinis kiekis t/m * Dažų ir lakų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų pavojinga Pasibaigus garantiniam laikui, remonto metu likus likučiams, išsihermetinus tarai 0, * Plastikinės pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos pavojinga Gamybinė ūkinė veikla, naudojant įvairius reagentus 0, * Metalinės pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos pavojinga Gamybinė ūkinė veikla, naudojant įvairius reagentus 0,1

5 * Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės, apsauginiai drabužiai (guminės pirštinės), užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis 5 pavojinga Medis (medienos atliekos) nepavojinga Stiklas (stiklo atliekos, duženos) nepavojinga Gamybinė ūkinė veikla, Įrenginių aptarnavimas, remonto darbai, Ūkinėje-buitinėje veikloje 0,8 0, Naftos produktais užterštas gruntas pavojinga Surenkat išsipylusius naftos produktus 0, Gumos atliekos (guminės žarnos) Popierius ir kartonas nepavojinga * * Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio Nebenaudojama elektroninė įranga Mišrios komunalinės atliekos nepavojinga Gamybinė ūkinė veikla 0,02 Ūkinėje-buitinėje veikloje pavojinga Gamybinė-ūkinė veikla 0,004 pavojinga Gamybinė ūkinė veikla 0,5 nepavojinga Ūkinėje-buitinėje veikloje Visos atliekos, kaip iki šiol, bus tvarkomos pagal galiojančias atliekų tvarkymo taisykles, perduodamos pagal sutartis su atliekas tvarkančiomis ir transportuojančiomis įmonėmis, kurios yra registruotos atliekas tvarkančių įmonių registre. Atliekų tvarkymas ūkinės veiklos teritorijoje nevykdomas. Radioaktyvių atliekų nesusidarys Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis, jų tvarkymas Šiuo metu terminale susidaro šios nuotekos: - buitinės nuotekos (iš administracinio, pagalbinio, gaisrinės, dispečerinės pastato, kontrolės-praleidimo punkto). Šios nuotekos surenkamos ir nuvedamos valymui į Palangos miesto biologinio valymo įrenginius. - paviršinės nuotekos (nuo administracinės zonos ir drenažinės nuotekos, kurios susidaro kritulių filtracijos per žaliąją dangą metu, taip pat iš už teritorijos ribų atitekančio gruntinio vandens teritorijos). Po laboratorinių tyrimų, jei teršalų koncentracija neviršija nustatytų normų, jos išleidžiamos į Papės upelį. Jei rezultatai neatitinka nustatytų normų, paviršinės nuotekos nukreipiamos į terminalo nuotekų valymo įrenginius - gamybinės nuotekos tai nuotekos iš gamybinės zonos (lietaus vandenys iš gamybinės zonos aikštelių, rezervuarų apipylimavimų, rezervuarų stogų, kelių, katilinės, taip pat naftos rezervuaruose nusistovėjusio nudrenuoto vandens). Šios nuotekos valomos terminalo nuotekų valymo įrenginiuose. Jei teršalų koncentracijos neviršija nustatytų normatyvų, nuotekos išleidžiamos į Baltijos jūrą, jei po laboratorinių tyrimų nustatomas normatyvų viršijimas, nuotekos pakartotinai nukreipiamos į terminalo valymo įrenginius. Po rezervuaro TK-106 statybos ir pradėjus eksploatuoti rezervuarą buitinių ir paviršinių nuotekų kiekis išliks nepakitęs, nauji buitinių nuotekų tinklai neprojektuojami. Gamybinių nuotekų nuo rezervuaro apipylimavimo, rezervuaro stogo kiekio pokytis

6 6 neigiamo poveikio aplinkai nedarys, kadangi šių nuotekų užterštumas, prieš išleidžiant į Baltijos jūrą griežtai kontroliuojamas Bendrovės Aplinkos tyrimų laboratorijoje. Numatomas bendras vidutinis metinis gamybinių nuotekų kiekis m 3 /m. 11. Cheminės taršos susidarymas (oro, dirvožemio, vandens teršalų, nuosėdų susidarymas, preliminarus jų kiekis) ir jos prevencija Aplinkos oro tarša Terminalui yra atlikta ir suderinta aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita (priedas 2). Pagal ataskaitos duomenis, įmonės teritorijoje inventorizuota 14 stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių, per kuriuos į aplinkos orą išsiskiria lakūs organiniai junginiai (LOJ), sieros anhidridas, azoto oksidai, anglies monoksidas, kietosios dalelės m. Terminalo aplinkos oro tarša siekė 13,9031 t/metus. Tarša LOJ iš rezervuarų per 2015 m. sudarė 11,9399 t/metus. Terminalo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatyta leidžiama tarša iš rezervuarų 29,7398 t/metus, tačiau pradėjus eksploatuoti rezervuarą TK-106, tarša LOJ vidutiniškai gali padidėti 6,1158 t/metus. Kitų esamų aplinkos oro taršos šaltinių oro tarša dėl rezervuaro eksploatacijos išliks nepakitusi. Teršalų, išmetamų į aplinkos orą, skaičiavimas atliekamas pagal LR aplinkos ministro 1999m.birželio 25d.įsakymu Nr.193 patvirtintą ( 2007m. balandžio 24d. įsakymo Nr.D1-234 redakcija) LAND /M-11 Lakiųjų organinių junginių, išmetamų į atmosferą saugant ir paskirstant naftą ir jos produktus, kiekio įvertinimo metodika. Skaičiavimai pateikiami 5 priede Vandenų tarša Po rezervuaro TK-106 statybos ūkinės veiklos metu susidariusios buitinės nuotekos, kaip ir iki pokyčio bus išleidžiamos į Palangos miesto nuotekų tinklus, nuotekų tvarkymo būdas išliks nepakitęs. Terminalo eksploatacijos metu susidariusios buitinės nuotekos specifinėmis pavojingomis medžiagomis, dėl kurių būtų reikalingas išskirtinis nuotekų tvarkymas ar teršalų kontrolė, užterštos nebus. Į buitinių nuotekų tinklus išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumas sieks iki: BDS7 287 mg/l, NP 10,0 mg/l, SM 50 mg/l. Paviršinių nuotekų nuo administracinės teritorijos, išleidžiamų į Papės upelį, užterštumas sieks iki: NP 5 mg/l, SM 30 mg/l, BDS7 25 mg/l. Gamybinių nuotekų užterštumas sieks iki: BDS7 50 mg/l, NP 100 mg/l Dirvožemio ir gruntinio vandens tarša Pagal Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą Terminale vykdomas požeminio vandens monitoringas. Iš keliolikos metų reguliarių stebėjimų duomenų matyti, kad Terminalo rezervuarų eksploatacija neigiamos įtakos požeminio vandens ištekliams iki šiol neturėjo, be to Terminalas nepatenka į artimiausios vandenvietės sanitarinės apsaugos zoną. Dirvožemio ir gruntinio vandens taršos eksploatuojant rezervuarą TK-106 nebus, tarša galima tik avarijų atveju. Tačiau dirvožemio ir gruntinio vandens apsaugai nuo galimų avarinių ar eksploatacinių naftos išsiliejimų rezervuaro aikštelė apipylimuota, rezervuaro pagrinde ir aplink jį esančioje aikštelėje bei pylime paklota nepralaidi apsauginė plėvelė. Visos naujos talpos teritorijoje susidariusios paviršinės nuotekos bus surenkamos ir valomos esamuose nuotekų valymo įrenginiuose. Visa technologinė įranga bus sandari ir patikima, dirvožemio ir požeminio vandens taršos įprastos eksploatacijos sąlygomis nebus.

7 7 12. Fizikinės taršos susidarymas (triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji (elektromagnetinė) spinduliuotė) ir jos prevencija Numatyta vykdyti ūkinė veikla nesukels vibracijos, šviesos, šilumos, jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės. Terminalo eksploatacijos metu keliamas triukšmas yra nežymus. Jo dydis nagrinėtas baziniame projekte. Didžiausią triukšmą turėjo kelti naftos siurblinė (numatomas pastatyti rezervuaras triukšmui įtakos neturės). Triukšmo dydis buvo aprašytas III etapo 3 x m 3 žalios naftos rezervuarų techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje. Pagal projekto 1.3 lentelės (pav.1) duomenis triukšmo lygis terminalo teritorijoje dba, sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje 46 dba, gyvenamoje teritorijoje 42 dba. Pav.1 Šis triukšmo lygis neviršija LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje patvirtintos normos. Be to, nuo Būtingės kaimo pusės teritorija apželdinta medžių ir krūmų juosta. 13. Biologinės taršos susidarymas (pvz., patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai) ir jos prevencija Nenumatoma. 14. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., gaisrų, didelių avarijų, nelaimių (pvz., potvynių, jūros lygio kilimo, žemės drebėjimų)) ir (arba) susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita; ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų tikimybė ir jų prevencija Dokumentai, kuriuose nagrinėta gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų tikimybė ir jų prevencija: Būtingės naftos terminalo bazinio projekto dalis Aplinkos apsauga (1995 m.); Būtingės naftos terminalo gamtosauginis atlasas, skirtas galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje ir kranto zonoje padarinių likvidavimui (1997 m.); Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies ir vamzdyno pakrantėje statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (1999 m.); Būtingės terminalo ir magistralinio vamzdyno Mažeikiai-Būtingė galimų avarijų pavojaus ir rizikos analizė (2007 m.); Lokalinis naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planas (2009 m.); Būtingės terminalo vidaus avarijų likvidavimo planas (2011 m.); Akcinės bendrovės ORLEN Lietuva vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio, Būtingės terminalo saugos ataskaita (2013 m.)

8 8 Šiuose dokumentuose išanalizuotos galimos avarijų priežastys, numatytos prevencinės priemonės, avarijų scenarijai ir jų likvidavimo priemonės bei būdai. 15. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens ar oro užterštumo) Ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai buvo išnagrinėta ankstesniuose dokumentuose: Būtingės naftos terminalo bazinio projekto dalis Aplinkos apsauga (1995 m.), Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies ir vamzdyno pakrantėje statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (1999 m.), Būtingės naftos terminalo bazinio projekto dalies Aplinkos apsauga patikslinimas (2007 m.). Vandens apsaugai terminale įrengta: artezinių gręžinių apsaugai nuo taršos įrengta griežto rėžimo 30 m apsaugos zona. Požeminio vandens apsaugai nuo galimų avarinių ar eksploatacinių naftos išsiliejimų, naftos ir jos produktų rezervuarų aikštelės apipylimuotos, rezervuarų pagrinde ir aplink jį esančioje aikštelėje bei pylime paklota nepralaidi apsauginė plėvelė. Pagal API (American Petroleum Institute) standartą rezervuaruose įrengta dugno sandarumo kontrolės sistema. Kiekvienas rezervuaras turi autonominę naftos lygio kontrolės sistemą, signalizuojančią apie naftos ištekėjimą. Be to, vykdomas reguliarus požeminio vandens kokybės monitoringas. Pagal reguliarių stebėjimų duomenis terminalo eksploatacija neigiamos įtakos požeminio vandens ištekliams iki šiol neturėjo. Kad nustatyti Būtingės terminalo veiklos poveikį aplinkai jūroje, kasmet atliekamas poveikio aplinkai monitoringas (jūroje) pagal patvirtintą monitoringo programą. Terminalo taršos šaltinių išmetamų į orą teršalų stebėjimui atliekamas oro teršalų monitoringas pagal patvirtintą Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą. Pastačius naują rezervuarą atsiras vienas papildomas taršos šaltinis, kuris bus įtrauktas į Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą. Naujo rezervuaro eksploatavimo metu rizikos žmonių sveikatai nebus, kadangi rezervuaras suprojektuotas ir turės dvigubo sandarinimo plaukiojantį stogą, kuris sumažina naftos angliavandenilių garavimą tarp stogo ir naftos paviršiaus nėra tuštumos, stogas juda kartu su naftos paviršiumi ir alsuokliai lieka užsidarę. Tikslinant Būtingės naftos terminalo bazinio projekto dalį Aplinkos apsauga (2007 m.) buvo atlikti aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimai, įvertinant ir rezervuaro TK- 106 taršą. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad į aplinką išmetamų teršalų koncentracijos aplinkos ore ribinių verčių visais atvejais neviršys. 16. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio) plėtra gretimose teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus) nėra 17. Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos laikas III etapo antros eilės statyba numatoma 2016/2017 metais. Statinio eksploatacijos laikas neterminuotas.

9 III. 9 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA 18. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal administracinius teritorinius vienetus, jų dalis ir gyvenamąsias vietoves (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė); teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėlapis su gretimybėmis ne senesnis kaip 3 metų (ortofoto ar kitame žemėlapyje, kitose grafinės informacijos pateikimo priemonėse apibrėžta planuojama teritorija, planų mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, dydžius); informacija apie teisę valdyti, naudoti ar disponuoti planuojamos teritorijos žemės sklypą (privati, savivaldybės ar valstybinė nuosavybė, sutartinė nuoma); žemės sklypo planas, jei parengtas Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Terminalo kelias 2, Palanga, Klaipėdos apskritis. Ortofoto žemėlapis pateiktas priede 3. Ūkinė veikla vykdoma 58,6 ha iki išnuomotoje valstybinėje žemėje. Nuomininkas Akcinė bendrovė ORLEN Lietuva. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N25/ , patvirtinta Žemėtvarkos ministerijos įsakymu Nr.368 su sutarties patikslinimu.19. Planuojamos ūkinės veiklos sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vyraujančių statinių ar jų grupių paskirtis) pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Informacija apie vietovės infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės paskirties), esamus statinius ir šių teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos) Naujas rezervuaras bus statomas Būtingės terminalo gamybinėje teritorijoje. Teritorijos planas ir naujo rezervuaro statybos vieta nurodyta priede 4 Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti. Artimiausiai esantys išorės objektai nuo Būtingės terminalo aikštelės tai: -250 m. nuo terminalo teritorijos yra Palangos miesto nuotekų valymo įrenginiai -700 m. nuo terminalo teritorijos yra Būtingės gyvenvietė. 20. Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius (naudingas iškasenas, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes), įskaitant dirvožemį; geologinius procesus ir reiškinius (pvz., erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos), geotopus, kurių duomenys kaupiami GEOLIS (geologijos informacijos sistema) duomenų bazėje ( Pagal Lietuvos geologijos tarnybos pateikiamo Naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapį, planuojamos ūkinės veiklos vietoje ir aplinkinėse teritorijose eksploatuojamų ar išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių nėra:

10 10 Pagal Lietuvos geologijos tarnybos pateikiamo Geologinių reiškinių ir procesų žemėlapį, planuojamos ūkinės veiklos vietoje ir aplinkinėse teritorijose geologinių reiškinių ir procesų nėra:

11 11 Pagal Lietuvos geologijos tarnybos pateikiamo Geotopų žemėlapį, planuojamos ūkinės veiklos vietoje ir aplinkinėse teritorijose vertingų geotopų nėra: 21. Informacija apie kraštovaizdį, gamtinį karkasą, vietovės reljefą, vadovautis Europos kraštovaizdžio konvencijos, Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijomis CM/Rec ( )3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu ( ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija ( kurioje vertingiausios estetiniu požiūriu Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros išskirtos studijoje pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapyje ir pažymėtos indeksais V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, jų vizualinis dominantiškumas yra a, b, c Kraštovaizdis formuojamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatoma tam tikros teritorijos plėtra. Būtingės terminalo teritorijai galioja Palangos miesto bendrasis planas. Jame pateikiama, kad jau esamame Būtingės terminalo sklype ir rytinėje bei šiaurinėje terminalo pusėse numatytos verslo, gamybos amatų teritorijos:

12 12 Naujas rezervuaras bus statomas nuo 1994 metų išnuomotame valstybinės žemės sklype (Nuomininkas Akcinė bendrovė ORLEN Lietuva ), kurio paskirtis: pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti. 22. Informacija apie saugomas teritorijas (pvz., draustiniai, parkai ir kt.), įskaitant Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijas, kurios registruojamos STK (Saugomų teritorijų valstybės kadastras) duomenų bazėje ( ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Pridedama Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Poveikio reikšmingumo Natura 2000 teritorijoms išvada, jeigu tokia išvada reikalinga pagal teisės aktų reikalavimus Vietovė nesiriboja su saugomomis teritorijomis. 23. Informacija apie biotopus miškus, jų paskirtį ir apsaugos režimą; pievas, pelkes, vandens telkinius ir jų apsaugos zonas, juostas, jūros aplinką ir kt.; biotopų buveinėse esančias saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje ( jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos) ir biotopų buferinį pajėgumą (biotopų atsparumo pajėgumas) Planuojamos ūkinės veiklos vieta yra tvora apribotame žemės sklype kurio žemės paskirtis pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti. Šioje teritorijoje biotopų nėra.

13 Informacija apie jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas vandens pakrančių zonas, potvynių zonas, karstinį regioną, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes, jų apsaugos zonas ir juostas ir pan Naujai statomas rezervuaras, kaip ir visa terminalo teritorija nepatenka į vandens pakrančių zonas, potvynių zonas, karstinį regioną, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes, jų apsaugos zonas ir juostas ir pan. 25. Informacija apie teritorijos taršą praeityje (teritorijos, kuriose jau buvo nesilaikoma projektui taikomų aplinkos kokybės normų), jei tokie duomenys turimi duomenų neturime apie taršą praeityje. 26. Informacija apie tankiai apgyvendintas teritorijas ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos) Nėra tankiai apgyvendinta. Šalia yra tik Būtingės kaimas, kuriame nuolat gyvena apie 60 gyventojų. 27. Informacija apie vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios registruotos Kultūros vertybių registre ( ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos) Kultūros vertybių nėra IV. GALIMO POVEIKIO APLINKAI RŪŠIS IR APIBŪDINIMAS 28. Galimas reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams, atsižvelgiant į dydį ir erdvinį mastą (pvz., geografinę vietovę ir gyventojų, kuriems gali būti daromas poveikis, skaičių); pobūdį (pvz., teigiamas ar neigiamas, tiesioginis ar netiesioginis, sąveikaujantis, trumpalaikis, vidutinės trukmės, ilgalaikis); poveikio intensyvumą ir sudėtingumą (pvz., poveikis intensyvės tik paukščių migracijos metu); poveikio tikimybę (pvz., tikėtinas tik avarijų metu); tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą (pvz., poveikis bus tik statybos metu, lietaus vandens išleidimas gali padidinti upės vandens debitą, užlieti žuvų nerštavietes, sukelti eroziją, nuošliaužas); bendrą poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose (pvz., kelių veiklos rūšių vandens naudojimas iš vieno vandens šaltinio gali sumažinti vandens debitą, sutrikdyti vandens gyvūnijos mitybos grandinę ar visą ekologinę pusiausvyrą, sumažinti ištirpusio vandenyje deguonies kiekį); galimybę veiksmingai sumažinti poveikį: poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų (pvz., vykdant veiklą, susidarys didelis oro teršalų kiekis dėl kuro naudojimo, padidėjusio transporto srauto, gamybos proceso ypatumų, statybų metu ir pan.); galimą poveikį vietos darbo rinkai ir vietovės gyventojų demografijai; Poveikio gyvenamajai ir rekreaciniai aplinkai klausimai yra išnagrinėti: Būtingės naftos terminalo bazinio projekto dalis Aplinkos apsauga (1995 m.) Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies ir vamzdyno pakrantėje statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai

14 14 vertinimo ataskaita (1999 m.); Techninio projekto (Trečias etapas 3x52000 m3) dalis Aplinkos apsauga (2003 m.), Bazinio projekto patikslinta dalis Aplinkos apsauga (2007 m.). Pastačius dar vieną rezervuarą (TK-106) transporto srautai, sunaudojamo kuro (dyzelino, dujų) kiekis nesikeis poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms dėl jų užstatymo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių išnykimas ar pažeidimas, galimas neigiamas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui; Planuojamo statyti rezervuaro vieta yra Būtingės terminalo teritorijoje. Šioje teritorijoje veikla vykdoma nuo 1995 metų. Įrengta visa reikalinga inžinerinė infrastruktūra (keliai, inžineriniai tinklai), todėl natūralių buveinių nėra išlikę, galimo poveikio biologinei įvairovei dėl planuojamos ūkinės veiklos nebus poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl numatomų didelės apimties žemės darbų (pvz., kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas); gausaus gamtos išteklių naudojimo; pagrindinės tikslinės žemės paskirties pakeitimo; Naujo rezervuaro statyba bus vykdoma ant pirmos eilės statybos vykdymo metu įrengto pamato, todėl didelės apimties žemės darbų nenumatoma. Ūkinės veiklos metu, kaip ir iki šiol bus naudojamas geriamos kokybės vanduo iš terminalo teritorijoje įrengtų artezinių gręžinių. Sunaudojamo vandens kiekis nesikeis. Pagrindinė tikslinė žemės paskirtis yra: pramonės, sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti. Planuojama ūkinė veikla atitinka žemės paskirtį, jos keisti nenumatoma poveikis vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai (pvz., paviršinio ir požeminio vandens kokybei, hidrologiniam režimui, žvejybai, navigacijai, rekreacijai); Dėl pastatyto naujo rezervuaro papildomo poveikio pakrančių zonoms, jūrų aplinkai nebus. Kad nustatyti Būtingės terminalo veiklos poveikį aplinkai jūroje, kasmet atliekamas poveikio aplinkai monitoringas (hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis, krantų monitoringas) pagal patvirtintą monitoringo programą. Pastačius naują rezervuarą kaip ir iki šiol bus vykdomas reguliarus požeminio vandens kokybės monitoringas. Pagal reguliarių stebėjimų duomenis terminalo eksploatacija neigiamos įtakos požeminio vandens ištekliams iki šiol neturėjo. Terminalas ir naujai statomas rezervuaras į vandenviečių sanitarinės apsaugos zoną nepatenka poveikis orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms (pvz., aplinkos oro kokybei, mikroklimatui); Pagal veiklos mastą, planuojama ūkinė veikla poveikio vietovės meteorologinėms sąlygoms ar mikroklimatui turėti negali.

15 poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant poveikį dėl reljefo formų keitimo (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas); Poveikis nenumatomas poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės, statinių) paėmimas, poveikis statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, numatomi apribojimai nekilnojamajam turtui); Planuojama veikla bus vykdoma Būtingės terminalo teritorijoje, poveikis materialinėms vertybėms nenumatomas poveikis kultūros paveldui, (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos, spinduliuotės) Kultūros vertybių nėra 29. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai Sąveika nenumatoma. 30. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytiems veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., didelių avarijų) ir (arba) ekstremaliųjų situacijų (nelaimių) Dokumentai, kuriuose nagrinėta gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų tikimybė ir jų prevencija: Būtingės naftos terminalo bazinio projekto dalis Aplinkos apsauga (1995 m.); Būtingės naftos terminalo gamtosauginis atlasas, skirtas galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje ir kranto zonoje padarinių likvidavimui (1997 m.); Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies ir vamzdyno pakrantėje statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (1999 m.); Būtingės terminalo ir magistralinio vamzdyno Mažeikiai-Būtingė galimų avarijų pavojaus ir rizikos analizė (2007 m.); Lokalinis naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planas (2009 m.); Būtingės terminalo vidaus avarijų likvidavimo planas (2011 m.); Akcinės bendrovės ORLEN Lietuva vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio, Būtingės terminalo saugos ataskaita (2013 m.) Šiuose dokumentuose išanalizuotos galimos avarijų priežastys, numatytos prevencinės priemonės, avarijų scenarijai ir jų likvidavimo priemonės bei būdai. 31. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis Nenumatomas 32. Planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią Rezervuaras suprojektuotas su plaukiojančiu stogu, kuris maksimaliai sumažiną oro taršą, rezervuaro pastatymo vieta aptverta žemės pylimu, leidžiančiu lokalizuoti naftos išsiliejimą avarijos atveju.

16 Žemės pylimu aptvertoje teritorijoje įrengta geomembrana, kuri išsiliejimo atveju neleidžia naftai patekti į gruntą Bus įrengti rezervuaro lygį kontroliuojantys matavimo ir automatikos prietaisai efektyviai apsaugantys rezervuarą nuo persipylimo Įrengta pramoninė kanalizacija, esant būtinumui, leidžia užterštas nuotėkas iš žemės pylimu aptvertos teritorijos nukreipti į Būtingės terminale įrengtus valymo įrenginius. Priedai: Priedas 1. Būtingės terminalo sklypo planas su inžineriniais tinklais. 1 lap. Priedas 2. Išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita. 58 lap. Priedas 3. Būtingės terminalo ortofoto žemėlapis. 1 lap. Priedas 4. Naujo rezervuaro statybos vieta Būtingės terminalo teritorijoje (ortofoto) 1 lap. Priedas 5. Rezervuaro TK-106 LOJ skaičiavimai 4 lap.