Sistem PVSV santrauka

Transkriptas

1 UAB SISTEM VYKDOMOS IR PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS BILIŪNO G. 1, ŠLIENAVOS K., SAMYLŲ SEN., KAUNO R. SAV POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITOS Ūkinės veiklos organizatorius: UAB SISTEM PVSV ataskaitos rengėjas: UAB EKOSISTEMA KLAIPĖDA, 2016

2 1.INFORMACIJA APIE ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ (UŽSAKOVĄ) Veiklos organizatorius UAB Sistem adresas L. Ivinskio g. 114, LT-45120, Kaunas telefonas, faksas (8-37) , (8-37) el. paštas Kontaktinis asmuo Direktorius Aivaras Urba 2.INFORMACIJA APIE POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI ATASKAITOS RENGĖJĄ Įmonės pavadinimas UAB Ekosistema Adresas Taikos pr.119, Klaipėda LT-94231, Klaipėdos m. sav. Kontaktinis asmuo inž., visuomenės sveikatos specialistė Neda Nemirovienė Telefonas, faksas tel.: (8 46) , tel./faks.: (8 46) El. paštas UAB Ekosistema licencijos, leidžiančios verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, kopija pateikiama 1 priede. 3.ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖ 3.1. Ūkinės veiklos pavadinimas, veiklos rūšis Vadovaujantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, patvirtintu Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-226 Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ), pareiškiama ūkinė veikla priskiriama: Sekcija Skyrius Grupė Klasė Poklasis Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas C APDIRBAMOJI GAMYBA 10 Maisto produktų gamyba 10.1 Mėsos perdirbimas ir konservavimas ir mėsos produktų gamyba Mėsos perdirbimas ir konservavimas Paukštienos perdirbimas ir konservavimas Rūkytų mėsos ir paukštienos produktų gamyba 3.2. Planuojamas (projektinis) ūkinės veiklos pajėgumas, gaminama produkcija, naudojamos medžiagos, žaliavos, gamtiniai, energiniai ištekliai UAB System šiuo metu vykdo gyvulių (galvijų, kiaulių ir stručių) skerdimo veiklą ir ruošia žalios ir termiškai apdorotos mėsos produkciją bei subproduktus. Bendrovėje dirba 7 darbuotojai. Darbo laikas darbo dienomis val. Veiklos apimtys: - galvijai (įskaitant ir avis) iki 1000 vnt. per metus (250 t/m. skerdienos); - kiaulės iki vnt. per metus (1700 t/m. skerdienos); - stručiai iki 600 vnt. per metus (17 t/m. skerdienos). Didžiąją dalį produkcijos sudaro žalia mėsa, termiškai apdoroti mėsos gaminiai sudaro iki 120 t/m. Planuojamos veiklos metu numatoma įrengti rūkymo kamerą ir joje per metus paruošti iki 300 t/m. rūkytų mėsos gaminių. Skerdyklos pajėgumas nedidės. Veiklos metu naudojamas vanduo (iki 400 m 3 /m.), elektros energija (iki 30 tūkst. kwh/m.), suskystintos dujos (4,8 t/m.) ir dezinfekcinės medžiagos (1,2 t/m.). Pagamintos produkcijos pakavimui naudojamos plastikinės ir popierinės pakuotės (23,5 t/m.). Kiaulių svilinimui sunaudojama 4,8 t/m. suskystintų gamtinių dujų. UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 2 iš 12

3 3.3. Ūkinėje veikloje naudojamų technologijų aprašymas, esamų ir planuojamų statinių ir įrenginių išdėstymo planas Skerdyklos veikla vykdoma 1427,47 m 2 ploto vienaukščiame pastate, kuriame numatoma įrengti pilnai automatinio valdymo Kerres rūkymo kamerą Jet Smoke JS Be skerdyklos pastato sklype taip pat yra registruoti kontrolinio punkto (prie įvažiavimo į sklypą) ir svarstyklių pastatai. Visas skerdyklos sklypas aptvertas metalinio tinklo tvora. Skerdyklos trumpas technologinio proceso apibūdinimas: Gyvulių priėmimas; Svaiginimas; Nukraujinimas, kraujo surinkimas; Odos lupimas (galvijams, avims); plikinimas, svilinimas (kiaulėms); plunksnų pešimas bei odos lupimas (stručiams); vidaus organų išėmimas; skerdenų padalinimas pusiau; apiplovimas; atšaldymas; subproduktų apdorojimas; žarnų valymas; gaminių rūkymas; pakavimas ir išvežimas; Patalpos ir įrengimai plaunami kasdien. Skerdykloje sudarytas patalpų ir įrangos plovimodezinfekavimo planas, kuriame nurodomas objekto plovimo dažnumas, kokiomis priemonėmis tai atliekama ir plovimo trukmė. Galvijų vežimo transportas plaunamas bendrovės kieme įrengtoje atviroje mašinų kėbulų plovykloje. Gamybinės ir transporto plovimo nuotekos, kurių per metus susidaro iki 400 m 3 /m., tolimesniam tvarkymui nuvedamos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus. Gamybinės nuotekos prieš išleidimą apvalomos riebalų gaudyklėje. Minėtos nuotekos tvarkomos vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-236 Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo (Žin., 2006, Nr ; aktuali redakcija). Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ; aktuali redakcija) ir kitais LR teisės aktais, reglamentuojančiais paviršinių nuotekų tvarkymą. Gyvulių skerdimo metu susidarančios biologinės atliekos (50 t/m.) saugomos šaldytuve ir tolimesniam tvarkymui pagal sutartį perduodamos UAB Rietavo veterinarinė sanitarija. Darbuotojų buitinės veiklos metu susidarančios mišrios komunalinės atliekos (3,5 m 3 /m.) kaupiamos 1 m 3 konteineryje ir tolimesniam tvarkymui perduodamos registruotiems buitinių atliekų tvarkytojams. Atliekos tvarkomos vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu Nr.217 Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo (Žin. 1999, Nr ; aktuali redakcija) Ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita rengiama jau veikiančiam objektui, veiklos vykdymo terminas neribojamas Informacija, kokiuose ūkinės veiklos etapuose atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra vykdoma SAZ tikslinimo metu. Šiuo metu vykdomai skerdyklos veiklai ir PŪV metu numatomai eksploatuoti mėsos rūkymo kamerai PVSV ataskaitos rengimo metu nustatomas galimas šių veiklų poveikis visuomenės sveikatai Siūlomos planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos Skerdyklos veikla jau vykdoma, todėl alternatyvos nenagrinėjamos. UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 3 iš 12

4 4. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS ANALIZĖ: 4.1. Planuojamos ūkinės veiklos vieta Bendrovės veiklos vieta 0,6073 ha žemės sklypas esantis adresu Biliūno g.1, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r. sav. Vieta nėra svarbi nei visuomeniniu, nei archeologiniu požiūriu. Teritorija, kurioje vykdoma ir PŪV, išsidėsčiusi pramoninėje Šlienavos kaimo teritorijoje. Iš rytinės ir vakarinės pusių žemės sklypas ribojasi su kitos paskirties teritorijomis, pietinėje pusėje su žemės ūkio paskirties sklypu. Šiaurėje sklypas apribojamas J. Biliūno gatve už kurios yra žemės ūkio ir kitos paskirties sklypai. Rytinė sklypo dalis ribojasi su gyvenamąja teritorija. UAB Sistem teritorijos ir gretimai jos esančių kitų žemės sklypų ribos ir naudojimo paskirtis pateikiama Kadastro žemėlapio ištraukoje (žr. 1 pav.). Vadovaujantis SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 1, esamai veiklai (skerdyklai) taikoma normatyvinė SAZ 300 m, o PŪV mėsos rūkymui taikoma normatyvinė SAZ 100 m Žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (-ai), žemės sklypo plotas, žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypo (kad. Nr. 5280/0012:179), kuriame vykdoma PŪV, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas 0,6073 ha. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos nei įrenginiai 0,0918 ha; XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos 0,6073 ha; VI. Elektros linijų apsaugos zonos - 0,0078 ha; II. Kelių apsaugos zonos - 0,0569 ha; I. Ryšių linijų apsaugos zonos - 0,0073 ha Vietovės infrastruktūra. Sklype yra vykdomai ir PŪV reikalinga infrastruktūra: elektros linijos, komunalinio vandentiekio ir nuotekų tinklai. Gamybinės nuotekos prieš išleidimą į tinklus apvalomos riebalų gaudyklėje. Patalpų šildymui ir karšto vandens paruošimui naudojama elektros energija, kurią tiekia AB Energijos skirstymo operatorius. Suskystintos gamtinės dujos perkamos balionuose. Sukauptos skerdimo ir buitinės atliekos tolimesniam tvarkymui perduodamos registruotiems atliekų tvarkytojams. Aptarnaujantis autotransportas atvyksta šiaurinę sklypo teritoriją ribojančia J. Biliūno gatve Ūkinės veiklos vietos įvertinimas atsižvelgiant į greta ir aplink planuojamą ūkinę veiklą, esančias, planuojamas ar suplanuotas gyvenamųjų pastatų, visuomeninės paskirties, rekreacines ar kitas teritorijas, statinius, pastatus. Šiuo metu PŪV sklype UAB Sistem vykdo gyvulių skerdimo veiklą, gyvenamųjų namų sklype nėra. Artimiausia gyvenamoji teritorija yra šalia rytinės PŪV sklypo ribos. Artimiausias visuomeninės paskirties objektas Šlienavos pagrindinė mokykla (900 m atstumu šiaurės vakarų kryptimi). Objekto teritorijoje ar jo artimiausiose gretimybėse nėra rekreacinių teritorijų, viešosios paskirties statinių, nekilnojamosioms kultūros vertybėms priskiriamų objektų bei saugomų teritorijų. Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendiniais, PŪV vieta patenka į komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. 5. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VEIKSNIŲ, DARANČIŲ ĮTAKĄ VISUOMENĖS SVEIKATAI, TIESIOGINIO AR NETIESIOGINIO POVEIKIO KIEKYBINIS IR KOKYBINIS APIBŪDINIMAS IR ĮVERTINIMAS 5.1. Planuojamos ūkinės veiklos cheminės taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas Teršalų išmetimas iš skerdyklos paskaičiuotas vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakyme Nr. 395 Dėl apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos (Žin., 1999, Nr ; aktuali redakcija) UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 4 iš 12

5 7. punkte nurodyta metodika. Į aplinkos orą išmetami teršalai: anglies monoksidas CO, azoto dioksidas NO2, kietosios dalelės KD 10 ir KD 2,5, sieros dioksidas SO 2, amoniakas NH 3, fenolis ir propilo aldehidas (propanalis). Sklypo kadastro Nr. Tikslinė paskirtis Naudojimo būdas 5280/0012:179 Kita Komercinės paskirties objektų teritorijos 5280/0008:91 Žemės ūkio /0008:312 Kita Komercinės paskirties objektų teritorijos 5280/0012:109 Kita Gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) 5280/0012:184 Kita Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos 5280/0012:102 Žemės ūkio Kiti žemės ūkio paskirties sklypai 5280/0012:277 Kita Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos 1 pav. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka. VĮ REGISTRŲ CENTRAS duomenys. Aplinkos oro užterštumo veiklos metu išskiriamais teršalais prognozė sudaryta oro teršalų sklaidos modeliavimo metodu. Skaičiuojant teršalų, išsiskirsiančių veiklos metu, sklaidą, buvo naudojama kompiuterinė programinė įranga ADMS 4.2, kurią naudoti rekomenduoja LR aplinkos ministerija (vadovaujantis aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-200 Dėl ūkinės UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 5 iš 12

6 veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo (Žin., 2008, Nr , 2012, Nr ). Teršalų skaičiavimuose naudoti šie duomenys: Meteorologiniai parametrai. Reljefo pataisos koeficientas lygus 1,0 (urbanizuota teritorija); Platuma lygi 55,4; Skaičiavimo lauko dydis - 2 km spinduliu nuo taršos šaltinių; Teršalų koncentracijų skaičiavimo aukštis 1,5 m; Taršos sklaidos žingsnio dydis - 1x1 m; Foninių koncentracijų įvestis, parinkta vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-112 Dėl foninio aplinkos oro užterštumo naudojimo PŪV poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo (Žin.2007, Nr su naujausiais pakeitimais). Nagrinėjamos vietos foninio oro užterštumo nustatymui naudojami modeliavimo būdu nustatyti 2015 m. Kauno aplinkos oro užterštumo duomenys; Atliekant teršalų sklaidos modeliavimą nagrinėjamam objektui parinkti vidurkio laiko intervalai, atitinkantys modeliuojamų teršalų ribinių verčių vidurkio laiko intervalus nurodytus LR aplinkos ministro ir LR sveikatos ministro įsakyme Nr.D1-329/V- 469 Dėl LR aplinkos ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo pakeitimo (Žin., 2007, Nr , 2008, Nr ); Skirtingų teršalų skaičiavimų rezultatai išreikšti atitinkamu procentiliu, kuris parinktas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-112 patvirtintomis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis (Žin., 2008, Nr , su naujausiais pakeitimais). Objekto taršos šaltinių emisijos nepastovumo faktorius taršos šaltinių darbo laikas. Priimama, jog visi taršos šaltiniai dirba 2080 val. per metus. Atlikus teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimus, nustatyta, kad nei objekto teritorijoje, nei už jo ribų nebus viršijamos į aplinkos orą išskiriamų teršalų ribinės vertės, todėl SAZ ribas galima formuoti jas sutapdinant su objekto žemės sklypo ribomis Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į ūkinės veiklos metu į aplinką skleidžiamus kvapus. Svilinant skerdenas ir eksploatuojant šaldytuvus kvapą skleidžia į aplinkos orą išsiskiriamas amoniakas. Rūkant mėsą susidarys šios kvapus skleidžiančios medžiagos: amoniakas, fenolis ir propanalis (propiono aldehidas). Kvapų poveikis visuomenės sveikatai vertinamas ir cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertės nurodytos LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-362 Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ; 2008, Nr ) bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos ministerijos parengtose Kvapų valdymo metodinėse rekomendacijose (2012 m.). Kvapų sklaidos modeliavimas atliktas atmosferos sklaidos modeliavimo sistema ADMS 4.2. Skaičiavimai atlikti analogiškai kaip ir vertinant cheminę aplinkos oro taršą. Kvapo sklaidos modeliavimo metu nustatyta, kad prognozuojama kvapo koncentracija veiklos metu gali siekti iki 0,1 OUE/m 3. Artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje, besiribojančioje su UAB Sistem sklypu, maksimali kvapo koncentracija gali siekti iki 0,1 OUE/m 3 ir nesieks kvapo slenksčio vertės (1,0 UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 6 iš 12

7 OUE/m 3 ), todėl kvapas nebus jaučiamas. Nei PŪV sklypo teritorijoje, nei už jo ribų reglamentuojamų kvapo koncentracijos ribinių verčių viršijimų nebus (ribinė vertė - 8 OUE/m 3 ), todėl ūkinė veikla kvapų sukeliamo neigiamo poveikio gyventojų ir darbuotojų sveikatai nedarys. Planuojamo objekto SAZ ribos gali būti formuojamos jas sutapdinant su žemės sklypo ribomis Fizikinės (triukšmas, nejonizuojančioji spinduliuotė ir kt.) taršos, galinčios daryti poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas Triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje vertinamas vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje patvirtinimo (Žin., 2011, Nr ) reikalavimais, kur nurodoma, jog gyvenamojoje aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamo triukšmo, ekvivalentinis triukšmo lygis neturi viršyti: dieną ( val.) 55 db(a); vakare ( val.) 50 db(a); naktį ( val.) 45 db(a). Maksimalus triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, neturi viršyti: dieną 60 db(a), vakare 55 db(a), naktį 50 db(a). Šiuo metu vykdomos UAB Sistem veiklos keliamo triukšmo įvertinimui atlikti aplinkos triukšmo matavimai. Matavimai buvo atlikti keturiuose taškuose, išdėstytuose šalia sklypo ribų. Matavimų metu nustatyta, kad bendrovės veiklos metu (dienos periodu) tiek ekvivalentinis, tiek maksimalus triukšmo lygiai ribinių garso slėgio lygių neviršijo. Apibendrinat triukšmo vertinimo rezultatus galima teigti, kad planuojama veikla neturės neigiamos įtakos gyventojų sveikatai už objekto žemės sklypo ribų, todėl ūkinės veiklos SAZ ribas galima formuoti jas sutapdinant su žemės sklypo ribomis. 5.4 Kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai UAB Sistem PŪV poveikio kitiems visuomenės sveikatai įtaką darantiems veiksniams (vietovės darbo rinkai, vandens ir maisto kokybei, išsilavinimo galimybėms, bendravimui ir kitiems socialiniams veiksniams vietovės gyventojų demografijai, gyventojų būsto sąlygoms, saugai, susisiekimui, nelaimingų atsitikimų rizikai) nėra. Galima veiklos sąveika su kita PŪV nenumatoma. Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nėra patvirtintų metodikų psichologinio poveikio vertinimui, todėl jų taikymas Ataskaitoje nėra privalomas ir plačiau nenagrinėjamas. 6. PRIEMONIŲ, KURIOS PADĖS IŠVENGTI AR SUMAŽINTI NEIGIAMĄ PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKĮ VISUOMENĖS SVEIKATAI, APRAŠYMAS BEI JŲ PASIRINKIMO ARGUMENTAI UAB Sistem naudojamos šios poveikį aplinkai mažinančios priemonės: parinkta uždara pilnai automatinio veikimo rūkykla Kerres JS 1950, kurioje sumontuotas mechaninis kietųjų dalelių filtras; gamybinės nuotekos apvalomos riebalų gaudyklėje; bendrovės veikla vykdoma tik dienos metu; vykdoma nuolatinė techninės įrangos ir technologinio proceso priežiūra; griežtai laikomasi higienos reikalavimų, vykdomi patalpų ir įrangos plovimai. Visos priemonės, kurios yra numatytos įmonės veiklos, eksploatavimo, organizavimo srityse, yra diegiamos tam, kad būtų maksimaliai sumažintas galimas neigiamas poveikis aplinkai, darbuotojams ir visuomenės sveikatai. 7. ESAMOS VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS ANALIZĖ 7.1. Vietovės gyventojų demografiniai rodikliai Šlienavos kaime registruoti 1987 gyventojai (2011 m. gyventojų surašymo duomenimis), Samylų seniūnijoje 4503 gyventojai (2011 m.). Kauno rajone 2015 m. gyveno gyventojai. Samylų seniūnijos atskirų sveikatos rodiklių duomenų bazės nėra, todėl apžvelgiant visuomenės sveikatos būklę nagrinėjami viso Kauno rajono populiacijos rodikliai, kurie palyginami su bendrais LR rodikliais. Pasiskirstymas pagal lytį Kauno rajone stebimas panašus kaip ir visoje Lietuvoje: vyrų dalis mažesnė nei moterų. Išlieka bendra tendencija, kad Lietuvoje moterų procentinė dalis didėja metais UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 7 iš 12

8 Kauno rajono savivaldybėje gimė 1055 kūdikis (gimstamumo rodiklis 1000-čiui gyventojų 11,9), mirė 1068 gyventojai (mirtingumo rodiklis 1000-čiui gyventojų 12,00). 7.2 Gyventojų sergamumo rodiklių analizė metais gyventojų apsilankymų skaičius pas gydytojus išaugo, nors Kauno rajono gyventojai pas gydytojus lankosi šiek tiek mažiau nei visos Lietuvos gyventojai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje smarkiai išaugo (daugiau nei 50 proc.) sergamumas kraujotakos sistemos ligomis - tam manoma įtakos turėjo aplinkos ir maisto kokybės sumažėjimas, fizinio krūvio stoka bei didėjantis stresas. Sergamumas kvėpavimo sistemos ir nervų sistemos ligomis per pastarąjį dešimtmetį Kauno rajone buvo didesnis nei bendras Lietuvos vidurkis. Sergamumas cukriniu diabetu ir piktybiniais navikais tarp Kauno rajono gyventojų pastaraisiais metais buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis Gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė Svarbiausias gyventojų rizikos grupes sudarytų - vaikai, pagyvenę žmones, nedarbingi žmonės. Kauno rajono savivaldybėje 2015 metų pradžioje registruoti (Lietuvoje ) nuolatiniai gyventojai, iš jų 16,25 proc. vaikų iki 14 metų (Lietuvoje 14,62 proc.). Vaikų iki 14 metų amžiaus kasmet mažėja, o asmenų vyresnių nei 65 metų asmenų didėja (išskyrus paskutinius metus). Visuomenė sensta. Pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičiaus santykis su metų gyventojais, Kauno rajone yra šiek tiek mažesni už visos Lietuvos rodiklį ir 2015 m. siekė 21,84, kuomet Lietuvos rodiklis sudarė 26,98. Kauno rajono dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, 2001 m. sudarė 13,94 % dirbančiųjų ir buvo šiek tiek didesnis už Lietuvos vidurkį (13,8 %). Kauno rajono vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, rodiklis nuo 2006 m. (nuo šių metų pateikiami statistiniai duomenys) iki 2012 m. pakilo beveik per pus Gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių palyginimas su visos populiacijos duomenimis Gyventojų demografinių ir sveikatos rodiklių palyginimas su visos populiacijos duomenimis pateiktas Ataskaitos santraukos 7.1, 7.2 ir 7.3 punktuose Planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatos būklei UAB Sistem vykdoma ir PŪV gali turėti įtakos aplinkos oro cheminės taršos, taršos kvapais padidėjimui bei dėl technologinių procesų ir autotransporto priemonių eismo keliamo triukšmo. Įvertinus teršalų ir kvapų sklaidos skaičiavimus aplinkos ore, didžiausią cheminių medžiagų ir kvapo koncentraciją teritorijoje, galima teigti, kad poveikio visuomenės sveikatai artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje nėra. Triukšmo matavimo rezultatai parodė, kad triukšmo lygis už objekto sklypo teritorijos neviršija ribinių lygių, PŪV metu naujų triukšmo šaltinių įrengti ar eksploatuoti nenumatoma. Galima teigti, kad vykdoma ir PŪV neturės neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. 8. SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS RIBŲ NUSTATYMO ARBA TIKSLINIMO PAGRINDIMAS: LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX straipsnio 2 dalis nurodo, kad ūkinei veiklai, kuriai nustatomos SAZ, SAZ ribų dydžius nustato Vyriausybė. Įstatymo 3 dalis nurodo, kad PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar PŪV poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti SAZ ribų dydžiai. SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltinius. Nustatytos ar patikslintos SAZ (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis LR žemės įstatymo ir LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 8 iš 12

9 Vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V priedo 4.5 punktu esamai ūkinei veiklai (skerdyklai) taikoma normatyvinė SAZ 300 m. Vadovaujantis SAZ taisyklių priedo punktu PŪV mediena kūrenamai rūkyklai taikoma normatyvinė 100 m SAZ. UAB Sistem vykdomos ir PŪV SAZ ribas siūloma nustatyti pagal teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių izolinijas. Nustačius SAZ ribas pagal šią liniją, bus užtikrinta, kad PŪV įtakojama aplinkos tarša už SAZ ribų neviršys visuomenės sveikatos saugos teisės aktais reglamentuojamų ribinių dydžių. Jei ribinių taršos verčių izolinijos telpa ūkinę veiklą vykdomos teritorijos ribose SAZ ribos formuojamos jas sutapdinant su vykdomos veiklos žemės sklypo ribomis (žiūr. 2 pav.). Ūkinė veikla vykdoma ir planuojama taip, kad į formuojamos SAZ ribas nepatektų nė viena gyvenamoji teritorija. 2 pav. Brėžinys su nurodytomis SAZ ribomis. 9. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO METODŲ APRAŠYMAS: 9.1 Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas. Poveikio kiekybiniam ir kokybiniam vertinimui naudotos metodikas, pateiktas Europos Sąjungos direktyvoje 93/67/EEC. Metodo esmė komponentų, veikiančių žmogaus gyvenamąją aplinką, susidarančią dėl aplinkos veiksnių palyginimas su žemesne, nesukeliančia pasekmių gyvenimo kokybei. Pirmame etape buvo identifikuoti pavojingi veiksniai, kurie gali turėti įtakos gyvenamajai aplinkai, toliau išskirti prioritetai pagal esamą situaciją ir veiksnių (ekotoksikologinių, fiziko cheminių ir kt.) svarbą. Sekančiame etape atlikti dozės, darančios įtaką žmogaus sveikatai skaičiavimai. Paskutiniame ketvirtame etape atliktas pavojingumo nustatymas, lyginamas paskaičiuotų koncentracijų poveikis su nesukeliančių pasekmių gyvenimo kokybei koncentracijomis ir fizikiniais poveikiais. Metodas įvertintas Europos Sąjungoje. Juo naudojantis, pagal būtinybę UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 9 iš 12

10 galima įvertinti visus aplinkoje esančius veiksnius, kaip bioakumuliaciją, degradaciją, perėjimus per trofinę grandį, įsisavinimą žmogaus organizme per mitybinę grandį ir kt Galimi vertinimo netikslumai ar kitos vertinimo prielaidos. Poveikio sveikatai vertinimo netikslumai ir klaidos gali būti šiais atvejais: jei veiklos vykdytojas pateikė netikslius ar nepilnus duomenis apie vykdomą ūkinę veiklą, technologiją, numatomus naudoti įrenginius ir panašiai. Turint teisingus pradinius duomenis, vertinant įmonės ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai netikslumų ir klaidų neturėtų būti. 10. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO IŠVADOS Įvertinus UAB Sistem vykdomą ir planuojamą ūkinę veiklą žemės sklype, kurio kad. Nr. 5280/0012:179 nustatyta, jog veikla neturi žymios įtakos aplinkos oro kokybei, triukšmo ir kitos taršos padidėjimui ūkinės veiklos žemės sklype ir už jo ribų, todėl neigiamas poveikis visuomenės sveikatai nenumatomas. 11. SIŪLOMOS SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS RIBOS Ribinių taršos verčių izolinijos telpa ūkinę veiklą vykdomos teritorijos ribose, todėl SAZ ribos formuojamos jas sutapdinant su vykdomos veiklos žemės sklypo ribomis (žr. 2 pav.). 12. REKOMENDACIJOS DĖL POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO STEBĖSENOS, EMISIJŲ KONTROLĖS IR PAN. Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-546 Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ; aktuali redakcija), UAB Sistem vykdoma ir planuojama veikla neatitinka kriterijų aplinkos monitoringo vykdymui. 13. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 343 Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr ; aktuali redakcija). 2. LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr ; aktuali redakcija). 3. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 217 Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo (Žin., 1999, Nr ; aktuali redakcija). 4. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 395 Dėl apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos (Žin., 1999, Nr ; aktuali redakcija). 5. LR aplinkos ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 471/582 Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo (Žin., 2000, Nr ; aktuali redakcija). 6. LR aplinkos ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 591/640 Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo (Žin., 2001, Nr ; aktuali redakcija). 7. LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr ; aktuali redakcija). 8. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 230 Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr ; aktuali redakcija). 9. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-491 Dėl Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo (Žin., 2004, Nr ; aktuali redakcija). 10. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-586 Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr ; aktuali redakcija). 11. LR Triukšmo valdymo įstatymas (Žin., 2004, Nr ; aktuali redakcija). UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 10 iš 12

11 12. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-193 Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ; aktuali redakcija). 13. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-362 Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ; aktuali redakcija). 14. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-226 Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ). 15. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-653 Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti (Žin., 2007, Nr ; aktuali redakcija). 16. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymas Nr. AV-112 Dėl foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo (Žin., 2008, Nr ; aktuali redakcija). 17. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-200 Dėl ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo (Žin., 2008, Nr ; aktuali redakcija). 18. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-546 Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ; aktuali redakcija). 19. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-885 Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo (Žin., 2010, Nr ). 20. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-474 Dėl LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo (Žin., 2011, Nr ; aktuali redakcija). 21. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-604 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje patvirtinimo (Žin., 2011, Nr ). 22. Lietuvos standartas LST EN 13725:2004/AC:2006 Oro kokybė. Kvapo stiprumo nustatymas dinamine olfaktometrija. 23. Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos. VGTU, VVSPT prie LR SAM , Vilnius. 24. Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM baigiamoji konferencija Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos valdymo tobulinimas. Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema: Kauno rajono savivaldybės interneto svetainė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetinė svetainė: LR aplinkos apsaugos ministerijos internetinė svetainė: LR aplinkos apsaugos agentūros internetinė svetainė: Statistikos departamento prie LR Vyriausybės internetinė svetainė: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetinė svetainė: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos internetinė svetainė: UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 11 iš 12

12 14. PVSV ATASKAITOS PRIEDŲ SĄRAŠAS: 1 priedas. UAB Ekosistema licencijos kopija, 1 lapas. 2 priedas. Žemės sklypo planas ir topografinė ir požeminių įrengimų nuotrauka, 2 lapai. 3 priedas. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, 4 lapai. 4 priedas. Gyvulių skerdimo cecho planas, 1 lapas. 5 priedas. Sklypo nr.179, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r., kad Nr.5280/0012:179 detaliojo plano pagrindinis brėžinys, 1 lapas. 6 priedas. Vidutinė metinė teršalų koncentracija aplinkos ore Kaune 2015 m., 5 lapai. 7 priedas. Stacionarių oro taršos šaltinių išdėstymo sklype schema, 1 lapas. 8 priedas. Į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos žemėlapiai, 13 lapų. 9 priedas. Kvapų sklaidos aplinkos ore žemėlapis, 1 lapas. 10 priedas. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolas nr. F-AT-82/2016, 6 lapai. 11 priedas. LR SAM rašto Dėl psichogeninių veiksnių poveikio visuomenės sveikatai įvertinimo Nr. ( ) kopija., 1 lapas. 12 priedas. Objekto normatyvinių ir naujai formuojamos SAZ ribų schema, 1 lapas. UAB Ekosistema, 2016 Puslapis 12 iš 12