LITERATŪRA Asta Gustaitienė Živilė Meškėlienė Vida Naudužienė Vaiva Truskauskienė 1 DALIS 5

Transkriptas

1 LITERATŪRA Asta Gustaitienė Živilė Meškėlienė Vida Naudužienė Vaiva Truskauskienė 1 DALIS 5

2 TURINYS APIE VADOVĖLĮ 4 I. VAIKYSTĖS PATIRTYS 6 I SKYRIUS KOKIOS VAIKYSTĖS PATIRTYS MUS STIPRINA? 8 1. RAŠYTOJAI APIE VAIKYSTĘ. Rašytojų atsiminimai 10 Jono Biliūno gyvenimas ir kūryba ATSIMENU, SĖDŽIU MAŽAS LOPŠY. Jonas Biliūnas. Kūdikystės sapnai. 14 III. Pirmieji įspūdžiai 3. RAŠYTOJO KELIU. Antanas Biliūnas. Brisius KALTĖS SUVOKIMAS. Jonas Biliūnas. Kliudžiau 22 Viktorija Daujotytė. Kūrinyje kliudyta būtis 6. IŠBANDANTI PAGUNDA. Šatrijos Ragana. Vyšnios TURĖTI SAVO GALVĄ. Kazys Saja. Būrimas obuolio sėklom DRAUGYSTĖS IŠMĖGINIMAI. Bitė Vilimaitė. Čiuožyklos muzika KAI REIKIA APSISPRĘSTI. Julius Kaupas. Stirniukas 36 II SKYRIUS KADA JAUČIAMĖS SAUGŪS? VAIKYSTĖS EILĖRAŠČIO NAMUOSE. Janina Degutytė. Nešu tau eilėraštį Violeta Palčinskaitė. Ilgesys. Žibuoklė ir sraigė 2. KAI NAMAI ATGYJA. Ramutė Skučaitė. Burtai. Apie namų dvasią. Naktį SKAITAU IR DAINUOJU EILĖRAŠTĮ. Sigitas Geda. Vaikai po lelijom. 50 Varnelę reikia mylėti 4. KAI SENELIAI ŠALIA. Marcelijus Martinaitis. Senam sode AŠ VISKĄ NUPIEŠIU SPALVOTAI... Valdemaras Kukulas. Vaiko piešinys 54 Juozas Erlickas. Aklas berniukas III SKYRIUS KĄ ATRADAU? ŠEIMA IR NAMAI SVAJONĖ. Astrida Lindgren. Rasmusas klajūnas O BUVO TAIP... Kaip kurti prisiminimą? 66 APIBENDRINIMAS 68 II. KASDIENĖ IŠMINTIS 70 I SKYRIUS KĄ ATSKLEIDŽIA LIAUDIES IŠMINTIS? APIE KALBĖJIMĄ IR TYLĄ. Lietuvių ir kitų tautų patarlės apie 74 kalbėjimą, bendravimą 2. PATARLĖS IR PRIEŽODŽIAI MĮSLĖS IR MINKLĖS GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI SKAIČIUOTĖS ANEKDOTAI. Bronislava Kerbelytė. Apie lietuvių anekdotus 92 II SKYRIUS KO MOKO LITERATŪRA? MOKĖTI PATARTI. Simonas Stanevičius. Žmogus ir levas. 98 Lietuvių patarlės 2. NESENSTANTI IŠMINTIS. Ezopas. Žmogus ir liūtas. Keleiviai ir lokys. 100 Vilkas ir ėriukas 3. SUKURTA VAIKAMS. Motiejus Valančius. Mikė Melagėlis KADA GALIMA MELUOTI. Kazys Boruta. Jurgio Paketurio klajonės IR POETAI ŽAIDŽIA. Kazys Binkis. Vėjavaikiškas vėjas. III 108 Leonardas Gutauskas. Vėjai ir debesys III SKYRIUS KĄ ATRADAU? PRAMANAI GALI BŪTI ĮDOMŪS. Rimantas Černiauskas. Slieko pasaka SKUBI PAGALBA. Kaip kurti pasakėčią? APIBENDRINIMAS 118 PRIEDAI KAIP SKAITYTI? 120 LAIKO JUOSTA 122 ATRADIMŲ TAKAS

3 APIE VADOVĖLĮ Teorinėje skyriaus atlankoje rasi naudingos informacijos, padėsiančios skaityti ir suprasti tekstus, atlikti užduotis. Temos apibendrinimas Tiriamasis klausimas Įsivertinimo testas Mielas penktoke, į rankas paimi naują literatūros vadovėlį. Ką jame tikiesi atrasti? Naujų pasakojimų, veikėjų? O gal įdomių asmenybių, savitų rašytojų? Linkime šį vadovėlį ne šiaip skaityti, bet juo pasikliaunant tyrinėti literatūrą, savo šalies kultūrą, pasaulį. Kiekvienas skyrius tai nedidelis tyrimas, kurį atliksi nagrinėdamas vadovėlyje pateiktus ir savarankiškai pasirinktus literatūros kūrinius. Pirma vadovėlio dalis padės tau pažinti save, prisiminti džiuginančias ir grūdinančias vaikystės patirtis, pasigrožėti lietuvišku žodžiu, suprasti juo perduodamą išmintį. Antroje dalyje pasinėręs į pasakų pasaulį ieškosi gėrio ir tiesos. Su bendraamžiais veikėjais patirsi nuotykių ir apmąstysi draugystės vertę. Sėkmės! Autorės Diskutuodamas su klasės draugais remkis patarle, citata, iliustracija, bandyk atsakyti į pamokos tiriamąjį klausimą. Pamokos tiriamasis klausimas Panagrinėk įvadinę temos atlanką. Pradėdamas skyrių sužinosi, ko mokysiesi, ką išsiaiškinsi, tyrinėsi, ką gebėsi. Baigęs skyrių įsivertink įgytas žinias ir įgūdžius atsisiųsk testus iš leidyklos Šviesa svetainės ( žr. prie vadovėlio anotacijos). Temą apibendrink atsakyk į tiriamąjį klausimą ir atlik testą. Įsivertinimo liniuotė leis aiškiai pamatyti, kiek jau pasiekei ir kiek dar gali pasiekti. Skyrelyje Sužinok pateikiamos literatūros teorijos sąvokos ir mokymosi strategijos padės atsakyti į pamokos tiriamąjį klausimą, nagrinėti tekstą, atlikti užduotis. Užduotys ir įsivertinimas skatins mąstyti: pritaikyti žinias, lyginti, nagrinėti, vertinti, kurti, įsivertinti. Vadovėlio pabaigoje pateikiama laiko juosta ir Atradimų takas padės tyrinėti rašytojų gyvenimą ir kūrybą. Skyrelio Įdomu tekstas skatins savarankiškai patyrinėti papildomus nagrinėjamos temos klausimus. Sutartiniai ženklai Teksto suvokimo klausimus peržvelk prieš pradėdamas skaityti kūrinį ar jo ištrauką ir perskaitęs į juos atsakyk. Pagrindinį tekstą skaityk atidžiai, atkreipk dėmesį į skaičiais pažymėtas teksto vietas nuorodas į atitinkamą teksto suvokimo klausimą. Apmąstyk ir pasitikrink, ką supratai. Daugiau patarimų rasi p Perskaičius papildomą tekstą kils daugiau idėjų, minčių, galėsi palyginti skirtingus požiūrius aptariama tema. Pamokos tiriamasis klausimas Diskusija Darbas grupėmis Darbas poromis Teksto suvokimo klausimai Literatūros teorijos sąvokos ir mokymosi strategijos Papildomas tekstas Įdomu Užduotys ir įsivertinimas Informacijos paieškos užduotis Kūrybinė užduotis, atliekama individualiai arba su draugais Skyriaus įsivertinimo testas Įsivertink! Temos apibendrinimas ir įsivertinimas 4 5

4 Namų saugumas Santykiai su artimaisiais I. VAIKYSTĖS PATIRTYS Nuotykiai brandina ir suburia draugus Nesenstanti pasakų išmonė Atradimai Vaikystės patirtys Kasdienė išmintis Doros pamokos Apsisprendimo svarba Stiprinantys ir skaudūs išgyvenimai... Kaip skaityti? (p ) I SKYRIUS. KOKIOS VAIKYSTĖS PATIRTYS MUS STIPRINA? Skaitysi: Sužinosi: Mokysiesi: Pasirink knygą, ją perskaityk ir pristatyk!* Jono Biliūno apsakymus Kliudžiau, Pirmieji įspūdžiai ; Antano Biliūno apsakymo Brisius ištrauką; Juliaus Kaupo apsakymą Stirniukas ; Šatrijos Raganos apsakymą Vyšnios ; Kazio Sajos apysakos Būrimas obuolio sėklom skyrių Šienligės epidemija ; Bitės Vilimaitės apsakymą Čiuožyklos muzika. kaip gyveno ir kūrė rašytojas Jonas Biliūnas; kas yra apsakymas; kodėl kūrinyje svarbus pasakotojas; kaip aiškintis apsakymo prasmę; kuo remtis aptariant veikėjo vidinį pasaulį. skaityti balsu aiškiai, tinkamu tempu; sudaryti planą ir pagal jį atpasakoti kūrinį, papasakoti apie patirtą įvykį; formuluoti klausimus pagal tekstą ir į juos atsakyti; paaiškinti apsakymo prasmę, apibūdinti pasakotoją, veikėjų vidinį pasaulį, savitarpio santykius; suprasti ir nusakyti kūrinio temą, pagrindinę mintį; palyginti skirtingus tekstus; nagrinėti kūrinį remdamasis rašytojo gyvenimo faktais; įvairiuose šaltiniuose ieškoti informacijos apie rašytoją. Atsisiųsk!* II SKYRIUS. KADA JAUČIAMĖS SAUGŪS? Skaitysi: Sužinosi: Mokysiesi: Janinos Degutytės, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės, Sigito Gedos, Juozo Erlicko, Valdemaro Kukulo, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius apie vaikystę. kas yra eilėraštis; ką reiškia sąvokos: eiliuota kalba, posmas, rimas; lyrinis aš, epitetas, įasmeninimas, palyginimas; kaip nagrinėti eilėraščio situaciją; kaip išmokti raiškiai deklamuoti eilėraštį. raiškiai skaityti ir deklamuoti mokytojo nurodytus ar pasirinktus eilėraščius; suprasti ir apibūdinti eilėraščio situaciją; aptarti eilėraščio nuotaiką, perteikiamus jausmus; suprasti ir nusakyti eilėraščio temą, pagrindinę mintį; paaiškinti, kuo savita poetinė kalba. Atsisiųsk!* III SKYRIUS. KĄ ATRADAU? Savarankiškai skaitysi ir nagrinėsi per pamokas: Kursi: Pristatysi: Apibendrinsi ir įsivertinsi: Astridos Lindgren apysaką Rasmusas klajūnas. prisiminimą apie vaikystę. savarankiškai pasirinktą ir perskaitytą knygą (knygas), jos autorių. Gali remtis Atradimų taku (p ). per I temos pamokas įgytas žinias ir įgūdžius. *Interaktyvų Skaitymo dienoraštį ir skyriaus įsivertinimo testą gali atsisiųsti iš leidyklos Šviesa svetainės adresu (žr. prie vadovėlio anotacijos). 6 7

5 I SKYRIUS Kaip atpasakoti? kokios VAIKYSTĖS PATIRTYS MUS STIPRINA? Perskaitęs tekstą apgalvok, kaip jį atpasakotum. Kokios veiksmo aplinkybės: kur, kada, kodėl vyksta veiksmas? Kokia įvykių seka? Ką jaučia, apie ką kalba, mąsto veikėjas? Áutorius Vienas iš pirmųjų lietuvių vaikų rašytojų. APSAKYMAS Literat ros žánras Lengviau atpasakoti istoriją pagal planą (jį galima sudaryti remiantis klausimais, teiginiais arba reikšminiais žodžiais). Kokią pagrindinę mintį perteikia pasakotojas? Kokie įvykiai yra svarbiausi? Pavad nimas Dažnai juo nusakoma apsakymo tema, įvardijami veikėjai. Veik jai tikroviški, jų nedaug; apie juos sužinome tik iš aprašomų įvykių. Vaizduojami pagrindinio veikėjo likimui svar būs vykiai, jie atskleidžiami per trumpą laiką. Pranas Mašiotas Vaikai ir žvirbliai Apsakymas Juliukas ir Stasiukas mėgdavo kaštonus rinkti. Renka ir skaito, katras daugiau turi. Kartą ėmė dėl vieno kaštono ir susibarė. Mat Juliukas pirmas kaštoną pamatė, o Stasiukas nuo žemės pakėlė ir į kišenę įsidėjo. Ėmė vaikai varžytis, stumdytis. Tik staiga nukrito juodviem po kojų: pirma pyrago trupinėlis, o paskui du žvirbliai. Nukritę žolėje vienas per kitą verčiasi, sparneliais plasnoja ir čirška: Nesižnaibyk! Nesispardyk! Pyragas mano buvo! Man iš po snapo pagriebei! Vaikai valandėlę žiūrėjo į žvirblius, paskui šoko jų pagauti. Žvirbliai purptelėjo ir nulėkė. Vaikai tylomis nuėjo nuo medžio. Stasiukas išsitraukė iš kišenės kaštoną ir sako: Imk, tai tavo. Juliukas sako: Neimsiu, tu mažiau turi. Apsãkymo dãlys žanga Ve ksmo eigà Pabaigà 1. Ką mėgdavo veikti Juliukas ir Stasiukas? 2. Dėl ko jie susipyko? 3. Kas nutraukė vaikų ginčą? 4. Kaip pasielgė Juliukas ir Stasiukas? 1. Kaštonai. 2. Ginčas. 3. Žvirbliai. 4. Susitaikymas. Gali nupiešti pasakojimo schemą. 1. Juliukas ir Stasiukas renka kaštonus. 2. Jie susiginčija dėl kaštono. 3. Vaikai pamato dėl pyrago trupinio besibarančius žvirblius. 4. Juliukas ir Stasiukas susitaiko. Pasakojimo planą gali išplėsti sugalvoti papildomų klausimų, primenančių svarbesnes detales. Kokie veikėjų vardai? Kodėl vaikai rinkdavo kaštonus? Kas pirmas pamatė kaštoną? Ką padarė Stasiukas? Kas nukrito vaikams po kojų? Kaip elgėsi žvirbliai? Kodėl jie nulėkė? Kaip vaikai nuėjo nuo medžio? Ką pasakė Stasiukas? Ką jam atsakė Juliukas? 8 9

6 Kokias vaikystės patirtis verta branginti? Kodėl? 1. RAŠYTOJAI APIE VAIKYSTĘ Ką išmoksi mažas, neužmirši senas. KLAUSIMAI 1. Peržvelk rašytojų pavardes, iliustracijas, apmąstyk pamokos temą. Kokių klausimų tau kyla? 2. Ko norėtum paklausti rašytojų perskaitęs jų prisiminimus? Paaiškink, kodėl. 3. Į kokį klausimą mėgina atsakyti kiekvienas rašytojas? Rašytojas Jonas Biliūnas Verpia mamytė, net ratelis dūzgia, o čia vištos painiojas. Suvariau visas vištas į papečkį 1, mamytė mane paglostė. Užlipau ant suolo linksmas, žiūriu ant lango popieriuke kažkas suvyniota. Išvyniojęs radau brolio Mykolo tabaką, išbarsčiau visą. Staiga įeina brolis: Ką tu čia, paršel, darai? Pamatęs piktą veidą brolio, skubinai prišokau prie mamytės, prisiglaudžiau, mane apkabino. Mykolas sako: Mama, kam tas vaikas Tamstai buvo reikalingas, tik užankščia 2. Toks padvėsėlis, nebus iš jo darbininko, o dalies reikalaus. Ką darysi, Dievas davė! Palūkėk, sūneli, gal iš to mažo nevykėlio bus didelis žmogus, gal į kunigus išleisime. Prie žemės aš jo neskirsiu. Mamytė mane paėmė ant kelių, pabučiavo sakydama: Auk didutis, būk gerutis. 1 2 Papečkys vieta po krosnimi, pakrosnis. Užankšti užimti vietą, kliūti. Poetė Ramutė Skučaitė Yra toks laikas, kai pats savęs neatsimeni. Tas laikas tikrai buvo, ir saulė švietė, ir kiti vaikai žaidė kiemuose, bet tau to laiko DAR nėra tarsi ir visai nebuvo. Keista. Nes tu jau buvai! Tuo metu tave vos gimusį rodė mamai, paskui vežiojo vežimėliu, tu rėkei, spjaudei čiulptuką, šypsojaisi, darei daugybę dalykų, kuriuos daro visi mažiukai, o tėvams atrodė (ne tik atrodė jie buvo įsitikinę!), kad tik tu. Aš irgi, pasirodo, buvau tokia. Ir neatsimenu, kaip mane parvežė iš Kaũno namo į Pãlangą, kaip nusivylė manimi penkiametis brolis, labai laukęs sesers, nes tikėjosi su ja žaisti ir šnekėtis. Neatsimenu, kaip mane krikštijo Ramute, ir neatsimenu, kaip, gavus tokį ramų vardą, aš tapau baisia rėksne. Visa tai tikrai buvo. Tikrai, nes yra mamos užrašai 1933 metų kalendoriuje ( Ramutė sako: ava, vivi, vivi (į V lnių!), yra nuotraukų, o Palangõs bažnyčios šventoriuje ilsisi mano krikštytojas kanauninkas Kazimieras Prapuolenis, kurio aš neatsimenu taip pat, kaip ir to kažkur dingusio laiko. Ramutė Skučaitė su broliu Poetas Valdemaras Kukulas Mano vaikystė baigėsi kaip ir neprasidėjusi. Buvau priverstas tapti labai savarankiškas. O gal visad toks ir buvau, nes pamenu, kaip iš namų išvijau vagį. Įėjau į virtuvę ir pamačiau nepažįstamą didelį didelį žmogų. Palaikiau jį kaimynu, atėjusiu pasiimti bulvių, ir drąsiai paklausiau: Jūs ko, bulvių? O jis: Tu vienas? Išdidžiai atsakiau: Ne, su broliu. Beje, brolis trejais metais už mane jaunesnis. Man tuomet buvo gal šešeri, bet jaučiausi esąs suaugęs. Žmogus, matyt, nusprendė iš mano laikysenos, kad brolis ohoho koks vyras, ir tuoj pat išsinešdino. Tik vėliau, policijos prašomas iš nuotraukų atpažinti įsibrovėlį, suvokiau, kad nubaidžiau vagį. Gyvenome Kap gatvėje, prasidedančioje bažnyčios šventoriuje ir pasibaigiančioje kapinėse. Kiekvieną rytą pro namus praeidavo viso miestelio karvės į ganyklas. Vakare grįždavo barškindamos lenciūgais 1. O dulkių! O dulkių! Ir taip pat smalsiai stebėdavau laidotuves. Žmonės eidavo labai labai lėtai, bet dulkės vis vien kilo... Ir viskas ant mūsų vyšnių. Dar ir dabar nuvažiavęs norėčiau įsikarti į vieną iš jų, dvigubu kamienu, sėdėti ten, raškyti uogas ir spjaudyti į kelio dulkes kauliukus. Negaliu to padaryti, nes esu per senas, o ir namai parduoti kitiems... Klausimus pašnekovui pateikiame pagal tai, kokio atsakymo tikimės. Įsivaizduok, kad su draugu kalbiesi apie perskaitytą knygą. Jei nori sužinoti ką nors konkretaus, užduodi ùždarąjį kláusimą. Atsakymą galima rasti tekste, jis bus trumpas ir aiškus. (Kur gyveno pagrindinis veikėjas? nurodoma vieta. Ką jis pasakė apie...? pakartojami teksto žodžiai.) Jei nori sužinoti kieno nors nuomonę, problemos sprendimo būdą, naują idėją, užduodi ãtvirąjį kláusimą. Atsakymą draugas turės sugalvoti pats, remdamasis perskaitytu kūriniu, svarstydamas, pateikdamas pavyzdžių, gretindamas kelis dalykus. (Kodėl verta perskaityti knygą? atsakydamas jis svarstys, kas knygoje svarbu, remsis pavyzdžiais, atpasakos kelias ištraukas.) Uždar eji kláusimai Kuo vardu...? Kas...? Kada...? Apie ką...? Kiek...? Kur...? Ar...? Uždarieji ir atvirieji klausimai UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS Atvir eji kláusimai Kodėl...? Kaip, kokiu būdu...? Kaip suprantu mintį...? Kas būtų, jeigu...? Kaip vertinu...? Kodėl yra gerai arba blogai...? Kokia... pagrindinė mintis? 1. Palygink visų rašytojų vaikystės prisiminimus: kuo jie yra panašūs, kuo saviti. Rašytojas Julius Kaupas Pirmąsias pasakas pradėjau sekti savo jaunesniajam broliui Algiui. Tada man buvo berods 1 vienuolika metų. Mes vartydavomės lovoj, o už lango šlamėjo medžiai, girdėjosi praeivių juokas, kartais praūždavo mašina. Mes niekaip negalėdavom užmigti, nors tėvai ir labai grasindavo. Baisiai keisti tada mums atrodė suaugę žmonės, kurie miega be jokios naudos, kai pasaulyje yra tiek įdomių įspūdžių ir nuotykių. Na, tai apie tuos nuotykius ir pasakodavom naktimis. Tos pasakos turėjo, žinoma, vieną nežymų trūkumą: mat jos niekad nebuvo užrašytos. Užtat pastebėjau, kad jos taip pagaudavo klausytoją, kad, spėju, to tobulumo antrą kartą pasiekti savo kūryboje man jau niekad nepavyks. 2. Nuspręsk, apie kokią vaikystės akimirką, įvykį, situaciją norėtum papasakoti klasės draugams. Kodėl tau norisi papasakoti tą vaikystės prisiminimą? Nurodyk dvi tris priežastis. Valdemaras Kukulas (1961) 1 Lenciūgas grandinė. 3. Sugalvokite kuo daugiau atvirųjų klausimų apie vaikystę (remkitės ). Išsirinkite kuo sudėtingesnį, skatinantį mąstyti klausimą ir užsirašykite jį Atradimų rate (, p. 68). Atsakymo į tą klausimą ieškokite visose I temos pamokose. 1 Berods tikriausiai

7 KLAUSIMAI 1. Kokiais laikais gyveno Šatrijos Ragana? (Remkis laiko juosta, p ) 2. Kas pasakoja įvykį? Kur ir kada tai atsitiko? 3. Kaip atrodė į krautuvę įėjusi mergaitė? Kokią jos šeimą įsivaizduoji? 4. Kodėl, tavo manymu, mergaitei parūpo vyšnios? 5. Kodėl mergaitė nesuvalgė nė vienos uogos? 6. Ką pasakotoja mãno apie mergaitę? Kaip ji vertina kraštą, kuriame mažylė gyvena? Iš ko taip sprendi? 7. Ar pritari pasakotojos nuomonei, kad ta mažutė mergelė yra tikra herojė? Kodėl? Šatrijos Ragana Vyšnios Apsakymas Kurio veikėjo paklusnaus ar neklaužados elgesys tau daro didesnį įspūdį? Kodėl? 6. IŠBANDANTI PAGUNDA Ugnis suranda geležį, o pagunda žmogų teisingą. Kitą kartą, gyvendama Ciuriche, nuėjau į vieną kolonijinę 1 krautuvę. Jos savininkas kaip tik gavo kažkur išeiti valandėlę, paprašęs mane palaukti. 2 Man besėdint krautuvės kampe, įeina maža, gal kokių penkerių metų mergelė, švarutė ir raudonskruostė, kaip visi šveicarų vaikai, vienplaukė, su dailiai supintomis antausiuose bizelėmis 2, su paprasta perkeline jupele 3 ir prijuostėle; matyti, darbininkų vaikas. Ant vienos rankelės turėjo pasikabinus pintinėlę, antroje laikė suspaudus pinigus. Nepamačius nieko už parduodamojo stalo, ji paliko bestovinti pas slenkstį, lyg nebežinodama, ką daryti. 3 Manęs ji turbūt nepastebėjo, nes sėdėjau pašalyje už atdarų durų. Žvalgytis jai nebuvo laiko, nes tuojau patraukė jos dėmesį didelė pintinė vyšnių, pastatyta antrame krautuvės gale, palangėje. Ji paėjėjo pintinės linkui ir ėmė žiūrėti į dideles raudonas uogas, taip gražiai atrodančias, lyg įkūnytoji pagunda. Paskui priėjo dar arčiau, prie pat pintinės, kraipė galvelę į vieną ir į antrą pusę, o mėlynos akelės taip smalsiai žiūrėjo, tartum bematant ims ir iššoks iš veido į pintinę. 4 Dabar tai jau ji grobs saujelę, maniau stengdamos nekvėpuoti, kad jos neišgąsdinčiau. Ir štai ji tiesia aukštyn savo mažutę rankelę mat pintinė buvo aukštesnė už ją ir švelniai ima dvi drauge kabanti uogi. Dar valandėlę žiūri į jiedvi iš visų pusių, paskui kiša prie lūpelių. Bet lūpelės neprasiveria tik iš jų tarpo kyšteli rausvas liežuvėlis ir gardžiai kelis kartus laižo vyšnias. Tai padaręs jis slepias atgal už panašių į tas vyšnias lūpelių, rankutė vėl tiesias aukštyn, deda uogas atgal į vietą, ir mergelė traukias nuo pintinės, tartum norėdama būti toliau nuo pagundos. 5 Daug metų praėjo nuo tos dienos, o man ta scenelė vis dar tebestovi akyse, lyg vakar matyta. Argi tai ne nuostabu? Ar tos mažutės mergelės nebūta tikros herojės? Juk jai tos vyšnios buvo gal ne mažesnė pagunda negu suaugusiems žmonėms auksas ar kitoks gėris o ar daug rasime jų tarpe 4 tokių, kurie taip didvyriškai mokėtų suvaldyti savo geismus kaip ta penkiametė šveicarė? Atsimenu, pamąsčiau tuomet: kokia išmintinga turi būti tavo mamytė, mažute! Koks laimingas jūsų kraštas, turėdamas tokių motinų ir tokių vaikų! Įsivaizduok, kad visų trijų vaikų požiūris į žaislus skiriasi. Kaip manai, apie ką galvoja kiekvienas vaikas? Kolonijinis susijęs su kurio nors krašto išeiviais. Biza kasa. Jupa suknelė. Jų tarpe tarp jų. Pasakotojas dažnai pasakoja apie praeities įvykius. Jis gali ne tik stebėti veikėją iš šalies, bet ir vertinti jo poelgius. Tas vertinimas tai pãsakotojo póžiūris. Išsiaiškinti pasakotojo požiūrį tau padės klausimai: Kaip jaučiasi pasakotojas? Ką jis galvoja? Kas pasakotojui svarbu? Kokias detales jis pastebi, o kokios jo nedomina? Pepė Ilgakojinė Audriaus Puipos, Rimvydo Kepežinsko ir Brigitos Ryger iliustracijos Šatrijos Ragana rašytojos Marijos Pečkauskaitės slapyvardis. Juo rašytoja pasirašinėjo savo kūrinius. Slapyvardį sugalvojo rašytojos bičiulis Povilas Višinskis. Jis praminė Mariją Pečkauskaitę raganėle dėl tamsių akių ir juodų plaukų. Slapyvardis siejamas ir su apylinkėmis, kuriose augo būsimoji rašytoja, su Šatrijõs kálnu. Pasakotojo ir vaizduojamojo pasaulio santykis Kokių veikėjų paklusnių, drausmingų ar išdykusių, neklaužadų žinai daugiau? Kūrinio pasakotojas gali būti objektyvùs (neatskleisti savo vertinimo, jausmų) arba subjektyvùs (pateikti savo nuomonę). Aptardamas pasakotojo požiūrį vartok jo vertinimą perteikiančius veiksmažodžius. Te giamas vértinimas žavisi užjaučia grožisi stebisi pritaria simpatizuoja žvelgia žaismingai prisimena su šypsena... Mikė Melagėlis Ne giamas vértinimas piktinasi pašiepia bara žiūri iš aukšto kaltina... UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS Ragana Lilė 1. Sudaryk pasakojimo planą ir pagal jį papasakok apsakyme Vyšnios aprašytą įvykį pardavėjo vardu. Remdamasis atskleisk jo galimą požiūrį. 2. Remdamasis apsakymo Vyšnios sukeltu įspūdžiu parašyk savo nuomonę Koks žmogus yra doras? Kodėl? (3 5 sakinius). 3. Prisiminkite neklaužadų veikėjų iš pradinėse klasėse skaitytų knygų. Pristatykite juos atskleiskite ir teigiamą, ir neigiamą pasakotojo požiūrį. Padarykite išvadą: kaip pasakotojas dažniau vertina neklaužadas į jų išdaigas žvelgia su šypsniu ar jais piktinasi

8 APIBENDRINIMASĮsivertinu 3. ATRANDU Atsakau į tiriamąjį klausimą (suformuluoju išvadą). Sugalvoju, kaip savo atradimais pasidalysiu su kitais. Namie žmogui saugiausia dėl to, kad čia jauku, ramu ir gera. Savo nuomone, mintimis pasidalysiu su draugais socialinio tinklo Facebook svetainėje. Keliu naujus klausimus. Savarankiškai perskaitęs knygą supratau... ATRADIMŲ RATAS TIRIAMASIS KLAUSIMAS Užsirašau tiriamąjį klausimą. Kodėl namie saugiausia? 2. IEŠKAU, SPRENDŽIU, TYRINĖJU 1. PRISIMENU, KLAUSIU, NUMANAU Ką jau žinau? Ką turėčiau sužinoti, išsiaiškinti? Ką numanau? Šalia mama ir tėtis, kurie mane myli. Kodėl nesaugu išėjus iš namų? Svetimi žmonės yra abejingi, kartais gali būti net pavojingi. I. Ką žinau? 1. Kas yra apsakymas? Pasakau du požymius. 2 balai 2. Kaip atpažinti eilėraštį? Nurodau bent du požymius. 2 balai 3. Kas yra kūrinio autorius, pasakotojas, lyrinis aš? 3 balai 4. Kuo skiriasi kūrinio tema ir pagrindinė mintis? Nurodau du skirtumus. 2 balai 5. Kokius kūrinius parašė Jonas Biliūnas? Pasakau bent trijų kūrinių pavadinimus. II. Ką suprantu? 1 balas 6. Kokios aplinkybės formavo Jono Biliūno asmenybę? 2 balai 7. Kaip apibūdinti veikėją? Paaiškinu remdamasis Juliaus Kaupo apsakymu Stirniukas. 3 balai 8. Kuo savita eiliuota kalba? Paaiškinu remdamasis pasirinktu eilėraščiu. 3 balai 9. Kaip kūrinyje išryškėja pasakotojo požiūris? Paaiškinu remdamasis pasirinktu apsakymu. III. Ką gebu? 10. Paaiškinti, kodėl Jono Biliūno apsakymo Kliudžiau veikėjo šūvis buvo laimingas. 2 balai 2 balai 11. Apibūdinti mokytojo nurodyto eilėraščio nuotaiką, perteikiamus jausmus. 2 balai 12. Nusakyti skaitytos Astridos Lindgren knygos temą ir pagrindinę mintį. 2 balai Kurie temos Vaikystės patirtys kūriniai patvirtina, paneigia arba papildo mano spėjimus? 1. Užsirašau apsakymų ar eilėraščių pavadinimus, autorių pavardes. 2. Pateikiu prasmingų teiginių. 3. Kūriniuose randu posakių, sakinių, tinkamų teiginiams pagrįsti. Skaitydamas Ramutės Skučaitės eilėraštį Apie namų dvasią supratau, kad tik namie laukia jaukumo dvasia. Kai sugrįžtam namolio pavargę, Ji paguodžia, jei kas apsiverkia... BALAI Pažymys Reikia pagalbos! Turėtum dar pasimokyti Pirmyn!