LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS TVIRTINU: Direktorius Zenonas Dabkevičius 2016 m. lapkričio mėn. 9 d. AUGALININKYSTĖS PLĖTRA PLAČIAUSIAI ŪK

Transkriptas

1 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS TVIRTINU: Direktorius Zenons Dkevičius 2016 m. lpkričio mėn. 9 d. AUGALININKYSTĖS PLĖTRA PLAČIAUSIAI ŪKIUOSE AUGINAMŲ KVIEČIŲ IR RAPSŲ VEISLIŲ JAUTRUMO LIGOMS BEI VERTINGUMO TYRIMAI SKIRTINGUOSE LIGŲ KONTROLĖS FONUOSE 2016 M. GALUTINĖ ATASKAITA Tyrimo vdovs Rom Semškienė Akmij, Kėdinių r m.

2 Projekto vdovs Vykdytoji Tyrimo vykdytoji 2015 m. Dr. Rom Semškienė, LAMMC Žemdirystės instituto Auglų ptologijos ir psugos skyrius vedėj, vyresnioji mokslo druotoj. Dr. Eglė Petritienė, LAMMC Žemdirystės instituto Auglų ptologijos ir psugos skyrius vyresnioji mokslo druotoj. Dr. Jūrtė Rmnuskienė, LAMMC Žemdirystės instituto Auglų ptologijos ir psugos skyrius mokslo druotoj. Dr. Skidrė Supronienė, LAMMC Žemdirystės instituto Auglų ptologijos ir psugos skyrius vyresnioji mokslo druotoj. Akvilė Jonvičienė, LAMMC Žemdirystės instituto Auglų ptologijos ir psugos skyrius junesnioji mokslo druotoj. Projekto veiklos koordinvims. Luko ndymų vykdyms, duomenų nlizė, tskitos rengims. Apiendrinnčios tskitos rengims. Luko ndymų rpsuose vykdyms, pskitos, nlizės lortorijoje, duomenų nlizė, tskitos rengims. Luko ndymų kviečiuose vykdyms, pskitos, nlizės lortorijoje, duomenų nlizė, tskitos rengims. Veislių jutrumo toksiškiems Fusrium gryms nusttyms, duomenų nlizė, tskitos rengims. Veislių jutrumo vrpų fuzriozei nusttyms, duomenų nlizė, tskitos rengims. 2

3 Turinys ĮVADAS... 4 ŽIEMINIAI IR VASARINIAI KVIEČIAI... 5 TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI... 5 Bendrosios vykdymo sąlygos... 5 Apskitos ir nlizės... 6 Sttistinis duomenų pdorojims TYRIMŲ REZULTATAI... 8 ŽIEMINIAI IR VASARINIAI RAPSAI TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI TYRIMŲ REZULTATAI IŠVADOS REKOMENDACIJA LITERATŪROS SĄRAŠAS PROJEKTO REZULTATŲ SKLAIDA PRIEDAI

4 ĮVADAS Kviečii ir rpsi Lietuvoje yr pgrindinii žemės ūkio ugli. Siekint išuginti konkurencingą jų rlių tikomos mornios uginimo technologijos, ki kurie jų elementi perkelimi iš Vkrų Europos šlių. Tčiu tiek Lietuvos tiek ir kitų šlių uglininkystės produkcijos ugintojų ptirtis rodo, kd dugelį technologinių elementų reiki dptuoti vietos sąlygoms įvertinnt įvirius rizikos veiksnius. Nepsisekę ndymi prktikoje džni mtuojmi ekonominiis nuostoliis, tčiu vis disnis dėmesys sugii plinki, žmonių sveikti reikluj pltesnio, ne vien per ekonominę nudą, požiūrio į uginimo technologijs. Vdovujntis 2009 m. splio 21 d. Europos Prlmento ir Tryos direktyv 2009/128/EB nusttnči Bendrijos veiksmų pgrindus siekint tusiojo pesticidų nudojimo, Lietuvoje uvo prengts Auglų psugos plns, kurį 2012 m. irželio 29 d. įskymu Nr. 3D-535 ptvirtino Lietuvos Respulikos žemės ūkio ministrs. Šio plno pskirtis nusttyti tusų, rcionlų, sugų ir tskingą uglų psugos produktų nudojimą. Vienme iš uždvinių nurodom sktinti kenksmingųjų orgnizmų kiekio kontrolę, tiknt integruotos kenksmingųjų orgnizmų kontrolės endruosius principus, ei numtyti priemones, ūtins jiems įgyvendinti. Priemonių sąrše yr įvrdint ir veislių svr integruotji kenksmingųjų orgnizmų kontrolei. Plne įsipreigojm vertinti nujų ir ju registruotų veislių vertingumą ei jutrumą ligoms ir skelti šiuos duomenis. Kiekvieno žemdirio tiksls yr išuginti kokyišką ir gusų jvų rlių neptirint dilių nuostolių, minimlii nudojnt uglų priežiūri ei psugos priemonėms skirtus resursus. Vien pgrindinių priežsčių leminčių rlius sumžėjimą ei jo kokyę yr gryinių ligų išplitims psėliuose. Psirinktos veislės yptyės yr svrus fktorius siekint to išvengti. Tčiu pie plčiusii Lietuvoje uginmų jvų veislių jutrumą gryinėms ligoms ei jų vertingumą duomenų nėr pknkmi. Į ncionlinį uglų veislių sąršą įtrukimos nujos veislės, kurios pgl tliktų specilių tyrimų duomenis yr pripžintos geros ūkinės vertės ir tinkmos uginti Lietuvos groklimto sąlygomis. Tčiu džni ūkininki stokoj informcijos pie šių veislių tsprumą kenksmingiems orgnizmms, kdngi nujų veislių tyrimi yr trumplikii ir ne visd pvykst įvertinti viss jų svyes. Rioti informcijos pie veislių tsprumą ligoms pteiki ir įvirių uglų veislių sėkls pltinnčios kompnijos. Šlyje uginmos vsrinių kviečių, rpsų veislės yr sukurtos įvirių užsienio šlių selekcijos kompnijų. Dėl dilio rlius potencilo, ukštų kokyinių rodiklių žemdirii linkę uginti užsienyje sukurts veisles. Veislių tsprumo gryinėms ligoms, jų rlius potencilo skirtingo ligotumo fonuose tyrimi vietos sąlygomis suteiktų dug svrios informcijos jų ugintojms ir tuo pčiu prisidėtų prie Auglų psugos plno priemonių įgyvendinimo Lietuvoje. Projekto tiksls: Nusttyti plčiusii uginmų kviečių ir rpsų veislių jutrumą ligoms, rlius tską į fungicidų nudojimą, ūkinį jų vertingumą ir įvertinti veisles Integruotos kenksmingų orgnizmų kontrolės (IKOK) požiūriu ei prengti rekomendcijs dėl tinkmiusių veislių uginimo Lietuvos sąlygomis. Projekto uždvinii: 1. Kiekvienis metis ištirti nemžiu kip 40 kviečių ir rpsų veislių siekint: 1.1. nusttyti skirtingų veislių jutrumą ligoms ntūrlios infekcijos sąlygomis; 1.2. nusttyti veislių ūkinį vertingumą ntūrlios infekcijos ir psugotuose nuo ligų psėliuose; 1.3. nusttyti ligų įtką skirtingų veislių rlingumui, jo kokyei ei įvertinti kontrolės priemonių nudą iologinio efektyvumo ei ūkinio vertingumo požiūriu; 1.4. įvertinti jutrumo ligoms, ligų kontrolės efektyvumo ir ūkinio vertingumo svrą kompleksiški ir sureitinguoti tirts veisles pgl tinkmumą IKOK; 1.5. prengti rekomendcijs dėl tinkmiusių veislių uginimo integruotosios kenksmingųjų orgnizmų kontrolės sąlygomis. 4

5 ŽIEMINIAI IR VASARINIAI KVIEČIAI TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Žieminių ir vsrinių kviečių veislių eksperimenti uvo įrengti LAMMC Žemdirystės instituto Bndymų skyrius sėjomininiuose lukuose. Atskiris metis tirt žieminių ir vsrinių kviečių rinki ktulių veislių. Žieminii kviečii Ad 1. Ad 1. Ad 2. Agil 2. Angelus 2. Arktis 3. Alm DS 3. Arkdi Anthus Arktis Cretor Dgmr 6. Dgmr 7. Fmulus 7. Fmulus 7. Etn 8. Forum Fmulus Ken DS 9. Gj DS 10. Kepler 10. Kovs DS 10. Jnne 11. Kovs DS Leiffer 12. SW Mgnifik 12. Ken DS Kovs DS 14. SW Mgnifik 14. Rmiro Muln 15. Rigi 15. SW Mgnifik 16. Rigi 16. Skgen Skgen 17. Smug 17. Sedul DS 18. Torrild 18. Tors 18. Skgen 19. Vikrs DS 19. Vikrs DS 19. Tors Vikrs DS 21. Bendrosios vykdymo sąlygos Žieminii kviečii uvo sėjmi tikslus išsėjimo sėjmąj Hege 80. Sėti 1,5 metro pločio ir 10 metrų ilgio lukelii. Sėjos norm kiekvieni veislei pskičiuot pgl 1000 grūdų msę. Sėt 400 digių sėklų vienm kvdrtinim metrui, sėkl eicuot Mxim 2,0 l t -1. Įrengtme dviejų juostų loke, eksperiments uvo vykdoms 4 pkrtojimis, kurių vien juost uvo nupurkšt fungicidis, kit veislių jutrumui gryinėms ligoms įvertinti fungicidis neuvo purkšt. Prieš sėją luks uvo ptręšts kompleksinėmis NPK: trąšomis, išerint 400 kg h -1. Ppildomi pvsrį tręšt monio slietr: kovo mėnesį 180 kg h -1, lndžio 180 kg h -1 ei irželio mėn. uvo dr išerim dr zoto trąšų N 30. Nuo piktžolių nudoti hericidi tsižvelgint į piktžolių rūšinę sudėtį. Auglų ugimo regulitorius Cycocel 750 1,0 l h -1 pnudots lndžio mėnesį, o Optimus 0,4 l h -1 išpurkšts gegužės ntroje pusėje, jvų mlėjimo trpsniu. Plintnt kenkėjms uvo pnudoti insekticidi. Vien loko juost uvo purškim fungicidis: žieminių kviečių mlėjimo trpsniu Cplo 1,0 l h -1, o uglų plukėjimo trpsniu nupurkšt Axr 1,5 l h - 1. Vsrinii kviečii tip pt uvo sėjmi Hege 80 1,5 metro pločio ir 10 metrų ilgio lukeliis. Sėjos norm kiekvieni veislei pskičiuot pgl 1000 grūdų msę. Sėt 500 digių sėklų vienm kvdrtinim metrui, sėkl eicuot Celest Trio 2,0 l t -1. Įrengtme dviejų juostų loke, eksperiments 5

6 uvo vykdoms 4 pkrtojimis kurių vien juost uvo nupurkšt fungicidis, kit veislių jutrumui gryinėms ligoms įvertinti fungicidis neuvo purkšt. Prieš sėją luks kskrt uvo ptręšts kompleksinėmis NPK: trąšomis, išerint 250 kg h -1 ei monio slietros 260 kg h -1. Ppildomi monio slietr ptręšt krūmijimosi prdžioje 150 kg h -1. Hericidi nudoti tsižvelgint į vyrujnčis piktžoles. Auglų ugimo regulitorius Optimus 0,4 l h -1 pnudots irželio mėnesį jvų mlėjimo prdžioje. Insekticidu Proteus 0,75 l h -1 vsrinių kviečių psėlis nupurkšts prdėjus plisti kenkėjms. Vien loko juost nupurkšt fungicidis: vsrinių kviečių mlėjimo trpsniu pnudots Cplo 1,0 l h -1, o uglų plukėjimo trpsniu nupurkšt Axr 1,5 l h -1. Vsrinii kviečii Arell 1. Berlock 1. Berlock 2. Berlock 2. KWS Chmsin 2.KWS Chmsin 3. KWS Chmsin 3. Ethos 3. Hmlet 4. KWS Colld 4. Grnny 4. IS Jriss 5. Diskett 5. Hmlet 5. KWS Jetstrem 6. SW Estrd 6. IS Jriss 6. KWS Akvilon 7. Ethos 7. KWS Cold 7. KWS Colld 8. Grnry 8. KWS Scirocco 8. Licmero 9. Hmlet 9. Nwr 9. Nwr 10. IS Jriss SW Kungsjet 11. Sonett LD BTP Wicki Vánek 14. Rospud 14. KWS Willow Vánek 17. Vinjett 18. Weren 19. KWS Willow Apskitos ir nlizės Eksperiments uvo vykdoms ntūrlios infekcijos fone. Gryinių ligų pplitimo ir intensyvumo steėjimi uvo tlikti nudojnt ligų išsivystymo procentines skles (1, 5, 10, 25, 50 ir 75 proc.). Ligos pžeists lpo plots uvo vizulii įvertints procentis. Kiekvienme lukelyje tsitiktine tvrk iš įvirių lukelio vietų uvo psirenkm 10 uglų pgrindinių stieų. Ant jų tskiri uvo pžiūrimi trys, du r viens (jvų pieninėje rndoje) viršutinii žli lpi ir įvertinms pžeists lpo plots. Auglų krūmijimosi trpsniu miltligė įvertint pžiūrint uglą ir vizulii nusttnt endrą uglo ligos intensyvumą procentis. Glutinim visų trijų tyrimo metų žieminių kviečių jutrumo ligoms duomenų piendrinimui uvo pskičiuots ligos pžeisto ploto sezono metu inkss (AUDPC), pgl formulę: AUDPC = i=1 n-1 [(t i+1 t i ) (y i + y i+1 )/2], kur y i ligos intensyvums i pskitos metu; t i dienų skičius trp i pskitų; n tliktų steėjimų skičius. Vrpų fuzriozės išplitimo steėjimi tlikti vškinės rndos trpsniu, kiekvienme lukelyje tsitiktine tvrk pžiūrint po 50 vrpų iš kiekvieno lukelio ir įvertinnt vrpos pžeidimą procentis. Vrpų fuzrioze pžeistų uglų procents (P), pgl formulę: P=(n/N)*100, kur n 6

7 pžeistų vrpų, kiekis vnt., N tikrintų uglų/stieų kiekis vnt. Ligos pžeidimo intensyvums (R) [proc.] skičiuojms pgl formulę: R=Σ(n )/N, kur Σ(n ) vienodu lu r procentu pžeistų vrpų kiekis vnt ir pžeidimo reikšmės sndugų sum, N tikrintų uglų/stieų kiekis vnt. (Dkevičius ir kt., 2002). Fusrium gryų infekcijos nusttyms grūduose. Grūdų vidinis pžeidims Fusrium genties gryis nusttyts grizuotų terpių metodu (Mthur, Kongsdl, 2003). Anlizės eig: sterili ulvių kstrozės gro (BDA) terpė su Tritonu - X (0,8 ml -1 ) išpilstyt į sterilis Petri lėkšteles. Vsrinių miežių ir kviečių grūdi 3 min. zinfekuoti NOCl tirple, titinknčime lisvo chloro 1 proc. koncentrciją; 3 krtus skluti sterilime vnnyje; nususinti nt sterilus filtrinio popierius ir išdėlioti Petri lėkštelėse (po 10 grūdų kiekvienoje) nt terpės pviršius. Tirt po 100 grūdų iš kiekvieno vrinto pkrtojimo (viso 400 grūdų iš vrinto). Fusrium gryų pžeistų grūdų skičius procentis įvertints po 7 prų inkuvimo 25±2 C tempertūroje, tmsoje. Fusrium rūšys intifikuotos remintis Nelson ir kt. (1983) ir Leslie, Summerell (2006) piūdintojis pgl vizulius kolonijų ei mikroskopinius konidijų morfologinius požymius, ūdingus kiekvieni rūšii. Žieminių kviečių tsprums žiemos šlčiui įvertints lis (1-9 lų sistem), kur 1 visiški sunyko, 9 visi peržiemojo. Žieminims kviečims surendus psėlii uvo nukulti kominu Hldrup C-85. Komine įmontuotu drėgnomčiu nusttyts grūdų drėgnums. Vsrinii kviečii nukulti kominu Wintersteiger Clssic. Kiekvieno lukelio grūdų drėgnums uvo nusttyti grūdų nliztoriumi Infrtec 1241 (Foss). Atliktos grūdų nlizės lortorijoje. Derlingums pskičiuots prie 14 proc. drėgnumo. Sttistinis duomenų pdorojims. Ligotumo ir rlius duomenys įvertinti sttistiški 0,05 tikimyės lygiu, esminii skirtumi įvertinti pgl Dunkno dugilypį kriterijų, skirtumų trp vidurkių esmingums nusttyts pgl mžiusią ptikimo skirtumo rią (R), tiknt 0,05 tikimyės lygį, F fkt ir P reikšmes (Trknovs, Rudonius, 2003). 7

8 TYRIMŲ REZULTATAI ŽIEMINIAI KVIEČIAI 2013 metų runį uvo psėt 19 plčiusii Lietuvoje uginmų žieminių kviečių veislių. Šių metų šilt esniegė žiem ir stigus susio mėnesio tempertūros kritims turėjo tiesioginę įtką žieminių kviečių žiemojimui. Ki kurios veislės tokių tempertūros svyrvimų netlikė ir visiški sunyko r lukelyje liko tik po kelis uglus. Pvsrį, lndžio mėnesį, lis uvo įvertints veislių tsprums žiemos šlčiui. Geriusii peržiemojo SW Mgnifik, Skgen, Torrild ir Vikrs DS, šių veislių žiemkentiškums įvertints 8,5-9,0 lis. Šiek tiek prsčiu žiemos šlčius tlikė ir uvo įvertintos 7,0 lis, Ad,, Fmulus,, ir Rigi veislės. Kovs DS veislė įvertint 6,0, o Alm DS 5,0 lis. Dej, Agil, Anthus, Arktis, Forum, Kepler, Leiffer ir Muln veislės prėjusios žiemos trumpo šlčio spustelėjimo netlikė ir sunyko. Žieminių kviečių vegetcijos metu psėlyje uvo išplitusios miltligė (Blumeri grminis), lpų septoriozė (Zymoseptori tritici, Prstgonospor nodorum), rudosios rūdys (Puccini recondit) ei kviečių dryžligė (Pyrenophor tritici-repentis) metų rugsėjo mėnesį uvo psėt 20 žieminių kviečių veislių. Žiem žiemkenčims uvo plnki, todėl visos veislės puikii peržiemojo. Tčiu pvsris ir vsr žieminims jvms neuvo itin plnkūs. Vėsus ir drėgns šių metų pvsris ei nuo gegužės trečiojo šimtdienio per ilgi užsitęsę susringi ori lėtino uglų vystymąsi, tuo pčiu pristdydmi ir gryinių ligų plitimą jvų psėlyje. Smrkesnio ligų ntplūdžio sulukt tik po gusesnio lietus, iškritusio ntroje irželio pusėje. Žieminių kviečių vegetcijos metu psėlyje uvo išplitusios miltligė (Blumeri grminis), lpų septoriozė (Zymoseptori tritici) ei kviečių dryžligė (Pyrenophor tritici-repentis) metų runį uvo psėt 21 žieminių kviečių veislė. Visos tirimos veislės peržiemojo puikii. Tčiu šio sezono žieminių kviečių ugimo likotrpiu oro sąlygos neuvo visiški plnkios normlim uglų vystymuisi. Pvsris uvo gn vėsus ir šlpis. Šiuo periodu ligos smrkiu psireiškė nt ptinių uglų lpų. Vėliu nuo gegužės vidurio iki irželio ntros kdos, nusistovėjus susiems ir krštiems orms ir nudžiūvus ptinims lpms, nt nujų viršutinių lpų ligų intensyvums uvo nedilis. Per ilgi užsitęsęs susrings periods turėjo įtkos nkstyvesnim lpų nudžiūvimui. Smrkesnis ligų intensyvums nusttyts jvų pieninės rndos trpsniu. Šiis tyrimo metis veislių psėlyje plito: miltligė (Blumeri grminis), lpų septoriozė (Zymoseptori tritici) ei kviečių dryžligė (Pyrenophor tritici-repentis). Miltligė (Blumeri grminis) 2014 metų tyrimo likotrpiu pirmoji lpų ligų pskit uvo tlikt jvų mlėjimo trpsniu. Šiuo periodu žieminii kviečii uvo pžeisti miltligės. Smrkiusii pžeistoje Alm DS veislėje miltligės intensyvums uvo 1,82 %. Šiek tiek mžiu, tčiu neesminii nuo Alm DS skyrėsi ir veislės, kurių intensyvums uvo 1,28 ir 1,26 % titinkmi. Veislėse SW Mgnifik, Rigi, Skgen, Torrild ir Vikrs DS jvų mlėjimo trpsniu miltligės išplitims ir intensyvums uvo esminii mžesnis nei kitose tirtose veislėse (1 ir 2 pv.). Auglų vmzlėjimo trpsniu miltligė visose veislėse uvo išplitusi nuo 60,8 iki 97,5 %. Ir šiuo likotrpiu trp stipriusii pžeistų išliko Alm DS veislė tip pt, kurioje miltligės intensyvums uvo 5,20 % (3 ir 4 pv.). Vėlesniis, jvų žydėjimo ei grūdo formvimosi trpsniis didžiusiu jutrumu miltligei išsiskyrė, intensyvums 2,66 ir 5,29 % titinkmi. Veislių Fmulus,, Kovs DS, ir Alm DS miltligės intensyvums esminii nesiskyrė nuo veislės. Esminii mžiusii miltligės pžeist uvo Torrild veislė, kur ir išplitims (5 ir 7 pv.) ir ligos intensyvums (6 ir 8 pv.) uvo mžiusi lyginnt su kitomis šiis metis tirtomis veislėmis. 8

9 Išplitims % e 0 1 pveiksls. Miltligės išplitims žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 32-33), 2014 m. Intensyvums % 6,0 5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 0,0 g 2 pveiksls. Miltligės intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 32-33), 2014 m. Išplitims % 100 f f f f f f f pveiksls. Miltligės išplitims žieminių kviečių veislėse jvų vmzlėjimo-plukėjimo trpsniis (BBCH 41-59), 2014 m. 9

10 Intensyvums % 6,0 5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 fgh h ef f 0,0 4 pveiksls. Miltligės intensyvums žieminių kviečių veislėse jvų vmzlėjimo-plukėjimo trpsniis (BBCH 41-59), 2014 m. Išplitims % fg fg g fg fg pveiksls. Miltligės išplitims žieminių kviečių veislėse jvų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2014 m. Intensyvums % 6,0 5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 f ef f f f f f 0,0 6 pveiksls. Miltligės intensyvums žieminių kviečių veislėse jvų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2014 m. 10

11 Išplitims % 100 f f 0 7 pveiksls. Miltligės išplitims žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. Intensyvums % 6,0 5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 0,0 d e 8 pveiksls. Miltligės intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m metų tyrimo likotrpiu pirmoji lpų ligų pskit uvo tlikt lpkričio mėnesį (2014 m.), uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 22-23). Šiuo periodu visos tirtos žieminių kviečių veislės uvo pžeistos miltligės. Ligos intensyvums uvo nusttyts vizulii įvertinus viso uglo pžeidimus procentis. Smrkiusii pžeistos,, Kovs DS, Rmiro, Fmulus ir šiuo nkstyvuoju uglų vystymosi periodu uvo pžeistos dugiu, kip 1,2 % intensyvumu, o veislėse Vikrs DS, Skgen,, SW Mgnifik, Angelus ir Ad tiek ligos išplitims, tiek intensyvums uvo esminii mžesnis, lyginnt su smrkiusii pžeistomis (9 ir 10 pv.). Per visą jvų vegetcijos periodą žieminiuose kviečiuose miltligė smrkii neplito; ligos intensyvums svyrvo nuo 0 iki 1,9 %. Bmlėjimo trpsniu trp smrkiusii miltligės pžeistų iš visų tirtų veislių išliko, Fmulus ir, tip pt esminii smrkiusii, lyginnt su kitomis tirtomis veislėmis uvo pžeistos Rigi, Smug, Ken DS ir Arkdi veislės (11 ir 12 pv.). 11

12 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 9 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 22-23), 2014 m. ruduo 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 e Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 10 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 22-23), 2014 m. ruduo 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 1,60 1,80 2,00 e Intensyvums % 12

13 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad fgh fgh fgh fgh fgh gh fgh 11 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-33), 2015 m. Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad f 12 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-33), 2015 m. h 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % fg fg gh h fg fg 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 1,60 1,80 2,00 Intensyvums % fg g 13

14 Žieminių kviečių žydėjimo-pieninės rndos (BBCH 65-71) trpsniis miltligės išplitims li įvirvo (nuo 10 iki 55 %), tčiu tik Fmulus veislėje nusttyts esminii disnis ligos intensyvums, lyginnt su kitomis veislėmis (13 ir 14 pv.). Trp kitų tirtų veislių šiuo uglų vystymosi likotrpiu, miltligės intensyvums iš esmės nesiskyrė. Vėlesniis jvų ugimo trpsniis, nudžiūvus ptinims lpms smrkiusii pžeistoje veislėje miltligės išplitims siekė 34 %; tik SW Mgnifik veislė uglų pieninės (BBCH 75-77) rndos trpsniu neuvo pžeist. Šiuo ugimo trpsniu miltligės intensyvums žieminių kviečių veislėse uvo li menks. Smrkiu pžeistos uvo Vikrs DS,, ir Ad veislės (15 ir 16 pv.). Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad f f f f f f 13 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų žydėjimopieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2015 m. f f f Išplitims % 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 1,60 1,80 2,00 14 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2015 m. 14 c Intensyvums %

15 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad fg fg fg fg g 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % 15 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad f f f f 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 1,60 1,80 2,00 Intensyvums % 16 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. 15

16 2016 tyrimo metų miltligės požymii žieminių kviečių veislių psėlyje nusttyti nkstyvisiis uglų ugimo trpsniis (BBCH 21-24). Vėliu, nusistovėjus neplnkioms oro sąlygoms ši lig neišplito. Miltligės intensyvums tirimų veislių psėlyje neuvo dilis, svyrvo nuo 0,15 iki 1,2 % (17-20 pv.). Mžiusiu intensyvumu uvo pžeistos, Vikrs DS, Skgen, Sedul DS,, Kovs DS, ir Gj DS. Lyginnt viss tirts veisles, jutriusi šii ligi pskutiniis tyrimo metis uvo Fmulus žieminių kviečių veislė. Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad 17 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 21-24), 2015 m. ruduo 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 d Išplitims,% Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad Intensyvums,% 18 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 21-24), 2015 m. ruduo. 16 0,00 0,05 0,10 0,15 0,20 0,25 0,30 0,35 0,40 0,45

17 Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad 19 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 23-24), 2016 m. c c Išplitims,% 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad 20 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 23-24), 2016 m. 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 c Intensyvums,% 17

18 Lpų septoriozė (Zymoseptori tritici, Prstgonospor nodorum) 2014 metų tyrimo likotrpiu lpų septoriozė, kurią sukeli Zymoseptori tritici, veislių eksperimento psėlyje nusttyt jvų vmzlėjimo trpsniu. Šios ligos išplitims tuo likotrpiu uvo nuo 10,5 iki 45,9 %, o intensyvums svyrvo nuo 0,14 iki 2,51 % (21 ir 22 pv.). Smrkiusii pžeisti uvo Alm DS,,, Kovs DS ir veislių žieminii kviečii. Esminii mžiusis lpų septoriozės intensyvums tuo likotrpiu nusttyts SW Mgnifik, Rigi, Skgen, Torrild ir Vikrs DS. Vėlesniis uglų vystymosi trpsniis (jvų žydėjimo ir pieninės rndos) disnis jutrums lpų septoriozei išryškėjo Rigi ir Torrild veislėse, nors nkstesniis trpsniis šios veislės ir uvo mžiu pžeistos nei kitos (23 ir 24 pv.). Pieninės rndos trpsniu Rigi ir Torrild veislėse lpų septoriozės intensyvums uvo didžiusis ir siekė 22,86 ir 18,01 %, titinkmi (25 ir 26 pv.). Lyginnt su kitomis tirtomis veislėmis esminii mžiusiu intensyvumu lpų septoriozės uvo pžeisti Skgen (9,30 %) ir Fmulus (9,16 %) ugli. Nuo šių veislių esminii nesiskyrė ir Alm DS,, Kovs DS, SW Mgnifik ei Vikrs DS, kuriose lpų septoriozės intensyvums uvo % mžesnis, negu smrkiusii pžeistos Rigi. Vškinės rndos prdžioje visose veislėse lpų septoriozės išplitims siekė 100 %. Jutriusiomis šii ligi išliko Rigi ir Torrild, tčiu šiuo vėlyvuoju uglų vystymosi trpsniu stipriu pžeisti uvo ir veislės ugli (27 pv.). Šioje veislėje lpų septoriozės intensyvums (41,18 %) esminii nesiskyrė nuo Rigi ir Torrild. Tolerntiškiusi šių metų tyrimų duomenimis uvo veislė Skgen, kurios ugli vškinės rndos prdžioje uvo pžeisti 10,88 % intensyvumu ir esminii skyrėsi nuo kitų tirtų veislių. Išplitims % e 0 21 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse jvų vmzlėjimo-plukėjimo trpsniis (BBCH 41-59), 2014 m. Intensyvums % 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 e 22 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse jvų vmzlėjimo-plukėjimo trpsniis (BBCH 41-59), 2014 m. 18

19 Išplitims % f f pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse jvų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2014 m. Intensyvums % 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 f h f h fgh 24 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse jvų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2014 m. Išplitims % pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. 19

20 Intensyvums % 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 8 f f 26 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. Intensyvums % 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 fg g 27 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninės-vškinės rndos trpsniis (BBCH 75-83), 2014 m metis lpų septoriozė, kurią sukeli Zymoseptori tritici ptogens uvo smrkiusii žieminius kviečius pžeidusi lig. Jvų mlėjimo trpsniu ši lig uvo išplitusi visose tirtose veislėse ir svyrvo nuo 22,0 iki 36,0 %. Mžesniu intensyvumu (1,78-2,71 %), lyginnt viss veisles, uvo pžeistos Ad, Angelus,, Dgmr, Fmulus, SW Mgnifik, Rigi ir veislės (28 ir 29 pv.). Vien iš jutriusių lpų septoriozei, šiuo uglų vystymosi periodu uvo veislė, ji uvo pžeist 6,24 % intensyvumu. Vėlesniis jvų ugimo trpsniis Zymoseptori tritici plito smrkiu. Žieminių kviečių žydėjimo-pieninės rndos trpsniis ligos išplitims tirtose veislėse svyrvo nuo 30,0 iki 74,0 % (30 pv.), o uglų pieninės rndos stdijoje ši lig pžeidė ju 65,0-100,0 % tskirų veislių (31 pv.). Birželio pigoje (BBCH 65-71) tliktos lpų ligų pskitos duomenimis, smrkiusii lpų septoriozės (intensyvums 5,52-8,65 %) uvo pžeistos Ad, Angelus, Arkdi,, Rmiro ir Smug veislės (32 pv.). Tolerntiškesnės šii ligi ir esminii mžiu, lyginnt su kitomis tirtomis veislėmis, uvo pžeistos, Ken DS, Rigi, Skgen, Vikrs DS, ir veislės. Šių veislių lukeliuose nusttyts 1,04-1,73 % Zymoseptori tritici intensyvums. Vėlyvesnėje uglų vystymosi stdijoje (BBCH 75-77) lpų septoriozės intensyvums išugo ir smrkiusii pžeistose veislėse siekė 24,24-45,21 % (33 pv.). Jutresnėmis šii ligi išliko Arkdi, ir Smug veislės, tip pt vėlyvesnime uglų ugimo trsnyje, lyginnt viss tirts veisles, esminii smrkiu pžeistos uvo ir,, SW Mgnifik, Fmulus ei Rigi veislės. 20

21 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad e 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % 28 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-33), 2015 m. Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 9,00 10,00 Intensyvums % 29 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-33), 2015 m. e 21

22 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 30 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2015 m. 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % f f f ef ef ef ef f Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad fg fg 31 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2015 m. fg 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 9,00 10,00 Intensyvums % fg g 22

23 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 32 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % e Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad fg 33 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. fg fg 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 50,00 Intensyvums % fg g 23

24 2016 metis krūmijimosi trpsniu visos tirtos žieminių kviečių veislės lpų septoriozės uvo pžeistos 100 % (34 pv.). Šiuo uglų vystymosi periodu smrkii pžeisti uvo ptinii uglų lpi. Pžeidimo intensyvums ki kuriose veislėse siekė 40 ir dugiu procentų (35 pv.). Pvsrio pigoje nusistovėjus susiems orms, septoriozės plitims sumžėjo (36 ir 37 pv.). Smrkiu Zymoseptori tritici sukelim septoriozė psireiškė uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75) (38 pv.). Lyginnt tirts veisles esminii smrkiu uvo pžeistos Arktis, Etn,, ir Ad žieminių kviečių veislės, kuriose ligos intensyvums svyrvo 10,76-16,10 % intervle (39 pv.). Iš visų tirtų veislių lpų septoriozei tolerntiškiusi uvo Ken DS, kurioje nusttyts 2,01 % intensyvums. Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad 35 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų krūmijimosi trpsniu (BBCH 23-24), 2016 m. fg fg fg fg fg fg 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0 Intensyvums,% g 24

25 Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad fghi 36 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-37), 2016 m. fghi fghi fghi fghi fghi fghi fghi f fg fghi fghi 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 hi fghi ghi i Išplitims,% Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad 37 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-37), 2016 m. f 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 Intensyvums,% f f f f f f f ef f 25

26 Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad e 38 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2016 m. 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Išplitims,% Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad fg fg f f f fg fgh 39 pveiksls. Lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2016 m. ghi 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 hi i j Intensyvums,% 26

27 Kito lpų septoriozės sukėlėjo Prstgonospor nodorum požymii nt jvų lpų uvo ptikti tik 2014 metis, jvų žydėjimo trpsniu. Ligos intensyvums šiuo likotrpiu neuvo dilis ir trp skirtingų veislių svyrvo nuo 0,08 iki 1,0 % (40 ir 41 pv.). Vėliu, pieninėje rndoje intensyvums nežymii pdidėjo ir stipriusii ligos pžeistose veislėse SW Mgnifik ir Vikrs DS uvo titinkmi 1,44 ir 1,03 % (42 ir 43 pv.). Trp kitų tirtų žieminių kviečių veislių vrpų septoriozės nt lpų intensyvums iš esmės nesiskyrė. Išplitims % ef fgh h f 40 pveiksls. Lpų septoriozės (Prstgonospor nodorum) išplitims žieminių kviečių veislėse jvų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2014 m. Intensyvums % 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 c c 41 pveiksls. Lpų septoriozės (Prstgonospor nodorum) intensyvums žieminių kviečių veislėse jvų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2014 m 27

28 Išplitims % d pveiksls. Lpų septoriozės (Prstgonospor nodorum) išplitims žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. Intensyvums % 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 d 0,0 43 pveiksls. Lpų septoriozės (Prstgonospor nodorum) intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. Rudosios rūdys (Puccini recondit) Viso tyrimo likotrpiu rudųjų rūdžių požymii žieminiuose kviečiuose nusttyti tik 2014 metis, jvų pieninėje rndoje. Dugelyje tirtų veislių ligos požymii uvo ptikti tik nt pvienių uglų, o veislės ugluose pžeidimų nerst (44 ir 45 pv.). SW Mgnifik, Skgen ir Vikrs DS veislėse nusttyts disnis ligos intensyvums svyruojntis nuo 0,91 iki 2,56 %. Šiuo periodu didžiusis rudųjų rūdžių išplitims uvo SW Mgnifik veislėje, siekintis 73,8 %. Aiškiusii veislių jutrums rudosioms rūdims išryškėjo žieminių kviečių vškinės rndos trpsniu. Didžiusis ligos išplitims uvo nusttyts, SW Mgnifik, Skgen ir Vikrs DS veislėse, titinkmi 90,0; 97,5; 65,0 ir 82,5 %, tčiu intensyvums esminii didžiusis uvo tik SW Mgnifik veislėje (12,60 %) (46 ir 47 pv.). Trp kitų veislių rudųjų rūdžių intensyvums iš esmės nesiskyrė. 28

29 Išplitims % d c 44 pveiksls. Rudųjų rūdžių (Puccini recondit) išplitims žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. Intensyvums % 3,0 2,5 d 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 45 pveiksls. Rudųjų rūdžių (Puccini recondit) intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. 29

30 Išplitims % g fg fg 0 46 pveiksls. Rudųjų rūdžių (Puccini recondit) išplitims žieminių kviečių veislėse pieninėsvškinės rndos trpsniis (BBCH 75-83), 2014 m. Intensyvums % 14,0 12,0 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0,0 47 pveiksls. Rudųjų rūdžių (Puccini recondit) intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninėsvškinės rndos trpsniis (BBCH 75-83), 2014 m. Kviečių dryžligė (Pyrenophor tritici-repentis) 2014 metis kviečių dryžligės pirmieji požymii psteėti jvų pieninėje rndoje, tčiu tuo likotrpiu šios ligos išplitims ir intensyvums uvo mžs (48 ir 49 pv.). Vškinės rndos prdžioje kviečių dryžligės išplitims ju siekė % (50 pv.). Smrkiusii pžeistoje veislėje SW Mgnifik ligos intensyvums uvo 20,88 % (51 pv.). Esminii mžiusis kviečių dryžligės intensyvums nusttyts Rigi, Torrild, Fmulus ir veislėse, kuriose lyginnt su SW Mgnifik šios ligos intensyvums uvo mžesnis %. 30

31 Išplitims % e 48 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) išplitims žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. Intensyvums % 0,3 0,3 0,2 0,2 0,1 0,1 0,0 e 49 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2014 m. Išplitims % 100,0 80,0 60,0 40,0 20,0 0,0 50 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) išplitims žieminių kviečių veislėse pieninės-vškinės rndos trpsniis (BBCH 75-83), 2014 m. 31

32 Intensyvums % 25,0 20,0 f 15,0 10,0 5,0 0,0 e 51 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) intensyvums žieminių kviečių veislėse pieninės-vškinės rndos trpsniis (BBCH 75-83), 2014 m metis kviečių dryžligė (Pyrenophor tritici-repentis) tirimų veislių psėlyje nusttyt jvų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis, šiuo periodu uvo pžeistos visos veislės (52 pv.). Ligos intensyvums trp tskirų veislių svyrvo nuo 0,07 iki 0,62 % (53 pv.). Lyginnt trp veislių esminii smrkiusii pžeistos uvo ir Rmiro veislės, o tolerntiškesnės kviečių dryžligei uvo Ad,, Rigi, Angelus. Smrkiusii dryžligė uglus pžeidė jvų vėlyvojoje pieninėje rndoje. Ki kuriose veislėse, kip Arkdi,, Rmiro ir Vikrs DS dryžligės išplitims siekė 100 % (54 pv.). Plyginus visų tirtų veislių Pyrenophor tritici-repentis intensyvumą, mtyti, kd esminii smrkiusii pžeistos uvo, Rmiro ir Vikrs DS veislės (55 pv.), o mžiusii Smug ir Arkdi, tip pt tolerntiškesnės dryžligei uvo ir, Ad, Angelus, Dgmr, Fmulus, Ken DS, Tors, žieminių kviečių veislės. 32

33 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad fghi fg hi fg fg fghi f fg fg fghi fg ghi 52 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2015 m. i 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad fgh f h fgh f f fgh f f f f fgh h 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 Intensyvums % 53 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 65-71), 2015 m. 33

34 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 54 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. 75,0 80,0 85,0 90,0 95,0 100,0 Išplitims % e Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad 55 pveiksls. Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. f fgh 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 fgh h gh h Intensyvums % 34

35 2016 metis kviečių dryžligė nusttyt vėlesniu uglų pieninės rndos trpsniu ir uvo pžeidusi viss tirts veisles (56 pv.). Ligos išplitims svyrvo nuo 90 iki 100 %, tčiu ligos intensyvums šiuo periodu neuvo dilis (57 pv.) Jutriusios šii ligi uvo Vikrs DS, Kovs DS, ir Arktis, kuriose nusttyts dugiu, kip 2,0 % intensyvums. Esminii mžiusii, lyginnt su pstrosiomis, nuo kviečių dryžligės nukentėjo Ken DS, Gj DS ir Skgen veislės žieminii kviečii. Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad 56 pveiksls Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) išplitims žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2016 m. 84,0 86,0 88,0 90,0 92,0 94,0 96,0 98,0 100,0 102,0 Išplitims,% d 35

36 Išplitims, % Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad 57 pveiksls Kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) intensyvums žieminių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-75), 2016 m. fg 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 Intensyvums,% fg fg g Vrpų fuzriozė (Fusrium spp.) Nepurkštuose fungicidis skirtingų veislių žieminiuose kviečiuose lukeliuose vrpų fuzriozės pžeidims (58 pv.) uvo 26,5-64,5 %, vrpų fuzriozė esminii smrkiusii pžeidė (64,5 %) ir (60,5 %) veislių žieminius kviečius. Esminii mžiusii vrpų fuzriozės pžeistų vrpų nusttyt Alm DS veislės žieminiuose kviečiuose 26,5 %. Kitos tirtos žieminių kviečių veislės uvo pnšus jutrumo vrpų fuzriozei e pveiksls. Vrpų fuzriozės išplitims (%) žieminiuose kviečiuose, 2014 m. 36

37 Intensyvums, % Nepurkštuose fungicidis skirtingų veislių žieminiuose kviečiuose lukeliuose vrpų fuzriozės intensyvums (59 pv.) uvo 0,93-7,04 %. SW Mgnifik, Skgen, Torrild, ir veislių kviečiuose vrpų fuzriozės intensyvums uvo didžiusis. Mžiusis vrpų fuzriozės intensyvums uvo Alm DS, Kovs DS, Rigi, Fmulus žieminiuose kviečiuose d 59 pveiksls. Vrpų fuzriozės intensyvums (%) žieminiuose kviečiuose, 2014 m m. vrpų fuzriozės išplitims ir ligos intensyvums uvo tirts Ad, Angelus, Arkdi,,, Dgmr, Fmulus,, Ken DS, Kovs DS,, SW Mgnifik,, Rmiro, Rigi, Skgen, Smug, Tors, Vikrs DS ir veislių žieminiuose kviečiuose. Nepurkštuose fungicidis skirtingų veislių žieminiuose kviečiuose lukeliuose vrpų fuzriozės pžeidims (60 pv.) uvo 1,5-31,5. Vrpų fuzriozė esminii stipriusii išplito (31,5 %) veislių žieminiuose kviečiuose. Tip pt disniu jutrumu vrpų fuzriozei psižymėjo Kovs DS ir Vikrs DS veislių žieminii kviečii. Mžiusis vrpų fuzriozės pžeidims nusttyts Rigi veislės žieminiuose kviečiuose 1,5 %. Disniu tsprumu vrpų fuzriozės pžeidimui psižymėjo Ad ir Tors veislių žieminii kviečii. Kitos tirtos žieminių kviečių veislės uvo pnšus jutrumo vrpų fuzriozei, pžeidims siekė 5,5-17,5 %. Žieminių kviečių veislė uvo jutriusi vrpų fuzriozės pžeidimui. Skirtingų veislių žieminių kviečių lukeliuose vrpų fuzriozės intensyvums (61 pv.) uvo li mžs, tesiekė 0,02-0,98 %. veislė kviečii, kurie uvo jutriusi vrpų fuzriozės pžeidimui, šios ligos intensyvums tip pt uvo didžiusis 0,98 %. Mžiusis vrpų fuzriozės intensyvums nepukštuose lukeliuose uvo 0,02 %, 0,02 % ir 0,06 %, titinkmi veislių Ad, Rigi ir Rmiro žieminiuose kviečiuose. 37

38 ADA ANGELUS ARKADIA ARON ARTIST DAGMAR FAMULUS JULIUS KENA DS KOVAS LINUS SW MAGNIFIK OLIVIN RAMIRO RIGI SKAGEN SMUGA TORAS VIKARAS DS ZEPPELIN fg f f fg f f fg 60 pveiksls. Vrpų fuzriozės išplitims (%) žieminiuose kviečiuose, 2015 m. fg fg fgh h h ghij hij j Išplitims, % ADA ANGELUS ARKADIA ARON ARTIST DAGMAR FAMULUS JULIUS KENA DS KOVAS LINUS SW MAGNIFIK OLIVIN RAMIRO RIGI SKAGEN SMUGA TORAS VIKARAS DS ZEPPELIN 61 pveiksls. Vrpų fuzriozės intensyvums (%) žieminiuose kviečiuose, 2015 m m. vrpų fuzriozės išplitims ir ligos intensyvums uvo tirts Ad, Arktis,,, Cretor, Dgmr, Etn, Fmulus, Gj DS, Jnne,, Ken DS, Kovs DS,, SW Mgnifik,, Sedul DS, Skgen, Tors, Vikrs DS ir veislių žieminiuose kviečiuose. c 0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 d Intensyvums, % 38

39 2016 m. esminii didžiusiu jutrumu vrpų fuzriozei nepurkštuose lukeliuose psižymėjo žieminių kviečių veislė Cretor, vrpų fuzriozės išplitims siekė 53,5 % (62 pv.). Tip pt disniu jutrumu vrpų fuzriozės pžeidimui psižymėjo veislės ei Sedul DS. Atspriusios šiis metis uvo žieminių kviečių veislės Ad ir. Disniu tsprumu tip pt psižymėjo veislės Dgmr, Fmulus,. Kitos veislės uvo pnšus jutrumo vrpų fuzriozei. Nepurkštuose fungicidis skirtingų veislių žieminių kviečių veislių lukeliuose vrpų fuzriozės intensyvums (63 pv.) uvo 0,49-8,52 %. Nepurkštose fungicidis veislėje Cretor ei, kurios uvo jutriusios vrpų fuzriozės pžeidimui, šios ligos intensyvums tip pt uvo didžiusis. Mžiusis vrpų fuzriozės intensyvums nepukštuose lukeliuose uvo veislių Dgmr, Fmulus ir žieminiuose kviečiuose, lyginnt viss tirts veisles. Ad Arktis Cretor Dgmr Etn Fmulus Gj DS Jnne Ken DS Kovs DS SW Mgnifik Sedul DS Skgen Tors Vikrs DS f 62 pveiksls. Vrpų fuzriozės išplitims (%) žieminiuose kviečiuose, 2016 m. f f fgh fgh fgh fgh f h fgh fgh h Išplitims, % 39

40 Ad Arktis Cretor Dgmr Etn Fmulus Gj DS Jnne Ken DS Kovs DS SW Mgnifik Sedul DS Skgen Tors Vikrs DS 63 pveiksls. Vrpų fuzriozės intensyvums (%) žieminiuose kviečiuose, 2016 m m. meteorologinės sąlygos uvo neli plnkios Fusrium gryų plitimui žieminiuose kviečiuose, todėl po rlius nuėmimo įvertinus grūdų užsikrėtimą nusttyt, kd endrs Fusrium gryų pžeistų grūdų skičius, priklusomi nuo veislės, siekė nuo 7 iki 24 % (64 pv.). Mžiusii Fusrium gryi pžeidė Rigi, Skgen ir Vikrs DS veislių grūdus, dugiusii Kovs DS, ir Alm DS veislių grūdus. Pžeistuose grūduose vyrvo Fusrium venceum, F. grminerum ir F. poe rūšys. F. venceum pžeidė vid. 6% grūdų F. grminerum 3% ei F. poe 2% (65 pv.). Mikotoksino oksinivlenolio pgrindinių producentų F. grminerum gryų didžiusis infekcijos kiekis uvo ir, mžiusis Rigi ir Vikrs DS veislių grūduose. f f Intensyvums, % f ef f 30, m. d 20,0 10,0 0,0 Fusrium spp. 64 pveiksls. Fusrium spp. pžeistų grūdų skičius (%) skirtingose žieminių kviečių veislėse 2014 m. (F fkt. = 2,82*, p. = 0,011) 40

41 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0, m. F. venceum F. grminerum F. poe 65 pveiksls. F. venceum, F. grminerum ir F. poe pžeistų grūdų skičius (%) skirtingose žieminių kviečių veislėse 2014 m m. meteorologinės sąlygos uvo dr neplnkesnės Fusrium gryų plitimui, todėl endrs Fusrium gryų pžeistų grūdų kiekis skirtingose veislėse siekė tik 0,5 4% (66 pv.). Skirtumi trp veislių uvo sttistiški neptikimi. Rūšinės sudėties nlizė prodė, kd vyrvo F. poe rūšies gryi (67 pv.) 2016 m. Fusrium genties gryi pžeidė nuo 10% iki 31% žieminių kviečių grūdų (68 pv.). Skirtumi trp veislių uvo sttistiški ptikimi. Mžiusii Fusrium spp. pžeistų grūdų nusttyt Vikrs DS ir Skgen veislių grūduose, dugiusii Fmulus ir. Grūdus dugiusi pžeidė F. venceum, F. grminerum ir F. poe rūšių gryi (69 pv.). F. venceum infekcijos lygis grūduose vidutiniški siekė nuo 3% iki 17%, F. grminerum nuo 1% iki 9%, F. poe nuo 2% iki 11%. F. grminerum pžeistų grūdų dugiusi ptikt Fmulus, Jnne ir Etn veislėse, mžiusii Dgmr, Skgen, Kovs DS, Tors, Vikrs DS veislėse. 5,0 4,0 3,0 2,0 1, m. 0,0 Fusrium spp. 66 pveiksls. Fusrium spp. pžeistų grūdų skičius (%) skirtingose žieminių kviečių veislėse 2015 m. (F fkt. = 1,32, p. = 0,208) 41

42 2, m. 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 F. venceum F. grminerum F. poe 67 pveiksls. F. venceum, F. grminerum ir F. poe pžeistų grūdų skičius (%) skirtingose žieminių kviečių veislėse 2015 m. 40,0 30,0 20,0 10,0 d d 2016 m. 0,0 Fusrium spp. 68 pveiksls. Fusrium spp. pžeistų grūdų skičius (%) skirtingose žieminių kviečių veislėse 2016 m. (F fkt. = 2,4**, p. = 0,047) 20,0 15, m. 10,0 5,0 0,0 F. venceum F. grminerum F. poe 69 pveiksls. F. venceum, F. grminerum ir F. poe pžeistų grūdų skičius (%) skirtingose žieminių kviečių veislėse 2016 m. 42

43 Derlius ir jo kokyinii rodiklii Žieminių kviečių veislių rlius ir jo kokyės rodiklii uvo įvertinti tiek nepurkštme, tiek fungicidis purkštme fonuose metis nepnudojus fungicidų, ki kuriose veislėse uvo guts plyginti gusus rlius. Veislių Vikrs DS, Torrild, Skgen ir SW Mgnifik uvo guts esminii didžiusis nuo 7,2 iki 8,3 t h -1 rlius (70 pv.). Prsčiu peržiemojusios veislės Alm DS ir Kovs DS surndino esminii mžiusią grūdų rlių, titinkmi 1,0 ir 3,3 t h -1. Fungicidis purkštme fone ki kurios veislės išryškėjo ypč gusiu rliumi. Lyginnt trp skirtingų veislių esminii rlingiusios, kip ir nepurkštme, uvo ju minėtos Vikrs DS, Torrild, Skgen ir SW Mgnifik, tip pt, kurių rlius siekė 8,1-10,2 t h -1. Dėl prsčiu peržiemojusios ir išretėjusios veislės Alm DS rlius uvo esminii mžiusis. Kitų veislių Ad,, Fmulus, Kovs DS, ir Rigi rlius rodiklii uvo esminii mžesni, lyginnt su rlingiusiomis veislėmis. Auglų psugi nuo ligų pnudojus fungicidus, visose tirtose veislėse uvo guti plyginti nemenki rlius priedi. Ryškiusis rlius pdidėjims, nors rlius plyginus su kitomis veislėmis ir uvo mžs, nusttyts vienoje iš prsčiu peržiemojusioje veislėje Kovs DS, kur rlius prieds uvo pie 3,5 t h -1. Nors Alm DS, ir Rigi veislių rlius uvo plyginti mžs, tčiu či tip pt išryškėjo teigims fungicidų poveikis rlius pdidėjimui. Šiose veislėse uvo guts virš dviejų tonų rlius pdidėjims. VIKARAS DS TORRILD SKAGEN RIGI SW MAGNIFIK LINUS KOVAS DS JULIUS FAMULUS ARON ALMA DS ADA Purkšt c Nepurkšt 0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 70 pveiksls. Žieminių kviečių veislių grūdų rlius (t h -1 ) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2014 m tyrimo metis veislių rlingums purkštme fungicidis fone nesmrkii skyrėsi nuo nepurkštų. Ti greičiusii įtkojo šių metų jvų uginimo sezonu susiklosčiusios neplnkios oro sąlygos nkstyvm gryinių ligų išplitimui; vėlesniuose uglų vystymosi trpsniuose smrkiu plitusios ligos, rlius rodiklius mži įtkojo. Ki kuriose veislėse rlius priedų visi neuvo gut, o didžiusis guts rlius pdidėjims (0,4-0,7 t h -1 ) uvo,, Vikrs DS,, Arkdi,, Dgmr ir Tors veislėse (71 pv.). Visose tirtose žieminių kviečių veislėse, fungicidis nepurkštme fone uvo guts nemenks 8,5-11,1 t h -1 rlius. Lyginnt trp visų veislių esminii rlingiusios uvo,, Dgmr, Arkdi, Skgen, Kovs DS, ir, iš jų pstrosios keturios išryškėjo ypč gusiu rliumi ei dvė 10 ir dugiu d ef gh fgh h g 43

44 tonų iš hektro. Veislių,, Sw Mgnifik, Fmulus, Smug ir Rmiro rlius guts esminii mžesnis, lyginnt su gusiusiu rlingumu psižymėjusiomis veislėmis metis visos tirtos veislės nepurkštme fungicidis fone surndino gusų rlių. Skirtingose veislėse žieminių kviečių rlius svyrvo 6,94-8,94 t h -1 intervle (72 pv.). Šių tyrimo metų tiek nepurkštme tiek fungicidis purkštme fonuose rlingiusios uvo, Dgmr, Jnne, Etn ir veislės, kurios nepnudojus fungicidų dvė nuo 8,5 iki 8,9 t h -1. Esminii mžesniu rlingumu nuo 6,9 iki 7,3 t h -1, lyginnt su pstrosiomis išsiskyrė Arktis,, SW Mgnifik, ir Vikrs DS. Šiis tyrimo metis tikslings fungicidų pnudojims ki kuriose veislėse dvė nemenkus rlius priedus. Didžiusis rlius pdidėjims ( 1,2-1,4 t h -1 ) nusttyts Ad,, Etn ir Kovs DS veislėse. Mžesnis rlius prieds, iki vienos tonos iš hektro, uvo guts, Cretor, Ken DS,, Sedul DS, Skgen ir Tors veislėse. Vikrs Tors Smug Skgen Rigi Rmiro Mgnifik Kovs Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad Nepurkšt 71 pveiksls. Žieminių kviečių veislių grūdų rlius (t h -1 ) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2015 m metis visose tirtose veislėse fungicidų pnudojims turėjo teigimo poveikio tūkstnčio grūdų msės pdidėjimui (73 pv.). Nepurkštme fone gutis duomenimis, Skgen, Fmulus, ir Alm DS išsiskyrė stmi sėkl, kurių tūkstnčio grūdų msė siekė 47,08-49,61 g, o SW Mgnifik ir Vikrs DS smulkiusi (titinkmi 34,62 ir 37,15 g). Po fungicidų pnudojimo didžiusis tūkstnčio grūdų msės pdidėjims nusttyts Kovs DS,,, SW Mgnifik ir Vikrs DS veislėse, nuo 7,24 iki 9,08 grmų. Mžiusi fungicidų įtk nusttyt Ad veislėje, kur tūkstnčio grūdų msės pdidėjims uvo guts tik 2,53 g metis fungicidų pnudojims žieminiuose kviečiuose neturėjo esminės įtkos tūkstnčio grūdų msės pdidėjimui. Tčiu šiis tyrimo metis visos tirtos veislės surndino gn stmius grūdus (74 pv.). Lyginnt viss veisles stmiusiis grūdis išsiskyrė Arkdi,, Dgmr, 44 Purkšt fgh f f f h f h ef fg 0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 gh f gh f h i fg ijk i ghi k hi

45 Rmiro, Smug ir. Šių veislių 1000 grūdų svėrė 50 ir dugiu grmų. Esminii smulkesni grūdi, lyginnt su ju minėtomis veislėmis, nusttyti Ad,, SW Mgnifik,, Rigi ir Vikrs DS veislių. Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad Purkšt Nepurkšt jk ghij fgh f hi h ghi1 fgh fgh fg5 fgh f ijk1 ghij h fg fgh f ijk hij k j ijk2 ghij f 0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 72 pveiksls. Žieminių kviečių veislių grūdų rlius (t h -1 ) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2016 m. f 45

46 Purkšt Nepurkšt VIKARAS DS TORRILD SKAGEN RIGI SW MAGNIFIK LINUS KOVAS DS JULIUS FAMULUS ARON ALMA DS ADA c ghi i ef d fghi fghi ghi i fg hi5 ef 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 g 73pveiksls. Žieminių kviečių veislių tūkstnčio grūdų msė (g) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2014 m. Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad Purkšt 74 pveiksls. Žieminių kviečių veislių tūkstnčio grūdų msė (g) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2015 m. 46 Nepurkšt c ghi f f e d fgh e ijk e hij fgh klm f jklm h klm fgh m gh klm 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 g

47 Žieminių kviečių rlius kokyinims rodiklims įvertinti uvo nusttyt grūdų siko msė ei nusttyts ltymų kiekis skirtingų veislių grūduose is ir 2016-is tyrimo metis žieminių kviečių grūdų siko msės rodiklii trp skirtingų veislių li įvirvo. Fungicidų pnudojims įtkojo siko msės pdidėjimą metis fungicidis nepurkštme fone grūdų siko msė svyrvo nuo 67,85 iki 80,37 kg hl -1 (75 pv.). Didžiusi uvo nusttyt Ad, Angelus, Ken DS, SW Mgnifik ir Rigi veislių. Esminii mžesnė grūdų siko msė uvo fungicidis nepurkštose, Kovs DS, Gj DS ir Cretor veislėse. Pnudojus fungicidus visose tirtose veislėse guts grūdų siko msės prieds metis fungicidis nepurkštme fone grūdų siko msės rodiklii uvo disni, lyginnt su 2015 ir svyrvo 75,08-84,70 kg hl -1 intervle. Šiis tyrimo metis esminii didžiusi siko msė nusttyt Ad,,, Ken DS, SW Mgnifik, ir veislių (76 pv.). Mžiusi, Kovs DS, Gj DS ir Cretor veislėse. Fungicidų pnudojims tip pt turėjo teigimą poveikį grūdų siko msės pdidėjimui. Bltymų kiekis skirtingų veislių grūduose skirtingis tyrimo metis skyrėsi. Lyginnt trijų metų duomenis, didžiusi ltymų kiekii (%) nusttyti pirmisiis tyrimo metis (77 pv.), o mžiusi 2016 metis (78 pv.). Fungicidų pnudojims skirtingi įtkojo grūdų ltymingumą ir 2015 metis vienų veislių grūduose ltymų kiekį šiek tiek didino, kitų šiek tiek mžino ir trp skirtingų veislių iš esmės nesiskyrė (79 pv) metų lieting ir li neplnki ntroji vsros pusė greičiusii lėmė ltymingumo skirtumus trp tskirų veislių. Šiis metis pnudotų fungicidų poveikis grūdų ltymingumui tip pt uvo li skirtings. Ki kuriose veislėse fungicidų poveikis uvo neigims ir mžino grūdų ltymingumą, o tokiose veislėse, kip Tors, Skgen, Sedul DS, Etn, Dgmr didino ir gn ženklii. Ad,, Cretor, ir veislėse pnudojus fungicidus nusttyts ltymų kiekio grūduose pdidėjims. Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad Purkšt Nepurkšt 75 pveiksls. Žieminių kviečių veislių grūdų siko msė (kg hl -1 ) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2015 m. k l fg d ef d g d d d h hi ij ef5 j fg 70,0 72,0 74,0 76,0 78,0 80,0 82,0 84,0 86,0 e ef ef ef j ij gh hij gh m j kg 47

48 Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad Purkšt Nepurkšt 76 pveiksls. Žieminių kviečių veislių grūdų siko msė (kg hl -1 ) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2016 m. ef ef c fg gh ef 60,0 65,0 70,0 75,0 80,0 85,0 kg g g ghi hi hi ghi i i d j Purkšt Nepurkšt VIKARAS DS TORRILD SKAGEN RIGI SW MAGNIFIK LINUS KOVAS DS JULIUS FAMULUS ARON ALMA DS ADA d e d g c f e h g f 0,0 2,5 5,0 7,5 10,0 12,5 15,0 17,5 20,0 77 pveiksls. Bltymų kiekis žieminių kviečių veislių grūduose (%) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2014 m. 48 %

49 Vikrs DS Tors Smug Skgen Rigi Rmiro SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Fmulus Dgmr Arkdi Angelus Ad Purkšt Nepurkšt f fgh f gh hi 5 ef ef 5 f 1e5 ijk ijk hi hijk gh fgh k k 0,0 2,5 5,0 7,5 10,0 12,5 15,0 17,5 % 78 pveiksls. Bltymų kiekis žieminių kviečių veislių grūduose (%) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2015 m. Vikrs DS Tors Skgen Sedul DS SW Mgnifik Kovs DS Ken DS Jnne Gj DS Fmulus Etn Dgmr Cretor Arktis Ad Purkšt fg e fg fg fg fg fg fg fg fg 79 pveiksls. Bltymų kiekis žieminių kviečių veislių grūduose (%) nepurkštme ir fungicidis purkštme fonuose, 2016 m. 49 Nepurkšt f fg fg 11 11, , ,5 14 % g

50 Apiendrinims Šio tyrimo trejų metų likotrpiu žieminių kviečių vegetcijos metu psėlyje uvo išplitusios miltligė (Blumeri grminis), lpų septoriozė (Zymoseptori tritici) ei kviečių dryžligė (Pyrenophor tritici-repentis). Pirmisiis tyrimo metis uvo nusttyt ir rudųjų rūdžių (Puccini recondit) ei Prstgnospor nodorum sukelimos lpų septoriozės požymių. Trijų metų duomenų piendrinimui uvo pskičiuots ligos pžeisto ploto sezono metu inkss (AUDPC). Kdngi skirtingis tyrimų metis sėjmų veislių sąršs skyrėsi, ti jutrumo gryinėms ligoms ei vertingumo nusttymui uvo psirinktos veislės, kurios eksperimento metu uvo uginmos ent du metus. Trijų metų likotrpiu sėtos 28 žieminių kviečių veislės, iš kurių 16 krtojosi ksmet r du metus. Buvo įvertints skirtingų veislių jutrums džniusii eksperimento metu plitusioms kviečių lpų ligoms: miltligei, lpų septoriozei ir kviečių dryžligei. Pskičiuoti trijų metų AUDPC rodiklii prodė, kd jutriusios miltligei uvo, Fmulus ir veislės (1 lentelė). Mžiusii miltligė pžeidė SW Mgnifik, ir Skgen, tip pt Kovs du metus iš trijų uvo trp mžiu pžeistų. Lpų septoriozei jutriusios uvo ir, tip pt vienus metus iš dviejų smrkiu šios ligos uvo pžeistos, ir Rigi žieminių kviečių veislės (2 lentelė). Tolerntiškiusi lpų septoriozei tyrimo likotrpiu uvo Skgen veislė. Vienus metus iš dviejų mžiu nuo šios ligos nukentėjo Ken DS ir Tors, tip pt SW Mgnifik vienerius metus iš trijų uvo pžeist esminii mžesniu tis metis intensyvumu. Kovs DS gn prieštring veislė, kuri 2014 metis uvo trp mžiusii lpų septoriozės pžeistų, o 2016 trp smrkiusii. Kviečių dryžligė jvų psėliuose psirodydvo vėlyvisiis uglų vystymosi trpsniis. Trejų metų duomenimis mžiusii nuo dryžligės nukentėjo Ken DS ir veislės (3 lentelė), o jutriusios, Kovs DS ir Vikrs DS. Tip pt ir SW Mgnifik, lyginnt viss tirts veisles vieneriuis metus iš trijų kviečių dryžligės uvo pžeistos disesniu intensyvumu. Plnkiusi vrpų fuzriozei plisti uvo 2014 ir 2016 m., ki vrpų fuzriozės pžeidims siekė 26,5-64,5 % ir 6,0-53,5 %, o intensyvums 0,93-7,04 % ir 0,49-8,52 %, titinkmi metis vrpų fuzriozė pžeidė 1,5-31,5 % vrpų, o ligos intensyvums siekė 0,02-0,98 % m vrpų fuzriozės išplitims ir intensyvums uvo nusttyts 28 žieminių kviečių veislėse, iš jų 16 veislių ( Ad,,, Dgmr, Fmulus,, Ken DS, Kovs DS,, SW Mgnifik,, Rigi, Skgen, Tors, Vikrs DS ir ) uvo tirtos 2-3 metus. Įvertinus šių veislių tsprumą vrpų fuzriozei, uvo nusttyt, kd tspriusios vrpų fuzriozei uvo, Dgmr, Tors, Rigi, Ad žieminių kviečių veislės. Jutriusios vrpų fuzriozei uvo, Vikrs DS,,, Skgen ir SW Mgnifik. Vidutiniški jutrios vrpų fuzriozei uvo Kovs DS, Ken DS, Fmulus,, m. žieminių kviečių grūdų užsikrėtims Fusrium genties gryis uvo li skirtings: mžiusis nusttyts 2015 m., didžiusis 2016 m. Grūdų užsikrėtimo Fusrium genties gryis sttistiški ptikimi skirtumi trp veislių nusttyti tik 2014 ir 2016 m. Fusrium gryų infekcijos lygis grūduose visis tyrimų metis nepriklusė nuo vrpų fuzriozės intensyvumo korelicij trp šių rodiklių uvo silpn ir sttistiški neptikim. Išnlizvus vrpų fuzriozės intensyvumo, grūdų užsikrėtimo Fusrium genties gryis ir tskiri F. grminerum gryis nusttyt, kd per visą tyrimo likotrpį tspriusios Fusrium gryų pžeidimui uvo Vikrs DS ir Skgen veislės, jutriusios,. Tirtų veislių rlingums skirtingis metis uvo nevienods. Mžiusi rlius rodiklii guti 2014 metis, o didžiusis rlius guts 2015 metis metis nepurkštme fone veislių Vikrs DS, Torrild, Skgen ir SW Mgnifik rlius uvo guts esminii didžiusis, o prsčiu peržiemojusios Alm DS ir Kovs DS surndino esminii mžiusią grūdų rlių. Pnudojus fungicidus teigims fungicidų poveikis rlius pdidėjimui išryškėjo veislėse Kovs DS, Alm DS, ir Rigi. Fungicidų pnudojims tip pt turėjo teigimo poveikio tūkstnčio grūdų msės pdidėjimui visose tirtose veislėse metis, lyginnt trp visų veislių esminii rlingiusios uvo,, Dgmr, Arkdi, Skgen, Kovs DS, ir, iš jų pstrosios keturios išryškėjo ypč gusiu rliumi ei dvė 10 ir dugiu tonų iš hektro rlių. 50

51 1 lentelė. Žieminių kviečių veislių miltligės (Blumeri grminis) pžeisto ploto sezono metu inkss (AUDPC), m. Eil. Nr. VEISLĖ Ad 74,20* 18,95 28,35 2 Alm DS 145,13 3 Angelus 9,08 4 Arkdi 29,74 5 Arktis 40, ,44** 42,14 72, ,06 51,66 8 Cretor 40,95 9 Dgmr 24,80 31,50 10 Etn 40,95 11 Fmulus 148,17 74,06 94,50 12 Gj DS 47,25 13 Jnne 37, ,97 47,31 59,85 15 Ken DS 26,32 34,65 16 Kovs DS 122,23 11,50 25, ,54 20,38 53,55 18 SW Mgnifik 40,44 9,46 31, ,19 22,05 20 Rmiro 25,45 21 Rigi 61,74 32,37 22 Sedul DS 22,05 23 Skgen 46,69 11,80 31,50 24 Smug 38,84 25 Tors 29,39 53,55 26 Torrild 35,63 27 Vikrs DS 104,01 32,56 18, ,43 15,75 * žli splv pžymėtos veislės tskiris tyrimo metis uvo mžiu pžeistos miltligės **rudon splv pžymėtos veislės tskiris tyrimo metis uvo smrkiu pžeistos miltligės Veislių,, Mgnifik, Fmulus, Smug ir Rmiro rlius guts esminii mžesnis, lyginnt su gusiusiu rlingumu psižymėjusiomis veislėmis metų tiek nepurkštme tiek fungicidis purkštme fonuose rlingiusios uvo, Dgmr, Jnne Etn ir veislės. Esminii mžesniu rlingumu, lyginnt su pstrosiomis išsiskyrė Arktis,, SW Mgnifik ir Vikrs DS.Lyginnt viso tyrimo likotrpio tskirų metų rlius duomenis, mtyti, kd mžesniu rlingumu išsiskyrė, SW Mgnifik ir veislės. Tip pt Fmulus vienerius metus iš trijų dvė mžesnį rlių, lyginnt su kitomis veislėmis. Derlingiusios veislės, lyginnt trijų metų duomenis uvo ir Skgen. Vienerius metus iš dviejų geru rlingumu išsiskyrė Dgmr ir veislės. Vikrs DS rlius rodiklių tžvilgiu uvo prieštring. Vienerius metus iš trijų uvo trp geriusiu rlingumu išsiskyrusių ir vienerius trp mžesnį rlių dvusių. 51

52 2 lentelė. Žieminių kviečių veislių lpų septoriozės (Zymoseptori tritici) pžeisto ploto sezono metu inkss (AUDPC), m. Eil. Nr. VEISLĖ Ad 662,77 304,00 651,18 2 Alm DS 787,07 3 Angelus 399,37 4 Arkdi 612,88 5 Arktis 843, ,20** 551,47 780, ,80 591,13 8 Cretor 461,57 9 Dgmr 352,73 595,94 10 Etn 849,95 11 Fmulus 647,88 337,53 633,16 12 Gj DS 324,59 13 Jnne 633, ,94 258,55 662,87 15 Ken DS 169,28 699,30 16 Kovs DS 835,30 348,68 570, ,52 377,72 637,51 18 SW Mgnifik 454,83* 341,06 602, ,79 856,29 20 Rmiro 416,14 21 Rigi 1410,65 292,98 22 Sedul DS 663,77 23 Skgen 368,06 194,03 497,66 24 Smug 576,17 25 Tors 350,23 586,93 26 Torrild 1106,72 27 Vikrs DS 580,87 242,41 764, ,36 639,63 * žli splv pžymėtos veislės tskiris tyrimo metis uvo mžiu pžeistos lpų septoriozės **rudon splv pžymėtos veislės tskiris tyrimo metis uvo smrkiu pžeistos lpų septoriozės 2015-is ir 2016-is tyrimo metis žieminių kviečių grūdų siko msės rodiklii trp skirtingų veislių li įvirvo. Fungicidų pnudojims įtkojo siko msės pdidėjimą. Didžiusi uvo nusttyt Ad, Angelus, Ken DS, SW Mgnifik ir Rigi veislių. Esminii mžesnė grūdų siko msė uvo fungicidis nepurkštose, Kovs DS, Gj DS ir Cretor veislėse. Pnudojus fungicidus visose tirtose veislėse guts grūdų siko msės prieds metis esminii didžiusi siko msė nusttyt Ad,,, Ken DS, SW Mgnifik, ir veislių. Mžiusi, Kovs DS, Gj DS ir Cretor veislėse. Fungicidų pnudojims tip pt turėjo teigimą poveikį grūdų siko msės pdidėjimui. 52

53 3 lentelė. Žieminių kviečių veislių kviečių dryžligės (Pyrenophor tritici-repentis) pžeisto ploto sezono metu inkss (AUDPC), m. Eil. Nr. VEISLĖ Ad 52,70 26,64 24,83 2 Alm DS 61,30 3 Angelus 22,48 4 Arkdi 19,63 5 Arktis 36, ,90* 34,89 24, ,54 29,36 8 Cretor 23,38 9 Dgmr 32,10 20,30 10 Etn 20,84 11 Fmulus 20,20 28,63 23,02 12 Gj DS 16,49 13 Jnne 22, ,20** 43,46 26,83 15 Ken DS 27,11 15,23 16 Kovs DS 51,60 51,13 31, ,80 37,35 23,20 18 SW Mgnifik 167,10 36,69 26, ,59 20,84 20 Rmiro 58,05 21 Rigi 13,60 34,67 22 Sedul DS 26,10 23 Skgen 55,20 33,15 19,58 24 Smug 18,32 25 Tors 29,14 23,56 26 Torrild 21,10 27 Vikrs DS 93,30 51,81 29, ,05 21,39 * žli splv pžymėtos veislės tskiris tyrimo metis uvo mžiu pžeistos kviečių dryžligės **rudon splv pžymėtos veislės tskiris tyrimo metis uvo smrkiu pžeistos kviečių dryžligės Lyginnt trijų metų duomenis, didžiusi ltymų kiekii (%) nusttyti pirmisiis tyrimo metis, o mžiusi 2016 metis. Fungicidų pnudojims skirtingi įtkojo grūdų ltymingumą ir 2015 metis vienų veislių grūduose ltymų kiekį šiek tiek didino, kitų šiek tiek mžino ir trp skirtingų veislių iš esmės nesiskyrė metis pnudotų fungicidų poveikis grūdų ltymingumui tip pt uvo li skirtings. Ki kuriose veislėse fungicidų poveikis uvo neigims ir mžino grūdų ltymingumą, o tokiose veislėse, kip Tors, Skgen, Sedul DS, Etn, Dgmr ir gn ženklii. Ad,, Cretor, ir veislėse pnudojus fungicidus nusttyts ltymų kiekio grūduose pdidėjims. 53

54 VASARINIAI KVIEČIAI Miltligė (Blumeri grminis) Pirmisiis tyrimo metis ki kuriose veislėse nuo nkstyvų vystymosi trpsnių ju uvo prdėjusi plisti miltligė. Veislėse Vánek,, Rospud, IS Jriss ir Ethos šios ligos išplitims ju siekė nuo 72,5 iki 97,5 %, o KWS Willow, Vinjett,, LD BTP7, SW Kungsjet, Hmlet, KWS Colld ir Berlock šiuo nkstyvuoju uglų vystymosi periodu miltligės pžeidimų dr neuvo nusttyt (80 pv.). Smrkiusii uvo pžeisti Vánek veislės ugli, kur ligos intensyvums uvo 3,48 %, tip pt lyginnt su kitomis tirtomis veislėmis esminii smrkiu uvo pžeistos Rospud ir Ethos (81 pv.). Vėlesniis uglų ugimo trpsniis lpų ligų pskitos uvo tliekmos įvertinnt suminį 3 viršutinių lpų pžeidimo plotą procentis. Vsrinių kviečių mlėjimo ei vmzlėjimo-plukėjimo trpsniis Weren, Vánek, ir KWS Chmsin uvo esminii smrkiusii pžeistos miltligės, lyginnt su kitomis pžeistomis veislėmis (82, 83, 84 ir 85 pv.). Bmlėjimo trpsniu KWS Willow, LD BTP7 ir KWS Colld miltligės požymių dr neptikt, o kviečių vmzlėjimo-plukėjimo trpsniis miltligė pžeidė tik pvienius šių veislių uglus. Auglų plukėjimo-žydėjimo trpsniis tik 5 veislėse ( KWS Willow, Vinjett, LD BTP7, SW Estrd ir SW Colld ) iš 19 tirtų miltligės išplitims uvo mžesnis negu 50 % (86 ir 87 pv.). Šiuo likotrpiu trp smrkiusii miltligės pžeistų išliko Weren ir Vánek, intensyvums titinkmi 7,40 ir 7,48 %. Lyginnt su kitomis veislėmis,, IS Jriss, Hmlet ir KWS Chmsin tip pt uvo esminii smrkiu pžeistos miltligės, nors ir nuo smrkiusii pžeistų šių veislių jutrums miltligei skyrėsi iš esmės. KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 80 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse krūmijimosi trpsniu (BBCH 23-24), 2004 m. fg fg fg g Išplitims % 54

55 KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell 81 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse krūmijimosi trpsniu (BBCH 23-24), 2014 m. 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 ef fgh h Intensyvums % KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell f h h fg fghi ghi hij ijk jklm klm m 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % 82 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse mlėjimo trpsniu (BBCH 32-33), 2014 m. 55

56 KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell d 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 Intensyvums % 83 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse mlėjimo trpsniu (BBCH 32-33), 2014 m. e g KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell 84 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse vmzlėjimoplukėjimo trpsniis (BBCH 47-51), 2014 m. f f f 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 110,0 Išplitims % ef f fg ghi ghi hi i 56

57 KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell ef fgh fgh h gh 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 Intensyvums % 85 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse vmzlėjimoplukėjimo trpsniis (BBCH 47-51), 2014 m. KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell 86 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse plukėjimožydėjimo trpsniis (BBCH 55-65), 2014 m. fg rfg fg fg 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 fg fg g g Išplitims % 57

58 KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell 87 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse plukėjimožydėjimo trpsniis (BBCH 47-51), 2014 m. Vsrinių kviečių pieninėje rndoje uvo įvertinti ligų pžeidimi nt vėlivinio, tuo likotrpiu dr žlio lpo. Smrkiusii pžeisti uvo Weren, Vánek, Hmlet, KWS Chmsin ei veislių ugli, miltligės intensyvums šiose veislėse uvo nuo 1,65 iki 3,20 % (88 ir 89 pv.). Šiuo periodu nksčiu minėtos ir IS Jriss veislės uvo pžeistos mžiu, o ligos intensyvums esminii skyrėsi nuo smrkiusii pžeistų. 15-oje veislių iš 19 miltligės intensyvums nt vėlivinio lpo uvo mžesnis negu 1 % metis pirmoji lpų ligų pskit vsriniuose kviečiuose tlikt jvų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-33). Tuo likotrpiu ju visose tirtose veislėse nusttyt miltligės (Blumeri grminis) pžeidimų. Ligos išplitims svyrvo ne menkme 4,18 ir 83,33 % intervle (90 pv.), tčiu ligos intensyvums jvų mlėjimo stdijoje dr neuvo dilis (0,04-1,84 %) (91 pv.). Lyginnt viss tirts veisles iš esmės mžesniu intensyvumu uvo pžeistos Berlock, KWS Cold, Sonett ir KWS Willow veislės. Smrkiusii ir esminiu skirtumu nuo visų kitų uvo pžeistos Vánek ir veislės. Vsrinių kviečių plukėjimo-žydėjimo (BBCH 55-65) trpsniis Blumeri grminis išplito smrkiu, ki kuriose veislėse ( Vánek, KWS Scirocco, Hmlet, Grnny, KWS Chmsin ) ju siekė 88,33-98,35 % (92 pv.), nors ligos intensyvums smrkii nepkito. Jutresnės miltligei šime uglų vystymosi trpsnyje liko, ju minėtos Vánek ir, tip pt esminii smrkiu uvo pžeistos KWS Scirocco, Hmlet ir KWS Chmsin vsrinių kviečių veislės (93 pv.). Vėlyvojoje pieninėje uglų rndoje, nudžiūvus ptinims lpms KWS Willow ir Berlock veislėse miltligės pžeidimų nenusttyt (94 pv.). Vėlyvuoju uglų vystymosi periodu ir per visą uglų vystymosi likotrpį iš visų tirtų veislių, jutriusiomis miltligei išliko Vánek, KWS Scirocco ir Grnny, tip pt šiuo vėlyvuoju uglų vystymosi periodu esminii smrkiu, lyginnt su kitomis, uvo pžeist KWS Chmsin veislė (95 pv.). 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 Intensyvums % e e g g 58

59 KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell 88 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse žydėjimo-pieninės rndos trpsniis (BBCH 69-75), 2014 m. fg 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 Išplitims % fg fg g KWS Willow Weren Vinjett Vnek Rospud LD BTP7 SW Kungsjet IS Jriss Hmlet Grnry Ethos SW Estrd Diskett KWS Colld KWS Chmsin Berlock Arell e e e f 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 Intensyvums % 89 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse žydėjimopieninės rndos trpsniis (BBCH 69-75), 2014 m. 59

60 Willow Vnek Sonett Nwr KWS Scirocco KWS Cold IS Jriss Hmlet Grnny Ethos Chmsin Berlock SW f f f 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % 90 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-33), 2015 m. Willow Vnek Sonett Nwr KWS Scirocco KWS Cold IS Jriss Hmlet Grnny Ethos Chmsin Berlock SW f f f ef f f 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 Intensyvums % 91 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 31-33), 2015 m. h h 60

61 Willow Vnek Sonett Nwr KWS Scirocco KWS Cold IS Jriss Hmlet Grnny Ethos Chmsin Berlock SW g fg fg 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % 92 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse uglų plukėjimožydėjimo trpsniis (BBCH 55-65), 2015 m. Willow Vnek Sonett Nwr KWS Scirocco KWS Cold IS Jriss Hmlet Grnny Ethos Chmsin Berlock SW f f ef fg g ghi ghi i 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 Intensyvums % 93 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse uglų plukėjimo-žydėjimo trpsniis (BBCH 55-65), 2015 m. 61

62 Willow Vnek Sonett Nwr KWS Scirocco KWS Cold IS Jriss Hmlet Grnny Ethos Chmsin Berlock SW f f fgh fgh h fgh h 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Išplitims % 94 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. Willow Vnek Sonett Nwr KWS Scirocco KWS Cold IS Jriss Hmlet Grnny Ethos Chmsin Berlock SW 95 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), 2015 m. d 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 Intensyvums % 62

63 2016 metis pirmieji miltligės požymii vsrinių kviečių veislių psėlyje nusttyti uglų mlėjimo trpsniu. Šiuo uglų vystymosi periodu ligos išplitims li įvirvo trp skirtingų veislių ir svyrvo nuo 5,0 iki 100 % (96 pv.). Mžiusis tiek miltligės išplitims, tiek ligos intensyvums nusttyts ir Berlock veislėse (97 pv.). Šios veislės miltligės pžeistos uvo vos 0,03 % intensyvumu, ki tuo trpu esminii smrkiusii, lyginnt viss tirts veisles, pžeistose, KWS Jetstrem ir IS Jriss ligos intensyvums svyrvo 3,40-8,00 % intervle. Vėlesniis uglų vystymosi trpsniis miltligė smrkiu neplito ( pv.). Šio sezono metu nusttyt, kd miltligei esminii jutresnės uvo Licmero, KWS Jetstrem ir Hmlet veislės, o esminii tolerntiškesnės KWS Colld, KWS Akvilon, Berlock ir Nwr vsrinių kviečių veislės. Wicki Nwr Licmero KWS Colld KWS Akvilon KWS Jetstrem IS Jriss Hmlet c KWS Chmsin Berlock 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Išplitims, % 96 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 30-32), 2016 m. Wicki Nwr Licmero KWS Colld KWS Akvilon KWS Jetstrem IS Jriss Hmlet KWS Chmsin Berlock c d e 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 9,00 Intensyvums, % 97 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse uglų mlėjimo trpsniu (BBCH 30-32), 2016 m. 63

64 Wicki Nwr Licmero KWS Colld KWS Akvilon KWS Jetstrem IS Jriss Hmlet KWS Chmsin Berlock 98 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse uglų žydėjimopieninės rndos prdžios trpsniis (BBCH 65-71), 2016 m. 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Išplitims, % c fg g Wicki Nwr Licmero KWS Colld KWS Akvilon KWS Jetstrem IS Jriss Hmlet KWS Chmsin Berlock 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 Intensyvums, % 99 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse uglų žydėjimo-pieninės rndos prdžios trpsniis (BBCH 65-71), 2016 m. e 64

65 Wicki Nwr Licmero KWS Colld KWS Akvilon KWS Jetstrem IS Jriss Hmlet KWS Chmsin Berlock 100 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) išplitims vsrinių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsnu (BBCH 73-77), 2016 m. f f 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 Išplitims, % f f ef f Wicki Nwr Licmero KWS Colld KWS Akvilon KWS Jetstrem IS Jriss Hmlet KWS Chmsin Berlock ef ef fg ghi i 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 Intensyvums, % 101 pveiksls. Miltligės (Blumeri grminis) intensyvums vsrinių kviečių veislėse uglų pieninės rndos trpsnu (BBCH 73-77), 2016 m. 65

66 Lpų septoriozė (Zymoseptori tritici, Prstgonospor nodorum) Vsrinių kviečių psėlyje 2014 metis gusiu išplitusi uvo lpų septoriozė, kurią sukeli Prstgonospor nodorum. Pirmoji lpų septoriozės pskit tlikt vsrinių kviečių vmzlėjimoplukėjimo trpsniis. Šiuo jvų vystymosi periodu ši lig uvo išplitusi visose tirtose veislėse, tčiu intensyvums dr neuvo dilis ir trp skirtingų veislių svyrvo nuo 0,03 iki 0,46 % (102 ir 103 pv.). Lyginnt su kitomis veislėmis, esminii smrkiusii šiuo ugimo trpsniu, lpų septoriozės uvo pžeist veislė KWS Chmsin. Vėliu, jvų plukėjimo-žydėjimo trpsniis šios ligos išplitims smrkii pdidėjo ir svyrvo 60,8 iki 95,0 (104 pv.). Šiuo jvų ugimo trpsniu išryškėjo vsrinių kviečių veislių jutrums lpų septoriozei. Esminii smrkiusii uvo pžeist ju minėt KWS Chmsin veislė, tip pt Vinjett, SW Kungsjet, Diskett, Berlock ir Arell. Šios veislės lpų septoriozės uvo pžeistos 4,90 6,82 % intensyvumu (105 pv.). Esminii mžiusii, lyginnt su smrkiusii pžeistomis veislėmis, uvo pžeistos,, IS Jriss, Hmlet, Grnry, Ethos, SW Estrd ir KWS Colld, šiose veislėse lpų septoriozės intensyvums uvo nuo 1,70 iki 3,34 % tyrimo metis vsrinių kviečių psėlyje plito lpų septoriozė, kurią sukeli Zymoseptori tritici. Pirmieji požymii nusttyti jvų plukėjimo-žydėjimo trpsniis (BBCH 55-65). Šiuo uglų vystymosi periodu dr ne visos veislės uvo pžeistos; pžeistose veislėse lpų septoriozės išplitims svyrvo 0,83-8,33 intervle, o intensyvums trp skirtingų veislių iš esmės nesiskyrė, išskyrus Nwr veislę, kuri šiuo likotrpiu uvo pžeist 0,15 % intensyvumu (106 ir 107 pv.). Po pskutinės lpų ligų pskitos, uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 75-77), nusttyt, kd šiis tyrimų metis visos tirtos vsrinių kviečių veislės uvo pknkmi tolerntiškos Zymoseptori tritici sukelimi lpų septoriozei, tik Nwr veislėje nusttyts dugiu, kip 1 % intensyvums, kuris esminii skyrėsi nuo visų tirtų veislių (108 ir 109 pv.). Visose kitose tirtose veislėse šios ligos intensyvums uvo li pnšus ir svyrvo mžme intervle nuo 0,03 iki 0,38 %, o Hmlet veislė šiis tyrimų metis lpų septoriozės pžeist neuvo metis lpų septoriozė vsrinių kviečių psėlyje smrkii neišplito (110 pv.). Lig psirodė vėlyvesniis, uglų žydėjimo-pieninės rndos prdžios (BBCH 65-71), trpsniis. Šiuo likotrpiu ligos intensyvums trp skirtingų veislių įvirvo nuo 0,49 iki 3,36 % (111 pv.). Vėliu, įtkoje neplnkių sukėlėjui vystymosi sąlygų, lpų septoriozės intensyvums nepdidėjo. Šių tyrimo metų rezultti prodė, kd iš visų tirtų vsrinių kviečių veislių, tolerntiškiusios Zymoseptori tritici uvo KWS Colld, KWS Akvilon, ir Berlock veislės. Šiose veislėse, lyginnt su kitomis tirtomis veislėmis, ligos intensyvums uglų pieninės rndos trpsniu (BBCH 73-77) uvo esminii mžesnis ir svyrvo 0,22-0,46 % intervle. Mžiu lpų septoriozei tsprios uvo IS Jriss, KWS Jetstrem ir Nwr veislės, kuriose ligos intensyvums uvo nuo 0,78 iki 1,25 % ir skyrėsi nuo kitų iš esmės ( pv.). 66