Turinys I dalis. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai Sąvokų paaiškinimai Bendroji informacija apie Lietuvą ir jos žemės

Transkriptas

1 Turinys I dalis. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai Sąvokų paaiškinimai Bendroji informacija apie Lietuvą ir jos žemės ūkio sektoriaus rezultatus Lietuvos ūkiai metais Lietuvos žemės ūkio veiklos 2010 m. rezultatai (pajamų šaltiniai ir pokyčiai) Komercinių bankų ir kredito unijų ūkininkams bei žemės ūkio įmonėms m. kreditų apžvalga Žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2004, 2008, 2009, 2010 m. veiklos rezultatų apžvalga II dalis. Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika po 2013 m. ir Lietuvos žemės ūkis Europos Komisijos (EK) komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui BŽŪP artėjant 2020 m Lietuvos žemės ūkio problemos ir siekiai BŽŪP po 2013 m EK pasiūlymų dėl daugiametės finansinės programos m. analizė ir komentaras BŽŪP artėjant 2020 m. (teisės aktų pasiūlymai) ES sutarties (Lisabonos) ir Sutarties dėl ES veikimo suvestinės redakcijos Dėl ES BŽŪP po 2013 m. darbų apimties BŽŪP po 2013 m. reglamentų projektų santraukos ir dalis analizės

2

3 I dalis Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai 3

4 SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAI Pagal Statistikos departamento prie LRV leidinį Žemės ūkio subjektai ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir kitos įmonės, įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys priekinę žemės ūkio produkciją. Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Žemės ūkio produkcijos apimtis, jos pokyčiai apskaičiuoti visuose žemės naudotojų ūkiuose. Visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės pateikia įvairaus periodiškumo (ketvirtines, metines) statistines ataskaitas. Duomenys iš ūkininkų ir šeimos ūkių renkami taikant imčių metodą. Lapkričio mėn., nuėmus derlių apie žemės ūkio augalų pasėlius ir derlių. Duomenys pateikiami įskaitant ūkius, turinčius mažiau vieno hektaro žemės ūkio naudmenų. Gyvulių skaičius ūkininkų ūkiuose apskaičiuojamas sausio 1 d., gyvulininkystės produktų gamyba kartą per metus. Žemės ūkio bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais metais gauto bendro derliaus, daugiamečių ir dekoratyvinių sodinių produkcijos, jaunų sodų ir uogynų išauginimo vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos ir gautų gyvulininkystės produktų, švelniakailių žvėrelių išauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis. Čia įtraukiama produkcija, realizuota maisto pramonės perdirbimo, didmeninės prekybos įmonėms, turguje ir kitur, suvartota gamybinėms reikmėms ir maistui, taip pat šalutinė produkcija (šiaudai, pūkai ir kt.). To meto gamintojų kainos einamaisiais metais faktiškai susiklosčiusios kainos. Jas sudaro vidutinės žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, turguje, privačiose parduotuvėse ir kitur parduotos produkcijos kainos bei neprekinės produkcijos gamybos ar išauginimo savikaina. Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai apskaičiuoti remiantis produkcijos įvertinimu ankstesnių metų ir 2005 m. veikusiomis kainomis, struktūra 2005 m. veikusiomis kainomis. Maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui bendras per metus suvartotų produktų kiekis, padalytas iš vidutinio metinio gyventojų skaičiaus. Maisto produktų vartojimo fondas sudarytas iš visų šio produkto išteklių (atsargos metų pradžioje, gamyba ar išauginimas, importas), atėmus eksportą, suvartojimą sėklai, pašarams ir kitiems gamybiniams tikslams, nuostolius bei atsargas metų pabaigoje. Augalininkystės produktų balansai sudaromi už kalendorinius ir žemės ūkio metus. Žemės ūkio paskirties žemė žemė, naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktams gaminti, žemė po gyvenamaisiais namais ir ūkiniais pastatais, kiemai, keliai ir žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis. Žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamos žemės ūkio naudmenos dirbamosios žemės plotas, kurį sudaro ariamoji žemė, kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos, daugiamečiai augalai, šiltnamių plotai ir daržai, skirti naudoti asmeniškai. Žemės ūkio augalų pasėliai ariamos žemės dalis, kurią užima pasėti žemės ūkio augalai. Skaičiuojami atskirų žemės ūkio augalų ir bendri jų pasėlių plotai. Gyvulininkystės produkcija produktyviųjų gyvulių išauginimo ir per ūkinio naudojimo procesą gauti produktai. Mėsos gamyba gyvulių ir paukščių, realizuotų mėsos perdirbimo įmonėms bei paskerstų ūkyje, gyvasis svoris, kuris nustatomas prieš skerdžiant gyvulius. Skerdienos svoris nustatomas su I (liežuviai, smegenys, kepenys, širdys) ir II (inkstai, plaučiai, galvos, ausys, tešmenys) kategorijų subproduktais, atėmus kanopų, odų, ragų ir vidurių svorį. Žemės ūkio produktų supirkimas augalininkystės ir gyvulininkystės produktų realizavimas didmeninės prekybos įmonėms, AB ir UAB, perdirbančioms žemės ūkio produkciją, žemės ūkio bendrovių cechams. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų ir žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų ir žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksai išreiškia žemės ūkio produktų, pagamintų Lietuvoje, realizuotų vidaus rinkoje, suvartotų vidaus poreikiams ar eksportuotų į kitas šalis, taip pat prekių, įsigytų ir vartojamų kaip gamybos proceso sąnaudos, kainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. 4

5 Supirkimo kainų indeksui skaičiuoti atrinkti pagrindiniai Lietuvos žemės ūkio produktai: javai, rapsų sėklos, linų pluoštas, cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės, vaisiai, gyvuliai, pienas ir kiaušiniai, žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių naftos produktai, elektra, cheminės augalų apsaugos priemonės, mineralinės trąšos, pašarai, sėklos ir kitos prekės, žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių žemės ūkio technika, transporto priemonės, žemės ūkio statiniai. Supirkimo kainų indeksui skaičiuoti informaciją teikia perdirbimo, didmeninės prekybos ir eksporto įmonės, iš Lietuvos ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir įmonių superkančios žemės ūkio produktus. Registruojami supirktų žemės ūkio produktų kiekiai ir kainos (be PVM). Žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių kainų indeksui skaičiuoti informaciją teikia atrinktos žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes. Žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksui skaičiuoti informaciją rengiama remiantis Lietuvos statistikos departamento Pramonės, Statybos ir investicijų, Užsienio prekybos statistikos skyrių atliekamais tyrimais. Bendroji informaciją apie Lietuvą Vidutinis metinis gyventojų skaičius, tūkst. vnt. 3454,2 3414,3 3358,1 3339,4 3286,8 Iš jų dalis, proc.: miesto gyventojų 66,8 66,6 66,8 66,9 66,9 kaimo gyventojų 33,2 33,4 33,2 33,1 33,1 Žemės ūkio ir susijusių veiklų dalis šalies 4,4 4,2 3,1 2,3* 2,7* pridėtinės vertės apimtyje, proc. Darbuotojų žemės ūkio srityje ir susijusiose veiklose dalis bendrame darbuotojų skaičiuje, proc. 17,2 13,2 6,7 8,3 8,2 * - Statistikos departamento prie LRV išankstiniai duomenys. Žemės ūkio subjektų skaičius Lietuvoje 2005, 2008, 2009 metais Žemės ūkio subjektai Registruoti ūkininkų ūkiai, 85, tūkst. ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės Gyventojų asmeniniai ūkiai, 153,1 108,7 103,2 * tūkst. * - duomenys tikslinami. 5

6 Žemės ūkio produkcija (to meto kainomis), mln. Lt Visa produkcija 4497,8 5117, ,2 Iš jos: augalininkystės ,8 4125,5 3239,5 3476,2 gyvulininkystės 1825,8 2545,5 3214,5 2467,5 2912,0 Žemės ūkio produkcijos apimties 2005 m. kainomis pokyčiai (2005 m. apimtys 100 proc.) Metai Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės ,1 82, ,4 93,8 118, ,9 94,5 126, ,3 94,7 123, ,2 84,8 121,1 Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai 6

7 Žemės ūkio produkcijos struktūra visuose ūkiuose m., proc. Produkcijos rūšis Pienas 24,4 23,3 24,7 Grūdai 19, ,6 Pašariniai ir kiti augalai 13,1 11,8 12,6 Kiaulių auginimas 10 9,5 10,5 Bulvės 6,7 6,3 4,9 Galvijų auginimas 5,7 4,9 6,0 Rapsai 4,0 5,0 5,5 Paukščiai 5,3 5,1 6,1 Augalai perdirbimui 5,1 7,2 ~ Daržovės 4,8 5 3,4 Kiaušiniai 2,4 2,7 2,8 Kita gyvulininkystės produkcija 1,4 1,3 2,1 Sodai ir uogynai 0,9 0,8 1,0 Žemės ūkio produkcijos, pagamintos įvairių kategorijų ūkiuose, dalis bendroje gamyboje, proc. Metai Visa produkcija Augalininkystės produkcija Gyvulininkystės produkcija Ūkininkų ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio Ūkininkų ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio Ūkininkų ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės įmonės įmonės ,0 30,0 81,7 18,3 59,5 40, ,9 28,1 82,5 17,5 59,9 40, ,3 28,7 79,4 20,6 63,2 36, ,9 23,1 85,3 14,7 68,6 31, ,4 19,6 87,4 12,6 71,9 28,1 7

8 Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai 8

9 Pagrindinių žemės ūkio produktų gamyba vienam gyventojui, kg Produkto rūšis Grūdai Kviečiai Rugiai Bulvės Daržovės Vaisiai ir uogos Cukriniai runkeliai Mėsa (skerdiena) Jautiena ir veršiena Kiauliena Paukštiena Pienas Kiaušiniai, vnt Pagrindinių maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui, kg Produkto rūšis Grūdai ir jų produktai Kviečiai ir jų produktai Rugiai ir jų produktai Bulvės Daržovės, arbūzai, melionai Vaisiai ir uogos Mėsa ir jos produktai Jautiena ir veršiena Kiauliena Paukštiena Pienas ir jo produktai Kiaušiniai, vnt Cukrus 26 27,1 36,4 31,3 27 9

10 Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokyčiai Eil. nr. Rodiklis Eksporto vertė, mln. Lt mln. Lt. su prieš tai ėjusiais metais 3 Proc. su prieš tai ėjusiais metais 4 Dalis visame Lietuvos eksporte, proc ,7 142,4 121,1 89,7 122,8 10,6 12, ,6 18,1 5 Importo vertė, mln. Lt Balansas +-, mln. Lt Šaltiniai. Pasinaudota Statistikos departamento ir LAEI leidinių duomenimis. Žemė Žemės ūkio paskirties žemės ūkio 3369,3 3367,6 3364,1 3361,6 3360,6 naudmenos, tūkst. ha Žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamos žemės ūkio 2531, , ,3 naudmenos, tūkst. ha Iš jų: ariama, 1524,5 1905,5 1860,9 2053,2 2127,4 joje: pasėliai 1370,7 1749,6 1747,9 1945,4 2007,8 Kultūrinės pievos ir gamyklos 972,9 890,7 783,2 607,6 614,2 10

11 Pasėlių plotai (tūkst. ha) ir struktūra proc m. visuose ūkiuose Tūkst. ha Grūdiniai augalai 1058,7 1151,2 1061,9 Javai ,5 1012,2 Žieminiai javai 464,4 627,1 521,1 rugiai 74,3 82,2 49,5 kviečiai ,2 367,4 miežiai 12,4 23,1 14,8 kvietrugiai 87,7 124,8 89,4 Vasariniai javai 557,6 476,4 491,1 kviečiai 113,5 102,8 150,2 miežiai 320,1 254,3 217,0 kvietrugiai 10,5 11,5 19,2 avižos 68 63,8 57,8 varpiniai mišiniai 10,1 16,5 19,9 grikiai 27,5 21,8 19,2 kukurūzai 7,6 5,5 7,1 Ankštiniai augalai grūdams 36,7 47,7 49,7 Linai 0,4 0,3 0,4 Žieminiai rapsai 65,7 106,5 89,3 Vasariniai rapsai 95,9 85,4 162,6 Cukriniai runkeliai 8,7 15,1 15,3 Kmynai 1,5 1,7 1,2 Bulvės 48,4 46,6 36,6 Lauko daržovės 14,2 14,1 13,6 Pašariniai šakniavaisiai 4,8 3,6 1,8 Daugiametės žolės (iki 5 m.) 359,8 481,3 713,9 Vienmetės žolės 56,9 9,3 12,0 Kukurūzai silosui ir žaliajai 21,5 18,6 17,6 masei Silosiniai augalai 1,4 1,7 1,1 Be to, pūdymai ,8 ~ Visi pasėliai 1747,9 1945,4 x m. pasėtas plotas; 2010 m. nuimtas plotas. ~ - nėra duomenų. x 2010 m. Statistikos departamentas prie LRV balanso neteikia. 11

12 12

13 Žemės ūkio augalų derlingumas m., 100 kg iš vieno ha Visuose ūkiuose Grūdai 32,9 33,8 27,0 Javų grūdai 33,5 34,5 27,6 Žieminių javų grūdai 41,4 38,9 30,6 rugiai 27,6 25,3 17,6 kviečiai 47,6 44,0 34,0 miežiai 39,4 38,3 25,2 kvietrugiai 32,7 31,7 24,3 Vasarinių javų grūdai 26,9 28,7 24,5 kviečiai 30,1 34,1 30,6 miežiai 28,8 30,3 23,6 kvietrugiai 23,3 27,3 21,1 avižos 20,7 22,3 16,2 varpiniai mišiniai 19,1 20,1 17,6 grikiai 7,6 6,7 7,3 kukurūzai 42,4 43,3 66,8 kitų javų grūdai 7,3 5,5 14,2 Ankštiniai grūdai 17 18,0 14,1 Žieminiai rapsai 27,2 25,3 19,9 Vasariniai rapsai 15,8 17,1 14,7 Cukriniai runkeliai Bulvės Lauko daržovės Pašariniai šakniavaisiai Daugiamečių žolių šienas 28,9 27,6 27,7 Vienmečių žolių šienas 38,2 28,2 27,2 Kukurūzai silosui ir žaliajai masei Silosiniai augalai

14 Žemės ūkio augalų derlingumas m., 100 kg iš vieno ha Ūkininkų ir šeimos ūkiuose ŽŪB ir kitose žemės ūkio įmonėse Grūdai 32,2 25, ,9 Javų grūdai 32,9 26,2 41,6 33,6 Žieminių javų grūdai 37,9 29,3 44,5 35,1 rugiai 25,3 17,3 25,3 19,0 kviečiai 42,6 33,0 48,3 37,4 miežiai 37,9 23,3 39,3 29,3 kvietrugiai 30,2 23,2 40,5 32,0 Vasarinių javų grūdai 27,5 23,2 35,7 31,5 kviečiai 33,4 29,5 38,3 35,0 miežiai 28,9 22,5 37,6 28,9 kvietrugiai 26,5 21,2 34,9 17,0 avižos 21,9 16,3 27,5 15,7 varpiniai mišiniai 20,5 18,2 17,1 11,6 grikiai 6,9 7,4 4,7 6,0 kukurūzai 42,1 55,3 45,5 77,7 kitų javų grūdai 5,5 14,2 4,8 11,9 Ankštiniai grūdai 17,3 14, ,7 Žieminiai rapsai 23,9 19,1 28,2 21,7 Vasariniai rapsai 16,3 14,2 20,2 16,2 Cukriniai runkeliai Bulvės Lauko daržovės Pašariniai šakniavaisiai Daugiamečių žolių šienas 27,6 27,6 27,9 36,1 Vienmečių žolių šienas 28,3 27,2 22,2 22,7 Kukurūzai silosui ir žaliajai masei Silosiniai augalai Gyvulių ir paukščių skaičius visuose ūkiuose (sausio 1 d.), tūkst. vnt Galvijai 779, ,9 759,4 748,0 Iš jų: melžiamos karvės 443,3 433,9 394,7 374,6 359,8 kiaulės ,3 897,1 928,2 929,4 avys 13,6 22,1 47,5 52,5 58,5 arkliai 60,7 63,6 54,4 49,0 44,7 Paukščiai 6848,1 8419,4 9107,4 9308,7 9466,3 14

15 Laikomų gyvulių ir paukščių dalis pagal ūkių kategorijas 15

16 Mėsos gamyba pagal rūšis visuose ūkiuose 16

17 Gyvulininkystės produktų gamybos struktūra pagal ūkių kategorijas Gyvulininkystės produktų gamyba Mėsa, tūkst. t gyvuoju svoriu 264,9 335,7 295,4 272,0 301,2 skerdienos svoriu 196,3 238,6 215,3 198,9 221,2 Pienas, tūkst. t 1796,4 1861,6 1883,8 1791,0 1736,5 Kiaušiniai, mln. vnt. 810,7 864,1 891,4 853,4 829,6 Primelžta pieno vidutiniškai iš karvės, kg Visuose ūkiuose Ūkininkų ir šeimos ūkiuose ŽŪB ir kitose žemės ūkio įmonėse

18 Primelžta pieno Ūkių grupavimas pagal laikomų karvių skaičių ( ) Laikė karvių, vnt. Ūkių skaičius, vnt. Karvių skaičius vnt. proc. nuo visų , , , , , , ,1 > ,6 Viso

19 Augalininkystės produktų supirkimas visuose ūkiuose, tūkst. t Grūdai 1128,7 1782,4 2405, ,2 kviečiai 788,3 1206,5 1445,2 1717,8 1365,7 rugiai 54, ,9 114,6 50,8 miežiai 224,5 441,9 590,5 438,5 372,2 ankštiniai grūdai 8,9 8,2 7,5 6,9 10,8 Cukriniai runkeliai (įsk. svoriu) 977,4 798,5 339,1 666,2 722,5 Linų pluoštas ,1 - Rapsų sėklos 109,9 215,1 299, ,9 Bulvės 32,4 12,8 48,7 50,2 54,5 Daržovės 36 34,8 55,9 57,1 55,6 Vaisiai ir uogos 76,4 74,3 39,6 23,1 24,6 Gyvulininkystės produktų supirkimas visuose ūkiuose, tūkst. t Gyvuliai ir paukščiai (gyv. svoriu) 191,2 234,7 242,6 215,1 231,2 Iš jų: galvijai 69,3 92,7 90,3 81,3 79,6 kiaulės 78,1 77,1 64,5 45,7 55,3 paukščiai 39,2 62,6 87,7 88,0 96,2 Pienas perskaičiuotas į bazinį ,8 1660,8 1534,3 1540,4 natūralaus riebumo 1026,1 1200,7 1375,6 1274,2 1278,3 Kiaušiniai, mln. vnt. 466,3 487,4 454,4 448,4 446,0 19

20 Augalininkystės produktų supirkimo kainos, Lt./t Grūdai Javų grūdai kviečiai rugiai miežiai pašarui salyklui avižos kvietrugiai grikiai Ankštinių augalų grūdai Linų pluoštas Linų sėmenys Cukriniai runkeliai įsk. svoriu Rapsų sėklos Bulvės Daržovės kopūstai agurkai svogūnų galvutės burokėliai morkos pomidorai vaisiai ir uogos obuoliai kriaušės slyvos vyšnios braškės avietės juodieji serbentai raudonieji serbentai Gyvulininkystės produktų supirkimo kainos, Lt./t Gyvuliai ir paukščiai (gyv. svoriu), iš jų: galvijai kiaulės avys ir ožkos paukščiai Pienas perskaičiuotas į bazinį natūralaus riebumo Kiaušiniai, už 1000 vnt

21 Vidutiniai metiniai žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksai 21

22 Vidutiniai metiniai žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų ir žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksai 22

23 Tiesioginių išmokų dydžiai Lietuvoje metais * m. PNTI dydis rodo bendrą susietos ir atsietos dalių sumą. Šaltinis: ŽŪM duomenys. Lietuvos ir kai kurių kitų ES šalių žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje sukurta pridėtinės vertės dalis 2006 ir 2010 m. proc ir bendras vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui BVP, tūkst.. Lt./1 gyv. Danija 1,2 1,0 146,0 Nyderlandai 2,2 1,9 122,9 Vokietija 0,8 0,8 105,6 Estija 2,0 2,3 37,3 Latvija 2,2 2,8 27,6 Lietuva 3,7 2,8 28,6 Lenkija 4,0 3,5 32,1 23

24 Darbo našumas Lietuvoje (pridėtinė vertė litais, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui) PV/SD Lt m m m m m Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Lietuvoje žemės ūkyje ir susijusiose veiklose sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, tesiekė 26 proc. šalies ūkio vidutinio darbo našumo (Danijoje 32 proc.; Vokietijoje 55 proc.; Nyderlanduose 80 proc.). Darbo našumas Lietuvoje ir kai kuriose kitose ES šalyse 2009 m., PV/SD Lt. Danija Vokietija Nyderlandai Estija Latvija Lietuva Lenkija Materialinės investicijos į žemės ūkį, mln. Lt. (LAEI duomenys) 2006 m. 346, m. 337, m. 469, m. 157, m. 143,8 24

25 Nupirktų naujų traktorių skaičius kai kuriose Europos šalyse 2010 m., vnt. Šaltinis: ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento duomenys. Nupirktų kombainų skaičius Lietuvoje m., vnt. Šaltinis: ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento duomenys. 25

26 Lietuvos ūkiai metais APŽVALGA (parengta pagal Žemės ūkio surašymo duomenis) parengė Jeronimas Kraujelis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas) Ūkių skaičius ir pokyčiai 1 lentelė Eil. Ūkių kategorijos Tūkst. vnt su 2003 nr vnt. +- proc. 1 Ūkiai, iš viso 272,1 200, ,5 2 Ūkininkų ir šeimos ūkių 271,5 199, ,6 3 Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ir įmonės, iš viso Iš jų: 0,610 0, ,9 3.1 ŽŪB 0,285 0, ,8 3.2 akcinės, uždarosios akcinės, investicinės bendrovės 0,152 0, ,2 26

27 Ūkių žemė pagal naudmenas 2 lentelė Eil. nr. Ūkių kategorijos Tūkst. ha 2010 su tūkst. ha +- proc. naudojo žemės, proc. 1 Ūkiai, iš viso , Ūkininkų i k ir šeimos ūkių , ,5 3 Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ir įmonės, iš viso Iš jų: ,4 13,5 3.1 ŽŪB ,8 3.2 akcinės, uždarosios akcinės, investicinės bendrovės ,1 3,4 Ūkių vidutinis dydis ŽŪN, ha 3 lentelė Eil. nr. Ūkių kategorijos Ūkiai, iš viso 9,3 13,8 2 Ūkininkų ir šeimos ūkių 8, Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ir įmonės, iš viso Iš jų: 504,7 573,1 3.1 ŽŪB 724,8 938,8 3.2 akcinės, uždarosios akcinės, investicinės 399,4 388,5 bendrovės 27

28 Ūkių skaičiaus pagal dydį pokyčiai 4 lentelė Ūkių Grupės Mato vnt. Ūkių skaičius 2010 su dalis, grupė intervalas vnt. +- proc. proc. I Iki 10 ha tūkst. 226,1 157,5-68,6-30,4 78,7 II ha tūkst. 35,9 28,1-7,8-21,7 14 I+II tūkst ,6-76,4-29,2 92,7 III ha vnt ,1 2,9 IV ha vnt ,6 2,5 III+IV vnt ,4 V vnt ,3 1,4 ha VI ha vnt ,3 k. 0,3 VII >500 ha vnt ,2 V+VI+VII vnt ,2 1,9 III...+VII vnt ,7 7,3 Žemės naudojimo pagal ūkių dydžių grupes pokyčiai 5 lentelė Ūkių grupė Grupės intervalas Naudojama žemė, tūkst. ha 2010 su 2003 Žemės dalis 2010, Vidutinis ūkio dydis 2010, tūkst. ha +- proc. proc. ha I Iki 10 ha 873,5 590,1-283,4-32,5 21,6 3,7 II ha 569,7 456,8-112,9-19,8 16,7 16,2 I+II 1443,2 1046,9-396,3-27,5 38,3 5,6 III ha 188,9 227,3 +38,4 +20,3 83 8,3 38,88 IV ha 205,6 326,2 +120,6 +58,6 11,9 68 III+IV 394,5 553, ,3 20,2 52 V ha 247,7 465,5 +217,8 +87,9 17,1 162,1 VI ha 82, ,3 +2,2 k. 6,7 379 VII >500 ha 322,8 485, , ,4 17, V+VI+VII 653,2 1135,9 +482,7 +73,9 41,5 300 III...+VII 1047,7 1689,4 +641,7 +61,2 61,

29 Vidutiniškai tenka vienam ūkiui, auginančiam tam tikros rūšies pasėlius Crops by kind on the average per farm Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės Visi pasėliai Javai Ankštiniai augalai Linai Rapsai Bulvės Lauko daržovės Cukriniai runkeliai Pašariniai šakniavaisiai Visos vienmetės žolės Daugiametės žolės Kiti augalai IŠVADOS 1. Lietuvoje yra daug smulkių ūkių. Net92,7proc. ūkių vidutinis dydis 5,6 ha. Tačiau jie naudoja 38,3 proc. žemės. Nuo 2003 metų šių ūkių skaičius sumažėjo 29,3 proc. 2. Teigiamas pokytis yra tai, kad 61,7 proc. žemės naudoja ūkiai, kurių vidutinis dydis yra 117 ha. Tokiuose ūkiuose jau galima šiuolaikiška pažangi gamyba, investicijos. 29

30 Vidutiniškai tenka vienam ūkiui, auginančiam tam tikros rūšies gyvulių ir paukščių Livestock and poultry by kind on the average per farm Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės All farms Farmers and family farms Agricultural companies and enterprises Galvijai iš to skaičiaus melžiamos karvės Kiaulės Avys Ožkos Arkliai Paukščiai Triušiai Bičių šeimos Ūkių grupavimas pagal galvijų skaičių * Grouping of farms by number of cattle Ūkių grupės Ūkių skaičius Galvijų skaičius, tūkst. Farm groups Number of farms Number of cattle, thous Iš viso Total Neturi galvijų No cattle x x 30

31 Ūkių grupavimas pagal melžiamų karvių skaičių * Grouping of farms by number of dairy cows Ūkių grupės Ūkių skaičius Karvių skaičius, tūkst. Farm groups Number of farms Number of cows, thous Iš viso Total Neturi karvių No cows x x Ūkių grupavimas pagal kiaulių skaičių * Grouping of farms by number of pigs Ūkių grupės Ūkių skaičius Kiaulių skaičius, tūkst. Farm groups Number of farms Number of pigs, thous Iš viso Total Neturi kiaulių No pigs x x 31

32 Lietuvos žemės ūkio veiklos 2010 m. rezultatai (pajamų ų šaltiniai ir pokyčiai) (I dalis. Duomenys negalutiniai) APŽVALGA parengė Jeronimas Kraujelis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas) 2011 kovas Ūkių pajamų pokyčiai* 1 lentelė Viso pajamų kartu su išmokomis (mln. Lt.) Padidėjimas (-sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 12,6 51,8 11,2 28,2 13,0-19,4 19,2 Mln. Lt. x * - šioje ir kitose lentelėse pateikiami duomenys, turėti 2011 m. sausio pab. 32

33 Ūkių pajamos ir jų pokyčiai metais 1a lentelė Viso pajamų kartu su išmokomis (mln. Lt.) Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 13,0-19,4 19,2 Mln. Lt Ūkių pajamos už parduotą produkciją ir jų pokyčiai 2 lentelė Apimtys, mln. Lt Pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 13,7 16,4 19,2 49,0 10,3-26,8 19,2 Mln. Lt. x Proc. visose pajamose 93,6 71,8 65,0 71,8 73,8 66,1 68,0 33

34 Ūkių pajamos už parduotą produkciją ir jų pokyčiai 2a lentelė Pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 10,3-26,8 19,2 Mln. Lt Proc. visose pajamose 73,8 66,1 68,0 Ūkių pajamos, gautos pagal tiesioginių ir kompensacinių išmokų priemones 3 lentelė Tiesioginės ir kompensacinės išmokos (mln. Lt.) Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais Proc. -1,6 6,8 k. 26,5-2,1 10,9 5,4 9,2 Mln. Lt. x Paramos 6,4 28,2 35,0 28,2 26,2 33,9 32,0 išmokomis dalis visose pajamose, proc. 34

35 Ūkių pajamos, gautos pagal tiesioginių ir kompensacinių išmokų priemones 3a lentelė Tiesioginės ir kompensacinės išmokos (mln. Lt.) Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais Proc. 10,9 5,4 9,2 Mln. Lt Paramos 26,2 33,9 32,0 išmokomis dalis visose pajamose, proc. Ūkių pajamos už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją 4 lentelė Apimtys, mln. Lt su mln. Lt Augalininkystė 718,2 792,9 717,6 1639,4 1916,6 1411,9 1622,7 * 210,8-293,9 Padidėjimas (proc. su praėjusiais metais) 40 6,2-15,0 2,3 k. 16,9-26,3 14,9 x x Gyvulininkystė , ,6 2175,6 1582,3 1946,4 364,1-229,2 Padidėjimas (proc. su praėjusiais metais) , ,2 16,8 51 5,1-27,3 23,0 x x *-tikėtina, kad po patikslinimo pajamos iš augalininkystės bus didesnės, tačiau jos atsispindės 2011 m. pajamose 35

36 Ūkių pajamos už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją metais 4a lentelė Augalininkystė, mln. Lt. 1916,6 1411,9 1622,7 Padidėjimas (-sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 16,9-26,3 14,9 Mln. Lt. 277,2-504,7 210,8 Gyvulininkystė, mln. Lt. 2175,6 1582,3 1946,4 Padidėjimas (-sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 51 5,1-27,3 23,0 Mln. Lt ,3 364,1 Ūkių pajamų gautų iš parduotos augalininkystės produkcijos ir gyvulininkystės struktūra (proc.) 5 lentelė Pajamų iš augalininkystės dalis 38,8 36,5 44,2 46,8 47,2 45,5 Pajamų iš gyvulininkystės dalis 61,2 63,5 55,8 53,2 52,8 54,5 36

37 Ūkių pajamų už realizuotą produkciją pokyčiai pagal produkcijos rūšis 6 lentelė Grūdai Rapsai Cukriniai runkeliai Kita augalininkystės produkcija Viso už augalinikystės produkciją su 2010 proc. mln. Lt. +- su ,3 379,9 53,8 133,5 1916,6 924,5 307,8 85,9 93,8 1411,9 996,9 424,1 83,2 118,5 1622,7 72,4 116,3-2,7 24,7 210,8-352,4 37,0 29,4-15,0-293,9 7,8 37,8-3,2 26,3 14,9 Galvijai Kiaulės Paukščiai Pienas Kiaušiniai Viso už gyvulininkystės ir paukštininkystės produkciją Iš viso 320,3 281,2 271,3 1186,0 112,9 2175,6 4092,3 256,9 182,9 243,4 786,6 112,0 1582,3 2994,3 269,6 198,6 276,2 1104,0 97,4 1946,4 3569,1 12,7 15,7 32,8 317,4-14,6 364,1 574,8-50,7-82,6 4,9-82,0-15,5-523,2 4,9 8,6 13,5 40,3-13,0 23,0 19,2 Ūkių pajamų už 2010 m. parduotą produkciją sumažėjimui (padidėjimui), lyginant su 2009 m., turėjo įtakos kainų ir produkcijos apimčių pokyčiai (proc.) 7 lentelė Produkcijos Apimčių Kainų Bendras pajamų rūšis Grūdai Rapsai Cukriniai runkeliai Galvijai Kiaulės Paukščiai Pienas Kiaušiniai padidėjimas, sumažėjimas +/- proc. -24,8 +6,0 +8,4-2,2 +21,0 +13,3 +0,3-0,5 padidėjimas, sumažėjimas +/- proc. +42,8 +31,5-14,8 +7,2-10,4 0,0 +40,0-12,8 sumažėjimo (-), padidėjimo (+) proc. +7,8 +37,8-3, ,9 +8,6 +13,5 +40,3-13,0 37

38 Komercinių i bankų ir kredito unijų ūkininkams i k ir žemės ūkio įmonėms metais suteiktų kreditų APŽVALGA (santrauka) parengė Jeronimas Kraujelis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas) 2010 metais 1. Kredito įstaigos suteikė kreditų 2876 ūkiams už 521,5 mln. Lt datai kredito įstaigų lėšomis naudojosi 6443 ūkiai 1 mlrd. 383 mln. Lt. 38

39 2010 m. kredituotų ūkių skaičius Per 2010 metus komerciniai bankai, kredito unijos nuosavų ir ES lėšų paskolino 2876 ūkiams. Tai 1017 ūkių daugiau nei per 2009 metus. Padidėjimas sudaro 54,7 proc. Tačiau 2010 metais kredituotų ūkių skaičių palyginus su 2008 metais, jis yra 1204 ūkiais mažesnis (29,5 proc.) Daugiausia ūkių 2010 m. kreditavo Kredito unijos 1. Kredito unijos 1710 ūkių arba 59,4 proc. visų kredituotų ūkių. Iš jų nuosavomis lėšomis 1673 ūkius ir ES lėšomis 37 ūkius. 2. Komerciniai bankai 1166 ūkius arba 40,6 proc. visų kredituotų ūkių. Iš jų nuosavomis lėšomis tik 862 ūkius ir ES lėšomis 304 ūkius. 39

40 2010 m. suteiktų kreditų sumos Per 2010 metus komerciniai bankai, kredito unijos iš nuosavų ir ES lėšų suteikė ūkiams kreditų už 521,5 mln. Lt. Tai 288,1 mln. Lt. arba 2,2 karto daugiau nei 2009 metais. Tačiau 2010 metais suteiktų kreditų suma yra net 403,8 mln. Lt. mažesnė nei 2008 metais (77,4 proc.) Didžiausias kreditų sumas 2010 m. skyrė Komerciniai bankai 1. Komerciniai i i bankai 414,7 mln. Lt. arba 79,5 proc. ūkiams skirtos kreditų sumos. Iš jų nuosavų lėšų 340 mln. Lt. ir ES lėšų 74,7mln.Lt.(19proc. nuo visos kreditų sumos). Vienam ūkiui skirta kredito suma sudaro 356 tūkst. Lt. 2. Kredito unijos 106,8 mln. Lt. arba 20,5 proc. ūkiams skirtos kreditų sumos. Iš jų nuosavų lėšų 98,4 mln. Lt. ir ES lėšų 8,4mln.Lt.(7,8proc.nuo visos kreditų sumos). Vienam ūkiui skirta kredito suma sudaro 62 tūkst. Lt. 40

41 Daugiausia kredituota ūkininkų ūkių metais kredituoti 2734 ūkininkų ūkiai. Tai sudaro 95 proc. visų kredituotų ūkių. Iš jų: komerciniai bankai 1037 ūkius (38 proc.). Nuosavomis lėšomis 744 ūkius, ES lėšomis 293 ūkius; kredito unijos 1697 ūkius (62 proc.). Nuosavomis lėšomis 1660 ūkių. 2. Pernai kredituotos 142 žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės. Komerciniai bankai 129 bendroves. Nuosavomis lėšomis 118 bendrovių. Kreditų sumos 2010 m. pagal ūkių kategorijas Ūkininkams suteikta 331,7 mln. Lt. kreditų. Tai sudaro 63,7 proc. nuo visos kreditų sumos. Vidutiniškai vienam ūkiui suteikta už 121 tūkst. Lt. Komerciniai bankai (nuosavos lėšos) 157,4 mln. Lt. 47,4 proc. Kredito unijos 95,5 mln. Lt. 28,8 proc. ES lėšos 78,8 mln. Lt. 23,8 proc. 41

42 Kreditų sumos 2010 m. pagal ūkių kategorijas Žemės ūkio bendrovėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms suteikta 189,8 mln. Lt. kreditų. Tai sudaro 36,3 proc. nuo visos kreditų sumos. Vidutiniškai išk i vienai i bendrovei suteikta po 1 mln. 336 tūkst. Lt. Komerciniai bankai (nuosavos lėšos) 182,6 mln. Lt. 96,2 proc. Kredito unijos 2,9 mln. Lt. 1,5 proc. ES lėšos 4,3 mln. Lt. 2,3 proc. Per metus komercinių bankų iš savo lėšų kredituotų ūkių pokyčiai metais 1 lentelė su 2009 vnt. proc Ūkių, gavusių kreditus, skaičius, vnt. Iš jų: ūkininkų ūkių žemės ūkio įmonių ,4 151,2 23k 2,3 k. 42

43 Per metus komercinių bankų iš savo lėšų ūkiams suteiktų kreditų sumos ir jų pokyčiai metais 2 lentelė su 2009 mln. Lt. proc Suteikta kreditų, mln. Lt. Iš jų: ūkininkų ūkiams žemės ūkio įmonėms 925,3 488,1 437,2 233,4 188,1 45,3 340,0 157,4 182,6 106,6-30,7 137,33 145,7 83,7 40k 4,0 k. Komercinių bankų ir kredito unijų iš savo lėšų 2010 metais kredituotų ūkių skaičius ir suteiktų kreditų sumos 3 lentelė Išduota kreditų per 2010 m. Viso Ūkininkų ŽŪĮ Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas Ūkių mln. Lt. Ūkių mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas , , ,1 2 SEB bankas , , ,8 3 Swedbankas , , ,2 4 Šiaulių bankas 25 12,4 18 2,2 7 10,2 5 Ūkio bankas 38 11,9 35 4,4 3 7,5 6 Snoras 50 17, ,8 6 2,9 7 Danske bankas 1 0, ,7 8 Medicinos bankas 43 6,7 40 5, Citadele bankas 1 0,09 1 0, Nordea bankas 2 1,1 2 1, UniCredit bankas 2 4, ,2 12 Viso komerciniai bankai , , ,6 13 Kredito unijos , ,5 13 2,9 14 VISO , , ,5 43

44 Pagal savo lėšomis kredituotų ūkių skaičių dominuojantys 2010 metais buvo DnB NORD bankas (391 ūkis arba 45,3 proc.); Swedbankas (156 ūkiai arba 18 proc.) ir SEB bankas (153 ūkiai arba 17,7 proc.). Trys minėti bankai 2010 metais kreditavo 81,2 proc. viso komercinių bankų kredituotųūkių skaičiaus. Pagal suteiktų kreditų iš savo lėšų sumas dominuoja Swedbankas (111,4 mln. Lt. arba 32,8 proc.); SEB bankas (91 mln. Lt. arba 26,8 proc.) ir DnB NORD bankas (82,9 mln. Lt. arba 24,4 proc.). Trys minėti bankai 2010 metais suteikė ūkiams 285,3 mln. Lt. arba 83,9 proc. visų komercinių bankų ūkiams suteiktų kreditų sumos. Kredituoti ūkiai ir kreditų sumos pagal Finansų inžinerijos priemonę 2010 metais pagal Finansų inžinerijos priemonę kredituoti 341 ūkis ir jiems suteikta kreditų už 83,1 mln. Lt. Tai sudarė 11,8 proc. nuo visų kredituotų ūkių skaičiaus ir 15,9 proc. nuo suteiktų kreditų sumos. Komerciniai bankai kreditavo 304 ūkius, iš jų 293 ūkininkus ir 11 bendrovių. Kredito unijos kreditavo 37 ūkininkus. Duomenys pagal kredito įstaigas ir ūkių kategorijas pateikti sekančioje lentelėje. 44

45 Pagal Finansų inžinerijos priemonę suteiktų kreditų per 2010 metus pagal kredito įstaigas ir ūkių kategorijas SUVESTINĖ 4 lentelė Per 2010 metus suteikta kreditų Viso Ūkininkams ŽŪĮ Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas Ūki ų mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas 77 18, ,6 3 1,2 2 SEB bankas 17 6,0 16 5,7 1 0,3 3 Swedbankas 46 11,5 42 9,4 4 2,1 4 Šiaulių bankas 11 3,1 10 2,9 1 0,2 5 Ūkio bankas 57 10, , Snoras 24 8,2 24 8, Danske bankas Medicinos bankas 55 12, ,8 2 0,4 9 Citadele bankas 17 4,0 17 4, Nordea bankas UniCredit bankas Viso komerciniai bankai , ,4 11 4,2 13 Kredito unijos 37 8,4 37 8, VISO , ,8 11 4, (ūkių skaičius) Kreditais naudojosi 6443 ūkiai. Tai 112 ūkių daugiau nei 2009 metų pabaigoje ir 600 ūkių mažiau nei 2008 metų pabaigoje. Komercinių i bankų kreditais i (be Fin. inžinerijos ij priemonės) ė 3020 ūkių 46,9 proc. Su 2009 m. 100 ūkių mažiau. Kredito unijų 3092 ūkiai 48 proc. Su 2009 m. 119 ūkių daugiau. ES lėšų (pagal Fin. inžinerijos priemonę) 331 ūkis 5,1 proc. 45

46 (kreditų sumos) Ūkiai naudojosi 1 mlrd. 383 mln. Lt. kreditųų lėšų. ų Tai 100 mln. Lt. daugiau nei 2009 metų pabaigoje, bet 462 mln. Lt. mažiau nei 2008 metų pabaigoje. Komercinių bankų suteiktų kreditų 1 mlrd. 142 mln. Lt. Tai sudaro 82,6 proc. nuo visos kreditų sumos. 32,9 mln. Lt. daugiau nei 2009 metų pabaigoje ir 512,7 mln. Lt. mažiau nei 2008 metų pabaigoje. Kredito unijų suteiktų kreditų 188,4 mln. Lt. Tai sudaro 13,6 proc. nuo visos kreditų sumos. 14,6 mln. Lt. daugiau nei 2009 metų pabaigoje. ES lėšų (pagal Fin. inžinerijos priemonę) 52,6 mln. Lt. Tai sudaro 3,8 proc. Ūkiams suteiktų kreditų likučiai pagal bankus (be Finansų inžinerijos priemonės) Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas Ūkių Kreditų likutis lentelė Viso Ūkininkų ŽŪĮ mln. Lt. Ūkių mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas , , ,6 2 SEB bankas , , ,5 3 Swedbankas , , ,1 4 Šiaulių bankas , , ,1 5 Ūkio bankas , , ,9 6 Snoras , , ,1 7 Danske bankas 18 63,4 5 43, ,0 8 Medicinos bankas 78 11,7 70 9,3 8 2,4 9 Citadele bankas , ,1 7 3,3 10 Nordea bankas 19 45,8 13 6,5 6 39,3 11 UniCredit bankas 9 28,8 1 0,7 8 28,1 12 Viso komerciniai bankai , ,2 13 Kredito unijos , ,2 15 3,2 14 VISO , ,4 46

47 Pagal Finansų inžinerijos priemonę ūkiams suteiktų ir dar negrąžintų kreditų likučių pagal kredito įstaigas ir ūkių kategorijas SUVESTINĖ Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas 6 lentelė Ūkių negrąžintų kreditų likutis Viso Ūkininkų ŽŪĮ Ūkių mln. Lt. Ūkių mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas 73 10,3 70 9,2 3 1,1 2 SEB bankas 17 3,9 16 3,7 1 0,2 3 Swedbankas 43 6,4 39 4,8 4 1,6 4 Šiaulių bankas 11 2,0 10 1,8 1 0,2 5 Ūkio bankas 56 6,1 56 6, Snoras 24 5,0 24 5, Danske bankas Medicinos bankas 53 8,9 51 8,6 2 0,3 9 Citadele bankas , , Nordea bankas UniCredit bankas Viso komerciniai bankai , ,4 13 Kredito unijos 37 7,2 37 7, VISO , ,2 11 3,4 Ūkiai kreditus grąžina 2010 metais ūkiai kredito įstaigoms grąžino 421,4 mln. Lt. anksčiau suteiktų kreditų (per metus ūkiams kreditų buvo suteikta 100 mln. Lt. daugiau nei grąžinta). ą Grąžinta suma nuo buvusios metų pradžioje sudarė 32,8 proc. 47

48 2010 metais kredito įstaigų išduoti kreditai su ŽŪPGF garantija pagal ūkių skaičių ir kreditų sumas 7 lentelė Ūkių, gavusių kreditus su garantija, skaičius, vnt. Proc. nuo visų kreditų Iš viso ,1 Iš jų: ūkininkams ž.ū. įmonėms , ,8 Kreditų su garantija suma, mln. Lt. 125,7 95,2 30,5 Proc. nuo visų kreditų 24,1 28,7 16,1 Per metus komercinių bankų iš savo lėšų ūkiams suteiktų kreditų sumos ir jų pokyčiai metais 8 lentelė Ūkių, gavusių kreditus su garantija, skaičius, vnt su pokyčiai vnt., mln. Lt. +-proc ,2 Kreditų su garantija suma, mln. Lt. 220,8 71,1 125,7 +54,6 +76,8 48

49 IŠVADOS (1) 1. Nuo viso komerciniųų bankųų paskolų ų portfelio kreditai žemės ūkiui sudarė apie 1,9 proc. (Lietuvos banko duomenys) metais ypač sumažėjęs ūkių kreditavimas stabilizavosi 2010 metais ir pradėjo didėti. Kartu su kreditais iš ES lėšų kredituotų ūkių skaičius padidėjo 1017 ūkių (57 proc.), o kreditų suma 2,2 karto. 3. Didžioji dalis kreditų, suteiktųūkiams, yra iš kredito įstaigų nuosavų lėšų (88 proc. ūkių ir 84 proc. kreditų sumos). IŠVADOS (2) 4. Iš komerciniųų bankųų daugiausia skolinosi bendrovės ir stambesnieji ūkininkai investicijoms, o smulkesnieji iš kredito unijų. 5. Ir toliau komercinių bankų grupėje skolinimas ūkiams koncentravosi 3 bankuose (81,2 proc. ūkių ir 83,9 proc. sumos). 6. Finansų inžinerijos priemonė (kreditų šaltinis ES lėšos) tam tikru laikotarpiu bei esant bankų neprognozuojamiems veiksmams buvo (gal ir išliks ateityje) naudinga tiek ūkiams, tiek ir kredito įstaigoms. 49

50 IŠVADOS (3) 7. Kas trečias ketvirtas iš bankųų pasiskolintas litas gautas su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas garantija. 8. Ir bankams, ir kredito unijoms didinti klientų skaičių ūkininkų ir bendroviųų sąskaitaą galimybės didelės (iš 15 tūkst. potencialių kreditų naudotojų jais naudojasi tik 6,4 tūkst.) Be to, prekiniai kreditai sudaro beveik 50 proc. ūkių finansinių įsipareigojimų. IŠVADOS (4) 9. Apskritai ūkiai kreditus stengiasi grąžinti. ą Pernai grąžinta suma nuo buvusios metų pradžioje sudarė 32,8 proc. Kadangi kreditai ilgalaikiai ir paimti investicijoms tai geras rodiklis. 10. Aptariant ūkių kreditavimo duomenis, būtina priminti vis dažnesnius straipsnius (net knygas), televizijos laidas apie blogąsias komercinių bankų veiklos puses. Bet tai jau kita tema. 50

51 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ASOCIACIJA Žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2004, 2008, 2009, 2010 metų veiklos rezultatų APŽVALGA (baziniai rodikliai ir jų pokyčiai be komentarų) Apžvalgą parengė: Jeronimas Kraujelis Indrė Pažereckaitė 2011 m. rugpjūtis 51

52 ŠALTINIAI IR ESMINIAI REZULTATAI 1. Apžvalgoje pateikiamos lentelės sudarytos pagal galutinius Oficialiosios statistikos ŽŪ formų metinių ataskaitų suvestinius duomenis m. panaudota 258 žemės ūkio įmonių duomenys (176 žemės ūkio bendrovių, 57 akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, 20 kooperatyvų, 4 kitų žemės ūkio įmonių). 3. Pagal Žemės ūkio surašymo duomenis 2010 m. žemės ūkio bendrovių ir įmonių buvo 646 vnt. Iš jų 257 žemės ūkio bendrovės, 242 akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, 47 kooperatinės bendrovės, 19 individualių įmonių, 71 kita įmonė (soc. rūpybos, labdaros ir kt.). 4. Visos žemės ūkio įmonės naudojo 368 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (toliau ŽŪN) arba 13,5 proc., iš jų žemės ūkio bendrovės 241 tūkst. ha arba 8,8 proc. (surašymo duomenys). 5. Apžvalgoje analizuojamos 258 įmonės 2010 m. naudojo 243,7 tūkst. ha arba 66,2 proc. visų žemės ūkio įmonių naudojamo ploto ir 8,3 proc. visų Lietuvos ūkių naudojamo ŽŪN ploto. 6. Apžvalgoje analizuojamos 258 bendrovės prekiniai ūkiai. Jie, naudodami tik 8,3 proc. ŽŪN, 2010 m. gavo 21,6 proc. nuo visų ūkių gautų pajamų už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją. 7. Skaičiuojant pajamas už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją 1 ha ŽŪN, analizuojamose bendrovėse jų teko po 3160 Lt., o ūkininkų ir šeimos ūkių ūkiuose bei likusiose smulkiose bendrovėse tik po 1122 Lt. Analizuojamose bendrovėse gamyba intensyvesnė 2,8 karto. 8. Analizuojamose bendrovėse didesnis ir darbo našumas. Vidutiniškai vienam darbuotojui per 2010 m. pajamų tik už realizuotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją teko po 86,6 tūkst. Lt., o kituose ūkiuose tik už 26,6 tūkst. Lt. Bendrovėse našumas buvo didesnis 3,3 karto nei kituose ūkiuose. 9. Analizuojamose bendrovėse darbo vietos ir žmonių darbo pajamos stabilios, mokami mokesčiai. Vidutiniškai vienam darbuotojui tenka po 27,3 ha ŽŪN, per metus jam teko po 16,5 tūkst. Lt. darbo pajamų (per mėnesį po 1373 Lt.). Už vieną darbuotoją soc. ir sveikatos draudimo sumokėta po 4936 Lt. per metus. 1 ha šių mokesčių teko po 180 Lt. 10. Analizuojamų bendrovių pelningumas iš veiklos sudarė tik 1,6 proc. Pridėjus išmokas, jis padidėjo iki 20 proc. 52

53 1. Vidutiniškai vieną žemės ūkio bendrovę charakterizuojančių duomenų APŽVALGA 1.1. Vidutiniškai vieną žemės ūkio bendrovę (įmonę) charakterizuojantys baziniai duomenys m. (2009 m. -276, 2010 m bendrovių išvestiniai) Eil. Rodiklis Mato nr. vnt. 1 Naudojo žemės ūkio naudmenų ha iš jų nuosavų ha Vidutinis metinis darbuotojų skaičius vnt Priskaičiuota darbo apmokėjimo suma vienam darbuotojui per metus (be valst. soc. Lt ir sveikatos draudimo) 4 Vienam darbuotojui teko pajamų iš tūkst. 86,4 98,4 realizacijos Lt. 5 Turėjo ilgalaikio turto metų pabaigoje tūkst (atskaičius nusidėvėjimą) Lt. 5.1 iš jo ilgalaikio materialaus tūkst Lt. 6 Buvo pajininkų (akcininkų) metų pabaigoje vnt Vienam pajininkui (akcininkui) teko tūkst. 119,4 127,3 ilgalaikio turto Lt. 8 Gavo pajamų iš realizacijos tūkst Lt. 9 Padarė išlaidų realizuotai produkcijai tūkst Lt. 10 Gavo pelno, nuostolio (-) iš realizuotos tūkst produkcijos Lt. 11 Padaryta sąnaudų darbo apmokėjimui kartu tūkst su valst. soc. ir sveikatos draudimu Lt iš jų valst. soc. ir sveikatos draudimui tūkst Lėšos, likusios ūkyje (pelnas + darbo apmokėjimas, be valst. soc. ir sveikatos draudimo) 13 Pajamų iš realizacijos dalis, likusi bendrovėje Lt. tūkst. Lt. 14 Gauta dotacijų ir subsidijų (išmokų) tūkst. Lt. 15 Gauta pajamų kartu su išmokomis (8+14) tūkst. Lt. 16 Pajamos su išmokomis didesnės už išlaidas tūkst. realizuotai produkcijai (15-9) Lt. 556* 578** proc. 17,9* 17, * - skaičiuota neminusams nuostolio ir gyventojų pajamų mokesčio. ** - skaičiuota neminusams gyventojų pajamų mokesčio, nes nėra duomenų. 53

54 1.2. Vidutiniškai vienos žemės ūkio bendrovės (įmonės) kai kurių duomenų pokyčiai* Eil. nr. Rodiklis Mato vnt su su Gavo pajamų iš realizacijos tūkst ,9 proc. -13,8 proc. Lt. 1.1 teko pajamų 1 ha ŽŪN Lt proc. -10 proc. 2 Padarė išlaidų realizuotai produkcijai tūkst ,1 proc. -3,9 proc. Lt. 2.1 teko išlaidų 1 ha ŽŪN Lt ,9 proc. +0,3 proc. 3 Gavo pelno (+), nuostolio (-) tūkst x x Lt. 3.1 teko pelno (+), nuostolio (-) 1 ha ŽŪN Lt x x 4 Gavo dotacijų ir subsidijų (išmokų) tūkst. Lt. 502** ,4 proc. +10,4 proc. 4.1 teko išmokų 1 ha ŽŪN Lt. 523** ,2 proc. +15,1 proc. 5 Gavo pajamų kartu su išmokomis tūkst proc. -10,9 proc. Lt. 5.1 teko pajamų kartu su išmokomis 1 ha Lt ,2 proc. -7,1 proc. ŽŪN 6 Pajamos su išmokomis didesnės už tūkst ,2-36,2 proc. išlaidas Lt. proc ha ŽŪN Lt ,7-33,5 proc. proc. 7 Darbo apmokėjimo sąnaudos (be soc. ir tūkst ,5 proc. -18 proc. sveik. draudimo) Lt darbuotojui per metus Lt proc. -3,1 proc ha ŽŪN Lt ,8 proc. -14,4 proc. * m. 276 įmonių, 2009 m. 269 įmonių, 2010 m. 258 įmonių duomenys. ** - apskaičiuota pagal respondentinių bendrovių duomenis, nes ŽŪ formose šių duomenų nebuvo. 54

55 1.3. Vidutiniškai vieną žemės ūkio bendrovę (įmonę) charakterizuojančių duomenų pokyčiai Eil. Rodiklis Mato nr. vnt. 1 Naudojo žemės ūkio naudmenų ha iš jų nuosavų ha Vidutinis metinis darbuotojų skaičius vnt Priskaičiuota darbo apmokėjimo suma Lt vienam darbuotojui per metus (be valst. soc. ir sveikatos draudimo) 4 Vienam darbuotojui teko pajamų iš tūkst. 42,3 77,0 93,6 86,4 98,4 realizacijos Lt. 5 Turėjo ilgalaikio turto metų pabaigoje tūkst (atskaičius nusidėvėjimą) Lt. 5.1 iš jo ilgalaikio materialaus tūkst Lt. 6 Buvo pajininkų (akcininkų) metų vnt pabaigoje 7 Vienam pajininkui (akcininkui) teko tūkst. 22,7 83,5 123,1 119,4 127,3 ilgalaikio turto Lt. 8 Gavo pajamų iš realizacijos tūkst Lt. 8.1 teko pajamų 1 ha ŽŪN Lt Padarė išlaidų realizuotai produkcijai tūkst Lt. 9.1 teko išlaidų 1 ha ŽŪN Lt Gavo pelno, nuostolio (-) iš realizuotos tūkst produkcijos Lt teko pelno, nuostolio 1 ha ŽŪN Lt Padaryta sąnaudų darbo apmokėjimui tūkst kartu su valst. soc. ir sveik. draudimu Lt iš jų valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt teko sąnaudų darbo apmokejimui be Lt valst. soc. ir sveik.draudimo 1 ha ŽŪN 11.3 teko sąnaudų valst. soc. ir sveikatos Lt draudimui 1 ha ŽŪN 12 Lėšos, likusios ūkyje (pelnas + darbo tūkst apmokėjimas, be valst. soc. ir sveik. draudimo) Lt teko lėšų, likusių ūkyje 1 ha ŽŪN Lt Pajamų iš realizacijos dalis, likusi bendrovėje proc. 18,1 30,8 29,1 17,9 17,4 Pastaba. Pajamos be tiesioginių ir kompensacinių išmokų, nes oficialiosios statistikos ŽŪ formose subsidijų, susijusių su gamyba, duomenys m. nebuvo pateikiami. 55

56 m. produkcijai gaminti sąnaudų pagal elementus dydis ir struktūra Eil. Nr. Sąnaudų pavadinimas 1 žemės ūkio įmonei, tūkst. Lt. Proc. visose sąnaudose Lt./1 ha ŽŪN 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais iš jo valst. soc. ir sveik. draudimui Materialinės išlaidos iš viso iš jų sėklos ir sodinamoji medžiaga iš jų pirktos sėklos ir sodinamoji medž pašarai iš jų kombinuotieji pašarai trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos naftos produktai ir dujos iš jų dyzelinas elektros energija augalų apsaugos priemonės farmaciniai preparatai atsarginės dalys ž. ū. pastatų remontas veterinarijos paslaugų apmokėjimas kitos meterialinės išlaidos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas Kitos išlaidos iš viso sumokėtos palūkanos už paskolas žemės nuomos mokestis žemės mokestis kito ilgalaikio turto nuomos išlaidos draudimo išlaidos kiti mokesčiai, susiję su gamyba kitos išlaidos Iš viso ( )

57 , 2009 ir 2010 m. produkcijai gaminti sąnaudų pagal elementus dydžio 1ha ŽŪN pokytis Eil. Lt./1 ha ŽŪN su su Nr. Sąnaudų pavadinimas proc proc. 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais iš jo valst. soc. ir sveik. draudimui Materialinės išlaidos iš viso iš jų sėklos ir sodinamoji medžiaga iš jų pirktos sėklos ir sodinamoji 85 medžiaga pašarai iš jų kombinuotieji pašarai trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos naftos produktai ir dujos iš jų dyzelinas elektros energija augalų apsaugos priemonės farmaciniai preparatai atsarginės dalys ž. ū. pastatų remontas veterinarijos paslaugų apmokėjimas kitos meterialinės išlaidos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas Kitos išlaidos iš viso sumokėtos palūkanos už paskolas žemės nuomos mokestis žemės mokestis kito ilgalaikio turto nuomos išlaidos draudimo išlaidos kiti mokesčiai, susiję su gamyba k kitos išlaidos Iš viso ( )

58 2. Darbas žemės ūkio įmonėse 2.1. Vieno darbuotojo dirbtas laikas Eil. Rodiklis Nr Per metus dirbo - dienų valandų Per dieną valandų 6,7 7,5 7,6 7,4 Eil. Nr Vieno darbuotojo darbo užmokestis, Lt. Rodiklis Uždirbo per - valandą 4,64 10,04 9,66 9, dieną 32,02 75,54 73,40 70, mėnesį metus Įmonių išlaidos vienam darbuotojui per metus, Lt. Eil. Nr. Rodiklis Darbo užmokestis 2. Įmokos valstybiniam socialiniam ir sveikatos draudimui Iš viso Išlaidų valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokoms dalis įmonių sąnaudose, proc m. 4, m. 4, m. 4, m. 4, m. 4, m. 4, m. 4, m. 4,0 58

59 2.5. Darbo užmokesčio (su socialiniu ir sveikatos draudimu) išlaidos vienam ha/gyvuliui per metus, Lt. Eil. Rodiklis Nr ha ŽŪN ha pasėlių: - javų rapsų cukrinių runkelių bulvių daugiamečių žolių šienui ir žaliajai masei gyvuliui: - karvei mėsiniam galvijui kiaulei (100 kg) Darbo užmokesčio išlaidos produkcijos vienetui pagaminti, Lt./t Eil. Produkcija Nr. 1 Grūdai Rapsai Cukriniai runkeliai 1,4 1,7 1,7 1,4 1,5 4 Pienas Galvijų priesvoris Kiaulių priesvoris Kiti duomenys Eil. Rodikliai Nr. 1. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius Vienam darbuotojui tenka: - žemės ūkio naudmenų, ha 16,9 19,3 22,9 23,4 25,5 27, pardavimo pajamų, Lt * * - su išmokomis 116,2 tūkst. Lt. 59

60 3. Žemės ūkio įmonių ilgalaikis turtas 3.1. Ilgalaikis turtas, pokyčiai, struktūra 2010 m. Eil. Turto grupė Turtas metų (+ - ) per metus Dalis visame Nr. pabaigoje, mln. Lt mln. Lt proc. turte, proc. 1 Nematerialusis 1,5-0,7-34,8 0,2 2 Materialusis 969,5 31,8 +3,4 89,4 3 Finansinis 107,2 24,0 +28,8 9,9 4 Biologinis 5,4 0,0 0,0 0,5 5 Iš viso 1083,5 55,1 +5, Materialusis turtas, pokyčiai, struktūra 2010 m. Eil. Turto grupė Turtas metų + - per metus Dalis turto Nr. pabaigoje, mln. Lt mln. Lt proc. grupėje, proc. 1 Žemė 138,1 +24,3 +21,3 14,2 2 Miškai 0,2-0,1 0,01 3 Pastatai ir kiti statiniai 352,1 +45,5 +14,8 36,3 4 Mašinos ir įrengimai 360,8-30,4-7,8 37,2 5 Transporto priemonės 53,7-6,3-11,7 5,5 6 Kita įranga, prietaisai, 23,8-2,7-10,2 2,4 įrankiai 7 Kitas materialusis turtas 7,7-1,4-15,4 1,0 8 Statyba ir kiti 33,1 +2,9 +9,6 3,4 kapitaliniai darbai 9 Iš viso 969,5 +31,8 +3, Turėjo ilgalaikio turto viena žemės ūkio įmonė, tūkst. Lt. Eil. Turto grupė proc. su Nr Viso ilgalaikio turto ,9 k. 0,0 Iš jo: 1.1 Nematerialaus 4, , k. 1.2 Materialaus ,7 k. -0,6 Iš jo: pastatų ir kitų statinių ,7 k. +8, mašinų ir įrengimų ,3 k. -9,2 1.3 Finansinio ,9 k. +13,4 1.4 Kito ilgalaikio ~ ~- -36,4 (2008, 2009, 2010 m. biologinio) ~ - nepalyginami duomenys 60

61 3.4. Teko ilgalaikio turto vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, Lt. Eil. Turto grupė proc. su Nr Viso ilgalaikio turto Iš jo: 1.1 Materialaus Iš jo: , pastatų ir kitų statinių mašinų ir įrenginių Finansinio ,5 k Teko ilgalaikio turto vienam darbuotojui, Lt. Eil. Turto grupė proc. su Nr Viso ilgalaikio turto ,1 k. +7 Iš jo: 1.1 Materialaus ,9 k. +6 Iš jo: mašinų ir įrengimų ,4 k Ilgalaikio turto didėjimas per metus, atskaičius nusidėvėjimą ir nurašymą, proc. Eil. Turto grupė Nr. 1 Visas ilgalaikis turtas 29,4 20,5 1,6 5,3 Iš jo: 1.1 Materialusis 28,4 19,6-0,4 3,4 Iš jo: mašinos ir įrengimai 36,5 20,9-6,1-7, pastatai ir kiti statiniai 16,5 18,3 4,1 14, žemė 4,2 k. 11,7 20,4 21, Ilgalaikio materialiojo turto pagrindinių grupių dalis, proc. Eil. Turto grupė Nr. 1 Materialiojo turto dalis visame ilgalaikiame turte 95,2 91,6 90,1 89,4 Iš jo: 1.1 žemė ir miškai 3, ,3 14,2 1.2 pastatai ir kiti statiniai 36,0 31,6 33,3 36,3 1.3 mašinos ir įrengimai 44,3 44,3 40,7 37,2 61

62 3.8. Žemės ūkio naudmenos (ŽŪN) Eil. Rodiklis Nr. 1 Viena įmonė naudoja ŽŪN, ha Iš jų: nuosavos nuomojamos iš jos: iš valstybės iš fizinių asmenų Naudojamos žemės struktūra pagal nuosavybę, proc.: 2.1 nuosava 3,6 13,6 15,6 17,0 2.2 nuomojama iš valstybės 22,0 12,6 11,2 9,3 2.3 nuomojama iš fizinių asmenų 74,4 73,8 73,2 73, Žemės mokesčio ir žemės nuomos sąnaudos: 1 hektarui ŽŪN, Lt dalis visose sąnaudose, proc. 2,2 2,9 3,1 3,6 4. Vienam darbuotojui teko ŽŪN ha 16,9 23,4 25,5 27, Ilgalaikio turto nusidėvėjimo dalis visose sąnaudose, proc m. 7, m. 8, m. 9, m. 8, m. 10, m. 10,2 62

63 Eil. Nr. 4. Pajamos, išlaidos, pelnas 4.1. Pajamos iš atskirų šakų, struktūra, pelnas ir pelningumas 2010 m. (258 bendrovių) Veiklos šaka Gauta pajamų, mln. Lt. Proc. nuo visų pajamų Gauta pelno (-nuostolio), mln. Lt Pelningumas (-nuostolingumas) proc. Pelningumas (-nuostolingumas) su išmokomis 1 Augalininkystė ,1-9,2-2,7* 27,8 2 Gyvulininkystė 437,3 43,3 19,0 4,5* 12,0 3 Pramoninė produkcija 16,9 1,7-1,0-5,7 x 4 Kitos produkcijos, darbų ir paslaugų realizavimas 66,2 6,6 5,1 8,3 x 5 Viso 854,4 84,7 13,9 1,6 x 6 Tiesioginių ir 154,5 15,3 x x x kompensacinių išmokų 7 Iš viso 1008,9 100 x 20,0 20,0 * - be išmokų Išlaidos 1 ha/gyvuliui per metus metais, Lt. Eil. Augalų, gyvulių Nr. pavadinimas 1 Javų Rapsų Cukrinių runkelių Bulvių Karvei Galvijai (prieauglis) Kiaulės (100 kg svorio užauginti) Pagrindinių produkcijos rūšių pelningumas (- nuostolingumas) metais*, proc. Eil. Produkcijos Nr. pavadinimas 1 Grūdai 9,6 20,2-18,9-5,8 2 Rapsai 11,9 35,3-7,5 5,5 3 Cukriniai runkeliai 38,5 31,6 12,7 4,9 4 Pienas 41,8 23,3-0,4 25,8 5 Galvijai mėsai - 44,0-42, ,1 6 Galvijininkystė (Pienas + galvijai iš viso) 11,4 4,9-14,6 4,4 7 Kiaulės mėsai 13,4 7,6 6,4 0,4 * - be tiesioginių išmokų ir kitos valstybės pagalbos 63

64 5. Žemės ūkio įmonių rodiklių suvestinės pagal produkcijos rūšis m. (pajamos ir pelningumas be išmokų) 5.1. Javai Eil. Rodiklio pavadinimas Nr. 1 Plotas, tūkst. ha 135,2 148,1 139,3 127,8 2 Derlingumas, 100 kg/ha 40,8 47,5 41,5 32,3 3 Išlaidos, Lt/ ha Savikaina, Lt/t Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t Pardavimo pajamos, Lt/t Pelningumas (- nuostolingumas), proc. 9,6 20,2-18,9-5, Rapsai Eil. Rodiklio pavadinimas Nr. 1 Plotas, tūkst. ha 21,0 35, ,6 2 Derlingumas, 100 kg/ha 21,3 27,3 26,4 19,7 3 Išlaidos, Lt/ ha Savikaina, Lt/t Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t Pardavimo pajamos, Lt/t Pelningumas (- nuostolingumas), proc. 11,9 35,3-7,5 5, Cukriniai runkeliai Eil. Rodiklio pavadinimas Nr. 1 Plotas, tūkst. ha 7,4 4,5 1,7 2,6 2,7 2 Derlingumas, 100 kg/ha 435, Išlaidos, Lt/ ha Savikaina, Lt/t Parduotos produkcijos 106,41 103, savikaina, Lt/t 6 Pardavimo pajamos, Lt/t Pelningumas, proc. 38,5 16,6 31,6 12,7 4,9 64

65 5.4. Bulvės Eil. Rodiklio pavadinimas Nr. 1 Plotas, ha , Derlingumas, 100 kg/ha 154,5 77, Išlaidos, Lt./ha Parduotos produkcijos savikaina, Lt./t 5 Pardavimo pajamos, Lt./t Pelningumas, proc. -0,3-19,2-5,4-24,1-6, Pienas Eil. Rodiklio pavadinimas Nr. 1 Vidutinis metinis karvių skaičius, tūkst. 36,0 40,8 43,2 40,4 36,2 2 Pieno primilžis iš vidutinės met. karvės, kg Išlaidų 1 karvei, Lt Pieno savikaina, Lt/t Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t: natūralaus bazinio Pardavimo pajamos, Lt/t: natūralaus bazinio 657,00 716, Pelningumas (- nuostolingumas), proc. proc. 41,8 32,6 23,3-0,4 25,8 65

66 5.6. Galvijai (mėsai) Eil Rodiklio pavadinimas Nr. 1 Vid.metinis galvijų skaičius, tūkst. 51,2 52,5 48,9 46,2 42,4 2 Tenka priesvorio 1 gyvuliui, kg Išlaidų, Lt/gyv Savikaina, Lt/t Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t Pardavimo pajamos, Lt/t 2377, , Pelningumas (- nuostolingumas), proc. -44,0-45,2-42, , Kiaulės (mėsai) Eil. Rodiklio pavadinimas Nr. 1 Vid.metinis gyvulių skaičius, tūkst. 234,4 238,2 215,8 215,3 188,3 2 Savikaina, Lt/t Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t Pardavimo pajamos,lt/100kg Pelningumas (- nuostolingumas), proc. 13,4 2,3 7,6 6,4 0,4 66

67 6. Išlaidų dydis, struktūra, pokyčiai m. pagal produkcijos rūšis ir intensyvumą 6.1. Javai Nr. 1 Išlaidų rūšis Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc. Lt proc Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos augalų apsaugos priemonės 143 x x x 11.3 x x x x x x x 6.2 atsarginės dalys 56 x x x 4.4 x x x x x x x 6.3 kitos medžiagos 15 x x x 1.2 x x x x x x x 6.4 ž.ū.pastatų einamasis remontas 6 x x x 0.4 x x x x x x x 6.5 ž.ū.darbų ir paslaugų apmokėjimas 36 x x x 2.8 x x x x x x x 6.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 105 x x x 8.3 x x x x x x x 6.7 kitos išlaidos 158 x x x 12.5 x x x x x x x Iš viso išlaidų x - suvestinėje nėra duomenų 67

68 6.2. Žieminiai ir vasariniai javai Javai vasariniai proc. Lt/ha Javai žieminiai Dalis visose išlaidose, Dalis visose Lt/ha išlaidose, proc. Nr. Išlaidų rūšis Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 2 Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos Iš viso išlaidų

69 6.3. Rapsai Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Nr. Išlaidų rūšis Lt proc. Lt proc. 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 2 Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos ,2 k Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos augalų apsaugos priemonės 156 x x x 13.5 x x x x x x x 6.2 atsarginės dalys 39 x x x 3.4 x x x x x x x 6.3 kitos medžiagos 12 x x x 1 x x x x x x x 6.4 ž.ū.pastatų einamasis remontas 3 x x x 0.3 x x x x x x x 6.5 ž.ū.darbų ir paslaugų apmokėjimas 48 x x x 4.1 x x x x x x x 6.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 86 x x x 7.5 x x x x x x x 6.7 kitos išlaidos 128 x x x 11.1 x x x x x x x Iš viso išlaidų x - suvestinėje nėra duomenų 69

70 6.4. Žieminiai ir vasariniai rapsai Žieminiai rapsai Vasariniai rapsai Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su 2009 Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc Lt proc. Išlaidų rūšis Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Nr Sėklos ir sodinamoji medžiaga 2 Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 4 Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos Iš viso išlaidų

71 6.5. Cukriniai runkeliai Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, 2010 su proc Lt proc. Lt proc Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 4 Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos augalų apsaugos priemonės 610 x x x 15.2 x x x x x x x 6.2 atsarginės dalys 212 x x x 5.3 x x x x x x x 6.3 kitos medžiagos 30 x x x 0.8 x x x x x x x 6.4 ž.ū.pastatų einamasis remontas 1 x x x 0.1 x x x x x x x 6.5 ž.ū.darbų ir paslaugų apmokėjimas 115 x x x 2.8 x x x x x x x 6.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 360 x x x 9 x x x x x x x 6.7 kitos išlaidos 440 x x x 11 x x x x x x x Iš viso išlaidų x - suvestinėje nėra duomenų 71

72 6.6. Bulvės Bulvės Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos 3 pagerinimo medžiagos Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos Iš viso išlaidų Vaisiai Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc Sėklos ir sodinamoji k. medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos Iš viso išlaidų

73 6.8. Uogos Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos k. 4 Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos Iš viso išlaidų Daugiametės žolės Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos Naftos produktai ir dujos Elektros energija k. 6 Kitos išlaidos Iš viso išlaidų

74 6.10. Vienmetės žolės šienui Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos Iš viso išlaidų Pievos ir ganyklos Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc su Lt proc Sėklos ir sodinamoji medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos k. Iš viso išlaidų

75 6.12. Karvės Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/karvei Dalis visose išlaidose, 2010 su proc Lt proc. Lt proc Pašarai Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos farmaciniai preparatai 79 x x x 2.5 x x x x x x x 5.2 atsarginės dalys 60 x x x 1.7 x x x x x x x 5.3 kitos medžiagos 76 x x x 2.4 x x x x x x x 5.4 pastatų remontas 63 x x x 1.9 x x x x x x x 5.5 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 50 x x x 1.5 x x x x x x x 5.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 179 x x x 5.5 x x x x x x x 5.7 kitos išlaidos 277 x x x 8.6 x x x x x x x Iš viso išlaidų x - suvestinėje nėra duomenų 75

76 6.13. Galvijai (mėsai) Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/galvijui Dalis visose išlaidose, 2010 su proc Lt proc. Lt proc Pašarai Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos farmaciniai preparatai 11 x x x 1 x x x x x x x 5.2 atsarginės dalys 11 x x x 1 x x x x x x x 5.3 kitos medžiagos 10 x x x 0.9 x x x x x x x 5.4 pastatų remontas 9 x x x 0.8 x x x x x x x 5.5 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 6 x x x 0.6 x x x x x x x 5.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 30 x x x 2.8 x x x x x x x 5.7 kitos išlaidos 69 x x x 6.5 x x x x x x x Iš viso išlaidų x - suvestinėje nėra duomenų 76

77 kg svorio kiaulei išauginti Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 36.0 Lt/100 kg Dalis visose išlaidose, 2010 su proc Lt proc. Lt proc Pašarai Naftos produktai ir dujos Elektros energija Kitos išlaidos farmaciniai preparatai 16 x x x 5.3 x x x x x x x 5.2 atsarginės dalys 2 x x x 0.6 x x x x x x x 5.3 kitos medžiagos 4 x x x 1.4 x x x x x x x 5.4 pastatų remontas 4 x x x 1.3 x x x x x x x 5.5 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 2 x x x 0.6 x x x x x x x 5.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 15 x x x 4.9 x x x x x x x 5.7 kitos išlaidos 18 x x x 5.6 x x x x x x x Iš viso išlaidų x - suvestinėje nėra duomenų 77

78 78

79 II dalis Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika po 2013 m. ir Lietuvos žemės ūkis 79

80 80

81 81

82 82

83 83

84 84

85 85

86 86

87 87

88 88

89 89

90 90

91 91

92 92

93 93

94 Lietuvos žemės ūkio problemos ir siekiai BŽŪP po 2013 m. Pranešimas Tarptautinėje konferencijoje, 2011 m. birželio 28 d. Kaunas Jeronimas Kraujelis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Kas laimėjo daugiau iš ES paramos Lietuvos įstojimas į ES lėmė teigiamus pokyčius šalies žemės, maisto ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse m. Biudžeto asignavimai buvo 790 mln.lt m. daugiau kaip 2,8 mlrd.lt. Tai -- apie 10,5 proc. šalies bendro biudžeto išlaidų. ES lėšos sudaro 75 proc. asignavimų. Išlaidų apimtis iš biudžeto šiemet yra vos 2002 m. lygio. Todėl žemės ūkis, gaudamas ES paramą, tuo pačiu suteikė galimybes skirti žymiai didesnius finansavimo išteklius kitiems sektoriams. 94

95 Lietuvos ūkiai daugiau priklausomi nuo darbo rezultatų ų (1) Lietuvos ūkiams pajamos už parduotą produkciją iki šiol sudarė du trečdalius visų pajamų m. 73,8 proc m. 66,1 proc m. 68,0 proc m. 68,0 proc. (progn.) Lietuvos ūkiai daugiau priklausomi nuo darbo rezultatų ų (2) Kitose ES šalyse pajamos už parduotą produkciją sudaro vos pusę visų pajamų. Suomijoje 48 proc. Švedijoje proc. Danijoje 51 proc. Pajamos žemės ūkyje priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ir kokybės, o pastarieji nuo galimybių daugiau investuoti. Norint iš žemės daugiau gauti, jai reikia daugiau duoti (plačiąją prasme). 95

96 BŽŪP tikslai, įvardinti Lisabonos sutartyje (1) Lisabonos sutartis, kuria savo valią per nacionalinius parlamentus ar referendumus išreiškė visų ES valstybių narių piliečiai, yra aukščiausios hierarchijos teisinis dokumentas. III dalis Žemės ūkis ir žuvininkystė, 39 str. 1. Bendrosios žemės ūkio politikos tikslai yra šie: a) didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą; BŽŪP tikslai, įvardinti Lisabonos sutartyje (2) b) tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas; c) stabilizuoti rinkas; d) garantuoti pakankamą tiekimą; e) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas. 96

97 Kodėl žemdirbiai blogiau gyvena nei kaimyninėse ES šalyse Mažiau gamina Ekstensyviau ūkininkauja Mažesnis darbo našumas Neracionalios žemėnaudos Daug senos technikos Žymiai mažesnė parama pajamoms palaikyti ir ūkiams modernizuoti Ūkininkauja daug senyvo amžiaus žmonių Žemės ūkio produkcija 2010 m., Eur/ha ŽŪN ir ŽŪN panaudojimas pagal intensyvumą ą Valstybė Žemės ūkio produkcija, ŽŪN pagal intensyvumą *, proc. Eur/ha ŽŪN Intensyviai Vid. intensyviai Ekstensyviai Olandija Belgija Danija Vokietija Suomija Švedija Lenkija Slovakij 923 a Lietuva Estija Latvija ES-27 26,3 32,8 40,9 97

98 Išlaidos ir žemės ūkio 2010 m., Eur/ha ŽŪN Valstybė Išlaidos pagal grupes Iš viso 3 Pastovaus Išlaidos trąšoms Išlaidos augalų grupių kapitalo ir dirvos apsaugai suvartojimas gerinimui Žemės ūkio produkcija Olandija Belgija Danija Vokietija Suomija Švedija Lenkija Slovakija Lietuva Estija Latvija n.d Išlaidos, išmokos, žemės ūkio produkcija (eur/ha ŽŪN ir gyvulių tankumas (SG/ha ŽŪN) Valstybė Iš viso 3 grupių (kapitalo, trąšų, augalų apsaugos priemonių) I ramsčio išmokos (2013 m.) Žemės ūkio produkcija Gyvulių tankumas Olandija Belgija Danija Vokietija Suomija Švedija Lenkija Slovakija Lietuva Estija Latvija n.d ,35 2,75 1,72 1,06 0,50 0, ,71 0,38 0,38 0,34 0,27 98

99 Dar daug senos technikos (1) Niekas negali paneigti, kad, pasinaudojus ES ir valstybės parama, ūkiuose daugėja naujos, modernios technikos ir įrengimų. Ūkiai daugiausia investuoja į aktyviąją turto dalį techniką. Tačiau vidutinis traktorių amžius 22 metai. Traktorius ne lengvasis automobilis. Bet pažiūrėkime į struktūrą. Iš viso buvo vnt. Iš jų: ES ir kitose šalyse pagaminti šiuolaikiniai traktoriai 7687 vnt. arba tik 6,5 proc. Buvusioje SSSR ir NVS šalyse (išskyrus Baltarusiją) pagaminti traktoriai vnt. Arba 44,8 proc. Baltarusiški MTZ vnt. Arba 44,5 proc. Dar daug senos technikos (2) Per 2010 m. iš viso nupirkti 2788 traktoriai, iš jų 1477 nauji. Javų kombainai, atitinkamai 536 ir 252. Tokiais tempais atnaujinant technikos parką ūkiai bus priversti naudoti ir toliau m. Amžiaus technika. Iki 2013 m. Tikėtis pokyčių neturime iš ko. Ūkių pajamų perviršis už išlaidas nedidės, o ES ir valstybės parama valdoms modernizuoti jau baigiama panaudoti. Valdų modernizavimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui metų KPP buvo skirta per maža dalis paramos lėšų. 99

100 Maža ūkių kreditavimo sklaida Šių metų pradžioje 6443 ūkiai naudojo 1 mlrd. 383 mln. Lt. kredito įstaigų lėšų. 82,6 proc. lėšų (1 mlrd. 142 mln. Lt.) buvo komercinių bankų suteiktos paskolos. Tokia paskolų suma turėjo nemažai įtakos ūkių plėtrai, modernizavimui, ES paramos įsisavinimui ir ūkių stabilumui. Tačiau kai kita tiek ūkiai gauna iš tiekėjų prekinių kreditų pavidalu, kai bankų kreditais naudojosi tik 3020 ūkių, o pernai jie suteikė kreditų tik 862 ūkiams, rodo dar labai mažą kreditavimo i sklaidą žemės ė ūkio sektoriuje Daug mažų ų ūkių, nenaši žemėnauda Ūkių grupė Ūkių skaičius Dalis m., proc. Iki 10 ha - skaičius, tūkst.vnt. - plotas, tūkst.ha Daugiau kaip 30 ha - skaičius, tūkst.vnt. -plotas, tūkst.ha t Daugiau kaip 100 ha - skaičius, tūkst.vnt. - plotas, tūkst.ha , , , , ,7 21,6 43,7 61,7 1,9 41,5 Vid.ūkio dydis, ha - 3,

101 Melioracija Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. 80 proc. žemės ūkio paskirties žemės turi būti veikiančios sausinimo sistemos. Turėjome nusausintų 2,6 mln.ha. Tačiau dabar vidutinis melioracijos įrenginių amžius šalyje 34 metai. Melioracijos magistralinių griovių, kurių yra 53 tūkst.km, km vidutinis nusidėvėjimas 69 proc., drenažo 49 proc. Metinis melioracijos nusidėvėjimas viršija daugiau kaip 120 mln.lt. Dabar vien tik nusidėvėjimui atstatyti reikia kasmet investuoti ne mažiau kaip po 300 mln.lt m. KPP skirti 212 mln.lt (po padidinimo bus apie 280 mln.lt) yra per mažai. Todėl problema tvinksta akyse metais vykdyti melioracijos darbai buvo pritaikyti stambioms ha sistemoms. Dabar jose daugiausia ūkininkaujama nuo 10 iki 40 ha plotų ūkiuose. Todėl problemos tiek priežiūros, tiek atnaujinimo prasme tampa dar sudėtingesnės. Finansavimo prasme be išorės injekcijų tai neįmanoma padaryti. Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžiųų Iki 40 m. 17 proc m. 46 proc. >65 m. 37 proc. Reikės pasitraukiančius kvalifikuotus specialistus pakeisti naujais, ateinančiais į rinką. Iš kur? 101

102 Stambūs ūkiai ŽŪB, AB, UAB, KB stambūs prekiniai ūkiai. Vidutiniškai vienoje įmonėje, valdančioje apie 900 ha ŽŪN, dirba 34 nuolatiniai darbuotojai. Vienam darbuotojui vidutiniškai tenka 27 ha ŽŪN. Darbo našumas stambiuose ūkiuose 3,4 karto didesnis negu vidutiniškai šalies žemės ūkyje. Darbo pajamos 1 darbuotojui sudaro 4760 eurų per metus. Be to, sumokamos valstybei sveikatos ir socialinio draudimo įmokos bei pajamų mokesčiai. Vien šios išlaidos vienai darbo vietai išlaikyti pernai, skaičiuojant 1 ha, sudarė 180 eurų. Išmokų gauta 174 eur/ha... Per maža derybinė galia Žemės ūkio bendrovė, kad uždirbtų 1 litą, kuris lieka ūkyje (darbo apmokėjimas + pelnas), turėjo kitiems sumokėti472lt 4,72 Lt. Irtos išlaidos, didėjant išteklių kainoms, didėja. Kuo daugiau žemdirbys remiamas tuo daugiau atitenka jį aptarnaujantiems. 102

103 Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (1) 1. Manome, kad po diskusijų ir susitarimų pasiektų BŽŪP reformos patikrinimo (Health Check) metu, nėra poreikio papildomai diskutuoti, dėl to, kad tiesioginių išmokų sistema turi būti teisingesnė. Manome, kad teisingos ir sąžiningos tiesioginės paramos paskirstymo sistemos sukūrimas turi būti vienas prioritetinių ateities BŽŪP tikslų. 2. Laikomės nuomonės, kad tiesioginės išmokos visose valstybėse narėse turėtų būti išmokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje. Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (2) 3. Tiesioginės išmokos turi būti mokamos aktyviems ūkininkams. Jos turi išlikti, kaip žemdirbių pajamų palaikymo ir stabilizavimo priemonė. Žalinimas, kitų viešųjų gėrybių teikimas visuomenei turi būti skatinamas iš papildomų biudžeto šaltinių. 4. Siekiant kuo vienodesnio tiesioginių išmokų paskirstymo tarp valstybių narių, tiesioginė bazinė išmoka turi būti pagrindinis asmenų, dirbančių žemės ūkyje, pajamų rėmimo šaltinis. 103

104 Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (3) 5. Sutinkame, kad tiesioginės išmokos galėtų būti papildytos kompensacijomis, mokamomis ūkininkaujantiems vietovėse su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis, taip prisidedanti prie pastarųjų pajamų palaikymo Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (4) 6. Palankiai vertiname galimybę ateityje mokėti su gamyba susietas tiesiogines išmokas. Pasisakytume už tai, kad su gamyba susieta parama sudarytų tam tikrą procentinę kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų voko dalį, kuri būtų nustatoma Europos Sąjungos lygiu. 7. Pereinamasis laikotarpis nebūtų taikomas tiesioginių išmokų lygio atžvilgiu toms šalims narėms, kuriose tiesioginės išmokos mažesnės už ES vidurkį. 104

105 Siekiai po 2013 m. Rinkos reguliavimo priemonės (1) Siekiant lankstaus ir veiksmingo rinkos valdymo, reikia tobulinti dabartines rinkos reguliavimo priemones. Bendroji žemės ūkio politika ir ateityje turi apimti kai kuriuos rinkos reguliavimo elementus, veikiančius kaip patikimas saugumą užtikrinantis tinklas (safety net); Turi išlikti rinkos intervencinės ir privataus saugojimo priemonės, kurios veiktų kaip rinkos stabilumo garantas; Rinkos reguliavimo priemonės turi būti supaprastintos; Neturi būti įvestų naujų produkcijos gamybos apimčių reguliavimo imo priemonių; Siekiai po 2013 m. Rinkos reguliavimo priemonės (2) Reikia skatinti žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės (žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai) skaidrumą (pajamų paskirstymo skaidrumą), stiprinti gamintojų organizacijas bei jų derybines galias. ES lėšomis skatinti tiesioginius pardavimus iš ūkių (pvz. ūkininkų turgeliai). Tikslinga svarstyti ES mastu veikiančių rizikos valdymo priemonių įvedimą, siekiant krizių padarinių prevencijos, o ne tik iškilusių problemų sprendimo. Turi būti sukurtos specialios priemonės (savišalpos fondai, vienkartinės išmokos, draustis skatinantys elementai ir pan.) nuostoliams, patirtiems dėl klimato negatyvaus poveikio (sausros, potvyniai, gaisrai, ligos ir pan.) žemės ūkiui, kompensuoti 105

106 Siekiai po 2013 m. Kaimo plėtra (1) 1. Atsižvelgiant į problemų, su kuriomis susiduria kaimo vietovės, kompleksiškumą, kaimo plėtra ir ateityje turi išlikti sudėtine BŽŪP dalimi ir neturi būti tapatinama su Sanglaudos politika. 2. Pagrindinis tematinis prioritetinių krypčių pobūdis (žemės ūkis, aplinkosauga, gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas, ii i LEADER metodui priskirtinos kiti iniciatyvos) turėtų išlikti. Siekiai po 2013 m. Kaimo plėtra (2) 3. Palaikytina idėja, kad valstybėms narėms būtų suteikta daugiau lankstumo identifikuojant jų kaimo plėtros procesams palaikyti būtinas kaimo plėtros priemones, taip pat sukuriant lankstesnes galimybes formuoti ir įtraukti naujas kaimo plėtros priemones finansavimo laikotarpio eigoje. 4. Ypač išskirtinis dėmesys turi būti sutelktas racionalioms žemėnaudoms formuoti, žemių konsolidacijai, ij i melioracijos ij sistemų atnaujinimui, i i valdų modernizavimui. Kaimo plėtros stuburu iki 2020 m. turi tapti pažangiai tvarkomas žemės ūkis. 106

107 Metai EUROPOS KOMISIJOS PASIŪLYMŲ dėl daugiametės finansinės programos metams pirminė analizė ir kai kurie vertinimai (parengė J. Kraujelis, 2011 m. liepa (8-11), rugpjūtis (17-18)) ES bendrasis biudžetas, mln. Eur ES bendrasis biudžetas ir dalis BŽŪP finansuoti m. Proc. Nuo BVP BŽŪP finansuoti mln. Eur proc. ES bendrojo biudžeto , , , , , , , , , , , , , , , , viso , , su mln. Eur +3,5 proc. Metai Numatoma tiesioginių išmokų, mln. Eur +0, ,3 proc. ES biudžetas tiesioginėms išmokoms m. +- su prieš tai ėjusiais metais +- mln. Eur proc. Visa BŽŪP finansavimo suma, mln. Eur -5,0 Tiesioginių išmokų proc. nuo visos sumos x x , , , , , , , , , , , , , , , x x , su , ,3 proc m., palyginus su 2013, tiesioginėms išmokoms numatoma lėšų skirti 5455 mln. Eur (apie 5,5 mlrd. Eur) mažiau. Tai sudaro 12,5 proc. sumažėjimą. 2. Todėl jeigu Lietuvai jų bus skirta daugiau, tai ir sakoma, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys bus laimėjusios. 3. Iki 2020 m. trečdaliu sumažinti skirtumą tarp dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio

108 Schema atrodo taip: 278 Eur/ha (ES vidurkis) iki 90 proc., tai sudaro 250 Eur. Lietuvos 143 Eur/ha. Skirtumas yra 107 Eur ( ). 107 mažinami 1/3, tai yra apie 35 Eur. Tokiu būdu 2020 m. Lietuvai išmoka būtų 178 Eur (143+35) arba 614 Lt./ha. Padidėjimas kasmet sudarytų apie 17 Lt./ha. Taigi, didėjimas būtų triskart lėtesnis negu buvo iki 2013 m. Metai ES biudžetas kaimo plėtrai (KP) m. Numatoma KP, mln. Eur +- su prieš tai ėjusiais metais +- mln. Eur proc. KP proc. nuo visos BŽŪP sumos x x 23, ,0 23, ,0 23, ,0 23, ,0 23, ,0 23, ,0 23, ,0 23, x x 23, su , m., palyginus su 2013, Kaimo plėtrai (II ramstis) numatoma skirti lėšų 13 proc. mažiau. 2. Lietuvai šio ramsčio finansavimas yra aktualus, nes: - iš šio ramsčio finansuojamas ūkių ir maisto pramonės modernizavimas, vandentvarka (melioracija), kaimo turizmas, alternatyvi veikla; m. lėšų sumų tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai santykis Lietuvoje buvo beveik 1:1. Ar toks santykis išliks kol kas per mažai apie tai kalbama. 108

109 Jeronimo Kraujelio interviu laidai Gimtoji žemė 2011 m. liepos 18 d. Klausimas. EK pateikė naujojo finansinio laikotarpio kontrolinius skaičius. Tarp jų ir BŽŪP finansavimą m. Kaip juos vertinate? Atsakymas. Žemės ūkio bendrovių asociacija, susipažinusi su EK pateiktais pasiūlymais dėl BŽŪP finansavimo m. reiškia nusivylimą ir susirūpinimą. Jau treji metai, kai rašomi ir sakomi gražūs žodžiai ir frazės apie žemės ir maisto ūkio svarbą, apie stabilių pajamų Europos ūkininkams užtikrinimą, apie žemės ūkio produktyvumo padidinimą, deramą pragyvenimo lygį žemės ūkio ir kaimo bendruomenėms, pakankamą maisto tiekimą priimtinomis kainomis vartotojams, tvarų gamtos išteklių valdymą, kraštovaizdžio priežiūrą ir t.t. Metų metais vis didesnis skaičius įsipareigojimų buvo įtraukiamas į ES BŽŪP. Padidėjo ir ES valstybių narių skaičius, išaugo žemdirbių, maisto ir kaimo vertybių vartotojų skaičius. Tačiau 2020 metams EK pristatytas BŽŪP finansavimas, lyginant su 2013 m., sumažintas daugiau kaip 7 mlrd. eurų arba 12 proc. Iš jų, tiesioginėms išmokoms skirta beveik 5,5 mlrd. eurų mažiau. Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, konkretūs skaičiai dar nėra žinomi, tačiau jaučiama, kad jie nebus tokie, kokių tikėtasi. Kad derybos dėl naujojo biudžeto bus sunkios, pripažįsta ir ES finansinio programavimo ir biudžeto komisaras Janušas Levandovskis. Klausimas. Tačiau Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra įvardijamos kaip laimėtojos. Ar pagrįstas toks vertinimas? Atsakymas. Sunku tai patvirtinti ar paneigti, ką, taip sakydami, turėjo mintyse. Apskritai, nuo įstojimo į ES, Lietuvos žemės, maisto sektorius ir kaimo vietovės gavo svarią, daugiau kaip 10 milijardų litų paramą ir pajamoms palaikyti, ir investicijoms. Tikėtis tiek gauti iš Nacionalinio biudžeto būtų buvę beviltiška. Štai ir šiemet asignavimai žemės ūkiui iš šalies biudžeto tesiekia tik 2002 m. lygį. Ir tas asignavimų lygis yra priverstinis, nes gaunant kai kurią paramą iš ES biudžeto, dalį reikia pridėti iš savo šalies biudžeto. Labai svarbu ir tai, kad žemės ūkis, gaudamas ES paramą, sudarė galimybes skirti žymiai didesnius šalies biudžeto finansinius išteklius kitiems sektoriams (švietimui, sveikatos apsaugai, valdymui). Nereikia pamiršti, kad dalimi paramos pasinaudojo ne žemdirbiai, o per juos išteklių tiekėjai, bankai, valstybė. Šia prasme Lietuva buvo ir ateinantį finansinį laikotarpį bus laimėtoja, nes ji daugiau gavo ir gaus negu mokėjo ir mokės. Kai kurioms šalims gali kilti noras mus pavadinti laimėtojais ir dėl tiesioginių išmokų. Tiesioginių išmokų bendra suma m. Mažinama kasmet vidutiniškai po 2 proc. Šalims, kurių išmokos yra mažesnės negu 90 proc. ES vidurkio, jos pagal sudėtingą mechanizmą bus didinamos. Lietuva tarp jų. Ir šis didinimas bus daromas šalių, kuriose išmokos didesnės už vidurkį, sąskaita. Todėl tų šalių atstovai gali mus pavadinti laimėtojais. Bet tai nerimta. Klausimas. Kodėl? Atsakymas. Todėl, kad ir naujuoju finansiniu laikotarpiu pagal pateiktą tiesioginių išmokų lyginimo tarp ES valstybių narių formulę išlieka didelis atotrūkis. Kita vertus, netenkina ir siūlomi šių skirtumų mažinimo tempai. EK siūlo iki 2020 metų trečdaliu sumažinti skirtumą tarp dabartinio išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Kodėl tik trečdaliu? Mūsų formuluotė buvo paprasta ir aiški bazinė išmoka turi būti vienoda, išmokų dydis turi būti nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje. Tačiau, kaip pastebėjo vienas įtakingas Briuselio pareigūnas, dabar nėra didelio noro dalytis pinigais su kaimynais, nes krizė eina koja kojon su egoizmu. 109

110 Klausimas. Tarptautinėje konferencijoje Kaune Jūs savo pranešime akcentavote galimybių daugiau gaminti ir taip daugiau užsidirbti didelius skirtumus tarp Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir ES valstybių mūsų kaimynių. Kokiu tikslu tai darėte? Atsakymas. Tai dariau turėdamas tris tikslus. Pirma, konferencijoje dalyvavo EK ir COPA-COGECA 4 atstovai. Antra, galimybė daugiau gaminti daug priklauso nuo paramos iš II-jo ramsčio. Ir trečia, skirta saviems per daug susikoncentravome dėmesio tik į paramą, o nebesimato, nebesigirdi kalbų apie darbą. Lietuvos ūkių pajamos už parduotą produkciją sudaro daugiau kaip du trečdalius visų pajamų. Danijoje 51 proc., Suomijoje 48 proc., Švedijoje 53 proc. Mes per mažai duodame hektarui. Pavyzdžiui, aktyviųjų išlaidų vienam hektarui danai padaro už 727 eurus, o mes tik 178 eurus. Todėl ir bendrosios produkcijos danai pernai gavo po 3416 eurų/ha, o mes po 709 eurus/ha. Danijoje vienam ha tenka 1,7 SG, pas mus 0,38 SG. Neturime produkcijos, mažai gauname pajamų, neturime už ką nusipirkti išteklių ir atiduoti žemei. Tų pačių išmokų danai gauna po 394 eurus/ha, mes 143 eurus/ha. Pažiūrėkime toliau. Vidutinis traktorių amžius pas mus 22 metai. ES ir kitose šalyse pagaminti traktoriai sudaro tik 6,5 proc. iš turimų 118 tūkst. Tik 7,7 tūkst. yra šiuolaikiški. Melioracija. Vidutinis melioracijos sistemų amžius 34 metai. Magistraliniai grioviai nusidėvėję 69 proc., drenažas 49 proc. Labai daug kalbėta apie paramą iš I-jo ramsčio, tačiau apie II-jį, iš kurio galimos investicijos valdoms modernizuoti, per mažai. Dabartiniu finansiniu laikotarpiu santykis tarp I-jo ir II-jo ramsčių buvo vienas su vienu. EK paskelbti bendrieji skaičiai kelia susirūpinimą, nes ten numatytas santykis jau 3 su vienu. Teigiama, kad šio ramsčio lėšų paskirstymas bus persvarstytas, remiantis objektyviais kriterijais. Tikiuosi, kad jie mums bus palankūs. 110

111 BŽŪP artėjant 2020 m. Teisės aktų pasiūlymai Olof S. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas Europos Komisija Kokiame BŽŪP reformos proceso etape esame? 2010 m. balandžio 12 d. birželio 11 d. ES piliečių ir organizacijų viešieji debatai 2010 m. liepos d. Vieša konferencija 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatas BŽŪP artėjant 2020 m m. lapkričio 23 d m. sausio 25 d. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais dėl poveikio vertinimo 2011 m. birželio 29 d m. spalio 12 d. Komisijos m. DFP* pasiūlymai Komisijos teisės aktų pasiūlymai Prie teisės aktų pasiūlymų pridedamas jų poveikio vertinimas, kuriame, remiantis išsamia kiekybine ir kokybine analize, pateikiamas alternatyvių politikos raidos scenarijų vertinimas Debatai Europos Parlamente ir Taryboje m. Reglamentų ir įgyvendinimo aktų patvirtinimas * DFP = daugiametė finansinė programa 2 111

112 Kaip bus finansuojama BŽŪP? Komisijos m. ES biudžeto pasiūlymuose BŽŪP išlaidų nominali vertė, palyginti su 2013 m., išlieka nepakitusi Visi skaičiai pateikti pastoviomis 2011 m. kainomis - I ramstis. Tiesioginės išmokos ir rinkos išlaidos - II ramstis. Kaimo plėtra Iš viso I ir II ramsčiai - Maisto sauga - Labiausiai nepasiturintys asmenys -Krizės atvejams skirtas Žemės ūkio sektoriaus rezervas - Europos Globalizacijos Fondas - Moksliniai tyrimai ir inovacijos maisto saugos, bioekonomikos ir tvaraus žemės ūkio srityse Iš viso papildomų lėšų Bendras biudžetas, siūlomas m. 281,8 mlrd. EUR 89,9 mlrd. EUR 371,7 mlrd. EUR 2,2 mlrd. EUR 2,5 mlrd. EUR 3,5 mlrd. EUR Iki 2,5 mlrd. EUR 4,5 mlrd. EUR Iki 15,2 mlrd. EUR Iki 386,9 mlrd. EUR Šaltinis Komisijos komunikatas Strategijos Europa 2020 biudžetas, COM(2011) 500 final, II dalis. 3 BŽŪP Išlaidų pokyčiai m. (dabartinėmis kainomis) 70 ES-10 ES-12 ES-15 ES-25 ES dabartinėmis kainomis mlrd Eksporto subsidijos Kitos rinkos priemonės Susietoji tiesioginė parama Atsietoji tiesioginė parama Su rinka susijusios išlaidos Tiesioginės išmokos Kaimo Plėtra Šaltinis Europos Komisijos Žemės Ūkio Generalinis Direktoratas 4 112

113 Kokie yra žemės ūkio sektoriaus iššūkiai Komisijos komunikatas BŽŪP artėjant 2020 m. Iššūkiai Ekonominiai Aplinkos Teritoriniai Ekonominiai iššūkiai Apsirūpinimo maistu užtikrinimas Kainų svyravimas Ekonominė krizė Iššūkiai aplinkai ŠESD emisija Dirvožemio alinimas Vandens ir oro kokybė Buveinės ir biologinė įvairovė Teritoriniai iššūkiai Kaimo vietovių gyvybingumas ES žemės ūkio įvairovė 5 Pastarųjų metų žaliavų kainų tendencijos 600 (Pasaulio Banko nominalių kainų indeksai, 2000=100) Trąšos % Energija % Žemės ūkis + 50 % Šaltinis: Pasaulio Bankas

114 Klimato kaita galimas poveikis ES žemės ūkiui Potvynių rizika Karštesnės ir sausesnės vasaros Jūros lygis Pasėlių kenkėjų, ligų rizika Augalininkystė, pašarų derlius Gyvūnų sveikata, gerovė Vasaros krituliai Žiemos audros, potvyniai Auginimo sezono trukmė, derlius Žemė tinkama ūkininkavimui Kenkėjų, ligų rizika Vandens ištekliai Sausros, karščio bangos rizika Dirvožemio erozijos rizika Auginimo sezonas, pasėlių derlius Optimalūs pasėlių plotai Žiemos krituliai, potvyniai Vasaros krituliai Sausros, vandens trūkumo rizika Dirvožemio erozijos rizika Derlius, pasėlių ų asortimentas Šaltinis: Žemės Ūkio ir Kaimo Plėtros Generalinis Direktoratas, remtasi EEE ataskaitomis, JTC ir Šalių Narių akademiniais tyrimais 7 ir kaip BŽŪP padės juos spręsti? Komisijos komunikatas BŽŪP artėjant 2020 m. Teisės aktų pasiūlymai Iššūkiai Politikos tikslai Veiklos tikslai Europa 2020 m. Ekonominiai Aplinkos Gyvybinga maisto produktų gamyba Tausojantis gamtos išteklius valdymas ir klimato kaitos mažinimas Didesnis konkurencingumas Pagerintas tvarumas Teritoriniai Darnus teritorinis vystymasis Didesnis veiksmingumas Paprastinimas 8 114