VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

Transkriptas

1 BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2017 M. I KETV. Vilnius, 2017

2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT Vilnius Tel Faks El. p. rastine@regula.lt m. liepa 2

3 Turinys Įvadas Biokuro prekyba energijos išteklių biržoje Biokuro, naudojamo šilumos ir elektros gamybai, rinkos apžvalga Energijos išteklių biržoje parduodamo biokuro rinkos apžvalga Bendra biokuro rinkos apžvalga Geografinis pasiskirstymas Išvados Priedai

4 Įvadas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) duomenimis, 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, energijos išteklių biržoje (toliau Birža) buvo sudaryta 30,6 proc. daugiau sandorių m. I ketv. centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (toliau CŠTĮ) ir Komisijos reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau NŠG) nupirko 145,7 tūkst. tne biokuro, t. y. 6,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Nors biokuro poreikis, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo, tačiau, biokuro pasiūla viršijo paklausą m. I ketv. biokuro tiekimo rinkoje buvo stebimas nedidelis koncentracijos lygis (plačiau 7 psl.). Esant nedidelei biokuro tiekėjų koncentracijai naudą iš biokuro rinkos vystymosi gauna ir smulkūs tiekėjai. Didžiausias biokuro tiekėjas beveik visą biokuro kiekį (99,7 proc.) pardavė Biržoje ir 2017 m. I ketv. užėmė 11,96 proc. rinkos, kai palyginti 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, didžiausias biokuro tiekėjas užėmė 10,75 proc. rinkos. Energijos išteklių rinkos įstatymas 1 įpareigoja CŠTĮ ir NŠG 2017 m. Biržoje įsigyti ne mažiau kaip 100 proc. šilumos ir (ar) elektros gamybai reikalingo biokuro m. I ketv. CŠTĮ ir reguliuojami NŠG Biržoje nupirko 95,2 proc. viso šilumos gamybai įsigyto biokuro kiekio. Komisijos duomenimis, 2017 m. I ketv. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu 40,2 proc. medienos kilmės biokuro buvo nupirkta už mažesnę kainą nei vidutinė minėto laikotarpio Biržos kaina (plačiau 12 psl.). Vidutinė biokuro kaina perkant Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 1,6 proc. didesnė palyginti su kaina, už kurią biokuras buvo perkamas dvišalių sutarčių pagrindu. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainų skirtumą sąlygoja teisės aktų reikalavimai, kuriuose numatyta, jog ūkio subjektai dvišalių sutarčių pagrindu biokurą gali įsigyti tokiu atveju, kai jo kaina yra daugiau nei 5 proc. mažesnė nei atitinkamos biokuro rūšies kaina Biržoje (Kuro pirkimo taisyklės) 2. Įvertinus Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainų skirtumą, darytina preliminari išvada, jog ūkio subjektai, pirkdami biokurą dvišalių sutarčių pagrindu, laikėsi Kuro pirkimo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Biokuro kainų skirtumai Lietuvos regionuose 2017 m. I ketv. siekė 17,9 proc. arba 24 Eur/tne, 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu skirtumas siekė 27,7 proc. arba 36 Eur/tne. Komisija, vadovaudamasi Energijos išteklių rinkos įstatymo 8 straipsnio 8 ir 10 punktais, teikia biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą už 2017 m. I ketv. Šioje ataskaitoje analizuojami Komisijos licencijuojamų CŠTĮ bei Komisijos reguliuojamų NŠG pagal dvišales sutartis ir Biržoje pirkto medienos kilmės biokuro, skirto tik šilumos ar šilumos ir elektros energijos, pagamintos bendrame technologiniame cikle (toliau Kogeneracinėse jėgainėse), gamybai duomenys. Biokuro ataskaitos tikslas išanalizuoti konkurenciją biokuro rinkoje ir įvertinti pirkto biokuro kiekius ir kainas bei jų pokyčius. 1 Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 19 1 str.1 dalis. 2 Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai, gaminti pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau Taisyklės), punktas. 4

5 1. Biokuro prekyba energijos išteklių biržoje 2017 m. I ketv. biokuro rinkoje veikė 46 CŠTĮ, 13 reguliuojamų NŠG ir 107 biokuro tiekėjai m. I ketv. Biržoje buvo registruoti 285 biržos dalyviai, iš jų 39 CŠTĮ ir 10 reguliuojamų NŠG m. I ketv. įvykdyti 1520 biokuro pirkimo pardavimo sandoriai (311 Vilniaus, 258 Kauno, 172 Telšių, 164 Alytaus, 146 Klaipėdos, 141 Marijampolės, 123 Panevėžio, 76 Šiaulių, 65 Tauragės, 61 Utenos, ir 3 Kuršių nerijos prekybos zonose). Iš viso suprekiauta tne biokuro už 17,357 mln. Eur m. I ketv., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, Biržoje buvo sudaryta 30,6 proc. daugiau sandorių. Vertinant Biržoje pirkto biokuro kainą pagal sudarytų sandorių trukmę, matyti, kad vidutinė svertinė medienos skiedrų kaina, perkant pagal savaitės trukmės sandorius, 2017 m. I ketv. buvo 2,2 proc. didesnė nei perkant pagal mėnesio, ketvirčio ir pusmečio trukmės pristatymo laikotarpio sandorius (toliau Ilgalaikiai sandoriai), o medienos granulių vidutinė svertinė kaina, perkant pagal savaitės trukmės sandorius, 2017 m. I ketv. buvo 11,2 proc. didesnė nei perkant pagal Ilgalaikius sandorius. 1 lentelė m. I ketv. prekyba Biržoje Savaitės trukmės sandorių svertinė kaina, Eur/tne (visų rūšių medienos skiedra) Ilgalaikių sandorių svertinė kaina, Eur/tne (visų rūšių medienos skiedra) Savaitės trukmės sandorių svertinė kaina, Eur/tne (medienos granulės) Ilgalaikių sandorių svertinė kaina, Eur/tne (medienos granulės) Sandorių vertė, tūkst. Eur Pirkėjų skaičius Tiekėjų skaičius Sandorių kiekis, tne Atlikta sandorių Sausis ,13 146,33 293,54 269, ,78 Vasaris ,51 148,59 298,02 268, ,65 Kovas ,20 146,65 309,23 269, ,84 Iš viso I ketv ,42 147,14 299,13 268, ,27 Pastebėtina, kad Energijos išteklių rinkos įstatymo 19 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai bei šilumą ir elektros energiją bendrame technologiniame cikle gaminantys gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai naudoja biokurą, Biržoje 2017 metais privalo įsigyti ne mažiau kaip 100 proc. biokuro kiekio m. I ketv. Biržoje buvo įsigyta 95,2 proc. viso biokuro kiekio, t. y. 15,0 proc. daugiau nei 2016 m. I ketv., o likęs biokuro kiekis (4,8 proc.) buvo įsigytas pagal dvišales sutartis. Pažymėtina, kad įsigytas (pirktas) biokuro kiekis konkretų mėnesį apskaičiuojamas pagal Biržoje arba dvišalius sandorius šilumos tiekėjui pristatytą biokuro kiekį. Biokuro kaina Biržoje 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėn. ženkliai nesiskyrė nuo 2016 m. biokuro kainos Biržoje atitinkamais mėnesiais. Vidutinė biokuro kaina perkant Biržoje 2016 m. sausio mėn. buvo 153,66 Eur/tne, vasario mėn. 149,23 Eur/tne, kovo mėn. 147,30 Eur/tne m. sausio mėn. vidutinė dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, buvo 0,9 proc. arba 1,30 Eur/tne mažesnė nei biokuro kaina, 3 Svarbu paminėti, kad pagal biokuro biržoje per konkrečią sesiją sudaromą sandorį kuras tiekiamas tam tikrais mėnesiais ateityje. 5

6 Biokuro kiekis, tne Kaina, Eur/tne už kurią buvo tiekiamas kuras pagal Biržoje sudarytus sandorius (atitinkamai 151,27 Eur/tne ir 152,57 Eur/tne). Vasario mėn. vidutinė biokuro kaina perkant pagal dvišales sutartis buvo 2,7 proc. arba 4,19 Eur/tne mažesnė nei biokuro kaina, už kurią buvo tiekiamas kuras pagal Biržoje sudarytus sandorius (atitinkamai 148,71 Eur/tne ir 152,91 Eur/tne). Kovo mėn. vidutinė biokuro kaina perkant pagal dvišales sutartis buvo 0,6 proc. arba 0,79 Eur/tne mažesnė nei biokuro, perkant Biržoje, kaina (atitinkamai 143,86 Eur/tne ir 144,65 Eur/tne). 4 1 pav. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kiekis (tne) ir vidutinė biokuro kaina su transportavimu (Eur/tne) 2017 m. I ketv ,26 95, ,41 152,57 152,91 151,27 148,72 95,11 94,70 4,28 4,89 5,30 Neženklų Biržoje ir dvišalių sandorių pagrindu įsigyto biokuro kainų skirtumą 2017 m. I ketv. lėmė tai, kad dalis CŠTĮ ir NŠG dvišalių sandorių pagrindu įsigijo biokurą pagal ankščiau sudarytas dvišales sutartis, pagal kurias perkamo biokuro kaina buvo mažesnė nei Biržoje. Detalesnė informacija apie dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainas pagal savivaldybes pateikiama priede ,60 144,65 143,86 Sausis Vasaris Kovas Energijos išteklių biržoje pirktas biokuro kiekis (proc.) Dvišalėmis sutartimis pirktas biokuro kiekis (proc.) Pirktas biokuro kiekis (tne) Vidutinė biokuro kaina perkant energijos išteklių biržoje, Eur/tne Vidutinė kaina perkant pagal dvišales sutartis, Eur/tne Komisijos interneto puslapyje skelbiama šalies vidutinė kuro kaina skaičiuojama kaip atitinkamos biokuro rūšies geometrinis svertinis vidurkis, eliminuojant ekstremalias reikšmes (mažiausią ir didžiausią), todėl ši kaina skiriasi nuo kainos, skaičiuotos kaip sąnaudų ir kiekio santykis. 6

7 2. Biokuro, naudojamo šilumos ir elektros gamybai, rinkos apžvalga 2.1. Energijos išteklių biržoje parduodamo biokuro rinkos apžvalga Vertinant biokuro rinkos koncentraciją pagal biokuro tiekėjų parduodamo biokuro apimtis, naudotas Herfindalio-Hiršmano indeksas (HHI) (angl. Herfindahl-Hirschmann-Index) 5, kuris rodo rinkos koncentracijos laipsnį. Vertinant biokuro rinkos koncentraciją pagal biokuro tiekėjų Biržoje parduodamo biokuro apimtis, 2017 m. I ketv. HHI indekso reikšmė 486,76 (pastebima nedidelė koncentracija). Pastebėtina, kad biokuro tiekėjas, užėmęs didžiausią rinkos dalį (12,53 proc.), vertinant pagal Biržoje parduoto biokuro kiekį, bendroje CŠTĮ ir NŠG rinkoje (vertinant biržoje ir pagal dvišalius sandorius parduoto biokuro kiekį) taip pat buvo didžiausias tiekėjas 11,96 proc.. 2 pav. Biokuro tiekėjų rinkos struktūra pagal Biržoje parduoto biokuro apimtis 2017 m. I ketv., proc. 1,06 1,04 18,30 12,53 1,09 1,11 1,12 1,16 1,16 1,19 1,19 1,19 1,27 1,35 1,45 1,22 1,57 2,10 2,25 2,34 2,44 2,56 2,88 2,95 2,62 12,20 6,64 5,76 3,22 3, Bendra biokuro rinkos apžvalga 2017 m. I ketv. CŠTĮ bei reguliuojami NŠG biokurą pirko iš 107 biokuro tiekėjų, iš kurių 24 tiekėjų produkcija iš viso užėmė 75,33 proc. rinkos. Daugiausia biokuro pardavęs tiekėjas užėmė 11,96 proc. rinkos, antras daugiausia pardavęs tiekėjas 11,61 proc m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., CŠTĮ biokurą pardavusių tiekėjų skaičius sumažėjo 16, o NŠG 19. Biokuro rinkos koncentracijos laipsnis pagal biokuro tiekėjų CŠTĮ ir NŠG parduodamo biokuro apimtis 2017 m. I ketv. HHI = 455,48 (biokuro tiekimo rinkoje pastebima nedidelė koncentracija). 5 HHI lygus rinkos dalyvių kvadratų sumai. Jei HHI reikšmė mažiau nei 1000, rinkos koncentracijos laipsnis yra nedidelis, jeigu HHI reikšmė svyruoja tarp 1000 ir 1800 rinkos koncentracijos laipsnis yra vidutinis, jei HHI reikšmė didesnė nei 1800 rinkos koncentracijos laipsnis yra didelis. 7

8 Dvidešimt keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu užima ¾ rinkos, o likusią rinkos dalį pasidalijo net 83 tiekėjai. Kiti rinkos koncentracijos rodikliai buvo tokie 6 : C1 = 11,96 proc., C4 = 35,47 proc., C6 = 42,02 proc. 3 pav m. I ketv. ir 2016 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūros pagal Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu parduoto biokuro apimtį, proc., palyginimas Tikėjai, užimantys mažiau nei 5 proc. rinkos 64,53% (56,64%) Tiekėjas A 11,96% (6,60%) Tiekėjas B 11,61% (7,15%) Tiekėjas C 6,41% (8,83%) Tiekėjas D 5,48% (6,87%) Kaip matyti 3 pav., 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., biokuro tiekėjų rinkoje pastebimi neženklūs pokyčiai: 2017 m. I ketv. tiekėjo A, užimama rinkos dalis didėjo nuo 6,60 proc. iki 11,96 proc. 99,7 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė energijos išteklių biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 147,95 Eur/tne, o pagal dvišales sutartis 175,00 Eur/tne. Neženkliai pakito ir kitų didžiausių tiekėjų (tiekėjai B, C, D) 2017 m. I ketv. užimama rinkos dalis, palyginti su 2016 m. tuo pačiu periodu: - tiekėjas B patiekė 11,61 proc. viso 2017 m. I ketv. rinkoje patiekto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv. jo patiektas kiekis sudarė 7,15 proc., 100 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 142,61 Eur/tne; - tiekėjas C patiekė 6,41 proc. viso 2017 m. I ketv. rinkoje patiekto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv. jo patiektas kiekis sudarė 8,83 proc. 98,7 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 155,87 Eur/tne, o pagal dvišales sutartis 153,88 Eur/tne; - atitinkamai tiekėjo D užimama rinkos dalis mažėjo nuo 6,87 proc. iki 5,48 proc. 100 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 157,85 Eur/tne;. 6 Koncentracijos rodikliai C 1, C 4, C 6 rodikliai, rodantys atitinkamai vieno, keturių ar šešių didžiausių rinkos dalyvių procentinę dalį. Jei C 1 daugiau kaip 40 proc., tai rinkoje yra dominuojančią padėtį užimantis rinkos dalyvis. Jei C 4 yra daugiau nei 70 proc. rinka labai koncentruota. 8

9 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., 7,89 proc. punkto padidėjo mažesnių tiekėjų (užimančių mažiau nei 5 proc. rinkos) rinkos dalis. 4 pav. pateikiama detalesnė informacija apie 2017 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūrą pagal parduoto biokuro apimtis (proc.). Tiekėjai, užėmę mažiau nei 5 proc., bet daugiau nei 1 proc. rinkos, 2017 m. I ketv. pardavė 44,07 proc. viso biokuro kiekio. 4 pav m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūra pagal Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu parduoto biokuro apimtis, proc. 1,01 1,03 1,06 1,10 1,10 1,14 1,13 1,14 1,15 1,16 1,34 1,38 1,68 1,99 2,15 2,22 Užimantys mažiau nei 1 proc. rinkos 20,47 2,32 2,44 2,50 2,74 11,96 2,89 2,82 11,61 6,41 5,48 3,49 3,06 I ketv. 2 lentelėje pateikiami CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG perkamo biokuro koncentracijos rodikliai 2017 m. 2 lentelė. CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu perkamo biokuro rinkos koncentracijos rodikliai 2017 m. I ketv. CŠTĮ Reguliuojami NŠG CŠTĮ kartu su NŠG Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas Pirktas biokuro kiekis, tne 42557, , , , , , , , ,60 Biokuro tiekėjų skaičius Biokuro tiekėjų, kartu užimančių daugiau nei 75 proc. rinkos, skaičius Biokuro tiekėjų, užimančių daugiau nei 1 proc. rinkos, skaičius HHI 488,54 496,53 560,03 572,59 708,40 944,62 436,88 446,94 508,08 C4 (keturių didžiausių biokuro tiekėjų užimama rinkos dalis, %) 37,62 35,87 38,57 34,16 43,81 51,19 35,06 35,25 36,24 C3 (trijų didžiausių biokuro tiekėjų užimama rinkos dalis, %) 31,55 31,73 34,14 27,23 34,92 43,78 28,99 29,39 31,69 C1 (didžiausio biokuro tiekėjo užimama rinkos dalis, %) 13,64 14,53 14,49 10,11 13,06 21,69 11,65 11,81 13,18 9

10 Biokuro kiekis, tne Kaina, Eur/tne 2017 m. I ketv. CŠTĮ pirktas biokuras sudarė 82,9 proc. viso pirkto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv. 81,7 proc. Atitinkamai NŠG pirktas biokuro kiekis 2017 m. I ketv. sudarė 17,1 proc., 2016 m. I ketv. 18,3 proc. Vertinant kiekine išraiška, 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir NŠG kartu nupirko ,27 tne biokuro, t. y. 6,4 proc. daugiau nei 2016 m. I ketv.: CŠTĮ 2017 m. I ketv. nupirko ,88 tne biokuro, t. y. 8,0 proc. daugiau nei 2016 m. I ketv., atitinkamai NŠG 2017 m. I ketv. nupirko ,39 tne biokuro, t. y. 0,6 proc. mažiau nei 2016 m. I ketv. 5 pav m. I ketv. CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kiekis (proc.) ir vidutinė mokėta kaina, Eur/tne , ,41 17,3 19,2 152,86 153, ,60 14, ,44 152, ,21 144, ,7 80,8 85,3 Sausis Vasaris Kovas Reguliuojamų NŠG pirktas kiekis tne 2017 m. CŠTĮ pirktas kiekis tne CŠTĮ ir NŠG pirktas kiekis (tne) NŠG vidutinė energijos išteklių biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, Eur/tne CŠTĮ vidutinė energijos išteklių biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, Eur/tne Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, bei Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-759, viešai skelbia šių biokuro rūšių kainas: vidutinę medienos kilmės biokuro (vidutinę energijos išteklių biržos), vidutinę medienos kilmės biokuro (vidutinę biokuro rūšių, kuriomis neprekiaujama energijos išteklių biržoje), malkinės medienos, medienos granulių ir briketų. Vidutinę atitinkamos rūšies biokuro kainą sudaro žaliavos įsigijimo ir transportavimo išlaidos. 10

11 Kaina, Eur/m , , ,26 Biokuro kiekis, tne 6 pav. Reguliuojamų NŠG ir CŠTĮ Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kiekiai ir vidutinė biokuro rinkos kaina su transportavimu 2017 m. I ketv ,25 290,75 303, ,01 166,78 165,73 151,59 151,77 143,73 125,05 128,04 115, Kaina, Eur/tne 5000 * Biokuro kainos nurodytos su transportavimu, kainos skaičiuotos kaip atitinkamos biokuro rūšies sąnaudų ir kiekio santykis m. I ketv. daugiausia (98,4 proc.) buvo nupirkta medienos skiedrų, 0,6 proc. medienos granulių, 0,6 proc. malkinės medienos ir 0,4 proc. medienos kilmės biokuro (pjuvenų, drožlių, biokuro mišinio ir kt.) m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., vidutinė medienos skiedrų kaina (su transportavimu) didėjo 1,5 proc., granulių kaina didėjo 0,3 proc., vidutinė malkinės medienos kaina didėjo 12,1 proc., o medienos kilmės biokuro mažėjo 14,9 proc. Vidutinė CŠTĮ ir NŠG naudotos malkinės medienos (žaliavos) kaina (be transportavimo) miškų urėdijose 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., padidėjo 15,0 proc., o vidutinė biokuro (pirkto Biržoje ir pagal dvišales sutartis) kaina (su transportavimu) 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., padidėjo 0,5 proc m. I ketv. didžioji dalis (95,2 proc.) biokuro buvo nupirkta Biržoje, kai tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Biržoje buvo nupirkta 87,8 proc. viso biokuro kiekio. Biržoje formavosi konkurencinga kaina, o biokuro pasiūla viršijo paklausą, todėl biokuro kaina, 2017 m. I ketv. palyginti su 2016 m. I ketv. beveik nepakito. Sausis Vasaris Kovas 7 pav. Vidutinė malkinės medienos kaina urėdijose Eur/m 3 ir vidutinė Reguliuojamų NŠG ir CŠTĮ Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina Eur/tne 2016 m. ir 2017 m. I ketv Malkinė mediena, tne 2017 m. Medienos granulės, tne Medienos kilmės biokuras (medienos skeidros), tne Vidutinė medienos kilmės biokuro (medienos skiedrų) kaina, Eur/tne Vidutinė medienos granulių kaina, Eur/tne Vidutinė malkinės medienos kaina, Eur/tne Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas 2016 m. I ketv m. I ketv Vidutinė biokuro kaina, Eur/tne Vidutinė malkinės medienos kaina urėdijose, Eur/m3 Vidutinė biokuro kaina, Eur/tne *Vidutinė biokuro kaina, Eur/t ne nurodyta su transportavimu. Šaltinis Komisija, Generalinė miškų urėdija. 11

12 Eur/tne 8 pav. matome CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG pagal dvišales sutartis ir Biržoje įsigyto medienos kilmės biokuro 7 vidutinės kainos priklausomybę nuo perkamo biokuro kiekio ir tiekėjų skaičiaus 2017 m. I ketv. Pastebėtina, kad net 31 įmonė iš 58 medienos kilmės biokurą pirko už didesnę nei Biržos kainą. Minėtos 31 energetikos įmonės pirkto medienos kilmės biokuro kiekis sudarė 59,8 proc. nuo viso per 2017 m. I ketv. nupirkto medienos kilmės biokuro kiekio. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios CŠTĮ bei reguliuojamų NŠG mokamos vidutinės medienos kilmės biokuro kainos 2017 m. I ketv. siekė 39,55 Eur/tne. Mažiausia vidutinė medienos kilmės biokuro kaina 2017 m. I ketv. buvo 128,05 Eur/tne, didžiausia 167,61 Eur/tne. Tiek už mažiausią, tiek už didžiausią kainą biokuras buvo pirktas Biržoje. Perkamo biokuro kiekis kainai įtakos neturėjo. 8 pav. Vidutinės medienos kilmės biokuro (pirkto Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu) kainos priklausomybė nuo perkamo biokuro kiekio ir esamo tiekėjų skaičiaus 2017 m. I ketv. (CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG rinka)* Šilumos gamintojas Y, 167,61 Šilumos gamintojas A, 159,99 Šilumos gamintojas X, 141,52 Vidutinė energijos išteklių biržos kaina 149, Šilumos gamintojas C, 128, Biokuro tiekėjų skaičius * Vienas apskritimas vienas šilumos gamintojas, jo dydis rodo nupirkto biokuro kiekį t ne. Kuo didesnis nupirkto biokuro kiekis, tuo didesnis apskritimas. * Vidutinė Biržos kaina skaičiuota kaip medienos kilmės biokuro (skiedrų) sąnaudų (žaliava su transportavimu) ir kuro kiekio (t ne) santykis, kai biokuras buvo pristatytas pirkėjui (įvykdytas tiekimas), o ne nuo išteklių Biržoje sudarytų sandorių kiekio (t ne), pagal kuriuos dalis ar visas kuras bus pristatytas ateityje. 7 Medienos kilmės biokuras biokuro mišinys, skiedros, medžio drožlės, pjuvenos, smulkinta mediena, žievė. 12

13 3. Geografinis pasiskirstymas Lietuva yra suskirstyta į 10 apskričių. Šiuo metu Lietuvoje biokurą bent iš dalies naudoja daugiau nei 40 miestų šilumos tiekimo įmonės. Siekiant įvertinti CŠTĮ ir NŠG mokamas kainas už biokurą ir konkurenciją tarp biokuro tiekėjų skirtinguose Lietuvos regionuose, 10 pav. pateikiami apibendrinti duomenys m. I ketv. skirtumai tarp biokuro kainų Lietuvos regionuose didėjo, palyginti su 2016 m. IV ketv. CŠTĮ ir NŠG biokuro įsigijimo kaina 2017 m. I ketv. Lietuvos apskrityse skyrėsi kiek daugiau nei 24 eurais, ankstesnį ketvirtį skirtumas siekė kiek daugiau nei 16 eurų, o 2016 m. I ketv. skirtumas siekė kiek daugiau nei 36 eurus. Palyginti su 2016 m. IV ketv., 2017 m. I ketv. biokuro kaina didėjo visuose Lietuvos regionuose. Biokuro kainos didėjimą daugiausia sąlygojo sezoniškumas, įtakos turėjo ir regioniškumas, bei CŠTĮ ir NŠG pasirinkta biokuro pirkimo strategija. Už mažiausią kainą biokurą įsigijo ūkio subjektai, Biržoje sudarę biokuro pirkimo-pardavimo sandorius rudens pradžioje, kuomet biokuro kaina Biržoje buvo viena žemiausių. Daugiausiai biokuro 2017 m. I ketv. buvo nupirkta Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausiai Tauragės apskrityje (žr. 10 pav.). 10 pav. CŠTĮ ir NŠG mokamos biokuro kainos (Eur/tne) 2017 m I ketv. Lietuvos apskrityse. * Biokuro kainos (Eur/t ne) pagal apskritis apskaičiuotos atsižvelgus į Komisijos turimus Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrndu pirkto biokuro duomenis,nurodytos įsktaitant transportavimo sąnaudas. Procentais nurodytas Biržoje pirktas biokuro kiekis apskrityje. 13

14 Daugiausia už biokurą mokėjo Marijampolės ir Klaipėdos apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG. Svarbu paminėti, kad Marijampolės apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG nepirko granulių, kurių kaina daug didesnė nei kitų biokuro rūšių, Klaipėdos apskrityje pirktų granulių kiekis sudarė 1,7 proc. Klaipėdos apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG Biržoje 2017 m. I ketv. pirko 98,7 proc., biokuro, Marijampolės apskrityje 100 proc. Pastebėtina, kad biokuro kaina Biržoje, Klaipėdos apskrityje 2017 m. I ketv. vidutiniškai siekė apie 159 Eur/tne, Marijampolės apskrityje 161 Eur/tne ir buvo didžiausios, palyginti su kitomis apskritimis. Vienos mažiausių kainų formavosi Utenos ir Tauragės apskrityse, atitinkamai 140,29 Eur/tne, ir 147,04 Eur/tne. Biokuro kaina Biržoje Utenos regione, buvo žemiausia. Svarbu paminėti, kad CŠTĮ ir NŠG pasirinkta biokuro pirkimo strategija turi įtakos vidutinei biokuro kainai. Utenos ir Tauragės apskrityse esantys CŠTĮ ir NŠG didelę dalį biokuro (atitinkamai 80,0 proc., ir 89,7 proc.) reikiamo biokuro kiekio įsigijo Biržoje, o likusią dalį biokuro dvišalių sutarčių pagrindu pirko už vidutiniškai 147,19 Eur/tne ir 152,24 Eur/tne) kainą. Mažiausią (136,33 Eur/tne) kainą už biokurą mokėjo Šiaulių apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG. 99,8 proc. biokuro šioje apskrityje buvo nupirkta Biržoje, už vidutinę 136,26 Eur/tne kainą. Kaip matyti 10 pav., daugiausiai biokuro Biržoje pirko Marijampolės (100 proc.), Šiaulių (99,8 proc.), Vilniaus (99,4 proc.) ir Kauno (99,3 proc.) apskrityse esantys CŠTĮ ir NŠG, o jų mokėta kaina už biokurą geriausiai atspindi biokuro kainą Biržoje šiose apskrityse. CŠTĮ ir NŠG mokamų biokuro kainų skirtumai apskrityse susidarė dėl keleto priežasčių: biokuro kainos, už kurią jis buvo perkamas pagal dvišales sutartis, Biržoje pirkto biokuro kiekio bei kainos regionuose. Vidutinė Biržoje pirkto biokuro kaina 2017 m. I ketv. buvo 1,6 proc. didesnė nei perkant pagal dvišales sutartis. 14

15 Išvados Svarbiausi 2017 m. I ketv. rodikliai biokuro rinkoje: 2017 m. I ketv. biokuro nupirkta ,27 tne už ,72 tūkst. Eur, vidutinė kaina su transportavimu 150,07 Eur/tne m. I ketv. Biržoje pirkto biokuro kiekis sudarė 95,2 proc. viso rinkoje pirkto biokuro kiekio, 8 vidutinė kaina su transportavimu 150,18 Eur/tne, t. y. 1,6 proc. didesnė už pagal dvišales sutartis pirkto biokuro kainą ir nepakito, palyginti su 2016 m. I ketv. (150,17 Eur/tne) m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., Biržoje bei dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro vidutinė kaina su transportavimu beveik nepakito: 2017 m. I ketv. vidutinė biokuro kaina su transportavimu buvo 150,07 Eur/tne, 2016 m. I ketv. 149,31 Eur/tne m. I ketv. biokuro rinkoje koncentracija buvo nedidelė. Keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu užėmė 35,47 proc. rinkos, didžiausias iš jų 11,96 proc. Didžiausio biokuro tiekėjo (bendroje CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG rinkoje) vidutinė kaina su transportavimu (148,13 Eur/tne) buvo 1,3 proc. mažesnė nei bendra 2017 m. I ketv. rinkos vidutinė žaliavos su transportavimu kaina (150,07 Eur/tne). 99,7 proc. patiekto biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje m. I ketv. CŠTĮ pirkto biokuro kaina buvo 7,2 proc. mažesnė nei NŠG. Vidutinė reguliuojamų NŠG pirkto biokuro kaina buvo 159,74 Eut/tne, CŠTĮ 148,14 Eur/tne. Rinkos koncentracijai nustatyti naudotas HHI indeksas, kuris rodo: - nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą CŠTĮ ir NŠG koncentracijos laipsnį: CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG HHI indekso reikšmė 455,48; - nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą CŠTĮ, koncentracijos laipsnį - HHI indekso reikšmė 506,57; - nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą reguliuojamiems NŠG, koncentracijos laipsnį - HHI indekso reikšmė 626,96; - nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą Biržoje, koncentracijos laipsnį - HHI indekso reikšmė 486,76. Nustatyta, kad perkamo biokuro kiekis kainai įtakos neturėjo. Biokuro kainų skirtumas tarp Lietuvos regionų mažėjo: 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir NŠG biokuro įsigijimo kaina Lietuvos apskrityse skyrėsi kiek daugiau nei 24 eurais už tne, 2016 m. I ketv kiek daugiau nei 36 eurais už tne. Skirtumą sąlygojo šilumos tiekėjų dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina ir kiekis bei Biržoje pirkto biokuro kaina. 8 Procentinė dalis skaičiuota nuo pirkėjui pristatyto biokuro kiekio (t ne), o ne nuo biržoje sudarytų sandorių kiekio (t ne). 15

16 Priedai Komisija, vadovaudamasi Energijos išteklių rinkos įstatymo 8 straipsnio 10 punktu teikia apibendrintą informaciją apie kiekvienos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių šilumos tiekėjų, reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų tiesiogiai sudaromų dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo biokuro vidutinę kainą (su transportavimo išlaidomis) pagal biokuro rūšį. CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo biokuro vidutinė kaina (Eur/tne) 2017 m. I ketv. Savivaldybė Medienos kilmės biokuras Malkinė mediena Medienos granulės Varėnos r. 130,00 176,36 Ignalinos r. 147,86 Tauragės r. 88,23 Šilalės r. 154,81 146,29 Panevėžio m. /r. 137,30 199,79 226,56 Telšių r. 141,52 Raseinių r. 139,00 Alytaus r. 175,00 Prienų r. 147,73 Joniškio r. 146,34 Palangos m. 167,12 Šilutės r. 193,57 330,05 Molėtų r. 102,98 Šalčininkų r. 116,14 Lazdijų r. 177,93 Radviliškio r. 338,00 16