2016 / kovas / Nr. 23 NUMERIO TEMA Pareiškėjams ir projektų vykdytojams skirtos naujovės ESF REGIONUOSE Savanorystė pirmas žingsnis sėkmingos karjeros

Transkriptas

1 2016 / kovas / Nr. 23 NUMERIO TEMA Pareiškėjams ir projektų vykdytojams skirtos naujovės ESF REGIONUOSE Savanorystė pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link ESFA SKILTIS Agentūra pradeda įgyvendinti m. laikotarpio komunikacijos strategiją BENDRADARBIAVIMAS Kelionės į kokybę pamokos Europos socialinio fondo agentūroje SĖKMĖS ISTORIJA Vaidos istorija Gyvenimas mane nubloškė ten, kur reikia ES INICIATYVOS LIETUVOJE Startavo du nauji Dvynių programos projektai LAISVALAIKIS Mes galime padėti išgelbėti žmogaus gyvybę

2 ESF naujienos 2 Redakcijos žodis Šį pavasarį pasitinkame su džiugiomis naujienomis daugiau nei 2100 projektų jau įgyvendinta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o naujojo laikotarpio įgyvendinamų projektų skaičius sparčiai artėja link šimto, startuoja vis daugiau naujų istorijos vis plačiau sklinda iš lūpų į lūpas, Linkime malonaus NUMERIO TEMA skaitymo! Pareiškėjams ir projektų vykdytojams skirtos naujovės Startavus m. programavimo laikotarpiui tiek būsimiems pareiškėjams, tiek projektų vykdytojams, kurie pradeda įgyvendinti pirmuosius projektus, kyla įvairių klausimų ir neaiškumų, į šiuos klausimus efektyviai atsakyti padeda individualios konsultacijos, įvairi metodinė medžiaga ar organizuojami seminarai. Visos šios priemonės, kurioms Agentūra naujuoju laikotarpiu skiria ypatingą dėmesį, yra nepakeičiamos, siekiant užtikrinti būsimų projektų kokybę ir sklandų jų įgyvendinimą. SEMINARŲ NAUJOVĖS kvietimų, pradedamas ne vienas tarptautinis projektas! Taigi šiame, pavasariškame ESF Naujienų numeryje daug dėmesio skirsime naujojo finansinio laikotarpio naujienoms ir aktualijoms. Taip pat nepamiršime ir jau nuveiktų darbų įvykdytų projektų dalyvių sėkmės Į seminarus, skirtus rengiantiems paraiškas, iki šiol buvo kviečiami tiek pirmą kartą rengiantys paraiškas, tiek tie, kurie jau turi sukaupę nemenką patirties bagažą. Be abejo, skirtingoms auditorijoms kyla visiškai skirtingi klausimai, sudėtinga renginių metu pateikti medžiagą suprantamai ir aiškiai tiek naujokams, tiek patyrusiems. Dėl šios priežasties 2016 m. kovo mėnesį Agentūra organizavo pirmuosius pritaikytus mokymus vieni iš jų buvo skirti patirties neturintiems pareiškėjams, kiti tiems, kurie paraišką rengia jau ne pirmą kartą. Tokie mokymai leidžia tiek efektyviau pateikti teorinę informaciją, tiek organizuoti tinkamas praktines užduotis mokymų dalyviams. Seminaro, skirto neturintiems patirties, metu informacija pristatoma kur kas paprasčiau, detaliau, nuosekliau. Seminarų, skirtų patirties jau sukaupusiems pareiškėjams, metu akcentuojamos naujovės, pasikeitimai. Vykusių seminarų dalyviams buvo pristatyta nauja paraiškos forma, aptartas projekto loginis pagrindimas ir pasikeitimai, taip pat buvo praktiškai pildomos imitacinės svarbiausios paraiškos dalys, pateikta informacija apie biudžeto kategorijas, tinkamų finansuoti projekto išlaidų rūšis, aptarti supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai (pvz., fiksuoti įkainiai, sumos), pildomas vienas iš privalomų paraiškos priedų PVM klausimynas. Pirmieji mokymai buvo skirti tik pareiškėjams, ketinantiems teikti paraiškas pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos ir LR švietimo ir mokslo ministerijų planuojamas priemones. Sulaukusi didelio būsimų pareiškėjų susidomėjimo, Agentūra planuoja analogiškus seminarus organizuoti kiekvieną metų ketvirtį. Informacija apie šiuos mokymus bus skelbiama Agentūros interneto puslapyje žmonės vis drąsiau dalijasi žiniomis apie teigiamus pokyčius asmens, organizacijos ar bendruomenės gyvenime. Šiame numeryje viena iš jų konkurso Žingsniai 2015 nugalėtojos Vaidos istorija, taip pat pasakojimas apie vieną iš jauniems žmonėms skirtų projektų. ATMINTINĖ PROJEKTŲ VYKDYTOJAMS Ne mažesnė pagalba projektų vykdytojams metodiniai leidiniai. Vienas iš jų atmintinė projektų vykdytojams. Šis leidinys buvo leidžiamas m. finansinio laikotarpio projektų vykdytojams, atnaujinta jo versija parengta ir šiam laikotarpiui. Leidinyje pateikta informacija ypač aktuali naujiems, pirmąjį ar pirmuosius projektus įgyvendinantiems projektų vykdytojams. Leidinyje jie ras išsamius paaiškinimus apie projekto administravimo procesą ir jo komandą, sutartį ir jos keitimus, projekto įgyvendinimo rizikas. Tiek perkančiosios, tiek neperkančiosios organizacijos galės perskaityti išsamius paaiškinimus apie pirkimų vykdymą, jų būdus ir rūšis. Atmintinėje supažindinama su Mokėjimo prašymų teikimo tvarka ir reikalavimais, pateikiami projektų viešinimo reikalavimai ir kita, sėkmingam ir sklandžiam projektų įgyvendinimui būtina, informacija.

3 Savanorystė pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link ESF REGIONUOSE Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) įgyvendino projektą Savanorystė pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link, kurio tikslas plėtoti neformaliojo švietimo paslaugų pasiūlą ir prieinamumą tarp nedirbančio jaunimo bei didinti užimtumo ir socializacijos formų įvairovę, taip įtraukiant jaunimą į aktyvią darbo rinką. Lietuvoje iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas formaliojo švietimo sričiai, neformalusis švietimas pastaraisiais metais dar tik skinasi kelią link pripažinimo ir įvertinimo. Nesant išvystyto neformaliojo švietimo, jaunimas negauna pakankamai įgūdžių, kaip pritaikyti įgytas žinias ar sužinotą informaciją praktiškai. Tai mažina jaunimo konkurencingumą darbo rinkoje, trukdo joje įsitvirtinti. Siekiant efektyviai spręsti jaunimo nedarbo problemą, būtina sudaryti sąlygas jaunimui ne tik gauti formalųjį išsilavinimą, tačiau ir išmokyti, kaip mokykloje ar universitete įgytas žinias paversti pritaikomais įgūdžiais, naudingais bet kurioje veikloje, bet kurioje darbo vietoje. Vienas efektyviausių būdų šiai problemai spręsti yra kompleksiškas neformalusis ugdymas, integruotas į savanoriškas veiklas valstybinėse ar nevyriausybinėse organizacijose. Todėl LVDK kartu su socialiniais partneriais sukūrė projektą, kuriuo buvo siekiama stiprinti nedirbančio ir pagal formaliojo švietimo programas nesimokančio jaunimo gebėjimus prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų, įtraukiant juos į savanorišką veiklą bei ugdant jų karjeros valdymo kompetencijas ir įgūdžius. Mokymų ir savanoriškos veiklos praktikų metu jauni bedarbiai, išbandydami skirtingas veiklos sritis, turėjo galimybę įgyti darbo patirties, reikiamų socialinių ir profesinių gebėjimų bei kompetencijų, kurios padidins jų konkurencingumą darbo rinkoje, sudarys galimybę efektyviai integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Šiame projekte galėjo dalyvauti ne jaunesni kaip 14 ir ne vyresni kaip 29 metų amžiaus jaunuoliai. Jiems organizuoti mokymai, kurių metu suteiktos tiek praktinės, tiek teorinės žinios, kaip geriau pažinti save, išskirti asmeninius gebėjimus bei pritaikyti juos darbo rinkos poreikiams. Mokymuose sudalyvavo daugiau nei 500 dalyvių iš 18 Lietuvos vietovių: Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų, Kauno, Kaišiadorių, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Panevėžio, Utenos, Ignalinos, Zarasų, Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos. Dalyviai taip pat atliko savanoriškos veiklos praktiką. Jie galėjo pasirinkti sritį, kurioje norėjo save išbandyti, ugdė socialines, profesines kompetencijas, savo asmeninių indėliu prisidėjo prie organizacijų tikslų siekimo. Iššūkiai, su kuriais jauni žmonės susidūrė savanorystės metu, padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo ir atrasti sritis, kuriose jautėsi galintys realizuoti save. Savanorystė taip pat padėjo užmegzti naujas pažintis su organizacijų darbuotojais ir partneriais bei būti įvertintiems vadovų ir gauti jų rekomendacijas. Visa tai, neabejotinai, naudinga ieškant darbo pasiūlymų bei planuojant savo karjeros kelią. Projekto metu taip pat įgyvendinta ir savanorystės iniciatyvų viešinimo ir skatinimo kampanija. Sukurta savanorysčių paieškos ir organizavimo sistema savanoryste.gerapraktika.lt, 500 organizacijų išplatintas informacinis paketas, apie projekto veiklas informacija skelbta spaudoje, informaciniuose plakatuose ir lankstinukuose. Šios priemonės padėjo kuo plačiau skleisti žinią apie vykdomą projektą tiek tarp projekto tikslinės auditorijos, tiek ir tarp savanorišką veiklą vykdančių organizacijų. Viešinimo kampaniją aktyviai vykdė neformalus projekto partneris Lietuvos darbo birža, viešindama teritorinėse darbo biržose registruotiems žmonėms projekto veiklas bei naudą. Būtent Lietuvos darbo birža padėjo projekto vykdytojams pritraukti ir atrasti tikslinę auditoriją bei užtikrinti sėkmingą projekto veiklų įgyvendinimą. Didžiausias sunkumas, pasak projekto vykdytojų, buvo motyvuoti jaunus žmones aktyviai dalyvauti projekto veiklose. Sudėtingiausia auditorijos dalis jauni žmonės, kurie ilgiau nei pusę metų registruoti teritorinėse darbo biržose ir per tą laikotarpį nesusirado darbo. Ši problema labiausiai pastebima mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kuriuose ne tik sudėtinga rasti tinkamą darbo poziciją, žmonės jaučia ir socialinę atskirtį. Vykusių mokymų metu lektoriams teko padėti įveikti daug psichologinių barjerų, keliant jaunų žmonių motyvaciją 3

4 ESF naujienos aktyviai siekti savo tikslų, atskleidžiant naujus požiūrius, parodant galimybes, kaip reikėtų pradėti kelti savo kompetencijas. Mokymų metu lektoriai ypatingą dėmesį skyrė jaunų žmonių asmeninių savybių atskleidimui, karjeros plano projektavimui, naujų darbo paieškos būdų analizei. Tokiu būdu jauniems žmonėms buvo parodyta, kad tik jie savo pačių jėgomis gali spręsti nedarbo problemas. Ir nors Lietuvoje daugėja savanorišką veiklą vykdančių organizacijų ir vis daugiau informacijos apie ją išgirstame įvairiuose žiniasklaidos kanaluose, tačiau didelė dalis jaunų žmonių savanorystę vis dar vertina neigiamai bei nemato jos prasmės. Vienas iš pagrindinių projekto tikslų buvo paneigti mitus bei neigiamą požiūrį apie savanorystę: Jei manęs nekvietė mano pagalba nereikalinga, Savanorystė reikalauja daug laiko, Savanoriaudamas negaunu jokio atlygio, kam man tai? Projekto vykdytojų teigimu, tokio požiūrio keitimas buvo didžiausias sunkumas ir barjeras, kurį teko įveikti. Nors savanorystė yra neatlygintina veikla, tačiau projekto metu buvo siekiama jauniems žmonėms parodyti, kiek daug naudos jie galėjo gauti ją atlikdami: patirtį, pasitikėjimą savimi, žinias ir kompetencijas, pažintis ir kontaktus, veiklos kryptį. 4

5 ESFA SKILTIS Agentūra pradeda įgyvendinti m. laikotarpio komunikacijos strategiją Naujasis m. finansinis laikotarpis atnešė naujų vėjų ir į Europos Sąjungos investicijų komunikacijos sritį. Naujojo laikotarpio Europos Sąjungos sanglaudos politikoje didelis dėmesys skiriamas efektyvumui ir orientacijai į rezultatus, pabrėžiama, kad strateginiuose dokumentuose numatytiems pokyčiams vien piniginių investicijų nepakaks svarbu keisti ir gyventojų nuostatas bei elgesį. traukimą į problemų sprendimą mokykloje, atpažinti patyčias, skatinti mokyklas dalyvauti prevencijos programose. Šios kampanijos metu moksleiviams, jų tėvams, mokytojams ir visuomenei bus pristatomas profesinis mokymas, profesinėse mokyklose įgyjamos specialybės ir sėkmės istorijos. ris ir parodyti šiuos pokyčius visuomenei, o ypač moksleiviams, kurie svarsto, kokią specialybę rinktis ateityje. Kaip tik tą padaryti padės komunikacijos kampanija Pasimatuok profesiją, kuri bus įgyvendinama tęsiant jau septynerius metus Agentūros vykdomo projekto ESF Akademija veiklą. Šį semestrą projekte dalyvaujančioms 154 mokykloms bus pristatytos net 5 internetinės laidos, organizuoja- Taigi, jei anksčiau komunikacija, kurią vykdė ES lėšas administruojančios institucijos, tarp jų ir Europos socialinio fondo agentūra, buvo susijusi su pareiškėjų ir projektų vykdytojų informavimu, konsultavimu, tai naujuoju laikotarpiu ji taps įrankiu rezultatų prioritetinėse srityse pasiekimui ir naujų elgsenos modelių formavimui. Šiais metais Agentūra pradeda įgyvendinti m. ES fondų investicijų komunikacijos strategiją, kuri apima ne tik, kaip buvo įprasta, projektų vykdytojų ir pareiškėjų informavimą, bet ir kelias naujas komunikacijos kampanijas, kurios tiesiogiai prisideda prie m. laikotarpio ES investicijų tikslų pasiekimo: Pasimatuok profesiją skirtą profesinio mokymosi patrauklumo didinimui; Ženk pirmą žingsnį išbandyk savanorystę skirtą skatinti jaunimo domėjimąsi profesijų, karjeros galimybėmis; Bendruomeniškiausios mokyklos apdovanojimai skirtą skatinti tėvų įsi- Iki šiol Lietuvoje egzistuoja daug neigiamų stereotipų, susijusių su profesiniu mokymusi, tačiau profesinis mokslas šiandien jau nebe toks, kokį jį matė esamų mokinių tėvai. Tam didelę įtaką padarė Europos Sąjungos investicijos, skirtos praėjusiu m. finansiniu laikotarpiu. Pasinaudojus Europos struktūrinių fondų lėšomis buvo kuriami profesinio mokymo įstaigų sektoriniai praktinio mokymo centrai, savo kvalifikaciją kėlė dėstytojai, atnaujintos ir mokymosi programos. Šiuo metu profesinėse mokyklose naudojamos modernios, šiuolaikinės technologijos, nenusileidžiančios kitų Vakarų Europos šalių profesinių mokyklų technologijoms. Profesinės mokyklos pradėjo glaudų bendradarbiavimą su verslo atstovais būsimais čia besimokančių studentų darbdaviais. Ateinančiu m. finansiniu laikotarpiu profesiniam ugdymui taip pat bus skiriama daug dėmesio. Vis tik, sukurta moderni infrastruktūra dar ne viskas svarbu keisti visuomenės nuomonę, atverti profesinių mokyklų du- mi moksleivių edukaciniai vizitai į įvairias įmones ir organizacijas, rengiami straipsniai, kurie visuomenei pristatys projektą ir jo rezultatus, bus vykdoma moksleivių apklausa. Kampanijos metu bus pristatomos sėkmės istorijos žmonių, kurie pasirinko amatininko kelią, sėkmingai dirba ar yra sukūrę klestinčius verslus. Na, o jau rudenį bus pradėta antroji komunikacijos kampanija Ženk pirmą žingsnį išbandyk savanorystę, kuriose metu moksleiviai bus kviečiami susipažinti su savanorystės galimybėmis, įgyti savanoriavimo patirties. Ši kampanija skatins jaunimą dalyvauti įvairiose jaunimo užimtumo veiklose, įsitraukti į Nevyriausybinių organizacijų, jaunimo organizacijų veiklas, įgyti patirties, domėtis profesijų perspektyvomis darbo rinkoje. Apie tai moksleiviams pasakos sėkmingi savanorystės veiklų dalyviai, darbdavių atstovai, savanorystę skatinantys nuomonės lyderiai ir visuomenėje žinomi asmenys. 5

6 ESF naujienos BENDRADARBIAVIMAS Kelionės į kokybę pamokos Europos socialinio fondo agentūroje 6 Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija 2016 m. vasario 25 d. organizavo gerosios praktikos vizitą į Europos socialinio fondo agentūrą. Vizito tikslas pasidalinti gerąja patirtimi tarp savo srities profesionalų, rasti naujų būdų atsinaujinti ir siekti veiklos efektyvumo bei kokybės, jame dalyvavo per trisdešimt dalyvių iš valstybės tarnybų ir verslo organizacijų. Renginio metu Europos socialinio fondo agentūros specialistai surengė pristatymus tokiomis temomis: Organizacijos vertybės: sėkmės ir nesėkmės ; ESFA mentorystės sistema ; ESFA klientų aptarnavimo kokybės gerinimas. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukaupėme ilgametę praktinę patirtį kuriant aukštą kokybės vadybos ir orientavimosi į klientą kultūrą, taikant pažangius vadybos metodus veiklos procesuose. Savo veikloje esame sėkmingai įdiegę ISO 9001 ir ISO standartus, taikome LEAN, rizikų valdymo ir kt. metodus. Esame laimingi, galėdami pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis su kolegomis iš kitų institucijų ir pasimokyti iš jų. Manau, kad tik dalindamiesi ir nuolat diskutuodami galime augti kaip organizacija, sakė agentūros direktorius Povilas Česonis. RENGINIO NAUDĄ ĮVERTINO IR DALYVIAI: Patiko vadovo požiūris į darbuotojus, jų motyvavimo sistema. Nekeisčiau, norėčiau, kad tai būtų galima įgyvendinti tarnyboje. (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) Itin įdomūs pranešimai apie vertybes įmonėje, taip pat apie klientų aptarnavimo kokybės gerinimą. Pranešėjai moka pateikti informaciją įdomiai. Matosi, kad tai, kas daroma, yra įdomu patiems darbuotojams ir jie tuo tiki. Susipažinome su ESFA vidaus darbo aplinkos formavimo principais. Norėjosi daugiau išgirsti apie projektų valdymo specifiką (principus) bei problemas. (Muitinės departamentas) Daug naudingos informacijos, idėjų, kurias galėtume pritaikyti savo organizacijoje. (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija (LKVIA) yra Lietuvoje registruotų jos narių, besidominčių ir aktyviai plėtojančių kokybės vadybos gerąsias praktikas ir diegiančių inovacijas į organizacijų valdymą, savanoriškas susivienijimas, vykdantis narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinių tyrimų uždavinius bei funkcijas. Europos socialinio fondo agentūra nuo 2015 m. pradžios yra Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos narė.

7 Gyvenimas mane nubloškė ten, kur reikia KARTU MES GALIME DAUG Projektą įgyvendino VšĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Graži šviesiaplaukė moteris tik gūžčioja pečiais ir šypsosi, klausydama komplimentų apie savo stiprybę. Paskui VAIDA IVANAUSKIENĖ (34) gestais paaiškina savo gyvenime niekada nieko pati neieškojusi nei draugų, nei darbo vietos. Patys žmonės mane suranda, jos mintis perduoda gestų vertėja. KAIP JAUTĖTE SAVE VAIKYSTĖJE? KADA ATĖJO SUVOKIMAS, KAD ESATE ŠIEK TIEK KITOKIA GIRDINČIŲJŲ PASAULYJE? Nuo mažens nesuvokiau, kad egzistuoja du pasauliai girdinčiųjų ir kurčiųjų. Gimiau kurčiųjų šeimoje, mama ukrainietė, tėtis lietuvis. Dvejus metus lankiau girdinčiųjų darželį, nes tėvai manė, jog girdžiu. Kad taip nėra, įtarimų kilo darželio pedagogei. Trejų kalbėjau ne visai rišliai, tačiau ji pastebėjo, kad neatsisuku kviečiama vardu. Pakvietė tėvus, pasikalbėjo ir perkėlė mane į kurčiųjų darželį. APIE KĄ SVAJOJOTE MOKYKLOJE? AR KADA GRAUŽĖ NERIMAS, KAD JŪSŲ GALIMYBĖS GIRDINČIŲJŲ PASAULYJE ŠIEK TIEK APRIBOTOS? Dešimt klasių baigiau pagrindinėje mokykloje, vėliau mokiausi vakarinėje. Išsvajotos specialybės neturėjau, draugai stojo į socialinę pedagogiką, aš paskui juos. Pati nieko neieškojau, gyvenimas mane surado ir nubloškė ten, kur reikia. Tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete studijavome keturiese, daug nuoširdžių, girdinčių draugų, kurie padėtų, suteiktų daugiau informacijos, neturėjome. Besimokydama universitete tuo pat metu ir dirbau. Baigusi mokslus, darbus tęsiau toliau. ESATE LABAI GRAŽI MOTERIS, AR ŽMONĖS NUSTEMBA SUVOKĘ, KAD JŲ NEGIRDITE? KOKIŲ REAKCIJŲ SULAUKIATE? Žmonių, kurie girdi, pasaulyje yra daugiau, natūralu, kad jie mano, jog tokių yra dauguma. Būna, užkalbinę nustemba, kad negirdžiu, bet tai natūralu. Kartais man atrodo, kad girdintieji labiau sutrikę ir sunerimę gyvenime. Mes, kurtieji, ramiau reaguojame į aplinką, pastebime žmonių emocijas, nuotaikas ir galime daug daugiau pasakyti, kas vyksta. Girdintieji to nesupranta, jie mano, kad esame apriboti. Turiu girdinčių draugų, kurie jaučiasi laisviau, kai gali kalbėtis gestais. TURITE DU SŪNUS PENKERIŲ KAROLĮ IR TREJŲ ROBERTĄ. AR JIE GIRDI? Mūsų vaikai abu turi klausos sutrikimų. Manau, jie paveldėti, nors būna ir taip, kad kurčiųjų šeimose gimsta vaikai be klausos sutrikimų. Jau esama genetinių tyrimų, kurie leidžia numatyti, kūdikis gims kurčias ar girdintis. Prieš planuojant vaiką galima numatyti tikimybes, tačiau kol kas tie tyrimai labai brangūs. Dauguma kurčiųjų neatlieka tokio tyrimo, nes nėra poreikio. Kurčiųjų šeimoje augantys vaikai, nesvarbu, girdintys ar ne, yra apdovanoti pasaulį pažinti gilesnį, gražesnį, įvairesnį. AR GALĖTUMĖTE PAPASAKOTI SAVO MEILĖS ISTORIJĄ? KAIP SUTIKOTE JŲ TĖTĮ? Buvome pažįstami mokykloje, vėliau kartu įstojome į universitetą. Baigus mokyklą SĖKMĖS ISTORIJA mūsų draugystė augo, susituokėme. Aš kolegijoje dirbau dėstytoja ir pakviečiau savo vyrą dirbti kartu, dėstyti gestų kalbą. Dabar mano vyras geras specialistas, jau daug metų dėsto gestų kalbą. Mes labai didžiuojamės savo tėčiu, vaikams stengiamės būti pavyzdžiu ir įdiegti, kad gyvenime reikia nuolat tobulėti, siekti daugiau žinių. KOKS BUVO JŪSŲ KELIAS Į PROJEKTĄ? Tuo metu namie prižiūrėjau vaikus. Ką veikti? galvojau. Pamačiau skelbimą Kartu mes galime daug, sudomino, nuėjau, įsitraukiau. Man pasiūlė dalyvauti naujose profesinių mokymų programose, pradėjau lankyti Veido ir kūno priežiūros specialisto kursus. Daug sužinojau apie veidą, odos tipus, masažą, makiažo tendencijas. Buvo minčių, kad tai galėtų tapti mano darbu, tačiau viskas ateityje. Gyvenimas nestovi vietoje, viską galima įgyvendinti. Reikės daug investicijų. Šiuo metu turiu daug kitos veiklos, Vilniaus kolegijoje pradėjau dirbti dėstytoja, vėliau Lietuvos kurčiųjų draugijoje diktore, naujienas pateikiame gestų kalba. Kurčiųjų mokykloje dirbu gestų kalbos mokytoja. Visos žinios, kurias gavau projekte, mano darbams suteikia daugiau kokybės. KĄ LABIAUSIAI NORĖTUMĖTE PASAKYTI GIRDINTIESIEMS? Kad kurtieji yra tokie pat kaip jie. Dažnai girdintieji mano, kad bus sunku bendrauti su kurčiuoju. Bet taip nėra, negalvokite taip, tik bendraudami turėkite šiek tiek kantrybės, supratimo. Tai svarbiausios savybės, be kurių neįveiksite bendravimo su kurčiaisiais kliūčių. Visada galima susirašinėti, yra mobilieji telefonai, visiems suprantamais gestais irgi juk galima bendrauti. O jei girdintis nori mokytis gestų kalbos, žodyną galima rasti internete Kuo daugiau ir dažniau girdintieji bendraus su kurčiaisiais, tuo platesnis bus jų pačių pasaulis, tuo didesnius jautrumo klodus jie atras savyje. 7

8 ESF naujienos ES INVESTICIJOS LIETUVOJE Startavo du nauji Dvynių programos projektai Makedonija Lietuvos institucijos pasirinktos įgyvendinti pusės metų trukmės Europos Sąjungos trumpalaikių Dvynių programos projektą Švietimo sistemos kokybės užtikrinimo ir kontrolės kokybės stiprinimas. Lietuvos projektinis pasiūlymą rengė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su Švietimo aprūpinimo centru (ŠAC), Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), Nacionaline mokyklų vertinimo agentūra (NMVA) ir Ugdymo plėtotės centru (UPC). Pasiūlymas buvo įvertintas aukščiausiais balais ir nukonkuravo Lenkijos bei Prancūzijos projektinius pasiūlymus. Azerbaidžanas Projekto tikslas įvertinus esamą mokyklų direktorių mokymų ir veiklos vertinimo procesą, parengti naujas, poreikius atitinkančias programas. Įgyvendinant projektą, bus atlikta esamos situacijos analizė, teisinės bazės peržiūra ir papildymas, atnaujintos pradedančiųjų ir pažengusiųjų mokyklos direktorių rengimo ir vertinimo programos. Projekto metu bus apmokyti lektoriai, parengtos kvalifikacijos poreikių vertinimo ir kvalifikacijos veiksmų plano programos, suorganizuotas studijų vizitas Lietuvoje ir pateiktos tolimesnės švietimo sistemos tobulinimo rekomendacijos. Įgyvendindami projektą, ŠAC, ŠMM, NMVA ir UPC ekspertai turės galimybę perduoti Makedonams gerąją Lietuvos patirtį mokyklos direktorių rengimo ir tobulinimo klausimais. Šiame projekte Agentūra bus atsakinga už viso projekto administracinį ir finansinį valdymą. Laimėto projekto vertė siekia 250 tūkst. eurų. Šis projektas ketvirtasis laimėtas Lietuvos Dvynių projektas Makedonijoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos ir Makedonijos biudžeto lėšomis. Lietuvos institucijos taip pat pasirinktos įgyvendinti dvejų metų trukmės Europos Sąjungos Dvynių programos projektą Parama Azerbaidžano Valstybės tarnybos komisijai toliau vykdant valstybės tarnybos reformą. Apie tai 2016 m. kovo 15 d. pranešė Europos Sąjungos delegacija Azerbaidžano sostinėje Baku. Lietuvos projektinis pasiūlymas, kurį rengė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (LRVK) ir Valstybės tarnybos departamentu (VTD) šį kartą laimė- jo prieš Latvijos ir Suomijos konsorciumo pasiūlymą. Projektas prisidės prie tolimesnės Azerbaidžano profesionalios ir tvarios Valstybės tarnautojų sistemos plėtros. Įgyvendindami projektą, LR Vyriausybės kanceliarijos, Valstybės tarnybos departamento, Finansų ministerijos mokymų centro, LR užsienio reikalų ministerijos, LR vidaus reikalų ministerijos, LR valstybės kontrolės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDF) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos viešojo administravimo instituto ekspertai turės galimybę perduoti Azerbaidžanui gerąją Lietuvos patirtį valstybės tarnybos tobulinimo klausimais. Agentūra bus atsakinga už viso projekto administracinį ir finansinį valdymą. Šis projektas penktasis laimėtas Lietuvos Dvynių projektas Azerbaidžane. Laimėto projekto vertė 1, eurų. Projektas finansuojamas Europos Komisijos ir Azerbaidžano biudžeto lėšomis. LAISVALAIKIS Mes galime padėti išgelbėti žmogaus gyvybę Sausio pabaigoje Europos socialinio fondo agentūra kartu su verslo centru VERTAS inicijavo kraujo donorystės akciją, kurioje dalyvavo ir devyniolika Agentūros darbuotojų. Kaip rašoma Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centro tinklalapyje padovanotas kraujas nuolat reikalingas ligoniams, praradusiems didelį kraujo kiekį chirurginių operacijų metu, dėl patirtų traumų, komplikuoto gimdymo ir t. t. Kraujo perpylimas skiriamas kraujo ligomis ir vėžiu sergantiems pacientams. Džiugu, kad kiekvienais metais mūsų organizacijoje atsiranda grupė žmonių, prisijungiančių prie šios akcijos. Pakalbinus kolegas, kodėl jie dalyvauja šioje akcijoje, ne vienas akcentavo, kad tai gali būti jo kuklus indėlis, kuris gali padėti padaryti milžinišką darbą išgelbėti žmogaus gyvybę. ESF Naujienų kūrybinė grupė: Lina Zapolskytė, Loreta Raugalaitė, Danguolė Ona Mikšiūnienė, Vita Markevičienė. Tiražas: 200 vnt m. kovo mėn. 8 Europos socialinio fondo agentūra Gynėjų g. 16, Vilnius Tel , faks info@esf.lt, Leidyba finansuojama iš m. ES struktūrinės paramos techninės pagalbos lėšų. ISSN