Microsoft Word - 94_3_tomas.doc

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Microsoft Word - 94_3_tomas.doc"

Transkriptas

1 ISSN Žemdirbystė, t. 94, Nr. 3 (2007), p UDK : : ANKŠTINIŲ AUGALŲ, KAIP PRIEŠSĖLIŲ, REIKŠMĖ AZOTO APYTAKOS CIKLUI SĖJOMAINOS GRANDYSE Aušra ARLAUSKIENĖ, Stanislava MAIKŠTĖNIENĖ Lietuvos žemdirbystės institutas Joniškėlis, Pasvalio raj. El. p. joniskelio_lzi@post.omnitel.net Santrauka Tyrimai, siekiant išaiškinti skirtingų ankštinių augalų raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.), mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.) bei vikių ir avižų mišinio (Vicia sativa L., Avena sativa L.) augalų liekanų ir žaliųjų trąšų įtaką azoto apytakos ciklui, trejus metus auginant javus, atlikti Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje sunkaus priemolio giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje metais. Po ankštinių priešsėlių auginti varpiniai javai daugiausia azoto derliuje sukaupė pirmais metais (42,6 %), antrais ir trečiais gerokai mažiau atitinkamai 32,0 ir 25,5 % viso javuose sukaupto kiekio. Visais tyrimų metais iš esmės daugiau azoto grūdų derliuje sukaupė javai, augę po mėlynžiedžių liucernų. Pirmais metais didesnį azoto sukaupimą javų derliuje lėmė organinės trąšos dobilų ir liucernų atolai žaliajai trąšai bei mėšlas. Antrais ir trečiais javų auginimo metais derliuje sukauptam azotui daugiausia įtakos turėjo mineralinės azoto trąšos atitinkamai 40,0 ir 51,1 %. Atsėliuojant žieminius kviečius, azoto sąnaudos 1 tonos grūdų užauginimui padidėjo 6,7 %, palyginti su pirmais metais, o patręšus azoto trąšomis 6,8 %, palyginti su netręštais. Po ankštinių priešsėlių trejus metus auginant javus, kurie azoto gavo tik iš augalų liekanų (nenaudojant organinių ir mineralinių trąšų), su grūdų derliumi paimtas azoto kiekis buvo visiškai kompensuotas auginant po liucernų, o po dobilų bei vikių ir avižų mišinio tik iš dalies atitinkamai 63,2 ir 27,0 %. Po skirtingų priešsėlių įterpus žaliųjų trąšų, su javų derliumi paimto azoto kompensavimas padidėjo (10,9 20,7 proc. vnt.). Mėšlas 40 t ha -1 visiškai javų sunaudotą azotą kompensavo tik auginant po liucernų ir raudonųjų dobilų. Didžiausias fiksuoto iš oro azoto kompensavimo koeficientas buvo po liucernų ir dobilų įterpus žaliųjų trąšų atitinkamai 81,5 ir 55,9 %. Reikšminiai žodžiai: ankštinės žolės, varpiniai javai, azoto balansas. Įvadas Sėjomainose dominuojant javams, kasmet į dirvožemį patenka varpinių augalų liekanos ir šiaudai su plačiu anglies ir azoto santykiu, todėl keičiasi dirvožemio mikroorganizmų rūšinė sudėtis ir veiklos intensyvumas, biocheminiai ir organinių medžiagų transformavimo procesai, kryptys, intensyvumas /Vinther ir kt., 2004/. Didėjant varpinių javų daliai pasėlių struktūroje, didėja ir azoto trąšų bei pesticidų poreikis. Be to, nesilaikant optimalaus daugiamečių ir vienamečių augalų santykio sėjomainoje ir naudojant daug tirpių azoto trąšų, vėlyvo rudens-ankstyvo pavasario periodu dirvožemyje kaupiasi azoto perteklius, didėja nitratų koncentracija gruntiniuose ir paviršiniuose vandenyse bei NO 2 ir CO 2 emisija į atmosferą /Brentrup, 2003; Kutra ir kt., 2006/. 100

2 Pastaruoju metu augalininkystės ūkiuose ankštinių augalų simbiotinio azoto santykinis dydis azoto balanse, palyginti su mineralinėmis trąšomis, smarkiai sumažėjo /Lapinskas, 2006/. Ieškoma naujų augalų, kaip pigaus azoto šaltinio, naudojimo galimybių ne tik pašarui, sėklai, žaliajai trąšai ir bioenergijos gamybai, tobulinamos jų auginimo technologijos /Freyer, 2002; Schulze, 2004; Stinner ir kt., 2005; Loges ir kt., 2006/. Tačiau ankštinių augalų sukauptas azotas dažnai išnaudojamas nepakankamai ir neefektyviai. Todėl, nepaisant atliktų daugybės tyrimų, ieškoma vis naujų būdų ankštinių augalų įmobilizuotam iš atmosferos azotui išlaikyti dirvožemyje ir panaudoti po jų auginamų augalų mitybai. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad grūdų derlius ir azoto sukaupimas jame buvo iš esmės didesnis žieminius kviečius auginant po ankštinių augalų. Pagal priešsėlių ir jų liekanų teigiamą poveikį po jų auginamiems žieminiams kviečiams priešsėliai išsidėsto tokia tvarka: daugiametės ankštinės žolės, ankštiniai javai, varpinės žolės ir varpiniai javai /Magyla, 1997; Kumar, Goh, 2002/. Siekiant padidinti fiksuoto ankštinių augalų azoto kiekį sėjomainos balanse, atliekami tyrimai su jų antžeminės masės panaudojimu žaliajai trąšai /Tapio, Kuikman, 2003; Dreymann ir kt., 2003/. Į dirvožemį įterpta grynų ankštinių augalų biomasė su siauru anglies ir azoto santykiu greitai mineralizuojasi ir galimi dideli azoto nuostoliai dalis ankštinių augalų sukaupto azoto išsiplauna /Farthofer ir kt., 2004/. Tyrimai, atlikti Vokietijoje, rodo, kad nitratų koncentraciją gruntiniuose vandenyse galima sumažinti dobilų ir varpinių žolių mišinio masę mulčiuojant, paliekant dirvos paviršiuje per žiemą ir pavasarį sekliai įterpiant ruošiant dirvą vasariniams javams /Dreymann ir kt., 2005/. Nitratų koncentracija dirvožemio filtraciniuose vandenyse ir išsiplovimas glaudžiai siejasi su nitrifikacijos ir azoto imobilizacijos santykiu /Stockdale ir kt., 2002/ ir priklauso nuo pačio dirvožemio savybių, granuliometrinės sudėties, meteorologinių sąlygų /Van Es ir kt., 2002/. Po ankštinių priešsėlių (ypač daugiamečių žolių) auginant varpinius javus, daugiausia azoto dirvoje būna jų ankstyvesniais augimo tarpsniais, o grūdų brendimo tarpsniais jo dirvoje ne visuomet pakanka. Todėl tiriamos žieminių kviečių veislės, kurios efektyviau išnaudotų azotą ankstyvais augimo tarpsniais /Baresel ir kt., 2005/. Tyrimai sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose rodo, kad po ankštinių augalų liekanų ir organinių trąšų įterpimo, pavasarį atsinaujinus javų vegetacijai, dirvožemyje buvo nedidelis mineralinio azoto kiekis (30 40 kg ha -1 ), tačiau gauti esminiai javų grūdų derlius priedai. Tai leidžia manyti, kad šiuose dirvožemiuose organinių medžiagų mineralizacija vyksta lėtai /Arlauskienė, Maikštėnienė, 2004/. Tyrimų tikslas nustatyti sunkaus priemolio rudžemyje daugiamečių ir vienamečių ankštinių augalų liekanose ir jų biomasėje, panaudotoje žaliajai trąšai, esančio azoto įtaką žolinės grandies javų: žieminiai kviečiai (Triticum aestivum L.) žieminiai kviečiai (Triticum aestivum L.) vasariniai miežiai (Hordeum vulgare L.) azoto balansui. Tyrimų sąlygos ir metodai Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje metais atlikti trys daugiafaktoriniai lauko bandymai, kuriais siekta ištirti įvairių ankštinių augalų, kaip priešsėlių, reikšmę po jų auginamų javų azoto sukaupimui. Dirvožemis. Bandymai atlikti giliau karbonatiniame giliau glėjiškame rudžemyje (Rdg4-k2), pagal granuliometrinę sudėtį sunkus priemolis ant dulkiško molio su giliau (1 m gylyje) esančiu smėlingu priemoliu. Molio dalelių kiekis (<0,002 mm) armenyje 101

3 sudaro %. Dirvodarinė uoliena limnoglacialinis molis. Dirvožemio armens sluoksnis neutralus (pagal ph KCl 6,3 6,4), vidutinio fosforingumo (P 2 O mg kg -1 dirvožemio), didelio kalingumo (K 2 O mg kg -1 dirvožemio) ir vidutinio humusingumo (2,04 2,18 %). Tyrimų schema. A faktorius. Priešsėliai: 1. Raudonieji dobilai (Trifolium pratense L.). 2. Mėlynžiedės liucernos (Medicago sativa L.). 3. Vikių ir avižų mišinys (Vicia sativa L., Avena sativa L.). B faktorius. Organinės trąšos: 1. Visi javai be trąšų (po dobilų priešsėlio kontrolinis variantas). 2. Be organinių trąšų. 3. Žaliosios trąšos t ha -1 mėšlo. Trys analogiški daugiafaktoriniai bandymai įrengti 1996, 1997 ir 1999-aisiais metais, kurių kiekvieno trukmė ketveri metai. Tyrimai atlikti daugiafaktorinio lauko bandymo metodu, keturiais pakartojimais. Faktoriaus A pakartojimai išdėstyti blokais po du, variantai pakartojimuose rendomizuotai. Pradinių laukelių dydis 60 m 2, apskaitinių nuo 30 iki 40 m 2. Agrotechnika. Po raudonųjų dobilų Liepsna, mėlynžiedžių liucernų Birutė bei vikių ir avižų mišinio (veislės atitinkamai Baičiai ir Jaugila ) auginti javai: žieminiai kviečiai ( Širvinta 1 ) žieminiai kviečiai vasariniai miežiai ( Ūla ). Pirmais metais po ankštinių priešsėlių auginti javai tręšti tik organinėmis trąšomis. Žaliosios trąšos (trečias variantas) įterptos atitinkamai priešsėliui: liucernų ar dobilų atolas augalų žydėjimo pradžioje, vikių ir avižų mišinys vikių ankštelėms susidarius. Augalų žalia masė susmulkinta ir tuo pačiu metu, kai iškratytas mėšlas (ketvirtas variantas), įterpta verstuviniais skutikais, o po dviejų savaičių suarta 25 cm gyliu. Prieš sėją laukas kultivuotas ir akėtas. Javuose kasmet naudoti herbicidai, sėkla beicuota, o žieminiai kviečiai purkšti fungicidais. Kiti darbai atlikti pagal įprastą agrotechniką. Po ankštinių priešsėlių antrais ir trečiais metais auginti javai tręšti mineralinėmis azoto trąšomis: atsėliuoti kviečiai N 60, vasariniai miežiai N 45 (išskyrus visų priešsėlių pirmąjį variantą). Augalų analizės. Augalų liekanų (šaknys, ražienos, pabiros) masei nustatyti liucernų, dobilų bei vikių ir avižų mišinio priešsėlių fonuose prieš jų įterpimą šešiose vietose, 0,25 m 2 dydžio aikštelėse, nuo dirvos paviršiaus surinktos augalų pabiros, lapai ir paimtas dirvožemio monolitas (gylis 0 25 cm). Iš jo išrinkus makrošaknis, dirvožemio ėminiai plauti vandens vonelėse su 1 mm dydžio kvadratinėmis akutėmis mikrošaknų kiekiui nustatyti. Iš atitinkamų vietų paimta augalų antžeminė masė ir pasverta. Visų augalų liekanų ir antžeminė masė perskaičiuota į sausąsias medžiagas. Ankštinių augalų liekanose, žalioje masėje ir mėšle nustačius azoto koncentraciją Kjeldalio metodu, apskaičiuotas įterptas į dirvožemį azoto kiekis (kg ha -1 ). Ankštinių augalų gumbelinių bakterijų fiksuoto iš atmosferos azoto dalis augalų masėje apskaičiuota azoto kiekį padauginus iš Chopkinso-Piterso koeficiento 0,63 /Trepačiov, 1979/. Metinės azoto sąnaudos (S N ) kg 1 tonai grūdų užauginti apskaičiuotos pagal formulę: 102

4 S N = (N G +N Š )/D G, kai N G azoto kiekis, sukauptas javų grūdų derliuje (kg ha -1 ); N Š azoto kiekis, sukauptas javų šiaudų derliuje (kg ha -1 ); D G javų grūdų derlius (t ha -1 ). Trejų metų javų derliuje (grūdų ir šiaudų) sukaupto azoto kompensavimas (%) (K N ) augalų liekanų ir organinių trąšų azotu apskaičiuotas pagal formulę: K N = (N L +N T )*100/(N G +N Š ), kai N L į dirvožemį patekęs azotas su ankštinių augalų liekanomis kg ha -1 ; N T į dirvožemį patekęs azotas su organinėmis trąšomis (kg ha -1 ); N G azoto kiekis, sukauptas trejų metų javų grūdų derliuje (kg ha -1 ); N Š azoto kiekis, sukauptas trejų metų javų šiaudų derliuje (kg ha -1 ). Meteorologinės sąlygos m. antra vasaros pusė ir ruduo, įrengiant pirmąjį bandymą, buvo sausi ir šilti. Rudens-žiemos (1996/1997) periodu iš viso iškrito 222,3 mm kritulių, tai 45,6 mm mažiau nei daugiametis vidurkis m. gegužę ir birželį kritulių iškrito gerokai daugiau už daugiametį vidurkį. Vegetacijos periodo hidroterminis koeficientas buvo 1,33. Įrengiant antrą bandymą (1997 m.), ruduo buvo šiltas ir drėgnas, šiuo periodu biocheminiai procesai dirvožemyje galėjo suintensyvėti ir dalis judriojo azoto išsiplauti tiek auginant antrajame bandyme žieminius kviečius, tiek pirmajame juos atsėliuojant. Žiema ( m.) buvo šilta ir besniegė m. pavasario-vasaros periodu visais mėnesiais, išskyrus birželį, kritulių kiekis viršijo vidutinį daugiametį vidurkį. Šiltas ir drėgnas pavasaris ir vasara buvo palankūs organinėms medžiagoms mineralizuotis. Šio periodo hidroterminis koeficientas 1, m. žiema buvo palanki žieminiams kviečiams žiemoti. Pavasaris ir vasara buvo šilti ir sausi. Šio periodo hidroterminis koeficientas 0,92 rodo, kad buvo nedidelė sausra. Įrengiant trečią bandymą, ruduo (1999 m.) buvo šiltas, kritulių kiekis daugiametį vidurkį viršijo tik spalio mėn ųjų žiema buvo šiltesnė ir sausesnė (kritulių kiekis tik kovo mėn. atitiko daugiametį vidurkį), palyginti su daugiamečiu vidurkiu. Birželio mėnesį pastebėti drėgmės trūkumo javuose požymiai. Tačiau javų grūdų formavimosi ir brendimo tarpsniu (liepos mėn.) didelis kritulių kiekis nulėmė gausų miežių grūdų derlių. Augalų vegetacijos periodo hidroterminis koeficientas buvo 0,95. Palankios hidroterminės sąlygos rudenį lėmė geras sąlygas ruošti dirvą kviečiams, jų sudygimui ir išsivystymui ųjų metų žiema buvo šiltesnė nei įprastai. Kritulių kiekis atitiko daugiametį vidurkį ir iškrito tolygiai kiekvieną mėnesį. Sausas pavasaris (balandis, gegužė) bei šiltesni nei įprasta pavasario pabaigos ir vasaros pradžios (gegužė, birželis) orai buvo nelabai palankūs javams vystytis, tačiau didelis kritulių kiekis birželio ir liepos mėn. buvo palankus bręsti derliui, nors apsunkino jo dorojimą. Augalų vegetacijos periodo hidroterminis koeficientas buvo 1, m. buvo auginami tik trečio bandymo miežiai. Gegužės pabaigoje-birželio pradžioje jautėsi drėgmės trūkumas, tačiau didelis kritulių kiekis birželio mėn. (81,1 mm) prailgino javų vegetaciją ir nulėmė gerą vasarinių miežių derlių. 103

5 Tyrimų duomenų apdorojimas. Duomenys įvertinti dispersinės analizės ir koreliacinės-regresinės analizės metodais taikant statistines duomenų apdorojimo programas ANOVA ir STATENG /Tarakanovas, Raudonius, 2003/. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Pirmais metais auginant javus po ankštinių priešsėlių, žieminių kviečių derliuje buvo sukaupta daugiausia azoto (42,6 %) nuo bendro jo kiekio, sukaupto per trejus metus, auginant javus. Tai, kad didžiausia ankštinių augalų liekanų azoto įtaka pasireiškia pirmais metais, patvirtina ir kiti tyrėjai /Baresel ir kt., 2005/. Daugiausia azoto derliuje sukaupė žieminiai kviečiai, auginti po liucernų 117,0 kg ha -1, tai yra 31,5 kg ha -1, arba 36,8 % iš esmės daugiau negu po dobilų (1 lentelė). Mažiausiai azoto sukaupė javai, auginti po vienamečio vikių ir avižų mišinio 75,0 kg ha -1, skirtumas, palyginti su augintais po dobilų, sudarė net 12,3 % mažiau. Vertinant organinių trąšų poveikį vidutiniškai po tirtų priešsėlių, daugiausia azoto nustatyta žieminių kviečių pagrindinės ir šalutinės produkcijos derliuje, juos auginant mėšlu ir žaliosiomis trąšomis tręštuose laukeliuose, skirtumai buvo esminiai ir sudarė atitinkamai 20,6 % ir 13,4 % daugiau, palyginti su netręštais. Skirtingos žaliosios trąšos azoto kiekį derliuje didino taip: dobilų atolas 15,5 kg ha -1, arba 20,2 %, liucernų atolas 14,8 kg ha -1, arba 13,5 %, vikių ir avižų mišinio žalia masė tik 3,7 kg ha -1, arba 5,3 %, palyginti su atitinkamo priešsėlio netręštu variantu. Palyginti didelis azoto sukaupimas javų derliuje pirmais metais po daugiamečių ankštinių žolių antžeminės masės įterpimo rodo jų palyginti greitą mineralizaciją dėl siauro C ir N santykio /Maikštėnienė, Arlauskienė, 2004; Velička ir kt., 2006/. Tyrimai, atlikti Vokietijoje, rodo, kad, įterpus antžeminę dobilų ir varpinių žolių mišinio masę žaliai trąšai, javų grūduose azoto sukaupiama 5 kg ha -1, arba 7,8 % daugiau, negu biomasę išvežus iš lauko /Dreymann ir kt., 2003/. Mėšlas efektyvesnis buvo įterptas po mažiau dirvoje paliekančių augalų liekanų ir azoto ankštinių priešsėlių. Po vikių ir avižų mišinio įterptas mėšlas lėmė 18,5 kg ha -1, arba 26,7 % didesnį azoto susikaupimą javų derliuje, tuo tarpu po liucernų 15,2 kg ha -1, arba 13,9 %, palyginti su atitinkamo priešsėlio netręštu variantu. Dėl priešsėlių ir organinių trąšų sąveikos daugiausia azoto žieminių kviečių pagrindinėje ir šalutinėje produkcijoje nustatyta juos auginant po liucernų, tręštų jų atolu ir mėšlu, mažiausiai azoto paimta su žieminių kviečių, augintų po netręštos mišinienos, derliumi, tai yra 9,4 % mažiau, negu po netręštos dobilienos, arba 36,6 % mažiau, negu po netręštos liucernienos. Vakarų Europos mokslininkų duomenimis, užarus žiemkenčiams didelę ankštinių augalų biomasę, dėl greitos jų mineralizacijos yra pavojus užteršti drenažo ir gruntinius vandenis nitratais /Stadler ir kt., 2005; Loges, 2006/. Panašūs rezultatai gauti ir Lietuvoje lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose: priesmėlio išplautžemyje užarus žaliają trąšą (lubinų ar dobilų atolą) žiemkenčiams, nustatyta, kad padidėja azoto išplovimas į poarmenį ( cm) spalio ir lapkričio mėnesiais vidutiniškai %, palyginti su ražienų užarimu /Tripolskaja, 2005/. Tačiau yra tyrimų duomenų, rodančių, kad sunkios granuliometrines sudėties dirvožemiuose, priklausomai nuo rudeninio arimo laiko, nitratų (NO 3 N) koncentracija gruntiniuose vandenyse yra 34,1 39,0 % mažesnė, palyginti su lengvos /Van Es ir kt., 2002/. 104

6 1 lentelė. Priešsėlių ir organinių trąšų įtaka azoto sukaupimui javų derliuje (grūdai ir šiaudai) Table 1. The effect of preceding crops and organic manure on nitrogen accumulation in the yield of cereals (grain and straw) Joniškėlis, m. vidutiniai duomenys / Joniškėlis, averaged data Priešsėliai (A) Preceding crops (A) Raudonieji dobilai Red clover Mėlynžiedės liucernos Sown lucerne Vikių ir avižų mišinys Vetch and oats mixture Vid. po priešsėlių (A) Avg. after preceding crops (A) Organinės trąšos (B) Organic manure (B) žieminiai kviečiai winter wheat Javų auginimo seka Sequence of cereals žieminiai kviečiai* winter wheat* vasariniai miežiai* spring barley* Iš viso per trejus metus Total of three years Visi javai be trąšų (kontrolinis variantas) 76,6 48,1 33,0 157,7 Be organinių trąšų / Without manure 77,7 67,5 52,0 197,2 Dobilų atolas / Clover aftermath 92,1 67,8 54,1 214,0 40 t ha -1 mėšlo / 40 t ha -1 of farmyard manure 95,4 71,7 59,4 226,5 Visi javai be trąšų 109,4 65,9 48,0 223,3 Be organinių trąšų / Without manure 109,8 85,6 72,3 267,7 Liucernų atolas / Lucerne aftermath 124,2 89,8 71,4 285,4 40 t ha -1 mėšlo / 40 t ha -1 of farmyard manure 124,6 88,0 74,6 287,2 Visi javai be trąšų 69,4 43,0 31,5 143,9 Be organinių trąšų / Without manure 69,5 66,5 53,7 189,7 Vikių ir avižų žalia masė Green mass of the mixture 73,1 66,8 57,5 197,4 40 t ha -1 mėšlo / 40 t ha -1 of farmyard manure 87,9 71,8 56,6 216,3 Dobilai / Clover 85,5 63,8 49,6 198,9 Liucernos / Lucerne 117,0 82,3 66,6 265,9 Vikių ir avižų mišinys Vetch and oats mixture 75,0 62,0 49,8 186,8 Vid. tręšimo Visi javai be trąšų 85,1 52,3 37,5 174,9 variantuose (B) Avg. in Be organinių trąšų / Without manure 85,7 73,2 59,3 218,2 fertilization Žalioji trąša / Green manure 96,5 74,8 61,0 232,3 treatments (B) 40 t ha -1 mėšlo / 40 t ha -1 of farmyard manure 102,6 77,2 63,5 243,3 Bandymo vidurkis / Average of the experiment 92,5 69,4 55,3 217,2 R 05 fakt. A / LSD 05 A 5,21 5,81 4,50 7,74 R 05 fakt. B / LSD 05 B 6,01 6,70 5,20 8,94 Fact. AB. R 05 / LSD 05 AB 10,40 11,61 3,07 15,48 * Žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai tręšti mineralinėmis azoto trąšomis atitinkamai 60 ir 45 kg ha -1 azoto veikl. medž. / Winter wheat and spring barley was fertilized with mineral fertilizer 60 and 45 kg ha -1 of nitrogen, respectively 105

7 Po žolinių priešsėlių atsėliuojant žieminius kviečius, jų pagrindinės ir šalutinės produkcijos derliuje azoto sukaupta 25,0 % mažiau, negu augintų pirmais metais. Tačiau išliko ryški skirtingų ankštinių, kaip priešdėlių, įtaka. Po liucernų žieminiai kviečiai azoto sukaupė atitinkamai 29,0 ir 32,7 % daugiau, negu po dobilų bei vikių ir avižų mišinio, bet 7,8 ir 23,3 proc. vnt. mažiau, palyginti su javais, augintais pirmais metais. Iš esmės (20,9 kg ha -1, arba 40,0 %) didesnį azoto sukaupimą produkcijos derliuje lėmė mineralinės azoto trąšos. Tačiau azoto trąšos tik iš dalies kompensavo nepalankaus žieminių kviečių priešsėlio (šiuo atveju žieminių kviečių) derliaus ir azoto nuostolius. Tai tyrimų duomenimis patvirtina ir kiti autoriai /Sieling ir kt., 2005/. Mėšlo ir žaliųjų trąšų įtaka buvo kelis kartus mažesnė, palyginti su pirmais javų auginimo metais, ir azoto kiekis javų derliuje turėjo tik tendenciją didėti atitinkamai 4,0 kg ha -1, arba 5,5 ir 1,6 kg ha -1, arba 2,2 %, palyginti su tręštais tik azoto trąšomis. Po priešsėlių trečiais metais auginant vasarinius miežius, azoto jų pagrindinės ir šalutinės produkcijos derliuje buvo sukaupta atitinkamai 40,2 ir 20,3 % mažiau, negu kviečius auginant pirmais ir antrais metais po ankštinių augalų. Tai lėmė ir vasarinių miežių biologinės savybės, mažesnis azoto poreikis. Pakeitus javų rūšį (žieminius kviečius vasariniais miežiais), priešsėlių ir organinių trąšų poveikis buvo panašus kaip ir antrus metus auginant žieminius kviečius. Daugiausia azoto javų derliuje buvo sukaupta dėl liucernų poveikio, tačiau 43,1 % mažiau, palyginti su pirmais metais augintais žieminiais kviečiais. Vis dėlto dėl liucernų poveikio vasariniai miežiai pagrindinėje ir šalutinėje produkcijoje azoto sukaupė atitinkamai 34,3 ir 33,7 %, arba atitinkamai 17,0 ir 16,8 kg ha -1 daugiau, palyginti su dobilais bei vikių ir avižų mišiniu. Trečiais javų auginimo metais po raudonųjų dobilų bei vikių ir avižų mišinio javai azoto sukaupė beveik vienodai. Pastaraisiais metais mineralinių azoto trąšų efektyvumas buvo dar didesnis ir siekė 21,8 kg ha -1, arba 58,1 %, palyginti su netręštu variantu. Organinių trąšų poveikis azoto sukaupimui buvo analogiškas antrų javų auginimo metų duomenims, išskyrus vikių ir avižų mišinio žalią masę, kuri azoto sukaupimą javų derliuje padidino labiausiai (7,1 %) per visus tirtus metus. Tai galima paaiškinti platesniu mišinio augalų liekanų ir antžeminės masės C ir N santykiu, palyginti su kitais ankštiniais augalais, dėl ko dalis azoto pirmais metais buvo imobilizuota dirvožemio mikroorganizmų, o vėliau grąžinta į dirvožemį. Po tirtų priešsėlių vidutiniškai daugiausia azoto derliuje sukaupė javai (žiem. kviečiai - žiem. kviečiai - vasar. miežiai), augę po liucernų, mažiausiai po vikių ir avižų mišinio, tai yra atitinkamai 33,7 % iš esmės daugiau ir 6,1 % mažiau, palyginti su dobilų priešsėliu. Vidutiniškai tręšimo variantuose azoto kaupimąsi javų derliuje per trejus metus azoto trąšos lėmė 24,8 % (palyginti su netręštu), mėšlas 11,5 % ir žaliosios trąšos 6,5 %, palyginti su tręštu tik mineralinėmis azoto trąšomis. Nuo azoto trąšų azoto kiekis javų derliuje didėjo labiausiai po vikių ir avižų mišinio (31,8 %). Nuo mėšlo azoto kiekis javų derliuje labiausiai padidėjo po dobilų bei vikių ir avižų mišinio atitinkamai 14,9 ir 14,0 %, palyginti su variantu, kur tręšta azoto trąšomis. Iš žaliųjų trąšų didžiausią azoto sukaupimą derliuje lėmė dobilų ir liucernų atolas, skirtumas buvo atitinkamai 8,5 ir 6,6 %, palyginti su atitinkamo priešsėlio netręštu variantu. Dėl priešsėlių ir trąšų sąveikos daugiausia azoto paimta su javų derliumi iš dirvožemio juos auginant visuose variantuose po liucernų ir mėšlu tręštoje dobilienoje. Po vikių ir avižų 106

8 mišinio iš esmės didesnis azoto kiekis trejus metus augintų javų derliuje buvo tik laukeliuose užarus mėšlą, tai yra 37,2 % daugiau, palyginti su kontroliniu variantu. Javų 1 t grūdų sausųjų medžiagų derliui užauginti sunaudotas azoto kiekis kg pateiktas 2 lentelėje. Daugiausia azoto, pirmais metais auginant javus, buvo sunaudojama grūdų derliui suformuoti auginant javus po liucernų, arba 2,4 ir 4,0 kg t -1 daugiau negu po dobilų ir mišinio. Skirtingos organinės trąšos (išskyrus vikių ir avižų mišinio žalią masę) didino azoto sąnaudas 1 t grūdų (mėšlas 1,5 2,0 kg t -1, žaliosios trąšos 1,4 kg t -1 daugiau, palyginti su netręštais variantais). Statistinės analizės duomenimis, didėjant įterptam augalų liekanų ir organinių trąšų azoto kiekiui, jo sąnaudos produkcijos vienetui pagaminti didėjo (r = 0,974; P 0,01). Tam esminės įtakos turėjo ir priešsėlių suformuotos dirvožemio agrocheminės savybės: judriųjų huminių rūgščių kiekis, bendrasis azotas ir humusingumas (atitinkamai r = 0,93, r = 0,87, r = 0,71; P 0,01). Atsėliuojant kviečius, 1 t grūdų užauginti azoto buvo sunaudota 0,9 kg daugiau, palyginti su augintais pirmais metais. Labiausiai azoto sąnaudas 1 t grūdų lėmė mineralinės azoto trąšos (vid. 1,3 kg daugiau, palyginti su netręštu). Po ankštinių priešsėlių trečiais metais auginant javus vasarinius miežius, azoto 1 t grūdų paimta mažiausiai 17,8 kg t -1, arba 2,7 ir 1,8 kg, palyginti su javais, augintais pirmais ir antrais metais. Sunaudojamo azoto kiekį didino liucernų priešsėlis ir mineralinės azoto trąšos. 2 lentelė. Priešsėlių ir organinių trąšų įtaka azoto kiekiui, tenkančiam skirtingų žolių grandžių javų grūdų derliaus 1 t užauginti (kg t -1 ) Table 2. The effect of preceding crops and organic manure on nitrogen input (kg t -1 ) per ton of cereal grain yield in different grass links Joniškėlis, m vidutiniai duomenys / Joniškėlis, averaged data Variantas / Treatment Javų auginimo seka / Sequence of cereal Žieminiai kviečiai* Winter wheat* Žieminiai kviečiai Winter wheat Vasariniai miežiai* Spring barely* Vidut. po priešsėlių (A) / Avg. after preceding crops (A) Raudonieji dobilai / Red clover 18,3 18,5 16,5 Mėlynžiedės liucernos / Sown lucerne 20,7 22,0 17,1 Vikių ir avižų mišinys / Vetch and oats mixture 16,7 19,8 16,8 Vidut. tręšimo variantuose (B) / Avg. in fertilization treatments (B) Visi javai be trąšų / 17,9 19,1 14,9 Be organinių trąšų / Without manure 17,8 20,4 17,1 Žalioji trąša / Green manure 19,0 20,3 17,5 40 t ha -1 mėšlo / 40 t ha -1 of farmyard manure 19,6 20,5 17,8 Bandymų vidurkis / Avg. of the experiment 18,6 20,1 16,8 R 05 fakt. A / LSD 05 A 0,83 1,16 0,93 R 05 fakt. B / LSD 05 B 0,96 1,34 1,08 Fact. AB. R 05 / LSD 05 AB 1,66 2,33 1,86 * Žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai tręšti mineralinėmis azoto trąšomis atitinkamai 60 ir 45 kg ha -1 azoto veikl. medž. / Winter wheat and spring barley was fertilized with mineral fertilizer 60 and 45 kg ha -1 of nitrogen, respectively 107

9 Trejus metus augintų javų derliuje (derlius atitinkamai pamečiui vidutiniškai 5,28, 3,08, 3,47 t ha -1 ) sukaupto azoto kiekis tik ankštinių augalų liekanų azotu visiškai buvo kompensuojamas po liucernų (3 lentelė). Po dobilų priešsėlio šis kiekis buvo kompensuojamas 63,2 %, po vikių ir avižų mišinio perpus mažiau (27,0 %). Dėl priešsėlių požeminės masės, organinių ir mineralinių azoto trąšų įterpimo didžiausias teigiamas azoto balansas, auginant trejus metus javus, buvo laukeliuose po liucernų priešsėlio: tręšiant jų atolu +63,7 kg ha -1 ir mėšlu +102,2 kg ha -1. Čia buvo ir didžiauias azoto kompensavimas augalų liekanų ir organinių trąšų azotu. Pagal Vokietijos geros žemdirbystės praktikos standartus sėjomainos azoto balansas toleruojamas +50 kg ha -1 /Loges ir kt., 2006/. 3 lentelė. Priešsėlių ir organinių trąšų įtaka azoto balansui ir kompensavimui liekanų ir organinių trąšų azotu Table 3. The effect of preceding crops and organic manure on the nitrogen balance and compensation by nitrogen from plant residues and organic manure Joniškėlis, m vidutiniai duomenys / Joniškėlis, averaged data Vid. po priešsėlių (A) Avg. after preceding crops (A) Organinės trąšos (B) Organic manure (B) Įterpta N N incorporated kg ha -1 augalų liekanų ir trąšų plant residues and manure iš jų fiksuoto iš oro including N fixed from atmosphere N balansas (±) N balance (±) kg ha -1 N kompensavimo koeficientas % N compensation coefficient % augalų liekanų ir trąšų plant residues and manure fiksuoto iš oro fixed from atmosphere Visi javai be trąšų (kontr. var.) 99,6 66,4-58,1 63,2 42,1 Raudonieji dobilai Red clover Mėlynžiedės liucernos Sown lucerne Vikių ir avižų mišinys Vetch and Be organinių trąšų / Without manure 99,6 66,4-97,6 50,5 33,7 Dobilų atolas / Clover aftermath 179,6 119,7-34,4 83,9 55,9 40 t ha -1 mėšlo 40 t ha -1 of farmyard manure 254,2 66,4 57,7 112,2 29,3 Visi javai be trąšų 234,8 156,5 11,5 105,2 70,1 Be organinių trąšų / Without manure 234,8 156,5-32,9 87,7 58,5 Liucernų atolas / Lucerne aftermath 349,1 232,7 63,7 122,3 81,5 40 t ha -1 mėšlo 40 t ha -1 of farmyard manure 389,4 156,5 102,2 135,6 54,5 Visi javai be trąšų 38,8 25,9-105,1 27,0 18,0 Be organinių trąšų / Without manure 38,8 25,9-150,9 20,5 13,7 Vikių ir avižų žalia masė Green mass of the mixture 74,8 49,9-122,6 37,9 25,3 oats mixture 40 t ha -1 mėšlo 40 t ha -1 of farmyard manure 193,4 25,9-22,9 89,4 12,0 108

10 3 lentelės tęsinys Table 3 continued Dobilai / Clover 158,3 79,7-40,6 79,6 40,1 Liucernos / Lucerne 302,0 175,6 36,1 113,6 66,0 Vidut. po ankštinių (A) Avg. after leguminous (A) Vidut. tręšimo variantuose (B) Avg. of fertilization treatments (B) Vikių ir avižų mišinys Vetch and oats mixture Visi javai be trąšų 86,5 31,9-100,4 46,3 17,1 124,4 82,9-50,5 71,1 47,4 Be organinių trąšų / Without manure 124,4 82,9-93,8 57,0 38,0 Žalioji trąša / Green manure 201,2 134,1-31,1 86,6 57,7 40 t ha -1 mėšlo 40 t ha -1 of farmyard manure 279,0 82,9 35,7 114,7 34,1 Bandymo vid. / Avg. of the experiment 182,2-35,0 83,9 44,1 Po kitų priešsėlių teigiamas azoto balansas nustatytas tik dobilieną patręšus mėšlu. Neigiamas azoto balansas nustatytas po vikių ir avižų mišinio visuose laukeiuose. Čia mineralinėmis azoto ir žaliosiomis trąšomis azotas javų derliuje buvo padengtas tik atitinkamai 20,5 ir 37,9 %. Naudojant mineralines azoto trąšas, didėjo derlius, išnešamo azoto kiekis ir kompensavimas augalų liekanų azotu mažėjo. Įterpus žaliųjų trąšų (naudojant mineralines azoto trąšas), didėjo sukaupto derliuje azoto kompenavimas: dobilų 20,7, liucernų 17,1, vikių ir avižų mišinio 10,9 proc. vnt., palyginti su atitinkamo priešsėlio netręštu variantu. Visose žolinėse grandyse derliuje sukaupto azoto kompensavimą didino mėšlo azotas po dobilų, liucernų ir mišinio, atitinkamai 49,0, 30,4 ir 62,4 proc. vnt. Fiksuotu iš atmosferos biologiniu azotu javų sukauptą azotą labiausiai kompensavo liucernos (70,1 %), tuo tarpu dobilai bei vikių ir avižų mišinys 1,7 ir 3,9 karto mažiau. Naudojant dobilų, liucernų atolą bei vikių ir avižų mišinio žalią masę, fiksuoto iš oro azoto kompensavimas padidėjo atitinkamai 13,8, 11,4 ir 7,3 proc. vnt. Sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose įterpiant azotingą daugiamečių žolių (liucernų ir dobilų) atolą žaliajai trąšai, po jų augantys žieminiai javai aprūpinami azotu, tačiau per tiriamą laikotarpį nepadidėjo dirvožemio organinės anglies atsargos /Arlauskienė, Maikštėnienė, 2004/. Išvados 1. Didėjant su ankštinių augalų liekanomis ir organinėmis trąšomis įterptam azoto kiekiui, didėjo ir jo kiekis javų derliuje. Iš esmės daugiau azoto visais tyrimų metais derliuje sukaupė javai, augę po mėlynžiedžių liucernų, palyginti su raudonaisiais dobilais bei vikių ir avižų mišiniu. Trejus metus po ankštinių priešsėlių auginti varpiniai javai daugiausia azoto paėmė pirmais metais (42,6 %), antrais ir trečiais gerokai mažiau atitinkamai 32,0 ir 25,5 %. 2. Pirmais po ankštinių priešsėlių auginimo metais iš esmės didesnį azoto sukaupimą javų derliuje lėmė dobilų ir liucernų atolai bei mėšlas. Antrais ir trečiais javų auginimo metais javų derliuje sukauptam azotui iš esmės daugiau įtakos turėjo minealinės azoto trąšos atitinkamai 40,0 ir 51,1 %, o nuo žaliųjų trąšų ir mėšlo jo kiekis turėjo tik tendenciją didėti. Tiek mėšlas, tiek mineralinės azoto trąšos efektyvesnės buvo 109

11 po priešsėlių, paliekančių dirvoje mažiau augalų liekanų ir azoto: vikių ir avižų mišinio bei dobilų. 3. Azoto sąnaudos 1 tonai produkcijos užauginti padidėjo atsėliuojant žieminius kviečius (6,7 %, palyginti su pirmais metais) ir tręšiant azoto trąšomis (6,8 %, palyginti su netręštu variantu). 4. Po ankštinių priešsėlių trejus metus auginant javus, vien tik augalų liekanų azotu (nenaudojant organinių ir mineralinių trąšų) javų deliuje sukaupto azoto kiekis buvo visiškai kompensuojamas po liucernų, o po dobilų bei vikių ir avižų mišinio tik iš dalies atitinkamai 63,2 ir 27,0. 5. Nuo žaliųjų trąšų trejų metų javų derliuje sukaupto azoto kompensavimas padidėjo 10,9 20,7 proc. vnt. Didžiausias fiksuotu iš oro biologiniu azotu kompensavimas buvo po liucernų ir dobilų įterpus žaliųjų trąšų atitinkamai 81,5 ir 55,9 %. Mėšlas javų sunaudotą azotą visiškai kompensavo po liucernų ir raudonųjų dobilų. Gauta Pasirašyta spaudai LITERATŪRA 1. Arlauskienė A., M a ik štėnienė S. Ankštinių augalų ir jų įterptos antžeminės masės įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėms javų agrocenozėse // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. Akademija (Kėdainių r.), p Baresel J. P., R eents H. J., Z i mme r ma n n G. Sortenbedingungen Unterschiede der N-Effizienz und Beziehung zum Wurzelwachstum von Weizen (Triticum aestivum L.) unter den Bedingungen des Okologischen Landbaus // Ende der Nische (Hrsg.: Heß J., Rahmann G.): Beiträge zur 8. Wissenschaftstagung zum Ökologischen Landbau. Kassel, 2005, S Brentrup F. Lifew Cycle Assessment to Evaluate the Environmental Impact of Arable Crop Production. Gottingen, p. 4. D r e y ma n n S., Loges R., Taube F. Einfluss der Kleegrasnutzung auf die N- Versorgung und Ertragsleistung marktfähiger Folgefrüchte unter Berücksichtigung einer variierten organischen Dünger // Ökologischer Landbau der Zukunft (Ed.: Freyer B.): Beiträge zur 7. Wissenschaftstagung zum Ökologischen Landbau. Wien, 2003, S D r e y mann S., L o g e s R., T a u b e F. Schnittgutabfur oder Gründüngung? Auswirkung der Kleegras-Nutzung auf Nitrat im sickerwasser und Folgefrüchte // Ende der Nische (Hrsg.: Heß J., Rahmann G.): Beiträge zur 8. Wissenschaftstagung zum Ökologischen Landbau. Kassel, 2005, S F arthofer R., F r iedel J. K., P i e tsch G. et al. Plant biomass nitrogen and effects on the risk of nitrate leaching of intercrops under organic farming in Eastern Austria // Eurosoil / ed. A. Prüeß: conference proceedings. Freiburg, Germany, 2004, (CD). 7. Freyer B. Fruchtfolge-konventionell, integriert, biologisch. Stuttgart, s. 8. K u mar K., G o h K. M. Management practices of antecedent leguminous and nonleguminous crop residues in relation to winter wheat yields, nitrogen uptake, soil nitrogen mineralization and simple nitrogen balance // European Journal of Agronomy. 2002, vol. 16, iss. 4, p Kutra G., Gaigalas K., Šmitienė A. Land use influence on nitrogen leaching and options for pollution mitigation // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. Akademija (Kėdainių r.), 2006, t. 93 (4), p

12 10. Lapinskas E. Ankštinių augalų inokuliavimo Rizobium štamais ir startinio azoto reikšmė simbiotinio azoto fiksacijai bei dirvožemio agrocheminėms savybėms // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. Akademija (Kėdainių r.), 2006, t. 93 (2), p Loges R., K e l m M. R., Taube F. Nitrogen balance, nitrate leaching and energy efficiency of conventional and organic farming systems on fertile soils in Northern Germany // Soil management for sustainability Advances in Geoecology. 2006, vol. 38, p M agyla A. Žieminių kviečių pasėliai ir derlius įvairios specializacijos sėjomainose// Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. Akademija (Kėdainių r.), 1997, t. 58, p Maik š tėnienė S., A r l a u skienė A. Effect of preceding crops and green manure on the fertility of clay loam soil // Agronomy research. Tartu, Estonija, 2004, vol. 2, Nr. 1, p Sieling K., Stahl C., Winkelmann C., Christen O. Growth and yield of winter wheat in the first 3 years of a monoculture under varying N fertilization in NW Germany // European Journal of Agronomy. 2005, vol. 22, iss. 1, p S c h u l z e J. How are nitrogen fixation rates regulated in legumes? // Journal of Plant Nutrition and Soil Science. 2004, vol. 167, iss. 2, p Stadler C., Heuwinkel H., von Tucher S. et al. Beeinflusst der Boden die N-Freisetzung aus pflanzlichen Dünger? // Ende der Nische (Hrsg.: Heß J., Rahmann G.): Beiträge zur 8. Wissenschaftstagung zum Ökologischen Landbau. Kassel, 2005, S S t inner W., Mö l l er K., Leithold G. Biogaserzeugung im viehlosen Betrieb: Effekte auf Stickstoffmanagement, Erträge und Qualität // Ende der Nische (Hrsg.: Heß J., Rahmann G.): Beiträge zur 8. Wissenschaftstagung zum Ökologischen Landbau. Kassel, 2005, S Stockdale E., Hatch D. J., Murphy D. V. et al. Verifying the nitrification to immobilization ratio (N/I) as a key determinant of potential nitrate loss in grassland and arable soils // Agronomy. 2002, vol. 22, p T a p io L., K u ik man P. J. The effect of delaying autumn incorporation of green manure crop on N mineralization and spring wheat (Triticum aestivum L.) performance // Nutrient Cycling in Agroecosystems. 2003, vol. 65, Nr. 3, p Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo Selekcija Irristat. Akademija (Kėdainių r.), p. 21. T r e p a č i o v E. P. Rol biologičeskogo azota v azotnom balanse zemledelija RSFSR // Krugovorot i balans azota v sisteme počva - udobrenie - rastenie - voda. Mоskva: Nauka, 1979, с Rus. 22. Tripolskaja L. Organinės trąšos ir jų poveikis aplinkai. Akademija (Kėdainių r.), 2005, p V an Es H. M., C z y mme k K. J., K e t t erings Q. M. Management effects on nitrogen leaching and guidelines for a nitrogen leaching index in New York // Journal of Soil and Water Conservation. 2002, vol. 57, Nr. 6, p V e lička R., R i mk evičienė M., Marcinkevič ienė A., K r i aučiūnienė Z. Sausųjų medžiagų, organinės anglies ir azoto pokyčiai augalų liekanose pirmaisiais jų skaidymosi metais // Žemės ūkio mokslai. 2006, Nr. 1, p V in ther F. P., H ansen E. M., O lesen J. E. Effects of plant residues on crop performance, N mineralization and microbial activity including field CO2 and N2o fluxes in unfertilized crop rotations // Nutrient Cycling in Agroecosystems. 2004, vol. 70, p

13 ISSN Zemdirbyste / Agriculture, vol. 94, No. 3 (2007), p UDK : : THE IMPORTANCE OF LEGUMES AS PRECEDING CROPS FOR NITROGEN TURNOVER IN THE CROP ROTATION LINKS A. Arlauskienė, S. Maikštėnienė Summary Experiments designed to ascertain the effects of plant residues of different legumes red clover (Trifolium pratense L.), sown lucerne (Medicago sativa L.) and vetch and otas mixture (Vicia sativa L., Avena sativa L.) and of green manure on nitrogen turnover cycle when growing cereals for three years, were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture s Joniškėlis Experimental Station on a heavy loam Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol during Cereals grown after legume preceding crops accumulated the highest nitrogen content in the yield in the first year (42.6 %), in the second and third year markedly less 32.0 and 25.5 %, respectively of the total nitrogen accumulated in cereals. In all experimental years, significantly higher nitrogen contents in grain yield were accumulated by cereals grown after sown lucerne. The higher nitrogen accumulation in cereal yield in the first year was determined by organic fertilizers clover and lucerne aftermath for green manure and farmyard manure. In the second and third cereal growing years the content of nitrogen accumulated in the yield was most significantly affected by mineral nitrogen fertilizer by 40.0 and 51.1 %, respectively. When winter wheat was grown continually, nitrogen input per ton of grain increased by 6.7 %, compared with the first year, and having fertilized with nitrogen fertilizer by 6.8 %, compared with the unfertilized treatment. When cereals had been grown for three years after legume preceding crops, that received N only from plant residues (without the use of organic and mineral fertilizers), the amount of nitrogen removed with grain yield was fully compensated after lucerne, and after clover and vetch mixture only partly, 63.2 and 27.0 %, respectively. Having incorporated green manure after different preceding crops, compensation of nitrogen removed with cereal yield increased by percentage units. Farmyard manure 40 t ha -1 fully compensated the nitrogen removed by cereals only after lucerne and red clover. The highest compensation coefficient of atmospherically fixed nitrogen (81.5 and 55.9 %, respectively).was identified after lucerne and clover having incorporated green manure Key words: legumes, cereals, nitrogen balance. 112

Microsoft Word - 95_4_tomas.doc

Microsoft Word - 95_4_tomas.doc II skyrius. AUGALININKYSTĖ Chapter 2. CROP PRODUCTION ISSN 1392-3196 Žemdirbystė / Zemdirbyste-Agriculture, t. 95, Nr. 4 (2008), p. 46 58 UDK 633.112.9 324 :631.841.6+631.811.1/.3 MITYBOS AZOTU IR METEOROLOGINIŲ

Detaliau

Microsoft Word - 96_2_tomas_N.doc

Microsoft Word - 96_2_tomas_N.doc ISSN 1392-3196 Žemdirbystė-Agriculture, t. 96, Nr. 2 (2009), p. 71 81 UDK 631.84+631.828.2]:633.853.494 321 :631.559 AZOTO IR SIEROS TRĄŠŲ ĮTAKA VASARINIŲ RAPSŲ AUGIMUI IR DERLIUI Gintaras ŠIAUDINIS 1,

Detaliau

ŽŪM subsidijuojamo mokslinio darbo vadovui gerb

ŽŪM  subsidijuojamo  mokslinio  darbo  vadovui  gerb ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS TVIRTINU: Prorektorius Romualdas Zemeckis 2017 m. lapkričio..d. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIAI TYRIMAI IR TAIKOMOJI VEIKLA DIRVOŽEMIO ORGANINĖS

Detaliau

DIRVOŽEMIO REAKCIJOS KITIMAS ĮVAIRIUOSE LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE

DIRVOŽEMIO REAKCIJOS KITIMAS ĮVAIRIUOSE LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE ISSN 1392-3196 Žemdirbystė, t. 94, Nr.1 (7), p. 24-36 UDK 631.526:632.51 SKIRTINGAIS VASARINIŲ MIEŽIŲ AUGIMO TARPSNIAIS NAUDOTŲ FLORASULAMO IR 2,4 D ESTERIO NORMŲ MAŽINIMO GALIMYBĖS Algis KADŽYS, Albinas

Detaliau

R. Repšienė, R. Skuodienė / Miestų želdynų formavimas (9) Vermikomposto reikšmė augalų auginimo optimizavime Regina Repšienė* 1, 2, Regi

R. Repšienė, R. Skuodienė / Miestų želdynų formavimas (9) Vermikomposto reikšmė augalų auginimo optimizavime Regina Repšienė* 1, 2, Regi Vermikomposto reikšmė augalų auginimo optimizavime Regina Repšienė* 1, 2, Regina Skuodienė 1 1 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas Gargždų g. 29, Vėžaičiai, Klaipėdos r. El. paštas:

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 375 DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 375 DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 375 DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMO 2018 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-204

Detaliau

SĖJAMŲJŲ ŽIRNIŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI SĖJAMIEJI ŽIRNIAI Alvesta Audit Canis... 2 Casablanca... 2 C

SĖJAMŲJŲ ŽIRNIŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI SĖJAMIEJI ŽIRNIAI Alvesta Audit Canis... 2 Casablanca... 2 C SĖJAMŲJŲ ŽIRNIŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI Alvesta.... 1 Audit.... 1 Canis... 2 Casablanca... 2 Clarissa... 2 Eiffel... 3 Hardy... 3 Kiblukai... 3 Konto... 3 Laser...

Detaliau

AVIŽŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI TURINYS psl. PLIKOSIOS AVIŽOS... 1 Mina DS... 1 SĖJAMOSIOS AVIŽOS... 2 Apollon....

AVIŽŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI TURINYS psl. PLIKOSIOS AVIŽOS... 1 Mina DS... 1 SĖJAMOSIOS AVIŽOS... 2 Apollon.... AVIŽŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI TURINYS psl. PLIKOSIOS AVIŽOS... 1 Mina DS... 1 SĖJAMOSIOS AVIŽOS... 2 Apollon.... 2 Belinda.... 2 Bison.... 3 Circle.... 3 Flämingsprofi....

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Kęstutis Juščius 2016 05 03 2015 metai esminių permainų pradžia AB Agrowill Group yra viena didžiausių ekologinio ūkininkavimo ir investicijų grupių Europoje, vystanti unikalų bei tvarų ūkininkavimo modelį.

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Agronomijos fakultetas Žemdirbystės katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: AFŽEB07E Pavadinimas lietuvių kalba: Mokslinių tyrimų metodika Pavadinimas anglų kalba:

Detaliau

ATMINTINE

ATMINTINE TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR PASĖLIŲ PLOTUS, ATSKIRŲJŲ TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ BALTĄJĮ CUKRŲ, TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ MĖSINIUS GALVIJUS IR (ARBA) MĖSINES AVIS, LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013

Detaliau

DIRVOŽEMIO REAKCIJOS KITIMAS ĮVAIRIUOSE LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE

DIRVOŽEMIO REAKCIJOS KITIMAS ĮVAIRIUOSE LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ ISSN 1392-3196 Žemdirbystė. Mokslo darbai, 24, 4, 88, 9-11 UDK 631.44:551.435.446]: 631.51:631.872:631.459 SUPAPRASTINTO ŽEMĖS DIRBIMO BEI AUGALŲ MASĖS ĮTERPIMO NAUDOJIMO ĮTAKA

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas SPRAGŠIŲ (COLEOPTERA, ELATERIDAE) LERVŲ PAPLITIMO SKIRTINGOS GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES DIRVOŽEMIUOSE TYRIMAI lekt. dr. Povilas Mulerčikas Kaunas Akademija,

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP FINANSŲ IR VEIKLOS APŽVALGA UŽ 2014 2015 FINANSINIUS METUS Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Vinter-workshop 2013

Vinter-workshop 2013 SEMINARAS DIRVOŽEMIS IR ŽMOGUS skirtas Tarptautiniams dirvožemio metams paminėti Gediminas Čyžius UAB DGE Baltic Soil and Environment Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2015 m. balandžio 30 d.,

Detaliau

Alytaus regiono uždaryto Pagirmuonių sąvartyno aplinkos monitoringo 2017 m. ataskaita Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 4 priedas ALYTAUS RE

Alytaus regiono uždaryto Pagirmuonių sąvartyno aplinkos monitoringo 2017 m. ataskaita Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 4 priedas ALYTAUS RE Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 4 priedas ALYTAUS REGIONO UŽDARYTO PAGIRMUONIŲ SĄVARTYNO APLINKOS MONITORINGO 2017 M. ATASKAITA I BENDROJI DALIS 1. Informacija apie ūkio subjektą: 1.1. teisinis

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Noraginis skutikas Karat

Noraginis skutikas Karat Noraginis skutikas Karat Šiuolaikinis ražienos skutimas Šiuolaikinis ražienų skutikas pasižymi trimis pagrindinėmis funkcijomis skatinti piktžolių ir lauke esančių sėklų dygimą, įterpti šiaudus ir atitaisyti

Detaliau

Zona_2009

Zona_2009 2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).

Detaliau

Mechaninės sėjamosios EcoLine, ProfiLine ir MasterLine

Mechaninės sėjamosios EcoLine, ProfiLine ir MasterLine Mechaninės sėjamosios EcoLine, ProfiLine ir MasterLine EcoLine Lengva ir tiksli Ideali mažo ir vidutinio dydžio ūkiams, EcoLine sėjamoji gali būti naudojama tik kaip sėjamoji paskui traktorių arba kombinuojama

Detaliau

TURINYS

TURINYS 1 LIETUVOS VALSTYBINIS AUGALŲ VEISLIŲ TYRIMO CENTRAS LITHUANIAN STATE PLANT VARIETIES TESTING CENTER INFORMACINIS LEIDINYS apie teisinės apsaugos suteikimą augalų veislėms ir jų įrašymą į Nacionalinį augalų

Detaliau

Dokumento Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR- VTA 10 4 priedas VANDENS APSAUG

Dokumento Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR- VTA 10 4 priedas VANDENS APSAUG Dokumento Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR- VTA 10 4 priedas VANDENS APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO REKOMENDACIJOS 1 lentelė. Apsaugos

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 430 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation VYRAUJANČIŲ LIETUVOS DIRVODAROS PROCESŲ ATSPINDYS DIRVOŽEMIO PROFILYJE BEI JŲ KLASIFIKAVIMO PROBLEMA dr. J. VOLUNGEVIČIUS Mokslinė konferencija Geografijos mokslo aktualijos: mokslininkai mokytojams VILNIUS

Detaliau

Turinys I dalis. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai Sąvokų paaiškinimai Bendroji informacija apie Lietuvą ir jos žemės

Turinys I dalis. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai Sąvokų paaiškinimai Bendroji informacija apie Lietuvą ir jos žemės Turinys I dalis. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai... 3 1. Sąvokų paaiškinimai... 4 2. Bendroji informacija apie Lietuvą ir jos žemės ūkio sektoriaus rezultatus... 5 3. Lietuvos ūkiai 2003-2010

Detaliau

Microsoft PowerPoint - ptz-seminaras_ _Manto dalis.ppt [Read-Only]

Microsoft PowerPoint - ptz-seminaras_ _Manto dalis.ppt [Read-Only] PROJEKTO UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ POVEIKIO VERTINIMAS REZULTATAI Antanas Marcinonis,, Mantas Riauka UAB GROTA 2011 10 19 Geologin s s aplinkos tarša Potencialių taršos židinių inventorizavimo rezultatai Potencialių

Detaliau

950047_lt_striger.indd

950047_lt_striger.indd Juostinio žemės dirbimo padargai www.kuhn.com be strong, be KUHN 2 1 2 M NAUJAS EILIŲ DIBIMO ETALONAS 1. DIBANT SU JUOSTINIU KULTIVATO- IUMI NE TIK IŠLAIKOMAS LAUKO DELINGUMAS, BET I SUMAŽINAMA EOZIJA,

Detaliau

2014 m. LDAA lauko diena pas ūkininką Martyną Laukaitį Burokėlių katalogas

2014 m. LDAA lauko diena pas ūkininką Martyną Laukaitį Burokėlių katalogas 2014 m. LDAA lauko diena pas ūkininką Martyną Laukaitį Burokėlių katalogas Raudonieji burokėliai Beta vulgaris Lietuvoje auginama ir vartojama daug burokėlių. Tai visiems puikiai pažįstama daržovė, gausiai

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Augalų apsaugos produkto pavadinimas, forma,

Augalų apsaugos produkto pavadinimas, forma, . 2,4-D Nufarm Nufarm GmbH & Co KG AS2-66H(207) 203-2-3 2. Agroxone 75 Nufarm GmbH & Co KG 03H/0 2020-02-08 2,4-D 600 g/l 0,6-0,75 Žieminiai kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai MCPA 750 g/l,0-,25 Žieminiai

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 82 DĖL PRIVALOMŲJŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ PAKEITIMO 2005 m. balandžio

Detaliau

ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, Šiauliai. Įmonės kodas Tel. : +370 (41) ; el.p.:

ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, Šiauliai. Įmonės kodas Tel. : +370 (41) ; el.p.: ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, 78365 Šiauliai. Įmonės kodas 145412194. Tel. : +370 (41) 51 41 44; el.p.: matl@splius.lt; www.matl.lt. ŠIAULIŲ MUNICIPALINIS PAVIRŠINIŲ

Detaliau

Augalų apsaugos produkto pavadinimas, forma,

Augalų apsaugos produkto pavadinimas, forma, . 2,4-D Nufarm Nufarm GmbH & Co KG AS2-66H(207) 203-2-3 2. Agroxone 75 Nufarm GmbH & Co KG 03H/0 2020-02-08 2,4-D 600 g/l 0,6-0,75 Žieminiai kviečiai, rugiai, kvietrugiai, MCPA 750 g/l,0-,25 Žieminiai

Detaliau

D1991 Green Energy/IT

D1991 Green Energy/IT Pasyvaus namo standarto pranašumai Aidas Vaičiulis 2019.04.10 Kaunas Page 1 EU info: Europos Sąjungos įstatymų leidėjai 2017 metų gruodžio 19 dieną priėmė bendrą susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo

Detaliau

CL2014R0639LT bi_cp 1..1

CL2014R0639LT bi_cp 1..1 02014R0639 LT 03.07.2017 003.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

CROSSFIRE

CROSSFIRE 1/5 ERGON Herbicidas Vandenyje tirpios granulės Veikliosios medžiagos: metsulfuron - metilas 68 g/kg + tifensulfuron-metilas 682 g/kg ERGON sulfonilurėjos grupės herbicidas, skirtas dviskiltėms piktžolėms

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS TVIRTINU: ASU Prorektorius Jonas Čaplikas 2013 m. mėn...d. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS TVIRTINU: ASU Prorektorius Jonas Čaplikas 2013 m. mėn...d. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS TVIRTINU: ASU Prorektorius Jonas Čaplikas 213 m. mėn...d. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA ŽEMĖS ŪKIO SAUSROS

Detaliau

PRESENTATION NAME

PRESENTATION  NAME Energiją generuojantys CŠT vartotojai: technologijos ir įdiegtų sistemų pavyzdžiai dr. Rokas Valančius rokas.valancius@ktu.lt Kaunas, 2019 PRANEŠIMO TURINYS: Pastatų energijos poreikiai Alternatyvūs energijos

Detaliau

Projektas

Projektas Aplinkos apsaugos agentūrai ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA 1. Informacija apie ūkio subjektą: 1.1. teisinis statusas: juridinis asmuo juridinio asmens struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė)

Detaliau

MHAIA Estimation of Production rd Stage

MHAIA Estimation of Production rd Stage PROBABILISTIC ESTIMATION OF HASS AVOCADO PRODUCTION ESTIMATION IN THE AREA OF THE STATE OF MICHOACAN OF HASS AVOCADO PRODUCTION IN THE AREA OF THE STATE OF MICHOACAN CERTIFIED TO EXPORT TO THE USA SEASON

Detaliau

Šiame sąsiuvinyje Jūs rasite keleto dalykų užduotis bei mokinio anketą

Šiame sąsiuvinyje Jūs rasite keleto dalykų užduotis bei mokinio anketą Pagrindinės formulės Mechanika v v0 v = s/ t, a =, F = ma, F = mg, F Vg n = ρ sk, = Fs, N =, η = 100 %. t t v Šiluma m ρ =, Q = cm t, Q = λm, Q = Lm, Q = qm, η = 100 %. V Q Elektrodinamika q U l I =, I

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys ir jo praktinis naudojimas 2017 m. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas bendradarbiauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos strateginius veiklos

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖT

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖT VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO TARIFO SCHEMA, PATIEKTOS PRODUKCIJOS

Detaliau

Biomedicinos mokslai/ Biomedical sciences DAŽNIAUSIAI LIETUVOJE AUGINAMŲ RIEŠUTMEDŽIŲ RŪŠIŲ SĖJINUKŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI PALYGINAMIEJI TYRIMAI Tadas V

Biomedicinos mokslai/ Biomedical sciences DAŽNIAUSIAI LIETUVOJE AUGINAMŲ RIEŠUTMEDŽIŲ RŪŠIŲ SĖJINUKŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI PALYGINAMIEJI TYRIMAI Tadas V Biomedicinos mokslai/ Biomedical sciences DAŽNIAUSIAI LIETUVOJE AUGINAMŲ RIEŠUTMEDŽIŲ RŪŠIŲ SĖJINUKŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI PALYGINAMIEJI TYRIMAI Tadas Vaidelys Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir

Detaliau

CLAP TM HERBICIDAS Veikliosios medžiagos: klopiralidas 300 g / l (26,26 %) Produkto forma: vandeninis tirpalas (SL) CLAP TM yra sisteminis herbicidas,

CLAP TM HERBICIDAS Veikliosios medžiagos: klopiralidas 300 g / l (26,26 %) Produkto forma: vandeninis tirpalas (SL) CLAP TM yra sisteminis herbicidas, CLAP TM HERBICIDAS Veikliosios medžiagos: klopiralidas 300 g / l (26,26 %) Produkto forma: vandeninis tirpalas (SL) CLAP TM yra sisteminis herbicidas, skirtas sudygusių dviskilčių piktžolių naikinimui

Detaliau

Visą laiką kiaulininkystė Lietuvoje buvo antroji gyvulininkystės šaka, turinti senas ūkininkavimo tradicijas

Visą laiką kiaulininkystė Lietuvoje buvo antroji gyvulininkystės šaka, turinti senas ūkininkavimo tradicijas GLOBALINĖS, REGIONINĖS IR VIETINĖS KIAULININKYSTĖS VYSTYMOSI TENDENCIJOS Algis Baravykas Lietuvos žemės ūkio universitetas Įvadas Visą laiką kiaulininkystė Lietuvoje buvo antroji gyvulininkystės šaka,

Detaliau

rp_ IS_2

rp_ IS_2 Page 1 of 5 Pagrindinė informacija Juodoji aromatizuota arbata su miško uogomis Exemption Flags Exempt from Artwork Exempt from NEP Reporting Produkto pavadinimas Country Lipton Brand Name Forest Fruits

Detaliau

JBC Glyphosat etikette

JBC Glyphosat etikette Etna HERBICIDAS Veiklioji medžiaga: glifosatas 360 g/l (30.7%) Produkto forma: tirpus koncentratas Etna sisteminis fosforo organinių junginių klasės herbicidas, veikiantis per lapus. Preparatas skirtas

Detaliau

Mokslo ir mokymo įstaigos Dotnuvoje

Mokslo ir mokymo įstaigos Dotnuvoje Agronomijos mokslas per šimtmetį ir ateities perspektyvos Prof. Zenonas Dabkevičius Prof. Algirdas Motuzas Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

NORVEGIŠKAS PAVASARIS 1 PUSLAPIS PASIŪLYMAS NUO

NORVEGIŠKAS PAVASARIS 1 PUSLAPIS PASIŪLYMAS NUO NORVEGIŠKAS PAVASARIS 1 PUSLAPIS PASIŪLYMAS NUO 2018.03.01-2018.04.30 NORVEGIŠKAS PAVASARIS Kalendorinio pavasario pradžia dar nereiškia, kad žiema jau pasitraukė. Norvegai tai gerai žino ir visada pasirengę

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Biomasės energetikos plėtra Lietuvoje Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA Prezidentas Virginijus Ramanauskas Asociacija LITBIOMA Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA įsteigta

Detaliau

Bioduju rinka LT ir jos pletra

Bioduju rinka LT ir jos pletra Biodujų rinka Lietuvoje ir jos plėtra Biodujų asociacijos prezidentas Virginijus Štiormer Biodujų ir energijos gamyba Lietuvoje v Nors Lietuvoje biodujų energetika plėtojama daugiau kaip 15 metų,, per

Detaliau

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

Etna HERBICIDAS Veiklioji medžiaga: glifosatas 360 g/l (30.7%) Produkto forma: tirpus koncentratas Etna sisteminis fosforo organinių junginių klasės h

Etna HERBICIDAS Veiklioji medžiaga: glifosatas 360 g/l (30.7%) Produkto forma: tirpus koncentratas Etna sisteminis fosforo organinių junginių klasės h Etna HERBICIDAS Veiklioji medžiaga: glifosatas 360 g/l (30.7%) Produkto forma: tirpus koncentratas Etna sisteminis fosforo organinių junginių klasės herbicidas, veikiantis per lapus. Preparatas skirtas

Detaliau

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Augalų genų bankas Aušra Bivilienė Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai LIETUVOJE AUGANČIŲ DAU

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Augalų genų bankas Aušra Bivilienė Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai LIETUVOJE AUGANČIŲ DAU Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Augalų genų bankas Aušra Bivilienė Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai LIETUVOJE AUGANČIŲ DAUGIAMEČIŲ ŽOLIŲ GENETINĖ ĮVAIROVĖ Akademija, Kėdainių

Detaliau

Prezentacja programu PowerPoint

Prezentacja programu PowerPoint TIENS DiCHO II kartos prietaisas vaisiams ir daržovėms valyti (ozonatorius) PROBLEMOS, KURIAS SUKELIA APLINKOS TARŠA PARAZITAI MIKROORGANIZMAI BAKTERIJOS Švieži vaisiai ir daržovės yra spalvingi ir skanūs,

Detaliau

AUGA group

AUGA group TURINYS I. BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ... 2 II. VADOVYBĖS KOMENTARAS... 3 III. FINANSINĖS ATASKAITOS... 9 Konsoliduotas balansas... 9 Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita... 10 Nuosavo kapitalo

Detaliau

Rockwool LIETUVA Grindų šiltinimas Tarpauštinių perdangų ir grindų ant grunto šilumos ir garso izoliacija

Rockwool LIETUVA Grindų šiltinimas Tarpauštinių perdangų ir grindų ant grunto šilumos ir garso izoliacija Rockwool LIETUVA Grindų šiltinimas Tarpauštinių perdangų ir grindų ant grunto šilumos ir garso izoliacija Garso izoliavimas SMŪGIO GARSO IZOLIAVIMAS Smūgio garso izoliavimo rodiklis nusako tarpaukštinės

Detaliau

ŪKINIŲ GYVŪNŲ REGISTRAS

ŪKINIŲ GYVŪNŲ REGISTRAS SĄLYGINIŲ GYVULIŲ VIENETŲ (SGV) SKAIČIAVIMAS Tel. (8 5) 266 0620 El. p. pagalba@vic.lt www.vic.lt ŪKINIŲ GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS Individualiai registruojami ūkiniai gyvūnai Galvijai, arkliai, avys, ožkos.

Detaliau

EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI

EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI Minimalius reikalavimus iliustruojantys pavyzdžiai

Detaliau

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio 11 25 d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją laboratoriją, rezultatų apžvalga Vilnius, 2017 m. Turinys Įžanga... 3

Detaliau

Prezentacja programu PowerPoint

Prezentacja programu PowerPoint TIENS KALCIS KALCIS Kalcis yra gyvybiškai svarbus cheminis elementas, kuris palaiko tinkamą žmogaus organizmo funkcionavimą KALCIO VAIDMUO ŽMOGAUS ORGANIZME Kalcis reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti

Detaliau

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 217 M. IR TENDENCIJOS 199-217 M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų

Detaliau

Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui

Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui LAKD TNT skyriaus vedėjas Evaldas Petrikas Reglamentavimas Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/ m. balandžio 28 d. - kuriuo iš dalies keičiamas ir taisomas Reglamentas (ES) Nr. 10/

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2017/ m.  balandžio  28  d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  ir  taisomas  Reglamentas  (ES)  Nr. 10/ L 113/18 2017 4 29 KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/752 2017 m. balandžio 28 d. kuriuo iš dalies keičiamas ir taisomas Reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su

Detaliau

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS Viktorija Vaštakaitė METABOLITŲ IR MINERALINIŲ ELEMENTŲ VALDYMO BRASSI

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS Viktorija Vaštakaitė METABOLITŲ IR MINERALINIŲ ELEMENTŲ VALDYMO BRASSI ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS Viktorija Vaštakaitė METABOLITŲ IR MINERALINIŲ ELEMENTŲ VALDYMO BRASSICACEAE DAIGINIUOSE FOTOFIZIOLOGINIAI ASPEKTAI DAKTARO

Detaliau

Aleksandro Stulginskio universitetas Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas Lietuvos herbologų draugija Mokslinė-praktin

Aleksandro Stulginskio universitetas Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas Lietuvos herbologų draugija Mokslinė-praktin Aleksandro Stulginskio universitetas Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas Lietuvos herbologų draugija Mokslinė-praktinė konferencija HERBOLOGIJA 2017: Lietuvos laukų piktžolėtumo

Detaliau

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik ITC ISSN 2345-0991 LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas 1 2 3 4 5 6

Detaliau

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 637/2009, nustatantis įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 637/2009, nustatantis įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų L 191/10 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 7 23 KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 637/2009 2009 m. liepos 22 d. nustatantis įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų

Detaliau

274 PRIEDAI K priedas. Elektroninio vartotojo gyvavimo ciklo tyrimo duomenų charakteristikos K.1 lentelė. Klausimyno dalies, skirtos elektroninio vart

274 PRIEDAI K priedas. Elektroninio vartotojo gyvavimo ciklo tyrimo duomenų charakteristikos K.1 lentelė. Klausimyno dalies, skirtos elektroninio vart 274 PRIEDAI K priedas. Elektroninio vartotojo gyvavimo ciklo tyrimo duomenų charakteristikos K.1 lentelė. Klausimyno dalies, skirtos elektroninio vartotojo gyvavimo ciklo analizei, patikimumo vertinimas

Detaliau

5

5 5. GYVULININKYSTĖ 5.1. ĮVADAS Gyvulininkystė yra žemės ūkio šaka, apimanti gyvulių, paukščių, kailinių žvėrelių veisimą, jų genetinį tobulinimą, auginimą ir naudojimą gyvulininkystės produkcijai gauti.

Detaliau

BETANAL HERBICIDAS Veiklioji medžiaga- fenmedifamas 160 g/l Produkto forma suspoemulsija. Kontaktinis karbamatų cheminės grupės herbicidas, skirtas su

BETANAL HERBICIDAS Veiklioji medžiaga- fenmedifamas 160 g/l Produkto forma suspoemulsija. Kontaktinis karbamatų cheminės grupės herbicidas, skirtas su BETANAL HERBICIDAS Veiklioji medžiaga- fenmedifamas 160 g/l Produkto forma suspoemulsija. Kontaktinis karbamatų cheminės grupės herbicidas, skirtas sudygusioms vienmetėms dviskiltėms piktžolėms naikinti

Detaliau

Vibrance Star

Vibrance Star VIBRANCE STAR A20882A BEICAS Veikliosios medžiagos: sedaksanas 25 g/l (2,0 %)+ fludioksonilas 25 g/l (2,0 %) + tritikonazolas 20 g/l (1,8%) Sudėtyje yra 1,2-benzizotiazol-3(2H)-ono Produkto forma: takus

Detaliau

2017 metų veiklos ataskaita LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2017 metų veiklos ataskaita LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras Svarbiausi 2017 metų faktai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (toliau Centras)

Detaliau

AgroGis naujienlaiskis.cdr

AgroGis naujienlaiskis.cdr Šiame numeryje skaitykite GIS pamokos Lietuvoje Bulgarijos ūkininkas naudoja IT GIS pagalba JAV mokslininkams GIS padeda JAV ūkininkui Agro GIS Naujienos Daugiau naujienų www.agroschool.lt 2015 m. sausis

Detaliau

Programų sistemų inžinerija Saulius Ragaišis, VU MIF

Programų sistemų inžinerija Saulius Ragaišis, VU MIF Programų sistemų inžinerija 2014-02-12 Saulius Ragaišis, VU MIF saulius.ragaisis@mif.vu.lt SWEBOK evoliucija Nuo SWEBOK Guide to the Software Engineering Body of Knowledge, 2004 Version. IEEE, 2004. prie

Detaliau

Slide 1

Slide 1 ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VANDENTVARKOS VEIKLOS EFEKTYVINIMO GAIRĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VADOVYBEI IR SAVIVALDYBĖS KOMITETAMS Direktorius Vaidas Litinskas Vandentvarkos ūkis 2014 metais

Detaliau

Microsoft Word - KRS_2012_metine_Babenai

Microsoft Word - KRS_2012_metine_Babenai UAB Grota Gamtos tyrimų centras Geologijos ir geografijos institutas Hidrogeologijos sektorius Babėnų buitinių atliekų sąvartyno teritorijos aplinkos monitoringas Ataskaita apie 2012 metų stebėjimo rezultatus

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

Microsoft Word - BABENU SAVARTYNAS 2011_I pusm aplinkos monit.

Microsoft Word - BABENU SAVARTYNAS 2011_I pusm aplinkos monit. BABĖNŲ SĄVARTYNO APLINKOS MONITORINGO 2011 M. I PUSMEČIO ATASKAITA I. BENDROJI DALIS 1. Ūkio objekto teisinė forma, pavadinimas ir adresas: VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (adresas: Statybininkų

Detaliau

Augalininkystės pirminių produktų biologiniai, cheminiai ir fizikiniai rizikos veiksniai Augalininkystės produktai, ir ypač vaisiai ir daržovės, yra l

Augalininkystės pirminių produktų biologiniai, cheminiai ir fizikiniai rizikos veiksniai Augalininkystės produktai, ir ypač vaisiai ir daržovės, yra l Augalininkystės pirminių produktų biologiniai, cheminiai ir fizikiniai rizikos veiksniai Augalininkystės produktai, ir ypač vaisiai ir daržovės, yra labai reikšmingi žmonių mityboje. Vaisių, uogų ir daržovių

Detaliau

Microsoft Word - 8 Laboratorinis darbas.doc

Microsoft Word - 8 Laboratorinis  darbas.doc Laboratorinis darbas Nr. 8 MOP (metalo sido puslaidininkio) struktūrų tyrimas aukštadažniu -V charakteristikų metodu Darbo tikslas: 1. Nustatyti puslaidininkio laidumo tipą. 2. Nustatyti legiravimo priemaišų

Detaliau

Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo metų APYSKAITA 81 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija Valstybinė gyvulių veislininkystės

Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo metų APYSKAITA 81 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija Valstybinė gyvulių veislininkystės Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 07 08 metų APYSKAITA 8 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos

Detaliau

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: 2019.05.30 Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės metinis augimas sudarė 7,7%. Iš viso eksportuota prekių

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2015 M. GRUODŽIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 3D-897 DĖL PARAMOS UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENA

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2015 M. GRUODŽIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 3D-897 DĖL PARAMOS UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2015 M. GRUODŽIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 3D-897 DĖL PARAMOS UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENAS IR KITUS PLOTUS BEI GYVULIUS PARAIŠKOS IR 2016 2020

Detaliau

KROSNININKO SERTIFIKAVIMO schema

KROSNININKO SERTIFIKAVIMO schema Development of VET Training on Energy Efficient Stoves and Fireplaces ENEFFIS No. 2016-1-LT01-KA202-023161 KROSNININKO SERTIFIKAVIMO schema Parengė: VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras Asociacija

Detaliau

AM_Ple_LegReport

AM_Ple_LegReport 17.10.2018 A8-0288/178 Pakeitimas 178 Michel Dantin PPE frakcijos vardu Pranešimas Michel Dantin Žmonėms vartoti skirto vandens kokybė (COM(2017)0753 C8-0019/2018 2017/0332(COD)) A8-0288/2018 Pasiūlymas

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: IFEB B029 Pavadinimas lietuvių kalba: Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Pavadinimas anglų kalba: Renewable energy systems. Dalyko apimtis: 6 kreditai, 160 valandos,

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

AIKŠTELĖS DARBAI

AIKŠTELĖS DARBAI TECHINĖS SPECIFIKACIJOS NR. 7 DANGOS Objekto pavadinimas: Joniškio žemės ūkio mokykla. Joniškis, Upytės g. 77. Garažo pastato pritaikymaspraktinio mokymo patalpoms 1.1. VIETOS PARUOŠIMAS Iki statybos darbų

Detaliau

Kaimo pletra Lietuvai integruojantis i ES

Kaimo pletra Lietuvai integruojantis i ES Biokuro gamyba alternatyvus verslas žemdirbiui Darius Liutikas Kaimo plėtros departamentas Žemės ūkio ministerija 2006 01 11 Paramos galimybės greitai augančių medžių rūšių augintojams 2004-2006 metais

Detaliau

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU Mūsų mityba gali padidinti vėžio išsivystymo grėsmę. Patikimų mokslinių įrodymų duomenimis apie 30 proc. vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse ir 20 proc.

Detaliau

Seklu bukletas Ruduo 2016 v4

Seklu bukletas Ruduo 2016 v4 Rapsai DK SEDONA užtikrinti rezultatai! Žieminių rapsų hibridinė veislė DK SEDONA, sukurta DEKALB kompanijos selekcininkų. DK SEDONA išsiskiria savo lėtu augimu rudenį, formuodama augimo kūgelį arti žemės

Detaliau

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 011 M. KOVO D. ĮSAKYMO NR. V-199 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 80:011 ELEKTROMAGNETINIS

Detaliau

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų,

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, 1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 217 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, kuriose nekilnojamojo turto kainos yra skirtingos. segmente,

Detaliau