Slide 1

Transkriptas

1 Biomasės energetikos plėtra Lietuvoje Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA Prezidentas Virginijus Ramanauskas

2 Asociacija LITBIOMA Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA įsteigta 2003 m. birželio mėn. 4 d. Šiuo metu asociaciją LITBIOMA vienija 57 narius m. įkurta Mokslinė Techninė Taryba:

3 Asociacija LITBIOMA Generalinė miškų urėdija Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos miškų savininkų asociacija Bendradarbiaujame: Esame nariai: Europos biomasės asociacija Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas Lietuvos pramoninkų konfederacija Lietuvos atsinaujinačių išteklių energetikos konfederacija Europos granulių taryba

4 Energijos poreikis ir pasiūla Lietuvoje (be transporto) Lietuva turi apie 40 TWh Saulės energija 2,1 TWh 5% Hidroelektrinės 1 TWh 2% Žemės gelmės 1 TWh Biodujos 3% 2 TWh 5% Komunalinės atliekos 3 TWh 8% Vėjo energija 5,5 TWh 14% Biokuras 25 TWh 63% *(šaltinis - LAIEK)

5 Biomasės resursai Lietuvoje NAUDOJAMAS AR DALINAI NAUDOJAMAS BIOMASĖS POTENCIALAS Biokuro tipas mln. t ne TWh Malkinė mediena 0,505 5,873 Medžio pramonės atliekos 0,280 3,256 Miško kirtimo atliekos 0,185 2,152 Mediena, liekanti vykdant želdynų, sodų, pakelių, pagriovių 0,160 1,861 tvarkymą Miško plantacinių augalų (5000 ha) ~ 0,009 0,105 Greitos vegetacijos energetinių augalų plantacijų (1768 hа) ~ 0,005 0,058 Šiaudai 0,810 9,420 Komunalinės atliekos (150 mln. t. per metus) 0,200 2,326 Viso: ~ 2,164 25,05 *(Šaltinis - LAIEK)

6 Biomasės resursai Lietuvoje NEIŠNAUDOTI RESURSAI mln. t ne TWh Nedirbama žemė ~ 170 tūkst. Ha (1 ha = 20 m 3 biokuro) ~ 0,600 ~6,978 Sutaupymas privačių namų ūkiuose ~ 0,150 ~1,745 Po miško kirtimo liekantys kelmai ~ 0,100 ~1,163 Durpių resursai aktyviuose durpynuose 4,500 52,335 Bendras durpynuose sukauptas energijos resursas ,230 Nusausintas dumblas ~ 0,030 ~0,348 Viso: ~ 0,880 (26,400) ~10,234 (306,4) *(Šaltinis - LAIEK)

7 Mazuto, gamtinių dujų ir biokuro kainos Lietuvoje *(Šaltinis - LŠTA;VKEKK) 7

8 Biokuro panaudojimo energijos gamybai didėjimas CŠT sektoriuje 2013 m bendra instaliuota (CŠT ir nepriklausomų ŠT) biokuro katilų galia MW ~ 46 % *(Šaltinis - LŠTA)

9 Energijos gamyba iš biokuro Lietuvos miestuose Ne mažiau kaip 80 % energijos gamybos vykdoma iš biokuro: Utenoje, Ignalinoje, Molėtuose, Tauragėje, Kretingoje, Šakiuose, Varėnoje, Plungėje, Rokiškyje, Kupiškyje, Biržuose, Zarasuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Širvintuose, Birštone, Lazdijuose, Kelmėje, Šilutėje, Radviliškyje, Šilalėje, Mažeikiuose, Skuode. Šiuo metu vykdomi projektai: Elektrėnuose, Prienuose, Šalčininkuose, Anykščiuose. Miestas, kuriame energija nėra gaminama iš biokuro: Jurbarkas.

10 Energijos gamyba iš biokuro Lietuvos didžiuosiuose miestuose Šiluminė galia šiuo metu Šiluminė galia numatoma iki 2018 m. MW 1 % 2 MW 1 % 2 Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys Instaliuota biokuro katilų galia MW; 2 Biokuro dalis bendrame energijos gamybos balanse %; 3 Šilumos poreikis Vilniaus mieste žiemos metu 500 MW. *lįgyvendinti ir šiuo metu įgyvendinami biokuro katilinių projektai Kauno mieste.

11 Elektros energijos gamyba iš biokuro (CŠT ir nepriklausomi ŠT) Didžiausio galingumo elektrinės: UAB Fortum Klaipėda 20 Mwe; UAB Vilniaus energija 15 MWe; AB Šiaulių energija 10 MWe; UAB Litesko (Alytaus RK) 5,4 MWe; UAB Litesko (Marijampolės RK) 2,5 MWe; UAB Utenos šilumos tinklai 2,5 MWe; AB Panevėžio energija 1,25 MWe; UAB Plungės bionergija 1 MWe; UAB Tauragės šilumos tinklai 0,75 MWe. *(Šaltinis - LŠTA)

12 Energijos gamyba iš biokuro pramonės įmonėse 2013 m bendras pagamintas energijos kiekis - ~ 870 tūkst. MWh *(Šaltinis - LITBIOMA ir LŠTA)

13 Bendras biokuro sunaudojimas energijos gamybai *(Šaltinis - LITBIOMA ir LŠTA) 13

14 Biokuro socialinė - ekonominė nauda 1 TWh energijos ~ 1000 naujų darbo vietų: CŠT įmonėse 2013 m pagaminta ~ 4 TWh, t.y darbo vietų. Daugiau nei 20 įmonių, veikiančių biokuro pramonės srityje projektuojančių, gaminančių ir eksportuojančių pagamintą produkciją į užsienį: 14

15 Uždaviniai ateičiai 1. Didinti miškingumą ir biokuro pasiūlą iš miško tobulinant mobilizavimo ir biokuro gamybos technologijas. 2. Siekti didesnio biokuro, pagaminto ne iš medienos (pvz. agrobiomasės) panaudojimo, tobulinant technologijas. 15

16 Uždaviniai ateičiai 3. Laikytis užsibrėžtų tikslų katilinių - elekrinių plėtrai. Remti technologijų eksportą. 4. Didesnę paramą skirti toms technologijoms, kurios degins blogesnės kokybės biokurą ar biokuro ir durpių mišinį. 5. Durpių ir biokuro mišinių panaudojimo energijos gamybai skatinimas. 16

17 Uždaviniai ateičiai 6. Ieškoti sprendimų privačių - buitinių katilų pakeitimui efektyvesniais. 17

18 Biokuro naudojimas lėšų taupymas Sutaupymas (Lt) 2013 metais, kai biokuro dalis sudarė 33,4 %*: Galimas sutaupymas (Lt) 2020 metais, jei biokuro dalis sudarytų 70 %*: Biokuras 33,4 % Gamtinės dujos 30 % ~ 400 mln. Lt. Gamtinės dujos 66,6 % ~ 850 mln. Lt. Biokuras 70 % * Tik CŠT sektoriuje metų VKEKK duomenys: Biokuro kaina: apie 552,83 Lt/t ne ; Gamtinių dujų kaina: apie 1537,48 Lt/t ne. *(Šaltinis VKEKK ; LŠTA ir LITBIOMA)

19 Dėkoju už dėmesį! Lietuvos biomasės energetikos asociacija Litbioma Ukmergės g. 283B, Vilnius 19