Visą laiką kiaulininkystė Lietuvoje buvo antroji gyvulininkystės šaka, turinti senas ūkininkavimo tradicijas

Transkriptas

1 GLOBALINĖS, REGIONINĖS IR VIETINĖS KIAULININKYSTĖS VYSTYMOSI TENDENCIJOS Algis Baravykas Lietuvos žemės ūkio universitetas Įvadas Visą laiką kiaulininkystė Lietuvoje buvo antroji gyvulininkystės šaka, turinti senas ūkininkavimo tradicijas. Kiaules, lyginant su kitomis gyvulių rūšimis, auginti patogu dėl gana trumpo kiaulių auginimo laikotarpio, per kurį bandą galima greit atkurti arba didinti. [1] Kiaulienos gamybos apimtys pasaulyje pastebimai didesnės už kitų gyvūnų rūšių mėsos gamybą. Pagal ES žemės ūkio produktų rinkos vystimosi prognozes m. tikimasi, jog bendras mėsos suvartojimas Europos Sąjungoje per artimiausius 6 metus padidės iki 89 kg/gyventojui, o didžiąją jo dalį sudarys kiauliena - apie 44,4 kg/gyventojui [2]. Visame pasaulyje prognozuojamas spartus mėsos poreikio didėjimas, kuriam patenkinti numatomas 20 procentų pasaulinės mėsos gamybos iki 2020 metų augimas. Kiaulininkystė bus svarbi šaka tenkinant šį poreikį. Kita vertus, visuomenė atkreipia dėmesį į kiaulininkystės plėtros pasekmės aplinkai, ypač dėl kiaulių mėšlo įtakos vandeniui ir orui. Keliamos problemos dėl žmonių sveikatos, ypač tose teritorijose, kuriose plėtojamas šios šakos verslas ar žmonės gyvena netoli stambių kiaulininkystės objektų. Pastaraisiais metais Lietuvoje taip pat keliama kiaulininkystės taršos problema tose vietovėse, kuriose kiaulininkystės verslą pradėjo plėtoti Danijos gamintojai. Tyrimo tikslas nustatyti kiaulininkystės vystymosi tendencijas pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Tyrimo objektas kiaulininkystės vystymosi tendencijos Tyrimo metodai statistinių duomenų analizė, sintezė, grafinis vaizdavimas, mokslinės literatūros analizė. Rezultatai Kiauliena svarbus maisto produktas, tradiciškai vartojamas daugelyje Pasaulio šalių. Pasaulyje 2005 m. pagaminta apie 102,1 mln. t. kiaulienos. Nuo 2000 m. kiaulienos gamyba padidėjo 12,5 mln. tonų. Nors dėl religinių įsitikinimų kiaulienos nevalgo daug pasaulio gyventojų, tačiau kiaulienos suvartojama gerokai daugiau nei paukštienos ar jautienos. FAO duomenimis 2005 m. vienas pasaulio gyventojas vidutiniškai suvartojo 16,3 kg kiaulienos. Daugiausiai Pasaulyje per metus kiaulienos pagamina Kinija - apie 52 mln. tonų, po jos seka Europos Sąjunga 21,5 mln. tonų, JAV 9,6 mln. tonų, Brazilija 2,7 mln. tonų. Kinijai būdingas ir dižiausias gamybos didinimo tempas m. Per šį laikotarpį o Kinija kiaulienos gamybą padidino apie 10 mln. tonų Europos Sąjunga ir JAV kiaulienos gamybą padidino beveik po 1 mln. tonų, Brazilija tūkst. tonų. Pastebėtina, kad didžiausios kiaulieną gaminančios šalys kartu yra ir pačios didžiausios vartotojos. Kinijos gyventojai 2006 m. suvartojo apie 51,7 mln. tonų kiaulienos, po jų seka Europos Sąjungos gyventojai, kurie 2006 m. suvartojo apie 20 mln. tonų kiaulienos, o JAV gyventojai suvartojo 8,8 mln. tonų. Įdomu tai, kad Japonijoje kiaulienos 2006 m. suvartota 2,5 mln. tonų, o Rusijoje mažiau 2,48 mln. tonų. Kad patenkinti augantį vartotojų poreikį, pasaulinė mėsos gamyba nuo 1980 m. iki 2001 m. išaugo 75 proc. Augimas sparčiausiai vyko Kinijoje, didžiausioje pasaulio gamintojoje. OECD narių tarpe augimas buvo ypač didelis Korėjoje, Lenkijoje ir JAV ir mažesne apimtimi Europos Bendrijoje, kai tuo tarpu Japonijoje krito. Prekyba augo greitesniu tempu nei gamyba, tačiau mažiau nei 4 proc. kiaulienos parduodama tarptautiniu mastu (8 proc. jei įskaitytume ES vidaus prekybą). Didžiausias suvartojimo augimo tempas nuo 2001 m. iki 2006 m. buvo Kinijoje 23,7 %. Europos Sąjungoje suvartojimas per penkerius metus padidėjo 4%, o JAV 5,2 %, Japonijoje 10,2 %, o Rusijoje 19,7%. [3] 1 paveiksle pavaizduota mėsos suvartojimo ES prognozė iki 2013 m. Matome jog kiaulienos suvartojimas nežymiai padidės.

2 kg 100,0 90,0 87,1 87,9 86,9 86,6 86,7 87,0 87,2 87,3 87,4 87,7 88,1 88,4 80,0 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 43,6 44,2 43,0 42,8 42,9 43,0 43,2 43,2 43,3 43,4 43,7 44,1 23,1 22,8 23,0 23,2 22,9 23,3 23,4 23,6 23,8 23,9 24,0 24,1 17,5 18,0 18,0 17,7 18,0 17,9 17,7 17,6 17,5 17,5 17,5 17,5 2,9 2,9 2,9 2,9 2,9 2,8 2,8 2,8 2,8 2,8 2,8 2, metai Jautiena/veršiena Kiauliena Paukštiena Aviena/ožkiena Viso ES-25 1 pav. Mėsos suvartojimas vienam ES gyventojui, kilogramais per metus [2] Lietuvoje mėsos vartojimas nuo 2000 m. pakilo buvo vartojama 50 kg mėsos per metus, o 2005 m. suvartota 71 kg mėsos per metus. Kiaulienos vartojimas pakilo daugiau nei paukštienos ir galvijienos nuo 26 kg iki 40 kg. Pastebima kiaulienos suvartojimo augimo tendencija. ES vartojimo vidurkis - 42,8 kg 2007 m, tačiau labiau ekonomiškai išvystytose valstybėse kiaulienos vartojama daugiau, todėl Lietuvos suvartojimas, gerėjant ekonominiam vystymuisi turėtų augti. Mažiausias apsirūpinimas kiauliena - Japonijoje 50 proc., Rusijoje 72 proc., Meksikoje 75 proc. Šios šalys yra tarp daugiausiai importuojančiųjų kiaulieną šalių. Remiantis JAV žemės ūkio duomenimis [3], daugiausiai 2006 m. importavo Japonija - 1,2 mln. t kiaulienos, po jos seka Rusija 0,7 mln. t. Europos Komisija prognozuoja, jog nuo 2003 m. iki 2013 m. ES gamins apie 22 mln. t kiaulienos kasmet. Kiaulienos vartojimas ES taip pat augs, tačiau neviršys gamybos. ES iki 2013 m. neketina leisti didėti kiaulienos importui ir jis bus apie tūkst. t. kasmet. Eksporto kiekiai sumažės - nuo 1621 tūkst. t iki 1569 tūkst. t. [3] metais Lietuvoje bendroji žemės ūkio produkcija veikusiomis kainomis siekė 5 mlrd. Lt. Padidėjo gyvulininkystės lyginamoji dalis. Dabar augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos sukuriama vienodai. Bendroje žemės ūkio produkcijos vertėje kiaulių auginimas sudaro 11,4 proc. Tai 2,5 karto daugiau už galvijų bei paukščių auginimą. Beveik 55 proc. kiaulių auginama ūkininkų ūkiuose. Bendrovių ir kitų įmonių dalyvavimas šiame sektoriuje, palyginti su kitais, yra gana svarus bendrosios produkcijos sukuriama 14 proc. daugiau nei ūkininkų ūkiuose. Eurostat duomenimis 2005 metais pagal kiaulių auginimo apimtis Lietuva yra septyniolikta tarp ES šalių ir viena iš 12 ES šalių, nesugebančių pakankamai išsiauginti kiaulių gyventojų paklausai tenkinti (2004 metais kiaulienos apsirūpinimas buvo mažiausias per paskutiniuosius penkerius metus ir sudarė 78 proc). Kiaulienos suvartojimas Lietuvoje žymiai išaugo metais. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų nuomone, tam įtakos turėjo nuo 2003 metų pradžios sumažintas nuo 18 iki 5 proc. PVM skerdienai. Per 2004 metus į Lietuvą buvo įvežta 21,6 tūkst. t kiaulienos. [7] Tai 1,8 karto daugiau nei 2003 metais. Kiaulienos importas sudarė apie 18 proc. suvartotos kiaulienos. Kaip matyti 2 paveiksle, nuo 2004 metų daugiausia kiaulienos įvežama iš Lenkijos, Estijos ir Vokietijos. Panaši importo struktūra ir 2005 metais daugiausiai kiaulienos importuota iš Lenkijos. Nors iš Lenkijos į Lietuvą kiauliena įvežama jau seniai, tačiau 2 paveiksle matyti, kad nuo 2004 m. iš Lenkijos įvežamos kiaulienos kiekis sparčiai augo ir 2006 m. sudarė 63 proc. nuo visos įvežamos kiaulienos. Kiaulienos įvežimas 2006 metais yra 13,6 tūkst. t didesnis nei 2005 m., tačiau vien tik iš Lenkijos šis kiekis padidėjo daugiau nei 9 tūkst. t. Kiaulienos įvežimas iš Lenkijos ypatingai padidėjo po narystės ES nes neliko galimybės reguliuoti prekybos srautus. Kiaulienos eksportas neišvystytas ir šiuo metu neatrodo, kad būtų palankios sąlygos jį vystyti Lietuvoje nėra stiprių mėsos perdirbimo įmonių, kurios galėtų tai daryti. Šiuo metu jos kovoja konkurencinėje kovoje tarpusavyje. 68 procentų kiaulienos supirkimas rodo, jog likusi kiaulienos dalis patenka arba namų vartojimui, arba į turgus, kur ne visuomet laikomasi tikslios buhalterinės apskaitos, žaliavų kilmė taip pat neaiški. Pagal vidutinį kiaulių ūkio dydį Lietuva yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje.

3 tūkst. t , ,283 9, , ,834 3,278 3,414 1,914 2,7 1,380 1,248 0, m m 2003 m 2004m m m Estija Latvija Lenkija Danija Vokietija 2 pav. Kiaulienos įvežimas į Lietuvą iš atskirų valstybių, t. Šaltinis: Lietuvos statitikos departamentas Lietuvos kiaulininkystės šaka pastebimai atsilieka nuo ES šalių pagal bendrąjį produktyvumą Tai lemia keletas faktorių: bandos reprodukcijos efektyvumas, auginimo nuostoliai bei šėrimo priesvoriai. Nepakankamas kiaulių auginimo efektyvumas turi įtakos gamybos rezultatams ir yra pagrindinis rezervas padėčiai gerinti. Vokietijoje ir Danijoje ūkininkai sugeba iš esamos bandos per metus išauginti beveik po dvi realizuojamas kiaules. Nepakankamas kiaulių auginimo efektyvumas (kritimai dėl ligų ir netinkamų auginimo sąlygų, palyginti mažas paršelių gimstamumas, maži priesvoriai dėl prastos pašarų kokybės ir veislinių savybių ir t. t.) turi įtakos gamybos rezultatams ir yra pagrindinis rezervas padėčiai gerinti. Jei pasiektume tokį produktyvumą kaip Danijoje, tai iš dabar šalyje laikomos bandos turėtume papildomai realizuoti apie pusę milijono kiaulių. Nors vidutiniškai vienam ūkiui tenka beveik po 6,2 kiaules, tačiau 63 ūkiuose, vidutiniškai auginančiuose po 8,6 tūkst. kiaulių, sukoncentruota beveik pusė auginamų kiaulių. Palyginti su ES šalimis, Lietuvos prekinių kiaulių ūkių laikančių virš 1000 kiaulių, koncentracijos lygis yra gana aukštas. Iš 3 pav. matome, jog pagal vidutinį kiaulių skaičių Lietuva yra paskutinėje vietoje tarp visų ES valstybių. Vidutinis ES kiaulių ūkio dydis 70,2 kiaulės, tačiau iš naujųjų ES narių tik Estija yra arčiausiai šio vidurkio 46,5 vnt. Lietuvoje kiaulininkystės ūkiai labai skiriasi savo dydžiu. Didžiąją dalį produkcijos pagamina apie 60 ūkių, laikančių vidutiniškai virš 5000 kiaulių. Pagerėjus ekonominėms sąlygoms lietuviai ėmė vartoti daugiau mėsos, o kiauliena tradiciškai sudaro daugaiu nei pusę suvartojamo mėsos kiekio. Didelis kainų skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos paskatino vietines skerdyklas vis daugiau įvežti kiaulienos iš kitų valstybių ir daugiau pigios, prastos kokybės žaliavos, iš kurios neišeina pagaminti geros kokybės produktų. Gyventojai vis dar pasitiki turgaus prekeiviais, iš kurių galima įsigyti ir geros kokybės gaminių. Kita vertus, turguje dažnai pasitaiko įvairių sanitarijos normų, ženklinimo, bei kilmės nuorodų pažeidimai. Kiaulių ūkiai nėra tiesiogiai remiami, tačiau per grūdų augintojų rėmimą, pinga pašarinių grūdų kainos. Daugiausiai pašarui naudojami kviečiai per 5 metus atpigo 17 proc., kombinuoti pašarai 3,5 procentinio punkto. Tačiau nederlingais 2006 m. grūdų kaina pakilo apie 70 proc. ir kyla grėsmė, jog daugeliui stambiųjų kiaulininkystės ūkių nuo 2007 m. balandžio trūks pašarų. Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas kiaulienos kokybės gerėjimas. Nors įvairūs ūkiai specializuojasi skirtingų veislių auginime, skerdenos kokybė didėja daugėja S, E kategorijos skerdenų, atitinkamai mažėja U, R kategorijos skerdenų. O ir P kategorijos skerdenos baigia išnykti. Didelį postūmį vystant kaulininkytę duoda didieji kiaulių kompleksai. Juose diegamos modernios technologijos, gamybos mastas leidžia efektyviai išnaudoti gamybos resursus. Šiuose ūkiuose kiaulienos gamyba galėtų būti pelninga, tačiau daug ką lemia ir grūdų derlius 2006 m. nederlius labai juntamas pašarinių grūdų kainos didesnės daugiau nei du kartus už 2005 m. kainas. Masinis kiaulių skerdimas Lenkijoje neleidžia padidinti kiaulių realizacinės kainos.

4 Airija 1473,7 Danija Olandija 1040,9 1165,5 Belgija 756,3 Švedija Malta Jungt. Karalystė Suomija Ispanija Prancūzija Liuksemburgas Vokietija 518,7 456,7 445,3 373,0 371,1 327,5 284,2 254,7 Čekija Vidutiniškai ES Italija Austrija Estija Lenkija Graikija Portugalija Slovėnija Vengrija Slovakija Latvija Lietuva 85,7 70,2 54,1 51,2 46,5 28,9 27,9 20,4 13,5 11,3 9,8 9,0 6,2 3 pav. Vidutinis kiaulių skaičius ūkyje ES valstybėse 2003 m., vnt. Šaltinis : Eurostat * - Kipre vidutinis kiaulių ūkio dydis kiaulių m. Lietuvoje kilo plati didkusijų banga dėl Danijos verslininkų skverbimosi į Lietuvą. Be būgštavimų dėl to kad kiaulininkystę vysto ne Lietuvos, o užsienio verslininkai, atsirado daug skundų dėl mėšlo tvarkymo ir blogų kvapų. Tokios problemos kyla ne vien Lietuvoje. OECD organizacijos atliktoje kiaulininkystės plėtros pasaulyje studijoje [4] teigiama, jog kiaulininkystė OECD valstybėse kelia daug politinių iššūkių atsižvelgiant į ekonominius, aplinkos ir socialinius tausojančio žemės ūkio aspektus. Kiauliena sudaro apie 40 % pasaulyje suvartojamos mėsos ir kiaulės yra ypatingai efektyvios konvertuojant pašarą į mėsą. Kaip teigia Pellini ir Morris [5] pagrindinės aplinkosauginės problemos, susiję su kiaulienos gamyba, yra vandens ir oro tarša. Vandens tarša kyla iš neadekvataus kiaulių mėšlo naudojimo. Trąšos mėšle, pagrinde azotas ir fosforas, yra dažniausi paviršinio vandens, gruntinio vandens ir jūrų taršos komponentai žemės ūkyje, žalojantys ekosistemas per eutrofikaciją ir sumažinantys jų rekreacinę galią. Vandens telkiniai taip pat gali būti paveikti organinėmis nuotėkomis ir patogeniniais organizmais mėšle. Vandens užterštumas pasireiškia daugiau lokaliai ar regionuose, tačiau galimi ir tarpvalstybiniai užteršimai. Sunku nustatyti vandens užterštumą būtent dėl kiaulininkystės produktų gamybos, tačiau netiesioginė priemonė OECD dirvos azoto balanso indikatorius gali atskleisti potencialią riziką. OECD indikatorius gali būti skaičiuojamas tik nacionaliniu lygiu, todėl regioninis azoto balanso kitimas, kuris gali būti reikšmingas, gaunamas iš kitų informacinių šaltinių. Tikrasis užteršimo lygis priklauso nuo dirvos tipo, klimato ir naudojimo. Greta su gamybos išsiplėtimu vyko ir dideli struktūrinai pokyčiai kiaulininkystės sektoriuje. Visose OECD valstybėse gamyba intensyvėjo, didėjo vidutinis kiaulių skaičius ūkyje ir laikomų kiaulių skaičius ūkio ploto vienetui. Daugelyje OECD šalių kiaulienos gamyba istoriškai siejama su kitomis žemės ūkio veiklomis, teikiančiomis pašarus, pvz. grūdų gamyba centrinėje JAV dalyje, kuri šiuo metu daugiau orientavosi į pirktus pašarus [6]. Per ilgesnį laikotarpį kiaulininkystė koncentravosi tam tikruose regionuose, be to pastebimas augimas netradiciniuose kiaulininkystei regionuose.

5 Pagrindinis šių struktūrinių pokyčių veiksnys buvo technologiniai pokyčiai kiaulininkystėje. Gamybos, veisimo ir mėšlo valdymo technologijų pagerinimas sąlygojo produktyvumo kilimą, ypač didelėse įmonėse. Technologijos ir ūkiniai veiksniai leido pramoniniu būdu gaminti pašarus. Viena iš silpnųjų kiaulininkystės organizavimo grandžių Lietuvoje yra veislininkystės darbas, bei kooperacijos stoka. Nors turime visus kiaulių veislininkystei reikalingus elementus trūksta darnios jų tarpusavio sąveikos. Kiaulių veislininkystė yra iš dalies remiama valstybės, tačiau parama asociacijoms iki šiol buvo daugiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi valstybės mastu nėra numatyta tokio tikslo sustiprinti savivaldos organizacijas - asociacijas. Paramos programose minimas tikslas:,,remti, tačiau jis neturi pabaigos t.y. galutinio tikslo. Asociacijos remiamos, tačiau niekur neakcentuojama kokiomis sumomis ir ką norima pasiekti. Kilmės knygų vedimo ir selekcijos programų rengimo išlaidų dengimo rėmimas yra, tačiau skiramos sumos šiam darbui yra labai menkos, jei lygintume su valstybės skiriamomis lėšomis šiam darbui prižiūrėti. (Kilmės knygų vedimui skiriama 20 tūkst. Lt per metus, o prižiūrinčios įstaigos Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM išlaikymui biudžetas skiria arti 2 mln. Lt) Iš principo veislininkystės darbas šiandieną yra pusiau privatus, o pusiau valstybinis, kas neleidžia vystytis nei vienai, nei kitai sistemai. Silpnoji sektoriaus pusė yra ir tai, jog mėsos perdirbimo įmonės nepriklauso gamintojams, tik pavieniai gamintojai turi sąlyginai nedidelių pajėgumų skerdyklas bei mėsos perdirbimo cechus. Mėsos perdirbimo įmonės dirba proc. pajėgumu, todėl siekdamos kuo pigiau pagaminti produkciją, dažniausiai naudoja kuo pigesnes žaliavas, o dėl to nukenčia produkcijos kokybė. Išvados 1. Kiaulininkystės reikšmė artimiausiais dešimtmečiais tik didės, kadangi kiaulienos suvartojimas didėja ir pasaulyje ir ES ir Lietuvoje. 2. Kiaulienai pagal suvartojimo apimtis artima paukštiena neišstums kiaulienos, kadangi pastarojo produkto vartojimas turi ilgametes tradicijas Lietuvoje. Be to, pastebėtina, kad mėsinės galvijininkystės sektorius nesivysto taip sparčiai, kad taip pat konkuruotų su kiaulininkyste. 3. Lietuvos narystė ES, teigiamai paveikė kiaulininkystės šakos plėtojimą: pakilo kiaulienos kokybė, pamažu ėmė stambėti ūkiai, pakilo kiaulių auginimo efektyvumas kiaulininkystės kompleksuose, sumažėjo gamybos savikaina, atnaujintas kiaulių eksportas į Rusiją. Kita vertus konkurencija šiame sektoriuje tapo intensyvesnė. 4. Kiaulininkystės šaka kelia aplinkos taršos riziką bei kvapais erzina netoliese mėšlo laikymo ir paskleidimo plotų gyvenančius žmones. Šią problemą galima būtų išspręsti tinkamai organizuojant mėšlo tvarkymą ir kiaulininkystės ūkių išdėstymą. 5. Tikėtina, jog užsienio šalių investuotojai neišstums iš rinkos Lietuvos smulkiųjų kiaulių augintojų, o šie patys pasitrauks iš gamybos neatlaikę konkurencijos. Smulkiųjų kiaulininkystės ūkių pasitraukimas iš gamybos skatins steigti naujus ūkius, tame tarpe ir užsienio kapitalo. Be to, reikia pastebėti, jog šiuo metu palankesnės investuoti į kiaulininkystę yra Rusija, Ukraina ir potencialiai pasikeitus politinei situacijai - Baltarusija. 6. Valstybės parama kiaulių veislininkystėje artimiausiais metais turėtų būti nukreipta į visuomenininės organizacijų - Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos stiprinimą, kadangi nuo 2013 metų nutraukus valstybės paramą veislinių gyvulių pirkimui, kilmės knygų vedimui ir kiaulių kontrolinio penėjimo stoties išlaikymui, būtent ši organizacija galėtų lemti didesnį Lietuvos kiaulininkystės ūkių konkurencingumą rinkoje. Literatūros sąrašas 1. Bronius Povilaitis, Lietuvos žemės ūkis m., 1988; 2. Prospects for agricultural markets and income ; 3. Jetočne ošypane, Slovėnijos žemės ūkio ministerijos apžvalga, 2006 m. Bratislava.; 4. OECD Agricultural Policies in OECD Countries, 2003; 5. Pellini T. and J. Morris,,A framework for assessing the impact of the IPPC directive on the performance of the pig industry, Journal of Environmental Management, Nr. 3, 2001.

6 6. Plain R.,,Structural Change in the Pork Industry: what it Means for Hog Prices, Meat Consumption and the Future of Family Farms, Misūrio universiteto Žemės ūkio ekonomikos departamentas, Statistikos metraštis Summary This article is focusing on the influence of political decisions to the pigmeat sector in Lithuania. The result of integration to the European Union was positive to the pigmeat sector, but the competition between producers increased significantly. There is a risk on the pollution of soil, water and air from the pig farms, but there are enough legislation instruments to regulate manure emmisions. There is not big pressure from the foreign investors to the local pig holdings at the present, because Russia and Ukrain are more attractive to invest in pig production. Mokslinio darbo vadovė: dr. V. Vitunskienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas)