Nr

Transkriptas

1 LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA JŪRŲ DEPARTAMENTO HIDROGRAFIJOS SKYRIUS LITHUANIAN TRANSPORT SAFETY ADMINISTRATION MARITIME DEPARTMENT HYDROGRAPHY DIVISION PRANEŠIMAI JŪRININKAMS NOTICES TO MARINERS LAIVYBOS SĄLYGOS SHIPPING CONDITIONS Leidimas Nr. 1.2 Edition No m. birželio 21 d. 21 June, 2019 LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA Švitrigailos g. 42, LT Vilnius, tel , faks , el. p. ltsa@ltsa.lrv.lt. JŪRŲ DEPARTAMENTAS HIDROGRAFIJOS SKYRIUS J. Janonio g. 24, LT Klaipėda, tel , el. p. mardep@ltsa.lrv.lt LITHUANIAN TRANSPORT SAFETY ADMINISTRATION Švitrigailos str. 42, LT Vilnius Tel.: , Fax: , ltsa@ltsa.lrv.lt. MARITIME DEPARTMENT HYDROGRAPHY DIVISION J. Janonio str. 24, LT-92251, Klaipėda, Tel.: , mardep@ltsa.lrv.lt.

2 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Leidinys Laivybos sąlygos 2019 yra parengtas, vykdant 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) reikalavimus dėl hidrografijos duomenų rinkimo ir kaupimo ir visos saugiai laivybai būtinos informacijos skelbimo, platinimo ir nuolatinio atnaujinimo. Leidinyje pateikiama informacija apie laivybos ypatumus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, jūros uostuose ir Būtingės naftos terminale. Leidinio medžiaga sudaryta, remiantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėmis, Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklėmis, Šventosios jūrų uosto laivybos taisyklėmis ir kitais galiojančiais teisės aktais. Apie pastebėtas kliūtis laivybai, navigacinių sąlygų pasikeitimus, sugadintas ar neteisingai veikiančias navigacijos priemones, netikslumus jūrlapiuose ir kituose oficialiuose navigaciniuose leidiniuose jūrininkus prašome pranešti Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento Hidrografijos skyriui. Pranešimo forma Navigacinė žinia yra pateikta leidinio 5 priede. Leidinyje visos koordinatės pateiktos WGS 84 koordinačių sistemoje. ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ The publication Shipping Conditions 2019 (below Publication) is published in accordance with the provisions for the collection and compilation of hydrographic data and publication, dissemination and keeping up to date of all nautical information required for safe navigation according to the International Convention for the Safety of Life at Sea (SOLAS), Such Publication contains information related to safe navigation in the seaports of the Republic of Lithuania and Būtingė Oil Terminal is. The material of the edition is compiled according to the Law on Maritime Safety of the Republic of Lithuania, Klaipėda State Seaport Shipping Rules, Regulations for Klaipėda State Seaport Operations, Šventoji Seaport Shipping Rules, Būtingė Oil Terminal Shipping Rules, and other applicable regulatory acts. There is a form Navigational Warning Note included at the end of this publication (appendix 5) for mariners should they find any discrepancies of the actual data against corresponding chart or publication. Form should be filled in and forwarded to the Hydrography Division of the Maritime Department of the Lithuanian Transport Safety Administration. Contact details enclosed. All positions in publication are given in the WGS 84 Datum.

3 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions TURINYS 1. KLAIPĖDOS VALSTYBINIS JŪRŲ UOSTAS Bendrosios nuostatos Klaipėdos uosto akvatorija BŪTINGĖS NAFTOS TERMINALAS Bendrosios nuostatos Terminalo akvatorija Terminalo inkaravietė Terminalo laivybos kanalas Locmano įlaipinimo-išlaipinimo vieta ŠVENTOSIOS JŪRŲ UOSTAS Bendrosios nuostatos Šventosios uosto išorinės akvatorijos ribos (Išorinis reidas) Šventosios uosto inkaravietė LAIVŲ EISMO TARNYBA JŪRŲ GELBĖJIMO KOORDINAVIMO CENTRAS LAIVŲ, KURIEMS REIKIA PAGALBOS, PRIĖMIMAS Į PRIEGLOBSČIO VIETAS LAIVYBOS SAUGUMO INFORMACIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORINĖS JŪROS, GRETUTINĖS ZONOS, IŠSKIRTINĖS EKONOMINĖS ZONOS IR KONTINENTINIO ŠELFO RIBOS REKOMENDUOJAMI MARŠRUTAI Klaipėdos uosto prieigos vakarinis laivakelis KLP Klaipėdos uosto prieigos pietvakarinis laivakelis KLP Būtingės naftos terminalo laivakelis BUT Būtingės naftos terminalo prieigos laivakelis BUT Būtingės naftos terminalo laivakelis BUT KARINIŲ PRATYBŲ RAJONAI Rajonas į pietus nuo Klaipėdos uosto Pavojinga zona EYD 17 Juodkrantė Rajonas į pietus nuo Klaipėdos uosto Pavojinga zona EYD 18 Nida ATVIRI LAIVYBAI BUVĘ UŽMINUOTI RAJONAI Rajonas į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos uosto prieigų Rajonas į vakarus nuo Klaipėdos uosto prieigų Rajonas į šiaurę nuo Klaipėdos uosto išorinio jūrų laivybos kanalo Rajonas į pietus nuo Klaipėdos uosto išorinio jūrų laivybos kanalo Rajonas į šiaurės vakarus nuo Nidos švyturio BUVĘS KARINIŲ PRATYBŲ RAJONAS Rajonas į vakarus tarp Juodkrantės ir Nidos švyturių SPROGMENŲ GRAMZDINIMO RAJONAS Rajonas į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos uosto GRUNTO GRAMZDINIMO RAJONAI Rajonas į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos uosto įplaukos Rajonas į pietvakarius nuo Klaipėdos uosto įplaukos APLINKAI JAUTRŪS JŪROS RAJONAI ESSA Biosferos poligonai Talasologiniai (jūriniai) draustiniai POVANDENINIAI KABELIAI Povandeninis elektros kabelis Lietuva-Švedija. Kabelio saugos zona Povandeninis telekomunikacijų kabelis Lietuva-Švedija (Šventoji-Sandvik) Povandeninis telekomunikacijų kabelis Lietuva-Latvija (Šventoji-Liepoja) ISTORINIŲ LAIVŲ-DUŽENŲ SAUGOS ZONOS PRIEDAI priedas. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribos priedas. Laivybos schemos... 35

4 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions priedas. Ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo priedas. Ištraukos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių priedas. Navigacinė žinia... 42

5 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions CONTENT 1. KLAIPEDA STATE SEAPORT General provisions Harbour waters of the Port of Klaipeda BUTINGE OIL TERMINAL General provisions The Terminal waters area Anchorage area of the Terminal Navigation channel of the Terminal Pilot boarding place SVENTOJI STATE SEAPORT General provisions Boundaries of outer harbour waters of the Port of Sventoji (Outer road) Anchorage area of the Port of Sventoji VESSEL TRAFFIC SERVICE MARITIME RESCUE AND COORDINATION CENTRE PROVISION OF PLACES OF REFUGE FOR SHIPS IN EMERGENCY MARITIME SAFETY INFORMATION THE BOUNDARY OF THE TERRITORIAL SEA, CONTIGUOUS ZONE, EXCLUSIVE ECONOMIC ZONE AND CONTINENTAL SHELF OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA RECOMMENDED ROUTES West Approaches fairway of the Port of Klaipeda KLP South west Approaches fairway of the Port of Klaipeda KLP Entrance fairway of Butinge Oil Terminal BUT Approaches fairway of Butinge Oil Terminal BUT Entrance fairway of Butinge Oil Terminal BUT MILITARY PRACTICE AREAS Area Southwards off the Port of Klaipeda Danger area EYD 17 Juodkrante Area Southwards off the Port of Klaipeda Danger area EYD 18 Nida FORMER MINED AREAS, OPENED FOR NAVIGATION Area North-westwards off approaches to the Port of Klaipeda Area Westwards off approaches to the Port of Klaipeda Area Northwards off seaway channel of the Port of Klaipeda Area Southwards off seaway channel of the Port of Klaipeda Area North-westwards off the Lighthouse of Nida FORMER MILITARY PRACTICE AREA Area Westwards between Juodkrante and the Lighthouse of Nida EXPLOSIVES DUMPING GROUND Area North-westwards off the Port of Klaipeda SPOIL GROUND AREAS Area North-westwards off entrance of the Port of Klaipeda Area South-westwards off entrance of the Port of Klaipeda ENVIRONMENTALLY SENSITIVE SEA AREAS ESSA Biosphere Polygons Talasological (Marine) Reserves SUBMARINE CABLES The submarine power cable Lithuania-Sweden. A safety zone of the submarine cable The submarine power cable Lithuania-Sweden (Šventoji-Sandvik) The submarine power cable Lithuania-Latvia (Šventoji-Liepaja) SAFETY ZONES OF HISTORIC WRECKS APPENDIXES Appendix 1. The boundary of the territorial sea, contiguous zone, exclusive economic zone and continental shelf of the Republic of Lithuania Appendix 2. Shipping Schemes... 71

6 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Appendix 3. Extract from the Republic of Lithuania Law on Maritime Safety Appendix 4. Extract from the Klaipeda State Seaport Shipping Rules Appendix 5. Navigational warning note... 78

7 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions KLAIPĖDOS VALSTYBINIS JŪRŲ UOSTAS Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įsikūrusi adresu: J. Janonio g. 24, LT Klaipėda, Lietuva. Telefonas Faksas El. paštas info@port.lt Svetainė Bendrosios nuostatos Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau Klaipėdos uostas) teritorija, susidedanti iš uosto žemės ir akvatorijos, kurios skirtos laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti Klaipėdos uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė Klaipėdos uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir jas naudoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau Uosto direkcija) savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija Klaipėdos uosto naudojimo ir Klaipėdos uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija, nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams Klaipėdos uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina Klaipėdos uosto kapitonas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas Klaipėdos uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą draudžiama Klaipėdos uosto keleiviai aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei trečiųjų šalių žvejybos laivų atvežtus žuvininkystės produktus galima iškrauti tik prie galiojančiuose teisės aktuose nurodytų Klaipėdos uosto krantinių Linijiniai laivai Klaipėdos uoste aptarnaujami pirmumo tvarka Už naudojimąsi Klaipėdos uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas. Klaipėdos uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą Klaipėdos uoste dėl stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ir kitų panašių aplinkybių. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai Klaipėdos uosto akvatorija Uosto akvatorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 8 mazgų laivų greitis arba toks greitis, kuris leidžia saugiai valdyti laivą Laivams, neturintiems radiolokatoriaus, plaukioti uosto akvatorija draudžiama esant mažesniam kaip 0,5 jūrmylės matomumui.

8 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Pučiant stipresniam kaip 20 m/s vėjui, be atskiro uosto kapitono leidimo draudžiama uosto akvatorija plaukioti bet kokiems laivams, juos švartuoti, atšvartuoti ir peršvartuoti Pramoginiams, sportiniams, buriniams, mažiesiems ir žvejybiniams laivams draudžiama: plaukioti rytinėje uosto akvatorijos dalyje, esančioje tarp laivybos kanalo vedlinių ir Uosto direkcijos krantinių, išskyrus atvejus, kai gautas Laivų eismo tarnybos leidimas, o nuo karo ir kruizinių laivų terminalo krantinių Nr plaukti arčiau kaip 60 metrų atstumu; plaukti tarp Kiaulės Nugaros salos ir krantinių Nr ; plaukti arčiau kaip 200 m nuo Tarptautinės jūrų perkėlos; plaukti arčiau kaip 20 metrų nuo karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių Nr. 123, 124, 125, 126; plaukti arčiau kaip 125 m nuo plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų (toliau SGD) saugyklos su išdujinimo įrenginiu ir prie jo prišvartuoto SGD vežančio laivo. Paskutinis draudimas yra taikomas visiems laivams, jeigu kitaip nenurodyta atskirai išleistame uosto kapitono privalomajame nurodyme Uosto vidinė akvatorija apribota: šiaurėje linija, jungiančia senųjų molų galus; rytuose kranto linija; pietuose linija tarp taškų: Nr. Koordinatės N E N E vakaruose lygiagrečiai su Kuršių nerijos rytinio kranto linija, išskyrus 30 metrų vandens juostą palei krantą Uosto išorinis reidas apribotas linijomis tarp taškų: Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E Laivybos kanalas akvatorijos dalis, pažymėta navigaciniais ženklais pagal lateralinę sistemą ir vedlinėmis nuo Saugių vandenų šviečiančios bujos Nr. 1 jūroje iki pietinės uosto vidinės akvatorijos dalies. Uosto laivybos kanale, išskyrus laivybos kanalo posūkio vietas ir įplauką į Malkų įlanką, leidžiamas dviejų krypčių laivų eismas. Plaukiojančioji SGD saugykla arba SGD vežantis laivas, plaukdamas laivybos kanalu, turi pirmumo teisę kitų laivų atžvilgiu, išskyrus laivus, kurie uosto kapitono nurodymu plaukia gelbėjimo tikslais, ir karo laivus, plaukiančius atlikti kovinės užduoties. Laivai negali kirsti plaukiojančiosios SGD saugyklos arba SGD vežančio laivo kurso laivapriekyje arčiau kaip 1,5 jūrmylės, laivagalyje 0,5 jūrmylės, jeigu kitaip nenurodyta atskirai išleistame uosto kapitono privalomajame nurodyme.

9 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Klaipėdos uosto inkaravietėse stovinčių laivų kapitonai privalo palaikyti ryšį ultratrumpųjų bangų (toliau UTB) 16 ir 9 kanalais. Inkaravietėse stovinčių laivų kapitonai, gavę LET perspėjimą apie didesnį kaip 15 m/s vėją ir norėdami apsaugoti laivo inkaravimo įrangą, privalo pakelti inkarus ir išplaukti į atvirą jūrą. Pučiant stipresniam kaip 15 m/s vakarų krypčių vėjui, laivai, kuriems pagal laivo kapitono pranešimą dėl techninių savybių yra nesaugu manevruoti atviroje jūroje, turi pirmumo teisę plaukti į uostą. Dėl laivo kapitono kaltės už išorės reide ir vidaus akvatorijoje paskendusį turtą (inkarus ir kt.) atsako turto savininkas. Paskendęs turtas iškeliamas ar pašalinamas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nustatyta tvarka. Inkaravietės Koordinatės Gruntas N E 1 rajonas N E Dumblas (šiaurinis) N E N E 2 rajonas (pietinis) SGD vežančio laivo inkaravietė N E N E N E N E N E N E N E N E Smėlis Smėlis, molis SGD vežančio laivo saugumui užtikrinti yra nustatoma 5 jūrmylių apsauginė zona į vakarus nuo vakarinės išorinio reido ribos.

10 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions BŪTINGĖS NAFTOS TERMINALAS AB Orlen Lietuva Būtingės naftos terminalas yra įsikūręs adresu: Terminalo kelias 2, LT Palanga, Lietuva. Telefonas Faksas Radijo ryšys: UTB 16 kanalas (iškvietimas) ir UTB 71 kanalas, šaukinys Būtingė control room El. paštas butinge@orlenlietuva.lt Svetainė Bendrosios nuostatos Būtingės naftos terminalas (toliau Terminalas) teritorija, susidedanti iš Terminalui priskirtos sausumos teritorijos su joje esančiais pastatais, naftos rezervuarais, vamzdynais bei visais su jais susijusiais įrenginiais, ir terminalo akvatorijos su joje esančiais navigaciniais objektais Terminalas neįeina į jokio Lietuvos Respublikos uosto teritoriją ir turi savarankišką statusą. Terminalą valdo ir naudoja akcinė bendrovė Orlen Lietuva Terminalo paskirtis kaupti, saugoti, perpumpuoti ir parengti transportuoti per Pavienę švartavimosi šviečiančią bują (toliau SPM) importuojamus, eksportuojamus arba gabenamus tranzitu žalią naftą bei naftos produktus Terminalo akvatorija Terminalo akvatorija vandens teritorija 1000 metrų spinduliu aplink SPM ir po 300 metrų į abi puses nuo naftotiekio saugos rajono ribų Įplaukti į Terminalo akvatoriją leidžiama, kai matomumas ne mažesnis kaip 0,5 jūrmylės Laivams, atplaukiantiems į Terminalo akvatoriją ar išplaukiantiems iš jos, plaukioti, manevruoti (įskaitant švartavimą) leidžiama tik Terminalo inkaravimo rajone, laivybos kanalo ir akvatorijos ribose, gavus Terminalo dispečerinės leidimą. Laivo inkarą galima nuleisti tik Terminalo inkaravimo rajone Laivų plaukiojimas, manevravimas, žvejyba ar kita veikla, nesusijusi su Terminalo operacijomis, jo akvatorijoje, laivybos kanale ar inkaravietėje yra draudžiama, išskyrus tanklaivius, plaukiančius į Terminalą pakrauti ar iškrauti krovinio ir grįžtančius iš jo, bei juos aptarnaujančius laivus. Pavadinimas Koordinatės Gruntas Žvirgždas, SPM N E smėlis N E Žvirgždas, Naftotiekis N E smėlis, dumblas Naftotiekio saugos rajonas 2.3. Terminalo inkaravimo rajonas N E N E N E N E Žvirgždas, smėlis, dumblas Terminalo inkaravimo rajonas vandens teritorija, skirta nuleisti inkarus laivams, laukiantiems leidimo įplaukti į Terminalo akvatoriją, ar laivams, aptarnaujantiems tokius laivus. Laivo kapitonas, plaukdamas iš Terminalo inkaravimo rajono iki SPM ir atgal, privalo naudotis švartavimo ir krovos specialistų paslaugomis.

11 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Pavadinimas Koordinatės Gruntas Pastabos N E Terminalo N E Smėlis, Minimalus gylis 24 m inkaravietė N E morena N E 2.4. Terminalo laivybos kanalas Terminalo laivybos kanalas vandens teritorija, jungianti inkaravietės rajoną ir Terminalo akvatoriją. Nr. Koordinatės Gruntas Pastabos N E N E Smėlis, Minimalus gylis 17,2 m N E žvyras N E 2.5. Locmano įlaipinimo-išlaipinimo vieta Nr. Koordinatės N E

12 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions ŠVENTOSIOS JŪRŲ UOSTAS Palangos savivaldybės įmonė Šventosios jūrų uosto direkcija, kurios buveinė: Šventosios g. 14, LT Palanga, Lietuva. Šiuo metu navigacija Šventosios jūrų uoste laikinai sustabdyta iki atskiro pranešimo apie laivybos atnaujinimą Bendrosios nuostatos Šventosios jūrų uostas (toliau Šventosios uostas) yra Lietuvos valstybės nuosavybė Šventosios uosto teritoriją, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Šventosios jūrų uosto direkcija (toliau Direkcija). Direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta Palangos savivaldybės įmonė Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymu pavestas funkcijas vykdo Direkcija Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios jūrų uosto laivybos taisykles tvirtina susisiekimo ministras. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams Šventosios uosto išorinės akvatorijos ribos (Išorinis reidas) Nr. Koordinatės Gruntas N E N E Molis, dumblas, smėlis N E N E 3.3. Šventosios uosto inkaravietė Nr. Koordinatės Gruntas N E Molis, žvyras, rupus N E smėlis, nuzulinti N E akmenys, rieduliai N E

13 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions LAIVŲ EISMO TARNYBA Laivų eismo tarnyba (toliau LET) yra Klaipėdos uosto direkcijos uosto kapitono padalinys, dirbantis 24 valandas per parą. Telefonas , Faksas Radijo ryšys UTB 9 kanalu, šaukinys Klaipėda radio-5 El. paštas let@port.lt LET valdo laivų eismą visoje Klaipėdos uosto akvatorijoje ir laivybos kanale iki Saugių vandenų šviečiančios bujos Nr. 1. Laivams leidžiama judėti, tik gavus tarnybos leidimą. LET teikia laivams šias paslaugas: vykdo laivų plaukiojimo radiolokacinę kontrolę; vykdo inkaravietėse stovinčių laivų radiolokacinę kontrolę; perduoda laivams, uosto naudotojams, tarnyboms navigacinę, hidrometeorologinę ir kitokią su laivyba susijusią informaciją; veda laivus naudodama radiolokatorių. Siekdama užtikrinti laivo ir uosto saugumą, nepriklausomai nuo to, ar laive yra locmanas, ar ne, LET veda laivus, naudodama radiolokatorių šiais atvejais: jeigu matomumas yra mažesnis kaip 0,5 jūrmylės; laivus su pavojingu ar aplinką teršiančiu kroviniu; laivus su maksimalia leistina grimzle; susidarius sudėtingai laivybos situacijai. LET pareikalavus, laivo kapitonas privalo pranešti faktinę laivo grimzlę gėlame vandenyje metrais bei jų dešimtosiomis dalimis ir atsako už šių duomenų tikslumą. LET nurodymus privaloma nedelsiant vykdyti dėl: plaukimo eiliškumo; plaukimo maršruto ir greičio; inkaravimo vietos; siekiant išvengti pavojaus. Laivo, kuris naudojasi LET paslaugomis, kapitonas privalo užtikrinti patikimą ryšį su LET UTB 9 kanalu (jeigu LET nenurodė kito kanalo). Visi laivo ir LET pokalbiai bei situacija uosto akvatorijoje yra įrašomi, garso ir vaizdo įrašai saugomi 30 parų. Vėliau pretenzijos dėl garso ir vaizdo įrašų nepriimamos. Laivų eismo valdymo paslaugos, kurias teikia LET, neatleidžia laivo kapitono nuo atsakomybės už saugią laivybą ir laivo apsaugą. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą ir vandens lygį uosto akvatorijoje laivams teikia LET telefonu arba radijo ryšiu pagal paklausimą.

14 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions JŪRŲ GELBĖJIMO KOORDINAVIMO CENTRAS Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (toliau Centras) yra Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys, dirbantis 24 valandas per parą, įsikūręs adresu: N. Uosto g. 24, LT Klaipėda, Lietuva. Telefonai: 112 (bendrasis pagalbos telefonas), , , Faksas Radijo ryšys: UTB 16 kanalas, šaukinys Klaipėda Rescue Aviacinis dažnis 121,5 MHz DSC: MMSI Nr A1 DSC rajonas: kanalas 70 A2 DSC rajonas: khz INMARSAT-C: teleksas El. paštas mrcc@mil.lt Lietuvos atsakomybei priskirtas paieškos ir gelbėjimo rajonas Baltijos jūroje ribojasi su kaimyninių valstybių Latvijos, Rusijos (Kaliningrado sritis) ir Švedijos paieškos bei gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas nuo Klaipėdos uosto vartų yra nutolęs į vakarus 107 jūrmyles. Centro uždaviniai: organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone. organizuoti, koordinuoti ir vadovauti naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Centro funkcijos: įvairiomis techninėmis priemonėmis priima nelaimės signalus ir pranešimus apie paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusias avarijas ar kitus incidentus 24 val. per parą; organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, kuris apima atvirą jūrą, Klaipėdos uosto akvatoriją ir Kuršių marias; organizuoja ir koordinuoja teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone; prireikus pasitelkia Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų, Karinių oro pajėgų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės apsaugos valdybos, Greitosios medicininės pagalbos, savivaldybių ir kitų institucijų bei kaimyninių valstybių pajėgumus; priima sprendimus apie operacijos pratęsimą arba nutraukimą. Visais atvejais, jeigu laivui, esančiam Lietuvos Respublikos jurisdikcijos vandenyse, iškyla grėsmė jo įgulai, turtui, Centras yra skubiai ir privalomai informuojamas apie tokį incidentą.

15 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions LAIVŲ, KURIEMS REIKIA PAGALBOS, PRIĖMIMAS Į PRIEGLOBSČIO VIETAS Kompetentingų institucijų, kurioms pavesta įvertinti padėtį ir priimti sprendimą dėl laivo, kuriam reikia pagalbos, priėmimo arba atsisakymo priimti į pasirinktą prieglobsčio vietą, identifikavimo duomenys. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras yra institucija, atsakinga už pavojaus signalų gavimą ir reagavimą į juos. Budėtojas, budintis visą parą (24/7) Telefonai: , Faksas El. paštas mrcc@mil.lt Pagrindinis kontaktinis asmuo Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro viršininkas Telefonas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Pagrindinis kontaktinis asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Telefonas Mobilusis telefonas Pakaitinis kontaktinis asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Mobilusis telefonas Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas Nacionalinės laivų eismo stebėsenos informacinės sistemos (NLESIS) operatorius, budintis visą parą (24/7), yra įsikūręs adresu: J. Janonio g. 24, 92251Klaipėda Mobilusis telefonas El. paštas vtm@ltsa.lrv.lt Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Jūros aplinkos apsaugos inspekcija Pagrindinis kontaktinis asmuo Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Mobilusis telefonas Pakaitinis kontaktinis asmuo Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Mobilusis telefonas

16 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions LAIVYBOS SAUGUMO INFORMACIJA Laivybos saugumo informacija tai navigaciniai ir meteorologiniai įspėjimai, oro prognozės ir kiti skubūs saugumo pranešimai, perduodami laivams. Navigacinius įspėjimus (NĮ) ir pranešimus jūrininkams (PJ) ruošia Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau Administracija) Jūrų departamento Hidrografijos skyrius. Informacija lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama Administracijos interneto svetainėje NĮ: PJ: Administracijos svetainėje pateikiami navigaciniai leidiniai: Laivybos sąlygos, Lietuvos navigaciniai ženklai ir šviesos, Pranešimai jūrininkams, Jūrinė ženklinimo sistema. Informacija apie meteorologines sąlygas Klaipėdos uoste ir Kuršių mariose pateikiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos interneto svetainėje lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Apie hidrometeorologines sąlygas ir jų prognozę laivus UTB 9 kanalu informuoja LET. Įspėjimus apie audrą UTB 9 ir 16 kanalais laivų kapitonams perduoda LET, uosto žemės naudotojams ir laivų agentams Uosto priežiūros skyrius.

17 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORINĖS JŪROS, GRETUTINĖS ZONOS, IŠSKIRTINĖS EKONOMINĖS ZONOS IR KONTINENTINIO ŠELFO RIBOS Lietuvos teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribos apibrėžia akvatorijos dalį Baltijos jūroje, kurioje galioja visiška ar dalinė Lietuvos jurisdikcija (1 priedas). Tai leidžia efektyviau eksploatuoti ir kontroliuoti gamtos išteklius, saugoti aplinką nuo taršos, užtikrinti laivybos ir navigacijos saugumą, kontroliuoti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinė linija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų koordinačių taškus jūroje jungianti linija, nuo kurios matuojamas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros plotis (žr. 1 lentelę). Lietuvos Respublikos teritorinė jūra Lietuvos Respublikos teritorijai priklausanti 12 jūrmylių pločio nuo bazinės linijos Baltijos jūros vandenų juosta, kurios ribos su gretimomis valstybėmis nustatomos Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais bei normomis. Lietuvos teritorinė jūra yra apribota nuo kranto bazine linija, iš šiaurės ir pietų dvišalėmis sutartimis su Latvija ir Rusija nustatytomis linijomis, vakaruose riba, nustatyta vadovaujantis Lietuvos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu bei Konvencijos nuostatomis (žr. 1, 2, 3, 4 lenteles). 1 lentlė. Baltijos jūros kranto bazinė linija (vidinė riba) Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E N E N E N E N E N E 2 lentelė. Valstybės siena su Rusijos Federacija (pietinė riba) Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E 3 lentelė. Valstybės siena su Latvijos Respublika (šiaurinė riba) Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E

18 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions lentelė. Teritorinės jūros išorinė riba (išorinė valstybės siena) Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E N E N E N E N E N E Lietuvos Respublikos gretutinė zona Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos dalis, gretima Lietuvos Respublikos teritorinei jūrai ir nutolusi 24 jūrmyles nuo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros bazinės linijos (žr. 5 lentelė). Gretutinės zonos paskirtis muitinės, mokesčių, sanitarijos ir kitų pažeidimų prevencija, persekiojimas karštais pėdsakais. 5 lentelė. Lietuvos Respublikos gretutinės zonos ribų lūžio taškų koordinatės Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E N E N E N E N E N E Lietuvos išskirtinė ekonominė zona, sutampanti su kontinentiniu šelfu, apribota nuo kranto išorine teritorinės jūros riba, iš pietų ir šiaurės dvišalėmis sutartimis nustatytomis linijomis, vakaruose linijomis, sutampančiomis su Švedijos žvejybinės zonos riba. Šioje zonoje valstybė turi suverenias teises tirti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius išteklius ir negyvosios gamtos turtus, esančius išskirtinės ekonominės zonos vandenyse; tyrinėti ir eksploatuoti išskirtinę ekonominę zoną kaip tokią pvz., naudoti vandens jėgą. Čia atsiranda svarbi suverenių teisių kategorija. Pakrantės valstybės gali vykdyti jurisdikciją dėl dirbtinių salų, įrenginių bei statinių statymo bei naudojimo, jūrų mokslinių tyrinėjimų, jūros aplinkos apsaugos bei išsaugojimo. Vykdyti jurisdikciją reiškia ginčai gali būti sprendžiami pakrantės valstybės, norminė bazė taip pat gali būti sukurta pakrantės valstybės. Kitos valstybės šioje zonoje naudojasi laivybos, perskridimo, povandeninių kabelių ir vamzdžių klojimo laisvėmis. Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo sutampančių ribų lūžio taškų koordinatės pateikiamos 6, 7, 8 lentelėse.

19 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions lentelė. Išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo riba tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E N E N E 7 lentelė. Išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo riba tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E N E N E N E 8 lentelė. Išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo riba tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos Taškų Koordinatės Nr. Platuma Ilguma N E N E

20 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions REKOMENDUOJAMI MARŠRUTAI 9.1. Klaipėdos uosto prieigos vakarinis laivakelis KLP-01 Nr. Laivakelio taškai Koordinatės Platuma Ilguma N E N E N E Parametrai Kursas Atstumas Plotis M 4 M M 9.2. Klaipėdos uosto prieigos pietvakarinis laivakelis KLP-02 Nr. Laivakelio taškai Koordinatės Platuma Ilguma N E N E Parametrai Kursas Atstumas Plotis M 4 M 9.3. Būtingės naftos terminalo laivakelis BUT-01 Nr. Laivakelio taškai Koordinatės Platuma Ilguma N E N E Parametrai Kursas Atstumas Plotis M 4 M 9.4. Būtingės naftos terminalo prieigos laivakelis BUT-02 Nr. Laivakelio taškai Koordinatės Platuma Ilguma N E N E Parametrai Kursas Atstumas Plotis M 4 M 9.5. Būtingės naftos terminalo laivakelis BUT-03 Nr. Laivakelio taškai Koordinatės Platuma Ilguma N E N E Parametrai Kursas Atstumas Plotis M 4 M Rekomenduojamų maršrutų Lietuvos Respublikos vandenyse ir bendro naudojimo vandens kelių suskirstymo į hidrografinių matavimų prioritetines kategorijas schemos pateikiamos priede 2.

21 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions KARINIŲ PRATYBŲ RAJONAI Karinių pratybų rajonuose pratybų metu laivyba gali būti laikinai apribojama dėl keliamo pavojaus saugiai laivybai. Informacija apie pratybas skelbiama per tarptautinę NAVTEX tarnybą ir pateikiama Administracijos interneto svetainėje. Lietuvos kariuomenės Karinio jūrų laivyno pratybos vyksta Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro patvirtintose zonose Rajonas į pietus nuo Klaipėdos uosto. Pavojinga zona EYD 17 Juodkrantė Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E Apatinė zonos riba: virš vandens nuo jūros lygio, virš žemės nuo žemės paviršiaus (GND); viršutinė riba pėdų (8137,5 m) nuo vidutinio jūros lygio (MSL). Zona skirta šaudymams Rajonas į pietus nuo Klaipėdos uosto. Pavojinga zona EYD 18 Nida Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E Apatinė zonos riba nuo jūros lygio, viršutinė riba pėdų (8137,5 m) nuo vidutinio jūros lygio (MSL). Zona skirta šaudymams.

22 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions ATVIRI LAIVYBAI BUVĘ UŽMINUOTI RAJONAI Šiuose rajonuose laivams nerekomenduojama inkaruotis, traluoti, gilinti dugną, vilkti inkarą ir vykdyti kitas operacijas arti jūros dugno dėl galimų minų ar kitų sprogmenų keliamo pavojaus Rajonas į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos uosto prieigų Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E N E N E Rajonas tęsiasi Latvijos vandenyse Rajonas į vakarus nuo Klaipėdos uosto prieigų Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E Rajonas tęsiasi Lenkijos, Rusijos ir Švedijos vandenyse Rajonas į šiaurę nuo Klaipėdos uosto išorinio jūrų laivybos kanalo Rajoną riboja kranto linija ir linija, jungianti taškus: Nr. Koordinatės Pastabos N E krantas N E N E N E krantas

23 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Rajonas į pietus nuo Klaipėdos uosto išorinio jūrų laivybos kanalo Rajoną riboja kranto linija ir linija, jungianti taškus: Nr. Koordinatės Pastabos N E krantas N E N E N E krantas Rajonas į šiaurės vakarus nuo Nidos švyturio Rajoną riboja 2,5 jūrmylės spindulio apskritimas, kurio centras yra: Nr. Koordinatės N E ir Lietuvos Respublikos jūros sienos atkarpa tarp taškų: Nr. Koordinatės N E N E Rajonas tęsiasi Rusijos Federacijos vandenyse.

24 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions BUVĘS KARINIŲ PRATYBŲ RAJONAS Šiame rajone laivams nerekomenduojama inkaruotis, traluoti ir vykdyti kitų operacijų arti jūros dugno dėl galimų minų ar kitų sprogmenų keliamo pavojaus Rajonas į vakarus tarp Juodkrantės ir Nidos švyturių Rajoną riboja kranto linija ir linija, jungianti taškus: Nr. Koordinatės Pastabos N E krantas N E N E N E N E N E krantas

25 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions SPROGMENŲ GRAMZDINIMO RAJONAS Šiame rajone draudžiama inkaruotis, traluoti, vykdyti sprogdinimus po vandeniu ir kitus povandeninius darbus Rajonas į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos uosto Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E Rajonas tęsiasi Latvijos ir Švedijos vandenyse.

26 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions GRUNTO GRAMZDINIMO RAJONAI Šiuose rajonuose gyliai gali būti seklesni, nei vaizduojami jūrlapyje Rajonas į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos uosto įplaukos Nr. Koordinatės N E N E N E N E Rajonas į pietvakarius nuo Klaipėdos uosto įplaukos Nr. Koordinatės N E N E N E N E

27 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions APLINKAI JAUTRŪS JŪROS RAJONAI Siekiant išsaugoti Lietuvos akvatorijoje esančias gamtosaugos požiūriu svarbias buveines yra įsteigtos nacionalinės saugomos teritorijos. Tarptautinė jūros organizacija (IMO) MEPC.136 (53) rezoliucijoje, pavadintoje Baltijos jūros paskelbimas ypatingai jautriu jūros rajonu, priimtoje , Baltijos jūrą įvardijo kaip ypatingai jautrų jūros rajoną (Particularly Sensitive Sea Area, toliau PSSA). PSSA tai rajonas, kuriam reikia IMO taikomų specialiųjų apsaugos priemonių dėl jų svarbos pripažintiems ekologiniams, socioekonominiams ar moksliniams ypatumams ir kur jie gali būti pažeidžiami dėl tarptautinės laivybos veiklos. Ypatingai jautrūs jūros rajonai įeina į didelę grupę, vadinamą aplinkai jautriais jūros rajonais (Environmentally Sensitive Sea Areas, toliau ESSA). ESSA yra naudojamas kaip bendras terminas, jungiantis rajonus, laikomus jautriais dėl daugybės aplinkos priežasčių ESSA Biosferos poligonai Lietuvos Respublika apribojo ESSA rajonus: Sambijos plynaukštės biosferos poligoną, Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligoną ir Baltijos jūros biosferos poligoną. ESSA Biosferos poligonuose draudžiama: 1. vykdyti ūkinę ar kitą veiklą, jeigu tai pakeistų cheminę vandens sudėtį, ilgalaikius hidrodinaminius procesus (išskyrus atvejus, kai šiuos procesus sukelia vandens keliais judantys laivai), povandeninių buveinių sąlygas ar kitaip reikšmingai pablogintų žiemojančių vandens paukščių rūšių populiacijų, natūralios buveinės apsaugos būklę; 2. tvarkyti ir ardyti jūros dugną, vykdyti grunto gramzdinimo darbus ar kitaip keisti buveines, jeigu tai reikšmingai pablogintų Europos Bendrijos svarbos 1170 rifų, saugomų Europos Bendrijos svarbos žiemojančių vandens paukščių nuodėgulių (Melanitta fusca) reguliarių sankaupų vietos, alkų (Alca torda) ir ledinių ančių (Clangula hyemalis) populiacijų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietų apsaugos būkles; 3. medžioti vandens paukščius; 4. statyti viršvandeninius ir povandeninius statinius, jeigu tai reikšmingai pablogintų antrajame punkte išvardintų saugomų vertybių apsaugos būklę; 5. žvejoti paviršiniais tinklaičiais, kurių akies dydis 50 mm ir daugiau, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.; 6. Sambijos plynaukštės ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligonuose žvejoti dugniniais tinklaičiais, kurių akies dydis 50 mm ir daugiau, tokiame gylyje, kai nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra daugiau kaip 20 metrų. Šis apribojimas taikomas nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.; 7. Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligono dalyje, patenkančioje į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, neleidžiama žvejoti dugniniais tralais. 8. Baltijos jūros biosferos poligone žvejoti statomaisiais tinklaičiais, kurių akutės dydis 50 mm ir daugiau, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų Sambijos plynaukštės biosferos poligonas Biosferos poligonas (1 pav. Sambijos plynaukštės biosferos poligonas) ribojamas koordinatėmis:

28 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E 1 pav. Sambijos plynaukštės biosferos poligonas Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligonas Biosferos poligonas (2 pav. Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligonas) ribojamas koordinatėmis: Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E N E 2 pav. Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligonas

29 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Baltijos jūros biosferos poligonas Biosferos poligonas (3 pav. Baltijos jūros biosferos poligonas) ribojamas koordinatėmis: Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N N Talasologiniai (jūriniai) draustiniai 3 pav. Baltijos jūros biosferos poligonas Baltijos jūroje įsteigtose saugomose teritorijose draudžiama bet kokia veikla, kuri pablogintų saugomų žiemojančių ir migruojančių vandens paukščių populiacijų ar natūralių jūros buveinių būklę. Šiose teritorijose draudžiama medžioti vandens paukščius, o jų migracijos ir žiemojimo metu reguliuojama žvejyba statomaisiais tinklais Karklės talasologinis (jūrinis) draustinis Karklės talasologinis draustinis (toliau Draustinis) unikalus jūrinis kompleksas, pasižymintis didele biologine įvairove Lietuvos pajūryje, jūrinio riedulyno biotopų su midijomis bendrijomis, banguolių kolonijomis, žuvų neršto ir maitinimosi vietomis, Europos Bendrijos svarbos 1170 Rifų buveine, saugomomis sibirinėmis gagomis, klykuolėmis, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietomis, upinėmis nėgėmis. Draustinį (4 pav. Karklės talasologinis (jūrinis) draustinis) riboja kranto linija ir linija, jungianti taškus: Nr. Koordinatės Pastabos N E krantas N E N E N E N E krantas

30 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions pav. Karklės talasologinis (jūrinis) draustinis Baltijos jūros talasologinis (jūrinis) draustinis Baltijos jūros talasologiniame draustinyje (toliau Draustinis) saugoma vertinga Baltijos jūros priekrantės ekosistema tarp Girulių ir Manciškių. Draustinis (5 pav. Baltijos jūros talasologinis draustinis) ribojamas koordinatėmis: Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E 5 pav. Baltijos jūros talasologinis draustinis

31 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Neringos talasologinis draustinis. Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos talasologinio (jūrinio) draustinio tikslas išsaugoti seklios jūros priekrantės povandeninio kraštovaizdžio ekosistemas su Europos Bendrijos svarbos buveinėmis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Neringos talasologinis draustinis (6 pav. Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Neringos talasologinis draustinis) ribojamas koordinatėmis: Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E E E N E 6 pav. Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Neringos talasologinis draustinis

32 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions POVANDENINIAI KABELIAI Povandeninis elektros kabelis Lietuva-Švedija. Kabelio saugos zona. Povandeninis elektros kabelis nutiestas per taškus: Nr. Koordinatės Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E Inkaravimasis, žvejyba ir kiti povandeniniai darbai yra uždrausti saugos zonoje, siekiančioje 100 m į abi puses nuo kabelio Povandeninis telekomunikacijų kabelis Lietuva-Švedija (Šventoji-Sandvik). Povandeninis telekomunikacijų kabelis nutiestas per taškus: Nr. Koordinatės N E N E N E N E N E N E N E Povandeninis telekomunikacijų kabelis Lietuva-Latvija (Šventoji-Liepoja). Povandeninis telekomunikacijų kabelis nutiestas per taškus: Nr. Koordinatės N E N E N E

33 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions ISTORINIŲ LAIVŲ-DUŽENŲ APSAUGOS ZONOS Istorinių laivų-duženų vietos yra saugomos nuo neteisėto tyrinėjimo ir intervencijos. Aplink laivus-duženas yra nustatytos apsaugos zonos. Nr. Istorinis laivasskenduolis, unikalus objekto kodas* Gylis Platuma Koordinatės Ilguma Apsaugos zonos spindulys 1 L-1, kodas m N E 150 m 2 L-2, kodas m N E 150 m 3 L-13, kodas m N E 150 m 4 L-14, kodas m N E 150 m 5 L-18, kodas m N E 150 m 6 L-22, kodas m N E 150 m 7 L-23, kodas m N E 250 m 8 L-26, kodas m N E 150 m 9 U m N E 500 m 10 kodas m N E 250 m 11 kodas m N E 150 m Dėl veiklos istorinių laivų-duženų apsaugos zonose ir kitos informacijos kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos: Telefonas , faksas El. paštas centras@kpd.lt Svetainė * Unikalus objekto kodas pateiktas pagal Kultūros vertybių registrą, sudarytą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

34 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions PRIEDAI 1 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORINĖS JŪROS, GRETUTINĖS ZONOS, IŠSKIRTINĖS EKONOMINĖS ZONOS IR KONTINENTINIO ŠELFO RIBOS 1 schema. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribos

35 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions LAIVYBOS SCHEMOS 1 schema. Rekomenduojami maršrutai Lietuvos Respublikos vandenyse. 2 priedas

36 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions schema. Bendrojo naudojimo vandens kelių suskirstymas į hidrografinių matavimų prioritetines kategorijas. Vandens kelių suskirstymas į hidrografinių matavimų prioritetines kategorijas atliktas pagal HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos, toliau Helsinkio komisijos) hidrografinių permatavimų planą. Schemoje: CAT 1 pagrindinių laivybos kelių plotai, CAT 2 šalutinių laivybos kelių plotai.

37 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Ištraukos iš LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO 3 priedas Ištraukos iš ANTROJO SKIRSNIO SAUGIOS LAIVYBOS VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJOS Ištraukos iš 3 straipsnio. Saugios laivybos valstybinio valdymo institucijos 1. Saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija (toliau Administracija). 3. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką saugios laivybos srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato saugios laivybos reikalavimus, šių reikalavimų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, išskyrus atvejus, kai tarptautinių saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimo tvarką Susisiekimo ministerija nustato kartu su kitomis institucijomis. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Susisiekimo ministerija priima teisės aktus jūrininkų darbo santykių, saugos ir sveikatos, o Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija jūrininkų sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą. 5. Teisingumo ministras priima teisės aktus jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo klausimais, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja (prižiūri) šių teisės aktų vykdymą. 6. Administracija įgyvendina valstybės politiką saugios laivybos srityje ir dalyvauja šią politiką formuojant, nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Ištraukos iš 4 straipsnio. Administracija 1. Administracija yra biudžetinė įstaiga prie Susisiekimo ministerijos. 2. Administracijos direktorius nustato Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie privalo turėti jūrinį laipsnį, pareigybes. Darbo metu šie Administracijos darbuotojai dėvi civilinio jūrų laivyno uniformą, kurios pavyzdžius ir dėvėjimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras. 4. Administracija savo veiklą, susijusią su tarptautinių saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoja pagal kokybės vadybos sistemą, parengtą ir įvertintą pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus. 5 straipsnis. Administracijos funkcijos Administracija atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip laivybos bendrovėse vykdomi tarptautiniai, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai; 2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoja laivus ir išduoda laivo dokumentus; 3) vykdo užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir išduoda privalomus dokumentus; 4) susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituoja jūrininkų mokymosi įstaigas ir prižiūri jų veiklą, egzaminuoja jūrininkus, išduoda jūrininkų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, jūrininko knygeles; 5) sudaro Lietuvos Respublikos jūrų uostų, teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos jūrlapius, skelbia hidrografinius duomenis. Organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių platinimą; 6) įrengia, eksploatuoja ir prižiūri navigacijos įrenginius, užtikrinančius saugią laivybą bendrojo naudojimo vandens keliuose, kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę informaciją; 7) prižiūri, kaip uostus valdančios įmonės ir laivų įgulos tvarko ir atliekas tvarkančioms įmonėms perduoda laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius; 8) koordinuoja ir organizuoja paskendusio turto iškėlimą iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros; 9) prižiūri įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių veiklą, savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie naujas įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves ir apie įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves, kurių teisė atlikti laivų apžiūras sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka; 10) atestuoja įmones, vykdančias su saugia laivyba susijusias veiklas, ir vykdo atestuojamos veiklos priežiūrą; 11) vykdo kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotų jūrinio laipsnio diplomų pripažinimo procedūras susisiekimo ministro nustatyta tvarka; 12) įstatymų numatytais atvejais nagrinėja saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas; 13) vykdo laivų eismo stebėseną;

38 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions ) pagal kompetenciją teikia siūlymus Susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų saugios laivybos srityje rengimo, teikia siūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo, derina, tikslina ir (ar) papildo sprendimų projektus, nagrinėja sprendimų projektus, teikia išvadas dėl parengtų sprendimų projektų, atlieka tikslines analizes; 15) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 6 straipsnis. Uosto kapitonas 1. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uostą valdančios įmonės vadovas. 2. Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis įstatymas, kiti jūrų uostų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Administracija, tvirtina uostą valdančios įmonės vadovas. 3. Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms. 4. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Uosto kapitono kompetencija saugios laivybos srityje 1. Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą, susijusią su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitonas per jam pavaldžias tarnybas: 1) organizuoja laivų eismą ir locmanų veiklą; 2) vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus uosto akvatorijoje; 3) tikrina uosto akvatorijos gylį, vykdo uosto navigacijos įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą; 4) tikrina laivų grimzlę; 5) tikrina uosto krantinių būklę; 6) teikia Administracijai ir laivams uosto navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją; 7) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, registruoja laivų įplaukimą ir išplaukimą uostą valdančios įmonės vadovo nustatyta tvarka; 8) susidarius ekstremaliosioms situacijoms uoste, perdislokuoja laivus; 9) kontroliuoja pavojingųjų krovinių pakrovimą, iškrovimą ir judėjimą uoste; 10) organizuoja laivuose susidarančių atliekų perdavimą atliekas tvarkančioms įmonėms. 2. Uosto kapitonas privalo neleisti laivui išplaukti iš uosto, jeigu: 1) yra gautas laivybos inspektoriaus sprendimas dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto; 2) laivas pakrautas daugiau, negu leidžia laivo krovos žymės; 3) įvykus laivo (laivų) avarijai, nepateikta avarijai tirti reikalinga informacija; 4) pakrautas laivas kelia grėsmę saugiai laivybai ir (ar) jūros aplinkai; 5) yra gauta teismo nutartis dėl laivo arešto ar sulaikymo; 6) tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 3. Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias uostą valdanti įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Kai laivybos bendrovė sumoka uosto rinkliavas, baudas ir padengia uostą valdančios įmonės išlaidas arba pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto. 4. Uosto kapitonas neleidžia laivui įplaukti į uostą arba nurodo laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivas neatitinka tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų saugios laivybos reikalavimų.

39 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions priedas Ištraukos iš KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLIŲ IV SKYRIUS REIKALAVIMAI PLAUKIANTIEMS LAIVAMS 40. Locmanas, sužinojęs, kad laive yra gedimas ar kad laivas neatitinka jam keliamų reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, materialiajam turtui ar aplinkai, nedelsdamas privalo apie tai informuoti LET. LET operatorius nedelsdamas privalo apie tai informuoti Administraciją ir elektroniniu būdu perduoti informaciją apie laivą (pavadinimą, TJO identifikavimo numerį, šaukinį, vėliavą), maršrutą (paskutinį įplaukimo uostą, paskirties uostą), taip pat laive nustatytų akivaizdžių defektų aprašymą. LET operatorius apie tai informuoja uosto kapitoną ir privalo uždrausti įplaukti (išplaukti) tokiam laivui į uostą (iš uosto) iki atskiro uosto kapitono nurodymo. Visi uoste esantys asmenys, sužinoję, kad uoste esančiuose laivuose yra gedimų ar kad jie neatitinka saugios laivybos reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, aplinkai, materialiajam turtui, nedelsdami privalo informuoti UPS. UPS inspektorius nedelsdamas apie tai informuoja uosto kapitoną ir Administraciją. Apie atvejus, kai gali kilti grėsmė aplinkai, UPS inspektorius nedelsdamas privalo informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Apie švartavimosi metu pastebėtus ar įvykusius krantinės pažeidimus laivo kapitonas privalo nedelsdamas pranešti UPS. 41. Laivų leistina grimzlė esant nuliniam vandens lygiui nustatoma uosto kapitono įsakymu pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką. 42. LET pareikalavus laivo kapitonas privalo pranešti faktinę laivo grimzlę gėlame vandenyje metrais ir jų dešimtosiomis dalimis ir atsako už šių duomenų tikslumą. 43. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą ir vandens lygį uosto akvatorijoje LET teikia telefonu arba UTB siųstuvu. 44. UPS inspektoriai ir LET locmanai, siekdami užtikrinti, kad laivas nebūtų perkrautas, privalo nuolat kontroliuoti išplaukiančių laivų grimzlę, taip pat, atsižvelgdami į faktinį vandens lygį uoste, kontroliuoti nustatytą maksimalią leistiną laivų grimzlę. 45. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 8 mazgų laivų greitis arba toks greitis, kad būtų galima saugiai valdyti laivą. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, privaloma plaukti tokiu minimaliu greičiu, kad laivą dar būtų galima valdyti. Siekiant užtikrinti saugios laivybos reikalavimus, LET budinčio operatoriaus nurodymu gali būti pakeistas didžiausiasis leistinas laivo greitis. 46. Laivo kapitonas, nustatęs, kad laivas negalės plaukti 8 mazgų arba mažesniu greičiu, nedelsdamas informuoja LET, kuri nedelsdama įspėja uosto krantinių, kuriose kraunami pavojingieji kroviniai ir pro kurias plauks laivas, naudotoją, kad laikinai būtų sustabdyti pavojingųjų krovinių krovos darbai. 47. Laivų, kurie uosto kapitono nurodymu plaukia gelbėjimo tikslais, ir karo laivų, kurie plaukia atlikti kovinės užduoties, greitis neribojamas, jeigu tai nesukelia pavojaus žmonių ir turto saugumui. Tokie laivai turi pirmumo teisę plaukti uosto akvatorija ir laivybos kanalu. 48. Uosto laivybos kanale, išskyrus laivybos kanalo posūkio vietas ir įplauką į Malkų įlanką, leidžiamas dviejų krypčių laivų eismas. 49. Pučiant stipresniam kaip 15 m/s vakarų krypčių vėjui, laivai, kuriems pagal laivo kapitono pranešimą dėl techninių savybių yra nesaugu manevruoti atviroje jūroje, turi pirmumo teisę plaukti į uostą. 50. Laivams, neturintiems radiolokatoriaus, plaukioti uosto akvatorija draudžiama esant mažesniam kaip 0,5 jūrmylės matomumui. 51. Pučiant stipresniam kaip 20 m/s vėjui, be atskiro uosto kapitono leidimo draudžiama uosto akvatorija plaukioti bet kokiems laivams, juos švartuoti, atšvartuoti ir peršvartuoti. 52. Žvejybiniai, mažieji laivai, buriniai laivai, uosto paslaugų laivai, vietinio plaukiojimo, sportiniai, pramoginiai ir kiti laivai, jeigu jų ilgis yra ne didesnis kaip 45 metrai, o grimzlė 4,5 m, gali plaukti laivybos kanalo pakraščiu, o LET pareikalavus nedelsdami pasitraukti už laivybos kanalo ribų. LET leidus, šie laivai gali plaukti laivybos kanalu, netrukdydami tik juo galintiems plaukti laivams, ir užbaigti šį manevrą ne arčiau kaip 500 metrų iki artėjančio laivo. 53. Buriniai laivai ne laivybos kanalu gali plaukti ir kirsti statmenai laivybos kanalą be LET leidimo, jeigu užbaigia šį manevrą ne arčiau kaip 500 m iki artėjančio laivo. 54. Visi Taisyklių 52 ir 53 punktuose paminėti laivai, išskyrus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruotus sportinius laivus, privalo turėti oficialų ir koreguotą Klaipėdos uosto akvatorijos jūrlapį ir užtikrinti nepertraukiamą radijo ryšį su LET UTB 9 kanalu plaukiojimo uosto akvatorijoje metu. 55. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruoti sportiniai laivai gali plaukti laivybos kanalu, jeigu juos lydintis laivas gauna LET leidimą ir palaiko nuolatinį ryšį su LET. 56. Apie rengiamas pramoginių, sportinių laivų arba jachtų varžybas, regatas ir kitas šventes Kuršių mariose ir Baltijos jūroje jų organizatoriai privalo prieš dvi savaites pranešti Administracijai ir uosto kapitonui. Pramoginių,

40 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions sportinių laivų arba jachtų varžyboms, regatoms ir kitoms šventėms Klaipėdos uosto akvatorijos ribose organizuoti privaloma iš anksto gauti rašytinį uosto kapitono leidimą. 57. Laivams (kai leidžia jų techninės savybės) išduodamas LET nurodymas plaukti ne laivybos kanalu laivų eismo valdymo sumetimais. Laivas, galintis plaukti laivybos kanalu, turi pirmumo teisę prieš visus kitus laivus, esančius ne kanale. Visi laivai, plaukiantys ne laivybos kanalu, vadovaujasi 1972 m. Tarptautine konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (toliau COLREG-72), reikalavimais. 58. Pramoginiams, sportiniams, buriniams, mažiesiems ir žvejybiniams laivams draudžiama: plaukioti rytinėje uosto akvatorijos dalyje, esančioje tarp laivybos kanalo vedlinių ir Uosto direkcijos krantinių, išskyrus atvejus, kai gautas LET leidimas, o nuo karo ir kruizinių laivų terminalo krantinių Nr plaukti arčiau kaip 60 metrų atstumu; plaukti tarp Kiaulės Nugaros salos ir krantinių Nr ; plaukti arčiau kaip 200 m nuo tarptautinės jūrų perkėlos; plaukti arčiau kaip 20 metrų nuo karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių Nr. 123, 124, 125, 126; plaukti arčiau kaip 125 m nuo plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su išdujinimo įrenginiu (toliau plaukiojančioji SGD saugykla) ir prie jo prišvartuoto suskystintas gamtines dujas vežančio laivo (toliau SGD vežantis laivas). 59. Buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis iki 24 m, kuriems reikia atlikti atplaukimo (išplaukimo) pasienio ir muitinės formalumus, privalo švartuotis prie krantinės, kurią nurodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Šių laivų kapitonai privalo pranešti pasienio ir muitinės pareigūnams apie savo atvykimą. 60. Uosto akvatorijoje susidaręs ledas laivybos kanale laužomas Uosto direkcijos sąskaita. Ledlaužių funkcijas gali atlikti uosto vilkikai, turintys technines galimybes tai atlikti. 61. Uosto akvatorijoje eksploatuojami dokai privalo būti įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir turėti Administracijos išduotus galiojančius dokumentus. XII SKYRIUS APRIBOJIMAI 118. Uosto akvatorijoje draudžiama: išpilti ar išmesti už borto atliekas; šiukšles ir maisto atliekas galima laikyti laive ne ilgiau kaip 2 paras uždaruose ir pažymėtuose konteineriuose; teršti orą dūmais ir kenksmingomis dujomis, kurių koncentracija viršija leistinas normas; laikyti neuždarytas ir neužplombuotas nutekamųjų ir nafta užterštų vandenų talpyklų sklendes; be įrašo laivo operacijų su nafta žurnale vykdyti operacijas su naftos produktais, taip pat be įrašo laivo žurnale operacijas su kenksmingomis medžiagomis; teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis ar atliekomis; išpilti užterštą vandenį per laivo latakus arba išpumpuoti užterštą balastą; likviduoti teršalus aplink laivą įgulos jėgomis, nepranešus budinčiam uosto dispečeriui; nuslėpti bet kokį teršalų išpylimą už laivo borto; maudytis, plaukioti irklinėmis valtimis ir vandens motociklais; žvejoti laivybos kanale; švartuotis prie plūdriųjų navigacinių ženklų ir tam neskirtose vietose; gadinti hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, tvirtinti švartavimo lynus prie jų detalių ar prie ne tam skirtų įrenginių; naudoti 9, 10, 16, 71, 72 UTB ryšio kanalus ir kitus dažnius, naudojamus pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotas galiojančias licencijas, su laivyba nesusijusiems pokalbiams; vietinio plaukiojimo ir uosto paslaugų laivams plaukioti ir stovėti prie krantinės neturint veikiančios UTB radijo stoties ryšiui 9 ir 16 jūriniais kanalais palaikyti; plauti denį, dažyti laivo korpusą nesuderinus su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra ir negavus uosto kapitono leidimo; naudoti garsinius signalus uoste nesant būtinumo; naudoti signalines priemones ne pagal paskirtį; kirsti laivybos kanalą ne stačiu kampu; krauti bet kokius daiktus ar montuoti stacionarius įrenginius ant krantinės krašto iki pirmojo bėgio (jei jo nėra, 2,5 metro atstumu nuo krantinės krašto), jeigu patvirtintose krantinių apkrovų schemose nenumatyta kitaip; laivui stovėti prie krantinės pasvirusiam daugiau kaip 5 laipsnius; laivams švartuotis prie krantinės neturint uosto dispečerio, LET ir uosto krantinės naudotojo leidimo; tamsiuoju paros metu apšviesti praplaukiančius laivus; laivui sugadinus hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, nuslėpti tai ar trukdyti įforminti reikiamus dokumentus; laivams stovint išoriniame reide nesuderinus su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir be Uosto direkcijos leidimo perduoti iš vieno laivo į kitą krovinius ir daiktus;

41 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions plaukti laivui savo eiga neturint įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės išduotų galiojančių dokumentų; pakrauti laivą daugiau, nei leidžia krovos žymės; plaukioti perkrautais laivais arba vežti daugiau žmonių (keleivių), nei nurodyta laivo dokumentuose; vadovauti laivui arba vesti laivą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų); plaukioti uosto akvatorijoje ir (arba) išplaukti į jūrą neįforminus UPS terminuoto plaukiojimo; valdyti, vesti laivą neturint atitinkamo laipsnio diplomo arba kvalifikacijos liudijimo; laivo kapitonui perduoti valdyti laivą kitam asmeniui (įskaitant ir locmaną), išskyrus vyresnįjį kapitono padėjėją; naudoti reikalavimų neatitinkančią valstybės vėliavą; be LET leidimo atlikti laivo variklio eigos bandymus stovint prie krantinės; be LET leidimo nuleisti laivo valtis, jomis plaukioti Nesuderinus su uosto kapitonu raštu draudžiama: vykdyti hidrotechninius ir hidrografinius darbus; atlikti povandeninius techninius ir narų darbus; organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius; nusileisti ir pakilti hidroplanams; statyti bet kokius plaukiojančius ar stacionarius navigacinius ar hidrografinius objektus; išjungti, perstatyti bet kokius navigacinius ženklus ar keisti jų charakteristikas.

42 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Navigacinė žinia Navigational Warning Note 5 priedas Data / Date Laikas UTC / Time UTC (Laivo ar siuntėjo pavadinimas / Name of the ship or sender) Kontactinė informacija: Contact details: Tel., Faks., E-paštas / Tel, Fax, Objektas: Subject: Vieta: Platuma: Ilguma: Position: Latitude: Longitude: Navigacinis jūrlapis Nr./ Leidinys: Nautical Chart No/ Publication: Leidimas: Edition: Leidinys Pranešimai jūrininkams Nr.: Publication of Notices to Mariners No: Aprašas / Details: Siuntėjas Signature Siųsti / Send to: Lietuvos transporto saugos administracija Švitrigailos g. 42, LT Vilnius Tel , Faks El.paštas ltsa@ltsa.lrv.lt Jūrų departamento Hidrografijos skyrius J. Janonio g. 24, LT Klaipėda Tel El. paštas mardep@ltsa.lrv.lt Lithuanian Transport Safety Administration Švitrigailos str. 42, LT Vilnius Tel , Fax ltsa@ltsa.lrv.lt Maritime Department Hydrography Division J. Janonio str. 24, LT Klaipėda Tel mardep@ltsa.lrv.lt Nuoroda į pranešimo Navigacinė žinia formą: Location of the Navigational Warning Note:

43 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions KLAIPEDA STATE SEAPORT Klaipeda State Seaport Authority is located at J. Janonio str. 24, LT Klaipeda, Lithuania. Phone Fax info@port.lt Web site General provisions Klaipeda State Seaport (hereinafter referred to as the Port of Klaipeda) is a territory, consisting of port land and harbour, which is intended for ships to arrive and depart, stay and be attended to, for handling cargoes and for serving passengers The Port of Klaipeda is constitute state property of the Republic of Lithuania Port land, harbour waters and port infrastructure is operated by the right of trusteeship, managed and used by the State Enterprise Klaipeda State Seaport Authority (hereinafter referred to as the Port Authority) pursuant to the procedure and terms set by the Port Authority By-laws, regulatory legislation stipulating its operations. The Port Authority is a state enterprise established by a decree of the Government of the Republic of Lithuania. The rights and obligations of its owner are exercised by the Ministry of Transport and Communications The Ministry of Transport and Communications shall approve Regulations on Port Operations and Port Shipping Rules at the recommendation of the Port Authority, upon approval of such regulations by institutions concerned, in compliance with the established procedure. The said Regulations shall be binding to all port users The Harbour Master shall ensure the Port of Klaipeda operations pertaining to navigation. The manager of the Port Authority shall appoint and dismiss the Harbour Master The Port of Klaipeda shall be open to domestic and international shipping Ships equipped with nuclear power plants or carrying nuclear weapons shall be denied entry into the Port of Klaipeda In the Port of Klaipeda, passenger services shall be rendered, cargoes, postal dispatches and parcels shall be handled, ships shall be attended to, transportation, and forwarding and warehousing operations shall be performed in places specially intended for the purpose only Fishery products delivered by fishing vessels of Lithuania, member states of the European Union and third countries shall be discharged at the berths referred to in the current legal acts only In the Port of Klaipeda, priority shall be given to attending liner ships Ship managers shall be obliged to pay port dues for using the port facilities. The Government of the Republic of Lithuania shall establish the types of port dues, their maximum amounts, and the principles of application of the dues The Port Authority shall be entitled to temporarily terminate or limit attendance to vessels or acceptance of passengers, cargoes and postal dispatches in the port due to natural calamities, catastrophes, accidents, quarantine, strike, embargo and other circumstances of similar nature. Such a decision by the Port Authority shall be made public Harbour waters of the Port of Klaipeda Harbour waters is a water area the boundaries whereof are defined by the Government of the Republic of Lithuania, and which encompasses navigation channel, floating structures, and the inner and the outer roads In the whole harbour waters, the maximum set speed of vessels shall not exceed 8 knots.

44 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Vessels that are not equipped with radar shall not be permitted to navigate in the port waters at a visibility of less than 0.5 nautical miles At a wind speed of over 20 m/s, navigation, mooring, unmooring and shifting operations of any vessels in the harbour water without an individual permission by the Harbour Master is prohibited Leisure, sport vessels, sailing yachts, small and fishing vessels are prohibited: to sail in the eastern part of the port waters located between the bearings of the navigation canal and the berths of Klaipeda State Seaport Authority, with the exception of cases when permission from the Vessel Traffic Service has been received; to sail between the Kiaules Nugara Island and quays No ; to sail at a distance of less than 200 m from the International Ferry Terminal; to sail at the distance of less than 20 m from the quays No. 123, 124, 125, 126 at the Seaport territory; to sail closer than 125 m from the floating liquefied natural gas (hereinafter referred to as LNG) storage with re-gasification equipment and a ship carrying LNG moored at the floating LNG storage. The last prohibition is being applied to all ships unless otherwise specified in mandatory instructions issued by the Harbour Master Inner harbour waters bounded by: in the North a line, joining heads of port old moles; in the East the coast line; in the South the line, joining following positions: No Position N E N E In the West the eastern coastline of Curonian Spit, excepting 30 meters of water zone along the coast Outer road of the port: No Position N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E Navigation channel. Navigation channel is a part of harbour waters, marked by navigational marks and leading lines according to lateral buoyage system, beginning from Safe water light-buoy No. 1 up to southern part of inner harbour area. Two-way ship traffic is permitted in the Navigation channel of the port, except turns of the navigation channel and entry to Malku Ilanka. The floating LNG storage or LNG carrying vessel passing through the navigation channel has priority over other ships.

45 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Other ships may not cross the course of the floating LNG storage or LNG carrying vessel closer than 1.5 nautical miles ahead of the vessel or 0.5 nautical miles behind it unless otherwise specified in mandatory instructions issued by the Harbour Master Anchoring areas of the Port of Klaipeda. Masters of the vessels at anchor must ensure to maintain listening watch on VHF channels 16 and 9. When the wind speed exceeds 15 m/s, or when the vessel receives a VTS warning and for protecting the vessel s anchoring equipment, the masters of the anchored vessels must heave up the anchors and sail to the open sea. At a westerly winds exceeding 15 m/s, the vessels that, experience difficulties to remain outside due to construction or design of the vessel as reported by Master may exercise priority to enter port. Responsibility for property (anchors, etc.) lost at the outer road and the inner harbour waters through the fault of the shipmaster shall rest with the owner of such property. Sunken property shall be upraised or removed in accordance with the procedure set forth in the Law on Klaipeda State Seaport of the Republic of Lithuania. Anchorage Positions Bottom N E Area 1 (northern) N E N E Slime N E N E Area 2 (southern) N E N E Sand N E Anchorage area N E of vessel carrying N E liquid natural gas N E Sand, clay (LNG) N E Safety zone of five nautical mile is set to the west off the western border of the outer road for ensuring the safety of a vessel carrying LNG.

46 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions BUTINGE OIL TERMINAL Butinge Oil Terminal, a part of ORLEN Lithuania, is located at Terminalo kelias 2, LT Palanga, Lithuania. Phone Fax Radio contact by VHF channel 16 (calling) and VHF channel 71, call sign Butinge control room. Web site General provisions Butinge Oil Terminal (hereinafter referred to as the Terminal) is a territory, consisting of the land domain attributed to the Terminal with buildings, oil storage tanks, pipelines, all related equipment, and the Terminal waters with including navigation marks The Terminal does not constitute a part of any port of the Republic of Lithuania and has an independent status. Terminal is being managed and used by Public Company ORLEN Lithuania The designated purpose of the Terminal is to accumulate, store, pump, and prepare for transportation crude oil and oil products that are being imported, exported, or carried by transit via a Single Point Mooring (SPM) Buoy The Terminal waters area The Terminal waters is a sea territory of 1000 meters radius around SPM and 300 meters on both sides off the safety zone of the pipeline (see item 2.2.7) The entrance to the Terminal waters is safe, when visibility is more than 0.5 M Navigation and manoeuvres of ships (including mooring), which enter or leave the Terminal waters, are only allowed within the anchorage area, the navigation channel, and the Terminal waters upon the permission of the Control Room of the Terminal. The anchoring is permissible only within anchorage area Navigation, manoeuvres, fishing or such other activities, which are not related to operations of the Terminal, are prohibited within the Terminal waters, the navigation channel, or the anchorage area, except the ships coming for loading or discharging at the Terminal and leaving it, as well as service boats. Name Position Bottom SPM N E Pubbles, sand Pipeline Safety zone of the pipeline 2.3. Anchorage area of the Terminal N E Pubbles, mud, N E sand N E N E Pubbles, mud, N E sand N E Anchorage area is a sea territory for anchoring of ships, which are waiting for a permission to enter the Terminal waters. A shipmaster must use mooring and loading expert services (Loading Masters) when navigating from the anchorage area to the SPM and back.

47 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Name Position Bottom Notes N E Sand, moraine Anchorage area of the Terminal N E N E N E 2.4. Navigation channel of the Terminal Minimal depth 24 m Navigation channel of the Terminal is a sea territory, which bands the anchorage area with the Terminal waters. No Position Bottom Notes N E N E Sand, Minimal depth 17,2 m N E gravel N E 2.5. Pilot boarding place No Position N E

48 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions SVENTOJI STATE SEAPORT Municipality Company "Sventoji Seaport Authority" of Palanga is located at Šventoji str. 14, LT Palanga, Lithuania. The navigation in the Port of Sventoji is currently suspended until further notice General provisions The State Seaport of Sventoji (hereinafter referred to as the Port of Sventoji) shall constitute state property of the Republic of Lithuania Harbour waters of Sventoji, land territory and port infrastructure are operated by the right of trusteeship, managed by the Sventoji Seaport Authority. The Authority is a state enterprise established by a decree of the Government of the Republic of Lithuania. The rights and obligations are governed by the Ministry of Transport State enterprise Klaipeda Seaport Authority administers devolved functions of state enterprise Sventoji Seaport Authority according to the Law on the State Seaport of Sventoji The Ministry of Transport and Communications shall approve Regulations for the State Seaport of Sventoji Operations and Shipping Rules of the State Seaport of Sventoji. The said Regulations and Rules shall be binding to all port users Boundaries of outer harbour waters of the Port of Sventoji (Outer road) No Position Bottom N E N E Clay, mud, sand N E N E 3.3. Anchorage area of the Port of Sventoji No Position Bottom N E N E Clay, gravel, grit, N E pebbles, boulders N E

49 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions VESSEL TRAFFIC SERVICE Vessel Traffic Service (below - VTS) is a subdivision of the Harbour Master of the Port of Klaipėda Authority. VTS operates 24 hours a day. Phone , Fax Radio contact by VHF channel 9, call sign Klaipeda Radio-5 let@port.lt The VTS shall control vessel traffic in the entire harbour waters of the Port of Klaipeda and in the navigation channel up to Safe water light-buoy No. 1. Any movement of vessels shall be subject to permission from the VTS. The VTS renders the following services to vessels: effects radiolocation control over vessel traffic; effects radiolocation control over vessels staying at the anchorage area; provides navigational, hydro meteorological and other information to the vessels, port authorities and other involved parties; effects remote pilotage by employing radiolocation facilities. For the purpose of ensuring the safety of a vessel and the port, vessels shall be subject to remote pilotage by VTS in the following cases, irrespective of the fact whether the pilot is aboard the vessel or not: when the visibility is less than 0.5 M; vessels carrying dangerous or polluting cargo; vessels with the maximum permissible draught; when a complicated navigational situation has occurred. When requested by VTS, ship s master shall notify the actual draught of the vessel in fresh water in meters and decimal parts, and is responsible for the accuracy of such data. VTS orders shall be strictly followed with regards to: order of priority of sailing; sailing route and speed; anchorage area; avoidance of danger. Master of the ship that uses VTS service shall ensure reliable communication on VHF channel 9 (unless other channel is indicated by the VTS: e. g VHF channels 8 or 10). All conversations between the vessel and VTS as well as the situation in the harbour waters are being recorded; audio and video recording shall be kept for 30 days. Later claims on the audio and video will not be accepted. Use of VTS services do not relieve ship s master from responsibility to ensure safe navigation and security of the vessel. Any changes to the hydrographic data such as depths or discrepancies to the navigational equipment in the port is announced by VTS on request via phone or VHF.

50 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions MARITIME RESCUE AND COORDINATION CENTRE Maritime Rescue Coordination Centre (hereinafter referred to as the Centre) is a subdivision of the Navy of the Lithuanian Armed Forces. The Centre operates 24 hours a day. It is located at N. Uosto g. 24, LT Klaipeda, Lithuania. Phones: 112 (general emergency number), (emergency), , (reserve) Fax Radio contact: VHF channel 16, call sign Klaipeda Rescue Air band 121, 5 MHz DSC: MMSI No A1 DSC zone: channel 70 A2 DSC zone: khz INMARSAT-C: telex mrcc@mil.lt Lithuanian Search and Rescue Responsibility Region adjoins Search and Rescue Responsibility Regions of neighbouring countries of Latvia, Russia (Kaliningrad region) and Sweden. The farthest point of the region lies 107 miles away westwards off the gate of the Port of Klaipeda. Tasks of the Centre: shall be intended for organizing, coordinating, and managing of search and rescue in the search and rescue area. shall be intended for organizing, coordinating, and managing removal of spills of oil and other hazardous substances as well as liquidation of other pollution incidents in the sea area. Functions of the Centre: monitoring the emergency frequencies for shipping 24 hours a day; organization and coordination of Search and Rescue (SAR) operations in area that involves open sea, harbour waters of the Port of Klaipeda and Curonian Lagoon; organization and coordination of oil pollution containment operations in area of responsibility; in accordance with situation request assistance from Lithuanian Navy, Air force, Klaipeda State Seaport, Coastguard, Fire department, municipalities other state institutions and even neighbouring countries; make decisions whether terminate or prolong the operation. In all cases the Centre shall be quickly and compulsorily informed, if the ship s crew and property are under threat while the vessel proceeds within the sea area under the jurisdiction of the Republic of Lithuania.

51 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions PROVISION OF PLACES OF REFUGE FOR SHIPS IN EMERGENCY Identification data of competent authorities in charge for evaluation of situation and decision making for ship in emergency admission chosen place of refuge. Maritime Rescue Coordination Centre of the Navy of the Lithuanian Armed Forces Officer on duty (24/7/365) Phones: , Fax mrcc@mil.lt Main contact person - Head of Maritime Rescue Coordination Centre. Mob. phone State Enterprise Klaipeda State Seaport Authority Main contact person - Harbour Master of Klaipeda State Seaport. Phone Mob. phone Alternative contact person - Deputy of Harbour Master of Klaipeda State Seaport. Mob. phone Maritime Department of the Lithuanian Transport Safety Administration Vessel Traffic Monitoring Officer on duty: Address: J. Janonio str. 24, LT-92251, Klaipeda. Mob. phone vtm@ltsa.lrv.lt Department of environmental protection of the Ministry of the environment, Marine Environmental Protection Agency Main contact person Head of Marine Environmental Protection Agency Mob. phone Alternative contact person - Deputy Head of Marine Environmental Protection Agency. Mob. phone Maritime Rescue Coordination Centre of the Navy of the Lithuanian Armed Forces is the authority in charge for receiving and response to emergency signals.

52 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions MARITIME SAFETY INFORMATION Maritime Safety Information means navigational and meteorological warnings, meteorological forecasts and other urgent safety-related messages broadcast to ships. Navigational warnings (NW), notices to mainers (NtM) are prepared by Maritime Department of the Lithuanian Transport Safety Administration and available on the website of the Lithuanian Transport Safety Administration (herein after referred to as the Administration) in Lithuanian and English. NW EN: NtM LT/EN: There are all valid publications such as Shipping regulations, List of lights and signs, Navigational marking system available on the web site. All valid navigational warnings are available on the Administration s website. Weather forecasts in the Port of Klaipeda and the Curonian Lagoon are available on Klaipeda State Seaport Authority s website in Lithuanian, English, and Russian. Hydrometeorological conditions and weather forecasts are advised by VTS on VHF channel 9 and 16. Port Control Division provides relevant information to port users and marine agents by phone.

53 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions THE BOUNDARY OF THE TERRITORIAL SEA, CONTIGUOUS ZONE, EXCLUSIVE ECONOMIC ZONE AND CONTINENTAL SHELF OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA Lithuanian territorial sea, the contiguous zone, the exclusive economic zone and the continental shelf defined by the area of the Baltic Sea, which is valid for full or partial jurisdiction of Lithuania (Appendix 1). This allows for more efficient operation and control of natural resources, protection of the environment from pollution, ensuring the safety of navigation and control of the state border. The normal baseline along the coast of the Baltic Sea is a line joining the coordinates of the sea established by the Government of the Republic of Lithuania, from which the breadth of the territorial sea of the Republic of Lithuania (see Table 1). The territorial sea of the Republic of Lithuania is a 12-nautical-mile zone of the Baltic Sea along the coast of the Republic of Lithuania with borders with Latvia on the North and Russia on the South. Boundaries of both countries are determined by the international treaties of the Republic of Lithuania and generally recognized principles and norms of international law. The Lithuanian territorial sea is bounded by the coast of the baseline, from the North and the South in bilateral agreements with Latvia and Russia in the West under the lines, in the limit determined in accordance with the Lithuanian State border and Protection Act and the provisions of the Convention (see Tables 1, 2, 3, 4). Table 1. The normal baseline along the coast of the Baltic Sea (The inner limit of the territorial sea) Point Position No Latitude Longitude N E N E N E N E N E N E N E Table 2. The state boundary with the Russian Federation (The southern limit of the territorial sea) Point Position No Latitude Longitude N E N E Table 3. The state boundary with the Republic of Latvia (The northern limit of the territorial sea) Point Position No Latitude Longitude N E N E

54 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Table 4. The outer limit of the territorial sea (The state-boundary) Point Position No Latitude Longitude N E N E N E N E N E N E N E The contiguous zone of the Republic of Lithuania - part of the exclusive economic zone of the Republic of Lithuania, adjacent to the territorial sea of the Republic of Lithuania at distance of 24 nautical miles from the territorial sea baseline of the Republic of Lithuania (Table 5). The purpose of the contiguous zone is the prevention of customs, tax, sanitation and other violations, the pursuit of hot traces. Tables 5. The coordinates of turning points of the limit of the contiguous zone of the Republic of Lithuania Point Position No Latitude Longitude N E N E N E N E N E N E N E The exclusive economic zone of Lithuania, coinciding with the continental shelf, is restricted from the shore to the outer boundary of the territorial sea, from the southern and northern boundaries of the bilateral treaties, to the west, along the lines of the Swedish fishing zone. In this zone, the State has sovereign rights to investigate and exploit, conserve and manage living resources and non-living natural resources in waters of the Exclusive Economic Zone, to explore and exploit the exclusive economic zone as such - e.g. use waterpower. Here applies an important category of sovereign rights. Coastal States may exercise jurisdiction over the construction and use of artificial islands, installations and structures, marine scientific research, protection and conservation of the marine environment. Exercising Jurisdiction means - Disputes can be resolved by the coastal state, the normative base can also be created by the coastal state. Other countries in this zone enjoy freedom of navigation, transshipment, submarine cables and pipe laying. The coordinates give of the break points of the exclusive economic zone and continental shelf of the Republic of Lithuania in Tables 6, 7, 8.

55 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Table 6. The boundary of the exclusive economic zone and continental shelf between the Republic of Lithuania and the Russian Federation Point Position No Latitude Longitude N E N E N E N E Table 7. The boundary of the exclusive economic zone and continental shelf between the Republic of Lithuania and the Kingdom of Sweden Point Position No Latitude Longitude N E N E N E N E N E Table 8. The boundary of the exclusive economic zone and continental shelf between the Republic of Lithuania and the Republic of Latvia Point Position No Latitude Longitude N E N E

56 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions RECOMMENDED SHIPPING ROUTES 9.1. West Approaches fairway of the Port of Klaipeda KLP-01 Points of route No Position Latitude Longitude N E N E N E Parameters Course Distance Width M 4 M M 9.2. South west Approaches fairway of the Port of Klaipeda KLP-02 Points of route No Position Latitude Longitude N E N E Parameters Course Distance Width M 4 M 9.3. Entrance fairway of Butinge Oil Terminal BUT-01 Points of route No Position Latitude Longitude N E N E Parameters Course Distance Width M 4 M 9.4. Approaches fairway of Butinge Oil Terminal BUT-02 Points of route No Position Latitude Longitude N E N E Parameters Course Distance Width M 4 M 9.5. Entrance fairway of Butinge Oil Terminal BUT-03 Points of route No Position Latitude Longitude N E N E Parameters Course Distance Width M 4 M Schemes of the recommended shipping routes in waters of the Republic of Lithuania and shipping routes division into hydrographic survey categories are presented in Appendix 2.

57 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions MILITARY PRACTICE AREAS Due to the danger to safe navigation shipping may be temporarily restricted at military exercises periods in the military practice areas. Information on military exercises is promulgated via NAVTEX and provided on the Administration s website. Military exercises of the Lithuanian Armed Forces are organised at the areas approved by the Minister of Transport and Communications of the republic of Lithuania Area Southwards off the Port of Klaipeda. Danger area EYD 17 Juodkrante No Position N E N E N E N E N E N E N E Lower limit: over water from of sea level, over land from of ground (GND); upper limit: FT (8137,5 m) from of Mean Sea Level (MSL). Zone is intended for firings Area Southwards off the Port of Klaipeda. Danger area EYD 18 Nida No Position N E N E N E N E N E N E Lower limit from of sea level, upper limit FT (8137,5 m) from of Mean Sea Level (MSL). Zone is intended for firings.

58 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions FORMER MINED AREAS, OPENED FOR NAVIGATION Vessels are not advised to anchor, trawl, dredge, drag anchor and carry out other operations near the sea bed, as danger of mines and other explosives exists in these areas Area North-westwards off approaches to the Port of Klaipeda No Position N E N E N E N E N E N E N E N E N E Area extends farther in Latvian waters Area Westwards off approaches to the Port of Klaipeda No Position N E N E N E N E N E Area extends farther in Polish, Russian and Swedish waters Area Northwards off seaway channel of the Port of Klaipeda Area bounded by coastline and line connecting points: No Position Comments N E Shore N E N E N E Shore

59 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Area Southwards off seaway channel of the Port of Klaipeda Area bounded by coastline and line connecting points: No Position Comments N E Shore N E N E N E Shore 11.5 Area North-westwards off the Lighthouse of Nida Area bounded by radius 2.5 M of circle, centered on N E, and line between points of sea boundary of the Republic of Lithuania: No Position N E N E Area extends farther in Russian waters.

60 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions FORMER MILITARY PRACTICE AREA Vessels are not advised to anchor, trawl, proceed with a slack anchor and carry out other operations near the seabed, as danger of mines and other explosives exists in this area Area Westwards between Juodkrante and the lighthouses of Nida Area bounded by coastline and line connecting points: No Position Comments N E shore N E N E N E N E N E shore

61 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions EXPLOSIVES DUMPING GROUND Anchoring, trawling, carrying out underwater explosions and other underwater works are prohibited in this area Area North-westwards off the Port of Klaipeda No Position N E N E N E N E N E N E N E Area extends farther in Latvian and Swedish waters.

62 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions SPOIL GROUND AREAS Actual depths may be less than charted in these areas Area North-westwards off entrance of the Port of Klaipeda No Position N E N E N E N E Area South-westwards off entrance of the Port of Klaipeda No Position N E N E N E N E

63 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions ENVIRONMENTALLY SENSITIVE SEA AREAS National protected areas have been established in order to preserve the important habitats of nature conservation in the Lithuanian waters. The Baltic Sea Area was designated as a Particularly Sensitive Sea Area (thereinafter - PSSA) by IMO s Resolution MEPC.136 (53) Designation of the Baltic Sea Area as a Particularly Sensitive Sea Area, adopted on 22 July A PSSA is an area that needs special protection through IMO actions because of its significance for recognized ecological, socio-economic or scientific attributes which may be damaged by international shipping activities. PSSA are part of areas named Environmentally Sensitive Sea Areas (thereinafter - ESSA) that are used as a generic term describing all areas considered sensitive for a variety of environmental reasons ESSA Biosphere Polygons The Republic of Lithuania has restricted the ESSA districts: Biosphere polygon of Sambian plateau, Biosphere polygon of Klaipeda-Ventspils plateau and Biosphere polygon of Baltic Sea. In ESSA Biosphere polygons are forbidden: 1. to perform economic or other activities if that would change water content chemically, long term hydrodynamic processes (except when these processes have been caused by passing vessels), conditions of underwater habitats, or otherwise would importantly worsen the protection status of natural habitation of wintering seabirds; 2. to handle and disrupt sea bottom, to perform dumping activities or otherwise change the habitations if that would significantly worsen protection status of 1170 reefs having the importance of Europe Union, places of regular accumulations of protected wintering seabirds Velvet scoters (Melanitta fusca) having the importance of Europe Union, populations of Auks (Alca torda) and Long-tailed ducks (Clangula hyemalis) and their places of wintering and migratory accumulations; 3. hunting seabirds; 4. to perform construction activities below and above water level if that would significantly worsen the protection status of values listed in clause fishing by surface nets with a mesh size of 50 mm and more - from 1st of November to 30th of April; 6. fishing by bottom-set nets of mesh size equal to or larger than 50 mm at a depth of more than 20 meters from the water surface to the upper boundary of the net shall be fished in Biosphere polygon of Sambian plateau and Biosphere polygon of Klaipeda-Ventspils plateau, this limitation applies from 1 November until 30 April; 7. it is not allowed to fish with bottom trawls in the part of Biosphere polygon of Klaipeda- Ventspils plateau, which enters the territorial sea of the Republic of Lithuania. 8. fishing for static nets with mesh sizes of 50 mm or more in Biosphere polygon of Baltic Sea from 1 November until 30 April, at a depth of less than 15 meters from the surface of the water to the top of the nets Biosphere polygon of Sambian plateau The Biosphere polygon (Figure 1. Biosphere polygon of Sambian plateau) is limited by coordinates:

64 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions No Position N E N E N E N E N E N E N E Figure 1. Biosphere polygon of Sambian plateau Biosphere polygon of Klaipeda-Ventspils plateau The Biosphere polygon (Figure 2. Biosphere polygon of Klaipeda-Ventspils plateau) is limited by coordinates: No Position N E N E N E N E N E N E N E N E Figure 2. Biosphere polygon of Klaipeda-Ventspils plateau

65 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Biosphere polygon of Baltic Sea The Biosphere polygon (Figure 3. Biosphere polygon of Baltic sea) is limited by coordinates: No Position N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N N Talasological (Marine) Reserves Figure 3. Biosphere polygon of Baltic sea Protected areas established in the Baltic Sea shall be prohibited from any activity that would impair the status of protected wintering and migratory water bird populations or natural marine habitats. It is forbidden to hunt waterfowl in these areas, and fishing with static nets during their migration and wintering Karkle Talasological (Marine) Reserve Karkle Talasological Reserve (hereinafter referred to as "Reservoir") - a unique marine complex with high biodiversity on the Lithuanian coast, sea bream biotopes with mussel communities, whale colonies, spawning and feeding areas, European Community importance 1170 Reef habitat, protected Siberian gulls, crayfish, large dwarf and small eagles for wintering and migration accumulations, river beds. Reservoir (Figure 4. Karkle Talasological (Marine) Reserve) is bounded by the coastline and the line joining the points: No Position Comments N E shore N E N E N E N E shore

66 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions Figure 4. Karkle Talasological (Marine) Reserve Baltic Sea Talasological Reaserve The Baltic Sea Talasological Reserve (hereinafter referred to as the "Reservoir") protects the valuable Baltic Sea coastal ecosystem between Giruliai and Manciskes. Reservoir (Figure 5. Baltic Sea Talasological Reserve) is limited by coordinates: No Position N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E Figure 5. Baltic Sea Talasological Reserve

67 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions The Curonian Spit National Park and Neringa Talasological Reserve The intention of The Curonian Spit National Park and Neringa Talasological Reserve is to preserve the ecosystems of the underwater landscape of the shallow sea coast with habitats of European Community importance. The Curonian Spit National Park and Neringa Talasological Reserve (Figure 6. The Curonian Spit National Park and Neringa Talasological Reserve) are limited by coordinates: No Position N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E E E N E Figure 6. The Curonian Spit National Park and Neringa Talasological Reserve

68 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions SUBMARINE CABLES The submarine power cable Lithuania-Sweden. A safety zone of the submarine cable. The submarine power cable is laid through the following points: No Position No Position N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E N E Anchoring, fishing and any underwater works are prohibited within a safety zone extending 100 meters on both sides of the submarine cable The submarine power cable Lithuania-Sweden. (Šventoji-Sandvik). The submarine telecommunication cable is laid through following points: No Position N E N E N E N E N E N E N E The submarine power cable Lithuania-Latvia. (Šventoji-Liepaja). The submarine telecommunication cable is laid through following points: No Position N E N E N E

69 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions SAFETY ZONES OF HISTORIC WRECKS The sites of historic wrecks are protected against unauthorized exploration and intervention. Safety zones have been established around historic wrecks, where the anchoring, fishing and diving are prohibited. No Historic wreck, unique object code* Depth Latitude Position Longitude Radius of protection zone 1 L-1, code m N E 150 m 2 L-2, code m N E 150 m 3 L-13, code m N E 150 m 4 L-14, code m N E 150 m 5 L-18, code m N E 150 m 6 L-22, code m N E 150 m 7 L-23, code m N E 250 m 8 L-26, code m N E 150 m 9 U m N E 500 m 10 code m N E 250 m 11 code m N E 150 m For information on activities in historic wrecks protection zones and other information, please contact the Cultural Heritage Department under the Ministry of Culture: Phone , fax centras@kpd.lt Web site * Unique object code is represented according to Registry of Heritage by Department of Cultural Heritage under the Ministry of Culture

70 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions APPENDIXES Appendix 1 THE BOUNDARY OF THE TERRITORIAL SEA, CONTIGUOUS ZONE, EXCLUSIVE ECONOMIC ZONE AND CONTINENTAL SHELF OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA Figure 1. The boundary of the territorial sea, contiguous zone, exclusive economic zone and continental shelf of the Republic of Lithuania

71 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions SHIPING SCHEMES Appendix 2 1 scheme. The recommended shipping routes in waters of the Republic of Lithuania

72 Laivybos sąlygos 2019 / Shipping Conditions scheme. Shipping routes division into hydrographic survey categories The division of shipping routes into priority categories of hydrographic survey is carried out according to HELCOM (Baltic Marine Environment Protection Commission Helsinki Commission) re-survey plan. In Scheme: CAT 1 the areas of main shipping routes, CAT 2 the areas of minor shipping routes.