MANO ATPIRKĖJAS GYVAS 1 Velykiniai sveikinimai jums visiems šitą rytą. Labai džiaugiuosi būdamas šiandien čia, maldykloje, šią didį, įsimintiną Velykų laiką. Viešpats davė mums nuostabią dieną šiam garbinimui. Ir mes čia švenčiame didingiausią įvykį, kuris kada nors įvyko pasaulyje, mūsų Viešpaties Jėzaus prisikėlimą. Buvo didinga Jo mirtis; bet ir žmogus miršta, bet niekada nebuvo žmogaus, kuris galėtų prisikelti iš mirusiųjų, išskyrus Jį. Ir štai kur mūsų viltis šį rytą mūsų Viešpaties prisikėlime. 2 Man įeinant šį rytą, praeidamas tarp eilių, aš kelėta akimirkų sustojau ten, gale, kad pažiūrėčiau. Pažiūrėjau į susirinkusius ir pagalvojau: Šitą rytą, taip anksti, žmonės laukime, ateiti ir išgirsti skaitomą Žodį ir himnų giedojimą. Ir tai supratimas To, Kas laiko šiandien mūsų gyvenimus Savoje rankoje. Aš pagalvojau apie veidus, kuriuos aš pripratau matyti anksti ryte prieš daug metų. Jie guli čia
šitose kapinėse, laukdami savo prisikėlimo įvykio. 3 Mąstant apie tai, žinoma, tai priveda prie minties, kad štai šiandien mes čia. Mes tiesiog nežinome, kada mes būsime paimti į tą vietą, kur jie guli šitą rytą. Ir tada, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies žmonėmis mes turime būti ir kaip mes turime artintis prie šito šios dienos prisikėlimo? 4 Jobo Knygoje, 10 19-me skyriuje ir 25 eilutėje, šie keli Žodžiai: Aš žinau mano Atpirkėjas gyvas 5 Tai buvo Jobo pranašyste ir jo žodžiais po to, kai jis matė šią dieną, kurią mes šiandien garbiname, kurioje garbiname, prisikėlimą iš mirusiųjų. 6 Aš išvažinėjau skersai ir išilgai įvairias pasaulio dalis ir mačiau įvairiausias religijos formas ir įvairias garbinimo puses, prireiktų daug laiko, kad pabandyti paaiškinti įvairiausius šio pasaulio religijos fenomenus. 7 Bet šiandien, žinant, kad prieš mus nuostabi diena, ir kad mes susirinkome čia, šį rytą, tiesiog dėl šito garbinimo anksti ryte trumpam laikui. Mes vėl išsiskirstysime į savo namus ir sugrįšime atgal tam, į ką mes šiandien viliamės, dėl išgydymo tarnavimo.
8 Mes jų neturėjome, išskyrus du ar tris kartus, nuo to laiko, kaip mes buvome tarnavimuose. Nes paprastai ateinantiems čia mūsų vietiniams žmonėms į šventyklą atrodo, kad Šventosios Dvasios patepimas tarsi neateina tiesiai čia, nes čia kaip namuose. Kartą taip buvo ir ten, vidurinėje mokykloje Džefersonvilyje; ir paskui tai kartą buvo čia, šventykloje. 9 Ir nuo to laiko, kai aš šį rytą prabudau Aš, atrodo, truputi pavėlavau, bet tai buvo dėl kažkokio tikslo. Aš šį rytą pabudau dar prieš auštant ir laukiau. 10 Ir aš tiesiog tikiu, kad prieš mus šiandien didis tarnavimas išgydymo tarnystėje. Ir mes ruošiamės dabar duoti vaikinams šias korteles, ir jie išdalins jas devintą valandą ryte dėl būsimo išgydymo tarnavimo. Aš tikiu, kad Viešpats dovanos mums nuostabų laiką. 11 Taigi, mes garbinsime Jį maldose ir giesmėse, ir kalbant Žodį, ir paskui pabandysime išsiskirstyti šiandien septintą ryto, jeigu įmanoma, kad kiekvienas žmogus galėtų sugrįžti atgal ir turėtų pakankamai laiko pasiruošti tarnavimui. 12 Maldos kortelės bus dalinamos lygiai devinta, taigi, tai nesusimaišys su likusiais tarnavimais. 13 Paskui, šiandien vakare, irgi, žinoma, krikšto tarnavimas. Mes norime, kad visi jūs aplankytumėte juos, nepažystami mūsų eilėse ir visa kita. Mes tokie laimingi, kad jūs šiandien
ryte su mumis, kad pamatyti šį tarnavimą patekant saulei, ir šventykla užpildyta. 14 Ir taip, šiandien, dabar, pakalbėsime apie įvairias religines garbinimo nuomones. Įvairiose vietose garbinami protėviai, kurie išėjo. Pavyzdžiui: jeigu šitą rytą mes vyktume į Kiniją arba Japoniją ir kalbėtume Dievo Žodį, jie stebėtųsi, apie kokį dievą jūs kalbate, nes kiekvienas žmogus, kuris miršta dievas, kaip tiktai jis miršta. Ir jeigu mes nueisime pas Budos garbintojus arba įvairius musulmonus, tai jie netiki, kad Kristus prisikėlė iš mirusiųjų. Jie netgi netiki, kad Jis mirė. Jie sako: Jis užšoko ant arklio ir nujojo, ir pakilo į Dangų. 15 Bet šiandien mes, iš tikrųjų, turime Tiesą ir Gyvenimo Šviesą. Mano prote nėra abejojimų šiandien, kaip pas Krikščionybės evangelistinį pamokslininką. Mano prote visiškai nėra abejojimo, jokio šešėlio abejojimo tame, kad pas mus yra paslėpta tiesa. Galbūt, geros ir visos kitos religijos, bet pas mus yra Tiesa. 16 Jeigu mes šiandien atkreipsime į tai dėmesį, stebėkite metų laikus. Žinoma, didis Dangaus Dievas, Kuris sukūrė visą dangų ir žemę, sukūrė Jūs galite matyti, kokiu būdu darbavosi Jo protas, kaip pas Jį yra ruduo mirtis; paskui pavasaris priskėlimas. Ir tu turi mirti, kad turėtum prisikėlimą. 17 Visada gyvenimas ateina per mirtį. Jūs gyvenate tiktai mirties dėka. Jūs kada nors apie
tai susimąstėte, kad žmonių rasė gyvena dėka mirties? Kažkas turi mirti, kad tu galėtum gyventi; maistas. Vegetavimas, gyvuliškas gyvenimas, viskas miršta. Ir dėka šios mirties mes valgome maistą. Ir maistas, kurį mes valgome kažko kito mirusi materija, gamina gyvybines kraujo ląsteles mūsų kūne. Taigi, mes gyvename ir augame, ir kvėpuojame, ir valgome tiktai gyvybės dėka, ir dabar ir dėka mirties. Ir tuomet pas mus turi būti mirtis, kad gimtų gyvenimas. 18 Dabar, šis raštas, kuris mums buvo perskaitytas šį rytą, mes galime pavadinti jį didžiu paliepimu, nes tai buvo paskutiniu paliepimu, kurį mūsų Viešpats davė Savo mokiniams. Eiti į visą pasaulį ir pamokslauti šlovingą prisikėlimo gerąją naujieną liudijimui visam pasauliui. Ir tada Jis sugrįš. Ir tie ženklai ir stebuklai lydės šią Žinią, kuri turi būti paskelbta. 19 Ir šiandien, šalyse, mes randame tai Krikščioniškoje religijoje, kad mes randame Amerikoje daug tokių žmonių, besielgiančių su visu rimtumu ir reikiama pagarba tam, mes bandome rasti didžias bažnyčias ir katedros bažnyčias, ir didžias programas, ir visa kita irgi. Šiandien, Velykoms, didžiulės bažnyčios ir kryžiai nupoliruoti dėl šių didžių Velykų pamaldų. Ir šiandien tiesiog dešimtys tūkstančių ir milijonai dolerių bus išleista velykinėms
gėlėms ir panašiai, kad padėti ant altoriaus, papuošti šias didžias bažnyčias ir katedros bažnyčias, kurias mes turime šiandien. 20 Ir Romoje, Katalikų bažnyčios bokšte, ten jie šiame didžiuliame Šventojo Petro morge, kur palaidoti mirusieji žmonės. Jie mėgsta Katalikų bažnyčioje kalbėti: Pas mus tai todėl, kad pas mus guli Šventojo Petro kūnas. Pas mus yra įvairių apaštalų ir mokinių, ir didžių žmonių kūnai, kurie mirė ir Jų kūnai palaidoti čia. Ir jie žiūri į tai taip, tarsi tai kažkoks didžiulis jų religijos ypatingumo įrodymas, kad būtent pas juos yra Dievas. 21 Bet aš visąlaik tvirtinau, draugai, kad visa tai nieko nereiškia. Nieko. Bet kuris žmogus gali mirti ir gulėti žemėje. Bet Tas, kas pakilo iš ten, Tą mes šiandien ir garbiname, gyvą, prisikėlusį, užžengusį Viešpatį Jėzų, Kuris gyvas šiandien. Daugelis gali mirti. 22 Praėjusį penktadienį žmonės šliaužė ant savo kelių aukštyn laiptais Vatikane. Ir daug žmonių atėjo ir šventė mirtį, kuri buvo didi ir tragiška, kuri įvyko su Kristumi. Bet Jis tai turėjo padaryti, kad įrodytų, kad Jis buvo Kristus. 23 Bet šiandien ta diena sekmadienis, tai amžiams patvirtinta. Jis dabar ne miręs. Jis gyvas šiandien, gyvena kiekvienoje širdyje ir kiekviename žmoguje.
24 Vyrai senovėje kaip jie laukė šios dienos, seni patriarchai, ten, Biblijoje: Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Jobas. Daug patriarchų senovėje laukė to laiko, kada Kristus prisikels iš mirusiųjų. 25 Aš galvoju: kaip Jobas, tas, apie kurį mes skaitėme prieš kelias akimirkas, laukė šito ryto! Kada jis buvo senas, metuose, jo kūno mėsa tiesiog krisdavo nuo jo kūno, nuo žaizdų. Jo širdis sielojosi kartume. Ir visokia mirtinga jo esybės dalis nyko. 26 Ir tai buvo toks didis žmogus, kuris padarė didelį įspūdį savo dienos pasauliui; ir reikia pamatyti tai, viskas, kuo jis buvo, visas jo didingumas. Jis pasakė, kad jis eis į rytinius miestus ir princai nusilenks jam, jo išminčiai. 27 Bet štai jis buvo ten, nežinodamas, ką daryti. Atrodė, kad viskas baigta. Jo kūnui galas. Jo turtas išnyko. Jo vaikai išėjo. Viskas, ką jis turėjo paliko. 28 Ir paskui, Dievas Savo malone ateina pas Jobą, ir Jis duoda jam kitą jausmą, kad jis galėtų atverti savo akis ir pamatyti tą dieną, kada bus tas kūnas, kurį jis gaus. Jis žinojo, kad ateis Tas, Teisusis, Kuris atsistos į jo vietą, Kuris prikels mirusiųjų kūnus ir padarys tai. Jis pasakė: Aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas. Man patinka šie pozityvūs žodžiai, kuriuos jis pasakė.
29 Ne aš tikiuosi. Aš jaučiu, kad bus taip. Tai panašu į daugumos šiandien požiūrį: Aš turiu viltį, kad kartą 30 Bet pas Jobą buvo kažkas daugiau. Jis pasakė: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas, teigiama šito pusė. Daugiau nėra negatyvaus. Viskas pozityvu. 31 Ir jeigu šiandien, jeigu pas mus ant bažnyčios kryžius tiktai dėl to, kad parodyti, kokiai Tai viskas gerai, tai Kristus Mes tikime į mirtį, palaidojimą ir Kristaus prisikėlimą. Jeigu pas mus yra tiktai kelėta mirusių kūnų iš dulkių, gulinčių po bažnyčia, ir kažkokie šventi žmonės buvo ten palaidoti, kas tai Pas mus yra tai tiktai kaip viltis, tada mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. 32 Bet kaip mes šiandien dėkingi! Pas mus nėra mirusių kūnų, bet pas mus yra prisikėlusi Viešpaties Jėzaus Kristaus Dvasia, kad Jis pergalingai prisikėlė iš mirusiųjų. 33 Tai daugiau ne aš manau. Tu gali žiūrėti į kryžių ir galvoti taip. Tu gali žiūrėti į kūną, gulintį žemėje ir pasakyti: aš manau ir aš tikiuosi. 34 Bet kada regėjimas, kuris nusileido ant Jobo, kada nors taps realybe širdyje, Viešpaties Jėzaus prisikėlimas Šventosios Dvasios dėka, tuomet pas tave yra: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. 35 Visi šešėliai dingo, visokia šito tikiuosi ir galbūt, ir mums atrodo, kad tai bus tokiu
būdu tamsa. Visa tai dingo dėl kiekvieno, kas kada nors padarė savo širdį Viešpaties Jėzaus Kristaus kapu. 36 Mirė su Juo, palaidotas su Juo ir prisikėlė su Juo! Prisikėlė su Kristumi prisikėlime! Tai nauja viltis, kurią Dievas įdėjo šiandien į mūsų širdis, tai naujas užtikrintumas! Tai viltis dėl tų, kurie laukia to laiko. Bet kada vyras arba moteris buvo kada nors vėl prikelti, dabar tai žinau. Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Kodėl? Jis gyvena mano širdyje. 37 Argi tai šiandien nenuostabu, kad visi šešėliai praėjo? Visi Na ką gi, aš tikiuosi, kad aš pateksiu į paėmimą. Nėra daugiau tikiuosi. Pas mus yra užtikrintumas! Tai viskas. Mes tai žinome. Nėra daugiau aš tikiuosi. 38 Todėl, kad kažkas įvyko mūsų gyvenimuose, kas patraukė visus šešėlius, kada Prisikėlęs Kristus įėjo į mūsų nuodėmingą padėtį, kurioje mes buvome. Ir sena mirė nukryžiavime su Juo, prie aukuro. Ir mes prisikėlėme iš naujo, vėl su Juo, ir gyvename su Juo, ir valdome su Juo. Ir dabar pasodinti Dangiškose srityse Kristuje Jėzuje. Mes jau prisikėlėme su Juo. Prisikėlimas jau praėjo, kiek mums žinoma, nes mes dabar prisikėlėme su Kristumi. Amen. Pasodinti Dangaus srityse Kristuje Jėzuje. 39 Nėra daugiau spėliojimų apie tai. Tai viskas pasibaigė. Amen. Man tiesiog patinka tai. Nėra
daugiau tikiuosi, nėra daugiau norėčiau, nėra tokio. O-o, tai viskas pasibaigė. Mes dabar prisikėlėme su Juo, sėdime Dangiškose vietose. 40 Ir dabar, tai ir daugiau šito dėl Bažnyčios! Jūs tada pasakysite: Broli Branhamai, ką tai tada reiškia, kad mes turime pamokslauti Evangeliją? Tai mūsų sekanti viltis. Tai sekantis. Po to, kai mes prisikėlėme su Juo, pas mus yra didis paliepimas eiti po visą pasaulį ir nešti šią žinią kitiems. 41 Kas per nuostabus rytas, kada Marija Magdalena, motina Marija atėjo ten ankstų rytą prie kapo ir nustebo: Kas nuritins nuo kapo akmenį? Kas galėtų patraukti šį akmenį? Jos toliau ėjo su tikėjimu, tikėdamos. Ir kada pradėjo aušti, liepsnelės ir visi kiti paukščiai nustojo čiulbėti. Ir pirma rytinė žvaigždė nušvietė kelią, ir kaip didžiulis meteoritas praskrido pro žemę ir pakibo virš kapo, kuriame Jis buvo. Ir Angelas atsistojo ten ir nurito akmenį. 42 Ir Jis prisikėlė iš kapo tai pergalė prieš mirtį, pragarą ir kapą. Ir pasakė: Štai, Aš su jumis visada, netgi iki amžiaus pabaigos. 43 Ir šiandien Jis pranašume gyvena mūsų gyvenimuose, ir nėra daugiau spėlionių apie tai. Aš galvoju, kad Velykos viena iš didingiausių laikų. Jeigu kada nors ir buvo laikas, kad pilnos Evangelijos sekmininkai, gimę iš naujo, atgimę
žmonės turėjo šaukti Dievui girių, tai Velykų rytą, kada jie žino, kad tai prisiminimas to, kas atsitiko su jais. Kartą mirusieji nuodėmėse ir nedorybėse; dabar prisikėlę, pasodinti Kristuje Dangaus srityse, žinant, kad gyvas mūsų Atpirkėjas. 44 Dovydas, pranašas senovėje, pasakė: Mano kūnas ilsisi su viltimi, nes Jis neleis Savo Šventajam matyti irimą, ir Jis nepaliks Jo sielos pragare. Kalbėdamas apie prisikėlimą, kad Dievas prikels Kristų pagal Raštus. 45 Ir mes, prisikėlę šiandien su Juo, poziciškai pasodinti su Juo; ir dabar pasiruošę ateinančiam Paėmimui, laukdami to didžio laiko. Mūsų kūnas ilsėsis su viltimi. Mes tai žinome. Šiandien mano prote man nėra ir mažiausios abejonės. Nėra ir mažiausios abejonės bet kokio žmogaus prote čia, kuris buvo gimęs iš naujo, kad jie ten bus taip aiškiai, kaip Dangus virš galvos. Tu turi būti. Kiekvienas pažadas tiesiog dėl šito. Tai viskas. Tiktai prisikelk su Juo; ir tuomet tu gyvensi su Juo, mylėsi Jį, pasodinti kartu Dangiškose vietose, laukdami to didingo laiko. 46 Dabar, didžiu paliepimu buvo eiti į Po to, kai Jis prisikėlė iš mirusiųjų, tuomet Jis Didžiu paliepimu buvo: Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite šią Evangeliją visai kūrinijai. Kiekvienas kūrinys turėjo išgirsti Evangeliją. Tai ir yra šį rytą, paliepimas Bažnyčiai, kad
kiekvienas kūrinys išgirs Evangeliją. Po to, kai kiekvienas kūrinys išgirdo Evangeliją, tuomet Jėzus sugrįš vėl. 47 Jūs stabtelėjote, kad susimastytume šį rytą apie šį sugrįžimą, kad tai tampa matomu? Jis jau dabar čia su mumis. Jis kartą mes Dabar šiandien, tik pamanyk, kad Jo Būvimas šiandien čia. Viešpats Jėzus kitame pasaulyje arba kitame išmatavime, tiesiog čia šiandien Dvasios pavidale. Jo Dvasia susimaišo su mūsų dvasia. Mūsų akys nemato Jo, nes jos dar kūniškos, iki tol, kol neįvyks kažkas, ką mes pamatytume regėjime. Bet Jis čia tiksliai taip pat regimas, tiksliai taip pat realus, kokiu Jis buvo tą dieną, kada Jis kalbėjosi su Marija prie kapo, arba kada Jis sutiko Kleopą kelyje į Emausą. Jo Artumas čia. 48 Tai galima pajausti, pajausti tuo vidiniu krūviu, kuris yra žmogaus kūno viduje, pavadintu nauju Gimimu. Siela buvo įmagnetinta nuo Jo. Ir laikas nuo laiko, kada jūs sutelkiate savo mintis į Jį, tikėdami Juo; tai po kurio laiko atsiranda Kažkas realumas, kurį jūs galite jausti, kaip Kažkas liečia jūsų esybę. Tai įrodymas Jo prisikėlimo. Tai ne manau taip. Tai ne aš tikiuosi. 49 Bet dėl kiekvieno žmogaus, kuris gimęs iš naujo tai aš žinau. Tai, jūs tai žinote. Tai yra ten, kad jūs nustatote su Juo kontaktą. Aš mačiau, kaip šventieji kalbėjo: O-o, jūs
galite Viešpaties Artumas šalia. Jie sako: Juk yra Kažkas! Na, žinoma. Jie tiesiog ten. Tiesiog Jis prisikėlė iš mirusiųjų, ir Jis stovi tiesiog šalia jūsų. 50 Taigi, kartą mes eisime, kad būtume su Juo; šios dvasios čia, kurios gali jausti tą Dvasią, veržiasi prie Šito. Po to, prisikėlime, kada Jis padaro Save regimu, mes būsime irgi padaryti regimais ir turėsime kūną, kaip Jo Paties šlovingą kūną. Nes, mes kylame iš dvasinio pasaulio. Jis atsives mus kartu su Savimi. Visus, kas mirę Kristuje, Dievas pasiims su savimi prisikėlime. O-o, koks nušvytimas! Koks palaiminimas! 51 O-o, jeigu aš nepriimčiau šito O-o, jeigu aš galėčiau tapti karaliumi visos žemės ir man būtų garantuota gyventi milijoną metų; aš neišmainyčiau ir vienų metų garbinti Viešpatį ir to, ką aš mačiau per praėjusius metus ir ko išmokau pas Dievą, į visus pasaulio turtus. Tai palaiminta viltis! Po šito milijono metų, arba kiek ten bebūtų, aš nustočiau egzistuoti. 52 Prieš kurį laiką mes su broliu Koksu (dabar stovi salės gale) sėdėjome ant Privažiuojamas kelias vedė prie namo, ir kelėta atskilusių uolos gabalų gulėjo ant kelio. Ten buvo mažas buožgalvis kažkokio jūros gyvūno arba dar kažkas, kuris gyveno labai daug metų atgal. Aš pasakiau: Pažvelk čia, į tai.
53 Ir brolis Koksas pasakė: Broli Branhamai, įdomu, kiek iš tikrųjų jam metų? 54 Aš pasakiau: Na ką gi, broli Koksai, chronologai, tikriausiai, pasakytų, kad jam milijonas metų; dar prieš tai, kai šita žemė buvo apgyvendinta žmogiškomis būtybėmis, ir vandenys dengė žemę. Šie gyvūnai, tikriausiai, gyveno prie daug, daug milijonų metų. Bet aš 55 Jis pasakė: Pažiūrėk, broli Branhamai, pasakė, argi žmogaus gyvenimas netrumpas, palyginus su šia gyvybe? Tiktai pagalvok, šitas buožgalvis vis dar egzistuoja praėjus milijonams metų. 56 Aš pagalvojau: O-o, aš pasakiau, broli Koksai, ateis laikas, kada šito buožgalvio nebebus. Neliks netgi jo šešėlio. Bet kadangi Jis prisikėlė iš mirusiųjų, aš gyvensiu, ir tu gyvensi per nesuskaitomus amžius. 57 Kada visi buožgalviai išnyks, ir visi seni laikai praeis, ir šešėliai išnyks, mes gyvensime, gyvensime ir gyvensime, per amžius. Nes, priimdami Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą, mes tampame nemirtingomis būtybėmis, dūsaudami Dvasioje, laukdami mūsų išpirkimo laiko, kad mes irgi būsime su Juo Jo palaimintame Artume, kad gyventume amžinai. Kaip puiku! Nenuostabu, kad tai jaudina žmonių širdis! Nenuostabu, kad tai atvedė žmones prie garbinimo.
58 Nenuostabu, kad šiandien žmonės šliaužios savo keliais ir lies akmenis ir trins kryžius, ir ir taip toliau, nes kažkas juose, kažkas žmogaus sieloje šaukia kažko, ko jie negali surasti. Bedugnė šaukiasi Bedugnės. Ir jeigu yra bedugnė šaukianti, turi būti Bedugnė, kad atsakytų į tai. Tiesiog turi būti. 59 Lygiai kaip tai, kad saulė nušviečia lauką, kad jie žiba nuo žiemos šalčio, turi būti Ši saulė dėl kažko išdėstyta čia. Po visu tuo, kažkur nematant žmogiškoms akims, yra augmenija ir gyvybė, kuri vėl išaugs, nes ši saulė buvo duota kaip tik dėl šio tikslo. 60 Ir lygiai taip, kaip žmogiška širdis maudosi Dievo Sūnaus Šviesoje, egzistuoja kažkas nedidelio paslėpto ten, ko žmogus negali paaiškinti. Jis šaukia. Turi būti kažkur. Aš galvoju apie tai, ir mano širdis šokinėja iš džiaugsmo, kad mes žinome, kad su mumis šiandien yra didžiausias įrodymas, kad Kristus prisikėlė iš mirusiųjų. 61 Ir aš, irgi, galvoju apie Senojo Testamento laikus, kada jie laukė Viešpaties Jėzaus atėjimo, kada jie numatė Jį ir garbino nuo vienos tik minties apie tai. Kažkas juose šaukė, bedugnė šaukia Bedugnę, laukdami laiko, laukdami to laiko, kada ateis Jėzus. Dabar, šiandien, po to, kai Jis atėjo 62 Taigi, tada šėtonas bandė apakinti akis tų, kas laukė šito, pasakyti jiems, kad nieko tokio
nebuvo. Bet vienaip ar kitaip, už viso šito ribų, ką mes galime pasakyti šį rytą, bet kaip Šventoji Dvasia skatino jų širdis ir davė jiems alkį ir troškimą, kad greitai ateina Teisusis. 63 Jobas, dabar pagalvokite, keturi tūkstančiai metų Prieš keturis tūkstančius metų iki Viešpaties Jėzaus atėjimo Jobas matė prisikėlimą. Ir kada jis matė tai regėjimo pagalba, kad jis įvyks, prieš keturis tūkstančius metų iki to, kaip tai įvyko, jis turėjo užtikrintumą, kad: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas, ir Jis paskutinę dieną atstatys iš dulkių suirusią šią mano odą; ir aš savo kūne regėsiu Dievą. Aš regėsiu Jį pats; mano akys, ne kito akys, pamatys Jį. Bedugnė šaukėsi Bedugnės, Jobe. 64 Šėtonas, galbūt, bandė užgožti tai mirtimi. Jis galėjo pasakyti: Taip, Jobai, tu eini į kapą. Kirminai paims tavo kūną. Taip. Mes tai žinome. 65 Bet Jobas pasakė: Aš prisikelsiu paskutinę dieną su Juo. Jis turėjo užtikrintumą tuo, kad jis bus ten, nes Jobe buvo kažkas, kas pasakė jam apie tai. Ir kaip šėtonas darė viską, ką galėjo, kad užgožti tai mirtimi ir visu kitu, Jobas laukė šito, kad pamatyti tai. Mirė tikėjime, išleido dvasią; prisikėlė vėl Velykų rytą su Kristumi, šiandien nemirtingas tarp žmonių! Aleliuja! Pastebėkite. Nenuostabu, kad
Angeliškos būtybės gali giedoti: Aleliuja! Žinau! 66 Ir taip, šiandien, galbūt, kas nors, mes galime paliesti kryžius, mes galime paliesti mirusiųjų žmonių kaulus žmonių širdys kažko šaukiasi. Šaukiasi. Kažkas juose, atrodo Būdami žmogiškomis būtybėmis jie nori Jie žino, kad kažkur yra kažkas didingesnio, negu tai ką jie žino, ir jie ieško šito, ieško šito. Ir jie bando rasti tai, garbindami mirusiųjų žmonių kaulus, paliesdami kryžius, statydami didžiules bažnyčias. 67 Bet, o-o, šioje palaimintoje viltyje šiandien, šiame palaimintame užtikrintume, kad kiekvienas žmogus, kuris kada nors turėjo kontaktą su prisikėlimu, žino be šešėlio abejonės, kad Kristus prisikėlė iš kapo, ir mes prisikėlėme su Juo. Mes prisikėlėme su Juo šį rytą. Tai, matote, tai ne 68 Tai alkis, kiekvienas iš jūsų, kada atėjo pas Kristų. Prieš tai, kai jūs priėmėte Šventąją Dvasią, jūs alkote ir troškote. Jūs kažką darėte. Jūs ieškojote. Jūs skaitėte Bibliją. Jūs verkėte. Jūs galėjote daryti viską, ką tik buvo galima. Jūs galėjote skaityti maldas. Jūs galėjote kartoti maldas iš rožančiaus. Jūs galėjote daryti visokios rūšies religinius darbus. Jūs galėjote nebevalgyti mėsos. Jūs galėjote laikytis šeštadienio. Jūs galėjote daryti visus šiuos
religinius dalykus, apie kuriuos šiandien kalba pasaulis. 69 Bet kada sykį jūs atidavėte save nukryžiuoti ateina prisikėlimas. Tai suteikia tau užtikrintumą tame, kad: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas! Tvirtai aš tikiu: mano Jėzau! Juo aš paguostas ir džiaugiuosi Juo; Paveldėti Dangų Jis nori duoti, Kaip malonu turėti Jį! 70 Tai geroji naujiena. Tai svarbus potvarkis. Tai didis paliepimas, kad mes turime eiti po visą pasaulį ir pamokslauti Evangeliją. Duoti Jį žmonėms, prisikėlimo jėgoje. Dabar, tikint, kad 71 Ir taip, mūsų laikas dėl šio nedidelio pokalbio kartu jau pasibaigė. Dabar mums reikia pamokslauti, po kelių valandų, sugrįžti atgal ir pamokslauti šiandien Velykiniame tarnavime. 72 Bet šiandien, koks nuostabus jausmas šiame nedideliame pokalbyje! Koks nuostabius bendravimas kartu! Ir aš tikiu visa savo širdimi, kad šiandien ši sena šventykla pamatys tiesioginį įrodymą to, kad Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų, matomai, prieš jų akis; Dievas, gydantis ligonius ir darantis didelius stebuklus ir ženklus, kurie buvo įtraukti į didį
paliepimą. Didis išpirkimas, kuris įvyko Golgotoje, įtraukė šiuos dalykus. 73 Po to, kai Jis prisikėlė iš mirusiųjų, Jis pasakė: Jūs turite eiti po visą pasaulį ir pamokslauti Evangeliją visai kūrinijai. Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki. 74 Ir pas jus gali būti visos katedrų bažnyčios ir visokie prisilietimai, ir visa kita, ką jūs panorite. Bet duokite man prisikėlusią Jėgą, kad aš galėčiau matyti Jėzų Kristų šiandien, kaip Lygumų Leliją ir Rytinę Žvaigždę. Man tai galutinis sprendimas. Ir tuomet aš galiu pasakyti su Jobu iš senovės: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Kas tau nuodėmes nuplaus? O, niekas, tiktai Jėzaus Kraujas. 75 Kas gali mane išgydyti nuo visokios ligos, bet kokios vergystės, kurioje aš kada nors buvau? Tiktai Jėzaus Kraujas ir Jo prisikėlimo Jėga. Kaip nuostabu! Aš myliu Jį. O jūs? [Susirinkimas sako: Amen. Red.] Tebūna palaimintas Jo šventas Vardas! 76 Dabar, ar buvo Jobas nusivylęs? Jobas patikėjo tuo, ir argi jis žuvo? Ne. Niekada. Jis pamatė savo apreiškimą ir paliko apgautu? Argi bedugnė, šaukianti Bedugnę, apgavo Jobą? Daugelis galėjo taip pagalvoti jo dienomis. Bet, o-o, kaipgi tai atsitiko pabaigoje? Jobas mirė,
kada jau buvo senu žmogumi, Dievas palaimino jį gyvenime. 77 Aš sakau jums, stebėkite bet kurį žmogų, kurį tiktai norite. Paklausykite tai, jūs, žmonės iš šios šventyklos, ir tie, kas mus aplankė. Kokiu gyvenimu tu gyveni tokį gyvenimą tu ir pjauni. Jūs, tiksliai, ką jūs pasėsite tą ir nupjausite. Neseniai man sukako keturiasdešimt šeši metai. Dievas leido man nugyventi gana ilgai, kad pamatyčiau, kad tu negali elgtis neteisingai, kad tai būtų nepastebėta. 78 Tu turi elgtis teisingai, nes Kristus prisikėlė iš mirusiųjų ir Jo akys virš Bažnyčios, ir Jis stebi Ją ir valdo Ją. Niekada neikite prieš Šventosios Dvasios jausmą, kada Ji kalba jums ką nors daryti. Nesvarbu, ką sako pasaulis, darykite tai, ką Ji sako jums daryti. Ji visada įrodys Tiesą ir išsaugos Tiesą tvarkoje. 79 Dabar, kada jis kada šis didis Viešpaties pranašas, Jobas, kada jis mirė ir buvo palaidotas. Dabar tiesiog truputi džiaugsmingiau, apie tai 80 Aš dabar noriu šį nedidelį tarnavimą privesti prie pabaigos, kad mes galėtume sugrįžti namo ir sugrįžti atgal dėl didingo išgydymo tarnavimo. Aš tiesiog 81 Aš ne fanatikas. Jūs žinote, kad aš ne fanatikas. Arba, jeigu aš fanatikas, aš šito nežinau. Bet aš tiesiog jaučiu savyje Kažką stumiančio ir siekiančio. Aš tiesiog tikiu, kad
mus šį rytą laukia kažkas didingo dėl Dievo šlovės. Aš kalbu jums, aš... O-o, tai bent! Kas... Žinoti tokį svarbų dalyką, kad Kristus gyvena šiandien! Kada visas pasaulis nusiteikęs prieš aplink, visur, ir kiekviena religija ir viskas, kas egzistuoja, visa grupė gali atmesti Tai; nesvarbu, bet man Jis gyvas. Jis gyvena. Tada mes pamatysime, ar nuvils Tai žmones, kad jie tiki Tuo. 82 Jobas, kad jis mirė, jis buvo palaidotas ten, lauke. Ir jo kapą išsaugojo. 83 Ir paskui atėjo senieji pranašai, Abraomas. Mylimieji iš Biblijos, Abraomas ir Sara. Kada Sara mirė, Abraomas nupirko žemės sklypą tiesiog šalia tos vietos, kur buvo palaidotas Jobas, ir palaidojo Sarą. Jis pasakė: Aš bendraįpėdinis su jumis, ten, už tos ribos. O-o, tai bent! Man tai patinka: Bendraįpėdiniai! 84 Taip šiandien kai kurie iš jų sako: Na ką gi, broli Branhamai, tu turi omenyje, kad tu nori palikti baptistų bažnyčią? Tu nori padaryti tai, tą arba dar kažką? 85 Aš bendraįpėdinis su šiais šventuoliais, ir aš aš noriu būti su jais. Aš Kur, kaip senovėje pasakė Rūta: Kur tu Tavo tauta mano tauta. Tavo Dievas mano Dievas. Kur tu mirsi aš mirsiu. Kur tave palaidos aš būsiu palaidota. Aš noriu mirti dėl savęs tiek, kol aš netapsiu nauju žmogumi Jėzuje Kristuje.
86 Taigi, jie palaidojo Jobą. Ir Abraomas palaidojo Sarą tiesiog šalia, šalia tos vietos. Kažkas buvo juose; tas instinktas! 87 Na ir kas, pasakysite jūs, dabar argi tai egzistuoja, broli Branhamai? Ir taip, jūs kalbėjote apie įvairias religijas. Jie irgi perskaitė tai knygoje. Juk taip. Jie perskaitė tai knygose. 88 Bet tai ne knygos perskaitymas. Tai apreikšta Knyga. Tai Žodis. Sėkla pradeda augti, tai aš žinau. Jeigu tu skaitai tiktai raidę, tu pasakysi: Aš tikiuosi. Aš taip galvoju. Bet kada sėkla išaugina gyvenimą, tuomet tu žinai tai. Amen. Amen. O-o, tai aš žinau. 89 Jobas pasakė: Aš žinau! Aš tikėjausi; aš tikėjau tuo; aš aukojau aukas; aš visa tai dariau; aš tikėjausi. Bet kada atėjo regėjimas, ir jis matė tai, jis pasakė: Aš žinau tai. Kažkas atsitiko. 90 Tu gali vaikščioti į bažnyčią. Tu gali kalbėti apie visus Apaštalų Mokymus. Tu gali daryti visus šiuos religinius dalykus. Tu gali būti krikštytas bet kokia forma, kokią tiktai tu panorėsi. Tu gali daryti visus šiuos dalykus, ką tiktai panori. Bet iki tol, kol tavo siela nebuvo pažadinta Viešpaties Jėzaus prisikėlimu, tu Viskas tikiuosi tada pasitrauks, ir nusileis aš žinau. Aš žinau! Jobas pasakė: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas.
91 Abraomas pasakė: Aš turėjau tokį pat regėjimą. Kada ten, aukštai kalnuose, kada (Kristus) Dievas sutiko mane, ir davė man Savo išperkamuosius vardus, kaip Jehova-Ire, Jehova-Rafa ir visus kitus; matant mirtį, palaidojimą ir prisikėlimą. Matydamas tai, ir aš įsivaizdavau tai savo paties sūnuje, kada aš mačiau mažąjį Izaoką. Jo motina (čia mirusi mama), jos berniukas. Kada aš paėmiau jį ant kalno, leidau jam nešti savo malkas viršun, į kalno viršūnę, Pradžios, 22, ir ten jis aš uždėjau jį ant aukuro ir ruošiausi atimti jo paties gyvybę. Žinau, kad aš priėmiau jį, kaip iš mirusiųjų, aš tikėjau, kad Jis prikels jį vėl. Ir kiaurai šią didžią viltį, kuri daužosi jo širdyje, aš žinau, Jis pasakė, kad Jis gali jį prikelti vėl. Matote? Tai buvo prisikėlimo numatymas; tas pats buvo ir pas Jobą. 92 Taigi, jis pasakė: Dabar aš bendraįpėdinis su Jobu, todėl, palaidokite mane toje pačioje žemėje. Juk taip. Taigi, jie paėmė jį ten, paėmė ten Sarą ir palaidojo ją tiesiog ten, šalia Jobo. Abraomas pasakė: Kadangi jie Ši žemė gali priklausyti kažkam kitam, arba nes davėte ją man. Aš nenoriu, kad jūs duotumėte ją man. Aš noriu užmokėti už ją. Nors jūs ją duodate man, bet aš noriu užmokėti už ją. 93 Ir tokiu būdu su kiekvienu žmogumi, kad malone jūs išgelbėti, o ne darbais, jūs nieko negalite padaryti. Bet jeigu tu kada nors turėjai
palaimintąjį prisikėlimą savo širdyje, tu nori gyventi Krikščionio gyvenimą, visas tavo širdies troškimas elgtis teisingai. O-o, man tiesiog patinka tai! Tai ne tas, kad tu privalai tai daryti. Tu neprivalai, bet Kažkas tavyje skatina tave trokšti tai daryti. Tu nori tai daryti. Tu darai tai ne todėl, kad tai pareiga. Tu darai tai iš meilės. 94 Jūs pasakysite: Aš žinau. Na ką gi, aš turiu šitą rytą atsikelti ir paruošti vaikus į bažnyčią. Oi-oi-oi! Matote? O! Jūs niekada nesilietėte prie prisikėlimo. 95 Broli, kada prisikėlimas įėjo į tavo širdį, tu trokšti tai daryti. Yra kažkas, kad tu tiesiog negali laikytis nuošaly nuo šito; Kažkas viduje. 96 Jobas, kada jis tai pamatė! Ir Abraomas tai pamatė; jis palaidojo Sarą šalia Jobo. Nupirko lauką, nupirko jį už savo pinigus, kad tai būtų teisėta. Pastatė prieš tai liudininkus, kad jis būtų tikras, kad jis nupirko šį lauką dėl palaidojimo. Ir paskui, pats Abraomas, kada jis mirė, jis buvo irgi palaidotas kartu su jais, tame pačiame lauke. 97 Abraomui gimė Izaokas. Ir kada Izaokas mirė, jis buvo palaidotas su Abraomu; to pačio regėjimo įtakoje, tos pačios minties, tos pačios gelmės, šaukiančios Gelmę, to pačio, aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Tas pats, tas pats įrodymas. 98 Ir po to, kada Izaokui gimė Jokūbas. Ir Jokūbas mirė, ten Egipte, toli nuo savo žemės.
99 Ir jis buvo šlubas žmogus. Jis vaikščiojo kitaip, nei ankščiau, nes kartą naktį jis susilietė su Dievo Angelu. Ir Viešpats palietė jo klubą ir privertė jį vaikščioti kitaip. Jis turėjo įrodymą, kad Jis laikė Dievą, ir Dievas laikė jį. Ir taip ir tada, kada jis gavo įrodymą, šį šlubą klubą, su kuriuo jis vaikščiojo, vertė jį vaikščioti tiesiai. 100 Iš vienos pusės didelis pagyrūnas, didelis... Taigi, kaip jį iš tikrųjų vadino, jis buvo apgavikas. Jis buvo pavadintu apgaviku. Pats žodis Jokūbas reiškia apgavikas. Ir kada jis buvo šioje apgaviko pusėje; tai buvo didelis, stambus, stiprus apgavikas. 101 Iš kitos pusės tai šlubuojantis princas, kuris buvo su Dievu; prisilietęs, kitas, jis turėjo savyje šią palaimintą viltį! Jis vaikščiojo kitaip. Jis veikė kitaip. Jis gyveno kitaip. 102 Ir kada atėjo jam laikas mirti, ten, toli Egipte. Pagalvokite dabar apie tai. Su tuo įkvėpimu, prieš prisikėlimą, duotu jam pagal tikėjimo saiką, pirm prisikėlimo. Jis pasakė: Aš žinau, kad kažkas įvyks ten Egipte, vieną ne Egipte; bet ten, pažadėtoje žemėje, kartą. Taigi, toje pačioje vietoje, kur šis įkvėpimas Prieik prie manęs, mano berniuk, Juozapai, kuris buvo pranašu. Jis pasakė: Prieik ir padėk savo ranką ant tos iškovotosios, ant tos vietos, kur aš buvau. Ir prisiek, kad tu nepalaidosi manęs čia. Nes jis žinojo, kad būtina, kad jis būtų kartu su tais žmonėmis.
103 Štai kodėl mes šiandien norime giedoti, kada mes dedame savo rankas ant seno, grubaus kryžio: Aš eisiu su nedaugelį paniekintais Viešpaties; nors tai kritikuoja, nors iš to šaiposi, nors aš galėčiau čia būti įžymiu ir populiariu. 104 Štai taip, kartą, kada aš buvau vaikinuku, lakščiau po miestą ir buvau truputi populiarus tarp ir taip toliau, jaunų vaikų. Bet kartą aš pamačiau kažką, kas įėjo čia. Ir aš užėmiau vietą šlubuojančioje pusėje, kitoje pusėje. 105 Argi jūs nesidžiaugiate šį rytą, kad jūs užėmėte savo vietą ten? Nes kažkas buvo jumyse! [Susirinkimas sako: Amen. Red.] 106 Jauna ledi Kada aš buvau dar berniuku pamokslininku, štai čia, šioje vietoje, kur aš pamokslavau, ji Kartą vakare aš paėmiau ją į bažnyčią. Ji pasakė: Bilai mes po bažnyčios eisime į filmą? Aš pasakiau: Aš nenoriu į filmą. 107 Ji pasakė: Na tada, pasakė, mes galime, mes galime susitarti ir susitikti, kad eiti kur nors pašokti? O mergaitė buvo sekmadieninės mokyklos mokytoja. 108 Ir aš pasakiau: Kam? Ne. Jos brolis buvo tarnautoju. Jis gyvena visai netoli nuo čia. Ir jis... Paklausė: Mes galime eiti į šokius? Aš pasakiau: Aš nešoku. 109 Ir ji paklausė: Nešoki? Pasakė: Kur gi tu nors kada gali pasilinksminti?
Aš pasakiau: Eime į bažnyčią, parodysiu. Amen. 110 Aš pasakysiu tau, broli, kada aš jaučiu šią prikeliančią, pakeičiančią Viešpaties Jėzaus jėgą, cirkuliuojančią žmogaus kūne, tai suteikia tobulą užtikrintumą, per penkias minutes Tame daugiau džiaugsmo, negu visuose pasaulio malonumuose, kurie gali būti pasiūlyti. Tai prikelianti Jėga! 111 Na ką, tą vakarą nusidėjėliai atėjo prie altoriaus. Ji sėdėjo ten gale, irgi verkė. Aš pasakiau: Taigi, sese, matai, kur mano džiaugsmas? Aš pasakiau: Aš tiesiog dabar laimingesnis, negu visa tai, ką tu galėjai man duoti pasaulyje. Pasaulis ir visa jo jėga niekada neužimtų Šito vietą. Matant ateinančias sielas, Kažkas tame yra! Pasakysi: Ką gi, ir kas iš šito? Tai juk ne tavo reikalas. 112 O-o, taip, mano irgi. Tai kiekvieno vyro ir moters reikalas, kurie gimę iš Dievo Dvasios, matyti, kaip Krikščionys ateina į Dievo Karalystę. Tai tavo pareiga. Tai tavo reikalas. Ir kas tai per džiaugsmas, kada visa tai vyksta, jūs matote, koks pasaulis. Taip. 113 Jokūbas pasakė: Dabar padėk savo ranką čia ir prisiek, kad tu nepalaidosi manęs čia. Taigi, jie paėmė jį ir palaidojo jį ten su visais kitais. 114 Ir tuomet tuomet Juozapas, tai tarsi perėjo nuo Jokūbo Juozapui. Ir kada Juozapas mirė ten,
Egipte, jis pasakė: Dabar, paklausykite, nelaidokite manęs čia, nes aš žinau, kad kartą mes išeisime iš čia. Taigi, aš Jūs tiesiog palikite mano kaulus ant žemės. O-o, tai bent! Aš noriu pateikti kiekvieną liudijimą, kurį tiktai galiu, kad aš tikiu tuo. Taip. Pasakė: Po to, kai aš mirsiu, tiesiog palikite mano kaulus ten, liudijimui. Matote? Kas tai? Jis galėjo pasakyti taip pat, kaip Jobas: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas, nes jis viską matė jau įvykusiu. Jis matė, kaip Jobas. 115 Jobas matė tai regėjime. Abraomas matė tai per Izaoką. Ir Izaokas, kuris ir Jokūbas, ir taip toliau. Ir Jokūbas matė tai grumtinėse. 116 Dabar, Juozapas matė tai per savo asmeninį gyvenimą. Jis matė, kad jis gimė ypatingu berniuku, kad jis buvo regėtoju. Kad su juo buvo kažkas ypatingo; jis galėjo matyti regėjimus. Jis negalėjo šito suprasti. Jis netgi nuėjo ir pažiūrėjo Papasakojo savo motinai ir tėvui, kada jie bandė pataisyti jį, kada jis matė kaip visos pėdos lenkėsi jo pėdui. Jis negalėjo šito suprasti. Bet paskui jis suprato kitą, kad jis buvo išduotas savo brolių. Jis pasakė: Ką aš čia atstovauju? Kokį išankstinį žinojimą aš priimu? Jis stebėjo savo asmeninį gyvenimą. 117 Ir bet kuris žmogus gali stebėti tavo gyvenimą ir maždaug pasakyti, kas tu esi, jeigu tu tiesiog patikrinsi save, ar iš tikrųjų tu Krikščionis ar ne. Stebėk tai, ką tu darai, ir ką tu
kalbi, ir su kuo tu bendrauji ir panašiai. Tu sužinosi, ar iš tikrųjų tu gavai ten kažką ar ne. 118 Jis matė savo gyvenimą, kada tai pradėjo pildytis. Ir toliau, jūs žinote, jie sužinojo, kad jis buvo įmestas į duobę; apgautas savo brolių, norėjo užmušti ir įmesti į duobę, bet jis vėl buvo pakeltas. Juozapas numatė tai. Jis matė save kalėjime. Jis matė save kameroje. Jis matė, kad Dievas, visgi, buvo su juo, ką jis bedarytų. Jis buvo klestėjimo kunigaikščiu. Pasaulis klestėjo. Kur tik buvo Juozapas, ten buvo klestėjimas, nes jis buvo klestėjimo kunigaikščiu. Ir jis kalbėjo apie Kristų. 119 Kur tik buvo Kristus ten klestėjimas. Ir kada Kristus sugrįš į žemę, visas žemės prakeiksmas bus pašalintas vienoje iš šių dienų. Sena dykuma žydės, kaip rožė, ir kalvos pasidarys lygumomis. Ir ji atneš perteklių, nes Jis klestėjimo Kunigaikštis, kur Jis bebūtų. Aleliuja! Klestėjimo Kunigaikštis! 120 Mes galėtume užtrukti tiesiog dabar tame apie valandą! Bet dabar pasiskubinsime, mes turime paskubėti. 121 Dabar pažiūrėkite į Juozapą, matydamas tai tada, kada jis žinojo viską, ką jis darė. Jis matė savo brolius, kad išdavė jį, ir, pagaliau, jie atėjo pas jį, nežinodami, kas jis; ir nuolankume nusilenkė prieš jį. Ir tie, kurie nukryžiavo jį, kaip tai buvo, įmetė jį į žemę, tie, kurie pardavė jį egiptiečiams, visi tie, kurie blogai elgėsi su
juo, stovėjo prieš jį. Ir jis didis kunigaikštis; ir jie drebėjo. Ir jie pasakė: O-o, tai Drebėjo, nes pasakė: Mes užmušėme savo brolį. Ir visa apie tai, ir kaip tai turėjo būti pranašišku ženklu. 122 Juozapas, jis žinojo, kad tokia pasaulio padėtis bus prieš Viešpaties Jėzaus atėjimą, taigi, jis paminėjo apie savo kaulus. Jis pasakė: Nelaidokite manęs čia, bet aš noriu palikti visokį liudijimą, kurį tiktai galiu, kad aš tikiu, kad kartą bus prisikėlimas, ten, kur išėjo visi tie, kas turėjo tą patį įkvėpimą. 123 Ir taip gali šiandien ryte pasakyti Bažnyčia! Nors mus vadina fanatikais ; todėl, kad mes tikime į prisikėlimo Jėgą; nors mes tikime Dieviškuoju išgydymu ir visus antgamtiškus ženklus, kuriuos pažadėjo Kristus; mes turime užimti neraštingų arba fanatikų pusę, ir taip toliau! Jokio skirtumo, ką būtina užimti, kol mes žinome, kad mūsų Atpirkėjas gyvas, ir parodė mūsų širdyse įrodymą, kad Jis gyvena ir valdo. 124 Juozapas pasakė: Aš noriu pateikti kiekvieną liudijimą prieš šėtoną, kurį aš tiktai galiu. 125 Taigi, jis numetė ten savo kaulus, ir jie ten gulėjo keturis šimtus metų. Amen. Nes žvelgė už tos ribos! Žmonės pasakys: Koks fanatikas! Tuomet tai atrodė, tarsi fanatikas, bet išaiškėjo, kad tai Tiesa. Amen. 126 Ir taip atsitiks su kiekvienu, kas turi šį rytą šią palaimintą šios temos viltį, Aš žinau, mano
Atpirkėjas gyvas. Aš žinau tai, nesvarbu kas ten dar! 127 Sako: O-o, mes čia klestime. Visas Egiptas klesti, kol mes čia, visa kita. 128 Bet tame nebuvo jokio skirtumo. Jis žinojo, kad jie išėjo iš ten taip tiksliai, kaip gyvuoja pasaulis. Jis pasakė: Ir taip, paimkite ten mano kaulus, ir palaidokite juos ten, Egipte ten, pažadėtoje žemėje, Kanaano žemėje, ne Egipte. Ir kada ji Ateina Mozė, kitas įkvėptasis pranašas, ir jis paėmė Juozapo kaulus, ir paėmė juos ir palaidojo juos tame pačiame lauke, toje pačioje vietoje, kur buvo palaidoti visi kiti. Jis nuėjo keliu su visais kitais. Kodėl? Kažkas buvo jame. Kažkas jame! Nesvarbu 129 Tu negirdi, kaip visi kiti žmonės ten kalba ką nors apie tai. O kas, visur gerai. Jie tiesiog krenta ten, kur nori. 130 Bet kažkas jame buvo, Kažkas, kas turėjo tą patį regėjimą, kurį turėjo Jobas, tas pats regėjimas, kuris buvo pas visus kitus. Nesvarbu, ką galvojo visas likęs pasaulis apie tai, ką jie daro, tai neturėjo nieko bendro su Juozapu; tai neturėjo nieko bendro su Abraomu, su Izaoku, su Jokūbu, su visais kitais. Kažkas veržėsi į tą pažadėtą žemę. Tai atrodė fanatiškai, bet jie šito norėjo, nes juose Kažkas buvo. Bedugnė šaukiasi Bedugnę.
131 Taip šiandien ir su kiekvienu tikinčiuoju. Kažkas juose yra, kas siekia šito. Nesvarbu, tu gali pabandyti tai, tą arba kitą, bet Kažkas veržiasi. Tu žinai be šešėlio abejonės, kad yra Miestas, kurio Kūrėjas ir Statytojas Dievas. Tu žinai, kad ten Kažkas yra, todėl tu veržiesi į Tai. 132 Taigi, praėjo šimtai metų nuo tos dienos, kai jie palaidojo jį, tuos kaulus. 133 Ir pagaliau, kartą: Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Ir Jis atėjo į žemę, ir Jis atėjo per prakartėlę, vargšai ir apleisti. 134 Bet Kažkas buvo Jame, kas žinojo! Jis stovėjo ten su viena pranašyste iš Biblijos. Jis pasakė: Sugriaukite šią šventyklą, ir aš per tris dienas atstatysiu ją. 135 Jis buvo vienintelis Žmogus, kuris galėjo pasakyti, galėjo kada nors pasakyti tokį teiginį, arba kada nors bus pajėgus pasakyti taip. Aš turiu valdžią paguldyti Savo kūną į kapą; Aš turiu valdžią prikelti jį vėl. Taip. Pats Emanuelis! 136 Ir po to, kada Jis mirė, ir Jo mirties dieną jie nuėmė Jį nuo kryžiaus ir paguldė Jį į kapą. Ir Jis gulėjo ten nuo penktadienio vidudienio iki sekmadienio ryto, iki to nuostabaus Velykų ryto, kada Jis prisikėlė vėl. Ir Jo siela buvo
išlaisvinta ten iš pragaro kalėjimų, kur Jis nusileido, kaip nusidėjėlis, už tave ir mane, paimdamas mūsų nuodėmes, kad duotų mums tikrą užtikrintumą. Nėra daugiau priežasčių abejoti; tai suteikia tobulą užtikrintumą. Jis pasakė: Aš 137 Nes Jis tai įvykdė. Jo siela buvo numesta į pragarą, nes jis buvo ištremtasis. Jis buvo atpirkimo ožiu Senajame Testamente, ant kurio jie uždėdavo žmonių nuodėmes, ant atpirkimo ožio, ir paleisdavo jį į dykumą mirti. Jėzus buvo atpirkimo ožiu, ant kurio buvo žmonių nuodėmes, ir buvo nustumtas ir nuėjo į pragarą, kad kentėtų bausmę. Jo kūnas nuėjo į kapą, kad užmokėtų mūsų prisikėlimo kainą. O Dieve! 138 Paskui, tą Velykų rytą, kada Jis keliasi vėl iš kapo, kur mirties skausmai ir pragaras negalėjo sulaikyti Jo. Ir kada Jis prisikėlė vėl Velykų rytą, ne tik Jis prisikėlė, bet taip atėjo Jobas, Jokūbas, Abraomas, Izaokas. Visi kiti iš jų įėjo į prisikėlimą, Mato, 27, ir pasirodė daugumai gatvėse. Tai buvo pagal jų liudijimo antspaudą, nes jie turėjo kažką savyje, kas kalbėjo: Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Ir kiekvienam žmogui Dabar jie žinojo! 139 Dievas žinojo, kad ateinančiose dienose, kad teologai imsis už šios Biblijos. Jie žinojo, kad išsilavinę užsiims Ja, kad jie įneš į Ją savo asmeninius aiškinimus, kad jie sakys: O-o, čia
ne tai turima omenyje. Ten ne tai turima galvoje. 140 Taigi, kad padaryti tai neabejotinu, kad Jo didingi planai ateinančiuose amžiuose būtų įvykdyti Atidžiai dabar paklausykite, kada baigiame susirinkimą. Tokiuose būsimuose amžiuose, kad Jo planas būtų įvykdytas, Dievas davė dėl šito tam tikrą liudytoją. 141 Mes galime perskaityti Tai ir pasakyti: Aš tikiu tuo. Tai protiška. Tai intelektualus tikėjimas. Tai psichinė teologija. Bet yra Kažkas už šito ribų. Taip. 142 Jis ne tiktai prisikėlė iš kapo, bet Jis pakilo aukštyn ir siuntė atgal Šventą Dvasią. Jis pakilo aukštyn ir davė dovanų žmonėms; pasiėmė belaisvius ir davė dovanų žmonėms. 143 Ir šiandien, kada teologai įlindo į Bibliją, po to, kaip buvo įsteigtos bažnytinės organizacijos, jie sako: O kas, mums tai ir duota, kažkokie žmonės palaidoti po bažnyčia, kažkokie šventieji: mes atkasime jų kaulus ir atnešime juos čia. Kai kurie pasakė: Mes pastatysime bažnyčią virš kapo, kur Jis kur Jis buvo nukryžiuotas, arba kur Jis buvo palaidotas. Mes čia pastatysime bažnyčią. Žmonės materialistiškai bando daryti materialinius dalykus, bet tai kas niekas. Nieko tame nėra. Tai visa niekai, ir nieko tame nėra. 144 Bet tikrasis prisikėlimas dėl tų, kas mirė su Juo, gimė iš naujo, turi šį tikėjimą aš žinau.
Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Ir Dievas veikia su tais žmonėmis su stebuklais ir ženklais, ir čia didis paliepimas parodo, kad Jis prisikėlė iš mirusiųjų ir regimai rodo stebuklus ir ženklus. 145 Telaimina jus Dievas. Jūs tikite tuo? [Susirinkimas sako: Amen. Red.] Jūs tikite visa savo širdimi? 146 Dabar pasiskubinsime į namus. Valgykite savo pusryčius ir sugrįžkite atgal dešimtą valandą. Ir ruošiamės pasiusti jaunuolius išdalinti maldos korteles dešimtą valandą. 147 Ir mano manymu pasakyti šitą rytą paskutinį žodį apie tai, kol vėl aš nesugrįšiu. Tas pats Viešpats Jėzus, Kuris prisikėlė iš mirusiųjų gyvas šiandien, ir gali daryti tuos pačius dalykus, kaip Jis pažadėjo. Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki, kol Aš nesugrįšiu atgal. Nors tave išvarys, nors tave pavadins fanatiku, Jis vis tiek čia, visoje Savo Jėgoje. Telaimina jus Dievas. Aš meldžiu, kad Dievas duotų jums šiandien Velykas, kurios jūs niekada neužmiršite, kol jūs gyvi. 148 Dabar, jūs pasakysite: Tu ką, prieš juos, tuos žmones, kurie vaikšto į bažnyčias, ir didžiulius kryžius, ir visa kita. Ne, pone, mano broli. Tie dalykai, kiek jie gali būti geri, tiksliai, kaip įėjimas Štai ką aš galvoju apie tas didžiules bažnyčias.
149 Jūs pasakysite: O-o, žinoma, jeigu Viešpats duotu mums didelį pastatą, aš vertinčiau tai. 150 Bet štai mano šito išvada. Jūs kada nors susimąstėte apie tas gamyklas ir fabrikus, ir apie statybą didelių, ilgų keleivinių traukinių, apmuštų barchatu, visos sėdinės gražios, viskas nušlifuota ir didžiulis švilpukas viršuje. Ir ten sėdi vairuotojai, be gramo garų, kad trauktų jį? Matote? Jūs tiesiog Tai neatneštų ir gramo naudos. Aš geriau turėčiau kur nors rankinę dreziną su garais jame, negu turėti visa tai, (ar ne taip?), nes jūs ruošiatės kažkur vykti. Tai tiesa. Taigi, dabar tiesiog atminkite tai, realus prisikėlimas, realus. 151 Jūs pasakysite: Šitas gali važiuoti pats, štai ten. Kaip jis gali važiuoti? Įrodyk man tai. 152 Ir štai ką mes padarėme. Mes aptraukėme pliušu sėdines. Mes nublizginome švilpuką. Mes nublizginome mokslininkus, kad mokytų su didžia teologija ir naudotų didžius svarbius žodžius, kurie tiesiog nuostabu, kad jie mokosi žodyną, vos ne visą naktį, pamokslui, kad išsakytų tai sekančią rytą, reikšmingais išpūstais žodžiais. Bet, broli, man tai niekai. 153 Duokite man Kristų. Duokite man prisikėlimą. Duokite man įrodymą mano širdžiai, kad Kristus prisikėlė iš mirusiųjų. [Brolis Branhamas tris kartus beldžia į sakyklą. Red.] Dėl manęs tai viską išsprendžia. Amen.
154 Duokite man ką nors, kad aš galėčiau pasakyti su Pauliumi iš senojo Ir ta didžiulė, tamsi kamera yra ten, prieš mane, kaip mirtingiems. Ir aš daugiau ne kūdikis, aš žinau, kad kiekvieną kart, kada plaka mano širdis, aš judu prie šios didžiulės, tamsios kameros su pavadinimu mirtis. Kiekvieną kart; ir kartą ji padarys paskutinį savo dūžį, ir aš turėsiu įeiti į šią mirties kamerą su kiekvienu mirtinguoju. 155 Bet aš noriu pasakyti su Pauliumi, didžiu apaštalu, kaip jis pasakė: Aš noriu pažinti Jį Jo prisikėlimo jėgoje, kad kada Jis pašauks iš mirusiųjų, tuo metu aš įeisiu kartu su Juo. Štai ko aš noriu: žinoti Jį šį rytą. Štai, kodėl aš dėkingas Dievui: Aš žinau Jį Jo prisikėlimo jėgoje. Kad aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. 156 Šios aklos akys, kurios kartą buvo apakintos, dabar atsimerkė. Šis mažas, gležnas kūnas, sveriantis maždaug šimtą dvidešimt penkis kilogramus, svyrinėji čia, buvo kūnas nužengė ant jo. Ši širdis, kuri kartą buvo juoda dėl nuodėmės, buvo padaryta balta. Šie troškimai, kurie mėgo tai, kas šiame pasaulyje, jie mirė prieš dvidešimt du metus, ir dabar ji prikelta. 157 Ir šioms mirtingoms akims, pro kurias aš žvelgiu, aš turėjau privilegiją, Dievo malone, matyti, kaip luoši vaikšto, aklieji praregi, o-o, dideli stebuklai ir ženklai, ir Dievo jėgos. Aš žinau, gyvas mano Atpirkėjas. Aš žinau tai
šešėlio abejonės, aš žinau tai. Aš žinau tai. Aš žinau tai. Mano Atpirkėjas gyvas, amen, nuolatos, visą laiką. Nors mano viduriai bus sunaikinti mano viduje, nors mano liežuvis prilips prie mano lūpų, nors kirminai suės kūną, nors kapas paruoštas, visgi aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Amen. Melsimės! 158 Dangiškas Tėve, šitą rytą mes dėkojame Tau už šį sekmadienį. O Dieve! Kažkada nusidėjėlis, surakintas nuodėmės pančiais; kažkada kalėjime pagal aplinkybes; išdidus, baikštus, bijantis mirties, bijantis susitikti su Tavimi, bet vieną gražią dieną dėl jo atėjo prisikėlimas. Kristus prisikėlė širdyje, ir šiandien pas mus yra šis nuostabus užtikrintumas. Šiandien Jis aukščiausiasis gyvena, ir mes dėkojame Tau už Jį. 159 Ir dabar mes meldžiame, Tėve, kad Tu palaimintum šią auditoriją ir mus, susirinkusius. Tegu Tavo Šventoji Dvasia pasilieka ant kiekvieno. Būk su mumis netrukus vyksiančiuose susirinkimuose, Viešpatie. Ir tegu šį rytą Šventoji Dvasia įeis į mūsų tarpą ir išgydys kiekvieną sergantįjį, kuris yra pastate. Suteik tai, Viešpatie. Tegu žmonės išeis iš čia, amžinai atsimindami šias Velykas. Suteik tai, Viešpatie. Ir tegu galingos jėgos, tegu galingi Angelai, kurie nurito akmenį Velykų rytą, tegu jie stovi šiandien, būdami, kad nuristų kiekvieną
abejonės akmenį, visokią baimę, visokius nesutarimus. Paimk tai iš tautos širdžių. Suteik tai, Viešpatie, kad Šventoji Dvasia galėtų nusileisti galingoje jėgoje ir turėtų priėjimą prie kiekvieno. Suteik tai. Per Jėzaus Kristaus Vardą mes prašome tai. Amen. 160 Atsistosime. Pasiuntinys Mesijo Krikštytojas Jonas Buvo pirmas, kuris mirė už šį Dievo planą Paskui Pats Jėzus ant kryžiaus praliejo Kraują, Mokydamas, kad Dievo Dvasia išgelbės iš nuodėmių. Teka tas kraujas, taip, teka tas kraujas, Šventosios Dvasios Evangelija Kraujyje. Už Gerosios Naujienos šviesą lieja kraują ištikimi. Šventosios Dvasios Evangelija Kraujyje. Dievo vyras, Steponas, nuodėmes kėlė viešumon. Su pykčiu tauta akmenimis į jį mėtė. Pripildytas Dvasios, Steponas mirė. Pamatęs Dievo šlovę, pas šventuosius pakilo jis.
Ten buvo Petras ir Paulius, Teologas Jonas. Už Gerosios Naujienos šviesą tekėjo kraujas jų. Jis susimaišė su senųjų pranašų krauju. Kad Tiesos Žodis pasiektų kitus. pralies. Visos sielos po aukuru šaukia tenai: Kada Dievo teismas įvyks niekdariams? Kol srovės Gerosios Naujienos teka, Dar daugiau ištikimųjų gyvenime kraują Teka tas kraujas, taip, teka tas kraujas, Šventosios Dvasios Evangelija Kraujyje. Už Gerosios Naujienos šviesą lieja kraują ištikimi. Šventosios Dvasios Evangelija Kraujyje. 161 Argi jūs Jo nemylite? Mes giedame šią giesmę, nes tikime, kad Šventosios Dvasios Evangelija kraujyje. Tai persekiojimų kelias. Tai nesusipratimų kelias. Taip. Pasaulis šito nežino. Pasaulis niekada Šito nežinojo. Pasaulis neapkęs jūsų, bet nesuglebkite dvasia, Aš nugalėjau pasaulį. Jie Šito nesupranta. Pamokslavimas apie kryžių kvailybė dėl tų, kurie žūsta. Bet Kažkas tikinčiojo širdyje sako:
Aš žinau, mano Atpirkėjas gyvas. Aš žinau tai, be abejonių. 162 Visi gerai jaučiasi? Pasakyk: Amen. [Susirinkimas sako: Amen. Red.] Dabar paspausk ranką kam nors, stovinčiam šalia, pasakyk: Garbė Viešpačiui. Garbė Viešpačiui. Garbė Viešpačiui. Garbė Viešpačiui. Puiku. Puiku. 163 Užimkite šį rytą savo vietą su Kristumi. Jis prisikėlė iš mirusiųjų. Atsistok į kelią su nedaugeliais paniekintųjų Viešpaties. Gerai. Dabar nulenksime galvas. 164 Ir dabar atminkite, tarnavimas tiesiog po penkių minučių vėl. Mes vėl pradedame, dabar, dešimtą valandą; bus dalinamos kortelės. Dešimtą valandą, jeigu leis Viešpats, prasidės išankstiniai renginiai. Tarnavimas pamokslu prasidės apie, apie dešimtą, aš manau. Ir jūs busite čia anksti, dešimtą valandą, kad gautumėte maldos kortelę. Ir vaikinai čia dalins maldos korteles dešimtą valandą, šį rytą. Gerai. 165 Dabar pasiskubinkite namo. Jeigu jums reikia pavalgyti, pirmyn. Jeigu ne, sugrįžkite atgal be pusryčių. O-o, mes vis tiek valgome labai daug. Taigi, sugrįžkite atgal, pasninkaudami, džiaugdamiesi, tegu širdžiai bus gerai. 166 Tiesiog atminkite tai savo prote: Aš žinau, gyvas mano Atpirkėjas. Aš žinau, kad Jis gyvas. Džiaugsmo varpai skamba mano širdyje! Kadangi Jis prisikėlė, aš irgi prisikelsiu. Nes aš