Biomedicinos mokslai/ Biomedical sciences SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ GRYBAI IR KENKĖJAI ISTORINĖSE BERNARDINŲ KAPINĖSE Banga Grigaliūnaitė, Antanas Matelis Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas Žaliųjų Ežerų 49, LT-08406, Vilnius. Tel.: (8~5) 269 7591, el. paštas: banga@botanika.lt, antanas.matelis@botanika.lt Recenzentė: dr. Rima Mačkinaitė, Gamtos tyrimo centro Botanikos institutas Anotacija Vilniaus miesto senosiose Bernardinų kapinėse nustatyti patogeniniai grybai ir kenkėjai, aptikti 2010 2013 m. ant 16 rūšių sumedėjusių augalų nustatyta 22 rūšys patogeninių grybų. Priklausančių 18 genčių (Apiognomonia, Camarosporium, Coccomyces, Dasyscypha, Fomes, Fumago, Guignardia, Inonotus, Microsphaera, Mycosphaerella, Monilia, Pestalotiopsis, Phyllactinia, Phoma, Polyporus, Rhytisma, Uncinula, Venturia), 2 skyriams: Ascomycota ir Basidiomycota. Daugiausiai grybų aptikta ant Tilia cordata ir Acer platanoides. Žalingi grybai: Fomes fomentarius, Polyporus squamosus, Dasyscypha Willkommii sukelia medienos puvinius. Labiausiai išplitę augalų kenkėjai: Cameraria ohridella pažeidžia kaštonų lapus 100% ir Phyllonorycter populifoliella tuopų iki 80%. Reikšminiai žodžiai: sumedėję augalai, grybai, Bernardinų kapinės, Vilnius. Įvadas XIX a. pradžioje Vilniuje, kaip ir kituose Europos miestuose, kapinės prie bažnyčių buvo uždaromos, o atidaromos už miesto. Miesto valdžia, vokiečių kongregacijai, vadovaujamai bernardinų vienuolių, naujoms kapinėms išskyrė 2,6 ha žemės sklypą prie Polocko trakto ir Žvyro kal-no. 1810 m. žmones pradėta laidoti naujose Bernardinų kapinėse. Po 40 metų bernardinai siekė praplėsti kapines ir miesto valdžia išskyrė vakarinei kapinių daliai papildomą sklypą [6]. Pastaruoju metu, dalyvaujant dviem Lietuvos ir Lenkijos fondams vykdoma kapinių atstatymo programa. 2005 m kovo 10 d. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, kad jie įsipareigoja globoti kapinių restauraciją. Nuo tada, nors ir lėtai, vyksta labai senų antkapinių paminklų restauravimas. Šiose kapinėse negausu sumedėjusių augalų. Pakraščiuose auga kelios pasodintos ir savaiminės trešnės, obelis, vyšnios, nemažai ilgaamžių klevų ir liepų išsikerojusiomis šaknimis po paminklais. Senose kapinėse kinivarpų apnikti medžiai gali būti nesaugūs antkapiniams paminklams, kaip ir išsikerojusios šaknys po jais (Caneva et al., 2009). Patogeniniai grybai, ypač medienos ardytojai, kartu su kinivarpomis daro didelę žalą medžiams. augantiems ne tik kapinių, bet ir kituose želdiniuose. Pagal Želdynų įstatymą 2007 yra nustatyta tvarka, kurios turi laikytis želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai, želdinius prižiūrinčios įmonės. Želdinius privaloma saugoti nuo ligų, kenkėjų, antropogeninės veiklos poveikio bloginančio jų sanitarinę būklę (Grikevičius, Žulkienė, 2008). Ne tik Bernardinų, bet ir visos riboto laidojimo seniausios Vilniaus miesto 18 amžiaus viduryje pradėjusios formuotis kapinės turi koncepciją, kaip jos turėtų būti tvarkomos. Vilniaus miesto savivaldybės yra nustatyta tvarka ne tik laidojimo, bet ir želdinių priežiūros. Bet, kiekvienais metais želdinių priežiūros ir tvarkymo, konkursus laimi vis skirtingos firmos, ne visos tu- 45
Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) rinčios želdinių priežiūros specialistų, pažįstančių ligų sukėlėjus ir nesiekiančios išsiaiškinti augalų nykimo priežasčių bei priemonių joms pašalinti. Bernardinų kapinėse daug medžių yra nukentėję ir nuo antropogeninės veiklos padarinių. Žmogaus padaryta žala akivaizdi. Norint pašalinti nenorimus medžius, jie žalojami pagal šaknų kaklelį, nužievinami, dėl to džiūsta skeletinės šakos, ar net visa laja. 2009 2010 m. tiriant Vilniaus miesto senųjų Saulės, Liepkalnio, Rasų kapinių želdinių fitosanitarinę būklę, aptikome nemažai augalų pažeistų grybinėmis ligomis ir kenkėjais (Grigaliūnaitė, Matelis, 2011). Kapinėse kuo daugiau auginama įvairesnių rūšių augalų, tuo daugiau aptinkama ir grybinių ligų sukėlėjų. Pavojingiausi medžiams yra kempininiai grybai, sukeliantys branduolio puvinius. Grybų užpulti medžiai, net ir po vaisiakūnių susidarymo dar gali gyventi ilgus dešimtmečius, o žūsta tik visai branduoliui išpuvus, arba palaužus stipriam vėjui (Gricius, Matelis, 1996). Vilniaus mieste viso yra 57 kapinės, kurios užima 230 ha plotą iš jų Bernardinų tik 3,6 ha. Želdinių patogeniniai grybai ir kenkėjai Bernardinų kapinėse iki šiol netirti. Neįvertinta jų daroma žala augalams. Šio darbo tikslas nustatyti Vilniaus miesto seniausiose Bernardinų kapinėse esančių želdinių grybinių ligų sukėlėjus ir kenkėjus. Metodika (metodai) Tyrimo objektas sumedėjusių augalų patogeniniai grybai ir kenkėjai. 2010 2013 m. Vilniaus miesto senųjų Bernardinų kapinių želdiniuose buvo tirta ir įvertinta 16 sumedėjusių augalų genčių. Šiuo metu Bernardinų kapinėse auga šių genčių sumedėję augalai: beržas (Betula), guoba (Ulmus), kaštonas (Aesculus), klevas (Acer), ieva (Padus), liepa (Tilia), maumedis (Larix), obelis (Malus), tuja (Thuja), tuopa (Populus), trešnė (Cerasus), uosis (Fraxinus), vyšnia (Cerasus), alyvos (Syringa), šeivamedis (Sambucus). Ligų išplitimas želdiniuose vizualiai įvertintas pagal Waller et al., 1998. Augalų ligų sukėlėjai identifikuoti pagal sukeltų ligų simptomus ir pagal morfologinius požymius, naudojant šviesinį mikroskopą. Preparatai ruošti distiliuotame vandenyje, distiliuotame vandenyje su glicerinu ir spiritu (1 1). Naudotos monografijas ir vadovai grybinėms ligoms bei jų sukėlėjams nustatyti (Arx, 1981; M. B. Ellis & J. P Ellis, 1997; Gricius, Matelis, 1996; Braun, 1995; Ignatavičiūtė, Treigienė, 1998; Pirone, 1978; Urbonas, 2007). Grybų taksonai rašomi pagal Index fungorum [8]. Kenkėjai apibūdinti pagal Zubrik ir kt. 2008). Darbas atliktas GTC Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijoje. Rezultatai Bernardinų kapinėms yra 204 metai. Kai kurie medžiai kaip liepos, maumedžiai, klevai yra ilgaamžiai ir siekia per 100 metų ir daugiau. Šiuo metu kapinėse daugiausiai auginami paprastasis klevas ir mažalapė liepa. Ant šių augalų aptikta daugiau grybinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Ant 15 rūšių sumedėjusių augalų nustatytos 22 rūšys specializuotų patogeninių grybų, pažeidžiančių tik jiems priklausančius augalus šeimininkus. 2010 2013 m. Bernardinų kapinėse nustatyti sumedėjusių augalų mikro ir makro grybai bei kenkėjai. Beržas Betula L. Ant vieno plaukuotojo beržo (Betula pubescens Ehrh.) skeletinės šakos įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, čaga (Inonotus obliquus (Pers.:Fr.) Pilat). Guoba Ulmus L. Kalninės guobos (U. glabra Huds.) kamiene teka gleivinė masė. Kaštonas Aesculus L. 46
Kaštoninė uncinulė (Uncinula flexuosa Peck.). Pirmieji ligos požymiai baltas voratinkliškas apnašas ant paprastojo kaštono (A. hippocastanum L) lapų aptinkamas rugsėjį. Kaštoninė filostikta (Guignardia aesculi (Peck.) V.B. Stewart). Lapų pakraščiai ruduoja, sukasi ir džiūsta. Grybo vaisiakūniai formuojasi rugpjūtį. Liga išplitusi ant vieno kaštono lapų iki 80 %. Birželį pradeda plisti kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridella Deschka & Dimic). Rugpjūtį kaštono lapai būna pažeisti 100 %. Klevas Acer L. Ant paprastojo klevo (A. platanoides) lapų rugpjūtį, rugsėjį plinta miltligės ir juodosios dėmėtligės sukėlėjai: Tulasnio uncinulė (Uncinula tulasnei Fuckel) lapus pažeidžia iki 5 %, Juodoji dėmėtligė (Rhytisma acerinum (Pers.) Fr. Pirmieji ligos požymiai apskritos pavienės juosvos dėmės ant A. platanoides lapų pastebimos liepą. Liga intensyviau plinta šiltą ir drėgną rugpjūtį. Žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus Huds.: Fr). Vaisiakūniai vienmečiai, dideli. Auga vasarą, sukelia baltąjį medienos puvinį. Grybas aptiktas ant vieno paprastojo klevo kamieno. Kinivarpos (Scolytus scolytus Fabricius) išplitusios senuose klevų kamienuose ir nepašalintuose kelmuose. Ieva Padus Mill. Ant paprastosios ievos (Padus avium Mill.) voratinklinė kandis (Yponomeuta evonymellus L.). Liepa Tilia L Ant mažalapės liepos (T. cordata Mill.) kiekvienais metais plinta dėmėtligių sukėlėjai: rudmargė Mycosphaerella microsora Syd. & P. Syd. (Cercospora microsora Sacc.) ir šešėlinė diskulė Apiognomonia errabunda (Rodberge ex Desm.) Hohn. (Discula umbrinella (Berk. & Broome) M. Morelet. Liepų lapai, ypač atžalų pažeisti iki 10 %. Gegužę, birželį liepų lapai būna apnikti amarų (Aphis spp.), liepą, rugsėjį plinta liepinė keršoji kandelė (Phyllonorycter issikii Kumata). Rugsėjį lapus apninka suodligės sukėlėjai Fumago genties grybai: F. vagans R. J. Friend. (Leptoxyphium fumago (Woron.) R. S. Srivast, F. tiliae Fuckel. (Capnodium tiliae (Fuckel) Sacc.). Tikroji pintis (Fomes fomentarius (L.:Fr.) Kickx). Vaisiakūniai daugiamečiai, kanopos formos, kieti. Sukelia baltąjį medienos puvinį. Aptiktas ant vienos liepos kamieno. Ant nukritusių nudžiūvusių šakų liepinis kamarosporiumas (Camarosporium tiliae Sacc. et Penz). Ant atžalų lapų liepinė gyslinė erkė (Eryophyes tiliae Nal.). Maumedis Larix Mill. Ant seno europinio maumedžio (L. decidua Mill.) vienos pusės kamieno vėžiškos kilmės išaugos, sukėlėjas Dasyscypha Willkommii Hart. Obelis Malus Mill. Ant naminės obels (M. domestica Borkh.) vaisių rudasis puvinys (Monilia fructigena Honey), rauplės (Venturia inaequalis (Cooke) G. Winter). Tuja Thuja L. Ant vienos vakarinės tujos (T.occidentalis L.) lapų kadaginis juoduonis (Pestalotiopsis funerea (Desm.) Steyaert.). Lapai pažeisti iki 70 %. Tuopa, drebulė Populus L. Ant pilkosios tuopos (Populus x canescens Sm), juodosios tuopos (P. nigra l.) lapų tuopinė keršoji kandelė (Phyllonorycter populifoliella Treitschke). Lapai pažeisti 80 %. Uosis Fraxinus L. Ant paprastojo uosio Fraxinus excelsior L. rugsėjį, apatinėje lapų pusėje plinta miltligės sukėlėjas uosinė filaktinija (Phyllactinia fraxini (DC.) ex Homma). Grybas lapus pažeidžia 1 5 %. Vyšnia, Trešnė Cerasus Mill. 47
Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Ant trešnės (C. avium (L.) Mill. lapų šratligės sukėlėjas Mycospaerella cerasella Aderh. Ligos apimtas lapų paviršius 30 %. Ant paprastosios vyšnios (C. vulgaris Mill.) lapų kaulavaisinis purpurgrybis (Coccomyces hiemalis Higg.). Alyvos Syringa L. Ant alyvų (S. vulgaris L.) lapų aptinkami miltligės alyvinis pelenis (Microsphaera syringae (Schwein.) Magnus) ir fomozės (Phoma syringae (Presus.) Sacc). sukėlėjai. Lapai pažeisti 1 5 %. Šeivamedis Sambucus L. Ant paprastojo šeivamedžio (Sambucus racemosa L.) kiekvienais metais aptinkamas miltligės sukėlėjas šeivamedinis miltenis (Microsphaera vanbruntiana W.R. Gerard). Lapai pažeisti iki 50 %. Aptarimas 2010 2013 m. istorinėse Bernardinų kapinėse nustatyti grybai priklauso aukšliagrybūnų (Ascomycota) ir tik 4 rūšys: Dasyscypha Willkommii, Fomes fomentarius, Inonotus obliquus ir Polyporus squamosus papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriams. Grybinių ligų sukėlėjai esant palankioms jiems plisti sąlygomis, ypač šiltu ir drėgnu metu, gali padaryti daugiau žalos augalams. Visuomet kyla didesnis pavojus senesniems medžiams. Pavojingiausi patogeniniai grybai: tikroji pintis (Fomes fomentarius) auga mažalapės liepos ir žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus) paprastojo klevo kamiene, sukeliantys medienos puvinius. Maumedžio vėžio sukėlėjas (Dasyscypha Willkommii) ant nudžiūvusių šakų pasireiškia kaip saprotrofas. Kol vėžiškos žaizdos ant maumedžio neapima kamieno iš visų pusių, tol medis gali ir toliau gyventi dar ilgus dešimtmečius. Tokius pažeistus medžius lengviau palaužia tik vėtros. Klevų kamienuose, pagal šaknų kaklelį yra įsiveisusios kinivarpos (Scolytidae). Kinivarpomis yra apnikti ir visi iš kapinių nepašalinti kelmai. Dėl temperatūros svyravimų žiemos metu, senos guobos kamiene pastoviai teka gleivinė masė, todėl kiekvienais metais silpnėja medžio atsparumas. Augalų grybinių ligų sukėlėjai: Apiognomonia errabunda. Fumago vagans, Microsphaera syringae, Mycosphaerella microsora, Phyllactinia fraxini, Rhytisma acerinum, Uncinula flexuosa nežymiai pažeidė augalų lapus ir didelės žalos augalams nepadarė. Senosiose istorinėse Vilniaus miesto kapininėse želdiniai turėtų būti inventorizuoti. Kiekvienas saugotinas medis kapinių želdiniuose turėtų savo identifikacinius ženklus, pritvirtintus prie kamieno, tai palengvintų želdinių tvarkytojų darbą. Daugelis sveikų senų medžių yra verti, kad jie būtų paskelbti gamtos paminklais ir įrašyti į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Išvados 1. Vilniaus miesto senosiose Bernardinų kapinėse 2010 2013 m ant 16 rūšių sumedėjusių augalų. nustatytos 22 rūšys patogeninių grybų priklausančių 18 genčių (Apiognomonia, Camarosporium, Coccomyces, Dasyscypha, Fomes, Fumago, Guignardia, Inonotus, Microsphaera, Mycosphaerella, Monilia, Pestalotiopsis, Phyllactinia, Phoma, Polyporus, Rhytisma, Uncinula, Venturia) 2 skyriams: Ascomycota ir Basidiomycota. 2. Daugiausiai patogeninių grybų (5 rūšys) aptikta ant Tilia cordata ir Acer platanoides. Žalingi grybai: Fomes fomentarius, Polyporus squamosus, Dasyscypha Willkommii sukelia medienos puvinius. 3. Labiausiai išplitę augalų kenkėjai: kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridella) pažeidžia kaštonų lapus iki 100 % ir tuopinė keršoji kandelė (Phyllonorycter populifoliella) tuopų lapus iki 80 %. 48
Literatūra 1. Braun U. 1997. A monograph of the Erysiphales (powdery mildews). 2. Caneva G., Galotta G., Cancellieri L., Savo V. 2009. Tree roots and damages in the jewish catacombs of Villa Torlonia (Roma), Journal of Cultural Heritage, 10 (1). P. 53 62. 3. Ellis M. B., Ellis J. P. 1997. Microfungi on Land Plants: An Identification Handbook. 4. Gricius A., Matelis A., 1996: Lietuvos grybai. Afiloforiečiai (Aphyllophorales), 6(2). Vilnius. 5. Grigaliūnaitė B., Matelis A. 2011. Želdinių patogeniniai grybai ir kenkėjai istorinėse Vilniaus Rasų kapinėse. Miestų želdynų formavimas. Mokslo darbai.1(8). 66 70. 6. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-04-21-bernardinu-kapines-neblestanti-vilniaus-istorija/9654. 7. Ignatavičiūtė M., Treigienė A. 1998. Lietuvos grybai. Acervuliečiai (Melanconiales), 9. Vilnius. 8. Index fungorum. Prieiga per internetą: http://www.indexfungorum.org/names/names.asp. 9. Pirone P. 1978. Diseases and pests of ornamental plants. New York, Toronto. 10. Urbonas V. 2007. Lietuvos grybų atlasas. Kaunas. 11. Zubrik M., Kunca A., Novotny J. 2008. Atlas poškodeni lesnych drevin. Bratislava. 12. Želdinių apsauga ir tvarkymas urbanizuotose teritorijose (metodiniai nurodymai). 2008. (Grikevičius R., Ulkienė K. (sud.), Kaunas. PATHOGENIC FUNGI AND PESTS ON WOODY PLANTS IN OLD BERNARDINAI CEMETERY OF VILNIUS Banga Grigaliūnaitė, Antanas Matelis Institute of Botany of Nature Research Centre Žaliųjų Ežerų 49, LT-08406, Vilnius. Phone: (8~5) 269 7591, e-mail: banga@botanika.lt, antanas.matelis@botanika.lt Peer reviewer: dr. Rima Mačkinaitė, Institute of Botany of Nature Research Centre Summary The paper presents data on the pathogenic fungi and pests found in 2010 2013 in old Bernardinai Cemetery in Vilnius city. 22 species of pathogenic fungi, belonging to 18 genera: Apiognomonia, Camarosporium, Coccomyces, Dasyscypha, Fomes, Fumago, Guignardia, Inonotus, Microsphaera, Mycosphaerella, Monilia, Pestalotiopsis, Phyllactinia, Phoma, Polyporus, Rhytisma, Uncinula, Venturia were identified on woody plants of 16 species. Most harmful fungi: Fomes fomentarius infect individual lime trees and Polyporus squamosus maple trees, causing wood rot. The most wide spread pests were: Cameraria ohridella damaging leaves of Aesculus hippocastanum (100 %), and Phyllonorycter populifoliella leaves of Populus x canescens, P. nigra (80 %). Mature maples suffer from bark beetles (Scolytidae). Keywords: fungi, pests, woody plants, Bernardinai cemetery. 49