52 žingsniai žalesnio miesto link Aplinka
52 žingsniai žalesnio miesto link Europos Komisija Aplinkos generalinis direktoratas Nei Europos Komisija, nei joks Komisijos vardu veikiantis asmuo nėra atsakingas už toliau pateikiamos informacijos naudojimą. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018 Europos Sąjunga, 2018 Pakartotinai naudoti leidžiama nurodžius šaltinį. Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika reglamentuojama Sprendimu 2011/833/ES (OL L 330, 2011 12 14, p. 39). Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurios autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus teisių turėtojų leidimą. Print ISBN 978-92-79-80112-9 doi:10.2779/956762 KH-04-18-171-LT-C PDF ISBN 978-92-79-80097-9 doi:10.2779/357862 KH-04-18-171-LT-N Iliustracija European Service Network Ši brošiūra parengta pagal Belgijos karališkojo gamtos mokslų instituto leidinį 366 veiksmai biologinės įvairovės labui. (https://bit.ly/1fceq3t) Spausdinta perdirbtame popieriuje, kuriam suteikta spaudos popieriaus ES ekologinė etiketė (www.ecolabel.eu)
52 žingsniai žalesnio miesto link
Pratarmė Esu už aplinką atsakingas Komisijos narys, todėl rūpintis Europos gamta yra mano darbas. Per pastaruosius kelerius metus apvažiavau nemažai miškų ir parkų, ūkių ir uostų, kur sutikau tūkstančius savanorių, prisidedančių prie mūsų unikalaus gamtos paveldo išsaugojimo. Ne kartą buvau maloniai nustebintas. Vienas didžiausių netikėtumų buvo tai, kiek daug gamtos išsaugota miestuose. 32-uose dideliuose miestuose yra daugiau nei 100 tinklo Natura 2000 teritorijų, kuriose aptinkama 40 procentų nykstančių buveinių tipų, pusė mūsų paukščių rūšių ir ketvirtadalis retų drugelių, saugomų ES teisės aktais. Mūsų miestų parkai yra tikrų tikriausias gamtos lobis. Pažinkime gamtą, puoselėkime ir saugokime ją visur soduose, gėlynuose ar kiemuose.
Tikiuosi, šie patarimai padės jums geriau atskleisti šį lobį. Patarimų ras visi besirenkantys vietoje užaugintus sezoninius maisto produktus, besidomintys mus supančiu pasauliu ar norintys padėti atsikurti gamtai. Patikėkite, šie patarimai išties naudingi ir praktiški. Įrodykime, kad visi kartu galime siekti realių permainų. Viliuosi, jūs pasinaudosite šiais patarimais. Gamta jums už tai padėkos! Už aplinką atsakingas Komisijos narys Karmenu Vella
Kas yra biologinė įvairovė? Žydinčios pievos, kuriose skraido drugeliai ir bitės, miškai, kuriuose gyvena paukščiai ir šikšnosparniai, mūsų planetoje yra daugybė gyvybės rūšių. Jų visuma ir yra biologinė įvairovė. Mus supa subtilus tarpusavyje sąveikaujančių gyvų organizmų tinklas, kurio dalis esame. Taigi, jį ginti ir saugoti yra mūsų visų darbas...
Biologinė įvairovė miestuose Miestuose apstu biologinės įvairovės. Kur pažvelgsi, visur gyvybė ir ant aukščiausio pastato stogo, ir vietinio vandens telkinio dugne. Augalija ir gyvūnija visur pakelėse ir paupiuose, prižiūrimuose žemės sklypeliuose ir urbanistinėse dykrose, soduose, parkuose ir kapinėse, sienose ir ant stogų. Kai kurios rūšys yra taip gerai prisitaikiusios, kad miestuose tiesiog vešėte veši. Gamtai turi likti vietos net užstatytose teritorijose. Daugiau nei pusėje Europos sostinių yra ES saugomų gamtos teritorijų tinklo Natura 2000 saugomų teritorijų. Taip ir turi būti, nes be gamtos neišgyventume. Ji gerina mūsų gyvenimo kokybę, valo orą, saugo mūsų namus nuo potvynių ir aprūpina mus maistu bei vandeniu. Be to, ji svarbi mūsų psichikai. Šiam gyvybės tinklui turi reikšmės tai, kaip mes keliaujame, kaip švariname savo namus ir net kokį augintinį renkamės. Nepagailėkite laiko ir sužinokite, kaip rūpintis mus supančia gyvų organizmų įvairove, kad išsaugotume jos teikiamus privalumus.
Ką mes galime padaryti? Šioje brošiūroje rasite 52 pasiūlymus, kaip kiekvieną metų savaitę prisidėti prie biologinės įvairovės mieste išsaugojimo. Tai: praktiniai patarimai kasdienai; dalyvavimas bendruomeninėje veikloje; pagalba moksliniams tyrimams, stebint ir fiksuojant laukinę gamtą; tvari sodininkystė. Išsamesnės informacijos apie biologinę įvairovę rasite adresu http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm
Žiemą lesinkite paukščius Žiemą, kai nebėra vikšrų, sėklų ir uogų, paukščiams tampa sunku susirasti įprasto maisto. Pagaminkite jiems maisto iš augalinių riebalų ir saulėgrąžų. Padėkite maistą taip, kad nesulytų ir kad jo nepasiektų plėšrūnai. Nepamirškite valyti lesyklėlių ir surinkite ant žemės nukritusį maistą, kad paukščiai nesusirgtų. Galite ir kitaip padėti savo plunksnuotiems draugams dalyvaukite sodo paukščių žiemos tyrime ir stebėkite bei skaičiuokite į jūsų sodą užklystančius paukščius.
Sniegą šalinkite atsakingai Žiemą barstoma druska kenkia ne tik batams, bet ir dirvožemiui, medžių šaknims bei gatves juosiančioms gyvatvorėms. Kartu su sniegu ištirpusi druska yra labai pavojinga vandens ekosistemoms. Verčiau sniegą nušluokite arba nukaskite taip nepakenksite biologinei įvairovei. O kad nebūtų slidu, druską keiskite smėliu ar skaldytais akmenimis.
Nešvaistykite maisto Ūkininkavimo reikmėms naudojama beveik pusė Europos žemės ploto, taigi, mūsų maisto gamybos sistema tampa sunkia našta gamtai. Ūkiuose sunaudojama daugiau nei trečdalis Europos vandens, milijonai tonų trąšų ir didžiuliai kiekiai energijos. Maistas kainuoja pinigus. Jam ne vieta šiukšlyne. Nepirkite maisto daugiau, nei reikia. Gendančius maisto produktus laikykite šaldytuve, stebėkite jų galiojimo pabaigos datą, kad nė vieno produkto netektų išmesti, ir raginkite savo šeimos narius įsidėti tik tiek maisto, kiek gali suvalgyti. Nepaliestus maisto produktus galėsite suvartoti vėliau arba pagaminti iš jų kitą patiekalą.
Naudokite ekologišką kosmetiką ir higienos priemones Būkite originalūs! Keiskite pamėgtas kosmetikos ar higienos priemones ekologiškomis. Naudodami ekologiškus prausiklius, kremus, dezodorantus, makiažo priemones ir nagų laką, sumažinsite konservantų, sintetinių kvapiųjų medžiagų ir valiklių kiekį savo organizme ir gamtoje.
Pavasarį nelesinkite paukščių Žiemą daugumai paukščių trūksta maisto, tačiau pavasarį jų mityba keičiasi. Paukščiams tenka svarbus vaidmuo kontroliuojant vabzdžius, o paukščių jaunikliai gali užspringti kietu maistu, kaip antai riešutais ar grūdais. Taigi, paukščių lesinimas pavasarį atneša daugiau žalos nei naudos. Geriausia nutraukti paukščių lesinimą nuo balandžio 1 d., o nuo kovo 1 d. laipsniškai jį mažinti. Tačiau vanduo yra būtinas. Todėl pasirūpinkite plačiu negiliu indu su nuožulniais kraštais, iš kurio paukščiai galėtų atsigerti ir kur nusiprausti. Tačiau pastatykite jį ant stovo ar kur nors aukščiau taip paukščius apsaugosite nuo kačių!
Paruoškite perimvietes bitėms ir drugeliams Be laukinių apdulkintojų, kaip antai bičių ar drugelių, dauguma žydinčių augalų negalėtų sukrauti žiedų ir sunokinti vaisių. Todėl rekomenduojama šiems mažiesiems pagalbininkams žiemą įrengti vietas žiemojimui, o vasarą perimvietes. Stenkitės nesiartinti prie jų slaptaviečių, verčiau pastatykite jiems namus išgręžkite bambuko stiebuose 5 10 mm pločio nekiaurymines skylutes. Geriausia bambuko stiebus padėti aukštai pietinėje pusėje ir apsaugoti juos nuo vėjo bei lietaus.
Rūpinkitės savo vaismedžiais Rūpinimasis vaismedžiais suteikia daug džiaugsmo, o jų vaisiai yra nepakartojamo skonio! Be to, vaismedžiuose apsigyvena ir minta maži gyvūnėliai, todėl jais būtina deramai rūpintis. Vaismedžius apdėkite kompostu ir nedažnai, bet gausiai laistykite juos lietaus vandeniu, kad medžiai giliau įleistų šaknis. Jei vaismedžius puola kenkėjai ar ligos, jiems apsaugoti naudokite natūralias priemones. Surinkite nukritusius lapus, nupjaukite negyvas ar sergančias šakas ir nepamirškite tinkamai apdoroti žaizdų. Genėkite po paskutinių šalčių, tačiau iki kovo mėnesio, kad netrukdytumėte perėti paukščiams.
Pasirūpinkite, kad paukščiai neatsimuštų į langus Langai, šiltnamiai, verandos ir apsauginiai skydai yra permatomi, todėl juose atsispindi šalia esanti augalija. Kartais paukščiai stiklo nepastebi ir atsimušę į jį susižaloja arba žūsta. Norėdami apsaugoti paukščius, ant langų užklijuokite vertikalias juostas, lipdukus ir spalvotus ar smėlio srove nušlifuotus paukščių siluetus. Taip pat galima naudoti langines ar iš karoliukų suvertas užuolaidas, kurios paukščiams bus dar geriau matomos.
Patys auginkite daržoves Špinatai, salotos ar gražgarstės tai tik keletas daržovių, kurias lengva užauginti sode ar balkone. Pačių užaugintas maistas yra ir geresnis, ir visuomet skanesnis. Dabar pats geriausias laikas mokytis sėti, auginti ir natūraliomis priemonėmis apsaugoti daržoves nuo kenkėjų. Nepamirškite tuo pasigirti savo šeimos nariams ir draugams galbūt tapsite naujos mados pradininku!
Dirbtiniai lizdai paukščiams ir šikšnosparniams Langinės kregždės ir kiti panašūs paukščiai suka lizdus miestuose. Čia sunku rasti tinkamų vietų ir purvo jis, beje, blogai limpa prie sintetinių atbrailų. Parinkite tinkamas vietas ir įtaisykite langinėms kregždėms ir kitiems paukščiams bei šikšnosparniams dirbtinius lizdus. Jie yra tinkami naudoti iškart ir didesni už natūralius lizdus. Žiemą juos nuimkite ir išplaukite, taip pat nuvalykite sieną.
Organizuokite talką apylinkėse Ar džiaugiatės tvarkinga aplinka, ar šalikelės ir paupiai užversti šiukšlėmis? Jei krūmai pavirto neįžengiamais brūzgynais, kodėl nesukvietus kaimynų bei draugų ir nesutvarkius aplinkos? Taip sustiprinsite bendruomeniškumo jausmą ir padėsite vietos ekosistemai. Be to, apsaugosite nuo susižalojimų gyvūnus, kurie dažnai įstringa gėrimų taroje arba užspringsta plastiku. O kai viską baigsite, nepamirškite apie atliekų perdirbimą.
Kaip pasirūpinti drugeliais ir naktiniais drugiais Drugeliams ir naktiniams drugiams atėjo sunkus laikas nyksta jų buveinės ir mažėja jiems tinkamų augalų, o aplinkoje kaupiasi pesticidai. Jūs galite jiems padėti auginkite dilgėles, bugienius, gebenes, gėles, daržoves ir kvapniąsias žoleles. Jie mėgsta apsigyventi gyvatvorėse ir senų medžių drevėse. Svarbiausia yra nenaudoti pesticidų ir cheminių trąšų. O jei turite balkoną ar gėlių dėžutę, pasodinkite levandų, šalavijų arba čiobrelių ir kaipmat sulauksite naujų draugų.
Rinkite lietaus vandenį Lietaus vanduo puikiausiai tinka augalams laistyti ir vandens telkiniams pripildyti, nes jis nėra chloruotas ir nekenkia dirvožemio mikroorganizmams ir jautriems augalams. Jei turite sodą ar balkoną, galite rinkti vandenį požeminėje talpykloje, statinėje po nutekamuoju lataku ar net tinkamoje vietoje pastatytame kibire. Kartu sumažinsite išlaidas už vandenį.
Pirkite žemę be durpių Lengvos ir organinių medžiagų prisodrintos durpės susidaro, kai drėgnuose rūgštiniuose pelkynuose suyra samanos, švyliai, viksvos ir kiti augalai. Šie pelkynai yra gyvybiškai svarbūs, nes sulaiko vandenį ir šalina iš oro anglies dioksidą. Be to, juose gyvena nykstančios rūšys, kaip antai pieviniai satyriukai, ietinės strėliukės ir daugybė augalų. Durpynai pamažu nyksta, per šimtą metų susidaro tik 5 10 cm durpių sluoksnis. Saugokite šias jautrias buveines pirkite žemę be durpių. PEAT FREE
Puoselėkite gamtą miestuose Jei kaimuose vyrauja monokultūra, tai miestai gali pasigirti didesne biologine įvairove. Atidžiau pasižvalgykite po miestą ir pasidžiaukite augalais bei gyvūnais parkuose, vandens telkiniuose, prie gatvių ir gyvatvorių. Pažvelkite į žaliuosius stogus, terasas, sodus ir gėlėmis išpuoštus balkonus. Gamta yra natūrali jūsų aplinka. Mėgaukitės ja!
Įrašykite savo vaiką į gamtos kursus Vaikams reikia ryšio su gamta, kad jie užaugtų sveiki, išsiugdytų atsakomybę aplinkai ir vertintų mūsų gamtos paveldą. Laisvalaikis gamtoje stiprina šį ryšį ir leidžia vaikams tyrinėti, žaisti, lavintis ir mokytis. Kodėl per kitas mokyklos atostogas neįrašius vaiko į gamtos kursus arba neišsiuntus jo kartu su draugais į žaliąją mokyklą ar stovyklą? Tuo tarpu pasidomėkite, ar nėra popamokinio gamtos būrelio, kurį galėtų lankyti jūsų vaikas.
Saugokite gamtą nuo invazinių svetimų augalų Egzotiniai augalai puošia daugybę sodų ir vandens telkinių. Tačiau paplitę į aplinką kai kurie egzotiniai augalai gali pakenkti ekosistemoms ir užgožti vietinę florą. Jei turite dekoratyvinių augalų, pasirūpinkite, kad jie neišplistų už jūsų sodo ribų. Norėdami įsigyti naujų augalų, pasidomėkite, ar jie nėra įtraukti į invazinių svetimų augalų sąrašą. Jei vis dėlto šie augalai auga jūsų sode, išraukite juos, kol jie nespėjo subrandinti sėklų, išvežkite į komunalinių atliekų sąvartyną ir pasisodinkite vietinių augalų rūšių.
Saugus prieglobstis biologinei įvairovei Namai ir sodai turi būti saugūs biologinei įvairovei. Atsisakydami pesticidų saugote gamtą ir savo bei artimųjų sveikatą. Egzistuoja daugybė natūralių priemonių sodo kenkėjams ir piktžolėms atbaidyti. Pasidomėkite jomis, išbandykite ir pasidalykite informacija su kaimynais ir draugais. Gamta jums už tai padėkos!
Kovokite su amaru natūraliomis priemonėmis Čiulpiantieji kenkėjai amarai labai greitai plinta, skurdina augalus ir perneša ligas. Laimei, yra lengvas būdas juos suvaldyti pašalinkite labiausiai pažeistas vietas, po to apipurkškite augalus švelniu muilo tirpalu arba tirpalu iš dilgėlių ir česnakų ar svogūnų. Nasturtos nuvilios amarus nuo rožių ir pritrauks tokius plėšrūnus kaip žiedmuses, boružes bei auslindas. Lipnios juostelės ant pažeistų stiebų sustabdys skruzdėles, kurios labai mėgsta amarų išskirtą saldųjį lipčių.
Tegul jūsų sodas būna svetingas laukinei augalijai ir gyvūnijai Miesto sodas gali tapti laukinės augalijos ir gyvūnijos namais. Augalai aprūpina nektaru vabzdžius, o sėklos ir vaisiai pritraukia paukščius bei kitus gyvūnus. Ramus kampelis pavėsyje gali tapti puikiu prieglobsčiu bitėms ir ežiams. Galite suręsti namus vabzdžiams arba iškasti vandens telkinį varlėms. Naujieji svečiai padės naikinti kenkėjus ir apdulkinti augalus. O jūs galėsite mėgautis paukštelių čiulbėjimu ar voverių striksėjimu ir nusnausti saulutėje, zvimbiant kamanėms.
Įrenkite nedidelį vandens telkinį Nedidelis vandens telkinys, kuriame galės atsigerti ar nusiprausti paukščiai, suteiks jūsų balkonui gamtos žavesio. Įpilkite į indą vandens, įberkite truputį smėlio, įdėkite vietinių vandens augalų, įmeskite akmenukų, kad paukščiai turėtų ant ko atsitūpti, ir įstatykite nedidelį fontaną, kad vanduo būtų nuolatos šviežias ir neskraidytų uodai. Laikykite jį vėsioje balkono vietoje ir kruopščiai jį prižiūrėkite, t. y. surinkite įkritusius lapus ir prireikus įpilkite vandens.
Išėję pasivaikščioti gerbkite gamtą Pasivaikščiojimas gamtoje yra puikus poilsis. Galima mėgautis naujais garsais bei kvapais ir pilna krūtine kvėpuoti grynu oru. Tačiau gamtą būtina gerbti. Stenkitės netriukšmauti ir vaikščiokite pažymėtais takeliais. Nesiartinkite prie gyvūnų ir nepaleiskite nuo pavadėlio šuns. Skinkite ir rinkite tik tai, kas yra leidžiama, ir nešiukšlinkite. Tegul žalieji plotai būna saugūs laukiniams augalams bei gyvūnams ir skleidžia džiaugsmą mums visiems.
Auginkite natūralią gyvatvorę Gyvatvorės, kuriose gausu biologinės įvairovės, suteikia prieglobstį ir maisto paukščiams, vabzdžiams ir kitiems smulkiems gyvūnams. Gyvatvorės yra puikus orientyras šikšnosparniams. Jei turite gyvatvorę, apsodinkite ją vietiniais žydinčiais krūmais, kurie veda vaisius ir žydi visą sezoną. Negenėkite ir nekarpykite gyvatvorės paukščių perėjimo laikotarpiu, t. y. nuo pavasario iki vidurvasario, ir paverskite ją koridoriumi laukiniams gyvūnams sujunkite ją su šalia esančiais medžiais ir krūmais, upeliais ir kitomis gyvatvorėmis.
Pirkite baldus, pagamintus iš sertifikuotos medienos Miškai neteisėtai kertami visame pasaulyje. Jei nenorite prie to prisidėti, pirkite tik tuos baldus, kurie pažymėti Miškų priežiūros tarnybos (FSC) arba Programos miškų sertifikavimo schemoms patvirtinti (PEFC) ženklu. Jei pirksite iš Europos medienos pagamintus gaminius, padėsite išsaugoti pažeidžiamus tropinius miškus. Daugiau informacijos apie tvarų medienos naudojimą rasite adresu www.fsc.org arba www.pefc.org.
Saugokite laukinius gyvūnus nuo savo katino Jei turite naminį katiną, jis tikriausiai yra aistringas medžiotojas. Net patys meiliausi katinai gali kelti grėsmę smulkiems žinduoliams, paukščiams, ropliams ir varliagyviams. Inkilus ir lesyklėles pakabinkite katinams neprieinamoje vietoje, o prie medžių įtaisykite specialias užtvaras, kad jie į juos neįliptų. Naktį neišleiskite katinų į lauką ir atidžiai stebėkite, ką jie daro dieną, ypač gegužės rugpjūčio mėnesiais, kai paukščiai peri. Jei jūsų katinas vaikštinėja laisvėje, jis turėtų būti iškastruotas, pažymėtas ir turėti varpelį po kaklu.
Naktį deginkite kuo mažiau šviesos lauke Lauko apšvietimas kenkia daugumai gyvūnų ir kaime, ir mieste. Pelėdos ir kiti gyvūnai, kurių matymas pritaikytas prie nakties šviesos, blogiau mato kliūtis bei plėšrūnus ir sunkiau pasigauna grobį. Migruojantys paukščiai netenka orientacijos, o naktiniai drugiai skrenda į šviesą ir žūsta. Gerai pagalvokite, ar iš tikrųjų verta apšviesti sodą, terasą ar duris. Jei vis dėlto apšvietimas yra būtinas, naudokite nestiprias lempas, nukreipkite jas žemyn, o įėję į vidų, šviesą išjunkite.
Taupykite vandenį sode Taupydami vandenį apsaugosite savo sodo augalus ir aplinką, taip pat sumažinsite išlaidas už vandenį. Vietiniai daugiamečiai augalai, kaip antai verbenos, šalavijai ar čiobreliai, puikiai veša sausomis sąlygomis, kaip ir kai kurios sausrą toleruojančios daržovės česnakai, burokėliai ir bulvės. Laistykite jų šaknis vėlai vakare ar anksti ryte, o visų geriausia įsirenkite laistymo sistemą. Apkaupkite ir mulčiuokite gėlynus, taip juose ilgiau laikysis vanduo. O stojus sausrai, nešienaukite pievelės.
Praleiskite daugiau laiko gamtoje Gamta stiprina fizinę sveikatą ir pakelia nuotaiką! Ryšys su gamta gerina vaikų koncentraciją ir padeda jų protiniam vystymuisi. Pabūkite kelias valandas gamtoje ir džiaukitės sustiprėjusia sveikata bei pagerėjusia nuotaika. Apsilankykite tinklo Natura 2000 saugomose teritorijose, parkuose ir žaliosiose erdvėse arba užsukite į jas pakeliui į darbą ar namo. Pagalvokite, kas geriau: praleisti pietų pertrauką prie darbo stalo ar pavaikštinėti pusvalandį gryname ore?
Rinkitės tinkamą kraiką ir pakartotinai jį panaudokite Molinis augintinių kraikas išgaunamas iš Žemės, o tai kenkia aplinkai. Panaudotas ir išmestas kraikas ir pakratas prisideda prie atliekų kiekio didėjimo. Jei auginate katę, pirkite kraiką, pagamintą iš medžio skiedrų, popieriaus ar skaidulų. Išėmę kraiką iš jūrų kiaulytės narvelio, medžio skiedromis ir kitomis pakrato medžiagomis tręškite ir mulčiuokite žemę sode arba dėkite jas į komposto dėžę.
Tarkite ne vienkartiniams plastikiniams daiktams Europoje pagaminami, sunaudojami ir išmetami didžiuliai kiekiai vienkartinių plastikinių daiktų puodelių, butelių, kavos kapsulių, šiaudelių ir pakuočių. Jie teršia vandenį ir kenkia vandens gyvūnijai, nes daugybė vienkartinių plastikinių daiktų atsiduria jūrose ir vandenynuose. Toliau taip nebegali tęstis. Atsisveikinkite su vienkartiniais plastikiniais daiktais: neškitės į kavinę savo puodelį, eidami apsipirkti nepamirškite medžiaginio krepšio, o vandenį į darbą ar mokyklą neškitės daugkartinio naudojimo buteliuose. Tačiau nesustokite pusiaukelėje stenkitės atsisakyti visų vienkartinių plastikinių daiktų!
Mokykitės iš laukinių gyvūnų Gamta yra mokslininkų, inžinierių ir menininkų idėjų bei įkvėpimo šaltinis, kuriuo galime naudotis visi. Ar teko girdėti apie voratinklinį šilką, apie tai, kad kai kurios skruzdėlės auginasi sau maistą ir kaip naminės bitės bendrauja tarpusavyje? Nebijokite vorų ir vabzdžių. Stebėdami juos geriau pažinsite gamtą.
Tapkite vietinio maisto vartotojais Vartodami vietoje gaminamą maistą sumažinsite transportavimo metu išmetamą anglies dioksido kiekį. Tai naudinga ir biologinei įvairovei, nes dėl klimato kaitos daugumai gyvūnų ir augalų gresia išnykimas. Kad ir kur gyventumėte, vartokite sezoninius vaisius bei daržoves, taip pat prisiminkite primirštas vietines rūšis. Jei galite, pirkite maistą iš vietos gamintojų ir apsilankykite ūkiuose, įsteigtuose tinklo Natura 2000 saugomose teritorijose, kur sužinosite, kaip juose rūpinamasi gamta ir biologine įvairove. 1 km
Įsirenkite ant namų žaliuosius stogus Žaliasis stogas ant mieste stovinčio namo taps puikia buveine vabzdžiams ir paukščiams. Samanos, sukulentai ir žolė reikalauja minimalios priežiūros. Ekspertai mielai jums patars, kokius augalus geriausia rinktis, kokį svorį gali išlaikyti stogas ir kiek laiko prireiks tokiam stogui įrengti. Žaliasis stogas sulaiko lietaus vandenį, gerina oro kokybę, saugo mūsų namus nuo kaitros ar šalčio ir sugeria triukšmą. Dalykitės savo idėjomis!
Taupykite vandenį Gėlas vanduo yra brangus ir ribotas išteklius, kurio mums reikia kasdien. Stenkitės taupyti vandenį: trumpiau prauskitės, rinkite lietaus vandenį augalams laistyti ir naudokite vandenį taupantį skalbimo režimą. Nepalikite tekančio vandens ir kuo greičiau sutaisykite varvančius vandens čiaupus ar klozetų bakelius. Daugiau vandens liks gamtai ir gyvūnams. Be to, sutaupysite pinigų.
Ruoškite kompostą Maisto ir sodo atliekose yra vertingų maisto medžiagų, kurias reikia grąžinti į gamtą. Sode ar balkone nesunku įsirengti komposto dėžę ir pasigaminti nemokamų geros kokybės natūralių trąšų. Komposto dėžę reikėtų apsaugoti nuo vėjo bei saulės spindulių ir nedėti į ją piktžolių, ligos pažeistų augalų ir biologiškai neskaidžių bei cheminėmis medžiagos apdorotų atliekų. Jei neturite vietos komposto dėžei, pasidomėkite, ar netoliese nėra kompostavimo įmonės.
Naudokite mažiau betono! Sveikas dirvožemis būtinas mūsų maistui ir ateičiai. Grindinys, skaldos danga ir betonas gali pakenkti dirvožemiui ir jo mikroorganizmams. Be to, šios dangos neleidžia patekti į žemę vandeniui. Jei turite sodą mieste, neskubėkite kloti jame grindinio, verčiau pasodinkite daugiau augalų ir naudokite žvirgždą ar skylėtas plytas. Vanduo pagirdys žemę, augalai suvešės, o jūs galėsite mėgautis jų teikiamu pavėsiu. Kai kurios vietos valdžios institucijos teikia paramą šiems darbams atlikti.
Remkite gamtos apsaugos organizacijas Yra daugybė organizacijų, kurios rūpinasi gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, skaičiuoja paukščius bei vabzdžius ir steigia, tvarko bei atkuria saugomas teritorijas. Jos dažnai organizuoja įvairius renginius, kuriuose žmonės kviečiami atsigręžti į gamtą. Šioms organizacijoms reikia jūsų paramos. Kodėl nenusprendus tapti jų nariu ar paaukoti joms lėšų? O visų geriausia užsiimkite savanoriška veikla išsaugojimo ar stebėsenos srityje arba dalyvaukite piliečių mokslo projekte. Galbūt turite gebėjimų, kurių reikia šiam darbui atlikti!
Saugokite sliekus Sliekai užtikrina dirvožemio derlingumą. Be jų mes negalėtume gyventi. Sliekai apdoroja mulčią bei lapus ir išlaiko sveiką dirvožemį, kad jame galėtų augti vaisiai ir daržovės. Rausdami tunelius jie purena žemę, o tai padeda vystytis šaknims ir prasiskverbti vandeniui, kurį sugeria augalai. Netrukdykite šiems sodo darbštuoliams gyventi naudokite mažiau cheminių trąšų ir pesticidų. Stenkitės nevažiuoti ant dirvožemio mašina, ypač per lietų. Jei žemė tampa pernelyg kieta, ją sukaskite, tačiau kaskite negiliai, kad nepasiektumėte sliekų.
Rūpinkitės šlapžemėmis Biologine įvairove gausios šlapžemės aprūpina vandeniu, maistu ir prieglobsčiu daugybę rūšių. Jose peri paukščiai, tarp nendrių neršia žuvys. Šlapžemės saugo mus nuo potvynių ir sausrų jos sugeria potvynių vandenį ir pamažu jį grąžindamos papildo gruntinio vandens išteklius. Dalyvaudami šlapžemių valdymo ir atkūrimo projekte, jūs galite padėti išsaugoti šias buveines. Norėdami sužinoti, kokie renginiai organizuojami jūsų vietovėje, susipažinkite su ES Natura 2000 programa arba kreipkitės į vietos valdžios institucijas ar gamtos apsaugos organizacijas.
Augintiniai ir laisvė nesiderina Egzotiniai augintiniai yra žavūs, tačiau ne visi jie gali gyventi nelaisvėje. Vis dėlto nepaleiskite jų į laisvę, nes jie gali tapti invaziniais ir išstumti vietinius laukinius gyvūnus. Be to, jie gali platinti ligas ir pabloginti ekosistemų būklę. Taigi, prieš pirkdami juos gerokai pagalvokite. Atminkite, kad privalėsite jais rūpintis tol, kol jie bus gyvi. Tačiau jei nebegalite to daryti, kreipkitės į veterinarą ir gyvūnų gerovės organizaciją jie tikrai ras tinkamą išeitį.
Šalinkite blogus kvapus natūraliomis priemonėmis Tikrai manote, kad negalite apsieiti be pramoninių oro gaiviklių purškiklių, kvapiųjų žvakių ir pan.? Pastatykite puodelį acto su citrusinių vaisių žievelėmis arba įmeskite į verdantį vandenį čiobrelio ar rozmarinų, ir blogas kvapas kaipmat išnyks. Geriamoji soda puikiausiai sugers šaldytuvo ar kačių kraiko kvapus, o maišeliai su džiovintomis levandomis ir muilas su natūraliais eteriniais aliejais užtikrins malonų kvapą spintose ir stalčiuose.
Saugus praėjimas gyvūnams Betono džiunglėse įrengtas sodas yra žalioji oazė, galinti pritraukti daugybę gyvūnų. Jei turite tokį sodą, paraginkite savo kaimynus palikti tvoroje nedidelius plyšius ežiams, kirstukams, varlėms, rupūžėms ir kitiems miestuose gyvenantiems padarėliams. Betoninės džiunglės irgi gali būti žalios. Kodėl neparaginus vietos valdžios institucijų pasodinti gatvėse daugiau vietinių medžių, kad jais galėtų šokuoti voverės, nesibaimindamos patekti po automobilių ratais?
Valgykite mažiau mėsos Mėsa yra skanu, tačiau pramoninė mėsos gamyba kenkia aplinkai, nes gamtos vietovės paverčiamos ganyklomis, o vanduo naudojamas gyvuliams girdyti. Tai didina taršą, plotų nuganymą bei išmetamą metano kiekį ir prisideda prie visuotinio atšilimo. Valgydami raudoną mėsą mažiau nei du kartus per savaitę pagerinsite sveikatą, sutaupysite pinigų ir prisidėsite prie aplinkos apsaugos. Teikite pirmenybę kokybei, o ne kiekybei, ir dažniau su šeimos nariais ar draugais skanaukite vegetariškų patiekalų. Patikėkite, gaminti maistą kartu su draugais išties smagu!
Rinkitės ekologišką maistą Ekologinis ūkininkavimas tausoja aplinką ir žmogaus sveikatą. Ūkyje dirbantiems žmonėms, dirvožemiui ir vandeniui tenka mažiau cheminių medžiagų, nuo kurių mažiau nukenčia sliekai, apdulkintojai, žinduoliai, paukščiai ir kenkėjus naikinantys varliagyviai. Rinkdamiesi ekologišką maistą padedate saugoti aplinką, laukinę augaliją bei gyvūniją ir genetinę įvairovę. Be to, tai sveika! Valgant geros kokybės ir tinkamomis sąlygomis auginamų gyvulių mėsą, pieno produktus ir kiaušinius, sumažėja rizika kartu su maistu gauti dirbtinių cheminių medžiagų.
Protingai naudokite cheminius produktus Daugelio buityje naudojamų medžiagų, pavyzdžiui, įvairių valiklių, sudėtyje yra gamtai kenksmingų medžiagų. Kai šios medžiagos patenka į aplinką, jas pašalinti būna sunku ir gana brangu. Saugokite save ir aplinką naudokite gamtą tausojančius produktus (pvz., pažymėtus ES ekologiniu ženklu) arba natūralias priemones, kaip antai citrinas, actą ir geriamąją sodą. Nepanaudotas chemines medžiagas neškite į joms skirtas surinkimo vietas ir niekuomet nepilkite jų kriauklę, tualetą ar kanalizacijos vamzdžius.
Propaguokite biologinę įvairovę darbe Kodėl nepakvietus bendradarbių dalyvauti kokioje nors veikloje, susijusioje su gamtos apsauga? Jei darbe numatomas kolektyvinis renginys, gal jo metu pakalbėkite apie gyvūnus ir augalus, kuriuos matote prie darbovietės? O gal surenkite ekskursiją į gamtą ar į tinklo Natura 2000 saugomą teritoriją arba sudalyvaukite gamtos išsaugojimo projekte? Taip pat galima pasiūlyti apsodinti automobilių stovėjimo aikštelę gyvatvore ar gėlėmis, kurios patinka bitėms ir drugeliams, pasodinti augalų prie pastato, įrengti žaliąjį stogą ar suręsti namus vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams.
Prisijunkite prie ekologiško bendruomenės sodo Ekologiški bendruomenės sodai yra kaimynų susitikimo vieta. Juose vaikai ir suaugusieji gali išmokti sodininkystės paslapčių, sužinoti, kaip atsiranda maistas, suartėti su gamta ir suvokti biologinės įvairovės svarbą. Ateikite į bendruomenės sodą ir išmokite natūraliomis priemonėmis užsiauginti vaisių, daržovių ir prieskoninių žolelių. Čia taip pat sužinosite apie sėjomainą, kompostavimą, lietaus vandens panaudojimą, natūralią kenkėjų kontrolę, kaip iš įvairių rūšių augalų pasodinti gyvatvorę ir kaip įrengti prieglobstį bitėms bei drugeliams.
Tapkite tvaraus judumo šalininku Daugelis miestų kenčia nuo intensyvaus eismo, didžiulio triukšmo ir taršos. Eismo spūstys ilgina kelionės laiką, o išmetamas anglies dioksido kiekis prisideda prie klimato kaitos. Padėkite savo miestu tapti švaresne ir sveikesne vieta gyventi daugiau vaikščiokite pėsčiomis, važinėkite dviračiu ir naudokitės viešuoju transportu. Mobiliosios programėlės padės jums suplanuoti kelionę ir sužinoti viešojo transporto grafikus. Jei vis dėlto važiuojate nuosavu automobiliu, nevenkite pavėžėti bendrakeleivių, važiuojančių tuo pačiu maršrutu.
Įrenkite sode vandens telkinį Net ir nedidelis vandens telkinys yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis žinduoliams ir paukščiams, puiki vieta varliagyviams ir vabzdžiams vystytis, purvo kasykla kregždėms bei medžioklės vieta laumžirgiams ir dusių lervoms. Be to, vasarą jis skleidžia sode vėsą. Jei turite pakankamai vietos, įrenkite vandens telkinį laukiniams gyvūnams. Jis turi būti su nuožulniais kraštais, kad gyvūnams būtų patogu įlipti bei išlipti, ir apsodintas įvairiais vietiniais augalais. Ką gali žinoti, kas užsuks į svečius?
Taupykite energiją Vartodami mažiau energijos, taupome vertingus gamtos išteklius ir mažiname taršą. Išeidami iš kambario išjunkite šviesą, naudokite šviesos diodus. Būtinai išjunkite televizorių, kompiuterį ir žaidimų konsolę, jei jais nesinaudojate. Nejunkite indaplovės, jei ji nepilna, ir, jei galima, naudokite trumpesnį plovimo režimą ir plaukite šaltame vandenyje. Žiemą nenaudokite termostato. Net vienas laipsnis turi didžiulės reikšmės.
Rūšiuokite atliekas Antrinis perdirbimas padeda išgauti vertingų žaliavų, mažina poveikį aplinkai ir taupo energiją bei pinigus. Rūšiuokite ir perdirbkite stiklą, popierių ir plastiką, senas baterijas ir lempas neškite į prekybos centruose pastatytus konteinerius, o nepanaudotus vaistus į vaistinę. Organines atliekas galima kompostuoti arba panaudoti biodujų gamybai. Atiduokite perdirbti senus metalo dirbinius, dažus, tepalus, elektronines atliekas, kamščiamedžio kamščius, audinius ir kitas medžiagas.
Pasidomėkite tinklu Natura 2000 ES tinklas Natura 2000 saugo vertingas nykstančias rūšis ir natūralią aplinką, kurioje jos glaudžiasi. Šiuo metu į tinklą yra įtraukta daugiau nei 27 000 saugomų teritorijų. Šis tinklas aprėpia daugiau nei 18 % Europos sausumos ploto ir 6 % jūrų teritorijos. Nemažai Natura 2000 saugomų teritorijų yra išsidėsčiusių šalia miestų. Norėdami sužinoti apie artimiausią saugomą teritoriją ir joje aptinkamas rūšis, pasinaudokite Natura 2000 žiūrykle (http://natura2000. eea.europa.eu/) Apsilankykite šiose teritorijose, dalyvaukite edukacinėje ar savanoriškoje veikloje ir nepamirškite balsuoti už gražiausią teritoriją, kuriai atiteks Natura 2000 apdovanojimas!
Kaip susisiekti su ES ASMENIŠKAI Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje http://europa.eu/contact TELEFONU ARBA EL. PAŠTU Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti: nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį), šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba elektroniniu paštu svetainėje http://europa.eu/contact Kaip rasti informacijos apie ES INTERNETAS Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu) ES LEIDINIAI Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://bookshop.europa.eu). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact) ES TEISĖ IR SUSIJĘ DOKUMENTAI Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu) ES ATVIRIEJI DUOMENYS ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/data) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais