Galimas Lietuvos indėlis į ES Afrikos strateginę partnerystę Ataskaita 2015 m.

Galimas Lietuvos indėlis į ES Afrikos strateginę partnerystę Ataskaita 2015 m.

Turinys SANTRUMPOS... 4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 5 1. TYRIMO KONTEKSTAS IR RENGIMO PRINCIPAI... 6 1.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir rezultatai... 6 1.2. Tyrimo metodai... 7 2. ES-AFRIKOS STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ REGLAMENTUOJANČIŲ DOKUMENTŲ BEI ŠIUO METU ĮGYVENDINAMŲ IR PLANUOJAMŲ ĮGYVENDINTI ES-AFRIKOS PARTNERYSTĖS PRIEMONIŲ VERTINIMO ANALIZĖ... 10 2.1. ES Afrikos partnerystės politinis kontekstas... 10 2.2. ES-Afrikos partnerystės reglamentavimas... 13 2.2.1. Ilgalaikės strategijos... 14 2.2.2. Sektorinės strategijos... 15 2.2.3. Kitos bendradarbiavimą reglamentuojančios platformos... 17 2.3. ES-Afrikos partnerystės priemonių efektyvumo vertinimas... 20 2.3.1. Bendrosios ES-Afrikos strategijos įgyvendinimas... 20 2.3.2. Veiksmų planų įgyvendinimas... 20 2.3.3. Veiksmų planų įgyvendinimo priemonių efektyvumo vertinimas... 39 3. DANIJOS IR SLOVAKIJOS ĮSITRAUKIMO Į ES-AFRIKOS STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ ANALIZĖ... 41 3.1. Danija ir Afrika... 42 3.1.1. Politiką Afrikoje vykdančios Danijos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai... 42 3.1.2. Afrikos svarba Danijos užsienio politikoje ir prioritetinės bendradarbiavimo sritys... 43 3.1.3. Danijos veiklų Afrikoje finansavimo šaltiniai... 47 3.1.4. Danijos strategijos Afrikoje apibendrinimas... 47 3.2. Slovakija ir Afrika... 48 3.2.1. Politiką Afrikoje vykdančios Slovakijos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai... 48 3.2.2. Afrikos svarba Slovakijos užsienio politikoje ir prioritetinės bendradarbiavimo sritys... 49 3.2.3. Slovakijos projektų Afrikoje finansavimas... 53 3.2.4. Slovakijos strategijos Afrikoje apibendrinimas... 53 3.3. Danijos ir Slovakijos politikų Afrikoje palyginimas... 53 4. LIETUVOS VEIKLOS AFRIKOS ATŽVILGIU APIBENDRINIMAS... 54 4.1. Politiką Afrikoje vykdančios Lietuvos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai... 54 4.1.1. Institucijos... 54 4.1.2. Institucijų strateginiai uždaviniai... 55 4.2. Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika sritys... 56 4.2.1. Ekonominis bendradarbiavimas... 56 4.2.2. Lietuvos bendradarbiavimas su Afrika švietimo srityse... 58 4.2.3. Lietuvos kultūrinis bendradarbiavimas su Afrika... 59 4.2.4. Lietuvos dalyvavimas karinėse misijose Afrikoje... 60 4.2.1. Lietuvos ir Afrikos vystomasis bendradarbiavimas... 61 2

4.3. Lietuvos projektų Afrikoje finansavimas... 62 4.4. Lietuvos strategijos Afrikoje apibendrinimas... 62 5. REKOMENDACIJOS... 64 5.1. Lietuvos bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis strategijos gairės... 65 5.2. Lietuvos verslo prioritetų identifikavimas Afrikoje... 65 5.3. Lietuvos ir Afrikos politinis bendradarbiavimas... 66 5.4. Lietuvos parama Afrikos vystymui... 67 5.5. Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimo palaikymo infrastruktūra... 67 5.6. Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimas ES platformoje... 69 5.7. Apibendrinimas... 70 6. PRIEDAI... 71 3

Santrumpos AS AKR ES EPF LR Projektas / Tyrimas Afrikos Užsachario regionas ELPA NVS OPV Afrikos Sąjunga Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalys Europos Sąjunga Europos plėtros fondas Lietuvos Respublika Galimas Lietuvos indėlis į ES Afrikos strateginę partnerystę Iš 54 Afrikos valstybių Užsachariui priklauso 49 Afrikos valstybės (Angola, Beninas, Bisau Gvinėja, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas (DKK), Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Kamerūnas, Kenija, Komorai, Kongo Demokratinė Respublika (KDR), Kongo Respublika, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauricijus, Mauritanija, Mozambikas, Namibija, Nigerija, Nigeris, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Sudanas, Pusiaujo Gvinėja, Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Seišeliai, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Svazilandas, Tanzanija, Togas, Uganda, Zambija, Zimbabvė, Žaliasis Kyšulys), t.y. visos Afrikos valstybės išskyrus Egiptą, Tunisą, Maroką, Libiją ir Alžyrą Europos laisvosios prekybos asociacija (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) Nepriklausomų valstybių sandrauga (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Moldovos Respublika, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas) Oficiali parama vystymuisi 4

Lentelių ir paveikslų sąrašas Lentelių sąrašas 1 LENTELĖ. 2 LENTELĖ. 3 LENTELĖ. 4 LENTELĖ. 2008 M. - 2010 M. VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI... 21 2011 M. - 2013 M. VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI... 31 DANIJOS IR SLOVAKIJOS POLITIKOS AFRIKOJE PALYGINIMAS... 54 AFRIKOS VALSTYBĖS SUINTERESUOTOS LIETUVAI AKTUALIŲ VERSLO SRIČIŲ PLĖTRA... 66 Paveikslų sąrašas 1 PAV. TYRIMO TIKSLO KONTEKSTAS... 6 2 PAV. TYRIMO UŽDAVINIAI IR REZULTATAI... 7 3 PAV. AFRIKOS SĄJUNGOS STRUKTŪRA PAGAL STEIGIMO AKTĄ... 10 4 PAV. AFRIKOS SĄJUNGOS TIKSLAI SUSKIRSTYTI PAGAL SRITIS... 11 5 PAV. AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONO VALSTYBIŲ ŽEMĖLAPIS... 71 6 PAV. ES-AFRIKOS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS REGLAMENTAVIMO SCHEMA... 19 7 PAV. GYVENTOJŲ SKAIČIUS (TŪKST.) TENKANTIS VIENAI DANIJOS AMBASADAI AFRIKOJE, AZIJOJE IR LOTYNŲ AMERIKOJE... 44 8 PAV. DANIJOS VYSTYMO AGENTŪROS DANIDA LĖŠOS TŪKSTANČIUI AFRIKOS, AZIJOS IR PIETŲ AMERIKOS GYVENTOJŲ 2014 METAIS... 44 9 PAV. POKALBIŲ TARP DANIJOS PAREIGŪNŲ IR AFRIKOS PARTNERIŲ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 45 10 PAV. POKALBIŲ APIE VYSTYMO PARAMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 45 11 PAV. POKALBIŲ APIE EKONOMINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 46 12 PAV. POKALBIŲ APIE POLITINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 47 13 PAV. GYVENTOJŲ SKAIČIUS (TŪKST.) TENKANTIS VIENAI SLOVAKIJOS AMBASADAI AFRIKOJE, AZIJOJE IR PIETŲ AMERIKOJE... 49 14 PAV. SLOVAKIJOS PAREIGŪNŲ SUSITIKIMŲ SU AFRIKOS KOLEGOMIS DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 50 15 PAV. POKALBIŲ TARP SLOVAKIJOS PAREIGŪNŲ IR AFRIKOS PARTNERIŲ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 51 16 PAV. POKALBIŲ APIE EKONOMINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 51 17 PAV. POKALBIŲ APIE POLITINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 52 18 PAV. POKALBIŲ APIE PARAMĄ VYSTYMUI TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 53 19 PAV. LIETUVOS EKSPORTO SUMA Į AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONĄ 2009 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN. EUR... 57 20 PAV. LIETUVOS EKSPORTO Į AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONĄ PRODUKTŲ PALYGINIMAS 2010 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN. EUR... 57 21 PAV. LIETUVOS EKSPORTO SUMA (BE MINERALINIO KURO) Į AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONĄ 2009 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN. EUR... 57 22 PAV. EUR AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONO VALSTYBIŲ IMPORTO SUMA Į LIETUVĄ 2009 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN.... 58 5

1. Tyrimo kontekstas ir rengimo principai 1.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir rezultatai Afrika yra sparčiausiai ekonomiškai augantis pasaulio žemynas 1, glaudžiai susietas su Europa bendra istorija, kultūra ir geografija bei artimais ryšiais ekonominiu ir politiniu lygmenimis. Dėl šių priežasčių Afrikos regionas yra viena svarbiausių ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos krypčių. 2007 m. buvo pasirašyta Bendra ES ir Afrikos strategija. Plėtojant ES Afrikos strateginę partnerystę, siekiama sumažinti Europos ir Afrikos išsivystymo skirtumą, pasitelkiant glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą ir skatinant integracinį ir tvarų vystymąsi abiejuose žemynuose. Tam pasiekti Bendroje ES ir Afrikos strategijoje numatyti aštuoni strateginio bendradarbiavimo prioritetai, kuriuose rezultatų siekiama įgyvendinant periodinius veiksmų planus. Veiksmų planuose kiekvienam prioritetui pateiktos konkrečios bendradarbiavimo sritys tarpregioniniu, žemyno ar pasaulio lygmeniu. Dažniausiai ES ir Afrikos bendradarbiavimas vyksta ES institucijų lygmeniu (didelė dalis projektų finansuojami iš Europos plėtros fondo), tačiau ES valstybės narės pačios sprendžia dėl dalyvavimo partnerystės priemonėse ir gali bet kada prie jų prisijungti. Dėl šios priežasties dalis ES šalių turi papildomus dokumentus, reglamentuojančius santykių su Afrika plėtojimą, kurie padeda ženkliau prisidėti prie ES Afrikos partnerystės tikslų įgyvendinimo, vykdant įvairius projektus šalies, o ne ES institucijų lygiu. Tuo tarpu Lietuva kol kas nedalyvauja nė vienoje ES Afrikos bendradarbiavimo programoje. Vis dėlto Lietuvoje vyksta įvairios bendradarbiavimo su Afrika iniciatyvos, tačiau pilnas jų potencialas neišnaudojamas, nes jos pavienės ir nekoordinuojamos valstybiniu lygiu. Atsižvelgiant į tai, matomas poreikis struktūrizuoti veiksmus ir priemones valstybiniu lygiu, taip sukuriant prielaidas platesnio masto Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimui. Tikslas 1 pav. Identifikuoti Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika nišas ir galimas priemones dvišaliu formatu ir ES Afrikos strateginės partnerystės kontekste. Detaliau tai pavaizduota 1 pav. Tyrimo tikslo kontekstas Šaltinis: sudaryta autorių Laukiami tyrimo rezultatai - susisteminta informacija ir pateiktos rekomendacijos dėl Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika ES-Afrikos strateginės partnerystės rėmuose. Tyrimo rezultatai turėtų būti panaudojami įgyvendinant Vyriausybės 2012 2016 metų programą, kurios vienas iš prioritetų 1 http://www.afdb.org/en/news-and-events/article/africa-is-now-the-fastest-growing-continent-in-the-world-12107/ 6

dėmesys ES stiprėjimui, ES plėtros politikai ir ES vaidmens pasaulyje stiprinimui. Taip pat tyrimo rezultatai turėtų būti panaudojami įgyvendinant LR URM 2014 2016 strateginį veiklos planą, tarp kurio tikslų yra numatyta formuoti ir įgyvendinti Lietuvos interesais grindžiamą darbotvarkę su Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos valstybėmis bei dalyvauti tarptautinių organizacijų vystomojo bendradarbiavimo politikoje ir daryti jai įtaką, atsižvelgiant į Lietuvos interesus. Šio tikslo įgyvendinimui keliami uždaviniai ir numatyti rezultatai pavaizduoti toliau esančiame paveiksle. 2 pav. Tyrimo uždaviniai ir rezultatai Šaltinis: sudaryta autorių 1.2. Tyrimo metodai Tyrimo objektas. Galima išskirti tris pagrindinius tyrimo objektus, kurių analizė leidžia įgyvendinti projekto uždavinius: 1. ES-Afrikos bendradarbiavimo strateginiai dokumentai. 2. Bendradarbiavimo tarp Afrikos ir vienos Višegrados, ir vienos Skandinavijos valstybių pavyzdžiai. 3. Lietuvos patirtis bendradarbiaujant su Afrika. Tyrimo etapai. Techninėje specifikacijoje numatytus tyrimo uždavinius pagal loginę struktūrą galima išskaidyti į 5 (penkis) pagrindinius etapus: I. Pasirengimas tyrimui. II. III. IV. ES Afrikos strateginės partnerystės reglamentavimo analizė ir šiuo metu įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti ES- Afrikos partnerystės priemonių vertinimas. Giluminė dviejų pasirinktų ES šalių įsitraukimo į ES Afrikos strateginę partnerystę analizė. Lietuvos veiklos Afrikos atžvilgiu apibendrinimas. V. Lietuvos interesus atitinkančių bendradarbiavimo su Afrika priemonių pasiūlymų ir rekomendacijų rengimas. 7

Tyrimo apimtis. Tyrimas apima ES strateginių dokumentų, Lietuvos, Danijos, Slovakijos bei Afrikos šalių duomenų analizę. Tyrimo metodai. Tyrimas vykdomas taikant 1 3 metodus. Taikant kiekybinius ir kokybinius duomenų rinkimo ir analizės metodus, buvo įvertintos bendradarbiavimo praktikos vienoje Skandinavijos valstybėje - Danijoje ir vienoje Višegrado grupės valstybėje - Slovakijoje. Gauti duomenys leido įvardinti dialogo plėtimo alternatyvas ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Tyrimo metu buvo analizuojamos Lietuvos vykdytos iniciatyvos, susijusios su Afrikos šalimis, prioritetinės Lietuvos Afrikos strateginės partnerystės priemonės, pateikiamas ES šalių bendradarbiavimo praktikų bei jų pritaikomumo Lietuvos ekonominėje, teisinėje, politinėje ir kultūrinėje aplinkoje analizė. Lentelėje (žr. 1 priedą) plačiau apžvelgiami metodai, kuriais buvo vykdoma projekto apimtyje numatyta analizė, ir duomenų šaltiniai. Pateikti kiekvieno etapo tyrimo metodai. Tyrimo metu didelis dėmesys skirtas užsienio šalių praktikų analizavimui. Giluminė užsienio šalių bendradarbiavimo su Afrikos regionu praktikų analizė yra akcentuota atsižvelgiant į mažą Lietuvos institucijų įsitraukimą į dialogą su Afrikos šalimis. Toliau pateikiamas dokumentų, kurie buvo nagrinėjami pirminių ir antrinių šaltinių analizės metu, sąrašas. Bendri ES Afrikos strateginės partnerystės dokumentai: Pan-African Programme 2014-2020: Multi-annual Indicative Programme (MIP) 2014-2017. Šis dokumentas tai finansinis instrumentas, kuriuo teikiama parama, siekiant įgyvendinti ES Afrikos strateginės partnerystės prioritetus. Dokumente detaliai nurodoma, kiek mln. eurų kiekvienam prioritetui bus skiriama 2014 2017 m. ES-Afrikos strateginės partnerystės veiksmų planai: Joint Africa-EU Strategy: Action Plan 2008-2010. Joint Africa EU Strategy: 2nd Action Plan 2011-2013. Joint Africa-EU Strategy: Roadmap 2014-2017. Afrikos ir ES atsinaujinančių energijos išteklių programos strategija 2020 metams (African- EU renewable energy cooperation programme strategy 2020). Kitų ES šalių dokumentai, reglamentuojantys bendradarbiavimą su Afrika: Danija Denmark in Africa A continent on its way. Norvegija Platform for an integrated Africa policy. Suomija Africa in Finnish Foreign Policy. Švedija Sweden and Africa a policy to address common challenges and opportunities. Lenkija Go Africa strategy aimed at supporting export and expansion of Polish enterprises. Vokietija Germany and Africa: A strategy paper by the German government. Afrikos Sąjungos strateginiai dokumentai: Afrikos Sąjungos veiklos strateginis planas (African Union Commission s Strategic Plan 2014-2017); Darbotvarkė 2063 - penkiasdešimties metų globali strategija, kaip paversti Afriką vieningai veikiančiu globaliu žaidėju ir sukurti planą, kaip optimaliai panaudoti Afrikos resursus afrikiečiams naudingiausiu būdu. Tyrimai: Mapping of best practice regional and multi-country cooperative STI initiatives between Africa and Europe - Identification of financial mechanism(s) 2008-2012 ES research paper. Šiame dokumente pateiktas 2008 2012 m. įgyvendintų paramos mechanizmų vertinimas, ieškoma geriausio ES Afrikos bendradarbiavimo modelio. 8

Ataskaitos: Key Achievements of the Joint Africa-EU Strategy. Ataskaita apie ES strateginio bendradarbiavimo su Afrika rezultatus 2007 2013 m. laikotarpiu. African Peace Facility Annual Report 2013. Europos Komisijos kasmetinis dokumentas apie Afrikos Taikos Priemonės progresą. Per African Peace Facility ES finansuoja African Peace and Security Architecture (Afrikos Sąjungos instrumentas), kurio pagrindu vykdomos taikos skatinimo operacijos Afrikoje. The Implementation of the Joint Africa Europe Strategy: rebuilding confidence and commitments (2014). Europos Komisijos studija apie Bendrosios ES-Afrikos Strategijos įgyvendinimą. Implementation of the Joint Africa-EU Strategy and its First Action Plan (2008-2010) Input into the mid-term progress-report (2009). Komisijos ataskaita. ES Afrikos infrastruktūros patikos fondo efektyvumo vertinimas (Mid-Term Evaluation of the EU-Africa Infrastructure Trust Fund). 9

2. ES-Afrikos strateginę partnerystę reglamentuojančių dokumentų bei šiuo metu įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti ES-Afrikos partnerystės priemonių vertinimo analizė 2.1. ES Afrikos partnerystės politinis kontekstas Politinė ir ekonominė Afrikos žemyno integracija prasidėjo prieš 50 metų, įkūrus Afrikos vienybės organizaciją. Integracija pagreitį įgavo, kai 2002 m. Durbane Afrikos vienybės organizacija buvo likviduota ir ją pakeitė nauja organizacija - Afrikos Sąjunga (toliau AS). Šiuo metu šiai organizacijai priklauso 54 valstybės. Kartu su Afrikos Sąjunga buvo sukurtos žemyną vienijančios institucijos, kurių struktūra pavaizduota toliau esančiame paveiksle. Institucinė architektūra labai panaši į ES ir tai palanki terpė tarpinstitucinio bendradarbiavimo vystymui įvairiomis platformomis. Šiuo metu dažniausi bendradarbiavimo būdai: ES ir Afrikos vadovų aukščiausio lygio susitikimai; Ministrų lygio (arba trejeto, kurį sudaro ES ir AS Užsienio reikalų ministrai, ES ir AS Komisija ir ES Tarybos ir išorės veiksmų tarnybos atstovai) susitikimai (vyksta du kartus per metus); AS ir ES Komisijų bendradarbiavimas; Bendrosios ES-AS darbo grupės (jos organizuojamos neišskiriant Užsachario ir Šiaurės Afrikos regionų); Jungtinės ekspertų grupės. 3 pav. Afrikos Sąjungos struktūra pagal steigimo aktą 2 Šaltinis: sudaryta autorių Kartu su AS suformavimu buvo iškelti ambicingi Afrikos žemyno raidos uždaviniai 3. Pagrindinės raidos uždavinių kryptys: Afrikos žemyno integracija, taikos ir demokratijos skatinimas, bendra 2 http://www.au.int/en/about/constitutive_act 3 http://www.au.int/en/about/nutshell 10

žemyno užsienio politika, vystomasis bendradarbiavimas ir geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimas. Uždaviniai detalizuoti žemiau esančiame paveiksle. 4 pav. Afrikos Sąjungos tikslai suskirstyti pagal sritis: Šaltinis: sudaryta autorių AS sukūrimas sudarė prielaidas glaudesniam Afrikos ir Europos bendradarbiavimui. ES užsienio politikoje bendradarbiavimas su Afrika yra ypač aktualus, buvusio Europos Komisijos prezidento José Manuel Barroso teigimu, ES ir Afrikos santykiai yra vienas svarbiausių ES politinių prioritetų ir, kaip strateginiai partneriai, žemynai turėtų skatinti bendros ES Afrikos santykių vizijos formavimą bei kartu veikti iškilus naujiems globaliems iššūkiams. Bendras ES interesas Afrikoje - tai 28 valstybių narių interesų derinimo rezultatas. Pažymėtina, kad ES pirmauja pasaulyje skirdama paramą trečiųjų šalių vystymui. 4 Valstybės narės sutaria, kad 4 http://eeas.europa.eu/delegations/sierra_leone/africa_eu/overview/index_en.htm 11

vystymo politikos pagrindiniai tikslai: skurdo mažinimas, demokratinių vertybių sklaida, pagalba nacionalinio lygmens reformoms. ES siekia bendradarbiavimą su Afrika perkelti iš valstybės donorės ir valstybės pagalbos priėmėjos statuso į lygiavertę partnerystę, paremtą bendra ES- Afrikos sąryšio vizija globaliame pasaulyje. 5 ES ir Afrikos santykių vystymas patenka į ES ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) santykius reglamentuojančią sistemą, patvirtintą 2000 m. Kotonu (Cotonou) susitarimu tarp ES ir 79 AKR valstybių, paremtu ankstesnėmis konvencijomis (Jaundės (Yaoundé), Lomės (Lomé)). Taip pat yra penki bendradarbiavimo kanalai, reglamentuojantys santykius su atskiromis Afrikos žemyno dalimis: Europos kaimynystės politika (Pietų partnerystė) šios politikos tikslas stiprinti gerovę, saugumą ir stabilumą ES kaimynystėje, į kurią patenka penkios Afrikos šalys: Alžyras, Egiptas, Libija, Marokas ir Tunisas; Pietų Afrikos Respublikos ES strateginė partnerystė šios partnerystės tikslas skatinti taiką, saugumą ir stabilumą Afrikoje ir sukurti galimybes glaudesniam Pietų Afrikos Respublikos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui; Sahelio strategija siekiama suteikti paramą Sahelio regiono vystymui ir saugumo užtikrinimui. Šis regionas yra vienas skurdžiausių pasaulyje. Jam būdingas nesibaigiantis skurdas, silpnos institucijos, maisto stoka, pažeidžiama valdžia, smurtinis ekstremizmas, radikalizacija ir kitos problemos. Strategijoje nurodomos keturios prioritetinės kovos su nurodytomis problemomis kryptys: vystymas, gera valdysena ir vidinių konfliktų sprendimas; politiniai ir diplomatiniai veiksmai; saugumas ir įstatymo viršenybė; kova su smurtiniu ekstremizmu ir radikalizacija. 2015-tųjų metų balandžio mėnesį priimtas veiksmų planas, kurio pagrindinės sritys: kova su radikalizacija ir prevencija, tinkamų sąlygų jaunimo vystymui užtikrinimas, migracija ir mobilumas, sienų kontrolė kovojant su prekyba žmonėmis ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu; Gvinėjos įlankos strategija siekiama paremti regiono ir jo pakrantės valstybių pastangas spręsti daugelį jūrų nesaugumo ir organizuoto nusikalstamumo problemas, susijusias su didesnėmis grėsmėmis dėl pakrančių vandenų kontrolės trūkumo, dėl silpnos prieigos kontrolės ir prastos saugumo padėties. Gvinėjos įlankos regione ES turi su ekonomika, prekyba ir vystymusi susijusių interesų. Pagrindinis ES tikslas padėti regiono valstybėms, kurių dauguma yra labai nestabilios, siekti taikos, saugumo ir klestėjimo skatinant tinkamą ir teisėtą jų ekonomikos ir institucijų vystymą laikantis Afrikos taikos ir saugumo struktūros ir bendros ES politikos, taip pat skatinti siekti politinio konsensuso, sudaryti galimybes įgyvendinti Afrikos savarankiškumo principą ir jo laikytis, visoms įgyvendinamoms programoms taikyti visapusišką požiūrį į regiono vystymąsi ir saugumą ; 6 Paramos Afrikos kyšulio atsparumui (Supporting Horn of Africa Resilience (SHARE)) strategija siekiama nutraukti nuolatines krizes Somalio pusiasalio regione. Pagal šią strategiją, Europos Komisija planuoja investuoti daugiau nei 270 mln. eurų į regiono atstatymą po sausros. Atsižvelgiant į Lietuvos diplomatinio atstovavimo Užsachario Afrikoje stoką, kuri trukdo Lietuvai prasmingai prisidėti prie ES ir Afrikos strateginės partnerystės projektų ir siekti tikslų Afrikoje, pateiktame tyrime didesnis dėmesys bus teikiamas būtent su šio regiono valstybėmis galimo bendradarbiavimo perspektyvoms. Užsachario Afrika - tai skurdžiausias ir menkiausiai ekonomiškai išsivystęs pasaulio regionas, kuriam būdingas aukštas korupcijos lygis, karai tarp tautų ir netinkamas valdymas. Priede pateiktame antrame žemėlapyje pavaizduota, kokios šalys įeina į Užsachario regioną. 5 http://europa.eu/rapid/press-release_memo-13-367_en.htm 6 http://old.eur-lex.europa.eu/lexuriserv/lexuriserv.do?uri=celex:52013jc0031:lt:not 12

2.2. ES-Afrikos partnerystės reglamentavimas ES ir Afrikos partneryste siekiama sukurti politines ir ekonomines sąsajas bei kartu veikti globaliųjų iššūkių kontekste, išplėsti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip žmogaus teisė, prekyba ir regioninė integracija, energetika, klimato pokyčiai, migracija, mobilumas, užimtumas ir mokslas bei technologijos. Svarbu paminėti, kad tarpžemyninio bendradarbiavimo siekiama įvairiais instituciniais lygmenimis įtraukiant pilietines visuomenes. Bendradarbiavimas tarp Afrikos ir ES institucionalizuotas pirmajame Viršūnių susitikime 2000- taisiais metais Kaire. Per ateinančius metus įvyko nemažai pokyčių abiejose pusėse: Afrikos Vienybės Organizacija tapo Afrikos Sąjunga (pokytis bendradarbiavimo su ES perspektyvoje - įtraukta Afrikos Taikos ir Saugumo Architektūra bei socioekonominė programa - Naujoji Partnerystė Afrikos Plėtrai). ES atveju, įvyko Didžioji plėtra - kone dvigubai padidėjo Sąjungos teritorija, buvo priimta Lisabonos Strategija, koreguojanti užsienio politikos įgyvendinimo gaires. Globali aplinka taip pat neišliko tokia pati - sustiprėjo valstybių tarpusavio priklausomybių sąsajos, skatinančios tarpvalstybinį bendradarbiavimą neapsiribojant tik ekonominėmis sritimis. Analizuojant dviejų tarptautinių veikėjų bendradarbiavimo galimybes svarbu nurodyti kiekvieno jų interesus. Tam, kad geriau suprastume Afrikos poreikius, verta pristatyti 2013-taisias Afrikos Sąjungos sukurtą globalią ilgametę Darbotvarkę 2063. Šiame dokumente užsibrėžtas tikslas - per ateinančius penkiasdešimt metų socioekonominių transformacijų būdu sukurti integruotą, klestinčią, taikią, savo piliečių valdomą ir globalioje erdvėje konkurencingą Afriką. Strategija yra grindžiama šiomis vertybėmis: disciplina, sąžiningumu, skaidrumu, sunkiu darbu ir meile Afrikai bei jos žmonėms. Identifikuojant praeities klaidas, sukurtas aiškus veiksmų planas, kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pagrindinės Darbotvarkės 2063 prioritetinės sritys: Afrikos identitetas; Tęsiama kova prieš kolonializmą ir kova už tautų apsisprendimo laisvę; Skurdo mažinimas; Integracijos strategija; Socialinio ir Ekonominio vystymo strategija; Taikos ir saugumo strategija; Demokratinis valdymas; Afrikos likimo lėmimas; Afrikos vieta globalioje arenoje. ES ateities perspektyvoje Afrikos regioną traktuoja kaip potencialią strateginę partnerę. Dėl šios priežasties bendradarbiavimo politikoje svarią reikšmę vaidina saugumo ir stabilumo užtikrinimas bei siekis orientuotis ne į finansinės paramos didinimą, o į pagalbą integracijos vystymui per žinių perdavimo Afrikos Sąjungos ir nacionalinių institucijų tarnautojams, pilietinių visuomenių ugdymo bei ekonomikos vystymo priemones. ES finansinės paramos tiekimas svaria bendradarbiavimo priemone tampa integravus ją į programas, kuriose nurodoma, kaip efektyviausiai paskirstyti gautus finansinius resursus ir vykdoma priežiūra, kaip jie yra panaudojami. Gerosios praktikos pavyzdžių reikalingumą įrodo Darbotvarkėje 2063 išskirtas Afrikos vidaus rinkos veiksnys bendradarbiavimo su ES kontekste. Nurodoma, kad pagal Ekonominės Partnerystės Susitarimus ES neapmokestina 80 proc. eksporto į Afriką. Tačiau tai nepadeda, nes daro vidaus gamybą mažiau konkurencingą ir tokiu būdu mažinamas Afrikos Sąjungos šalių tarpusavio ekonominis bendradarbiavimas. 7 Tolesniuose poskyriuose detalizuojamos pagrindinės sritys, kuriose vyksta ES- AS bendradarbiavimas. 7 Afrikos Sąjungos Darbotvarkė 2063 13

2.2.1. Ilgalaikės strategijos ES ir Afrikos santykiai reglamentuojami pagal iš dalies sutampančius politinius pagrindus. Iš jų patys svarbiausi Kotonu susitarimas (2000 m.) ir bendra Afrikos ir ES strategija. Abu šie dokumentai apima politinius, ekonominius ir vystymosi aspektus. ES aktyviai siekia skatinti taiką ir saugumą Afrikoje ir su Afrikos Sąjunga (AS), vykdo įvairius politinius dialogus, įskaitant dialogą demokratijos ir žmogaus teisių klausimais. ES vystomasis bendradarbiavimas su Afrika vyksta naudojant skirtingas finansines priemones, iš kurių svarbiausia Europos plėtros fondas (EPF). 2008 2013 m. veiksiantis dešimtasis fondas numatė 22,682 mlrd. eurų biudžeto asignavimus. 21,966 mlrd. eurų iš šios sumos paskirti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėms. Didesnioji biudžeto dalis skiriama regioninėms programoms, taip pabrėžiant regionų ekonominės integracijos svarbą nacionalinei ir vietinei plėtrai 8. Kotonu Susitarimu nustatytas bendradarbiaujančių šalių santykių pagrindas. Neseniai užbaigtos derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų su Centrinės, Rytų ir Pietų Afrikos regionais. 9 Kotonu Susitarime detaliai reglamentuota politinė dimensija - įteisintas reguliarus politinis dialogas, taikos užtikrinimo politika, žmogaus teisių skatinimas, skaidraus ir atskaitingo valdymo užtikrinimas, bendradarbiavimo strategijų kūrimas, bendro intereso paieškos bei saugumo klausimai. Susitarime įtraukti vystomosios politikos aspektai bei ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos principai. Susitarimą įgyvendina bendros AKR ir ES institucijos, įskaitant Ministrų Tarybą, Ambasadorių komitetą ir Jungtinę Parlamentinę Asamblėją. Detaliausiai ES ir Afrikos santykių vystymas apibrėžtas Bendroje Afrikos ir ES strategijoje, priimtoje 2007 m. liepą Lisabonoje, kurioje išskirti šie strateginiai bendradarbiavimo prioritetai: 1. Taika ir saugumas. 2. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. 3. Prekyba ir Afrikos žemyno regioninė integracija. 4. Tūkstantmečio vystymosi tikslai. 5. Energetika. 6. Klimato kaita ir aplinkosauga. 7. Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas. 8. Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė. Pasirašius Bendrąją Afrikos ir ES strategiją sutarta, kad post-kolonijinis paveldas bus paliktas praeityje ir bendradarbiavimas vyks lygiaverčiu pagrindu. Ši strategija turi įvarius finansavimo šaltinius. Pagrindiniai jų: Europos plėtros fondas (European Development Fund), Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (Development Cooperation Instrument), Europos kaimynystės politikos priemonė (European Neighbourhood Policy Instrument), Stabilumo priemonė (Instrument for Stability) bei įvairios tematinės programos. 10 Bendradarbiavimas įgyvendinamas per strategijos veiksmų planus. Du jų (2008 2010 m. ir 2011 2013 m.) jau įvykdyti, pagrindiniai rezultatai aptarti skiltyje ES-Afrikos partnerystės priemonių efektyvumo vertinimas. Įgyvendinus pirmąjį veiksmų planą, 2010 metais aptariant tolimesnes bendradarbiavimo gaires nuspręsta, kad kol Afrikai reikalinga pagalba, bendradarbiavimas turi būti vystomas ne vienoje srityje. Dėl šios priežasties turi būti pravartu įtraukti papildomus sektorius: privatųjį, energetikos, prekybos, migracijos ir infrastruktūros. 2014 m. ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime Briuselyje buvo priimtas naujausias veiksmų planas 2014 2017 m. Jame buvo iš naujo išdėstyti strateginiai bendradarbiavimo prioritetai, sumažinant jų skaičių iki penkių 11 : 8 http://europa.eu/legislation_summaries/development/overseas_countries_territories/r12102_lt.htm 9 http://www.europarl.europa.eu/atyourservice/lt/displayftu.html?ftuid=ftu_6.6.5.html 10 http://europafrica.net/jointstrategy/ 11 http://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/international-summit/2014/04/02-03/ 14

1. Taika ir saugumas. 2. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. 3. Žmogaus socialinė raida. 4. Tvarus ir integracinis vystymasis ir ekonomikos augimas bei žemyninė integracija. 5. Pasaulinės ir naujai kylančios problemos. Veiksmų plane prie kiekvieno tikslo pateiktos konkrečios bendradarbiavimo sritys tarpregioniniu, žemyno ar viso pasaulio lygmeniu, siekiant realaus poveikio abiejų žemynų gyventojams. Iš viso numatyti veiksmai 63 srityse, o kiekvienam strateginiam prioritetui tenka 8 20 bendradarbiavimo sričių. Siekiant integruoti besivystančias šalis į globalizacijos procesą, 2000 metais Jungtinių Tautų tūkstantmečio viršūnių susitikime 189 pasaulio valstybės, kartu ir Lietuva, patvirtino Tūkstantmečio vystymosi tikslus, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti iki 2015 metų: perpus sumažinti skurdą ir nepriteklių pasaulyje; garantuoti visuotinį pradinį išsilavinimą; užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises; dviem trečdaliais sumažinti vaikų iki 5 metų mirtingumą; trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirtingumą; sustabdyti ŽIV/AIDS ir kitų užkrečiamųjų ligų plitimą; užtikrinti darnų ekonominį ir aplinkos vystymąsi; plėtoti pasaulinę partnerystę vystymosi labui. 12 ES prisideda prie šios strategijos tikslų įgyvendinimo ir integruoja juos į savo vystymo politikos darbotvarkę. ES didelį dėmesį teikia šioms problemoms: badui, vandens trūkumui, sanitarinių sąlygų trūkumui, gimdyvių sveikatai, vaikų mirtingumui. Žemdirbystės sferoje teikia finansinę ir techninę pagalbą. Sritis, kurioje daugiausia įsitraukta - maisto aprūpinimas. Europos Parlamento užsakymu parengtoje studijoje apie paramos vystymuisi tikslus po 2015 m. teigiama, jog Parlamentas turi atlikti aktyvesnį vaidmenį siekiant bendros ES valstybių narių pozicijos vystymosi klausimais, o taip pat turėtų labiau orientuotis į tvarios plėtros skatinimą. 13 Referuojant į tai, kad Tūkstantmečio strategijos tikslus valstybės įsipareigojo įgyvendinti iki 2015- tųjų metų, šiuo metu kuriama tolesnės perspektyvos Strategija Tvaraus vystymosi strategija po 2015-tųjų. Planuojama, kad dokumentas bus priimtas Jungtinių Tautų viršūnių susitikime š.m. rugsėjo mėnesį. 2.2.2. Sektorinės strategijos Sektorinės strategijos nuo ilgamečių skiriasi tuo, kad nors jos irgi dažnai yra orientuotos į tikslus, kurie bus pasiekti ilguoju laikotarpiu, tačiau jos konkretesnės, įtraukta įgyvendinimo priemonės, tarpiniai tikslai. Energetika. ES importuoja apie pusę energetinių išteklių - iš jų beveik 10 proc. naftos ir 4 proc. gamtinių dujų importuojami iš Gvinėjos įlankos regiono. Nigerija, Angola, Pusiaujo Gvinėja ir Gabonas yra svarbūs naftos, Nigerija gamtinių dujų tiekėjai. 14 Afrikoje elektrifikacijos lygmuo vienas žemiausių pasaulyje, vos 42 proc., o Užsachario regione - 31 proc., tačiau Afrika yra turtinga atsinaujinančių energijos šaltinių, pažymėtinas didelis potencialas biomasės bei šių energijos rūšių: vandens, saulės, vėjo, geotermijos. 2006-taisiais ES Žaliojoje knygoje nustatoma, kad energetinis saugumas gali būti pasiekiamas tik esant proeuropietiškai energetikos bendruomenei ir vieningai 12 http://www.orangeprojects.lt/site/?page=99&sub=725 13http://www.europarl.europa.eu/news/lt/news-room/content/20130121STO05409/html/EP-nari%C5%B3-akiratyje- %E2%80%93-T%C5%ABkstantme%C4%8Dio-vystymosi-tikslai-po-2015%E2%80%93%C5%B3j%C5%B3 14 http://old.eur-lex.europa.eu/lexuriserv/lexuriserv.do?uri=celex:52013jc0031:lt:not 15

reguliacinei erdvei aplink Europą. Šio bendro intereso identifikavimas lėmė 2010-tųjų ES-Afrikos atsinaujinančios energetikos bendradarbiavimo Strategijos 2020 pasirašymą. Įgyvendinant ES-Afrikos atsinaujinančios energetikos bendradarbiavimo Strategiją 2020, ES valstybės narės įsitraukė skirtingai. Daugiausiai prisidėjo Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Suomija. Pastaraisiais metais pradėtos plėtoti šios sritys: privataus sektoriaus bendradarbiavimas, technologijų, inovacijų vystymas. Sukurta rinka privataus verslo dalyvavimui Afrikos atsinaujinančių šaltinių sferoje. Mokslas ir technologijos. ES Komisijos siūlymu ir Tarybos ir Europos Parlamento tvirtinimu, rengiamos rėminės programas, į kurių įgyvendinimą įtraukiamos ne tik valstybės narės, bet ir kandidatės, asociacijos sutartį pasirašiusios valstybės bei tarptautinio bendradarbiavimo partnerės. Nagrinėjamoje srityje numatytos septynios tokio pobūdžio programos: CASST NET PLUS - mokslo, technologijų ir inovacijų bendradarbiavimas tarp Užsachario Afrikos regiono ir Europos. Dokumente iškeltus tikslus planuojama įgyvendinti iki 2016-tųjų metų. Šia strategija siekiama stiprinti tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus ryšius tyrimų ir inovacijų srityje. Tinklas jungia 25 partnerines organizacijas Europoje ir Afrikoje. Strategija veikia Bendrosios Afrikos-ES strategijos rėmuose; ERAfrica - programa, kuria siekiama bendradarbiauti mokslo srityje, technologiniuose tyrimuose, inovacijose ir tvariame vystyme. Pagrindinis tikslas - sujungti Europos tyrėjus, kurių interesų laukas - mokslo tyrimai ES-Afrikos bendradarbiavimo kontekste. Programoje dalyvauja tik septynios ES valstybės narės : Prancūzija, Vokietija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Suomija ir Austrija ir trys Afrikos šalys : Pietų Afrika, Kenija ir Egiptas. Taip pat į programą įtrauktos Šveicarija ir Turkija; MIRA - programa siekiama surasti bendrus Europos ir Afrikos interesus mokslo srityje. Programa subregioninio pobūdžio ir orientuota į Pietų Partnerystės šalis, tai reiškia - Šiaurės Afrikos regiono šalis; INCONTACT - One World - informacinio pobūdžio programa, kuria siekiama bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu. CPN-Africa - telkia Užsachario mokslininkus, kurie galėtų dalyvauti ES finansuojamuose ligų, kilusių dėl skurdo, tyrimuose; HEALTH-NCP-NET - sveikatos mokslų tyrimuose telkia nacionalinius partnerius ir kuria viršnacionalinį bendradarbiavimą. ENV-NCP-TOGETHER - dvišalio bendradarbiavimo aplinkosaugos srities moksliniuose tyrimuose skatinimas; IST-Africa - strateginė partnerystė mokslo, informacinės visuomenės ir kosmoso srityse; EuroAfrica-ICT - programoje nurodytos keturios pagrindinės tyrimų kryptys: sveikata, aplinkosauga ir energetika, mokymasis, žemdirbystė. Prekyba. ES ir Afrikos tarpusavio prekyba yra vystoma pagal ekonominės partnerystės susitarimus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos principus. Nors Kotonu susitarime buvo užsibrėžta pasiekti šio pobūdžio susitarimus iki 2008-tųjų, tačiau dėl užsitęsusių derybų procesų tik 2014 m. įvyko persilaužimas priėmus ES patekimo į rinką reglamentus. Ši sistema siekia harmonizuoti prekybos režimus. Mažiau išsivysčiusioms Afrikos šalims planuojama taikyti sistemą Viskas, išskyrus ginklus, pagal kurią joms būtų užtikrinta prieiga prie ES rinkos netaikant tarifų ir kvotų. Taika ir Saugumas. Mokslinėje literatūroje pristatomi keturi Strateginės saugumo partnerystės motyvai. Pirmiausia, ES dalyvaudama šioje partnerystėje išlaiko politinius ir ekonominius ryšius Afrikoje. Antra, tam kad būtų išlaikyti minėti ryšiai, ES siekia kuo didesnį dėmesį skirti tarptautinio terorizmo ir imigracijos problemoms. Trečioji priežastis susijusi su Didžiąja plėtra 2004-taisiais metais, kai ES vos ne dvigubai padidinusi savo teritoriją, prisiėmė didesnę atsakomybę už globalias problemas. Galiausiai nurodomas istorinis motyvas - valstybės narės, vedamos savų interesų, siekia 16

glaudesnio bendradarbiavimo. 15 Politinis dialogas vyksta tarp Afrikos Sąjungos Taikos ir Saugumo Tarybos bei ES Politikos ir Saugumo Komiteto. Bendradarbiavimas būtinas sprendžiant konfliktinių zonų problemas (pvz.: 2013 metais tai buvo Centrinės Afrikos Respublikos, Sahelio ir Afrikos Kyšulio regionai bei Pietų Sudanas; 2014 metais - Centrinės Afrikos Respublika, Afrikos Kyšulio regionai, Gvinėjos įlanka; 2015 metais - Afrikos Didžiųjų ežerų regionas). Pagrindinis saugumo ir taikos palaikymo finansinis instrumentas - Afrikos taikos priemonė (African Peace Facility), apimanti tris veiksmų kryptis: institucinių pajėgumų stiprinimas, taikos palaikymo operacijos ir išankstinio reagavimo mechanizmai. Viena pagrindinių programų - EuroRECAMP, kurios tikslas palaikyti taiką apmokant Afrikos Sąjungos institucijų karinių struktūrų darbuotojus. Šią programą inicijavo Pranacūzija, kuri siekia įtvirtinti požiūrį, kad ES turi orientuotis ne finansines priemones, o į žinių perdavimą konfliktų sprendimų kontekste. 2.2.3. Kitos bendradarbiavimą reglamentuojančios platformos Ne visose Bendrosios Afrikos-ES Bendradarbiavimo Strategijos prioritetinėse srityse yra sukurtos atskiros, konkretesnius tikslus įvardijančios strategijos. Toliau nurodomi partnerystės sektoriai, kuriuose bendradarbiavimas reglamentuotas deklaracijomis, susitarimais arba vyksta politinio dialogo platformoje. Pilietinės visuomenės partnerystė. Bendroji ES-Afrikos Strategija sukūrė pilietinių visuomenių, nevyriausybinių organizacijų partnerystės pamatus. Įsitraukę į politikos formavimą įvairios ekspertų grupės padėjo nustatyti konkrečias bendradarbiavimo sritis bei atlikti Veiksmų planuose nustatytų priemonių įgyvendinimo stebėseną. Dialogas tarp abejų kontinentų pilietinių visuomenių vyksta įvairių darbo grupių, bendrų konferencijų ir forumų pagrindu. Pirmasis tarpžemyninio dialogo tarp pilietinių visuomenių forumas įvyko 2010 metais, įgyvendinant antrąjį Bendrosios ES- Afrikos strategijos veiksmų planą. Forumo metu buvo identifikuota, kad pilietinė visuomenė gali įsitraukti į visų aštuonių prioritetinių sričių įgyvendinimą ir pateikti abiejų sąjungų Komisijoms siūlymus, kaip turėtų būti remiamas ir kuriamas šio lygmens bendradarbiavimo mechanizmas, t.y. finansinių ir žmogiškųjų išteklių priežiūra. 16 Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. Šioje bendradarbiavimo srityje siekiama apsaugoti pamatines žmogaus teises (ypač karinių konfliktų zonose), palaikyti demokratijos, teisės viršenybės principus, spręsti korupcijos problemas, prižiūrėti viešųjų fondų atskaitingumą. 17 Bendradarbiavimas vyksta formalaus politinio dialogo kasmetinių viršnacionalinio lygmens institucijų konferencijų, įtraukiant pilietinę visuomenę - pagrindu. Diegiant demokratines vertybes, ES aktyviai vykdo rinkiminės stebėsenos diplomatines misijas į Afrikos šalis (apie 38 per 2007 m. 2013 m.). Be to, siekiant sukurti efektyviai veikiančią institucinę architektūrą, išnaudojant turimas galimybes, ES teikia konsultacinę paramą šioms Afrikos Sąjungos institucijoms: Afrikos Žmogaus ir Tautų Teisių Teismui, Afrikos Žmogaus ir Tautų Teisių Komisijai, Afrikos Parlamentui. Žmogaus teisių sklaidos Afrikoje ES gairės yra įtvirtintos Kotonu susitarimo (2000 m.) aštuntajame straipsnyje, kuris, be žmogaus teisių aspektų, įtraukia demokratijos principus, teisės viršenybės ir efektyvios valdysenos normas. Šio straipsnio tikslas - didinti informacijos sklaidą tarp strategiją pasirašiusių šalių bei skatinti ES ir Afrikos Sąjungų pilietinių visuomenių atstovų įsitraukimą į politikos formavimą. Taip pat paminėtinas Afrikos nacionalinių parlamentų įtraukimas į politinį dialogą. Klimato kaita ir aplinkosauga. 2008 m. priimta ES-Afrikos Klimato kaitos deklaracija, pagal kurią ES valstybės narės įsipareigojo padėti Afrikos valstybėms įgyvendinti tvarios plėtros tikslus. Dokumente reglamentuoti investiciniai ir finansiniai mechanizmai bei vandens išteklių valdymo principai. ES prisideda prie Afrikos Sąjungos įgyvendinamos strategijos Green Wall for the Sahara and the Sahel Initiative. Dokumente nurodomi pagrindiniai tikslai: kelti žmonių, gyvenančių Afrikos 15 http://www.news.leiden.edu/news-2012/the-eu-and-africa.html 16 http://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/documents/civil_society_declaration_en_0.pdf 17 http://www.africa-eu-partnership.org/areas-cooperation/democracy-good-governance-and-human-rights 17

sausros zonose, gyvenimo sąlygas, gerinti ekosistemos būklę minėtame regione bei mobilizuoti resursus efektyviam strategijos įgyvendinimui. Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas. ES-Afrikos bendradarbiavimas šioje srityje reglamentuojamas susitarimų ir deklaracijų pagrindu. Išskiriamos Tripolio Migracijos ir Vystymo Deklaracija, Uagadugu veiksmų planas dėl kovos su prekyba žmonėmis, pirmiausia moterų ir vaikų, bei Uagadugu deklaracija ir veiksmų planas, skatinantis užimtumą ir skurdo mažinimą. Suvaldyti migracijos procesus pasitelkiama mokslinė bendruomenė. Planuojama kurti Migracijos observatoriją (tyrėjų ir tyrimų centrų tinklas), kurios siekis - pateikti tikslius ir susistemintus migracijos statistinius duomenis. Taip pat vystoma Nyerere programa, kuria skatinama Afrikos studentų mobilumas ir mainai. Humanitarinių krizių kontekste, ES-AS bendradarbiauja spręsdamos nelegalios migracijos problemas. Bendradarbiavimo platformos sukūrimas (pasirašyta deklaracija ir kuriami veiksmų planai) vadinamas Rabato procesu, kuris veikia nuo 2006-tųjų. Nelegalios migracijos problemos tarp ES ir Afrikos Kyšulio, tokios kaip neteisėtas migrantų įvežimas ir prekyba žmonėmis, sprendžiamos Chartumos proceso rėmuose. Susitarimas veikia tarp 28 ES valstybių narių, ES ir AS Komisarų, Eritrėjos, Etiopijos, Somalio, Pietų Sudano, Džibutčio, Kenijos, Egipto ir Tuniso. 18 18http://ecre.org/component/content/article/70-weekly-bulletin-articles/911-khartoum-process-eu-and-african-unionlaunch-initiative-against-smuggling-of-migrants.html 18

5 pav. ES-Afrikos strateginės partnerystės reglamentavimo schema Afrikos prioritetai "Darbotvarkė 2063" - globalioje erdvėje konkurencinga Afrika ES prioritetai Pagalba potencialios strateginės partnerės vystymuisi; Saugi ir stabili kaimynystė. Bendroji ES-Afrikos strategija Sektorinės strategijos Energetika; Mokslas ir technologijos; Prekyba. Taika ir saugumas Taika ir saugumas; Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės; Prekyba ir Afrikos žemyno regioninė integracija; Tūkstantmečio vystymosi tikslai; Energetika; Klimato kaita ir aplinkosauga; Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas; Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė. ES Veiksmų planas Taika ir saugumas; Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės; Žmogaus socialinė raida; Tvarus ir integracinis vystymasis ir ekonomikos augimas bei žemyninė integracija; Pasaulinės ir naujai kylančios problemos. Lietuvos interesas: Politinio dialogo su Afrika stiprinimas ir aktyvesnis Lietuvos įsitraukimas į ES Afrikos partnerystę Šaltinis: sudaryta autorių 19

2.3. ES-Afrikos partnerystės priemonių efektyvumo vertinimas 2.3.1. Bendrosios ES-Afrikos strategijos įgyvendinimas Nuo pat Bendros ES Afrikos strategijos patvirtinimo vyksta aktyvus žemynų bendradarbiavimas, per 2007 2013 m. laikotarpį ES ir jos šalys narės Afrikos žemynui skyrė oficialios vystymosi paramos už maždaug 141 mlrd. eurų. Pagrindiniai 2007 20,13 m. įgyvendinti projektai pateikti trečiojo priedo lentelėje. Strategijos įgyvendinimas prarado pagreitį dėl užsitęsusių derybų dėl Ekonominės partnerystės susitarimų. Pagrindinės struktūrinės kliūtys efektyvesniam Bendrosios ES-Afrikos Strategijos įgyvendinimui yra šios: sudėtingos sprendimų priėmimo procedūros ir labai platus interesų laukas, nesubalansuotas finansavimas ir jo nebuvimas pilietinės visuomenės įsitraukimui bei menkos įgyvendinimo priemonių sąsajos su Kotonu Susitarimo tikslais ir Vystymo strategija po 2015-tųjų. 19 Bendros Afrikos-ES strategijos įgyvendinimo statistika: ES teikiamos pagalbos vystymui didžioji dalis atitenka Afrikai; 2013-taisias ES išliko Afrikos didžiausia prekybos partnere. ES yra svarbiausias Afrikos importo šaltinis (34.3 proc.) ir eksporto rinka (37.6 proc.). 35.8 proc. Afrikos prekybos vyksta su ES; Nuo 2007-tųjų per penkerius metus ES-Afrikos prekyba išaugo 39.7 proc.; Tuo pačiu laikotarpiu ES importas į Afriką išaugo 29.7 proc., o eksportas atitinkamai 49.1 proc.; Pastaraisiais metais Afrikos prekybos balansas su ES išlieka stabilus. Labai svarbu nepamiršti, kad pagalba skurstančioms šalims neturėtų apsiriboti tik finansavimo teikimu, tačiau dėmesys turi būti telkiamas į struktūrinius globalaus skurdo problemų sprendimo būdus. ES yra sukūrusi daugiametę orientacinę programą 2014-2020-tiems metams, kurioje nurodomas poreikis detalesnių politikos įgyvendinimo instrumentų, skirtų Bendros ES-Afrikos strategijos tikslams pasiekti. Šia programa siekiama atgaivinti Bendrąją ES-Afrikos bendradarbiavimo strategiją. Iškeliami pagrindiniai 4 tikslai: 1. Politinėje partnerystėje sukurti bendrąjį vardiklį, tai stiprintų institucijų sąsajas, bendradarbiavimą įveikiant bendrus iššūkius: užtikrinant taiką ir saugumą, sprendžiant migracijos ir vystymo klausimus bei kuriant švarią aplinką. 2. Stiprinti ir skatinti saugumą, taiką, demokratinį valdymą, žmogaus teises, prigimtines teises, lyčių lygybę, tvarų ekonomikos vystymą (įtraukiant industrializaciją, regioninę ir žemyninę integraciją Afrikoje). 3. Bendrai skatinti ir išlaikyti daugiašalę sistemą su stipriomis ir teisėtomis institucijomis. 4. Lengvinti ir skatinti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą. 2.3.2. Veiksmų planų įgyvendinimas Įgyvendinant Bendrąją ES-Afrikos Strategiją buvo priimti trys veiksmų planai, kurie sudaromi kelių metų laikotarpiui (2008-2010 m., 2011 2013 m., 2014 2017 m.). Kasmet vykdoma tarpinė veiksmų plano peržiūra. Toliau lentelėje pateikiama iškeltų tikslų ir pasiektų rezultatų santrauka, kuri leidžia įvertinti veiksmų plano įgyvendinimo priemonių efektyvumą ir tęstinumą. Lentelė skirstoma pagal bendradarbiavimo sritis, kurios yra išskirtos Bendrojoje ES-Afrikos Strategijoje. Pirmojoje grafoje nurodomos prioritetinės partnerystės kryptys, antrojoje - konkretizuojami užsibrėžti tikslai ir prioritetiniai veiksmai, trečiojoje - pateikiamas pasiektas rezultatas. Ketvirtojoje grafoje pateikiamas priemonės efektyvumo vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar įgyvendinta priemonė buvo pakankama užsibrėžtam tikslui pasiekti. Metodika dėl priemonės efektyvumo įvertinimo apėmė keturis etapus. Pirmame etape, remiantis veiksmų planais, buvo identifikuotos prioritetinės bendradarbiavimo kryptys tarp ES ir Afrikos. Antrame atrinkti svarbiausi užsibrėžti tikslai / prioritetiniai veiksmai (priemonės), detalizuojantys prioritetines bendradarbiavimo kryptis. Trečiame etape, remiantis Europos Komisijos ataskaitomis, pateikiami pasiekti rezultatai. Ketvirtajame etape pateikiamas ekspertinis priemonės efektyvumo vertinimas (apibendrintas vertinimas pateikiamas žemiau esančiose lentelėse, o detalesnis priemonių efektyvumo vertinimas kitame poskyryje). 19 http://www.opensocietyfoundations.org/voices/joint-africa-eu-strategy-must-support-civil-society 20

1 lentelė. 2008-2010 m. veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai Prioritetinės kryptys Užsibrėžti tikslai / prioritetiniai veiksmai Pasiektas rezultatas 1. Sustiprinti dialogą saugant taiką ir saugumą. 2. Užtikrinti visapusišką Afrikos taikos ir saugumo sistemos veikimą. 3. Užtikrinti Afrikos vadovaujamų taikos palaikymo operacijų finansavimą. Sukurti vieningą požiūrį į konfliktus ir jų priežastis. Sustiprinti bendradarbiavimą konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse. Pasiekti konkretų progresą kuriant taiką pokonfliktinėse zonose. Pagerinti žemyninio ir regioninio lygmenų iniciatyvų koordinavimą. Sustiprinti ES-Afrikos įtaką tarptautinėje arenoje. Užtikrinant visapusišką Afrikos taikos ir saugumo sistemos veikimą įtraukti Ankstyvąją Žemyno Perspėjimo Sistemą bei Afrikos greitojo reagavimo pajėgas. Pagerinti Afrikos Sąjungos regioninio bendradarbiavimo mechanizmą. Sumažinti finansavimo spragas ir neapibrėžtumą Afrikos vadovaujamose taikos palaikymo operacijose. Efektyvinti minėtų operacijų dislokavimą. 1. Taika ir saugumas Ženkliai sustiprintas politinis dialogas: įvykdytos reguliarios ES-Afrikos strateginės diskusijos taikos palaikymo ir konfliktų sprendimo klausimais (pvz.: sukurtas glaudus bendradarbiavimas užtikrinant Mozambiko vidinį stabilumą). Suorganizuota ES-Afrikos apskritojo stalo diskusija JT. ES suteikė paramą apmokant Afrikos greitąsias reagavimo pajėgas bei vykdant kariuomenės, civilių bei policijos pajėgų sertifikavimo procesus. Įvykdytos taikos užtikrinimo misijos į pokonfliktines zonas Komoruse ir Burundyje, Somalyje. Naujosioms Afrikos Taikos Priemonėms skirta 300 mln. eurų ir sukurta paskata tolesnei paramai Afrikos vadovaujamoms operacijoms, tokioms kaip Priemonės efektyvumo vertinimas Teigiamai/Neigiamai/Nėra duomenų Politinio dialogo tarp ES-AS ir AS regioniniu mastu sukūrimas teigiamai (matomas politinio dialogo vystymo progresas). Saugumo užtikrinimo priemonės (AS regioninio bendradarbiavimo mechanizmas) teigiamai (Afrikos taikos ir saugumo sistema funkcionuoja). Finansavimo stabilumo užtikrinimo priemonės neigiamai (menkas Pietų Afrikos valstybių įsitraukimas į Afrikos Sąjungos konfliktų

1. Sukurti bendradarbiavimo platformą, stiprinti dialogą tarptautinės arenos kontekste. 2. Spartinti Afrikos partnerių tarpusavio vertinimo mechanizmo įgyvendinimą ir palaikyti Afrikos Demokratijos, Rinkimų ir Valdymo Chartiją. 3. Stiprinti bendradarbiavimą saugant kultūros paveldą. AMISON misija Somalyje. koordinavimo grupę; reikalingas papildomas atskirų ES valstybių narių finansinis indėlis). 2. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės Ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautinę ir Europos Komisija suteikė Pilietinės visuomenės žemyninę teisę (JT konvencijas, Vaikų 150,000 eurų paramą įtraukimas teigiamai teisių konvenciją, Tarptautinę Darbo finansuoti šios srities (dialogas vyko). Organizacijos konvenciją, Finansinių bendradarbiavimui, Dialogo stiprinimas veiksmų darbo grupės rekomendacijas). įtraukiant išorės ekspertus. tarptautinėse arenose Vykdyti pilietinės neigiamai (Afrikos pozicijos visuomenės forumai bei suformulavimo vėlavimas Trejeto formato susitikimai. sutrukdė sėkmingam tarptautinės teisės Sustiprinti Afrikos Sąjungos regioninių bei nacionalinių institucijų rinkimų organizavimą. Skatinti moterų įsitraukimą į politikos formavimo procesus ir valstybės valdymą. Sustiprinti nepriklausomų organizacijų įsitraukimą į kovą su korupcija, nebaudžiamumu ir apgaule. Skatinti gerosios praktikos pasidalijimą vykdant darbuotojų mainus. Suteikta politinė ir finansinė parama Afrikos partnerių tarpusavio vertinimo mechanizmo įgyvendinimui. ES suteikė 1 mln. eurų paramą Afrikos rinkimų paramos ir stebėjimo fondui. Įgyvendinti bendradarbiavimo projektai. ratifikavimui). Finansinės paramos suteikimas teigiamai (finansavimas suteiktas). Aktyvus Afrikos ministerijų įsitraukimas ir programų įgyvendinimas teigiamai (įvykdytas tarpsektorinis bendradarbiavimas). 22