Galimas Lietuvos indėlis į ES Afrikos strateginę partnerystę Ataskaita 2015 m.

Galimas Lietuvos indėlis į ES Afrikos strateginę partnerystę Ataskaita 2015 m.

Turinys SANTRUMPOS... 4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 5 1. TYRIMO KONTEKSTAS IR RENGIMO PRINCIPAI... 6 1.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir rezultatai... 6 1.2. Tyrimo metodai... 7 2. ES-AFRIKOS STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ REGLAMENTUOJANČIŲ DOKUMENTŲ BEI ŠIUO METU ĮGYVENDINAMŲ IR PLANUOJAMŲ ĮGYVENDINTI ES-AFRIKOS PARTNERYSTĖS PRIEMONIŲ VERTINIMO ANALIZĖ... 10 2.1. ES Afrikos partnerystės politinis kontekstas... 10 2.2. ES-Afrikos partnerystės reglamentavimas... 13 2.2.1. Ilgalaikės strategijos... 14 2.2.2. Sektorinės strategijos... 15 2.2.3. Kitos bendradarbiavimą reglamentuojančios platformos... 17 2.3. ES-Afrikos partnerystės priemonių efektyvumo vertinimas... 20 2.3.1. Bendrosios ES-Afrikos strategijos įgyvendinimas... 20 2.3.2. Veiksmų planų įgyvendinimas... 20 2.3.3. Veiksmų planų įgyvendinimo priemonių efektyvumo vertinimas... 39 3. DANIJOS IR SLOVAKIJOS ĮSITRAUKIMO Į ES-AFRIKOS STRATEGINĘ PARTNERYSTĘ ANALIZĖ... 41 3.1. Danija ir Afrika... 42 3.1.1. Politiką Afrikoje vykdančios Danijos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai... 42 3.1.2. Afrikos svarba Danijos užsienio politikoje ir prioritetinės bendradarbiavimo sritys... 43 3.1.3. Danijos veiklų Afrikoje finansavimo šaltiniai... 47 3.1.4. Danijos strategijos Afrikoje apibendrinimas... 47 3.2. Slovakija ir Afrika... 48 3.2.1. Politiką Afrikoje vykdančios Slovakijos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai... 48 3.2.2. Afrikos svarba Slovakijos užsienio politikoje ir prioritetinės bendradarbiavimo sritys... 49 3.2.3. Slovakijos projektų Afrikoje finansavimas... 53 3.2.4. Slovakijos strategijos Afrikoje apibendrinimas... 53 3.3. Danijos ir Slovakijos politikų Afrikoje palyginimas... 53 4. LIETUVOS VEIKLOS AFRIKOS ATŽVILGIU APIBENDRINIMAS... 54 4.1. Politiką Afrikoje vykdančios Lietuvos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai... 54 4.1.1. Institucijos... 54 4.1.2. Institucijų strateginiai uždaviniai... 55 4.2. Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika sritys... 56 4.2.1. Ekonominis bendradarbiavimas... 56 4.2.2. Lietuvos bendradarbiavimas su Afrika švietimo srityse... 58 4.2.3. Lietuvos kultūrinis bendradarbiavimas su Afrika... 59 4.2.4. Lietuvos dalyvavimas karinėse misijose Afrikoje... 60 4.2.1. Lietuvos ir Afrikos vystomasis bendradarbiavimas... 61 2

4.3. Lietuvos projektų Afrikoje finansavimas... 62 4.4. Lietuvos strategijos Afrikoje apibendrinimas... 62 5. REKOMENDACIJOS... 64 5.1. Lietuvos bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis strategijos gairės... 65 5.2. Lietuvos verslo prioritetų identifikavimas Afrikoje... 65 5.3. Lietuvos ir Afrikos politinis bendradarbiavimas... 66 5.4. Lietuvos parama Afrikos vystymui... 67 5.5. Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimo palaikymo infrastruktūra... 67 5.6. Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimas ES platformoje... 69 5.7. Apibendrinimas... 70 6. PRIEDAI... 71 3

Santrumpos AS AKR ES EPF LR Projektas / Tyrimas Afrikos Užsachario regionas ELPA NVS OPV Afrikos Sąjunga Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalys Europos Sąjunga Europos plėtros fondas Lietuvos Respublika Galimas Lietuvos indėlis į ES Afrikos strateginę partnerystę Iš 54 Afrikos valstybių Užsachariui priklauso 49 Afrikos valstybės (Angola, Beninas, Bisau Gvinėja, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas (DKK), Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Kamerūnas, Kenija, Komorai, Kongo Demokratinė Respublika (KDR), Kongo Respublika, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauricijus, Mauritanija, Mozambikas, Namibija, Nigerija, Nigeris, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Sudanas, Pusiaujo Gvinėja, Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Seišeliai, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Svazilandas, Tanzanija, Togas, Uganda, Zambija, Zimbabvė, Žaliasis Kyšulys), t.y. visos Afrikos valstybės išskyrus Egiptą, Tunisą, Maroką, Libiją ir Alžyrą Europos laisvosios prekybos asociacija (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) Nepriklausomų valstybių sandrauga (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Moldovos Respublika, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas) Oficiali parama vystymuisi 4

Lentelių ir paveikslų sąrašas Lentelių sąrašas 1 LENTELĖ. 2 LENTELĖ. 3 LENTELĖ. 4 LENTELĖ. 2008 M. - 2010 M. VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI... 21 2011 M. - 2013 M. VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI... 31 DANIJOS IR SLOVAKIJOS POLITIKOS AFRIKOJE PALYGINIMAS... 54 AFRIKOS VALSTYBĖS SUINTERESUOTOS LIETUVAI AKTUALIŲ VERSLO SRIČIŲ PLĖTRA... 66 Paveikslų sąrašas 1 PAV. TYRIMO TIKSLO KONTEKSTAS... 6 2 PAV. TYRIMO UŽDAVINIAI IR REZULTATAI... 7 3 PAV. AFRIKOS SĄJUNGOS STRUKTŪRA PAGAL STEIGIMO AKTĄ... 10 4 PAV. AFRIKOS SĄJUNGOS TIKSLAI SUSKIRSTYTI PAGAL SRITIS... 11 5 PAV. AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONO VALSTYBIŲ ŽEMĖLAPIS... 71 6 PAV. ES-AFRIKOS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS REGLAMENTAVIMO SCHEMA... 19 7 PAV. GYVENTOJŲ SKAIČIUS (TŪKST.) TENKANTIS VIENAI DANIJOS AMBASADAI AFRIKOJE, AZIJOJE IR LOTYNŲ AMERIKOJE... 44 8 PAV. DANIJOS VYSTYMO AGENTŪROS DANIDA LĖŠOS TŪKSTANČIUI AFRIKOS, AZIJOS IR PIETŲ AMERIKOS GYVENTOJŲ 2014 METAIS... 44 9 PAV. POKALBIŲ TARP DANIJOS PAREIGŪNŲ IR AFRIKOS PARTNERIŲ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 45 10 PAV. POKALBIŲ APIE VYSTYMO PARAMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 45 11 PAV. POKALBIŲ APIE EKONOMINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 46 12 PAV. POKALBIŲ APIE POLITINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 47 13 PAV. GYVENTOJŲ SKAIČIUS (TŪKST.) TENKANTIS VIENAI SLOVAKIJOS AMBASADAI AFRIKOJE, AZIJOJE IR PIETŲ AMERIKOJE... 49 14 PAV. SLOVAKIJOS PAREIGŪNŲ SUSITIKIMŲ SU AFRIKOS KOLEGOMIS DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 50 15 PAV. POKALBIŲ TARP SLOVAKIJOS PAREIGŪNŲ IR AFRIKOS PARTNERIŲ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 51 16 PAV. POKALBIŲ APIE EKONOMINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 51 17 PAV. POKALBIŲ APIE POLITINĮ BENDRADARBIAVIMĄ TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 52 18 PAV. POKALBIŲ APIE PARAMĄ VYSTYMUI TEMOS IR DAŽNIAI (% VISŲ POKALBIŲ)... 53 19 PAV. LIETUVOS EKSPORTO SUMA Į AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONĄ 2009 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN. EUR... 57 20 PAV. LIETUVOS EKSPORTO Į AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONĄ PRODUKTŲ PALYGINIMAS 2010 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN. EUR... 57 21 PAV. LIETUVOS EKSPORTO SUMA (BE MINERALINIO KURO) Į AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONĄ 2009 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN. EUR... 57 22 PAV. EUR AFRIKOS UŽSACHARIO REGIONO VALSTYBIŲ IMPORTO SUMA Į LIETUVĄ 2009 M. 2014 M. LAIKOTARPIU, MLN.... 58 5

1. Tyrimo kontekstas ir rengimo principai 1.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir rezultatai Afrika yra sparčiausiai ekonomiškai augantis pasaulio žemynas 1, glaudžiai susietas su Europa bendra istorija, kultūra ir geografija bei artimais ryšiais ekonominiu ir politiniu lygmenimis. Dėl šių priežasčių Afrikos regionas yra viena svarbiausių ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos krypčių. 2007 m. buvo pasirašyta Bendra ES ir Afrikos strategija. Plėtojant ES Afrikos strateginę partnerystę, siekiama sumažinti Europos ir Afrikos išsivystymo skirtumą, pasitelkiant glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą ir skatinant integracinį ir tvarų vystymąsi abiejuose žemynuose. Tam pasiekti Bendroje ES ir Afrikos strategijoje numatyti aštuoni strateginio bendradarbiavimo prioritetai, kuriuose rezultatų siekiama įgyvendinant periodinius veiksmų planus. Veiksmų planuose kiekvienam prioritetui pateiktos konkrečios bendradarbiavimo sritys tarpregioniniu, žemyno ar pasaulio lygmeniu. Dažniausiai ES ir Afrikos bendradarbiavimas vyksta ES institucijų lygmeniu (didelė dalis projektų finansuojami iš Europos plėtros fondo), tačiau ES valstybės narės pačios sprendžia dėl dalyvavimo partnerystės priemonėse ir gali bet kada prie jų prisijungti. Dėl šios priežasties dalis ES šalių turi papildomus dokumentus, reglamentuojančius santykių su Afrika plėtojimą, kurie padeda ženkliau prisidėti prie ES Afrikos partnerystės tikslų įgyvendinimo, vykdant įvairius projektus šalies, o ne ES institucijų lygiu. Tuo tarpu Lietuva kol kas nedalyvauja nė vienoje ES Afrikos bendradarbiavimo programoje. Vis dėlto Lietuvoje vyksta įvairios bendradarbiavimo su Afrika iniciatyvos, tačiau pilnas jų potencialas neišnaudojamas, nes jos pavienės ir nekoordinuojamos valstybiniu lygiu. Atsižvelgiant į tai, matomas poreikis struktūrizuoti veiksmus ir priemones valstybiniu lygiu, taip sukuriant prielaidas platesnio masto Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimui. Tikslas 1 pav. Identifikuoti Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika nišas ir galimas priemones dvišaliu formatu ir ES Afrikos strateginės partnerystės kontekste. Detaliau tai pavaizduota 1 pav. Tyrimo tikslo kontekstas Šaltinis: sudaryta autorių Laukiami tyrimo rezultatai - susisteminta informacija ir pateiktos rekomendacijos dėl Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika ES-Afrikos strateginės partnerystės rėmuose. Tyrimo rezultatai turėtų būti panaudojami įgyvendinant Vyriausybės 2012 2016 metų programą, kurios vienas iš prioritetų 1 http://www.afdb.org/en/news-and-events/article/africa-is-now-the-fastest-growing-continent-in-the-world-12107/ 6

dėmesys ES stiprėjimui, ES plėtros politikai ir ES vaidmens pasaulyje stiprinimui. Taip pat tyrimo rezultatai turėtų būti panaudojami įgyvendinant LR URM 2014 2016 strateginį veiklos planą, tarp kurio tikslų yra numatyta formuoti ir įgyvendinti Lietuvos interesais grindžiamą darbotvarkę su Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos valstybėmis bei dalyvauti tarptautinių organizacijų vystomojo bendradarbiavimo politikoje ir daryti jai įtaką, atsižvelgiant į Lietuvos interesus. Šio tikslo įgyvendinimui keliami uždaviniai ir numatyti rezultatai pavaizduoti toliau esančiame paveiksle. 2 pav. Tyrimo uždaviniai ir rezultatai Šaltinis: sudaryta autorių 1.2. Tyrimo metodai Tyrimo objektas. Galima išskirti tris pagrindinius tyrimo objektus, kurių analizė leidžia įgyvendinti projekto uždavinius: 1. ES-Afrikos bendradarbiavimo strateginiai dokumentai. 2. Bendradarbiavimo tarp Afrikos ir vienos Višegrados, ir vienos Skandinavijos valstybių pavyzdžiai. 3. Lietuvos patirtis bendradarbiaujant su Afrika. Tyrimo etapai. Techninėje specifikacijoje numatytus tyrimo uždavinius pagal loginę struktūrą galima išskaidyti į 5 (penkis) pagrindinius etapus: I. Pasirengimas tyrimui. II. III. IV. ES Afrikos strateginės partnerystės reglamentavimo analizė ir šiuo metu įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti ES- Afrikos partnerystės priemonių vertinimas. Giluminė dviejų pasirinktų ES šalių įsitraukimo į ES Afrikos strateginę partnerystę analizė. Lietuvos veiklos Afrikos atžvilgiu apibendrinimas. V. Lietuvos interesus atitinkančių bendradarbiavimo su Afrika priemonių pasiūlymų ir rekomendacijų rengimas. 7

Tyrimo apimtis. Tyrimas apima ES strateginių dokumentų, Lietuvos, Danijos, Slovakijos bei Afrikos šalių duomenų analizę. Tyrimo metodai. Tyrimas vykdomas taikant 1 3 metodus. Taikant kiekybinius ir kokybinius duomenų rinkimo ir analizės metodus, buvo įvertintos bendradarbiavimo praktikos vienoje Skandinavijos valstybėje - Danijoje ir vienoje Višegrado grupės valstybėje - Slovakijoje. Gauti duomenys leido įvardinti dialogo plėtimo alternatyvas ir jų įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Tyrimo metu buvo analizuojamos Lietuvos vykdytos iniciatyvos, susijusios su Afrikos šalimis, prioritetinės Lietuvos Afrikos strateginės partnerystės priemonės, pateikiamas ES šalių bendradarbiavimo praktikų bei jų pritaikomumo Lietuvos ekonominėje, teisinėje, politinėje ir kultūrinėje aplinkoje analizė. Lentelėje (žr. 1 priedą) plačiau apžvelgiami metodai, kuriais buvo vykdoma projekto apimtyje numatyta analizė, ir duomenų šaltiniai. Pateikti kiekvieno etapo tyrimo metodai. Tyrimo metu didelis dėmesys skirtas užsienio šalių praktikų analizavimui. Giluminė užsienio šalių bendradarbiavimo su Afrikos regionu praktikų analizė yra akcentuota atsižvelgiant į mažą Lietuvos institucijų įsitraukimą į dialogą su Afrikos šalimis. Toliau pateikiamas dokumentų, kurie buvo nagrinėjami pirminių ir antrinių šaltinių analizės metu, sąrašas. Bendri ES Afrikos strateginės partnerystės dokumentai: Pan-African Programme 2014-2020: Multi-annual Indicative Programme (MIP) 2014-2017. Šis dokumentas tai finansinis instrumentas, kuriuo teikiama parama, siekiant įgyvendinti ES Afrikos strateginės partnerystės prioritetus. Dokumente detaliai nurodoma, kiek mln. eurų kiekvienam prioritetui bus skiriama 2014 2017 m. ES-Afrikos strateginės partnerystės veiksmų planai: Joint Africa-EU Strategy: Action Plan 2008-2010. Joint Africa EU Strategy: 2nd Action Plan 2011-2013. Joint Africa-EU Strategy: Roadmap 2014-2017. Afrikos ir ES atsinaujinančių energijos išteklių programos strategija 2020 metams (African- EU renewable energy cooperation programme strategy 2020). Kitų ES šalių dokumentai, reglamentuojantys bendradarbiavimą su Afrika: Danija Denmark in Africa A continent on its way. Norvegija Platform for an integrated Africa policy. Suomija Africa in Finnish Foreign Policy. Švedija Sweden and Africa a policy to address common challenges and opportunities. Lenkija Go Africa strategy aimed at supporting export and expansion of Polish enterprises. Vokietija Germany and Africa: A strategy paper by the German government. Afrikos Sąjungos strateginiai dokumentai: Afrikos Sąjungos veiklos strateginis planas (African Union Commission s Strategic Plan 2014-2017); Darbotvarkė 2063 - penkiasdešimties metų globali strategija, kaip paversti Afriką vieningai veikiančiu globaliu žaidėju ir sukurti planą, kaip optimaliai panaudoti Afrikos resursus afrikiečiams naudingiausiu būdu. Tyrimai: Mapping of best practice regional and multi-country cooperative STI initiatives between Africa and Europe - Identification of financial mechanism(s) 2008-2012 ES research paper. Šiame dokumente pateiktas 2008 2012 m. įgyvendintų paramos mechanizmų vertinimas, ieškoma geriausio ES Afrikos bendradarbiavimo modelio. 8

Ataskaitos: Key Achievements of the Joint Africa-EU Strategy. Ataskaita apie ES strateginio bendradarbiavimo su Afrika rezultatus 2007 2013 m. laikotarpiu. African Peace Facility Annual Report 2013. Europos Komisijos kasmetinis dokumentas apie Afrikos Taikos Priemonės progresą. Per African Peace Facility ES finansuoja African Peace and Security Architecture (Afrikos Sąjungos instrumentas), kurio pagrindu vykdomos taikos skatinimo operacijos Afrikoje. The Implementation of the Joint Africa Europe Strategy: rebuilding confidence and commitments (2014). Europos Komisijos studija apie Bendrosios ES-Afrikos Strategijos įgyvendinimą. Implementation of the Joint Africa-EU Strategy and its First Action Plan (2008-2010) Input into the mid-term progress-report (2009). Komisijos ataskaita. ES Afrikos infrastruktūros patikos fondo efektyvumo vertinimas (Mid-Term Evaluation of the EU-Africa Infrastructure Trust Fund). 9

2. ES-Afrikos strateginę partnerystę reglamentuojančių dokumentų bei šiuo metu įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti ES-Afrikos partnerystės priemonių vertinimo analizė 2.1. ES Afrikos partnerystės politinis kontekstas Politinė ir ekonominė Afrikos žemyno integracija prasidėjo prieš 50 metų, įkūrus Afrikos vienybės organizaciją. Integracija pagreitį įgavo, kai 2002 m. Durbane Afrikos vienybės organizacija buvo likviduota ir ją pakeitė nauja organizacija - Afrikos Sąjunga (toliau AS). Šiuo metu šiai organizacijai priklauso 54 valstybės. Kartu su Afrikos Sąjunga buvo sukurtos žemyną vienijančios institucijos, kurių struktūra pavaizduota toliau esančiame paveiksle. Institucinė architektūra labai panaši į ES ir tai palanki terpė tarpinstitucinio bendradarbiavimo vystymui įvairiomis platformomis. Šiuo metu dažniausi bendradarbiavimo būdai: ES ir Afrikos vadovų aukščiausio lygio susitikimai; Ministrų lygio (arba trejeto, kurį sudaro ES ir AS Užsienio reikalų ministrai, ES ir AS Komisija ir ES Tarybos ir išorės veiksmų tarnybos atstovai) susitikimai (vyksta du kartus per metus); AS ir ES Komisijų bendradarbiavimas; Bendrosios ES-AS darbo grupės (jos organizuojamos neišskiriant Užsachario ir Šiaurės Afrikos regionų); Jungtinės ekspertų grupės. 3 pav. Afrikos Sąjungos struktūra pagal steigimo aktą 2 Šaltinis: sudaryta autorių Kartu su AS suformavimu buvo iškelti ambicingi Afrikos žemyno raidos uždaviniai 3. Pagrindinės raidos uždavinių kryptys: Afrikos žemyno integracija, taikos ir demokratijos skatinimas, bendra 2 http://www.au.int/en/about/constitutive_act 3 http://www.au.int/en/about/nutshell 10

žemyno užsienio politika, vystomasis bendradarbiavimas ir geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimas. Uždaviniai detalizuoti žemiau esančiame paveiksle. 4 pav. Afrikos Sąjungos tikslai suskirstyti pagal sritis: Šaltinis: sudaryta autorių AS sukūrimas sudarė prielaidas glaudesniam Afrikos ir Europos bendradarbiavimui. ES užsienio politikoje bendradarbiavimas su Afrika yra ypač aktualus, buvusio Europos Komisijos prezidento José Manuel Barroso teigimu, ES ir Afrikos santykiai yra vienas svarbiausių ES politinių prioritetų ir, kaip strateginiai partneriai, žemynai turėtų skatinti bendros ES Afrikos santykių vizijos formavimą bei kartu veikti iškilus naujiems globaliems iššūkiams. Bendras ES interesas Afrikoje - tai 28 valstybių narių interesų derinimo rezultatas. Pažymėtina, kad ES pirmauja pasaulyje skirdama paramą trečiųjų šalių vystymui. 4 Valstybės narės sutaria, kad 4 http://eeas.europa.eu/delegations/sierra_leone/africa_eu/overview/index_en.htm 11

vystymo politikos pagrindiniai tikslai: skurdo mažinimas, demokratinių vertybių sklaida, pagalba nacionalinio lygmens reformoms. ES siekia bendradarbiavimą su Afrika perkelti iš valstybės donorės ir valstybės pagalbos priėmėjos statuso į lygiavertę partnerystę, paremtą bendra ES- Afrikos sąryšio vizija globaliame pasaulyje. 5 ES ir Afrikos santykių vystymas patenka į ES ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) santykius reglamentuojančią sistemą, patvirtintą 2000 m. Kotonu (Cotonou) susitarimu tarp ES ir 79 AKR valstybių, paremtu ankstesnėmis konvencijomis (Jaundės (Yaoundé), Lomės (Lomé)). Taip pat yra penki bendradarbiavimo kanalai, reglamentuojantys santykius su atskiromis Afrikos žemyno dalimis: Europos kaimynystės politika (Pietų partnerystė) šios politikos tikslas stiprinti gerovę, saugumą ir stabilumą ES kaimynystėje, į kurią patenka penkios Afrikos šalys: Alžyras, Egiptas, Libija, Marokas ir Tunisas; Pietų Afrikos Respublikos ES strateginė partnerystė šios partnerystės tikslas skatinti taiką, saugumą ir stabilumą Afrikoje ir sukurti galimybes glaudesniam Pietų Afrikos Respublikos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui; Sahelio strategija siekiama suteikti paramą Sahelio regiono vystymui ir saugumo užtikrinimui. Šis regionas yra vienas skurdžiausių pasaulyje. Jam būdingas nesibaigiantis skurdas, silpnos institucijos, maisto stoka, pažeidžiama valdžia, smurtinis ekstremizmas, radikalizacija ir kitos problemos. Strategijoje nurodomos keturios prioritetinės kovos su nurodytomis problemomis kryptys: vystymas, gera valdysena ir vidinių konfliktų sprendimas; politiniai ir diplomatiniai veiksmai; saugumas ir įstatymo viršenybė; kova su smurtiniu ekstremizmu ir radikalizacija. 2015-tųjų metų balandžio mėnesį priimtas veiksmų planas, kurio pagrindinės sritys: kova su radikalizacija ir prevencija, tinkamų sąlygų jaunimo vystymui užtikrinimas, migracija ir mobilumas, sienų kontrolė kovojant su prekyba žmonėmis ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu; Gvinėjos įlankos strategija siekiama paremti regiono ir jo pakrantės valstybių pastangas spręsti daugelį jūrų nesaugumo ir organizuoto nusikalstamumo problemas, susijusias su didesnėmis grėsmėmis dėl pakrančių vandenų kontrolės trūkumo, dėl silpnos prieigos kontrolės ir prastos saugumo padėties. Gvinėjos įlankos regione ES turi su ekonomika, prekyba ir vystymusi susijusių interesų. Pagrindinis ES tikslas padėti regiono valstybėms, kurių dauguma yra labai nestabilios, siekti taikos, saugumo ir klestėjimo skatinant tinkamą ir teisėtą jų ekonomikos ir institucijų vystymą laikantis Afrikos taikos ir saugumo struktūros ir bendros ES politikos, taip pat skatinti siekti politinio konsensuso, sudaryti galimybes įgyvendinti Afrikos savarankiškumo principą ir jo laikytis, visoms įgyvendinamoms programoms taikyti visapusišką požiūrį į regiono vystymąsi ir saugumą ; 6 Paramos Afrikos kyšulio atsparumui (Supporting Horn of Africa Resilience (SHARE)) strategija siekiama nutraukti nuolatines krizes Somalio pusiasalio regione. Pagal šią strategiją, Europos Komisija planuoja investuoti daugiau nei 270 mln. eurų į regiono atstatymą po sausros. Atsižvelgiant į Lietuvos diplomatinio atstovavimo Užsachario Afrikoje stoką, kuri trukdo Lietuvai prasmingai prisidėti prie ES ir Afrikos strateginės partnerystės projektų ir siekti tikslų Afrikoje, pateiktame tyrime didesnis dėmesys bus teikiamas būtent su šio regiono valstybėmis galimo bendradarbiavimo perspektyvoms. Užsachario Afrika - tai skurdžiausias ir menkiausiai ekonomiškai išsivystęs pasaulio regionas, kuriam būdingas aukštas korupcijos lygis, karai tarp tautų ir netinkamas valdymas. Priede pateiktame antrame žemėlapyje pavaizduota, kokios šalys įeina į Užsachario regioną. 5 http://europa.eu/rapid/press-release_memo-13-367_en.htm 6 http://old.eur-lex.europa.eu/lexuriserv/lexuriserv.do?uri=celex:52013jc0031:lt:not 12

2.2. ES-Afrikos partnerystės reglamentavimas ES ir Afrikos partneryste siekiama sukurti politines ir ekonomines sąsajas bei kartu veikti globaliųjų iššūkių kontekste, išplėsti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip žmogaus teisė, prekyba ir regioninė integracija, energetika, klimato pokyčiai, migracija, mobilumas, užimtumas ir mokslas bei technologijos. Svarbu paminėti, kad tarpžemyninio bendradarbiavimo siekiama įvairiais instituciniais lygmenimis įtraukiant pilietines visuomenes. Bendradarbiavimas tarp Afrikos ir ES institucionalizuotas pirmajame Viršūnių susitikime 2000- taisiais metais Kaire. Per ateinančius metus įvyko nemažai pokyčių abiejose pusėse: Afrikos Vienybės Organizacija tapo Afrikos Sąjunga (pokytis bendradarbiavimo su ES perspektyvoje - įtraukta Afrikos Taikos ir Saugumo Architektūra bei socioekonominė programa - Naujoji Partnerystė Afrikos Plėtrai). ES atveju, įvyko Didžioji plėtra - kone dvigubai padidėjo Sąjungos teritorija, buvo priimta Lisabonos Strategija, koreguojanti užsienio politikos įgyvendinimo gaires. Globali aplinka taip pat neišliko tokia pati - sustiprėjo valstybių tarpusavio priklausomybių sąsajos, skatinančios tarpvalstybinį bendradarbiavimą neapsiribojant tik ekonominėmis sritimis. Analizuojant dviejų tarptautinių veikėjų bendradarbiavimo galimybes svarbu nurodyti kiekvieno jų interesus. Tam, kad geriau suprastume Afrikos poreikius, verta pristatyti 2013-taisias Afrikos Sąjungos sukurtą globalią ilgametę Darbotvarkę 2063. Šiame dokumente užsibrėžtas tikslas - per ateinančius penkiasdešimt metų socioekonominių transformacijų būdu sukurti integruotą, klestinčią, taikią, savo piliečių valdomą ir globalioje erdvėje konkurencingą Afriką. Strategija yra grindžiama šiomis vertybėmis: disciplina, sąžiningumu, skaidrumu, sunkiu darbu ir meile Afrikai bei jos žmonėms. Identifikuojant praeities klaidas, sukurtas aiškus veiksmų planas, kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pagrindinės Darbotvarkės 2063 prioritetinės sritys: Afrikos identitetas; Tęsiama kova prieš kolonializmą ir kova už tautų apsisprendimo laisvę; Skurdo mažinimas; Integracijos strategija; Socialinio ir Ekonominio vystymo strategija; Taikos ir saugumo strategija; Demokratinis valdymas; Afrikos likimo lėmimas; Afrikos vieta globalioje arenoje. ES ateities perspektyvoje Afrikos regioną traktuoja kaip potencialią strateginę partnerę. Dėl šios priežasties bendradarbiavimo politikoje svarią reikšmę vaidina saugumo ir stabilumo užtikrinimas bei siekis orientuotis ne į finansinės paramos didinimą, o į pagalbą integracijos vystymui per žinių perdavimo Afrikos Sąjungos ir nacionalinių institucijų tarnautojams, pilietinių visuomenių ugdymo bei ekonomikos vystymo priemones. ES finansinės paramos tiekimas svaria bendradarbiavimo priemone tampa integravus ją į programas, kuriose nurodoma, kaip efektyviausiai paskirstyti gautus finansinius resursus ir vykdoma priežiūra, kaip jie yra panaudojami. Gerosios praktikos pavyzdžių reikalingumą įrodo Darbotvarkėje 2063 išskirtas Afrikos vidaus rinkos veiksnys bendradarbiavimo su ES kontekste. Nurodoma, kad pagal Ekonominės Partnerystės Susitarimus ES neapmokestina 80 proc. eksporto į Afriką. Tačiau tai nepadeda, nes daro vidaus gamybą mažiau konkurencingą ir tokiu būdu mažinamas Afrikos Sąjungos šalių tarpusavio ekonominis bendradarbiavimas. 7 Tolesniuose poskyriuose detalizuojamos pagrindinės sritys, kuriose vyksta ES- AS bendradarbiavimas. 7 Afrikos Sąjungos Darbotvarkė 2063 13

2.2.1. Ilgalaikės strategijos ES ir Afrikos santykiai reglamentuojami pagal iš dalies sutampančius politinius pagrindus. Iš jų patys svarbiausi Kotonu susitarimas (2000 m.) ir bendra Afrikos ir ES strategija. Abu šie dokumentai apima politinius, ekonominius ir vystymosi aspektus. ES aktyviai siekia skatinti taiką ir saugumą Afrikoje ir su Afrikos Sąjunga (AS), vykdo įvairius politinius dialogus, įskaitant dialogą demokratijos ir žmogaus teisių klausimais. ES vystomasis bendradarbiavimas su Afrika vyksta naudojant skirtingas finansines priemones, iš kurių svarbiausia Europos plėtros fondas (EPF). 2008 2013 m. veiksiantis dešimtasis fondas numatė 22,682 mlrd. eurų biudžeto asignavimus. 21,966 mlrd. eurų iš šios sumos paskirti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėms. Didesnioji biudžeto dalis skiriama regioninėms programoms, taip pabrėžiant regionų ekonominės integracijos svarbą nacionalinei ir vietinei plėtrai 8. Kotonu Susitarimu nustatytas bendradarbiaujančių šalių santykių pagrindas. Neseniai užbaigtos derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų su Centrinės, Rytų ir Pietų Afrikos regionais. 9 Kotonu Susitarime detaliai reglamentuota politinė dimensija - įteisintas reguliarus politinis dialogas, taikos užtikrinimo politika, žmogaus teisių skatinimas, skaidraus ir atskaitingo valdymo užtikrinimas, bendradarbiavimo strategijų kūrimas, bendro intereso paieškos bei saugumo klausimai. Susitarime įtraukti vystomosios politikos aspektai bei ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos principai. Susitarimą įgyvendina bendros AKR ir ES institucijos, įskaitant Ministrų Tarybą, Ambasadorių komitetą ir Jungtinę Parlamentinę Asamblėją. Detaliausiai ES ir Afrikos santykių vystymas apibrėžtas Bendroje Afrikos ir ES strategijoje, priimtoje 2007 m. liepą Lisabonoje, kurioje išskirti šie strateginiai bendradarbiavimo prioritetai: 1. Taika ir saugumas. 2. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. 3. Prekyba ir Afrikos žemyno regioninė integracija. 4. Tūkstantmečio vystymosi tikslai. 5. Energetika. 6. Klimato kaita ir aplinkosauga. 7. Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas. 8. Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė. Pasirašius Bendrąją Afrikos ir ES strategiją sutarta, kad post-kolonijinis paveldas bus paliktas praeityje ir bendradarbiavimas vyks lygiaverčiu pagrindu. Ši strategija turi įvarius finansavimo šaltinius. Pagrindiniai jų: Europos plėtros fondas (European Development Fund), Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (Development Cooperation Instrument), Europos kaimynystės politikos priemonė (European Neighbourhood Policy Instrument), Stabilumo priemonė (Instrument for Stability) bei įvairios tematinės programos. 10 Bendradarbiavimas įgyvendinamas per strategijos veiksmų planus. Du jų (2008 2010 m. ir 2011 2013 m.) jau įvykdyti, pagrindiniai rezultatai aptarti skiltyje ES-Afrikos partnerystės priemonių efektyvumo vertinimas. Įgyvendinus pirmąjį veiksmų planą, 2010 metais aptariant tolimesnes bendradarbiavimo gaires nuspręsta, kad kol Afrikai reikalinga pagalba, bendradarbiavimas turi būti vystomas ne vienoje srityje. Dėl šios priežasties turi būti pravartu įtraukti papildomus sektorius: privatųjį, energetikos, prekybos, migracijos ir infrastruktūros. 2014 m. ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime Briuselyje buvo priimtas naujausias veiksmų planas 2014 2017 m. Jame buvo iš naujo išdėstyti strateginiai bendradarbiavimo prioritetai, sumažinant jų skaičių iki penkių 11 : 8 http://europa.eu/legislation_summaries/development/overseas_countries_territories/r12102_lt.htm 9 http://www.europarl.europa.eu/atyourservice/lt/displayftu.html?ftuid=ftu_6.6.5.html 10 http://europafrica.net/jointstrategy/ 11 http://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/international-summit/2014/04/02-03/ 14

1. Taika ir saugumas. 2. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. 3. Žmogaus socialinė raida. 4. Tvarus ir integracinis vystymasis ir ekonomikos augimas bei žemyninė integracija. 5. Pasaulinės ir naujai kylančios problemos. Veiksmų plane prie kiekvieno tikslo pateiktos konkrečios bendradarbiavimo sritys tarpregioniniu, žemyno ar viso pasaulio lygmeniu, siekiant realaus poveikio abiejų žemynų gyventojams. Iš viso numatyti veiksmai 63 srityse, o kiekvienam strateginiam prioritetui tenka 8 20 bendradarbiavimo sričių. Siekiant integruoti besivystančias šalis į globalizacijos procesą, 2000 metais Jungtinių Tautų tūkstantmečio viršūnių susitikime 189 pasaulio valstybės, kartu ir Lietuva, patvirtino Tūkstantmečio vystymosi tikslus, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti iki 2015 metų: perpus sumažinti skurdą ir nepriteklių pasaulyje; garantuoti visuotinį pradinį išsilavinimą; užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises; dviem trečdaliais sumažinti vaikų iki 5 metų mirtingumą; trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirtingumą; sustabdyti ŽIV/AIDS ir kitų užkrečiamųjų ligų plitimą; užtikrinti darnų ekonominį ir aplinkos vystymąsi; plėtoti pasaulinę partnerystę vystymosi labui. 12 ES prisideda prie šios strategijos tikslų įgyvendinimo ir integruoja juos į savo vystymo politikos darbotvarkę. ES didelį dėmesį teikia šioms problemoms: badui, vandens trūkumui, sanitarinių sąlygų trūkumui, gimdyvių sveikatai, vaikų mirtingumui. Žemdirbystės sferoje teikia finansinę ir techninę pagalbą. Sritis, kurioje daugiausia įsitraukta - maisto aprūpinimas. Europos Parlamento užsakymu parengtoje studijoje apie paramos vystymuisi tikslus po 2015 m. teigiama, jog Parlamentas turi atlikti aktyvesnį vaidmenį siekiant bendros ES valstybių narių pozicijos vystymosi klausimais, o taip pat turėtų labiau orientuotis į tvarios plėtros skatinimą. 13 Referuojant į tai, kad Tūkstantmečio strategijos tikslus valstybės įsipareigojo įgyvendinti iki 2015- tųjų metų, šiuo metu kuriama tolesnės perspektyvos Strategija Tvaraus vystymosi strategija po 2015-tųjų. Planuojama, kad dokumentas bus priimtas Jungtinių Tautų viršūnių susitikime š.m. rugsėjo mėnesį. 2.2.2. Sektorinės strategijos Sektorinės strategijos nuo ilgamečių skiriasi tuo, kad nors jos irgi dažnai yra orientuotos į tikslus, kurie bus pasiekti ilguoju laikotarpiu, tačiau jos konkretesnės, įtraukta įgyvendinimo priemonės, tarpiniai tikslai. Energetika. ES importuoja apie pusę energetinių išteklių - iš jų beveik 10 proc. naftos ir 4 proc. gamtinių dujų importuojami iš Gvinėjos įlankos regiono. Nigerija, Angola, Pusiaujo Gvinėja ir Gabonas yra svarbūs naftos, Nigerija gamtinių dujų tiekėjai. 14 Afrikoje elektrifikacijos lygmuo vienas žemiausių pasaulyje, vos 42 proc., o Užsachario regione - 31 proc., tačiau Afrika yra turtinga atsinaujinančių energijos šaltinių, pažymėtinas didelis potencialas biomasės bei šių energijos rūšių: vandens, saulės, vėjo, geotermijos. 2006-taisiais ES Žaliojoje knygoje nustatoma, kad energetinis saugumas gali būti pasiekiamas tik esant proeuropietiškai energetikos bendruomenei ir vieningai 12 http://www.orangeprojects.lt/site/?page=99&sub=725 13http://www.europarl.europa.eu/news/lt/news-room/content/20130121STO05409/html/EP-nari%C5%B3-akiratyje- %E2%80%93-T%C5%ABkstantme%C4%8Dio-vystymosi-tikslai-po-2015%E2%80%93%C5%B3j%C5%B3 14 http://old.eur-lex.europa.eu/lexuriserv/lexuriserv.do?uri=celex:52013jc0031:lt:not 15

reguliacinei erdvei aplink Europą. Šio bendro intereso identifikavimas lėmė 2010-tųjų ES-Afrikos atsinaujinančios energetikos bendradarbiavimo Strategijos 2020 pasirašymą. Įgyvendinant ES-Afrikos atsinaujinančios energetikos bendradarbiavimo Strategiją 2020, ES valstybės narės įsitraukė skirtingai. Daugiausiai prisidėjo Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Suomija. Pastaraisiais metais pradėtos plėtoti šios sritys: privataus sektoriaus bendradarbiavimas, technologijų, inovacijų vystymas. Sukurta rinka privataus verslo dalyvavimui Afrikos atsinaujinančių šaltinių sferoje. Mokslas ir technologijos. ES Komisijos siūlymu ir Tarybos ir Europos Parlamento tvirtinimu, rengiamos rėminės programas, į kurių įgyvendinimą įtraukiamos ne tik valstybės narės, bet ir kandidatės, asociacijos sutartį pasirašiusios valstybės bei tarptautinio bendradarbiavimo partnerės. Nagrinėjamoje srityje numatytos septynios tokio pobūdžio programos: CASST NET PLUS - mokslo, technologijų ir inovacijų bendradarbiavimas tarp Užsachario Afrikos regiono ir Europos. Dokumente iškeltus tikslus planuojama įgyvendinti iki 2016-tųjų metų. Šia strategija siekiama stiprinti tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus ryšius tyrimų ir inovacijų srityje. Tinklas jungia 25 partnerines organizacijas Europoje ir Afrikoje. Strategija veikia Bendrosios Afrikos-ES strategijos rėmuose; ERAfrica - programa, kuria siekiama bendradarbiauti mokslo srityje, technologiniuose tyrimuose, inovacijose ir tvariame vystyme. Pagrindinis tikslas - sujungti Europos tyrėjus, kurių interesų laukas - mokslo tyrimai ES-Afrikos bendradarbiavimo kontekste. Programoje dalyvauja tik septynios ES valstybės narės : Prancūzija, Vokietija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Suomija ir Austrija ir trys Afrikos šalys : Pietų Afrika, Kenija ir Egiptas. Taip pat į programą įtrauktos Šveicarija ir Turkija; MIRA - programa siekiama surasti bendrus Europos ir Afrikos interesus mokslo srityje. Programa subregioninio pobūdžio ir orientuota į Pietų Partnerystės šalis, tai reiškia - Šiaurės Afrikos regiono šalis; INCONTACT - One World - informacinio pobūdžio programa, kuria siekiama bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu. CPN-Africa - telkia Užsachario mokslininkus, kurie galėtų dalyvauti ES finansuojamuose ligų, kilusių dėl skurdo, tyrimuose; HEALTH-NCP-NET - sveikatos mokslų tyrimuose telkia nacionalinius partnerius ir kuria viršnacionalinį bendradarbiavimą. ENV-NCP-TOGETHER - dvišalio bendradarbiavimo aplinkosaugos srities moksliniuose tyrimuose skatinimas; IST-Africa - strateginė partnerystė mokslo, informacinės visuomenės ir kosmoso srityse; EuroAfrica-ICT - programoje nurodytos keturios pagrindinės tyrimų kryptys: sveikata, aplinkosauga ir energetika, mokymasis, žemdirbystė. Prekyba. ES ir Afrikos tarpusavio prekyba yra vystoma pagal ekonominės partnerystės susitarimus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos principus. Nors Kotonu susitarime buvo užsibrėžta pasiekti šio pobūdžio susitarimus iki 2008-tųjų, tačiau dėl užsitęsusių derybų procesų tik 2014 m. įvyko persilaužimas priėmus ES patekimo į rinką reglamentus. Ši sistema siekia harmonizuoti prekybos režimus. Mažiau išsivysčiusioms Afrikos šalims planuojama taikyti sistemą Viskas, išskyrus ginklus, pagal kurią joms būtų užtikrinta prieiga prie ES rinkos netaikant tarifų ir kvotų. Taika ir Saugumas. Mokslinėje literatūroje pristatomi keturi Strateginės saugumo partnerystės motyvai. Pirmiausia, ES dalyvaudama šioje partnerystėje išlaiko politinius ir ekonominius ryšius Afrikoje. Antra, tam kad būtų išlaikyti minėti ryšiai, ES siekia kuo didesnį dėmesį skirti tarptautinio terorizmo ir imigracijos problemoms. Trečioji priežastis susijusi su Didžiąja plėtra 2004-taisiais metais, kai ES vos ne dvigubai padidinusi savo teritoriją, prisiėmė didesnę atsakomybę už globalias problemas. Galiausiai nurodomas istorinis motyvas - valstybės narės, vedamos savų interesų, siekia 16

glaudesnio bendradarbiavimo. 15 Politinis dialogas vyksta tarp Afrikos Sąjungos Taikos ir Saugumo Tarybos bei ES Politikos ir Saugumo Komiteto. Bendradarbiavimas būtinas sprendžiant konfliktinių zonų problemas (pvz.: 2013 metais tai buvo Centrinės Afrikos Respublikos, Sahelio ir Afrikos Kyšulio regionai bei Pietų Sudanas; 2014 metais - Centrinės Afrikos Respublika, Afrikos Kyšulio regionai, Gvinėjos įlanka; 2015 metais - Afrikos Didžiųjų ežerų regionas). Pagrindinis saugumo ir taikos palaikymo finansinis instrumentas - Afrikos taikos priemonė (African Peace Facility), apimanti tris veiksmų kryptis: institucinių pajėgumų stiprinimas, taikos palaikymo operacijos ir išankstinio reagavimo mechanizmai. Viena pagrindinių programų - EuroRECAMP, kurios tikslas palaikyti taiką apmokant Afrikos Sąjungos institucijų karinių struktūrų darbuotojus. Šią programą inicijavo Pranacūzija, kuri siekia įtvirtinti požiūrį, kad ES turi orientuotis ne finansines priemones, o į žinių perdavimą konfliktų sprendimų kontekste. 2.2.3. Kitos bendradarbiavimą reglamentuojančios platformos Ne visose Bendrosios Afrikos-ES Bendradarbiavimo Strategijos prioritetinėse srityse yra sukurtos atskiros, konkretesnius tikslus įvardijančios strategijos. Toliau nurodomi partnerystės sektoriai, kuriuose bendradarbiavimas reglamentuotas deklaracijomis, susitarimais arba vyksta politinio dialogo platformoje. Pilietinės visuomenės partnerystė. Bendroji ES-Afrikos Strategija sukūrė pilietinių visuomenių, nevyriausybinių organizacijų partnerystės pamatus. Įsitraukę į politikos formavimą įvairios ekspertų grupės padėjo nustatyti konkrečias bendradarbiavimo sritis bei atlikti Veiksmų planuose nustatytų priemonių įgyvendinimo stebėseną. Dialogas tarp abejų kontinentų pilietinių visuomenių vyksta įvairių darbo grupių, bendrų konferencijų ir forumų pagrindu. Pirmasis tarpžemyninio dialogo tarp pilietinių visuomenių forumas įvyko 2010 metais, įgyvendinant antrąjį Bendrosios ES- Afrikos strategijos veiksmų planą. Forumo metu buvo identifikuota, kad pilietinė visuomenė gali įsitraukti į visų aštuonių prioritetinių sričių įgyvendinimą ir pateikti abiejų sąjungų Komisijoms siūlymus, kaip turėtų būti remiamas ir kuriamas šio lygmens bendradarbiavimo mechanizmas, t.y. finansinių ir žmogiškųjų išteklių priežiūra. 16 Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. Šioje bendradarbiavimo srityje siekiama apsaugoti pamatines žmogaus teises (ypač karinių konfliktų zonose), palaikyti demokratijos, teisės viršenybės principus, spręsti korupcijos problemas, prižiūrėti viešųjų fondų atskaitingumą. 17 Bendradarbiavimas vyksta formalaus politinio dialogo kasmetinių viršnacionalinio lygmens institucijų konferencijų, įtraukiant pilietinę visuomenę - pagrindu. Diegiant demokratines vertybes, ES aktyviai vykdo rinkiminės stebėsenos diplomatines misijas į Afrikos šalis (apie 38 per 2007 m. 2013 m.). Be to, siekiant sukurti efektyviai veikiančią institucinę architektūrą, išnaudojant turimas galimybes, ES teikia konsultacinę paramą šioms Afrikos Sąjungos institucijoms: Afrikos Žmogaus ir Tautų Teisių Teismui, Afrikos Žmogaus ir Tautų Teisių Komisijai, Afrikos Parlamentui. Žmogaus teisių sklaidos Afrikoje ES gairės yra įtvirtintos Kotonu susitarimo (2000 m.) aštuntajame straipsnyje, kuris, be žmogaus teisių aspektų, įtraukia demokratijos principus, teisės viršenybės ir efektyvios valdysenos normas. Šio straipsnio tikslas - didinti informacijos sklaidą tarp strategiją pasirašiusių šalių bei skatinti ES ir Afrikos Sąjungų pilietinių visuomenių atstovų įsitraukimą į politikos formavimą. Taip pat paminėtinas Afrikos nacionalinių parlamentų įtraukimas į politinį dialogą. Klimato kaita ir aplinkosauga. 2008 m. priimta ES-Afrikos Klimato kaitos deklaracija, pagal kurią ES valstybės narės įsipareigojo padėti Afrikos valstybėms įgyvendinti tvarios plėtros tikslus. Dokumente reglamentuoti investiciniai ir finansiniai mechanizmai bei vandens išteklių valdymo principai. ES prisideda prie Afrikos Sąjungos įgyvendinamos strategijos Green Wall for the Sahara and the Sahel Initiative. Dokumente nurodomi pagrindiniai tikslai: kelti žmonių, gyvenančių Afrikos 15 http://www.news.leiden.edu/news-2012/the-eu-and-africa.html 16 http://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/documents/civil_society_declaration_en_0.pdf 17 http://www.africa-eu-partnership.org/areas-cooperation/democracy-good-governance-and-human-rights 17

sausros zonose, gyvenimo sąlygas, gerinti ekosistemos būklę minėtame regione bei mobilizuoti resursus efektyviam strategijos įgyvendinimui. Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas. ES-Afrikos bendradarbiavimas šioje srityje reglamentuojamas susitarimų ir deklaracijų pagrindu. Išskiriamos Tripolio Migracijos ir Vystymo Deklaracija, Uagadugu veiksmų planas dėl kovos su prekyba žmonėmis, pirmiausia moterų ir vaikų, bei Uagadugu deklaracija ir veiksmų planas, skatinantis užimtumą ir skurdo mažinimą. Suvaldyti migracijos procesus pasitelkiama mokslinė bendruomenė. Planuojama kurti Migracijos observatoriją (tyrėjų ir tyrimų centrų tinklas), kurios siekis - pateikti tikslius ir susistemintus migracijos statistinius duomenis. Taip pat vystoma Nyerere programa, kuria skatinama Afrikos studentų mobilumas ir mainai. Humanitarinių krizių kontekste, ES-AS bendradarbiauja spręsdamos nelegalios migracijos problemas. Bendradarbiavimo platformos sukūrimas (pasirašyta deklaracija ir kuriami veiksmų planai) vadinamas Rabato procesu, kuris veikia nuo 2006-tųjų. Nelegalios migracijos problemos tarp ES ir Afrikos Kyšulio, tokios kaip neteisėtas migrantų įvežimas ir prekyba žmonėmis, sprendžiamos Chartumos proceso rėmuose. Susitarimas veikia tarp 28 ES valstybių narių, ES ir AS Komisarų, Eritrėjos, Etiopijos, Somalio, Pietų Sudano, Džibutčio, Kenijos, Egipto ir Tuniso. 18 18http://ecre.org/component/content/article/70-weekly-bulletin-articles/911-khartoum-process-eu-and-african-unionlaunch-initiative-against-smuggling-of-migrants.html 18

5 pav. ES-Afrikos strateginės partnerystės reglamentavimo schema Afrikos prioritetai "Darbotvarkė 2063" - globalioje erdvėje konkurencinga Afrika ES prioritetai Pagalba potencialios strateginės partnerės vystymuisi; Saugi ir stabili kaimynystė. Bendroji ES-Afrikos strategija Sektorinės strategijos Energetika; Mokslas ir technologijos; Prekyba. Taika ir saugumas Taika ir saugumas; Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės; Prekyba ir Afrikos žemyno regioninė integracija; Tūkstantmečio vystymosi tikslai; Energetika; Klimato kaita ir aplinkosauga; Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas; Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė. ES Veiksmų planas Taika ir saugumas; Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės; Žmogaus socialinė raida; Tvarus ir integracinis vystymasis ir ekonomikos augimas bei žemyninė integracija; Pasaulinės ir naujai kylančios problemos. Lietuvos interesas: Politinio dialogo su Afrika stiprinimas ir aktyvesnis Lietuvos įsitraukimas į ES Afrikos partnerystę Šaltinis: sudaryta autorių 19

2.3. ES-Afrikos partnerystės priemonių efektyvumo vertinimas 2.3.1. Bendrosios ES-Afrikos strategijos įgyvendinimas Nuo pat Bendros ES Afrikos strategijos patvirtinimo vyksta aktyvus žemynų bendradarbiavimas, per 2007 2013 m. laikotarpį ES ir jos šalys narės Afrikos žemynui skyrė oficialios vystymosi paramos už maždaug 141 mlrd. eurų. Pagrindiniai 2007 20,13 m. įgyvendinti projektai pateikti trečiojo priedo lentelėje. Strategijos įgyvendinimas prarado pagreitį dėl užsitęsusių derybų dėl Ekonominės partnerystės susitarimų. Pagrindinės struktūrinės kliūtys efektyvesniam Bendrosios ES-Afrikos Strategijos įgyvendinimui yra šios: sudėtingos sprendimų priėmimo procedūros ir labai platus interesų laukas, nesubalansuotas finansavimas ir jo nebuvimas pilietinės visuomenės įsitraukimui bei menkos įgyvendinimo priemonių sąsajos su Kotonu Susitarimo tikslais ir Vystymo strategija po 2015-tųjų. 19 Bendros Afrikos-ES strategijos įgyvendinimo statistika: ES teikiamos pagalbos vystymui didžioji dalis atitenka Afrikai; 2013-taisias ES išliko Afrikos didžiausia prekybos partnere. ES yra svarbiausias Afrikos importo šaltinis (34.3 proc.) ir eksporto rinka (37.6 proc.). 35.8 proc. Afrikos prekybos vyksta su ES; Nuo 2007-tųjų per penkerius metus ES-Afrikos prekyba išaugo 39.7 proc.; Tuo pačiu laikotarpiu ES importas į Afriką išaugo 29.7 proc., o eksportas atitinkamai 49.1 proc.; Pastaraisiais metais Afrikos prekybos balansas su ES išlieka stabilus. Labai svarbu nepamiršti, kad pagalba skurstančioms šalims neturėtų apsiriboti tik finansavimo teikimu, tačiau dėmesys turi būti telkiamas į struktūrinius globalaus skurdo problemų sprendimo būdus. ES yra sukūrusi daugiametę orientacinę programą 2014-2020-tiems metams, kurioje nurodomas poreikis detalesnių politikos įgyvendinimo instrumentų, skirtų Bendros ES-Afrikos strategijos tikslams pasiekti. Šia programa siekiama atgaivinti Bendrąją ES-Afrikos bendradarbiavimo strategiją. Iškeliami pagrindiniai 4 tikslai: 1. Politinėje partnerystėje sukurti bendrąjį vardiklį, tai stiprintų institucijų sąsajas, bendradarbiavimą įveikiant bendrus iššūkius: užtikrinant taiką ir saugumą, sprendžiant migracijos ir vystymo klausimus bei kuriant švarią aplinką. 2. Stiprinti ir skatinti saugumą, taiką, demokratinį valdymą, žmogaus teises, prigimtines teises, lyčių lygybę, tvarų ekonomikos vystymą (įtraukiant industrializaciją, regioninę ir žemyninę integraciją Afrikoje). 3. Bendrai skatinti ir išlaikyti daugiašalę sistemą su stipriomis ir teisėtomis institucijomis. 4. Lengvinti ir skatinti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą. 2.3.2. Veiksmų planų įgyvendinimas Įgyvendinant Bendrąją ES-Afrikos Strategiją buvo priimti trys veiksmų planai, kurie sudaromi kelių metų laikotarpiui (2008-2010 m., 2011 2013 m., 2014 2017 m.). Kasmet vykdoma tarpinė veiksmų plano peržiūra. Toliau lentelėje pateikiama iškeltų tikslų ir pasiektų rezultatų santrauka, kuri leidžia įvertinti veiksmų plano įgyvendinimo priemonių efektyvumą ir tęstinumą. Lentelė skirstoma pagal bendradarbiavimo sritis, kurios yra išskirtos Bendrojoje ES-Afrikos Strategijoje. Pirmojoje grafoje nurodomos prioritetinės partnerystės kryptys, antrojoje - konkretizuojami užsibrėžti tikslai ir prioritetiniai veiksmai, trečiojoje - pateikiamas pasiektas rezultatas. Ketvirtojoje grafoje pateikiamas priemonės efektyvumo vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar įgyvendinta priemonė buvo pakankama užsibrėžtam tikslui pasiekti. Metodika dėl priemonės efektyvumo įvertinimo apėmė keturis etapus. Pirmame etape, remiantis veiksmų planais, buvo identifikuotos prioritetinės bendradarbiavimo kryptys tarp ES ir Afrikos. Antrame atrinkti svarbiausi užsibrėžti tikslai / prioritetiniai veiksmai (priemonės), detalizuojantys prioritetines bendradarbiavimo kryptis. Trečiame etape, remiantis Europos Komisijos ataskaitomis, pateikiami pasiekti rezultatai. Ketvirtajame etape pateikiamas ekspertinis priemonės efektyvumo vertinimas (apibendrintas vertinimas pateikiamas žemiau esančiose lentelėse, o detalesnis priemonių efektyvumo vertinimas kitame poskyryje). 19 http://www.opensocietyfoundations.org/voices/joint-africa-eu-strategy-must-support-civil-society 20

1 lentelė. 2008-2010 m. veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai Prioritetinės kryptys Užsibrėžti tikslai / prioritetiniai veiksmai Pasiektas rezultatas 1. Sustiprinti dialogą saugant taiką ir saugumą. 2. Užtikrinti visapusišką Afrikos taikos ir saugumo sistemos veikimą. 3. Užtikrinti Afrikos vadovaujamų taikos palaikymo operacijų finansavimą. Sukurti vieningą požiūrį į konfliktus ir jų priežastis. Sustiprinti bendradarbiavimą konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse. Pasiekti konkretų progresą kuriant taiką pokonfliktinėse zonose. Pagerinti žemyninio ir regioninio lygmenų iniciatyvų koordinavimą. Sustiprinti ES-Afrikos įtaką tarptautinėje arenoje. Užtikrinant visapusišką Afrikos taikos ir saugumo sistemos veikimą įtraukti Ankstyvąją Žemyno Perspėjimo Sistemą bei Afrikos greitojo reagavimo pajėgas. Pagerinti Afrikos Sąjungos regioninio bendradarbiavimo mechanizmą. Sumažinti finansavimo spragas ir neapibrėžtumą Afrikos vadovaujamose taikos palaikymo operacijose. Efektyvinti minėtų operacijų dislokavimą. 1. Taika ir saugumas Ženkliai sustiprintas politinis dialogas: įvykdytos reguliarios ES-Afrikos strateginės diskusijos taikos palaikymo ir konfliktų sprendimo klausimais (pvz.: sukurtas glaudus bendradarbiavimas užtikrinant Mozambiko vidinį stabilumą). Suorganizuota ES-Afrikos apskritojo stalo diskusija JT. ES suteikė paramą apmokant Afrikos greitąsias reagavimo pajėgas bei vykdant kariuomenės, civilių bei policijos pajėgų sertifikavimo procesus. Įvykdytos taikos užtikrinimo misijos į pokonfliktines zonas Komoruse ir Burundyje, Somalyje. Naujosioms Afrikos Taikos Priemonėms skirta 300 mln. eurų ir sukurta paskata tolesnei paramai Afrikos vadovaujamoms operacijoms, tokioms kaip Priemonės efektyvumo vertinimas Teigiamai/Neigiamai/Nėra duomenų Politinio dialogo tarp ES-AS ir AS regioniniu mastu sukūrimas teigiamai (matomas politinio dialogo vystymo progresas). Saugumo užtikrinimo priemonės (AS regioninio bendradarbiavimo mechanizmas) teigiamai (Afrikos taikos ir saugumo sistema funkcionuoja). Finansavimo stabilumo užtikrinimo priemonės neigiamai (menkas Pietų Afrikos valstybių įsitraukimas į Afrikos Sąjungos konfliktų

1. Sukurti bendradarbiavimo platformą, stiprinti dialogą tarptautinės arenos kontekste. 2. Spartinti Afrikos partnerių tarpusavio vertinimo mechanizmo įgyvendinimą ir palaikyti Afrikos Demokratijos, Rinkimų ir Valdymo Chartiją. 3. Stiprinti bendradarbiavimą saugant kultūros paveldą. AMISON misija Somalyje. koordinavimo grupę; reikalingas papildomas atskirų ES valstybių narių finansinis indėlis). 2. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės Ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautinę ir Europos Komisija suteikė Pilietinės visuomenės žemyninę teisę (JT konvencijas, Vaikų 150,000 eurų paramą įtraukimas teigiamai teisių konvenciją, Tarptautinę Darbo finansuoti šios srities (dialogas vyko). Organizacijos konvenciją, Finansinių bendradarbiavimui, Dialogo stiprinimas veiksmų darbo grupės rekomendacijas). įtraukiant išorės ekspertus. tarptautinėse arenose Vykdyti pilietinės neigiamai (Afrikos pozicijos visuomenės forumai bei suformulavimo vėlavimas Trejeto formato susitikimai. sutrukdė sėkmingam tarptautinės teisės Sustiprinti Afrikos Sąjungos regioninių bei nacionalinių institucijų rinkimų organizavimą. Skatinti moterų įsitraukimą į politikos formavimo procesus ir valstybės valdymą. Sustiprinti nepriklausomų organizacijų įsitraukimą į kovą su korupcija, nebaudžiamumu ir apgaule. Skatinti gerosios praktikos pasidalijimą vykdant darbuotojų mainus. Suteikta politinė ir finansinė parama Afrikos partnerių tarpusavio vertinimo mechanizmo įgyvendinimui. ES suteikė 1 mln. eurų paramą Afrikos rinkimų paramos ir stebėjimo fondui. Įgyvendinti bendradarbiavimo projektai. ratifikavimui). Finansinės paramos suteikimas teigiamai (finansavimas suteiktas). Aktyvus Afrikos ministerijų įsitraukimas ir programų įgyvendinimas teigiamai (įvykdytas tarpsektorinis bendradarbiavimas). 22

1. Remti Afrikos integracijos strategiją. 3. Prekyba ir Afrikos žemyno regioninė integracija. Įgyvendinti Minimalią Regioninių Pabaigta regioninė Ekonominių Bendrijų Integracijos minimalios integracijos Programą (MREBIP). programa visoms Užtikrinti, kad Ekonominės Partnerystės ekonominėms Afrikos Susitarimai palaikytų Afrikos regioninę bendruomenėms. Centrinei integraciją. Afrikai, kurios įgyvendinimui Įgyvendinti Afrikos Statistikos Chartiją ir Europos Komisiją ir Afrikos užtikrinta statistinių duomenų sklaidą regioninės organizacijos tarp Afrikos ir ES. skyrė 165 mln. eurų, Rytinei ir Pietinei Afrikai 645 mln. eurų, Vakarų Afrikai 598 mln. eurų bei Pietų Afrikos vystymosi bendrijai 116 mln. eurų. Ekonomikos ir socialinės integracijos matavimui įgyvendinta Afrikos Statistikos Chartija, apmokyti darbuotojai, atsakingi už šio dokumento įgyvendinimą. Perduota Eurostat geroji praktika. Surengta keletas forumų privataus verslo glaudesnių ryšių palaikymui. MREBIP teigiamai (programa įgyvendinta). Statistikos Chartijos užtikrinimas ir statistinių duomenų sklaida teigiamai (užtikrinta statistinių duomenų sklaida tarp Afrikos ir ES). Ekonominės Partnerystės Susitarimai neigiamai (pasirašyti ne su visais regionais, trūksta bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu). įgyvendinimui glaudesnio 23

2. Stiprinti Afrikos pajėgumus standartų, kokybės ir taisyklių kontrolėje. 3. Įgyvendinti ES-Afrikos partnerystę infrastruktūros srityje. 1. Užtikrinti finansinę ir politinę paramą. Informuoti gamintojus ir eksportuotojus apie eksportavimo rinkų taisykles, apmokestinimo normas. Pasiekti reikšmingą skaičių apmokytų inspektorių ir muitinės darbuotojų bei eksporto sertifikavimo centrų, kurie prisidėtų prie efektyvesnio eksporto užtikrinimo. Pasiekti tam tikrų standartų abipusio pripažinimo susitarimai. Pagerinti infrastruktūros ir paslaugų tinklą. Padidinti verslo sektoriaus įtraukimą į infrastruktūros vystymą (privatausviešojo sektorių partnerystė). Pagerinti vandens telkinių valdymą. Siekti išpildyti ES įsipareigojimą - iki 2010 m. oficialiai paramai skirti 0,56 proc. BVP (tai tarpinis tikslas, iki 2015- tųjų siekiant 0,7 proc.). 15-koje šalių įvykdyta Teigiamai (įvykdyta veterinarinių standartų standartų peržiūra, surengti peržiūra. atsakingų darbuotojų Įsteigtas šioje srityje mokymai, Partnerystę organizuojantis komitetas bei sekretoriatas bendradarbiavimas institucionalizuotas). (ES Tarybos siūlymu). Surengtos 12 regioninių mokymų muitinių darbuotojams (Ganoje, Konge Brazavilyje, Egipte, Zambijoje ir kt.). Vykdyti reguliarūs Patikos Fondo vykdomojo komiteto susitikimai. Port Morsbio programos Trūksta duomenų (skirtas įgyvendinimui skirta 10 mln. finansavimas ir nustatytos eurų. Programos tikslas - veiksmų gairės, tačiau nėra padidinti ES investicijas pateikto priemonių gerinant transporto, įgyvendinimo vertinimo energetikos, vandens išteklių ataskaitų). ir informacinių technologijų infrastruktūrą. Suorganizuotas energetikos infrastruktūros forumas. Identifikuotos sektorinės veiklos bendram finansavimui. 4. Tūkstantmečio vystymosi tikslai Tikslas pasiektas. Teigiamai (tikslai pasiekti). 24

2. Spartinti maisto aprūpinimo pasiekimus. Iki 2015-tųjų per pusę sumažinti žmonių, kenčiančių nuo bado, skaičių. Padidinti žemės ūkio augimo rodiklius, didinant žemės ūkio produktyvumą ir mažinant skurdo kaimo vietovėse lygį. Pasiekti progresą Maputo deklaracijos dėl žemės ūkio ir maisto saugos rėmuose - įskaitant Afrikos įsipareigojimą 10 proc. nuo nacionalinių biudžetų skirti žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymui. ES suteikė 560 mln. eurų paramą Afrikai maisto aprūpinimo srityje. Apribotos kliūtys Afrikos vidaus prekybai; sukurtas ekonominių ryšių tarp Rytų Afrikos bendrijos - Bendros Pietų ir Rytų Afrikos rinkos- Pietų Afrikos bendrijos stiprinimo planas. Sukurtas Maputo susitarimo įgyvendinimo planas. Teigiamai (46,5 mln. žmonių gavo socialines išmokas, skirtas aprūpinimui maistu). 3. Gerinti sveikatos priežiūrą. Įgyvendinti Abudžos deklaraciją dėl ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir kitų infekcinių ligų gydymo. Deklaracijoje nustatytas Afrikos įsipareigojimas - 15 proc. nuo nacionalinių biudžetų skirti sveikatos sektoriui (didelis dėmesys turi būti skirtas lytinei ir reprodukcinei sveikatai). Sukurti lygiateisę prieigą į sveikatos apsaugos paslaugas žmonėms su negalia. Įgyvendinta Abudžos deklaracija. Įtrauktos 3 Afrikos Sąjungos ir 2 ES narės į Medicinos Skaidrumo Aljansą. Bendradarbiauta su tyrėjais įvairių projektų formatu (pvz., SURE projekte tirti Afrikos valstybių sveikatos sistemų trūkumai, PREPARE projekte - reprodukcinės sveikatos iššūkiai). Teigiamai (įgyvendinta Abudžos deklaracija, dėtos pastangos taisant sveikatos apsaugos sistemos trūkumus). 25

4. Gerinti švietimo sistemą. Imtis priemonių eliminuojant mokestį už pradinį ir vidurinį mokslą. Išvystyti specialias švietimo programas vaikams su negalia. Į švietimo programą įtraukti programą apie ŽIV. Įgyvendinta Nyerere programa sukurianti stipresnį Afrikos edukacinės sistemos bendradarbiavimą. 13,7 mln. vaikų buvo suteiktas pradinis švietimas. Pagerintas neformalaus švietimo valdymas. Pasikeista gerąją patirtimi vaikų su negalia edukacijoje. Teigiamai (įvykdytas progresas siekiant gerinti švietimo sistemą). 1. Įgyvendinti Energetikos Partnerystę intensyvinant bendradarbiavimą energetikos, saugumo srityse bei gerinti energijos prieinamumą. Padidinti energetikos ir investicijų infrastruktūrą, įtraukiant tvarios ir atsinaujinančios energijos skatinimą ir energetikos efektyvumą (ir pasiūlos, ir paklausos). Pagerinti energetinių resursų valdymą, pakelti elektrifikacijos rodiklius, vystyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerosios praktikos pasidalinimą tarp ES ir Afrikos. Mobilizuoti ir padidinti dotacijas ir investicinį kapitalą iš viešųjų resursų, finansinių institucijų ir privataus sektoriaus Afrikoje ir Europoje. Pagerinti institucines ir technines galimybes bei paramos koordinavimą. Išplėsti ES-Afrikos technologinį bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. Įtraukti klimato kaitos problemas į energetikos vystomąjį bendradarbiavimą. 5. Energetika Užmegztas politinis dialogas: 2010-taisias įvyko pirmasis ES-Afrikos viršūnių susitikimas Vienoje, kurio metu buvo priimta deklaracija įtraukianti Energetikos politikos tikslus (energetikos prieinamumas, saugumas, naudingumas ir atsinaujinimas), kurie buvo užsibrėžti 2020-tiesiems: 250 milijonų žmonių sukurti prieigą prie modernios ir tvarios energetikos. ES bendrai finansavo 62 projektus už 400 mln. eurų ir papildomai Europos Komisija skyrė 180 mln. Eurų. (Pavyzdžiui, Mozambike buvo finansuotas 1,9 mln. Vertės projektas suteikti elektros prieigai 60 kaimo vietovių ir įkurti 120 medicinos Bendradarbiavimas atsinaujinančioje energetikoje neigiamai (tik programų nustatymo etapas, pvz.: Trans-Sacharos- EU dujotiekio projektas - naudingumo analizės rengimo stadija). Finansavimo priemonės teigiamai (finansavimas suteiktas). Klimato kaitos problemų įtraukimas į bendradarbiavimo darbotvarkę nėra duomenų. 26

1. Sukurti Klimato kaitos bendradarbiavimo strategiją. Vykdyti sisteminę integraciją įsitraukiant į Afrikos nacionalinio ir regioninio lygmens vystymo strategijas bei ES- Afrikos vystomąjį bendradarbiavimą. Sumažinti miškų naikinimo rodiklius ir gerinti miškų ekosistemos apsaugą. personalo įstaigas, kuriose naudojama saulės energija). Sukurta ES-Afrikos atsinaujinančios energijos bendradarbiavimo programa, kurioje numatytas ES 5 mln. eurų indėlis. Siekiama, kad šios programos rėmuose būtų perduoti Europos gerosios praktikos pavyzdžiai bei tikimasi identifikuoti Afrikos neišnaudotas atsinaujinančios energetikos industrijos sritis. 6. Klimato kaita ir aplinkosauga Skirta 20 mln. eurų parama daugiašaliams aplinkosaugos susitarimams įgyvendinti. Nėra duomenų. 27

2. Bendradarbiauti sprendžiant dirvožemio blogėjimo ir didėjančios sausros problemas įtraukiant Sacharos Žaliosios Sienos iniciatyvą. 1. Įgyvendinti Tripolio Konferencijos deklaraciją dėl migracijos ir vystymo. 2. Įgyvendinti ES-Afrikos veiksmų planą kovai su prekyba žmonėmis. Įtraukti skurdo mažinimo strategijos Išleista Žaliosios Sienos tikslus į nacionalinių strategijų rėmus. Iniciatyvos studija, kurioje Kuo platesniu mastu įtraukti visuomenę į identifikuotos nacionalinės dykumėjimo problemos sprendimus. institucijos, atsakingos už Sukurti geresnes gyvenimo sąlygas iniciatyvos įgyvendinimą (tai visuomenės grupėms, nukentėjusioms užtikrino strategijos nuo dykumėjimo problemų. įgyvendinimo perkėlimą į nacionalinį lygmenį). Globalus Klimato Kaitos Aljansas Afrikoje identifikavo tikslines šalis programų įgyvendinimui: Tanzanija, Malis, Madagaskaras, Mauricijus, Mozambikas, Ruanda, Senegalas ir Seišeliai. 7. Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas Migracija Identifikuoti sinergiją tarp migracijos ir Sukurtas migracijos vystymo. stebėsenos tinklas. Pagerinti bendradarbiavimą migracijos Migracijos klausimai perkelti valdymo srityje. ir subregioninį lygmenį. Pagerinti bendradarbiavimą kovojant su Malyje atidaryta Migracijos nelegalia migracija. valdymo ir informacijos Gerinti Afrikos migrantų integracinę centras. padėtį tiek ES, tiek Afrikos šalyse. Surengtos trys Euro-Afrikos konferencijos, kurių metų priimta trijų metų bendradarbiavimo programa migracijos klausimais (Rabato procesas). Kova su prekyba žmonėmis Reikšmingai sumažinti prekybos žmonėmis rodiklius (ypač moterų ir vaikų). Pasirūpinti prekybos žmonėmis aukomis. ES finansiškai parėmė Afrikos projektus kovoje su šia problema, didžiausios pastangos telktos ties Teigiamai (strategijos įgyvendinimas decentralizuotas). Teigiamai (sukurta migracijos problemų sprendimo strategija, imtasi veiksmų pvz., atidaryta atsakinga institucija). Teigiamai (identifikuotos šalys, kurioms labiausiai reikalinga parama ir suteikta finansinė pagalba). 28

3. Suteikti pagalbą Afrikos vyriausybėms kuriant Migracijos Informacijos ir Valdymo centrus. 4. Įgyvendinti ir tęsti 2004- tųjų Uagadugu deklaracijos veiksmų planą skatinti užimtumą ir mažinti skurdą. Sukurti teisinę bazę ir imtis efektyvių priemonių kovoje su organizuotu nusikalstamumu prekybos žmonėmis srityje. Mobilumas Mažinti asmenų judėjimą stabdančias kliūtis AS viduje. Sukurti apykaitinės (laikino pobūdžio) migracijos sistemas tarp Afrikos ir ES. Užimtumas Pasiekti progresą kuriant nediskriminacinę verslo aplinką. Suderinti darbuotojų paklausą ir pasiūlą. Įgyvendinti tarptautiniu mastu priimtus darbo tinkamumo principus. Beninu ir Nigerija. Įgyvendintas projektas Link emigrant communities for more development, kuriuo siekiama stiprinti ryšį su Afrikos diaspora Europoje. Pasirašytas mobilumo sąlygas lengvinantis susitarimas tarp ES ir Žaliojo Kyšulio. Suorganizuotos darbo grupės, kūrę pasiūlymus,kaip pagerinti Afrikos darbo rinką. Padidintas studentų judrumas naudojantis Erasmus Mundus, Tempus, Edulink programomis. Surengta Afrikos Sąjungos- ES aukštojo mokslo konferencija Briuselyje, kuriose metu nustatytos bendradarbiavimo galimybės. Vykdytos įvairios konsultacijos, skirtos smulkaus ir vidutinio verslo vystymui, įkurti verslo inkubatoriai. Neigiamai (priemonės nėra pakankamos tikslui pasiekti). Teigiamai (pasiektas progresas gerinant užimtumą). 29

8. Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė 1. Bendradarbiavimas aplinkos ir kosminės erdvės klausimais. Bendradarbiauti analizuojant kosminės erdvės panaudojimo galimybes bei gamtos išteklių valdymą. Kosmose esančios Žemės stebėjimo infrastruktūra panaudota vystyti tvarią plėtrą, padėta valdyti žemės resursų išgavimą ir panaudojimą bei prisidėta prie gamtinių nelaimių prevencijos bei prognozių sudarymo. Skirta 3 mln. eurų 7 mokslo vystymo programoms. Teigiamai (bendradarbiavimas vykdomas). buvo 2. Palaikyti Afrikos informacinės visuomenės vystymą. Sukurti tvaresnes, prieinamesnes ir efektyvesnes Afrikos informacines ir ryšių technologijas. Pasiekti progresą integruojant žiniomis grįstą visuomenę. Suderinti bendrą poziciją regioniniuose ir tarptautiniuose IRT forumuose. Africa Connect programai skirta 12 mln. eurų, o interneto ryšio gerinimui 3 mln. eurų. Šia programa siekiama telkti Užsachario regiono tyrėjų bendruomenes ir tam, kad sudarytų galimybes įsitraukti į tyrėjų bendradarbiavimą globaliu mastu, užtikrintų geros kokybės interneto ryšį. Suorganizuotas Afrikos-ES- IRT Forumas Briuselyje siekiant identifikuoti bendradarbiavimo galimybes. Teigiamai (skirtas finansavimas identifikavus tikslines sritis). 30

3. Skatinti visuomenės gebėjimų formavimą Afrikoje. Didinti mokslininkų, technikų ir inžinierių skaičių Afrikoje. Įtraukti mokslo ir technologijų vystymą į Regioninių Ekonominių Bendrijų veiklą. Pagerinti tyrimų ir vystymo infrastruktūrą. Sustiprinti ES ir Afrikos bendradarbiavimą mokslo ir technologijų programose. Afrikos tyrimų stipendijoms skirta 15 mln. eurų. Įgyvendintos studentų mobilumo programos: Erasmus Mundus, Tempus ir Edulink. Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje teigiamai (skirtas finansavimas, įgyvendintos programos). Mokslininkų, technikų ir inžinierių Afrikoje skaičiaus išaugimas nėra duomenų. 2 lentelė. Prioritetinės kryptys 1. Politinio dialogo sukūrimas. 2011-2013 m. veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai Užsibrėžtas tikslas / prioritetniai veiksmai 1. Taika ir saugumas Įgyvendinti struktūrinį bendradarbiavimą sprendžiant konfliktus bei sukurti bendrą poziciją Jungtinių Tautų taikos ir saugumo palaikymo politikoje. Pasiektas rezultatas Suteikta pagalba Afrikos Sąjungos taikos užtikrinimo misijoms (pvz., Somalyje, Libijoje, Dramblio Kaulo Krante) ir Centrinės Afrikos valstybių ekonominei bendrijai taikos palaikyme Centrinėje Afrikos Respublikoje. Suintensyvintas bendradarbiavimas tarp AS Taikos ir Saugumo Tarybos ir ES Politikos ir Saugumo komiteto. Priemonės efektyvumo vertinimas Teigiamai/Neigiamai/Nėra duomenų Politinis dialogas tarp ES-AS teigiamai (bendradarbiavimas funkcionuoja). 31

2. Palaikyti Afrikos taikos ir saugumo architektūrą. 3. Prognozuojamo finansavimo užtikrinimas Afrikos taikos palaikymo operacijoms. 1. Sukurti bendradarbiavimo platformą, skirtą stiprinti dialogą tarptautinės arenos kontekste. Sustiprinti bendradarbiavimą su Afrikos Regioninėmis Ekonominėmis Bendrijomis (vykdant ir kuriant įvairias programas). Efektyviai panaudoti Afrikos Taikos Priemonę. ES 40 mln. eurų parėmė Afrikos taikos ir saugumo architektūrą. Pratęstas regioninės iniciatyvos misijos prie Somalio krantų vykdymas. ES-Centrinės Afrikos Valstybių ekonominės bendrijos iniciatyva patvirtinta 14,2 eurų Taikos ir Saugumo palaikymo programa (PAPS II). ES veikdama greitojo reagavimo mechanizmo rėmuose suteikė 1,23 mln. eurų Sudano AS Aukšto lygio įgyvendinimo grupės veiksmams taikos palaikymui. 10 mln. eurų skirta konfliktų prevencijai ir valdymui bei 2 mln. eurų regioniniam veiksmų planui kovai su piratavimu. Patvirtinta ES finansinė parama AMISOM (AS taikos palaikymo misija Somalyje) ir MICOPAX (AS taikos įtvirtinimo operacija Pietų Afrikos Respublikoje). 2. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės Užmegzti atvirą ir reguliarų dialogą, kurio pagrindu kuriamos bendros pozicijos tarptautinėje erdvėje. Suorganizuotos darbo grupės kovai su rasizmu bei žodžio laisvės viešoje erdvėje užtikrinimui. Teigiamai (suteikta parama saugumo architektūrai). Nėra duomenų (suteikta finansinė parama neatspindi panaudojimo efektyvumo). Bendrų pozicijų tarptautinėse organizacijos palaikymas neigiamai (reikalingas efektyvesnis koordinavimas). 32

2. Stiprinti bendradarbiavimą vyriausybių iniciatyvų lygmenyje. 3. Stiprinti partnerystę kultūros srityje. 1. Vystyti bendradarbiavimą politinėje dimensijoje, dalintis gerąja patirtimi regioninėje integracijoje ir globalioje ekonomikoje. Koordinuoti ES veiksmus palaikant Afrikos valstybių vyriausybių iniciatyvas. Ratifikuoti pagrindinius tarptautinius ir žemyninius instrumentus, susijusius su Afrikos valdysenos gerinimu ir Žmogaus teisėmis. Identifikuoti pagrindinius muziejus ir kultūrines institucijas Afrikoje ir ES ir sukurti jų bendradarbiavimo programą. Bendradarbiauti kovoje su nelegalia kultūros paveldo prekyba. Sukurtas dialogas viršnacionalinėje platformoje spręsti žmogaus teisių problemas. Regioninei Politinei Integracijai Žmogaus Saugumo Palaikymo Programoje skirta 4,92 mln. eurų. Įvykdytos rinkimų stebėjimo misijos (Zambijoje, Nigerijoje, Nigeryje, Ugandoje, Čade, Tunise, Kongo Demokratinėje Respublikoje). Sukurtas kultūrinis projektas Afrikos ateities: menas ir darbas, kuriuo siekta glaudesnio bendradarbiavimo tarp menininkų ir verslininkų, skleista žinia apie Afrikos kultūrą. 3. Prekyba ir Afrikos žemyno regioninė integracija Sukurti politinio dialogo platformą. Pradėtos derybos dėl Sukurti efektyvią muitų sistemą Afrikoje, ekonominės partnerystės pagerinti prekybą Afrikos Sąjungos viduje susitarimų. bei tarp Afrikos ir ES. Gerosios praktikos Diversifikuoti žemės ūkį ir pramonę. pasikeitimo darbo grupių susitikimai (pvz.: 2011 Ekologinė žemdirbystė Briuselyje, Geografinės nuorodos, Kampala 2011). Teigiamai (užmegztas tarpvyriausybinis dialogas). Bendradarbiavimas kultūros srityje teigiamai (sustiprintas bendradarbiavimas žinių apie Afrikos kultūrą sklaidoje). Bendradarbiavimo institucionalizavimas nėra duomenų. Politinio dialogo platformos sukūrimas teigiamai (pradėtos derybos, pasidalinta gerąja praktika). Žemės ūkio ir pramonės diversifikavimas neigiamai (neprieta konkrečių susitarimų ir nesiimta veiksmų diversifikuoti žemės ūkį ir pramonę). 33

2. Supaprastinti muitų ir prekybos sąlygas. Pagerinti valdyseną, infrastruktūrą. Pagerinti investicinį klimatą. Padidintas muitinės darbuotojų bendradarbiavimas. ES suteikė 15 mln. eurų paramą techniniams barjerams Afrikos vidaus rinkoje šalinti. Teigiamai (skirta parama, sustiprintas bendradarbiavimas). 3. Pagerinti Afrikos žemės ūkio ir industrijos konkurencingumą ir stiprinti Afrikos kokybės, standartų ir taisyklių kontrolę. 4. Detaliai nustatyti industrinio Afrikos vystymo plano įgyvendinimo procesus. Pagerinti Afrikos statistinių duomenų kaupimo sistemą. Pagerinti investicinį klimatą Afrikoje. Gerinti Afrikos kontinentinius ir regioninius aviacijos teisės aktus. Padidinti jūrų saugumą, teisės viršenybę Vakarų Afrikoje ir Afrikos Kyšulyje. Sukurta kasmetinė Afrikos ekonomikos peržiūros ataskaita, kurioje analizuojami makroekonomikos klausimai didžiojoje dalyje Afrikos valstybių. Sustiprintas maisto higienos valdymas - darbo grupių pagalba Afrikoje pradėta maisto saugumo normų standartizacija. Suorganizuotos darbo grupės tvarioms žemės ūkio sistemoms Afrikoje sukurti. Suorganizuota konferencija Enhancing competitiveness of the African industries through increased and improved value addition. Suorganizuota Afrikos Sąjungos ūkio ministrų konferencija, vėliau pasirašytas susitarimo protokolas su Europos Komisijos vicepirmininku. Teigiamai (parengta makroekonominės situacijos studija, atitinkamai organizuotos darbo grupės). Neigiamai (trūksta konkrečių industrijos vystymo veiksmų). 34

5. Stiprinti visų tipų infrastruktūrą. Palaikyti Infrastruktūros vystymo programos Afrikoje įgyvendinimą. Apibrėžti Afrikos regioninio banko funkcijas. Dešimties programų apimtimi realizuotas Infrastruktūros Patikos Fondas. Teigiamai (įgyvendintos programos). 1. Vystyti sveikatos sektorių. 2. Gerinti lyčių lygybės rodiklius. 4. Tūkstantmečio vystymo tikslai Sumažinti gimdyvių mirtingumą. 278,7 mln. eurų skirta Suteikti paramą Afrikai Abudžos geresnėms gimdyvių deklaracijos dėl ŽIV/AIDS, turberkuliozės sąlygoms sukurti. ir kitų infekcinių ligų rėmuose. ES Komisija skyrė 15 mln. eurų Globaliajam Fondui kovai su AIDS, tuberkulioze ir Maliarija. Padidinti mergaičių, kurios įgijo vidurinį išsilavinimą, skaičių. Padidinti moterų, esančių Afrikos Parlamentuose, skaičių. 3. Gerinti švietimą. Didinti Afrikos Vyriausybių pastangas mažinti ekonomines kliūtis įgyti išsilavinimą. Gerinti neįgalių vaikų. švietimo sąlygas. Susitarta dėl politinių instrumentų lyčių lygybės stiprinimui. Paremta Afrikos švietimo vystymo asociacija. Teigiamai (skirta finansinė parama). Neigiamai (siekta padidinti besimokančių mergaičių rodiklius, o ne patvirtinti priemones, kaip tai pasiekti). Moterų skaičiaus Afrikos parlamentuose didinimas Europos Komisijos veiksmų plano vertinimo ataskaitoe pokytis nenurodytas 20. Neigiamai (priemonė nepakankama, skatinti Vyriausybes daugiau dėmesio skirti švietimui). 4. Vystyti žemės ūkį. Padidinti nacionalinę paramą Afrikos žemės ūkiui. Palengvinti rinkos prieigą smulkiems ūkininkams. Įvairiomis programomis finansiškai paremta žemės ūkio plėtra, stiprintas medvilnės sektorius. Teigiamai (vykdytos įvairios programos). 20 http://aei.pitt.edu/38013/1/sec_(2009)_1064.pdf 35

5. Gerinti vandens ir sanitarijos sąlygas. 1. Gerinti energijos prieinamumą. Iki 2013-tųjų turėti nacionalinę vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos užtikrinimo strategiją. Suorganizuota darbo grupė išnagrinėjo AMCOW (The African Ministers' Council on Water) darbo plano susitarimą, prisidėjo ES prie vandens užtikrinimo Afrikos žmonėms. 5. Energetika Padidinti modernios ir tvarios Sukurta Afrikos-ES energetikos prieinamumą Afrikoje, atsinaujinančių energijos svarbiausia užtikrinant prieinamumą šaltinių programa ir ilgametė šiuose sektoriuose: sveikatos, švietimo, 2020 strategija ir pradėta vandens, komunikacijų. įgyvendinti (ES skyrė 5 mln. eurų pradėti strategiją užtikrinant įgyvendinimo tvarumą). Neigiamai (nepasiekti strateginiai susitarimai). Teigiamai (strategija pradėta įgyvendinti). 2. Didinti energetinį saugumą. Padidinti tarpvalstybines elektrifikacijos jungtis bei gamtinių dujų eksportą į Europą. - Neigiamai (nesiimta veiksmų). 3. Plėtoti atsinaujinančią energiją ir energijos efektyvumą. 4. Ugdyti institucinius gebėjimus. Padidinti atsinaujinančios energijos panaudojimą. Didinti institucinius pajėgumus kuriant energijos panaudojimo strategijas, standartizaciją, informacines sistemas. Sukurtas forumas energijos, gaunamos iš vandens jėgainių, naudingumo reguliavimui. Pradėta kurti regioninė atsinaujinančios energetikos politika. Afrikai perduota geroji praktika suteikiant technines žinias dėl optimalaus energetikos panaudojimo. Teigiamai (pradėta kurti politikos įgyvendinimo strategija ir energijos naudingumo reguliavimas). Teigiamai (perduodant gerąją praktiką sustiprinti Afrikos instituciniai gebėjimai energetikos srityje). 36

1. Užtikrinti klimato informacijos paslaugas naudojant Žemės stebėsenos statistiką. 2. Kovoti su miškų naikinimu. 6. Klimato kaita ir aplinkosauga Įgalinti penkis regioninius įgyvendinimo Įgyvendinta tvarios aplinkos centrus, kurie būtų atsakingi už plėtros monitoringo infrastruktūros plėtrą aplinkosaugos programa - įkurtos 111 monitoringe ir Afrikos išteklių stiprinimą. meteorologinių paslaugų stočių 48 Užsacharės šalyse. Siekti,kad Afrika taptų aktyvi partnerė Suorganizuotos Globalios įgyvendinant susitarimą dėl išmetamųjų klimato kaitos aljanso darbo teršalų kiekio, susidarančio dėl miškų grupės. naikinimo ir nykimo mažinimo. Teigiamai (tikslas pasiektas). Teigiamai (vykdyta darbo grupių veikla). 3. Stiprinti Afrikos balsą JT derybų rėmuose (Klimato Kaitos Konvencija ir Kioto Protokolas). Sustiprinti Afrikos vaidmenį įgyvendinant Kioto protokolą. Suorganizuotos tarptautinės derybos Jungtinėse Tautose ir pasiektas papildomas finansavimas ( 2012 m.). Teigiamai (rezultatyvus dalyvavimas derybose). 7. Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas 1. Stiprinti politinį dialogą. Įgyvendinti 12 iniciatyvų, kurios buvo nustatytos ankstesniame veiksmų plane. Referuojant į Arabų Pavasarį, ES sukūrė SPRING programą, kuria remia demokratijos tranzito procesus. Šešiose su migracija susijusiose programose pritraukta 474.470 eurų. Peržiūrėtas Rabato proceso rezultatai ir priimta tolesnė strategija. Teigiamai (bendradarbiavimas funkcionuoja, vykdytas bendradarbiavimas mokslo srityje). Užimtumo strategijos sukūrimas neigiamai (pasidalina gerąja patirtimi ir imtasi iniciatyvų, tačiau nėra visa apimančios strategijos). 37

2. Sukurti užimtumo strategijas. 3. Stiprinti dialogą aukštojo mokslo srityje. 1. Stiprinti Afrikos potencialą mokslo ir technologijų srityje. Sprendžiant prekybos žmonėmis problemas įvyko konferencijos, kuriose pasidalinta problemų sprendimo gerąja patritimi. Įgyvendinta Afrikos Sąjungos Komisijos iniciatyvos programa kovoje su prekyba žmonėmis. Tęstas Nerere programos įgyvendinimas (2011-tais metais įtraukė 26 universitetus). 8. Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė Vykdyti Afrikos ir ES mokslininkų Užmegztas ES-AS virš mokymus, skatinti jų nacionalinio lygmens bendradarbiavimą (ypač technikų ir dialogas. inžinierių). Įvykdyti technologinių mokslų tyrėjų mainai tarp Europos ir Užsachario Afrikos regionų. Teigiamai (bendradarbiavimas funkcionuoja). 2. Bendradarbiavimas aplinkos ir kosminės erdvės klausimais. Aktyvesnis viršnacionalinio lygmens dialogas. Komisarų lygmeniu suderintos pozicijos kosminės erdvės klausimais. Teigiamai (vykdomas bendradarbiavimas). 3. Informacinės visuomenės vystymas. 4. Įgyvendinti ir kurti naujas strategijas gerinant IRT infrastruktūras. Įgyvendinti Afrikos Regioninį Veiksmų Planą vystyti Žinių Ekonomiką. Stiprinti bendradarbiavimą kuriant skaitmeninę ekonomiką. Įvykdyti virtualūs technikų ir inžinierių. Mokymai. Tęstas AfricaConnect programos įgyvendinimas. Nėra duomenų apie visų programos kriterijų įgyvendinimą. Teigiamai (vykdytas bendradarbiavimas nustatytos programos rėmuose). 38

2.3.3. Veiksmų planų įgyvendinimo priemonių efektyvumo vertinimas Toliau pateikiamas įgyvendintų priemonių vertinimas, suskirstytas pagal Bendrosios ES-Afrikos Strategijos prioritetines sritis. Priemonės efektyvumas nurodomas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus bei tęstinumą abiejuose veiksmų planuose. Taip pat nurodomos bendradarbiavimo prioritetinės sritys, kurias rekomenduojama plėtoti ateityje. Taika ir saugumas. Sukurtas gerai funkcionuojantis politinis dialogas ir bendras požiūris į saugumo iššūkius. Dialogo progresas pastebimas daugiau ekspertiniame lygmenyje, o aukščiausiame, sprendimų priėmimo lygmenyje, trūksta koordinavimo. Pagrindinė priežastis, trukdanti koncentruoti ir gilinti bendradarbiavimą - perkrauta darbotvarkė. Lyginant pirmąjį ir antrąjį veiksmų planus, ši problema nėra sprendžiama (pvz.: šeštasis Bendrasis Konsultacinis susitikimas (vykstantis du kartus metuose) įtraukė įvairaus spektro svarstytinas problemas nuo Malio konflikto sprendimo iki problemų, susijusių su Viešpaties pasipriešinimo armijos kūrimu). Pilietinės visuomenės įsitraukimas vis dar nepakankamas. Pagrindiniai tolesnio bendradarbiavimo iššūkiai: Afrika spręsdama konfliktus išlieka priklausoma nuo Europos paramos šaltinių, o ES reikia stiprinti tvaraus ir nuspėjamo finansavimo mechanizmus. Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. Abiejuose veiksmų planuose išlaikomas prioritetinių sričių tęstinumas. Antrajame veiksmų plane iškelti tikslai apibrėžiami ne taip konkrečiai kaip pirmajame siekiant išvengti neįgyvendinamų tikslų. Dialogas žmogaus teisių kontekste efektyviai plėtojamas, įtraukia suinteresuotus nacionalinius valstybių narių veikėjus, ES institucijas, pilietines visuomenes bei jaunimą. Efektyviausiai įgyvendintos ES rinkimų stebėjimo misijos (pvz., Malyje, Madagaskare, Gvinėjoje) bei apmokyti Afrikos Sąjungos stebėtojai Europos Parlamento rinkimuose Švedijoje ir Vokietijoje. Priemonių efektyvumo didinimui reikalingas vieningo požiūrio stiprinimas tarp ES valstybių narių. Prekyba ir Afrikos žemyno regioninė integracija. Efektyviausiai įgyvendintos priemonės, orientuotos į infrastruktūros plėtrą. Reikšmingiausi pasiekimai - ES-Afrikos Infrastruktūros Patikos Fondo įkūrimas, kurio indėlius garantuoja Europos Komisija ir valstybės narės bei Infrastruktūros Afrikai Programa. Tolesniame bendradarbiavime turi būti partnerystės iniciatyvos, kurios koncentruotųsi ties šiomis infrastruktūros sritimis: transportu, energetika, IT, vandens sektoriumi. Pagrindinės problemos, neleidusios efektyviai įgyvendinti Prekybos susitarimų tarp ES-AS, yra šios: susitikimų atidėjimas, sutarčių sudarymas dvišaliu formatu, atsiskiriant nuo Bendrosios ES-Afrikos strategijos, AS valstybių narių ribotas įsitraukimas į regionines ekonomines organizacijas. Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Jungtinės Tautos yra nustačiusios Tūkstantmečio vystymosi tikslus, prie kurių įgyvendinimo ES prisideda Bendrosios ES-Afrikos Sąjungos Strategijos rėmuose. Pirmajame veiksmų plane dėmesys buvo teiktas sveikatos priežiūrai, švietimo sistemai, politinei ir finansinei paramai, lyčių lygybei, aprūpinimui maistu. ES ėmėsi tiek finansinių, tiek žinių perdavimo priemonių, kurios vertinamos teigiamai, nes iki 2010-tųjų skurdas pasaulyje sumažėjo beveik perpus (žmonių, gyvenančių mažiau nei už 1,25 dolerių per dieną, yra 700 mln. mažiau). Kovai su badu ES skatina žemės ūkio Afrikoje vystymąsi, pvz.: vien tik 2012 m. 1,6 mlrd. eurų buvo skirta atsparumui sustiprinti ir tvariai žemės ūkio plėtrai skatinti. Pagal maisto aprūpinimo priemonę, suteikta parama 59 mln. tiesioginių pagalbos gavėjų, daugiausia smulkių ūkininkų, ir 93 mln. netiesioginių pagalbos gavėjų. Iki 2011-tųjų metų pradines mokyklas lankančių vaikų skaičius išaugo dešimčia procentų. Nuo 2007 iki 2013 m. ES švietimui skyrė 4,2 mlrd. eurų: 2,9 mlrd. eurų pagrindiniam (pradiniam ir viduriniam) ir profesiniam išsilavinimui 42 šalyse bei 1,3 mlrd. eurų aukštojo mokslo programoms. 21 Vis dėlto sunku įvertinti, ar gauta parama sąlygojo Afrikos Vyriausybes didesnį dėmesį teikti švietimo sąlygų gerinimui. Lyčių lygybės užtikrinime reikalinga dėti daugiau pastangų. Vandens ir sanitarijos srityse įgyvendintos programos Kenijoje, Tanzanijoje, Ugandoje. ES nors ir skatina moterų įsitraukimą į švietimą (pvz.: per Erasmus Mundus programas), tačiau jos vis dar diskriminuojamos besivystančiose Afrikos šalyse. Tolesniuose veiksmuose ES turėtų išlaikyti koncentruotą požiūrį į sritis, kurioms reikalinga teikti didžiausias pastangas ir 21 ES įnašas įgyvendinant tūkstantmečio vystymosi tikslus, Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinis direktoratas, 2013

orientuotis į vandens ir sanitarijos, maisto aprūpinimo, lyčių lygybės, švietimo ir sveikatos sektorių problemas. Energetika. Pagal pirmąjį veiksmų planą, ES finansavo įvairias energetikos programas (pvz.: Mozambike buvo finansuotas 1,9 mln. vertės projektas suteikti elektros prieigą 60 kaimo vietovių ir įkurti 120 medicinos personalo įstaigų, kuriose naudojama saulės energija).pagal antrąjį veiksmų planą pradėta reglamentuoti bendradarbiavimo platformas bei pasiektas politinis konsensusas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Vis dėlto šių priemonių neužtenka didinant energetikos išteklių eksportą tarp Afrikos ir ES. Ateityje pravartu orientuotis į bendradarbiavimo strategijų bei įgyvendinimo priemonių aiškesnį apibrėžimą ir įgyvendinimą. Klimato kaita ir aplinkosauga. Efektyviai įgyvendinti pagrindiniai šios srities prioritetai: sukurta bendra klimato kaitos politikos darbotvarkė ir tęstina Sacharos Žaliosios Sienos iniciatyva, kuria siekiama mažinti dirvožemio blogėjimą ir didėjančią sausrą. Priemonių įgyvendinimo efektyvumą sustiprino klimato kaitos klausimų perkėlimas į nacionalinės politikos darbotvarkes, taip priartinant visuomenės įsitraukimą į klimato kaitos problemas. Tolesni veiksmai turėtų būti siejami su šių problemų reguliavimo institucionalizavimu bei Afrikos pozicijos tarptautinėje arenoje stiprinimu. Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas. Abiejuose veiksmų planuose matyti tęstinumas stiprinant tarpregioninį, žemyninį ir tarpžemyninį bendradarbiavimą. Sėkmingai įgyvendintos 33 pirmojo veiksmų plano priemonės: sukurtas migraciją kontroliuojantis informacijos tinklas, sėkmingai tęsiami Rabato susitarimo procesai. Aukštesniojo išsilavinimo gerinimas tapo vis labiau integruota šios srities dalimi. Mobilumą skatinti buvo pasirinkta per švietimo programas. Sėkmingai įgyvendinta ir tęsta Nyerere programa. Ateityje rekomenduojama mažinti asmenų judrumą stabdančias kliūtis ne tik akademinei bendruomenei, tačiau ir kitoms visuomenės grupėms. Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė. Šios srities tikslų įgyvendinimas glaudžiai susietas su kitais užsibrėžtais tikslais (pvz.: mokslinių tyrimų skatinimas sprendžiant maisto aprūpinimo problemas). Priemonių tarpusavio integravimas išplečia bendradarbiavimo ribas ir kartu didina jų įgyvendinimo kokybę. Priemonės vykdytos efektyviai: įgyvendintos tyrėjų mainų programos, tęsta AfricaConnect programa bei pradėtas dialogas kosminės erdvės klausimais. Tolesni veiksmai turėtų toliau skatinti pilietinės visuomenės, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą vystant mokslą. Nagrinėjant veiksmų tęstinumą, svarbu paminėti, kad kuriant antrąjį veiksmų planą buvo nuspręsta didesnį dėmesį skirti šioms sritims: investicijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Šis veiksmų planas išplėtė lauką sričių, kuriose siekiama vystyti bendradarbiavimą, tačiau pritrūko susitelkimo ties konkrečių priemonių nustatymu, kuriomis būtų galima įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Abiejų regionų pilietinės visuomenės siūlo daugiau dėmesio skirti ES-Afrikos bendradarbiavimo sritims: migracijos, aprūpinimo maistu, socialinės ir ekonominės nelygybės, taikos ir saugumo valdymo, politinio dalyvavimo, žmogaus teisių ir skaidrumo, prekybos, religinės integracijos ir investicijų 22 Vertinant veiksmų priemonių efektyvumą verta pabrėžti, kad politinis dialogas ir bendras požiūris į problemų sprendimus sėkmingai sukurtas, tačiau ES-Afrikos Sąjungos partnerystė stokoja glaudesnį bendradarbiavimą atspindinčių veiksmų (t.y. dažnu atveju apsiribojama konferencijomis, kuriose daugiau dalinamasi informacija, nei kuriamos konkrečių veiksmų strategijos). Taip pat ES priemonių vertinimo ataskaitose akcentuojama pilietinės bendruomenės aktyvesnio įsitraukimo poreikis. Prekybos srityje ES vertinama palankiai už efektyvų Komisijos generalinių direktoratų įsitraukimą į bendradarbiavimo su Afrika reikalus bei gerosios praktikos pasidalinimą ekonomikos vystymo srityje. Trečiasis veiksmų planas (2014-2017 m.) šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje. Jis išsiskiria struktūrinėmis reformomis, įtraukiant finansinius mechanizmus, kurie, tikimasi, ves į konkrečių rezultatų pasiekimą. 22 http://www.opensocietyfoundations.org/voices/joint-africa-eu-strategy-must-support-civil-society 40

3. Danijos ir Slovakijos įsitraukimo į ES-Afrikos strateginę partnerystę analizė Šiame skyriuje pateikiama dviejų Europos Sąjungos (ES) valstybių Danijos ir Slovakijos politikos Afrikoje analizė. Šios valstybės pasirinktos neatsitiktinai. Abi šalys įgyvendina užsienio politiką Afrikoje; tačiau jų pastangas motyvuoja ir riboja skirtingi faktoriai. Nors Slovakijos ekonomika yra sparčiai auganti, pajamų lygio ir politinės darbotvarkės srityse šalis reikšmingai skiriasi nuo etaloninės skandinaviškos gerovės valstybės Danijos. Taip pat Slovakijos politikos Afrikoje patirtis yra daug kuklesnė. Dėl to Slovakijos pastangas galima vertinti kaip ankstyvąją politikos Afrikoje fazę, kurią greičiausiai turėtų pereiti Lietuva, nusprendusi imtis veiklos šiame kontinente. Danija, savo išteklių ir įdirbio dėka, rodo brandžios politikos Afrikoje pavyzdį, kuriuo ilgainiui galėtų siekti Lietuva. Vis dėlto panašu, kad Danijos politikai Afrikoje nemažą įtaką turi ir danų visuomenės požiūris į paramą Afrikai ir į Trečiojo Pasaulio šalių vystymo klausimus apskritai. Nėra aišku, ar Lietuvos visuomenės nuomonė šiuo klausimu kada nors taps panaši į Danijos, dėl to šios šalies pamokos Lietuvai gali tikti tik iš dalies. Apžvalga remiasi prielaida, kad valstybių užsienio politiką lemia ne daugiau ar mažiau kilnūs principai ir ne ilgalaikiai valstybių poreikiai, o politinių lyderių noras išlaikyti politinę galią (demokratinių valstybių atveju laimėti rinkimus). Dėl to vykdydami užsienio politiką lyderiai privalo atsižvelgti į jų valstybių vidaus politikos apribojimus: visuomenės nuomonę, pragyvenimo lygį, verslo bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) poreikius bei pajėgumą, valstybės institucijų kokybę ir valstybės tarnybos disponuojamus žmogiškuosius išteklius. Būtent šiais faktoriais ir bus aiškinami Danijos ir Slovakijos užsienio politikos Afrikoje ypatumai. Visus apžvalgoje pateikiamus duomenis galima rasti oficialiuose Danijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministerijų (URM) tinklalapiuose. Slovakijos politikos Afrikoje analizės medžiagą sudaro duomenys apie visų rangų šios valstybės diplomatų ir politikų susitikimus su įvairių lygių politiniais, verslo ir NVO lyderiais iš Afrikos 2010 2014 metais. Danijos atveju, dėl duomenų stokos, analizuojami visų rangų šios šalies pareigūnų, taip pat karališkosios šeimos asmenų, susitikimai su politikos ir verslo lyderiais, įvykę Danijos atstovų vizitų į Afrikos valstybes, kuriose Danija turi diplomatines atstovybes, metu 2012-2014 m. Tokia analizė turi akivaizdžių apribojimų. Ji remiasi prielaida, kad Danijos ir Slovakijos URM interneto svetainės pateikia visą informaciją apie pareigūnų vizitus ir jų pokalbius ar bent sistemingai neslepia informacijos apie tam tikrus susitikimus. Taip pat vizitų ir pokalbių aprašymai, randami URM tinklalapiuose, gali stokoti detalių, leidžiančių adekvačiai įvertinti pokalbių turinį (pvz.: pranešimas apie pokalbį ekonominio bendradarbiavimo tema gali nenurodyti aptartų ekonominio bendradarbiavimo sričių). Vis dėlto atmetant informacijos slėpimo galimybę didelis analizuotų vizitų ir pokalbių skaičius (33 Danijoje ir 75 Slovakijoje) leidžia identifikuoti pagrindinius šių šalių politikos Afrikoje vykdytojus, bendradarbiavimo prioritetus bei strategijas. Skyrių sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatoma Danijos ekonomiškai pajėgios, konsoliduotos demokratinės valstybės, kurios visuomenei aktualūs tokie postmodernūs klausimai kaip aplinkosauga ir mažumų teisės politika Afrikoje. Pirmiausiai aptariamos Danijos politiką Afrikoje vykdančios institucijos bei strateginiai Danijos politikos Afrikoje uždaviniai, vėliau Afrikos politikos svarba Danijai ir prioritetinės šios valstybės veiklos kryptys Afrikoje. Galiausiai apžvelgiami Danijos projektų Afrikoje finansavimo šaltiniai ir pateikiamas apibendrinimas. Naudojant tą pačią struktūrą, antrojoje dalyje atskleidžiama, kaip savo interesus Afrikoje supranta ir įgyvendina Slovakija mažiau ekonomiškai pajėgi nei Danija, tačiau sparčiai besivystanti valstybė, neseniai patyrusi nelengvą pokomunistinę transformaciją. Trečiojoje dalyje pateikiamas abiejų valstybių politikos Afrikoje palyginimas ir rekomendacijos Lietuvai. 41

3.1. Danija ir Afrika 3.1.1. Politiką Afrikoje vykdančios Danijos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai Danijos politiką Afrikoje vykdo platus tinklas puikiai bendradarbiaujančių institucijų. Šio tinklo centre yra Danijos URM įstaigos: Danijos prekybos taryba (DPT) vyriausybinė prekybos ir investicijų skatinimo organizacija 23 ir Danida tarptautinio vystymo pagalbos agentūra 24. Su šiomis institucijomis glaudžiai bendradarbiauja Danijos atstovybės Afrikoje, organizuojančios ir globojančios DTP ir Danidos renginius ir projektus. Taip pat su URM institucijomis puikiai bendradarbiauja kitų ministerijų atstovai. Tai iliustruoja aukštų Danijos pareigūnų vizitai į tas Afrikos šalis, kuriose Danija turi ambasadas, 2012 2014 metais. Šiose valstybėse lankėsi ne tik Danijos užsienio reikalų, bet ir kitų ministerijų: Klimato, Energetikos ir statybos (1 vizitas), Vystymo bendradarbiavimo (1 vizitas) bei Prekybos ir investicijų (4 vizitai) ministrai. Svarbu paminėti, kad be įvairių ministerijų, su URM noriai bendradarbiauja didžiosios Danijos tarptautinės korporacijos bei konsultacinės firmos, savo resursais ieškančios verslo galimybių Afrikoje ir remiančios įvairius vystymo projektus. 25 Konkretūs šio bendradarbiavimo pavyzdžiai aprašomi tolesnėse šio skyriaus dalyse. Apibendrinant galima pasakyti, kad Danijos Afrikos šalyse politiką įgyvendina platus gerai bendradarbiaujančių institucijų tinklas, kuriame su URM agentūromis bendrus projektus įgyvendina įvairios ministerijos ir privatus verslas. Danijos lyderiai taip pat daro poveikį bendrai ES politikai Afrikoje, veikdami pirmiausiai per ES Komisiją. Vis dėlto skaitant Danijos URM oficialiuosius dokumentus susidaro įspūdis, kad Danija savo interesus Afrikoje dažniau realizuoja dvišalių santykiu pagrindu, o ne per įvairius ES mechanizmus. Strateginiuose Danijos dokumentuose apie veiksmus Afrikoje labiausiai išryškėja tikslas daryti poveikį bendrai ES (ir tokių tarptautinių organizacijų kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Pasaulio bankas (PB), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir kt.) politikai Afrikoje. Danijos politiką Afrikoje apibrėžia Afrikos strategija 26, patvirtinta 2007 metais. Strategija numato tris Danijos politikos Afrikoje strateginius tikslus: intensyviau dalyvauti Afrikos globalizacijos procesuose; vykdyti spartesnę Afrikos regionų integraciją bei bendradarbiavimą tarp Afrikos ir ES; teikti daugiau ir kokybiškesnės paramos Afrikai, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, lyčių lygybei ir darbo vietų kūrimui. Akivaizdu, kad šie tikslai yra labai panašūs į ES Afrikos strategijos veiksmų plane nurodomus veiksmus, kurie numato siekti pažangos žmogaus socialinės raidos ir politinės bei ekonominės integracijos srityje. Vienintelis skirtumas ES veiksmų plane neakcentuojamas Afrikos atvėrimas globalizacijos procesams. Danijos strateginių tikslų Afrikoje įgyvendinimas būtų naudingas ne tik Afrikos kontinento valstybėms ir jų gyventojams, bet ir Danijos politiniams lyderiams ir verslo bendruomenei. Sėkmingas trečiojo Strategijos tikslo (vystymo pagalbos skyrimo jauniems afrikiečiams ir ypač darbo vietų kūrimui) įgyvendinimas šiame kontinente sukurtų įspūdingas rinkas. Tai itin aktualu, nes Afrikoje gyventojų skaičius, skirtingai nei kituose kontinentuose, sparčiai augs bent iki šimtmečio vidurio. Dėl šios demografinės tendencijos 2050 m. kontinentas bus apgyvendintas žymiai tankiau nei dabar daugiausiai jaunų, miestuose gyvenančių žmonių. Jei šie ateities afrikiečiai nestokos 23 http://um.dk/en/tradecouncil/about/abroad/ 24 http://um.dk/en/danida-en/ 25 http://kenya.um.dk/en/news/newsdisplaypage/?newsid=05278caa-a0de-4417-8caa-254d56383d91 26http://um.dk/~/media/UM/Englishsite/Documents/Danida/Activities/Africa/Africa%20Strategy_2007_english%20version/Africa%20Strategy_2007_english %20version.pdf 42

pajamų, jie sukurs didžiules rinkas Danijos ir kitų industrializuotų šalių prekėms, paslaugoms ir kapitalui. Žinoma, kad neštų didelę ekonominę naudą, tos rinkos turėtų būti integruotos tarpusavyje ir atviros tarptautinei prekybai ir kapitalo srautams. Tokio rezultato siekia pirmasis ir antrasis Danijos Strategijos Afrikoje tikslai. Afrikai integravus vidines rinkas ir atvėrus jas išoriniam pasauliui, Danijos iki to laiko suteikta parama vystymui būtų sukūrusi naudingų pažinčių tinklą tarp Danijos pareigūnų bei verslininkų ir įvairaus lygmens Afrikos politikų, verslo ir NVO lyderių, tokiu būdu suteikdama Danijos kompanijoms konkurencinį pranašumą siekiant įsitvirtinti Afrikos rinkose. Gera Danijos reputacija ir kontaktų tinklas Afrikoje taip pat padėtų Danijos verslo plėtrai šiame kontinente. Demografinės tendencijos gali motyvuoti Danijos paramą Afrikos vystymui ir kitais būdais. Dėl žemo gimstamumo ir gyventojų senėjimo ES bus priversta plačiau atverti duris imigrantams iš kitų kontinentų. Kadangi priešingai populiariam įsitikinimui gimstamumo rodikliai daugumoje musulmoniškų kraštų sparčiai artėja prie europietiškųjų, jau šiandien būtent Afrika yra pagrindinis emigrantų į Europą šaltinis. Dėl to parama švietimui ir darbo įgūdžių formavimui turėtų padėti sukurti kokybiškesnį imigrantų srautą. Taip pat lyčių lygybės ir kitų industrializuotoms šalims būdingų pažiūrų propagavimas Afrikoje leidžia tikėtis, kad ateities imigrantai atvykę į Europą nepatirs kultūrinio šoko ir lengviau integruosis į vietos bendruomenes. Kita vertus, gali būti, kad kai kuriuos Danijos prioritetus Afrikoje lemia šios šalies vidaus politikos sumetimai. Kai kurie Danijos remiami projektai, pvz.: aplinkosaugos srityje, greičiausiai neturės pamatuojamos naudos Danijos ekonomikai (ypač trumpuoju laikotarpiu, kuris yra aktualus politiniams lyderiams). Tokių vystymo pagalbos projektų logiką galima paaiškinti tuo, kad Danijos visuomenėje, taigi ir šios šalies politikų darbotvarkėje, svarbią vietą užima postmodernūs klausimai. Kadangi danų rinkėjai nori matyti savo politikus, gelbstinčius drėgnuosius miškus (angl. rainforests), tai jų demokratiškai renkami politikai juos ir gelbsti. Apibendrinant Danijos politiką Afrikoje galima perfrazuoti taip: Sukurti stiprias integruotas rinkas Afrikoje; Atverti šias rinkas Danijos prekėms, paslaugoms ir kapitalui; Sukurti ir išnaudoti pažinčių tinklus konkurenciniam pranašumui Afrikos rinkoje gauti; Užtikrinti šiokį tokį imigrantų iš Afrikos išsilavinimą, darbo įgūdžius ir toleranciją; Demonstruoti rinkėjams, kad politikams rūpi aktualūs postmodernūs klausimai. Ar Danijos taikomos politikos Afrikoje priemonės leis pasiekti šiuos tikslus yra atskiro tyrimo reikalaujantis klausimas. Šiame skyriuje bus tikrinama, kurie iš šių tikslų Danijos politikams atrodo prioritetiniai ir kaip šie tikslai įgyvendinami. Tačiau prieš tai svarbu atsakyti dar vieną klausimą: kiek Afrika yra svarbi Danijai, palyginus su kitais kontinentais? 3.1.2. Afrikos svarba Danijos užsienio politikoje ir prioritetinės bendradarbiavimo sritys Įdomu tai, kad šiandien Danijos politiką Afrikoje apibrėžia aštuonerių metų senumo dokumentas. Turint omeny, kad per šį laikotarpį įvyko globali ekonominė krizė, Islamo valstybės iškilimas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje ir kiti aktualūs reiškiniai, 2007 metais patvirtinta Afrikos strategija gali atrodyti pasenusi ir liudyti apie ne itin didelę Afrikos svarbą Danijos užsienio politikai. Vis dėlto statistiniai duomenys apie Danijos diplomatinių misijų ir kitų valstybės institucijų veiklą neleidžia pritarti tokiai išvadai. Danija turi ambasadas 14 Afrikos valstybių (Benine, Burkina Fase, Egipte, Etiopijoj, Ganoj, Kenijoj, Malyje, Maroke, Mozambike, Nigerijoje, Pietų Afrikoje, Tanzanijoje, Ugandoje ir Zambijoje). Jos ambasadų tinklas Afrikoje yra vidutiniškai tankus, palyginus su kitais kontinentais (žr. žemiau esantį pav.). 43

6 pav. Gyventojų skaičius (tūkst.), tenkantis vienai Danijos ambasadai Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje Azija 210 Afrika 85 Pietų Amerika 78 Šaltinis: sudaryta autorių Taip pat Danijos prekybos taryba vyriausybinė prekybos ir investicijų skatinimo organizacija turi daugiau atstovybių Afrikoje (35 iš 60), nei bet kuriame kitame kontinente. 27 Danijos tarptautinio vystymo agentūra Danida daugiau nei 40 metų remia įvairius projektus Afrikoje, o 2014 metais 33 Afrikos valstybėms skyrė paramos už 580 milijonų eurų 28. Skaičiuojant lėšas, tenkančias vienam kontinento gyventojui, Afrikai tenka žymiai daugiau Danijos paramos nei Azijai ar Pietų Amerikai (pav. 9). Afrikos svarbą Danijos užsienio politikai iliustruoja ir šios valstybės oficialiųjų asmenų vizitai. Per 2012 2014 metus vien tik tose Afrikos šalyse, kuriose veikia Danijos ambasados, du kartus lankėsi Danijos karališkosios šeimos nariai, šešis premjeras, septynis ministrų ir viceministrų delegacijos. Svarbu pastebėti, kad Afrikos valstybėse lankėsi ne tik Danijos užsienio reikalų, bet ir kitų ministerijų: Klimato, energetikos ir statybos (1 vizitas), Vystymo bendradarbiavimo (1 vizitas) bei Prekybos ir investicijų (4 vizitai), ministrai. Tokia vizituojančių asmenų įvairovė suponuoja ne vien gerą bendradarbiavimą tarp Danijos vykdomosios valdžios institucijų, bet ir Afrikos kontinento svarbą Kopenhagai. 7 pav. Danijos vystymo agentūros Danida lėšos tūkstančiui Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos gyventojų 2014 metais Afrika 444 Pietų Amerika Azija 61 53 Šaltinis: sudaryta autorių Per Danijos pareigūnų susitikimus su įvairaus lygio Afrikos politikos, verslo ir NVO lyderiais 2012 2014 metais dažniausiai buvo kalbama apie tris prioritetinius klausimus: politinį bendradarbiavimą, ekonominį bendradarbiavimą ir paramą Afrikos vystymui. Įdomu, kad dažniausiai buvo kalbėta ne apie ekonomiką ar politiką, bet apie vystymo paramą Afrikai (pav. 10). Parama vystymui tapdavo ne vien aukštų pareigūnų pokalbių tema - Danijos ambasadų darbuotojai dažnai keliaudavo į Afrikos valstybių provincijas aplankyti, įvertinti ir konsultuoti už jų valstybės lėšas vykdomų projektų įgyvendintojus. 27 http://um.dk/en/tradecouncil/about/abroad/ 28 http://openaid.um.dk/en/oda/qma/?y=2014 44

Kai kurie iš šių projektų yra labai novatoriški. Pavyzdžiui, 2013 m. Danijos ambasadorius Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) apsilankė Dreamsland Piggery kiaulių ūkyje, susigiminiavusiame su dviem Danijoje dirbančiais ūkininkais, konsultuojančiais afrikiečius skerdyklų įrengimo ir kitais klausimais. 29 Tokį susigiminiavimą iniciavo ir tris metus rėmė Danijos vystymo agentūra Danida pagal savo programą Verslas-verslui (B2B). Iš dalies dėl šios paramos kiaulių fermai, įdarbinančiai 24 išsilavinimo neturinčius jaunus vyrus, pavyko pagerinti savo gamybos kokybę ir laimėti kontraktą tiekti 250 bekonų per savaitę Pietų Afrikos Pick n Pay mažmeninės prekybos tinklui. Beje, viena iš fermos savininkių Ana Fosa (Anna Phosa) yra du kartus laimėjusi PAR žemės ūkio ministerijos įsteigtą metų ūkininkės apdovanojimą. 8 pav. Pokalbių tarp Danijos pareigūnų ir Afrikos partnerių temos ir dažniai (% visų pokalbių) Pagalba vystymui 49 Ekon. bendradarbiavimas 35 Politinis bendradarbiavimas 16 Šaltinis: sudaryta autorių Pokalbių apie vystymą dažnį iš dalies lemia faktas, kad Danijos visuomenėje, taigi ir šalies politinėje darbotvarkėje, svarbią vietą užima postmodernūs klausimai. Pavyzdžiui, aplinkos apsauga dažniausiai pokalbiuose aptarta vystymo pagalbos sritis (žr. žemiau esantį pav.) yra jau ne vieną dešimtmetį labai aktuali tema Danijoje. 30 Tai verčia atitinkamai elgtis perrinkimo siekiančius Danijos politikus. 9 pav. Pokalbių apie vystymo paramą temos ir dažniai (% visų pokalbių) Aplinkosauga 50 Sveikatos apsauga 31 Parama smulkiems ūkininkams 17 LGBT iniciatyvos 2 Šaltinis: sudaryta autorių Dažnesnius Danijos pareigūnų ir jų kolegų iš Afrikos pokalbius apie paramą vystymui, nei apie verslo galimybes greičiausiai lemia ir Danijos privataus sektoriaus branda bei pajėgumas. Didžiosios Danijoje veikiančios korporacijos pačios sėkmingai organizuoja galimybių paieškas Afrikoje bei remia humanitarinius projektus. Pavyzdžiui, 2013 m. Nairobyje apsilankė aukštų Danijos farmacijos milžinės Novo Nordisk pareigūnų delegacija, kuri domėjosi demografinių pokyčių Afrikoje, tokių kaip ilgėjanti gyvenimo trukmė ir augantis susirgimo diabetu skaičius, atveriamomis galimybėmis 31. Novo Nordisk delegacija apsilankė Danijos ambasadoje Kenijoje, su kuria kartu įgyvendina projektą BoP Project, skirtą kovoti su diabetu neturtingų darbininkų tarpe. 29 http://sydafrika.um.dk/en/news/newsdisplaypage/?newsid=820dd97f-b23c-4df8-8443-6bf6aee797c7 30 http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_295_en.pdf 31 http://kenya.um.dk/en/news/newsdisplaypage/?newsid=05278caa-a0de-4417-8caa-254d56383d91 45

Verslo galimybių Afrikoje paieškomis užsiima ir privačios konsultavimo firmos. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužės mėnesį Danijos konsultavimo firma NordEkon ApS paskelbė rengianti verslo misiją į Ganą, kurioje dalyvauti kviečia sveikatos apsaugos, statybos, infrastruktūros ir švariųjų (t.y. gamtos neteršiančių) technologijų kompanijas. 32 Dalyvauti sutikusioms įmonėms siūlomi 2 3 susitikimai su specialiai atrinktais partneriais Ganoje bei apsilankymai jų įmonėse. Nuo privačių firmų neatsilieka ir valstybinės Danijos įstaigos, padedančios smulkiems verslams rasti rinkų ir partnerių Afrikoje. Pavyzdžiui, vystymo agentūra Danida kasmet kviečia Trečiojo Pasaulio valstybių žemės ūkio firmas į didžiausią Šiaurės šalių maisto pramonės mugę Foodtech. 2012 m. mugėje dalyvavo keturios Egipto ir po vieną Burkina Faso, Ganos, Nigerio ir Ugandos kompaniją. Apibendrinant galima teigti, kad kokybiškas valdžios institucijų bendradarbiavimas, ilgas (virš 40 metų) ir tebesitęsiantis paramos Afrikos vystymui ir kontaktų paieškos įdirbis bei Danijos verslo kompanijų pajėgumas leidžia Danijai realizuoti didelę pridėtinę ekonominę vertę, į procesą mažai tesikišant aukščiausio rango pareigūnams. Specifinės ekonominio bendradarbiavimo sritys, kurioms pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skiria Danijos pareigūnai, yra vandens ūkis (projektai susiję su vandenvala, švaraus vandens tiekimu ir pan.), žemės ūkis, ir energetika (žr. žemiau esantį pav.) Įdomu tai, kad pokalbių apie ekonominį bendradarbiavimą metu nebuvo daug kalbama apie prekybos ir kapitalo srautų globalizaciją, nepaisant to, kad Afrikos regioninių rinkų integravimas ir globalizavimas yra vienas strateginių Danijos politikos Afrikoje tikslų. 10 pav. Pokalbių apie ekonominį bendradarbiavimą temos ir dažniai (% visų pokalbių) Vandens ūkis 31 Žemės ūkis 25 Energetika 12 IT ir technologijos 8 Maisto gamyba Infrastruktūra Kalnakasyba Tekstilės pramonė 6 6 6 6 Šaltinis: sudaryta autorių Politinio bendradarbiavimo srityje, Danijos pareigūnai, lankęsi Afrikoje 2012 2014 metais, dažniausiai aptardavo savivaldos klausimus ir teismų reformas (pav. 13). Dauguma šių vizitų vyko išimtinai Danijos pareigūnų iniciatyva, tačiau 2012 m. Etiopijoje lankęsis Danijos užsienio reikalų ministras Vilis Siovndalis (Villy Soevndal) atstovavo Vyriausiajai ES įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Katarinai Ešton (Catherine Ashton). Vizito metu ministras susitiko su savo Etiopijos kolega, taip pat su Afrikos Sąjungos (AS) pareigūnais ir Tarpvyriausybinės vadovybės vystymuisi, vienijančios Šiaurės Rytų Afrikos valstybes, atstovais. Susitikimuose buvo aptarta situacija Somalyje ir Pietų Sudane, taip pat AS ir ES bendradarbiavimas. 32 http://ghana.um.dk/en/news/newsdisplaypage/?newsid=88cdda9a-abea-4a07-9009-b5ecfe777e24 46

11 pav. Pokalbių apie politinį bendradarbiavimą temos ir dažniai (% visų pokalbių) Savivaldos klausimai Teismų reforma 29 29 Rinkimų skaidrumas Antiteroristiniai veiksmai Taika ir saugumas regione 14 14 14 Šaltinis: sudaryta autorių Beje, gali būti, kad pokalbių apie politinį bendradarbiavimą temos paaiškina globalizacijos klausimų trūkumą kalbantis apie ekonominį bendradarbiavimą. Neišsprendus kelių Danijos pareigūnų ir jų kolegų iš Afrikos aptartų politinių problemų (savivaldos klausimų, taikos ir saugumo regione, antiteroristinių veiksmų), rinkų integracija ir globalizacija būtų tiesiog neįmanomos. Tai galėtų reikšti, kad norint pasiekti Danijos strateginį tikslą integruotas ir atviras Afrikos rinkas dar reikia įdėti daug darbo. 3.1.3. Danijos veiklų Afrikoje finansavimo šaltiniai Danijos politika Afrikoje finansuojama daugiausiai iš Danijos mokesčių mokėtojų pinigų. 2014 m. vystymo agentūros Danida biudžetą sudarė 2,18 milijardo eurų, arba 0,83% Danijos bendrojo nacionalinio produkto 33. Žinoma, ne visos šio lėšos yra skiriamos projektams Afrikoje įgyvendinti. Taip pat savo lėšomis verslo galimybių Afrikoje paieškas ir vystymo projektus finansuoja privačios Danijos kompanijos. Danija ne vien dosniai remia dvišalius vystymo projektus Afrikoje, bet taip pat finansuoja analogiškus projektus, atliekamus ES ir kitų daugiašalių organizacijų. Vis dėlto, ES institucijos, tokios kaip Europos Komisija ir Europos Plėtros Fondas yra laikomos gana biurokratizuotomis, o jų finansuojami projektai ne visuomet atitinkančiais Danijos politikos prioritetus. 34 Dėl to tik apie 10% visos Danijos vystymo paramos ir apie 20% daugiašalės paramos yra skiriama ES institucijoms. 35 Greta savo indėlio į europinį vystomąjį bendradarbiavimą Danija finansiškai remia įvairius Jungtinių Tautų Organizacijos padalinius (UNICEF, UNDP, UNEP ir kt.), Pasaulio Banką, Afrikos vystymo banką (kuriam tarp 2006 m. ir 2011 m. skirta apie 81 milijoną eurų) ir kitas organizacijas. 36 Danijos NVO aktyviai dalyvauja daugiašalių organizacijų įgyvendinamuose projektuose Afrikoje. 3.1.4. Danijos strategijos Afrikoje apibendrinimas Pokalbių taro Danijos pareigūnų ir jų kolegų Afrikoje apžvalga leidžia padaryti keletą išvadų apie Danijos strategiją Afrikoje. Pirmiausiai, akivaizdu, kad Afrika yra svarbi Danijos užsienio politikos kryptis. Taip pat akivaizdu, kad Danijos valstybės institucijos puikiai bendradarbiauja kurdamos ir įgyvendindamos politiką Afrikoje ir skiria šiam bendradarbiavimui solidžius resursus. Kaip ir tikėtasi, Danijos pareigūnų susitikimuose su Afrikos valstybių lyderiais dominuoja paramos vystymo projektams temos. Parama Afrikos vystymui yra tiek strateginis Danijos interesas, tiek ir trumpalaikė Danijos politikų rinkiminė strategija. Vis dėlto šiek tiek nustebino pastarojo faktoriaus svarba Danijos užsienio politikoje. Liūto dalis (50%) pokalbių apie paramą vystymui siejosi su 33 http://um.dk/en/danida-en/goals/government-priorities---danish-development-assistance/priorities-2014--2018/ 34 http://um.dk/en/~/media/um/danish-site/documents/danida/samarbejde/intorg/danish%20multilateral%20development%20cooperation%20analysis.pdf 35 Ibid 36 Ibid 47

aplinkosaugos temomis. Kadangi aplinkosauga trumpuoju laikotarpiu neduoda apčiuopiamos ekonominės naudos, o taip pat tiesiogiai nesisieja su strateginiais Danijos tikslais Afrikoje (akcentuojančiais paramą jaunimui, lyčių lygybei ir darbo vietų kūrimui), lieka manyti, kad dėmesį šiai temai generuoja Danijos vidaus politikos specifika. Taip pat, tikintis Danijos dėmesio Afrikos rinkų integravimui ir atvėrimui globaliems prekių ir kapitalo srautams, nustebino santykinai žemas pokalbių ekonominio bendradarbiavimo temomis skaičius (35 proc. visų pokalbių, palyginus su 49 proc. pokalbių apie paramą vystymui) ir pokalbių apie globalizaciją trūkumas, kalbant ekonominėmis temomis. Toks atotrūkis gali būti aiškinamas dviem priežastimis. Pirma, Danijos verslas yra pajėgus savarankiškai integruotis į Afriką, t.y. ieškoti naujų rinkų ir partnerių. Šioms paieškoms, žinoma, talkina Danijos diplomatinės atstovybės, tačiau į procesą retai kišasi ministrų / viceministrų rango pareigūnai. Antra, daugelis politinių klausimų, aptartų per Danijos pareigūnų susitikimus su kolegomis iš Afrikos gali būti tiesiogiai susiję su ankstyvaisiais rinkų integravimo klausimais. Apibendrinant tyrimą, galima teigti, kad Danija intensyviai siekia savo strateginių tikslų Afrikoje, nors kai kurių tikslų (integruotų atvirų rinkų) įgyvendinimas reikalaus dar daug resursų, kuriuos Danijos vidaus politikos imperatyvai gali reikalauti skirti kitoms sritims. Nepaisant to Danijos verslas jau šiandien sėkmingai ir gana savarankiškai atranda Afriką. 3.2. Slovakija ir Afrika 3.2.1. Politiką Afrikoje vykdančios Slovakijos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai Skirtingai nei Danijoje, Slovakijos politiką Afrikoje įgyvendina nedidelė URM darbuotojų grupė. Tai iliustruoja susitikimų tarp Slovakijos ir Afrikos pareigūnų 2010 2014m. dažniai (žr. 13 pav). Tačiau pastaruoju metu Slovakijos URM stengiasi įtraukti į savo projektus privatų verslą bei aktyviai dalyvauja bendruose ES projektuose su Afrika. Daugiau informacijos apie šias iniciatyvas bus pateikiama tolesnėse šio skyriaus dalyse. Slovakija neturi strateginio užsienio politikos plano visam Afrikos žemynui. Tačiau 2014 2018 m. Slovakijos Vystymo ir bendradarbiavimo strategija, identifikuojanti Keniją ir Pietų Sudaną kaip vienus iš prioritetinių Slovakijos partnerių, leidžia manyti, kad ši Rytų Europos šalis yra numačiusi savo ilgalaikius tikslus ir priemones jiems pasiekti. 37 Vystymo ir bendradarbiavimo strategijoje yra numatyti šie Slovakijos tikslai: gerinti gyvenimo kokybę šalyse partnerėse, pirmiausiai vystant švietimą ir darbo vietų kūrimą; remti demokratiją ir gerą valdymą, skatinant dialogą tarp pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų. Šie strateginiai tikslai galbūt atrodo mažiau savanaudiški, nei analogiški Danijos užsienio politikos prioritetai pirmiausiai todėl, kad Slovakija nedeklaruoja siekianti prieigos prie Afrikos rinkų. Vis dėlto šios šalies tikslai anaiptol neprieštarauja tokios galimybės realizavimui: Slovakijos teikiama vystymo pagalba gali prisidėti prie vartotojų rinkos sukūrimo Afrikoje, o kontaktai su vietos politiniais, verslo ir NVO lyderiais gali suteikti konkurencinį pranašumą Slovakijos prekėms ir verslams žengiant į Afriką (kaip rodo Danijos patirtis, Afrika yra įdomi verslui net ir neįvykus jos didžiajam ekonominiam atsivėrimui, todėl nenuostabu, kad Slovakijos strategijoje nėra globalizacijos skatinimo tikslo). Beje, gali būti, kad apčiuopiama ekonominė nauda, gauta mainais į paramą vystymui, yra labai svarbi Slovakijos lyderiams. Galima drąsiai teigti, kad postmodernūs klausimai neužima svarbios vietos šios šalies, išgyvenusios sudėtingą pokomunistinių transformacijų laikotarpį, politinėje darbotvarkėje. Dėl to Slovakijos politikai, daug labiau nei jų kolegos iš Danijos, turėtų jausti būtinybę pateisinti bet kokią paramą Afrikos (ar kito Trečiojo pasaulio regiono) vystymui apčiuopiama 37 http://www.foreign.gov.sk/app/wcm/media.nsf/vw_byid/id_ed145c5550b3c46ac1257c6300524794_en/$file/stre dnodoba%20strategia%20oda%20sr%202014-2018_sk_11_02_2014.pdf 48

nauda Slovakijos verslui ir gyventojams. 38 Dėl to, nepaisant pirmojo įspūdžio, Slovakijos strateginiai tikslai Afrikoje yra labai pragmatiniai: teikiant paramą Afrikos vystymui, užmegzti kontaktus ir įgyti įvairaus lygmens Afrikos politikų, verslo ir NVO lyderių palankumą; išnaudoti kontaktų tinklą Slovakijos firmoms ieškant verslo galimybių Afrikoje. Skirtingai nei Danijos, Slovakijos politika Afrikoje turėtų būti mažiau angažuota aplinkosaugos ir panašiose srityse, tačiau kaip suponuoja Pietų Sudano įvardinimas prioritetine, ypatingų poreikių turinčia kryptimi Slovakijos vystymo ir bendradarbiavimo politikos srityje, ši Rytų Europos valstybė taip pat gali Afrikoje įgyvendinti altruistinių projektų, greičiausiai susijusių su Slovakijos įsipareigojimais bendram ES vystymo politikai. 3.2.2. Afrikos svarba Slovakijos užsienio politikoje ir prioritetinės bendradarbiavimo sritys Šiuo metu Slovakija turi ambasadas penkiose Afrikos valstybėse (Egipte, Etiopijoje, Kenijoje, Nigerijoje ir Pietų Afrikoje). Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Slovakijos ambasadų tinklas Afrikoje yra daugmaž toks pat tankus kaip ir Azijoje bei Pietų Amerikoje (žr. žemiau esantį pav.). Slovakijos vystymo agentūra Slovak Aid Afrikoje įgyvendina 30% visų savo vystymo projektų (60% Slovak Aid projektų vyksta Rytų Europoje, 10% Azijoje). 39 12 pav. Gyventojų skaičius (tūkst.), tenkantis vienai Slovakijos ambasadai Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje 40 Azija 277 Afrika 220 Pietų Amerika 195 Šaltinis: sudaryta autorių Afrikos vaidmenį Slovakijos užsienio politikoje iliustruoja ir šios šalies aukštų pareigūnų vizitai. 2010 2015m. įvyko 73 pokalbiai tarp Slovakijos pareigūnų (ministrų, viceministrų arba ambasadorių) ir jų kolegų Afrikoje; iš jų 12 pokalbių vyko Slovakijos pareigūnų vizitų Afrikoje metu. Apibendrinant šiuos skaičius galima teigti, kad Afrika yra svarbi strateginė kryptis Slovakijos užsienio reikalų politikoje. Vis dėlto, atidžiau žvelgiant į Slovakijos pareigūnų vizitus, aiškėja, kad Slovakijos užsienio politikai Afrikoje vadovauja nedidelė žmonių, dirbančių URM, grupė (pav. 16). Beveik pusėje visų susitikimų dalyvavo valstybės sekretorius P. Burianas (P. Burian) ir tik dviejuose ne URM darbuotojai, ekonomikos ministras T. Malatinskis (T. Malatinský) ir ekonomikos ministerijos sekretorius P. Pavlis. Žmogiškųjų išteklių stoką iliustruoja ir tai, kad didžiausia Slovakijos lėšų, skirtų vystymo paramos projektams remti, dalis (37,8 milijonai eurų, arba 61% viso Slovakijos biudžeto, skirto vystymo programoms 2011 metais) yra skiriama ES institucijų, tokių kaip Europos vystymo fondas (EVF), veiklai remti 41. Deja, Slovakijos URM oficialiame tinklalapyje akcentuojama, kad labai nedaug Slovakijos NVO ir verslo organizacijų dalyvauja EVF, taip pat ir už Slovakijos lėšas įgyvendinamuose projektuose. 42 Tokia statistika liudija, kad formuojant ir įgyvendinant šalies politiką Afrikoje, silpnai 38 Lajčák: I expect we will succeed in explaining the purpose of development cooperation to the wider public (www.mzv.sk) 39 http://www.slovakaid.sk/en/interactive-map 40 Slovak Envoys (www.mzv.sk) 41 www.mzv.sk 42 Ibid 49

bendradarbiauja skirtingos ministerijos; taip pat Slovakijos URM žmogiškieji ištekliai šioje srityje yra gana riboti. 13 pav. Slovakijos pareigūnų susitikimų su Afrikos kolegomis dažniai (% visų pokalbių) Peter Burian (URM) Miroslav Lajčák (URM) Kiti (URM) Milan Ježovica (URM) Mikuláš Dzurinda (URM) Michal Mlynár (URM) Pavol Pavlis (EKM) Tomáš Malatinský (EKM) 1 1 7 7 7 10 19 48 Šaltinis: sudaryta autorių Kita vertus, Slovakija racionaliai išnaudoja savo ribotus žmogiškuosius išteklius. Pavyzdžiui, šios šalies strateginis tikslas remti demokratiją ir gerą valdymą Afrikoje yra įgyvendinamas pirmiausiai perduodant Slovakijos reformų patirtį. 43 Bratislavoje nestinga ekspertų, galinčių talkinti URM projektuose. Taip pat Slovakija dalyvauja ne viename bendrame projekte su ES senbuvėmis (su Olandija viešojo administravimo sektoriaus ir kt. reformos Tunise 44 ; su Didžiąja Britanija sveikatos apsaugos sektoriaus reforma Kenijoje 45 ir kt.). Tokiu būdu Slovakija gali įgyvendinti projektus Afrikoje pasiremdama Europos partnerių ištekliais ir tuo pačiu ugdyti savo žmogiškuosius resursus. Taip pat Slovakijos atstovai užima vadovaujančias pozicijas tarptautinių organizacijų padaliniuose, susijusiuose su pereinamojo laikotarpio patirties perdavimu, organizuoja konferencijas, sprendžiančias šios srities problemas, ir dalyvauja atitinkamuose renginiuose užsienyje. Pavyzdžiui, nuo 2005m. Bratislavoje organizuoja Globalaus saugumo konferenciją (GLOBESEC), kurioje kviečiami dalyvauti Afrikos valstybių (Egipto, Tuniso) lyderiai 46 ; 2012-2013 m. Slovakija bendradarbiaudama su JT surengė aukšto lygio saugumo sektoriaus reformos (SSR) mokymus Kenijos ir Burundžio pareigūnams 47 ; taip pat šiuo metu kartu su Pietų Afrika vadovauja SSR draugų grupei Jungtinėse Tautose 48. Visos šios iniciatyvos leidžia už sąlyginai nedidelę kainą Slovakijai didinti savo matomumą Afrikoje bei megzti kontaktus su aukščiausio lygio Afrikos politiniais lyderiais. Per Slovakijos pareigūnų susitikimus su įvairaus lygio Afrikos politikais 2010 2014 m. dažniausiai buvo kalbama apie politinį bendradarbiavimą, ekonominį bendradarbiavimą ir paramą Afrikos vystymui. Dažniausiai iš šių temų buvo kalbėta apie ekonominį bendradarbiavimą (pav. 16). 43 State Secretary Peter Javorčík opens International Scientific Conference on Development and Democracy www.mzv.sk 44 The Slovak Dutch Task Force Tunisia met at the end of September (www.mzv.sk) 45 Minister of Foreign Affairs visiting South Sudan and Kenya (www.mzv.sk) 46 Minister Lajčák met with his Egyptian counterpart Nabil Fahmí (www.mzv.sk) 47 Ambassador Mlynár presented credentials in Burundi (www.mzv.sk) 48 http://unssr.unlb.org/ 50

14 pav. Pokalbių tarp Slovakijos pareigūnų ir Afrikos partnerių temos ir dažniai (% visų pokalbių) Ekon. bendradarbiavimas Politinis bendradarbiavimas Parama vystymui 12 20 68 Šaltinis: sudaryta autorių Kalbant apie ekonominį bendradarbiavimą dažniausiai buvo akcentuojami šie sektoriai: infrastruktūra, energetika, informacinės ir kitos technologijos, žemės ūkis, vandens ūkis ir studentų mainai (žr. žemiau esantį pav.). Įdomu tai, jog dažnai buvo sudarytos palankios sąlygos Slovakijos verslui atrasti Afriką. Kalbant šia tema dažniausiai buvo minimos tokios priemonės kaip verslo misijų ir mugių organizavimas. 15 pav. Pokalbių apie ekonominį bendradarbiavimą temos ir dažniai (% visų pokalbių) Infrastruktūra Verslo kontaktai Energetika Technologijos Žemės ūkis Vandens ūkis Verslo aplinka Švietimas Maisto gamyba Statyba Chemija ir farmacija Kalnakasyba 1 1 2 3 6 10 10 10 12 14 14 16 Šaltinis: sudaryta autorių Šių priemonių (verslo misijų, mugių) aptarimas tarp aukšto rango pareigūnų reiškia, kad Slovakijos privatus sektorius dar nėra pakankamai stiprus, kad savarankiškai susirastų rinkų ir partnerių Afrikoje. Kita vertus, Slovakijos verslai randa būdų, kaip įveikti šiuos apribojimus bendradarbiaujant su didelėmis tarptautinėmis korporacijomis. Pavyzdžiui, Slovakijos firma Hontstav dalyvavo futbolo stadiono Čado sostinėje Ndžamenoje statybose kaip Bendros Libijos Čado kompanijos Soliinvest subrangovė. 49 Taip pat Slovakijos kompanija Istroenergo Group kartu su tarptautine milžine General Electric pastatė elektros jėgaines Nigerijoje ir Tanzanijoje. 2013 m. vykusio Slovakijos URM ir General Electric atstovų susitikimo metu valstybės sekretorius P. Burianas išreiškė tvirtą pritarimą tokiam Slovakijos firmų patekimo į Afrikos (ir kitų besivystančių šalių) rinkas būdui. 50 49 Senior Representative of the Ministry of Foreign and European Affairs of the Slovak Republic negotiates in Chad on the case involving Slovak citizen Jozef L. Jr. (www.mzv.sk) 50 State Secretary Burian discusses support for Slovak companies in foreign markets (www.mzv.sk) 51

Įdomu tai, kad Slovakijos įmonių reputacija atominių elektrinių statymo srityje tapo taip plačiai žinoma, kad 2013 m. Pietų Afrikos ambasadorius susitikime su Slovakijos URM sekretoriumi P. Burianu pakvietė šios šalies įmones dalyvauti šešių atominių elektrinių Pietų Afrikoje statybose. 51 Slovakija taip pat siekia dalyvauti branduolinių elektrinių statyboje Kenijoje. Taip pat reikia pastebėti, kad nors Slovakijos pareigūnai daugumoje Afrikos valstybių aptaria tas pačias ekonominio bendradarbiavimo sritis, jų pokalbių akcentai skirtingose valstybėse įvairuoja. Pavyzdžiui, kalbėdamiesi su kolegomis iš Egipto Slovakijos pareigūnai dažniausiai aptardavo informacinių ir kitų technologijų sektorių; su Kenijos politikais dažniausiai buvo kalbama apie infrastruktūros projektus, o su partneriais iš Pietų Afrikos buvo aptariama energetika. Slovakija ne vien stengiasi susitarti su partneriais Afrikoje dėl geresnių sąlygų savo šalies verslui, bet ir siekia ( mainais už pagalbą ieškant rinkų ir partnerių šiame kontinente) įtraukti privatų verslą į Slovakijos vystymo projektų finansavimą. Pavyzdžiui, 2012 m. Slovakijos užsienio reikalų ministerija pradėjo iniciatyvą įtraukti privatų verslą į humanitarinių projektų Afrikoje finansavimą. 52 Ta proga susitikime su šalies verslininkais valstybės sekretorius P. Burianas pabrėžė, kad sėkmingi paramos vystymo projektai paprastai atveria kelią slovakų firmų veiklai paramą gaunančiose šalyse. Tokios pastangos įtraukti privatų verslą į Slovakijos politikos Afrikoje finansavimą greičiausiai susijusios ne vien su bandymais sudaryti geresnes sąlygas šalies verslui įsitvirtinti Afrikoje, bet ir su finansavimo šaltinių Slovakijos humanitariniams projektams paieška. Kalbant apie politinį bendradarbiavimą, dažniausiai buvo minimos tokios temos kaip regioninis saugumas ir stabilumas, Slovakijos ir Afrikos valstybių bendradarbiavimas Jungtinėse Tautose (JT) ir kitose tarptautinėse organizacijose, abipusė investicijų ir prekybos apsauga (žr. žemiau esantį pav.). 16 pav. Pokalbių apie politinį bendradarbiavimą temos ir dažniai (% visų pokalbių) Regioninis saugumas ir stabilumas Bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose Abipusė investicijų ir prekybos apsauga Saugumo sektoriaus reformavimas Pagalba piliečiams kritinėse situacijose 13 15 16 19 37 Šaltinis: sudaryta autorių Daugelyje susitikimų buvo aptarta Saugumo sektoriaus reforma (SSR). SSR apima pastangas įvesti geresnį jėgos struktūrų valdymą ir subordinavimą civilinei valdžiai. SSR, kaip atskira reformų rūšis, pirmiausiai identifikuota Rytų Europoje, vykstant pokomunistinėms transformacijoms. Slovakija, turėdama patirties SSR srityje, tapo viena iš pagrindinių šios reformos propaguotojų. Tiriamuoju laikotarpiu Slovakijos užsienio reikalų ministras M. Lajčakas (M. Lajčák) 2014 m. lankydamasis Etiopijoje ir Kenijoje akcentavo SSR kaip stabilumo nugarkaulį. 53 Įsitraukdama į SSR, Slovakija puikiai išnaudojo savo lyginamąjį pranašumą, tapo žinoma tarptautiniu mastu ir užmezgė ryšius su Afrikos bei kitų Trečiojo pasaulio valstybių lyderiais. 51 Opportunity for Slovak investments in South African Republic (www.mzv.sk) 52 The Slovak Foreign and European Affairs Ministry has launched an initiative of engaging businessmen into development cooperation projects of the Slovak Republic (www.mzv.sk) 53 Lajčák in Kenya: SSR is a way to identify and get ready for future security challenges. (www.mzv.sk) 52

Nedidelis pokalbių apie paramą vystymui dažnis (žr. žemiau esantį pav.) taip pat neturėtų stebinti. Slovakijos visuomenė, palyginti neseniai patyrusi sudėtingą pokomunistinės transformacijos periodą, nėra itin susirūpinusi postmoderniais klausimais, tokiais kaip aplinkosauga, mažumų teisės ar skurdo Trečiajame pasaulyje mažinimas. Dėl to Slovakijos politikai siekia parodyti savo rinkėjams, kad jų veiksmai Afrikoje atneša apčiuopiamos ekonominės naudos jų valstybės ekonomikai ir žmonėms. Taip pat verta pastebėti, kad nepaisant spartaus ekonominio vystymosi Slovakija nėra labai turtinga valstybė. Dėl to Slovakijos pareigūnams kalbant su partneriais Afrikoje apie paramą vystymui (kaip, beje, ir apie politinį bendradarbiavimą) dominuoja reformų patirties perdavimo temos. Šioje srityje Slovakija gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę su nedideliais ištekliais. 17 pav. Pokalbių apie paramą vystymui temos ir dažniai (% visų pokalbių) Reformų patirties perdavimas Ligoninių statyba ir išlaikymas Parama mokykloms Našlaičių globa Aplinkosauga Kaimo bendruomenių vystymas 6 8 13 17 19 38 Šaltinis: sudaryta autorių 3.2.3. Slovakijos projektų Afrikoje finansavimas Slovakijos politika Afrikoje iš dalies finansuojama iš Slovakijos mokesčių mokėtojų pinigų. 2011 m. Slovakija per agentūrą Slovak Aid, ES biudžetą ir per EVF skyrė 61 milijoną eurų tarptautinės vystymo pagalbos projektams. Didžiausią dalį šių lėšų Slovakija skyrė ES institucijų vystomosios pagalbos projektams finansuoti. Pastaruoju metu Slovakijos URM siekia į verslo galimybių Afrikoje paiešką ir vystymo projektus pritraukti privatų kapitalą. 3.2.4. Slovakijos strategijos Afrikoje apibendrinimas Pokalbių tarp Slovakijos pareigūnų ir jų kolegų Afrikoje apžvalga leidžia padaryti keletą išvadų apie šios Rytų Europos valstybės strategiją Afrikoje. Pirmiausiai, akivaizdu, kad Afrika yra svarbi Slovakijos užsienio politikos kryptis. Kita vertus, Slovakijos valstybės institucijoms trūksta bendradarbiavimo įgūdžių kuriant ir įgyvendinant politiką Afrikoje, šiai sričiai skiriami žmogiškieji ištekliai yra kuklūs. Taip pat Slovakija negali konkuruoti su ES senbuvėmis finansinių resursų, skirtų įgyvendinti Afrikos politiką, apimtimis. Vis dėlto Slovakija racionaliai kompensuoja keletą šių trūkumų. Pirma, Slovakijos vystymo pagalba Afrikai dažnai yra susijusi su reformų patirties, ypač SSR srityje, perdavimu. Ši pagalbos rūšis daug nekainuoja, tačiau leidžia megzti naudingus kontaktus Afrikoje. Antra, Slovakija dalyvauja daugelyje ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų iniciatyvų, susijusių su Afrika. Tokia bendradarbiavimo strategija leidžia gauti Slovakijai reikalingus resursus ir ugdyti savo žmogiškuosius išteklius. Kalbant apie strateginius Slovakijos tikslus Afrikoje, tyrimas leidžia drąsiai teigti, kad pagrindinis Bratislavos siekis yra ekonominių galimybių Afrikoje paieška, naudojantis vystymo projektų metu įgytais kontaktais. 3.3. Danijos ir Slovakijos politikos Afrikoje palyginimas Lentelėje pateikiamas Danijos ir Slovakijos politikos Afrikoje palyginimas ir apibendrinimas. 53

3 lentelė. Danijos ir Slovakijos politikos Afrikoje palyginimas Politikos Afrikoje aspektas Danija Slovakija Afrika svarbi strateginė partnerė Taip Taip Resursai, skiriami Afrikos politikai Gausūs Riboti Prioritetas - Afrikos globalizaciją Taip Ne Prioritetas - verslo galimybių Afrikoje paieška Ne Taip Prioritetas - vystymo parama Afrikai Taip Taip (instrumentiškai) Pagrindinė Afrikos vystymo sritis Aplinkosauga Reformų patirties perdavimas Daug bendrų projektų Afrikoje su ES valstybėmis Ne Taip 4. Lietuvos veiklos Afrikos atžvilgiu apibendrinimas Šiame skyriuje pateikiamas Lietuvos veiklos Afrikos atžvilgiu apibendrinimas. Nors Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika patirtis, lyginant su kitais regionais, yra kukli, tačiau veiklos užuomazgų galima rasti įvairiose srityse. Šiame skyriuje pateikta apžvalga padeda identifikuoti Afrikos valstybes, su kuriomis šiuo metu Lietuva vykdo intensyviausią bendradarbiavimą, didesnį dėmesį skirdama Afrikos Užsachario regionui. Konkrečiai apžvelgiamos politiką Afrikoje vykdančios Lietuvos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai, nagrinėjamas Lietuvos bendradarbiavimas ekonomikos (ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos prekybos su Afrikos Užsachario regiono analizei), švietimo ir kultūros srityse, apžvelgiamas Lietuvos dalyvavimas karinėse misijose Afrikoje, pristatomos Lietuvos vykdomos įvairios pavienės iniciatyvos, susijusios su Afrika, pateikiama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo apžvalga, tokiu būdu įvertinant Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimo lygį. 4.1. Politiką Afrikoje vykdančios Lietuvos institucijos ir jų strateginiai uždaviniai 4.1.1. Institucijos Lietuvos politiką su Afrika koordinuoja URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentas. Taip pat Afrikos Žemyne įsteigtos dvi ambasados, kurios atstovauja Lietuvos piliečių interesams bei gina jų teises. Šiaurės Afrikos regione veikia Lietuvos Respublikos ambasada Egipto Arabų Respublikoje, o siekiant vystyti politinius ir ekonominius ryšius Pietų Afrikos regione steigiama LR ambasada Pietų Afrikos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje yra akredituota Afrikos Sąjungai ir Etiopijai, 54 ambasadorius Prancūzijoje - Marokui ir Tunisui, o ambasadorius Belgijoje - Senegalui. Lietuva taip pat turi garbės konsulų tinklą Afrikoje, kuris pastaraisiais metais aktyviai plečiamas: Pietų Afrikoje (3 garbės konsulai), Burkina Fase (1), Mozambike (1), Ganoje (1), Ugandoje (1), Nigerijoje (1), Mauritanijoje (1), Malyje (1), Maroke (1), Kenijoje (1) 55. Lietuva yra užmezgusi santykius su Afrika tiek ES daugiašalėje platformoje, tiek dvišaliu formatu. Lietuva su Afrika yra užmezgusios diplomatinius santykius su 45 iš 54 Afrikos valstybių. Lietuvos piliečiams bevizis režimas įvestas Maroke, Tunise, Botsvanoje ir Mauricijuje. Lietuvos atstovai, užimantys aukščiausias politines pareigas, retai vyksta oficialių vizitų į Afriką, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentė nėra surengusi oficialaus išvykstamojo vizito į Afriką 54 https://uk.mfa.lt/ 55 http://www.honoraryconsuls.lt/countries/ 54

2009 2014 m. laikotarpiu 56. Vis dėlto bendradarbiavimas su Afrikos valstybėmis vyksta. 2014 m. URM veiklos ataskaitoje nurodyta, jog įvyko viceministrų lygio politinės konsultacijos su Maroku, Užsienio reikalų ministras lankėsi Etiopijoje, šio vizito metu sustiprinta šalių partnerystė, paskatintas ekonominis bendradarbiavimas, 57 taip pat vyko susitikimai su Eritrėjos, Etiopijos, Maroko ir Tuniso ir užsienio reikalų ministrais renginių Atėnuose, Briuselyje, Niujorke ir Bazelyje metu, įvyko LR Ministro Pirmininko dvišalis pokalbis su Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininke ES ir Afrikos viršūnių susitikime Briuselyje 58. Ateityje ketinama surengti Ministro Pirmininko globojamą verslo misiją į Pietų Afrikos Respubliką 59. Lyginant Lietuvos institucijų veiklą su nagrinėtais Danijos ir Slovakijos pavyzdžiais, matyti, jog Lietuva neturi tokio plataus tinklo, kuris galėtų užtikrinti intensyvesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Afrikos institucijų. 4.1.2. Institucijų strateginiai uždaviniai URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentas savo veikloje vadovaujasi LR Vyriausybės programa, URM strateginiu veiklos planu ir kt. teisės aktais. LR Vyriausybės programoje, įsigaliojusioje 2012 12-20, yra nustatytos pagrindinės Lietuvos užsienio politikos gairės. Šioje programoje Lietuvos užsienio politikos kryptys nubrėžtos XXI skyriaus ES ir užsienio politika keturiuose skirsniuose 60 : 1. Lietuva aktyvi ES valstybė narė. Išreiškiamas palaikymas ES stiprėjimui, bendrijų metodo ir tarpvyriausybinio metodo pusiausvyrai, ES plėtros politikai, ES partnerystės su JAV įtvirtinimui, bei ES vaidmens pasaulyje stiprinimui. 2. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Išreiškiamas ES, NATO, ESBO, Europos Tarybos ir kitų organizacijų tikslų bei principų palaikymas, siekiant stiprinti Lietuvos svarbą šių organizacijų struktūroje prisidedant prie teigiamų pokyčių pasaulyje. 3. Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas. Pabrėžiama kaimyninių šalių svarba Lietuvos užsienio politikai, išreiškiamas siekis stiprinti bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių tarpusavyje, tarp Baltijos jūros regiono valstybių bei Lietuvos ir Lenkijos. 4. Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis. Išreiškiamas siekis plėtoti dvišalius santykius su Rusija bei remti demokratinius procesus naujose ES kaimynėse, įsipareigojama daugiausia dėmesio skirti rytinėms ES kaimynėms Ukrainai, Moldovai, Gruzijai bei palaikyti šių šalių pastangas įsilieti į euroatlantinę erdvę, taip pat įvardijamas siekis remti Baltarusijos demokratizaciją, Armėnijos ir Azerbaidžano įsitraukimą į Rytų partnerystės programas. Nagrinėjant šią LR Vyriausybės programą matyti, jog tiesiogiai apie ES Afrikos partnerystę ir Lietuvos indėlį į šią partnerystę, vykdant vystomąjį bendradarbiavimą ir skleidžiant demokratijos, žmogaus teisių, laisvos rinkos, gero valdymo ir kt. principus, neužsimenama, tačiau yra aiškiai išreiškiamas poreikis didinti Lietuvos svarbą tarptautinėse organizacijose ir skleisti demokratijos, žmogaus teisių ir kt. principus kitose šalyse. LR Užsienio reikalų ministerijos paruoštame ir patvirtintame strateginiame veiklos plane 2014 2016m., išskirti šie užsienio politikos strateginiai tikslai 61 : 1. Siekti įgyvendinti Lietuvos interesus daugiašalės ir dvišalės diplomatijos priemonėmis. Rezultatų bus siekiama įgyvendinant šias programas: a) Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas, b) Diplomatinės tarnybos administravimas. 56 https://www.lrp.lt/lt/prezidentes-veikla/vizitai/108 57 https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuvos-ambasada-londone-akredituota-etiopijai 58 https://www.urm.lt/uploads/default/documents/ministerija/veikla/veiklos_ataskaita/urm_2014_veiklos%20ataskaita.pdf 59 Pusiau struktūrizuotas interviu su Lietuvos verslo konfederacijos generaliniu direktoriumi (Algimantu Akstinu) 60 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439761 61 http://www.urm.lt/default/lt/veikla/planavimo-dokumentai 55

2. Teikti aukštos kokybės konsulines paslaugas ir puoselėti lietuvybę užsienyje. Rezultatų bus siekiama įgyvendinant šias programas: a) Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių aptarnavimas ; b) Ryšių su užsienio lietuviais politikos formavimas ir įgyvendinimas. 3. Prisidėti prie tarptautinės bendruomenės taikos, saugumo ir stabilumo įtvirtinimo pastangų. Rezultatų bus siekiama įgyvendinant šias programas: a) Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai ; b) Lietuvos pirmininkavimų (koordinavimų) programa. Programoje Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas išskirtas tikslas formuoti ir įgyvendinti Lietuvos interesais grindžiamą darbotvarkę su Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos valstybėmis. Taigi, LR Užsienio reikalų ministerijos strateginiame plane yra išreikštas siekis stiprinti politinį dialogą su Afrikos šalimis. Apibendrinant galima teigti, jog Lietuva, kaip ir dauguma kitų ES šalių, neturi bendradarbiavimą su Afrika reglamentuojančios strategijos, todėl šiuo metu nėra nustatyta jokių nacionalinių gairių. Nors strategijos ir nėra, bet Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimo užuomazgų yra ekonomikos, švietimo ir kultūros, karinių misijų ir vystomojo bendradarbiavimo srityse, kurios aptariamos žemiau. 4.2. Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika sritys 4.2.1. Ekonominis bendradarbiavimas Lietuvos eksporto į Afrikos Užsachario regioną apžvalga LR ūkio ministerija yra patvirtinusi Lietuvos eksporto plėtros 2014 2020 m. gaires. 62 Atsižvelgus į rinkos dydį ir augimo potencialą, aktyvų Lietuvos verslo interesą, Lietuvos eksportuotojams palankias sąlygas, geografinį aspektą, rinkos paklausos atitiktį Lietuvos eksporto galimybėms ir eksporto tendencijas, nustatytos trys lygiavertės prioritetinių eksporto rinkų grupės (pirmajai grupei priklauso 12 valstybių, antrajai 8 ir trečiajai 21). Minėtose gairėse Afrikos valstybės nėra priskirtos prioritetinėms Lietuvos eksporto rinkoms, išskyrus, trečiojoje grupėje paminėta Pietų Afrikos Respublika. 2014 m. Versli Lietuva organizavo renginį, kurio metu Lietuvos įmonių atstovus supažindino su Afrikos rinkomis bei verslo galimybėmis jose ir pristatė Kurk Lietuvai dalyvių paruoštą tyrimą Eksporto į Afriką perspektyvos 63, taip pat 2014 m. Versli Lietuva pristatė Lietuvos maisto pramonės potencialą Afrikos atstovams 64. Vis dėlto remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis Lietuvos eksportas (be mineralinio kuro) į Afrikos Užsachario regioną 2014 m. (63,7 mln. EUR) sudarė itin mažą dalį (0,26%) viso Lietuvos eksporto (24.361,3 mln. EUR). Lietuvos eksportas į kitas valstybes išskyrus ES, NVS ir ELPA sudarė 2.430,2 mln. EUR, iš kurių 2,6% buvo nukreipta Afrikos Užsachario kryptimi. Sudėtinga išskirti kelias Lietuvos eksporto į Užsachario Afriką valstybes, kurios būtų prioritetinės (išskyrus Pietų Afriką, kurios eksporto apimtys pakankamai stabilios), nes keli didelės apimties mineralinio kuro sandoriai gali iškreipti visų metų statistiką. Todėl siekiant identifikuoti Lietuvos eksporto į Afrikos Užsachario regioną tendencijas buvo susumuotos 2010 m. 2014 m. laikotarpio eksporto apimtys. Tokiu būdu nustatytos pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Užsachario regione: Nigerija (33,9%), Togas (24,5%), Pietų Afrika (7,8%), Angola (4,4%), Gana (3,3%), Etiopija (3,2%), Kenija (3,1%). 62 http://www.ukmin.lt/uploads/documents/4-58%20.pdf 63 http://www.verslilietuva.lt/uploads/file/kvietimas%20eksporto%20klubas%20afrika%20%283%29.pdf 64 http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/versli-lietuva-naujienos/lietuvos-maisto-pramones-potencialas-pristatytasprancuzijos-ir-afrikos-saliu-atstovams/ 56

18 pav. Lietuvos eksporto suma į Afrikos Užsachario regioną 2010 2014 m. laikotarpiu, mln. EUR 239.0 173.1 54.8 31.3 23.1 22.4 21.8 Nigerija Togas Pietų Afrika Angola Gana Etiopija Kenija Šaltinis: sudaryta autorių remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Atkreiptinas dėmesys, jog viso Lietuvos eksporto į Užsachario regioną nemažą dalį sudaro mineralinio kuro produktai, pavyzdžiui, 2014 m. mineralinis kuras sudarė daugiau nei 40% viso Lietuvos eksporto į Afrikos Užsachario regioną. 19 pav. Lietuvos eksporto į Afrikos Užsachario regioną produktų palyginimas 2010 2014 m. laikotarpiu, mln. EUR 43.5 76.5 37.3 195.4 63.7 70.2 91.9 76.0 50.7 0.3 2010 2011 2012 2013 2014 mineralinis kuras kiti produktai Šaltinis: sudaryta autorių remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Jeigu neįskaičiuotume mineralinio kuro eksporto, tai susumavę 2010 2014 m. laikotarpio eksporto sumas, išskirtume keletą valstybių, kurių eksporto apimtys sudarė daugiau nei 3% viso Lietuvos eksporto į Afrikos Užsachario regioną: Pietų Afrika (18,2% viso Lietuvos eksporto į Užsachario regioną be mineralinio kuro), Nigerija (11,6%), Etiopija (7,5%), Kenija (7,3%), Beninas (6,3%), Mozambikas (5,7%), Mauritanija (5,1%), Tanzanija (5,1%), Gana (3,8%), Kongas (3,6%), KDR (3,2%). Kitų valstybių eksporto apimtis, skaičiuojant atskirai kiekvieną valstybę, buvo mažesnis nei 3% viso Lietuvos eksporto į Afrikos Užsachario regioną. Žemiau pateikiama Lietuvos prekybos 2010 2014 m. su pagrindinėmis ekonominėmis partnerėmis iš Afrikos Užsachario valstybių statistika. 20 pav. Lietuvos eksporto suma (be mineralinio kuro) į Afrikos Užsachario regioną 2010 2014 m. laikotarpiu, mln. EUR 54.2 34.5 22.4 21.8 18.6 16.9 15.2 15.1 11.2 10.6 9.5 Šaltinis: sudaryta autorių remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 57

Daugiausiai iš Lietuvos 2010 2014 m. į Afrikos Užsachario regioną buvo eksportuojama mineralinio kuro produktų (57,9% viso eksporto į Užsachario regioną sumuojant eksportą per minėtą laikotarpį), javų (15,1%), trąšų (7,5%), tekstilės gaminių (5,6%), kiti gaminiai, skaičiuojant kiekvieną atskirai, sudarė mažiau nei 2% viso eksporto apimties (elektros mašinos, optikos, medicinos prietaisai, pieno produktai, plastikas ir kt.). Lietuvos importo iš Afrikos Užsachario regiono apžvalga Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, palyginus su eksportu (be mineralinio kuro) į Užsachario regioną (2014 m. 63,7 mln. EUR), importas yra ženkliai mažesnis (2014 m. 33,3 mln. EUR). Susumavus 2010 2014 m. laikotarpio importo į Lietuvą iš Afrikos Užsachario regiono apimtis galima išskirti šias valstybes kaip pagrindines importo partneres: Gana (26,1%), Pietų Afrika (20,4%), Togas (17,4%), Malavis (9,6%), Angola (7,7%), Tanzanija (7,5%), Mozambikas (7,0%) ir Mauritanija (1,2%). 21 pav. Afrikos Užsachario regiono valstybių importo suma į Lietuvą 2010 2014 m. laikotarpiu, mln. EUR 71.7 56.0 47.8 26.4 21.1 20.5 19.2 3.3 Gana Pietų Afrika Togas Malavis Angola Tanzanija Mozambikas Mauritanija Šaltinis: sudaryta autorių remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Daugiausiai iš Afrikos Užsachario regiono 2010 2014 m. į Lietuvą buvo importuojama mineralinio kuro produktų (31,1% viso importo į Lietuvą, sumuojant importą per minėtą laikotarpį), druskos, sieros, tinkavimo medžiagų, kalkių ir cemento (29,8%), tabako (23,1%), vaisių, riešutų (7,4%), švino, švino dirbinių (2,6%). Visi kiti produktai kartu sudėjus sudaro mažiau nei 6% viso importo. 4.2.2. Lietuvos bendradarbiavimas su Afrika švietimo srityse Būtinybė gerinti švietimą Afrikos regione yra aiškiai deklaruojama Bendrojoje ES-Afrikos Strategijoje, įskaitant strategiją detalizuojančiuose veiksmų planuose. Be to Lietuva yra išreiškusi norą stiprinti galimybes aktyviau bendradarbiauti švietimo srityje. Švietimo vystymas yra svarbus visoms Afrikos šalims, ypatingai Afrikos Užsachario regionui, kur švietimo sistemos lygis yra besivystymo stadijoje. Afrikos šalyse yra nesistovėjusi praktika, jog visi galintys studijuoti universitete jaunuoliai siekia išvykti į JAV arba Europą, todėl tarptautiniai universitetai bei užsienio valstybės siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas Afrikos studentams išvykti ir studijuoti užsienyje. Lietuvos siekis pritraukti studentus iš Afrikos šalių turėtų tapti prioritetiniu Lietuvos tikslu bendradarbiaujant su Afrika švietimo srityje. Afrikos studentai vertina galimybę studijuoti Europos universitetuose, todėl Lietuvos universitetai, nors šiandien Afrikos universitetai jų žino nedaug, tačiau vidutiniu / ilguoju laikotarpiu gali turėti didelę paklausą (ypač turintys mainų programas su kitais tarptautiniais universitetais). Vis dėlto Lietuvos universitetams sudėtinga konkuruoti su kitais tarptautiniais universitetais. Būtų tikslinga pradėti aktyviau spręsti žemiau išvardintas problemas, kurios leistų Lietuvai pritraukti ženkliai daugiau studentų iš Afrikos: 65 mažas žinomumas apie Lietuvos valstybę, Lietuvos švietimo sistemos kokybę, universitetų siūlomas programas; 65 Pusiau struktūrizuotas interviu su VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja (Raimonda Markevičiene) ir KTU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja (Neringa Narbutiene) 58

Lietuvos universitetai savo aktyvią studentų paiešką nukreipia į kitus, geografiškai artimesnius, regionus; Lietuvos universitetai turi ribotus išteklius savarankiškai atlikti Afrikos valstybių, turinčių didžiausią būsimų studentų Lietuvoje potencialą, analizę; sudėtingas vizų į Lietuvą išdavimo procesas, nes pokalbiui dėl vizos Afrikos studentai turi vykti į Lietuvos ambasadas Egipte ar Pietų Afrikoje; diplomų pripažinimo sistema Lietuvoje ir Afrikos regione nėra vienoda, kai kuriais atvejais negalima garantuoti, jog neiškils rūpesčių pripažįstant diplomus; Afrikos ekspertų trūkumas Lietuvoje. Ekspertai galėtų padėti bendradarbiauti su Afrikos valstybių universitetais; koordinacijos trūkumas Lietuvos mastu tarp Lietuvos universitetų mainų programų, tyrimų institutų, pavienių mokslinių projektų ir technologijų perdavimo projektų Afrikoje; pagrindinėje platformoje Erasmus+, kurios pagrindu vykdomos ES finansuojamos tarptautinės tarp universitetinės studentų mainų ir akademinio mobilumo programos ne tarp ES valstybių, yra įtraukta tik viena valstybė iš Afrikos Pietų Afrikos Respublika. Potencialiausios šioje srityje Afrikos valstybės šalys esančios šalia Pietų Afrikos ar Egipto valstybių. Minėtos dvi šalys turi įsteigtas Lietuvos ambasadas, kurios gali palengvinti vizų į Lietuvą išdavimo procesą iš kitų Afrikos valstybių. Taip pat Lietuvos Afrikos bendradarbiavimo švietimo srityje prioritetinės valstybės yra tos, kuriose viena iš oficialių kalbų yra anglų kalba, nes Lietuvos universitetai kitomis kalbomis gali pasiūlyti tik labai ribotą kiekį studijų programų. Afrikos valstybės anglų kalba, kaip oficiali pagrindinė kalba, yra Ganoje, Kenijoje, Lesote, Namibijoje, Nigerijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Sudane, Ugandoje, Zimbabvėje, o oficiali, bet ne pagrindinė, Botsvanoje, Burundyje, Eritrėjoje, Gambijoje, Kamerūne, Liberijoje, Malavyje, Nigeryje, Ruandoje, Siera Leonėje, Sudane, Svazilende, Tanzanijoje, Zambijoje. 66 4.2.3. Lietuvos kultūrinis bendradarbiavimas su Afrika Lietuvos ir Afrikos valstybių kultūriniai mainai leidžia užmegzti skirtingoms valstybėms santykius įvairiose srityse tarp skirtingų žmonių. Toks bendradarbiavimas padidina valstybių žinomumą, taip pat netiesiogiai yra skatinamas bendradarbiavimas kitose srityse, pavyzdžiui, stiprinant ekonominius santykius, pritraukiant turistus, studentus, investicijas, skatinant nacionalinių produktų eksportą ir t.t. Nors ir santykinai nedaug yra regione lietuvių, kurie Afrikos valstybėse gyvena dėl įvairių tikslų, tačiau dažnai jie yra gerai susipažinę su vietos kultūra, turi išplėtotą pažinčių ratą. Lietuvių bendruomenė, ar kitų artimų valstybių piliečiai, linkę jungtis į grupes, siekia kurti tarptautines bendruomenes, kuriose vyksta įvairaus pobūdžio bendradarbiavimas. Dažnai tokie emigrantai siekia išlaikyti santykius ir su savo valstybėmis, įskaitant ir Lietuvą, todėl, tikėtina, jog jie noriai prisidės prie įvairių tarpininkavimo iniciatyvų, vykstančių tarp Lietuvos ir Afrikos. Todėl tikslinga aktyviau pasitelkti šiuos asmenis bei tokias bendruomenes kaip kontaktinius įgyvendinant įvairias iniciatyvas. Lietuva vykdė įvairias pavienes kultūrinio bendradarbiavimo su Afrika iniciatyvas: teikė finansinę paramą 2014 m. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija viltis organizavo bėgimą, kurio metu surinktos lėšos buvo skirtos paremti vėžiu sergantiems Afrikos vaikams 67. 2014 m. organizacija Gelbėkit vaikus organizavimo solidarumo bėgimą, surinktos lėšos buvo skirtos skurstantiems Afrikos vaikams 68. Taip pat 66 https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2098.html 67 http://www.viltis.lt/veikla/vykdomieji-projektai-ir-programos/tarptautines-programos/2014-metai/item/2554-2014- international-meeting-ngo-social-partnership-cooperation-between-eu-and-eastern-countries-for-lithuania-s-10-thanniversary-of-eu-membership 68 http://www.gediminas.kaunas.lm.lt/1-asis-solidarumo-begimas-lietuvoje-junkis-bek-padek/ 59

2007 2009 m. UNICEF Lietuva rinko paramą penkioms mokykloms Afrikoje pastatyti 69, o 2008 m. UNICEF Lietuva inicijavo projektą, skirtą paremti Afrikos vaikus vakcinomis 70 ; vykdė bendradarbiavimo ir patirties dalinimosi projektus 2014 m. pabaigoje Kauno Žalgirio krepšinio klubas pradėjo bendradarbiavimą su Pietų Afrikos Respublika krepšinio vadybos klausimais 71. 2012 2013 m. organizacija Globali iniciatyva psichiatrijoje vykdė tarptautinį projektą, kurio tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į senėjimo problemą bei jos įtaką vystomajam bendradarbiavimui, ypatingą dėmesį skiriant problemoms Užsachario Afrikos regione 72. Vykdyti Afrikos dienų minėjimai. 2011 m. ir 2012 m. suorganizuoti festivaliai Afrikos dienos. 2014 m. Afrikos dienos proga surengta fotografijų parodos Afrikos bažnyčios ir Vakarų Afrikos būgnų koncertas 73. Taigi, įvairios Lietuvos Afrikos kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvos jau vyksta, tačiau potencialas neišnaudojamas, nes iniciatyvos pavienės ir nekoordinuojamos valstybiniu lygiu. Matomas poreikis struktūrizuoti veiksmus ir priemones valstybiniu lygiu, taip sukuriant prielaidas platesnio masto Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimui kitose srityse. 4.2.4. Lietuvos dalyvavimas karinėse misijose Afrikoje Bendrojoje ES-Afrikos bendradarbaivimo strategijoje prioritetu iškeltas Afrikos regiono taikos ir saugumo palaikymo tikslas. Siekdama jo ES vykdo tarptautines operacijas ir taip įgyvendina ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Tokiu būdu sukuriama platforma, prie kurios Lietuva gali potencialiai prisidėti tarptautinių krizių valdymo klausimais. Lietuvos karinis indėlis priklauso nuo konkrečios operacijos poreikių ir turimų karinių pajėgumų. Lietuvos kariuomenė tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1994 metų. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas nutarimą, suteikia mandatą Lietuvos kariuomenei dalyvauti tarptautinėse operacijose, pavyzdžiui, Seimo mandatas 2014 2015 m. patvirtino dalyvavimą Afrikoje NATO kovos su piratavimu operacijoje Vandenyno skydas (iki 30 karių ir civilių) ir ES kovos su piratavimu operacijoje ATALANTA (iki 30 karių ir civilių). Krašto apsaugos ministro įsakymu, Lietuvos kariai taip pat siunčiami į tarptautinių organizacijų mokymo, patariamąsias misijas krizių regionuose, pavyzdžiui, ES karinio mokymo misija Malyje (3 kariai). Pastaraisiais metais Lietuvos kariai Afrikoje dalyvavo karinėse misijose Somalyje, Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje 74 : 2013 m. liepos gruodžio mėn. ES kovos su piratavimu misijoje prie Somalio krantų iš viso dalyvavo 19 Lietuvos karių autonominė laivo apsaugos grupė (16 karių), karininkas Nyderlandų štabo laive, 2 logistikos specialistai Dži butyje. Šiuo metu 1 Lietuvos karys tęsia tarnybą ATALANTA operaciniame štabe Nortvude; 2014 m. balandžio gegužės mėn. Prancūzijos operacijoje Sangaris Centrinės Afrikos Respublikoje dalyvavo karinis orlaivis Spartan su 10 karių įgula. Misijos metu Lietuvos kariai iš oro uostų Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, Nigeryje, Burkina Fase ir Malyje gabeno operacijai reikalingos įrangos ir amunicijos, skraidino personalą. Per misijos laikotarpį Spartan" iš viso atliko 54 skydžius; Lietuva dalyvavo 2015 m. pavasarį pasibaigusioje ES misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUFOR CAR): 1 kariškis tarnavo EUFOR CAR vadavietėje Graikijoje, 1 VST pareigūnas EUFOR CAR žandarmerijos dalinyje Bangyje; 69 http://www.unicef.lt/projekto-mokyklos-afrikai-ataskaita/ 70 http://www.unicef.lt/unicef-ir-%e2%80%9epampers-lietuvoje-vykde-kampanija-afrikos-vaikams-paskiepyti-nuostabliges/ 71 http://www.zalgiris.lt/lt/naujienos/naujienos/id/9087/ 72 http://www.perspektyvos.org/lt/pasaulinis_senejimas/apie_projekta 73 https://www.urm.lt/uploads/default/documents/ministerija/veikla/veiklos_ataskaita/urm_2014_veiklos%20ataskaita.pdf 74 http://kariuomene.kam.lt/lt/tarptautines_operacijos_786.html 60

šiuo metu ES mokymo misijoje Lietuvos kariniai instruktoriai apmoko Malio karines pajėgas. Lietuvos kariai tarnauja bendroje mokymo grupėje kartu su Švedijos, Suomijos, Latvijos ir Estijos kariais. Nuo 2013 m. kovo mėn. ES karinio mokymo misijoje (angl. EUTM Mali) dalyvauja 2 Lietuvos kariniai instruktoriai. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. EUTM Mali štabe tarnauja Lietuvos karininkas. 4.2.1. Lietuvos ir Afrikos vystomasis bendradarbiavimas Lietuvos teikiamos oficialios paramos vystymuisi apžvalga a) Lietuva 2002 m. pirmą kartą skyrė savo biudžeto dalį oficialios paramos vystymuisi (OPV), todėl dar prieš įstojus į ES ir NATO Lietuva įgyvendino pirmuosius vystomojo bendradarbiavimo projektus. Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamentas (VBD) yra atsakingas už Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą bei koordinavimą. VBD savo veikloje remiasi Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptimis. Lietuva OPV teikia dviem kanalais dvišaliu (skirstoma apie 20% visos OPV) ir daugiašaliu (80%). 2014 m. išankstiniais duomenimis, Lietuvos OPV siekė 30 mln. EUR, arba 0,09% bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). 75 Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo parama suteikiama dalyvaujant ES ir JTO vystomojo bendradarbiavimo programose, skiriant įnašus į ES biudžetą, Europos plėtros fondą (angl. European Development Fund), Pasaulio banką ir kitas tarptautines finansines institucijas ir fondus. Tokiu būdu Lietuvos skirti pinigai yra panaudojami ir įvairioms programoms finansuoti, įskaitant programas Afrikos valstybėse. Vystomojo bendradarbiavimo kontekste, Lietuva finansiniais įnašais prisideda prie fondo, skirto Šiaurės Afrikai ir Vidurio Rytams (tikslus pavadinimas angl. Middle East and Northern Africa Partnership for Democracy and Development), tuo siekiant, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės prie demokratijos pereinančiose regiono valstybėse. Nors daugiašaliu pagrindu Lietuva nukreipia didžiąją dalį OPV, tačiau šiuo keliu priimdama sprendimus dėl OPV lėšų panaudojimo Lietuva daro menką įtaką, nes balsai skirstomi proporcingai pagal valstybių įnašų dydį. Tokia problema nėra išskirtinė tik Lietuvos atveju, tačiau būdinga visoms mažiau ekonomiškai pajėgioms valstybėms. Teikdama dvišalę paramą, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva įrodė, jog yra pasirengusi dalytis vertinga reformų patirtimi, savo žiniomis ir gebėjimais su valstybėmis, kurios taip pat žengia reformų keliu. Lietuvos pagrindinėmis šalimis gavėjomis pasirinktos Ukraina, Moldova, Gruzija ir Baltarusija. 76 Nevyriausybinės organizacijos, kurios priklauso Nacionalinei Nevyriausybinių Vystomojo Bendradarbiavimo Organizacijų Platformai ir dirba Afrikos regione, yra VšĮ Humana People to People Baltic, Parlamentinis Forumas Demokratijai, Lietuvos Kolpingo draugija, Visuomeninė organizacija Gelbėkit vaikus, Viešoji įstaiga JAUNIMO KARJEROS CENTRAS, Viešoji įstaiga ŠIUOLAIKINIŲ DIDAKTIKŲ CENTRAS. 77 Lietuvos teikiamos oficialios paramos vystymuisi prioritetai Afrikoje Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos OPV skirstymas daugiašaliu pagrindu yra paliktas didžiųjų ir ekonomiškai pajėgesnių valstybių valiai, vienintelis būdas OPV lėšas išnaudoti geriausiu būdu, atitinkančiu Lietuvos interesus, tai didinti OPV skirstymą tarp Afrikos valstybių dvišaliu pagrindu. Vis dėlto, įvertinus Lietuvos OPV skirstymo praktiką, mažai tikėtina, jog artimiausiu metu bus pakeistos Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo partnerės ir ženkli parama bus skirta Afrikos valstybėms. Iš kitos pusės, OPV gali būti priemonė, kuri padeda didinti Lietuvos žinomumą regione, užmegzti naujus verslo santykius bei plėsti santykius švietimo bei kultūros srityse Afrikoje. Todėl 75 http://europa.eu/rapid/attachment/memo-15-4748/en/2014%20oda%20tables%20attachment.pdf 76 http://pilieciams.eu/data/files/vbd_desimtmecio_leidinys_final.pdf 77 http://www.pagalba.org/en/lithuanian_non_governmental_development_cooperation_organisations 61

OPV ilguoju laikotarpiu turėtų būti naudojamas kaip konkretus instrumentas kitus Lietuvai strategiškai svarbius tikslus Afrikoje pasiekti. Lietuvos OPV prioritetinės partnerės atrenkamos ir atnaujinamos, atsižvelgiant į Afrikos valstybes, kuriose vyksta aktyviausias Lietuvos bendradarbiavimas verslo (nagrinėjant eksporto ir importo pokyčius) ir švietimo srityse (įvertinant universitetų mainų programų kiekį, potencialių studentų skaičių, kurie galėtų atvykti į Lietuvą). Tokiu būdu identifikavus Lietuvos partneres valstybes Afrikoje, Lietuva lanksčiai prisiderintų prie OPV įsisavinimo poreikių tose Afrikos valstybėse. Lietuvos organizacijos turi kompetencijos įgyvendinant įvairaus pobūdžio projektus, susijusius su OPV 78. Apibendrinant galima teigti, jog ilguoju laikotarpiu Lietuvos OPV paskirstymas dvišaliu pagrindu Afrikoje neturėtų būti apibrėžtas konkrečių sričių (pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos, ar aplinkos apsaugos), bet keistis atsižvelgiant į aktyviausių Lietuvos partnerių Afrikos valstybių, kurios buvo atrinktos remiantis bendradarbiavimo intensyvumo lygiu su Lietuva, OPV įsisavinimo poreikius. 4.3. Lietuvos projektų Afrikoje finansavimas URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento veikla finansuojama iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų. Remiantis Lietuvos biudžeto išlaidų vykdymo ataskaita, 2014 metų URM skirti 240,2 mln. eurų asignavimai, kas sudarė 0,87% visų valstybės išlaidų 2014 m. (27.434,4 mln. eurų). Atskirai galima išskirti, jog Lietuvos OPV siekė 30 mln. Eurų, iš kurių URM vystomajam bendradarbiavimui ir paramai demokratijai skyrė 14,8 mln. eurų. 79 Nėra viešai prieinamų duomenų, kurie tiksliai leistų identifikuoti URM asignavimų dalį, kuri buvo panaudota veiklai, skirtai santykių koordinavimui su Afrika. Taip pat nėra duomenų,leidžiančių įvertinti, kiek kitos Lietuvos valstybės institucijos, gavusios asignavimus iš Lietuvos biudžeto, išleido tarptautiniams santykiams palaikyti savo kompetencijos ribose su Afrika. Paminėtina, jog Lietuvos įmonės savo lėšomis papildomai ieško verslo galimybių Afrikoje ir finansuoja eksporto plėtras studijas, tiesioginių investicijų apžvalgas. 4.4. Lietuvos strategijos Afrikoje apibendrinimas Lietuva neturi atskiro teisės akto, kuriame būtų reglamentuota Lietuvos ir Afrikos regiono bendradarbiavimo strategija. Todėl galima padaryti keletą išvadų apie Lietuvos Afrikos bendradarbiavimo strategiją iš Lietuvos vykdomos veiklos Afrikoje: Įvertinus Lietuvos institucijų, vykdančių Lietuvos politiką Afrikoje, veiklą ir jų strateginius uždavinius, taip pat išnagrinėjus Lietuvos bendradarbiavimą kitose srityse (ekonomikos švietimo ir kultūros, karinių misijų, vystomojo bendradarbiavimo), galima konstatuoti, jog šiuo metu Afrikos regionas nėra prioritetinė Lietuvos užsienio politikos kryptis. Nors Lietuva paskutiniais metais išplėtė savo garbės konsulų ratą Afrikoje, atidarė antrąją ambasadą, tačiau lyginant Lietuvos institucijų veiklą su nagrinėtais Danijos ir Slovakijos pavyzdžiais, Lietuva vis tiek neturi tokio plataus atstovavimo tinklo Afrikoje, kuris užtikrintų intensyvesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Afrikos institucijų. Per pastaruosius dešimt metų Afrikos realusis BVP vidutiniškai kasmet augo po 5%, pavyzdžiui, 2012 m. 8 iš 10 pasaulio greičiausiai ekonomiškai augančių valstybių buvo Afrikoje. 80 Nepaisant to, Lietuvos eksportas į Afrikos Užsachario regioną 2014 m. sudarė 0,26% viso Lietuvos eksporto. Galima padaryti išvadą, jog Lietuva neišnaudoja Afrikos rinkų augančio potencialo. Lietuvos universitetai galėtų aktyviau siūlyti Afrikos studentams iš Ganosijos, Lesoto, Namibijos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Pietų Sudano, Ugandos, Zimbabvės, 78 Pusiau struktūrizuotas interviu su NNVBOP (direktore Marta Čubajevaite) 79 http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/biudzeto_vykdymas/vbi_2014_12_31_pdf.pdf 80 http://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/documents/jaes_summit_edition2014_en_electronic_final.pdf 62

Botsvanos, Burundžio, Eritrėjos, Gambijos, Kamerūno, Liberijos, Malavio, Nigerio, Ruandos, Siera Leonės, Sudano, Svazilando, Tanzanijos, Zambijos studijuoti Lietuvoje, nes šiose valstybėse anglų kalba yra oficiali kalba. Lietuvos karinės misijos buvo vykdomos Somalyje, Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje. Lietuva planuoja didinti sumas, skirtas OPV, tačiau šiuo metu neteikiama OPV Afrikai, todėl neišnaudojamas potencialas panaudoti OPV kaip instrumentą siekti kitų strategiškai svarbių Lietuvai tikslų. Lietuvos institucijos, organizacijos ir privataus sektoriaus atstovai savarankiškai vykdo veiklą Afrikoje, tačiau ši veikla nėra koordinuojama sistemiškai. Galima būtų išskirti 5 Afrikos Užsachario regiono valstybes, su kuriomis Lietuvos bendradarbiavimas vykdomas plačiausiame sričių spektre: Pietų Afrika, Gana, Nigerija, Etiopija, Kenija. 63

5. Rekomendacijos Nepaisant menkai išvystyto Lietuvos-Afrikos bendradarbiavimo, yra pagrindo manyti, kad toks bendradarbiavimas būtų abipusiai naudingas: Lietuvos verslo įmonėms Afrikos rinkos galėtų iš dalies kompensuoti menkstančius pardavimus į Rusijos ir NVS rinkas; bendradarbiavimas sprendžiant Afrikos vystymo klausimus ES lygmenyje įtvirtintų Lietuvos, kaip aktyvios ir geranoriškos ES narės, įvaizdį ir leistų daryti poveikį ES sprendimams Lietuvai aktualiais klausimais (pvz.: migracijos). Šioje ataskaitos dalyje bus pristatomos rekomendacijos, kaip Lietuva turėtų siekti intensyvesnio bendradarbiavimo su Afrikos šalimis. Rekomendacijos remiasi atlikta ES-Afrikos strateginę partnerystę reglamentuojančių dokumentų vertinimo analize, Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika apžvalga, Slovakijos ir Danijos gerosios patirties bendradarbiaujant su Afrikos valstybėmis analize, o taip pat apibendrintais rezultatais, gautais apklausus institucijų, turinčių didžiausią bendradarbiavimo su Afrika potencialą, atstovus: VšĮ Versli Lietuva. VšĮ Investuok Lietuvoje. Lietuvos Pramoninkų konfederacija. LR Valstybinė Maisto ir Veterinarijos Tarnyba. VšĮ Saulėtekio slėnis, mokslo ir technologijų parkas. Nevyriausybinė organizacija, užsiimanti studentų stažuotėmis, AIESEC. Kauno Technologijos Universitetas. Asociacija Nacionalinė Nevyriausybinių Vystomojo Bendradarbiavimo Organizacijų Platforma (NNVBOP). Asociacija Infobalt. Vilniaus universitetas. UAB Lietuvos energija. Lietuvos verslo konfederacija. Pirmiausia trumpai pristatomos bendros įžvalgos remiantis gerosios praktikos pavyzdžiais. Danijos ir Slovakijos politikos Afrikoje analizė rodo, kad artimoje ateityje Lietuvos politikai Afrikoje yra tinkamesnis Slovakijos pasirinktas veiklos būdas. Tokią išvadą lemia Lietuvos ir Slovakijos žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių panašumas, taip pat nesena politinių ir ekonominių reformų patirtis ir nedidelė postmodernių klausimų Lietuvos politikoje svarba. Lietuvos strategiją Afrikoje turėtų motyvuoti abipusės tvarios ekonominės naudos siekimas. Šiuo tikslu Lietuvai būtų pravartu sukurti kontaktų tinklą Afrikos verslo bendruomenėse ir draugiškus santykius su šio kontinento valstybių politiniais lyderiais. Naudodamasi Afrikos politikos ir verslo elito kontaktais, Lietuva mūsų šalies verslininkams turėtų kontinente kurti eksporto ir investicijų infrastruktūrą. Siekdama sukurti kontaktų tinklą su Afrikos politiniais ir verslo lyderiais, Lietuva turėtų: bendradarbiauti su Afrikos valstybėms politiniu lygmeniu, dalinantis Lietuvos reformų (sienų apsaugos, demokratinių rinkimų organizavimo) patirtimi. Bendradarbiavimas turėtų apimti aktyvią Lietuvos veiklą dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu: organizuojant mokymus, seminarus ir konferencijas Lietuvoje ir Afrikoje, taip pat aktyviai dalyvaujant atitinkamų daugiašalių organizacijų veikloje. Tokia bendradarbiavimo rūšis yra sąlyginai nebrangi ir leidžia kurti kontaktų tinklą su Afrikos šalių verslo ir politikos lyderiais; įgyvendinti strategiškai parinktus vystymo pagalbos projektus Afrikos regione. Lietuvai derėtų orientuotis į tokius vystymo projektus, kurie duoda greitą ir apčiuopiamą pridėtinę vertę dideliam gyventojų skaičiui, tokiu būdu būtų didinamas vietinių lyderių populiarumas ir jų išlikimo valdžioje galimybės; 64

dalyvauti su labiau patyrusiomis ES valstybėmis bendruose paramos Afrikos vystymui projektuose. Tokie bendri projektai leistų Lietuvai didinti savo matomumą Afrikoje ir megzti kontaktų tinklą su šio kontinento verslo ir politikos lyderiais už sąlyginai mažesnę kainą; Lietuva turėtų įtraukti Afrika besidominčias privataus verslo organizacijas į paramos vystymui projektų finansavimą mainais į pagalbą siekiant savo verslo tikslų Afrikoje; siekdama kurti eksporto ir investicijų infrastruktūrą mūsų šalies verslininkams Afrikoje, Lietuva turėtų plėsti garbės konsulatų tinklą, organizuoti verslo forumus ir panašius renginius Afrikoje, taip pat skatinti studentų mainus tarp Afrikos valstybių ir Lietuvos (ne vien gamtos mokslų ir medicinos, bet ir verslo vadybos ir finansų studijas). Lietuvoje mokslus baigę ir į Afriką grįžę studentai taptų Lietuvos ambasadoriais regione. Kituose skyriuose bendrais bruožais bus aptarta Lietuvos Afrikos valstybių santykių vystymo strategija, vėliau konkrečiau aptariamos šios strategijos dalys. 5.1. Lietuvos bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis strategijos gairės Plėtodama bendradarbiavimą su Afrikos šalimis Lietuva turi išmokti kitų Europos valstybių patirties pamokas, o taip pat išnaudoti jau esamas mūsų verslo ir nevyriausybinių organizacijų santykių su Afrika užuomazgas. Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines ir socialines aplinkybes, bendradarbiavimas su Afrikos valstybėmis turi būti motyvuojamas ekonomine nauda Lietuvai. Taip elgiasi Slovakija, į Lietuvą sąlyginai panaši Vyšegrado šalis, per pastaruosius 10 metų pasiekusi puikių rezultatų vystant santykius su Afrikos šalimis. Stiprinant bendradarbiavimą tarp verslo subjektų, pagausės kontaktų Afrikoje, tokiu būdu bus pradėtas arba išplėstas Lietuvos bendradarbiavimas su Afrikos valstyėbmis švietimo ir kultūros srityse, taip pat tarp Lietuvos bei Afrikos trečiojo sektoriaus organizacijų (NVO). Ekonominę naudą santykiuose su Afrika nepavyks pasiekti iš karto. Tam reikalingas parengiamasis darbas, pasitelkiant politinį, diplomatinį ir vystomąjį bendradarbiavimą. Siekdama praskinti kelią šalies verslo įmonėms į Afriką bei vėliau vystyti bendradarbiavimą palaikančią infrastruktūrą kitose srityse, Lietuva turėtų: atsižvelgiant į Lietuvos verslo subjektų jau vystomą veiklą Afrikoje, o taip pat į šalies įmonių vadovų įvardintas potencialias veiklos Afrikoje sritis, būtina identifikuoti perspektyviausias Afrikos valstybes, kuriose Lietuvos politikai ir diplomatai atliks intensyviausią parengiamąjį darbą sėkmingo ekonominio bendradarbiavimo kūrimui; įsitraukti į politinį bendradarbiavimą su pasirinktomis Afrikos valstybėmis tiek dvišaliu lygmeniu, tiek per ES ir kitas tarptautines platformas. Toks bendradarbiavimas leistų užmegzti gerus santykius su Afrikos valstybių politiniais lyderiais; suteikti Lietuvai naudingą vystomąją paramą pasirinktoms Afrikos valstybėms. Tokia parama leistų puoselėti gerus santykius su Afrikos valstybių lyderiais, taip pat užmegzti gerus santykius su vietos politikais, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis; skleistų teigiamą Lietuvos įvaizdį Afrikoje; sukurti Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimą palaikančią infrastruktūrą: rengti reguliarius verslo forumus, išvykstamąsias verslo misijas, plėsti konsulatų tinklą Afrikoje; skatinti studentų mainus tarp Lietuvos ir Afrikos universitetų, kad grįžę į savo šalis šie studentai taptų Lietuvos ir lietuviško verslo ambasadoriais. 5.2. Lietuvos verslo prioritetų identifikavimas Afrikoje Šiuo metu Lietuvos kompanijos eksportuoja mineralinį kurą, maisto produktus, trąšas. Be šių sektorių, Lietuvos verslo ir mokslo organizacijų atstovai potencialiai konkurencingais Lietuvos eksportais Afrikoje laiko farmaciją, lazerius, saulės baterijas, IT, biotechnologijas, logistikos ir 65

finansų paslaugas. Analizuojant dabartinę Lietuvos prekybos su Afrikos šalimis geografiją, o taip pat Slovakijos ir Danijos patirtį, paaiškėja, kad šie produktai ir paslaugos kai kurias Afrikos valstybes domina labiau nei kitas (žr. žemiau esančią lentelę). 4 lentelė. Afrikos valstybės, suinteresuotos Lietuvos verslo sričių plėtra Verslo sritis Maisto pramonė Trąšos Farmacija Lazeriai Saulės baterijos IT Suinteresuotos Afrikos valstybės Pietų Afrikos Respublika, Tanzanija, Nigerija, Egiptas, Kenija, KDR, Beninas Kenija, Dramblio Kaulo Krantas, Kamerūnas, Gana, Nigerija, Beninas, Burkina Fasas, Burundis, Egiptas, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Sudanas, Tanzanija ir Uganda Sudanas, Kenija, Nigerija, Eritrėja, Seišeliai Pietų Afrikos Respublika, Egiptas, Eritrėja, Gambija, Gvinėja, Kenija, Marokas, Nigerija, Sudanas, Tunisas ir Uganda Pietų Afrikos Respublika, Nigerija, Egiptas, Eritrėja, Gambija, Gvinėja, Kenija, Marokas, Sudanas, Tunisas ir Uganda Egiptas, Gambija, Gvinėja, Kenija, Marokas, Nigerija, Sudanas, Tunisas ir Uganda Žinoma, lentelėje pateiktą valstybių sąrašą galima papildyti. Tačiau čia išvardintos šalys gali būti vertinamos kaip pirmieji Lietuvos kontaktų su Afrikos žemynu taškai. Tai ypač pasakytina apie Pietų Afrikos Respubliką, Egiptą, Keniją, Nigeriją, Ugandą, Etiopiją valstybes, kurių verslo politikos ir verslo lyderiai yra išreiškę susidomėjimą bendradarbiavimu net keliose Lietuvai aktualiose srityse. Būtent su šiomis valstybėmis Lietuva turėtų įgyvendinti politinio ir vystomojo bendradarbiavimo projektus, skirtus užmegzti draugiškus santykius su jų politikos ir verslo lyderiais ir, jiems padedant, sukurti palankią aplinką Lietuvos prekybos ir gamybos plėtrai Afrikoje. 5.3. Lietuvos ir Afrikos politinis bendradarbiavimas Siekiant plėtoti politinį bendradarbiavimą su Afrikos valstybėmis, derėtų identifikuoti sritį ar sritis, kuriose veikdama Lietuva be didelių kaštų galėtų perduoti gerąją praktiką Afrikos valstybių politiniams lyderiams. Slovakijos URM, pavyzdžiui, tokia sritimi pasirinko gerosios pereinamojo laikotarpio patirties perdavimą Afrikai. Konkrečiau, Slovakija save pristato kaip saugumo sektoriaus reformos (SSR) instruktorę tiek dvišaliuose santykiuose su Afrikos valstybėmis, tiek JT ir kitose tarptautinėse organizacijose. Politinio bendradarbiavimo su Afrika pagrindu galėtų tapti pagalba sienų apsaugos ir muitinės veiklos organizavimo srityje. Saugodami išorinę ES sieną, Lietuvos pareigūnai, be abejo, yra įgiję daug vertingos patirties. Taip pat Lietuvos ekspertai galėtų dalyvauti rengiant laisvus ir skaidrius rinkimus Afrikos šalyse (ne vien kaip rinkimų stebėtojai, bet labiau kaip Afrikos vyriausybių konsultantai). Kai kurie Lietuvos politikai jau dabar dalyvauja tarptautinėse rinkimų stebėtojų komandose Afrikoje ir galbūt galėtų padėti Lietuvai bendradarbiauti su Afrika šioje srityje. Perspektyvą turėtų patirties dalijimasis energetikos infrastruktūros valdymo srityje. Tai gali būti vykdoma per ES pagalbos trečiosioms šalims projektus. Savaime suprantama, politinio bendradarbiavimo dalimi turėtų būti ekonominių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo pasirašymas su Afrikos valstybėmis. Svarbu pažymėti, kad politinis bendradarbiavimas su Afrikos valstybėmis turi vykti ne vien dvišaliu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Pasirinkusi politinio bendradarbiavimo sritį, Lietuva turėtų aktyviai veikti spręsdama tos srities problemas įvairiuose JT padaliniuose, taip pat ES platformoje. 66

Pavyzdžiui, Lietuva galėtų prisidėti prie probleminių Afrikos regionų demokratizacijos drauge su senosiomis ES narėmis dirbdama bendrose darbo grupėse (angl. Task Force). Šiuo formatu Slovakija ir Nyderlandai nuo 2011 metų įgyvendino visą eilę demokratizacijos, pilietinės visuomenės stiprinimo ir panašių projektų Tunise. Taip pat Lietuvos atstovai turėtų siekti vadovaujančių pozicijų su pasirinkto politinio bendradarbiavimo sritimi susijusiose tarptautinių organizacijų padaliniuose, organizuoti konferencijas, sprendžiančias šios srities problemas ir dalyvauti atitinkamuose renginiuose užsienyje. Toks aktyvumas, greta gerosios patirties perdavimo Afrikai, turėtų kelis teigiamus šalutinius poveikius Lietuvos verslui: Lietuvos atstovai pasirašytų svarbias bendradarbiavimą skatinančias sutartis su Afrikos šalimis, užmegztų tiesioginius kontaktus su aukšto rango politikais ir diplomatais iš šio kontinento. Geri santykiai su Afrikos valstybių lyderiais turėtų suteikti privalumą Lietuvai siekiant verslo plėtros šiame kontinente. 5.4. Lietuvos parama Afrikos vystymui Be gerų santykių su aukščiausio lygio Afrikos valstybių vadovais, Lietuvai reikia plėtoti draugiškus ryšius su vietiniais politiniais ir verslo lyderiais. Didelėse ir ypač decentralizuotose valstybėse šio lygmens pareigūnai dažnai turi ne ką mažesnę įtaką ekonominiams sprendimams, nei nacionaliniai lyderiai. Norint plėtoti ryšius su regioniniais (sub-nacionaliniais) politikais ir verslo lyderiais, Lietuva galėtų pasitelkti vystomojo bendradarbiavimo įrankius. Teikdama vystymo paramą, Lietuva ne tik taptų žinoma vietos gyventojams, bet ir užmegztų kontaktus su vietos verslu (dalyvausiančiu įgyvendinant vystymo projektus) ir svarbiausia susikurtų gerą reputaciją tarp vietos politinių lyderių, kurių populiarumą Lietuvos teikiamos paramos rezultatai turėtų didinti. Dėl to Lietuvai reikėtų teikti greitų ir apčiuopiamų rezultatų duodančią vystymo paramą. Ilguoju laikotarpiu Lietuva galėtų prisidėti prie įvairių projektų, teikdama OPV skirtingose šalyse pagal iš anksto nustatytus strateginius tikslus kitose srityse. Trumpuoju laikotarpiu vienu iš šios paramos pavyzdžių galėtų būti geriamo vandens tiekimas jo stokojančioms bendruomenėms. Lietuva įgijo šios srities patirties vadovaudama Goro provincijos Afganistane atkūrimo darbams, todėl vandens infrastruktūros kūrimo Afrikoje kaštai galėtų būti ne itin dideli. Taip pat geriamo vandens tiekimas duotų akivaizdžią naudą gyventojams, kurdamas teigiamą Lietuvos įvaizdį vietos politikų akyse. Parama baziniam švietimui arba aplinkosaugai nors ir labai reikalinga, norint sukurti tvarų ekonominį augimą Afrikoje būtų mažiau naudinga Lietuvai, kadangi pastangos šioje srityje duoda daug mažiau apčiuopiamų rezultatų, kuriuos vietos gyventojai pajunta praėjus ilgesniam laikui nuo paramos teikimo pradžios. Siekdama minimizuoti vystymo paramos Afrikai tiekimo kaštus Lietuva turėtų siekti išnaudoti Europos plėtros fondo, Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, Europos kaimynystės politikos priemonės, Stabilumo priemonės bei įvairių tematinių programų teikiamas finansavimo galimybes. Be to turėtų būti skatinamas lietuvių NVO įsitraukimas į ES ir kitų tarptautinių vystymo organizacijų, kurias finansiškai remia Lietuva, projektų įgyvendinimą. Tokiu būdu būtų skleidžiama teigiama žinia apie Lietuvą, o taip pat ugdomi Lietuvos žmogiškieji ištekliai darbui Afrikoje. Ilgainiui remiantis Danijos patirtimi derėtų skatinti Lietuvos verslo įmones pačias finansuoti vystomuosius projektus ir kitokią paramą Afrikos šalyse, siekiant sukurti teigiamą konkrečios Lietuvos įmonės įvaizdį ir draugiškus santykius su vietos politikais svarbioje rinkoje. Žinoma, tai yra tolimesnės ateities užduotis, nes kol kas, panašu, jog Lietuvos įmonės neturi tokias investicijas pagrindžiančių interesų Afrikoje. 5.5. Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimo palaikymo infrastruktūra Lietuvos verslo įmonės skundžiasi informacijos apie konkrečių Afrikos rinkų ypatumus stoka, kultūrinių bendradarbiavimo su afrikiečiais niuansų nežinojimu, taip pat diplomatinio Lietuvos 67

atstovavimo Afrikoje trūkumu. Užmezgusi draugiškus santykius su Afrikos valstybių politiniais ir verslo lyderiais Lietuva galėtų efektingai spręsti šias problemas. Informacijos apie verslo galimybes trūkumo problemą reikia spręsti Lietuvoje organizuojant verslo forumus / muges / pristatymus. Pirmąsias pastangas šioje srityje pernai pademonstravo įstaiga Versli Lietuva. Tokie pristatymai turi tapti periodiški ir sukonkretinti pagal tematiką: Afrika yra pernelyg didelis ir nevienalytis kontinentas, kad būtų galima viename renginyje prasmingai pristatyti jame esančias verslo galimybes. Vertėtų organizuoti atitinkamus renginius, skirtus svarbiems Afrikos regionams ir Lietuvos verslui aktualioms rinkoms. Į šiuos pristatymus derėtų kviesti Afrikos valstybių verslo ir politikos lyderius, prieš tai su jais užmezgus draugiškus ryšius politinio ir vystomojo bendradarbiavimo keliu. Taip pat reikia organizuoti išvykstamąsias / pažintines verslo misijas į Lietuvos verslui patrauklius regionus Afrikoje. Galbūt, Danijos pavyzdžiu, tokias keliones galėtų rengti Lietuvos privačios konsultacinės įmonės. (Greičiausiai šią galimybę pavyktų realizuoti kiek tolimesnėje ateityje, gausėjant su Afrika susijusių žmogiškųjų išteklių bei augant Lietuvos verslininkų susidomėjimui šiuo kontinentu. Artimiausiu metu verslo vizitus į Afriką turės organizuoti Lietuvos URM bei valstybinės įstaigos). Afrikoje Lietuvos delegacijas turėtų priimti vietos politiniai ir verslo lyderiai, su kuriais Lietuva jau būtų užmezgusi draugiškus santykius ekonominio ir vystomojo bendradarbiavimo keliu. Lietuvos įmonėms nusprendus užsiimti abipusiai naudinga prekybine arba gamybine veikla Afrikoje, taip pat būtų galima tikėtis formalaus ir neformalaus vietos lyderių palaikymo. Taip pat reikia spręsti diplomatinių atstovybių stokos Afrikoje klausimą, nors tai neturėtų būti daroma steigiant naujas ambasadas Afrikoje. Pirma, Lietuvos turimos ambasados Egipte ir Pietų Afrikoje gali sėkmingai atstovauti šalies verslo interesams kontinento šiaurinėje ir pietinėje dalyse. Kalbant apie Užsachario regioną, kol kas nėra aišku, kuriose šios didelės ir nevienalytės Afrikos dalies valstybėse bus sparčiausiai realizuojami Lietuvos verslo interesai. Dėl to prieš steigiant naują ambasadą būtų tikslinga palaukti ir įvertinti, kurioje Užsachario vietoje Lietuvos verslo plėtrai labiausiai reikalingas diplomatinis palaikymas. Kita vertus, Afrikoje būtina toliau plėsti garbės konsulatų tinklą. Ši priemonė nekainuoja brangiai, leidžia vystyti verslo kontaktus, taip pat padėti Lietuvos piliečiams, susiduriantiems su problemomis Afrikoje. Lietuvai būtų svarbiausia įsteigti konsulatus Afrikos valstybėse, labiausiai suinteresuotuose Lietuvos verslo siūlomomis galimybėmis (Benine, Eritrėjoje, Etopijoje, Kenijoje), o taip pat valstybėse, kuriose Lietuvos piliečiams taikomas bevizis režimas (Botsvanoje, Mauricijuje ir Tunise). Kokybiškų garbės konsulų paiešką turėtų palengvinti sėkmingai vystomi Lietuvos politinio ir vystomojo bendradarbiavimo projektai su Afrikos valstybėmis. Taip pat Lietuvai pravartu vystyti bendradarbiavimą kartu su kitomis valstybėmis, ypač turinčioms daugiau patirties ir labiau išvystytą naudingų kontaktų tinklą. Galiausiai Lietuva turėtų skatinti studentų ir dėstytojų mainus tarp mūsų šalies ir Afrikos universitetų, ne vien tradicinių Lietuvos stipriųjų sričių medicinos, technologijų bet ir verslo ir vadybos disciplinų. Trumpuoju laikotarpiu tokie mainai padėtų spręsti ryškaus studentų skaičiaus mažėjimo Lietuvos aukštosiose mokyklose klausimą, ilgainiui padėtų suformuoti Lietuvos verslo ambasadorių tinklą Afrikos valstybėse. Siekiant pritraukti Afrikos studentų srautus bei tyrėjus į Lietuvą, URM diplomatinės atstovybės galėtų plėsti kontaktų tinklą Afrikos regionų universitetuose, verslo asociacijose bei aktyviai pristatyti Lietuvos patirtį kuriant integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius), gerinant universitetų valdymą bei orientaciją į rinką, kuriant startuolių palaikymo ekosistemą. Taip pat Lietuvos universitetai turėtų būti skatinami pritraukti studentų iš Afrikos naudojantis tokiomis ES programomis kaip Erasmus+, Erasmus Mundus, Tempus ir Edulink. Ilgainiui reikėtų kurti Lietuvos universitetų alumnų tinklus Afrikoje, kurie galėtų generuoti naujų studentų srautą į Lietuvą. Be Lietuvos sukurtos verslo infrastruktūros, verslo įmonės turėtų būti skatinamos naudotis ir ES- Afrikos bendradarbiavimo formatų teikiamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, mokslo ir technologijų srityse veikiančios Lietuvos firmoms derėtų įsitraukti į ES mokslo ir technologijų programas 68

ERAfrica bei MIRA, kuriomis siekiama bendradarbiauti mokslo, technologijų tyrimuose, inovacijose ir tvariame vystyme. Taip pat Lietuvos įmonės turi būti skatinamos ieškoti galimybių bendradarbiaujant su labiau žinomomis Vakarų Europos įmonėmis. Ši praktika, puikiai pasiteisinusi Slovakijos atveju, yra taip pat skatinama Lietuvos eksporto plėtros 2014 2020 m. gairėse. Sukūrus atstovavimo Lietuvos verslo interesams infrastruktūrą Afrikoje, greičiausiai sustiprėtų jau šiuo metu užsimezgę mainai kultūros ir sporto srityse. Vis dėlto organizacijų, veikiančių šiose srityse, bendradarbiavimas laikytinas veikiau šalutiniu ekonominio bendradarbiavimo su Afrika stiprinimo poveikiu, nei šio bendradarbiavimo faktoriumi. Dėl to Lietuvai nėra poreikio aktyviai investuoti į kultūrinių mainų su Afrika vystymą. 5.6. Lietuvos ir Afrikos bendradarbiavimas ES platformoje Lietuvai dėl ribotų išteklių bendradarbiavimą su Afrika naudingiausia vystyti dvišaliu formatu. Vis dėlto aiškiai nustačius Lietuvos prioritetines kryptis, identifikavus sritis, kuriose turimas didžiausias potencialas, bendradarbiavimas gali būti vystomas įsitraukiant į viršnacionalinį lygmenį. Remiantis atliktomis ekspertų apklausomis bei atlikta ES-Afrikos partnerystės analize rekomenduojamos šios bendradarbiavimo priemonės ir siūlomos prioritetinės kryptys: 1. ES-AS Bendrosios strategijos prioritetas Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė. CAST NET PLUS programa Lietuvai patraukli dėl galimybės įsitraukti į bendradarbiavimą technologijų ir inovacijų srityje su Užsachario Afrikos regionu. Taip pat programa siekiama stiprinti ryšius tarp privataus verso ir viešojo sektoriaus. Šioje srityje Lietuva galėtų pasidalinti gerąja patirtimi su Afrikos valstybėmis, nes turi patirties kuriant mokslo slėnius, kuriuose artinamas mokslas ir privatusis sektorius. Lietuva pasižymi pažengusiomis informacinėmis technologijomis, todėl bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas šioje srityje. Lietuva galėtų aktyviau veikti kurdama Afrikos informacinę visuomenę, siųsti savo specialistus ar dalinantis gerąja praktika. Taip pat bendradarbiavimą galima vykdyti per INTERREG programą, kurios viena iš prioritetinių finansavimo teikimo krypčių yra tyrimai ir inovacijos. Paraiškas projektų finansavimui turi teisę teikti nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijos. Informacinės visuomenės partnerystė gali būti vykdoma IST-Africa programoje. Mokslo srityje bendradarbaviamas turi potencialą būti vystomas Erasmus+ programos rėmuose, skatinant darbuotojų mobilumą. 2. ES-AS Bendrosios strategijos prioritetas Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas. Prisidėti prie migracijos problemų sprendimo Lietuva turi galimybę aktyviai įsitraukdama į Rabato ir Chartumos procesus. Lietuvai naudinga prisidėti sprendžiant problemas dėl nelegalios migracijos iš Afrikos į ES. Tokiu būdu gerinami santykiai su pietinėmis ES valstybėmis narėmis, didinamas solidarumas tarp ES valstybių narių. Tuo atveju, jei paaštrėtų geopolitinė situacija Rytuose ir užplūstų nelegalių migrantų bangos iš rytinių kaimyninių valstybių, Lietuva galėtų tikėtis paramos iš pietinių valstybių, kurioms šiuo metu gelbsti spręsdama problemas. 3. ES-AS Bendrosios strategijos prioritetas Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. Lietuva turėtų ir toliau dalyvauti rinkimų stebėjimo misijose Afrikoje. Negana to, Lietuva, turėdama daugiapartinę sistemą, turi galimybę perduoti savo patirtį besivystančių Afrikos Užsachario regiono valstybėms, kuriančioms valstybės valdymo stabilumą. Kadangi ES-AS bendradarbiavimas neapsiriboja tik finansinėmis priemonėmis, Lietuvai pravartu aktyviai veikti gerosios praktikos pasidalinimo iniciatyvose, teikiant konsultacijas ir organizuojant konferencijas tose srityse, kuriose yra labiausiai pažengusi ir turi didžiausią potencialą bendradarbiauti. Pavyzdžiui, informacinių technologijų ir inovacijų srityje. Pažymėtina, kad sritis turėtų būti reglamentuota strateginiuose ilgalaikės perspektyvos dokumentuose, o jos plėtojimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu turėtų būti tęstinis procesas. Teoriniame tarptautinių santykių 69

diskurse tai vadinama mažosios valstybės sumanioji strategija : valstybė daugiašales ir dvišales strategijas nustato pagal turimus resursus ir nuosekliai vykdydama strategiją didina savo matomumą ES valstybių narių tarpe kaip tam tikros srities ekspertė. Tokiu būdu sėkmingai vykdant strategiją valstybė įgauna patikimos, tą sritį geriausiai išmanančios valstybės įvaizdį ir taip didina savo derybinę galią ES viduje. 81 Šiuo atveju, Lietuvai vykdant veiklas tam, kad aktyviai įsitrauktų į ES-AS bendradarbiavimą, siektina identifikuoti turimus išteklius ir pajėgumus, įvertinti užmegztus dvišalius santykius bei jų tikslus ir pagal tai reglamentuoti daugiašalio formato užsienio politikos prioritetus. Tik įvykdžius šį užsienio politikos formavimo žingsnį bus galima atsirinkti tinkamiausius ES-AS bendros strategijos prioritetus. 5.7. Apibendrinimas Siekdama vystyti abipusiai naudingą bendradarbiavimą su Afrikos valstybėmis, Lietuva turėtų: sudaryti ir atnaujinti prioritetinių valstybių Afrikoje sąrašą (žr. 4 lentelė); užmegzti dvišalį politinį bendradarbiavimą su šiomis Afrikos šalimis, o taip pat tarptautinėmis organizacijomis. Siūlyti perduoti Afrikos šalims gerąją patirtį sienų apsaugos, demokratiškų rinkimų organizavimo ir k.t. srityse. Politinio bendradarbiavimo metu kurti ir puoselėti šiltus santykius su Afrikos valstybių politiniais lyderiais; teikti paramą pasirinktų Afrikos šalių vystymui, orientuojantis į projektus, duodančius greitą ir apčiuopiamą pridėtinę vertę. Vystomojo bendradarbiavimo metu kurti ir puoselėti šiltus santykius su Afrikos valstybių vietos politiniais ir verslo lyderiais; naudojantis gerais santykiais su įvairaus lygmens Afrikos verslo ir politikos lyderiais, organizuoti bendradarbiavimo galimybių pristatymus, verslo delegacijų vizitus, garbės konsulatų tinklo steigimą, studentų mainus ir kitą bendradarbiavimui su Afrikos valstybėmis reikalingą infrastruktūrą; skatinti Lietuvos verslą savarankiškai įsitraukti į galimybių paiešką Afrikoje, taip pat remti vystomosios paramos teikimą Afrikos valstybėms, kuriose egzistuoja Lietuvos verslui aktualių galimybių; atsižvelgiant į Lietuvos pajėgumus ir turimus išteklius, ES lygmeniu Lietuvai palanku įsilieti į bendradarbiavimą su Afrika šiose sektorinės politikos srityse (ES-AS strateginio bendradarbiavimo prioritetinėse kryptyse): Mokslas, informatyvi visuomenė ir kosminė erdvė, Migracija, mobilumas ir darbo vietų kūrimas bei Demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisės. 81 A. Wivel and C. Howard Gron Maximizing Influence in the European Union after the Lisbon Treaty: From Small State Policy to Smart State Strategy 70

6. Priedai 1 priedas. Projekto tyrimo metodų ir duomenų šaltinių aprašymas: Veiklos Metodas Metodo taikymo aprašymas Duomenų šaltiniai 1. Etapas. Pasirengimas tyrimui Tyrimo apimties Ekspertinis Ekspertinio vertinimo metu Remiamasi projekto nustatymas, vertinimas parengtas tyrimo įgyvendinimo komandos turima tyrimo plano planas. Planas suderinamas su gerąja praktika parengimas perkančiąja organizacija. įgyvendinant kitus panašaus pobūdžio tyrimus. Konteksto Pirminiai šaltiniai: analizė Pirminių ir antrinių šaltinių analizė Siekiant įgyti išsamų suvokimą apie ES Afrikos dialogą, jo problematiką bei kontekstą, pradiniame projekto etape buvo vykdoma pirminių ir antrinių šaltinių analizė. Tyrimo metu buvo susipažįstama su projekto tematika susijusiais ankstesniais tyrimais ir studijomis bei statistiniais duomenimis. Šis tyrimo metodas leido geriau suprasti projekto uždavinius, įvardinti suinteresuotas šalis, suformuluoti projekto klausimus bei suvokti laukiamų rezultatų svarbą. Šioje tyrimo dalyje buvo atliekama bendrųjų ES Afrikos strateginę partnerystę reglamentuojančių dokumentų analizė. Bendroji Afrikos ES strategija; Afrikos ES strategijos veiksmų planai (2008 2010 m., 2011 2013 m., 2014 2017 m.); Kiti aktualūs ES teisės aktai, strateginiai dokumentai. Antriniai šaltiniai: Aktualūs tyrimai Afrikos ir ES bendradarbiavimo tema. 2. Etapas. ES-Afrikos partnerystės reglamentavimo analizė ir priemonių efektyvumo vertinimas ES-Afrikos strateginio bendradarbiavi mo analizė Pirminių ir antrinių šaltinių analizė Siekiant įgyti išsamų suvokimą apie Lietuvos įsitraukimą į ES Afrikos dialogą bei jo problematiką buvo vykdoma pirminių ir antrinių šaltinių analizė. Tyrimo metu buvo susipažįstama su Lietuvoje vykdytais projektais ir iniciatyvomis, susijusiomis su Afrikos šalimis. Šioje tyrimo dalyje buvo atliekama: Lietuvos užsienio Pirminiai šaltiniai: LR Vyriausybės programa (2012-2016 m). Antriniai šaltiniai: Aktualūs tyrimai ir straipsniai Afrikos ir Lietuvos bendradarbiavimo tema. 71

Įgyvendintų ES Afrikos strateginio bendradarbiavi mo priemonių sąrašo analizei sudarymas Įgyvendintų ES Afrikos strateginio bendradarbiavi mo priemonių vertinimas Pirminių ir antrinių šaltinių analizė Lyginamoji analizė politiką reglamentuojančių dokumentų analizė; Lietuvoje jau įgyvendintų bei šiuo metu vis dar įgyvendinamų projektų ir iniciatyvų, susijusių su Afrika analizė. Siekiant įvertinti ES vykdytų strateginio bendradarbiavimo su Afrika priemonių efektyvumą, visų pirma, buvo surinkta ir sustruktūrizuojama pirminiuose ir antriniuose šaltiniuose pateikta informacija apie ES vykdytas bei šiuo metu vykdomas strateginio bendradarbiavimo su Afrika priemones, pasiektus rezultatus. Antrinių šaltinių analizės metu atkreiptas dėmesys į jau atliktus tyrimus bei publikacijas, susijusias su vykdytų priemonių analize bei tolimesnių perspektyvų vertinimu. Šis metodas padėjo kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti ES vykdytų priemonių efektyvumą ir tęstinumą. Pirminiai šaltiniai: Kiti aktualūs teisės aktai, strateginiai dokumentai. Antriniai šaltiniai: Aktualūs tyrimai ir studijos ES vykdytų priemonių tema; Vykdytų priemonių rezultatų aprašymai ir ataskaitos. Pirminiai šaltiniai: Bendrosios ES-Afrikos strategijos veiksmų planai (2008-2010; 2011-2013; 2014-2017). 3. Giluminė Danijos ir Slovakijos gerosios praktikos analizė ES šalių giluminei įsitraukimo į ES- Afrikos partnerystę analizei pasirinkimas Ekspertinis vertinimas Ekspertinio vertinimo metu buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis atrinktos dvi ES šalys giluminei strateginės partnerystės su Afrika analizei: ekonominis ir politinis panašumas su Lietuva; santykių su Afrika išsivystymas; informacijos prieinamumas (tyrimų skaičius, pirminių šaltinių šalių atstovų pasiekiamumas ir kt.); teisinės bazės aktualumas Lietuvos kontekstui ir k.t. 1 2 etapo išvados 72

Giluminė dviejų pasirinktų ES šalių įsitraukimo į ES Afrikos strateginę partnerystę analizė Lyginamoji analizė Atvejo analizė Atliekant lyginamąją analizę, remiantis ekspertinio vertinimo metu sudarytais kriterijais, buvo atrinktos dvi šalys (iš Skandinavijos regiono - Danija, iš Višegrado šalių - Slovakija), kurių turima ES Afrikos strateginės partnerystės patirtis buvo analizuojama šiame tyrimo etape. Siekiant įgyti gilų suvokimą apie dviejų pasirinktų valstybių įsitraukimą į ES Afrikos dialogą, jo problematiką bei kontekstą, buvo vykdoma išsami atvejo analizė. Lyginant pasirinktų šalių patirtis buvo siekiama nustatyti šių šalių gerąją praktiką, iš kurios Lietuva galėtų pasimokyti, taip pat nustatyti šioms šalims kilusias problemas, įgyvendinant ES Afrikos partnerystės priemones. Remiantis nagrinėjamų šalių praktika, buvo nustatytos galimos Lietuvos Afrikos bendradarbiavimo sritys bei potencialios veiklos. 4. Etapas. Lietuvos veiklos Afrikos atžvilgiu apibendrinimas Dokumentų analizė ir ekspertinis vertinimas Dokumentų analizė Tyrimo metu buvo analizuojamas Lietuvos-Afrikos bendradarbiavimas bei Lietuvos įsitraukimas į ES į partnerystės su Afrika strategijas. Informacijos šaltiniai: veiklos metu nustatyti vertinimo kriterijai; Aktualūs tyrimai Afrikos ir kitų ES valstybių bendradarbiavimo tema. Pirminiai šaltiniai: Skandinavijos ir Višegrado valstybių statistiniai rodikliai; Skandinavijos ir Višegrado valstybių teisinė bazė; Skandinavijos ir Višegrado valstybių strateginiai veiklos planai; Kiti aktualūs minėtų šalių ir ES teisės aktai, strateginiai dokumentai. Antriniai šaltiniai: Aktualūs tyrimai ir studijos Afrikos ir pasirinktų valstybių bendradarbiavimo tema; Ataskaitos, aprašančios vykdytas veiklas bei šių veiklų naudą; Pasirinktų valstybių užsienio reikalų ministerijų veiklos planai ir ataskaitos. Pirminiai šaltiniai: LR Vyriausybės programa (2012-2016 m.) 5. Etapas. Rekomendacijos Lietuvos Afrikos strateginio bendradarbiavimo vystymui Galimų Lietuvos Afrikos Giluminiai interviu ir Šioje veikloje, remiantis 1 3 etapo rezultatais, buvo Kreiptasi į šias institucijas: VšĮ Versli Lietuva ; 73

strateginio bendradarbiavi mo sričių nustatymas Identifikuoti didžiausią potencialą turinčias priemones ES- Afrikos strateginės partnerystės kontekste. ekspertinis vertinimas Giluminiai interviu ir ekspertinis vertinimas nustatytos potencialios ateities iniciatyvos bei galimos Lietuvos bendradarbiavimo su Afrika sritys. Tyrimo metu buvo organizuojamos diskusijos įtraukiant skirtingas interesų grupes. Diskusijų metu buvo siekiama identifikuoti pagrindines problemas, priežastis bei galimus sprendimus siekiant padidinti Lietuvos įsitraukimą į strateginę partnerystę su Afrikos šalimis. Diskusijų metu buvo išsakytos nuomonės, gerosios praktikos vertinimai ir lūkesčiai. Diskusijų išvadomis ir ekspertinio vertinimo metodu buvo išskirtos palankiausios Lietuvai bendradarbiavimo sritys. Pasitelkiant ekspertinio vertinimo metodą apibrėžtas Lietuvos interesas bendradarbiavimo su Afrika kontekste ir identifikuotos didžiausią naudą Lietuvai atnešančios strateginės partnerystės sritys. VšĮ Investuok Lietuvoje ; Lietuvos Pramoninkų konfederacija; Saulėtekio mokslo ir technologijų parka; LR Valstybinė Maisto ir Veterinarijos Tarnyba; Nevyriausybinė organizacija užsiimanti studentų stažuotėmis AIESEC ; Kauno Technologijos Universitetu; Lietuvos energija. Aukščiau minėti respondentai. 74

2 priedas. Afrikos Užsachario regiono valstybių žemėlapis 82 82 https://africasubsahariana.files.wordpress.com/2013/10/pac3afsos-2.png 75