abc02 copy.indd

Nr.2 www.sveikatosabc.lt ISSN 1648-1658 4.89 Lt SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS 2007 m. vasaris Kas nutiko VYRAMS? Daugiau skaidulų MAŽIAU LIGŲ Iš mamos DIENORAŠČIO Prisiekę medikai PILIŲ NESTATO Gydytojas Romas Mačiulaitis Šokio SŪKURYJE Vitaminų ir mineralinių medžiagų PASLAPTYS Nuo Atlanto iki RAMIOJO VANDENYNO

TURINYS Mėnesio interviu 6 Prisiekę medikai pilių nestato Iš LNK TV laidos 11 Kalis širdies mineralas 14 Stiprus organizmas nebijo ligų 46 Daugiau skaidulų mažiau ligų Verta žinoti 16 Kaip sušilti? 37 Eime į sporto klubą! Psichoterapeutas pataria 18 Susiskaidžiusi asmenybė. Ar tai natūralu? Skaitytojų pageidavimu 20 Vitaminų ir mineralinių medžiagų paslaptys Jūsų vaikas 22 Iš mamos dienoraščio Netradicinė medicina 24 Šokio sūkuryje Laisvalaikio minutės 26 Nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno Skaitytojų laiškai 30 Įniršis Vyro sveikata 32 Kas nutiko vyrams? Moters sveikata 34 Gelbėkit! PMS! Grožis ir sveikata 38 Brandi oda Gyvenimo istorijos 40 Tarsi balta, kiek netikėta pasaka... Sveiki namai 42 Jauki ir miela... svetainė Gamtos vaistinė 45 Laumės šluotos Sveika mityba 48 Raudoni, sultingi, saldūs Jūsų bendraminčiai 50 Mokomės rūpintis sveikata Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 3

REDAKTORĖS ŽODIS Įsismarkavusi žiema užpustė laukus, sukaustė ežerus. Tik ne mūsų širdis... Tai liudija Jūsų laiškai, mieli skaitytojai. Juose randame nuoširdžių ir puikių patarimų, pasiūlymų. Iš Jūsų laiškų semiamės idėjų, kaip mūsų žurnalą padaryti dar įdomesnį ir naudingesnį Jums. Tikra staigmena buvo Rasos Norkutės laiškas ir jos rašinys. Man gydytojai neprognozavo ateities, tik sakė: Jei labai norėsi galėsi gyventi, pasakojo apie save Rasa. Aš gyvenu. Iš jos gyvenimo tikrai yra ko pasimokyti. Atskleidusi ilgai slėptą rašytojos talentą, moteris atrado savo pašaukimą rašyti. Atrasti tikrąjį pašaukimą yra kur kas svarbiau, nei pasistatyti rūmus. Tai gali patvirtinti ir mūsų kalbintas gydytojas nefrologas Romas Mačiulaitis, daug keliavęs po pasaulį, bet visada grįžtantis atgal, į Lietuvą. Jei visi mes viską mesime ir išvažiuosime į amerikas, kas liks iš mūsų namų? retoriškai klausia mūsų pašnekovas. O ką manote Jūs, mieli skaitytojai? Išsakykite savo nuomonę laiškuose, pasidalykite mintimis, gyvenimo patirtimi. Juk mes tokie skirtingi. Džiaugiamės, juokiamės, pykstame... Būna, kad nepajėgiame suvaldyti savo jausmų, pratrūkstame apimti nerimo... Atsakymo, kodėl taip nutinka, ieškokite naujame žurnalo numeryje. Ir nebūkime abejingi savo sveikatai! Daugelio medikų nuomone, būtent abejingumas sveikatai ir paprasčiausių gamtos dėsnių nepaisymas yra pagrindinė daugelio mūsų ligų priežastis. Tik gamta gali sudėti į vieną žolytę tiek veikliųjų medžiagų, kad jos veiktų mūsų organizmą. O jeigu dar prisiminsime, kad kiekvienas augalas kaupia mums reikalingą energiją, suprasime, kodėl Rytų išminčiai rūpesčių kamuojamam žmogui pasiūlydavo žolelių arbatos, sako dr. Dalia Sekmokienė. Tačiau neverta aklai atmesti ir mokslo laimėjimų. Jei esame nusilpę po ligos, pervargę, vartokime vitaminų ir mikroelementų. Baigiantis žiemai, mūsų organizmui jų labai trūksta. Juk pavasaris ateis dar negreit... O jei norite išgirsti dar daugiau sveikatos patarimų, susitikti su bendraminčiais, ateikite į Aconitum klubo susitikimus (žr. skelbimą p. 51). Geros Jums sveikatos, puikios nuotaikos, optimizmo! O mes lauksime Jūsų laiškų. Rašykite! Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė Leidžia UAB Sveikatos ABC ISSN 1648-1658 Redakcijos adresas: p.d. 852, 44034 Kaunas Telefonas: 32 80 08 Faksas: 33 84 87 El. paštas: redaktore@sveikatosabc.lt Sveikatinimo, profilaktikos ir gyvenimo būdo žurnalas 2007 m. vasaris Nr. 2 Vyriausioji redaktorė Rima Balanaškienė Redaktorė Laima Junevičienė Konsultantas Laimis Akramas Bendradarbiai Vaida Leškevičiūtė Ieva Paulauskienė Gražina Vasiliauskienė Mantas Jakimavičius Eligijus Bielinskas Greta Parakevičiūtė Jūratė Petrošiūtė Kęstutis Merkys Silvija Šileikaitė Martynas Juzėnas Vida Pečiulytė Daiva Bertulienė Dizaineriai Paulius Strazdas Andrius Vereikis Telefonas reklamai: 8 686 06166 Kaina 4,89 Lt Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami www.sveikatosabc.lt Spausdino UAB Regrafas Piliakalnio g. 3, LT-46224 Kaunas Kokybės telefonas 8 37 441111 4 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Išsėtinė sklerozė liga visam gyvenimui Mano dukrai dar tik 28-eri. Tačiau jai diagnozavo išsėtinę sklerozę. Ji pati nieko nepasakoja apie jai diagnozuotą ligą, bet man labai neramu. Prašau šiek tiek plačiau papasakokite, kas tai per liga? Dėkoju. Išsėtinė sklerozė pažeidžia centrinę nervų sistemą, t. y. galvos ir nugaros smegenis. Susirgus šia liga irsta nervinių skaidulų dangalas mielinas, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų vietose susidaro uždegimo židiniai; vėliau jų vietoje susidaro randai, lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga ir pavadinta išsėtine (daugine) skleroze. Priklausomai nuo to, kuri smegenų vieta pažeidžiama, žmogus praranda kalbą, nevaldo galūnių, sutrinka rijimas. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai atsiranda 20 40 metų žmonėms. Vyresni nei 50 metų žmonės suserga retai. Moterys serga dažniau nei vyrai. Ligos simptomai gali pasireikšti kiekvienam susirgusiajam šia liga skirtingu laiku ir skirtingais požymiais. Daugeliui žmonių, susirgusių išsėtine skleroze, ilgą laiką gali nebūti jokių simptomų. Dažniausias simptomas nuovargis, nes ši Kai trūksta jodo Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT klastinga liga paveikia visus organus. Išsėtine skleroze pasaulyje serga daugiau nei 1 milijonas žmonių, Europoje apie 500 tūkstančių, Lietuvoje šis skaičius gali siekti apie 1,6 tūkst. žmonių. Kasmet Lietuvoje išaiškinama apie 80 naujų ligos atvejų. Nors atliekama daugybė tyrimų, išsėtinės sklerozės konkrečios priežastys dar nežinomos. Manoma, kad ligai atsirasti gali turėti įtakos virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Kol kas išsėtinė sklerozė nėra išgydoma. Sergantiesiems išsėtine skleroze labai reikia artimųjų ir to paties likimo žmonių paramos bei palaikymo, nes ligai progresuojant ne kartą tenka prisitaikyti prie ligos padarinių. Lietuvoje veikia 8 išsėtine skleroze sergančiųjų draugijos, kurių nariai dalijasi patirtimi ir vienas kitą palaiko. Redakcija Man diagnozuota struma. Dabar jaučiuosi visai neblogai. Gydytoja sako, kad jokio gydymo dar nereikia. Jeigu liga progresuos, reikės vartoti vaistų, gali prireikti ir operacijos. Kas tai per liga, galbūt ją įmanoma įveikti žolelėmis? Gūžys (struma) labiausiai paplitusi endokrininė liga. Daugiau nei 90 proc. visų skydliaukės ligų sudaro gūžiai. Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjusi skydliaukė) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiranda mazgų). Dažniausia šios ligos priežastis yra jodo trūkumas. Gūžiu dažniausiai sergama tuose regionuose, kuriuose trūksta jodo. Kita priežastis padidėjęs skydliaukės hormonų poreikis (lytinis brendimas, klimakterinis periodas, nėštumas). Tuomet sergama vadinamuoju sporadiniu gūžiu. Pagrindinis ligos simptomas padidėjusi skydliaukė. Gali būti trys skydliaukės padidėjimo stadijos: 1-oji gūžys matomas tik atlošus galvą; 2-oji gūžys matosi esant normaliai galvos padėčiai; 3-oji gūžys matosi iš toli. Kol nėra komplikacijų, sergantysis nieko nejaučia, dažnai net nežino turintis gūžį. Dažniausiai liga nustatoma atsitiktinai. Jei gūžys užauga labai didelis, jaučiamas dusulys, spaudimas kakle, valgant springstama. Kita komplikacija ima formuotis skydliaukės mazgai, todėl skydliaukės funkcija tampa aktyvesnė ir pradeda gaminti per didelį kiekį hormonų. Atsiranda hipertireozės (padidėjusios skydliaukės funkcijos) požymių. Laboratoriniai tyrimai (skydliaukės hormonų tyrimai) būna normalūs, nerodo jokių pakitimų. Tačiau tiriant skydliaukę echoskopu, nustatomas jos padidėjimas, neretai aptinkami ir susiformavę mazgai. Jei mazgai dideli, atliekama aspiracinė skydliaukės mazgo punkcija, paimta medžiaga tiriama mikroskopu. Tai daroma norint atmesti skydliaukės vėžio diagnozę. Jaunesnio amžiaus pacientai dažnai gydomi skydliaukės hormonais. Gydymas trunka apie metus. Vėliau skiriama jodo profilaktika. Profilaktinė paros jodo dozė yra 200 mikrogramų. Jei yra susiformavę dideli mazgai (ypač jeigu jie spaudžia kaklo organus) arba yra bent menkiausias įtarimas, kad gali būti vėžys, daroma operacija. Kitokiais būdais vaistais ar vaistažolėmis mazgų pašalinti nepavyks. Geriausia profilaktika pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai jodo. Tam labai tinka joduota druska, taip pat įvairūs maisto papildai, turintys daug jodo. Redakcija IŠ REDAKCIJOS PAŠTO Būkime DRAUGAI 33 metų, 160 cm ūgio tamsiaplaukė, mėlynakė moteris (zodiako ženklas avinas), išsiskyrusi, vaikų neturinti, paprasta, nuoširdi, ištikima, norėtų susipažinti su vyru rimtai draugystei (tel. 8-649-38084). Jeigu Tu ieškai ne metų, o moters ir žvelgi į jos vidų, ir jei ieškai rimtos draugystės, tai manau, kad neturi esmės metų ar dvejų skirtumas. Aš esu išsituokusi, 45 metų, turiu sūnų, kuris jau suaugęs ir gyvena savo gyvenimą. Noriu sutikti draugą, ir svarbu ne tai, kiek jam metų, o kad būtų ištikimas, draugiškas, stipri asmenybė. Man rūpi žmogaus vidus. Jei ieškai tokios moters, skambink (Vida, tel. 8-670-86114). Noriu susipažinti su vieniša moterimi nuo 58 iki 65 metų (vaikai ne kliūtis). Man 62-eji, esu viskuo apsirūpinęs, gyvenu Šakių rajone, netoli miestelio. Ieškau moters rimtam gyvenimui. Aš esu vienišas, turiu 3 ha žemės, neblogus trobesius. Lauksiu skambučio vakare po 19 val. Mano telefonas 8680 84157. Rašau norėdamas susipažinti, susidraugauti, pamilti ir ateityje būti kartu. Esu 1,8 m ūgio, mėlynakis 26-erių metų vaikinas. Mano vardas Mindaugas. Giliai širdyje esu didelis romantikas. Nuotykių neieškau, bet ieškau merginos, vyresnės už save keliais metais. Noriu pamilti ir būti mylimas. Gyvenu Kaune. Tad jeigu sudominau, paskambink. Mano telefonas 8646 65440 Jei norite susirasti draugą (-ę), rašykite mums redakcijos adresu: p.d. 852, Kaunas JŪSŲ SKELBIMUS SPAUSDINAME NEMOKAMAI. SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 5

MĖNESIO INTERVIU PRISIEKĘ MEDIKAI pilių nestato atmetu dar ir kito motyvo vaikystėje patirto skausmo, kai nuskendo mano jaunesnysis brolis. Tada vaikiškoje galvoje kirbėjo priekaištas medikams, kodėl jie nesugalvoja tokių vaistų, kurie padėtų atgaivinti žmogų, kodėl negali žmogaus kaip kokio nors mechanizmo sumontuoti iš pavienių dalių? Žinoma, tai buvo naivūs vaikiški išvedžiojimai, bet dabar matome, kaip viskas keičiasi, kokia pažanga pasiekta kamieninių ląstelių, organų transplantavimo srityje galima sakyti, žmogus iš dalių surenkamas... Farmakologas ir gydytojas nefrologas Romas Mačiulaitis nei tiesiogine, nei perkeltine prasme pilių nestato. Anot jo, pasistačius vieną rūmą, gali pajusti, kad to negana. Užsimanysi antro, trečio už kolegos ar kaimyno pranašesnio O tada nebeliks laiko svarbesniems dalykams, tikram gyvenimo pašaukimui. Kur jau ten pilis statyti ar imtis nerealių projektų, jeigu ir šiaip sukiesi tarp trijų pareigų?! Kiek ir kur bedirbtų, p. Romas stengiasi išlikti teisingas. Toks mediko gyvenimo credo. Dvi su medicina susijusios specialybės išskirtinis atvejis. Kas kam labiau padeda: farmacija gydytojo praktikoje ar gydytojo praktika farmakologijoje? Sakyčiau, ir viena, ir kita. Gydytojo darbe labai praverčia farmacijos žinios, o farmakologijoje remiuosi gydytojo patyrimu. Tai vienas su kitu susiję dalykai ir galiu tik pasidžiaugti turėdamas dvi specialybes. Esate tikras kaunietis, gimęs ir augęs šiame mieste? Ne. Gimiau Sovetske, Kaliningrado srityje, nes iš lagerių grįžusiai mamai (politinei kalinei) nebuvo lemta apsigyventi Lietuvoje. Taigi ir man, kaip tam kygnešiui, dvi žiemas teko minti taką per Nemuno ledą į lietuvišką mokyklą Panemunėje. Vėliau šeima persikėlė į Kauną, čia baigiau 6-ąją vidurinę mokyklą. Kas turėjo įtakos profesijos pasirinkimui? Tikriausiai įkvėpė mamos pavyzdys. Tuo metu, kai mamą suėmė (kaip partizanų ryšininkę), ji buvo medicinos instituto studentė. Suprantama, grįžusi iš lagerio, mama negalėjo baigti instituto. Tai, ko gero, ir paskatino mane siekti jos pasirinktos specialybės. Ne- Tikriausiai mokėtės gerai, jeigu pasirinkote to meto prestižinį institutą. Tik kodėl nestojote iškart į Gydomąjį fakultetą? Bandžiau, ir ne vieną kartą, bet nepasisekė. Kai nepatekau į Gydomąjį fakultetą, man pasiūlė studijuoti farmaciją. Žinoma, sutikau. Po pirmojo kurso vėl pabandžiau stoti į Gydomąjį. Ir vėl likimas nusprendė kitaip po egzaminų reikėjo kiek luktelėti, be to, tuo metu gavau šaukimą į kariuomenę... Tad grįžau į Farmacijos fakultetą. Bet nesėkmės neužgniaužė gydytojo pašaukimo? Baigęs Farmacijos fakultetą, iš karto įstojau į Gydomojo fakulteto antrąjį kursą, o jau bebaigdamas Gydomąjį fakultetą pradėjau skaityti klinikinės farmakologijos paskaitas. Vėliau, kai atsirado nefrologijos rezidentūra, baigiau šią rezidentūrą ir tapau gydytoju nefrologu. Įsidarbinau Nefrologijos klinikoje, bet ir su Farmakologijos katedra neatsisveikinau. Iki šiol skaitau paskaitas studentams. Kuo skiriasi dabartinis studentas nuo Jūsų laikų studento? Skirtumas labai didelis. Anksčiau jaunimo pasirinkimą dažniausiai lemdavo palankus socialinis gydytojo statusas geras, ramus darbas. Dabar lemia ne tai. Dabartinis studentas yra pakankamai motyvuotas, žino, ko nori ir kas jo laukia ateityje. Tačiau jaunimą suskirstyčiau į dvi grupes: vienus atveda pa- 6 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

šaukimas, šie žmonės nuoširdžiai siekia žinių, kurias galėtų pritaikyti Lietuvoje; kitiems universitetas yra savotiškas tramplinas į Vakarus, kur tikisi susirasti pelningesnį darbą, geresnes sąlygas. Ir to jie neslepia. Žodžiu, motyvaciją turi ir vieni, ir kiti. Nauja studentų atrankos sistema, mano manymu, nėra tobula, ji turi nemažai trūkumų. Daugelis įstojusiųjų nepatempia studijų. O gal tai mūsų, dėstytojų, kaltė, gal per daug iš studentų reikalaujame? Bet akivaizdu, kad pasikeitus studijų sistemai studentams sunkiau siekti žinių. Kas šiuo metu Jums yra nefrologija ir kas farmakologija? Vienam darbui atiduodu savo širdį, kitam skiriu nemažai laiko. Žinoma, širdis yra ten, kur jos labiausiai reikia nefrologijoje. Be paskaitų studentams Klinikinės farmakologijos padalinyje, turiu dar ir farmakologo pareigas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje atstovauju Lietuvai Londone veikiančiame Vaistų vertinimo ir jų registravimo komitete. Kas mėnesį važiuoti į Londoną yra gana varginantis darbas, bet jis susietas su ekonominiais interesais. Žodžiu, sukuosi per tris darbus kaip ir kiekvienas lietuvis, kuris stengiasi išgyventi Lietuvoje. Bet labiau pasikaustęs esate klinikinės farmakologijos srityje. Juk ir disertaciją apsigynėte šia tema Taip, disertaciją apsigyniau iš klinikinės farmakologijos. Tam buvo palankios sąlygos. Galime didžiuotis, kad Lietuvoje turime vieną didžiausių Rytų Europoje biotechnologinių vaistų gamintojų. Mūsų interesai sutapo: vaistų gamintojas buvo suinteresuotas preparatų klinikiniais tyrimais, o aš, rengdamas disertaciją, taip pat turėjau atlikti klinikinius tyrimus. Duomenis rinkau apie penkerius šešerius metus. Žinoma, galėjau ir anksčiau apsiginti, bet laiko stoka neleido paspartinti darbų. Ir tada, ir dabar turėjau daug mokslinių ar akademinių įsipareigojimų. Šiuo metu daug laiko tenka skirti farmakologiniam ekspertavimui Londone. Kiekvieną mėnesį į Londoną reikia išsiųsti komentarus apie vieną ar kitą, kartais ir keletą vaistų, o tam, kad parengčiau komentarus, reikia įsigilinti į dviejų šalių atliktas ekspertizes, perskaityti po kelis šimtus puslapių išvadų ir nustatyti, ar viskas gerai, ar nieko netrūksta. Tai milžiniškas darbas. Tiesa, dirbu ne vienas, esu subūręs aštuonių specialistų komandą. Prieš kelerius metus ėmėmės ambicingo projekto: užuot teikę atsiliepimus apie kitų šalių atliktą vieno ar kito vaisto ekspertizę bei jo įvertinimą, pretendavome patys tai atlikti ir kitiems pasiūlyti vertinti mūsų pastangas. Be abejonės, tai buvo ambicingas nedidelės Rytų Europos valstybės projektas, bet mes išsikovojome tokią teisę. Šiemet jau gana sėkmingai baigsime vadinamąją centrinę vaistų registraciją. Farmakologijos prasme, tai didžiulis laimėjimas ir tarptautinis mūsų šalies pripažinimas. MĖNESIO INTERVIU Tikriausiai tai ne vienintelis pasiekimas, kuriuo teisėtai galite didžiuotis. Ar buvo ir kitų reikšmingų darbų? Teko vadovauti darbo grupei, rengusiai pirmąjį Vaistų įstatymą. Su kolegomis esame parengę kelis didelius projektus ES paramai gauti. Vienas jų dėstytojų mainų programa, pagal kurią mūsų dėstytojai važiavo į Belgiją, Ispaniją bei kitas šalis ir ten sėmėsi žinių, patirties. Kitas projektas leido bibliotekoje įkurti kompiuterinę klasę. Su KTU parengėme tęstinio mokymo apžvalgą, o su Higienos institutu antibiotikų racionalaus vartojimo mokymo ir intervencijų programas. Visiems šiems projektams įgyvendinti gavome ES paramą. Ar visus sumanymus Jums pavyko įgyvendinti? Nepavyko įkurti klinikinės farmakologijos laboratorijos. Tiesiog rankų pritrūko. Žinoma, tam ir lėšų reikia, ir pasirengimo. Tačiau tai, manau, laiko klausimas. Ar Jums svarbu, ką apie Jus galvoja kolegos? Žinoma, svarbu. O dar svarbiau, ką galvos po 10 ar 20 metų. Gal ir daugiau užsimočiau, bet visuomet pagalvoju, ar verta, ar tai duos norimą rezultatą. Ką kolegos pagalvos, jeigu pradėsiu ir nebaigsiu arba nepasiseks? Avantiūros nemėgstate? Imatės tik tų darbų, kurių sėkme esate įsitikinęs? Kiekvienoje kūrybinėje veikloje yra šiek tiek avantiūros elementų. Bet tuo kūryba ir žavi ji ne visuomet gali būti tiksliai prognozuojama. Tačiau reikia labai gerai pasverti, ko imtis, o ko atsisakyti. Viskam nepakanka laiko. Ar dažnai sakote ne? Dažniau negaliu pasakyti ne. Tai yra viena mano silpnybių, kurių stengiuosi atsikratyti. Prisiėmęs smulkių darbų, papildomų pareigų ar įpareigojimų, jaučiuosi labai prastai. Klinikinės farmacijos stažuotės Harvarde metu Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Algirdas Lukoševičius įsuko manyje nepaprastą gyvenimo tempą SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 7

MĖNESIO INTERVIU Tolimoji Amerika... Kažkas svetima ir tolima... Caritas vaistinėje Ar esate pakantus kitų žmonių silpnybėms? Jeigu matau, kad žmogus silpnokas, bet turi stiprią valią ir sugebėtų pasikeisti, spaudžiu jį, kad keistųsi. Bet jeigu žmogaus valia silpna iš prigimties čia jau nieko nepadarysi. Manau, laužti žmogų reikia, kol jis jaunas. Toks požiūris į jauną žmogų gal ir užtraukia kirvio vardą. Koks didžiausias Jūsų privalumas? Darbštumas. Manau, be darbštumo nieko neįmanoma pasiekti, ypač šiuo visuomenės kaitos laikotarpiu. Jeigu nori kažko pasiekti, reikia labai daug dirbti. O trūkumas? Tai, kad negaliu pasakyti ne. Sutinku, o paskui įpuolu į beprotišką ritmą ir keiksnoju save: kodėl neatsisakiau, kodėl ėmiausi tiek darbų? Žinoma, negaliu atsisakyti, jeigu reikia kažkam padėti, bet ta pagalba dažnai tampa nemažu papildomu darbu. Kokia svarbiausia Jūsų gyvenimo taisyklė? Būti teisingam, kantriam. Anksčiau buvau labai nekantrus, viską norėdavau padaryti kuo greičiau ir dažnai pagalvodavau: kodėl ne vakar? Kam esate dėkingas už tai, kuo esate dabar? Pirmiausia, žinoma, tėvams. Jie davė pradžią, įdiegė svarbiausias gyvenimo tiesas. Stengiuosi mokytis iš kiekvieno, ką sutinku gyvenimo kelyje. Labai daug ko išmokė ir man vadovavę žmonės: prof. E. Tarasevičius, prof. A. Mickis, prof. V. Kuzminskis ir kiti. Jie mokėjo sukurti ramią darbo atmosferą, tyliai pritarti ar nepritarti (jausdavausi taip, tarsi pats viską daryčiau niekieno nevadovaujamas). Iš jų išmokau labai daug. Tai asmenybės, šalia kurių žmogus keičiasi. Didysis vokiečių rašytojas J. V. Gėtė yra pastebėjęs: Nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti gauti iš jų palūkanas. Ką Jūs apie tai manote? Manau, kad palūkanos (pinigine prasme) gali būti priemonė daugiau pasiekti gyvenime, savo veikloje, įgyvendinti tai, ką esi sumanęs. Bet jeigu tai tampa vien pastangomis kuo daugiau turto sukaupti jau negerai. Tada žmogus nori vis didesnių palūkanų ir dažniausiai pamiršta saiką, kurį pradėjau labai vertinti, ypač pastaruoju metu, kai pastebėjau, kad saiko stoka žmones įsuka į beprotiškas lenktynes su kaimynais, draugais dėl pinigų, kuo įspūdingesnių statinių, vertingesnių daiktų ir pan. Žiūrėk, pasistato žmogus pilį nesvarbu, reikia jam jos ar nereikia. Sukaupęs Vyčių suvažiavime. JAV. 1992 m. Mano du mokytojai Jonas Šurkus ir Vytautas Kuzminskis 8 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

MĖNESIO INTERVIU Su sūnumi Justu didelius turtus, negali ramiai gyventi reikia juos saugoti. Su tokiu žmogumi nebelieka apie ką pasikalbėti, o ir kalbėtis jis neturi laiko jis trokšta tik pasipuikuoti prieš kitus. Kas kita, jeigu palūkanos yra vidinis pasitenkinimas, įvertinimas to, ką padarei tai iš tiesų teigiamas dalykas. Sakoma, ramybės uostas gyvenimo audrose yra šeima. Ar anksti sukūrėte šeimą? Kur ir kada nusižiūrėjote žmoną? Šeimą sukūriau po farmacijos studijų, prieš stodamas į Gydomąjį fakultetą. Buvo graži vasara, ir aš prasmingai išnaudojau atostogas. Nors su būsimąja žmona Violeta mokėmės tame pačiame Medicinos institute (tiesa, skirtinguose fakultetuose: ji Gydomajame, o aš Farmacijos), arčiau susipažinome tiktai dirbdami studentų statybiniame būryje. Ji buvo paskirta gydytoja į šį būrį, o aš brigadininku. Prisiviliojau merginą į savo brigadą, pažadėjęs privilegijuotą atlyginimą. Taip užsimezgė mūsų draugystė, iš kurios, kaip matote, išsirutuliojo šeima. Dabar žmona dirba gydytoja ginekologe. Užauginome du vaikus. Sūnus Justinas seka mūsų pėdomis studijuoja Medicinos universiteto Gydomajame fakultete, o dukra Gintarė pasirinko teisę, studijuoja Vilniuje. Matyt, tikisi, kad teisininkės gyvenimo tempas nebus toks pašėlęs, kaip tėvų medikų, kurie amžinai užsivertę darbais, budėjimais, komandiruotėmis ir pan. Ar kada nors atsikvepiate, susirenkate visi kartu bent jau švenčių dienomis? Kokią šventę laikote svarbiausia šeimos švente? Svarbiausia mūsų šeimos šventė yra Kalėdos. Taip jau susiklostė, kad kiekvienas Kalėdas sutinkame pas močiutę, Justas rimtas kaip mama, Gintarytė kaip tėvelis... mano mamą. Važiuojame, kaip aš sakau, į tėviškę į mamos butą penktame devynaukščio namo aukšte. Bet vietos ir šilumos čia visiems užtenka. Rimčiau atostogauti per tuos penkiolika metų pavyko tik šiemet. Porai savaičių atitrūkau nuo tiesioginių darbų ir išvažiavome su dukra į Kretą. Ten šauniai praleidome laiką, puikiai pailsėjome. Dabar didžiausi darbai jau užbaigti, tad bent sekmadieniais galėsiu pabūti su šeima, pabendrauti su giminėmis. Esate ne tik gydytojas, kuris ligoniams skiria vaistų, bet ir farmakologas, žinantis ne tik teigiamą, bet ir šalutinį vaistų poveikį. Prisipažinkite, ar dažnai griebiatės vaistų? Ar daug jų vartoja šeimos nariai? Nedaug. Labai nedaug. Aš pats vaistų beveik nevartoju ir šeimos nariams jų primygtinai nesiūlau. Stengiamės svei- Ir skrajodamas padebesiais kartais pavargsti Sutartinė jaunystės pomėgis. Su Giedriumi Endriukevičiumi Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 9

MĖNESIO INTERVIU Su dukra Gintare Santorino saloje Išlydime Justiną į Ameriką kai gyventi daug sportuojame, medituojame. Anksti rytais, kol dar šunys miega, pabėgioju, mano pavyzdžiu ir sūnus paseka. O žmona su dukra lankosi sporto salėje. Jeigu kartais sunegaluojame, griebiamės natūralių priemonių. Mano organizmas pakankamai tvirtas ir gali pats, be cheminių vaistų, susidoroti su liga. Kitiems taip pat patariu vartoti natūralias priemones. Pripažįstu indų ajurvedą tai savita sistema, kuri padeda išlikti sveikam. Kas kita, jeigu žmogus serga rimta liga tada jau reikia ir chemijos, nes natūralios priemonės jų nepakeis. Jau šešeri ar septyneri metai, kai neragauju alkoholio, nuo šeštos klasės nerūkau (juokiasi). Taip, taip, vaikystėje buvau linkęs viską išbandyti Nors kojomis žmogus yra įaugęs į tėvynės žemę, jo akys linkusios žvalgytis po visą pasaulį. Ar daug Jums teko pasižvalgyti po pasaulį? Labai daug keliavau, daugiausia darbo ar mokslo reikalais. Pabuvojau daugumoje Europos šalių, ne kartą lankiausi Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, buvau nuvykęs į konferenciją Korėjoje. Keliauti, sakyčiau, yra būtina, nes tik taip gali praplėsti savo akiratį, daug ką suprasti. Bet ir grįžti būtina. Sunku matyti Londone dažais išsitepusius tėvynainius. Gal ir ne kiekvienas geba susirasti tinkamą darbą Lietuvoje, bet pripažinkime, kartais pritrūksta noro arba ieškoma lengvesnio gyvenimo. Kur benuvyktum, kokį gyvenimą besusikurtum, svetur tu visada būsi svetimas. Iš tiesų, ne visi gali siekti mokslo ir kurti ateitį čia, Lietuvoje. Jei visi mes viską mesime ir išvažiuosime į amerikas, kas liks iš mūsų namų? Kažkam ir akmenis nuo lauko reikia rinkti... Kas, jei ne mes juos rinksime nuo tėviškės laukų? Sveikinu tuos, kurie svetur užsidirbę pinigų grįžta į Lietuvą ir imasi savo verslo. Bet jeigu žmogus išvažiuoja visam laikui, čia palikdamas kitiems senus tėvus, gimines, manau, kad tai yra neteisinga, ir ramiai svetur gyventi, gerai jaustis jis negalės anksčiau ar vėliau prabils sąžinės balsas, pradės kamuoti savojo krašto ilgesys. Ačiū Jums už gražias mintis. Kaip sakoma, tegul jos Dievui į ausį Nefrologijos rezidentai ir klasika. 2004 m. Mama. Čia auga meilė... 10 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

KALIS širdies mineralas Niekada nesiskundžiau širdimi. Tiksėjo tarsi laikrodis. Tačiau pastaruoju metu kažkas ne taip širdis plaka dažniau, jaučiu tarsi permušimus. Gydytoja įtarė, kad tokių simptomų galėjo atsirasti sumažėjus kalio kiekiui organizme. Pasak jos, bet koks kalio disbalansas atsiliepia sveikatai, ypač normaliai širdies veiklai, pasakoja Valerija. Taigi šįkart pakalbėkime apie kalį, kurio reikia ir jaunam, ir senam. Apie 98 proc. kalio kaupiasi ląstelėse ir audiniuose ir tik 0,4 proc. kalio yra kraujo serume. Dėl kai kurių priežasčių kalio kiekis ląstelėse ir kraujyje gali sumažėti vystosi hipokalemija (kalio trūkumas). Gyvybiškai svarbus mineralas Kalis sudaro apie 5 proc. visų organizme esančių mineralų. Kalis būtinas nervų ir raumenų veiklai, dalyvauja reguliuojant organizmo skysčių osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų balansą, ląstelių sienelių pralaidumą. Jis reikalingas angliavandenių ir baltymų apykaitai. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina arterijų trombozės tikimybę, apsaugo nuo insulto bei inkstų pažeidimo, taip pat sumažina gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų riziką. Kalis yra būtinas ir skeleto, vidaus organų lygiųjų raumenų normaliems susitraukimams, be jo nebūtų perduodami nerviniai impulsai. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT liai) ir kai kurie vaisiai (bananai, melionai, kiviai, apelsinai, mangai). Kalio aptinkama ir mėsoje, piene, sūryje. Kiek mums reikia kalio? Kaip sakė medicinos daktaras farmakologas Romualdas Basevičius, kiekvienam žmogui kalio per dieną reikia skirtingai tai priklauso nuo amžiaus, kūno masės, ligų. Pavyzdžiui, vienerių metų vaikai kasdien turėtų gauti 1000 mg kalio; 2 5 metų vaikai 1400 mg; 6 9 metų vaikai 1600 mg; vyresni nei 10 metų vaikai 2000 mg kalio. Suaugę žmonės (taip pat ir nėščiosios ar maitinančios krūtimi moterys) kasdien su maistu turėtų gauti 1600 2000 mg kalio, nors optimali kalio paros dozė yra 3000 4000 mg. Sergantiesiems širdies ligomis (arterine hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu) reikėtų dar daugiau kalio 6000 mg per dieną. Tačiau dažniausiai iš maisto tiek kalio negauname. Net ir nedideli kalio kiekio pakitimai organizme gali sukelti akivaizdžių negalavimų. Kas dažniausiai pritrūksta kalio? Gali atsitikti taip, kad žmogaus (ypač sergančio viena ar kita liga) organizmas tiesiog nepajėgia iš maisto pasisavinti kalio tiek, kiek jo reikia. Be to, kalio dažnai trūksta prastai besimaitinantiems, ypač badaujantiems žmonėms. Gan dažnai griežtų bado dietų laikosi merginos, siekiančios tobulų kūno formų. Kalio trūkumas atsiranda ir padidėjus jo išsiskyrimui iš organizmo vemiant, viduriuojant, taip pat smarkiai prakaituojant (kai dirbamas sunkus darbas arba sportuojama). Šio mineralo ypač trūksta vyresniojo amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių li- IŠ LNK TV LAIDOS Kalio gauname iš maisto Daugiausiai kalio yra džiovintose figose ir jūros dumbliuose. Nemažai kalio yra ir džiovintuose vaisiuose (datulėse, slyvose), riešutuose, avokaduose, grūdų sėlenose, kviečių daiguose, pupelėse. Nemažai kalio turi daržovės (špinatai, pomidorai, brokoliai, morkos, bulvės, moliūgai, žiediniai kopūstai, burokėgomis arterine hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais ir pan. Kalio gali trūkti ir vartojant kai kurių diuretikų, širdį veikiančių glikozidų, sumažėjus magnio kiekiui (magnis reikalingas normaliam kalio pasisavinimui ir jo apykaitai), gausiai vartojant alkoholio. Kalio trūkumo simptomai Pasak Kauno šeimos klinikos Bendroji medicinos praktika bendrosios praktikos gydytojo Alfonso Paliulio, sumažėjus kalio kiekiui organizme, vargina bendras silpnumas, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, raumenų skausmas ir silpnumas, vidurių užkietėjimas, troškulys, sausėja oda, sumažėja kraujospūdis. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai skundžiasi širdies plakimo padažnėjimu, vidurių užkietėjimu ir kt. Kalio trūkumas gali sukelti ir skausmingą kojų mėšlungį. Dar labiau sumažėjus kalio, sutrinka skersaruožių kvėpavimo raumenų bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos, mažėja arterinis kraujospūdis, atsiranda aritmijų. Dėl didelio kalio trūkumo sulėtėja žmogaus protinė ir psichinė veikla, žmogus slopinamas, gali netekti sąmonės. Gali padėti kalio preparatai Kalio preparatų profilaktiškai patariama vartoti sergantiesiems lėtinėmis ligomis, taip pat vartojantiesiems daug druskos, o ypač tiems, kurie geria vidurius laisvinančių bei šlapimą varančių preparatų. Kadangi su prakaitu iš organizmo pasišalina ir naudingos medžiagos, medikai siūlo kalio preparatų papildomai vartoti ir sportuojantiems žmonėms. Vienas iš daugelio kalio preparatų yra Kalicord 850 forte. Šiame preparate yra daugiau kaip 300 mg kalio, be to, kalis yra kalio citrato pavidalo. Mokslininkai teigia, kad kalio citratas nesukelia staigių kalio koncentracijos pakitimų kraujyje, t.y. vartojant preparatų su kalio citratu, kalio koncentracija kraujo plazmoje didėja pamažėle. Taigi nėra pavojaus, kad kalio koncentracija staiga gali viršyti maksimalią leistiną ribą. Ją viršijus, gali atsirasti labai sunkių sveikatos sutrikimų. Be to, kalio citratas mažiau nei kitos kalio druskos dirgina skrandį, šarmina šlapimą ir užkerta kelią inkstų akmenims formuotis. SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 11

SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS Pėdų masažas Pėdų masažas yra labai naudingas, nes pėdose yra daug aktyviųjų taškų, susijusių su tam tikrais organais. Pradėdami masažą, perbraukite nagais per pėdas nuo pirštų link kulno. Po to kumščiu spiraliniais judesiais pamasažuokite nuo kulno link pirštų. Rūpestingai išmasažuokite kiekvieną kojos pirštą, pradėdami nuo didžiojo. Kojų pirštus it vėduoklę išskėskite ir vėl suglauskite. Paeiliui du gretimus pirštus lenkite skirtingomis kryptimis: vieną į priekį, kitą atgal. Didžiuoju rankos pirštu sukamaisiais judesiais pamasažuokite duobutes tarp pirštų pagrindų, o pėdų įdubimus sukamaisiais kumščių judesiais. Taip pėdas masažuoti reikėtų reguliariai. Graikinių riešutų aliejus Iš graikinių riešutų spaudžiamame aliejuje yra daug sveikatai būtinos lanolino rūgšties (omega-3 ir omega-6). Mūsų organizmas jos, deja, negamina. Šaukšto aliejaus per dieną pakanka, kad organizmas gautų 65 proc. jam reikalingos omega-3 rūgšties paros normos. Aliejuje taip pat yra fitosterolių, kurie neleidžia žarnynui įsiurbti cholesterolio. Kitos rūgštys nukenksmina vėžio ląsteles, tačiau visų pirma mažina arterinį kraujospūdį ir cholesterolio lygį, slopina stresų ir uždegimų poveikį organizmui. Toks pat efektas gaunamas ir reguliariai vartojant sezamo sėklų aliejų. Geriausia tokį aliejų vartoti termiškai neapdorotą, su mišrainėmis. Pėstute nuo streso Kartais išgyvenęs stresą žmogus niekaip negali nusiraminti ir vis galvoja apie nemalonią situaciją. Atsikratyti neigiamų emocijų yra labai geras būdas tai paprastas pasivaikščiojimas. 1. Išeidami iš namų pasitempkite ir 3 5 minutes eikite greitais, plačiais žingsniais, laisvai mojuodami rankomis tai padės nukreipti dėmesį nuo įkyrių minčių ir suaktyvinti raumenų bei širdies veiklą. Kvėpuokite ramiai ir ritmingai, tik įkvėpkite kiek energingiau negu įprastai. 2. Po to sulėtinkite ėjimo tempą, 1 1,5 min. eikite lėtai ir vėlei spartinkite žingsnį. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate varžybose pasistenkite pasivyti ir pralenkti priekyje einantį žmogų. 3. Po 3 5 min. greito ėjimo vėl sulėtinkite žingsnį, eikite lengvu, laisvu žingsniu. Tuo pat metu pradėkite pakaitomis įtempti ir vėl atpalaiduoti rankų, pečių linijos, nugaros ir pilvo raumenis: keturis žingsnius ženkite įtempdami, kitus aštuonis atpalaiduodami raumenis. Be to, galite kartoti dar ir savitaigos žodžius: Aš pradedu nusiraminti. Su kiekvienu žingsniu traukiasi, kas buvo bloga, kas mane jaudino, sugrįžta pasitikėjimas, ramybė ir gera nuotaika. 4. Užbaikite pasivaikščiojimą pakiliai: jeigu norisi nusišypsoti būtinai nusišypsokite arba nusijuokite, o gal ir dainą užtraukite arba bent paniūniuokite. Prancūzų medikai nustatė, jog su stresu galima puikiai susidoroti atliekant nemotyvuotus kūno arba galūnių judesius. Tarkim, jus kažkas suerzino atsistokite, kojas laikykite pečių plotyje, rankas nuleiskite ir atpalaiduokite tegul būna nukarusios. Pradėkite judinti pečius taip, kad rankos chaotiškai tabaluotų, tarsi jos būtų be kaulų. Patabalavę rankomis 30 40 sek., jūs nusiraminsite. 12 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS Darboholikams gresia hipertenzija Amerikiečių mokslininkai nustatė dar vieną hipertenzijos rizikos veiksnį. Pasirodo, rizikos grupei priklauso ne tik tie, kurie rūko, turi antsvorio ir nežino saiko, bet ir labai daug dirbantys, tiesiog degantys dėl savo darbo žmonės. Norėdami išsiaiškinti, kodėl mūsų amžiuje tiek daug žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą, amerikiečių mokslininkai surinko duomenis apie 24 tūkst. dirbančių 18 64 metų amžiaus žmonių. Kaip ir tikėtasi, amžius, vyriška lytis, rūkymas, diabetas, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas buvo tiesiogiai susiję su rizika susirgti hipertenzija. Bet tyrimo metu paaiškėjo dar ir tai, kad ne mažiau svarbus veiksnys yra darbo trukmė. Palyginus dirbančiuosius nuo 11 iki 39 valandų per savaitę su tais, kurie dirba po 40 valandų, pastariesiems rizika susirgti hipertenzija buvo 15 proc. didesnė. Tiems, kurie darbe praleidžia 50 valandų per savaitę, hipertenzijos rizika padidėja beveik 20 proc., o dirbantiesiems dar ilgiau apie 30 proc. Gydytojai pataria nustatyti ne tik minimalų, bet ir maksimalų savaitės darbo laiką, o tiems, kurie ir atostogų metu negali atsitraukti nuo darbo, būtina išaiškinti, kaip toks neatsargumas gali atsiliepti jų širdies ir kraujagyslių sistemai. Trumpai apie... Kai apninka bloga nuotaika ir apima nuovargis, suvalgykite avokadą. Šiuose vaisiuose gausu vitamino B 6, kuris būtinas smegenims, mažina įtampą ir saugo nuo depresijos. Nuluptą avokadą supjaustykite ir dėkite į daržovių salotas. Galima pasigaminti ir avokado tyrelės (sutrinkite nuluptą avokadą su česnaku ar svogūnu ir citrinos sultimis). Kartais migreną sukelia ir maisto produktai: šokoladas, sūris, citrusinių vaisių sultys, raudonasis vynas, mėsos gaminiai, turintys nitratų ar maisto priedų. Užsirašykite, ką valgote, ir pamažu paaiškės, kurių produktų vertėtų atsisakyti. Puodelis šiltos vaistažolių arbatos padės apraminti streso nuvargintą nervų sistemą. Atpalaiduojamai veikia ramunėlių, valerijono, rausvosios pasifloros, čiobrelių arbata. Išsirinkite jums labiausiai tinkamą. Medikai raugintus kopūstus vadina žarnyno sanitarais, nes juose yra žalingąsias bakterijas slopinančių pieno ir acto rūgščių. Lūpų pūslelinė dažnai prasideda darganotu oru. Ant pūslelių uždėkite skersai perpjautą kalankės (liaudyje dar vadinamos paleistuve) lapą. Kuo dažniau ant gydomos vietos dėsite šį kompresą, tuo greičiau pasveiksite. Pasak psichologų, optimistai gyvena gerokai ilgiau nei pesimistai. Jei norite gyventi ilgai, niekada neikite miegoti prastos nuotaikos, negraužkite savęs dėl smulkių nuodėmių ir pasistenkite kasdien padaryti ką nors gera. Susirgę peršalimo ligomis, neskubėkite mažinti aukštos kūno temperatūros. Atminkite, kad aukšta kūno temperatūra žudo žalinguosius ir ligas sukeliančius mikrobus. Šypsokimės ir kiti dovanos mums šypseną. O jeigu vis dėlto kas nors sujaudino, nubėkite dešimt kilometrų ar sukapokite krūvą malkų... Kai vienaip ar kitaip išliesite susikaupusias emocijas, iš karto palengvės, jausitės daug geriau. Problemos dėl pilvo Pilvo apimtis tiesiogiai susijusi su širdies ligomis. Kuo didesnis pilvas, tuo labiau rizikuojame susirgti. Moterys, kurių liemens apimtis didesnė kaip 81 cm, dažniau suserga hipertenzija nei jų lieknos amžininkės. Taigi tų centimetrų aplink pilvą neturi būti daugiau nei 81 moterims ir 101 vyrams. Jei liemens apimtis didesnė, reikia rimtai susirūpinti ir keisti gyvenimo būdą bei mitybos įpročius. Optimizmas ir sveikata Optimistai serga kur kas rečiau nei niurgzliai, bambekliai ir pesimistai. Mokslininkai ištyrė, kokios buvo optimistų gyvenimo sąlygos vaikystėje, ir išnagrinėjo jų charakterio bruožus. Pasirodo, dabartiniai ilgaamžiai buvo sąžiningi, kruopštūs, drausmingi vaikai. Be to, jie buvo išmintingi, atsargūs, dalykiški ir veiklūs. Tad norėdami mažiau sirgti ir nugyventi ilgą gyvenimą, turėtume mažiau dejuoti ir skųstis, o išmokti džiaugtis smulkmenomis ir dažniau juoktis. Vyrams svarbus elementas yra cinkas Žinia, sulaukusiems šešiasdešimties metų vyrams gresia prostatos išvešėjimas. Mokslininkų nuomone, šios ligos profilaktikai turi reikšmės mityba reikia valgyti daugiau produktų, kuriuose yra cinko. Nuo seno žinoma, kad vyrų sveikatai teigiamos įtakos turi austrės. Bet jeigu austrės jums ne pagal kišenę, medikai rekomenduoja į savo mitybos racioną įtraukti kuo daugiau jūros gėrybių, taip pat jūros dumblių, nes juose, kaip ir austrėse, yra daug cinko, kuris teigiamai veikia vyrų potenciją ir apsaugo nuo prostatos išvešėjimo bei adenomos. Išvengti šios bėdos gali padėti ir kasdien suvalgoma sauja lazdyno riešutų arba moliūgo sėklų. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 13

IŠ LNK TV LAIDOS Stiprus organizmas NEBIJO LIGŲ Pervargimas, neracionali mityba, vitaminų stoka, lėtinės ligos silpnina organizmą. Atėjus šalčiams, jis nesugeba atsispirti virusams ir suserga. Ėmus bent vienam sloguoti, čiaudėti, virusą pasigauna ir kiti šeimos nariai. Bet būna, kad kiti ištveria ir nepalūžta net siaučiant gripo epidemijai. Kas tai lemia? Kauno šeimos klinikos Signata bendrosios praktikos gydytojas Giedrius Tytmonas sako, kad nuo visų ligų mus saugo organizmo apsauginės jėgos, kitaip tariant, imuninė sistema. Kai ji stipri, jaučiamės gerai, kai nusilpsta užpuola ligos. Imuninė sistema palaiko organizme biocheminių procesų pusiausvyrą, gina nuo infekcinių ligų sukėlėjų bakterijų ir virusų, piktybinių ląstelių bei įvairių kitų organizmui svetimų medžiagų. Tai galima būtų palyginti su karo frontu iš kelių linijų. Pirmąją gynybinę liniją sudaro oda ir gleivinės, kurios neleidžia mikroorganizmams ir kitoms biologinėms medžiagoms patekti į organizmą. Antroji gynybinė linija milijonai imuninių ląstelių, cirkuliuojančių kraujyje ir prasiskverbiančių į visus audinius. Būtent imuninės ląstelės (antikūnai) atskiria į organizmą patekusias svetimas medžiagas nuo savų, atakuoja ir pašalina. Imuninė sistema turi daug priešų Žinia, įvairiomis ligomis dažniau sergama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Natūralu, juk stinga šviežių daržovių, vaisių, žiemą organizmas dažnai pritrūksta vitaminų. Be to, žiemą išgyvename tamsųjį periodą tai irgi neigiamai veikia mūsų organizmą. Yra ir daugiau veiksnių, alinančių imuninę sistemą. Netinkama mityba (gyvulinės kilmės produktai, rafinuotas cukrus, maisto produktų priedai konservantai, dažomosios ir aromatinės medžiagos ir kt.), persivalgymas ir dietos. Aplinka. Imunitetą silpnina nuodingųjų medžiagų poveikis, išmetamosios dujos, dažai, lakai, naftos produktai. Įtakos turi ir požeminės vandens srovės, magnetiniai laukai, elektros srovės ir pan. Infekcijos virusai, bakterijos, grybeliai. Medikamentai pernelyg dažnai vartojami antibiotikai, nuskausminamieji ir kt. Stresas. Imunitetą neišvengiamai pažeidžia tarpusavio nesutarimai, stresas darbe, triukšmas, smurtą, įtampą propaguojantys filmai bei laidos, nemokėjimas ilsėtis. Žalingi įpročiai alkoholis, narkotikai, rūkymas, besaikis kavos gėrimas tiesiog žudo imunitetą. Alkoholis pažeidžia kraujo gamybą, skatina alergiją, trukdo organizmui pašalinti toksinius medžiagų apykaitos produktus. Rūkymas sukelia imuninės sistemos, skrandžio, žarnyno, nervų sistemos sutrikimus, plaučių vėžį ir daug kitų ligų. Nusilpus imunitetui, užklumpa ligos Uždegimai. Tai sloga, sinusitas, gripas, bronchitas, plaučių, inkstų ar skrandžio uždegimai. Alerginės ligos. Jas sukelia suaktyvėjusi imuninės sistemos reakcija į alergeną. Organizmas ginasi ir aplinkinį pasaulį supranta kaip pavojų. Autoimuninės ligos. Sveika imuninė sistema atskiria savus nuo svetimų ir niekada neliečia paties organizmo. Bet jeigu imuninė sistema suklysta, viskas pasikeičia liguistai ima reaguoti į savo audinius. Tuomet susergama tokiomis sunkiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, vilkligė, išsėtinė sklerozė ir kt. Vėžinės ligos. Sergančiųjų šiomis ligomis imuninė sistema būna labai nusilpusi. Dabar vėžinėms ligoms gydyti be chirurgijos, spindulinio gydymo ir chemoterapijos taikomi ir gydymo metodai bei preparatai, padedantys sustiprinti imuninę sistemą. Imunitetą stiprina sveika gyvensena Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikatą net 50 proc. lemia sveika gyvensena. Ar gali būti 14 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

paprasčiau jei norime nesirgti, turime keisti gyvenseną, kitaip tariant, patys rūpintis sveikata. Sveikai maitinkitės. Mitybą pakeisti turbūt lengviausia. Vartokite mažiau gyvulinių riebalų, rafinuotą cukrų pakeiskite medumi. Kuo daugiau valgykite neapdorotų grūdų, rupių miltų patiekalų, daržovių ir vaisių. Kuo daugiau laiko praleiskite gryname ore. Kasdien, nesvarbu, koks oras, eikite pasivaikščioti. Tokie pasivaikščiojimai grūdina organizmą. Kuo daugiau judėkite. Kai organizmas gauna deguonies, jis lengviau pasisavina maisto medžiagas, taigi pagaminama daugiau energijos. Venkite stresų. Išlaikykite dvasinę harmoniją, neužmirškite, kad imunitetas labai priklauso nuo mūsų dvasinės pusiausvyros. Imunitetas ir beta gliukanai Pastaruoju metu medikai organizmo apsaugai nuo ligų, imunitetui stiprinti rekomenduoja preparatus su beta gliukanais. Vienas tokių preparatų yra Cardioglucan. MOKSLINIAI TYRIMAI 2000 m. JAV Vėžio tyrimo institute buvo atlikti dvigubai akli tyrimai. Tirta 300 moterų, sergančių krūties vėžiu. Vienai grupei skirta chemoterapija, kitai 10 mg/ kg beta gliukanų, trečiai chemoterapija ir tiek pat beta gliukanų. Po vienerių metų tyrimų rezultatai parodė, kad daugiausia remisijų (ligos pristabdymo) buvo kompleksiškai gydytų (chemoterapija ir beta gliukanais) pacienčių grupėje. 2003 m. Kairo Helwan universitete buvo atlikti dvigubai akli, randomizuoti, placebo kontroliuojami tyrimai. Tirta 514 žmonių, sergančių skrandžio vėžiu. Viena grupė vartojo citostatikus ir beta gliukanus, o kita tik citostatikus. Vartojant beta gliukanų kartu su citostatikais, po 4 mėnesių limfocitų kiekio sumažėjimas buvo sustabdytas ir toliau nemažėjo, sustiprėjo sergančiųjų imunitetas, o vartojant vien citostatikų limfocitų kiekis mažėjo toliau, imuninė sistema silpnėjo. Pasak gydytojo G. Tytmono, beta gliukanai natūralūs polisacharidai, daugiausia aptinkami medicininėje praktikoje vartojamuose Japonijos grybuose Shiitake, Maitake, Reishi, mielėse, jūros dumbliuose, miežiuose, avižose. Beta gliukanų poveikis įvairiapusiškas. Beta gliukanai teigiamai veikia medžiagų apykaitą, mažina angliavandenių pasisavinimą ir didina audinių jautrumą insulinui. Dėl to sumažėja gliukozės kiekis kraujyje. Beje, beta gliukanai 8 10 proc. sumažina bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl beta gliukanų patariama vartoti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Beta gliukanai didina imuninių ląstelių veiksmingumą, skatina daugiau gamintis medžiagų, suaktyvinančių imuninę sistemą, todėl greitėja organizmo reakcija į infekciją, greičiau pasveikstama. Nustatyta, kad gydant vėžį citostatiniais preparatais kartu vartojami beta gliukanai padidina citostatinių vaistų poveikį vėžinėms ląstelėms ir apsaugo sveikas organizmo ląsteles nuo neigiamo spindulinės terapijos bei chemoterapijos poveikio. Šiame preparate yra ir seleno, vitamino C (askorbo rūgšties) ir mangano, kurie turi antioksidacinių savybių ir stiprina beta gliukanų poveikį. Magnis, kurio taip pat yra preparate, normalizuoja padidėjusį kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą, dalyvauja fermentų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, veikloje. Kada gali padėti beta gliukanai? Žinoma, negalima teigti, jog beta gliukanai yra panacėja nuo visų ligų, tačiau niekas nepaneigs, kad jie stiprina įvairių organizmo sistemų veiklą. Taigi preparatų su beta gliukanais patartina vartoti nusilpus imuninei sistemai, t. y. dažnai sergant peršalimo ligomis ar vėžiu, taip pat padidėjus kraujyje cholesterolio kiekiui. Preparatų su beta gliukanais galima skirti kartu su kitais vaistais sergantiesiems diabetu, po spindulinio gydymo ar chemoterapijos. IŠ LNK TV LAIDOS Jei jaučiate, kad peršalote.. Nedelskite tuoj pat pakaitinkite karštame vandenyje kojas, rankas, prieš miegą išgerkite vaistažolių arbatos. Avietės. Mūsų močiutės kuriam nors šeimos nariui peršalus ir sukarščiavus pirmiausia išvirdavo aviečių arbatos. Medikai irgi pataria peršalus gerti aviečių ūglių, lapų ar uogų arbatas. Avietės labai vertinamos Tibete. Tenykščiai gydytojai aviečių arbatomis gydo ir įvairias nervų ligas, viso organizmo išsekimą. Žiupsnelį aviečių (būtinai laukinių!) lapų, smulkiai sulaužytą ūglį (jų nusilaužti galima ir žiemą) arba du šaukštelius uogienės užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikę 15 min., kad šiek tiek atvėstų (ūglius dar 5 min. pavirkite), išgerkite. Arbatą geriausia saldinti medumi. Tokia arbata tinka ne tik peršalus, bet ir susirgus gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu. Liepžiedžiai. Ši arbata taip pat nuo seno vartojama temperatūrai malšinti, kosuliui, bronchitui gydyti. Liepžiedžių veikliosios medžiagos varo prakaitą, šlapimą, be to, švelniai ramina nervų sistemą, mažina kraujo krešumą. Liepžiedžių arbata naikina mikrobus, gydo uždegimus. Alijošiaus sultys su medumi. Mokslininkai nustatė, kad nuskintuose ir tamsioje vietoje laikomuose alijošiaus lapuose gaminasi medžiagos, žadinančios organizmo gyvybingumą. Šios medžiagos gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, didina kūno atsparumą ligoms, gydo žaizdas bei nudegimus. Kosuliui palengvinti pasigaminkite alijošiaus tyrelės su medumi. Nuo 5 6 alijošiaus lapų nulupkite žievę ir į stiklinę išgremžkite sultingą minkštimą. Įpilkite 4 šaukštus medaus, išmaišykite ir dieną palaikykite tamsioje vietoje (tik ne šaldytuve). Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Česnako užpilas. Garsusis arabų gydytojas Avicena siūlė valgyti česnaką profilaktiškai nuo visų ligų. Česnakas turi itin daug fitonicidų, žudančių infekcijas sukeliančias bakterijas. Iš česnako galite pasigaminti užpilų, kurie ne tik gydo kosulį, bet ir yra puikus vaistas nuo visų peršalimo ligų. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 15

VERTA ŽINOTI KAIP SUŠILTI? Paspaudus žiemos šalčiams, pasigendame jaukios šilumos. Žvarbu lauke, o jeigu dar vėsu darbovietėje ar namuose? Kaip išsaugoti kūno šilumą, ką ir kaip rengtis, kaip sušilti, jeigu nepakankamai šildo drabužiai? Daugiau judėkite Jeigu norite greit sušilti, o arti nėra karštos vonios ar kitokio šilumos šaltinio, atlikite keletą mankštos pratimų, kurie priverstų sparčiau cirkuliuoti kraują. Atlikę pratimus, šilčiau apsirenkite užsimeskite ant pečių šiltą skarą ar apsivilkite vilnonį sportinį kostiumą, kad neiššvaistytumėte gautos šilumos. 30 sek. bėkite vietoje aukštai keldami kelius. Juo aukščiau kelsite kelius, tuo geriau. Jeigu negalite bėgti, energingai žingsniuokite vietoje, taip pat aukštai keldami kelius. Padarykite 15 pritūpimų ir kiekvienąkart pritūpdami ištieskite rankas tai į priekį, tai į šonus. Pritupiate rankas tieskite į priekį, atsistojate nuleiskite, vėl pritupiate rankas tieskite į šonus, atsistojate nuleiskite ir t. t. Stovėkite tiesiai, kojos pečių plotyje arba šiek tiek plačiau. Pasilenkite 45 laipsnių kampu. Stovėdami tokioje padėtyje, ištieskite rankas į šonus ir mosuokite abiem rankomis, tai ištiesdami jas į šonus, tai apglėbdami savo krūtinės ląstą (tarsi apkabindami save). Lankstykitės į priekį ir atgal, rankas visą laiką laikykite ištiesę ir sukite jomis pusračius šonuose. Nesulenkdami kelių, pasilenkite į priekį ir stenkitės rankomis pasiekti grindis, po to truputį atsiloškite, rankas perveskite atgal į šonus. Stovėkite tiesiai, rankas uždėkite ant kėdės atkaltės arba kitos atramos, kojos šiek tiek praskėstos (15 20 cm). Pakaitomis energingai stiebkitės ant pirštų galų ir staiga leiskitės ant kulnų, kaukštelėdami jais į grindis. Gelbės karštas vanduo Sušalus geriausiai sušildo karšta vonia. Tačiau ir neturint po ranka vonios, apšilti ir sveikatai gali pasitarnauti karštas vanduo. Pakanka išsitraukti dubenį ar kibirą ir įpilti į jį karšto (40 C) vandens. Jeigu iš darbo grįžote sušalę, geriausiai sušildys karšta vonia. Bet lįskite į ją ne iš karto. Iš pradžių pabūkite kambario temperatūroje (arba paglostykite katę), kad sušiltų rankos ir kojos, po to pasinerkite į nekarštą (37 C) vonią, pamažėle papildydami ją karštesniu vandeniu. Karštoje vonioje negalima gulėti ilgiau kaip 10 20 minučių, be to, vandens gali būti tik iki krūtinės, kad širdies zona būtų virš vandens. Į karšto vandens vonelę įberkite džiovintos raudonėlio ar čiobrelio žolės, įpilkite 1 šaukštą garstyčių miltelių ir 2 šaukštus maltų juodųjų pipirų. Panardinkite kojas į šį šildantį skystį, kelius ir blauzdas apsukite kilpiniu rankšluosčiu ir pasėdėkite dešimt minučių. Po vonelės gerai nušluostykite kojas ir užsimaukite šiltas kojines. Kojoms šildyti galima pasidaryti ir paprastesnę vonelę: kiekvienam litrui karšto vandens imkite po 2 arbatinius šaukštelius garstyčių. Tokios vonelės trukmė 5 10 min. Gerai šildo rozmarino eterinis aliejus. Įlašinkite 5 7 lašus šio aliejaus į vonią arba 1 2 lašus į vonelę kojoms arba rankoms. Kojas tokioje vonelėje palaikykite 10 min. Tačiau atminkite, kad rozmarino negalima naudoti nėščioms moterims. Jeigu jums dažnai būna šalta, pabandykite gydytis kraujotaką gerinančiomis voniomis. Sumaišykite 6 šaukštus kraujažolės žiedų, 10 šaukštų raudonojo vynmedžio lapų ir 20 šaukštų susmulkintos kaštonų žievės. Mišinį užpilkite 3 l verdančio vandens ir pavirinkite 10 min., po to nukoškite ir supilkite nuovirą į vonią su kūno temperatūros vandeniu. Vonioje pagulėkite 5 10 min. Po to nusiprauskite po kontrastiniu dušu, apsitrinkite rankšluosčiu ir pusvalandį pailsėkite. Gydymo kursas 12 15 procedūrų kas antrą dieną. Jeigu šąlate dėl žemo kraujagyslių tonuso arba jaučiate silpnumą po ligos, pasidarykite tonizuojamąją vonią. Sumaišykite pusę stiklinės kraujažolės žiedų ir stiklinę jonažolės žolės su žiedais. Užpilkite 2 l verdančio vandens, leiskite prisitraukti 20 min., po to perkoškite. Į 35 C vonią supilkite antpilą ir pagulėkite 5 10 min. Stebėkite kraujospūdį, nes tokioje vonioje jis gali padidėti. Jei kraujospūdis staiga pradėjo kilti, nedelsdami lipkite iš vonios nebaigę procedūros. Po vonios 30 40 min. pailsėkite. Paprasti ir kiekvienam prieinami būdai Neretai temperatūra būstuose būna arba per aukšta, arba per žema. Menka bėda, jeigu kambaryje per šilta galime atidaryti langą arba orlaidę. Blogiau, kai per šalta tada norėdami sušilti griebiamės įvairių gudrybių. Neretas apsišildyti savo būstą bando dujine virykle, bet tai kenkia sveikatai. Vėsiame kambaryje kur kas geriau apšilti prieš miegą su paprasta gumine šildykle. Pripylę į ją (o jeigu tokios neturite, į paprasčiausią butelį) karšto vandens (apie 60 C) ir keliskart apsukę rankšluosčiu 16 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

priglauskite prie kojų. Jeigu šildyklė atvėso, o jūs dar neužmigote, nuvyniokite viršutinį rankšluosčio sluoksnį, ir vėl pajusite šilumą. Beje, guminę šildyklę galima įdėti ir į vaiko lovytę, tik ne prie pat, o šiek tiek toliau nuo ištiestų kojyčių. Tačiau mažylį geriau šildyti savo kūnu, priglaudus jį prie savęs, o paskui paguldyti į pašildytą lovytę. Jeigu kambaryje vėsu, bet kūdikio kojytės ir rankytės šiltos, neglauskite jo prie savęs, paprasčiausiai apklokite natūralios vilnos antklode, nes perkaitimas mažiems vaikams labai kenkia. Eidami į lauką Rengdami vaiką į lauką, dažniausiai kojytes apauname vilnonėmis kojinaitėmis ir dar pašiltintais batukais. Bet neturėtume pamiršti, kad sukaitusios ir drėgnos kojos pradeda šalti kur kas greičiau nei sausos. Todėl geriau būtų atodrėkio dienomis vaiką apauti neperšlampamais batukais. Tada užteks ir pusvilnonių arba pusmarškonių (iš medvilnės ir sintetikos) kojinyčių jos ne tik sugers drėgmę, bet ir leis jai išgaruoti, todėl vaiko kojytės bus sausos. Jeigu eidami į darbą aunatės peršlampamą avalynę, pasiimkite batelius ir kojinaites, nes visą dieną darbe mūvėdami drėgnus batus galite peršalti. Žiemą eidami į lauką, ypač jeigu ruošiatės aktyviai poilsiauti, pasiimkite dar vienas pirštines, nes su sušlapusiomis vilnonėmis pirštinėmis rankos netruks atšalti. Šaltu oru nepatartina eiti į lauką be galvos apdangalo. Reikia atminti, kad galvos srityje yra daug kraujagyslių, kuriomis intensyviai cirkuliuoja kraujas, aprūpindamas deguonimi ir maisto medžiagomis smegenis. Jeigu vaikštome be galvos apdangalo, netenkame labai daug šilumos. Labai svarbu, kad būtų šilta visam kūnui. Todėl patartina rengtis keliais sluoksniais drabužių tarp jų esantys oro tarpai sulaikys šilumą. Geriausia ant medvilninių marškinėlių apsivilkti drabužį iš vilnos (arba šilko) su sintetiniu pluoštu. Geriau, jeigu drabužis nebus aptemptas, nes ankštoka apranga trukdo kraujotakai, be to, juo daugiau erdvės tarp sluoksnių, tuo geriau sulaikoma šiluma po viršutiniais drabužiais. Jeigu šaltu oru ruošiatės lauke būti ilgiau (einate pasivaikščioti ar slidinėti), aukitės batus be pakulnės ir storesniu padu. Aukšta pakulnė trikdo kojų kraujotaką, ir kojos pradeda šalti netgi apsiavus natūralia vilna ar kailiu pašiltintus batus. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Patarimas rūkantiesiems: jeigu lauke greitai pradedate šalti, pasivaikščiojimo metu nerūkykite. Nikotinas siaurina kraujagysles (o kur dar šaltis!), o susiaurėjus kraujagyslėms pirmiausia šąla galūnės. Tokia būsena yra pavojinga sveikatai. Reikia turėti galvoje dar ir tai, kad ilgalaikis rūkymas kenkia kraujagyslėms ir trikdo kraujotaką. Sušildo gyvūnai Daugelio naminių gyvūnų kūno temperatūra yra aukštesnė negu žmogaus. Todėl šuo ar katė gali pakeisti šildyklę. Grįžus iš lauko išties malonu paglostyti šunį ar pasitupdyti ant kelių katiną. Atiduodami savo šilumą bei energiją, gyvūnai mus sušildo, o katės dar ir kraujotaką pagerina vibracijai prilygstančiu murkimu. Dygi šuns pavilnė ir jos paviršiuje esančios veikliosios medžiagos skatina kraujo pritekėjimą į šąlančias vietas, todėl jautriems šalčiui žmonėms, ypač vaikams, patartina įsigyti megztas puskojines ir pirštines iš šuns vilnos. Pastaruoju metu populiarėja šuns vilnos (plauko) diržai. Tai išties puiki gydomoji priemonė, kuri ne tik šildo, bet ir masažuoja odą, veikia kaip kraujotaką gerinanti fizioterapijos procedūra. Šildo bet kurio naminio gyvūno vilna, bet labiausiai vertinama ta, kuri yra minkšta, švelni, pavyzdžiui, angoros vilna. Sveikatą tausoja gaminiai iš kašmyro ožkų, merinosų ėriukų ir kupranugarių vilnos. Nepakeičiamos yra šių vilnų antklodės, nes miegant po jomis žmogaus kūnas ne tik neatvėsta, bet ir neperkaista. O sukaitę po šilta medvilnine ar sintetine antklode per miegus nusiklojame, ir prakaituotas kūnas netruks atšalti. Lengvos kupranugario vilnos antklodės palaiko lovoje optimalią temperatūrą. Be to, tokios antklodės ne tik puikiai sugeria, bet ir išgarina drėgmę, todėl kūnas miego metu neatvėsta. Jeigu rytais dažnai drebate, prie lovos pasitieskite šiurkščios vilnos kilimėlį ir atsikėlę patrypčiokite ant jo 5 minutes, pašokinėkite, pamojuokite kojomis tai suintensyvins kojų ir viso kūno kraujotaką, padės greičiau sušilti. Šilumą saugo maistas Prieš eidami į lauką užkąskite (tai paspartins kraujotaką), bet nepiktnaudžiaukite sunkiai virškinamu maistu, nes kraujas suplūs į maistą virškinančius organus (labiau šals rankos ir kojos). Puikiai tiks šilti įvairių daržovių sultiniai, kuriuose yra daug mikroelementų bei pakankamai angliavandenių, padedančių greitai sušilti. VERTA ŽINOTI Neblogai ir košė, ypač išvirta iš rupių kruopų. Rupiose kruopose gausu angliavandenių, kurie ilgai teikia organizmui energijos, pamažėle išskirdami šilumą. Maistą skaninkite gvazdikėliais arba kalendros sėklomis, nes šie prieskoniai šildo ir tonizuoja. Nepamirškite svogūnų ir česnakų, taip pat garstyčių ir krienų šie produktai paspartina kraujotaką. Šaltuoju metų laiku arba dažnai šąlant svarbu vartoti daug skysčių (žolių nuovirų ir antpilų), kad išsaugotumėte reikiamą kraujo kiekį ir klampumą. Ypač teigiamai kraujagysles veikia gudobelės vaisių ir žiedų arbata ji pagerina visų organų aprūpinimą krauju, švelniai išplėsdama kraujagysles. Gerai šildo arbata su cinamonu arba imbieru pagardinkite arbatą vieno ar kito šio prieskonio žiupsneliu. Taip pat naudinga gerti arbatą ar žolių antpilą su citrinos sultimis, o prieš miegą geriausiai sušilsite išgėrę arbatos su medumi. Beje, ne mažiau naudos turėsite, jeigu išgersite ir šilto vandens su arbatiniu šaukšteliu medaus. Bet prieš miegą venkite kavos ir alkoholio. Juoda kava siaurina kraujagysles ir sąlygoja kojų ir rankų atšalimą, o išgėrusiam alkoholio žmogui iš pradžių pasidaro karšta, o vėliau jis nė nepajunta, kaip peršąla. Stengdamiesi papildyti organizmą vitaminais, gerkite šviežių sulčių, o jeigu neturite tokios galimybės, į geriamą vandenį įlašinkite citrinos sulčių, o į maistą obuolių acto. SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 17

PSICHOTERAPEUTAS PATARIA Kiek vienoje asmenybėje gali būti antrininkų? Kokie jie ir kaip pasireiškia? Tokių antrųjų aš gali būti ne vienas ir ne du, o dešimt ar net šimtas. Tos žmoguje egzistuojančios kitos asmenybės labai įvairios dažnai skirtingos, prieštaringos: tai švelnios, nuolankios, tai labai piktos. Jos reguliuoja žmogaus poelgius. Kiekvienas iš antrininkų gali skirtingai elgtis, būti kitokių manierų, turėti skirtingus asmens bruožus, lytinę orientaciją, netgi skirtingas fizines savybes, pavyzdžiui, regėjimo aštrumą, kairiarankiškumą. Paprastai šis sutrikimas išsivysto žmonėms, patyrusiems smurtą, prievartą vaikystėje, todėl vienas iš antrininkų gali elgtis piktai, agresyviai ir net žiauriai. Koks stiprus bus tas antrininko pyktis, Susiskaidžiusi asmenybė. AR TAI NATŪRALU? Žmogų valdo įvairūs jausmai. Kartais jis jaučiasi laisvas ir viską galintis, kartais kaltas ir bejėgis kažką pakeisti, jį užvaldo nerimas, nuoskauda. Žmonės džiaugiasi, juokiasi, pyksta, barasi ir tai natūralu. Tačiau būna, kad žmogus negeba suvaldyti šių jausmų, kad pratrūksta apimtas nerimo, o vėliau neprisimena tokio savo poelgio. Taip atsitinka tada, kai asmenybė susiskaido, kai joje atsiranda keli aš nuo gero, nuolankaus ar gailestingo iki agresyvaus, kerštingo, naikinančio. Toks susiskaidymas natūrali būsena ar psichikos liga? O gal atitinkama šizofrenijos rūšis? Apie tai kalbamės su Šeimos santykių instituto vadove, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatre-psichoterapeute Roma Šerkšniene. Kas gi yra susiskaidžiusi asmenybė? Asmenybės susidvejinimas, arba daugybinio tipo asmenybė, tai tam tikras psichikos sutrikimas, bet ne šizofrenija. Jis priklauso disociacinių sutrikimų grupei. Disociacija yra psichikos procesas, kuriame trūksta ryšio tarp minčių, prisiminimų, jaus- mų ar tapatumo. Disociacinių sutrikimų atvejais žmogus neprisimena praeities, nesuvokia tapatumo, nesugeba įsisąmoninti dabarties pojūčių, kartais negali kontroliuoti savo judesių. Nuo 1994 metų daugybinio tipo asmenybės sutrikimas vadinamas disociaciniu identiteto, arba tapatumo jausmo, sutrikimu, nes pasikeitė požiūris į patį sutrikimą. Dabar manoma, kad jo atsiradimą lemia žmogaus identiteto (tapatumo jausmo) sutrikimas, atsiradęs vadinamasis antrasis aš. priklauso nuo asmenybės stiprumo, charakterio bruožų. Kitas antrininkas gali būti švelnus. Koks antrininkų tarpusavio ryšys ir kas lemia jų keitimąsi žmoguje? Antrininkai nepažįsta vienas kito, t. y. žmogus gali visiškai neprisiminti, ką kalbėjo ar veikė, kai buvo pasireiškęs vienas ar kitas antrininkas. Kitos asmenybės yra išskaidytos vienos psichikos dalys, lemiančios tapatumo sutrikimą turinčio žmogaus elgesį. Kartais asmenybės gali šiek tiek numanyti apie viena kitos egzistavimą, nors tik viena jų gali valdyti žmogaus elgesį savo pasireiškimo momentu. Asmenybės pasikeitimas paprastai yra labai staigus, ir jį sukelia stresas. Ar asmenybės susiskaidymo šaknys gali glūdėti ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje? Gal tai paveldima? Taip, sutrikimo pradžia yra vaikystėje. Tačiau vaikams šis sutrikimas diagnozuojamas labai retai, dažniausiai jis painiojamas su šizofrenija, nes gana dažnai šį sutrikimą turintiems žmonėms pasireiškia klausos arba regos haliucinacijos. Sutrikimas gali prasidėti maždaug apie ketvirtuosius gyvenimo metus, statistinis amžiaus vidurkis 5 9 m. Tokio amžiaus vaikams dėl jų kognityvinio nebrandumo sunku tiksliai diagnozuoti psichikos sutrikimus, todėl ligą nustatyti įmanoma tik paauglystėje. Pastebėta, kad šis 18 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, turinčiose genetiškai paveldimą biologinį pažeidžiamumą, kuriose iš kartos į kartą pasireiškia nuotaikos sutrikimai, tokie, kaip depresija. Kokie būna šeimoje susiskaidžiusios asmenybės sutrikimą turintys žmonės? Tai labai pažeidžiami, pernelyg jautrūs žmonės, linkę į depresiją ir savęs žalojimą. Dažnai žudosi. Daug tokį sutrikimą turinčių žmonių yra įvairiose religinėse bendruomenėse. Paprastai moterys serga net devynis kartus dažniau negu vyrai. Ar asmenybės susiskaidymo sutrikimui atsirasti turi įtakos tėvų elgesys su vaiku ar paaugliu? Kaip tėvai turi auklėti vaiką, kad ateityje jis nesusirgtų šia liga? Šį sutrikimą lemia ne tik genetiniai veiksniai, bet ir tėvų elgesys su vaiku. Jei vaikas šeimoje patiria smurtą, seksualinę prievartą, gali būti, kad jis, neįstengdamas įveikti nepakeliamo skausmo, išspręsti vidinio konflikto, pasitraukia į kitą asmenybę, t.y. susikuria tokią vidinę realybę, kurioje tai, kas skausminga, priima taip, tarsi tai vyksta ne su juo. Todėl auklėdami vaiką tėvai turi patenkinti esminius jo poreikius: meilės, saugumo, sveikatos, santykių ir ryšių. Vaikams labai svarbūs pagyrimai ir apdovanojimai. Tėvai turėtų rodyti vaikams elgesio pavyzdį daug svarbiau, kaip tėvai elgiasi, negu kaip kalba. Ką patartumėt žmogui, patiriančiam nuolatinį stresą, kurį sąmoningai išprovokuoja šalia esantys namiškiai nuolatiniai jo skriaudėjai? Juk toks nuolatinis stresas anksčiau ar vėliau gali sukelti šį sutrikimą ar kitą psichikos ligą? Iš smurtinės aplinkos visada galima pasitraukti. Žmogaus valioj, ar trauktis, ar likti traumuojančioje situacijoje. Yra ir tokių, kurie nesitraukia, nes vis nori įrodyti esą nepažeidžiami. Jie ignoruoja savo pojūčius, savo mintis, savo jausmus, tardami: Man neskauda, man viskas gerai, aš dar pabandysiu. Ir bando: vieną, kitą kartą, ambicingai įsikibę į vadinamąją laimę ir nepaiso savo sveikatos ilgainiui tokį žmogų užklumpa didžiulė neviltis ar net ligos. Save mylintis, gerbiantis ir brandus žmogus rūpinasi savimi ir matydamas, jog negali pakeisti situacijos, eina ieškoti laimės kitur. Taip ir savo vaikams parodoma, kad situaciją galima keisti. O jeigu situacijos neįmanoma pakeisti, jeigu trauktis nėra kur? Ar gali būti kitokia išeitis? Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus. Suaugusieji gali pakeisti aplinką, tačiau vaikai, ypač maži, yra labai priklausomi nuo tėvų ir dažnai neturi pasitraukimo galimybės, todėl kenčia. Tačiau šiuo metu situacija nėra beviltiška, nes vaikai gali kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) darbuotojus, mokyklos psichologą, veikia ir anoniminės pagalbos telefonu ar internetu linijos. Kokią aplinką, gyvenimo būdą rekomenduojate žmonėms, kuriems būdingas asmenybės susiskaidymas? Žmonėms, turintiems tapatumo jausmo sutrikimą, būtina palaikanti, saugi aplinka. Nesaugi, nestabili, smurtinė aplinka tokius žmones veikia neigiamai jie tampa dar labiau depresiški, linkę žudytis, žalotis. Todėl jiems reikalingas nuolatinis namiškių, medikų, socialinių darbuotojų dėmesys ir priežiūra. Ir patys turi gyventi kiek įmanoma sveikiau tinkamai maitintis, laikytis miego režimo. Kaip gydomi žmonės, sergantys daugybinio tipo asmenybės sutrikimu? Ar tokį sutrikimą galima visiškai išgydyti? Gydymas yra ilgalaikis trejus ar net penkerius metus žmogus gydomas psichoterapija ir hipnoze. Gydymo tikslas padėti žmogui antrininkus sujungti į vieną asmenybę, kad jis pasijustų tapatus ir vientisas. Psichoterapeutas siekia suprasti kiekvienos iš asmenybių vaidmenį ir funkcijas žmogaus gyvenime. Ypač svarbu užmegzti ryšį su agresyviausiais ir save žalojančiais antrininkais. Siekiama padėti pacientui įsisąmoninti traumuojančius prisiminimus, juos išgyventi. Dažniausiai gydoma ambulatoriškai, tačiau paūmėjus depresijai ar esant savižudybės rizikai reikėtų gydytis stacionare. Tuomet skiriami ir vaistai. Tinkamai ir pakankamai ilgai gydant, pasiekiama gerų rezultatų. Kaip artimiesiems ar aplinkiniams atpažinti, kad tapatumo jausmo sutrikimas vėl atsinaujina? Kokie požymiai tai rodo? Žmogaus nuotaikų kaita, permainingas elgesys. Tačiau svarbu žinoti, kad žmogus paprastai nėra vien tik teigiama būtybė. Nuotaikų kaita būdinga kiekvienam žmogui. Kiekvienas turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Tai natūralu. Bet tapatumo jausmo sutrikimo atveju nuotaikų pasikeitimas būna staigus, nuo vieno kraštutinumo pereinama prie kito. PSICHOTERAPEUTAS PATARIA Ar tokį sutrikimą turintiems žmonėms gali padėti tikėjimas Dievu? Sunkiai tikėtina, kad tokius sutrikimus išgydytų tikėjimas Dievu. Padėti gali tik ilgalaikė psichoterapija. Žmogus turi įsisąmoninti savo elgesio priežastis kodėl vienoje ar kitoje situacijoje jis elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Ar Lietuvoje dažni asmenybės susiskaidymo atvejai? Tai labai retai diagnozuojamas sutrikimas. Teoretikai netgi svarsto, ar tai diagnozė, ar kultūros dalis. Juk paprastai natūralu, kad žmogus būna visoks: ir švelnus, mandagus, ir piktas, besibarantis ant kitų, netgi šaukiantis. Tai priklauso nuo jo vidinės kultūros ir susivaldymo. Prieš kokią dvidešimtį metų suskaidytos asmenybės sutrikimai reiškėsi daug akivaizdžiau isteriniais paralyžiais, aklumu. Dabar žmonės labai išprusę, daug skaito, daug žino. Beje, ir pagalba tokių sutrikimų atvejais yra ankstyva ir savalaikė, nes žmonės jau nebijo eiti pas psichologus, išsipasakoti. Mūsų šalyje netgi nedaromi specialūs tyrimai apie tokį sutrikimą turinčius žmones. Pastaruoju metu net nežinoma, kiek žmonių serga depresija ar šizofrenija. Daugybinio tipo asmenybės sutrikimas net ir pasaulyje labai retai diagnozuojamas. Ar daugybinio tipo asmenybės sutrikimą turintys žmonės gali dirbti sveikų žmonių kolektyve? Sutrikimas nėra ženklas, kad žmogus negali dirbti. Tai lemia jo sveikatos būklė ar jis jaučiasi darbingas. Manyčiau, kad puiku, jeigu tokiems žmonėms suteikiama galimybė dirbti. Taip jie pasijunta visaverčiais žmonėmis, lengviau sveiksta. Aplinkos terapija yra net vienas iš gydymo būdų. Tokie žmonės yra mūsų visuomenės dalis. Tautos kultūrą juk atspindi rūpinimasis vaikais, seneliais ir neįgaliaisiais. ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS Individuali ir grupinė psichoterapija; Sutuoktinių psichoterapija; Medikamentinis gydymas, hipnozė, videoanalizė; Meno terapijos užsiėmimai tėvų-vaikų tarpusavio santykiams stiprinti; Dienos centras vaikams. Išsamesnė informacija tel. 837 750935, Zamenhofo g. 9, Kaunas Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 19

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU Vitaminų ir mineralinių MEDŽIAGŲ PASLAPTYS (Rytų filosofija ir mūsų laikai) Vis dažniau susimąstome apie savo sveikatą, stengiamės ja rūpintis. O sveikatos nebus be sveikos mitybos. Tik kaip nustatyti, ar gauname pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų bei kitų biologiškai veiklių junginių? Daržovėse gali stigti mineralinių medžiagų dėl netinkamo paruošimo ar laikymo. Per ilgas arba visai nereikalingas terminis maisto apdorojimas taip pat gali lemti būtinų biologiškai veiklių medžiagų stoką. Kaip jas papildyti, kiek ir kokių jų mums reikia, ar būtina vartoti vitaminų papildų, kokius kitus maisto papildus pasirinkti? Apie tai dabar daug rašoma, todėl dažnai žmogus paskęsta reklamos jūroje ir nebežino, ko iš tikrųjų reikia jo organizmui. Išklausykime ir dr. Dalios Sekmokienės nuomonę. Vitaminų svarba Kai trūksta kurio nors vitamino, sutrinka atitinkamos fermentų sistemos veikla, pakinta medžiagų apykaita. Vitaminai vadinami abėcėlės raidėmis ir skirstomi į tirpstančius vandenyje ir tirpstančius riebaluose. Vandenyje tirpūs vitaminai yra B 1, B 2, B 3, B 5, B 12, B 9, C, PP, H. Jie įeina į daugelio fermentų sudėtį. Kiekvienas vitaminas veikia specifiškai. Apibendrinus galima pasakyti, kad B grupės vitaminai svarbūs normaliai centrinės nervų sistemos veiklai, baltymų ir angliavandenių apykaitai, kraujodarai, odos funkcijoms. C vitaminas svarbus visai medžiagų apykaitai. Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, H svarbūs organizmo augimui, atsparumui ligoms. Vitaminai A ir E turi vėžio ląsteles naikinančių, antioksidacinių savybių. Daugiausia vitaminų netenkama termiškai apdorojant maistą. Todėl labai svarbu šiluminio apdorojimo trukmė, temperatūra ir būdas. Kad vitaminų nuostoliai būtų mažesni, daržoves patartina dėti į karštą vandenį ir virti kiek galima mažesniame vandens kiekyje, uždengtame inde ar garuose. Pavyzdžiui, verdant bulves suyra 16 31 proc. vitamino C, ilgai laikant nuskustas bulves vandenyje, prarandama apie 25 proc. šio vitamino. Riebaluose tirpūs vitaminai yra atsparesni aukštai temperatūrai. Mineralinės medžiagos gyvybiškai būtinos Žmogaus organizmui gyvybiškai svarbios ir mineralinės medžiagos. Jos įeina į kiekvieną ląstelę, organizmo skysčius, hormonus, fermentus, yra pagrindinė kaulų bei dantų sudedamoji dalis. Be mineralinių medžiagų negalėtų normaliai funkcionuoti nervų sistema, sutriktų endokrininių liaukų sekrecija, kraujo 20 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

krešėjimas. Mineralinės medžiagos sudaro 3 4,5 proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Žmogaus organizme yra maždaug 60 įvairių mineralinių medžiagų, 99,9 proc. jų sudaro kalcis, kalis, natris, magnis, fosforas, chloras, siera. Jie vadinami makroelementais. Kitų mineralinių medžiagų geležies, vario, cinko, kobalto, jodo ir kt. organizme yra labai maži kiekiai. Šios medžiagos vadinamos mikroelementais. Klasikinės mitybos specialistai teigia, kad po sunkių ligų, pavasarį, kamuojant lėtinio nuovargio sindromui, reikėtų vartoti polivitaminų su mineralais. Protinį darbą dirbantiems, patyrusiems stresą ypač naudingi B grupės vitaminai. Jeigu jaučiate nuolatinį nuovargį, pagelbės manganas, taip pat vario, aukso bei sidabro mikroelementai, jei kamuoja lengva depresinė būsena, reikėtų ličio bei cinko, kamuojamiems nuolatinių galvos skausmų reikia mangano ir kobalto, cinko, molibdeno. Stiprių antioksidacinių savybių turi selenas. Atskleistos ne visos paslaptys Šiuolaikinis mokslas dar neatskleidė visų biocheminių reakcijų, kuriose dalyvauja vitaminai. Dabar abejojama, ar tai bus padaryta, nes dalis B grupės vitaminų veikia bangų ir impulsų principu, t.y. siunčia specialų signalą (kuris yra katalizatorius reakcijai vykdyti), kurį gavusi ląstelė pakoreguoja joje vykstančius procesus. Mokslas taip pat nėra iki galo atskleidęs, kodėl organizmas pasisavina arba nepasisavina vitaminų. Yra hipotezė, kad ląstelės genomo matrica valdo ląstelėje vykstančius procesus, reguliuoja, kurias maisto medžiagas (ir biologiškai veiklias) įsileisti į ląstelę. Genomas maisto medžiagas atpažįsta pagal jų skleidžiamų virpesių amplitudę. Paprasčiau tariant, ką bevalgytume, į ląstelę pateks tiktai tos medžiagos, kurių mums iš tikrųjų reikia (skirtingų kiekvienam mūsų). Žmogus dažniausiai intuityviai jaučia, ko jam trūksta, ir tiesiog nori valgyti būtent tų produktų. Maisto bioenergija Beveik visos Rytų filosofinės mokyklos teigia, kad maistas turi bioenergijos, kurią lemia maiste esančių biologiškai veikliųjų medžiagų kiekis ir pobūdis. Tačiau nė viena senovės Rytų mokykla neidentifikavo specialių biologiškai veikliųjų medžiagų, nenurodė jų reikšmės, išskyrus augalų galią. Gal nemokėjo išskirti tų medžiagų ir identifikuoti, neturėjo reikiamos aparatūros, buvo pernelyg menkas visuomenės raidos lygis? Bet juk senovės Kinijos gydytojai įžvelgė ir aprašė unikalią žinių sistemą apie žmogų: jo ryšį su dangumi ir žeme, materialiųjų bei subtiliųjų žmogaus sistemų valdymą, energijas, vadinamuosius rezonatorius (akupunktūrinius taškus) žmogaus kūne. Šiuos taškus tik XX a. pabaigoje kompiuterinės technikos pagalba vėl atrado ir pradėti matuoti šiuolaikinis žmogus (Folio, Nakatani ir kt. metodai), pagal šiuos matavimus įvertinti organizmo sistemų būklę ir funkcijas. Pasak senovės Rytų mokymų, augalo, žolės, grybo ar mineralo visuma, t. y. jo sudedamosios dalys (In) bei subtilioji energija (Jan), sąveikauja su žmogaus kūnu (visais jo lygmenimis). Šios sąveikos rezultatas žmogaus subtiliųjų kūnų sistemos bei fizinio kūno pokyčiai. Tariant paprasčiau, vartodami maistui augalus visada gauname vitaminų, mineralinių medžiagų, biologiškai veiklių junginių (In), kurie veikia mūsų kūną. Kartu gauname ir augalų energijos (Jan), kuri keliauja į akupunktūrinius kanalus. Kadangi žmogus, kaip ir bet kuris mūsų planetos materialusis objektas, yra In ir Jan jėgų vienovė, vartodami iš augalų pagamintus preparatus (fitoterapinius ar homeopatinius) gydome žmogaus kūną ir jo energijas, reguliuojančias metabolizmo procesus. Gamta tobula vaistininkė Mokslas dar iki galo neištyrė, kurios iš viename ar kitame augale esančių medžiagų yra veikliausios, koks jų poveikis organizmui, nes šių junginių yra gausybė ir įvertinti kurio nors vieno poveikį tokiai sudėtingai sistemai kaip žmogaus organizmas nėra paprasta. Todėl mokslininkai kalba apie sinergetinį visų žolėse, augaluose esančių fitocheminių medžiagų poveikį (kai pavieniai komponentai sustiprina vienas kito veikimą). Tik gamta gali sudėti į Vitamino C reikia kasdien SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU vieną žolytę tiek veikliųjų medžiagų, kad jos kompleksiškai veiktų mūsų sveikatą. O jeigu dar atsižvelgsime į tai, kad kiekvienas augalas kaupia iš aplinkos, kosmoso žmogui reikalingas vibracijas, suprasime, kodėl senovės Rytų išminčiai rūpesčių kamuojamam žmogui pasiūlydavo baziliko ar kulkšnės arbatos, bet nieko nekalbėjo apie B grupės vitaminus. Mes XXI amžiaus vaikai Mes įžengėme į XXI amžių nuniokoję savo gamtą ir jau veikiami ekologinės krizės padarinių. Gyvename sunkių ligų bei rafinuoto maisto vartojimo epochoje. Po technologinio apdorojimo tokiame maiste beveik nelieka svarbiausių mineralinių bei skaidulinių medžiagų. Tačiau mokslininkai sukūrė įvairių biologiškai veiklių maisto papildų, kurie arba įterpiami į maistą, arba vartojami kapsulių pavidalu. Mokslo laimėjimų aklai atmesti neverta. Jei esate nusilpę, po ligos, pervargę, vartokite vitaminų bei mikroelementų. Pasikonsultavę su fitoterapeutu, vartokite maisto papildų įvairių žolių ekstraktų. Jei negalite atsisakyti tradicinės kavos ir arbatos, turite mažai žinių apie maistinių žolių vartojimą, bent vakarais pakaitomis gerkite įvairių lietuviškų žolių ar jų mišinių arbatą. Gerdami šias arbatas gausite daug natūralių vitaminų, mikroelementų bei kitų biologiškai veiklių medžiagų. Organizmą padės sustiprinti ir subalansuoti mėtų, kraujažolių, erškėtuogių, serbentų, aviečių, žemuogių lapų, ramunėlių, dilgėlių arbatos. Vyresnio amžiaus žmonės retkarčiais į šių arbatų mišinius gali įdėti varnalėšų ar kiaulpienių šaknų valysis organizmas. Neužmirškite medaus ir jo produktų: žiedadulkių, pikio, pienelio. Mums šie produktai gali atstoti stebuklingąjį kinų ženšenį. Vitaminas C žmogui yra būtinas kiekvieną dieną. Šio vitamino reikia imuninei sistemai stiprinti, kad galėtų vykti gliukozamino sintezė ir daugelis organizmo metabolinių procesų. Vitaminas C gerina sveikatą, didina atsparumą įvairioms ligoms, kurios dažniausiai užklumpa šaltuoju metų laiku. Ypatinga vitamino C forma pailginto veikimo vitaminas C, gaminamas iš Ester C žaliavos. Šis vitaminas kur kas greičiau absorbuojamas žarnyne negu įprastai vartojamas vitaminas. Iš organizmo pailginto veikimo vitaminas C pašalinamas 2 3 kartus lėčiau, todėl rečiau būna šalutinių reiškinių. Būdamas ilgiau organizme, vitaminas C kur kas labiau stiprina imunitetą, saugo nuo virusinių kvėpavimo takų ligų, išsaugo žarnyno funkcijas, gerina savijautą. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 21

JŪSŲ VAIKAS Iš mamos dienoraščio Motinystės džiaugsmai ir rūpesčiai patys nuostabiausi išgyvenimai. Kiekvienas vaikas padovanoja motinai daug laimės akimirkų, ne tik bemieges naktis. Beje, antrojo vaikelio auginimas gerokai skiriasi nuo pirmojo. Išėjus motinystės pradžiamokslį su pirmagimiu, auginti antrąjį daug lengviau. Tiesa, vaikai labai skirtingi, taigi staigmenų netrūksta. Pirmagimę Liepą auginau būdama dar studentė buvo nelengva, bet ji buvo ramus vaikas. Antrasis visai kitoks..., sako Jolanta, sūpuodama ant rankų trijų mėnesių Juliuką. Jis gimė labai gražus... Kiekvienai mamai savo vaikas yra pats gražiausias. Graži buvo ir pirmagimė Liepa. Bet sakydama gražus, turiu galvoje mažojo odelę. Iš tiesų, Juliuko odelė nuo pat gimimo buvo lygut lygutėlė, rausva ir akytės plačiai atmerktos, didelės, mėlynos. Tiesa, antrąją savo gyvenimo dieną jis pagelto. Žinojau, kad tai naujagimių fiziologinė gelta, ir ji praeis savaime. Taip ir buvo. Juliukas, kaip ir sesė, gimė su ilgais juodais plaukeliais, tačiau dabar, sulaukęs trijų mėnesių, jau beveik plikas. Ne, ne visai auga nauji plaukai, tik jie dar tokie trumpučiai ir, atrodo, bus šviesesni. Čia mano draugė Indrė Gydytojos komentaras. Iš tiesų, ne visų naujagimių odelė pirmosiomis gyvenimo dienomis būna graži. Tai natūralu, ir nereikia baimintis, kad vaikeliui kas nors negerai. Ką tik gimusio kūdikio kūnelį dengia į varškę panaši masė, kuri saugo jo organizmą nuo infekcijų. Kūdikis gali gimti su nubrozdinimais ar dėmelėmis, atsiradusiomis jam slenkant gimdymo takais. Naujagimio (ypač neišnešioto arba gimusio per mažo svorio dėl vaisiaus nepakankamos mitybos gimdoje) odelė gali būti susiraukšlėjusi, pleiskanota ir sausa. Kartais vaikai gimsta su kraujagysliniais apgamais, vadinamais gandro žnybiu (arba hemangiomomis). Tokie apgamai dažnai dingsta savaime. Po gimimo praėjus keletui savaičių, ant kūdikio nosytės gali atsirasti baltų taškelių. Tai užsikimšę riebalų liaukų kanalai, paprasčiausios riebalų sankaupos. Nespaudykite jų, vaiko odelė ilgainiui pagražės savaime. Jis man neleidžia bent valandą pamiegoti Kai auginau Liepą, nežinojau, ką reiškia naktį nemiegoti. Būdavo, išmaudau prieš naktį, pamaitinu, ir ji miega iki penktos valandos ryto. Juliukas visai kitoks. Pirmuosius du mėnesius miegojau zuikio miegu jis nubusdavo kas 20 minučių. Nepasakyčiau, kad iš alkio porą kartų patraukdavo krūtį ir vėl užmigdavo. Bet tik 20 minučių... O aš net nespėdavau sumerkti akių. Baisiausia, kad manęs niekas negalėjo pakeisti juk maitinau krūtimi. Ramiausiai jis miegodavo tik ant mano krūtinės. Taip ir miegodavom abu tiksliau, Juliukas miegodavo, o aš būdraudavau. Trečiąjį mėnesį mažasis truputėlį pasikeitė. Jo miego periodai ilgėjo, būdavo, kad jis išmiegodavo jau ir tris ar net keturias valandas. Galbūt jau apsiprato su aplinka, galbūt mudu suradome vienas kitą? 22 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

JŪSŲ VAIKAS Gydytojos komentaras. Visiems mažyliams tinkamų miego receptų nėra. Naujagimiai, kaip ir mes, skirtingi, todėl ir miega labai nevienodai vienas ilgiau, kitas trumpiau. Paprastai pirmosiomis savaitėmis jie turėtų miegoti 22 valandas per parą arba net daugiau. Didžiąją laiko dalį, kai nemiega, valgo. Po dviejų trijų savaičių kūdikiai nubunda ilgesniam laikui, tačiau kiti ir toliau būna didieji miegaliai, arba atvirkščiai, nubunda labai dažnai. Jeigu vaikas valgo normaliai ir priauga svorio, nėra ko nuogąstauti jis tiesiog miega tiek, kiek jam reikia. Jis bijo triukšmo... Mūsų namuose dabar labai tylu. Net katė Simba išmoko vaikščioti tyliai, nebelaksto po visus namus tarsi užsukta. Ir mes kalbamės pašnibždomis... Mat Juliukas jautriai reaguoja į triukšmą, pabunda, o jei nemiega kam nors garsiau prašnekus ar subarškėjus, tuoj suklūsta ir patempia lūpą... Būna, kad ir pravirksta. Bet jam labai patinka, kai su juo tyliai ir švelniai kalbi, ypač dabar, kai jau sukako trys mėnesiai. Tada jis žiūri į akis ir tarsi pats ima kažką pasakoti pradeda guguoti. Taip ir kalbamės maudydamiesi, virdami sesei ir tėčiui pietus (aš prie viryklės, jis vežimėlyje). O močiutė jam dainuoja. Juliukui vėlgi patinka: jis nutyla, nurimsta ir... užmiega. Gydytojos komentaras. Kūdikis pripranta prie motinos balso. Nesvarbu, kaip kalbėtumėte švelniai ar piktai, mažylis jausis saugus, žinodamas, kad kalba mama. Taigi kalbėkite su juo maudydama, virdama košytę ar dirbdama kokį kitą darbą. Mažyliai paprastai labiau reaguoja į moteriškus (švelnius, raminamus) balsus. Jiems patinka švelni muzika ir ritmingos dainelės (tokios yra dauguma lietuvių lopšinių). Pasak mokslininkų, mažieji, nuo mažens klausęsi mamos dainuojamų dainelių, greičiau pradeda kalbėti ir skaityti. Taigi kalbėkite su mažuoju ir dainuokite viską, ką mokate. Jam tikrai patiks. Jam labai patinka ant rankų... Geriausia Juliukui ant rankų. Jis tada jaučiasi puikiai: žvitriai dairosi po kambarį ir jau bendrauja. Kadangi jis toks mažas, o mes visi dideli net sesei jau aštuoneri, mažąjį dažnai palepinam, vis panešiojam. Močiutė sako, kad taip nešiodami vaiką visai sugadinsim, jis visą laiką prašysis ant rankų. Dabar to dar nėra. Juliukas pabūna ir lovelėje, jam labai patinka automobilio vaikiškoje sėdynėlėje (atsinešu sėdynėlę į kambarį). Bet kartais pagalvoju, o gal iš tiesų nereikia jo dažnai imti ant rankų? Gydytojos komentaras. Nebijokite, tikrai nesugadinsite vaiko. Atvirkščiai, manoma, kad kūdikiams mamos (taip pat tėčio, sesės) artumas yra naudingas. Mažyliams patinka, kai juos liečia ir glosto. Pediatrai sako, kad tokie vaikai geriau auga. Puiki proga bendrauti su kūdikiu yra jo maitinimas, maudymas, žaidimai. Naujagimius ypač ramina motinos širdies plakimas. O motinos širdies dūžius jis geriausiai jaučia paimtas ant rankų. Jeigu mažylis verkia, tai dar nereiškia, kad jis nori ant rankų. Jis gali verkti iš alkio (pamaitintas iš karto nurimsta), iš nuovargio, sušlapus sauskelnėms ir pan. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Jį vargina pilvuko pūtimas... Baisiai nemalonus dalykas pilvuko pūtimas. Nors maitinu krūtimi ir Juliukas jokio kitokio maistelio dar nėra ragavęs, pilvuką jam vis tiek pučia. Žinau, kad mažyliui pilvuką gali pūsti nuo mano suvalgyto maisto. Taigi iš tolo lenkiuosi (net ir namiškiams neduodu) vidurius pučiančių daržovių bei vaisių (kopūstų, agurkų, svogūnų, česnakų, vynuogių), bet Juliukui vis tiek būna skausmo priepuolių. Tuomet jis rėkia ilgai ir graudžiai, net pritraukdamas prie savęs kojytes. Augindama Liepą, prisimenu, labai išsigandau, kai ją pirmą kartą ištiko tokie pilvo diegliai. Į Juliuko pilvelio bėdas reaguoju ramiau, bet vis tiek būna dienų, kai neišmanau, ko griebtis. Tikiuosi, kad greitai tokias bėdas išaugsime, juk jau sulaukėme trijų mėnesių... Gydytojos komentaras. Naujagimio virškinimo sistema dar nebūna gerai išsivysčiusi, todėl pirmuosius tris mėnesius kūdikiui žarnyne gali kauptis dujos. Vieniems vaikams tai nesukelia jokių nemalonių reiškinių, o kitus pradeda varginti skausmingi spazmai. Kūdikiui pasidaro lengviau, kai maitinamas arba po maitinimo jis atsirūgsta. Kūdikiui bus lengviau atsirūgti, jeigu pakelsite jį stačią ir palaikysite priglaudę prie peties. Nuo pilvuko pūtimo vaistų nėra. Pilvo dieglius šiek tiek sušvelnina pankolio arbata arba specialūs lašiukai kūdikiams nuo vidurių pūtimo (bet jie padeda tik tą kartą). Jie sugeria vaikučio žarnyne susikaupusias dujas. Pabandykite švelniai pamasažuoti mažojo pilvuką. Kojytes prilenkite prie pilvuko, truputį pakelkite ir švelniais sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę masažuokite pilvuką. Jei mažylis verkia, truputį palaukite, kol jis atsipalaiduos, nurims, ir vėl masažuokite. Bet negalima masažuoti ką tik pavalgiusio arba labai alkano vaiko, taip pat kai jis neramus ir rėkia. Kad jis nusiramintų, susupkite į šiltą antklodėlę ir panešiokite priglaudusi prie savęs. Galite išbandyti dar vieną būdą. Pasiguldykite pilvo dieglių kamuojamą mažylį sau ant pilvo. Mamos žarnyno judesiai persiduos kūdikiui ir jam palengvės. Kalbuosi su mama SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 23

NETRADICINĖ MEDICINA Šokio SŪKURYJE Jeigu dažnai jaučiate įtampą, nerimą, esate nusiminę dėl daugybės nuoskaudų, neišsipildžiusių svajonių, nepasiektų tikslų gyvenime, o sielą gaubia liūdesys, jeigu kamuoja įvairūs fiziniai negalavimai, neskubėkite saujomis gerti įvairiausių vaistų ar griebtis taurelės su svaigiuoju gėrimu jus atpalaiduos šokis. Nors ir kaip būtų nelengva atsikratyti sąstingio, pamėginkite iš jo išsivaduoti, atsiduokite kūną ir sielą išlaisvinančiam šokiui. Šokis ramina ir atpalaiduoja Šokis gali būti ne tik sporto šaka, bet ir terapinė priemonė. Žmonių patirtis liudija, kad šokis vienas iš būdų natūraliai atsipalaiduoti ir atsikratyti įvairių kompleksų. Ritmiška muzika užvaldo, hipnotizuoja, padeda užsimiršti. Iki tol kankinusios, rodos, neįveikiamos problemos atsipalaidavus tampa daug lengviau išsprendžiamos. Šokis ypač naudingas ūmiems, nuolat dėl įvairiausių smulkmenų tarsi degtukams įsiplieskiantiems žmonėms. Šokant atsikratoma susikaupusios blogosios energijos, nurimstama, pagerėja nuotaika. Sakoma, jog vieni pirmųjų šokio terapeutų buvo senovės žyniai. Terapinio šokio šaknys ritualiniai šamanų šokiai. Šokis vienas veiksmingiausių antidepresantų. Anot vienos moters, kurią nuo jaunystės kankina depresinė nuotaika, ypač išlaisvina dervišų šokio judesiai, vadinamieji sukiniai. Šį šokį, kaip terapinę priemonę, ji naudojanti nuo jaunų dienų, mat neišdrįsusi kreiptis į psichiatrus. Atpalaiduojamieji sukiniai Teigiama, kad šokant klasikinius baleto šokius mankštinamas ir stiprinamas kiekvienas raumenėlis. Jei dažnai šoksite, jūsų kūnas bus stangrus, tiesus, judesiai lankstūs, imsite labiau pasitikėti savimi. Tapsite jautresni, muzikalesni ir kūrybingesni. Tačiau svarbiausia baleto šokių nauda ta, kad ilgainiui pagerėja širdies darbas ir kraujotaka. Baleto šokiams šokti patariama užsitempti triko, ant kojų užsirišti megztus, raumenis šildančius raiščius ir apsiauti minkštus batelius odinius ar kietomis nosytėmis. Dervišų šokis yra labai originalus ir skiriasi nuo kitų. Sukiniais jis šiek tiek primena baletą, tik balerina sukasi ant pirštų galų, o dervišai visu kūnu, iškėlę į viršų rankas ir nugrimzdę į save. Sukasi, kartais atlikdami tiek sukinių, kiek paprastas žmogus nesugebėtų. Tačiau galite pamėginti. Štai, pavyzdžiui, viena ūmaus būdo mergina tokiais sukiniais išblaškydavo susikaupusį įtūžį ar užplūdusią neviltį: sukdavosi ir sukdavosi, kol suklupdavo. Pyktis dingdavo ir likdavo tik nuovargis. Kūne ir sieloje tapdavo lengva, ramu. Klasikiniai šokiai Kaunietės šokių instruktorės Džildos Valaitienės šokių studijos lankytojai labiausiai mėgsta valsą. Vos tik suskamba pirmieji muzikos akordai, šokėjų veidai nušvinta. Puikiai jaučiuosi. Vaistų nereikia gerti, nors anksčiau vartojau labai daug. Kraujo spaudimas buvo didelis, o dabar tapo normalus. Sportuodama ir šokdama numečiau dvidešimt penkis kilogramus. Labiausiai patinka valsas toks plaukiantis, atpalaiduojantis šokis, guviai pasakoja apkūnoka šokėja. Iš tiesų, judėti sveika. Anot medikų, kiekviena moteris per dieną turi intensyviai judėti (sportuoti, dirbti ar šokti) nors po vieną valandą (tai prilygsta penkiems kilometrams ėjimo), vyrai pusantros valandos. Grupėje šokantis trisdešimt devynerių metų vyriškis taip pat džiaugiasi atgaiva po šokių treniruočių: Šokti malonu pailsiu ir atsipalaiduoju. Muzika sielai, šokis kūnui, todėl tampu harmoningas. Labiausia patinka šokti valsą. Ugningų flamenko šokių studijos lankytojus moko ispanas. Pašokusi ispanišką šokį, išprakaituoju kaip gerai pasportavusi, teigia sveikata nesiskundžianti šokėja Daiva, šokanti tik savo malonumui ir norėdama šiek tiek sulieknėti. Daugelis studijoje šokančių moterų iš tiesų sulieknėjo ir atjaunėjo. Mat Džilda Valaitienė kasmet rengia specialią kompleksinę sveikatingumo programą Grožio šansas, į kurią įeina šokis ir sportiniai pratimai. Kiekvienas tokios programos dalyvis konsultuojamas individualiai. Fizioterapijos kabinete tikrinamas kraujo spaudimas, patariama 24 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

mitybos klausimais. Taip natūraliomis priemonėmis atsikratoma nereikalingų kilogramų. Rytietiškas pilvo šokis Šis erotiškas rytiečių šokis, kuris šokamas siūbuojant ir ratais sukant klubus, tinka moterims. Žinoma, šaltakraujės lietuvės nepašoks taip lanksčiai kaip indės, tačiau verta pamėginti dėl sveikatos. Anot kaunietės pilvo šokio instruktorės Marijos Vitkūnaitės, tokį šokį atliekančiųjų judesiai artimi natūraliems moters kūno judesiams. Tačiau šokant judinami ir tie raumenys, kurie paprastai ilsisi, taigi treniruojami pilvo, dubens, liemens, stuburo, kaklo raumenys. Mankštinant pilvo sritį, gerėja virškinamojo trakto veikla. Anot vienos M. Vitkūnaitės grupės šokėjos, pilvo šokis nekenkia ir nusileidusiai gimdai, nes šokant stiprėja jos raumenys. Pilvo šokį šokti moteriai patarusi netgi gydytoja. Instruktorė Marija sako, kad šokio metu nuolat judinant klubus ir apatinę nugaros dalį sutepami sąnariai, stuburas tampa lankstesnis, stiprėja kaulai. Tai padeda išvengti osteoporozės. Šis rytietiškas šokis padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, atsikratyti įtampos nugaroje, kuri paprastai atsiranda dėl nejudraus gyvenimo būdo (pavyzdžiui, daug sėdint spaudžiami tarpslanksteliniai stuburo diskai). Kaip teigia instruktorė Marija, svarbus pilvo šokio elementas yra iškeltos rankos, todėl kiekviena pradedanti šokėja netrukus pajunta, kaip atsipalaiduoja rankų ir pečių raumenys. Taigi šokant Šokių instruktorė Džilda Valaitienė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT pilvo šokį pagerėja laikysena (tai padeda išvengti nugaros apatinės dalies skausmų) ir išvaizda. Šokėjos tampa ramios, jaučia vidinę harmoniją. Pilvo šokį gali šokti ir apkūnios moterys tai padeda sulieknėti. Priklausomai nuo šokio intensyvumo, galima sudeginti iki trijų šimtų kalorijų per valandą. Pilvo šokis šokamas basomis. Apranga egzotiška: blizganti liemenėlė ir pilvo nedengiantis sijonas, todėl raumenys gali laisvai judėti. Magiškasis šokis Magiškojo šokio esmė savo vidinę būseną išreikšti laisvais judesiais, improvizuojant ir panaudojant atitinkamus simbolius. Pasak Tedo Andrews, parašiusio knygą apie magiškuosius šokius, šokti gali kiekvienas. Šokant magiškąjį šokį svarbiausia, kad judesiai netaptų mechaniški. Jie turi būti kūrybiški. Magiškuosius šokius reikia pradėti nuo šokėjo pozos : ramiai stovėdami ir žvelgdami priešais save patylėkite, susikaupkite. Viena koja remdamiesi į žemę, kitos, per kelį sulenktos kojos pėdą apglėbkite ranka, o kitą ranką ištieskite priešais save. Tai padės išlaikyti pusiausvyrą. Pasilenkę į priekį, rankoje laikomą kojos pėdą kiek įmanoma kelkite aukštyn. Tuo metu įsivaizduokite, kokie norėtumėte būti. Tą patį pratimą atlikite ir su kita koja. Jeigu stovėdami ant vienos ir kitos kojos nevienodai išlaikote pusiausvyrą, vadinasi, jūsų gyvenime trūksta harmonijos, kuri atsiras nuolat atliekant pratimą. Kiek atsipalaidavę, įsijunkite mėgstamą muziką, pajuskite ritmą ir pradėkite šokti laisvai judėdami. Net jei jaučiatės nerangūs ir susikaustę, vis tiek šokite. Tai išlaisvins jūsų kūr y bingumą. Vėliau įjunkite ramesnę, tylesnę muziką, tada sėskitės ar gulkitės ant grindų, užsimerkite ir pasiduokite muzikai. Po truputį pradėkite šokti rankomis, pečiais, klubais, kojomis, stebėdami, kuriai muzikos daliai skambant NETRADICINĖ MEDICINA Pilvo šokio instruktorė Marija Vitkūnaitė ir kuri jūsų kūno dalis laisviau juda. Tai padės jums lengviau išlaisvinti energiją. Vėl pakeitę muzikos ritmą, pradėkite savo magiškąjį šokį, improvizuokite pasitelkdami įvairius simbolius, kurie padės išsipildyti troškimams. Jei norite gyvenime tobulėti, kuo aktyviau dirbti, šokdami įsivaizduokite, kad uždegate žvakę, sėjate sėklas ir panašiai. Nesiryžtate priimti sprendimo? Išlaisvinkite savo vyriškąją energiją (kiekviename žmoguje slypi ir moteriškoji, ir vyriškoji energija) šokdami atlikite judesius, tarsi ryžtingai kirstumėte kardu. Jei negalite nugalėti savo priešo, neįveikiate sunkumų, šokdami imituokite, kad laimite pergalę įvairiose kovose, t. y. šokite įsivaizduodami tai, ką norite nugalėti. Pavyzdžiui, jeigu darbo aplinka sukelia neigiamų jausmų chaosą, galite pamėginti juos nugalėti magišku šokiu, imituodami kovą su įvairiais grobuonimis. Dažnai šokdami savo magiškąjį šokį, pasijusite vis nuotaikingesni, harmoningesni, o problemos, kurios anksčiau rodėsi neįveikiamos, taps visai paprastos. Šokti niekada nevėlu Šokis tarsi mankšta su romantikos atspalviu. Taigi tie, kurie nemėgsta įprastų populiarių sportinių pratimų, gali pasirinkti mankštą šokio forma. Patartina šokti įvairaus amžiaus žmonių grupėse, kur šokio meno moko specialistai. Pavyzdžiui, anglai neigiamų emocijų atsikrato šokių vakaruose, skirtuose šeimoms.tačiau bene geriausia tapti namų šokėjais ir susikurti savo magiškąjį šokį. SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 25

LAISVALAIKIO MINUTĖS Nuo Atlanto iki Medicinos fakultete. Supratau, kad tai mano mergina ir man jau laikas kurti šeimą, šypsosi V. Pranevičius. Baigę mokslus, jaunuoliai gavo paskyrimus į skirtingus miestus: Vidmantas į Ukmergę, Janina į Uteną. Jauniems specialistams teko belstis net į ministerijos duris, kad būtų suderintas jų darbas. Taip jauna šeima atvyko į Ukmergę. Čia susilaukė dviejų vaikų: dukros Vijos ir sūnaus Juliaus. Jaunatviškai atrodantys medikai jau seneliai. Visuomet smagu ant rankų laikyti krykštaujančius vaikaičius. Pranukui jau metukai ir devyni mėnesiai, Elenutei vienuolika mėnesių. Pavasarį mūsų vaikaičių būrys pasipildys dar vienu nariu. Turėsime jų trejetą, džiaugėsi močiutė. Medicina tapo jų pašaukimu Vidmantas kilęs iš Alytaus. Jis pasakoja, kad mokyklos suole apie mediko profesiją net nesvajojo. Aukso medaliu baigęs vidurinę mokyklą, kartu su suo- RAMIOJO VANDENYNO Medikai Janina ir Vidmantas Pranevičiai į Ukmergės žemę šaknis įleido prieš trisdešimt vienerius metus. Jie dirba ne tik Ukmergės ligoninėje, bet ir nuosavame name įkurtame gydytojų kabinete. Čia, kaip prisipažįsta patys, pacientų netrūksta iki vėlyvo vakaro. Praėjusių metų pabaigoje jie keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno įveikė penkiolika tūkstančių kilometrų, pasisėmė profesinių žinių, aplankė savo draugus. Juos žavėjo nuostabi gamta, šiltas ir malonus draugų priėmimas, moderni pastatų architektūra, muziejai. Keliai susitiko Vilniuje Janina ir Vidmantas prisipažįsta, kad meilė į jų širdis pasibeldė Vilniuje. Vidmantas juokauja, jog per šešerius studijų metus Kauno medicinos institute jam į akį nekrito jokia panelė. Septintaisiais studijų metais, kai atvykau į Vilnių specializuotis, bendrabutyje susipažinau su dailia mergina. Janina studijavo Vilniaus universiteto lo draugu pasirinko tą pačią specialybę. Gal dėl to, kad draugo mama dirbo šį darbą, apie kurį vaikinas girdėjo daug gražių atsiliepimų. Janina sako, kad ją studijuoti mediciną paskatino sesuo. Lyriškos sielos mergina ketino rinktis pedagogės ar žurnalistės profesiją. Gimusi ramiame Ukmergės rajone, vaikystės ir jaunystės metus Janina praleido Panevėžyje. Pranevičių šeima. Iš kairės: marti Diana, sūnus Julius, Janina su vaikaite Elenute, Vidmantas, dukra Vija ir vaikaitis Pranas 26 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Janina ir Vidmantas Pranevičiai dirba ne tik Ukmergės ligoninėje. Nuosavame name sutuoktiniai įkūrė individualų gydytojų kabinetą. Čia, kaip prisipažįsta patys, pacientų netrūksta iki vėlyvo vakaro. Akušerės-ginekologės specialybę įgijusi Janina rūpinasi moterų sveikata. Vidmantas ausų, nosies, gerklės pacientus priima ne tik Ukmergėje. Jis jau dešimt metų trečiadieniais dirba Kaune, konsultuoja kauniečius. Atokvėpio minutės Laisvą atokvėpio minutę Pranevičiai stengiasi apie darbą nebekalbėti, tačiau medikams šių pokalbių išvengti nepavyksta. Laisvalaikiu labai norisi pabūti vienumoje, nebetraukia šurmuliuojančios kompanijos, įvairūs renginiai. Smagu, kai yra laiko pavartyti žurnalą, paskaityti knygą, sako Janina. Pailsėti medikai dažnai traukia į sodybą Zarasų rajone. Ten jie atsiriboja nuo televizijos, atsipalaiduoja po įtemptos darbo savaitės. Vidmantas mėgsta pažvejoti. Šią žiemą sodyboje planuojame įrengti slidinėjimo trasą, šypsojosi Janina ir Vidmantas. Vidmantas rotarietis. Vienerius metus jis buvo Ukmergės Rotary klubo prezidentas, ėjo sekretoriaus pareigas. Kelionių trauka Janina ir Vidmantas prieš Naujuosius grįžo iš kelionės po Jungtines Amerikos Valstijas. JAV Vidmantas lankėsi ne pirmą sykį. Kaip jis prisipažino, knietėjo supažindinti žmoną su tolimoje šalyje gyvenančiais draugais, aplankyti dar nematytas vietas. Kai žmona išsakė savo norą aplankyti Ameriką, ėmiausi iniciatyvos. Pradėjau derinti maršrutą, planuoti išvyką, pasakoja Vašingtono priemiestyje Janina ir Vidmantas aplankė kolegą Viktorą Vitėną Viešint JAV Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Vidmantas. Daugiau nei per trisdešimt savo darbo metų jis lankėsi daugelyje šalių, tobulino žinias. Jų sėmėsi Belgijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Italijoje, Anglijoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje ir kt. Šios viešnagės Jungtinėse Amerikos Valstijose metu Vidmantas irgi bendravo su kolegomis, stebėjo atliekamas operacijas, lankėsi moderniuose gydymo centruose, žavėjosi jaukiomis ligonių palatomis. Lankiausi naujame LOR centre, kuriame dirba ne tik ausų, nosies, gerklės specialistai, bet ir plastikos chirurgai. Sužavėjo nauja, moderni įranga. Lankiau paskaitas. Galiu pasakyti, kad šiuo metu Amerikos medicinoje nėra revoliucijų ar perversmų. Tačiau sužavėjo gydymo įstaigose įdiegta tobula kompiuterinė įranga, padedanti labai greitai sutvarkyti dokumentus. LAISVALAIKIO MINUTĖS Tereikia norimą tekstą padiktuoti į aparatėlį ir viskas atspausdinama kompiuteryje, pasakojo Vidmantas. Jis pabrėžia, kad Jungtinių Amerikos Valstijų gydymo įstaigose itin daug dėmesio skiriama ligoniams. Susitiko su ukmergiškiu mediku Jau kelis dešimtmečius JAV rytuose, Vašingtono priemiestyje, gyvena ir dirba Pranevičių kolega iš Ukmergės Viktoras Vitėnas. Gydytojas gastroenterologas pasidalijo su bičiuliais patirtimi, papasakojo apie kapsulinės endoskopijos tyrimą. Šis tyrimas Lietuvoje naujiena, o už Atlanto daromas ne vienerius metus. Nedidukės kapsulės, vos didesnės už piliulę, dėka galima diagnozuoti žarnyno ligas. Kapsulė su miniatiūrine kamera natūraliai slenka virškinamuoju traktu ir viską filmuoja. Šis modernus tyrimas neskausmingas, kapsulė lengvai pasišalina iš organizmo. Vidmantas ir Janina aplankė ir JAV sostinę Vašingtoną. Didelį įspūdį jiems paliko prezidento rezidencija Baltieji rūmai, taip pat Kosmoso muziejus. Moterys mėgsta šeimininkauti Janina pasakojo, jog viešėdama išsvajotoje šalyje ji daug bendravo su amerikietėmis, domėjosi jų buitimi. Gydytoja pastebėjo, kad amerikietės, nors ir labai užsiėmusios, namuose pačios gamina maistą, puoselėja gėlynus. Anot Janinos, kiemuose akį traukia margaspalviai rododendrai. Jų kelios dešimtys rūšių. Neišpasakytai graži augmenija. Greta namų auginamos daržovės, vaismedžiai. Įrengtos mo- SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 27

LAISVALAIKIO MINUTĖS dernios laistymo sistemos. Moterims patinka šeimininkauti. Jos verda, kepa, mažai naudoja pusfabrikačių. Gamina daug įvairaus maisto. Ypač mėgsta kepti pyragus. Jos pačios susitvarko didžiulius namus, vaikšto į sporto klubus, prisiminimais dalijasi Janina. Ji irgi nesėdėjo sudėjusi rankų teko pasidarbuoti virtuvėje, pasidalinti kulinarinėmis paslaptimis. Ukmergiškė virė žuvienę, gamino šašlykus bei kitus patiekalus. Vidmantas Ukmergės Rotary klubo narys Išvydo Ramųjį vandenyną Janina ir Vidmantas lankėsi ir Sietle. JAV šiaurės vakarų miestas Sietlas yra prie pat Ramiojo vandenyno. Norėjome pamatyti Ramųjį vandenyną, kuris anaiptol nebuvo ramus. Lijo stiprus lietus. Vanduo nešaltas, paplūdimys labai gražus, smėliukas šiek tiek tamsesnis negu Palangoje, pasakoja Vidmantas. Paplūdimyje yra instrukcijos, kuriose nurodoma, kaip elgtis, jei užkluptų cunamis. Pakrantėse nematyti nė vieno žvejo. Anot pašnekovų, Sietlas skendi vandenyse ir miškuose. Šiame mieste itin daug lašišų. Nors Pranevičių draugai gyvena prie nepaprasto grožio ežerų, tačiau patys žuvų negaudo. Neteko ir Vidmantui Amerikoje išbandyti žvejo laimės. Jie perka šviežias lašišas. Jas kepa, rūko. Skonis ypatingas. Išskrostų lašišų ikrų nevartoja. Maistą gardina daugybe prieskonių, pateikia įvairių padažų, prisimena pašnekovai. Vienas kolega gamina įvairių rūšių vyną. Sietle Pranevičiai apžiūrėjo universitetą, bažnyčias, muziejus, prieplauką. Šiame mieste išplėtota lėktuvų gamyba, čia surenkami Boingai. Įspūdžiai, įspūdžiai, įspūdžiai... Vidmantas ir Janina pasakoja, kad kelionės metu jiems neteko matyti girtų ir rūkančių žmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose draudžiama rūkyti oro uostuose, autobusų stotyse, viešojo maitinimo įstaigose. Anot pašnekovų, savaitgaliais sunku nusipirkti svaigalų. Ukmergiškiams teko paragauti neįprasto alaus brendžio, rabarbarų vyno, įvairių jūros gėrybių. Tačiau jie pasigedo baravykų, raudonikių. Ten, anot Janinos, parduodami prastesnės kategorijos grybai. Keliautojus sužavėjo Šarlotės miesto botanikos sodas (Šiaurės Karolinos valstijoje). Ten auga didžiuliai bananų medžiai, veikia fontanų atrakcionai. Vidmantas ir Janina ilsėjosi prie didžiausio Šiaurės Karolinos ežero, kurio pakrantės driekiasi net aštuonis šimtus kilometrų. Čia jie plaukiojo jachta, maudėsi. Janina ir viešėdama JAV nesėdėjo sudėjusi rankų JAV neišpasakytai graži augmenija 28 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

KLAUSIATE ATSAKOME Infraraudonųjų spindulių pirtys Mūsų draugai namuose įsirengė infraraudonųjų spindulių pirtį. Norėčiau pasekti jų pavyzdžiu, tik ar tokia pirtis nekenkia sveikatai? Juk vis dėlto organizmą veikia infraraudonieji spinduliai? Dėkoju už atsakymą. Tomas J., Kaunas Infraraudonieji spinduliai gaunami iš gamtos. Jų spektras skirstomas į A, B, C spektrus elektromagnetinių spindulių spektro dalis. Natūralieji infraraudonieji spinduliai gydymui buvo pradėti naudoti jau senovės Kinijoje, Tibete. Vėliau japonų mokslininkai šiuos spindulius nusprendė pritaikyti sveikatingumo procedūroms ir sukūrė specialias pirtis. Dabar infraraudonųjų spindulių pirties malonumais galima pasilepinti kai kuriuose sporto klubuose, sveikatingumo centruose. Kaip mūsų skaitytojas rašė, tokių pirčių kabinas galima įsirengti ir namuose jos neužima daug vietos. Kaip veikia infraraudonieji spinduliai? Infraraudonųjų spindulių pirtyse naudojami C spektro (trumpesni) infraraudonieji spinduliai (ilgesni A spektro spinduliai naudojami medicinos prietaisuose). Infraraudonieji spinduliai prasiskverbia giliau į audinius, tačiau jie absorbuojasi ir odoje, paodyje, riebaliniame sluoksnyje, raumenyse, sąnariuose. Jų išskiriama energija šildo audinius, vidaus organus, spartina kraujo apytaką, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi, naudingomis medžiagomis. Infraraudonieji spinduliai naudojami kaip fizioterapijos priemonė gydant sausgyslių patempimus, įvairius sumušimus, peršalimą, odos ligas. Infraraudonųjų spindulių pirtys padeda atsikratyti streso, nuovargio, pagerina miegą. Kuo ši pirtis skiriasi nuo paprastos pirties? Infraraudonųjų spindulių pirtyje išprakaituojama kur kas žemesnėje temperatūroje nei kitose pirtyse, be to, net du ar tris kartus smarkiau negu saunoje. Infraraudonųjų spindulių pirtyje oras įkaista tik iki 50 60 laipsnių, todėl mažiau vargina karštis, nenukenčia kvėpavimo takai. Po šios pirties žmonės jaučiasi žvalūs, darbingesni. Be to, skiriasi ir išprakaituojamo prakaito sudėtis. Po saunos procedūrų didžiąją prakaito dalį sudaro vanduo, o pasilepinus infraraudonųjų spindulių pirtimi medžiagų apykaitos produktai, šlakai. Be to, sudeginama daugiau kalorijų, kartu pagerėja ir odos būklė. Tinka ne visiems Specialistai pataria, kad reikėtų žinoti ne tik teigiamą, bet ir nepageidaujamą infraraudonųjų spindulių pirties poveikį. Jie perspėja, kad kai kada tokios pirties procedūrų iš viso reikėtų atsisakyti. Nepatariama infraraudonųjų spindulių pirtimi lepintis po traumų, sergant ūmiais uždegimais, nustačius vidines infekcijas. Ši pirtis netinka moterims menstruacijų dienomis, nėščiosioms, taip pat sergantiesiems skleroze, raudonąja vilklige, hemoraginėmis infekcijomis. Atsargesni turėtų būti (reikėtų pasitarti su gydytoju) tie žmonės, kurie turi implantuotas dirbtines kūno dalis (ypač metalines). Šios pirties malonumų tenka atsisakyti ir vartojant kai kuriuos medikamentus. Net ir tada, jei esate visiškai sveiki ar gydytojas leido pasinaudoti šios pirties procedūromis, reikėtų būti atsargiems. Pablogėjus savijautai, pajutus skausmą ar kitą nemalonų pojūtį, reikia tuoj pat išeiti iš pirties. Beje, net ir sveikiems žmonėms reikėtų šia pirtimi naudotis saikingai, keletą kartų per savaitę. Redakcija Neįprastas gydymo būdas Jau daug metų sergu hipertenzine liga kamuoja labai aukštas kraujospūdis. Vartoju daug vaistų, kurie sugadino virškinamąjį traktą. Girdėjau, kad šią ligą galima veiksmingai gydyti ozonoterapija. Kas tai? Ozonoterapija tai palyginti naujas gydymo metodas, kuris Lietuvoje pradėtas taikyti visai neseniai. Tačiau šis metodas įgijo nemažai šalininkų, kurie ozoną vadina XXI a. gyvybės eliksyru. Ozonas triatomis deguonis, vienas svarbiausių dujinių elementų Žemės stratosferoje. Ozono sluoksnis saugo mūsų planetą nuo neigiamo ultravioletinių spindulių poveikio. Medicinoje ozonas pradėtas taikyti kaip antiseptinė priemonė per Pirmąjį pasaulinį karą. Fungicidinės ir baktericidinės ozono savybės padeda gydant infekuotas, prastai gyjančias žaizdas ir uždegiminius procesus. Ozonas gerina organizmo imuninę sistemą, padeda atsikratyti streso, nuolatinės protinės bei fizinės įtampos. Ozonoterapiją galima taikyti gydant ir aterosklerozę, hipertenziją, kitas lėtines ligas. Tačiau ozonoterapijos procedūros turi būti derinamos su tradiciniu gydymu. Prieš pradedant ozonoterapijos procedūrų kursą, pacientas turėtų pranešti gydytojui apie pastaruoju metu vartotus vaistus bei maisto papildus, informuoti jį apie paveldėtas ligas bei alergines reakcijas, papasakoti apie ankstesnius nusiskundimus sveikata ir kaip jie buvo gydomi. (Pastaba. Išsamiau apie ozonoterapijos procedūras ir jų naudą sveikatai rašysime kitame žurnalo numeryje) Redakcija Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 29

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI ĮNIRŠIS Atskubėjo pas mane sveikata susirūpinusi buvusi kolegė mokytoja Kotryna, prieš metus atšventusi šešiasdešimtmetį. Jokie vaistai nepadeda, pasiguodė. Vaistai? nustebau. Tu juk žydi. Susipykau su vyru.?! Ką man daryti? Naktimis nebemiegu. Širdį spaudžia. Pasakok, kas gi atsitiko. Neįsižeisk dėl mano nuomonės. Grįžtu iš darbo, o jis jau grįžęs, ant mano lovos skersas begulįs, kojas nuleidęs, šiltu mano apklotu prisidengęs. Ir su kvapu... Vos nesusileidau... Griebiau už rankovės, už apkloto... ir pakėliau skandalą... Ar tu kada jį mylėjai? Gal... jaunystėje. Mums po šešiasdešimt. Lovos greta, bet miegam atskirai. Ir apsiklojam atskirai... Dabar ant mano lovos daugiau nei po dvidešimties metų! Gal skirtis nusprendei? Ne, dviejų kambarių butas iš jo darbovietės... Anksčiau mėgo moteris, daug gėrė, rūkė, manęs negerbė. Juk aš mokytoja! O jaunystėje? Jaunystėje... atsiduso mokytoja Kotryna. Keletą metų neturėjome vaikų. Mėgome lankytis pas draugus. Jie pas mus. Įpratome prie tokio laisvo gyvenimo būdo. Susitikimai prie taurelės, vėliau be didelės taurės neapsieidavo. Išsigandau kur mudu nueisime? Jo draugai rodė man dėmesį, šokdino, sakė komplimentus. Gimus sūnui, turėjau rinktis. Atsisakiau draugų ir vaišių. Vyras dar ilgai vilkosi paskui juos. Pagrasiau skyrybomis. Gal pusmetį sustojo kodavosi, kovojo. Tai tęsėsi, kol sūnui Nustebome metų pabaigoje tarp daugybės skaitytojų laiškų radę storoką voką su Rasos Norkutės pavarde, o voke jos rašinį. Prisipažinsiu iš karto patiko, gal dėl netikėto požiūrio į tokią subtilią dviejų žmonių santykių sferą, gal dėl žodžio lengvumo ir minties aiškumo... Po kiek laiko paskambino ir pati Rasa. Išsikalbėjome. Pasirodo, ji žurnalistė, nuėjusi nelengvą gyvenimo kelią, patyrusi daug išbandymų. Man gydytojai neprognozavo ateities, tik sakė: Jei labai norėsi galėsi gyventi, pasakojo apie save Rasa. Ne vien gydytojų pagalba, bet ir atkaklūs eksperimentai su liga, tiesiog darbas davė savo aš gyvenu. Ne tik gyvena, bet ir rašo. Rasa Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė. Jos knygose ( Mažasis nusikaltėlis, Ištikimoji moteris ir kt.) gyvenimiškos istorijos, iš kurių kiekvienas turi ko pasimokyti. Pro kai kuriuos dalykus praeitume ir nepastebėtume, o jautri rašytojos akis reaguoja, širdis atsiliepia visa tai sugula popieriuje. Skaitydami susimąstome ir mes. Taigi siūlome paskaityti ir jums, mieli skaitytojai. sukako dešimt metų. Sušlubavo sveikata. Nustojo gėręs, bet ieškojo moterų. Jos net į namus skambindavo... O judviejų meilės reikalai? Aš buvau iš tų, kurioms nebūtinos vyriškos glamonės. Leidau jam tai suprasti. Jis vis tiek mėgino mane merginti, nebeieškoti svetimų moterų. Tada jam buvo jau keturiasdešimt. Taip ir gyvename. Ar dažnai jis tave šitaip įskaudina? Jau treti metai. Jis vėl nori būti jaunas. Jo darbovietėje beveik vieni vyrai. Mieste ieškoti moters amžius, sveikata nebe ta, ir aistra seniai užgesusi... Ir todėl tu bėgi pas gydytoją, geri vaistus ir jautiesi vis blogiau, gražioji Kotryna nerimo laukdama paskutinio patarimo, ką jai daryti. Pagalvok, ar tu dar nori su juo gyventi? Ar tavo lova, ant kurios jis prisėdo ir užsnūdo, vertesnė už tavo vyrą? Jeigu taip, ar verta jums kartu gyventi, tai yra, BŪTI? Tu jį užsipuolei vien už tai. Ar už tokią nuodėmę reikia žodžių kirvių, kurie užmuša bet kokį norą, bent pastangą gerbti savo moterį, su kuria prabūta beveik trys dešimtmečiai? Dėl savo mokytojiškos didybės, o gal dėl galvon įsikalto frigidiškumo jį suniekinai, pažeminai, išliejai ilgus metus kauptą pyktį žmogui, kurį kitados mylėjai. Judu jau labai toli vienas nuo kito. Be galo toli. Susvetimėję. Pikti. Sakai, jis varo tave į kapus. Kaip jis drįso atsigulti ant tavo lovos? Kur jo pagarba tau? Mieloji, nuo šios judviejų ligos jokie cheminiai vaistai nepadės. Nėra tokių ir niekada nebus. Nei lašiukai, nei tabletės, nei kapsulės įniršio negydo ir niekada negydys. Vyrui, kaip ir vaikui, reikia moteriškos meilės, glamonių, prisilietimų, bučinių, apsikabinimų. Tavo vyras mėgėjas išgerti, bet ne alkoholikas. Dar gana išvaizdus. Tokie šešiasdešimtmečiai moterims patinka. Ir daug jaunesnėms. Vyrai tai jaučia. Jei namuose neranda meilės, žvalgosi į pašalius. Prieik, apkabink jį, pabučiuok, prisiglausk kaip jaunystėje. Sūnus jau išėjęs. Belieka tik mylėti ir mylėtis be jokių Viagros tablečių. Mokytoja Kotryna žiūrėjo į mane tokiom akim, lyg mane matytų pirmą kartą. Kad mes jau daug metų atskirai. Senatvė. Nepatogu. Ką jis pagalvotų? Bet į moteris žvalgosi. Manai, tik pasigrožėti? Labai klysti. Kad toji klaida visai jo neužkariautų, pamėgink sugrįžti į jaunystę, a? Tai toks būtų mano siūlomų vaistų receptas. Tai cheminiai vaistai ir pasivaikščiojimas prie jūros manęs neišgydys? Tikrai ne. Pasivaikščiojimai kartu, glamonės, aistra, šviesios mėnesienos naktys ir vakarienė kartu prie šventinio stalo, NUODĖMĖ baltame ar gėlėtame guolyje tikrai padės! Dėkui, eisiu. Bet tai neįmanoma. Ką jis pagalvos, pamanys, kad aš pasileidėlė. Užtat gyvenimas taps romantiškas, tikra pasaka! Mokytoja Kotryna išėjo. Neskubėdama, lyg būtų ką užmiršusi ar palikusi. Ji tebebuvo tikrai graži. Puikūs, tik šiek tiek šarmos paliesti plaukai. Mėlynos akys. Tik gal kiek apkūni. Visada madingai apsirengusi, visada pasitempusi, lyg į pasimatymą skubėtų. Ką dar galėjau patarti šiai gražiai moteriai? Duok Dieve, kad ji suprastų, bent susimąstytų. Pyktis ant savo žmogaus, su kuriuo nugyventa keli 30 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

dešimtmečiai būsena, įspėjanti, jog reikia kažką daryti. Kitą kartą, kai ji vėl susirūpinusi paprašė susitikti, aš jai aiškinau: Susierzinimą akimirksniu užfiksuoja smegenys, pakyla kraujo spaudimas (mokytojos kraujospūdis pakildavo iki pavojingos ribos). Organizmas pasirengia puolimui. Vos nenukritau. Priekaištavau, įžeidinėjau... pasakojo Kotryna. Pati išprovokavai barnį ir išliejai fizinį pyktį. Prieš užvaldant pykčiui reikėjo įsitikinti, ar vyras sąmoningai norėjo tave įskaudinti. Iš tavo pasakojimo supratau, kad vyras grįžo pavargęs iš darbo, galbūt tik alaus išgėręs. Prisėdo ir užsnūdo. O tave užvaldė apmaudas ir pasipiktinimas, tarsi vyras gvieštųsi į tavo asmeninį gyvenimą šį kartą lovą, kurioje miegojai tik tu. Ar tikrai vyro elgesys kelia tokią didelę grėsmę tavo autoritetui, tavo vardui ir gyvenimui? Ar tavo lova, stovinti šalia vyro lovos, tokia svarbi, kad prie jos vyras nė prisiliesti negali? Negi vyras pats baisiausias padaras pasaulyje? Ir tai sukėlė tavo įniršį? Turbūt žinai, kad įniršis padeda išsigelbėti nuo užpuoliko. Deja, 95 proc. pykčio destruktyvūs, o ne konstruktyvūs. Kotryna, atidžiai paklausyk mano išvedžiojimų, kurie galbūt pravers tau ir darbe. Yra keturios supykusio žmogaus reakcijos formos. Pirma emocijos, t. y. atpažįstame, apgalvojame, išsiaiškiname (kitaip tariant, geriausia būtų prikąsti liežuvį ar suskaičiuoti iki dešimt). Tai geras būdas įniršiui pažaboti. Antra, galime numalšinti jausmus, nepripažinti, kad esame supykę. Bėda ta, kad po kelerių metų už neišlietą pyktį galima sumokėti opomis, širdies negaliomis ar net vėžiu. Trečia, pykčio energiją galima paversti kuriamąja jėga. Ketvirta, įniršį galima išlieti nepaisant jo padarinių. Pyktis įaudrina ne tik pykstantįjį, bet ir pašnekovą, todėl galimas rimtas susirėmimas. Pykčio proveržis nejaukiai nuteikia šalia esančius žmones pykčio aura persiduoda ir nieko dėtam žmogui. Pyktis dažnai paskatina kraštutinumams prieš kitą pakeliama ranka ar joje laikomas daiktas. Pyktis tikrai nepadės išspręsti problemos. Mokytoja atidžiai klausėsi mano įtikinamų tiesų, kurias ji, regis, buvo pamiršusi... Pamąstykime abi kartu. Pyktis yra dviejų rūšių. Viena jų norėdami įskaudinti artimą žmogų, mes įpratome ieškoti priekabių. Antra pykstantysis siekia pykčiu išgauti patvirtinimą, kad jis yra teisus. Tai nevykęs būdas spręsti šeimos ir kitas problemas. Pyktis kenkia sveikatai, emocinei būsenai. Žmogus atsiduria tokioje situacijoje, lyg netektų kraujo pykstant širdies arterijos tarsi užsiveria. Kur kas geriau būtų nuo konflikto išsisukti, negu aiškintis santykius ir niršti, kaip atsitiko tavo atveju. Norėjai įrodyti vyrui, kad jis bjauriai pasielgė? Ką gi! Pažeminai vyrą ir įrodei, kad jaunystė praėjo, jokių meilių nebeliko. Antra išleidai pykčio garą, išsirėkei, išsikrovei, kraują papildei adrenalinu. Anksčiau, sovietiniais metais, mums rūpėjo visai kas kita. Tokios smulkmenos, kaip šeima ir tarpusavio santykių problemos, niekam nerūpėjo. Dabar mums rūpi ir intymiojo gyvenimo aktualijos. Nenurašykime savęs ir nesmerkime tų, kurie nori patirti nuostabų fizinės meilės jausmą. Kai vienas ar kitas sutuoktinis nesutinka, gyvenimas skyla per pusę. Žinia, ne vien dėl to šias problemas kartu gyvenantys žmonės dažniausiai bando išspręsti namuose, o ne gatvėje. Tik bėda, kad pačios intymiausios problemos sprendžiamos nereikalingais konfliktais, kurie įsiplieskia tarsi tyčia pažeminti savo MYLĖTĄ ŽMOGŲ. Mieloji, suprask: žodžiai žeidžia, žodžiai ir gydo. Prieš pakeldama skandalą tikriausiai žinojai, ko vyras iš tavęs nori. Teisiniesi, kad vyras įskaudino, kad jums, šešiasdešimtmečiams, mylėtis būtų gėda... prieš kaimynus. Argi manai, kad jūsų intymųjį gyvenimą gali sekti ir kaimynai? Mokytoja Kotryna tylėjo. Vos vos virpėjo jos gražūs pirštai, paakiuose bėginėjo smulkios raukšlelės. Suprantu, nebenori grįžti į anuos metus, todėl vyro elgesys verčia iš kojų. Tačiau jausmai, meilė ir aistra vienas kitą mylintiems žmonėms suteikia neįkainojamą galimybę mylėti, būti mylimiems ir jauniems, kol esame gyvi. Meilė ir geras žodis viską nugali, o žmonės pasijunta labai stiprūs ir laimingi... Pas būrėjas, ekstrasensus buvai? staiga paklausiau. Buvau... nuleido akis sveikata trykštanti moteris. Nepadėjo... Esi tikinti, katalikė. Gal reikėjo nueiti pas kunigą egzorcistą? Buvau. Kai savo bėdą papasakojau, jis išraudo, kažką po nosim sumurmėjo ir nusisuko... Kunigai egzorcistai iš žmogaus nelabąjį išvaro? SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Aš neturiu nelabojo... Tad ko ėjai? Nežemink savęs. Geriau aplankyk Salantų apylinkėse, Šarnelės kaime esančią nepaprastą Viliaus Orvydo sodybą Akmenų muziejų. Būtinai abu su vyru aplankykite. Pasisemsite stiprybės, gerumo. Į šį muziejų atvyksta žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Ne tik keliautojai, bet ir grįžusieji iš kalėjimo, smaugiami narkomanijos, alkoholizmo, nevilties... Čia jie atranda viltį pradėti gyvenimą iš naujo. Papasakok, paprašė mokytoja Kotryna. Ar tikrai įdomu? Gal ir su mokiniais verta apsilankyti? Kai aš pirmą kartą nuvykau, pajutau tokį jausmą, kurį žodžiais sunku išsakyti. Vaikščiojau, stoviniavau. Mąsčiau. Kiekvienas šio akmens muziejaus ir akmeninių skulptūrų parkas atverdavo vis kitas erdves, vienas vaizdas susiliedavo su kitu. Žiūrėjau, ką reiškia, kokią prasmę turi vienas ar kitas akmuo, iškalta skulptūra. Skaičiau akmenyje išskaptuotus užrašus, stebėjausi skulptoriaus Viliaus Orvydo proto, valios ir pastangų stiprybe, gebėjimu susilieti su pirmykšte gamta. Į šį žmogaus sukurtą muziejų eina, važiuoja žmonės, ieško dvasinės šviesos, semiasi stiprybės. Vilius Orvydas buvo gamtos vaikas. Jis sakė: - Reikia džiaugtis viskuo, kas gražu, įtaigu, kas gali duoti dvasiai peno. Vilius Orvydas mirė, nespėjęs daug ko užbaigti, bet savo gigantiškuose darbuose įkūnijo žmogaus tikėjimą GERUMU, GERU ŽODŽIU. Jis buvo ŽMOGUS TITANAS, amžiams likęs sugniuždytųjų, užguitųjų, neįkūnijusiųjų savo siekių ar ieškančiųjų dvasinių vertybių vadovu. Čia, tarp milžiniškų akmeninių grotų ir daugybės puntukų, iš kurių žvelgia Marija, Kristus, visa plejada angelų ir šventųjų, tarp medžių ir vandens, padvelks ŽMOGAUS TITANO didybė ir atslūgs pyktis, nutols įniršis. Nuvažiuok, Kotryna, ir vyrą nusivežk. Parsiveši ramybę ir gerumą. Vilius Orvydas yra sakęs: Tesusirenka visi, pasiilgę rojaus, poilsio ir ramybės vietos, amžino baimingumo vietos. Jis buvo teisus. Mudvi vėl susitikome po dvejų metų. Judu vėl kartu? linktelėjau į Kotrynos vyro pusę. Susitaikėme. Dėkui už išsakytas mintis, už Viliaus Orvydo akmenų muziejų. Pradėjome naują gyvenimą. Manęs dažnai klausia, kas yra laimė. Jie vėl kartu tai ir yra laimė. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 31

VYRO SVEIKATA antsvorio, sureguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Pasak medikų, per 80 proc. sergančiųjų sunkiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis vargina padidėjęs kraujospūdis, kurį galima sureguliuoti medikamentais, pakeitus gyvenimo būdą, tačiau šį rizikos veiksnį žmonės, ypač vyrai, ignoruoja. Daugiau kaip trečdalio žmonių, patyrusių miokardo infarktą, yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, normą viršija cholesterolis. Kokia to priežastis? Per daug valgome bulvinių, miltinių patiekalų, pyragaičių, mūsų maistas per riebus. Per mažai valgome vaisių ir daržovių. Kita bėda nejudrumas. Jei nepaisysime pagrindinio evoliucijos principo judėjimo, sergančiųjų širdies ligomis bus dar daugiau. Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat gerokai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Reikia išmokti įveikti ir stresus, atsipalaiduoti nuo įtampos. Svarbiausia įspėjamieji požymiai Anot Jonavos šeimos klinikos Linermeda bendrosios praktikos gydytojos Žanetos Dulevičiūtės, visada reikia atkreipti dėmesį į bet kokį įspėjamąjį širdies ligų požymį. Nesvarbu, ar esi jaunas, ar senas. Iš pradžių negalavimai gali būti nedideli, pavyzdžiui, dėl fizinio krūvio jaučiamas maudimas, dusulys. Vėliau atsiranda skausmas dauguma jį apibūdina kaip spaudžiantį, gniaužiantį. Lai- Kas nutiko VYRAMS? Sutikite, poliklinikose prie gydytojų kabinetų lūkuriuoja daugiausia moterys. O vyrai save dažnai užmiršta. Jie tarsi medžiai stovi tvirti, kol vieną dieną pajunta kažkas negerai. Kas nutiko mūsų vyrams? Statistika rodo, kad jaunus, darbingo amžiaus vyrus vis dažniau ištinka miokardo infarktas, insultas. O juk šios ligos turėtų užklupti gerokai vėliau. Tačiau vyrų širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko XXI amžiaus tempo, streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Negana to, vyrai rečiau nei moterys domisi savo sveikata, todėl mažiau išmano, kaip ją saugoti. Dažnai širdies ligos (pavyzdžiui, infarktas) užklumpa ir smogia netikėtai, nes pirmųjų jų pranašų vyrai (ir moterys) nepastebi ar juos ignoruoja. O be reikalo, nes net 54 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Europos Sąjungos senosiose narėse šis rodiklis kur kas mažesnis. Abejingumas savo sveikatai Daugelio medikų nuomone, būtent abejingumas savo sveikatai yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų priežastis. Jei šiomis ligomis sirgo tėvai, seneliai, didelė tikimybė, kad galime jomis sirgti ir mes. Tačiau riziką gali sumažinti sveika gyvensena. Juk reikia tiek nedaug nerūkyti, būti fiziškai aktyviam, sveikai maitintis, vengti kui bėgant skausmas stiprėja, darosi dažnesnis. Jeigu iš pradžių dusulys būna tik dėl didelio fizinio krūvio, vėliau jis gali kamuoti ir dėl mažo krūvio. Neretai būna širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, dažnai, neritmiškai plaka širdis. Gali padidėti kraujospūdis. Nesikreipiant į medikus ir visiškai nepaisant šių simptomų, ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Pavojingasis miokardo infarktas Kraujagyslių vidinis sluoksnis (endotelis) žmogui gimus yra lygut lygutėlis, žvilgantis, tačiau metams bėgant žalingi veiksniai jame palieka savo žymes, įbrėžimus, įtrūkimus, jis tampa porėtas, nelygus. Prasideda aterosklerozė, jos pažeistose vietose kraujagyslės susiaurėja. Jas bet kada gali užkimšti susidaręs kraujo krešulys (trombas). Kai susiaurėjusias vietas (dažniausiai vainikinėse arterijose) užkemša trombas, tam tikra širdies raumens dalis nebegauna deguonies ir apmiršta, nustoja dirbti. Tokia būsena vadinama miokardo infarktu. 32 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Dažnai ligos simptomai pajuntami tik prieš pat jai prasidedant. Ligonis jaučia skausmą, sunkumą, gniaužimą, smaugimą, jis gali būti jaučiamas tik rankose, kakle, pereiti į nugarą, kairę, labai retai dešinę ranką. Skausmas trunka nuo 20 minučių iki kelių valandų. Juo greičiau ligonis pasieks gydymo įstaigą, juo daugiau šansų turi išgyventi. Ištikus infarktui, svarbu kuo greičiau atverti užsikimšusią kraujagyslę ir atkurti kraujotaką. Paprastai infarkto ištiktiems ligoniams atliekama vainikinių arterijų angioplastika (išplėtimas) per kateterį įstumtu balionėliu, o jei nėra galimybės švirkščiami krešulį tirpdantys vaistai. Širdies ligų profilaktikai Kai atsiranda pirmųjų įspėjamųjų simptomų, reikėtų apsilankyti pas gydytoją, atlikti būtinus tyrimus ir paklausyti mediko patarimų. Širdies ligų profilaktikai tinka ir preparatai, kuriuose yra žuvų taukų. Yra daug įrodymų, kad kasdien vartojant 1 2 g žuvų taukų, sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Su žuvų taukais atlikta labai daug įvairių mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Visi šie tyrimai įrodė: žuvų taukai teigiamai veikia sveikatą. Vartojant žuvų taukų, mažinamas trigliceridų ir blogojo cholesterolio kiekis organizme. Jie saugo nuo trombozės (mažina trombocitų susidarymo riziką), slopina uždegimą. Vienas tokių preparatų yra Cardio formula. Šiame preparate yra ne tik žuvų taukų, bet ir vitaminų antioksidantų C, E, nakvišų aliejaus. Nakvišų aliejuje yra medžiagų, saugančių nuo uždegimų, stimuliuojančių imuninę sistemą, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje bei reguliuojančių kraujo krešėjimą. Vitaminai E, C turi antioksidacinių savybių suriša ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, stabdo cholesterolio oksidaciją, neleidžia cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių. Osteoporoze serga ir vyrai KLAUSIATE ATSAKOME Esu pensininkas. Sergu kaulų osteoporoze. Tai nustatė medikai, peršvietę kaulus. Prieš keletą metų pradėjo skaudėti dubens kaulus, ypač tada, kai ilgiau pasėdžiu. Dabar vartoju kalcio preparatų. Noriu sužinoti, ar šią ligą galima pagydyti? O gal reikia vartoti kitų vaistų? Vytautas U., Klaipėda. Sergančiųjų osteoporoze yra labai daug, tačiau ne visi žino, kad serga. Ši liga net vadinama tyliąja epidemija, nes kol nelūžta kaulai, žmogus paprastai nieko nejaučia. Tačiau skaitytojo nusiskundimas, kad ilgiau pasėdėjus pradeda skaudėti dubens kaulus, neturėtų būti osteoporozės požymis.greičiausiai tokį lėtinį ilgalaikį skausmą sukelia klubo sąnarių, stuburo pakitimai. Sergant osteoporoze skausmų atsiranda, lūžus išakijusiam, išretėjusiam kaului. Labai svarbu pradėti gydytis kaip galima anksčiau. Tai padėtų išvengti pirmojo lūžio. Mat jeigu lūžta vienas stuburo slankstelis, kito lūžio tikimybė per vienerius metus padidėja keturis kartus, o jeigu lūžta keli slanksteliai net dvylika kartų. Kaip diagnozuojama osteoporozė? Ši liga diagnozuojama specialiu aparatu osteodensitometru, išmatavus kaulų mineralinį tankį (tai yra nustatoma, kiek druskų, mineralinių medžiagų yra viename kvadratiniame centimetre kaulo). Kuo mineralizacija didesnė, tuo kaulas yra stipresnis. Mineralizacija sudaro apie septyniasdešimt penkis procentus. Jeigu kaulų mineralizacija yra maža, tuomet, įvertinus visus rizikos veiksnius, mažinančius kaulo tankį, galima prognozuoti, ar žmogus patirs kaulų lūžių, ar ne. Šis tyrimo metodas taikomas visame pasaulyje. Atsižvelgiant į pasaulyje priimtus kaulo mineralizacijos, kaulo masės dydžio skaičius, galima pasakyti, ar žmogus serga osteoporoze. Šią ligą galima įtarti ir padarius rentgeno nuotraukas. Kaulų švietimą mini ir skaitytojas savo laiške. Tačiau būtina patikslinti, ar tai buvo paprastas rentgeno tyrimas, atliekamas įtariant kaulų retėjimą, ar jau kaulų mineralinio tankio nustatymas. Jeigu atlikus rentgeno tyrimą įtariama osteoporozė, būtina nustatyti kaulų mineralinį tankį. Tai būtini, vienas kitą papildantys tyrimai. Kaip gydoma ši liga? Atsakyti vienareikšmiškai, kokių vaistų reikia vienam ar kitam osteoporoze sergančiam žmogui, tikrai sunku. Reikia matyti ligonį, įvertinti visus rizikos veiksnius ir tuomet skirti gydymą. Laiku ir tam ligoniui skirtas gydymas tikrai yra veiksmingas. Žinoma, geriausias vaistas nuo osteoporozės yra profilaktika. Tačiau jei liga įsisenėjusi, o žmogus yra pensinio amžiaus, jis pats turi saugotis kaulų lūžių. Pirmiausia toks žmogus turi saugiai judėti. Negulėti, bet saugiai judėti. Seni žmonės daugiausiai lūžių patiria namuose, nes nepakankamai apšviečia būstą, neįsigyja tinkamos avalynės, taupo ją ir šioji šlepsi, slysta. Norint nepaslysti ir nenugriūti vonioje ar tualete, būtina įsirengti papildomus laikiklius, grindis iškloti kilimėliais. Būtina taip susitvarkyti savo buitį, kad viskas būtų lengvai pasiekiama. Labai svarbi ir mityba. Jeigu žmogus nevartoja pieno produktų, tai iš kitų maisto produktų gauna tik apie 300 miligramų kalcio. Tai labai mažai, nes turėtume gauti kur kas daugiau. Trūkstamą kalcio kiekį galima pasipildyti kalcio papildais, kurių vaistinėse apstu. Renkantis kalcio preparatus verta pasižiūrėti į preparato sudėtį ir jo pasisavinimo galimybes. Kalcio preparatai pasisavinami nevienodai: kietos kalcio tabletės sunkiau, o aliejinės kapsulės lengviau ir geriau. Mokslininkai nustatė, kad organizmas geriausiai pasisavina menkių kepenų aliejuje ištirpintą kalcio druską kalcio karbonatą. Ostimax kalcio ir vitamino D derinys. Šio preparato aliejinės kapsulės pasisavinamos geriau nei kietos tabletės, be to, jos nedirgina virškinamojo trakto. Kapsulių sudėtyje yra ir vitamino D, didinančio kalcio veiksmingumą. Tokio kalcio ir vitamino D derinio reikėtų vartoti visiems, kas nori turėti stiprius dantis ir kaulus, taip pat organizmui pritrūkus kalcio. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 33

MOTERS SVEIKATA Gelbėkit! PMS! Savaitę prieš mėnesines jaučiuosi tikrai prastai: greičiau pavargstu, jautriau reaguoju į aplinką, kvapus, negerą žodį... Namiškiai ir mano artimiausi bičiuliai žino, kad tuomet manęs geriau neerzinti, guodžiasi 22 metų amžiaus Rita. Pasak medikų, dėl tokios būsenos kalta sutrikusi hormonų pusiausvyra. Hormonai moters organizme svyruoja: pirmoje ciklo pusėje vyrauja estrogenai, antroje progesteronas. Pakitęs šių hormonų santykis ir lemia priešmenstruacinio laikotarpio negalavimus. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo priešmenstruacinio sindromo (PMS) sukeliamų negalavimų kenčia 20 proc. dvidešimtmečių, 47 proc. trisdešimtmečių ir 55 proc. keturiasdešimtmečių moterų. Manoma, kad jei PMS vargina motiną, juo skųsis ir duktė. PMS simptomai Kiekvieną mėnesį vis tas pats, pasiguodžia viena kitai moterys. Iš tiesų vaisingo amžiaus moteris keletą dienų prieš menstruacijas neretai vargina keisti simptomai (kaip medikai sako, vegetaciniai bei neuropsichiniai sutrikimai), kurie pasibaigia pirmąją mėnesinių dieną. Paprasčiau tariant, prieš mėnesines kai kurios moterys jaučia įtampą, nuotaikų svyravimą, raumenų, galvos skausmą (kartais svaigimą). Neretai jos skundžiasi dirglumu, pykinimu, apatinės pilvo dalies bei strėnų srities skausmu, didesniu prakaitavimu bei odos bėrimu. Tomis dienomis moteris kankina ir tempimas krūtyse, keliais kilogramais padidėjusi kūno masė, nemiga arba mieguistumas, kartais net padidėjęs kraujospūdis. Kas lemia tokią būseną? Vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Priežastys gali būti ir fiziologinės, ir psichologinės. Hormonų svyravimai. Pirmuoju atveju kalti hormonų svyravimai. Kaip minėjome, pirmoje ciklo fazėje daugėja estrogenų, antroje progesterono. Jei dėl kurių nors priežasčių organizmas gamina per mažai progesterono ir per daug estrogenų, sutrinka hormonų pusiausvyra ir moteris patiria varginančius PMS simptomus. Dvasinė moters būsena. Negalima pamiršti ir psichologinių veiksnių (streso, nervinės įtampos, greito gyvenimo tempo), nes psichika per hipofizės liauką stipriai veikia hormonų pusiausvyrą. Todėl PMS simptomų stiprumas labai priklauso nuo dvasinės moters būklės. Moters požiūris. Daug lemia ir pačios moters požiūris į menstruacijas. Paprastai jis yra paveldimas. Vokietijos mokslininkai, atlikę išsamius tyrimus nustatė, kad PMS dažniau vargina mergaites, kurių namuose apie seksualumą apskritai draudžiama kalbėti. Jos būdavo įsitikinusios, kad moterims menstruacijos turi būti sunkios. Anglų atlikti tyrimai rodo tą patį: moterys, turinčios išankstinę neigiamą nuostatą, kenčia labiau. Skausmą gali sukelti net pati skausmo baimė. Kaip galima sušvelninti PMS simptomus? Nustatyta, kad veiklias, sportuojančias merginas PMS vargina rečiau nei kitas. Vadinasi, reikia daug judėti. Padeda ir atpalaiduojamieji fiziniai pratimai, taip pat ėjimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas. Būtų gerai nuolat saikingai sportuoti, nes tuomet smegenyse gaminasi endorfinai, kurie pakelia organizmo tonusą, malšina skausmą. Svarbi ir mityba. Moterys, valgančios neįvairų maistą, kuriame gausu riebalų ir druskos, daug sunkiau išgyvena PMS nei vartojančios lengvą vitaminingą maistą. Gali padėti žolelės Kadangi PMS simptomai kiekvienai dailiosios lyties atstovei gali būti skirtingi, todėl klasikinių vaistų nuo šios ligos nėra. Vienai moteriai, priklausomai nuo to, kokie negalavimai vargina, gali tikti vienos priemonės, kitai reikės kitokių. Pavyzdžiui, ramunėlės puikiai tinka esant pilvo spazmams ir nervingumui. Valerijonas padeda nuslopinti baimės jausmą, įtampą ir nervingumą, dilgėlės pašalinti organiz- 34 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

me besikaupiančius skysčius, jonažolė įveikti dirglumą ir depresiją. Kraujažolė moterų vaistas. Kraujažolė padidina kraujo krešumą, stabdo įvairų kraujavimą. Taip pat ji žadina skrandžio liaukų sekreciją, gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą. 2 šaukštelius žolės užplikykite stikline vandens, palaikykite 10 min., kad pritrauktų. Kasdien išgerkite po keletą stiklinių arbatos. Jei žinote, kad mėnesinių negalavimų atsiranda dėl dvasinių sukrėtimų, pajutusios pirmuosius požymius (dar prieš mėnesines), pasidarykite kraujažolės vonią. Prisileiskite pusę vonios šilto vandens, įpilkite kraujažolių nuoviro (saują vaistažolių užplikykite 1 l verdančio vandens, palaikykite, kol pritrauks, perkoškite) ir maudykitės 20 min. Išlipusi iš vonios, pailsėkite. Melisa. Ši prieš žydėjimą skleidžianti malonų citrinos kvapą žolelė turi spazmus mažinantį poveikį, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą, slopina centrinės nervų sistemos dirglumą. Apynys. Jo spurgai turi centrinę nervų sistemą raminančių ir net migdomųjų savybių. Mažina skausmą, slopina lytinį sujaudinimą. Be to, gerina apetitą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir veikia antimikrobiškai, nes turi savo sudėtyje fitoncidų. Žąsinė sidabražolė. Jos lapų arbata taip pat nuo seno vartojama mėnesinių skausmams malšinti. 2 šaukštelius žąsinės sidabražolės, melisos ir pipirmėtės lapų mišinio užplikykite stikline verdančio vandens. Gerkite po 1 2 stiklines arbatos kasdien. Jei prieš menstruacijas organizme kaupiasi skysčių, galima vartoti (būtinai pasitarus su gydytoju) diuretikų (šlapimą varančių vaistų). Esant depresinei nuotaikai arba nemigai, gerai veikia vitaminų A, B 6, magnio ir cinko derinys. Dėl dozės reikia pasitarti su gydytoju. Dar keletas patarimų Pasižymėkite kalendoriuje kritinį laiką ir pasistenkite tomis dienomis neplanuoti labai svarbių darbų, būkite ypač geros pačios sau. Tomis dienomis darykite tik tai, kas jums patinka: pasilepinkite vonioje, paskaitykite knygą, pasivaikščiokite. Tačiau nepervertinkite savo galimybių ir nesikankinkite, jei neužtenka vien jūsų pastangų. Kreipkitės į gydytoją. Stebėkite, kada PMS simptomai atsiranda, kada vėl nuslopsta, nes PMS galima supainioti su kitomis ligomis ir neteisingai jas gydyti. Negalavimai, pasireiškiantys krūtų po- Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT MOTERS SVEIKATA Hormonų sukeliamus negalavimus gali sušvelninti preparatai su izoflavonais, sako KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Virginija Vanagienė. Vienas tokių preparatų yra Meflovan. Jo sudėtyje yra izoflavonų, vaistinių agurklių ir nakvišų aliejaus bei vitamino E. Šių medžiagų junginys vienoje kapsulėje duoda labai gerą efektą. Izoflavonai savo chemine struktūra yra labai panašūs į estradiolį pagrindinį moterų lytinį hormoną. Izoflavonai moters organizme padeda atkurti sutrikusią hormonų apykaitą tiek esant estrogenų pertekliui (jaunas moteris vargina PMS), tiek sumažėjus jų kiekiui (premenopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu), medžiagų apykaitos pusiausvyrą, gerina cholesterolio ir lytinių hormonų apykaitą, skatina kalcio pasisavinimą. Agurklių ir nakvišų aliejaus veikliosios medžiagos mažina galvos skausmą, depresiją, dirglumą, krūtų jautrumą, prakaitavimą, pagerina nuotaiką. Šiuose aliejuose gausu organizmui reikalingų riebalų rūgščių, kurios efektyviai reguliuoja medžiagų apykaitą. Be to, nakvišų aliejus mažina veido spuoguotumą, gražina veido odą. Preparato sudėtyje yra stipraus antioksidanto vitamino E, kuris saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų bei sustiprina izoflavonų, agurklių bei nakvišų aliejaus poveikį. Saulėgrąžų aliejaus monogliceridai mažina mažo tankio lipoproteinų koncentraciją kraujyje. Taigi šis preparatas tinka jaunoms moterims, kurias vargina priešmenstruacinis sindromas. Meflovan tiks ir vyresnio amžiaus moterims, kurios nori sušvelninti nemalonius klimakterinio amžiaus simptomus. Preparato reikėtų vartoti kelis mėnesius ar net pusę metų. kyčiais, dubens ertmės infekcijomis arba skydliaukės hiperfunkcija, gali būti neatpažinti ir laikomi papildomais PMS simptomais. Gydytojai pataria prieš mėnesines vengti streso, nusiraminti, atsipalaiduoti. Tai padeda įveikti negalavimus. Prieš mėnesines išsimaudykite šiltoje vonioje su levandomis ar melisomis. Šie augalai atpalaiduoja raumenis, kraujagysles, malšina spazmus, ramina vegetacinę nervų sistemą. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 35

KLAUSIATE ATSAKOME Kai vargina skausmingos MĖNESINĖS Laba diena! Mane vargina skausmingos mėnesinės. Prašau patarkite, ką man daryti? Violeta Net iki 90 proc. moterų ir merginų prieš menstruacijas jaučia apatinės pilvo dalies skausmus, kurie prasidėjus mėnesinėms dažniausiai po dienos kitos atslūgsta. Tačiau apie 10 proc. visų moterų šie skausmai yra itin varginantys. Skausmingos menstruacijos vadinamos dismenorėja. Gimdos raumuo, kaip ir visi organizmo raumenys, sugeba susitraukti bei atsipalaiduoti, todėl ciklinis apatinės pilvo dalies skausmas mėnesinių metu ir atsiranda per stipriai traukiantis gimdos raumenims. Tik atsiradus mėnesinėms, jos beveik nie- kuomet nebūna skausmingos, o po 2 3 metų atsiradęs skausmas ilgus metus tampa mėnesinių palydovu. Skausmas rodo, kad ciklai tampa ne tik reguliarūs, bet ir ovuliaciniai, kitaip tariant, organizmas jau pradeda gaminti hormonus (progesteroną bei prostoglandinus), kurie skatina susitraukti gimdos raumenis tai ir sukelia skausmą. Skausmingas menstruacijas bet kurio amžiaus moteriai gali sukelti ir kitos priežastys: gimdos kaklelio ir gimdos kūno polipai, gimdos miomos, endometriozė, gerybiniai kiaušidžių augliai, įgimtos genitalijų anomalijos, į nugaros pusę atsilenkusi gimda ar kitos ligos. Tokiu atveju skauda ilgiau nei tris dienas, skausmas būna stip- 6 13 diena (folikulinis periodas) Šio periodo metu bręsta folikulai, kuriuose yra kiaušialąstės. Kiaušidė vis daugiau gamina estrogenų moteriškųjų hormonų. Periodo viduryje lieka vienas, labiausiai subrendęs folikulas, kuris bręsta toliau. Dėl gausėjančių estrogenų gimdos gleivinė atsinaujina, sustorėja, joje išveša liaukos. Šio periodo pabaigoje susidaro geriausios sąlygos spermatozoidams prasiskverbti ir judėti: gimdos kaklelis plečiasi, padaugėja skystų skaidrių gleivių. Organizmas pasiruošia apvaisinimui prasideda vaisingos dienos. 14 diena ovuliacija Jos metu subrendęs folikulas plyšta, kiaušinėlis kiaušintakiais pradeda keliauti gimdos link. Jei ovuliacijos metu įvyktų lytinis aktas, kiaušinėlis susitiktų su jį ketinančiu apvaisinti spermatozoidu. Spermatozoidas pro makštį pirmiausia patektų į gimdą, iš ten į kiaušintakius, kur susitiktų gimdos link keliaujantį kiaušinėlį. Kiaušidžių hormonų estrogenų daugiausia būna parą prieš ovuliaciją, todėl labai sustiprėja lytinis potraukis. Dieną prieš ovuliaciją arba per ją kai kurioms moterims skauda pilvą (plyšta folikulo ir kiaušidės dangalai). Dėl iškart po ovuliacijos sumažėjusios esrus, o įprastiniai skausmingų menstruacijų gydymo būdai nepadeda. Be to, sergant kai kuriomis ligomis, menstruacijos gali būti ne tik skausmingos, bet ir labai gausios. Per menstruacijas varginančių skausmų nereikėtų gydytis pačioms, o kreiptis į gydytoją, nes labai svarbu pirmiausia nustatyti skausmo priežastį, po to paskirti gydymą. Laiku nenustačius dismenorėjos priežasties, galimos įvairios komplikacijos, net ir dėl dubens organų uždegimo atsiradęs nevaisingumas. Nenustačius jokios organinės patologijos (ligos), jei per 3 mėnesius būklė nepagerėja, paprastai skiriama hormoninė kontracepcija ir menstruacijos tampa neskausmingos. Be skausmo, kuris plinta į nugarą, šlaunis ar išorinius lyties organus, moterys dažnai skundžiasi: galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, viduriavimu, vėmimu. Esant skausmingoms mėnesinėms (be organinės patologijos), daugumai moterų padeda prostoglandinų inhibitoriai, akupunktūra, įtrynimai, dedama šiluma. Ar pažįstate save? Moters būsena yra glaudžiai susijusi su jos organizme vykstančiais fiziologiniais procesais. Jų poveikis itin ryškus moters ciklo metu. Moters organizmas kiekvieną mėnesį tikisi, kad užsimegs nauja gyvybė. Vienas ciklas trunka 21 35 dienas, dažniausiai 28 30 dienų, skaičiuojant nuo 1-osios mėnesinių dienos (tai svarbu!). Cikliškus moters organizmo kitimus (ryškiausi kiaušidėse ir gimdoje) lemia hormonai, kuriuos gamina galvos smegenų sritys ir pačios kiaušidės. Nuo pirmos mėnesinių dienos iki ovuliacijos, kuri įvyksta dažniausiai viduryje ciklo, moters organizmą labiausiai veikia estrogenas, moteriškasis hormonas. Prieš ovuliaciją jo būna daugiausiai. Iš karto po ovuliacijos organizme pradeda karaliauti hormonas progesteronas. Dažniausiai pasitaiko 28 dienų ciklas, bet gali būti ir trumpesnis ar ilgesnis. 21 dienos ciklo atveju ovuliacija paprastai vyksta 7 9 parą, esant 35 dienų ciklui 21 23 parą. 1 5 diena (mėnesinės) Gleivinės sluoksnis atplyšta, prasideda kraujavimas. Mėnesinių metu moteriškųjų lytinių hormonų (estrogenų) organizme yra mažiausiai. trogenų koncentracijos gali įplyšti ir gimdos gleivinė, todėl moterims ovuliacijos metu pasirodo rusvų išskyrų. 15 20 diena (liuteininio laikotarpio pradžia) Po ovuliacijos kiaušinėlis keliauja kiaušintakiu 4 6 paras, kol galiausiai patenka į gimdą. Jeigu jis nėra apvaisinamas, 20 21 dienomis suardomas. Šis laikotarpis vadinamas liuteininiu, arba geltonkūnio, nes šiuo metu iš tam tikrų suplyšusio folikulo ląstelių susidaro geltonkūnis, kuris sparčiai gamina kitą hormoną progesteroną. Šis hormonas, kitaip nei moteriškieji hormonai estrogenai, slopina kitų kiaušinėlių brendimą, kad neišsivystytų daugiavaisis nėštumas. Taip pat jis skatina gimdos gleivinės sekreciją ruošia gimdą apvaisintam kiaušinėliui priimti. 21 28 diena (sekrecija, liuteininio laikotarpio pabaiga) Jei kiaušinėlis 21 dieną pateko į gimdą neapvaisintas, jis suardomas. Apie 26 dieną progesterono ir estrogenų labai sumažėja, todėl gimdos gleivinė pradeda nykti, ji atsisluoksniuoja. Tuoj prasidės mėnesinės naujo ciklo pradžia, kai gleivinė bus šalinama iš organizmo. Jeigu gimdą pasiekia apvaisintas kiaušinėlis, išveša nėštumo geltonkūnis, kuris pirmuosius 2 3 mėnesius atlieka placentos funkciją. Gemalas įsiterpia į gleivinę, tuomet ji nėra išstumiama dingsta mėnesinės. 36 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

VERTA ŽINOTI Eime į sporto klubą! Lankytis sporto klubuose daugeliui jau tapo įprastu dalyku čia gali palikti darbo dienos ar net visos savaitės nuosėdas, išprakaituoti visus rūpesčius. Tačiau ar visada sporto klubai atitinka higienos reikalavimus, ar susimąstome, kad nešvarūs treniruokliai, dušo kabinos gali sukelti gana rimtų padarinių sveikatai. Apie sporto klubuose teikiamų paslaugų kokybę, higienos reikalavimus pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kontrolės skyriaus vedėja Josana Motiejauskaitė. Erdvi, gerai vėdinama treniruoklių salė, kurioje įrengti modernūs treniruokliai bėgimo takeliai, dviračiai, lipimo, irklavimo treniruokliai. Salėje su jumis dirba profesionalūs treneriai, kurie atsižvelgdami į jūsų pomėgius, sveikatos būklę, sudaro individualias treniruočių programas, konsultuoja sportavimo, mitybos klausimais. Po treniruotės malonu nusiprausti po šilto vandens srove. Daugelis įsivaizduojame būtent tokį sporto klubą. Tik ar visada mūsų lūkesčiai pasiteisina? Ar sporto klube turi būti pateikiama informacija lankytojams apie siūlomus treniruoklius? Ar ši informacija būtinai turi būti pateikiama lietuvių kalba? Patalpose, kuriose vyksta treniruotės, turi būti viešai pateikta informacija apie saugų įrangos ir inventoriaus bei įrankių naudojimą. Sporto įrangos ir inventoriaus techniniai duomenys ir naudojimo instrukcijos turi būti pateikiamos lietuvių kalba. Be to, sporto salėje turi būti atsakingas žmogus, kuris išmanytų įrangos ir inventoriaus naudojimo instrukcijas, priežiūros ir darbo saugos taisykles, teikiamų paslaugų ypatumus ir jų neigiamą poveikį. Sporto treneriai privalo turėti specialųjį kūno kultūros išsilavinimą arba atitinkamą licenziją. Kiek kartų per dieną turėtų būti valomos treniruoklių salės? Pagal higienos normos reikalavimus, sporto salės turi būti valomos ne rečiau kaip du kartus per dieną ir po kiekvieno užsiėmimo papildomai vėdinamos. Persirengimo kambariai, Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT dušai, tualetai visada turi būti švarūs ir valomi drėgnu būdu. Tačiau šiuos reikalavimus galima pritaikyti tik tuose sporto klubuose, kuriuose treniruotės vyksta nustatytomis valandomis ar pamainomis. Daugumoje sporto klubų treniruotės vyksta srautais, sportuojantieji nuolat keičiasi, todėl tokiuose klubuose patalpas rekomenduojama valyti dažniau ir tinkamai vėdinti sporto salę. Nelabai malonu naudotis treniruokliais, kuriais per dieną naudojosi 10 15 žmonių. Kiek kartų per dieną turėtų būti valomas sporto inventorius? Sporto įranga, inventorius ir įrankiai turi būti valomi po kiekvienos treniruotės ir darbo dienos pabaigoje. Tačiau šie reikalavimai tinka tik ten, kur treniruotės vyksta nustatytomis valandomis. Kitiems lankytojams patartina sportuoti apsimovus sportavimui skirtomis pirštinėmis, ant gulimų treniruoklių pasitiesti savo atsineštus rankšluosčius. Teko matyti, kad šviežiai išplautos sporto klubo grindys tampa labai slidžios, jomis labai nepatogu, net pavojinga vaikščioti. Jeigu sporto klubo grindys labai slidžios, klubo vadovai turėtų pasirūpinti lankytojų saugumu ir patiesti guminius takelius tose vietose, kuriose vaikšto daugiausia žmonių. Ar sporto klubo administratorė bei instruktoriai privalo suteikti pirmąją pagalbą lengvai susižeidus? Sporto įranga ir inventorius turėtų būti nuolat techniškai prižiūrimi ir prieš kiekvieną treniruotę profilaktiškai patikrinami. Gerai matomoje sporto salės vietoje turi būti specialus pirmosios pagalbos rinkinys. Sporto klubo darbuotojai, dirbantys sporto salėje, turi žinoti, kaip elgtis ištikus nelaimei, pagal kompetenciją suteikti pirmąją pagalbą ir pasirūpinti, kad lankytojui būtų suteikta profesionali medicinos pagalba. Ar visuose sporto klubuose privalo būti dušai ir kondicionieriai? Sporto klubo lankytojams turi būti suteikiama galimybė nusiprausti. Pagal higienos reikalavimus, dušai turi tiesiogiai jungtis su persirengimo kambariais, be to, turi būti įrengta pakankamai dušų. Pagal higienos reikalavimus penkioms persirengimo vietoms turi būti skiriamas vienas dušas. Kondicionierius rekomenduojama įrengti statomuose ar rekonstruojamuose sporto klubuose. Tačiau net ir senų sporto klubų vadovai savo ruožtu galėtų pasirūpinti lankytojų komfortu karštuoju metų laiku ir įrengti sporto salėse kondicionierius. Kokiomis ligomis galima užsikrėsti netvarkinguose sporto klubuose? Netvarkinguose dušuose, persirengimo kambariuose bei naudojantis nešvariais sporto įrenginiais galima užsikrėsti niežais, odos ir nagų grybeliu. Sporto klubų lankytojams patartina dušuose dėvėti asmenines šlepetes. SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 37

GROŽIS IR SVEIKATA BRANDI ODA Mūsų oda pradeda senti gana anksti, sulaukus 30 40 metų. Odos senėjimas dažniausiai tapatinamas su raukšlėmis. Tačiau bėgant metams atsiranda ne tik raukšlių, bet ir kitų genetiškai nulemtų ir aplinkos veiksnių (saulės spindulių, žalingų įpročių, toksinių medžiagų) sukeltų pokyčių. Vieni jų sukelia tik kosmetinių problemų, kiti gali tapti pavojingi sveikatai ar net gyvybei. Nors odos senėjimo išvengti neįmanoma, tinkama odos priežiūra gali jį atitolinti ir padėti išvengti su senėjimu susijusių odos problemų. Apie tai pasakoja gyd. Aistė Beliauskienė. Odos sausumas ir niežėjimas Daug vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi odos sausumu, kuris atsiranda susilpnėjus prakaito ir riebalinių liaukų veiklai. Oda smulkiai pleiskanoja, tampa šiurkšti, lengvai pažeidžiama ir sudirginama, todėl dažnai kartu atsiranda įkyrus, varginantis niežėjimas. Odos būklė ypač pablogėja žiemą, kai sausas šildomų patalpų ir šaltas lauko oras dar labiau sausina odą. Dažnas prausimasis su muilu, karštos vonios, skysčių trūkumas organizme, rūkymas bei stresas taip pat mažina odos drėgnumą. Odos sausumas ir niežėjimas gali būti ir sergant sunkiomis vidaus organų ligomis (cukriniu diabetu, inkstų, skydliaukės veiklos sutrikimais ir kt.), todėl apie tokius odos pokyčius būtina pasakyti savo gydytojui. Odos sausumas gydomas emolientais. Tai odos priežiūros priemonės, kurios neleidžia odoje esančiai drėgmei išgaruoti, minkština odą bei pagerina jos apsauginę funkciją. Oda tampa mažiau dirgli, todėl sumažėja ir niežėjimas. Populiariai emolientai dar vadinami drėkinamosiomis odos priežiūros priemonėmis. Jų yra labai įvairių. Itin sausai odai rekomenduojama rinktis riebias priemones: tepalus, aliejus. Vidutinio sausumo odai ir išsausėjimo profilaktikai tinka kremai ir losjonai. Efektyviausiai emolientai veikia užtepti ant odos iškart po prausimosi. Naudojant vonios arba dušo aliejų, nusiprausus papildomai odos tepti nereikia. Odos priežiūros priemonės turėtų būti be dažiklių, kvapiųjų medžiagų, saugiausia jų įsigyti vaistinėse. Sausą odą turintiems žmonėms rekomenduojama maudytis vėsesnėse voniose arba duše, naudoti švelnius muilus, žiemą drėkinti patalpas. Senatviniai šlakai Senatvinių (soliarinių) šlakų atsiranda atvirose saulei kūno vietose: ant veido, rankų, plaštakų išorinio paviršiaus, liemens viršutinėje dalyje. Dažniausiai senatviniai šlakai atrodo kaip smulkios, iki 5 mm skersmens, rusvos, rudos spalvų dėmelės. Laikui bėgant, jos didėja, gausėja, susilieja viena su kita. Dažniau senatvinių šlakų atsiranda šviesiaodžiams, šviesiaplaukiams, daug laiko saulėje praleidžiantiems žmonėms. Svarbiausia šlakų profilaktikos priemonė apsauga nuo saulės. Senatviniai šlakai gydomi tretinoino, hidrochinono, alfa hidroksinių rūgščių (AHA) kremais, tačiau jų poveikis išryškėja tik pavartojus keletą mėnesių, gydymo metu būtina kartu naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Senatviniai šlakai efektyviai gydomi šalčiu (krioterapija), lazeriu. Raukšlės Metams bėgant bei veikiant saulės spinduliams mažėja elastino ir kolageno skaidulų gamyba, todėl oda plonėja, praranda stangrumą, suglemba, raukšlėjasi, tampa permatoma. Rūkymas, stresas dar labiau pagreitina raukšlių atsiradimą. Nors parduotuvėse galima įsigyti daugybę kremų, kaukių, serumų, kurie naikina raukšles, lygina ir stangrina odą, daugumos jų poveikis nėra įrodytas patikimais klinikiniais tyrimais. Trumpalaikį pagerėjimą gali sukelti jų drėkinamasis ar net dirginamasis poveikis. Smulkias raukšleles galima sumažinti vartojant vitamino A derivatų (tretinoino, retinolio) alfa hidroksirūgščių (AHA) preparatų. Jeigu raukšlės jau ryškesnės, gilesnės, teks pasitelkti chirurginius gydymo metodus, gydymą lazeriu, botulino toksino, raukšlių užpildų injekcijas. 38 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Svarbu atminti, kad geriausias būdas kovoti su raukšlėmis yra jų profilaktika. Apsauga nuo saulės, žalingų įpročių atsisakymas padės ilgiau išlaikyti odą jauną. Odos navikai Su amžiumi, silpstant imuninei sistemai bei dėl ilgalaikio saulės poveikio didėja odos navikų rizika. Gerybiniai odos navikai (seborėjinė keratozė, minkštoji fibroma ir kt.) sveikatai nepavojingi ir šalinami tik dėl kosmetinių priežasčių. Ikinavikiniai odos pokyčiai (pvz., aktininės keratozės) šalinami, nes yra rizikos, kad iš jų gali išsivystyti piktybiniai navikai. Dažniausi piktybiniai odos navikai bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma) ir plokščiųjų ląstelių karcinoma linkę atsirasti atvirose saulei kūno vietose, tačiau gali pažeisti bet kurią odos sritį. Bazalioma prasideda kietu mazgeliu ar rausva dėme, auga lėtai, retai išplinta į kitus kūno organus, tačiau augdama gali išopėti, ardyti aplinkinius audinius. Užleistos bazaliomos gydymas sudėtingas, lieka kosmetinių defektų, navikas gali recidyvuoti. Plokščiųjų ląstelių karcinoma karpos ar mazgelio formos navikas šiurkščiu paviršiumi. Jis auga greičiau negu bazalioma, plinta į kitus organus. Pats piktybiškiausias odos navikas melanoma vystosi iš pigmentinių ląstelių melanocitų. Tai palyginti retas, bet labai agresyvus navikas, greit išplintantis į limfmazgius ir vidaus organus. Įtarti melanomą reikia, jei pigmentinis apgamas, šlakas pradeda didėti, kraujuoti, pakinta jo forma, spalvos pasiskirstymas. Išplitusi melanoma atspari šiuo metu taikomiems piktybinių navikų gydymo metodams, todėl ankstyvas naviko nustatymas ir chirurginis gydymas gali išgelbėti gyvybę. Odos piktybinius navikus diagnozuoti gali tik gydytojas dermatologas, atlikęs specialius tyrimus. Kraujosruvos Bėgant metams dėl odos plonėjimo, jungiamojo audinio, poodinio riebalinio sluoksnio nykimo, saulės poveikio oda ir jos kraujagyslės tampa lengvai pažeidžiamos. Dėl nedidelių traumų atvirose kūno vietose (ant plaštakų, dilbių, blauzdų, veido) atsiranda poodinių kraujosruvų. Ši būklė dar vadinama senatvine (aktinine) purpura. Šviežios kraujosruvos būna violetinės, mėlynos, senos žalios, rudos spalvų. Kraujosruvų gali atsirasti ir dėl kraujo ligos, kraują skystinančių vaistų vartojimo, todėl apie jas (ypač jei staiga atsira- KAIP IŠVENGTI AR SUMAŽINTI BRANDŽIOS ODOS PROBLEMŲ? GROŽIS IR SVEIKATA 1. Venkite saulės. Nebūkite atokaitoje nuo 12 iki 15 val., kai saulė yra pavojingiausia. 2. Vartokite apsauginį kremą nuo saulės. 20 min. prieš išeidami į lauką pasitepkite atviras kūno odos vietas plataus spektro (apsaugančiu nuo UVB ir UVA spindulių) apsauginiu kremu su apsauginiu faktoriumi (SPF) ne mažesniu nei 15. Vasarą ar planuojant ilgiau būti saulėje (pvz., žiemą slidinėjant) kremo apsauginis faktorius (SPF) turėtų būti didesnis. 3. Naudokite apsaugos priemones nuo saulės: plačiabrylės kepurės, saulės akiniai, ilgi, uždari drabužiai sumažina saulės poveikį. 4. Venkite soliariumų. Jie, kaip ir saulės spinduliai, sukelia panašius odos pokyčius. Neteisingai naudojami ir eksploatuojami soliariumai gali būti labai žalingi. 5. Reguliariai apžiūrėkite savo odą. Jeigu odoje atsiranda naujų darinių, jeigu pigmentiniai apgamai, dėmės keičia formą, spalvą, didėja, kraujuoja, jų srityje atsiranda nemalonių pojūčių, kreipkitės į gydytoją. 6. Drėkinkite patalpas, maudykitės vėsesnėje vonioje ne ilgiau kaip 5 10 min. arba duše, po maudynių pasitepkite odą emolientu, naudokite švelnius muilus ar prausiklius (tinka skirti vaikams) šios priemonės padės išvengti odos išsausėjimo. 7. Išeidami į lauką šaltuoju metų laiku pasitepkite veidą, plaštakas riebiu kremu, lūpas vazelinu. Šaltas, vėjuotas oras taip pat sausina odą. 8. Sportuokite. Reguliarūs fiziniai pratimai gerina kraujotaką, palaiko raumenų tonusą, skatina odos ląsteles atsinaujinti. 9. Gerkite pakankamai skysčių, valgykite visavertį maistą, kuriame gausu vitaminų ir mineralų. 10. Atsisakykite žalingų įpročių. Nerūkykite, saikingai vartokite alkoholį, venkite stresų, pakankamai išsimiegokite. 11. Šypsokitės. Gera nuotaika yra geros savijautos ir sveikatos pagrindas. do daug kraujosruvų) pasakykite savo gydytojui. Juostinė pūslelinė Tai virusinė liga, kuria dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės. Ligą sukeliantis Varicella zoster virusas patenka į vėjaraupiais susirgusio žmogaus nervinius mazgus ir lieka ten visą gyvenimą. Vyresniame amžiuje, nusilpus imuninei sistemai, virusas nubunda ir sukelia odos bei nervų pažeidimą, pasireiškiantį pūsleliniu, dažniausiai vienpusiu bėrimu ir stipriais neuralginiais pažeistos vietos skaumais. Pūslelės per 6 8 paras virsta šašais, kurie nukrenta per 2 3 savaites. Bėrimų vietoje gali likti rusvos dėmelės, rečiau smulkūs randai. Skausmas gali atsirasti dar prieš odos bėrimus ir išlikti ilgą laiką (kelis mėnesius, retai ilgiau nei metus) išnykus bėrimams. Į gydytoją reikia kreiptis vos pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams. Skiriama preparatų nuo uždegimo, skausmo bei vietinio poveikio dezinfekuojamųjų medikamentų. Jeigu ligos eiga komplikuota, skiriama virusus veikiančių medikamentų, kurie efektyvūs tik tada, jei buvo pradėti vartoti per 72 val. nuo bėrimų pradžios. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 39

GYVENIMO ISTORIJOS Tarsi balta, kiek netikėta pasaka... Savo baltuosius sparnus išskleidė žiema. Laukai spindėjo akinamu baltumu, medžių šakos sviro nuo baltos šarmos. Visa žėrėjo baltai, tarsi pačioje gražiausioje ir įstabiausioje pasakoje. Būtent tokią dieną susitikome su Audrone. Ir neatsitiktinai. Šios moters gyvenimas tarsi spindinti žiemos diena balta, kiek netikėta pasaka... Susitikimas Su Audrone įsitaisome jaukioje kavinukėje. Ant stalo garuoja kava, o mes stebime pro šalį skubančius žmones, mąslius jų veidus. Gėrimės balta, balta žiema. Kiek patylėjusi, Audronė ištaria: Taip niekada ir nesužinosime, ką slepia šie veidai. Apskritai gyvenimas kupinas nežinomųjų. Aplinkui girdisi žmonių balsai. Mudvi leidžiamės Audronės gyvenimo labirintais. Mano vaikystė prabėgo Panevėžyje. Tai buvo šviesus, nerūpestingas metas. Kaip ir visi vaikai, mėgau žaisti kieme, bet nebuvau baisi padauža ir pramuštgalvė. Man labiau patiko mokslai. Baigusi vidurinę, atvažiavau į Vilnių studijuoti. Pasirinkau Vilniaus universitetą, Verslo administravimo specialybę. Ir mokykloje, ir universitete mokslai sekėsi gerai. Na, o magistrantūros pirmame kurse pradėjau dirbti, nuoširdžiai pasakoja Audronė. Liga Audronė pasakoja, kad pirmuosius ligos simptomus pajutusi maždaug prieš septynerius metus. Mane kaskart vis labiau kamavo simptomai, liudijantys, jog mano inkstai silpsta. Savijauta blogėjo buvo silpna, mažėjo hemoglobinas. Be to, sumažėjo šlapimo kiekis, visa tindavau. Negalėjau nei greičiau, nei ilgiau vaikščioti darėsi tiesiog sunku. Baisiausia būdavo, kai tekdavo užlipti į antrą ar trečią aukštą! Nuolat tekdavo pailsėti. Ilgainiui inkstai nustojo funkcionuoti, prisimena moteris. Ją nuolatos prižiūrėjo medikai, teko gulėti ir ligoninėse. Stengiausi kuo ilgiau ištempti, kad nereikėtų dializių. Labai nenorėjau dializuotis. Bet teko. Tiesa, man labai pasisekė dializavausi tik porą mėnesių, sako Audronė. Žinia, kai liaujasi funkcionavę inkstai, lieka tik dializės. Ne vienas turbūt esame Vaikystėje Mėgstu keliauti 40 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Gamtoje girdėję, jog dializė išties kankinanti procedūra, tačiau atsisakius inkstams, be jos išgyventi neįmanoma. Audronė šypteli ir prabyla apie dializes: Man buvo atliekamos kiek kitokios dializės, t. y. ne hemodializės, o peritoninės dializės. Ką tai reiškia? Niekur nereikia vykti. Šią procedūrą galima atlikti savarankiškai. Mano kūne visuomet būdavo 1,5 litro specialaus skysčio, kuris valė organizmą. Keturis kartus per dieną skystį reikėdavo išleisti ir sulašinti naujo. Šioms procedūroms atlikti po pilvaplėve buvo įtvirtintas specialus vamzdelis. Pati procedūra trukdavo apie 30 minučių. Ji neskausminga, kiekvienakąrt nereikia iš naujo durti adatos, tačiau vis tiek vargina visada žinai, kad pilvo srityje yra implantuotas vamzdelis, jautiesi priklausomas. Kadangi lieka atviri vartai į organizmą, kyla didelė infekcijų grėsmė, todėl procedūros turėjo būti atliekamos labai steriliai. Pasirinkau peritoninę dializę, nes aš dirbau, nenorėjau išeiti iš darbo. Kokia buvo mano diena? Viena procedūra ryte, kita darbe per pietų pertrauką, dar kita grįžus po darbo ir paskutinė prieš einant miegoti. Kitoks gyvenimas Koks jausmas, kai į savo kūną sulašini 1,5 litro skysčio? Audronė sako, kad pirmomis savaitėmis būdavę sunku kvėpuoti, jausdavusi stiprų tempimą, nesinorėjo valgyti. Vėliau organizmas truputį priprato, buvo šiek tiek lengviau. Bet baisiausia buvusi priklausomybė. Jeigu sumanydavau kur nors išvykti vienai dienai, tekdavo pasiimti 6 litrus, o jeigu porai dienų 12 litrų specialaus skysčio, prisimena Audronė. Bėgo dienos, Audronė laukė inksto transplantacijos. Kasdien atlikdavo peritonines dializes. Apie ką tomis dienomis mąsčiau? Na, juk žinojau, kad inksto tenka laukti po vienerius metus, o dažnai pacientai jo ir nesulaukia. Taigi atlikdavau dializės procedūras, laukdavau ir vyliausi sulaukti... Man tai prilygo stebuklui į prisiminimus pasineria jauna moteris. Netikėta žinia Vieną vėlų kovo vakarą Audronė sulaukė skambučio, kad yra inkstas. Tą vakarą mudu su būsimu vyru vakarojome. Būtent tada ir sulaukiau skambučio. Skambinusi specialistė iš Santariškių klinikos mane pakvietė atvykti į ligoninę. Tai buvo kaip stebuklas, toks nelauktas ir netikėtas. Sunku buvo patikėti, kad taip greitai gali atsirasti donoras. Aš dar tik stengiausi priprasti prie naujo gyvenimo su dializėmis. Taigi ir apsidžiaugiau, ir nerimavau. Pasidariau paskutinę dializę ir nuvykau į ligoninę, pasakoja Audronė. Tą vėlų vakarą ji išvyko pasitikti Egipte GYVENIMO ISTORIJOS savo lemties. Galbūt kitokio gyvenimo. Gyvenimo be dializių. Ligoninėje, kaip pati sako, norėjo kuo greičiau atlikti reikalingus tyrimus ir išgirsti iš medikų lūpų ar viskas gerai, ar vis dėlto Beje, Audronė sako tikėjusi, kad viskas bus gerai. Aš visada gyvenime priimtu tai, kas man duota. Niekada nesakau kodėl man? Tiesiog tokia esu. Galbūt todėl ir likimas man buvo gailestingas. O jeigu būtų negalėję atlikti operacijos? Tada būtų persmelkusi mintis taip turi būti. Bet tada tokias mintis vijau šalin. Su viltimi laukiau ir tikėjausi. Tyrimų rezultatai buvo man palankūs. Tai reiškė, kad man bus atlikta inksto persodinimo operacija. Iš tiesų stebuklas, kitaip negaliu pavadinti. Taip greitai, netikėtai... Man juk neteko ilgai laukti, kada pagaliau bus inkstas, ar apskritai bus. Kai vežė į operacinę, galvoje tiksėjo vienintelė mintis: Viskas bus gerai..., pasakoja Audronė. Jai persodino vokietės inkstą. Kitą dieną jau nereikėjo darytis dializių. Audronė sako, kad iki šiol jaučianti tos moters artimiesiems dėkingumą už padovanotą gyvenimą. Tikrausiai pasaulis taip jau sutvarkytas, jog kažkas išeina, o kažkam leidžiama gyventi visavertį gyvenimą. Taigi 2003 metų kovo 3 dieną gimiau antrą kartą, nusišypso Audronė. Už lango skuba žmonės, lėtai krenta snaigės Šiandien esu laiminga. Dabar gyvenu visavertį gyvenimą, dirbu, keliauju, galiu daryti tai, kas man labiausiai patinka, stebėdama praeivius sako Audronė. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 41

SVEIKI NAMAI Jauki ir miela... SVETAINĖ Anot būsto interjero specialistų, svetainė turėtų būti vientiso stiliaus, priderinto prie kitų būsto erdvių stiliaus. Jeigu būsto įrengimas ar remontas pradedamas nuo svetainės, šis kambarys gali diktuoti viso namo ar buto interjerą. Svetainės zonos Pastaruoju metu svetainė įgyja dar daugiau funkcijų. Šiuo metu vis populiaresnis vadinamasis svetainės skirstymas į zonas. Anksčiau buvo įprasta svetainę skirstyti į televizoriaus žiūrėjimo, valgomojo zonas, dabar vis dažniau išskiriamos ir ramesnės, meditacinės arba stalo žaidimų zonos, aiškina interjero dizainerė Rūta Čirvinskaitė. Kokios jos galėtų būti, priklauso nuo šeimininkų pomėgių, nuo to, kiek laiko praleidžiame namuose, pagaliau nuo svetainės dydžio. Šviestuvai Labai svarbus ir apšvietimas. Rekomenduočiau rinktis tokius šviestuvus, kurių skleidžiamos šviesos intensyvumą galima keisti. Be to, kuo daugiau svetainėje apšviestų vietų, tuo daugiau galimybių susikurti tinkamą aplinką intymesnę, šviesesnę. Jeigu svetainėje nėra specialios elektros instaliacijos (tariant paprasčiau, nėra numatyta vietos šviestuvui ten, kur norėtume jį turėti), galima naudoti įvairias pastatomas lempas, sako interjero dizainerė. Jaukią atmosferą sukurs apšviesti paveikslai, šviesa, sklindanti iš nišų. Šiame kambaryje ilsimės, žiūrime televizorių, skaitome knygas, vakarojame su draugais. Šalia tėvelių dažnai įsitaiso ir mažieji šeimos nariai smagu pavartyti knygutę, kai gali bet kada mamos ar tėčio paklausti vieno ar kito dalyko. Na, o jeigu pasiseka įtraukti tėvelius į bendrą žaidimą, išties būna smagu... Tad kokia turėtų būti svetainė, kad joje visiems užtektų vietos, būtų gera, jauku, galėtume atsipalaiduoti ir pailsėti? Be to, pastatomi šviestuvai padeda užmaskuoti kampus. Naudojant keletą šviestuvų galima kurti skirtingas šviesos kompozicijas, jais atskirti vieną svetainės zoną nuo kitos. Bendrajam svetainės apšvietimui tokiu atveju geriau rinktis plokščius, prie lubų prigludusius šviestuvus. Baldai Pasak interjero dizainerės Rūtos Čirvinskaitės, renkantis svetainės baldus, reikėtų atsižvelgti į viso būsto stilių. Baldai, pavyzdžiui, minkšti, turėtų būti funkcionalūs, t. y. susirinkus daugiau žmonių, atėjus svečių, baldus galima būtų padidinti pristumti daug vietos neužimantį pufą. Pastaruoju metu dizaineriai pataria svetainės neapkrauti korpusiniais baldais kartais užtenka tik televizoriaus staliuko. Sekcijos, ypač didelės, turbūt reikėtų tik tuo atveju, jeigu svetainėje yra biblioteka. Beje, jeigu svetainė sujungta su virtuve (tai vis dar populiaru), būtina laikytis taisyklės sėdint ant sofos, virtuvė turi likti už nugaros, pataria interjero dizainerė. Dar keletas patarimų Dydis. Renkantis minkštuosius svetainės baldus, pirmiausia reikėtų atsižvelgti, kokio dydžio yra jūsų šeima (kiek sėdimųjų vietų reikėtų svetainėje). Jei ant sofos mėgstate ne tik prisėsti, bet ir prigulti, reikėtų ir papildomos kušetės ar patogaus krėslo (fotelio). Neužmirškite ir vaikų, jie mėgsta įsitaisę šalia tėvelių žaisti, vartyti knygutes tiktų sofa arba minkštasis kampas su pailginta sėdimąja dalimi. Neapsigaukite erdviame prekybos salone baldai atrodo kur kas mažesni nei yra iš tikrųjų. Parsivežus namo, paaiškės, kad jie užima visą svetainės erdvę, nelieka vietos net apsisukti. Apmušalai. Svarbus ir audinys, kuriuo aptraukti baldai. Visada gražiai atrodo, lengviau prie sienų derinami vienspalviai baldų apmušalai. Tik nevertėtų 42 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

rinktis labai tamsių spalvų, nes didelis tamsus baldas gali atrodyti slegiamai. Sintetiniai baldų apmušalai yra stipresni, ilgiau tarnauja, o natūralūs greičiau dėvėsi, juos sunkiau valyti. Svarbi ir audinio tekstūra. Ypač į tai reikėtų atkreipti dėmesį, jei turite keturkojį augintinį (šunį ar katę). Tokiu atveju geriau rinktis lygų, prigludusį apmušalų audinį už jo neužsikabins aštrūs augintinio nagai. Baldų patogumas. Atsisėdus ant sofos, pėdos turėtų remtis į grindis visu plotu, o keliai turėtų būti ties sėdimosios dalies kraštu patogiau atsistoti. Sėdint ant sofos niekas neturėtų trukdyti sukinėti galvos į šonus, porankiai turėtų būti patogaus aukščio ir prilaikyti rankas. Baldų vidinės medžiagos. Anot specialistų, patys patikimiausi baldų rėmai pagaminti iš lapuočių medienos. Rėmai gali būti gaminami ir iš spygliuočių medienos, kai kurios dalys iš plaušo arba drožlių plokščių. Minkštųjų baldų vidinė dalis gaminama iš porolono, poliuretano (porolono, maišyto su lateksu), latekso, pūkų, plunksnų. Labai svarbu, kokio tankio yra sėdimosios dalies užpildas (porolonas ar poliuretanas), nes kuo toji medžiaga tankesnė, tuo ilgiau tarnaus baldas. Jei naudojamos spyruoklės, labai svarbu, kad jos būtų uždengtos minkštinamaisiais sluoksniais baldas bus patogesnis, ilgiau tarnaus. Kiekvienam gyvenimo stiliui SVEIKI NAMAI Augalo pasirinkimą dažniausiai nulemia mada. Tačiau mados vaikymasis neretai nuvilia dailus augalas pradeda skursti, nes jam netinka nauja aplinka. Gražiai atrodys tik tas augalas, kuriam bus sudarytos sąlygos vešėti. Renkantis augalą svetainei negalima pamiršti, kad jis gali pabrėžti, o kartais net lemti bendrą būsto nuotaiką. Taigi pirmiausia atsižvelkite į svetainės stilių. Prie klasikinio stiliaus interjero ypač tiks ciklamenai, azalijos, paparčiai, gloksinijos, kamelijos, palmės, sanpaulijos. Beje, maži augalai, pvz., sanpaulijos, begonijos, gražiai atrodys sustatyti grupėmis. Griežtam ar jaunatviškam stiliui labiau tiks ryškių kontūrų, elegantiškai ornamentuoti augalai: alokazija, anturis, krotonas, monstera, gardenija, kalija, pasiflora ir kt. Prie egzotiškų baldų dera tropinių bei subtropinių kraštų augalai: fikai, marantos, orchidėjos, bromelijos. Jeigu svetainėje stovi modernaus dizaino baldai, geriausiai tiks griežtų linijų, skulptūriniai augalai, pvz., didieji fikai, kaktusai, šeflera, juka, dracenos (beje, iš įvairių rūšių dracenų galima sudaryti žavią kompoziciją), araukarija, aspidistra. Rytietiško stiliaus svetainei tiks griežtos formos augalai: bambukas, viksvinis ajeras, azalijos bei visi kambariniai bonsai. Prie kaimiško stiliaus baldų derinkite spalvingus žydinčius (ciklamenus, žydinčias begonijas, raudonžiedes kalankes, raktažoles, puansetijas) arba turinčius kietus lapus (šeflerą, azaliją) augalus. Prie Viduržemio jūros stiliaus baldų derės jukos, dracenos, mirtos, agavos, alavijai, šilokai, kaktusai, storalūpis. Augalus derėtų parinkti taip, kad jie tarsi pakartotų sienų, baldų apmušalų, paveikslų spalvas arba, priešingai, sudarytų kontrastingus spalvinius akcentus, pvz., prie juodų baldų tiktų ryškiai raudonais žiedais anturis. Didžialapiai augalai sušvelnintų ryškius apmušalų raštus ir būtų puikus fonas smulkialapiams. Jukos ar dracenos lapai dailiai atrodytų apšviesti iš priekio. Didelius augalus geriausia statyti po vieną. Jeigu svetainė nedidelė, užteks tik vieno augalo. Augalams reikia šviesos Gamtoje augalai gauna šviesą iš visų pusių, tuo tarpu svetainėje dažniausiai iš vienos. Nereikėtų pamiršti, kad dauguma kambarinių augalų yra kilę iš atogrąžų, kur diena lygi nakčiai, todėl pas mus rudenį ir žiemą jiems labai stinga šviesos. Augalų poreikis šviesai yra įvairus: vieni mėgsta saulėtą vietą, kiti gali augti tamsesnėje patalpoje. Todėl parenkant augalus būtina atsižvelgti, kiek šviesos patenka į svetainę. Tai priklauso nuo to, į kurią pusę išeina langai, ar jų neužstoja aukšti medžiai, statiniai ir pan. Prie šiaurinio lango šviesos bus kur kas mažiau negu prie pietinio. Be to, šviesą smarkiai filtruoja ne tik tankios, bet ir permatomos užuolaidos. Atitraukus augalą nuo lango pusantro metro atstumu, jis gauna perpus mažiau šviesos. Taigi saulę ir daug šviesos mėgstančius augalus, pvz., juką, alaviją, gardeniją, pasiflorą, kalankę, hibiską patartina auginti prie pietinio lango. Rytinis ar vakarinis langas tiks fikui, anturiui, araukarijai, echmėjai, dracenai, gloksinijai, puansetijai, šeflerai, monsterai šie augalai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Tuo tarpu alokazija, azalija, kaladis gali augti ir šiaurinėje pusėje. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 43

KELIONĖS IR SVEIKATA Augalai Žavingas būsto akcentas kambariniai augalai, sukeliantys begalę gerų emocijų. Augalų grožis žadina mumyse džiaugsmą, prižiūrėdami juos pamirštame nuoskaudas ir rūpesčius, pabūname arčiau žemės ir gamtos. Augalai ne tik papuošia kambarį, bet ir grynina orą, praturtindami jį deguonimi ir sugerdami kenksmingas medžiagas. Jie drėkina sausą šildomų patalpų orą ir sutraukia dulkes. Namuose bene tinkamiausia vieta augalams vešėti yra svetainė. Tik svarbu, kad svetainės žalieji gyventojai neužgožtų bendro natūralaus apšvietimo, nes gėlės šiek tiek pritemdo kambario erdvę. Jei svetainė yra ne itin šviesi, geriau rinktis gėles neplačia laja, į viršų kylančiais stiebais, sako interjero dizainerė. Detalės Svetainės interjero detalės taip pat labai svarbios. Jeigu interjeras yra visiškai neutralus, paprastas, be jokių didelių įmantrybių, patogus ir gražus žmogui, būtent detalės gali suteikti svetainei savitą stilistiką ir įvaizdį, pavyzdžiui, rytietiškąjį, prancūziškąjį ar net barokinį. Pasak interjero dizainerės, nebūtina aksesuarų derinti prie pagrindinio svetainės interjero ( griaučių ). Akcentus žvakides, kilimėlius, pagalvėles, mažas kėdutes ir kita galima rinktis skirtingo stiliaus arba kitokios spalvų gamos. Tokie aksesuarai suteikia svetainei visiškai naują išvaizdą, juos lengva keisti. Be to, tai nėra labai brangu, svetainės aksesuarus galima kas metai atnaujinti. Tačiau, kaip sakė interjero dizainerė, svetainės (jeigu ji nėra angliškojo ar prancūziškojo stiliaus) nederėtų užgriozdinti įvairiais niekniekiais. Juk laisva erdvė kur kas svarbiau už krūvą niekučių. Kas per daug, tas nesveika Pasak Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus higienos gydytojos Danguolės Gorobecienės, nereikėtų būsto, taigi ir svetainės, užgriozdinti baldais, visas grindis uždengti kilimine danga, kurią ne taip lengva prižiūrėti, apklijuoti visas sienas plastikinėmis dailylentėmis (jos tinka prieškambariui ar interjero detalėms) ir dar užsandarinti langus. Būste turėtų būti tik tai, ko reikia, ypač jei gyvename standartiniame bute. Labai svarbu, kad namuose būtų grynas oras, todėl gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti ryte ir vakare. Įsigijus naujus baldus, patalpas reikia vėdinti dar dažniau, nes kurį laiką jaučiamas naujų baldų kvapas. Jis turėtų išnykti per 2 3 paras. Būstui jaukumo, kaip minėjo interjero dizainerė, suteikia smulkios interjero detalės, įvairios skulptūrėlės, žvakidės, tačiau jos kaupia dulkes. Dulkės nusėda ant visų įmanomų paviršių ir dirgina kvėpavimo takus. Tad visus paviršius, taigi ir širdžiai mielus mažmožius, reikia dažnai valyti drėgna šluostele ar servetėle. D. Gorobecienė sako, jog namai gali ir susargdinti. O mes dažniausiai net neįtariame, nuo ko susirgome. Jeigu žmogus yra alergiškas namų dulkėms, baldų ir niekučių prigrūstame būste jį gali kamuoti įvairūs alergijos simptomai, varginti viršutinių kvėpavimo takų, akių gleivinės sudirginimas, odos bėrimai. Nuolatinis organizmo įjautrinimas, alergija alina žmogaus imunitetą ilgainiui pradeda kibti įvairios ligos. D. Gorobecienės teigimu, sveikas būstas bus tada, jei atidžiai domėsimės, kokias medžiagas įsigyjame jam įrengti ar remontuoti, ar jos natūralios, kur pagamintos, ar atitinka keliamus higienos reikalavimus. Šiukštu nepatariama pirkti baldų, kilimų ar kitokių buityje reikalingų daiktų turguose. Labai svarbu namuose palaikyti švarą. 44 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

GAMTOS VAISTINĖ LAUMĖS ŠLUOTOS Laumės šluotomis žmonės neretai vadina amalą, įsikūrusį kitų medžių vainikuose. Kai kuriose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje po amalu atsidūrusį patinkantį žmogų nesvarbu, pažįstamą arba ne galima pabučiuoti. Tokie papročiai paremti senomis druidų legendomis. Druidai laikė amalą taikos simboliu, žinojo, jog jis turi gydomųjų savybių. Pasak druidų, savo galių amalas neprarasdavo tik nukirstas auksiniu pjautuvu ir nepalietęs žemės. Paprastasis amalas (lot. Viscum album) daugiametis, visžalis, 30 75 cm aukščio nuodingas krūmas, dažniausiai parazituojantis ant tuopų, beržų, rečiau gluosnių, liepų ir klevų. Įleidęs šakneles į medžio maitintojo kamieną, amalas siurbia jo sultis vandenį ir jame ištirpusias mineralines medžiagas. Tačiau angliavandenius amalas sintetina pats žaliuose lapuose ir stiebuose. Amalo stiebas plikas, šakotas. Lapai stori, pailgi. Žydi kovą ir balandį gelsvai žaliais žiedais. Vėlai rudenį prinoksta amalo vaisiai netikros, lipnios, žirnio dydžio baltos uogos, kurios lieka ant augalo visą žiemą. Amalo uogas labai mėgsta ir sėklas platina paukščiai. Vaistams jaunos šakelės Vaistams vėlyvą rudenį arba žiemą (lapkričio kovo mėnesiais) pjaunamos jaunos šakelės su lapais ir uogomis. Jos paskleidžiamos nestoru sluoksniu (išrenkami storesni sumedėję stiebai) ir džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje (saugant nuo tiesioginių saulės spindulių) ar džiovykloje 40 50 C temperatūroje. Gerai išdžiovintos amalo šakelės būna kartoko skonio, nemalonaus kvapo. Jos laikomos tankaus audinio maišuose arba Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT stikliniuose induose sausoje, tamsioje vietoje. Beje, amalą vartoti tinka tik vienerius metus. Veikliosios medžiagos Amalo sudėtyje yra daug įvairių medžiagų. Pagrindinės veikliosios medžiagos yra viskotoksinai, alkaloidai ir lecitinai. Viskotoksinai mažos molekulinės masės baltymai, veikiantys citotoksiškai ir citostatiškai, taip pat stimuliuojantys imuninės sistemos ląsteles. Alkaloidai tai didelės molekulinės masės azoto turintys organiniai junginiai, taip pat pasižymintys vėžį stabdančiu veikimu. Lecitinai sudėtingi organiniai junginiai, kurių molekulėse yra baltymų ir angliavandenių. Nustatyta, kad lecitinai, prisijungdami prie ląstelės išorinės membranos, sukelia biocheminius kitimus ląstelės viduje. Amalo uogose irgi yra alkaloidų, riebalų, vitamino C, karotino, glikozido siringinino, kaučiuko dervų, rauginių ir mineralinių medžiagų. Vartojamas nuo seno Amalas šimtmečiais buvo vartojamas nuo daugelio ligų. Jo preparatų skirdavo esant vidiniam kraujavimui, traukuliams, nevaisingumui, sąnarių uždegimams, taip pat gydant reumatą, podagrą, isteriją, astmą, padidėjusį kraujospūdį, galvos skausmus, svaigimą, menstruacijų sutrikimus ir daugelį kitų ligų. Dėl raminamojo poveikio amalas buvo vartojamas gydant įvairias nervų ligas, taip pat psichinį ir fizinį išsekimą. Beje, svarbu ir ant kokio medžio amalas augo. Padidėjus kraujospūdžiui, varginant galvos skausmams, patariama vartoti amalą, augantį ant beržų; sergant širdies, nervų ligomis, bronchų astma ar reumatu ant ąžuolų, skroblų. Atliekant tyrimus, buvo pastebėta, kad amalo ekstraktas naikina vėžines ląsteles ir stimuliuoja imuninę sistemą. Tačiau vertėtų žinoti, kad veikliosios amalo medžiagos (viskotoksinai, alkaloidai ir lecitinai) patenka į organizmą tik injekuojant preparatus po oda. Geriant arbatas, kapsules ar lašus, šie veiklūs junginiai virškinimo trakte suardomi ir stipraus poveikio nesulaukiama, todėl geriamųjų amalo preparatų nereikėtų pervertinti. Tiesa, geriamieji amalo preparatai paprastai gerai toleruojami, nesukelia nepageidaujamų reakcijų, bet jų veiksmingumas irgi nėra iki galo įrodytas. O švirkščiamieji amalo preparatai, priešingai, yra veiksmingi, stipriai veikia ir gali turėti labai neigiamą šalutinį poveikį. Jie mokslinėje medicinoje vartojami kaip pagalbiniai vaistai gydant vėžinius susirgimus ir degeneracines sąnarių ligas. Dėmesio! Amalas yra nuodingas, todėl jo preparatų skiria tik gydytojas. Jis turi stebėti juos vartojančius pacientus. Amalo preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam jautrumui šiems preparatams, taip pat esant ūmiam uždegimui, aukštai temperatūrai, nėštumo ir žindymo metu. AMALO ARBATA 1 valg. šaukštą susmulkintos žaliavos užpilti stikline verdančio vandens. Po 20 min. nukošti ir šią dozę išgerti ryte, prieš pusryčius, arba praėjus 2 valandoms po jų. Amalo preparatai paprastai vartojami 4 6 savaites (jei tam nėra apribojimų). SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 45

IŠ LNK TV LAIDOS Daugiau skaidulų MAŽIAU LIGŲ Dažno iš mūsų diena būna tokia: rytą, pašokę iš lovos, kažką paskubomis užkandame arba visiškai nepusryčiavę bėgame į darbą. Dieną geriame kavą, puodelį po puodelio, o vėlai vakare prisivalgome už visą dieną. Visiškai nekeista, kad taip maitinantis ima varginti virškinimo negalavimai pilvo pūtimas, nevirškinimas, vidurių užkietėjimas... Apie juos kalbamės su Kauno Kalniečių poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros klinikos vadove Virginija Lukšiene. Dažniausi virškinimo negalavimai Pasak gydytojos V. Lukšienės, dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nemalonių pojūčių virškinimo trakte ir skundžiasi, kad nevirškina. Nevirškinimui būdingi simptomai: rėmuo, pykinimas, vėmimas, nemalonus pojūtis apatinėje krūtinės ir viršutinėje pilvo dalyje, pilnumo pojūtis, šleikštulys, atsirūgimas, žarnyno dujų perteklius. Tokius negalavimus sukelia perpildytame skrandyje susilaikęs maistas. Neretai valgome tarpusavyje nesuderintus maisto produktus, valgome daug ir gausiai, vienu metu suvalgome nemažai gyvulinės kilmės maisto produktų, riebalų, cukraus ir druskos. O skrandis ne maišas. Jis nepajėgia suvirškinti tokio didelio maisto kiekio. Kas vyksta organizme pavalgius? Nurytas maistas patenka į skrandį, ten jis susmulkinamas ir apvirškinamas. Apvirškintas maistas nuslenka į plonąją žarną. Maistui slenkant plonuoju žarnynu pasisavinamos maisto medžiagos, vitaminai, geležis ir kitos sudedamosios maisto dalys. Maisto turinys plonuoju žarnynu slenka 4 6 valandas. Iš jo maistas patenka į storąją žarną, jos ilgis apie 1 1,5 metro. Storojoje žarnoje vyksta atgalinis vandens grįžimas į organizmą, arba rezorbcija, bei celiuliozės skaldymas. Nuo to, kokiu greičiu maistas juda žarna, priklauso, ar mes tuštinamės normaliai, ar retai. Jei storoji žarna tingi nesusitraukia, nestumia suvirškinto maisto, jis negali patekti į tiesiąją žarną. Svarbiausia nepersivalgyti Kai virškinimas vyksta normaliai, suvalgytas maistas perdirbamas greitai, organizmas pasisavina visas reikalingas maisto medžiagas. Jei skrandis perpildomas, virškinimas sulėtėja, nesuvirškintas maistas virškinimo trakte pradeda rūgti, prasideda puvimo reakcijos, todėl organizme kaupiasi toksinai, šlakai, didėja kūno svoris, atsiranda įvairiausių virškinimo sutrikimų, pablogėja nuotaika. Norėdami išvengti virškinimo negalavimų, pirmiausia turėtume prisiminti, kad pati geriausia yra neperpildyto šaukšto dieta, kitaip tariant, venkime persivalgymo. Taigi reikėtų riboti maisto kiekį, nevalgyti vienu metu baltymų ir angliavandenių, daryti keleto valandų pertraukas tarp valgymų ir, be abejo, kuo daugiau judėti. Gali pagelbėti ir preparatai, gerinantys virškinimą ir maisto slinkimą žarnynu. Vienas tokių preparatų yra Akolinas. 46 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Skaidulos ir žarnyno mikroflora Šio preparato sudėtyje yra inulino maisto skaidulinės medžiagos, kuri skaidoma žarnyne. Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, norint nustatyti skaidulinių medžiagų naudą organizmui. Labiausiai yra ištirtos tirpios ir netirpios skaidulos. Dauguma skaidulų pereina virškinamąjį traktą nepakitusios, jos yra atsparios virškinimo fermentams. Maistinės skaidulos aktyvina žarnų peristaltiką, sujungia tulžies rūgštis žarnyne, mažina riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje. Šios skaidulos, dar vadinamos prebiotikais, padeda normalizuoti žarnyno mikroflorą, nes stimuliuoja gerųjų bakterijų augimą. Kai valgome neracionaliai, nesuderintą maistą arba gydomės antibiotikais, gerosios bakterijos nusilpsta ir žarnyne prasideda puvimo procesai, maistas nevirškinamas. Prebiotikai stimuliuoja gerųjų bakterijų augimą. Joms augant išskiriami fermentai, kurie skaldo prebiotikus į rūgštis. Taip rūgštinama žarnyno terpė, kuri tampa palanki gerosioms bakterijoms daugintis. Tada pagerėja virškinimas, lėčiau dauginasi ligas sukeliantys mikroorganizmai, kitaip tariant, atkuriama normali žarnyno mikroflora. Pagerėja ir žarnyno peristaltika sumažėja vidurių pūtimas, maistas greičiau slenka žarnynu, ne taip greitai pasisavinamos kalorijos, todėl galima atsikratyti keleto nereikalingų kilogramų. Greitesnė žarnyno veikla neleidžia užkietėti viduriams šis negalavimas kamuoja dažną vyresnio amžiaus žmogų. Be to, inulinas, brinkdamas skrandyje, sukelia sotumo jausmą, todėl mažėja alkis ir maisto poreikis. Kiek turėtume gauti skaidulų? Normaliai maitindamiesi per dieną gauname apie 1 g inulino iš maisto produktų, nors turėtume gauti 2 3 gramus. Tad vartodami po 1 2 kapsules 3 kartus per dieną (valgydami) Akolino, gauname mums reikalingą inulino normą. PATARIMAI NORINTIESIEMS IŠVENGTI VIRŠKINIMO SUTRIKIMŲ Gerai sukramtykite maistą. Valgant paskubomis, trūksta virškinamojo sekreto, o nepakankamai sukramtytas maistas blogai susimaišo su virškinimo fermentais. Kiekvieną kąsnį reikia kramtyti 20 30 kartų. Valgykite dažniau ir mažiau. Gausiai pavalgius, virškinimo sistema perkraunama, todėl stenkitės daug nepersivalgyti vienu kartu. Valgykite mažiau riebaus maisto, o daugiau skaidulinio vaisių, daržovių, grūdų produktų su sėlenomis. Nevalgykite vėlai vakare. Stenkitės vakarais pavalgyti likus mažiausiai 3 valandoms iki miego. Valgydami neužgerkite maisto. Numalšinkite troškulį tarp valgymų. Nevartokite be recepto parduodamų preparatų virškinimui gerinti savo nuožiūra. Visada pasitarkite su gydytoju. Pavyzdžiui, rūgštingumą mažinantys vaistai gali dar labiau pabloginti virškinimą. Neskubėkite. Valgykite tokiu metu, kai galite neskubėdami gardžiuotis maistu ir po to keletą minučių atsipūsti. Valgydami neskaitykite ir nežiūrėkite televizoriaus. IŠ LNK TV LAIDOS Pusryčiai padeda įveikti stresą Sakote, kad pusryčiai tik nereikšmingas užkandis, kuriam gaila laiko. Geriau penkias minutes ilgiau pasivartyti lovoje. Atsikėlę pasitenkinate kavos puodeliu ar net sąmoningai nevalgote, nes jau iš tiesų metas lėkti į darbą. Be reikalo! Pusryčiai pagerina smegenų veiklą Dietologai teigia, jog pusryčiai svarbiausias valgymas, kuris suteikia mums apie ketvirtadalį viso dienos raciono kalorijų. Pasak statistikos duomenų, kasdien pusryčiaujantys žmonės yra atsparesni stresui nei tie, kurie jų atsisako. Geri pusryčiai puikus būdas pagerinti smegenų veiklą visos dienos metu. Nepusryčiaujantys žmonės sunkiai sutelkia dėmesį į darbą, jiems svaigsta galva, jie dažniau patenka į avarines situacijas kelyje. Pusryčiai skatina lieknėti Nevalgote pusryčių, nes bijote papilnėti? Tačiau mokslininkai mano, kad teisingi pusryčiai, atvirkščiai, skatina lieknėti. Kai miegame, mūsų medžiagų apykaita sulėtėja ir neprabunda, kol nepavalgome. Todėl jeigu nepusryčiaujame, iki pietų mūsų organizmas sudegina kur kas mažiau kalorijų, nei sudegintų pavalgius pusryčius. Be to, pusryčių negavęs organizmas įjungia savisaugos instinktą ir energiją, gautą per pietus ir vakarienę, naudoja riebalų atsargoms kaupti. Tie, kurie nepusryčiauja, per pietus suvalgo daugiau, nei suvalgytų pusryčiaudami. Be to, smarkiai išalkę per pietus griebiame kas pakliuvo po ranka. Pastebėta, kad tie, kurie valgo pusryčius, pietums ir vakarienei renkasi mažiau kaloringus patiekalus. Rytas prasideda nuo stiklinės vandens Dietologai pataria dieną pradėti išgeriant stiklinę vandens, arbatos arba sulčių. Skystis padeda organizmui atsibusti ir pradėti virškinimą. Nenustumkime į šalį pieno produktų. Stiklinė pieno arba rūgpienio, pakelis varškės per pusryčius aprūpins mūsų organizmą vertingais B grupės vitaminais ir vitaminu A. Pusryčiams tiks ir kelios riekelės duonos, užteptos medumi ar džemu. Nebijokite, jos tikrai nepridės papildomų kilogramų! Dar geriau pusryčiams suvalgyti riekelę rupiai maltų miltų duonos pagerės žarnyno veikla. Kokie pusryčiai be košės! Pasak dietologų, geriausi pusryčiai dubenėlis garuojančios košės. Karšta košė ne tik padeda išsijudinti, bet ir valo iš žarnyno šlakus. Be to, košėje gausu baltymų, angliavandenių (jie organizmui ilgam suteikia energijos), ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų. Jei nuo vaikystės negalite pakęsti košės (avižų ar grikių), ją galite pakeisti javainiais arba kukurūzų dribsniais, pagardintais indeliu jogurto. Pusryčiams tinka ir įprastas kavos puodelis. Kofeinas puikiai stimuliuoja smegenis. Tačiau kava negalima piktnaudžiauti. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 47

SVEIKA MITYBA Širdies ramybės sergėtojai Burokėliai teigiamai veikia širdį ir kraujagysles, nes šiose daržovėse gausu kalio druskų, kurios padeda sureguliuoti širdies ritmą. Vartojant burokėlių pagerėja ir pats kraujas, nes burokuose gausu mikroelementų, skatinančių eritrocitų raudonųjų kraujo kūnelių - gamybą. Be to, betainas stiprina kraujagyslių sieneles ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Burokuose yra magnio druskų, geležies, kobalto, cinko, kurie didina hemoglobino ir deguonies tūrį. Ir tai dar ne viskas. Ląsteliena ir pektinai šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus. Tai mažina kraujo klampumą, kraujagyslės tampa elastingesnės. Dažomosios medžiagos sustiprina kraujagyslių sieneles, todėl dingsta spazmai, susireguliuoja Raudoni, sultingi, SALDŪS Ne visada mes vertiname tai, ką turime šalia, dažniau žvalgomės į retesnes atvežtines daržoves. Kas gali būti paprasčiau už paprastą burokėlį? Tai puikus gydomasis produktas, kuris sergant kai kuriomis ligomis yra tiesiog nepakeičiamas. Dar Avicena rašė, kad burokėlis atidaro kamščius kepenyse ir tulžyje. Vėliau mokslininkai patvirtino, kad burokėlis iš tiesų turi nuostabių valomųjų savybių. Ne visada burokėlis buvo toks, kokį esame įpratę matyti. Kilęs iš Viduržemio jūros regiono, jau antikos laikais jis buvo mėgstamas graikų ir romėnų. Bet jie maistui vartodavo tik burokėlių lapus ir lapkočius, o šakniavaisį išmesdavo, nes šis buvo bespalvis, kietas ir visai neskanus. Keletą šimtmečių žemdirbiai atkakliai stengėsi pagerinti šakniavaisio skonio savybes. Ir jiems pavyko: iš pradžių buvęs gelsvos spalvos, ilgainiui šakniavaisis tapo raudonas, sultingas ir saldus. Burokėlis ypač vertinamas liaudies medicinoje. Jo gydomosiomis savybėmis įsitikino ne viena gydytojų karta. Padeda kepenims ir virškinimo sistemai Burokėliai padeda įveikti kepenų ir visos virškinimo sistemos sutrikimus. Prisiminkime mokslinį šios daržovės pavadinimą Beta vulgaris, t.y. paprastasis burokėlis. Taip burokėlis pavadintas todėl, kad šioje daržovėje (kaip nė vienoje kitoje) yra betaino ir betanino (natūralaus dažiklio). Šios medžiagos padeda organizmui pasisavinti maisto baltymus, sureguliuoti kepenų veiklą ir neleidžia riebalams kauptis kepenyse. Dėl betaino ir betanino, taip pat ląstelienos bei pektininių medžiagų atkuriamos kepenų ląstelės, suintensyvėja tulžies išsiskyrimas, neužsikemša (darosi laidesni) tulžies latakai. Tai saugo nuo tulžies akmenligės. Burokėliai stiprina žarnyno peristaltiką, veikia kaip švelni vidurius laisvinanti priemonė. Jeigu vargina vidurių užkietėjimas (tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms), kasdien suvalgykite po 100 150 g tarkuotų virtų arba žalių burokėlių. Juos galite pagardinti citrinos sultimis ir graikiniais riešutais. Dar geresnių rezultatų pasieksite darydami klizmą su burokėlių nuoviru. kraujospūdis. Taigi, jeigu jus vargina hipertenzija, aterosklerozė, valgykite kasdien ne mažiau kaip po 100 150 g burokėlių. Itin vertingos sultys Burokėlių sultys vienos vertingiausių daržovių sulčių. Sultys daug švelniau nei patys burokėliai veikia skrandį ir virškinimo sistemą, nes jose nėra ląstelienos. Burokėlių sultys itin naudingos raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti. Ypač efektyvus burokėlių ir morkų sulčių mišinys. Iš pradžių šiame miši- 48 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

nyje turėtų dominuoti morkų sultys, vėliau pamažėle didinamas burokėlių sulčių kiekis, kol santykis persveriamas pastarųjų naudai. Šios sultys būtinos mažakraujyste sergantiems žmonėms. Burokėlių sultys labai naudingos moterims. Jų reikėtų vartoti sutrikus menstruacijų ciklui, taip pat menopauzės metu, po 50 100 g kasdien. Jų nauda organizmui nekelia abejonių. Laisvinamajam efektui gauti išgerkite stiklinę sulčių nevalgę. Sistemingas burokėlių sulčių vartojimas pagerina atmintį, nes tam reikalingo jodo kiekiu burokėliai lenkia daugelį daržovių. Jeigu sultis gersite vakarais, jos padės išvengti naktinių hipertenzijos krizių. Burokėlių sultys su medumi puiki priemonė nervų sistemai stiprinti. Valgykite ir gerkite su saiku Vartojant burokėlių ir jų sulčių reikia būti atsargiems ir jausti saiką. Prieš gerdami burokėlių sultis palaikykite 2 3 val. šaltoje vietoje, kad jos nesukeltų stiprių spazmų ir neišprovokuotų šleikštulio bei galvos svaigimo. Burokėlių ir jų sulčių negalima vartoti sergant oksalurija (viena inkstų akmenligės forma). Negalima valgyti burokėlių ir esant lėtiniam inkstų nepakankamumui. Burokėliai taip pat nerekomenduotini esant vidurių pūtimui arba viduriavimui. Burokėlių vengti reikia sergant diabetu, nutukus, nes šiose daržovėse yra daug cukraus, be to, jos yra kaloringos. Venkite burokėlių esant gastritui ir padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei. SVEIKA MITYBA LIAUDIES MEDICINOS RECEPTAI Užkietėjus viduriams patartinos klizmos su burokėlių nuoviru. Vieną dalį nuskustų šviežių burokėlių užpilkite penkiomis dalimis verdančio vandens ir pusvalandį pakaitinkite ant vandens garų. Išgaravusio vandens kiekį papildykite virintu vandeniu. Atvėsinkite iki 39 C ir darykite klizmą su 500 ml nuoviro 1 2 kartus prieš miegą. Jeigu vargina hipertenzija ir kraujagyslių spazmai, gerkite burokėlių sulčių su medumi (lygiomis dalimis) arba su spanguolių sultimis (1 dalis spanguolių ir 2 dalys burokėlių sulčių) po pusę stiklinės 3 4 kartus per dieną 20 30 min. prieš valgį. Jeigu sergant lėtiniu laringitu ir faringitu, vargina nosiaryklės sausumas (išdžiūvimas), esate užkimę, gerklę skalaukite virintomis šiltomis burokėlių sultimis 2 3 kartus per dieną. Gydymosi kursas 2 savaitės. Norėdami atsikratyti slogos, nosį skalaukite virintomis ir šiek tiek rūgtelėjusiomis burokėlių sultimis, praskiestomis perpus su vandeniu. Lašinkite jų po 2 3 lašus į kiekvieną šnervę 3 kartus per dieną. Paragaukite skanu! TROŠKINTI BUROKĖLIAI 800 g virtų ar keptų burokėlių, 100 g sviesto, 2 šaukštai grietinės, 1 šaukštas miltų, 1 svogūnas, 1 šaukštas citrinos sulčių, druskos, cukraus. Burokėlius sutarkuoti, sudėti svieste pakepintus svogūnus ir patroškinti. Grietinę sumaišyti su miltais, citrinos sultimis, cukrumi, druska ir nuolat maišant supilti į troškinamus burokėlius. Uždengti ir dar šiek tiek pakaitinti. Taip paruošti burokėliai tinka prie daugelio patiekalų. Skanūs ir vieni. RAUGINTI BUROKĖLIAI 1 kg burokėlių, 2 skiltelės česnako, ruginės duonos plutelių, keli kvapieji pipirai, laurų lapelis, druskos. Burokėlius nulupti, nuplauti, supjaustyti griežinėliais ir sudėti į išplikytą molinę puodynę arba stiklainį. Įmesti nuluptas česnako skilteles ir duonos pluteles. Paruoštus burokėlius užpilti 3 l virinto pasūdyto vandens ir kelias dienas laikyti kambario temperatūroje. Skystis, kuriame rūgo burokėliai, labai pagardina daržovių sultinius. Rauginti burokėliai puikus priedas prie įvairių mėsos patiekalų, tinka ir į sriubas. BARŠČIAI 500 g mėsos, 2 burokėliai, 1 svogūnas, 1 morka, 2 bulvės, pusė raudonos paprikos, truputis šviežių kopūstų, 2 3 šaukštai šaldytų arba konservuotų žaliųjų žirnelių, 1 pomidoras, pagal skonį pomidorų tyrės, petražolės šaknis. Išvirti sultinį, į jį sudėti supjaustytas daržoves ir virti uždengtame puode 10 min. Tada išjungti viryklę ir palikti ant jos puodą daržovės savaime baigs virti. Pomidorų tyrę dėti į sriubą kartu su daržovėmis. Galima įpilti truputėlį acto arba įspausti citrinos sulčių, įdėti juodųjų pipirų grūdelių, lauro lapą. Prieš valgant barščius pagardinti grietine ir skiltele česnako. BUROKĖLIŲ SALOTOS SU RIEŠUTAIS 500 g burokėlių, 100 g graikinių riešutų branduolių, kelios česnako skiltelės, petražolių, citrinos sulčių, keli šaukštai aliejaus, maltų pipirų, druskos. Burokėlius gerai nuplauti, išvirti arba iškepti orkaitėje. Atvėsinti, nulupti ir supjaustyti kubeliais. Graikinius riešutus perrinkti, kad neliktų kietų dalelių, ir susmulkinti. Česnakus nulupti, sugrūsti ir sutrinti su pipirais ir druska. Petražoles nuplauti ir smulkiai supjaustyti. Ant paruoštų burokėlių suberti susmulkintus graikinius riešutus, dėti česnako mišinį ir viską išmaišyti. Salotas pagardinti citrinos sultimis, apšlakstyti aliejumi, apibarstyti petražolėmis. BUROKĖLIŲ KISIELIUS 1 stiklinė burokėlių sulčių, 1 l vandens, pusė stiklinės cukraus, 2 šaukštai krakmolo, truputis vanilino, 1 citrina. Vandenį užvirinti, supilti burokėlių sultis, įberti vanilino, cukraus, vandenyje išleistą krakmolą ir užvirinti. Išvirtą kisielių išpilstyti, uždėti po citrinos griežinėlį ir truputį palaikyti, kad rūgštis susigertų į kisielių. Kad kisielius būtų rūgštesnis, galima įspausti citrinos sulčių. Burokėlių kisielius yra gražios ryškios spalvos, savito skonio. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 49

JŪSŲ BENDRAMINČIAI Mokomės rūpintis SVEIKATA kad žmonės daugiau žinotų apie savo organizmą, ligas, vaistus, ligų profilaktiką, norėjau, kad išmoktų ir sau padėti, ir kitus slaugyti. Plėtojantis Centro veiklai, prieš šešerius metus atsirado paslaugų ir laisvalaikio skyrius Juozapinė pradėjome Kaune savanorišką veiklą. Dabar esame 60 savanorių, tarp kurių 4 medicinos mokslų daktarės. Pradėjome bendradarbiauti su III Kauno klinikine ligonine, varganiems Šančių gyventojams dalijame ligoninėje pagal Maltos ordino paramą verdamą sriubą. Siekdamos palaikyti glaudesnį kartų tarpusavio ryšį bendraujame su Šančių pradine mokykla, lankomės probleminėse šeimose. Ne viena savanorė probleminėje šeimoje atstoja išmintingą senelę, bendrauja ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais. Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė medicinos mokslus baigė 1962-aisiais. Tuometiniame Kauno medicinos institute ji įgijo gydytojos akušerės-ginekologės specialybę. Giminaičiai ją vadindavo greitąja pagalba, nes Almantė visada atskubėdavo pas tuos, kam reikėjo padėti. Tačiau po dviejų infarktų gydytojos akušerės-ginekologės darbas Almantei pasirodė per sunkus, tad gydytojos praktikos teko atsisakyti. Tiesa, tada Almantė jau buvo sulaukusi pensinio amžiaus. Tačiau pensininkės statusas nepakeitė jos neramaus charakterio. Atrodote žvali ir energinga, tarsi nekamuotų jokie negalavimai, neslėgtų jokios bėdos. Ar tokia esate iš tiesų? Kaip ir daugelis mano amžiaus moterų esu nei itin sveika, nei gyvenimo lepinama, tačiau nemoku dejuoti. Išeidama iš namų savo ligas ir bėdas palieku už uždarų durų. Taip mane mokė močiutė. Ji vis sakydavo: Jeigu vaitosi, būsi neįdomi, žmonės nuo tavęs nusisuks. Jūs nuolat kažko ieškote, organizuojate ir dalyvaujate visuomeninėje veikloje, rūpinatės neįgalių žmonių gerove Matyt, veržlumas, nenusėdėjimas vietoje, noras padėti žmonėms yra paveldėtas. Jaunystėje giminės mane vadindavo greitąja pagalba, nes niekada niekam neatsisakydavau padėti, nesvarbu dieną ar naktį, pailsėjusi ar po budėjimo. Negaliu nusėdėti vietoje ir dabar, turiu kažką daryti, kažkuo rūpintis. Prasidėjus Sąjūdžiui, aktyviai dalyvavau jo veikloje. Kai buvo įsteigta Moterų lyga, su keliomis bendramintėmis tapome jos narėmis. 1994 m. mes, šešios moterys, tarp kurių ypatinga iniciatyva pasižymėjo Nijolė Arbačiauskienė, įsteigėme Pagyvenusios moters veiklos centrą. Aš, kaip medikė, ėmiausi slaugos kursų norėjau, O kas pačioms savanorėms suteikia įkvėpimo? Kartu švenčiame visas valstybines bei religines katalikų šventes. Savo tarpe nepripažįstame jokių kivirčų bandančias tai padaryti paprasčiausiai išprašome už durų. Mūsų veikloje nėra jokios prievartos: jeigu šiandien negali ar nenori ateiti, neateik, bet jeigu ateini, ateik gerai nusiteikęs, norėdamas bendrauti, suteikti pagalbą kitiems. Savanores sieja ir bendri užsiėmimai. Anksčiau dažna mūsų viešnia būdavo Kūno kultūros universiteto doc. Gasparkienė, kuri konsultuodavo mus, kaip atlikti mankštą, masažą. Jai išvykus į Vilnių, konsultantės vaidmens ėmėsi Leonora Gertvainienė. Parašėme projektą ir gavome lėšų keramikos terapijos užsiėmimams. Molis puikiai masažuoja rankas, o paprastus moterų darbelius išdalijame kaip dovanas. Mūsų gretose yra pedagogė, kuri moko moteris pasigaminti įvairių suvenyrų, komponuoti sausas puokštes. Ilgus metus Kauno botanikos sode su vaistiniais augalais dirbusi Gražina Juknevičienė moko moteris pažinti augalus, juos rinkti, džiovinti, skatina juos ne tik rinkti, bet ir auginti. Žiemą susirinkusios į savo būstinę vaišinamės pačių surinkta kvapnia arbata. Skatindamos kartų ryšius susibičiuliavome su Vitkaus inžinieriniu batalionu, surengėme literatūros popietę apie meilę. Pagal projektą gavome lėšų dimisijos kariškių ir jų šeimų narių dienos centrui įsteigti. Jį paprastai atidarome antroje metų pusėje. Jau ketveri metai rengiame vasaros stovyklas pagyvenusiems žmonėms, kurie nori nors neilgam ištrūkti iš savo namų. Tris kartus stovyklavome vaizdingose Alaušo ežero apylinkėse, čia aplankėme kaimo bažnyčią, kapinaites, mokyklą, susitikdavome su vietos gyventojais. Praėjusią vasarą vėl stovyklavome Aukštaitijoje. Kada tapote Aconitum klubo narėmis? Dar 2005 metais bevartydamos Sveikatos ABC leidinius pastebėjome skelbimą, kad steigiamas Aconitum klubas. Nutarėme visos būriu užpildyti klubo narių anketas. Taigi mes vienos iš pirmųjų klubo narių. Mūsų klube vyko ir pirmasis klubo narių susitikimas su klubo organizatoriais. Ar esate patenkintos Aconitum klubo veikla? Susitikime labai daug vertingų patarimų apie sveikatos saugojimą, apie preparatų vartojimą išgirdome iš med. dr. Romualdo Basevičiaus. Apie farmacijos firmos Aconitum gaminamus lietuviškus preparatus daug pasakojo gydytoja Gražina Vasiliauskienė. Džiugu, kad galime jų įsigyti su nuolaida. Labai maloni staigmena mūsų moterims buvo nemokama Sveikatos ABC laikraščio prenumerata. Jame randame daug vertingų patarimų sveika- 50 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

tos temomis, liaudies medicinos receptų. Tikimės, kad ir toliau bendradarbiausime. Sakykite, kas teikia atgaivą Jūsų sielai? Tikrą atgaivą sielai jaučiu mūsų sode Viršužiglyje, kurį dabar prižiūri dukra. Labai mėgstu muziką. Nuo mažens klausydavausi simfoninės muzikos, krikšto mama aktorė Emilija Grikevičiūtė dažnai nusivesdavo į teatrą. Mėgstu skaityti. Bet labiausiai patinka gamtoje. Nuvažiavusi į sodą, pakalbinu kiekvieną medelį, pasidžiaugiu kiekvienu augalėliu. Iš senelės paveldėjau potraukį jurginams. Tris jurginų kerelius išlaikiau nuo tų laikų, pasodinau juos sode. Močiutė buvo įteigusi: labai negerai, jeigu nuskini gėlę, nes jai skauda. Tai aiškinu ir savo anūkėms. Iš ko paveldėjote polinkį kalboms? Senelis mokėjo devynias kalbas, tėvelis septynias, o aš tik keturias. Anglų kalbos mokiausi mokykloje, mokantis Medicinos institute literatūros anglų kalba atsiųsdavo dėdė. Nepamiršau ir rusų kalbos. Draugystė su Euragos (Europos pagyvenusių žmonių asociacija) paskatino mokytis vokiečių kalbos. Kelis kartus buvau nuvažiavusi į Vokietiją, Turingijos kraštą, kur vyko Europos senjorų suvažiavimai. Ten visi kalbėjo vokiškai, negalėjau ir aš atsilikti. Bandėme surengti vokiečių kalbos kursus ir Juozapinėje, bet pritrūkome lėšų. Lėšų reikia įvairiems poreikiams. Kaip jų prasimanote? Renkame nario mokestį, rašome projektus ir gauname šiek tiek lėšų. Patalpas išlaikyti padeda savivaldybė, duoda pinigų dar ir kanceliarijos reikmėms. Tiesa, telefono teko atsisakyti, nes neturime pinigų abonentiniam mokesčiui. Gyvenate įdomų, bet ar ne per sunkų Jūsų amžiui gyvenimą? Gyvenu taip, kad būčiau naudinga žmonėms. Kitaip gyventi nemoku. Stengiuosi padėti kiekvienam, kam reikia mano pagalbos. Juk širdyje likau Hipokrato priesaiką davusi gydytoja. DĖMESIO! JŪSŲ BENDRAMINČIAI PRASIDEDA ACONITUM KLUBO SUSITIKIMAI! Mielieji klubo nariai, gyvenantys Kaune ir Kauno apylinkėse! Visus Jus nuoširdžiai kviečiame į Aconitum klubo susitikimą, kuris įvyks vasario 26 d. Kaune, Kauno statybininkų mokyklos aktų salėje. Adresas Kalantos g. 80, Kaunas. Susitikimo pradžia 16 val. Laukiame kiekvieno klubo nario. Klubo susitikimo metu pabendrausite su profesoriumi R. Basevičiumi, paklausysite jo paskaitos apie sveikatos gerinimo būdus, galėsite dėl maisto papildų teisingo vartojimo pasitarti su gydytoja-konsultante G. Vasiliauskiene, išgirsite kitos vertingos informacijos, maloniai pabendrausite su bendraminčiais. Iki pasimatymo! Vasario 26 d. Kauno ir Kauno rajono Aconitum klubo narius kviečiame į susitikimą: Kauno statybininkų mokykla, Kalantos g. 80, Kaunas. Pradžia 16 val. aktų salėje. Kovo 1 d. Vilniaus ir Vilniaus rajono Aconitum klubo narius kviečiame į susitikimą: Farmacijos rūmai, Rygos g. 15, Vilnius. Pradžia 15 val. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 51

LAISVALAIKIS Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirpkite ir atsiųskite adresu: Kryžiažodis Sveikatos ABC Nr. 2. d. 852, 44034 Kaunas Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu. Sveikiname Vandą Smalstienę iš Vilniaus. Burtai lėmė, kad ji iš visų teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį Sveikatos ABC 2007 m. Nr. 1 gaus prizą sveikatos profilaktikos priemonę. Kryžiažodžio Sveikatos ABC Nr. 1 atsakymai Horizontaliai: Banda. Apako. Alga. Akalis. Plast. Teta. Artigasas. IL. Kas. Anketa. Ikasa. Mar. Šeri. Stoka. Akra. Paskaitos. Taps. Pagal. Tamsa. Atkast. Vasara. Sakrali. Plok. Tasas. Aras. Ko. Ūsas. Savitvarda. Vertikaliai: Vardai. AA. Palata. Vakar. Kasta. Tolti. Gana. Pasta. Este. Agata. Asta. Liepa. Kragas. Vaisa. Klara. Kasa. Tiek. Stot. Kops. Amas. Krata. Kam. Tirps. Aulas. Askas. Taktas. Rasa. Amas. Laki. Taisot. Asamajama. Kryžiažodžio raktas: Pilki keliai. Kryžiažodį sudarė Jūratė Petrošiūtė 52 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

LAISVALAIKIS Namų židinys AR DARBAS? Ne vienai antrą ar trečią vaikelį pagimdžiusiai ir paauginusiai moteriai kyla klausimas: grįžti į darbą ar likti namų židinio sergėtoja? Juolab kai nereikia sukti galvos dėl šeimos išlaikymo, nes ją aprūpina vyras. Jeigu neapsisprendžiate, ką pasirinkti darbą ar šeimą, viliamės, jog apsispręsti jums padės šis testas. Galbūt visai neverta siekti karjeros ir vaikytis pripažinimo, o geriau visas savo jėgas ir gebėjimus atiduoti šeimai? 1. Į nepažįstamus žmones žiūrite: a) su simpatija 3; b) abejingai 5; c) nepakančiai 0. 2. Jeigu tą dieną, kai turite svarbų susitikimą darbo reikalais, suserga vaikas, jūs: a) pasiimate nedarbingumo pažymėjimą ir atidedate susitikimą 1; b) susirandate vaikui laikiną auklę ir nueinate į susitikimą 5; c) trumpam paliekate vaiką vieną 3. 3. Jeigu reikia pasirinkti, jūs: a) renkatės savo nuožiūra, su niekuo nesitardama 2; b) tariatės su draugais, giminaičiais 5; c) galutinį sprendimą priimti patikite draugams, giminaičiams 0. 8. Jeigu reikia pasirinkti įdomų arba pelningą darbą, jūs renkatės: a) įdomų 2; b) pelningą 0; c) surandate akstiną siekti pelno 5. 9. Jeigu nežinote, kaip pasielgti, jūs: a) atsakymo ieškote atitinkamoje literatūroje 5; b) tariatės su draugais, giminėmis 1; c) elgiatės pagal nuotaiką 2. 10. Manote, kad neišsprendžiamų situacijų: a) nebūna 0; b) nereikia baimintis 1; c) pagalvojus galima rasti bet kokios situacijos sprendimą 5. SUSKAIČIUOKITE TAŠKUS: Nuo 3 iki 18 taškų. Neapsirikote, jeigu nusprendėte atsiduoti šeimai, vaikų auklėjimui. Jūs esate reto šiais laikais talento atstovė namų židinio sergėtoja. Tai ta gyvenimo sritis, kurioje jausite didžiausią komfortą. Nuo 19 iki 34 taškų. Jūs vis dar neatradote savęs, nežinote, kokią veiklos sritį pasirinkti. Išbandykite savo jėgas verslo srityje. Jūsų charakterio ypatumai leidžia manyti, kad sėkmė jus gali lydėti organizaciniame darbe, susietame su gamyba. Nuo 35 iki 47 taškų. Jūsų stichija verslas, gamybos organizavimas, sutartys, darbo partnerių paieška. Čia jūs rasite didžiausią pasitenkinimą savo pastangų rezultatais. 4. Manote, kad turint didelę pinigų sumą geriausia: a) pirkti gražius daiktus 2; b) dėti į banką 4; c) pirkti akcijas 0. 5. Jums patinka darbas, kuris: a) nereikalauja ilgų apmąstymų 1; b) minimaliai gali pakeisti tikėtiną rezultatą 2; c) reikalauja kūrybiškumo ir apgalvotų sprendimų 4. 6. Kai su jumis kalbama aukštesniu tonu, jūs: a) atsakote tuo pačiu 0; b) stengiatės susilaikyti 5; c) išliekate mandagi 3. 7. Jeigu leistų sąlygos, jūs: a) nedirbtumėte, rūpintumėtės šeima, namais 2; b) užsiimtumėte visuomenine veikla 0; c) susirastumėte aktyvų organizacinį darbą 5. Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris 53

SKAITYTOJŲ ANKETA Ko mūsų žurnalui trūksta? Apie ką dar norėtumėte skaityti? Ką siūlytumėte pakeisti? Išsakykite savo nuomonę mūsų žurnale. Kuris praėjusio numerio straipsnis Jums labiausiai patiko? Kodėl?...... Kurio straipsnio visai neskaitėte?...... Kokią temą norėtumėte pasiūlyti?...... Jūsų klausimas gydytojui?...... Jūsų vardas... Pavardė... Amžius... Adresas, telefonas...... LIUBERIN 20% NUOLAIDA! Garliava, Vytauto g. 67 Jonava, Chemikų g. 2 Kaunas, Josvainių g. 2 Kaunas, Juozapavičiaus g. 66 Kaunas, Kampiškių g. 3 Kaunas, Kariūnų pl. 7 Kaunas, Petrausko g. 6 Kaunas, Raudondvario pl.127 Kaunas, Savanorių pr. 111 Kaunas, Savanorių pr. 377 Kaunas, Savanorių pr. 66/Žemaičių g. 31 Kaunas, Taikos pr. 81 Kaunas, Vytauto pr. 2 Kaunas, Vytauto pr. 28 Kupiškis, A. Purėno g. 1 Lazdijai, Dzūkų g. 3 Mažeikiai, Naftininkų g. 17B-2 Panevėžys, Ramygalos g. 147K Šiauliai, Vytauto g. 122 Šilalė, Nepriklausomybės g. 13A Švenčionys, Vidžių g. 8 Varėna, Savanorių g. 11 Vilnius, Justiniškių g. 12/ Laisvės pr. 60 Vilnius, Kalvarijų g. 206 Vilnius, Pylimo g. 56 Vilnius, Dariaus ir Girėno g. 9A Vilnius, L. Asanavičiūtės g. 29 Vilnius, Pamėnkalnio g. 5 Visaginas, Taikos pr. 15A NUOL AIDA GALIOJA VISĄ VASARIO MĖN. Užpildykite kuponą, iškirpkite ir atsiųskite adresu: p. d. 852, LT-44034 Kaunas, Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus į Skaitytojų anketos klausimus. Burtai lėmė, kad sveikatos profilaktikos priemonių laimėjo šie skaitytojai: Aldona Lunienė (Panevėžys), Jonas Morkūnas (Pasvalio r., Bajorėlių km.), Zenonas Gricius (Šiauliai), Aušrelė Kargaudienė (Kaunas), Algirdas Lisauskas (Jurbarko r., Klausučiai), Ona Lukošiūnienė (Kaunas), Petras Savickas (Kretingos r., Darbėnai), Bronislava Šidlauskienė (Kaišiadorių r., Vilūnų km.), Antanas Šulskis (Raseinių r.), Levantina Kučinskienė (Biržų r.). Sveikiname! Prizus laimėtojams išsiųsime paštu. 1 MĖN. 4,59 Lt 3 MĖN. 13,77 Lt 6 MĖN. 27,54 Lt 12 MĖN. 55,08 Lt 54 SVEIKATOS ABC 2007 m. vasaris Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT