(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

Transkriptas

1 ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212

2 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius kasmet maž ja ir 212/13 m. m. tesiekia (13 mokiniai mok si nuotoliniuu būdu), 83 mokiniais mažiau nei 211/12 m. m. (žr. 1. pav.) m.m m.m m.m m.m m.m m. m. 1. pav. Mokinių skaičius Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklose mokslo metais (abs. sk.). 1-4 ir 5-1 klas se šiek tiek daugiau yra berniukų, o klas se mergaičių (žr. 2. pav.) ,4 52,6 28,4 28,2 18,1 19,2 1-4 kl. 5-1 kl kl. Berniukai Mergait s 2. pav. Mokinių pasiskirstymas pagal klasess (proc.). 57,1 proc. vaikų mokosi progimnazijose, 32,9 proc. - gimnazijose, 4,6 proc. - vidurin se ir 5,4 proc. pradin se mokyklose (žr. 3. pav.). 5,4 4,6 Pradin 57,1 32,9 Vidurin Gimnazija Progimnazija 3. pav. Šiaulių miesto mokinių pasiskirstymas pagal grupę (proc.).

3 Vadovaujantis 212 m. profilaktinių sveikatos patikrinimų rezultatais (pagal formą,27 l/a Vaiko sveikatos pažym jimas ) pasitikrinusių sveikatą mokinių buvo (98,5 proc.) (6 632 mergait s ir berniukas), nepasitikrinusių 195 (61 mergait ir 134 berniukai) (žr. 4. pav.). 98,9 proc. 1-4 klasių mokiniai pasitikrino sveikatą, 5-1-okai 98,2 proc. ir daugiausiai pasitikrino sveikatą klas s mokiniai (99 proc.). Virš 99 proc. mokinių profilaktiškai pasitikrino sveikatą, kurie mokosi pradin je mokykloje (99,9 proc.) ir vidurin je mokykloje (92,1 proc.). Po 98,9 proc. progimnazistų ir gimnazistų taip pat pasitikrino sveikatą , Pasitikrinę sveikatą 2,9 Nepasitikrinę sveikatos Berniukai Mergait s 4. pav. Pasitikrinusių ir nepasitikrinusių sveikatą mokinių dalis (proc.). Mokinių pasiskirstymas kūno kultūros grup se Kūno kultūra mokykloje svarbi bendrojo ir fizinio ugdymo proceso dalis ir mokinių sveikatos stiprinimo, taisyklingos raidos priemon. Pagrindin s fizinio ugdymo organizavimo priemon s mokykloje kūno kultūros pamokos, popamokin kūno kultūros veikla (sporto būreliai, įvairūs sporto renginiai ir kt.). Kūno kultūros pamokos privalomos visiems sveikiems mokiniams. Vaikus, kurių sveikata sutrikusi, gydytojai dažnai atleidžia nuo kūno kultūros pamokų. Vis d l to vaikams, kurių sveikataa silpnesn, dar labiau nei sveikiesiems, svarbus įvairių kūno kultūros priemonių, atitinkančių jų sveikatos lygį, teigiamas poveikis. Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos būkl s analiz parod, kad į pagrindinę kūno kultūros grupę buvo priskirta mokinių, (95,4 proc.) berniukų ir 6 1 (92,2 proc.) mergaičių, 355 (5,4 proc.) mergait s ir 21 (3,2 proc..) berniukų (viso 565) - į parengiamąją grupę, 28 (,4 proc.) mergait s ir 17 berniukų (,3 proc.) (viso-45) - į specialiąją medicininę kūno kultūros grupę. 135 (2 proc.) mergait s ir 78 (1,2 proc.) berniukai buvo atleisti nuo kūno kultūros pamokų (žr. 5. pav.).

4 Atleisti Specialioji Parengiamoji 2 1,2,4,3 5,4 3,2 Mergait s Berniukai Pagrindin 92,2 95, pav. Mokinių pasiskirstymas kūno kultūros grup se (proc.) Į pagrindinę kūno kultūros grupę buvo priskirta virš 9 proc. mokinių: 97,6 proc. pradinukų, 95,3 proc. progimnazistų, 9,9 proc. gimnazistų ir 92,2 proc. vidurinę mokyklą lankančių mokinių. Parengiamoji grup daugiausiai priskirta gimnazistams 5,8 proc., 5,4 proc. vidurinę mokyklą lankantiems mokiniams, 3,,4 proc. progimnazistams ir 2,6 proc. pradinukams. Specialiąją grupę lanko apie,3 proc. mokinių iš kiekvienos grup s. Daugiausia atleistų nuo kūno kultūros pamokų buvo gimnaziją lankančių mokinių (2,8 proc.), antroje vietoje pagal procentus yra vidurinę mokyklą lankantys mokiniai 1,8 proc. (žr. 6. pav.). Atleisti Specialioji Parengiamoji Pagrindin 1 2,8 1,8,6,3,4,5,1 3,4 5,8 5,4 2,6 95,3 9,9 92,2 96,7 Progimnazija Gimnazija Vidurin Pradin pav. Mokinių pasiskirstymas kūno kultūros grup se, pagal grupes (proc.) Taip pat buvo analizuojami mokinių pasiskirstymai kūno kultūros grup se, pagal klases. Pagrindinę grupę daugiausiai lanko 1-4 klasių mokiniai (97,2 proc.), 2,1 proc. priskirta parengiamoji grup,,2 proc. specialioji ir,5 proc. atleisti. Parengiamojoje (5,2 proc.) specialiojoje (,5 proc.) grup je ir atleistų (2,9 proc.) nuo kūno kultūros pamokų daugiausia buvo klas s mokinių (žr. 7. pav.).

5 Atleisti 2,9 1,8,5 Specialioji Parengiamoji Pagrindin,5,3,2 5,2 5,1 2,1 91,3 92,8 97, klas 5-1 klas 1-4 klas pav. Mokinių pasiskirstymas kūno kultūros grup se, pagal klases (proc.) Šešerių metų mokinių sveikatos būkl s analiz parod, kad mokinių pasiskirstymas kūno kultūros grup se kinta nežymiai. 8 paveiksle matyti procentin s mokinių dalies did jimas pagrindin je kūno kultūros grup je ir maž jimas parengiamojoje, specialiojoje bei atleistų nuo kūno kultūros pamokų. Atleisti 1,6 1,6 1,8 1,8 2 2,,1 Specialioji Parengiamoji Pagrindin,3,2,3,3,5,5 4,3 4,9 5,5 5,7 6 6,8 93,8 92,9 92,5 92,1 91,5 9,6 212/ /212 21/211 29/21 28/29 27/ pav. Mokinių pasiskirstymas kūno kultūros grup se pagal mokslo metus (proc.)

6 Profilaktiškai pasitikrinusių mokinių sergamumas Iš pasitikrinusių sveikatą mokinių 28,6 proc. (3 786) yra sveiki, 71,4 proc. (9 461) turi sutrikimų. Analizuojant duomenis pagal lytį, sveikų berniukų (29,7 proc.) yra daugiau nei sveikų mergaičių (27,5 proc.) (žr. 9. pav.) ,7 27,5 7,3 72,5 Berniukai Mergait s Sveiki mokiniai Mokiniai turintys sveikatos sutrikimų 9. pav. Sveiki mokiniai ir mokiniai turintys sveikatos sutrikimų Šiaulių miesto bendro lavinimo mokyklose 212/13 m. m. Daugiausia sveikų mokinių yra vidurin je mokykloje (36,2 proc.) ir klas se (3,6 proc.) (žr. 1 lentelę). 1 lentel. Sveiki mokiniai ir mokiniai turintys sveikatos sutrikimų, pagal grupes ir klases 211/12 m. m. (abs. sk. proc.). Pradin Vidurin Gimnazija Progimnazija 1-4 kl. 5-1 kl kl. Sveiki mokiniai 27 (28,7 %) 196 (34,5 %) 1 27 (29,1 %) (27,8 %) 1 11 (29,6 %) (28,1 %) 72 (28,3 %) Mokiniai turintys sveikatos sutrikimų 515 (71,3 %) 372 (65,5 %) 3 95 (7,9 %) (72,2 %) (7,4 %) 5 43 (71,9 %) 1 78 (71,7 %) Mergait s statistiškai endokrinin s sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos sutrikimų (25,4 proc.) ir urogenitalin s sistemos sutrikimų (,9 proc.). O daugiau berniukams, nei mergait ms nustatyti nervų sistemos (5,3 proc.), skeleto-raumenų (2,6 proc.), kv pavimo sistemos (8,1 proc.) bei alerginiai susirgimai (6 proc.) (žr. 1. pav.). reikšmingai (p<,5) dažniau turi reg jimo sutrikimų (39,2 proc.),

7 Alerginiai susirgimai Skeleto-raumenų Urogenin s sistemos Endokrinin s sist., medž. ap,. mitybos Nervų sistemos Virškinimo sistemos Klausos sistemos Regos Kv pavimo sistemos Širdies-kraujagyslių sistemos,9,5 4,3 5,3 2,2 1,8,2,3 4,5 6,7 5,5 8,1 18,8 2,6 25,4 18,7 12,7 13,6 34,8 39,2 Mergait s Berniukai pav. Mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją lyginant pagal lytį (proc.) Širdies-kraujagyslių nustatyti 13,2 proc. vaikų, iš jų:,4 proc. yra arterin hipertenzija, kv pavimo s skundžiasi 6,8 proc. mokinių, iš jų: bronchin astma 4,2 proc., tuberkulioz,2 proc. Nervų sutrikimų turi 4,8 proc klas ss mokinių, iš jų: epilepsiją,5 proc., galvos įtampos skausmus,2 proc. 22,1 proc. mokinių skundžiasi endokrinin s sistemos, struma nustatyta 6,3 proc. vaikams, cukrinis diabetas,2 proc., antsvoris 7,5 proc. ir sumaž jęs svoris 5 proc. mokiniams. Skeleto-raumenų sutrimai nustatyti 19,7 proc. vaikams, iš jų: skolioz proc. (žr. 2 lentelę). 4,3 proc., netaisyklinga laikysena 11,2 proc., plokščiap dyst 1,3 Profilaktiškai pasitikrinusių mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją ir lytį Viso Mergait s Berniukai Širdies-kraujagyslių sistemos : (13,2 %) 844 (12,7 %) 92 (13,6 %) Iš jų: arterin hipertenzija 58 (,4 %) 16 (,2 %) 42 (,6 %) Kv pavimo sistemos : 92 (6,8 %) 367 (5,5 %) 536 (8,1 proc.) Iš jų: bronchin astma 552 (4,2 %) 21 (3 %) 351 (5,3 %) Iš jų: TBC 2 (,2 %) 15 (,2 %) 5 (,1 %) Regos lentel.

8 (37 %) (39,2 %) (34,8 %) Klausos 29 (,2 %) 12 (,2 %) 17 (,3 %) Virškinimo sistemos 264 (2 %) 146 (2,2 %) 118 (1,8 %) Nervų s. : 63 (4,8 %) 283 (4,3 %) 347 (5,3 %) Iš jų: epilepsija 64 (,5 %) 35 (,5 %) 29 (,4 %) Iš jų: galvos įtampos skausmai 3 (,2 %) 18 (,3 %) 12 (,2 %) Endokrinin s s., medž. ap., mitybos : (22,1 %) (25,4 %) (18,7 %) Iš jų: struma 836 (6,3 %) 594 (9 %) 242 (3,7 %) Iš jų: cukrinis diabetas 25 (,2 %) 8 (,1 %) 17 (,3 %) Iš jų: antsvoris 994 (7,5 %) 53 (7,6 %.) 491 (7,4 %) Iš jų: sumaž jęs svoris 668 (5 %) 371 (5,6 %) 297 (4,5 %) Urogenitalin s sistemos 99 (,7 %) 63 (,9 %) 36 (,5 %) Skeleto-raumenų sistemos 2 68 (19,7 %) (18,8 %) (2,6 %) Iš jų: skolioz 568 (4,3 %) 331 (5%) 237 (3,6 %) Iš jų: netaisyklinga laikysena (11,2 %) 678 (1,2 %) 811 (12,3 %) Iš jų: plokščiap dyst 174 (1,3 %) 69 (1 %) 15 (1,6 %) Alerginiai susirgimai 737 (5,6 %) 296 (4,5 %) 441 (6,7 %) Regos daugiausia nustatyti gimnazijos klas se (4,2 proc.), taip pat gimnazijose daugiau mokinių serga skeleto-raumenų s (2,5 proc.). bei 23,8 proc. nustatyti endokrinin s sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos. Iš visų grupių, taip pat gimnazistams dažniausiai nustatyta struma (9,3 proc.). Širdies-kraujagyslių sistemos daugiausia nustatyti pradin je mokykloje (16,8 proc.) ir progimnazijoje (14,1 proc.). 7,2 proc. progimnazistų nustatyti kv pavimo sistemos iš jų: 4,6 proc. bronchin astma (žr. 11. pav., 3 lentelę).

9 Alerginiai susirgimai Skeleto-raumenų Urogenin s sistemos Endokrinin s sist., medž. ap,. mitybos Nervų sistemos Virškinimo sistemos Klausos sistemos Regos Kv pavimo sistemos Širdies-kraujagyslių sistemos 5,6 5,3 5,3 6,5 19,5 2,5 16,2 18,7,9,6,7, ,8 15,3 17,6 4,7 3,6 1,4 8,2 1,4 2,3 7,6 1,9,2, ,6 33,8 7,2 6,2 6 6,6 14, ,4 16,8 4,2 Progimnazija Gimnazija Vidurin Pradin pav. Mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją, lyginant pagal grupę (proc.) Analizuojant sergamumą pagal klases, matome, kad regos sutrikimų daugiausia nustatyti vyriausių klasių (11-12 kl.) mokiniams (37,5 proc.). Sergamumas regos s did ja su klase. Endokrinin s sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos dažniausiai serga 5-1-ai (24,9 proc.) ir ai (22,2 proc.). Širdies-kraujagyslių (16,1 proc.), kv pavimo (8,7 proc.) ir nervų sistemos (6,8 proc.) daugiausia nustatyti 1-4 klasių mokiniams. Skeleto-raumenų nustatyti 15,7 proc. 1-4 klas s mokinių, 22,1 proc. 5-1 klas s ir 18,8 proc klas s mokinių. Iš jų netaisyklingaa laikysena nustatyta 13,3 proc ams, 9, 7 proc ams ir 7,8 proc ams (žr. 12. pav. ir 3 lentelę).

10 Alerginiai susirgimai Skeleto-raumenų Urogenin s sistemos Endokrinin s sist., medž. ap,. mitybos Nervų sistemos Virškinimo sistemos Klausos sistemos Regos Kv pavimo sistemos Širdies-kraujagyslių sistemos 18,8 22,1 15,7,6,6 1 22,2 24,9 16,7 3,6 4,1 6,8 2,1 2 1,8,2,2,2 4,9 5,7 5,6 4,8 6,6 8,7 9,5 12,9 16, ,5 36, kl. 5-1 kl. 1-4 kl. 12. pav. Mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją, lyginant pagal klasę (proc.) 3 lentel. Profilaktiškai pasitikrinusių mokinių sergamumas pagal ligų klasifikaciją pagal grupę ir klasę Prad. Vid. Gim. Prog. 1-4 kl. 5-1 kl kl. Širdies-kraujagyslių s (13,4 %) : (16,8 %) (11 %) (14,1 %) (16,1%) (12,9 %) (9,5 %) Iš jų: arterin (,%) 27 3 (1,2%) 4 (,7 %) hipertenzija (1, %) (,2 %) (,4%) Kv pavimo s. : 48 (6,6 %) 34 (6 %) 272 (6,2 %) 5549 (7,2 %) 325 (8,7%) 46 (6,6%) 118 (4,8%) Iš jų: bronchin astma 44 (6,1 %) 17 (3 %) 138 (3,2 %) 353 (4,6 %) 213 (5,7%) 282 (4 %) 57 (2,3%) Iš jų: TBC (,2%) 5 (,1%) 7 (,3%) 3 (,4 %) 1 (,2 %) (,2 %) (,1 %) Regos 244 (3,8 %) 168 (29,6 %) (4,2%) (36%) (36,7%) (37%) 931 (37,5%) Klausos 18 9 (,2%) 14 6 (,2%) 11 (,3%) (,2%) (,2%) Virškinimo s (1,9%) 43 (7,6%) 68 (1,8%) (2,3%) (1,4%) (2%) (2,1%) Nervų s. : (6,8%) (8,2%) 59 (1,4%) (3,6%) (4,7%) (4,1%) (3,6%)

11 Iš jų: epilepsija Iš jų: galvos įtampos skausmai Endokrinin s s., medž. ap., mitybos : Iš jų: struma Iš jų: cukrinis diabetas Iš jų: antsvoris Iš jų: sumaž jęs svoris Urogenitalin s s. Skeleto-raumenų s. Iš jų: skolioz 1 (,1%) 4 (,7%) 18 (,4%) 1 (,1%) 11 (,3%) 127 (17,6%) 87 (15,3%) 15 (2,1%) 34 (6%) 1 38 (23,8%) 48 (9,3%) 3 (,4%) 1 (,2%) 52 (7,2%) 33 (5,8%) 52 (7,2%) 13 (2,3%) 287 (6,6%) 195 (4,5%) 5 (,7%) 4 (,7%) 25 (,6%) 135 (18,7%) 92 (16,2%) 24 (3,3%) 21 (3,7%) Iš jų: netaisyklinga laikysena 76 (1,5%) 54 (9,5%) Iš jų: plokščiap dyst Alerginiai susirgimai 896 (2,5%) 297 (6,8%) 49 (9,4%) 25 (3,5%) 2 (,4%) 39 (,9%) 47 (6,5%) 3 (5,3%) 232 (5,3%) 41 (,5%) 18 (,2%) (22%) 379 (5%) 12 (,2%) 622 (8,2%) 48 (5,4%) 65 (,9%) (19,5 %) 226 (3%) 95 (12,5%) 18 (1,4%) 428 (5,6%) 18 (,5%) 35 (,5%) 4 (,1%) 18 (,3%) (16,7%) (24,9%) 96 (2,6%) 524 (7,5%) 6 (,2%) 16 (,2%) (6,6%) (8,6%) (4,8%) (5,3%) 39 (1%) 45 (,6%) (15,7%) (22,1%) 68 (1,8%) 337 (4,8%) (9,7%) (13,3%) 78 (2,1%) 77 (1,1%) (5,6%) (5,7%) 11 (,4%) 8 (,3%) 551 (22,2%) 216 (8,7%) 3 (,1%) 142 (5,7%) 112 (4,5%) 15 (,6%) 466 (18,8%) 163(6,6%) 194(7,8%) 19 (,8%) 122 (4,9%) Analizuojant šešių metų mokinių sveikatos sutrikimų dinamiką, matyti, kad kasmet vaikams vis daugiau nustatoma regos, endokrinin s, širdies ir kraujagyslių, kv pavimo ir virškinimo sistemos sutrikimų (žr. 13. pav.).

12 Skeleto-raumenų s. Urogenitalin s s. Endokrinin s s. Nervų s. Virškinimo s. Klausos Regos Kv pavimo s. Širdies ir kraujagyslių s. i,7,7,7,8 1,6 1,6 8,2 8,2 4,8 4,8 4,3 3,9 3,5 2,7 2 1,4 1,1 1,5,8,7,2,3,2,2,2,2 6,8 6,2 5,5 7,6 6,4 5,5 13, ,4 9,1 8,1 19,7 21, ,9 18,4 19,4 22,1 19,1 18,7 3,6 34,8 36, ,4 31,1 212/ /212 21/211 29/21 28/29 27/ pav. Profilaktiškai pasitikrinusių mokinių sveikatos sutrikimų dinamika lyginant pagal mokslo metus (proc.)

13 Apibendrinimas Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius maž ja (kasmet virš tūkstančio vaikų). Pasitikrinusių sveikatą mokinių dalis kasmet auga. Did ja vaikų dalis pagrindin je kūno kultūros grup je ir maž ja parengiamojoje, specialiojoje bei atleistų nuo kūno kultūros pamokų skaičius. Visiškai sveikų vaikų skaičius kasmet maž ja. 212 m. mokiniams daugiausia nustatyta regos, skeleto raumenų sistemos bei endokrinin s sistemos sutrikimų. Mergait s statistiškai reikšmingai (p<,5) dažniau turi reg jimo sutrikimų (39,2 proc.), endokrinin s sistemos, medžiagų apykaitos, mitybos sutrikimų (25,4 proc.) ir urogenitalin s sistemos sutrikimų (,9 proc.). Daugiau berniukams nei mergait ms nustatyti nervų sistemos (5,3 proc.), skeleto-raumenų (2,6 proc.), kv pavimo sistemos s (8,1 proc.) bei alerginiai susirgimai (6 proc.). Lyginant m. laikotarpį, kasmet vaikams vis daugiau nustatoma regos, širdies ir kraujagyslių, kv pavimo ir virškinimo bei endokrinin s sistemos sutrikimų. Rekomendacijos L tinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių steb sena ir profilaktika turi būti prad ta dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Būtina atkreipti didesnį d mesį į regos, skeleto raumenų, endokrinin s sistemos sutrikimus, bei širdies-kraujagyslių sistemų sutrikimus, ypač 1-4 klasių mokinių tarpe. Turi būti skatinama mokinių sveika mityba bei didinamas jų fizinis aktyvumas. Mokyklose vykdomi sveikatos projektai tur tų būti nukreipti į šių problemų sprendimą. Būtina gerinti psichologinį klimatą mokyklose, taip užkertant kelią vaikų sergamumui nervų sistemų ligomis. Pareng : Šiaulių m. savivaldyb s visuomen s sveikatos biuro Visuomen s sveikatos steb senos ir programų skyrius