Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija projekto Saugi mokykla antrosios bangos dalyvė Pilotinis projektas Saugi mokykla Lietuvoje prasidėjo 2010 m. sausio mėn., pirmajai projekto bangai buvo atrinktos mokyklos pagal jų aktyvumą VO Gelbėkit vaikus mokinių prieš smurtą veikloje, veiklos kokybę, planingą veiklą, tikslų siekimą bei efektyvumą. Iš viso pirmojoje bangoje dalyvavo 12 mokyklų, 4 regionai apie 6400 moksleivių ir apie 180 suaugusiųjų. Mūsų gimnazija kartu su Šiaulių S. Daukanto gimnazija ir Profesinio rengimo centru bei dar 12 kitų Lietuvos mokyklų pateko į antrąją projekto Saugi mokykla bangą. Antrojoje bangoje dalyvauja 15 mokyklų, 4 regionai, apie 7000 moksleivių bei apie 150 suaugusiųjų. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos socialinė pedagogė Ilona Atkočaitienė kovo 26 d. dalyvavo VO Gelbėkit vaikus renginyje Saugi mokykla, kuris vyko Lietuvos Respublikos Seime. Renginio metu pranešimus skaitė LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka, LR Švietimo ir mokslo ministro patarėjas A. Lakštauskas. Svarbu, kad mokyklų bendruomenių nariai rūpi ne tik toms mokykloms, bet ir kitų institucijų nariams, svarbu, kad patyčių problema yra suvokiama ir matoma tiek Seime, tiek ministerijoje, tai atskleidė minėtų pranešėjų išsakyti žodžiai. VO Gelbėkit vaikus generalinė direktorė R. Dičpetrienė savo pranešime pažymėjo kaip svarbu visiems suvokti, kad patyčios prasideda šeimoje. Jos nuomone, ten gimsta tai, kas po to keliauja į mokyklas. Direktorė skatino pagalvoti, ką ne taip darome savo šeimose, užuot vienareikšmiškai kaltinę mokyklą. Minėjo, kaip svarbu yra tai, jog mokyklos išdrįso pripažinti, jog patyčios yra, nes dabar galime judėti jų masto sumažinimo linkme, galime žiūrėti, ką galime daryti kitaip, jog būtų geriau mums ir mūsų vaikams. Savo patirtimi renginyje dalinosi daugelis pirmosios projekto bangos dalyvių, visi vienareikšmiškai sutinka, jog Saugios mokyklos projektas atnešė naudos visai mokyklos bendruomenei ne tiek materialine, kiek vertybine prasme, o tai ir yra svarbiausia.
Patyčios - kas tai? Kas yra patyčios? Tai pasikartojantis agresyvus elgesys, dažniausiai naudojamas stipresnio prieš silpnesnį, siekiant pažeminti ar įskaudinti. Kokios yra patyčių formos? Kito vaiko įžeidus pravardžiavimas Skaudinimas vaiką atstumiant ar su juo specialiai nebendraujant Žeminimas ar skaudinimas spiriant, spjaudant, stumiant Menkinimas skleidžiant pramanytus gandus ar skaudžias paskalas Daiktų ar pinigų gadinimas, jų atėmimas Gąsdinimas smurtu Įžeidus ir skaudinantis seksualinis priekabiavimas Nemalonių ar gąsdinančių žinučių ar elektroninių laiškų siuntinėjimas Nemalonių komentarų rašymas Facebooke ar kitur. Tai tik kelios patyčių formos, besityčiojantis gali mėginti sakyti, kad tai tik pasilinksminimas, kad čia nėra nieko tokio. Tačiau linksminimasis tai kai juokais bandoma prajuokinti visus girdinčius ar matančius. Jei nors vieną tai skaudina tai jau patyčios. Kodėl kai kurie vaikai tyčiojasi? Vaikas, kuris tyčiojasi nori parodyti, kad turi daugiau jėgos ir valdžios Vaikas, kuris tyčiojasi jaučia pasitenkinimą žemindamas kitą Vaikas, kuris tyčiojasi, tai daro tikėdamasis apčiuopiamos naudos (kitų vaikų pagarba, gauti daiktai ir kt.), ar nematomos naudos (jo visi bijo) Svarbiausia: vaikas, kuris tyčiojasi, žino ką jis daro. Jis suvokia, kad jo veiksmai kitą skaudina. Bet jis vis tiek tai daro kol nesulaukia bausmės ar pamokymo. Ką išgyvena vaikai, iš kurių tyčiojamasi? Nukentėjęs vaikas slepia daug išgyvenimų ir sunkių jausmų. Jis gali niekaip neparodyti, kad jam yra skaudu. Tačiau jei tik jis prabiltų, pasakytų, kad: Nebenori daugiau lankyti mokyklos Nebenori daugiau mokytis, nes nori tik apsisaugoti nuo patyčių Pradeda galvoti, kad jis yra prastas ir niekam tikęs Vis labiau užsidaro savyje Vis stipriau nori atkeršyti Kartais net nori pabaigti gyvenimą pačiu netinkamiausiu būdu savižudybe Jį ne tik lydi sunkūs jausmai, bet pradeda skaudėti kūną galvą, pilvą, skrandį, jis pradeda daugiau sirgti. Kodėl kiti vaikai matydami patyčias, taip retai padeda nukentėjusiam? Bijo, kad bandydami apsaugoti draugą ar pažįstamą, nukentės patys
Vaikai nežino kaip padėti nukentėjusiajam, ką paprasčiausiai pasakyti Vaikai nori tikėti, kad gal čia nėra nieko rimto, gal greit praeis Jie jaučiasi kalti, kad nepadeda, bet jiems sunku tai pripažinti Jie patys dažnai yra verčiami prisidėti prie patyčių Jeigu mokyklose ilgai niekas nekreipia dėmesio į patyčias, jose: Įsigali baimės ir nepagarbos atmosfera Moksleiviams sunkiau mokytis ir siekto aukštų rezultatų Daugelis pradeda jaustis nesaugiai, mažiau dalyvauja renginiuose, mažiau saugo mokyklos turtą, greičiau nori iš jos išeiti Moksleiviai galvoja, kad jie yra nereikalingi suaugusiesiems, kad jų problemos ir išgyvenimai niekam neįdomūs Tik nesuklyskime galvodami, kad: Patyčios tai kietas bendravimo stilius. Iš tiesų: niekam tikę lyderiai tyčiojasi, o tikri lyderiai talkininkauja ir vadovauja. Aukos pačios kaltos, kad nemoka išvengti ir išspręsti problemos. Iš tiesų: besityčiojantieji gali pasirinkti bet kurį. Dažnai tai būna silpnesnis. O nemokėjimas atsakyti į agresiją tai žmogiškas bruožas. Patyčios tik linksmas bendravimo būdas, užgrūdinantis vaikus ateities sunkumams. Iš tikrųjų patyčios yra nenormalus bendravimo būdas. Tai yra dabarties problema, kuri gali negrįžtamai pažeisti vaiką. Patyčios yra tiesiog gyvenimo dalis, kurią reikia priimti. Iš tikrųjų: gyvenime pasitaiko užpuolimų, sumušimų, išprievartavimų, žeminimų, bet tai nėra normali bendravimo forma. Ją gali pakeisti į žmogišką bendravimą. Besityčiojantys yra geriau prisitaikę prie aplinkos ir stipresni. Iš tiesų: besityčiojantys turi daug psichologinių problemų, yra silpni, baikštūs ir nemokantys bendrauti kitaip. Jie puola pirmi, kad niekas nepamatytų jų silpnųjų pusių. Svarbiausia: Patyčias mes galime išspręsti, tik nereikia nieko laukti. Vaikai, iš kurių tyčiojasi, linkę laukti it tikėtis, kad kažkada viskas praeis, tačiau iš ties tie kas tyčiojasi naudojasi tuo ir tęsia patyčias. Psichologo E. Karmazos rekomendacijos kaip elgtis patyčių situacijoje Patyčios greitai neišnyksta. Bet jeigu nieko nedarysime, patyčių kiekis gali tik augti ir net žiaurėti. Dažnai labai norisi keršyti tiems, kurie iš tavęs tyčiojasi. Dažnai norisi nebūti tokioje klasėje ar net pakeisti mokyklą. Pakeisti klasę ar mokyklą tai pačios paskutinės priemonės, bet prieš tai galime išbandyti keletą kitų. Skundimas ar pagalbos ieškojimas Moksleiviai ir mokytojai, pirmiausia reiktų visai klasei susirinkti ir su auklėtoja pasikalbėti, ar ne be reikalo kartais skundikais išvadiname tuos vaikus, kurie prašo mokytojų ar tėvų pagalbos. Vaikai, gavę tokią pravardę, vėliau dažniau pasirenka patyčias spręsti tiesiog tylėdami ar griebdamiesi
smurto. Susirinkite ir sutarkite, kad vis dėlto patyčios nėra joks skundimas, o teisingas pagalbos prašymas. Tai yra patyčios Neretai sunku sugalvoti, kaip reaguoti, kai iš kažko tyčiojamasi tiesiog moksleiviui ar mokytojui prieš akis. Situacijos įvardijimas ir tiesiog konstatavimas Tai yra patyčios! jau padeda pradėti spręsti problemą. Moksleivis, kurį stumtelėjo, išvadino, pažemino gali bent jau pabandyti pasakyti linksmajam užpuolikui bent tiek tai yra patyčios. Mokytojas, pastebėjęs vaikų patyčias, taip pat vietoj moralizuojančio pamokymo greitai baigiate gali pasakyti tai yra patyčios, tu pastūmei savo klasės draugą, tu sąmoningai įskaudinai kitą žmogų. Ir tai jau yra svarbus pirmasis žingsnis, vadinant reiškinius tikrais vardais. Vienam sunku pasakyti ne Jeigu pastumia, liepia su tavimi nebendrauti, žaidžiant krepšinį tyčia neperduoda kamuolio ar kitaip tyčiojasi, vienam iš visos vaikų grupės pasakyti Baik, gana, mane tai skaudina yra nepaprastai sunku. Net žodį ištarti yra sunku. Bet pagalvok, kad ir kokia sunki būtų situacija, ji vis tiek turi išeitį. Neduosiu vieno patarimo, bet noriu pasiūlyti idėjų, ką galima padaryti: - Jeigu pastebėjai patyčias, tiesiog išeik iš šios situacijos. - Rask laiko sau ir ant popieriaus lapo susirašyk mažiausiai tris idėjas, ką galėtum padaryti sudėtingoje situacijoje. - Gal kiek padės elektroninis laiškas visai klasei, kad klasė serga patyčiomis. - O gal padės kūrybiškas pasakymas besityčiojančiam: Man atrodo, kad aš tau patinku, nes tu vis lendi prie manęs, tik tai tau išeina pakankamai grubiai. - Žinok, kad besityčiojantis taip elgiasi norėdamas patikti kitiems ir parodyti savo jėgą bei valdžią prieš tave. Gal tuomet vietoj kovos ar pasitraukimo pasakyk besityčiojančiam Taip, pripažįstu, tu esi stipresnis ir tau bendrauti su manimi pašaipiai sekasi labai gerai. Tai yra tik kelios idėjos. Leisk sau ramiai pagalvoti, pasitark su draugu, mokytoju ar pagalbos linijos darbuotoju. Žiūrovai daug ką gali Dažniausiai patyčios vyksta tuomet, kai aplinkui mato kiti vaikai. Dažniau tai vyksta tuomet, kai aplinkui nėra mokytojų. Moksleiviai, stebintys patyčias, gali net lengviau jas nutraukti nei vaikas, nukenčiantis nuo patyčių. Žiūrovas tiesiog turėtų pasakyti: baik, tai patyčios ir joms nesiliovus tiesiog išeiti iš situacijos. Mokytojai, mokykla tai ne vien žinių įgijimo vieta Mokytojai, noriu Jums pasakyti, kad vaikai mokykloje mokosi ne tik matematikos, lietuvių kalbos, chemijos, fizikos, istorijos ar kitų mokslų. Jie mokykloje kartu mokosi ir bendrauti. Tegul jūsų mokykla nebūna patyčių ar žiaurios kovos už būvį mokykla. Jeigu per pertraukas, per pamokas yra tyčiojamasi, mes turime reaguoti. Padėkite moksleiviams spręsti problemas, parodykite jiems
pavyzdį. Pagirkite tuos, kurie kažką bando daryti. Paimkite paskaityti knygų ar paieškokite informacijos internete, kaip tokias problemas spręsti mokykloje. Pasikonsultuokite su specialistais. Pabandykite įgyvendinti mokykloje didesnę prevencijos programą. Mokyklose patyčias spręsti verta vien jau dėl to, kad moksleiviai, išsityčioję iš kitų moksleivių, paskui gali griebtis patyčių prieš mokytojus. Projekto Saugi mokykla vasaros stovykla 2012 m. birželio 13-15 d. gimnazistės Akvilė ir Aistė dalyvavo kasmetinėje projekto Saugi mokykla vasaros stovykloje, vykusioje Kaišiadorių rajone. Stovykloje dalyvavo visos mokyklos, kurios dalyvauja projekte, todėl iš viso stovyklauti susirinko apie devyniasdešimt mokinių ir mokytojų iš visos Lietuvos. Todėl neverta nė sakyti kaip įdomu buvo su visais susipažinti, užmegzti draugystę ir šauniai leisti laiką. Kiekvieną dieną stovyklautojų laukė vis nauji lektoriai ir jų siūlomi užsiėmimai. Bene labiausiai visus sužavėjo šokio terapija, psichologo E. Karmazos paskaita Teisė būti kitokiu. Pabandėme piešti fraktalus pagal specialią techniką, iš jų, technikos mokytoja, papasakojo apie mūsų asmenybę, jos potencialą. Psichologas Robertas Karvauskas skaitė paskaitą apie energingumo esmę: kaip kvėpuoti, maitintis ir miegoti. Visi užsiėmimai vyko gaiviame kaimo turizmo sodybos ore ant minkštos vejos ar sėdint terasoje ant vandens, todėl naudinga informacija lengvai įsiminė ir neįpareigojo įsitempti. Dar vienas itin nepakartojamas potyris stovykloje tai rytinės jogos treniruotės ir bėgiojimas basomis po rasotą žolę. Be viso to, mokytojai ir mokiniai galėjo maudytis gaiviame tvenkinyje, paplaukioti vandens dviračiu ar valtele, persikelti lynu per tvenkinį. Po maudynių ar gulėjimo prieš saulutę vieni rinkosi į tinklinio aikštelę, kiti spardė kamuolį dar kiti suposi sūpuoklėse ar tiesiog bendravo pavėsinėse. Antrojo vakaro stovykloje aprangos kodas buvo balta. Visi pasipuošę baltais drabužiais pristatinėjome parengtas linksmas užduotis, netrūko nieko nei sporto, nei dainų, nei šokių bei juoko. O visai vakare užkūrėme laužą, susėdome ratu ir klausėmės gitarų skambesio, dainavome visiems žinomas dainas, o laužui prigesus, žarijose, kas norėjo, kepė bulves. Tokia vasaros stovykla iš tiesų šaunus būdas susirasti naujų draugų, pasidalinti patirtimi, atsipalaiduoti po nelengvų mokslo metų ir pasikrauti jėgų naujiems darbams. Stovyklos maitinimo, apgyvendinimo ir lektorių paslaugos buvo apmokėtos VO Gelbėkit vaikus lėšomis.
Psichologo Evaldo Karmazos motyvaciniai seminarai Juliaus Janonio gimnazijos bendruomenei 2012 m. spalio 9 d. gimnazijos konferencijų salėje vyko psichologo Evaldo Karmazos motyvaciniai seminarai. Jo metu psichologas su gimnazistais aptarė tyrimus, kurie atskleidžia patyčių mastą įvairiose pasaulio valstybėse. Lektorius kvietė diskutuoti apie mokykloje ir visuomenėje pastebimo smurto išraiškas, galimus jo eliminavimo būdus. Su gimnazistais diskutavo kas sąlygoja smurto ir patyčių apraiškas mokyklose. Psichologas moksleivius skatino atvirai kalbėti, reikšti savo nuomonę.
Jis teigė, kad nėra blogos nuomonės, kad nuomonė neturi patikti visiems, tačiau viską galima išspręsti diskusijos metu. Džiugina tai, kad janoniečiai aktyviai įsitraukė į diskusijas, drąsiai reiškė savo nuomonę. Tai leidžia manyti, jog esame neabejingi smurtui bei patyčioms ir vieningai sieksime stiprinti saugios mokyklos pojūtį.
Kūrybiškas sprendimų priėmimas 2012 m. spalio 31 d. Juliaus Janonio gimnazijoje lankėsi organizacinės psichologijos meistrė, psichologė Kristina Matijošaitienė. Lektorė gimnazijos vaiko gerovės komisijai ir klasių vadovams vedė antrąjį projekto Saugi mokykla seminarą Kūrybiškas sprendimų priėmimas. Šio seminaro tikslas buvo pristatyti kūrybiško sprendimų priėmimo prielaidas, praktinių užduočių metu padėti dalyviams atpažinti kaip jie priima sprendimus bei kartu paieškoti naujų galimybių, išbandyti įvairias problemų analizės ir sprendimų priėmimo technikas. Svarbu tai, kad seminaro metu vaiko gerovės komisijos nariai ir klasių vadovai turėjo puikią galimybę įsitikinti, kad dirbdami išvien gali priimti tinkamus sprendimus situacijai išspręsti. Daug gerų emocijų sukėlė ne tik kūrybiškai priimti sprendimai atliekant užduotį, bet ir pats procesas, atnešęs pažinimo džiaugsmą.